Iš Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA IŠ GERVĖČIŲ TARMĖS SEMANTINIŲ DIALEKTIZMŲ A. VIDUGIRIS Kiekviena kalba, taigi ir tarmė, yra nuolatos kintanti sistema. Įvairios kalbos sistemos grandys kinta netolygia sparta. Greičiausiai linkusi kisti leksika. Tai pri- klauso tiek nuo vidinių (intralingvistinių), tiek ir išorinių (ekstralingvistinių) fakto- rių. Pagrindiniai kalbos raidos impulsai yra vidiniai — tai sisteminiai kitimai, susiję su vidiniais raidos dėsningumais, vadinamuoju sistemos „spaudimu“. Nemažą, kartais net labai didelį vaidmenį kalbos raidoje vaidina išoriniai impulsai, susiję su įvairiomis istorinėmis, politinėmis ir ekonominėmis bei socialinėmis sąlygomis. Todėl, nagrinėjant Gervėčių tarmės leksiką, pravartu žvilgterėti į šios apylinkės geo- grafinę padėtį ir kai kuriuos praeities momentus. Gervėčių apylinkė, susidedanti iš 16 kaimų, yra viena kompaktiškiausių lietuviš- kų salų Baltarusijos TSR (Gafdino srt., Astravo r.). Pagal atstumą ši apylinkė yra ir viena artimiausių lietuviškų vietų, esančių į rytus nuo Vilniaus (apie 60 km.), įeinanti į XIII — XVI a. etnografinę Lietuvą?*. Tačiau šiuo metu Gervėčių apylinkė betarpiškai su pagrindiniu lietuvių kalbos plotu niekur nebesusisiekia. Kada ir ties kuria vieta galutinai tie saitai nutrūko, nesunkiai galima nustatyti iš 1827 m. Vilniaus vyskupijos klebonų pranešimų apie kalbų vartojimą jų parapijose. Pvz., tarpinių Buivydžių ir Bistryčios parapijų tuo metu dar būta grynai lietuviškų, tik kaimyninėje Varnioniū parapijoje jau kalbėta mišriai. Mikailiškių apylinkėje būta dar 26 lietuviškų kaimų. Lavėriškių apylinkėje daugelio jau kalbėta slaviškai, bet gimtoji kalba tebebuvusi lietuvių, nes prieš keliolika metų čia visi kalbėję lietuviskai®. Apie kalbų vartojimą į pietus nuo Gervėčių žinoma tik tiek, kad XIX a. antrosios pusės pradžioje Vilniaus — Ašmenės pakelėmis senoji karta dar kalbéjusi lietuviškai?. Va- dinasi, XIX a. pirmoje pusėje (ir maždaug iki amžiaus vidurio) Gervėčių apylinkė dar nebuvo atsijusi nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto, ir tik slavėjant tarpinėms apylinkėms, Gervėčiai palaipsniui atsiskyrė nuo likusio lietuvių kalbos masyvo. Kad ši sala išliko nesuslavėjusi, vietos žmonių pasakojimu, daug pasitarnavęs Gervė- čių dvarininkas (senelis) ir vietos klebonas, kurie dar baudžiavos laikais labai griež- tai draudę mišrias vedybas ir apskritai gyventojų maišymąsi. Žinoma, vargu ar tai buvo daroma sąmoningai kultūriniais tikslais. * M. A. Bopojnnna, Bansuue MHOA3BIMHBIX CHCTEM Ha pa3BHTHe s53biKa. — Boripockr co- uKHAJNbHOK JINHTBHCTHKH, Jlenunrpaj, 1969, p. 89. * J. Jakubovskis, Tautybių santykiai Lietuvoje prieš Liublino uniją, Kaunas, 1921, p. 3—7, * BenoMocrn 0 KocTreJiaxX H MOHAaCThIpsx Bujiekckoh ariapxun, 1827 r. Lietuvos TSR centri- nis istorinis archyvas, f. 694, b. I, nr. 769. * WI. Syrokomla, Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna (do Oszmiany — do Kier-. nowa — do Kowna), t. 2, Wilno, 1860, p. 58. 2% Suslavėjus tarpinėms apylinkėms, apie Gervėčius susitelkusi lietuviškų kaimų grupė atsidūrė baltarusių kalbos apsuptyje. Tuo būdu Gervėčių tarmėje tartum užsi- konservavo nemaža archaiškų morfologijos, sintaksės, leksikos ypatybių, tačiau, antra vertus, dėl specifinių izoliacijos sąlygų ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis čia pradėjo formuotis daug naujų morfologinių, ypač darybinių formų (plg. vedinius su priesagomis -dyti, -uiti), rastis naujų sintaksinių konstrukcijų ir ypač įvairių lek- sikos naujovių — savų žodžių, skolinių, vertinių, senųjų žodžių reikšmės pakitimų. Šiame straipsnyje norima kiek panagrinėti pakitusios reikšmės žodžiūs; vadinamuo- sius semantinius dialektizmus. Aprašyti tokius dialektizmus nėra lengva jau vien dėl tarmės leksikos turtingumo ir.įvairavimo. Tarmėje daug gražiausių žodžių, kurių ne vienas yra gana retas, pvz.: abūšlaitė , krosniadangté®, amas „žadas“, bizdigonas „laumžirgis“, gimtis „,gimimas“, įsas, -a ,,trumpas, -a“, ludtas, „valtis“, sopagalvys „aitrusis vietrinas“, trynėlė „,kir- varpa“. Daug darybinių morfologinių ir fonetinių morfologinių darinių: ažudarinys „gardas, užtvaras“, bulbiénis „„bulvienojas“, darblūs, -i „darbštus, -i“, kraušūs ,,kran- tas“, ménastis „mėnuo“, šoknūs, -i „Šoklus, -i“, vievurst)s „vieversys“, žangsnys „žingsnis“ ir kt. Nemaža čia įvairių sinonimų, dubletų: broliūkas : našlaitė; krėklė „gegnė“ : skirpstis, kiėmas „kaimas“: sodžius (reč.), pėrkalas : sėdūklė. Dalis tokių dubletų yra atsiradę dėl lietuvių ir slavų kalbų sąveikos, pvz.: skalsinjkas „aitva- „ras, kaukas“: katas : sparyžius, klegėti „kalbėti“: amanyti. Neretai tas pats daiktas viename kaime vadinamas vienaip, o kitame kitaip, pvz.: raugiéné (Gėliūnai, Gaiga- liai) : saldieénis (Knystūškės, Pelegrinda) : tašla (Girios, Pelegrinda), pėmpė (Gervė- čiai, Girios, Galčiūnai) : plpné (Gėliūnai, Gaigaliai, Milcėjos). Iš dalies tai gali būti susiję su senąja administracine Vilniaus ir ASmends apskričių riba, kažkur ėjusia per Gervėčių apylinke®. Daugelis tokių artimos ar kadaise buvusių net tapačios reikš- més žodžių tarmėje yra leksiškai ar stilistiškai diferencijuoti, pvz.: trauklys ,,puli- nys, dažniausiai užkrėstas iš šalies“, votis „savaime atsiradęs pūlinys“, šundvotė „šunvotė, nedidelis skaudantis spuogelis be viršūnės“, sopulys „dažniausiai bet ko- kia skaudama vieta ar žaizda“, nors sopuliūkais pavadinamos ir šunvotės arba nedi- delés vočiukės, kalytė, kaldité ,,bet kokia kalė“ (neutralios reikšmės): čiurditė (pasa- kų personažas), sunaramuné „ramunė“ : ciuciūkas (daugiau vaikų žodis, padarytas pagal žieduose lindinčius juodus, ciuciukais vadinamus vabzdžiukus). Taip yra atsi- tikę dėl to, kad „kalba „nepakenčia“ beprasmių tapatybių, ir atsiradęs absoliutus, arba visiškas, sinonimas ilgainiui išstumia savo partnerį arba priverčia jį keisti reikš- me ir virsti ne visiSku®“. Todėl tarmėje gausu pakitusios reikšmės žodžių. Juos galė- tume pavadinti sisteminiais semantiniais dialektizmais, skirtingai nuo kontekstinių, „kurių šiame straipsnyje mažiausiai paisoma. Taigi semantiniais dialektizmais Čia suprantami neutralūs žodžiai, kurie savo forma sutampa su Ik. arba kitų tarmių atitinkamais žodžiais, bet skiriasi nuo jų savo turiniu, t. y. reikšme. Tačiau žinant, kad Ik. leksinė sudėtis (žodynas) turi hete- 5 Cz. Jankowski, Powiat Oszmianski, t. 1—3, Petersburg, 1896—1898 pridėtame žemėla- pyje riba tarp Ašmenės ir Vilniaus apskričių vedama Aluošios ir ASmends upėmis iki Neriės. Vadi- nasi, Vilniaus apskričiai priklausė šie išlikę didesni lietuviški kaimai: Gaigaliai, Gėliūnai, Gervė- čiai, Gudinifikai, Miciūnai, Mėckos, o ASmends apskričiai — Galčiūnai, Girios, Knystūškės, Milcėjos, Pelegrinda, Pėtrikai, Rimdžiūnai ir kt. Neaišku lieka tik tai, ar iš tiesų ir seniau taip buvo skaldomos parapijos, ar tik minėtasis žemėlapis netikslus, 6 J. Pikčilingis, Leksinė ir gramatinė sinonimika, Kaunas, 1969, p. 8. 20 roniminj’ pobūdį (tai iš esmės atspindi ir ,,Dabartinés lietuvių kalbos žodynas““, Vil- nius, 1954; toliau DLKŽ), lieka neaiškūs tų dialektizmų skyrimo kriterijai. Aklai pasikliaudami DLKŽ ir žiūrėdami vien tik žodžių, kurių forma ir tarmėje, ir tame žodyne sutampa, bet reikšmė tarmėje yra skirtinga, turėtume pateikti grynuosius semantinius dialektizmus su mišriaisiais (reikšmės ir formos) dialektizmais, o palik- ti daug aiškiausių reikšmės dialektizmų vien tik dėl to, jog jie ta reikšme yra įtraukti į minėtą žodyną arba jame nepaminėti. Semantinius dialektizmus geriausia skirti, remiantis jų funkcijomis, t. y. žiūrint, kiek plačiai ir įvairiai tam tikri žodžiai varto- jami aprašomoje tarmėje ir kiek plačiai jie tomis reikšmėmis žinomi kitose tarmėse. Deja, visų straipsnyje pateikiamų žodžių reikšmių paplitimo nebuvo galima patikrinti dėl informacijos stokos. Be to, tam tikro subjektyvumo, atrenkant semantinius dia- lektizmus, galėjo pasitaikyti ir dėl surinktosios medžiagos? fragmentiškumo. Kaip ir kiekvienas žodis, taip ir vadinamieji semantiniai dialektizmai vieni turi tik vieną reikšmę, kiti daugiau kaip vieną. Pagal reikšmių (semantinių variantų) kiekį semantinius dialektizmus galima skirti į vienareikšmius ir daugiareikšmius. Vienareikšmiais vadintini tokie dialektizmai, kurie tarmėje teturi vieną, nuo lk. skir- tingą reikšmę, daugiareikšmiais — kurie, be specifinių, siauriau žinomų reikšmių, turi išlaikę kitų, plačiau (dažniausiai ir Ik.) žinomų, reikšmių. Beto, mūsų pateikia- mus semantinius dialektizmus galima skirti į dvi dalis grynai pagal formą, t. y. į plačiau ir į siauriau žinomus žodžius, nors daugumas jų ir yra DLKŽ. I.1. Pirmiausia pateiktini plačiausiai lk. žinomi žodžiai, kurie tarmėje turi vieną siauresnę ar platesnę, bet skirtingą ar skirtingos apimties negu lk. reikšmę. Tiesa, del Ik. įtakos, ypač jaunesnieji, kartais specifinės reikšmės dialektizmus (pvz., dobi- Jas, gylys, pašaras) pavartoja ir kitomis reikšmėmis, tačiau iš tradicijos jie laikytini vienareikšmiais žodžiais: bradinys „,tribradis“ : Bradzinis trisi: žuvduč: vienas aina iš ažvačės, du pirmagali. būklė „gyvenimas, buvimas“: Prie md būkles jū nebūvo. Reika pradėcie nauja bukle. dangstis „stogas“: PIėš(k) ir duiikšci". (Ginklą) ufikišė duūikšcin. dobiliūkas ,nekultirinis, pievos dobilas“: Dobilūkai belci, maži žiedėllei pievo, o kanušina, kū sėja, dzideli žiedai. gylys „sparva“: Gi'lei dzideli par karves puola. javas ,,bėralas, nevėtyti, su pelais grūdai“: Duonu' k@pé sujavū. Javas prig méki-ndi- tei. Javai, kap cik iškuli su mėkinom, o išarfūjei, tai jaii gru'dai. Plg. javinis, -ė: Javini: dūonu' kėpė. klegėti , kalbéti*: Ma momūls plonai kl@ga, ė tū storai. Kū jau jum klegėč, kap rakščis regėč. Tai vis mū moma klegé. Apklegéjai mani. Neturū ungi kū Zodélo asklegécie, neturu ungi kū aZamani-cie. Paklegi, sumelué kū. O praklegéjo obelis. Susklegéé buvaū atvaZavus. krutéti „dirbti“: Krūta isijiosis kap veršis juodas. Ir ūnas jai 2@mi- krutéjo. Dzir- vonas néskruta. Darbū ir, nėr kam krutéé. Atkrutéu savo. Kiek tu ti" askrutési “ Plačiau apie heteronimus arba sinonimus, turinčius skirtingą vartojimo plotą, žr. J. Gos- sens, Strukturelle Sprachgeographie, Heidelberg, 1967, p. 86. 8 Ačiū J. Lipskienei, K. Eigminui, A. Jonaitytei, G. Aleksaitei ir taut osakininkams K. Gri- gui, N. Véliui, L. Saukai, leidusiems pasinaudoti ju užrašyta tarmės medžiaga. 21 Metūs pakrutė(jo) ir atvažūavo. Kap kas prikruta dailg. Ot, priskrutėu, rankas kėjas atkrutėu. lapai „ropių lapų sriuba“: Ropu: lapūs, ropienūs džovinom ir virém. Lapūs vėrdam. lapatūoti „,bet ką, niekus kalbėti“: Anas tokis, vis lapatuoja. lazda „lazdynas“: O vištitė negali unskrisé lazdon. O kdmgi man lazdos kėlnes padrūs- kė. medžiaga „vedega“: Tūj medžagū iškapodo nékocas. mėšlas, dž. mėšlai „šiukšlės“: Reika išlūoč pirku ir išnėšč mėšlas. Prišlūoja mėšlū. Mėšli'naū nėšam ir pilam mėšlus. Méshiosa sedéu su toku apskriūidušu bobu. mintis „atmintis“: Ažu mano mintiés ča užvažūvo Jakovanis. pūšaras, pašarai „Aavižiniai, miežiniai šiaudai ir žirnių virkščios“: Ti" pašarai sudėta. Da kiek avižino pasaro tūrim, užtėktu" lig Jurguo. pėntis „kulnas“: Pincis sépa. Ir privūrė itam berndičuo pint@lesu gvozd@h (medi- nių vinučių). rakštis „karstas“: Rakščis jau ragéé, ė vis pie bernokus amanija. Aina prašič, kab duobi- iškast, kad rūkšči: padarit. Padarė rakštėlov i un kapū ažkase sa bernoku. randas „rantas“: Kiek rundii un ragū, tiek ir ma@tu. skalauti „skalbti, trinti“: Skalduna tai ruikom gūdužo, trina, o kap pldudža — patiiso ir pakara un tvorū. Minkštas undué, ča labai gerai atsiskaldudo. Plg. ska- ldutoja „skalbėja“: Skaldutojos trina ru'būs; skalsa „turtas“: Tas kūtas jiems skalsés prinėždė. Skalsu jūosu skalsinikas n@sa. smuklés „kilpos, pinklés*: PaiSas pakdrta ir smikles padarita. Vilkas unklūvo smūklesan ir karo. staklės „audžiamų staklių šlaunys“: Stakles tai Šonai, o visos — stovai. stūburas „dūminių pirkių krosnies ir lubų atrama“: Piškos būvo su stuburais. Unaina (jaunoji) pirkon, atsistoja, pro stūburu' nepraidama. sutra „blogas žmogus, išgama“: Ké €a atajai, sutra tu. šėkas „viksva“: Šėkas tok ésa būlosa duga. AS jim nešū piend@lo ir an ragėžlu* sékélo. trąšos „mėšlas“: Žšvežau visas tru'šas, aišū pakratišu. Tru'šas išmėždaūi. trūpinti „,piaustyti, smulkinti gabaliukais“: Cibūlu' pritrūpink gražei. Plg. trupu- tPs „gabaliukas“: Un trupuéii pjausto būlbas (skirtingai nuo gurinti „trupinti“, gurutys „trapinys“). tvardytis, su-si-tvardyti,,susidaryti, susiorganizuoti“: Tadū susitvardė Lietuva. vedėja ,,dvibradis®: Ir su tūj vedėjū gaudėm Zuvi-. veizdėti, vėzdėti „ieškoti“: Anas véizdi mergds. Brolalis jos ir verkė, ir vėzdė- jo, ir nerūdo. Pavėzdzi gerai ir rasi. vefšis „jautis (ir romytas)“: Nu, tai aisim par verši', kad tavi ižgeitt. Saniai verseis arém ir akėm. 2. DaugiareikSmiai žodžiai šalia tradicinių plačiai žinomų reikšmių tarméje kartais turi dar specifinių, skirtingų nuo Ik. reikšmių. Kartu su ta grupe pateikiami ir siauros (perkeltinės) reikšmės terminais virtę bendriniai žodžiai (ar jų mažybinės formos), savo pirminėmis reikšmėmis plačiai žinomi kitoms tarmėms ir Ik. akčlė „krepšio pynimo pradžia“: Kūšo akėles ažpintos. autélis ,,mazgotė“: Im(k) autéli- staluo nushioscié. brigzti, ap-, su-brigzti ,,ap-, su-gizti, pradėti rūgti“: Abrizgis pienas. Plg. Abriz- gélis pienas. Pienas jau subrizgis. brinkti, pri-brinkti „pri-tvinkti“: Karvė stéu, jos tešmuo pribrinkis. burbuolė „žiedo pumpuras“: Vėl laida burbudles, vėl ži'dės. daūžti(s), at-, až-, nu(si)-daužti, „at-, už-, nu-si-mušti“: 76 ragana adaužė ir kitw koj@lor Čuraitei. Kočėlū per galvu —ir aždaužė tw vaiku“. Kuf pirštu“ nūz- daužei. Tadū mes Lietuvon daiizémés (veržėmės). až-dirti „už-, pa-kelti“: Anas acigule un ližės ir aždzirė kėjas (aukštyn). dūgnas „,dangtis“: Ar nežinai, kur pasdėjo dūgnas no puodo su dzviem w salem. dūsintis „išdykauti“: Nedélom sūsrenka vaikai par AluéSu ir dūsinasi. dvišakis „santaka“: Aluoša ir Ašmena suseido dvisakin. gadinti, pa-gadinti „niekais pa-versti“: Pagadzino sėmenis, pėrnai paliko lauki. Ir vaikūs pagadzino, pamušė. gaidėlis, gaidžiūkas „toks baltai žydintis pievų augalas“: Gaidėlei baltai židzi. Gaidžūkai kap pérzidzi, loc šiškėles randasi. gamintis, iš-, pri-(si)jgaminti „ruoštis, pasiruošti, pa-gaminti“: Gaminiés, bob, taisais, bob, kap giedoč. Ti" prigaminta būvo daikto visiem. Būvo puūdzi'mas priga- minta, rugdm prigamindo. Prisigaminis būvo šauč. Nieko nepadedi, man ir vaikū prižu'rėcie ir valgi-¢ išgaminč. garas „,krosnies viršus, koptūras“: Vaikai sédzi un pėčaus ir iri per garu. garūoti, pagaruoti „pa-kaitinti“: Pirciii pagariioc nėša ir kara adėžu' (drabu- Zius). grausti „Žaisti“: Par namūs sūsrenka bernėkai ir grdudia mecikaii (su kamuoliu, sviediniu) lik tūmsai. gražinti, iš-gražinti „iš-romyti, i§-kastruoti (tik paršus)“: Ani's paršūs ti“ grd- Zina. Išgražinom t@ki- (kuilį). grėblėlis, grėbliūkas „žolė panaši į sidabražolę, tik smulkesniais lapeliais“: Grėblūlei — žols, ana loc rasiklédo. Grėblūkai kru'mučū biiva. gri€ti, nu-griéti „nušluoti“: Visus krimlūs (nuograuzas) no stalo nugrei ir nunes Suniuo. grynas „plikas, nuogas“: Bobos guli gri‘nais pilvais. Nusiraiik, kad būtum grinas. Laukai jau grini. | - guldyti, iš-guldyti ,,i§-romyti (tik ne paršus)“: Ir dai kumelėkūs guldo. Ar išgul- dzitas ar neišguldzitas vis toja veršis. kėsti „mylėti, mėgti“: Kap jaunas buvaū, mani mergos kintė. Jo tas kacinis būvo muzikontas ir dziėdas ji“ labai kiūtė. Kap jauna buvaū, labai kiniaii, ka čista bit. kiaūlė „toks grybas, baltikas, gruzdas““: Kaiiles tékos baltos, anos Ziémai gerai. kiėmas I. „kaimas“: Mus kiemi gal šimtas pitku- būvo. Plg. kieminis, -ė „kaimo“: Zmonés bédija kiėminei. 2. „viešnagė“: Kiemafi atais dziėvas par ji. Ainam jau iš kiémo. : kliudyti,,liesti, trukdyti“: Ti būvo žėmė kludzita. Unt@pus nereika kiudzié. Neklué tu mani. kulnas 1. „gaidžio pentinai“ Gaidzo kulnai ir nūgės. 2. „„((kelio) lanikstas, alkūnė““: Ėjom stūcei, o dai kulnu apsuka, kriūgu“ duoda. kulnėlis „krumplys, kauliukas“: Stori lašinei — pūsprindzis ir kulnėlis. Ruiikos kulnelūs apsdaufaii. Man trina kėjos kulnelūs. kumelaitė „toks grybas“: Kumelditės rudeninės. 23 laidyti ,,melzti*: Unksci aina Ididzi'č karvu. lakštas „,bet koks lapas“: Nėotrės su buinais lūkštais, labai dzilgasi. Gi'slécei un takū plačū lakštū. laūkas „plikas, laukas“: Da visdi jaunas, ė jau laūkas. Laūkas be plaukū. Plg. laū- kymas, plikūmas, laukumas“: Jam per visu kūktu: laūki'mas. Karvė lauka, per visu galvu“ laūki'mas. i linėlis, linagalvis „smulkus geltonai žydintis augalas“: Lin@lei gerai kruciné kap sépa. Linagalvei geltonai židzi. lūpti „jėga plėšti, rauti“: Linūs lupam. Kieta žėmė, nemozna islupé. manyti pri-, nusi-manyti 1. „suprasti, mokėti, sugebėti, išgalvoti“: Slékta lénkis- "kai mané. Kap ana primano maža mergoké. Paklegéé tas primano. (Valgymuy) nusmūnom ligi valei. 2. ,,pavargti“: Jail tép nusmanaui krutéc, tai Jėzus Marija kap dajéde. mėdžias „miškas“: E kuf anas nuvaZdu medi. Tėvas jūos išvedė m@dzan. Atdugo jau jaunas medėtlis. milinis, -¢& „vilnonis, -ė“: Da būvo milf Sulu. Vilna un avėles, o sūverpta — Sulai milinei. minkštas, -@ „smulkus, -i (apie miltus)“: Ca minkšči miltai. Vienam maiši minkštai sumadlta, ė kitam — rupei. pédzia „šulas, pėdžia“: Pėdžosu uiimusta kru kai. pénas „pašaras“: Khionan p@nu: dėda. Kas neturėjo p@no, tai sniégu' nuvaro ir ginė puši'nan. Ti" nei penii gdusi. penéti, iš-, pa-penéti „iš-, pa-maitinti, -Šerti“: Ana parsus péni. Ir kūom ispenéé kdrvi. Dué parsuo papenéc. pirkaité „kamara“: Salta būvo žiema, ale biilbos pirkaité( je) nepasalo. Būlbas pir- kditén supilde. plonas, -a „šviežias, -ia (apie grietinę)“: Plonds smetdnos unru‘ginam. raiikinis, rankinditis „nosinė, nosinaité*: Kur rusikini* padéjai? Sviedé ranki- nditi', rasiléjo aZerdicis. riebuma „riebalai“: Kap riebumés gerai uiidedi, tai visa gard. rūbelaitis, rabeldlis „skarelė“: Ir nedélom su kasdiénifiu rubeldicu apsirisus vaikščoja. Visos merg@les su ru belileis, tik Marité be rubelzlo. rūbėlis ,,skara (ant pečių apsigaubti nuo lietaus, šalčio)“: Ragéu, nuvė ti koka su rurbelū per kiemu“. rumbė „randas, siūlė“: Rumbė lieka kap sugija. Rumbė suSita marškinū. samanėlė „tokia dirvos žolė“: Ti samanélor labai jėda karvės. sėgti, apsi-, nusi-sėgti, -segdyti „,apsi-, nusi-vilkti“: Išdjo juodai apsisūgis. Anas nusisūgis sviedė šiničėlu'. Nussūgdai suknčėlov, bo tau dzidele. skarinis „prasta staltiesė, iš audeklo galo“: Skarini* ažklo, papile is pūodo bilbu . Un skarino jau kru'va blinw, ir kadū spė iškėpė. skaudūs, -i „žvarbūs, smarkūs, karštas“: Skaudus lietūtis pala(i)scinéjo. Riša virvi“ (po pilvu), kad arklis tokis skaudūs. skeltinis „pliauska“: Kap paskdldo mdlkw, skelcinis musik vadzinasi. Prasvdi- dai skelciūnūs Sénan no kélo. spirginys ,,spirginti arba žali lašiniai“: Praptole spirginis. Aš labai lūbiju (makaro- nus) su žalū spirgifiu. Susietka atnešė du bli'nū ir du spirginu ir pakišė. 24 ap-si-, až-, pa-spirti ,,pa-si-, už-remti“: Su kačėrgu (lazda) apsispirč. gerai. As- pirk duris. Siena paspirta. Satra, kartis vežimui veržti arba pirkioje rūbams užmesti“: Višvėm Satru- ti primiga, kad nerazbirét šiėnas. Šatra rūbam pakdré. šauktis „vadintis“: Ana tep šaūkasi to žolė. taršyti, pa-taršyti „pakratyti“: Už kojos pataršė ir pagrūvo. tvotis „triūstis“: Visu nakt@lor tvojamės. usnélé „toks mėlynai žydintis augalas“: Usnėles mėli'nai židzi kap gaidé@lei. Ūžti, až-, pa-, su-ūžti, -ūždyti ,pa-, su-, už-griežti, -groti“: Kap iia, tep turi §6ké. Anas kap ažu'žė, tai verkė. Kad tep paūžt, tai ana pašokt. Būva gražei suūždo. vaikščioti „rūgti, fermentuotis“: Alūs vaikščoja kap ažveda. nu-si-vy ti „nusipinti“: Nusivik sdu vainikėli“, nusivik sdu Sal ji. veistis „keistis“: Ca jau daiig vertėsi kunigil. vištaitė „toks grybas, guotė“: Mes tios gri‘bus vištaitėm vadzinam. vėkas „pintas kubilas grūdams“: Piném vokus dzidelus, liūdo ciela bačka grudil. Zagariné „pintinė tvora“: Zmaogus pina žagarini“ iš Saudil, nemacna gi to žagarinė. žilas, -a „pilkas, -a“: Varnos gi žilos. Aš turéu tokas žilas kélines. Zlugtas 1. „kubilas su kojelėmis“: Zlugtas su trijom kojom. 2. „kas šlapias, permirkęs“: Pėrmirkis visas kap žlūgtas. žuvinis „Žvejas“: Tadū aina žuvduč žuvinei. II. Siauresnėje teritorijoje vartojami Žodžiai. Tai iš esmės raiškos arba formos dialektizmai. Tačiau iš jų čia minėtini tik tie, kurie tarmėje vartojami kitokia reikšme negu lk. Dėl to juos galima vadinti mišriaisiais semantiniais dialektizmais. Savo ruožtu juos galima skirstyti į žodyninius, morfologinius, darybinius, fonetinius morfonologinius ir akcentuacinius. 1. Žodyniniai semantiniai dialektizmai. Visi čia pateikiami žodžiai yra duodami ir DLKŽ. Otie, kurie į jį nepateko, kaip neturintys lyginimo pamato, nepriklausomai nuo jų reikšmės nukeltini į grynai Žodyninių dialektizmų skyrių, greta žodžių, netu- rinčių atskiros tarminės reikšmės, k. a.: tiesė, tiesys „dešinė, dešinys“, sriégas ,,Zvy- nas“, stovai „staklės“ ir kt. Mišriųjų semantinių dialektizmų nedaug. ašas „Svirties kartis, virpstis su kabliu“: Ūšas prikdrtas prig svirscei. birulčlis, biruliūkas „nuobira“: Saldi, gardi arielkéle, kots iš birulélo. Šakos pakapėtos, tai daiig biruliku: mažū liko. budė „kempinė“: Budė, ku skile ūgni:. Priskina tos budės, pridžovina ir aZiba ugni-. dideliai „smarkiai, garsiai“: Neldis(k) didelei (radijo), pamazin(k). grebėti „graibyti, liesti“: Aina prig sienom vis tep greboėdama. at-si-ykti „atsiminti, atsigosti“: Niekap negalū aciké, kur aš ji ragéu. Niėkaip neaci'- kaū to daikto. kirbéti, pa-, su-kirbéti ,,pa-, su-judėti“: Kap dau galvén, tai nė nepakirbėjo. Kap cik sukirbés kartu: ité gėle, nieko nedarik. laitas ,,krosnies padas“: Laitas iZdegé. Reika laitas naiijas sudédzic. lobutis ,,momuo, momenélis*“: Vaiko lobutis da neuZdugis. lūstas ,,maistas, pasiimamas einant ilgesniam laikui iš namų“: Paskiūnkė kumėlor, pridėjo lusto tai mergdkei ir išvežė madzan. Bob, bob, duok man lūsto daušaii, aš ėmaii dugti ir daugaii valgi-c. 25 rūdė „dumblas“: Jéi džorna (velėna) pratrūksta, tai žmogus sūlanda lik pilvo ru'dė- (je). sąvara „staklių skersinis“: Stdvu' suvaros. Un sūvaros aciséda ir dudza. 2. Kiti mišrieji formos dialektizmai. Tai įvairūs variantai ar vediniai, kurie nuo atitinkamų lk. žodžių skiriasi ne tik kitokia išvaizda (forma), t. y. daryba, skirtinga fonetine šaknies sudėtimi ar kirčiavimu, bet ir reikšme ar jos apimtimi. Dėl mažo skaičiaus smulkiau jie nebeskirstomi. pra-si-baidyti „,išsiblaivyti, pažvalėti“: Mieguostas, da neprazbaidis. nu-būti „atsikratyti“: Raika tū vilku kap nor nubucie. až-dėti, -dėdyti „pradėti, užperėti“: Bitės aždėdo motku' naiiju. ap-si-eiti ,,apsiruosti, susitvarkyti“: Va, kol apseini, kaiilem padiodi ir vūkaras. gėriba „derlius, javai“: Gėriba dzidele duga išgūlus. Gėriba prasta, lietaūs nėr. Pa- deda kri“želū (šiaudų pasėję javus), kad diévas saugot, nenumūšt géri-béles ladai. pėr-, pri-k alti ,,per-, pri-rišti“: Jaū aš pėrkalau karvi:. Pérkalsu kumelaiti:. Arkli- prikalau ir atsigulau. an-kliūti „įstrigti, patekti“: Vilkas Ašmenė(je) (upėje) unklivi. su-1éisti, -leisdyti „paaštrinti“: Galiistuvas delgei sulaišč. Šmirgeli' nuspirkaū delgei sulaisdzič. pra-mėsti „paskaninti, uzkulti, užtrinti“: Savo kifvi: unmėsk, tai bus pramesta. pa-nėrti „paskęsti“: Nuv@ mdudzi'cis ir panėrė. Nemokė plaukič ir panėrė, nusta- pijo. nu-niaukti „,nuleisti“: sédzi galvu nuidukis. plūksna ,,svogino laiškas“: Aik atnėšk plūksnu: žalū, cibūlu“ plūksnu". ragudlé „tokia maža žuvis“: Raguėole, téka mažitė nereikalinga žuvitė. santis „tinklas žuvims gaudyti, samtis“: Suncis viendm žuvduč (virtuvėje pavoras). saulėlaidis „saulėgrąža, saulėžolė“: Sédzi un gonkėlu' ir lūščija sauldlaidzi". Pasodzinom vaikam saulolaidžu“. skifpstis „gegnė“: Skirpsčūs un ilgino dėdam. Létos (grebėstai) aina per Zédnu skirpsci". spurga „pumpuras, viršūnė“: Anas un pacds spurgos sédzi. už-stoti „užimti, užkimti“: Gérklor usto, sopa gėrklot. at-si-stoti „atsitraukti, palikti“: Atsista tu no mani. svirstis ,,svirties kartis“: Ūšas prikdrtas prig svirscei. tašla „,raugienė, saldė“: Taslos su būlbom pazdūrom. tiktis, už-tikti, už-si-tikti 1. „atsitikti“: Ragi kap cikosi. 2. ,,susimisti, pataikyti“: Ušciko labai skaūdzei, skaūdzei sūsmušė. Kėju' usicikaū, kad jau negalū kap s6- pa. an-si-trinti „,susitepti, pajuosti“: [(š)skalduna i vė unsitrina (rūbai). vadžiėti „,rentauti, su nata sakyti, dainuoti“: Vadžoč ar pasakič itu giesmėlot. iš-vėlti „išsprogdinti, išplėsti (akis)“: Kur aini išvėlus akis? Vilkas sėdės un kėlmo, akis isvéle, duncis išiepė. vėpūtinė „pūga“: Ažpūstė vėpucinė visūs kelūs. Oi, koka būvo tadū vėpūcinė. žeibyti „,mirgėti“: Skaudė(jo) — tep migo gdlvu“, tep žeibė akisa. III. Kalbant apie reikšmės dialektizmus, negalima nepaminėti semantinių sko- linių arba kalkių. Glaudūs kontaktai su slavų kalbomis ir senoka tarmės izoliacija, be abejo, atsispindi ir Gervėčių tarmės sistemoje, ypač leksikoje. Dėl to tarmėje 26 galima rasti nemaža žodžių, nei reikšme, nei daryba nebūdingų kitoms lietuvių kalbos tarmėms. Daugelis jų savo reikšme, neretai ir daryba, yra analogiški su atitinkamais slavų, ypač baltarusių, kalbos žodžiais. Tačiau nustatyti, kur kalkės, o kur savarankiškai atsiradę žodžiai dėl baltų ir slavų kalbinių sistemų giminingumo ir darybinių bazių bei jų polinkių panašumo — nelengva. Pvz., lietuvių (baltų) ir baltarusių (slavų) kalbose yra nemaža senų bendrų sąvokų, kurių turinį sudaro tie patys semantiniai požymiai, plg. gaidys (lat. gailis): brus. neBeHb, NATYX, IISIBŲYH“, plg. giedoti (dziėdat): rus. meth, brus. neup; ranikena, rankėlė, ranktiris: rus. pyko- siTKa, pyKOSITb, pyuka; ūžkala „rogių dalis“: brus. rus. HaGoiika ir t. t. Jų atrankos kriterijumi irgi reikėtų laikyti vartojimo dažnumą ir geografiją, darybinių modelių tam tikromis reikšmėmis būdingumą vienai ar kitai kalbai. Dėl to ir ne vienam mūsų aukščiau pateiktų mišriųjų semantinių dialektizmų grupės žodžių viena kuria nors formos ar turinio dalimi rastume daugiau sąsajų su atitinkamais slavų (baltarusių) kalbų žodžiais, pvz,: nubiiti, aždėti, gėryba ir kt. Taigi, tarp tarminių semantinių dialektizmų ir kalkių aiškesnes ribas be gilesnių ir platesnių studijų sunku nubrėžti. Toliau pateikiame pluoštą aiškesnių reikšmės ir formos paralelių tarp Gervėčių tarmėje ir slavų (ypač baltarusių) kalbose esančių žodžių: bala „purvas“ (6anora,t. p.“): Balū šaltu dėjo (prie skaudamos kūno vietos). pri-būti,-būdyti ,,pa-didéti, pri-sidéti, pa-pilnėti“ (:npbIGbinbL ,,padaugéti®): Per gaidžo Zufiksni- diena pribūvo. Kiek sama jau tas (šeimininkas), ariūodas tas pri- būdo. iš(si)-, prisi-, susi-duoti, -duodyti ,,pasivaidenti, at-, pasi-rodyti“ (plg. BbULALIb, BbljlaBalllla, caasanua „rodytis, vaidentis“): Jai išdavė, isidiodé, kad vištos. Būvo plopimw, kū prizdūoda. Ir pradėjo prizduodzič. Un tū kapū prizdūodo. Ar akisa suzduoda, ar tep. Sanai itésa baldsa suzdiode. ai-si-eiti „atsigauti, atsitokėti“ (plg. rus. otoiiTuce, brus. agbiciies „t. p.“): Atseis ir būs sveika. pėr-imti,-imdyti 1. „užpulti, sučiupti“: (plg. rus. nepeHsITb, brus. riepaH;lb „t. p.“): :Banditai périmdo mūs — „Kur ainat?“ 2. „sutikti“: Gegūtė juos pėrėmė. Ir ana (kalė) išlek périmdzi-é. : . lįsti, až-, nu- lįsti „tilpti; už-, nu-lipti, -kopti“ (rus. Je3Tb, brus. Jesup „t. Di“): Būčkon aštūonos asminkos liūdo. Ana ažliūdo un pėčaus. Nuliūido tas Ivonė- lis no ližės. pri-si-mėsti „apsimesti“ (plg. npeikiganua ,.t. p.“): Prisimetė kvarū (nesveiku). an-, pri- mūšti, -mušdyti „,į-,prikalti“ (plg. HaGiup, npuiGiub „t. p.“). Ti: uūimuš- ta kuolai. Prig tam velanėluo primuša tw rat@li-. Primūždė šlauštukūs akécosa. piltis, apsi-, pilti „mu-slinkti“ (plg. cbinamua „t. p.“): Jeigu perdaig priverpa, tai pilasi, apsipila šūlai. rifiktis, an-, apsi-, ažsi-, nusi-, parsi-, užsi-rinkti „,rengti(-s), ruošti(-s), ap(-si)-, nu-si-rengti, pasipuosti, pasiimti, persikelti“ (plg. brus. nepaGpauna, npbiOpanina, cabpauua „t. p.“). Nu, tai renkiės ir važuo par t@tw. Unrenka. rakicin padeda. Ji ti" apriūnko, apdudė. Cigonkom apsirinki: vaikščoja. Tadū aš jū asirinkaū par sail. Priepirté nusiriūkdom. Kazakstani būvi" paskui pérsirinko ča. * Įlkiajiekragiariunbi ataac Gesiapyckalt Mossi, Minck, 1963, Kapta Ne 294, 27 rištis ,,megztis, užsimegzti (apie vaisius, uogas, daržoves)“ (plg. Basaiua „t. p.“): Gal rištūs geraū avurkai, kad lietūs (palytų). sėdėti „tupėti, perėti“ (plg. cagzeun ,,t. p“.): Ca višta sėdzi. ap-sodinti „įtverti, įkalti, įtvirtinti““ (plg. a6-, Ha- ca/i3iųub, abcaKBpaib „t. p.“): Apsodink Iopetu'. Apsodziné reika kifvakoci'. pri-si-statyti, -statinéti „,dėtis, apsimesti“ (plg. rus. rpejįcTaBJISTbCS, brus. npbi- crayJisnia, ,.t. p.“): Anas nėserga, cik tep prisstūto. Negirtas ūnas, cik prisstaci- nėja, kū girtas. ' pra-tekėti „,prakiurti“ (plg. npanskaub „t. p.“): Puodas jaū pratekė(jo). traukti I. „,pūliuoti“ (plg. pBanb, HapbIBallb „t. p.“): AZraudondvo pirštas, gali traukė. 2. „vemti“: ISgéris kad pradės anos trauké. 3. „sprogdinti“: Traūka akmenis su diminidū (dinamitu). ap-trūkti „apiplyšti, apspurti, apskarti“ (plg. abapsaib, a6apBaHbi „,apiplyšęs, ap- skaręs“): Neprisrinikis, aptrūkis žmėgus. vėstis, až-vėsti 1. „sektis“: Jam nésveda niekas. 2. ,,uzraugti, užduoti“ (plg. 3aBeciu „t. p.“): Kap ažveda alu“, tai jai ir vaikščoja. AZvésé samagonu reika. | Iš daugelio čia pateiktų sugretinimy nesunku pastebėti, kad skolintajai reikšmei iš tarmės morfemų pagal slavų darybos modelį konstrucjamas dažniausiai visai naujas darinys (plg. prisiduoti, atsieiti, prisimėsti), nors ne vienas jų savo forma atsi- tiktinai yra sutapęs su Ik. žodžiais (plg. apsodinti, prisistatyti, pratekéti), turinčiais visai kitą reikšmę. Kad žodžio turinys — šiuo atveju skolinta reikšmė — yra neatski- riamai susijęs su pirmine forma, gerai rodo sutampančios reikšmės veiksmažodžių formos adaptavimas, plg.: pa-si-pulti „patekti, pataikyti“ (plg. nanajiamua, nanaciica „t. p.“): Paspuole po pojezdu. Tris būvo — paspuole jdi (perkūnas). pra-léisti „ęJydėti“ (plg. npaBoasiub „t. p.“): Praldit net Varionisan virus. Kokan kiemi cigonkdites pralaisdėm. Tu formų yra kalkiuojama tik šaknis. Taigi, priešdėlinius veiksmažodžius galime laikyti tik dalinėmis arba mišriosiomis kalkėmis, skirtingai nuo grynųjų kalkių (vie- naformių arba paprastųjų veiksmažodžių, plg. rištis, traukti). Pakitusios reikšmės žodžių sąrašas būtų nepilnas, nepaminėjus Gervėčių tar- mėje kitokia reikšme, negu kitose lietuvių kalbos tarmėse vartojamų skolinių, pvz.: diktūiti „aiškinti, tvirtinti“: Sen@lei tep diktūjo. Diktūjo ti“ ani's suųsėdi“, net rufi- kom mokodami. Razdiktūi tu man, žmogaūii: ungi kuf aič. kačėrga|| kačergaitė „lazda“: Su kačėrgu apsispiré gerai. Kur ma kačergaitė? Su kačergėlė: kulzuoja. kadėkas „medpadis“: Kadoėkai iš mėdžo kėjas pagadzino. provyti „pasakoti, pasaką sekti“: Ir dai kadū vaikiūm provijam pasakas. Kap pa- provija, tai ir laukan bijom išeit. Kad moki, paprovij. Aš daušauša jau priprovijau. storasta „kerdžius“: Storasta gūnė ir trūbijo. Jaii trūbija storasta. Žinoma, šiame straipsnyje pateikta tik maža dalis žodžių, vartojamų įvairiomis specifinėmis reikšmėmis. Be to, jų pilnos registracijos ir nesiekta (tiek Gervėčių tarmės leksika, tiek apskritai visa tarmė verta atskirų plačių monografijų). Čia dau- giausia dėmesio skirta semantinių dialektizmų (plačiąja prasme) atrankai. Jų skirs- 28 tymu ir grupavimu siekta parodyti Gervėčių leksikos turtingumą, įvairumą ir svarbą lietuvių dialektologijai bei kalbotyrai. Skolinių ir kalkių gausumas iš tiesų patvirtina teiginį, kad leksika kinta spar- čiau, negu kiti kalbinės sistemos klodai (fonetika, morfologija). Žinoma, negalima neigti ir to, kad leksikos naujovės greičiausiai krinta į akis. Tačiau greta semantiniu leksikos naujovių tarmėje nemažiau yra ir labai archaiškų dialektizmų, kurių ne vieną tiktų vadinti tiesiog archaizmais, pvz.: kiémas, lazda, mėdžias, rakštis ir kt. Apskritai daugumas Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų yra būdingi didesniam lietuvių kalbos plotui, daugiausia rytinių ir pietrytinių lietuvių tarmių kampui. Grynai Gervėčių apylinkėje vartojamų pakitusios reikšmės žodžių užrašyta tik vienas kitas, pvz.: bradinys, dūsintis, jūvas, lūpai, lobutis, ūžti. Vadinasi, daugumo minėtų dialektizmų reikšmė yra susiformavusi dar tada, kai Gervėčių apylinkė betarpiškai susisiekė su pagrindiniu lietuvių kalbos plotu. Net ir daugelį atitinkamų kalkių ga- lima rasti gretimose pakraštinėse lietuvių kalbos tarmėse, tačiau jos šiose tarmėse gali būti atsiradę ir savarankiškai dėl panašių sąlygų bei kontaktų su slavų kalbomis. Apskritai, atitinkamai atrinkta ir apdorota tarmių leksinė medžiaga istorinei lygi- namajai kalbotyrai gali būti nemažiau svarbi, negu tarmių fonetiniai ir morfologi- niai duomenys. H3 CEMAHTHHYECKHX JUAJIEKTU3MOB TEPBSITCKOTO (aut. Gervėčiai) JIATOBCKOTO I'OBOPA A. BUIIYTHUPHUC Pe310mMe B crarbe 6oJiburoe BHHMAHHe YAE/SeTCs OTOOpY H TDpYNINHpoOBKE CeMaHTHUEC- KHX JĮMajieKTH3MOB TepBsrekKoro roBopa (Ha TeppuTopHKu BCCP ITpojguenckoli 0611. OcrpoBenkoro p-Ha) Kak Mo coJlepxanHHIo (3HAYEHHIO), TaK H IO OopMe Koncrarnpyeres, uto IOJIaBJISIOLIEE GOJNBbIIHHCTBO CEMAHTHUECKHX JĮHAJIEKTH3- MOB (Hanp.: Dudė ,ry6ka“, būkls , xu3uv“, daigstis „Kpruua“, garas ,BepxHsis "uacTb neun”, gylys „cJieneKs“, klegéti ,ropoputh“, krutéti „pa6oraT5“, ldidyti „40HTb“, lūkštas „nucr“, laikas ,meicwiit“, mėšlas „Mycop“, trąšos „HaBo3“, veiz- déti „uckaTb“) xapaKTepHbI MOUTH JJIsi BCH BOCTOYHOI HJIH IOTO-BOCTOUKHOSI Tep- PHTOPHH JHTOBCKOTO s3bika. Hekoropbie H3 mux (Hanp. kiémas „jNepeBus“, laz- da ,opewHuk“, médias „nec“, rakstis „Tpo6“) ABAAIOTCA NPOCTO apXaH3MaMH. 910 06BSICHAETCS TEM, YTO OKpecTHOCTH [epBsT (ro apxHBHbIM JAHHBIM) [0 Ce- penne! XIX B. HMeJIH HENOCPEACTBEHHYIO CBA3b C CCHOBHOM TEPPHTOPHE]! JIHTOBC- KOTO s3blKa. HI TOJIBKO JIHINb HeGOJIbINOC KOJHYECTBO CeMAaHTHUECKHX ĮĮHAJIEKTH3- MOB HO CBOEMY 3HAY€HHIO He BbIXOJIHT 3a npejeanl TepBsirekoro rosopa (Hanp. bradinys ,priGasioBHast cetbKa isi 3“, dusintis „manuTb“, javas ,,HEOUHCYEHHOE 3epno“, ldpai „cyn H3 penoBbIx JHCTbEB®, lobutis „pojunuoK“, žti „HTpaTb“ H Jip. H3-3a KOHTAKTOB C CJIABSHCKHMH SI3biKAMH (OCOGEHHO C GeJIOPYCCKHM SI3bi- KOM) B FOBOpe MOSIBHJIMCh HEMAJIO KaJIEK, Hanp.: bala „Tps35“, atsieiti ,, OUHYTBCS, OXHTb, INONPABHTbCA, périmti „HanacTb; BCeTpeTHTb“, lįsti ,,n1e3Thb (Ha JepeBo)*, rištis ,,3aBsi3bIBaTBHCA“ H Jp. 29