Jānis Endzelīns. „Darbu izlase, I“

Janis Endzelins, Darbu izlase, I, Riga, 1971, 728 p. Tikriausiai labai sunku bity surasti kalba, kurios moksle vienas asmuo suvaidino tokj milZini8ka vaidmenj, kokj Janis Endzelynas (1873—1961) suvaidino latviy kalbotyroje. Daugiau kaip puse simtmedio Sis mokslininkas vadovavo (pilniausia Sio Zodzio prasme) latviy kalbos mokslui, net ir dabar, po jo mirties praslinkus jau keliolikai mety, latviy kalbotyra, i§ Salies Zidrint, atrodo vis tebesanti sio izymiojo kalbininko SeSélyje. Tur bit, taip esti visuomet, kai pasitraukia didi asmenybé, nepalikdama lygiavertiy savo darbo teséju. J. Endzelyno rinktiniy raSty jau seniai laukéme ir, Zinoma, labai dziaugiamés, pagaliau sulauke pirmojo jy tomo. Siame tome publikuojami 1897-1906 metu J. Endzelyno tyrinéjimai, jy tarpe tokie Zinomi darbai, kaip ,,JlaTbiicKHe npeaznoru“ (I—II dalis), ,,. iccneqopanna B O6lacTH Kauly6cKoro A3bIKa“, ,,JaTBILIcKHe 3aHMCTBOBaHHA H3 CJIaBAHCKHX s3bIKOB“, ,,Uber den lettischen Silbenakzent“ ir daugelis kity. Cia spausdinamas ir pirmasis J. Endzelyno straipsnis, tiesiogiai susijes su lituanistika, biitent, V. PoZezinskio knygos ,,Bo3spaTHaa opMa rularosoB B JIHTOBCKOM H JI@TBILICKOM ASbIKax“ recenzija. J. Endzelyno raStai publikuojami ta kalba, kuria jie buvo paraSyti, suvienodinus fonetine transkripcijg, santrumpas, papildzius ivairiomis véliau paties autoriaus padarytomis pastabomis. SprendZiant i§ pirmojo tomo, J. Endzelyno raStai yra labai kruopStiai parengti. Tiktai gaila, kad pirmaji toma pasiéme ji rankas, kazkaip pasigendame platesnio straipsnio apie $i Zymuji latviy kalbininka, jo vieta balty kalbotyroje. Tiesa, nurodoma, kad paskutiniame — ketvirtajame rinktiniy raSty tome bisianti J. Endzelyno »gyvenimo ir darby kronika“. Tatiau kronika, kokia plati ji bebity, vis délto negalés duoti visapusiSko Sio mokslininko jvertinimo. Praverstyu ir nauja J. Endzelyno darby, o taip pat literatiiros apie jj bibliografija, nes 1958 m. ir 1959 m. paskelbtose bibliografijose esama spragy, o literatiira apie J. Endzelyna per pastaruosius keliolika mety gerokai pasipildé. J. Endzelyno raSty leidéjai taip pat nieko neuZsimena apie dalykine ir Zodziu rodykle. Kaip parodé K. Bigos ,,Rinktiniy raSty“ (sudaré Z. Zinkevitius) praktika, tokios rodyklés leidinio efektinguma labai daug padidina. Sia proga latviu kalbininkams norétysi priminti dar viena skola Janiui Endzelynui: ,,Latvijas PSR vietvardi“ pirmosios dalies antrasis tomas (K—O raidés) pasirodé 1961 metais, apie tretiaji toma kol kas dar nieko negirdéti, ar ne per ilgas tarpas? Zinoma, priminti ir pareikSti pageidavimus yra daug lengviau, negu juos ivykdyti. J. Endzelyno rinktiniy raSty leidimas yra pats graZiausias didZiojo latviy mokslininko pagerbimas, pats geriausias renginys jo Simtyjy gimimo metiniy minéjimui. J. Endzelyno raStus sudaré ir redagavo buvusios jo mokinés R. Gryslé, D. Zemzaré (1911—1971), V. Dambé ir M. Brencé, iSleido Latvijos TSR Mokslu akademijos A. Upyéio Kalbos ir literatiros institutas. J. Endzelyno raSty pirmasis tomas prasyte praSosi platesnio, visapusi8ko aptarimo. Siomis anotacinémis pastabomis noréta pasidalinti tik pirmaisiais ispidziais, pirmaisiais dZiaugsmais, kurie kyla, pasklaidZius Sio didZiai vertingo balty filologijos veikalo puslapius. A. Sabaliauskas 17. 902 249