Galininko su dalyviu (accusativus cum participio) struktūra ir vartosena senojoje lietuvių kalboje

20D21YyYy FORMOS E'R-C.JF VAR TO SS EN A LI-E T -U V O Ss. TSR MOKSLŲ AKAD EMTIA V. AMBRAZAS GALININKO SU DALYVIU (ACCUSATIVUS CUM PARTICIPIO) STRUKTŪRA IR VARTOSENA SENOJOJE LIETUVIŲ KALBOJE Galininkas su dalyviu (toliau — GD) yra viena iš tų nedaugelio dalyvinių konstrukcijų, kurios ryškiai kito jau rašytinės tradicijos laikotarpiu. GD gramatinė forma senojoje lietuvių kalboje skyrėsi nuo dabartinės; daug platesnė kitados buvo ir jo vartojimo sfera. Kai kurios XVI — XVII a. raštuose randamų GD ypatybės padeda nušviesti senovinę vientisinio sakinio sandarą ir jos raidą. Todėl, tiriant šią konstrukciją, reikia visų pirma atkreipti dėmesį įjos struktūrą seniausiuose lietuvių kalbos paminkluose. Pirmą kartą lietuvių kalbos GD apibūdintas D. Kleino gramatikose)!, Nemaža duomenų apie šią konstrukciją randame vėlesnėse gramatikose?, ypač J. Jablonskio darbuose*. Istorinės gramatikos požiūriu GD aptarė A. Potebnia“* ir E. Fraenkelis*; atskirų pastabų ir duomenų šiuo klausimu yra A. Bezzenbergerio“, B. Delbricko" ir kitų tyrinėtojų darbuose. E. Tanglis GD nagrinėjo specialioje studijoje, kurios, deja, tebuvo paskelbta tik santrauka®. Joje randame įžvalgių pastebėjimų ir reikšmingų minčių apie šios konstrukcijos genezę ir vartoseną, tačiau išsamaus GD struktūros aprašo ji negali atstoti. Pastaruoju dešimtmečiu GD ryšys su kitomis konstrukcijomis toliau svarstomas I. Marvano straipsniuose?, o J. Palio- ! Grammatica Litvanica... edita a M. Daniele Klein... Regiomonti... 1653, p. 163, 165; M. Danielis Kleinii Compendium Litvanico — Germanicum... Konigsberg, 1654, p. 111. * Plg. Universitas Lingvarum Litvanie... 1737, Vilnae, p. 27, 52; W. Haack, Vocabvlarium Litthvanico—Germanicvm et Germanico— Litthvanicvm... Nebst einem Anhang einer kurtzgefaBten Litthauischen Grammatic, Halle, 1730, p. 336, ; P. F. Ruhi g, Anfangsgriinde einer Littauischen Grammatik, Konigsberg, 1747, p. 150-151 (Ch. G. Mielcke savo gramatikoje p. 188—189 pakartoja tuos pačius duomenis); G. Ostermeyer, Neue Litauische Grammatik ans Licht gestellt, Kdnigsberg, 1791, p. 177; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle a. S., 1876, p. 366, 376, 423, 424; A. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 263, 316, 321—322, 332, * J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, red. J. Palionis, I, Vilnius, 1959, p. 303, 321—322, 472 tt., 614—615. * A. Ilore6ua, Hs sanucok no pycckoii rpammarike, 1—11, M. 1958, 314 tt. * E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928 (toliau — Kas.), p. 154—155. * A. Bezzenberger, Beitriige zur Geschichte der litauischen Sprache, Gottingen, 1877, p. 223, 227-228, 262. * B. Delbriick, Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen, (toliau — Vergl. Synt.) II, Strassburg, 1897, p. 490—491. * E. Tangl, Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen, Weimar, 1928 (toliau — Acc.). * H. Mappa, O HeKOTOPHX (YHKIHSIX JHTOBCKOrO npuuacras „Kalbotyra (Ssmxosuaune) IV, Vilnius, 1962, p. 33—43; K Bonpocy o JIMHTBO—reorpadHueckOM noJIoXenun 6anTO—CJIaBAHCKHX 513bIKOB, ,,Baltistica® V (1), Vilnius, 1969, p. 17-19. 13% 195 nio monografijoje pateikta naujų duomenų apie GD vartojimą XVI — XVII a. raštuose". Šio darbo tikslas — aprašyti GD struktūrą ir vartoseną senojoje lietuvių kalboje ir išaiškinti šios konstrukcijos raidos kryptį bei dėsningumus. Darbas paremtas duomenimis, ištisai išrinktais iš visų šiuo metu prieinamų XVI— XVII a. raštų (išskyrus žodynus); verstiniai tekstai sistemingai sugretinti su turimais originalais'". 1. Dvejybinis galininkas su vardažodžiais ir dalyviais 1.1. GD paprastai sudaro 3 pagrindiniai nariai — veiksmažodinis (V), vardažodinis (N) ir dalyvinis (P). N ir P priklauso nuo V (yra jam subordinuoti) ir turi galininko formą; be to, P yra derinamas su N gimine ir skaičiumi. Nuo kitų vardažodžio galininko junginių su dalyviais ši konstrukcija skiriasi tuo, kad nė vienas iš priklausomų jos narių, atskirai paimtas, negali atstoti viso NP junginio, išlaikydamas jo sintaksinę reikšmę. Pavyzdžiui, sakinyje (welinas) regeia ana ischalkusi (BrP I 271) galima išskirti junginius regeia ana ir regeia ischalkusi, tačiau nė vienas jų nepaaiškina visai konstrukcijai būdingos reikšmės „regėjo, kad anas išalko“. Nors ir būdami priklausomo linksnio formos, N ir P šioje konstrukcijoje siejami pusiau predikatiniu santykiu, t. y. predikatiniu santykiu, nesudarančiu sakinio struktūros pamato??. Toks priklausomų konstrukcijos narių santykis galimas tik po tam tikros reikšmės veiksmažodžių (verba percipiendi, dicendi etc.). Tokie pat pusiau predikatiniai santykiai susidaro ir galininko junginiuose su būdvardžiais ir daiktavardžiais, plg.: regeiot ghi vschžengenti MZ 299; regeiau ta Moterischke girta BrB Apr 17, 6 ir regéiome if ... wirą sopulų DP 16953. Nuo J. Jablonskio laikų šios konstrukcijos vadinamos dvejybiniu galininku. Dabartinėje kalboje jos retos®® ir sudaromos tik su nedaugeliu veiksmažodžių (matyti, rasti ir pan.), tačiau senuosiuose raštuose ir tradicinėje tautosakoje vartojamos plačiau. Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais padeda geriau suprasti GD susidarymą, jį pravartu aptarti atskirai. Lietuvių kalbos GD istorijai labai svarbios A. Potebnios mintys apie dvejybinio galininko santykį su platesne objektinio galininko vartosena senovėje. Kadangi artimesnis ir tolimesnis objektas kitados nebuvęs formaliai diferencijuotas, galininkas su percepcijos, sakymo ir pan. veiksmažodžiais buvęs siejamas taip pat, kaipir 10 J Palionis, Lietuvių literatūrinė kalba XVI— XVII a., Vilnius, 1967, p. 159—161. 11 Duomenis apie GD paplitimą XVI— XVII a. ir santykį su originalų konstrukcijomis Zr. aut., LKK XI, p. 41—58. J. Bretkūno ir B. Vilento raštų ištraukos lygintos su 1549 m. Liuterio Biblijos leidimu: Biblia : Das ist : die gantze heilige Schrifft... D. Mart. Luth. Wittemberg. Gedruckt durch Hans Lufft. 1549. Lyginimui su Vulgata panaudoti šie leidimai: Biblia Sacra Vvlgatae editionis Sixti Qvinti Pont. Max. ivssv recognita atqve edita Romae... MDXCIII; Novum testamentum graeceetlatine... curavit Eberhard Nestle, Stuttgart, *1921, Citatos iš šių tekstų darbe santrumpomis neZymimos. 12 Pusiau predikatinių santykių terminas čia maždaug atitinka A. Muchino vartojamą sociatyvinių santykių terminą, žr. A. M. Myxnun, Crpykrypa npeijoxenuii H HX MOJIeJiH, Ji; 1968, p. 92 tt. | 13 Dėl reto šios konstrukcijos vartojimo ir ne visai tikslaus apibūdinimo A. Schleicherio gramatikoje (jis manė, kad pasakyme sakė tave šiokią, sakė tave tokią praleista jungtis esant arba ėsanGig, žr. A. Schleicher, Litauische Grammatik, p. 263) B. Delbriickas dvejybinį galininką laikė lietuvių kalboje beveik visai išnykusiu, plg. B. Delbriick, Vergl. Synt., I, p. 378. 196 su faktityviniais. Tuo remdamasis, A. Potebnia nurodė, kad, pavyzdžiui, s. sl. konstrukcijoje mbnjašeto otoca svojego živa ,,mano savo tėvą gyvą“ veiksmažodžio ryšys su pirmuoju galininku yra toks pat, kaip sakinyje postavi Mefodoja episkopa „,paskyrė Metodijų vyskupa “4, Taikydamas A. Potebnios požiūrį lietuvių kalbai, E. Tanglis iškėlė atvejų, kur veiksmažodžiai regėti, sakyti senuosiuose raštuose be prielinksnio jungiami su galininku, žyminčiu tolimesnį (laisvesnį) objektą, pvz.: pakdiy iiémus sako DP 203 (= pokoy im opowiada W 211)**, Iš tokių galininkinių objektų su prisijungusiu predikatyvu ir susidariusi lietuvių kalbos dvejybinio galininko konstrukcija?*. 1.2. Platesnė XVI — XVII a. raštų duomenų apžvalga visiškai patvirtina A. Potebnios ir E. Tanglio pastebėtą dvejybinio galininko genetinį ryšį su veiksmažodžio valdomu galininku, reiškiančiu tolimesnį objektą. Tolimesnio objekto galininką su kalbos veiksmažodžiais, ypač su veiksmažodžiu sakyti, randame daugelyje senųjų raštų. Sakau wijssus stebuklus MZ 519". Sakisiu ijo istatima Mz 506. Pagimde... Tą kurij pirm Gabriels sake MZ 179**. Iums žiamiszkus dayktus sakiau SE 13645. Tassai ischgulditoies... liepe sakiti pakuta, ir atleidima grieku MT LĮž 14, 17—22. Ans... mums sakie izsiitguma iusu ChB II Kor 7, 7. Mayzieszius... turi tos kurie ghi sako ChB Apd 15, 21. Sakie wisiemus... Krykszta pakutos ChB Apd 13, 24. Sako priežasti MP 2055. ...Moterimi sawo | kurią sako per pranaszą MP 11 354*55. J. Bretkūnas veiksmažodį sakyti su galininku vartoja, versdamas vokiškojo originalo konstrukcijas su veiksmažodžiu predigen, turinčiu reikšmę ,,pranasauti, skelbti, sakyti pamokslą apie ka“, plg.: + Pasakicziau kallinems paleidima 1z 61, 1* — Zu predigen (praedicarem) den Gefangenen eine Erledigung. Ir warda Wieschpaties sakisiu Ps 116, 17 — Ich wil... des HERRN namen predigen (invocabo). ...Kursai pakaiy saka Nah 1, 15 — der da Frieden predigt (annuntiantis pacem). Tokią veiksmažodžio sakyti reikšmę rodo ir jo gretinimas su skelbti, plg.: Dievas... sakitas angu skelptas nog pagany WP 137; pastarasis savo ruožtu irgi gali eiti su galininku be prielinksnio: skefbtų ižg to Diewą DP 562, (stawili stąd Bogd W 956). M. Daukšos Postilėje junginiais su sakyti verčiami pasakymai su įvairiais veiksmažodžiais, būtent opowiddac (sako praszokusius dabdr sanczius ir ateiseczius daiktus 4743, — opowidda przeszte [ninieysze| y przyszle rzeczy W 794; ij mūmus tikrai sako 409,, — ie nam... opowieddią W 671%), powiedač (daiktus žėmiskus sakiaw 452; — rzeczy Ziemskie powiedat W 755), zwiastowac (Angelas... dziauksmą passake 4404, — wesele zwidstowal W 718) ir netgi su dawaé: To kauliimo norint" tuli tulas priezastis sako 496,, — rozne przyczyny dawaiq W 836. Sirvydo ,,Punkty® lenkiSkame tekste tokius junginius su sakyti atitinka konstrukcijos su spowiadaé (Sako sawo piktibes — Spowiadaia šie swych ztošči SP 1 1604) ir powiddač (Iszminti tieg 14 A, A. Ilore6Hg, op. cit., p. 295—301. Lietuvių ir latvių k. pavyzdžius žr. p. 304— 305, 306—307, 315 tt. 15 E. Tangl, op. cit., p: 42. 16 Ten pat, p. 45. 17 Panašiai MZ 333, 397, BrGD LXXVI (132). 18 T. p. BrGD II, RG 13. 2 T.p. 12612 20 T, p. DP 203; — W 343; DP 452 — W 755. 197 sakome — Powiadamy mądrošė SP II 215,,); panašiai Petkevičiaus katekizme, 1600 m. Postilėje ir 1674 m. Evangelijose, plg.: sakisiu gieribę tawo — opowiem twą Swigta dobročc PK 89; sakidami grieku atldydimq — powidddiqc grzechow odpuszczenie PK 171; Ziamiszkus dayktus sakiau — rzeczy Zigmskie powiddat Ev 177; sako tikrą teisę MP III 17% — powieda szciyrq prawde RP 286%. Dar laisvesnio vertimo atvejį randame MP III 25,,: Girdi nuog Filipa szwenta | kurio nu dtminimq sakom — ktorego dziš pomiatke wspominamy RP 293%, Aktyvines veiksmažodžio sakyti konstrukcijas su galininku atitinka pasyvinés neveikiamyju dalyvių konstrukcijos su vardininku. Kur ira sakami wissi tawa czudai BrB Ps 26, 7 (prediget alle deine wunder) Vszgaweghimas tapa pasakitas BrB Jer 36, 9 (da man eine Fasten verkiindiget)... Biauréiimq isznaikinimo | kuris yra pasakitas per Daniéli DP 372, (ktore iest przepowiedZidne W 611). Stebuktay ... bus wisoy Ziamey sakiti KN 93,,. Idant butu sakita... pakuta SE 89,®. lezusa... kursej pirmey buwo sakitas ChB Apd 3,20. Pakutd... netureio but sakitd MP 172, 172% (nie midlo byé przepowieddne RP 117). Vis dėlto junginiai su galininku, turinčiu tolimesnio objekto reikšmę, palyginti su kitomis sinonimiškomis konstrukcijomis, senuosiuose raštuose toli gražu nėra vyraujantys. Pasakymai su tais pačiais vokiškų bei lenkiškų originalų veiksmažodžiais daug dažniau verčiami konstrukcijomis su prielinksniu apie arba priešdėliniu veiksmažodžiu apsakyti, plg. sakie ape tikrą dtaghimą MP 207* — powieddta o prawym przyščiu RP 142%, Angeldi apsūkę est’ | pakaiū DP 353, — opowiddali pokoy W 581**. Kartais junginiai su priešdėliniu ir nepriešdėliniu veiksmažodžiu eina net tame pačiame sakiny, pvz.: Pdgauliemus idant sakicžia iszluosdwimq iu... prastiemus apsakiczia paslaptines MP III 24%, 3, — abych opowiedat wyzwolenie... opowiddal tdiemnice RP 293. Panašios reikšmės galininko junginiai su kitais sakymo veiksmaZodziais, pvz.: byloti, kalbėti, šaukti yra daug retesni ir mažiau akivaizdūs, nes jais beveik visur verčiami atitinkami originalų pasakymai. Christus... szirdiiė bilo pakūių DP 4334 (w sercu mowi pokoy W 707)?*. Nepalaima atsiunsiu, kuri esch prisch ios kalbejau BrB Jer 19, 15 (das ich wider sie geredt habe). Ir kalbame iszminti, terp tobutu ChB I Kor 2, 6. Kalbame ghi C Hristusiep ChB II Kor 2, 17. Nesa tawe paniekin... ir schauke beda taw BrB Jer 12, 6 (vad schreyen zeter vber dich). Kaip veiksmažodis sakyti reiškia „apsakyti“, taip ir rašyti gali reikšti ,,apradyti“ ireiti su galininku be prielinksnio. M. Daukšos Postilėje tokie pasakymai dažniausiai atitinka lenkiškojo originalo opisowaé+ acc. Morkus ir Lukoszius S. szitq S. Historią placzeus rūszo DP 36844 (szerzey opisuią W 606). rdszo Ewangelistai ir kitds tris žimias abidas DP 175, (opisuią... krzywdy W 301). rdszo... didį piktūmą ir smdrkia szirdi Iudészeus DP 15434 (opisuia... wielka zlosé Wa 17). #1 Panašiai MP II 386%,, — RP 261. ?**? Panašiai MP 168%, 172,,. ** Plg. dar DP 48, SP I 303;;, MP 169%, 173,, 181%, 184%,;, 1875, 212, ChB Apd 5, 42; 8,5; I Korint 1,23; Efez 2, 17 ir kt. ** Plg. MP 181%: sdkisi teyse — bedziesz prawdg powiedal, bet apsiko pdkdiy — opowidddiq pokoy RP 123, ** Iš atitinkamų pasyviniy konstrukcijų plg.: dabdr esme bilomi giwent MP 138 (bywamy rzecieni mieszkdaé RP 91%). 198 Kai kur verčiama ir dar laisviau, plg.: Todrinag ir du Tėwu pirmiaus raszo DP 5034 (dwu oycu naprzod kladžie W 856). Pavieniai M. Daukšos ir K. Sirvydo raštuose pastebėti veiksmažodžių mąstyti ir dūmoti vartosenos su galininku atvejai irgi skiriasi nuo lenkiškų tekstų, kuriuose eina priešdėlėtos tranzityvinių veiksmažodžių formos. Mustikite sau tu | kuris toki priesztarimu nukinteio (Vwažayčie tego) SP II 1964. Idant' dūmotumbim' trumpumą giwūtos mūsų | ir ne žinomą mėtą mirimo DP 55234 (dbysmy obmyšlali krotkošč žywota W 941). Tuo tarpu veiksmažodį skaityti (czytač) su galininku ir M. Daukša, ir J. Vujekas vartoja vienodai, plg.: Tris tad’ apreiskimus Wieszpatiés skaitome DP 424,, (troie tedy zidwienie Panskie czytamy W 693), : Taip pat sutampa veiksmažodžio žinoti ir lenk. wiedzie¢ vartosenos su galininku atvejai M. Petkevičiaus katekizme ir anoniminėje 1600 m. postilėje. Del to mes Diewa meylę sawesp žinodami | su ieys dalą imkim (zndiac k sobie Božą laske) PK 139. Žinom tulas gieradeystes MP 208*,, (wiemy... dobrodzyeystwa RP 1424,). Žinom teypag gierddeystę sunaus MP 208%, (wiemy... dobrodzyeystwa RP 142*,,). Ponas... žinodamas wisą ana baysią muką sdwo MP 155*,, (wiedząc... okrutną mekę swoig RP 107592). Iš percepcijos veiksmažodžių minėtinas veiksmažodis girdėti, kuris senuosiuose raštuose, kaip ir jų vokiškuose bei lenkiškuose originaluose, galėjo būti siejamas su galininku, reiškiančiu pojūčiu patirtos informacijos turinį. Iddnt sektųbim iis gerūse darbūse | girdėdami ių giwétq ir gamtas DK 674 (DK! 63). Ižgirdes Ionas Sdytūsia ddrbus Christaus DP 17, ( Vslyszawszy... vezynki Christusowe W 14 )¥. Girdéiome métq | wiétq | ir būdą DP 59443 (Slyszelismy czds | mieysce | y sposob Wy; 199). Girdeiom tris stebuklingus darbus BrP 1 231. Alexandras. ..girdedams schlowingus darbus... biloia BrB I Mak 10, 15(horet die Idblichen Thaten). O ans tare, rytoy ghi izgirsi ChB Apd 25, 22. Sutapimas su vokiškomis bei lenkiškomis konstrukcijomis šiais atvejais (kaip ir minėtuose junginiuose su skaityti, žinoti, byloti, kalbėti) veikiau atspindi tipologiškaiir genetiškai motyvuotą paralelumą, negu skolinimąsi. Kalbamuoju laikotarpiu vokiečių ir lenkų kalbose tolimesnį objektą reiškiantis neprielinksninis galininkas buvoirgi vartojamas gerokai plačiau, negu dabar; apskritai, polinkį keisti daugelį tokios reikšmės junginių prielinksninėmis konstrukcijomis pastebime daugelio ide kalbų raidoje (plg. 2. 1. 7.). Iš pavyzdžių su sakyti, mąstyti, rašyti ir pan. veiksmažodžiais aiškiai matyti, kad toks tolimesnio objekto reikšmės galininkas buvo autochtoniškas senosios lietuvių kalbos reiškinys??, Tačiau jau XVI— XVII a. jis yra gana retas, palyginti su atitinkamomis prielinksninėmis konstrukcijomis. Daugumas minėto tipo junginių tuo metu veikiausiai buvo virtę archaizmais. Jie svarbūs tuo, kad padeda suprasti dvejybinio galininko genezę ir nustatyti pirminius sintaksinius santykius tarp šios konstrukcijos narių. *6€ Pig, dar DP 562s — W 957. * T. p. VEE 13, 16. ; * Kitas dalykas — veiksmažodžio liepti junginiai su galininku, randami J. Bretkūno Biblijoje ir, matyt, atsiradę dėl tiesioginės vokiškojo teksto įtakos, plg.: liepe mane eiti — hieB mich gehen Ezech 46, 21; liepk ghį passikelti — heis jn auffstehen II Kar 9, 2; PoNas ghį liepe — der HERR hats jn geheissen 11 Sam 16, 10; t. p. Nehem 12, 31, Est 1, 17 ir kt. 199 1. 3. Su tais pačiais veiksmažodžiais, kaip čia aptarti žodžių junginiai, sudaromos ir dvejybinio galininko konstrukcijos. Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais senuosiuose raštuose kiek dažnesnis negu žodžių junginiai su vienu tolimesnio objekto galininku, tai ir veiksmažodžių su dvejybiniu galininku pasitaiko daugiau ir įvairesnių. Tačiau abiem atvejais galima išskirti tas pačias semantines grupes bei pagrindines leksemas. Konstrukcijos su daiktavardžiais (a) ir būdvardžiais ar įvardžiais (b) taip pat iš esmės nesiskiria tarp savęs veiksmažodžio reikšme, tiktai būdvardžiai antruoju galininku eina bent dvigubai dažniau. Verstinių tekstų gretinimas su originalais ir atitinkamų konstrukcijų reliktai tautosakoje bei liaudies kalboje nekelia jokių abejonių dėl šių, konstrukcijų autochtoniškumo. Senuosiuose raštuose jų pagrindiniu nariu dažniausiai eina šie veiksmažodžiai: 1. Percepcijos veiksmažodžiai: regėti, matyti, išvysti, girdėti, išgirsti, pajusti, rasti. a) Ir ios atstoiusios pranesche... iog ghi pona regeia BrP 1401. Ir regedams sawa sunu Iana tikusi Wira padare ghi Hoitmanu BrB I Mak 13, 54 (sahe | das sein son Johannes ein tuchtiger Man war) Bet iei kuri pamatis swetimméteri | girtiukle godą | ir didžiūiganti DP 324, (iesli ktorego vyZrzy cudzoloznika pijdnice | chéiwego y pysznego W 51). Wieszpats regiedamas ii daugkalbi | prisakidawo (widzqc go wielce mownego SP II 73,,. Kurij schwents Ions... Pona sawa paiuta Mz 179%. Asch tawa Dukteri neradau Merga BrB V Mozy, (Ich habe deine Tochter nicht jungfraw funden)®. b) Marias neileida | kaczei sunke regedami BrP I 60. Kad iis regi grinus DP 484, (Gdy ie widzq vbogimi) Nesa asch tawe Teisu regeiau BrB I Moz 7, 1 (dich hab ich Gerecht ersehen)®. Bei Aaronas... ischwjda, ie raupsiuta BrB IV Moz 12 (wird gewar | das sie aussetzig ist). Ischwida ius ne linksmus BrB I Moz 40 (sahe | das sie trawrig waren) Iszwis dnq mdcnesni MP 120%, Kita rassi ischmintinga BrB Sir 37, 25 (Mancher ist weise) Nesa esch tawo darbus ne pilnus radau BrB Apr 3, 2 (ich habe deine Werck nicht voellig erfunden). Jog runda namus tuščius (zndyduie Dé prozny) SP II 73, 1. Atrado Iezu (tykt) pati ChB Luk 9, 36%. 2. Psichinés percepcijos bei veiklos veiksmažodžiai: pažinti „pripažinti“, žinoti, išmanyti, pramanyti, atminti, tarti, tikėti, laikyti. a) Kad mes.... tawe wieszpdti pdžintumbim (ciebie Pdnem swoim wyznawali) PK 184. Panna... sweykina Pažindama Iezu Diewa amžina SIG 45;,. Tawe... paszinst Baszniczia. Tiewa neischmerota Maiestata BrGD XXXVI (50)**. Ką gali iszmdnit septinerią dowaną Dwdsios szwentos MP 271*34. Su- * T, p. BrGD Rankr 5; GD II. 20 Tokiais atvejais antrasis galininkas kartais eina ir be pirmojo: Girdi Mergą | girdi ir nusižėminusią DP 59830 (Slyszisz pannę W 723). Pilats rades nekalta: siunte ghi prieg Heroda. Mž 442. 31 Panašiai RrB Iz 58, 7; Pat 22, 29; I Mak 12, 28; 4, 21; Mat 25, 37; Apr 17, 6; DP 33616; SP I 165 — 166; MP 79%; SIG I 4715, 52,, 7811, 123; ir kt. *2* Panašiai BrP II 33, MP 69*, I11 155. 3 Panašiai su rasti BrB Išm 8, 11; Sir 37, 21; Zuz 14; Dan 1, 20; Luk 7, 10; II Kor 9, 4; 1,13; Mž442; BrGD LXIII 103; DP 2895; ChBIIKor9,4; Luk 7,10; MP II 36515, 366* — 367; SIG II 2844, 8313, 9812 ir kt. * Panašiai PK 27; MZ 47, 51, 82; BrGD XII (= RG 133), ChB Jon 17, 3; MP 10444, 107, 146%, 167%;, 18610, 265%, 283919, II 347%, 3514 ir kt. 200 prantama ira wilių essanti, kuri... karalei szinna, ne Diewus, lisch Szmoniy rankų darba BrB Bar 6,550 (nicht Gétter | sondern von Menschen henden gemacht). Mes paikieij, tarrem...io gala geda BrB 18m 5, 4 (hielten... sein ende fur ein schande) Tacziau anis tatai tar Swetima pamoksla BrB Hoz 8, 12 (So wirds geacht wie ein frembde lere) Kas tada anus tikes Diewus alba wadins? BrB Bar 6, 55 ( Wie sol man sie denn fur Gotter halten oder nennen? LB) Tas... sluszij sawiems gimditoiams ir laiko anus (ios) uszu (pabraukta) sawa ponus BrB Sir 3, 8 (helt sie fur seine Herrn). b) Apaschtalai Iesu giwa... paszina MZ 280. Tokiir Diewq priesz sawe pdszinsime SE 2324... Ir kaczei szinna anus (ios) negiwus, tacziau teka paskui iu BrB Bar 6, 41 Vind wiewol sie wissen | das kein Leben in jnen ist). Anis... szinna Biaure ir limpancze sawa ligga BrP II 387. Zinodama Pong gidrq (Znaigc Pdnd laskowego) PK 179. Atmindami tq Pona gidrq | ir wisump Zmoniump mdlonq (Bacžąc na to iak té Pan dobry | a iak ku wsem miloSierny) PK. 83. Tadda tare Eli ie girta BrB I Sam 1, 14 (Da meinet Eli sie were truncken). Ir esch ie brangiesnę laikiau, nei karalistas BrB 18m 7, 8 (Vnd ich hielt sie thewrer | denn Koenigreich). Bei Szidus, kurus ghis pirm ne wertus laike BrB II Mak 91, 15 (die er zuuor nicht werd geacht). 3. Informacijos perteikimo veiksmažodžiai: sakyti, skelbti, byloti, apreiksti, išpažinti, liudyti, rodyti. a) Kam sakei ię tawa Seserį? BrB I Moz 12, 19 (Warumb sprachestu denn | sie were deine Schwester?). Tureia ghį Diewa ischpaszinti BrB Išm 12, 27 (vnd musten jn fur einen Gott bekennen) Kursai atsiusdams Sunu sawe apreischke amžinai Tewa | Sunu | ir dwasse schwentaie MT 187*44„. Mums Krystusq roda ne tobulą IZ2ganitoid SE 152. b) Isch to nu palaiminga mane sakis wissas gimines BrP 11 259 . log ius wissi Pagonis palaimingus skelbs BrB Mal 3, 12 (Das euch alle Heiden sollen selig preisen). Ii rasztas S... Isztikima bila | ir wissokio priemimo werta DP 504,, (Wiernq | prawi | mowd | y ... godnd W 857) Tad ischpazZinkime ir mus teisibei Diewa korone kaltus MT 185%,,. Teysingd iszpdzZisiu tawe SIG II 3615. Ji... smerties kaltq luddija RG 85,. Tadda tesudij ghi neczista BrB III Moz 13 (sol jn... varein vrteilen). Esch sawa Weida prisch ius ne atmainisiu (ner odisiu rusta) BrB Jer 3, 12 (So wil ich mein Antlitz nicht gegen euch verstellen). Ir idand zymia paroditu bagotiste ChB Rom 9, 23. 1.4. Be minėtų semantiniy grupių veiksmažodžių, dvejybinis galininkas sudaromas ir su vad. faktityviniais veiksmažodžiais, žyminčiais tam tikro požymio ar būsenos kūrimą arba palaikymą, pvz.: daryti, auginti, vadinti, leisti, laikyti, turėti arba tiesiog veiksmą, atliekamą su tam tikroje būsenoje esančiu objektu, pvz.: priimti, vesti, palikti, rinkti, duoti, valgyti, gerti ir pan. Antrasis daiktavardžio galininkas tokiose konstrukcijose vartojamas pagrečiui su tolydžio plintančiu įnagininku**. Nesa tu darai Miesta akmenu Kruwa BrB 1z 25,2 (Denn du machest die Stadt zum Steinhauffen). Bau ne padarisiu esch tawe Pustinę BrB Jer 22,6 (Ich wil dich zur Wūsten... machen). Pdddrik mus hadnas žmones (vezyn nas godnym nacžyniem) 35 Plačiau apie galininko ir vad. predikatinio jnagininko santykį tokiose konstrukcijose Zr. E. Fraenkel, Der priddikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSIPh 40 (1926), p. 85 tt.; Kas., p. 152 tt., 199-200. 201 PK XXXI. Thie mane sawa waika gal uszauginti BrP II 275. Irne wadinket tatai toliaus Naschta BrB Jer 23,36 (Vnd nennets nicht mehr Last). Ir tawene wadins atlankita ir neapleista miesta BrB 1z 62,12 (vnd dich wird man heissen die besuchte vnd ynverlassene Stadt). Esch dumoiau ana (ie) saw prijmti Draugala BrB Išm 8,9 (Ich habs beschlossen | mir sie zum Gespielen zu nemen). Ghis padare... Troba, Dukterei Pharaono, kure Salomonas saw Moterį wedens buwa BrB I Kar 7.8 (die Salomo zum Weibe genomen hatte). Idant mus iau nuweizdetu ir dprinktu žmonės sdwi iszrinktds MP 207, (aby nas... obral lud sobie wybrdny RP 141). Iš konstrukcijų su antruoju galininku — bidvardZiu senuosiuose raštuose ypač produktyvios tos, kurios priklauso nuo veiksmažodžio daryti. Jomis dažnai verčiami visai kitokios sandaros originalų pasakymai. Darem tawe narsu Mz 564, Br Gd XXXV. Ių Baszniczes padarisiu neschwentas BrB Ezech 7,24 (Ich wil... jre Kirchen entheiligen). Idant tawe pdddritu nubodu MP 196%, (aby cie omierzil RP 133*,,). Daridamas iuos nevertus MP 257, (czyniac ie niegodnemi RP 175%). Zddeddmas ius ldimingus iuose padarit MP 375% (was w nich szežęščič RP 25354). Daug dažniau, negu daiktavardžiai, būdvardžiai vartojami ir konstrukcijose su kitais minėtų reikšmių veiksmažodžiais. Ewangelia wadina palaymintus grinus (zowie blogoslawionymi vbogie) SP I 303,¢. Prakieyktq wddina kožną toki žmogu MP 1005, (przekletym zowie RP 64*,). Ghys... Bagotisius tusczus apleida VEE 159,9* (Vnd lesst die Reichen leer). Diewas szmogu gera leida BrB Pam 7,29 (hat auffrichtig gemacht). O Ioab palikka giwus atlikusius Mieste BrB I Kron 12,8 (lies leben die vbrigen)¥. Mes ios giwus sugausim BrB II Kar 7, 12 (wollen wir sie lebendig greiffen). O esch tawe Iakuba surinksiu wissg BrB Mich 2, 12 (versamlen gantz). Tawa szmones... sausas per yas perwedei Vin 60—61 (trucken hindurch gefuehrt Lut. Cat. m. 132). Ghis mane sweika nuwede ir parwede BrB Tob 12,3 (hat mich gesund hin vnd wider bracht). Ir prypile jos sklidinus ChB Jon 2, 7. Giarsiu ghi naują Karalistey diewo ChB Mork 14,25. Mes ios giwus prarisim BrB Pat 1,12 (wir wollen sie lebendig verschlingen). Duokite schitai waika giwa BrB I Kar 3,27 (Gebet jr das Kind lebendig). Ranas... kuras ghissai atwiras turres WP 9. Del sawos szlowes sweyka mane ldyka (o mym zdrowiu radzi) PK 50. Simonas... ischlaike ios giwus BrB I Mak 13,50 (lies sie leben). 1.5. Palyginus dvejybinį galininka su 1.2 aptartais veiksmaZodiniais Zodžių junginiais, aiškiai matyti, kad sintaksiniai ryšiai tarp veiksmažodžio (V) ir pirmojo vardažodžio ar įvardžio galininko (N) abiem atvejais yra vienodi. Junginyje ii mūmus tikrdi sūko DP 409,, įvardžio galininkas jį, žymintis asmenį, apie kurį kalbama, yra tiesiogiai subordinuotas veiksmažodžiui. Tokį pat sintaksinį ryšį tarp V ir N matome ir dvejybinio galininko konstrukcijoje Kam sakei ie tawa Seserį BrB I Moz 12,19. Tačiau joje su N siejamas dar kitas vardažodžio gali-. ninkas (N'), santykiaujantis su pirmuoju panašiai, kaip vardažodinis tarinys su veiksniu, plg. ji tavo sesuo. V santykis su N abiem atvejais yra tiesioginis, betarpiškas ir, be abejo, pirminis. Betarpišką V ryšį su N patvirtina ir GD transformacinė interpretacija (Zr. 3.3.2.). Tuo tarpu ryšys tarp V ir N' yra tarpinis, pagrįstas 26 T.p. BrP II 259. ¥ Panašiai su palikti BrB II Moz 1,17; I Kar 20, 31; II Kar 25, 22; Ezech 23, 29; 29, 12; 16, 39; Luk 1,53. 202 N ir N' pusiau predikatiniu santykiu. Lemiamą vaidmenį konstrukcijos sandarai, jis, matyt, yra gavęs vėliau. Taigi konstrukcijose su veiksmažodžiais, kitados galėjusiais eiti su tolimesnio objekto galininku (pvz.: žino | sako anuos negyvus) galima nustatyti tuos pačius pirminius sintaksinius ryšius, kaip su tiesioginio objekto reikalaujančiais veiksmažodžiais (pvz.: regi juos grynus). Abiejų tipų dvejybiniam galininkui galima rekonstruoti tokį pat pirminių sintaksinių santykių modelį: ()V—> N «<=> N' Sis modelis suponuoja egzistavus tokio tipo sakinį, kuriame prie veiksmaZodZiui subordinuoty linksnių galėjo eiti antrieji, vardaZodiniai, predikatai. Pirmiausia tai matyti iš dvejybinio galininko struktūrinės analogijos su kitų linksnių konstrukcijomis. Iš jų artimiausias GD yra dvejybinis kilmininkas, kurio reliktų randame senuosiuose raštuose ir tautosakoje, plg.: Neweisdekit mane teip iūdos, nesa saule mane teip ischdęge BrB GG 1,6 (Sehet mich nicht an | Das ich so schwartz bin: guod fusca sim); neradau nes darba tawo pilno ChB Apr 3,2. Taip pat prie vardažodžių bei įvardžių jungiamas ir postpozicinis naudininkas, plg. Rauschiau (=rašiau) iumus Tiewamus BrB I Jon 2, 13 (euch Vetern); kalbu jumus prietelamus ChB Luk 12,4; atitinkamos konstrukcijos su antruoju naudininku — dalyviu (pvz., idant... kiekvienas iam tiesu sakunčiam be iokio abeioiimo tiketu SP II 138,,— nd powiešč iego) kitados veikiausiai padėjo pamatą absoliutiniam naudininkui®. 1.6. Dvejybinių linksnių konstrukcijos su tiesioginiu subordinacijos santykiu tarp V ir N ir pusiau predikatiniu santykiu tarp N ir N' būdingos ir daugeliui kitų ide. kalbų seniausiais jų raidos periodais. Pirmiausia minėtinos latvių kalbos paralelės, plg. pazinu vedėjus devigus cilvėkus; saka mani dzėrūjinu ir pan.* Sen. slavų, sen. rusų, sen. čekų ir kitose slavų kalbose** dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais eina po tų pačių semantinių grupių veiksmažodžių ir gali būti siejamas su verba percipiendi, cogitandi, dicendi ir pan., plg. s. ček. mniše jeho posla spravedlivėho Otc A 347%, s. sl. gl(agol)jo vaso rabs Mar Jon 15, 15%. Tokio pat tipo konstrukcijos paliudytos senuosiuose germany kalbų paminkluose, plg. got. kunnands ina wair geraihtana (žiŠĖėc adtdv švdpa. *8 Plačiau apie tai žr. aut., LKK V, p. 9 tt. ** J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Rigd, 1951, p. 577—578. * Dėl sen. slavų ir sen. rusų k. žr. A. A.Ilore6na, op. cit. 296tt., 305; J. Loš, Gramatyka staroslowiafiska, Lwéw — Warszawa—Krakėw 1922, p. 166; T. II. JloMres, Ouepku no HCTOpHYECKOMY CHHTaKcHCy pycckoro sisbika, M., 1956, p. 212-216, 220 tt.; B. H. Bopkosckuii, II. C. Kysueuos, Heropuueckas rpaMMaTHkKa pycckoro sasika, M., 1965, 392 tt., 472: CpasHHTE/IbHO-HCTOPHUCCKHHA CHHTAKCHC BOCTOUHOCJIABSHCKHX S35IKOB, Usensl mpensoxenusi, M., 1968, 112 tt.; B. H. Yaruwesa, O BTOpOM BHHHTEJBHOM NaAekKe HMEHH NpHJAraTeJIbHOro H NMPHYACTHS B HCTOPHH PYCCKOro Asuka, Yu. san. JITTIH, T. 373, 1968, p. 215; dėl sen. čekų k. žr. J. Gebauer, Historicka mluvnice jazyka českėho, IV, Skladba, Praha, 1929, p. 25—26, 319 tt.; F. Travniček, Historicka mluvnice česka, 3, Skladba, Praha, 1956, p. 123—124; dėl sen. baltarusių k. žr. E. O. Kapeknii, Beaopycs, Si3six 6Genopycekoro Hapoja, 2—3, p. 397— 398; dėl kitų slavų kalbų žr. F. Miklosich, Vergleichende Grammatik der slavischen Sprachen, IV, Wien, 1868—1874, p. 388—389; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, *II, Gottingen, 1928, p. 273. “J. Gebauer, op. cit. 321, ** B. Taspanex, 3asor (genera verbi) B crapocJiaBaHckKOM sisbike, „HecjiegoBaHHs NO CHHTaKCHCY CTapocJaBsHCKOro ;3bIKA“, Ilpara, 1963, p. 51. 203 b) kauzatyvinius, c) noro, d) kitų reik§miy®. Tokiomis aplinkybėmis tie patys veiksmažodžiai (pvz. : want, like, hate) skirtingų tyrinėtoju priskiriami prie skirtingų grupių — vienų prie valios, jausmo, kitų — prie psichinės būsenos ar veiklos. Matyt, dėl to kai kurie autoriai iš viso atsisako klasifikuotišiuos veiksmažodžius ir pateikia juos sąrašu*. Yra dar bandymų skirstyti ir apibrėžti veiksmažodžių grupes pagal N ir P morfologinių formų distribuciją pačioje konstrukcijoje*. Toks skirstymas objektyvesnis, tačiau lietuvių kalbos faktų tyrimui jis maža teduotų naudos, nes tie patys veiksmažodžiai čia gali sudaryti GD su įvairiomis N ir P formomis, kurios skiriasi tik produktyvumo laipsniu. Tad pagal distribuciją pačioje GD konstrukcijoje išskirtų veiksmažodžių grupių būtų neįmanoma semantiškai interpretuoti“. Be to, tuo atveju būtų sunku palyginti lietuvių kalbos GD su atitinkamomis giminiškų kalbų konstrukcijomis, kuriose veiksmažodžiai aptariami pagal semantiką. Mūsų manymu, parankiausia aptarti GD pagrindiniu nariu einančius žodžius pagal jų bendras valentines ypatybes, nes tuo būdu distribucinę analizę galima susieti su semantine. Ta aplinkybė, kad pagrindinės veiksmažodžių reikšmės paprastai atsispindi sintaksinėje aplinkoje", įgalina formaliai motyvuoti jų skirstymą. Su GD einantys veiksmažodžiai pirmiausia skirstomi pagal bendras valentines ypatybes, reikšmingas nagrinėjamos konstrukcijos pobūdžiui, o toliau iškeliamos atskiros veiksmažodžių reikšmės, kurios savo ruožtu apibrėžiamos jų sintaksinės aplinkos terminais*. GD narių sintaksiniai santykiai labai priklauso nuo to, ar pagrindinis narys turi frazinį valdymą?, t.y. ar jis gali prisijungti aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį bei tiesioginę kalbą, pvz.: Žinau (žinoma), kad tu ateisi; sakiau: tu ateisi ir pan. Frazinį valdymą turinčius veiksmažodžius, vadinamus komentabiliais'* (pvz.: matyti, girdėti, suprasti, jausti, žinoti, sakyti), reikia visų pirma atskirti nuo jo ne3 JI. C. Bapxyaapos, JĮ. A. Illrenuar, IpaMmatnka aurjiulickoro sskika, M., *1965, p. 380—383. 4 Jį. C. Bapxyaapos, Crpykrypa npocroro npejnjioxenHs COBPEMEHHOro aurjiuūiekoro s3s5iKa, M., 1966, p. 104; panašiai sen. slavų kalboje R. Večerka, Syntax aktivnich participii v staroslovėnštinė, Praha, 1961, 57 tt. 5 Plg. E. A. Nida, A Synopsis of English Syntax, London, The Hague, Paris, 1966, p. 155—156; JĮ. II. Hosukos, Įluaxponnueckait auajin3a. HenHOHHHTHBHbIX OOBEKTHO-NPEAHKATHBHHX COyeTaHHil, aBT. Kaun. Ancc., JI., 1969, p. 15 tt. 6 Nevaisingas pasirodė ir bandymas semantiškai apibrėžti veiksmažodžių grupes, išskirtas pagal priklausomų narių distribuciją atitinkamose anglų k. konstrukcijose, žr. JĮ. Il. Hosuxos, op. cit., p. 17. 7 Plg. P. Mpasex, CuxTakcnueckas AMCTPHOYuHs IrJIaroJIOB Ho ux Kjlacch, BSI, 1964, Ne 3, p. 50 tt.; IO. JĮ. Anpecan, Ontir onucanns 3HaueHHN rjlaroJIOB NO HX CHHTaKCHYUECKHM npusHakam (THTIaM ynpasaenus), Bf, 1965, Ne 5, p. 51 tt. 8 Taigi reikšmine klase laikoma semantiniy požymių, įeinančių į sintaksing taisyklę, visuma, plg. R. T. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge — Massachusetts — London, 1968, p. 165, 213. * Dėl frazinio valdymo žr. P. Mpa3ex, op. cit. 56; tam reikalui vartojamas ir frazinio valentingumo terminas, plg. H. B. CoxonoBa, Tpexujiennbie rjtarojibuble CO4ueTAHHA B COBpeMeHHOM OpaHuLy3CKOM S3bIKe, CO.: T paMMaTHka, QOHETHKA H CTH/IMCTHKA pOMAHCKHX S3bIKOB, JI., 1971, 255 tt. Dėl galimumo prisijungti aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį kaip valentinės veiksmažodžio ypatybės žr. dar W. D. Klimonow, Die Valenzen der russichen Verblexeme, die einen Objektsatz mit der Konjunktion «no regieren, ZfSI, 13 (1968), Hf. 4, p. 632-639. Tokie sakinių šalutiniai dėmenys, kaip ir daugelis prielinksninių konstrukcijų, G. Helbigo ir W. Schenkelio laikomi I rango kategorijomis, apibrėžiančiomis veiksmažodžio valentingumą, žr. G. Helbig, W. Schenkel, Worterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 36 ir kt. 10 Dél šio termino, pasiūlyto N. D. Andrejevo, žr. JI. O, Tkauenko, O JeKCHKO-CHHTaKCH - YecKoii BaJIeHTHOCTH KOMMeHTAČeJIbHbIX TJIATOJIOB BO (ApaHLYy3CKOM Si3biKė, cO.: HMecjegnjoBanns no CTPYKTYPHO-BEPOATHOCTHOMY anHaju3y, lopekuit, 1971, p. 130 tt. 210 turinčių, t.y. nekomentabilių veiksmažodžių (pvz.: dirbti, daryti, nešti, vesti, skaičiuoti, vadinti). Pastarieji daZniausiai esti faktityvinės ar jai artimos reikšmės ir, būdami tranzityvūs, žymi tam tikrų objektų darymą, keitimą, vadinimą ir pan. Tad GD vartojamų veiksmažodžių skirstymas į komentabilius ir nekomentabilius daugeliu atvejų sutampa su tradiciniu skirstymu į nefaktityvinius ir faktityvinius"!, bet turi aiškesnį gramatinį pamatą. Konstrukcijos su komentabiliaisiais veiksmažodžiais yra labiausiai paplitusios ir pasižymi savita vartosena bei specifiniais raidos polinkiais; kaip tik joms nuo antikinės gramatikos laikų ir taikomas accusativus cum participio terminas. Iš komentabiliųjų veiksmažodžių bendrų valentinių ypatybių GD sandarai svarbiausi yra jų santykiai su konkrečios bei abstrakčios reikšmės objekto galininku bei subjekto vardininku. Pagal šiuos santykius skiriame keturias komentabiliųjų veiksmažodžių arba kitų jų pozicijoje einančių Žodžių grupes. 1 lentelė GD sudarančių žodžių grupės Subjekto Konkrečios reikšmės Abstrakčios reikšmės | žodžių galininkas žodžių galininkas ša O) | + + + | + 1 grupė 2.1.1. Veiksmažodžiai, siejami su subjekto vardininku ir galintys valdyti konkrečios bei abstrakčios reikšmės žodžių galininką Su 1 grupės veiksmažodžiais sudaroma daugiausia GD (beveik pusė visų XVI -— XVII a. raštuose randamų pavyzdžių), tačiau šiai grupei priskiriamų leksemų kiekis nėra didelis: tik 23 veiksmažodžiai, laikant priešdėlines formas atskiromis leksemomis. Juos galima skirti į smulkesnius pogrupius, būtent: fizinės percepcijos veiksmažodžius, rodymo veiksmažodžius ir kelis psichinės percepcijos veiksmažodžius, užimančius tarpinę padėtį tarp | ir 2 grupės. 2.1.1.1. Fizinės percepcijos veiksmažodžiai yra vartojami plačiausiai ir sudaro ne tik 1 grupės, bet ir paties GD pagrindą. GD su šios reikšmės veiksmažodžiais buvo vartojamas kone visose ide. kalbose; atitinkamos konstrukcijos būdingos ir kitų šeimų kalboms jau seniausiais jų raidos laikotarpiais!?, Iš fizinės percepcijos veiksmažodžių XVI — XVII a. raštų GD vartojami šie: matyti, pamatyti, regėti, veizdėti, išvysti; girdėti, išgirsti, klausyti, išklausyti; jausti, " Plg. M. Deutschbein, System der neuenglischen Syntax, Leipzig,? 1926, p. 272-273. '* Pvz., hebrajų, arabų, etiopų, siry ir kt. semitų kalboms, žr. M. Johannessohn, Der Wahrnehmungssatz bei den Verben des Sehens in der hebrūischen und griechischen Bibel, K Z, 64 (1937), H. 3—4, p. 146—147, 253 tt. 14% 211 pajusti; rasti, atrasti, užtropti. Daugiausia GD sudaroma su regėti (519 pavyzdžių — pats populiariausias veiksmažodis šioje konstrukcijoje), girdėti, išgirsti (303), išvysti (207), (at)rasti (160), žr. 2 lent. Valdydami konkrečios ir abstrakčios reikšmės galininką, šie veiksmažodžiai nėra siejami su objekto galininku. GD su jais yra dviejų tipų: a) N gali būti laikomas V tiesioginiu objektu, o P siejamas ir su N, ir su V. Pavyzdžiui, sakinyje ghis... ischwida du laiwu stowincziu pas ezera VEE 91,, tarp ischwida ir du laiwu yra tiesioginio objekto santykis, bet dalyvis stowincziu semantiškai irgi siejamas su V (tai patvirtina ir originalas: sahe zwey schiff am see stehen). Dėl V ir N ryšio pobūdžio tokios konstrukcijos toliau vadinamos objektinėmis. b) N negali būti laikomas V tiesioginiu objektu ir priklauso nuo jo tiktai drauge su P. Sakinyje O ischwidens, Szmones bessibaidanczias ing Wandenį eiti... pereija per Wandeni BrB 1 Mak 16, 6 (sahe | das das Volck eine schew hatte) Szmones nėra V tiesioginis objektas, nes čia kalbama ne apie žmonių, bet jų baimės pastebėjimą. Veiksmažodis išvysti šiuo atveju turi kitokią reikšmę, negu (a) pavyzdyje ir yra artimas suvokti, suprasti. Tokios konstrukcijos toliau vadinamos neobjektinémis. Kadangi (a) ir (b) tipo atvejų skirtumas išryškėja tik iš konteksto, situacijos ir V galimos substitucijos su 2 grupės veiksmaZodZiais, jis ne visur yra akivaizdus, XVI — XVII a. raštuose randame daug pavyzdžių, kuriuos galima laikyti tarpiniais ir skirti tiek prie vieno, tiek ir prie kito tipo. Tačiau tolimesnėje GD raidoje šių tipų diferenciacija turėjo didelį vaidmenį. matyti, pamatyti, regėti, veizdėti, išvysti a) Ir ičiušios ing grabą | pamūte iaunikditi besédinti po dėszinei szdli DP 184, (wyžrzaly mlodzienicd siedzącego W 315). Ir kadda mės mattysime szi swietą diddijį ugne Y pėlenus ydėta RG 514,5. Koszna diena szmones mirschtanczias ir pakasamas regim BrP II 6. Bei kaip galiu esch weisdeti, mana Giming prapiilancze BrB Est 8, 6 (zusehen | das mein Geschlecht vmbkome?) Sztay iszmiwisk bdymey mirsztdanti KN 764. b) Kad’ pamatis qnt’ sawęs wissus daiktis to pasaulo apléistus DP 55433 (gdy vyžrzą ndd sobq... wsytkie rzeczy... opuszczone W 944) Isch tu pawaisdu regim malda daug galincze BrP 11 99. Potam ghi regi | buwusi ubagu | nei galwijeld sawa tikra netureiusi SE 754. Ir kaip Plebonas weisdes, Pische ne persimainuse¢ po io akim, nei toliaus walgijuse ( issiplatinoiuse) tadda neczista ira BrB III Moz. 13, 55 (sehen wird, .. das das mal nicht verwandelt ist). Ischwidens panna Maria issigandusia isch io pasweikinimo | ghis ie linksmin BrP I 336. girdėti, išgirsti, klausyti, išklausyti a) Sunau te girdžiu raudanti, Asz sawesp tawe bilanti SIG 1 97,. Kayp aklas elgieta izgirdis miniu praeiunciu | klauses (vslyszawszy thuszezq przechodzqca) SP I 365,,. Wienybe Diewo dmzina | Mus meldienczus klausykigi RG 253,. Karalius te isc hklausa mus schaukenczius BrB Ps 20, 10 (erhdre vns | wenn wir ruffen). b) Kad girdes jis | žmogu koinq Atgawusi giwdtq RG 563,,. O pawasari kaip Vespasianas ischgirda | Nerona numirusi | Buwa ghis Cesareioie BrP II 341 212 jausti, pajusti a) Tie kurie io klauso... iaučia kayp dszdkas kokias dayguncias širdi (dožndwdią ze iako ošči iake kola serce ich) SP 11 83,4. Idant wel’ ir mes paiustumbime szlakus ant’ žėmes puldinéignczius DP 6163, (dbysmy... vezuli krople nd žiemię paddigce W 832). b) Szmoguteli dabar giwa | po maszo czieso paiussi iau numirusi ir pakasama BrP II 516. Ir kaip ius paiussit anus*® nussiminusius, ir beganczius, tada wjket ios dransei BrB Judit 14, 5 (mercket | das sie verzagt sein werden vnd die flucht geben). Tarp GD pavyzdžių su percepcijos veiksmaZodZiais objektinės konstrukcijos yra kiek dažnesnės už neobjektines, rors atskiri veiksmažodžiai čia turi savitų polinkių. Pavyzdžiui, veiksmažodis iSvys.i dažniausiai vartojamas objektinėse, t.y. (a) tipo, konstrukcijose; jau mažesnę persvarą turi objektinės konstrukcijos su regėti; priešingai, veiksmažodžiai girdėti, išgirsti jau dažniau eina neobjektinėse, t. y. (b) tipo, konstrukcijose (žr. 2 lent ). Abiejų tipų konstrukcijose cinantys veiksmažodžiai skiriasi ne tik sintaksiniais santykiais su galininku, bet ir leksine reikšme. Ve.ksmažodžiai matyti, regėti, išvysti ir pan. (a) tipo pavyzdžiuose reiškia „akimis, regėjimu patirti“. Tuo tarpu (b) tipo pavyzdžiuose jie tokios konkrečios „regėjimo akimis“ reikšmės nebeturi ir reiškia „suprasti, suvokti“ (pig. 5-ją matyti reikšmę LKZ VI1916). Panašiaiskiriasi ir girdėti bei jo sinonimų reikšmės: (a) tipo pavyzdžiuose jie paprastai reiškia „ausimis suvokti garsus“, o (b) tipo — „Žinoti, sužinoti, patirti“ (plg. LKŽ III 330—331]). Tiktai (a) tipo pavyzdžiuose fizinės percepcijos reikšmę turi ir veiksmaŽodis pajusti; (b) pavyzdžiuose jis irgi jau veikiau reiški? psichinį patyrimą, o ne fizinį pojūtį. Panašiai diferencijuotos ir prie percepcijos veiksmažodžių sąlygiškai skiriamo veiksmažodžio rasti ir jo sinonimų reikšmės abiejų tiny pavyzdžiuose: objektinése konstrukcijose (a) šis veiksmažodis reiškia „ieškant, steb'nt aptikti“, 0 neobjektinése (b) jis savo reikšme priartėja prie veiksmažodžių pastebčii pajusti (nejučiomis), suprasti, rasti, atrasti, užtropti a) Rado ii bažničioy besedinti widuy Daktaru, klausunti ir klausiunti iu (ndležli... Siedzqcego) SP I 1953?*. Ir rada ghi iau numirusi BrP | 393. Ir atrada... berneli prakarte gulinti VEE 10 (vnd funden... das Kind in der krippen ligen.). Atéio apžiėdūtinįs | o kurės vžstrėdpo pasizopostiiuses | ėme ies susawir DP 5704 (ktore zdstal gotowe W 969**). b) Kitta rasim mumus ir didziu neprietelu santi BrP 11 248. Dwasia... kalba, sugryszu namosna... O atajus rąda jos iszszlotus (szlota) ir iszdabintus. ChB Luk 11, 258, O sugrizigs dtrada wel juos miegančius SE 25033. Panašią reikšmę, kaip (b) tipo pavyzdžiuose, rasti, atrasti gali turėti ir tada, kai su jais siejami aiškinamųjų sakinių šalutiniai dėmenys, pvz.: Jis rado, kad man lūžęs kaulas Rm. Rado [vaikas), ka barbaras rūgštus i grauž Krš. Atrūdo lenkai, 13 Pabraukta, viršuje: ios. 4 Panašiai SE 25,,, Ev 22—23, 15 Panašiai DP 5703. 1* Panašiai ChB Mat 12, 44; VEE 56,,; SP II 44,; SE 64. 213 ka jau kolionijos reikia padaryt. Pls. Vis dėlto ši kalbamų veiksmažodžių reikšmė yra daug retesnė, negu ta, kurią matome „neobjektinėse“ konstrukcijose. Sudarydami GD, veiksmažodžiai rasti, atrasti dar dažniau, negu kiti percepcijos veiksmažodžiai, išlaiko tiesioginio valdymo ryšius su N ir tiesioginę tam tikro objekto radimo reikšmę. 2.1.1.2. Rodymo veiksmažodžiai rodyti, parodyti, ženklinti, gali eiti ir su objekto galininku, ir su naudininku. Jie taip pat sudaro abiejų tipų GD konstrukcijas. Objektinése konstrukcijose jie reiškia „duoti pamatyti“, o neobjektinėse — „duoti pažinti, suprasti“. Objektinės konstrukcijos (a) yra artimos atributinéms. rodyti, parodyti, ženklinti a) Rodik mums dangugi tewa... ir tdwe dwdsią szwentąią wienoy Deywistey sančią PK 175. Ir parode man didi Miestą, schwenta Ierusalem, nukopantį isch Dangaus nūg Diewo BrB Apr 21, 10 (zeiget mir die grosse Stad... hernider faren). Krūmas ansdi... žėklino... tiektai Mariią gimdžączią ir sopulo ne iauczigczig DP 398,, (zndmionowal... Maryą rodzącą i bolešei nie czuigcą W 654). b) Ta giluma be dugno... rodžia Diewu turiunti sawimp wisa giera (wyraža že Bog ma) SP 1 92,4. Per tawa maldas Diewas... ius apteysintus roda SIG 1 114,,. Parodisim Pona... tikrai isch numirusiu prissikielusi ir giwa santi BrP II 6. Idant to szenklintu sawe tas szmones milinti | kurios ira apkrikschtitas | ir sawe norinti tokiū apkrikschtitu szmoniu draugu buti BrP 1 144. | Prie GD, kuriuose rodyti turi (b) tipo pavyzdžiams būdingą reikšmę, šliejasi konstrukcijos su išrodyti, kuris paprastai eina tik su abstrakčiais objektais. Tatai anie penki czesai... ischrodis thaiaw wiena Religie twerusęse MT LZ 7,3. 2.1.1.3. Atskirai paminėtini veiksmažodžiai pažinti, atminti ir laikyti, kurie turi psichinės percepcijos reikšmę, tačiau gali eiti ir su konkrečių, ir su abstrakčių daiktavardžių galininkais. pažinti a) Tikėiimas... Pazista Sūnų Diė wistiklėlūse gūlinti | pazista ant' mėdžio kdranti pažista mirstanti DP 4265. Tawe... sweykiname | Ir su praiewu gimusi pažistame SIG I 58,,. b) lau nu paszistam | tawe wissus daiktus szinanti VEE 79—80 (Nu wissen wir | das du alle ding weissest). Ir ižš cze iau pigdi pažįsi moteriszke wirq apgobignezia DP 399,, (pozna niewidste mezd ogarnidiącą W 656). Eidamas objektinése konstrukcijose, pažinti reiškia „sužinoti, kuo kas yra“, tuo tarpu neobjektinėse — „Suprasti, Žinoti“. Ši antroji pažinti reikšmė, gerokai nutolusi nuo pirmosios, dabartinėje lietuvių kalboje reta ir, veikiausiai, laikytina slavizmu, plg. lenk. poznač reikšmę „przeniknąč myšlą; dojšč do znajomošci czego; nauczyč się czego“", (M. Daukšos Postilės neobjektinėse konstrukcijose veiksmažodžiu pažinti verčiama poznač ir znac). Veiksmažodžio at(si)minti reikšmės objektinio ir neobjektinio tipo konstrukcijose yra mažiau nutolusios viena nuo kitos. Pirmuoju atveju kalbama apie konkrečių daiktų bei asmenų, antruoju — veiksmų, būsenų, sąvokų turėjimą atmintyje. Objektinėse konstrukcijose P dažniausiai turi atributinę funkciją ir siejamas tik su N, bet ne su V, tad prie čia aptariamų GD iš viso nepriklauso. Tačiau pasi17 Stownik języka polskiego, VI, Warszawa, 1964, p. 1323. 214 taiko ir tokių atvejų, kur N dar galima laikyti V objektu, tačiau semantiškai V siejamas su visu NP junginiu. at(si)minti a) Atminkem Welina duschu musu neprieteli atimantinūg daug szmoniu Diewo szodi BrP I 249. Schita daugibe Schwentuiu Angelu atsimen didzu wargu... Ir Diewa isch malones swietui paszadeiusi | Ischgelbetoghi BrP I 88. b) Atmink mana Giwenima Weia santi, ir kaip® mana Akis negrinscht weisdeti Gero BrB Job 7, 7 (gedenck das mein Leben ein wind ist). Wieschpatie atmink mane gerai giwenusi | po tawa akim pilna schirde | ir dariusi kas taw intjkka BrP II 462. Isch schiu liudimu atminkem Kristu isch tiesos treti karta ataisenti ant szemes BrP I 19. Idant kosznas atmintu mus wissus smertei paditus BrP 11 406. Veiksmažodis laikyti pirmine reikšme „turėti, neleidžiant nukristi ar ištrūkti“ yra nekomentabilus ir vartojamas tik su konkrečios reikšmės daiktavardžiais ar įvardžiais. Turėdamas psichinės percepcijos reikšmę „manyti esant kuo ar turint kokių ypatybių“, jis visada yra trivalentis, t.y. reikalauja, be vardininko, dar dviejų galininkų arba galininko su įnagininku (dažniausiai); GD su juo sudaromas palyginti retai. Mana Scheimatis ir mana Tarnaites laika“ mane Swetima® santį BrB Job 19, 15 (achten mich fur frembde). Nesa anis laiko® ghe prietelumi esanczę BrB Išm 1, 16 (sie halten jn fur Freund). Tokios konstrukcijos yra labai artimos GD su 2 gr. psichinės percepcijos veiksmažodžiais (plg. 2.1.2.1.); tą aiškiai rodo laikyti ir tarti sinonimiškumas J. Bretkūno Biblijoje. 2.1.1.4. Palyginus 1 grupės veiksmažodžių sudaromus (a) ir (b) tipo GD, matyti, kad V sintaksinis valentingumas jose yra nevienodas. Turėdami neobjektinėms, t.y. (b) tipo, konstrukcijoms būdingas reikšmes, šie veiksmažodžiai jau nebegali būti siejami su vienu konkretaus daiktavardžio galininku ir tuo būdu išeina iš 1 grupės ribų. Jų psichinio patyrimo reikšmė gali būti realizuojama tik junginiuose su abstrakčiais daiktavardžiais arba trinarėse konstrukcijose. Tuo būdu jau 1 grupėje išryškėja laipsniškas perėjimas nuo konkrečius objektus valdančių veiksmažodžių prie tų, kurie gali eiti tiktai su abstrakčiais objektais. Visais čia aptartais atvejais fizinės percepcijos ar konkrečių daiktų rodymo reikšmė yra pirminė, o psichinio patyrimo bei abstrakčių dalykų rodymo — antrinė, susidariusi pirmosios pagrindu. Toks polinkis fizinės percepcijos veiksmažodžius vartoti antrine psichinės percepcijos reikšme, matyt, sąlygojamas bendrų semantinės raidos dėsningumų, yra pastebimas daugelyje kalbų. Pvz., lot. video, audio, invenio (kaip ir dab. pranc. voir, entendre, trouver), vok. sehen, horen, finden, angl. see, hear, find atitinka lie. matyti, girdėti, rasti ne tik antrinėmis reikšmėmis ,,suprasti, pastebėti, patirti, sužinoti“, bet ir tuo, kad tos reikšmės paprastai realizuojamos trinarėse konstrukcijose su predikatiniu nariu, plg. lot. inveniebat ex captivis Sabim flumen milia pasiš Pabraukta, viršuje: iog. 1* Pabraukta, viršuje: rar. * Taisyta į Swetimy, * Pabraukta, viršuje: taria, 215 suum X abesse Caes. B. G. 2, 16, 12, s. angl. Ou... fundest him treowe**, nj. angl, He finds him guilty, arba su prijungiamojo sakinio Salutiniu démeniu, plg. vok. die Betriebsleitung findet, daf sich die Arbeit verbessern muf*. Pažymėtina, kad kaip tik turėdami pagrindinę, seniausią reikšmę percepcijos veiksmažodžiai sudaro konstrukcijas, atitinkančias pirminį GD modelį (kur N eina tiesioginiu V objektu), o veiksmažodžių leksinės reikšmės abstraktėjimas susijęs su tolesne GD vidinės struktūros raida. 2 grupė 2.1.2. Veiksmažodžiai, siejami su subjekto vardininku ir galintys valdyti abstrakčios reikšmės žodžių galininką GD su 2 grupės veiksmažodžiais XVI — XVII a. raštuose sudaromas tik nežymiai rečiau, negu su 1 grupės. Užtat 2 grupė yra didžiausia pagal leksemų skaičių: čia telpa net 66 veiksmažodžiai, iš kurių dažniausiai GD sudaro žinoti (264), sakyti su įvairiais priešdėliais (229) ir tikėti (118). Šios grupės veiksmažodžius skiriame į tris pogrupius: psichinės percepcijos bei veiklos, sprendimo bei žadėjimo ir informacijos veiksmažodžius. 2.1.2.1. Psichinės percepcijos bei veiklos veiksmažodžiai, turėdami tą reikšmę, kaip GD konstrukcijose, gali valdyti abstrakčių linksniuojamų žodžių galininką, bet nevaldo objektinio naudininko. Tokie yra veiksmažodžiai žinoti, suprasti, numanyti, permanyti, išmanyti, pramanyti, nuvartoti; ištirti, pertirti, išmėginti; mąstyti, dūmoti, susimislyti; tarti „manyti“, dingoti, sapnuoti „,nerealiai galvoti“, nuomoniauti, imaginavoti; tikėti; apsiimti, sutarti, nusirodyti, nulemti, nusūdyti. Savo reikšme prie jų šliejasi ir 1 grupės veiksmažodžiai, vartojami psichinės percepcijos reikšme neobjektinėse (b tipo) konstrukcijose. Labiausiai paplitę GD su veiksmažodžiu žinoti sudaro beveik 249, šios grupės pavyzdžių ir vartojami įvairių autorių. Tuo tarpu GD su veiksmažodžiu sužinoti XVI — XVII a. tekstuose visai nepavyko rasti; šiam veiksmažodžiui artima reikšme paprastai vartojama ištirti, pertirti. Konstrukcijas su suprasti J. Bretkūno raštuose dažnai pakeičia sinonimiški veiksmažodžiai permanyti, numanyti, išmanyti; SE šia reikšme vienu atveju pavartotas nuvartoti?*. Reikšme „manyti“ GD konstrukcijose J. Bretkūnas paprastai vartoja tarti; kitų autorių raštuose randame pavienių atvejų su veiksmažodžiais dingoti, sapnuoti „nerealiai galvoti“, nuomoniauti. Didelis GD su tikėti išplitimas yra iš dalies sąlygojamas XVI — XVII a. raštų turinio. # R.Kiihner, C. Stegmann, Ausfihrliche Grammatik der Iateinischen Sprache, II, 1, Hannover, 1912, p. 697. *8 J, Machaček, Complementation of the English Verb by the Accusative— with — Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 70. *“ G. Helbig, W. Schenkel, Wėrterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 208. Žodyne nurodoma, kad finden turi reikšmę ,,meinen, feststellen“ tik eidamas su šalutiniu sakiniu. Panašiai frazinis valentingumas siejamas ir su zeigen antrine reikšme p, 204—205. Tačiau schauen, sehen psichinės percepcijos reikšmė, taip pat susijusi su fraziniu valentingumu, neišskiriama (plg. p. 105). Silpnesnį atitinkamų prancūzų k. veiksmažodžių voir, entendre ir pan. antrinės reikšmės diferencijavimą, palyginti su frouver, nurodo ir H. B. CokoJA 0Ba, op. cit., p. 253—255. Dėl atitinkamų sen. ir nj. anglų kalbos veiksmažodžių (see, hear, feel ir pan.) pirminės ir antrinės reikšmės skirtumo, kurį rodo frazinis valentingumas ir galėjimas eiti su acc. c. inf., žr. J. Machdcek, op. cit., p. 43—44, 103 tt. 216 žinoti, suprasti Ak tawo Sunus ... kuri žinnome mus po tdwo akim uzstojenti KM 160,4. Ir mus wissus kadaisgi mirsenczius tikrai szinam BrP II 6. Nesa szinnai, mus apiokemus delei tawens BrB Jer 15, 15 (du weissest | das wir vmb deinet Willen geschmdcht werden). Nesa szinnat iau nu schū cziesu iawus isch lauko suwoktus BrP II 395. Supratau klausitoijus Diewa szodza norinczus tureti gesme MZ 81. Net tūiaus kaip suprant Ischganitoghi gimmusi | wis namie palikke leidosi eit BrP 1155. Tadda suprasim, ius diewus esanczius BrB 1z 41,23 (so wollen wir mercken daf jhr Goétter seyd). numanyti, permanyti, išmanyti; pramanyti, nuvartoti ,suprasti Anis numane iauna Karaliu Szidu gimmusi BrP 1 152. Galim permaniti Szidus... prisakima netikrai ischmaniusius BrP II 288. Nes nekurie iszmane | juog Tudoszius tureia masznq | jam kalbeiusi I1Ezusa SE 248. [Stoikai] pramana Diewa sedinti danguie | ir raschanti Prowas ischkadingases alba prapuldinanczeses MT 177. Nuwartoddmi Ponq IEzu | labay daznay podkim sawa Mokitiniu mineiusi ir sakiusi ape nukienteima... regiet galime SE 50. ištirti, pertirti, išmėginti Ir ischtirsi tawa Budelę pakaiu turenczę BrB Job 5, 24 (wirst erfaren | das deine Hūtten friede hat). Ponios letos... pirmos Christusq isz numirusiu kielusi isztiria SE 79g. Siuntem... Brolį, kurį tankiei pertirem (virs.: isc hmeginom) daugia daiktosu, didei rupinantisi, o ny ir didei daugiesni rupinantinsi (parast. : procewoientinsi) BrB II Kor 8, 22 (den wir oft gespiiret haben in vielen sticken | das er vleissig sey | nu aber viel vieissiger). O karalius, ischmeginens Szidus teip Stropus essanczius, sugrinsza BrB II Mak 13, 18 (als er versucht hatte, das die Iiden so freidig weren), mąstyti, damoti, sumislyti Prades mustit saw Wieszpati sawo IEsu Chrystu vnt kriZiaus iZpelotu | ir iZtiestu (pocznie mysli¢ sobie o Pdnie... rozpietym) SP II 58,. ley kursai tarp iusu dumo | sawe sluszienti Diewui... to sluszimas... jra noprosnas VEE 704 (sich lesset dincken | er diene Gott). Protas zmogischkasis stata | alba dumoie | tq (235) swieta amszinai pasiliksenti MT 235 — 235% Anis sawa schirdije sumislija | Diewa schita sawa paszadeghima ischpildanti | ir nu ant szemes atsiuntusi sawa sunu BrP 1119 tarti ,,manyti“, dingoti, sapnuoti ,nerealiai galvoti“, nuomoniauti Nesa anis tars, mus nog iu beganczius BrB I Joz 8, 6 (sie werden gedencken | wir fliechen fir jnen). Bés dingai*® mannę norinti jautienos walgiti PSD 93 (Meinstu das ich Ochsen—fleisch essen wolle). [Zidai] karaliste... per tuxtanti mhetu ant žemes laikisenczes bei swietischka maci ir garbe turesent sapnawa MT 257,. PopieZischkei... ant dinas [kure falschjwai ingi kuna Christaus atsimainancze nimonauie... nusitikgjma... gulda MT (PM) 30, 12. tikėti O kas tik tawę teip didei rustaujenti? PSD 164 (Wer gleubts aber | das du so seer zdrnest?). Tassai... tiki tą atleidima grieku | kitiems tedūdamą | bet ne saw MT 138. 26 Plg, D, Sutkevičiaus 1848 m. „Žodininką“: Nuwartoju intelligo, — Rozumiem. ** BrB Ps 50, 13: tari. 217 2.1.2.2. Sprendimą bei Žadėjimą žymintys veiksmažodžiai apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusūdyti „nuspręsti“; prisiekti, pasibažyti, žadėti vieną objekto galininką valdo palyginti retai; jie dažniausiai siejami su bendratimi arba su aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis. Su šiais veiksmažodžiais GD pavyzdžių randame tik J. Bretkūno Biblijoje. apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusūdyti Bei Szidai pritare tam ir apsieme ant sawes... Sawe norinczius schiedwi dieni schwensti BrB Est 9, 27 (namens auff sich... das sie nicht vbergehen wolten | zu halten diese zween tage). Anis nenussimine, ir sutare, sawe norinczius sawa Szmones gelbeti BrB I Mak 3, 42 (vereinigeten sich | Sie wolten jr Volck retten). Sussirodios ghis su ieis. Sawenorinti...iam uszteketi BrB II Mak 13, 13 (beratschlagt er mit jnen | Er wolte... jm entgegen ziehen). Plebonas tur nulemti, ana gera alba pikta santi (der Priester sols scherzen | obs gut oder bdse sey). Tada tur ghi ne czista esantį nusuditi BrB III Moz 13, 25 (Darumb sol jn der Priester vnrein vrteilen). prisiekti, pasibaZyti, žadėti Karalius Salomo tepr isiek man sche diena sawe ne norintį Tarna sawa uszmuschti BrB I Kar 1, 51 (schwere mir heute das er.. nicht tédte). O kaip anis stiprei passibaszija, sawe neszinnanczius, kur ghis* butų BrB II Mak 14, 32 (sie schwuren / sie wusten nicht). Ghis... szadeia iemus teipaieg, sawe norintį Karaliu perkalbeti BrB II Mak 11, 14 (werhies jnen daneben | er wolte den Kėnig dahin vermugen). 2.1.2.3. Informacijos veiksmažodžiai gali valdyti abstrakčių linksniuojamų žodžių galininką ir kartu objektinį naudininką, bet paprastai nesiejami su bendratimi. Iš jų XVI — XVII a. GDvartojami šie: sakyti, pasakyti, apsakyti, atsakyti; kalbėti, pakalbėti, perkalbėti, byloti, minėti, priminti, pranešti, pranešdinti, pranešauti, skelbti, paskelbti, apreikšti, išpažinti, pripažinti; liudyti, apliudyti, šaukti, ginti „įrodinėti“, privesti, stepinti „tvirtinti“, disputavoti, statyti „teigti“, raudoti, varčyti „murmėti“; rašyti, išrašyti, skaityti; prie jų iš dalies šliejasi ir garbinti, šlovinti, pavartoti artima veiksmažodžiui skelbti reikšme. Labiausiai paplitę GD su sakyti; įvairių autorių vartojami ir GD su skelbti, liudyti, išpažinti, byloti. Antra vertus, kai kurie informacijos veiksmažodžiai sudaro GD tik vieno kito autoriaus raštuose, o kitur nepastebėti, pvz., kalbėtitaip vartoja tik J. Bretkūnas ir „Suma Evangelijų“, radyti tik J. Bretkūnas, ginti, stepinti tik S. Vaišnoras. Pagaliau yra veiksmažodžių, su kuriais iš viso aptikta tik vienas kitas GD, pvz.: varčyti, disputavoti, statyti (S. Vaišnoro raštuose), šaukti, pasibažyti, pranešauti (J. Bretkūno Biblijoje). sakyti, pasakyti, ap(i)sakyti, išsakyti, atsakyti Tis sakome nig ischganima amszinoia atpūlusius MT LIZ 6, 4. Sako mus trecioy dienoy prikieltus iz numirusiu (Powiddd | žesmy... wzbudzeni) SP II 252,. Bei Tarnai Dowido bijoios iem passakiti, waika numirusi BrB II Sam 12, 18 (furchten sich jm anzusagen | das das Kind tod were) Liepe iddnt Hetmona... Ant iames dtanti Ghiemus dpisakitu KN 139,,. Gromata... ischsaka | Pona... sedinti deschineipi Diewa | ir santi ghi amsziniiiu wiriausifiu Kunigu MT (PM) 18», Ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissu pirmiausei apsake Schwentas Angelas BrP I 79-80. Thie atsake, labai dide Daugibe sancze (sagten jm wider | das seer eine grosse Menge were). * ghis uZbraukta, 218 kalbėti, pakalbėti, perkalbėti, byloti, minėti, priminti Kaulu ligga serganti szmogu | ta kalbam kurio kaulai... didei gel BrP I 188. O Simonas... pakalbeia Onia, ghį darusį iog toksai nepalaims Heliodorui nussidawe BrB II Mak 4, 1. (redet dem Onia vbel nach | wie er solch vnglick gestiftet hette). Szietonas... Nor... perkalbet | Pong Diewq dpe juos warguose ir priepuolose nieka nesirupinanti SE 554. Ir Irenaeus dabnei bjla lib. 4 cap. 34. Eucharistiam tai est | Weczere Christaus ischstowincze dwiem daiktam MT 153. Ir téli gerésni bū anié žydai kuritis Ambraziéius S. mini teip bilqnczius DP 456,, (wspomina tak mowigce W 761) Bet priminus Diewa mus per wargus wadinnanti pakutospi | weisdekem BrP Il 469. pranešti, pranešdinti, pranašauti, skelbti, paskelbti, apreiksti, išpažinti, pripažinti; garbinti, šlovinti Praneschu taw PONa norintį taw Namus pabudawoti BrB I Kron 18, 10 verkūnde dir | dap der HERR dir ein haus bawen wil). Tadda patsai Diewas Tiewas... swietui praneschdinoia | apsake ir apreischke | schita Berneli Kristu | gimmusi BrP 178. Kalbeiau, per... Prarakus... kurie thi czesu praneschawa, mane norintį tawe ant ių ussiysti BrB Ezech 38,17 (weissagten | dap ich dich vber sie kommen lassen wolt). 16s ssunus pakyla ir skielbie ye pagirta VEE 169, (preisen sie selig). Thie tepaskelb tawe pagilbusi ir sweika kuna turrinti BrP 1 194. Idant taw apreikschtu Szmogu netiktai isch Dinos giwenanti BrB V Moz 8, 3 (das er dir kund thet | Das der Mensch nicht lebet vom Brot allein). Popietischkei ischpaszista | nekruwina affiera sancze MT (PM) 8%. Simtininkas pripaZista Christu turinti po sawim karius (przyznawa | že Chrystus ma...) SP I 258,,. Kaip ię Dukteres regeia, garbinoia (parašt.: skelbe) anos ie Paschlowinta (palaiminga). BrB GG 6, 9. Ir schlowin (virš.: skelb) ig ischganita (virs.: palaiminga) BrB Pat 31, 28 (preisen sie selig). liudyti, apliudyti, šaukti, ginti „įrodinėti“, privesti, stepinti ,tvirtinti*, disputavoti, statyti „teigti“, užmeluoti, raudoti, varčyti „murmėti“ Asch ludiju | tawe priimamą MT 121%, Mes sche diena apliudiam... mes (t. b. mus) ius meldžiusius, Miesta Holofernui padūti BrB Judit 7, 17 (Wir bezeugen... das wir euch gebeten haben). Idant Szmones ant io negaletų schaukti, Ionatha todelei prapūlusį BrB 1 Mak 13, 18 (das das Volck nicht vberjn klagete | Ionathas hette derhalben miissen vmbkomen). Nepabasznieghi ginna tha santi Diewu MT 10. Kureis ludjimais priwedi | tikrai wissotinaghi suda busenti? MT 2465. (Aristotelis) Swieta... amszinai pasiliksenti stepina MT 46,,. Origenis... dwasischkus kunus prikelsemus disputawoia MT 246,. (Klaigonai) tąjau wissu Sacramentu wiena buda esanti stata MT 1204. Kas ira Melagis, net tas Kursai uszmeloij, lesu santi Christy? BrB I Jon 2, 22 (der da leugnet | das Ihesus der Christ sey?). Prades — raudati takias gieribes pana Diewa nekupawaritas WP 244,,. Kurie warcziie kaltibe prigimtaie | bei pageidima | pacze per sawe ne santi grieku MT 61°, rašyti, išrašyti, skaityti Teipo nes rascha Schwentas Lukoschius | Gabriela Angela Mariai kalbeiusi BrP I 135. Nesa schiteipo ischrascha ne tiktai schwentas Powilas... Kristu susadinnusi uszu stala sawa Apaschtalus BrP 1 64. Ir ne skaitomę idant" daugiaus 219 suprantama ira | wilių essanti BrB Bar 6, 50 (Darumb kan man nu fort wol erkennen | das es triegerey ist). Taigi beasmenése konstrukcijose su nev. dalyviais vyrauja leksemos regėti, sakyti ir žinoti, kurios apskritai dažniausiai sudaro GD. Tai patvirtina analoginę šių konstrukcijų kilmę. Tik po to, kai žinau brolį grįžusį tipo konstrukcijose valdymo ryšiai tarp žinau ir brolį išblanko, junginys brolį grįžusį, suprantamas kaip (jog) brolis grįžo atitikmuo, galėjo būti susietas su žinoma tokiu būdu: Zinau (jog) brolis grįžo : žinoma, (jog) brolis grįžo=žinau brolį grįžusį : x; x= žinoma brolį grįžusį Būtojo laiko nev. dalyvių bev. g. formos daugiausia daromos iš sakyti, pasakyti, atsakyti, pavieniais atvejais — iš rašyti, parašyti, numanyti, pažinoti „pažinti, sužinoti“. sakyti, pasakyti, atsakyti, rašyti, parašyti, numanyti, pažinoti Pirmai jra sakita | toki buda senoio Baszniczoie buwussi MT 145%. Trecze diena tapa pasakjta Labanui, lakubg bęgantį BrB 1 Moz 31, 22 (wards... angesagt | das Iakob flohe). Bet buwa iem atsakita | toki daikta neprimanoma santi MT 266%. Teipo buwa raschita, Prisakima dita pra wissas Szemmes BrB Est 3, 14 (Also war der inhalt der schrift | Das ein Gebot gegeben were). Raschita ira | karaliu... teip kalbanti BrP II 472 Bet Moysieschuie yra paraschita Diewa uschkietinussi schirdi Pharaona? MT 174,,. Wel ir ant ta gal numanita buti, annus nesanczius Diewus BrB Bar 6, 71 (Auch kan man es daran mercken | das sie nicht Gétter sind). Nesa ant ko turetu paszinnota buti, mane ir tawa Szmones malonę radusius BrB II Moz 33, 16 (sol... erkannt werden | das ich vnd dein Volck... gnade funden haben). ' Bevardés giminės formos, sudarančios GD, pačios gali biti kitos GD konstrukcijos priklausomais nariais. Iš viso pastebėti 3 tokie atvejai: Esch girdeiau ape tawe sakoma, tawe dwassę schwentuiy deiviy turintį, ir perschwietijma, prota, ir didę Ischmintį tawip rasta. BrB Dan 5, 14 (Ich habe... hdren sagen | das du den Geist... habest | vnnd Erleuchtung... bey dir funden sey). Szmones Abase girdeia kalbama Simri sudereghima padarusį bei Karalių uszmuschusį BrB I Kar 16, 16 (héret sagen | das Simri einen Bund gemacht vnd anch den Konig erschlagen hette). O anis rada Sokone raschita, PoNa per Moseschu prisakiusi BrB Neh 8, 14 (Sie funden geschrieben im Gesetz | das der Herr... geboten hatte). Pagal konstrukcijas su bev. g. formomis vienoje J. Bretkūno Biblijos vietoje GD sudarytas netgi su būt. 1. nev. dalyvio vyr. g. forma: Teipo esch... ana ant Szemes padrepsiu, kaip pamatai io (sic!) regeti bus, ana thinai gulenczę Ezech 13, 14 (das man jren Grund sehen sol | das sie da lige). Reikiamybės dalyvio bev. g. forma, einanti GD pagrindiniu nariu, pastebėta tik viename pavyzdyje: Tad ischkei regetina jra | nedęką priesch Diewa baise piktjba sancze MT 196%,,. Nuo nev. dalyvių bev. g. formų piklausančios konstrukcijos nėra vien J. Bretkūno ir S. Vaišnoro kalbos specifinė ypatybė. J. Rėza, redagavęs J. Bretkūno Biblijos VI tomą, perkėlė į savo ,,Psalterą Dovydo“ su regima butu siejamą konstrukciją tikra Diewa Sione santi (Ps 84, 8), kuria rankraštyje buvo pakeistas aiškina226 mojo sakinio šalutinis dėmuo iog tikrasis Diewas ira Sione (plg. PsD 152; LB: Das man sehen mus | der rechte Gott sey zu Zion). Atitinkamų konstrukcijų (tik jau su padalyviais) randame ir dabartinėje lietuvių kalboje, plg.: Ne veltui sakoma lapę gudrią esant Vaižg RR II 173. 2.1.4.3. Keliose S. Vaišnoro „Žemčiūgos“ vietose GD sudaro modalinės reikšmės konstrukcijos tikrai yra ir tiesa yra, savo reikšme artimos tariniams su nev. dalyvių bev. g. formomis. tikrai yra Tikrai jra | žmonams dabar ant swieta alba žemes besant | Sunu Diewa ant suda ateisenti 243,. Tikrai tada jra Sunu Diewa nig Tewa netodelei atsiusta santi (106%) idant swietischkai ponawotu 106* — 107. tiesa yra Ir tiesa jra | tikraghi ir pastatischkaghi pribuwima... neisstowinti isch wertistes imanczuiu 155%. Kadang tiesa jra | newissus žmones tikeghimu malones Zadeima nutwerrenczus 168,. 2.1.44. GD pagrindiniu nariu kartais eina ir daiktavardžiai, paprastai veiksmažodiniai, su kuriais gali būti siejamas aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo. Šie daiktavardžiai dažniausiai esti padaryti iš GD vartojamų (arba jiems artimos reikšmės) veiksmažodžių. Beveik visais atvejais čia galima įžiūrėti sintaksinės analogijos ryšius su 2 ir 3 grupės konstrukcijomis. Pavyzdžiui, pagal GD su liudyti, liudijimą duoti sudarytos konstrukcijos su daiktavardžiais liudijimas, liudininkas. liudijimas, liudininkas Diewas jstate tą sawedima...ieng butu ischkus ludiimas tq saluba santi gjwenima schwenta MT 2214. Idant wargas ir smertis schwentuiu butu ludijmas apie moxla | iog isch schirdies tik moxla Euangelias santi tikra MT 181%,. Ius sche diena este liudininkais, mane wis pirkusi, kas EliMelecho buwa BrB Rut 4, 9 (jr seid... Zeugen | das ich alles gekaufft habe). Panašiai su dūmoti sietinas dktv. dūmos, su nusitikéti — nusitikéjimas, Zenklinti — ženklas, stebėtis — stebuklas. ditmos, nusitikéjimas, Zenklas, stebuklas Toktai wis nobasznases dumas perimma | tq moxla santi nig DIEWA padata MT 3%, Wiera ira stiprus nusitikeghimas ant Pono Diewo | ghi mus szmones | leidusi | milinti | pristoienti mus wissosu daiktosu | norinti gelbėti BrP 1 286. "Koks ira szenklas, mane eisenti Namump PONO BrB Iz 38, 22 (Welch ein Zeichen ist das | das ich hinauff... sol gehen?) Schitas ira Stebuklas, PoNa schitai kalbeiusi BrB I Kar 13, 3 (Das ist das Wunder das solches der HERR geredt hat). Kiti daiktavardžiai yra susiję su GD einančiais veiksmaZodZiais ne tiek daryba, kiek reikšme. Pavyzdžiui, GD su garsas „Žinia“ sietinas su atitinkamomis konstrukcijomis, priklausančiomis nuo informacijos veiksmažodžių skelbti, pranešti, šaukti ir pan. (žr. 2.1.2.3.); panašiai dktv. sentencija susijęs su mokyti, sakyti, gromatos su rašyti. 15* 227 garsas, sentencija, gromatos O radosi mellu (virš.: neteisus) Garsas, Antiocha numirusį BrB TI Mak 5, 5 (Aber es kam ein erlogen geschrey aus | wie Antiochus solt tod sein). Isch schirdies dugna tur ta sententia buti prijmta: Diewa nesanti prieszacze grieka | neigi norinti | neigi paskirenti grieka... MT 54%. Tadda buwa issiunstas Gromatas... kosznump Szmoniump, sawa Lieszuwiu. Kosna Wira Wiriausi Pona sant sawa Namiusa BrB Est 1, 22 (Da wurden Brieue ausgesand... das ein jglich Man der Oberherr... sey). Kad tokios konstrukcijos autoriams buvo įprastos, matyti iš BrB II Sam 13, 30: ateina garsas Dowidop, Absaloma wissus Waikus Karaliaus uszmuschusį, kur aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo kaip Absalomas butų wissus Waikus Karaliaus uszmuschens pakeistas GD, taisant rankraštį. Nei vokiškas, nei lotyniškas tekstas negalėjo būti akstinu šiam taisymui, plg. kam das gerūchte fur David | das Absalom hette... erschlagen; fama pervenit ad David dicens: Percussit Absalom...; šių kalbų įtakos nematyti ir kitais minėtais atvejais. Kai kurios iš tokių konstrukcijų artimos GD, priklausantiems nuo nev. dalyvių bev. g. formų, plg. 2.1.4.2. aptartus atvejus su sakyta buvo ir šį pavyzdį: Ir kaip tas Garsas pasakitas buwa Pharaono Namūsa, Iosepho Brolius ateijusius, intikka Pharaonui gierai. BrB I Moz 45, 16. (Ynd da das geschrey kam... das Iosephs brūder komen weren). Panašiai su rašyta buvo (žr. 2.1.4.2.) sutinka rašte buvo šiame pavyzdyje: Bei ir tatai tame raschte buwa, Praraka iemus... prisakiusį, idant anis... Skrinę drauge imtų. BrB II Mak 2,4 (So stund das... in der selben Schrifft | Das der Prophet... sie geheissen habe) Taigi GD sudarantys 4 grupės daiktavardžiai savo semantika, dažnai ir daryba, yra glaudžiai susiję su 2 ir 3 gr. veiksmažodžiais. Tačiau konstrukcijos sintaksinis savarankiškumas šioje grupėje dar didesnis: NP vartojimas subjekto vardininko pozicijoje rodo, jog ne tik galininko, bet ir apskritai objektinio linksnio funkcija čia yra jau visiškai prarasta. Pažymėtina, kad tokia savarankiška vartosena būdinga kaip tik tiems autoriams — J. Bretkūnui, S. Vaišnorui — kurių raštuose GD labiausiai paplitęs. Didesnis konstrukcijos produktyvumas, matyt, stimulavo jos raidą sintaksinio savarankiškumo linkme. 2.1.4.5. GD savarankiškumas J. Bretkūno buvo taip ryškiai jaučiamas, kad vietomis jis bandė jį vartoti netgi atskiro sakinio ar sujungiamojo sakinio dėmens reikšme. Postilės I t. randame antraštę: Ant Pirmo. Mus wissus tarnais sanczius (487), nors niekur aplinkui nėra jokio veiksmažodžio ar kito žodžio, su kuriuo būtų galima ją susieti; tik iš prasmės galime numanyti čia suponuojamą furime žinoti (atminti) ar pan.*? Sujungiamojo sakinio dėmuo verčiamas GD šiame pavyzdyje: Ir siunte (Ptolemeas) Paslus Demetriop, ieib iopi ateitų, Sudereghima su io dariti, tada sawe norintį iem padūti sawa Dukterį. BrB 1 Mak 11,9 (Vnd schickt Boten zuDemetrio | das er zu jm komen solt | einen Bund mit jm zu machen | So wolt er jm seine Tochter geben); jokio akstino čia vartoti GD neduoda ir lotyniškasis tekstas (plg.: Veni, componamus inter nos pactum; et dabo tibi filiam meam). Kad NP buvo suvokiamas kaip atskiras predikatinis vienetas, matyti ir iš tų pavyzdžių, 42 Visai be V pavartotas NP ir BrB Job 36, 19: Bes ana (ghį) adboientį tawa Mace alba Auksa, bet čia veikiausiai tik dėl neapsižiūrėjimo praleista tari, manai ar pan (plg.: Meinstu das er deine gewalt achte). 228 kur tarp jo ir V eina visa grandinė prijungiamojo sakinio šalutinių dėmenų. Pavyzdžiui, BrB Neh 10, 30 po pagrindinio dėmens Ir anis ateija ieib prisiekty, ir prisiega paszadetų waikschezoti Sokone Diewo eina pažymimasis šalutinis dėmuo, siejamas su Sokone, toliau du ilgi šalutiniai aiškinamieji dėmenys, siejami su ateia (tiek savarankiški, kad ir M. Liuterio, ir J. Bretkūno išskirti taškais), paskui vėl antrojo laipsnio aiškinamasis dėmuo ir tik tada GD: ... Ir kaip Szmones Szemes Sabbathoie atgaben Tawora ir wissokio Pascharo pardūti, mus toktai nog iu neprijmsenczius (das wirs nicht von jnen nemen wolten). 2.1.4.6. Atskirai minėtinas atvejis, kur GD pagrindiniu nariu eina jaustukas: Ach, mane gimusį, iog mana Szmoniy ir schwento Miesto ischpustighima regeti, ir tileti turiu BrB I Mak 2,7. Vokiškame originale randame prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį su dap (Ah | das ich dazu geboren bin), o lotyniškame — su ut (ut guid natus sum), taigi GD čia galėjo būti pavartotas kaip šalutinio dėmens atitikmuo — panašiai, kaip kituose 4 gr. pavyzdžiuose. Tačiau sporadiški galininko atvejai po jaustukų senuosiuose raštuose (plg., Sapūno ir Šulco Ay Budą sžio Cžeso — O mores hujus temporis... Ak manę Biedną O me miserum 94)*3, jų vartojimas latvių folklore (plg.: ai tu manu Įėtu dabu!)** ir gausios paralelės slavu, lotynų** ir kt. kalbose leidžia spėti, jog galininkas po interjekcijų kitados nebuvo svetimas ir lietuvių kalbai; tuo atveju cituotą pavyzdį galima būtų laikyti objektinių konstrukcijų su priklausomu galininku reliktu, savo pirmine sandara atitinkančiu GD su sakyti ir pan. (plg. 2.1.2.3.). 2.1.5. Iš GD apžvalgos pagal pagrindinį (paprastai veiksmažodinį) narį matyti, kad daugumas XVI— XVII a. raštuose randamų pavyzdžių jau nebeatitinka pirminio šios konstrukcijos sintaksinių santykių modelio. Grupėse, išskirtose pagal veiksmažodžių bendrąsias valentines ypatybes, V ryšys su NP yra nevienodas. Tiesioginio valdymo ryšiai tarp V ir N aiškiai matyti tik objektinėse (a tipo) 1 gr. konstrukcijose. Kai kur tokius ryšius galima įžiūrėti ir 1b bei 2 gr. konstrukcijose, bet čia jie nebėra gyvi, produktyvūs, o tiktai atstatomi kaip ankstesnių epochų palikimas. Daugumoje 1b bei 2 gr. konstrukcijų NP priklauso nuo V jau kaip atskiras sintaksinis vienetas. Dar didesnis NP savarankiškumas 3 gr. pavyzdžiuose, kur objektinio N valdymo visiškai nebegalima konstatuoti. Pagaliau 4 grupėje NP vartojamos netgi vardininko linksnio pozicijoje. Tuo būdu eidami nuo 1 iki 4 grupės, matome laipsnišką NP sintaksinių ryšių su V kitimą, kuris veikiausiai atspindi realy GD raidos procesą. Jo esmė yra ta, kad linksninis (galininko) valdymas, būdingas pirminiam GD modeliui, palaipsniui virsta viso NP junginio fraziniu valdymu, indiferentišku jo linksnio formai. Valdymo ryšio tarp V ir N pakitimą rodo ir ta aplinkybė, kad po veiksmažo- „džių su neiginiu N galininkas čia dažniausiai nevirsta neiginio kilmininku, kaip kitais tiesioginio valdymo atvejais, pvz.: 44 Žr. A. Bezzenberger, Beitriige zur Geschichte der litauischen Sprache, Gottingen, 1877, p. 239; E. Fraenkel, Kas., 151. 4 J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Rigū, 1951, p. 580 (§ 436). 44 Fr. Miklosich, Vergleichende Syntax der slavischen Sprachen, Wien, IV, 1868 — 1874, p. 392; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, II, Gottingen, 1928, p. 275; F. Trdvniček, Historickd mluvnice &eskd, III, Skladba, Praha, 1956, p. 9. 44 F. Stolz. I. H. Schmalz, Lat. Gr., p. 385-386. 229 Kam ne sakei man, ie tawa Moterį sancze? BrB I Moz 12,18 (Warumb sagestu mirs nicht | das dein Weib were?). Schū du pasiuntiniu netik | Kristu isch numirusiu prissikelusi BrP 11 21. Ieib mirusi ji nesakitum' RG 539g. Bet Lietuwininkams toke kosani sakita | asch neszinnau BrP II 517. lei nenori schū kartu wissus mana wargus ant tawes paties mana siunczamus BrB II Moz 9,13 (Ich wil anders dis mal alle meine Plage vber dich selbs senden) Kilmininko forma su neigiamais veiksmažodžiais būdingesnė tik objektinėms konstrukcijoms (po percepcijos ir pan. veiksmažodžių), kuriose valdymo ryšys tarp V ir N tebėra aiškiai jaučiamas, pvz.: niekad neregieiau teysaus dplaysta MP 109%,,. Neobjektinėse konstrukcijose neiginio kilmininkas pavartojamas tiktai pavieniais atvejais. Tassdi kursdi ne nori mirsztanczio ne wieno nusidéiusio DP 4034, (niechce šmierči žadnego grzesznego W 661). Kaip nę Zindtq (= neZinoty) | kokios sąnczios moteriszkes | iog iei ddawes palitet' DP 479, (idkoby niewiedžal co to zd niewiasta W 808). Wel ių nėpažino sącziu | ižė rqky io dūtu | gerėšniop sawo DK 124—125 (ich nie poznal byč z rqk iego dane ku swemu lepszemu DK, 117). Tokios konstrukcijos, pagrįstos pirminiais narių santykiais, XVI— XVII a. jau buvo virtusios sintaksiniais archaizmais. Nors N čia turi valdomo linksnio formą, semantiškai jis taip pat nebegali būti laikomas V objektu, kaip ir daugelyje atitinkamų konstrukcijų su galininku. Pavyzdžiui, pasakyme ių nčpažino sącziu... V objektas yra nebe jų, o jų sančių (= kad jie yra...), taip pat kaip GD szinnau tawe tatai atmenantį BrB Job 10,13 pasakymo prasmė teleidžia laikyti objektu NP tave atmenantį (= kad tu atmeni). Valdymo tipo pakitimas čia visai akivaizdus. Pakitus valdymo tipui, pertvarkoma ir pati GD vidinė struktūra. Neobjektinės konstrukcijos reprezentuoja nebe pirminį, bet pertvarkytą GD sintaksinių santykių modelį, kurį galima pažymėti schema: (3) V ———->(N —— —->P) Pagal šį modelį sudarytos konstrukcijos yra trinariai Žodžių junginiai, kuriuose sintaksinius binomus (V ir NP) galima išskirti tik skirtingose skaidymo pakopose*". XVI— XVII a. objektinėse GD konstrukcijose (pvz., regeiot ghi vschžengenti Mž 299) sintaksiniai santykiai taip pat jau negali būti laikomi identiškais tiems, kurie buvo rekonstruoti priešistoriniams lietuvių kalbos raidos etapams (žr. 1, 4.). Pirminis GD sintaksinių santykių modelis (2) visiškai atitiko senosioms ide. kalboms būdingą neįtemptos struktūros sakinj*, kuris buvo formuojamas laipsniš- “ Plg. E. Nida'os dvejybiniy anglų kalbos objektinių linksnių modelį, kuriame žymimas abiejų objektinių linksnių junginio priklausymas nuo V, o žemesnėje skaidymo pakopoje nurodomi egzocentriniai to junginio narių tarpusavio ryšiai, žr. E. A. Nida, A. Synopsis of English Syntax, London — The Hague — Paris, 1966, p. 30, 155—156; panašiai traktuojamos ir konstrukcijos su -ing forma ir infinityvu p. 42. 111—112. Viso NP junginio, o ne kurio nors jo nario sintaksinį ryšį su V nurodo ir daugelis kitų tyrinėtojų; dėl anglų k. plg. dar O. Jespersen, A Modern English Grammar on Historical Principles, Il, 1914, 1. 67; The Philosophy of Grammar, London, 1929, p. 115tt.; Z. S. Harris, Co-ocurrence and Transformation in Linguistic Structure, kn. The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 178; Ch.F. Hocket, A Course in Modern Linguistics, New York, 1969, p. 195-196; J. Machd&ek, Complementation of the English Verb by the Accusative — with — Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 8; dėl prancūzų k. plg. H. Nilsson-Ehle, L'attribut de I'objet en francais, ,,Studia Neophilologica“, 25 (1953), Ne 3, p. 110. 230 kai einant nuo vienos sakinio dalies prie kitos ir apibrėžiant kiekvienos jų reikšmę paties žodžio forma, be išankstinės, veiksmažodžio valentingumo determinuotos, viso sakinio projekcijos. Vykstant sakinio centralizacijai, kuri XVI a. lietuvių kalboje jau ryškiai jaučiama, objektinėse konstrukcijose neišvengiamai turėjo išryškėti prieštaravimas tarp abipusio N ir P santykio ir vienašališko N santykio su V. Tas prieštaravimas buvo likviduotas, susiejant su V ir antrąjį pusiau predikatinio NP junginio narį. Tuo būdu GD sudarančio veiksmažodžio valentingumas padidėjo viena pozicija ir konstrukcija gavo tokį pavidalą: (4) V ZEN y Y N— — — >P Taigi objektinio tipo GD sudaro trinarį žodžių junginį, kuris sintaksinės formos lygmenyje megali būti binariškai skaidomas**, Vienašališki pasirodė bandymai išskirti binarinius ryšius ir atitinkamose kitų kalbų konstrukcijose (ypač intensyviai šis klausimas nagrinėtas, remiantis anglų kalba, kurioje plačiai vartojamos konstrukcijos su dvejybiniu objektiniu linksniu, objektiniu linksniu ir bendratimi arba liet. k. dalyvį atitinkančia -ing forma). Laikant N ir P (resp. N*) atskirai priklausomais nuo veiksmažodžio *, taigi išskiriant du binomus V-> N ir V -> P, lieka nenustatytas neabejotinas N ryšys su P, kurį lietuvių kalboje, kaip ir kitose flektyvinėse kalbose, aiškiai rodo derinimas. Antra vertus, laikant nuo V priklausomu tik pirmąjį vardaZodj®* (N), neiškeliamas V ryšys su P, kuri rodo ta aplinkybė, jog P negalima eliminuoti, nepakeitus konstrukcijos sintaksinės reikšmės*?. Tokie sudėtingi sintaksiniai ryšiai paaiškinami tuo, kad GD sinchroniniu požiūriu yra ne pirminė, o išvestinė konstrukcija, kuri gali būti laikoma paprastesnių konstrukcijų transformacijos rezultatu ir binariškai skaidoma jau vidinės struktūros lygmenyje (žr. 3.3.2). 2.1.6. Pagal narių tarpusavio santykius objektinio tipo GD atsiskyrė nuo neobjektinių ir liko artimi konstrukcijoms su frazinio valdymo neturinčiais, t.y. nekomentabiliaisiais, veiksmažodžiais. Iš jų su antruoju galininku — dalyviu paprastai vartojami tie, kurie sudaro ir atitinkamas dvejybinio galininko konstrukcijas su daiktavardžiais ir būdvardžiais (plg. 1.4), pvz.: daryti, vadinti, praminti Kurtinius padarė girdinczius ir nebilius kalbanczius VEE 113,. Wissus daiktus sau paditus dara VEE 1254. Schicze girdim Apaschtala numirusius wadinnanti ** Plg. B. T. Aguonu, Passutie CTPYKTYpH rpocTOro NpejŲrOKKEHHA B HH 10eBpONeiiCKHX asuikax, BSI, 1960, Ne 1, 24 tt. ** Plg. A. M. Myxun, Crpykrypa npegaomennit m ux mone, JI., 1968, p. 122; JI. C. Bapxyaapos, JĮ. A. Illrenuar, Tpaswarnka auramiickoro saika, M. 1965, p. 379, 385—386; H.Nilsson-Ehle, op. cit., p. 109; H. B. Cokonosa, TpekujenHnbte: raaroabHHe CO4ETAHHSA B COBpeMeHHOM (paHuy3CKOM S3biKe, ¢6.: paMMaTukKa, (OHETHKA H CTHAHCTHKA pOMaHCKHX s3bikKOB, JI., 1971, p. 251 tt.; B. H. UarnuresBa, Heropus npocTsix mpeasoxennit ¢ npeanKaTHBHBIMH NajeXKaMH HMeHH, aBT. JIOKT. aucc., JI., 1971, p. 6-7. .% Žr. JI. C. Bapxyaapos, Crpykrypa npocroro NpeAJOKeHHS COBPeMeHHOro aHramicKoro assika, M., 1966, p. 104 tt. su lit. *t Tokie ryšiai nurodyti A. Muchino schemoje, vaizduojandioje atitinkamy angly kalbos konstrukcijy (pvz.: I saw him cross the road) sandarą. žr. A. M. My xun, ®yrKunKkona sini anaJH3 CHHTAKCHYeCKHX saemerToB, M.-J1., 1964, p. 42 tt., 104 tt.; Crpykrypa npeanomennil u ux moje, JI., 1968, p. 91 tt., 133. * Plg. Z. S. Harris, op. cit., p. 178—179; negalimumg pašalinti kurį vieną iš pusiau pradikatiniu (=sociatyviniu) ryšiu susijusių narių nurodo ir A. Muchinas, žr. A. M. Myxnu, CrpyxTypa npeanoxenuit..., p. 94-95. 231 Mieganczius BrP II 519. Tawe daugesni ne wadins apleista, nei tawa Szemę Pus. tine BrB Iz 62, 4 (Man sol dich nicht mehr die Verlassene... heissen). Ir todrinag iq pagirta wadina DP 506, (iq blogostdwionq zowq W 861)%, Juos Ponas per Prdndszq prdmine nopipiaustitus MP 174% (przezwal | nie obrzezdne RP 118%). saugoti, sergéti, turéti, laikyti Mus... sdugdk miegančius RG 224,y, Manė sergéio Angelas io ir ižė cze iszencZiq | ir tenai giwenancziq | ir iZg tendi iūsump sugręžęriczią DP 5223, (mig strzegl... wychodzqcey... mieszkdiqcey... wracaiqcey W 892) Darba didi turiu dirbama, negaliu ateiti BrB Neh 6, 3 (Ich hab ein gros gesschefft auszurichten)TM. Tegul kiti tur iaways kleti pripildita SIG 11 3,**. Esch Jonatha... apkalta laikau BrB I Mak 13, 15% (Ich hab Ionathan... behalten)®. vesti, lydėti, siųsti, leisti, palikti, sutikti, priimti, pamusti, pabaidyti, atgydyti... Czia ateya | idant iis surischtus westu VEE 152399. Nuwede ghi numirusi BrB II Kar 23, 30 (fiireten jn tod). Mes tawe... žęgenczią sundusp pralideiome DP 617,, (wstepuigcq... zdprowddZili W 834). Péwilq ir Barndbq... paszwestus izsiynte ėst' DP 619% (poswigcone wyslali W 849). Yūs ischalkusius atleisiu namiisna VEE 103% Yous... iszreditus wissur teykies palikt MP 185%,%. Kada tawa Neprieteliaus Jautį alba Assila sutinki, bekleioientj BrB II Moz 23, 4 (begegnest | das er jrret) Tasiau iq sziq diénq priima jencze ing miestą DP 617, (przymuie wchodzącą W 833). Jaunikaitei... pamusche ios bebgganczius BrB Judit 16, 14 (schlugen sie in der flucht). Szmones... pabaide ios bekurenczius BrB Ezr 4, 4 (schreckten sie ab im bawen). Cze if W. Christus atgide numirusi DP 336. (go... ozywil vmdrlego W 556). Tokiose konstrukcijose vardažodžio (įvardžio) ir dalyvio galininkai yra taip pat subordinuoti veiksmažodžiui, kaip ir objektiniuose GD po komentabiliųjų veiksma- *žodžių. Dalyvio tiesioginį priklausymą nuo veiksmažodžio rodo ir ta aplinkybė, kad jis kartais gauna įnagininko, t. y. tiesiogiai su veiksmažodžiu siejamo semantinio linksnio, forma, pvz.: Apaschtalai... tik Iesu Kristu tikrai isch numirusiu prissikelusiu BrP II 38; vžlaikit pati sawe neiszteptu MP 213% ir pan.* Daiktavardžių įnagininko formos atitinkamose konstrukcijose yra. visai reguliarios ir rašytinės tradicijos laikotarpiu linkusios sparčiai plisti, plg.: noriu yus $3 Panašiai DP 4714, 47319, 47519, SE 2803, MP III 5%, 3514; konstrukcijos pagrindas — Luk 1, 48: beatam me dicent. ; 54 Panašiai BrB Ps 96, 10; Mat 6, 16; Luk 14, 18; Apr 14, 1; 19, 16. 55 Dažną konstrukcijų su furéti vartojimą senuosiuose raštuose stimulavo atitinkami pasakymai vokiškuose, lenkiškuose bei lotyniškuose originaluose, plg.: Kosznas turreia sawa galwa aprischta BrB II Sam 15, 30 — hatte ein jglicher sein Heubt verhuellet; mane turi giwenantį DP 6068 — mnie ma mieszkdiqcego W 742; turek mane ischkalbeta BrB Luk 14, 19 — habe me excusatum. 50 Panašiai BrB II Kron 30, 9; I Kar 8, 50; Ps 137, 3; Išm 18, 4; Rom 7, 6. ¥ Dėl GD su laikyti, turinčiu vertinimo, supratimo reikšmę, žr. 2. 1. 1. 3. 58 Panašiai MP III 14,; BrB II Kron 28, 55; I Kar 8, 46; II Kar 24, 15; Jer 43, 11; 48, 46; Hoz 4,19; 0b 1, 11; I Mak 13, 12; Apd 22, 5, plg. dar Surischta nusiunte VEE 203; ChB Jon 18,,. 59 Panašiai MP 266,, 266%. % Žr. dar BrB I Kar 7, 47; Jer 46, 28; Apd 24, 27; II Timot 4, 20. “1 Daugiau pavyzdžių žr. E. Fraenkel, Der pridikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSIPh, 40, p. 86; Kas., p. 200, 204, kur pagrįstai nurodomas lenky k. poveikis tokiam jnagininko vartojimui. 232 padariti szuklijeis szmoniū VEE 137,35; ponu ghy wadindama VEE 23, 31 regiejom tawe atejunu ChB Mat 25, 38; ios Diewais tikeia BrB Išm 13,3; atradey jos melagieis ChB Apr 2,2 ir pan.®?; daugeliu atvejų įnagininkas čia ilgainiui visiškai išstumia antrąjį daiktavardžio galininką. Labai aktyviai skverbiasi į šias konstrukcijas ir būdvardžių įnagininkas, palaikomas slavų kalbų įtakos, pvz.: mus wertais padare VEE 135,; daro ius gatawais®® BrB Hebr 13, 21; nugabentu ghi sweyku ChB Apd 23, 24; netgi su regėjimo ir sakymo veiksmaZodZiais: tawe regiejom alkanu ChB Mat 25, 37; sakie ghi gieru ChB Jon 7, 12; tur ghi Plebonas czistu paskelpti BrB III Moz 13; su veiksmažodžiu laikyti būdvardžių įnagininkas šiuo metu yra virtęs vyraujančiu ir norminiu**, Visa tai rodo, kad veiksmažodžio sintaksinis ryšys su antruoju priklausomu linksniu tolydžio stiprėja ir netgi keičia pastarojo morfologinę formą. Antrojo iš dvejybinių linksnių tiesioginis subordinavimas veiksmažodžiui — bendras reiškinys, pastebimas ir kitose dvejybinių linksnių konstrukcijose. Dvejybiniame naudininke su bendratimi jį taip pat rodo laipsniškas įnagininko įsigalėjimas vietoj antrojo naudininko, plg. tau reikės būti vadovu vietoj senesnio vadovui; labai aktyviai į tokias konstrukcijas smelkiasi ir būdvardžių įnagininkas. Dar toliau tuo keliu yra nuėjusios slavų kalbos. Pavyzdžiui, dabartinėse rusų, čekų, lenkų kalbose antrasis galininkas ir naudininkas jau visiškai užleido vietą su veiksmažodžiu siejamam įnagininkui. Tuo būdu linksniai, seniau siejami su vardažodžiais pusiau predikatiniu santykiu, ilgainiui pasidarė priklausomi nuo sakinio sintaksinių ryšių centro — veiksmažodžio. 2.1.7. GD struktūros kitimui buvo palanki bendroji subordinacijos santykių raidos kryptis — tiek lietuvių, tiek ir kitose ide. kalbose pastebimas veiksmažodinio valdymo stiprėjimas bei diferenciacija. Senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose ir tautosakoje linksnių vartosena yra dar žymiai laisvesnė, negu dabartinėje literatūrinėje kalboje. Netgi galininkas — pagrindinis objektinis linksnis — čia gana dažnai vartojamas įvairiomis adverbialinėmis — vietos, krypties, laiko, priemonės — reikšmėmis, kurias turi ir kitų linksnių formos. Jo pirminė — tiesioginio objekto — reikšmė dar nėra aiškiai atribota nuo minėtų antrinių (adverbialinių) reikšmių**, kurias turėdamas, galininkas funkcionuoja kaip semantinis linksnis, plg. tokius junginius, kaip griežti dantis, pavargti galvą, joti žirgą, plaukti jūras, eiti lauką ir pan.** Dar ryškiau semantinis, o ne sintaksinis linksnių vartojimo principas išryškėja kalbose, turinčiose labai seną rašytinę tradiciją. Tas pats galininko linksnis Veduose jau ne tik laisvai vartojamas įvairiausiomis aplinkybinėmis reikšmė62 Žr. dar E. Fraenkel, Kas., p. 199—200. ; Taisyta iš gatawus; tokie taisymai Biblijos rankraštyje, kur galininkas su inagininku po daryti gausiai vartojamas, yra gana dažni. ** Laipsniškas įnagininko plitimas vietoj ankstesnių galininko formų patvirtina dvejybinio galininko senumą ir aiškiai prieštarauja hipotezei dėl predikatinio įnagininko pirminio pobūdžio (A. Valeika, A Few Observations on the Structure and Semantics of Predicate Nominal Constructions, LKK, 14 (1973), p. 237). ® Dėl li nksniy pirminių ir antrinių reikšmių Zr. J. Kurylowicz, Le probléme du classement des cas, kn.: Esquisses linguistiques, Wroclaw — Krakow, 1960, p. 137 tt. 60 Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, 240, 611 tt.; E. Fraenkelis visai panašius atvejus pateikia ir prie objektinio, ir prie erdvės, laiko bei krypties galininko, plg. E. Fraenkel, Kas.» p. 137 tt. ir 161 tt.; latvių k. atitikmenis Zr. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Rigd, 1951, p. 578-579. 233 mis, bet faktiškai gali eiti beveik su kiekvienu veiksmažodžiu, skirdamasis nuo kitų linksnių tik tam tikru prasmės atspalviu®’. Kuo giliau leidžiamės į praeitį, tuo savarankiškesnį vaidmenį turi atskiros linksnių formos, tuo silpnesnis jų sintaksinis priklausymas nuo veiksmažodžio. Seniausių ide. kalbų paminklai leidžia įžvelgti į tokį šių kalbų raidos laikotarpį, kai valdymo ryšiai buvo dar visai silpni, ir autonomiškų linksnių vartoseną sakinyje visų pirma lėmė jų semantika®, Kaip tik toks žodžių santykių raidos etapas sąlygojo pirminį GD struktūros modelį. Kadangi konstrukcijos su dvejybiniais linksniais formavosi veikiausiai ide. kalbų bendrystės sąlygomis (plg. 1.6.), subordinacijos santykis tarp V ir N iš pradžių neturėjo būti toks stiprus ir sintaksiškas, kaip dabartinis valdymas; matyt, jo pobūdis iš esmės buvo semantiškas. Todėl konstrukcijose su dvejybiniu galininku tik pirmasis galininkas galėjo būti betarpiškai subordinuojamas veiksmažodžiui. Tolesnėje daugelio ide. kalbų raidoje linksnių subordinavimas veiksmažodžiui stiprėja, o semantinė ir sintaksinė linksnių funkcija labiau diferencijuojama. Lietuvių kalboje šis procesas susijęs su laipsnišku prielinksninių konstrukcijų įsigalėjimu vietoj semantinių linksnių. Rašytinės tradicijos laikotarpiu galininkas, kilmininkas ir naudininkas vis labiau specializuojami tam tikriems objektiniams santykiams, o adverbialinėmis reikšmėmis vietoj jų plinta prielinksninės konstrukcijos. Jos ilgainiui visai išstumia iš literatūrinės kalbos vad. krypties galininką (plg. keliauti į svečią šalį, lipti į viršūnę, tekėti į ežerėlį vietoj senesnių keliauti svečią šalelę, lipti viršūnę, tekėti ežerėlį), kelio galininką (plaukti per jūres, eiti per lauką vietoj plaukti jūras, eiti lauką), išskirties ir laiko kilmininką (gelbėtis mirties, joti nakties), naudininką po veiksmažodžių susimilti, juoktis, pabėgti ir kt.**. Valdymo ryšius stiprino ir 1.2 aptarta tiesioginio ir tolimesnio objekto formali diferenciacija po tranzityvinių veiksmažodžių. Atskyrus tiesioginį objektą, reiškiamą galininku, nuo tolimesnio, kurį imta reikšti prielinksnine konstrukcija, galininko vartosena pasidarė dar labiau apibrėžta. Dabartinėje lietuvių kalboje galininkas po tranzityvinių veiksmažodžių yra sintaksinis linksnis, turintis tiesioginio objekto funkciją. Galininko formos junginiai, anksčiau tik semantiškai siejami su veiksmažodžiu, dabar yra jam sintaksiškai subordinuoti. Tad pertvarkyta GD sandara, kurioje nuo V sintaksiškai priklauso N ir P arba visas NP junginys, visai atitinka lietuvių kalbos linksnių vartoseną istorinės tradicijos laikotarpiu. 2.2. Dalyvinis narys GD konstrukcijoje dalyvis (P) yra derinamas su vardažodžiu ar įvardžiu (N) ir tuo būdu yra nuo jo gramatiškai priklausomas. Tačiau pagal savo funciją NP junginyje jis yra centrinis narys ir negali būti eliminuotas, nepakeičiant konstrukcijos *7 W.D. Whitney, A Sanscrit Grammar, Leipzig, *1889; p. 90 tt.; L. Renou, Grammaire de la langue Védique, Lyon — Paris, 1952, p. 355-356; Remarques générales sur la phrase Védique, kn.: Symbolae linquisticae in honorem G. Kurylowicz, Wroclaw — Warczawa — Krakow, 1965, p. 231-232, ** Plg, A. Meillet, J. Vendries, Traité de grammaire comparée des langues classiques, Paris, 1924, p. 519tt.; A. Meillet, Introduction a 1’étude comparative des langues indo-européennes, Paris, 71934, p. 359 tt.; P, Chantraine, Grammaire Homérique, 2, Syntaxe, p. 8, 16-17, 232, 319 tt. 4 Pig. E. Fraenkel, Kas., p. 62, 83, 113, 137 tt., 140, 164. 234 XVI —XVII a. raštų galininko su dalyviu klasifikacija pagal pagrindinį narį* 2 lentelė Galininkas su dalyviu Pagrindinis narys | es, 1.|būt. 1.|būs. 1.] visi |es. 1. |būt. I.lbūs. 1.| visi | poor veik. | veik, | veik. | veik. | nev. | nev. | nevi | nev. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 grupé | (pa)matyti a 13 13 2 2 15 b 2 2 1 1 3 regéti a 228 | 29 1 | 258 8 50 58 316 b 123 | 70 3 | 196 4 3 7 203 veizdėti a 2 2 2 b 2 2 2 išvysti a 160 8 168 1 19 20 188 b 13 3 16 3 3 19 girdėti, išgirsti a 92 92 | 1 3 4 9% b 8 | 83 6 | 174 9 24 33 207 (iš)klausyti a 6 6 6 jausti, (pa)justi a 4 4 2 2 6 b 12 4 16 1 1 2 18 (at)rasti a 86 | 28 114 36 36 150 b 7 2 9 1 || 10 užtropti a 2 2 2 (iš) (pa)rodyti a 2 2 1 1 3 b 2 | 16 2 40 1 || 41 (pa)ženklinti a 1 2 3 3 b 3 3 3 pažinti a 14 2 16 2 1 17 b 42 5 47 2 2 4 51 at(si)minti a 2 1 3 3 b 4 | 18 1 23 1 2 3 26 laikyti a 2 2 2 612a | 70a | 3a | 685a | 10a | 114a 124a | 809 Visi 1 gr. | 313b | 203b | 12b | 528b | 18b | 37b 55b | 583b 952ab | 273ab| 15ab |1213ab| 28ab | 151ab 179ab | 1392ab 2 grupė Zinoti 166 | 59 30 | 255 4 5 9 264 suprasti 34 13 1 48 5 5 53 (iš) (nu) (per) (pra)manyti 5 | 15 2 73 2 3 5 78 nuvartoti 1 1 || (iš) (per)tirti 70 | 19 89 || 4 5 94 išmėginti || 1 || mąstyti 1 || || dūmoti 11 3 5 19 || 2 3 22 235 Žymiai rečiau būt. k. 1. nev. dalyviai vartojami su veiksmažodžiais, nevaldančiais galininko, pvz.: Szadifia ghį pro wissus Miestus Szidai, skunsdamiesi, Onia nekalta uszmuschta BrB II Mak 4,36 (vnd klagten jm | Das Onias vnschūldiglich ermordet were), žr. 2.1.3—4. 2.2.2.3. Būsimojo laiko neveikiamųjų dalyvių aptikta tik šiuose trijuose S. Vaišnoro „Žemčiūgos“ GD pavyzdžiuose. Moxlas apie nulemima... mokin | wissus ischganisemus Sunuie Diewa | ir delei io paklusnistes... sanczus ischrinktus 175.5. Origenis... nūdem dwasischkus kunus prikelsemus disputawoia 246,. Piktieghi... akies skaudeimus ir mukas sawa duschoie ir kune | smertimi nuweiksemus ir sawe ing nieka pawirsenczus | noprosnai be tikesis 25499. Visos trys konstrukcijos yra neobjektinės ir eina su veiksmažodžiais, kurie paprastai nėra siejami su atitinkamos reikšmės objekto galininku. 2.2.3. GD su dalyvinėmis jungtimis Apie 2094 visų XVI — XVII a. raštuose randamų GD sudaryti su veiksmažodžio būti dalyviais, kurie gali eiti vieni arba drauge su kitų dalyvių, daiktavardžių, būdvardžių, prieveiksmių formomis, Veiksmažodžio būti dalyviai GD vartojami plačiau už visų kitų veiksmažodžių dalyvius. Daugelio ide. kalbų istorija aiškiai rodo, kad *es-, *bhūšaknų veiksmažodžiai, iš kurių ilgainiui susiformavo jungtys, pradžioje turėjo konkrečią leksinę egzistavimo reik§me®. GD konstrukcijoje veiksmažodžio būti dalyviai šią reikšmę daug kur yra išlaikę. Ryškiausiai ji jaučiama tais atvejais, kai su N dalyvis eina vienas arba išplėstas tik modalinės reikšmės prieveiksmiu. a) (Epikureai) swieta schi ... teip ir santi ir sugaischenti tikeia MT 465. Toke szibanti schwiesibe passirode | Iog kosznas tare | diena sancze BrP II 337. Diewa santi liudij | sunkus karoghimai piktoio swieto BrP II 178. Raschtas... liudij ir moka (177) Pona Diewa ischtiesos santi ir giwenanti|ikki amsziu amszo BrP II 177-178. Idant ... ischmanitumbit, Mane santi BrB Iz 43,10 (verstehet | das Ichs bin) b) Passilikka taipaieg nekuros muro trobas ir pustauniczes ant szenkla | thinai miesta buwusi BrP II 346. O didzausei regim... schus griekus buwusius BrP II 196. ¢) Mokinkem tada paszinti ir dumoti | man gala busenti MT MId 1,5. Anis tiektai szitq giwdtq būsenczią tiki DP 58483, (oni tylko ten Zywot byč wierzą W 995). Szmones girdedami busenczen diena Sudo... dumoij BrP 1 18. Rodessi didi sumischima ir ischpustijma Szidu busenti BrP II 3397. ¢ K. Brugmann, Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen, Berlin und Leipzig, 1925, p. 72 tt.; E. Benveniste, La phrase nominale en indo —européen, BSL, XLVI, f. 1, 1950, p. 19tt.; , Etre“ et „,avoir“ dans leur fonctions linguistiques, BSL LVI, f. 1, 1960, p. 114 tt. PaZymétina, kad senoji veiksmažodžio *esreikšmė „būti iš tikrųjų“ visų pirma atstatoma kaip tik pagal dalyvines formas, kurios ją geriausiai išsaugojo, plg. het. ašant-, s. ind. sant- „egzistuojantis, tikras patikimas“, s. isl. sannr, rusų cywud „tikras“ ir pan., žr. Bau. Bc. Hsanos, O6meHHNOEBponefickas, TNpacjiaBaAaHCKaS Ho AHATOJIHACKAS SI3bIKOBbIe CicTeMbI, M., 1965, p. 266. 7 Žr. dar BrB Jer 14, 15; 14, 19; Sir 48, 7. 242 Konkrečią dalyvio leksinę reikšmę tokiais atvejais kartais pabrėžia pagrečiui einantys sinonimai, pvz.: Bei isch to permanik Dwase Schwenta ir tawip giwenancze alba esancze BrP II 125. Ji ryškiai jaučiama ir konstrukcijose su santykiniais prieveiksmiais kur, kaip, kartu atliekančiais jungiamųjų Žodžių vaidmenį. Nesa kam deretu szmogui Isda koki szinoti | kur essanti|o neszinnotu ta kaipo ischgauti BrP I 76. Ingija Tiesa Wirai manenspi, bet esch neszinoiau isch kur sanczius BrB I Joz 2,4 (ich wuste nicht von wannen sie waren). Rupėsti tur turėt ape waikūs sawūs... idant žindtu kiekwienu męetū | kur sanczius DP 65, (dby wiedzieli... gdzie się obracdia W, 65) Ghis gerai ir isch tola szinna | kaip koszna daikta busenti BrP II 335. Su vietos ir laiko prieveiksmiais būti dalyvio leksinė reikšmė jau yra gerokai išblukusi. Tokiais atvejais jis visų pirma vartojamas kaip gramatinių laiko ir modalumo reikšmių rodiklis, t. y. atlieka jungčiai artimą funkciją, tačiau dar gali būti pakeistas veiksmažodžių gyventi, egzistuoti ir pan. dalyviais, plg.: Girdeia anis, anus arti iu esanczius, ir tarp schu giwensenczius BrB I Joz 9, 16 (das jene nahe bey jnen waren | vnd wūrden vnter jnen wohnen). Anis ischgirde Kristu netoli santi nig miesto BrP I 12. Ions... Messioschu czaiau santi pazina MT 127.4. Regedamas tawé teidus sancziq DP 177 (widzqc éie byé obecną W 303), ( Welinas) ischmana Sudna diena sawa amszina prapilima arti santi BrP II 437. Eidamas su daiktavardžių vietininko formomis ir su įvairiomis aplinkybinés reikšmės prielinksninėmis konstrukcijomis, veiksmažodžio būti dalyvis atlieka tokią pat jungčiai artimą funkciją, kaip ir su vietos prieveiksmiais (išskyrus minėtą santykinį prieveiksmį kur). Regim ir ischmanam wissa swieta didzoie bedoie essanti alba giwenanti BrP II 148. Sakyk: log tu stippray tikki | Dūnoje kung santi RG 305,,. A taridamies ii sunti draugiey, eio dienu kielo (A mniemdidc že on byl w towarzystwie) SP I 195,°. Regim | PONa su tawimi santį BrB I Moz 26,28 (wir sehen... das der HERR mit dir ist). Tur anis szinnoti, pranascha tarp ių santį BrB Ezech 2,5 (das ein Prophet vnter jnen ist). Kdip ghi tarp sdwe santi iszmdnitu MP III 31%, (go byč v siebie rozumieli RP 300%). Sirata wel regedama sziema po akim sancze pradest skunsties BrP II 395. Tokiose pačiose konstrukcijose, tik daug rečiau, vartojamos ir būti veikiamojo dalyvio būtojo kartinio bei būsimojo laiko formos. Aristotelis... Swieta nūg amszu sakie buwussi MT 245%. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti | anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP I 153. Treczia saka szenklus busenczius wandinesa WP 6. Idant szinotu Kristu... daugesni tarp szmoniu nebusenti BrP II 115. Szinnau, anus (pabr.) iusu rankosu busenczius BrB Judit 10, 12 (ich weis | das sie euch in die hende komen werden) Visiškai gramatizuoty jungties funkciją būti dalyvio formos turi eidamos su atributinės (kokybinės, posesyvinės ir pan.) reikšmės linksniais bei prielinksninėmis konstrukcijomis. Čia jos yra virtusios abstrakčiais gramatiniais laiko ir nuosakos rodikliais ir negali būti pakeistos egzistavimą reiškiančiomis kitų veiksmažodžių formomis. * Panašiai VEE 24,, Ev 22,,, SE 25,, (Luk 2, 44). * Panašiai MT 46,,; plg. dar BrP I 152-153, 334 243 Bat žinau dsz santi tave ne mažu gieribiu KN 265. Idant... mokintinius sawa pamokitu Swietischka lobi netikrai musu santi | Net paties Pono Diewo BrP II 321. Numanam schie dwi netiktai prietelkas [net wienos gimines ir gentaines buwuses BrP 11 262. O kad’ pažino sūnti izg waldzios Hérodo nusiunte ii Herodop DP 16453. Tawo marcze Zinnai Nésancze be kaltybes RG 47; Ius regit tha Wira be proto santi BrB1Sam 21, 15 (sehet | das der Mann unsinnig ist). Dumoket teipaieg, mane isch iusu kaulų ir miesos santį BrB Teis 9, 2-3 (gedencket... das ich ewr Bein und Fleisch bin) Jungčiai artimą funkciją turi ir GD retkarčiais pavartojami veiksmažodžių tapti, pastoti „pasidairyti“ dalyvių galininkai, plg.: Ischtirsit Gentaine iusu ... sunke tapuse BrP II 265. Ghie disputawoie taridami | žmogu paties sawa sila pastoienti pokim Diewa teisumi MT 61%. Jungtimi einantis veiksmažodžio būti dalyvio galininkas dažniausiai siejamas su kitų dalyvių bei vardažodžių galininku. Tokie būti dalyvio ir minėtų formų junginiai pagal funkciją atitinka sudurtines laikų formas (su dalyviais) arba sudėtinį tarinį (su vardažodžiais bei įvardžiais). 2.2.3.1. Konstrukcijos su dalyvių galininku Veikiamieji dalyviai GD paprastai pasižymi ryškiomis veiksmažodinėmis ypatybėmis ir jungties nėra reikalingi. Dalyvinė jungtis retkarčiais pavartojama tik su kai kuriais būdvardžių reikšmę turinčiais veik. dalyviais. Ira tiesa | kuri iszpaszinsta ... Diewa tikrai santi wissagalinti | prisesanti ir padetoiu MT 196*,. O Iėsausp kad atėio pamdte ii iau sūnti numirussi DP 179,; (vyžrzawszy go iuž vmdrlego W 307). Idant... apluditumbime... tą wierq sancze nenumirussę | bet gjwą ir silūiencze schirdissa musu MT 92,5. Pharizėusz apsudiio moteriszke sąnczią dabar nusidčiusę DP 481, (osądžil niewidstę byč ieszeze grzeszną W 808). Nesa schita pirmaghi ateijma | teipo pawargusi busenti Schwenti Prarakai .... pranesche buwa BrP 1 9°, Panašiai kaip būdvardis (plg. 2.1.6.), toks veik. dalyvis gali eiti ir įnagininko forma, pvz.: sunumi tą alga | kurį nusidčiusiu sąnti sūko DP 348,, (ktorego grzesznym byč wyznawa W 574). Neveikiamieji dalyviai, ypač būtojo laiko, su dalyvinėmis jungtimis vartojami dažniau. Tačiau tokios konstrukcijos sudaro tik nedidelę dalį (apie 15%) visų GD pavyzdžių su nev. dalyviais. Greta daiktavardžių ir būdvardžių, einančių su jungtimis, dažnai dar randame dalyvius be jungties. J. Bretkūno Biblijos rankraštyje pasitaiko pavyzdžių, kur jungtis prie dalyvio yra tokiu atveju išbraukta, pvz.: Pagonis numanjs tawe prakeikta (užbraukta santį). Ir ischtirs, mane PoNa santį Ezech 22, 16 (du.. must verflucht geacht werden). Tuo tarpu Z. Blotnas, taisydamas J. Bretkūno išverstą Tobijo knygą, jau siūlo pridėti padalyvinę jungtį, plg.: Tobioschus taresi, sawa malda ischklausita BrB Tob 4,1; paraštėje; tikieiasi malda sawa ischklausita sant (gedacht | das sein gebet also erhdret werde). Vis dėlto XVI — XVII a. raštuose daugumas nev. dalyvių, kaip ir veikiamieji, GD eina be jungties. Šiuo atžvilgiu senoji lietuvių kalba ryškiai skiriasi nuo dabartinės, kur neobjektinėse GD konstrukcijose su nev. dalyviais jungtis yra būtina. 10 Panašiai BrP II 220, 222, 223, 244 Konstrukcijose su es. 1. nev. dalyviais esamojo laiko dalyvinė jungtis būdinga tik S. Vaišnoro raštų pavyzdžiams. Kai kuriuose iš jų es. I. nev. dalyviai yra artimi būdvardžiams; tokiais atvejais dalyvis su jungtimi atitinka sudėtinį tarinį, pvz.: Atgimeghie... tikis... tas biauribes sanczes apdengemas bei malone sancze silingesne MT 59%. Tačiau daugumas es. |. nev. dalyvių su būti dalyvio forma funkcionuoja kaip sudurtinių nev. rūšies formų atitikmenys. Powilas... mokin žadeima tikejmu santi prijmama MT 138,,. Oieigi ghie sakitu Missche sancze wadinamą affiera ijednojma MT (PM) 9,. Asch... ti darbu ludiju... tawe... apmazgojmu atgimimo santi nuczistijema nūg grieku | ir nūg tikroia Diewa teipaieig malonen priimamą MT 121—121*, Konstrukcijose su būt. I. nev. dalyviais jungtis vartojama ne tik S. Vaišnoro, bet retkarčiais ir kitų autorių — M. Daukšos, J. Bretkūno, B. Vilento, K. Sirvydo. Įvairios leksinės reikšmės būt. I. nev. dalyvių junginiai su būti dalyvio forma taip pat paprastai eina sudurtinių nev. rūšies formų atitikmenimis. Ir idant Pagonis ischtirtu, Namus Israel sawa Grieku delei nuwestus sanczius BrB Ezech 39,23 (erfaren | wie das haus Israel... sey weggefūret). Regim Pono musu... prisikielima ischnumirusiu | sennei pirmai pasakita alba praneschta santi BrP II 8—9. Pranaszas pasakie iam sunti atleystu (65) nusideimu io (powiedžial byl | že mu odpuszczony byl) SP II 65—66. Ionas... sako | smerti ir pragaru sunti imestu Ežeran ugnies (powiada že smierč | y pieklo wrzucone bylo...) SP II 42,5. Ischkoghi galime žinoti | mus ant amzinoses gjwatas sanczus ischrinktus? MT 171. Basznicza... žinna | tą Svieta tikru czesu santi sutwerta | ir tikru czesu paliausenti MT 235*4. Su būt. I. nev. dalyviais vartojamos ir dalyvio būti būtojo bei būsimojo laiko formos; tuo būdu GD konstrukcijoje susidaro būtojo bei būsimojo laiko perifrastinių nev. rūšies formų atitikmenys. Toliaus saka Euangelišta ta panna Maria isch gimines Dowido paszadeta buwuse ing moteri wirui BrP 1 334, Kaip drensi mumus praneschti, Israela busenti nog sawa Diewa apginta? BrB Judit 612 (weissagen das das volck... solle... schutz haben).le ... dumaia Karalijste Diewa toiaus busencze ischreikschta BrB Luk 19,11 (existimarent quod confestim regnum Dei manifestaretur). Kristus saka ir ischkiei moka | Szidus busenczius atmestus | Ir pagoniu daug ant amszino sziwato prijmamus BrP 1 186. Idant pamokitu | sawe teipo busenti pakasta ing smerti BrP 1 144. 2.2.3.2. Konstrukcijos su vardažodžių ir įvardžių galininku Dalyviné jungtis su daiktavardZiais, būdvardžiais ir badvardiskais jvardZiais vartojama daug dažniau, negu su dalyviais. Nors vardaZodZiai ir vieni gali eiti dvejybinio galininko antruoju nariu, bet sen. raštuose jie dažniausiai jau siejami su veiksmažodžio būti veik. dalyvių galininkais arba su padalyviais'. Šios dalyvinės jungtys su vardažodžių (įvardžių) galininkais santykiauja lygiai taip pat, kaip veiksmažodiniuose sakiniuose būti asmenuojamos formos su atitinkamų žodžių vardininkais. Tokie GD, kaip žinau jį esantį gerą atitinka veiksmažodinius pasakymus žinau, (kad) jis yra geras savo reikšme ir daugeliu sintaksinės formos bruožų. * Dėl konstrukcijų su padalyvinémis jungtimis žr, aut., „,„Baltistica“, IV (2), 1968, p. 198 tt. 245 Panašiai, kaip veiksmažodiniame pasakyme, su dalyvine jungtimi einantys vardažodžiai dažnai turi priklausomų žodžių ir net šalutinių prijungiamojo sakinio dėmenų. Konstrukcijose su dalyvinėmis jungtimis daiktavardžių ir būdvardžių randame beveik po lygiai; ryškesnė daiktavardžių persvara išryškėja tik J. Bretkūno Biblijoje dėl kai kurių stereotipinių konstrukcijų (pvz.: ischtirs mane Pona santį) dažno kartojimo, plg. LKK XI 43. Įvardžių su dalyvinėmis jungtimis pasitaiko tik retkarčiais, iš skaitvardžių pastebėtas tik vienas. Nesa ghi ne nor szinnoti, manne tha santį, kursai iei dūst. Ruggius. Jauna wina ir Alų BrB Hoz 2, 10 (Sie wil nicht wissen | das ischs sey der jr gibt). Suprantam Schwentos Dwases darbus schus sanczus BrP II 138. Tu tari, mane taki busenti koks tu essi BrB Ps 50, 21 (meinestu | ich werde sein gleich wie du) Nes szitié norint’ tiki... Diéwq wiénq sąntį DP 257, (wierzq... Bogd byč iednego) W 429. Kuriū daiktii prieszasti viena sancze regiu Vln 53. DaiktavardZiy (kartais su priklausomais žodžiais) galininkai dalyvine jungtimi gali būti siejami su bevardės giminės įvardžio tai, tatai forma. Tokios konstrukcijos būdingos J. Bretkūno raštams. Asch reggiu tatai sawa walios Szmones sanczias BrB V Moz 9, 13 (das dis Volck ein halstarrig volck ist). Ponai piauia ies nei taria tatai grieka santi BrB Zach 11,5 (vad haltens fur keine sūnde)?. VardaZodinis GD narys (N) gali būti ir nepasakytas, numanomas. Tokiais atvejais konstrukciją sudaro dalyviné jungtis su tarinio vardinės dalies ekvivalentu einančiu daiktavardžio galininku. Nesa Mamah neszinnoia Angela PONO santį BrB Teis 13,16 (wuste nicht | das es ein Engel des HErrn war). Kaczei Simonas gerai suprata, wiliu santį BrB I Mak 13, 17 (mercket | das eitel betrug war) (Plg. 2. 2. 3. tokios pat išorinės formos konstrukcijas, kuriose daiktavardžio galininkas žymi dalyvio būsenos subjektą). Daiktavardžių ir būdvardžių galininkai dažniausiai eina su būti veik. dalyvio esamojo laiko forma: a) Tikietij tur duschia tawa | Szmogaus kuna sąnti purwa MŽ II 418. Wissas Miestas mana Szmoniy szinna, tawe Wieszliba Moterį sanczę BrB Rut 3, 11 (weis / das du ein tugendsam Weib bist). Esther pasake, ghį sawa gentį santį BrB Est 8,1 (saget an | wie er jr zugehdret). Delei Baszniczes | kure Diewas noreia sancze wieszliba draugiste MT 221,. Isch schu pawaisdu galit permaniti | Mielaschirdingiste sancze | toke meile ir passigaileghima | kada wienas antroio sussimilsta BrP II 247. Bau tiki mana atleidima | santi Diewa atleidimą? Vin 31g. b) Numanai | ta Pond esanti Teisu SE 75,,. Tdwa... ddrbay | ludij tdwe santi giarq ($wiadcZq izes ty Bog prdwy) PK 78. Iu mokintojei... girdės mana pamokslą miela santi PsD 246", Asch szinau Ischgelbetoghi mana giwa santi BrP II 40. Elsbeta... paszinsta... gentaine sawa | sunke sancze BrP II 266. Būtojo kartinio laiko formos čia daug retesnės (apie 10 pavyzdžių) a) Teip girdim ... io tewa buwusi Zacharioschu | io augiwe Elsbieta BrP II 236. Suprantam Schwenta lana... paschlowinta ir czesninga wira buwusi 12 Žr. dar Jer 32, 9; II Moz 32, 9; 32, 22: Sir 29, 6 3 Plg.: Bus girdeta, iog mana pamokslas mielas ira (pabr., paraštėj tas pat tekstas, kaip PsD) BrB Ps 141, 6 (wird... Lehre hgren | das sie lieblich sey). 246 BrP II 234. Thinai regesi Samaritanus buwusus pagonis wissu pikcziausius BrP I 322. Ir kaip randosi Karoghimas, ischroda, kakius durnus anus bu wusius)* BrB Išm 1, 3 (beweiset sie | was jene fur Narren gewesen sind) b) Didzūkem. Idant wissur suprastu | mus linksmus buwusius BrP I 237. Rodzia Wieszpati ne kaltu buwusi | o teéiau kinteiusi azu mus SP II 12854. Būsimojo laiko formos taip pat randamos tik pavieniais atvejais. a) Tą apmasgoghima | tawa schwentąghi Chrikschta busenti paszenklinoyei Vin 613. Pagonis... tikeios Szidų nepalaima iu palaima busentzę BrB II Mak 14,14 (hoffeten der Iūden vnghick solt jr glūck sein). b) Idant szmones szinotu io Karaliste nebusencze swietischka | bet Duchawna BrP I 349. Nesa tikiosi, ghį maloninga ir gera iumus busentį BrB II Mak 9,27 (Er werde sich gnediglich vnd freundlich gegen euch halten). Ianas... szinodams sawe iau ne ilgai giwa busenti BrP I 31. Nesa kas szinna ghi ischmintinga alba durna busentį BrB Pam 2,19 (wer weis | ob er Weise oder Toll sein wird?) Konstrukcijose su dalyvinémis jungtimis daugiausia vartojami II ir III grupės veiksmažodžiai; I grupės veiksmažodžiai čia retesni ir paprastai turi psichinės percepcijos reikšmę, plg.: Karalius regeia (t. y. suprato), karį saw perstipru santį BrB II Kar 3,26 (sahe | das jm der streit zu starck war) Visi GD su dalyvinėmis jungtimis yra neobjektinio (b) tipo. Tuo tarpu konstrukcijos, kuriose veiksmažodžio būti dalyvis siejamas su N, tiesiogiai valdomu V, yra atributinės, ir dalyvis jose turi konkrečią egzistavimo reikšmę, plg.: (Jonas) budamas iscioie pažino Wieszpatį sawa | teipaiag iscioieę mergės szwenczidusios santį DP 462, (poznal Pdnd... w žywočie... bedącego W 77029.) Veiksmažodžio būti dalyvio galininkas jungties reikšme galėjo įsigalėti tik tada, kai N jau nebebuvo laikomas V objektu, o NP junginys tapo ekvivalentiškas priklausomam sakiniui. Pagal analogiją su sakiniais, turinčiais sudėtinį tarinį arba sudurtinę laiko formą, GD viduje susiformavo visai nauji veiksmažodžio būti dalyvio sintaksiniai ryšiai su vardažodžio, įvardžio ar kito dalyvio galininku, atitinkantys ryšius tarp jungties ir vardinės tarinio dalies (plg. žinau jį esantį karalių ir žinau: jis yra karalius). Tie nauji sintaksiniai ryšiai paveikė ir išorinę konstrukcijos sandarą. Tarinio vardinę dalį atitinkantis vardažodis ar įvardis, panašiai kaip sakinyje su asmenuojamu veiksmažodžiu būti (žinau: jis yra karaliumi), daugeliu atvejų gavo įnagininko formą ir tuo būdu prarado derinimą su N ir P (žinau jį esantį karaliumi) 2.2.3.3. Konstrukcijos su įnagininku XVI— XVII a. raštuose jos sudaro apie 28%, visų pavyzdžių su dalyvinémis jungtimis (santykis x7 140 : 550) ir apie 594 bendro GD skaičiaus. Jose dažniausiai su esamojo laiko jungtimi siejamas daiktavardžio įnagininkas. Szinom iūs wagimis ir rasbaininkais sanczius BrP II 165. Ieib kosznas galletu numaniti | ghi esanti tikru szmogumi BrP I 132. Rimianis ischgirda Simona io Brolį Wiriausiukunigu essanti BrB I Mak 14,17 (hdreten das Simon... Hoherpriester war). Iį Pharižeusz szirdid sawoid apsudiio ne santį Prdndszu DP 4794, (osądžil nie by¢ Prorokiem W 808). Galime... girtiesi drasei sakidami, mus sanczus miesczonimis Baszniczes MT LIZ 3,. M Nuo kakius paraštėje, vietoj tekste pabraukto: kakie anie buwa Durnus. 247 Daiktavardžių galininko ir įnagininko formos kai kur randamos lygiai tokio pat tipo sakiniuose ir konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, J. Bretkūno Biblijoje 12 pavyzdžių įnagininku pakeistas galininkas, taisant rankraštį. Vis dėlto galininko forma XVI — XVII a. tebėra populiaresné ir su jungtimi eina daugiau kaip dvigubai dažniau. Daiktavardžių įnagininko formos kai kur siejamos ir su būtojo bei būsimojo laiko jungtimi. Nesa atmink, tawe Tarnu Egypte buwusį BrB V Moz 24,18 (solt gedencken | das du Knecht... gewesen bist)'®. Skaitome itis Prarakaisir Mokitoieis buwussius MT (PM) 16*,,. Sauli karalu... rasztas sako...kitur kieturias dešimtismetu karalum buwusi (powiada | Ze dwie lečie krélowal) SP I 136,,. Girdim Maria su Elsbeta... geromis prietelkomis buwuses BrP II 261. Ponas ... noreia... pamokiti (226) ...ghi busenti tikru karaliumi ir Wiriausiu Biskupu musu BrP I 226—227. Idant anis szinotu ghi nebusenti swietischku kakiu Karaliumi alba Ponu | nei iūos taipaieg ia busenczius Urednikais swietischkais BrP II 71%. Būdvardžių įnagininkas čia yra daug retesnis, negu daiktavardžių (lygiai taip pat jis retesnis ir su asmenuojamomis veiksmažodžio būti formomis). Tai anįs ... wertu ii sąnti pažista DP 77,,. (godnym go byč znaia W, 82). Žmones ... teisumis sanczus tikeia MT 88,5. Kuriūs ghissai nor ... saw ligeis sanczus MT LIZ 179. Er tari numirusi Szmogu wel giwu busenti? BrB Job 14,14 (Meinstu ein todter Mensch werde wider leben?) Būdvardžių įnagininkai eina pagreičiui su galininkais visai analogiškuose sakiniuose, plg.: tur ghi ne czista esantį nusuditi BrB III Moz 13,27 ir tur ghį Plehonas neczistu santį nusuditi ten pat, 13, 113 (sol jn... vnrein vrteilen). Pagal analogiją su būdvardžiais vienoje DP vietoje pavartotas ir būt. 1. nev. dalyvio įnagininkas, kuriuo tiesiogiai versta tokia pati lenkų kalbos forma: tą kurį tikčio sdnri ūžmusztu DP 198, (ktorego wierzyli byč zdbitym W 337). Iš įvardžių kartais pavartojamas kas, kuris, koks įnagininko formos. Ki sakot yūs mane santi? VEE 1568, (wer saget denn jr | das ich sey? Mat 16,15)". O iys kuriū manė santi (465) sdkote? DP 465-466. Intikéio kad’ W. Christus būwo toksai | kokit if sąnti girdéio DP 3183, (iakimgo byč slyszeli W 528). Nors konstrukcijos su jnagininku XVI— XVII a. raštuose vartojamos žymiai rečiau, negu su galininku (santykis maždaug 95 : 230), tačiau jose itin akivaizdžiai išryškėja pakitę dalyvio sintaksiniai ryšiai su kitais konstrukcijos nariais. Veiksmažodžio būti dalyvis čia visų pirma siejamas ne su galininku, bet su vardinę tarinio dalį atitinkančiu įnagininku. Dalyvinės jungties derinimas su galininku yra netekęs sintaksinio motyvavimo, nes vardinė tarinio dalis su jungtimi šiaipjau linksniu nederinama (veiksmažodinė jungtis iš viso neturi linksnio formos). Todėl dalyvinė jungtis kartais imama derinti su vardinės tarinio dalies atitikmeniu — įnagininku, kurio ryšiai su būti dalyviu yra glaudžiausi. 15 Panašiai V Moz 24,22; 5,15; 15,15; I Sam 24, 21; I Kar 14, 2; Išm 8, 9, 16 Panašiai BrP I 9. 17 Panašiai BrB III Moz 13,6; 13,7; 13,8; 13,25. 18 Panašiai VEE 13414, 13445, 15617 DP 46538, Ev 181,. 1 Žr. dar MP III 3044, 30*s,, DP 46538, Ev 181,. 248 Ischrinktumpiump | kuriūs Diewas... noreia sanczeis dalininkais geribiu Sunaus MT 178%. Netariket mane kitu kokiu szmogumi swetimu esancziu BrP II 37. Ischgida Wira... parodidams sawe tikru Diewu | ir ischgelbetoiu Swieto sancziu BrP II 453. Nei tikeia Kristu tikru Diewo Sunu sancziu BrP II 349. Mokinkimes | mus szmones netikrais sanczeis Ponais BrP II 325. Kristus ischrode sawe tikru Diewu sancziu BrP I 279. Galletu numaniti | ghi nebusencziu karaliumi kakiu swietischku BrP I 258. Nesa gerai szinnoiau, ghi nebusentzu giwu po io pulimo BrB II Sam 1,10 (ich wuste wol das er nicht leben kundte). Kad būti dalyvio įnagininko formą čia nulėmė ryšiai su vardinės tarinio dalies atitikmeniu einančiu įnagininku, matyti iš pavyzdžių, kuriuose pagrečiui su dalyvine jungtimi pavartoti kitų veiksmažodžių dalyviai išlaiko galininko formą: Regim... schus nescheius tikrai tikeiusius ... ghi tikru Diewu sancziu | ir galinti wissas ... liggas nūg szmogaus prawariti BrP II 456. Kristu isch numirusiu prissikielusi | ir giwu sancziu ischroda (9) deschimteropi io passirodijmai BrP II 9—10. Artimesnis dalyvinės jungties ryšys su vardinės tarinio dalies atitikmeniu kartais išryškėja ir tada, kai ji turi galininko formą: tai matyti iš derinimo skaičiumi, pvz. : Ghis taria Gelaszi sc haudus sanczius (ne sančią!) | BrB Job 41,18 (er achtet eisen wie stro) 2.2.34. Konstrukcijos su kilmininku Konstrukcijos, kuriose jungties funkciją atlieka neigiamos formos veiksmaZodžio būti dalyvis, senuosiuose raštuose yra dvejopos. Vienos iš jų sudaromos pagal įprastinį GD modelį: N, P ir su juo siejamas kitas vardažodis, einantis tarinio dalies atitikmeniu, yra galininko formos, pvz.: Szinnodami tadangi, iūs nesanczius Diewus, nesibijokites iu BrB Bar 6, 64 (wisset | das es nicht Gétter sind). Tadda ischwisi, ne santi Diewa kita, kaip(virš.: tiktai) wiena Nebukadne Zara BrB Judit 6, 2. (wirstu sehen | das kein ander Gott ist). Klausi ... szinnodamas manne nesantį Pikta BrB Job 10, 7. (weissest | wie ich nicht Gottlos sey)®. Kitose neigiamas būti dalyvis, panašiai kaip asmenuojamas veiksmažodis (plg. išvydau: tu esi ir išvydau: nėra tavęs), siejamas su neiginio kilmininku ir pats turi kilmininko formą. Senuosiuose raštuose (ypač J. Bretkūno) tokių konstrukcijų randame su įvairių laikų dalyviais: Idant ischtirtumbei, man ligaus nesanczio per wissas szemes II Moz 9,14 (innen werden solt | das meins gleichen nicht ist in allen Landen). Ir idant Pagonis paszintu, ne essanczio kito ne wieno... PONO Tob 13, 4 (erkennen | das kein allmechtiger Gott ist). Nesa tu szinnai, newieno musip nesanczio 1 Kar 5, 6 (du weissest das bey vns niemand ist). Potreacia ir tay žinok | Nei wiena Zmogaus teip gidro ir szwenta nesancio SE 65g. Saka Szmones to kampo, ne wienos kieksches thinai nebuwusios I Moz 38, 22 (sagen die Leute... es sey keine Hure da gewesen). Gerai tikekimes, bedos ne busenczios Jer 8, 15 (verlasset euch drauff | Es solle keine not haben). 20 Zr. dar BrB I Moz 31, 5; 44, 31; II Moz 2, 12; I Kar 22, 33; MT (PM)1, 15. 249 Tokie vardažodžio ir dalyvio kilmininkai gali eiti pagrečiui su atitinkamomis galininko konstrukcijomis, priklausančiomis nuo tų pačių veiksmažodžių be neiginio, plg.: Er regit nu, mane wiena santi, ir nesanczio newieno Diewo prieg manens? BrB V Moz 32, 39 (SEhet jr nu | das Ichs allein bin vnd ist kein Gott neben mir?) Neiginio kilmininko formą gali turėti ir konstrukcijos su kitų veiksmažodžių dalyviais, pvz.: Tugi nu numanat, newieno szodzio PONO ant szemes nepūlusio BrB II Kar 10, 10 (erkennet... das kein wort... ist auff die erden gefallen). Lygiai taip pat sudarytos atitinkamos dalies kilmininko konstrukcijos su teigiamomis biti dalyvio formomis, pvz.: Turim szinnoti | tokiu kleidunu pamoksle | isch pradzio swieto buwusiu | dabar sancziu ir ikki galo Swieto busencziu BrP 11 309 (plg. žinoti: buvo ir bus klaidiiny). Tarp dalyvio ir vardažodžio (įvardžio) čia matome abipusius priklausomybės ryšius: neigiamos formos dalyvis determinuoja vardažodžio kilmininką ir kartu yra derinamas su juo. Panašiai, kaip su dalies kilmininku, veiksmažodžio būti dalyvis derinamas su vardažodžių kilmininku, priklausančiu nuo prieveiksmio daug. Pagonis... daug Dievu tare essanczu BrP II 180. Daug szmoniu | nig pradzios swieto buwusiu | bet wissas numirusias girdim BrP II 6. Er neszinnai, paskui daugiaus wargu busencziu(gales buti)? BrB II Sam 2, 26 (Weisestu nicht | das hernach mécht mehr jamers werden?) Dalyvis tokiose konstrukcijose yra išlaikęs leksinę egzistavimo reikšmę. Panašiai su prieveiksmiais daug, mažai vartojami ir kitų leksinių reikšmių dalyvių kilmininkai, plg.: Janas ischwidens daug Phariseuschu ir Saduceuschu sawo krikschtop atencziu | biloia iemus BrP II 240%, Dalyvio linksnio forma čia lemia jo ryšiai su vardažodžio kilmininku. Tačiau dėl analogijos su įprastiniais GD atvejais greta daiktavardžio kilmininko retkarčiais pavartojamas ir veiksmažodžio būti dalyvio galininkas, pvz.: Hoitmanas Syrios girdeia, gerūsius pas Juda sanczius, ir daug Szmonių kruwoij essanczias BrB I Mak 3, 13 (hdret... das ein gros Volck bey einander war); plg. atitinkamus atvejus su kitų veiksmažodžių dalyviais: Raschte regim atsipraschusius daug schwentu szmoniu BrP II 414. Taigi neobjektinėse konstrukcijose, kuriose dalyvis turi jungties funkciją, ir kitais čia aptartais atvejais aiškiai pastebimas dalyvinio nario linksnio įvairavimas. Jis yra sąlygojamas naujai susidariusių sintaksinių santykių konstrukcijos viduje. Išblukus valdymo ryšiui tarp V ir N, susilpnėjo N ir P derinimas, o dalyvį imta formaliai sieti su tarinio vardinės dalies atitikmeniu einančiu vardažodžiu, Nauji sintaksiniai narių santykiai išklibino ankstesnę GD gramatinę struktūrą ir sudarė palankias sąlygas įsiskverbti ir išplisti nelinksniuojamoms dalyvinėms formoms — padalyviams. Kaip tik čia aptarto tipo konstrukcijos su įnagininku ir kilmininku, kuriose N ir P derinimas labiausiai suiro, buvo vieni iš pirmųjų, ankstyviausių padalyvio plitimo GD židinių (plg. 4. 1. 1 ir 4. 1. 6.). # Žr. dar BrP II 308, 346, 455; dėl atitinkamų padalyviniy konstrukcijų plg. aut., „,Baltistica“, IV(2), 1968, p. 197—198, 250 2.3. Vardažodinis narys GD vardažodiniu nariu (N) eina daiktavardžių, įvardžių, retkarčiais ir daiktavardiškai pavartotų būdvardžių ar skaitvardžių galininkai. 2. 3. 1. Daiktavardžiai, sudarantys N, gali būti konkrečių ir abstrakčių daiktų pavadinimai. Iš konkrečios reikšmės daiktavardžių dažniausiai vartojami tie, kurie Žymi asmenis ar šiaip gyvas veikiančias būtybes. Jie gali būti tikriniai (a) ir bendriniai (b). a) Bei Dowidas regeia Saula ischeiusį BrB I Sam 23, 14. Alexandras suprata, Demetria Ionathep Prieteliste ieschkantį BrB I Mak 10, 15. b) Ir regeiau Moterischke sedincza ant raudono Galwijo BrB Apr 17, 3. Tiiaus rasite Aslicze pririschta VEE 544. Skaitom... Smarkinikus tiek tukstancziu szmoniu pamuschusius BrP I 106. N sudaro ir kiti daikty pavadinimai, pvz.: Kad’ pamatis qnt’ sawes wissus daiktis to pasaulo apléistus DP 55445. Kunnigaikschtei... regeia Vgnį nieka nepadaruse BrB Dan 3, 27. AbstrakCios reikšmės daiktavardžiai GD vartojami rečiau: Nusitikesimęsi | tokias brangeses geribes mums isch malones | be darbu nusidūdanczes MT 7la. Kdd ischwisite biauru isznaykinimu... stowinti vnt wietos szwintos Ev 139;„. Kaip didzius darbus girdeiam daritus BrB Luk 4, 23. Iaucziu mazę nog manęs ischeiusę BrB Luk 8, 46. Su tuo pačiu dalyviu gali būti siejami ir keli daiktavardžiai. Isch kur szinnai, Saula ir io Sunu Jonathan numirusius? BrB II Sam 1, 5. N sudarantis daiktavardis gali būti išplėstas kitais priklausomais žodžiais ar net šalutiniais démenimis. Suprata ludas ir io draugai, Demetria Seleuko Sunu, ing Tripoli... ateiusi BrB II Mak 14, 1. Turreia regeti | sawa miela... berneli ir neszinnanti dabar kas pikt ira | nuszawinama BrP 1 106. Būdvardžiai, skaitvardžiai ir dalyviai vardaZodiniu nariu eina labai retai ir tik tada, kai turi daiktavardžių reikšmę (arba kai daiktavardis numanomas), pvz.: Tūieigi budu saka gadnūsius ir negadnūsius nasrais kuno kita nieka neprijmanczius MT 16115. Ir anassai pareiens passake tiewui Tobioschui, wiena uszmuschta ant uliczos gulintį BrB Tob 2, 3 (das einer auff der gassen tod lege). Irgi wel saka atmestisius nei norinczus | nei galinczus prisiwersti MT 179. 2. 3. 2. Įvardžiai GD vardaZodiniu nariu eina labai dažnai. Ypač populiarūs asmeniniai įvardžiai, iš kurių labiausiai paplitusios 3 asmens (jis, ji ir ju reikšme vartojamų anas, ana) formos. Dwasia netur kuno ir kaulu | kaip regit | mane turinti BrP II 30. Ponas... moka | mus wissus Diewui daug skelanczus BrP II 486. Paszinstu, tawe wis galinti. BrB Job 42, 2 Regeiot ghy enti VEE 73. Girdime iuos kdlbanczius MP 206,. Nesa szinna, ana sawe pati ne galintį gelbeti BrB 13m 13, 16. ... Girdedams... anus peikenczius | ir loioianczus BrP 1 301. Iš kitų įvardžių GD dažniau pasitaiko šis, tas, kitas, retkarčiais — visas. Schi randam wilioiantį szmanes musų BrB Luk 23, 2. Tis sakome nūg ischganima amszinoia atpilusius MT LIZ 6,. Iiwido kitus stowincius vnt turgawiéiu dikus SP 1 317,. Regim ne wissus krikschczonis essanczus BrP 1 249. 251 Ir anassai pareiens passak... Tobiaschui wiena uszumuschta ant uliczos gulintį (paraštėje: iog wiens ant uliczios numires gulleia) Tob 2,3 (das einer auff der gassen tod lege). Idant swietas szinnotu, ka ghis gali (tais. iš: ghį galinti) Job 37,7. 3.2.3. GD ir aiškinamųjų sakinių paralelumą geriausieji XVI — XVII a. autoriai stengėsi panaudoti stilistiniais motyvais. Verčiant vienus vokiečių ar lenkų kalbų aiškinamuosius sakinius atitinkamais lietuviškais sakiniais, kitus — GD, buvo išvengiama tų pačių pasakymų kartojimo, monotoniškumo. Visiškai tos pačios sandaros šalutinį dėmenį. J. Bretkūnas viename sakinyje versdavo atitinkamu šalutiniu dėmeniu su kad ar jog, o kitame, šalia einančiame sakinyje — GD. Plg.: Iei sakom, ana isch Dangaus buwusi, tada sakis mumus, Kamgi iam netikeiot? O iei sakom, kaip*® buwa isch Szmoniy, tada Szmonių turrim bijotis Mat 21, 25 —26. (Sagen wir | sie sey vom Himel gewesen... Sagen wir aber | sie sey von Menschen gewesen). Panašiai buvo jvairuojama ir verčiant du to paties aiSkinamojo sakinio šalutinius dėmenis: vienas buvo verčiamas Sal. démeniu su jog, kad ar pan., kitas — GD. Apreischk sche diena, iog tu Diewas Israele essi, bei esch tawa Tarnas, ir mane tatai wis pagal tawa Szodzio darusį BrB I Kar 18,36 (Las heute kund werden | das du Gott... bist... vnd das ich solchs alles... gethan habe). Wieni Paslai sutink sche ir the kitus, ieib pasakitu Karaliui Babilonios, iog io Miestas ischgaletas ira... ir Eszerai ischdekti, ir Szalnerius nussiminusius. BrB Jer 51, 31—32 (dem Kėnige... anzusagen | Das seine Stad gewonnen sey... vnd die Kriegsleute seien blėde worden. O Pilotas regiedams|iog nieka negaleia jmaniti| bet tii daugiaus didesni tranksma santi... priesudija VEE 205.5%. (Da aber Pilatus sahe|das er nichts schaffet| sondern das viel ein grdsser getummel ward). Aiskinamojo sakinio šalutinis dėmuo ir NP junginys, priklausantys nuo to paties veiksmažodžio, eina pagrečiui ir originaliuose tekstuose. Mes priegtam ischtirem iog daug Kurschu ir Lietuwniku... Deiwiu alba stabu garbinaghima dara alba laika... ir paweikslius bandikschezia ;kakia daranczius, ir kitus szalineghimus alba szinawimus | bei burtawimus laikantis 1F 10—20. Ischmoke isch schos kosanies Diewo Sunu |musu szmoniu delei szmogumi gimusi | ir iog daug gero mumus pawargusiems isch io uszgimmimo randasi | Tadda nu... mokinkimes... BrP 1 76.1% 3.2.4. Dėl GD ir aiškinamojo sakinio funkcinio ekvivalentiSkumo senuosiuose raštuose pasitaiko abiejų konstrukcijų kontaminacijos atvejų: šalutinio dėmens pavyzdžiu prijungiamasis jungtukas, santykinis prieveiksmis ar įvardis pavartojamas ir GD pradžioje!*, pvz.: Ir ne skaitomę idant' (Mariją) daugiaus tiektdi keturis kartūs Ewangelioia S. prakalbusiu (prakalbusią) DP 47454. Idant macznai tikietu | iog (26) per tq ghrie12 Viršuje — iog. 13 pig. dar Ezech 20,48; Judit 6,13; I Mak 3,13; 14,21; 7,25. 14 Visai panaši konstrukcija DP 167,,, atitinka originalo sakinį su iz. 15 Panašiai BrP I 422, II 241, 403, 456—457, 475, Vln 655. 16 Žr. dar 2. 2.3. Panašiai kontaminuoja su prijungiamaisiais sakiniais ir kitos pusiau predikatinės dalyvių konstrukcijos, pvz., absoliutinis naudininkas, žr. LKK, 5 (1962), p. 79 tt. 258 kus sanczius atleistus Dangui Vln 28—29"', Tada ischleisk ie, kur norincze, bei tu ios nepardik. BrB V Moz 21, 14 (wo sie hin wil). A kaip Saule usztek, atstoij, kaip neszinnai, kur palikusius BrB Nah 3, 177 (wo sie bleiben). Bei Wiriausieghi neszinnoia, mane kur @ijusi, nei ka weikentj BBrB Nehem 2,16 (wusten nicht || wo ich hin gieng | oder was ich machte) Nesa ghis pirm szinnoia, ka darisanczus BrB Išm 19,1 (Denn er wuste zuvor wol | was sie kūnfftig thun wiirden) 3.2.5. Kai sakinyje eina du arba keli GD, vienas iš jų gali būti priklausomas nuo kito. Tuo būdu sudaromos sudėtingos „,„dviaukštės“ konstrukcijos, atitinkančios dviejų laipsnių prijungiamuosius sakinius. GD jose kartais dar turi prisijungęs šalutinį dėmesnį. Isch schu szodziu... galim permaniti Szidus penktaghi Diewo prisakima netikrai ischmaniusius | net tikeiusius Diewa tame tiktai | wirschutini uszmuschimma ussakiusi BrP 11 288. Saka... sawe tarusius | ghi essanti tikru Messiaschumi, kursai Israela tureia ischgelbeti PrP 11 26. Regim... schitta Moterischke... stiprai tikeiuse | Pona IEsu Kristu galinti bei norinti iei griekus atleisti BrP II 304%, Girdeiom teipaieg daug isch Szidu | netikeiusius schi Kristu tikru Diewo paszadetu Messioschu essanti BrP II 5%, Ieng passiroditumbime mus pažistanczius | tq santi tikriiiu Diewu | kuri teip garbiname MT 119,. Panašiai kaip aiškinamojo sakinio šalutiniai dėmenys, keli NP junginiai gali priklausyti nuo to paties V ir būti tarp savęs siejami įvairiais sujungiamaisiais santykiais. Thie... skundesi werkdami. Pagonis isch wissu Miestu... Galileana jeiusius, isch Ptolemais, Tiro ir Sidono, ir wissa Galilea pilna Neprieteliu essancze BrB I Mak 5,15. Paszinkimeg tada | sawe teisei korojemus | ir nupelnusius smarkesnes mukas: taczau tas sanczes palengwinamas delei Tarpinika MT 1865. J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose kartais randame ištisas serijas įvairiai tarp savęs siejamų GD, kurie plačiu mastu atstoja veiksmažodinius pasakymus. Štai būdingas tokio periodo pavyzdys: Schwentas Mathieius... rascha | Ischmintingus ritu szemeie ischwidusius nauie szwaisde | ir ant tos numanusius Szidu szemeie naughi karaliu | swieto Ischganitaghi | uszgimusi | ir anus todelei isch sawa szemes ik Ierusales ataijusius | idant io melstuse ir iam prisiektu | priegtam karaliu Heroda | su wissu miestu Ierusales | delei scho garso Ischmintinguiu issigandusi. Bei schus ischmintingus liepusi eiti ing Bethlefhem Kristausp. A ghi tikoiusi | idant ta Berneli Iesu nuszawintu BrP I 105%, Taigi GD nemaža prisideda prie daugeliui senųjų raštų būdingo dalyvinio (t.y. iš esmės nominalinio) stiliaus. Panašūs polinkiai reikšti tarp savęs susijusių veiksmų eilę dalyvinėmis konstrukcijomis, ypač ryškūs klasikinio laikotarpio lotynų kalboje ir sanskrite, aiškiai matomi ir senosiose germanų (pvz., gotų) bei slavų kalbose®, 17 Plg. E. Hermann, op. cit., p. 25. 1* Panašiai BrP II 288, II 387. 1 Panašiai BrB II 456. * Plg.: Gali numaniti | Iana szinoiusi iog schissai Kristus ira tikrasis Messioschus BrP I 31. Čia aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo užima tokią pačią sintaksinę poziciją, kaip GD cituotame pavyzdyje. ®t Plg. dar BrP I 64; BrB I Mak 5,38—39. * Plg. E. Hofmann. Zum Gebrauch der Partizipien in den Skeireins, kn.: Indogermanica, Festschr. fūr W. Krause, Heidelberg, 1960, p. 28—30 17% 259 3.2.6. GD skyryba XVI-— XVII a. raštuose taip pat rodo, kad vardažodžio (įvardžio) ir dalyvio galininko junginys buvo laikomas atskiru prasminiu, kartais ir intonaciniu vienetu, tolygiu aiškinamojo sakinio šalutiniam dėmeniui. Nors skiriamieji ženklai senuosiuose raštuose daug kur dedami nenuosekliai ir įvairuoja, tačiau iš didesnio pavyzdžių skaičiaus aiškiai išryškėja vyraujantys polinkiai. Pažymėtina, kad beveik niekur kableliais ar kitais ženklais neskiriamos objektinės konstrukcijos, kuriose N yra tiesiogiai valdomas. Antra vertus, tuose sakiniuose, kur V fraziniu valdymu siejamas su visu NP kaip aiškinamojo sakinio šalutinio démens atitikmeniu, kablelį arba jam tolygų įkypą brūkšnį (/) randame labai dažnai. Štai keletas pavyzdžių: O kas tik, tawę taip didei rustaujenti? PSD 164 (Wer glaubts aber | das du so sehr zūrnest?) Bei dabokessi, schitas Szmones tawa Szmones sanczes BrB II Moz 33,13 (Vnd sihe doch | das dis volck dein volck ist). Iau uu (=nu) paszistam | tawe wissus daiktus szinanti VEE 71-72 (Nu wissen wir | das du alle ding weissest). ... Nepriwala tie | kurie isch schirdies tikki | Christu sedinti deschineip maces MT (PM) 324. Pirmiaus | žinokim | Tq ceremoniq | senoia Zokand... pradžia sawo turinčią nuog Diewd paties SE 234,. Bau atmeni | Bagocziu pirm lepawusi BrGD LXXIII. Dažniausiai NP junginys išskiriamas J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose. Neobjektinės konstrukcijos su veiksmažodžio būti dalyviais, einančios po V, čia skiriamos taip dažnai, kad neiSskirti atvejai sudaro mažumą (žr. 2.2.2.). Tarp V ir NP minėtų autorių raštuose kartais dedamas ir taškas arba dvitaškis. Schwentas Lukoschus rascha. Pona werkusi | sawa schwentas ascharas pralieiusi | ir isch dugna sawa schirdies gaileiusinsi BrP 11 335. Tatai pirmiausei isch schos historios atmink. Kristu gimmusi | Kada Szidai iau pradeie buwa newalnais... buti BrP I 56. Himenei ir Phileti... sake. Prikelima tada nusididanti | kad žmones schoie giwatoie Diewop prisiwercze MT 245%,. Christus Joh. 3. ludije: Mus atgemanczus isch wandinia ir dwasses MT 127%,. Ir Augustinus... ischkei raschidams saka: Chrikschtq krauiumi Christaus raudontiienti. MT 122%,,. Taigi GD skyryba senuosiuose raštuose patvirtina šios konstrukcijos prasminj savarankiškumą. Laikydami GD aiškinamojo sakinio ekvivalentu, senųjų raštų autoriai daug kur taikė jam ir tuos pačius skyrybos principus. 3.3. GD ir aiškinamojo sakinio sinonimija paremta jų vidinės struktūros bendrumu. Sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp GD narių rodo, jog ši konstrukcija ir sinchroniškai Žiūrint yra ne pirminė, o išvestinė. Tradicinė gramatika iškėlė jos artimumą sakiniui ir aiškino jį tuo, kad GD, kaip ir kitos dalyvinės konstrukcijos, esąs tam tikras sutrauktinis sakinys** arba sakinio atitikmuo, turintis subjekto — predikato struktūrą**. GD ir sakinio ryšys tiksliau apibrėžiamas transformaciniu * Plg. O. Gycaaes, Heropuueckas rpaMMaTukKa pycckoro s3biKa, M. 1959, p. 281 tt, 538-539. Remdamasis rusų kalbos gramatikomis, panašiai aiškino lietuvių kalbos dalyvines konstrukcijas J. Jablonskis, kartu pažymėdamas „,sutrauktinio sakinio“ termino sąlygiškumą ir tradiciškumą, žr. J. Jablonskis. Rinktiniai raštai, I, p. 516—518. H. Poutsma taip pat laikė anglų kalbos infinityvines konstrukcijas, atitinkančias lie. GD, sakiniais, įtrauktais į kitus sakinius, žr. H. Poutsma, A. Grammar of Late Modern English, I, Groningen, 1904, p. 433 tt. * O. Jespersen, A. Modern English Grammar on Historical Principles, IV, New York, 1956, p. Stt.; Ouzocodua rpaMMaTuku, M., 1958, p. 133 tt., 139 tt. 260 metodu, kuris šiuo atveju gali būti panaudotas kaip sakinio analizės priemonė, padedanti nustatyti tiriamos konstrukcijos vidinę struktūrą pagal santykį su kitomis tos pačios kalbos konstrukcijomis*?*, Transformaciniu požiūriu GD pamatą sudaro sakinys, įtrauktas į kitą sakinį pagal tam tikras formaliai apibrėžtas viso komplekso sudarymo taisykles. Objektinio ir neobjektinio tipo GD sudarymo (derivacijos) taisyklės yra skirtingos. 3.3.1. Neobjektinio tipo konstrukcijos sudaromos iš tokių sakinių, kurių pirmajame (matriciniame) yra tuščia objektiné pozicija (P9?), sąlygojama veiksmažodžio frazinio valentingumo ir žyminti antrojo (konstitutyvinio) sakinio vietą?*, pvz.: žinau + P (brolis grįžo) => žinau brolį grįžusį. Objektinė pozicija gali būti nusakoma ir atliepiamojo žodžio funkciją turinčiu įvardžiu: žinau [tai]. Vardažodžio ir dalyvio galininko junginys (brolį grįžusį) čia reprezentuoja vardažodinę frazę (NP), perrašomą pagal taisyklę NP—N(S) arba tiesiog NP-—>S*", Šia taisykle nustatoma, kad vardažodinę frazę sudaro konstitutyvinis sakinys S, užimantis tokią pačią poziciją, kaip vardažodis N (plg. žinou pasakojimą). Konstitutyvinio sakinio formą apibrėžia transformacijos taisyklės, pagal kurias jo pagrindinės dalys išreiškiamos vardažodžio ir dalyvio galininko linksniu. Smulkiau nenagrinėjant neobjektinių konstrukcijų generavimo eigos, svarbu pažymėti, kad jų vidinė struktūra yra visiškai tokia pat, kaip ir prijungiamųjų aiškinamųjų sakinių. Sakinys žinau, kad brolis grįžo sudaromas iš tų pačių sakinių ir pagal tą pačią derivacijos taisyklę, kaip ir GD žinau brolį grįžusį**. Skiriasi čia tik transformacijos taisyklės, kurios konstitutyviniam sakiniui suteikia kitokią formą. Panašiai santykiauja su aiškinamaisiais sakiniais ir kitų kalbų dvejybinių linksnių konstrukcijos?**. Kadangi sakinio vidinė struktūra yra pagrįsta semantine ** Dėl požiūrio į transformacijas kaip sintaksinių santykių tarp konstrukcijų bei sakinių nustatymo priemonę plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, "Language", 33 (1957), Ne 3, p. 283 tt. (= The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 155 tt.); Transformational Theory, “Language” 41(1965), Ne 3, P. 1, p. 363» 370 tt.; L. G. Heller, J. Macris, Perspectives in Functionalism, Word* 23 (1967), Ne | — 2 — 3, p. 291; dėl transformacinio metodo reikšmės už generatyvinés gramatikos ribų, plg. O. Jlemxa, Mecro rpancdopManuoHHbIX OTHOLIEHHĖ B s3bIKOBON CTpyKTYpe, „Československa Rusistika“ 1966, XI, 2, p. 65—66. Kad konstrukcijų funkcinių pakaitalų tyrinėjimas yra vienas iš svarbiausių sintaksės uždavinių, nurodė jau Ch. Bally, Syntaxe de la modalitė explicite, ,„Cahiers F. de Saussure“, 1942, Ne 2, Genéve, p. 6. *¢ GD sandarai nušviesti neturi lemiamos reikšmės, ar jj laikysime sudarytą generalizuotos transformacijos būdu (taip atitinkamų pasakymų sandara buvo aiškinama anksčiau, plg. R. B. Leest, The Grammar of English Nominalizations, Indiana, 1960, p. 534—55; E. Bach, An Introduction to Transformational Grammars, New York — Chicago — San Francisco, 1964, p. 67; P. Roberts, English Syntax, New York— Chicago, 1964, p. 169; J. Lyons, Introduction to Theoretical Linguistics, Cambridge, 1968, p. 265—266), ar plėtojant vieną derivacing schema, kaip linkstama manyti dabar, Zr. 27 in. * Plg. P. S. Rosenbaum, The Grammar of English Predicate Complement Constructions, Cambridge, Massachusetts, 1967, p. 1-5, 71 tt.; R. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge, Massachusetts — London, 1968, p. 5, 17, 20-36. * Apie liet. k. aiSkinamyjy sakinių viding struktūrą Zr. aut., Lietuvių kalbos prijungiamyjy sakinių struktūriniai tipai, „„Baltistica“, VIII (1), 1972, p. 39. Dėl matricinio ir konstitutyvinio sakinio santykio plg. R. B. Lees, op. cit., p. 54-55; W. Hartung, Die zusammėngesetzten Sūtza des Deutschen (Studia Grammatica IV), Berlin, 1966, p. 62 tt. ** Dėl lotynų ir anglų k. žr. R. Lakoff, op. cit., 75—76; dėl anglų k. P. S. Rosenbaum, op. cit, 71 tt.; atitinkami romanų kalbų sakiniai su acc. c. infinitivo kartais laikomi tiesiog transformacijų būdu išvestais iš prijungiamųjų sakinių, plg. M. Manoliu Manea, ,,Accusativus cum infinitivo“ dans les langues romanes (completive ou relative ?), ,,Cahiers de linguistique théorique et appliquée®, VI, 1969, p. 125 tt. su lit. 261 11 ją tiesiogiai atspindi®, GD ir aiškinamojo sakinio derivacinés schemos bendruinas rodo, jog abiem konstrukcijomis realizuojamas tolygus ir vienodai skaidomas (segmentuojamas) semantinis turinys. 3.3.2. Objektinio tipo konstrukcijos sudaromos iš tokių sakinių, kurių pirmojo (matricinio) objektas sutapa su antrojo (konstitutyvinio) subjektu, plg.: matau tėvą (tėvas grįžo) => matau tėvą grįžusį. Taigi šių sakinių santykis kitoks, negu sudarant neobjektines konstrukcijas®. Vardažodinės frazės perrašymo taisyklė čia yra NP—-NS; ji rodo, kad į konstrukcijos pamatą sudarančią vardažodinę frazę įeina ir vardažodinis objektas, ir sakinys. Iš tų pačių bazinių sakinių pagal tą pačią derivacijos taisyklę, bet pritaikant kitokią transformaciją, galima sudaryti prijungiamuosius aiškinamuosius sakinius su vad. proleptiniu subjektu: matau tėvą, kad jis grįžo. Dabartinei literatūrinei kalbai tokie sakiniai nebūdingi, tačiau jų neretai pasitaiko tarmėse ir senuosiuose raštuose, pvz.: nesa anus girdeia, iog ghie lieszuweis kalbeia VEE 784. Tokių sakinių išorinė forma artima objektinių GD vidinės struktūros schemai. Jie gali eiti GD sinonimais, pvz.: Nesa kiekwienas girdeia | lieszuwiu sawa yūs kalbanczus VEE 84, plg. dar: iszwido Egypezoniey aną žmoną, jog buwo labey grėžy ChB (Reinh. 243) ir regeia Egypciakai ana Moterischkę, graszę sanczę BrB 1 Moz 12, 15 (sahen... das Weib | das sie fast schon war). 3.3.3. Proleptinį veiksmo subjektą, sakinyje išreikštą nuo veiksmažodžio priklausomu galininku, senuosiuose raštuose kartais turi ir patys GD. Tu gerai paszinsti sawa Tiewa ir io Szmones, annus® stiprus sanczius, ir rustos schirdies BrB II Sam 17,8 (das sie starck sind). Paszinna anis Nikanora ant Scharwo, ghį drauge® uschmuschta BrB 11 Mak 15,28. (kenneten sie Nicanor... das er auch erschlagen war)**. (Ptolemeas) kaltinoia Alexandra, ghi bei giwato sawo ir karalistes tikoiusi BrB I Mak 11,11 (gab A. schuld | er hette jm nach dem Leben... getracht). lei tu nasrais sawa ischpaszisti I Esu | ghi santi Wieschpatimi BrP II 11134; GD su proleptiniu subjektu artimas tokioms naudininko su dalyviu konstrukcijoms, kaip iam nuencziam, uszutekeio iam io Tarnai BrB Jon 4,51, žr. LKK V, 10-11. Objektinio linksnio pakartojimas, rodantis GD vardaZodinio nario semantinj ryšį su veiksmažodžiu, kartu pabrėžia konstrukcijos savarankiškumą, jos sakinišką pobūdį. Tokio tipo konstrukcijos svarbios dar ir tuo, kad jose išryškėja senieji objektinio ir neobjektinio tipo ryšiai. Lygiai taip pat, kaip nuo 1 gr. veiksmažodžių, ** Dėl vidinės, arba giluminės, struktūros semantinio interpretavimo plg. Ch. J. Fillmore, The Case for Case, Universals in linguistic theory, 1968; J. D. McCawley, Concerning the Base Component of a Transformational grammar, kn.: Foundations of Language, 4, 1968, p. 243 — 269. *! Panašiai aiškina atitinkamų anglų kalbos konstrukcijų su veiksmaZodine -ing forma skirtumą Z. Harrisas, tokius pasakymus, kaip He saw the car stalling on the tracks (t.y. objektinius), laikydamas sudarytais pagal schemą N; Vy Na + Ny V,, o tokius, kaip I remember the dog barking there (t.y. neobjektinius) — pagal schemą N,V; (N; V,), plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, Thė Structure of Language, 1964, p. 178—179. 32 Žr. E. Fraenkel, Kas., p. 156 su lit., Pietk. p. 87. # Pabraukta, viršuje: ios. Pabraukta, paraštėje: ghi draugė prapulusį. 3% Panašiai BrB Jer 48, 30. ** Panašiai BrP II 24; plg. dar BrB 11 Mak 4,1 su pakalbėti, žr. 2.1.2.3. 262 dalyvinio veiksmo proleptinį subjektą reiškiantis galininkas kartais dar priklauso ir nuo 2 gr. veiksmažodžio sakyti, pvz.: Sakome izminti Diewo paslaptoy | anu vžusleptu SP II 205. Tačiau pagrečiui vartojami ir sakiniai, kuriose viso NP junginio, o ne vardaZodinio nario, priklausymą nuo veiksmažodžio pabrėžia atliepiamasis įvardis tatai, pvz.: IEsu Kristu | wisso swieto ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissu pirmiausei apsake Schwentas Angelas isch dangaus ateiens BrP 1 79—80. Pasake ghis tatai sawa Szidams, kurie pas ghi buwa, Kari atenti BrB II Mak 8, 12 (hielt er es seinen lūden fur... wie ein Heer komen wiirde). Pagal savo vidinę struktūrą šios konstrukcijos yra neobjektinės. Atliepiamasis įvardis, rodantis GD sintaksinę poziciją sakinyje, čia išlaikytas visai taip pat, kaip jis kartais išlaikomas aiškinamuosiuose sakiniuose, plg. apsakė tatai, kad jis užgimė“**. GD savarankiškumas aiškiai išryškėja ir tuose pavyzdžiuose, kur dalyvio veiksmo subjektas reiškiamas sakinyje veiksmažodžio valdoma prielinksnine konstrukcija arba kitu linksniu (ne galininku). Tokios konstrukcijos yra taip pat neobjektinio tipo nepriklausomai nuo veiksmažodžio valentingumo ir reikšmės. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti | anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP I 153. Ir liepe ape ghį apreikschti, ghi tretį Pona santį Karalistaie BrB Dan 5,29 (das er der dritte Herr sey)®. Isch to galim permaniti | iūs ing Kristu tikeiusius | ghi esanti... ischgelbetoiu BrP II 387. Todelei mokinkimes... Kristui ischtiketi | ghi galinti isch tos bedos ischgelbeti BrP 11 4574, 3.3.4. Abiejų tipų GD vidinės struktūros skirtumas gali būti formaliai apibrėžtas ir pagal priklausomybių teoriją, pastaruoju metu besiformuojančią į atskirą generatyvinės gramatikos kryptį“!. Neobjektinio tipo GD ir aiškinamojo sakinio vidinės struktūros komponentų hierarchija reiškiama tomis pačiomis priklausomybės taisyklėmis??: V (* N); N(* S); jomis nusakoma, kad nuo veiksmažodžio (V) priklausanti vardažodinė kotegorija (N) realizuojama sakiniu (S). Vienodus priklausomybės ryšius galima nustatyti ir kitų kalbų atitinkamų konstrukcijų ir aiškinamųjų sakinių vidinėje struktūroje“. Tuo tarpu objektinio tipo GD vidinę struktūrą reikėtų žymėti taisyklėmis V (*N), N (* NS), žyminčiomis, kad N kategorija realizuojama ir vardažodžiu, ir sakiniu. ¥ t.p. SP II 185. ** Dėl aiškinamųjų sakinių su atliepiamaisiais žodžiais struktūros transformaciniu požiūriu Zr. aut., „,„Baltistica“ VIII (1), 1972, p. 38 tt. ® Žr. dar BrP II 238; BrB Iz 16,6; I Mak 8,1. 4 Panašiai BrP I 92; žr. dar 2.1.3.2. su žvalgytis BrB Job 35,5 ir dabotiesi MT 117; t.p. Zr. 2.1.3.4. su skųstis BrB II Mak 14,26. “ Plg. D. G. Hays, Dependency Theory: a Formalism and some Observations, ,,Language“ 40, Ne 4, (1964), p. 511-525; J. J. Robinson, A Dependency —based Transformational Grammar, kn.: Actes du X Congress International des Linguistes, Bucarest, 1970, p. 807-813 *2* Taisyklės formuluojamos pagal J. J. Robinson žymėjimą (J. J. Robinson, Dependency Structures and Transformational Rules, ,,Language®, 46, Ne 2, 1970, p. 265-266), tik kategorija T pakeista S, kad būtų lengviau palyginti su pasakymo struktūros (phrase structure) taisyklėmis. Žvaigždutėmis pažymėti frazės būtinieji elementai. * Dėl prancūzų k. acc. ¢. inf. ir aiškinamojo sakinio vidinės struktūros tapatumo priklausomybių gramatikos požiūriu žr. B. IO. Po3ennsBeitr, O6 oqs0M Tune cCuxTaKchnueckoi HHTepgOe, “peniunn, c6.: Ookeruka, Oonojnorus, rpaMMaTHKa K 70-jermo A. A. Pedopmarckoro, M. 1971, p. 270-276; dėl atitinkamų vokiečių k. konstrukcijų ir sakinių santykio pagal valentingumo teoriją (kurios bendrieji principai artimi priklausomybių gramatikai) žr. R. GroBe, Zum Verhūltnis von Form und Inhalt bei der Valenz der deutschen Verben, kn.: Beitriige zur Valenztheorie, Halle (Saale), 1971, p. 126-127. 263 3.3.5. Objektinių ir neobjektinių GD skirtumas ne visada atsispindi jų išorinėje struktūroje. Daugelis konstrukcijų su komentabiliaisiais tranzityviniais veiksmažodžiais XVI— XVIIa. yra, atskirai paimtos, dviprasmiškos, t.y. jos gali būti sudarytos iš skirtingai santykiaujančių sakinių pagal skirtingas derivacijos taisykles. Pavyzdžiui, GD regeiot ghy enti VEE 81 gali būti sudarytas iš sakinių regėjot [tai] (jis eina) pagal taisyklę NP-—>S kaip regéjot, kad jis eina sinonimas; antra vertus, jis gali būti sudarytas ir iš regėjot jį (jis eina) pagal taisyklę NP->NS**., Tokių GD sintaksinės homonimijos prielaidos susidarė seniai prieš raštijos pradžią, kai pirmykštės objektinės konstrukcijos suartėjo su NP-S vidinės struktūros aiškinamaisiais sakiniais (pradžioje bejungtukiais, vėliau — jungtukiniais). Su aiškinamaisiais sakiniais GD siejo priklausymas nuo tų pačių tranzityvinių veiksmažodžių. Santykis tarp GD vardažodinio ir dalyvinio nario taip pat buvo tos pačios sintaksinės prigimties, kaip tarp aiškinamojo sakinio šalutinio dėmens veiksnio ir tarinio. Svarbiausias abiejų konstrukcijų išorinės formos skirtumas buvo tas, kad antraeilio veiksmo subjektą reiškiantis vardažodis ar įvardis GD konstrukcijoje buvo formaliai determinuotas pagrindinį veiksmą reiškiančio veiksmažodžio, o aiškinamajame sakinyje savo forma nuo jo nepriklausė. Pastaruoju atveju veiksmažodžiui buvo subordinuotas visas šalutinis dėmuo. Tačiau tas skirtumas netrukdė abi konstrukcijas vartoti toje pačioje aplinkoje, juoba kad galininko priklausymas nuo veiksmažodžio iš pradžių buvo daugiau semantinio pobūdžio. Kintant valdymo pobūdžiui ir vykstant tiesioginio ir tolimesnio objekto diferenciacijai, konstrukcijose su mąstyti, žinoti, sakyti, tarti ir pan. veiksmažodžiais (pvz.: anis tars, mus nog iu beganczius BrB I Joz 8,6) įvardžio galininkas mus jau nebegalėjo būti laikomas tiesioginiu veiksmažodžio objektu. Tokie GD turėjo arba išnykti, arba jų narių sintaksiniai santykiai turėjo būti modifikuoti. Sintaksinė sinonimija su aiškinamaisiais sakiniais padėjo išlikti tokioms konstrukcijoms ir netgi išplėtė jų vartojimą su kitais komentabiliaisiais veiksmažodžiais, nevaldančiais galininko, bet galinčiais prisijungti aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis. Virtęs aiškinamųjų sakinių ekvivalentu, GD užėmė ir tas jų sintaksines pozicijas, kuriose anksčiau negalėdavo eiti. Kuo jis buvo dažnesnis ir įprastesnis, tuo labiau išryškėjo tas analogijos procesas. Kaip matėme, XVI— XVII a. jis toliausiai pažengė tų autorių kalboje, kur GD iš viso buvo plačiausiai vartojamas. Išplitus neobjektinio tipo GD, konstrukcijos su tranzityviniais komentabiliaisiais 1 gr. veiksmažodžiais (matyti, girdėti, pastebėti, jausti, rasti ir pan.) taip pat buvo pradėtos vartoti kaip aiškinamųjų sakinių, turinčių NP—S tipo vidinę struktūrą, atitikmenys. Tokiais atvejais vardažodžio ar įvardžio galininkas, turintis priklausomos sakinio dalies formą, kartu reprezentavo konstitutyvinio sakinio subjektą. Kadangi pagrečiui išliko ir objektinė šių konstrukcijų vartosena, jos pasidarė sintaksiškai homonimiškos. Daugelio jų tipą senuosiuose raštuose galima nustatyti tik iš narių leksinės reikšmės bei konteksto. Prieštaravimas tarp skirtingos vidinės ir tapačios išorinės struktūros darė konstrukcijos gramatinę formą nepatvarią ir skatino jos tolesnę raidą. # Dėl atitinkamų anglų k. konstrukcijų su -ing forma dvejopos interpretacijos plg. N. Chomsky, Current Issues in Linguistic Theory, kn.: The Structure of Language, p. 73; A Transformational Approach to Syntax, ten pat, p. 238—239. 264 4. Galininko su dalyviu tolesnės raidos bruožai Apžvelgus GD sandarą ir vartoseną senojoje lietuvių kalboje, matyti, kad du pagrindiniai šios konstrukcijos tipai — objektinis ir neobjektinis — nuo pat raštijos pradžios skiriasi tarp savęs vidine struktūra ir sinoniminiais ryšiais su kitomis konstrukcijomis. Tas skirtumas dažnai išryškėja iš GD narių leksinių bei sintaksinių ypatybių. Kaip jau minėta, objektines konstrukcijas sudaro tik tranzityviniai veiksmažodžiai, galintys valdyti konkrečių ir abstrakčių žodžių galininką. Tuo tarpu neobjektines konstrukcijas gali sudaryti visi komentabilieji veiksmažodžiai nepriklausomai nuo linksnio valdymo, o dažnai ir neigiamos formos tranzityviniai veiksmažodžiai, šiaip jau valdantys kilmininką. Skiriasi ir dalyvinio bei vardažodinio nario raiška. Pavyzdžiui, tik neobjektinėms konstrukcijoms būdingos dalyvinės jungtys arba sangrąžiniai įvardžiai, užimantys vardažodinio nario poziciją. Tačiau pagal pagrindinių narių morfologinę formą daugumas abiejųi tipų GD raštijos pradžioje sutampa. Šių tipų tolesnę diferenciaciją galima stebėt jau rašytinės tradicijos laikotarpiu. 4.1. Neobjektinės konstrukcijos 4.1.1. Neobjektinių konstrukcijų tolesnę raidą labai paveikė sinonimija su plintančiais aiškinamaisiais sakiniais. Dalyvio, virtusio aiškinamojo sakinio šalutiniame dėmenyje einančio veiksmažodžio ekvivalentu, galininko forma neteko sintaksinio motyvavimo. Intensyvi neobjektinio tipo GD vartosena senojoje lietuvių kalboje dar labiau išryškino prieštaravimą tarp senosios vardažodinės dalyvio linksnio formos ir jo naujo veiksmažodinio tarinio. Visa tai sudarė palankias sąlygas nelinksniuojamų dalyvių formų — padalyvių įsigalėjimui. Padalyvis įsiskverbė į GD jau kaip susiformavusi priemonė skirtingo veikėjo atliekamam (arba savaiminiam) antraeiliam veiksmui reikšti. Laipsniškas padalyvių plitimas XVI — XVII a. yra aptartas atskirai', todėl jo čia nenagrinésime; reikia tik pažymėti, kad kai kuriuose XVI a. paminkluose, ypač J. Bretkūno raštuose, dar galima įžiūrėti pirmuosius to plitimo etapus: padalyviai paprastai eina tik su bevardės giminės būdvardžiais bei įvardžiais (pvz.: regesit tatai prassidedant BrP 1 15,,; ischtirsiu... ger essant BrB I Sam 20, 12), išstumdami senesnes bev. g. dalyvių formas (plg.: tikra tariu esą BrB II Petr 1, 13), arba vartojami konstrukcijose be pirmojo galininko (gird keikent BrB Pat 29, 24); retkarčiais jie atlieka veiksmažodinės jungties funkciją ir kitais atvejais (pvz.: rassi tikrai tiesa sant BrB Moz 17, 4). Tolesnis padalyvių plitimas buvo labai spartus: XVI a. raštuose jie randami tik 3,4% visų GD, o XVII a. — jau 3894. XVIII — XIX a. padalyvio forma neobjektinėse konstrukcijose pasidaro pagrindinė ir vyraujanti. Neobjektinės konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais tolydžio nyksta, užleisdamos vietą GD su padalyviais, prijungiamiesiems sakiniams ir kitoms sintaksinėms priemonėms. 4.1.2. Neobjektinių konstrukcijų su linksniuojamais dalyviais nykimas ir padalyvių įsigalėjimas aiškiai matyti, palyginus įvairių laikotarpių tekstus, verstus iš tų pačių ar panašių originalų. Pavyzdžiui, daugelyje vietų, kur J. Bretkūnas vartoja GD su linksniuojamais dalyviais, 1701 m. Bytnerio Naujojo Testamento verti1 Žr. aut., Galininkas su padalyviu senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose, „,Baltistica“, 1V(2), 1968, p. 195—209 su lit. 265 me arba 1824 m. L. J. Rėzos Biblijoje jau randame atitinkamas padalyvines konstrukcijas (Zr. 3 lent.). Plg.: A ius kamane satin sakat? BrB Luk 9, 20 — kq mang ésant sakote Bt — ką sdkot, manę ésant RB (Vos autem quem me esse dicitis? Wer saget jr aber das ich sey?) Szinom, ghi mus klausantj BrB I Jon 5, 15 — Zinnom, ji mus klausant RB — žinome | jog klauso mus Bt (Wir wissen | das er vns hdret; scimus quia audit nos). Tureio nekurius Klausimus... ape wiena... kuri Powilas sake giwenanti. BrB Apd 25, 19 — kurį ésant gijwq... sake Bt — sake gywq ésanti RB (Paulus sagete | er lebete; quem affirmabat Paulus vivere). Bet tare Brolus io numananczus BrB Apd 7, 25 — dumojo sawo brolus iszmanysent RB — tdrres | jog Brolei... turetu iszmanijt Bt (Er meinet aber seine Briider soltens vernemen. Existimabat autem intelligere fratres®). Girdeiot, ghi sirgusi BrB Filip 2, 26 — iszgirde sergant ji Bt — girdėję, ji sirgusi RB (gehdret hattet | das er kranck war gewesen; audieratis illum infirmatum). Iš 102 J. Bretkūno pavartoty neobjektiniu konstrukcijų su dalyviais S. Bytnerio vertime pakeista 10, o L. J. Rėzos Biblijoje — 20. Daug labiau, negu padalyvinės konstrukcijos, neobjektinį GD su linksniuojamais dalyviais stumia iš vartosenos aiškinamieji sakiniai. Jų vaidmens didėjimas ypač akivaizdus S. Bytnerio Naujajame testamente, kur aiškinamieji sakiniai su jog (retkarčiais — kad) pakeičia daugiau negu pusę visų J. Bretkūno vartotų GD. Kai kurie GD, pavyzdžiui, su noréti, nekeičiami padalyvinėmis konstrukcijomis, bet apskritai išnyksta, o jų vietą užima Žodžių junginiai su bendratimi, pvz.: Kaip ghis ghi naretu wadinama BrB Luk 1, 62 — kaip jis norėtų jį wadint Bt — norėtu praminti RB (quem vellet vocari eum; wie er jn wolt heissen lassen). Panašiai ir GD su tg patį, kaip veiksmaZodinio veiksmo, veikėją Zymin&iu asmeniniu ar sangraZiniu įvardžiu užleidžia vietą ne padalyvinéms konstrukcijoms, o vardininkui su dalyviu (nominativus cum participio). Kurie sakis, sawe Szidus sanczius BrB Apr 3, 9 — kurie sakos Žijdais esą Bt — kurrie sakos, esą Žydai RB (die da sagen | sie sind Juden; dicunt se Judaaos esse). Priesziniks... radidomasi sawe diewu santi* BrB II Tes 2, 4 — rodidamasis Diewu esąs Bt — sakosi, Diewu ėsąs RB (gibt sich fur | er sey Gott; tamguam sit Deus). 4.1.3. Plintant prijungiamiesiems aiškinamiesiems sakiniams ir kitoms sinonimiškoms konstrukcijoms, neobjektinių GD vartosenos sfera XVIII— XIX a. apskritai siaurėja. Pavyzdžiui, 1701 m. S. Bytnerio Naujojo Testamento vertime neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais išlaikytas tik 5 vietose iš 102, kuriose jį vartojo J. Bretkūnas, o neobjektiniai GD (su dalyviais ir padalyviais) sudaro tik apie 15%, J. Bretkūno GD atitikmenų. Panašūs duomenys gauti ir palyginus su J. Bretkūno vertimu 1816 m. J. A, Giedraičio ,,Nauja Įstatymą“. * Panašiai Mork 8, 27, Luk 9, 18. * Plg. dar Luk 5, 24; 20, 6; Rom 3, 8; I Kor 14, 23; II Kor 8, 22; 12, 19, Rom 4, 18. * sawe ir santi pabraukta, greta — essans. 266 3 lentelė J. Bretkūno pavartotų GD atitikmenys S. Bytnerio (1701) ir L. J. Rėzos (1824) Naujojo testamento vertimuose Bt 1701 ta RB 1824 Neobjektiniai | Objektiniai | Neobjektiniai Objektiniai Galininkas su dalyviu 5 149 33 160 Galininkas su padalyviu 10 6 20 11 sakai sakinys 68 14 20 5 Kitos konstrukcijos 19 12 29 5 st Daug geriau išsilaikė neobjektinio tipo GD 1824 m. J. L. Rėzos Biblijoje, kur dalyvinés ir padalyvinés konstrukcijos sudaro apie 5094 J. Bretkūno vartotų GD atitikmenų. Be to, GD Rėzos Biblijoje dažnai pasitaiko ir tose vietose, kur J. Bretkūnas vartojo kitas sintaksines priemones. Pavyzdžiui, vien Apd knygoje čia randame 36 neobjektinio tipo GD su dalyviais ir 13 su padalyviais, t.y. net daugiau, negu J. Bretkūno vertime. Tačiau labai abejotina, ar toks neobjektinių konstrukcijų su linksniuojamais dalyviais gajumas atspindi to meto gyvosios kalbos polinkius, K. Donelaičio kūriniuose, parašytuose tarme, kurioje GD turėjo būti labai paplitęs, matome visai kitokį vaizdą: čia neobjektinėse konstrukcijose eina tikta padalyviai. Matyt, linksniuojamų dalyvių vartojimą XIX a. religiniuose raštuose palaikė literatūrinė tradicija, ypač varžanti sakralinių tekstų kalbos keitimą. GD su linksniuojamais dalyviais, įprastas senajai literatūrai, tuo metu jau veikiausiai turėjo archaišką atspalvį, kuriuo naudotasi stiliaus sumetimais. Pastangomis paaikyti seniesiems raštams būdingas kalbos priemones iš dalies paaiškinamas dažnesnis GD su linksniuojamais dalyviais vartojimas S. Daukanto kūryboje, kurioje ir šiaip apstu tradicinių sintaksės priemonių (plg. linksniuojamus dalyvius absoliutiniame naudininke, žr. LKK V 61); vis dėlto daugumoje neobjektinių konstrukcijų ir čia randame padalyvius. Kad neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais XIX a. gyvojoje kalboje buvo jau retas, o daugelyje vietų ir visai išnykęs, matyti iš liaudies kalbai artimesnių M. Valančiaus, A. Baranausko, A. Strazdo, S. Stanevičiaus ir kt. autorių raštų ir tuo metu užrašytos pasakojamosios tautosakos (dainuojamoji tautosaka dėl savo metrinių ir ritminių ypatybių GD su linksniuojamais dalyviais išlaikė daug geriau). Nuo XIX a. pabaigos — XX a. pradžios, kai literatūrinė kalba tvirtai atsistoja ant liaudies kalbos pamato, neobjektinės konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais pasitraukia iš aktualios vartosenos. Dabartinei literatūrinei kalbai jos nebūdingos ir tik retkarčiais panaudojamos grožinėje literatūroje kaip stilistiškai žymėti archaizmai®. 4.1.4. Neobjektinių konstrukcijų su padalyviais pagrindiniais nariais dabarįinėje kalboje eina tų pačių valentinių grupių veiksmažodžiai (kartais ir kiti Zo- * Plg. Gal todėl nuo senų laikų, kai dar Gugis buvo jaunesnis, visi manė jį esantį raganių KrėvRg 85, žr. dar LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, II, Vilnius, 1971, p. 363. 267 HenocpencrBeHHas 3aBHCHMOCTb MNepBOro BHHHTEJbHOro (N) oT rjtarojia yiKe B JIpeBHeMIINX NaMSATHHKAX YacTo 3aMeHsieTcsi (ppasoBbiM YripaBJIeHHeM Bee KOHCTpYKUHell B uesom, Beaeactede vero BIT Berynaer B CB535 ¢ raarojamu, KOTOpbIe He MOT'YT H, MO-BHIHMOMY, HHKOI'Jld HE MOIVIH VINpaBJISATb BHHHTEIbHbIM najexoM, Hamp., C BO3BpaTHbIMH TIJIAroJlaMH TNpeAnoJioxKeHus tikėtis, tartis (paldimq padėtą tikis DP 596), c Ge3/HYHBIMH IJIaroJlaMH COCTOSIHHMSI rodytis, regétis, rastis (regissi [iums] mane walgantj BrB Tob 12, 19) u ap. B apesnennTOBCKOH nmucbMenHocTH BIT 3aBHCHT H OT npHYacTHs cpeaHero poja B (QyHKUHH cKasyemoro, Hanp., žinoma, giedama, rašoma, kalbama, randama... sakyta, parašyta, regėtina (yra, buvo), a B HeKOTODpkIX CJIYy4as11X Jįažxke OT HMEH CYIUIEeCTBHTeJ/IbubIX garsas, stebuklas, nusitikėjimas, sentencija, dūmos, gromata. Illnpokoe npHMeHeHHe NPHYACTHOI CBA3KH (HAnp.: kosznas tare, diena sancze BrP 337) rakxe CBHJIETEJIbCTBYyeT O06 M3MEHEHHH CHHTAKCHYECKHX CBfideH, KOTOphle MOryT ObiTb BhIpaXKeHbl CXeMOH V—>(N<« ——P). BejnenecrBHe UeHTpaNH3aHH NPEJIOKEHHS H3MeHeHHe CHHTAKCHYECKHX CBfl3elt HaGJi01aeTcsi TaKXKe B KOHCTPYKIHAX, KOTOpble COXpaHHJIH O0BeKTHYIO 3aBHCHMOCTh BHHHTeJbHOro HMeHH (N) or rJsaroJjioB regėti, matyti, jausti, rast H no. IlpnuacrHe, COOTHOCHMOE TOJILKO C HMEHEM, BCTYNaeT Take B CBfi3b C TJIATOJIOM, H KOHCTPYKUHMSA MOJYYAeT THIHYECKYIO (OPMY TPeXUJEHHOTO CJIOBOCOYeTaHHS : V ay 4 NY N« — — =P Ilpuuacrne B HccaeayemoM obopore ofJajaer BCEMH KOHCTPYKTHBHBIMH cBoiicTBaMH rJaarosa. JleficTBHTENbHBIE NPHYACTHS 31€Ch VNOTpeOJISIOTCHA Kak 3KBHBAJIEHTH! MPOCTHIX CMpAraeMbiX TJIATOJIbHbIX GopM, a crpajare/ibHble MpHYacTHS — KaK 3KBHBaJeHTh nepudpacTHueckuXx ¢opm naccuba. B oramume or MHOTHX JAPYTHX HJle. S3bIKOB, JefiCTBHTE/]bHbIC H CTPajaTe/IbHble NMPHYACTHS BblcTynaloT TaKxXe B (opmax Gyayulero BpeMeHH. Becbma Gojibiuoe pacnpocTpanenue noayuaiot BIT c npuuacTHAMH OT rJIarojJia biti, KOTOpble 06pasyioT coyeTanus, COOTBETCTBYIOLHE NO QYHKUHH COCTaBHBIM (opMaM CKa3yemoro, H COCTaBJSIIOT B JIPeBHEJHTOBCKOfi MHCbMeHHOCTH OKOJIO 209%, Bcex BIL Hccaenosanne cHHTAKCHUeCKOR cTpyKTYpbi BI npuBoauT K 3akiioueHuio, ŲTO IO CJOMKHOCTH CBOeH IrpaMMATHUeCKOH (DOpMBI, CeMaHTHYECKOH pa3HO06pa3. HOCTH TJIATOJIOB H LUKHpOTŲY CĖEepbIi IpHMeHeHHSA ĮpeBHeJIHTOBCKHH OGopoT npeBOCXOJIMT COOTBETCTBYIOLIHE KOHCTPYKIHH JIpYTHX pOJICTBEHHbIX 5135IKOB. Bo3MOXHOCTH OGpa30BaHH5A H NPHMEHEHHS 3TOH KOHCTPYKIWHH, yHacJ/eJOoBaHHbIe OT HJIE. A3LIKOBO#H OGIIHOCTH, B JPeBHEJHTOBCKOM fi3blKe MOJY4YHJH ocobenHo GoraToe pasBuTHe, BCJIejicTBHe vero BIT cran BbINOJIHATb Te QYHKUHH, B KOTOPBIX MHOTHE JpyTrHe POACTBEeHHbIe A3bIKH OGOČILKJIH HHOKHHHTHBHbIe OGOpOTbI H NpHaaTOYHBIE TPeJIOKeHHS. [lo cBoeit rayOGHHHOH CTPYKType, KOTOpYIO BCKpbIBaeT TpaHCHOpMAIHOHHsIK anaaus, BIT JipeBHeJIHTOBCKOTO fi3bIKA COOTBETCTBYET NPHIAATOYHOMY H3bACHHTeJIbHOMY mnpeasoxennio. BojibiununuerBo BIT B namartaukax XVI— XVII BB. nocTpoeHbi IO JĮepHBaLHOHHOMY npasuay NP->S. BIT c 06bek THOM 3aBHCHMOCTbIO coxpaHH/JIH TAYOHHHYIO CTpyKTYpy THna NP->N“S, kroropasi xapakTepHa Take 274 JŲIA H3BACHUTENBHEIX NpLJYJIOXERAR C NpoJIeTITHUECKHM CyGbeKTOM. BHyTpenuss CTpyKTypHas GJiu3ocTb BIT H #3 BsiCHHTEILHOTO TIpejįJIOXKEHHA TOCJIYXXHJIAa OCHOBO#H JĮJIS! HX LUHDOKOTO CHHOHHMHUECKOTO YINNOTpeOJIEHH5I H CbhITpaJIA BakHYIO DpOJIb B Jla/ibHueimieM pa3BHTHH HCCJIejtyeMoro OGOpoTA. Ilpeo6pa3oBanne chHTAaKCHYeCKHX CBsidell BHYTpH OGopoTa cosjano 6aaroNPHSATHBIE BOSMOXKHOCTH MPOHHKHOBEHHIO HECKJIOHSIEMbIX IIpHYACTHbIX (opm C -nt H -us-, T. H. Jeenpuuactuii. [leenpuuyactus npouukaior B BIT kak yxe roTOBOE, O(OPMJIEHHOE CPEeJCTBO BHIPAXKEHHS MOJIYIpeAHKATHBHO-a/1BepOHabHBIX otHowenuil. Ilpexkae Bcero oHH MOABAAIOTCS C HMEHAMH IpHJAaraTeJbHbLIMH H MECTOHMEHHAMH CpeJiHero poja H B 06opoTax 663 NepBoro BHHHTEJIbHOTO, OJHAKO B XVII B. OHH O4eHb GbICTPO pacnpoCTPaHAIOTCS H B 000POTaxX C NepBHIM BHHHTEJbHbIM HMEH HJIH MeCTOHMEHHI MYKCKOTO H XKeHCKOTo pojioB. ECJIH Bo Bcex noctynHBIX HCCJICJIOBAHHIO NMaMsATHHKax XVI B. JeenpHyacTHs oOHapyXeHbl TOJBKO B 3,49, 060poroB (coorHomenne 76 : 2.177), To B XVII B. — yxe B 389%, (349 : 571). B nucbmMenHocTH XVIII — XIX BB. npoc/exuBaeTcs AaJbHeiiliee pacnpocTpaHeHHe OGOpOTOB C JIeeNPHYACTHSIMH, KOTODbIė MOCTENEHHO CTAHOBATCH TOCMOJCTBYyloniuMH. Konerpykunn BIT riocjie MHOTHX TJIATOJIOB BHIXOAAT H3 ynoTpebJeHH51 H 3aMEHAIOTCS COOTBETCTBYIOLIHMH OGOpoTAMH C ĮĮEETIpHUACTHAMH HJIH TIPHJATOYHBIMH TIPeJIOKEHHSIMH, BI] coBpemMennoro JHTEPaTYypPHOTO SI3BIKA OTJIHYAETCS OT COOTBETCTBYIOLIETO APEeBHEJHTOBCKOTO OGopoTa Kak IO CBoefi CTPYKType, TAK H NO CBOEMY MECTY B CHCTEME CHHTaKCHUeCKHX cpejicTB. B Hactosiee Bpemsi 060OpOTH CO CKJIOHSEMbIMH (POpMaMH NPHYACTHI VNOTpeOJISIOTCHA TOJBKO TOT, KOTAa NnepBhlii BHHHTeJIbHBIN 5BJIAETCA O6BEKTOM TIJIOrOJIOB YYBCTBEHHOTO BOCHPHATHS (matyti, regėti, išvysti, pastebėti u noj.), oGHapyXKeHus (rasti, aptikti, sutikti) H HEKOTOpPBIX (ak THTHBHBIX TJIATOJIOB, JHILEHHbIX (pasoBoro YynpaBJIeHHAa (vesti, siųsti, palikti, sutikti w nojį.). BHHUTeIBHBI NPHYACTHS 3/16Ch MEET QYHKUMIO NpPeIHKATHBHOTO aTpHOyTa H JBOHHYIO CHHTAKCHYECKYIO CBS3b (C NEpBbIM BHHHTEJIbHbIM H C TJIATOJIOM); OH BapbHpPYET C leenpHyacTHeM, Cp. matau tėvą sėdintį (sėdint). Koraa raaTOJI ynpaeJisieT BCeli KOHCTPYKIHeli B IeJIOM H NepBbiii BHHHTEJIbHbIė He MOXeT CUHTATbCS ETO NPAMBIM OObeKTOM, INpHMEHAIOTCH TOJIbKO JIEENpHUACTHA, HATp. žinau tėvą sėdint (BHHHTeJIbHbIK NPHYACTHS B TAKHX CJIY4A51X BOSMOXKeH JIHINb Kak CTH/IHCTHYECKH OTMEYEHHBIH apxXaH3M). HsmMenenus B ctpyktype BIT, KoTophie rnpoTeKAJIH B TOM Xe HanpabJeHHH, KaK B MpPHYACTHLIX KOHCTDYKIHSIX C ĮĮATEJIbHbIM INAJIEXKOM, OGYCJIOBJIEHLI HEKOTOpbiMH Gojiee OOLIHMH 3aKOHOMEPHOCTSIMH pa3BHTHS CHHTAKCHUECKON CHCTEMBI: a) npoueccoM MOCTENeHHOH CyGOpAMHALMH TJIaroJIŲY noJynpelHKaTHBHBIX KOHCTD YKIHif, CBA3AHHBIM C POCTOM BHYTpeHHero eAHHCTBA (KOMIAKTHOCTH) ripejįJIOXKEeHHSI ; 6) nudeperunauneii GopM, BHPAKAIOUKX NOJYNPEAHKATHBHBE H ATPHOYTHBHBIE OTHOLLIECHHS ; B) CyxeHHeM cdepbl NpHMeHeHHsi GeCrpeaJOKHOTO BHHHTEJBHOTO BCJIEJICTBHE 60Jiee YETKOTO pa3TrpaHHUeHHS opM NpsiMOTO H KOCBEHHOTO 00BLEKTa. INocTynuao 12.111.1973 18%