S. M. Slavočinskio giesmyno (1646 m.) kalba

FOr Di Zn EW FORMOS Dies opdlbAE VinAt Re TO) Sek iN A Lae TEVev-Ors Ti SSR, MeOeKs Ley OK AOD OB ME Aw Z. ZINKEVICIUS S. M. SLAVOCINSKIO GIESMYNO (1646 M.) KALBA Si straipsnj autorius skiria giesmyno pirmojo tyrinétojo prof. dr. Jurgio Lebedzio atminimui S. M. Slavoéinskio giesmyno kalba tyrinétojy laikoma jvairiy tarmiy miSiniu. Akademinéje lietuviy literatiros istorijoje raSoma, jog nors giesmyne ,,jauciamas Yemaitiy tarmés pagrindas, bet tia ai’kiai matyti pastangos derinti ivairiy tarmiy elementus, padaryti giesmyna prieinama kuo platesniems lietuviy skaitytojy sluoksniams“?. Giesmyno fotografuotinio leidimo paruoSéjas ir pirmasis jo tyrinétojas prof. dr. Jurgis Lebedys rao, kad ,,giesmyno tarminis pagrindas néra labai rySkus, nekrinta i§ karto j akis, bet vis délto nesunkiai apéiuopiamas. Daugelis fonetiniy, morfologiniy, i8 dalies ir Zodyniniy, sintaksiniy ypatybiu sieja giesmyna su Zemaitiu tarme“?, Nurodes biidingasias Zemaitybes, tyrinétojas konstatuoja, kad ,,vertéjas buvo Zemaitis dinininkas, bet jis svyravo, arba jo darbas buvo kity taisomas“*. I8kéles aikStén Kai kuriuos ryty aukStaitiy tarmés elementus giesmyne, J. Lebedys. daro prielaida, jog ,,galimas daiktas, kad giesmyno vertéjas, naudodamasis K. Sirvydo Zodynu, kartais nesugebédavo atskirti tarminés fonetikos ar nesgmoningai pasiduodavo sugestijai ir Zodj i8 Zodyno imdavo tokia forma, kokia ten buvo“*. Konstataves, jog ,,nemazZa fonetiniy ir i$ dalies morfologiniy giesmyno ypatybiy yra bidingos pereiginéms tarméms“®, autorius daro tokia i8vadqa: ,,Giesmyna ruoSiant, stengtasi taikytis prie kick galint didesnio gyventoju skaitiaus. Pats vertéjas, nekalbant jau apie galimus jo taisytojus, tikriausiai paZino ne vien savaja tarme. Reiktu manyti, kad kity tarmiy bent pavirsutiniSkas paZinimas, noras biti platiau skaitomam, be to, ankstesniy ra’ytojy pavyzdys ir padéjo aplyginti tarmybes. Nenuoseklumus ir svyravimus galima aiSkinti ir tuo, kad neturéta tvirto kriterijaus, nustatytos literatirinés kalbos normos“*. J. Palionis, i8 esmés sutikdamas su J. LebedZio i8vadomis, konstatuoja, kad »giesmyno kalboje esama nemaza tarminio miSinio: ir Zemaitiy dinininky, ir vakary aukStaitiy, ypat veliuoniskiy, ir vidurietiy, ir rytietiu tarmiy elementy“’. 1 Lietuviy literatiros istorija. I. Feodalizmo epocha. Redagavo prof. K. Korsakas. Vilnius, 1957, p. 151. 2 J, Lebedys, 1646 mety giesmynas. — S. M. Slavotinskis, Giesmés tikéjimui katalickam: priderantios 1646. Fotografuotinis leidimas. Vilnius, 1958, p. 20. * J, Lebedys, ten pat, p. 21. 4 Ten pat, p. 24. ® Ten pat. ® Ten pat, p. 24—25. 7 J. Palionis, Lietuviy literatiiriné kalba XVI—XVII a., Vilnius, 1967, p. 90. 137 Tyrinétoju pabréztinai iSkeliamas tarmiy mi8inys 8. M. Slavotinskio giesmyne ir sudomino io straipsnio autoriy, paakindamas jj imtis specialiai iStirti Siuo aspektu giesmyno kalba’, iaiSkinti esamus atskiry tarmiy elementus, juos lokalizuoti, nuSviesti patia giesmiy vertimo bei giesmyno paruosimo spaudai procesa ir pagaliau i8rySkinti giesmyno reikSme lietuviy kalbos istorijai ir istorinei dialektologijai. Autorius tikéjosi, kad XVII a. vidurio giesmyno lokalizuoty tarminiy elementy palyginimas su Siy dieny atitinkamais tarmiy duomenimis leis geriau suvokti kai kuriy lietuviy kalbos reiSkiniy atsiradima bei jy raida. Zemaitiy tarmés elementai Reikia sutikti su ankstyvesniyjy tyrinétojy iSvada, kad giesmyno vertéjas buvo Zemaitis. Giesmyne yra Sios Zemaitiy tarmés ypatybés: 1. Vartojami priebalsiai t, d vietoj afrikaty ¢ dz prie3 senovinj trumpaji balsi*a, pvz, n. pl. medey II 109,, ‘medZiai’, 3odey II 29,, ‘ZodZiai’, i. pl. ErBkieteys II 84, “erdkétiais’, peteys I 974, ‘petiais’, zodeys I 18, ‘ZodZiais’, a. sg. f. ne turinte IT 109 ‘neturinéia’, Priderante I 3,, ‘priderantiq’, 3. praes. gieyd I 131 , ‘geidzia’, Jaut TI 29, ‘jautia’, kient 1 92, ‘kenéia’, refl. glaudes IL 6, ‘glaudziasi’, 2. pl. praes. kientete TI 2093 ‘ken@iate’, adv. didey II 12,; “didZiai’, kartey I 88, ‘kartiai’, /kay/tey Il 5y3 *skaistiai’. Dar plg. a. sg. m. kiantanti 1 87, ‘kenéianti’, g. pl. refl. meldendiufe I 140, “meldZiantiusi, t. y. meldZiantiyjy’, d. pl. m. meldentiems IL 82.3 ‘meldziantiems’, a. pl. m. iautandius II 10295 ‘jautiantius’, kientandius Il 4,, “kentiandius’, a. pl. f. Gieydendias II 110,; ‘geidziandias’. I$ viso giesmyne yra 51 pavyzdys su iSlaikytu »,zemaitiskuoju garsy désniu“. Pavyzdziy su t, d prieS senovinj *d ir uZpakalinius balsius, turimy vakarinéje dabartinés Zemaitiy tarmés dalyje, giesmyne néra. 2. Vietoj dvibalsiu uo, ie giesmyne daZnai vartojami ,,dinininkiSki* monoftongai a, i, pvz., a) g. sg. gluSnio II 60, ‘gluosnio’, a. sg. kudeli I 66,, ‘kuodelj’, a. pl. obulus 1 65, ‘obuolius’, 3. praet. pule I 53,, ‘puolé’, i. pl. /zlutomis 1 78,, “Sluotomis’, 2. sg. praet. tuftey Il 76) ‘Sluostei’; b) g. sg. Diwa II 126, ‘dievo’, inf. gidot 1 42,, ‘giedoti’, ifskoti 1 131, ‘ieSkoti’, g. sg. Iwos I 15,, ‘Ievos’, 1. sg. lipfnoy I 129,, ‘liepsnoje’, a. pl. f. isglitas Il 27, ‘i8lietas’, g. pl. pitul 148,5 ‘piety’, prif II 26,, ‘prie’’, 1. sg. filwarte IL 9,5 ‘sielvarte’, a. sg. niga II 23, ‘sniega’, ady. Sigdina1 71, ‘Siandien’, praep. tis I 25, ‘ties’, adv. Tifey II 90, ‘tiesiai’, 1. sg. winibiey 1 12949 ‘vienybéje’ ; c) i. sg. m. tu I 103, ‘tuo’, n. pl. m. Ti Il 44, ‘tie’, g. sg. BaTis II 104), “Salies’, 3. fut. lu fus 1 30,» ‘iSliuosuos, i$vaduos’, 1. sg. refl. iaucius IL 559 ‘jaudiuosi’, 1. sg. fut. Ra/iut I 65,3 ‘rasiu tave’ (~ rasiuo t[iJ). 18 viso giesmyne priskaitiuota apie pusketvirto Simto pavyzdziy su a, 7 vietoj uo, ie®. ZodZiai gluosnis, Teva, kuodelis, pietits, sielvartas, Sluota, Sluostyti, ties ir veiksmazZodzio likti esamojo laiko formos raSoma tik ZzemaitiSkai. AukStaitisky Siu ZodZiy bei formy variantu giesmyne néra. Taip pat vyrauja ZemaitiSki Zodziy ieskoti, liepsna, veiksmazodzio ® Tyrinéjimo objektu buvo paimtas J. LebedzZio iSleistas 1958 m. fotografuotinis leidimas. Jo triikstami puslapiai papildyti fotokopija i$ Osolinskiy bibliotekos Vroclave (Lenkijoje) pilno egzemplioriaus mikrofilmo, turimo Lietuvos TSR Moksly akademijos bibliotekoje. ® Tikslaus skaitiaus nurodyti nejmanoma, nes kai kurios formos gali biti dvejopai aiskinamos, Pvz., inf. refl. pabaigoje -tis (pvz., girdetis 1 139: ‘girdétis’) galétume jzidréti ne tik Zemaitiska -tis (=auk8t. -ties), bet ir aukStaitiska varianta -tis. 138 pulti esamojo laiko formy, ivardZiy i. sg. m., sangraziniy veiksmaZodZiy |. sg., sangraziniy pusdalyviy n. pl. m. ir kai kuriu kity galiniy atitikmenys. 3. Balsiai 0, é neretai diftongizuojami, pvz., a) g. sg. m. Tuo I 72,9 ‘to’, g. sg. f. tuos 1 77g ‘tos’, n. pl. f. tuos 1 44,9 ‘tos’, 1. pl. fupuofe I 105,, ‘lipose’, 3. praes. §ilduot 1 59g, ‘Sildo tave’ (~ Sildot [i]); b) 3. praes. Biega 11929 “béga’, inf. dieti 11 31, ‘déti’, 3. praet. ieme IT 14,, ‘emé’, 1. sg. fut. girdiefiu Il 48.) ‘girdésiu’, 3 praet. kwiepawa I 62,, ‘kvépavo’, 1. sg. miele II 58, ‘méSle’, 3. praes. nier If 82,, ‘néra’, g. sg. pawiefio II 6445 ‘pavésio’, g. sg. Tiewa I 74a, ‘tevo’, a. pl. vgmusieius II 26, “uymudséjus’, n. sg. m. wietringas II 40, ‘vétringas’, n. pl. gwieris Il 66,2 “Zvérys’ ; c) n. sg. Duktie I 104,, ‘dukté’, g. sg. garbies IL 53,3 ‘garbés’, 1. sg. giamiey II 10,» ‘Zeméje’, d. pl. Zmoniems I 98, ‘Zmonéms’, 1. pl. ziamiefa 1 99, ‘zemése’, 3. refl. Tauties 1 8745 ‘jautési’, 2. pl. refl. wadinaties IL 959 ‘vadinatés’. Daug daZniau diftongizuojamas balsis é. Vien tik pozicijoje ne po k, g, 5, Z (po Siu priebalsiy raidé i gali biti minkStinamasis Zenklas) rasti 159 pavyzdZiai. Balsio o diftongizacija daug retesné, i§ viso terasta tik 12 pavyzdziu, visi jie su o> uo fleksijoje resp. vienskiemenése ivardziy formose. 4. Su q, ¢, 4, i elgiamasi, apskritai, ZemaitiSkai: Zodziu Saknyse ir oksitoninése galiinése iSlaikomas nosinis elementas, baritoninése galinése jo paprastai néra. Senoviniai nosiniai balsiai ¢, ¢ Saknyse ir oksitoninése galiinése Zymimi raidémis q, ¢ arba a, esu,,skersine Sakele“ (dél techniniy kliitiy Sio straipsnio pavyzdZiuose pakeitiame q, e), taip pat raidZiy junginiais an, en (retai)*, pvz.,a) adv. dra fey Il 585 ‘drasiai’, a. sg. iBgq/ti IL 244 ‘iSgasti’, inf. graginti IL 9925 “grazinti’, 1. sg. fut. ne ikanfiu | 6445 ‘neikasiu’, i. pl. kafnays 11 19, ‘kasniais’, a. pl. /pa/tus II 93,, ‘spastus’, 3. pract. tafi I 91, ‘tasé’; b) 3. praes. ne dres I 76b; ‘nedrjsta’ (~nedresa), Grej il Go; ‘grezia’, inf. Kie/t 1 15599 ‘kesti’; c) a. sg. ang I 45ys ‘ang, ji’, kure 1 9312 “kuriq’, g. sg. manes I 674, tawes 1 175 ‘taves’, fawes I 17, ‘saves’, n. sg. m. nefiqs I 121,9° nesas’, n. pl. m. ferga I 114, ‘serga.’ Vietomis, ypaé tekste gotikiniu Sriftu, “skersiné Sakelé“ atspausta neaiskiai, gerokai ar ir bemaz visai nutrupéjusi. Ai’kia i8imti sudaro vienaskaitos aliatyvo formos manesp, tavesp, savesp, sistemingai raSomos be nosinumo Zenklo, t. y. mane/fp, tawefp, fawefp (kodél?), nors atitinkami kilmininkai manes, taves, saves paprastai turi nosinumo Zenkla (bent 104 pavyzdZiai i 110)" Baritoninése galiinése vietoj senoviniy g, ¢ paprastai raSomos raidés a, e be jokio nosinumo Zenklo. I8 giesmyne esamy apie 1200 vardazZodinés vienaskaitos galininko galiinés -q pavyzdziy rasta vos keliolika, kurie galéty buti jtarti turj ,,skersine Sakele“, betgi ir tie pavyzdzZiai néra visai aiSkiis, nes arba toji Sakelé neryski (bene rySkiausia Zodyje wargg I 135,7), arba tai galéty biti ir daugiskaitos kilmininkai (pvz., Tey/inga 1 93; ‘teisingu?’, Piktq I 99,, ‘pikty?’) su oksitonine galiine -y, giesmyne neretai Zymima -q (tiksliau a su ,,skersine Sakele“). Kiek dazZniau pasitaiko nosine raide pazyméta @ kamieno acc. sg. galiiné -¢: 53 atvejai (ne visi jie vienodai aiskets) i8 turimy bemaz 300 pavyzdziy. Tatiau ir tia, kaip matome, aiSkiai vyrauja -e ‘-e’ (maZdaug 82% visy pavyzdziy). Tas pat pasakytina ir apie ¢ bitojo lai0 Déla, ¢ir an, en grafemy painiojimo plg. ra’yma Siediena1 71, arba Siedina 171, ‘Siandien’ (22 pavyzdziai), Nefag IL 49, ‘nes’ (~nesang), ten L 11713 ‘ten’ (po keliolika pavyzdZiy), 3. praet. Kienteia IL 75,2 ‘kentéjo’. M Visai aiskia raide e (be jokiy nosinumo Zenklo pédsaky) turi tik trys kilmininko pavyzdziai (1.127,o, LL 431s, 119,9), kity trijy perbraukimas gali biti nutrupéjes. Vis délto tie trys pavyzdziai su e, jeigu tik néra korektiros klaidos, galéty rodyti vertéjo Snektoje jau anuomet buvus gretiminj baritoninj varianta mdnes, tdves, saves, visuotinai jsigaléjusj dabartinéje Zemaitiy tarméje. 139 ko dalyviy galiinése: i§ rasty 145 n. sg. galiinés -es pavyzdziy 134 parasyti su aiSkia -es arba -ias (be nosinumo Zenklo ar jo liekany), visi 25 rasti n. pl. galiinés -¢ pavyzdziai paraSyti su -e resp. -ia (,,skersinés Sakelés“ nutrupéjimo nepastebéta)!*, Esamojo laiko dalyviy su galiinémis -qs, pl. -q baritoniniy formy visai nepastebéta. Taigi, vertéjo gimtojoje Snektoje, kaip ir Siy dieny Zemaitiy, baritoninése galinése jau biita trumpy denazalizuoty balsiu a, el. Nosiniai balsiai y, i giesmyne Zymimi raidémis u, i (raidziy y, j ar u, i su ,,skersine Sakele“ spaustuvé neturéjo), kartais raidZiy junginiu su n, vietoj y dar rasoma q (tiksliau a su ,,skersine Sakele“). Su senoviniu y Zodziy Saknyse rastos tik 8 veiksmaZodzio siysti formos, i8 kuriy 7 vietoj y turi raidziy junginj wn, pvz., 2. sg. imp. Siunfk II 10,, ‘siusk’, n. sg. m. Siunfdamas 1 122, ‘siysdamas’. Viena forma para’yta su @ (n. sg. m. Siii/tas I 3, ‘siystas’ ),betgi tai tolygu un, nes giesmyne daZnai vietoj n ir m dedamas j cirkumfleksa panaSus Zenklas (neretai jis neaiSkiai atspaustas ir primena brok¥nj) ant pries esamos balsés, pvz., ant dadgdus I 132,, ‘ant dangaus’, potd1 146,‘po tam, t.y. paskui’, n. sg. f. /gwéta 1 130.5 “Sventa’, 3. praes. tré I 144, ‘tremia’ (~ trem), i. sg. sunii I 132, ‘sinumi’ (~siinum), inf. palikfmit 1 137, ‘palinksminti’. Oksitoninése galiinése raSoma wu arba q (t. y. a su ,,skersine Sakele“). Pastarasis paraSymas pastebétas net 89 atvejais, pvz., g. pl. iq I 126, ‘jy’, kalbq 1 96, ‘kalbu’, filpna I 92; ‘silpny’, piktqiu II 5,, ‘piktuju’, Ta weykalq Il 57, ‘tu veikaly’, werk fminga funq 1 29,, ‘verksmingy siny’, tarp jmoniq neteyfingqg 11 10,7 ‘tarp zmoniy neteisingy’, 3. cond. ne prdajutq Il 9,, ‘neprazity’, Kad trintq piktibes 18, ‘kad trinty piktybes’. Matyt, spaustuvéje neturint y raidés, vietoj jos imta vartoti panasia a su ,,skersine Sakele“. Baritoninése galiinése raSoma u. Su q (tiksliau a su ,,skersine Sakele“) pastebéti tik 6 pavyzdZiai, kurie laikytini vertéjo apsirikimu ar spaudos klaida. Skirtumas tarp baritony ir oksitony ypa¢ graziai matyti iS tokiy para’ymy, kaip Del tq godgiu II 25,9 ‘dél ty ZodZiy’. Baritony galiinése balsio u bita trumpo™. Senovinis nosinis balsis j, tiek kirgiuotas, tiek ir nekiréiuotas, Zymimas raide i (raidés j ar jos pakaitalo néra), pvz.:a)3. praet. drifa I 76a,4 ‘driso’, Pajift I 43a6 ‘pazista‘ (su Sakniniu i ‘i’ yra 17 pavyzdZiy)*, b) n. sg. m. galis I 146,, ‘galis’, JStowis 1 156, ‘stovjs’ (i viso dalyviy galiinés -is ‘-is’ 10 pvz.; n. pl. m. pavyzdziy ** Pastarieji duomenys paremia Sio straipsnio autoriaus prielaida, kad dabartiné Zemaitiy nom. pl. galiiné -¢ (pietryciuose tariam -en) yra antriné, jsivesta i8 sangraziniu veiksmaZodziu, Zr. Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, p. 77—78. *%* Jy trumpuma rodo eiliavimas: giesmiy eilu¢iy galuose galiinés -a “.q’, -e “-¢, -es “-es” sudaro rima su kity linksniy ar asmeny galiinémis, turin¢iomis trumpuosius balsius a, e, pvz., a. sg. f. pamatité 1 23, ‘pamatyta’ rimuojama su n. sg. f. pripildyta ‘pripildyta’, a. sg. f. wifa IL 103;5 ‘visa’ — su 1. sg. akifa ‘akyse’, a. sg. motind IL 58: ‘motina’ — su 3. praes. gina, a.sg. apsakima ‘apsakyma’ — su |. pl. fut. jinofima ‘zinosime’, per buklifte 1115, ‘per bukliste’ — su voc. sg. Chrifte ‘“Kristau’, n. sg. m. atmines 1 56, ‘atmines’ — sua. pl. gimines, n. sg. m. aptureias UL 3515 ‘apturéjes, t. y. gaves” — sun. sg. abgineias ‘apgynéjas’. * Plg. rimavima a. sg. Sunu II 103, ‘siiny’ su i. sg. kunu, g. pl. numirufiu TL 645, ‘numirusiy’ su 1. sg. fut. bufiu ‘bisiu’. + Vertéjo Snektoje j turéta (gal bit, fakultatyviSkai) ir biisimojo laiko formose, pvz., 3. as. JSugragis I 52:5 ‘sugrazins’, 2. sg. pajifi IL 431; ‘pazinsi’, 2. pl. pagifit IL 161, ‘pazinsite’. Pig. rimavima |. pl. iépagifime IL 37,5 ‘i8pazinsime’ su sdkifime ‘sakysime’. Giesmyne ra%oma dar n. pl. m. refl. Kupiddémis 11 263 ‘riipindamiesi’ (~Zem. ripjdamis), 3. cond. garbitu IL 96, ‘garbinty” (~garbjty). Tatiau pastarasis pavyzdys klaidy atitaisymuose i8taisytas j garbitu, t. y. garbinty 140 nerasta), c) a. sg. dali 1 104y, ‘dalj’, gimufi 1 22), ‘gimusj’ (a.sg. -i ‘7’ daug pavyzdziy). I8 rimavimo matyti, kad dalyviy oksitoninése galiinése biita ilgo balsio, o baritoninése — trumpo, pvz., n. sg. m. galis II 103, ‘galis’ rimuojama su g. sg. délis “dalies’ (~Zem. dalis), bet turis II 70,, ‘turis’ — su n. sg. m. kuris arba II 58,9 su a. pl. duris*®. Ar ilgasis balsis tartas su nosiniu atspalviu, i8 ra8ybos neaisku. Taéiau tokj tarima suponuoti vertia dabartiné piety Zemaitiy tarmé, i§ kurios ploto kiles vertéjas. Atskirai reikia aptarti prielinksnj bei prieSdélj j. Vietoj dabartinio prielinksnio i giesmyne vartojamas ing (59 pavyzdZiai). Kitokiy varianty néra. Prie&délis jprieS nesprogstamuosius priebalsius raSomas i-, pvz., inf. iley/ti 1 1065 ‘jleisti’, 1. sg. cond. imanidiau U1 249, ‘imanyéiau’, 3. praet. inika I 75, ‘iniko’, a. sg. f. iruftintas II 5, ‘irdstintas’, 3. praet i/aki I 76a,s ‘isaké’, 1. sg. praet. Iweykiau U1 5, ‘iveikiau’, 2. sg. imp. Ijwelk IL 5; ‘izvelk’ (iS viso 51 pyz.). Taip pat iraSoma pries k, g, pvz., 3. praet. ne ikalbina 1 78, ‘nejkalbino’, n. sg. m. ikankintas 1 100,, ‘jkankintas’, ikérsintas IL 78,5 ‘ikarSintas’, 1. sg. fut. ne ikan/fiu I 64,5 ‘neikasiu’, 3. praet. igawa 1141j,s ‘igavo’, inf. igiti I 60, ‘igyti’, n. sg. m. Igundes I 25,2 “igundes’ (visi 50 pvz.). Prie¥ t, draSoma in-, pvz., 2. sg. imp. inteyk I 124), ‘iteik’, 3. praet ne intikieia 1 1184 ‘neitikéjo’, intikd Il 70,; ‘itiko’, indeia 1 85,, ‘idéjo’, n. sg. f. indeta II 119, “idéta’., Isimtj sudaro tik trys pavyzdzZiai (i8 42-jy), bitent, n. sg. f. itikufi 11 1044 ‘itikusi” a. sg. m. itikufil 105, ‘itikusj’, a. pl. m. itikindius 13 ys ‘itikin¢ius’ (kiti 2 veiksmaodio jtikti pavyzdZiai turi in-). PrieS lapinius priebalsius téra vienintelis pavyzdys: n. sg. f. impinta I 110, “ipinta’. Kadangi dabar Zemaitiai veiksmazodZiy prieSdélio inneturi, prieS visus priebalsius yra jsivede varianta be n, tai giesmyne uZfiksuota padétis galéty biti laikoma senesne, rodanéia tam tikra varianto jisivedimo j pozicija prieS’. sprogstamuosius priebalsius faze. Gal bit, vertéjo Snektoje prieS sprogstamuosius, ypaé t, d, fakultatyviSkai dar buvo vartojami abu variantai. Galima bity jzitréti ir kity tarmiu bei ra8ty jitaka, plg. prielinksnj ing ‘i’ (ji vartojo M. Mazvydas, J. Bretkinas, M. Daukéa, M. Petkevigius, K. Sirvydas) Salia prieSdélio (- prie’ priebalsius k, g. 5. Giesmyne daZnai ZemaitiSkai trumpinamos galiinés, pvz.. n. sg. m. wakars 1 50,, ‘vakaras’, 3. praes. kient I 92, ‘ken&ia’, wadin 1 129, ‘vadina’ (neeiliuotame tekste!), Gul I 46, ‘guli’, atio I 103,, ‘atjoja’, wiefpatau I 130s¢ ‘vieSpatauja’ ir daug kity. 6. Vartojamos Zemaitiskos i resp. (i)ja kamieny daiktavardziy vienaskaitos vietininko formos, pvz., a) daley II 129, ‘dalyje’, Bdliey II 110., ‘Salyje’, Sirdiey IL 28, ‘Sirdyje’, vgniey I 133,3 ‘ugnyje’, b) dargialey II 78,5 “darzelyje’, kieley IL 34, “kelyje’, mediey 1 644 ‘medyje’, lowiey I 38; ‘lovyje’, truputiey 1 1525, “truputyje’, Zodiey 1 145, ‘Zodyje’ (8 viso apie 40 pavyzdziy). Pazymétina, kad giesmyne sistemingai iSlaikomas galiinés jotas, kurio Siy dieny Zemaitiy tarméje jau nebéra. 7. Sutinkami Zemaitiski daugiskaitos vietininkai: a) jodjiqfe I] 16, “ZodZiuose’ (t. y. Zodziyse ar Zodziiise; vienintelis pavyzdys), b) Sirdiefa I 144, ‘Sirdyse’, vgnie fa II 115, ‘ugnyse’ (su -iefa 4 pavyzdiiai). Be vietininko, é kamieno galines dar kartais turi i kamieno paradigmoje vienaskaitos iliatyvas ir daugiskaitos jnagininkas: 16 Trumpo balsio biita, Zinoma, ira. sg. galiinéje, plg. rimavima a. sg. m. dideli 1 9117 ‘didelj’ su voc. sg. funeli ‘siineli!’, a. sg. iSminti IL 102, ‘iSmintj’ su inf. atminti, a. sg. futwertoi 1 99; ‘sutveréja’ (~ sutvertoji) su 2. sg. praes. nesioi ‘neSioji’. 141 a) Sirden 1 817, 1244s, IL 799 ‘Sirdin, i Sirdj’, b) Sirdiemis I 35,;, Sirdemis I 55 ‘Sirdimis’ (pateikti visi pastebéti pavyzdiiai). 8. AukS¢iausiojo laipsnio bidvardZiy vienaskaitos vardininkas turi galiine -is, pvz., didziaufis 1 89,, “didziausias’, galingiau/is | 73,, ‘galingiausias’, BwendiauSis I 8059 “Svenéiausias’ (daug pavyzdziy). 9. Ivardinio kamieno ana- (f. and-) formos turi tretiojo asmens jvardzZio reik’- me, pvz., fi dnu waykScioti 11 46, ‘su juo vaikStioti’, anam dekawokiam 1 36. ‘jam dékokime’, Avk fas ano karalifte 1 35, ‘auksas (yra) jo karalysté’. 10. Vartojama Zemaiti8ka gimininiy ivardziy ir bidvardziy bei veikiamyjy dalyviy vyri8kosios giminés dat. pl. galiné -ims ‘-iems’, pvz.: a) Anims II 29.9 ‘aniems, jiems’ (~anims), ims 1 79, arba iims 1 143,, iims 1 126, ‘jiems’, Kurims Il 44, ‘kuriems’, tims I 113, ‘tiems’, wifims I 8,5 ‘visiems’, b) Aklims 11 90, ‘akliems’, Giwenantims I 15, “gyvenantiems’ (i8 viso 13 pvz.). 11. Zemaitiskos gimininiy ivardZiy vyri8kosios giminés ace. pl. (ants ‘anuos, juos’ tipo) formos, pvz.: anus 138, ius 1 68, ‘juos’, kurius I 148, ‘kuriuos’, tus I 14,, ‘tuos’ (i§ viso 36 pvz.). AukStaiti8ky atitikmeny (anuos, juos ...) visai néra. 12. Zemaitiska skaitvardzio abu gen. pl. forma abiiu I 143), ‘abiejy’ (~abijy). Auk&taitiSko atitikmens abiejy néra. 13. Zemaitiska 2. du. imper. forma eykiau II 117,, ‘eikiva’, Daugiau veiksmazodziy dviskaitos formy nepastebéta. 14. Vietomis vartojami ZemaitiSki atematiniy veiksmazodziy _perdirbiniai: 3. praes. tefl. atliktafe 1 153, ‘at(sijlicka’ (~atliektase), a. pl. m. Ateytanéius TE 979, ‘ateinantius’. 15. VeiksmazZodziy esamojo laiko ikamienés formos neretai keitiamos (akamienémis, pvz.: 1. sg. Nenoru II 14.4 ‘nenoriu’, turu IL 46,5 ‘turiu’, 1. pl. minem "198, ‘minime’ (~ miniam), regiem 1120, ‘regime’, turem I 15291 ‘turime’, 3.praes. refl. Gaylefe II 107,; ‘gailisi’, regiefe I 34, ‘regisi, matyti’, tikiafe 1 143, ‘tikisi’, g. pl. refl. meldendiufe I 140, ‘meldzianéiusi, t. y. meldZiandgiyjy’, d. pl. m. regientemus II 6,) ‘regintiems’. 16. Zemaitiska 2. sg. refl. galiiné -is(e) ‘-iesi’, pvz., 2. sg. praes. randife \ 93, ‘randiesi’ (~randyse), wadinis I 124, ‘vadiniesi’, wilife I 93, ‘viliesi’, 2. sg. fut. Nebiiofis II 46.2 ‘nesibijo’ (~ nebijosys), ftofis 1 14, ‘stosies, tapsi’ (i8 viso 7 pvz.; aukStaitiSko Sios galiinés varianto nerasta). 17. Neretai vartojamos Zemaitiskos veiksmazodziy 1. pl. formos su -ma, ref, ~mos, pvz., 1. pl. praes. gierbiemot I 58,, ‘gerbiame tave’ (~gerbiamo t{i)), Wadinamot™ II 86; ‘vadiname tave’, 1. pl. fut. jinofima I 54,3 “Zinosime’, 1. pl. imper. garbinkima 1 57,; ‘garbinkime’, 1. pl. permis. ref1. terandamos 1 3349 ‘tegu randamés’, Te ftoiamos TI 108,5 ‘tegu biname, tampame’. 18. Liepiamosios nuosakos formos daZnai turi formanta -kia- (-ke-), pvz.: 2. sg. Eykieg 1 29,, ‘eik gi’, refl. artinkias 1 6,; ‘artinkis’, dzidukiafe 1 27, ‘dziaukis’, 1. pl. garbinkiem I 38, ‘garbinkime’, refl. dziaukiamofe 1 45, ‘d%iaukimés’, 2. pl. atminkiet 1 122,, ‘atminkite’, NeBkiat II 115, ‘nekite’ (i8 viso apie 200 pavyzdiiy). 19. PrieSdélis atidaznai neturi i prie¥ Saknj su d-, Ppvz., 3. praet. atdawe I 68, ‘atidavé’, 3. praes. adara I 112, ‘atidaro’, n. pl. f. adaritas I 155, ‘atidarytos’. 7 J. Lebedys Sia forma be reikalo laiké korektiros klaida ir taisé Wadinamet (S. M. SlavoGinskis, Giesmés ... Vilnius, 1958, p. 418). Tas pat pasakytina dél gierbiemot 1 5815 “gerbiame tave’ (Zr. ten pat, 362). 142 20. Vartojami Zemaitiy tarmei bidingi ZodZiai, pyz., befgti ‘baigti’ (3. praes. beng 1 152.9, refl. bengiafe II 57,9, i. pl. f. ne pabenktomis 1 35,, ‘nepabaigtomis’ ir kt.), pabanga ‘pabaiga’ (all. sg. pdbdngosp Il 37,;), pabengimas ‘pabaigimas’ (g. sg. pabengima II 70,9), klébfs “glébys’ (a. sg. klebeli 1 62, ‘glébeli’), numas ‘namas’ (n. pl. numay II 98,9, a. pl. numus I 744s ir kt. ), pilé ‘pilis, tvirtové, rimai” (a. pl. piles IL 21q9 ir kt.)*. 21. ZemaitiSkai vartojami prielinksniai prie (tam tikrais atvejais ‘pas’ reikSme), pas (su kilmininku), ant (tam tikra reik’me su inagininku), pvz., a) Gaway matone pri futwertoia I 14, ‘... pas sutveréjq’, Vptark mus ... Pri Jezaus MU 1092-22 ‘witark mus ... pas Jézy’ (da%na vartosena); b) Pas Bernela 1 631, ‘pas bernelj’, pas Sunaus 11 80, ‘pas siny’, pas tdwes Il 4693 ‘pas tave’ (rodos, visi pavyzdziai tik su kilmininku); ¢) Ant krigiumi 1 145, ‘ant kryZiaus’ (vienintelis pavyzdys). Visos Sios Zemaitybés jtikinamai rodo, kad giesmyno vertéjas buvo Zemaitis. Dvibalsiy uo, ie ,,dinininkiski* atitikmenys vertia jo gimtosios Snektos ieSkoti piety Zemaitiy plote. Schemoje to ploto dabartines ribas rodo 1 linija. Per tris Simtus mety @ ‘uo’, i ‘ie’ izofona, zinoma, galéjo kiek pakisti, nors akivaizdZiy duomeny apie tai ir neturime™. I piety Zemaitiy plota mus orientuoja ir daugelis kity giesmyno kalbos ypatybiu, kurios Zemiau bus nagrinéjamos. Siuo tarpu i8 fonetiniy ypatybiu nurodytina pietu Zemaitiams bidinga sporadiska ,antriné nazalizacija“™, pvz., n. pl. igs I 2648, IL 96, ‘jis’ (~jus), 1afgi I 214 ‘js gi’, i. sg. m. tq 11 12,5, 1692, 27s, 86,9, 1042, 10929 ‘tuo’ (~ ty i p. Zem. tid ‘tuo’), iq Il 84, ‘juo’, igg 1 116, ‘juo gi’, adv. nq I 32,9 ‘nii(nai), dabar’ arba nag I 719, Nagi 1 143, ‘ni gi’ (taip paraSyta net 25 kartus), conj. Nes I 119,, ‘nes’ (47 pvz.) arba nefag I 634, Nesag I 13229 ‘t. p.’ (9 pvz.). IS morfologiniy ypatybiy reikia nurodyti piety Zemaitiams bidingas liepiamosios nuosakos 2. pl. formas su -kiat (-ket), pvz., atminkiet 1 122,5 ‘atminkite’ (giesmyne ju 55 pvz.), ir tariamosios nuosakos 1. sg. formas su -Ciau, pvz., tikiediau I 145,35 ‘tikétiau’ (kitokiy pavyzdZiy néra). Siaurés Zemaitiai Siu formy nevartoja: jie turi 2. pl. imper. pabaiga -kit (Salia 1. pl. -kiam) ir 1. sg. cond. -cio arba -diu (pastaraji varianta vartoja ir Siauriné piety Zemaitiy ploto dalis). Dabartine piety Zemaitiy tarme patogiausia suskaldyti i dvi patarmes pagal an, am, en, em traktavima. Siaurés vakaru patarméje, kuria A. Girdenis pavadino varniskiais, kaip ir Siaurés Zemaitiy plote, an tipo junginiy pirmasis démuo susiaurintas (tariama gn, arba un), o pietrytinéje patarméje, pavadintoje raseiniskiy vardu, iSlaikytas sveikas. Schemoje dabartinge abiejy patarmiy riba rodo 2 linija. Slavotins18 Nemaza Siy dieny poZiiiriu giesmyno Zemaitybiy anuomet, matyt, buvo ir aukStaitiy tarméje vartojami Zodziai, pvz., atpén(t) ‘vél’ (atpen t 78,) randame M. Petkevitiaus katekizme, Knygoje Nobainystés, J. Bretkiino biblijoje, dingoti ‘manyti, matytis, rodytis, tartis’ (1. sg. praet. dingoiau 11 39;) — jvairiy laikotarpiy Ryty Prisijos lietuviy aukStaitiy raStuose, ir pan. ® J. Kazlausko hipotezé, kad ,,diinininky tarmés dalyje, kuri betarpi8kai siekési su dounininkais, ankstiau galéjo irgi egzistuoti gi, gu, kurie dél gretimy tarmiy, neturintiy ¢, 9, itakos galéjo bitipaversti ij, uu >i, @ kartu su ¢, 9 transformacija j i, u“ (Baltistica, V(1) 33), jeigu ji ir pasirodyty teisinga (plg. A. Girdenio straipsni, ten pat, VI (2), 143— 145) padéties i esmés nekeisty, nes, viena, mums neZinomas spéjamojo gu, gi pakitimo j uy, ij > @, flaikas, be to, J. Kazlauskas ja taiko Siaurinei ploto daliai, tuo tarpu giesmyno vertéjo gimtoji Snekta, kaip matysime, ieSkotina ploto pietuose. % Apie ja Zr. V. Vitkauskas. Kelios pastabos dél formu §@, sesit, — ,,Baltistica“, IT (2), Vilnius, 1966, p. 203-206; Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 196—197. 143 a may ay, Shekel, yo Nee Lh arty, het KLYKOLIAL 44 ZAGARE . OYLAKIAI x? SKUODAS yMOS| ° = iC oMOSEDIS EDA asin | A SALANTAL oat TELSIAL 7 \oKURSENAI KRETINGA \ RET ee RUOKE/ 2\/SiauuAl Minija. 7 . aie SAUKENA!! KLAIPEDA = “VARNIAL ., 2 o | eae UZVENTIS | alen ORIETA e Z f ENORIEIAYAS BORA KUV Age Otani _ ee PRIEKULE ~" KVEDARNA’ © eee NEMAKSOIAI SILUVA eves SLALE PAGRAMANTIS y SILUTE \ ay a * Ee] 4 [eae s s JURBARKAS VELIUONA ? SN Tm N 4 SAKIAI S. M. Slavoéinskio giesmyno (1646 m.) vertéjo Snektos lokalizavimo schema 1 — piety Zemaitiai (,,dinininky* izofona), 2 — varniSkiu-raseiniskiu riba (an, am, en, em siaurinimo izofona), 3 — dat. sg. galiiniy -@ (~-uo) || -ui izoglosa, 4 — dabartinis ,,zemaitiskojo garsy désnio“ nepaisymo jlinkis, 5 — zodzio pradZios esistemingai vertiamas a-, 6 — zd>z, 7 — apytikris plotas, kuriame lokalizuotina S. M. Slavoéinskio giesmyno vertéjo Snekta (pietry¢iu ir Siaurés ryty kryptimis jis galéty biti kiek pratestas) kio giesmyne an tipo junginiai sveiki 4. Vadinasi, jie mus orientuoja j raseiniskiy plota. Kad XVII a. viduryje kitur Zemaitiai jau buvo susiaurine, galéty rodyti Raséiniy teismo aktuose pasitaika tokie zemaitiSky vietovardziy para’ymai, kaip Aumanescs aynry *(A. Salys skaito Ait Algjos [: Aléja — upé Viduklés vls.] lank), yume eypio necacs * (=afAt giriy pievos). Pagaliau ir kitos giesmyno kalbos ypatybés neabejotinai veda j raseini8kiy patarme. Antai, giesmyne, *1 T§ gerokai daugiau kaip tikstantio pavyzdziy keturi su susiaurintu pirmuoju démeniu laikytini giesmyno kalbos rytietybémis. Jie nagrinéjami skyriuje apie aukStaitiSkuosius giesmyno kalbos elementus. * Zr. UW. A. Cuporuc, Teorpaduueckuti caoBaph Apesueli PKemolitcKolt seman XVI ctoneta, Busbua, 1888, p. 5. *3 Ten pat, p. 12. 144 kaip ir raseinikiy plote, iSlaikomi sveiki trumpieji balsiai u, i , kuriuos daugelis varniSkiy vertia, o dalis (Kur8énai, Saukénai), kaip pagristai mané J. Kazlauskas®, ankstiau yra verte ij 9, ¢. Ilgasis balsis é atviroje nekirtiuotoje galiinéje giesmyne daZnai pakeitiamas i, pvz., n. sg. rikpti Il 98, ‘ryk&té’, Sauli I 84,, ‘saulé’, giami II 61, ‘Zemé’, 3. praet. pamati I 77,3 ‘pamaté’, tail 91, ‘tasé’, vémusi1 51,7 ‘uzmuSe’ (net 112 pavyzdziu). Greitiausia ia priklauso dar per dvideSimt n. sg. f. superl. formy su -iausi (<iausé?), pvz., gragiaufi Il 87, ‘graziausia’, Bwendiaufi I 32,4 “Sventiausia’. Trumpaji* balsi i vietoj é dabar nekiréiuotoje galiinéje turi visi raseiniSkiai ir jy artimesni kaimynai apie Saukénus, KurSénus, Sakiis, Velitiong*’. Kiti Zemaitiai taria -¢*. I§ visy Zemaitiy dabar tik raseiniSkiy plote (apie Pagramanti, Skaudvile, Efzvilka, Raséinius) téra uZfiksuota sangrazZos dalelyté -se ‘-si’, visuotinai vartojama Slavotinskio giesmyne, pvz., 1. sg. biiaufe IL 1922 ‘bijausi’, artinfiufe Il 25,, ‘artinsiuosi’, /tociause II 102; ‘stotiausi’, 2. sg. randife I 93, ‘randiesi’, daweyfe 1 135y, ‘daveisi’, 1. pl. dziaukiamuofe I 45, ‘dziaukimés’, 3. as. atrandafe I 131, ‘atsiranda’, bengiafe I 57, ‘baigiasi’, prikielfife 1 133, ‘prisikels’, wargintufe 1 74a,, ‘vargintysi’, inf. abgintife II 21, ‘apsiginti’, n. sg. m. Nuwilefe Il 26, ‘nusivyles’, n. pl. m. Dgiaugdamife II 49,, ‘dziaugdamiesi’, g. pl. gaylenciufe 1 140, ‘gailinéiysi, t. y. gailingiyjy’ (i8 viso apie 230 pvz.). ZodZio gale sangrazos dalelyté -si visai nevartojama™, ji bina, kaip ir dabar tarmése, tik po prie&délio, pvz., Sufimiles I 56,, ‘susimil(éj)es’, atfirandafe II 48, ‘atsiranda’. IS auk&tiau pateikty pavyzdZiy matyti, kad prieSdéliniy veiksmazZodZiy sangrazos dalelyté vartojama ,,Zemaitiskai“, t. y. ne tik po prieSdélio, bet ir ZodZio gale arba abejaip. Patiy raseiniSkiy plota dabar raizo kelios rySkios izoglosos. I8 jy visu pirma nurodytina skirtinga a kamieno daiktavardziy vienaskaitos naudininko galiné: ploto Siaurés vakary puséje yra -i (=auk8t. -wo), pietryciy puséje -vi. Schemoje riba rodo 3 linija. Ji gana grieZta, be platesnio ruoZo su dubletinémis formomis, o tai rodo izoglosos patvaruma bei pastovuma. Slavotinskio giesmyne sistemingai vartojama galiiné -ui (raSoma -uy). Ja turi ir pasitaikandios ilgesnés bidvardziy bei dalyviy formos, pvz., amzinamuy 1 4055 ‘amZinam’, gimufiamuy 1 40,, ‘gimusiam’. Néra né vieno daiktavardziy ar kity linksniuojamy Zodziy pavyzdzio su -i/ Vadinasi, vertéjo gimtoji Snekta ieSkotina * Inf. gerdeti Ul 55; ‘girdéti’ ir |. sg. mireme IL 106,, ‘mirime’, kaip rodo g. sg. forma gimenes IL 43g, ‘giminés’, paties vertéjo klaidy atitaisyme pataisyta i gimines (II 128.:), be abejo yra korektiiros klaidos. % Zr. J. Kazlauskas, Dél balty *ei ir *6 raidos lietuviy Zemaitiy tarmése, —,,Baltistica“, V, Vilnius, 1969, p. 32—33. ** Kad giesmyno vertéjo Snektoje cia biita trumpo balsio, rodo eiluéiy galai, pvz., n. sg. rogeli I 42,, ‘roZelé’ rimuojama su voc. sg. berneli, 3. praet. apfiauti 1 78, ‘apsiauté? — su inf, gauti, 3. praet. ifaki 1 76a,, ‘isaké’ — su n. -a. du. abi aki, ir pan. * Tradiciné tarmiy klasifikacija, laikydama Sia ypatybe atskiriamuoju vakary aukStaidiy veliuonietiy patarmés bruoZu, suklaidino J. Palionj, skelbusj Slavotinskio giesmyne esant veliuoni8kiy tarmés elementy. ** Dél techniniy prieZasciy Sio straipsnio autoriaus ,,Lietuviy dialektologijos“ (Vilnius, 1966 m.) Zemélapyje Nr. 42, nurodant -i ir -¢ ploty riba, atsirado grubi klaida. I8 tikryjy Plingés, Rietivo, Kyédarnos, Laikuyos, Vafniy ir Ludkés apylinkés, 2inoma, priklauso -¢ plotui. Pavyzd3iai i8 Siy vietoviy knygoje paraiyti teisingai. * Vienintelis pavyzdys 3. praet. fotinofi Il 22s ‘sotinosi’ klaidy atitaisyme pataisytas j fotinofe (IL 128,4). 10, 520 ° 145 4, Septyni pavyzdZiai su prieSdéliu aZu- (Siaipjau vartojama wuz-) : 1. sg. praet. djumirBau IL 55,5 “uzmirSau’, 3. praes. djutur II 18, ‘sulaiko’, 2. pl. imper. ne ajukietinkite 11 50,; ‘nesukietinkite’, n. sg. m. ajuwilkies II 49, ‘apsivilkes’, ne ajumeruotas IL 57,9 ‘nei8matuotas’, g. sg. ajumirsimd II 39,5 ‘uzZmirsimo’, djufileydima 11 6,; ‘nusileidimo’. } ILI asmens jvardzio n, sg. m. pilna forma anas ‘jis’ (I 8,7, 17,g, 291, ir kt.) ir 3. praes. rodjiafe II 48,,, 9, ‘rodosi’ (dél kamieno, ne sangra%os dalelytés) galétu biti laikoma tiek Kédainiy kraSto, tiek ir ryty aukStaitiy elementu, nes Sios formos anuomet buvo vartojamos abiejy tarmiy atstovy raStuose*®. Dar platiau vartotas prielinksnis ing ‘j’ (59 pvz.), turimas tiek Lietuvos DidZiosios KunigaikStystés, tick ir Rytu Prisijos lietuviy raStijoje (pvz., M. Mazvydas, J. Bretkiinas). NeaiSku, kaip reikia traktuoti 1. sg. praet. fregu. forma budawau II 25,4 ‘bidavau’, sutinkama ano meto, rodos, tik Ryty Priisijos raStijoje (daugiausia ,,Volfenbiutelio postiléje“, be to, J. Bretkiino, B. Vilento ir L. ZengStoko knygose), o dabarturima tik lietuviy kalbos ploto pietrytiy pakraStiuose (Zifetela, Laztinai, Dievé niSkés, Driskininkai, Kaptiamiestis, Veisiejai, Léipalingis, Li8kiava). Kaip giesmés buvo yertiamos J. Lebedys irodé, kad Slavoéinskio giesmynas néra ankstiau iSversty i lietuviu kalba giesmiu (apie jas Zinoma nedaug) rinkinys, bet vienu metu paruoSta knyga‘’. Giesmés verstos i§ ano meto lotyniSky ir lenki8ky giesmyny (psalmés ne i8 biblijos, bet Zymaus lenky XVI a. poeto J. Kochanoyskio perdirbiniy), be to, versta labai laisvai, o ne paZodZiui, kaip anuomet buvo jprasta‘®. Todél joms apibidinti daugeliu atvejy geriau tikty (to meto poZiiriu) ne vertimo, bet giesmiy atkirimo terminas. Literatiros istorikai vertéjo darba labai auk8tai vertina, laikydami vertéja dideliu lietuviy eilédaros novatoriumi*. Nesigilinant j vertimo mening puse, Gia reikia atkreipti démesj tik j tas eilédaros ypatybes, kurios padeda suprasti vertimo kalbos reiSkinius. Visy pirma konstatuotina, kad vertéjas labai grieZtai Zitréjo reikiamo skiemeny skaitiaus eilutéje. Dél to kartais neiprastai trumpinami ZodZiai, pvz., n. sg. dus IE 116,s, 118, “diiSia’, waland I 66, ‘valanda’, 3. praet. Giwen IL 22,2 “gyveno’, liep I 1629, 78, ‘liepé’, tar I 175 ‘taré’. Vietomis praleidziami netgi ZodZio vidurio balsiai, pvz., ill. sg. kalnen I 76b, ‘i kaleima’ (plg. a. pl. kalines II 34,9), Voc. sg. Stanstoway I 118, ‘Stanislovai’ (plg. g. sg. Stanistowo I 118,). Pasitaiko ir prieSingy atveju — vadinamy ,,lopomujy* ZodZiy, Siaipjau nereikalingu (originale jy néra), temdantiy frazés prasme, bet atsiradusiy, kaip ir ZodZiy trumpinimy, tik dél vertéjo pastangy iSlaikyti reikiama skiemeny skaitiy eilutéje®, Ty pastangy diduma ‘© Zemaitiy afs ‘jis’ neteko galiinés balsio dar prieS an tipo junginiy susiauréjima, plg. 3. Zem. Gns. ” Zr. J. Lebedys, 1646 mety giesmynas. — S. M. Slavotinskis, Giesmés ... p. 15—18. * Ten pat, p. 31—39. Zr. Lietuviy literatiiros istorija, 1. Redagavo prof. K. Korsakas. Vilnius, 1957, p. 150-151; J. Lebedys, 1646 mety giesmynas, p. 39-45; J. Girdzijauskas, Lietuviy eilédara. Vilnius, 1966, p. 118-124. °° Pavyzdzius nurodo J. Lebedys, Zr. S. M. Slavotinskis, Giesmés ... p. 377 (pastaba dél 13115 eilutés), 152 be kito ko rodo giesmyno gale pridéti klaidy atitaisymai, kuriuose yra netgi tokiy atveju, kai viena gretiminé forma keitiama kita (pvz., inf. fudit keitiama /uditi II 128), ‘teisti’), jeigu tik to reikalauja skiemeny skaitius eilutéje. Vertéjas taip pat daug démesio kreipé j rimus. Jo rimams bidingas pilnas dvieju skiemeny (reciau pusantro skiemens) saskambis. Rimai yra ir ten, kur originalas beveik iStisai nerimuotas arba rimuotas viduramZiskuoju rimu®t. Dél rimuy vertéjas kartais pavartoja net nejprastas, dirbtines linksniy ar asmeny formas, pvz., d. pl. piemeniemus I 68, ‘piemenims’ (rimas su ganantiemus “‘ganantiems’), i. pl. f. bdyfemis II 30, ‘baisiomis’ (rimuoja su fdudiklemis ‘Saudyklémis’), i. pl. pelenomis (!) II 559, ‘pelenais’ (su dfaromis ‘aSaromis’), i. pl. f. gibantiemis II 5.3 “Zibantiomis’ (su gwayzdemis ‘“zvaigzdémis’), 1. pl. praes. dusauijme I 63, ‘disaujame’ (su 3. praet. vagime ‘uzgimé’). [domy Siuo atveju pavyzdj pateikia strofa Szapelu atnefzt noia, Prakartiey iam paktoia (1 6243~14)°*, kur dél rimo ir eilutés skiemenu skaitiaus paisymo neijprastai sutraukta veiksmaZodzio forma nuéjo. Eilédaros reikalui vertéjas graziai panaudojo senesnes formas, ypat daugiskaitos naudininkus su -mus (pvz., zmonemus I 11,9, séwentiemus 1 135, mumus I 10.) ir vienaskaitos naudininkus su -mui (pvz., gieramuy I 81,5, gimufiamuy I 40s), vartojamus Salia atitinkamy jprastiniy trumpy formy dél rimo ir ypat stengiantis sudaryti reikiamo skiemeny skaitiaus eilute. Tuo tikslu taip pat panaudojamos trumpesnés ir ilgesnés vienaskaitos vietininky (plg. rima 3. praet. kaboia ‘kabojo’ su 1. sg. girioia ‘girioje’ I 85,22), i resp. u kamieno vienaskaitos inagininko (pvz., akmenimi Il 47g, Sunumi 1 77, ir WieBpdtim I 15.4, funum I 81,9), dvejopos bisimojo laiko (pvz., 2. pl. regiefite I 11745 ‘regésite’ ir Stofte I 126, ‘stosite’) formos, vykusiai pagal reikala pasirenkami postpoziciniai vietininkai arba juos atstojantios prielinksniy konstrukcijos (pvz., ill. sg. gidmen II 40,, all. sg. Diewop II 45:2 ir ing giame Il 26,4, pri Diewd II 88,), ilgesni arba trumpesniatskiry Zodziy variantai (pvz., welinas II 93.9 ir welnas IL 70, ‘velnias’), ir pan. Giesmyno teksto analizé rodo, kad ZemaitiSkieji elementai yra kile i8 vieno Saltinio — paties vertéjo gimtosios Snektos. Tatiau aukStaiti8kieji elementai—heterogeniSki. Juos sudaro skirtingy aukStaitiy tarmés patarmiy ypatybés, kuriy dalj bus ivedes pats giesmyno vertéjas, kitus, matyt, asmenys, ruos¢ giesmyna spaudai, Si ta gal ir spaustuvininkai. Pats giesmyno vertéjas turéjo biti gerai apsiprates su aukStaitiy tarme. Budamas kiles i paaukStaitio Zemaitiy ploto, jis iS mazens galéjo girdéti Salia Zemaitisku ir kai kurias aukStaiti8kas ZodZiy formas. Ir tai ne vien if kaimyny aukStaitiy lipu. Patioje jo gimtojoje Snektoje anuomet, panasiai kaip ir dabar apie NemakStius, matyt, biita tam tikro skaitiaus aukStaitisky gretimybiy. Dar labiau prie aukStaitisky formy vertéjas turéjo priprasti véliau, ilgesnj laika gyvendamas aukStai¢iy tarmés plote bei bendraudamas su aukStaitiais. 18 eilutés galuose esamy rimy aiSkiai matyti, kad vertéjui buvo gerai pazjstamos ir jprastos Sios aukStaitiy tarmés ypatybés: "1 Pavyzdzius nurodo J. Lebedys, ten pat, p. 41. 5% ‘Sapeliy atnesti nuéjo, édziose jam paklojo’. 153 1, AukStaitiSki dvibalsiai uo, ie vietoj jo gimtosios Snektos @, i, Tai rodo atvejai, kai vertéjas aukStaiti8kus ZodZius rimuoja su tais, kurie i8laiko uo, ie ir Zemaitiy tarméje, pvz., a. sg. wieta I 6, ‘vieta’ su a. sg. /wieta ‘pasaulj’ (net keliolika karty!). Vietomis jis aukStaitiSkus ZodZius panaudoja rimui su tais, kurie raSomi su raide e kirtiuotoje Saknyje, pvz., a. sg. wiena I 65, ‘viena’ rimuoja su g. sg. pena ‘peno’, g. sg. m. kiekwiena I 1093 ‘kiekvieno’ — su izfena ‘i§ seno’, d. sg. wietay II 70, ‘vietai’ — sun. pl. metay ‘metai’. Su ZemaitiSkais atitikmenimis toks rimavimas biity buves nejmanomas. 2. Trumpieji balsiai galinése tais atvejais, kai Zemaitiai jy neislaiko. Antai, n. sg. m. amZinas I 29,, rimuojama su 3. praes. refl. artinas ‘artinasi’, 3. praes. duoda II 65, — su 3. praet. roda ‘rodo’ (kelis kartus), 3. praes. ne gali I 152, — su a. sg. dali ‘dali’. . 3. AukStaitiska nekirciuota galiné -é (-e). Pvz., 3. praet. pawifte I 63, ‘suvysté’ rimuojama su voc. sg. Chrifte ‘Kristau’ (kelis kartus), dawe I 84,5 “davé’ — sua. sg. fawe ‘save’, klause II 18, ‘klausé’? — su 1. sg. praet. refl. sotinause ‘sotinausi’, n. sg. Ziame I 631. ‘zemé’ — su 1. sg. m. tame. 4. AukStaiti8ka nekir¢iuota galiné -os. Pvz., g. sg. motinos I 74as, II 59, rimuojama su 3. praet. refl. warginos ‘varginosi’ ir numajinos ‘nusimazino’. Kitas asmuo Siy aukstaitisky elementy ivesti negaléjo: apspresti patios eilédaros, jie priklauso prie pirmykStés, vertéjo eiliuojant naudotos kalbinés medZiagos, © ne antrinés, papildomos, véliau atsiradusios aukStaitinant teksta. Greitiausiai prie vertéjui jprasty aukStaitybiy reikia priskirti ir ilgesnes vardaZodziu loc. sg. (plg. girioia I 85 5» ‘girioje’ rimavima su 3. praet. kaboia “kabojo’), veiksmazodziy 1. bei 2. pl. (plg. 2. pl. praes. Zinote 1 77. ‘Zinote’ rima su voc. sg. Pitote ‘Pilote’) formas, taip pat liepiamosios nuosakos varianta su -ki- (plg. dazna 2. pl. imper. klikaukime}I 63,; ‘klykaukime’ rima su 1. sg. fueime ‘suéjime’), jeigu tik, zinoma, anuomet Siy formy nebuvo patioje vertéjo gimtojoje Zemaitiy Snektoje. Matyt, vertéjas eiliuodamas pagal reikala pasirinkdavo Zemaiti8kas ar auktaitikas formas. Sakysime, prie g. sg. wina [vina] ‘vyno’ jam, kaip rimas, geriau tiko Zemaitiskoji prieveiksmio forma siendina [Sendina] ‘Siandiena’ (I 71—73), negu aukStaitiy *Sigdiena [¥andiénq]®. Taip pat prie n. sg. m. galis [galis ar galis) ‘galjs’ geriau derinosi Zemaiti8ka kilmininko forma ddlis [dalis] ‘dalies’ (IL 103g), negu aukStaitiSkas atitikmuo *dalies [daliés]. Dar plg. n. sg. m. wi, ifagdlis ‘visagalis’ rima su g. sg. Pdlis II 44,. ‘Salies’, n. sg. Swiefa ‘Sviesa’ — su Zemaitiska 1. sg. forma vgniefa II 115., ‘ugnyse’. Tatiau prie 1. sg. m. tame jau kur kas geriau tiko auk8taitiSka n. sg. forma Ziame [Zeme] ‘Zemé’ (I 63,2), negu vertéjo gimtosios piety Zemaitiy Snektos *Ziami [Zemi], lygiai kaip prie voc. sg. Chrifte ‘Kristau’ geriau derinosi aukStaitiskoji 3. praet. forma pawifte [paviste ar pavisté] ‘suvysté’ (I 639s), negu Zemaiciy *pawifti [pavisti]. Tuo bidu vertéjas, sickdamas geresnio rimy saskambio, neretai sustaté j viena greta Zemaitiska fonetika turintius ZodZius bei jy formas su tipiskomis auk&taiti8komis, pvz., g. sg. giedas II 919¢ 1 ‘gédos’ (Zemaitiy ie <é ir -as ‘-0s’) rimudjama su ** Plg. strofa: Hey wina tokio wina, Ne buwa dar Siedina (I 715~s) ‘Ei, vyno, tokio vyno nebuvo dar Siandiena’. Toje giesméje rimas wina : Sigdina pavartotas net 6 kartus. 154 n. sg. giedas Il 92, “Ziedas’ (auk8taitiy ie ir galiiné -as). Tokiy pavyzdziy yra gana daug ir jie ivairis. Dar plg. Zemaiti8kos 1. pl. formos lupuofe ‘lipose’ rimavima su auk&taitiska danguofe 1 105,, ‘danguose’. Giesmyne neretai ZodZiams su Zemaiti8ka fonetika pridétos aukStaitiSkos galuinés, pvz., 3. praet. ieme II 14,5 ‘emé’, n. sg. m. ifzkodamas I 140,, ‘ieSkodamas’, d. pl. m. ifzkantiemus I 140, ‘ieSkantiems’, 1. pl. lipfnofe 1 133, 156y, I 1175 “liepsnose’. Kartais i8 esmés Zemaitiska forma turi aukStaiti$ky garsy, pvz., 1. pl. imper. refl. déiaukiamo fe 1 45, ‘dziaukimés’ (su o vietoj uo). Pasitaiko ir prieSingy atveju, kai aukStaitiska forma gauna ZemaitiSka fonetinj apvalkala, pvz., 1. pl. praes. refl. wilamiefe II 31,7 ‘viliamés’ (aukStaitiska galiiné -ése iStarta ZemaitiSkai). Auk&taiti$kus elementus jvesti ij giesmyna vertéja skatino, be abejo, noras itikti didesniam lietuviy skaitiui bei pastangos paruoSti kiek galima populiaresnij giesmyng™, NemaZa reikSme turéjo, Zinoma, ir ankstyvesnés aukStaitiskos raStijos Lietuvos DidZiojoje KunigaikStystéje pavyzdys. Tatiau nesant visais atvejais aiSkiy normy bei jas reglamentuojanéios norminés gramatikos, Zinoma, didesnio nuoseklumo, aukStaitinant Zemaiti$ka giesmiy kalba, sunku buvo pasiekti. Daugiausia painiavos vertéjui, gal bit, ir giesmyno kalbos aukStaitintojams ké1é grafemy 0, e ir uo, ie vartojimas. Abi Sios poros giesmyne, ypat Zodziy fleksijoje ir priesagose, neretai maiSomos. Taip atsitiko dél sunkumy suvokti, kur yra aukStaiti8ky balsiy o, éZemaitiska diftongizacija ir kur turimi aukStaitiSki dvibalsiai uo, ie, kuriuos vertéjas, taikydamasis prie aukStaitiu, stengési vartoti. PanaSus painiojimas pastebimas ir Siy dieny kalbinéje praktikoje, kai mazZiau i8silavines, ypaé tarmés atZvilgiu miSrios Seimos, Zemaitis bando raSyti bendrine kalba. Giesmyne grafemos o ir uo labiausiai sumiSusios daugiskaitos vietininko galanése (plg. vyr. g. -wose ir mot. g. -ose > Zem. -uose) ir priesagose -wotas bei -otas (> Zem. — uots). Tai lievia tiek eilutés viduryje esanéius pavyzdzius, tiek ir rimo pozicija, pvz., 1. pl. katbofe ‘kalbose’ rimuojama su weykdlose ‘veikaluose’ (II 97,), malduofe ‘maldose’ — su lipfnofe ‘liepsnose’ (I 1569-11); namuofe “namuose’ — su mieftofe ‘miestuose’ (I 6029-21), wargose ‘varguose’ — su kayliniose ‘kailiniuose’ (I 66.92). Giesmyne loc. pl. m. galiné su grafema o netgi pavartota daZniau (35 pvz.)®, negu su uo (26 pvz.). Taip pat priesagos -wotas, -uotinis, -uoti su grafema o parasytos dazniau (13 pvz.), negu su uo (8 pvz.). Grafemos ie ir e (vietoj é) labiausiai painiojamos pronominalinéje daugiskaitos naudininko galiinéje, plg. rimavima d. pl. m. tey/fingiemus ‘teisingiems’ su kaltemus ‘kaltiems’ (IL 3719-20), iBgietbetemus ‘iSgelbétiems’ su giminemus “giminéms’ (IL 4295-94), faukiantemus ‘laukiantiems’ su Baukiantemus ‘Saukiantiems’ (II 41,6—17)- Galiiné -iem(u)s para8yta su ie 62 kartus, o su e 15 karty. Zodziy Saknyse uo, ie ir 0, e grafemu painiojimas retesnis, tatiau pasitaiko, pvz., raSoma 3. praes. doda II 114, ‘duoda’ (rimas su roda ‘rodo’), n. sg. m. lepdéis 1 154, < </epdams ‘liepdamas’. Suklysti ir tia nebuyo sunku, turint galvoje giesmyne vartojamus Zodzius, kuriuose tiek Zemaitiai, tick ir aukStaitiai taria wo, ie, pvz., afiera, 4 Siekima populiarinti be kita ko rodo ir klaidy atitaisymas, kur I 16, esanti 3. cond. forma Jectu ‘sekty’ pataisyta j /ektu (IL 1285). 58 Loc, pl. wiftiklose I 44y, 59) ‘vystykluose’ tia nejskaityta, nes daiktavardis vystyklai vertéjo Snektoje buvo ne vyriSkosios, bet moteriskosios giminés, plg. i. pl. wiftiklomis 1 5333, UL 8,5 ‘vystyklais’. 155 aliejus, Andriejus, cielybé, Elzbieta, Gabrielis, Juozapas (8 pvz. Salia g. sg. Jugapa I 3,), Kazimieras, kielikas, Maiziesius ‘Mozé’, miera ‘saikingumas, kuklumas’, mieruoti ‘matuoti’, miestas, niekas, niekad(os), niekur, (pa)niekinti, (ne)prietelius, siera, sviestas, Vaitiekus. I$ 282 pastebétu Sios riiSies pavyzdZiy 248 uzZraSyti su uo, ie, 34 su o, e. Badinga, kad dauguma pastaryjy sudaro Zodis niekas ir jo vediniai. VeiksmaZodis (pa)niekinti ir daiktavardis (pa)niekinimas sistemingai raSomi tik su e raide. Taip pat su e raSoma priesaga -iené, o tai galéty rodyti vertéjo pastangas savo gimtosios Zemaitiy tarmés ZodZiams suteikti aukStaitiSkqa fonetika, pagarsiui juos transponuojant™. Giesmyne gana nuosekliai vartojamos 0, e grafemos vietoj Zemaitiy uo, ie (=auk8t. 0, é) ZodZiuose, kurie sudaro rima su turinéiais aukStaitiSkus arba abiem tarmém bendrus dvibalsius wo, ie, pvz., veiksmazZodzZiy stoti (Zem. stuoti) ir duoti formose (II 2,617, 24-25) 1915—16, 369-10 13-14) 569-20 it Kt.), a.sg. m. Zadeta ‘Zadéta’ bei pradeta ‘pradéta’ ir g. sg. fwieta ‘pasaulio’ (I 39b¢_ 9, 13-155 20-22). Tatiau tai gali biti ne tik vertéjo, bet ir giesmyno kalba aukStaitinusio kito asmens darbas. Atskira problema sudaro rytietybiy buvimas giesmyne. Eilédaros analizé rodo, kad bent dalj jy bus ivedes pats giesmiy vertéjas, plg. n. sg. m. paiautis ‘pajautes’ rimavima su n. sg. iautis ‘jautis’ (I 4919-11, 6215-16), a. Sg. pufi ‘puse’ — su a. sg. m. ifzdziuwu/fi ‘iSdziuvusj’ (I 87s_5), a. sg. karalunu ‘karaliina’ — su a. sg. funu ‘stiny’ (I 1185_ 49). J. Lebedys giesmyno rytietybes aiSkina K. Sirvydo Zodyno poveikiu®’. TaGiau giesmyne esama ir tokiy rytietybiy, kuriy néra tame Zodyne®, pvz., (ne)kintéti ‘(ne)kentéti’, aplunkyti ‘aplankyti’, aplunkymas ‘aplankymas’ (metrika nurodyta p. 150), skaralé ‘skuduras’, grata ‘greta’, obalys ‘obuolys’ (p. 151). Be to, i8 Zodyno negali biti paimta rytietiSka linksniy fleksija, pvz., a. sg. kKaralunu I 118, ‘karaliina’, pufi I 87, ‘pus’. Dalyviy paiautis I 49,,, 62), ‘pajautes’ ir palikis Il 21,, ‘palikes’ taip pat néra minétajame Zodyne. Vadinasi, be jo bita dar kito Saltinio, i8 kurio rytietiSkos formos pateko j giesmyna. Tokiu Saltiniu laikytina gyvoji ano meto rytu auk&taitiy tarmé, kurios plote, matyt, vertéjui teko ilgesni laika gyventi. Greitiausia tai buvo anuomet rytietiSkai kalbantys Vilniaus miesto gyventojai, su kuriais vertéjas turéjo bendrauti, pavyzdZiui, studijuodamas Vilniaus Akademijoje. Pazymétina, kad giesmyne esama netgi suzemaitinty rytietybiy, pvz., 2. pl. fut. nekintiefite II 16,, ‘nekentésite’ (su Zemaiti8ka balsio é diftongizacija). K. Sirvydo Zodynu vertéjas i tikryjy daug naudojosi®. Jis jam buvo, J. Lebedzio zodziais tariant, svarbiausia parankiné knyga, vertiant giesmes j lietuviy kalba. Greitiausia i§ Sio Zodyno paimti rytieti8ki Zodziy mastyti, mastymas, mastis ‘mintis, protas’, sqnarys, sqzinia, nendré atitikmenys (jie nurodyti p. 149 — 150), daiktavardis uolasu pridétiniu y-(vertéjas nesuprato K. Sirvydo ra8ybos, pagal kurig raidémis vo Zodzio pradzioje zymimas dvibalsis uo), daugumas Zodziy su rytieti$ku prieSdéliu azu- (p. 152) ir dar daug kitu, neturinéiy visai aiSkiy tarmés poZymiy (naujadarai, svetimybés ir kt.), iS kuriy nurodytini kad ir Sie: didéZuvis ‘banginis’ (II 66,), miestakelis *® Prielinksnis apie taip pat sistemingai raSomas su e (visi 40 pvz.). Tatiau jis gali turéti balsj é arba e, o ne ie, plg. dabartines tarmines formas apé, ape. ” Zr. J. Lebedys, 1646 mety giesmynas. — S. M. Slavotinskis, Giesmés ..., p. 24. ** Autorius dékingas Sio Zodyno tyrinétojui K. Pakalkai, suteikusiam Zemiau dedamus duomenis. ® Apie tai Zr. J. Lebedys, min. veik., p. 26—30. 156 “gatvé’ (II 25q), pelikonas ‘pelikanas (toks paukStis)’ (I 145,5, I 55,9), adv. piktadaringai ’piktadariSkai, begédiSkai’ (II 25,), persiina ‘persona, asmuo’ (I 129%, 13123, II 115, ir kt.), roziy vainikas ‘roZancius’ (II 68,, 69,;), sudara ‘santaika, santarvé’ (II 462, 60,), sumania ‘sumanymas, ketinimas’ (II 24,,), skalinis ‘mokinys’ (II 825), tikybé ‘tikéjimas’ (I 143,9), visotimé ‘liaudis, minia’ (I 10329). Siy ir kai kuriy kitu yodziy ne tik forma, bet ir ra8yba Siryydo Zodyne ir Slavotinskio giesmyne visai sutampa. Be to, jie daugiausia pasitaiko psalmése ir Siaipjau sunkesniuose versti giesmiy tekstuose. Reziumuojant visa tai, kas buvo pasakyta apie pirmykSte, paties vertéjo eiliuojant naudota kalbing mediiaga, turime padaryti isvada, kad Zemaiti8kasis jos pagrindas buvo stipriai paveiktas aukStaitiy tarmés, visu pirma ano meto Keédainiy kra8to, kiek maZiau ryty aukStaitiy patarmiy. Vertéjas turéjo ilga laika bendrauti su Siu patarmiy atstovais, ilgai gyventi jy aplinkoje. Dél to vargu ar jis galéjo biti jaunas Zmogus. Tai lyg ir paremia literatiros istoriky keliamas abejones, ar Saliamonas Mozerka Slavotinskis, kuris 1646 m. dar tik mokési Vilniuje, i$ tikrujy galéjo biti tokio tobulo giesmyno vertéjas. Tatiau prie’ Siq abejone kalba atliktas vertéjo gimtosios Snektos lokalizavimas tose patiose vietose, i8 kur yra kiles S. M. Slavotinskis. Taigi giesmyno vertéjo autorystés klausimas ir toliau lieka dar tyrinétinas™. Zemaitio vertéjo paruosto giesmyno kalba, kad ir turédama daug aukStaitisku elementy, vis délto gerokai skyrési nuo jprastinés anuomet Lietuvos DidZiojoje KunigaikStystéje leidziamy lietuvisky raSty kalbos, paremtos aukStaitiSka Kédainiy kraSto (Zemaitiy vyskupystéje) arba ryty aukStaiéiu (Vilniaus vyskupystéje) tarme. Tai, matyt, nepatenkino giesmyno leidéjy jézuity, reikalavusiy tq kalba dar labiau aukstaitinti, padaryti giesmyna prieinama dar didesniam lietuviy skaitiui. Kas atliko $j darba — pats vertéjas ar kitas asmuo (asmenys?), dabar sunku nustatyti. Vis délto greitiausia be vertéjo prie giesmiy teksto taisymo bus prisidéta ir kity asmeny, gal bit, tam reikalui specialiai skirto redaktoriaus (redaktoriy?). Bent taip manyti vertia vietomis aukStaitinant sugadinti rimai, kuriy graZiu saskambiu, kaip matéme, vertéjas labai riipinosi. Antai, giesméje ,,apie Swodba Kanoy Galileos“ (I 70—73) Salia SeSis kartus pakartoto skambaus rimo g. sg. wina [vina] ‘vyno’ : adv. Siedina [Sendtna] ‘Siandieng’;kurj sudaro ZemaitiSkos daiktavardzio vynas ir prieveiksmio Siandienq formos, yra keturi atvejai, kai tasai rimas sugadintas, prieveiksmio Siandienq Zemaitiska forma pakeitus aukétaiti8ku atitikmeniu siediena (1.714, 1, 722, 29). Kitas aukStaitinant sugadinto rimo pavyzdys — n. sg. jiedas ‘ziedas’ rimavimas su g. sg. giedos ‘gédos’ (vietoj zem. giedas; 11 112,5)*. 18 vertéjo greitiau lauktume tokias vietas naujai kitaip sueiliavus, negu gadinus rima. © Zr. Lietuviu literatiros istorijos chrestomatija. Redagavo K. Korsakas ir J. Lebedys. Vilnius, 1957, p. 76; Lietuviy literatiros istorija, . Redagavo K. Korsakas, Vilnius, 1957, p. 150; J. Lebedys, 1646 mety giesmynas. — S. M. Slavotinskis, Giesmés ..., p. 45—49. © Vertéju buvus S. M. Slavotinskj rodo giesmyno antrasté ir pratarmé. Apie tai Zr. D. Gargasaités straipsnj ,,Pergaléje“, 1968, Nr. 9, p. 179-180 ir Lietuvos TSR bibliografija, I, Vilnius, 1969, p. 369. Betgi tam prieStarauja K. Jablonskio paskelbti S. M. Slavotinskio biografijos duomenys, nerodantys, kad S. M. Slavotinskis biity turéjes ka nors bendra su literatira, Zr. K. Jablonskis, Saliamono Slavotinskio biografijos Zinios. — S. M. Slavotinskis, Giesmés..., p. 53-58. 2 Gal bit ir vienintelis pavyzdys su sangrazos dalelyte -si Zodzio gale (vertéjo Snektoje buvo tik -se), biitent, 3. praet. forma /otinofi IL 22, ‘sotinosi’, yra tokio ,,pataisymo™ rezultatas, kuri vertéjas klaidy atitaisymuose (II 128,.) vél atitaisé, nes i forma sudaro rima su 1, pl. peklofe ‘pragare. 157 Giesmiy teksto aukStaitintojas (aukStaitintojai?) turéjo biti Kédainiy kraSo tarmés atstovas. Ryty aukStaitis, be abejo, bitty keites an tipo junginius. Priebalsio J nekietinantis vakary aukStaitis nebiity prikaiSiojes / raidés prieS e tipo balsius. Be to, pastaroji tarmé anuomet Lietuvos DidZiosios KunigaikStystés raStijoje nebuvo vartojama. Ji buvo visuotinai isitvirtinusi tik Ryty Prisijoje leidziamuose raStuose. Kalbos taisytojas daugiausia palieté neeiliuoto teksto gabalélius ir giesmiu antrastes. Cia i§ viso tepaliktos (matyt, nepastebétos) tik dvi Zemaitybés: a. sg. iwd I 64, ‘Teva’ ir 3. praes. wadin I 129,) ‘vadina’. Siaipjau viskas suaukStaitinta, tiksliau, , Sukédainietinta“. Eiliuotame tekste taisytojo pastangas varzé giesmiy metrika. Kiek daugiau laisvés jis turéjo giesmiy eilutés viduryje (ne rimo pozicijoje). Cia jis daugiau ir taisé. Antai giesméje, kuri turilenkiSka antraSte ,, Wdgien Bogego narodgenia“ (I 51 — 53), iS trijy veiksmazodzio (uzZ)musti 3. praet. formy dvi yra eilutés viduryje ir abi su aukStaitiSka galiine (parasyta -e), o viena eilutés gale ir toji ilaikiusi vertéjo gimtosios Snektos galiine -i, nes sudaro rima su a. sg. m. galiine -i ‘-j’. Sioje giesméje i¥ viso 3. praet é-kamieniy formy yra devynios. IS jy keturios yra eilutés viduryje (3 turi -e ir 1 -i galing) ir penkios eilutés gale (rimo pozicijoje), kurios visos i8laiké vertéjo Snektos galiine -i. Eilu¢iu viduryje taisytoja daugiausia varzé reikalas nepakeisti esamo skiemeny skaitiaus. Dél to jis negaléjo, sakysime, Zemaiti8ky formy be galiinés trumpojo balsio keisti atitinkamomis aukStaitiSkomis su sveika galiine. Teko palikti ta forma, kuria buvo pavartojes pats vertéjas. Taigi, matyt, daugiausia kalba buvo taisoma, isivedant afrikatas ¢, dz vietoj pagal ,,zemaitiSkaji garsy désni“ buvusiy t, d, aukétaitiskus dvibalsius uo, ie vietoj piety zemaitiy monoftongy #, i, balsius 0, é vietoj Zemaitisky diftongy uo, ie, déliojant ? raide prie¥ e tipo balsius ir pan., t. y. darytos. pataisos, nekeitusios skiemeny skaitiaus eilutéje. Taisytojo nebita apdairaus, nes prigaminta nemaZa hibridiniy pusiau ZemaitiSky, pusiau aukStaiti$ky formu, pvz., 2. pl. imper. Duokiat IL 11g¢, duokiet 1 40,, ‘duokite’, giedokiat I 3703, giedokiet 1 40,, ‘giedokite’, Heyskiet I 111, ‘ileiskite’, 2. sg. Gietbiek IL 63,9 ‘gelbék’, n. sg. goteli 1 225, ‘Zolelé’ (su auk8taitiy uo, ie, o, 1, bet Zemaitiy -kia-, ie<é, -i ‘-é’). Taisytojas nelieté ar retai telieté ty Zemaiti8ky formu, kurios anuomet aukStaiéiams nebuyo visai svetimos. Antai daZniausiai palikta netaisyta Zemaitiska i kamieno loc. sg. galiiné -iey ‘-yje’, plg. -eie J. Bretkiino, B. Vilento ir kt. aukStaitiy rastuose®, adv. nesavéjé Jurbarkas ‘kaip nesavas’. ZemaitiSkas prielinksnis pri [pri] ‘prie’ taisytojui buvo priimtinas, nes varianta su trumpuoju i [pri] vartojo aukStaiiy Snektos anuomet (gal net paties taisytojo Snekta), ir dabar jis vietomis tebevartojamas™. Dél to i§ giesmyne esamy 113 Sio prielinksnio pavyzdiiy tik 6 kartus paraSyta prie(g) ir 1 karta preg, o visur kitur (t. y. 106 pavyzdZiai) palikta pri®. Kas kita prielinksnis muo: jo aukStaitiSkas variantas nuog pavartotas 134 kartus (1 karta parasyta nog), Zemaitiskas nu [ni] tik 26 kartus. Eilu¢iy viduryje daugiausia liko nesuaukStaitinti tik tie vertéjo kalbos elementai, kuriy taisytojas, matyt, tiesiog nepastebéjo. Antai i§ 516 ZodZio dievas pavyzdziy be- ® Zr. J. Kazlauskas, Lietuviy kalbos istoriné gramatika, Vilnius, 1968, p. 152—154. % Zr. Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 424. °* Daiktavardziy prieSdélis pri- [Zem. pri-], pvz. 1. sg. priwdyzdoy IL 1199 ‘prievaizdoje, globoje’, giesmyne pavartotas 7 kartus, o prie-, pvz., n. 8g. prieway3da II 32,, 6 kartus. 158 liko su piety Zemaitiy 7 tik vienintelis g. sg. Diwa I 126,, ir tas esantis ne giesmiy tekste, bet knygos turinyje (antra8te einanti eiluté patiame giesmés tekste iStaisyta). Eilutiy galuose taisyma var%é rimai. Nesugadinant rimo, galima buvo keisti tik abu vienos poros narius. Giesmyne jie daZnai aukStaitiSki, pvz., n. sg. diena: nauiena ‘naujiena’ (I 6143-44), gsg. f. pafzlowintos ‘paslovintos’ : pazenklintos ‘pazenklintos’ (I 24,22), d. pl. m. pdme/ftiemus ‘pamestiems’ : pucidtiemus ‘pu- &iantiems’ (II 1y9_ 3), 3. praet. tare ‘taré’ : iféware “iSvaré’ (I 65,9_43), 1. pl. imper. dumokime ‘galvokime, svajokime’ : minekime ‘minékime’ (I 74a7_,). Ta¢iau liko ir nesuaukStaitinty poru, pvz., 2. sg. praes. refl. randife ‘randiesi, esi’ : wilife ‘viliesi’ (I 93y_3), inf. turieti ‘turéti’ : kientieti “kentéti’ (I 85,519), 3. praet. trauki *trauké’ : rauki ‘rauké’ (I 7543-34), 2. sg. imper. refl. artinkias ‘artinkis’ : fweykinkias ‘sveikinkis’ (I 6,5—16), 2. pl. dziaukiates ‘dziaukités’ : link fminkiates ‘linksminkités’ (I 26;s-14)- Vieno poros nario keisti, nesugadinus rimo, nejmanoma, todél tais atvejais, kai pora sudaré dvi skirtingos gramatinés formos, taisytojui teko jas palikti neliestas, nors viena i8 ju ir buvo Zemaitiska, pvz., adv. didey “didZiai’ : 2. sg. praet. ifgidey ‘iSgydei’ (II 12,5-26), inf. gauti : 3. praet. apfiauti ‘apsiauté’ (I 78;_.), 2. sg. imper. refl. dzidukiafse ‘dziaukis’ : 3. praes. refl. artinafe ‘artinasi’ (I 273_,4), 1. pl. imper. refl. dziaukiamofe ‘dziaukimés’ : 3. praet. refl. ftoiofe ‘stojosi’ (I 45,_). Tik labai retais atvejais tokie rimai vis délto sugadinti, matyt, neapsiZiiiréjus ar esant labai jau grieZtam ( ir nemok§ai) taisytojui. Zemaitiski monoftongai i, i (=auk&t. uo, ie) liko nesuaukStaitinti rimo pozicijoje tik tuo atveju, kai antra poros narj sudaras Zodis turéjo senovinius balsius @, i, pvz., a. pl. f. paskaytitas ‘paskaitytas’ : isglitas ‘iSlietas’ (I 27,_). Tatiau tokie atvejai buvo reti. Siaipjau visur perdém aukStaitinta. Todél giesmyne tiek mazZa pavyzdziy su Zemaitiskais %, i (apie 17%), paprastai ,,per neapsiZitiréjima“ likusiy cilutés viduryje.® Labai daZnai tos patios poros rimai skiriasi tuo, kad vienas turi uo, kitas 0, pvz., inf. duoti : inf. atftoti (1119,5-14). Gal bit, cia vertéjo buvo surimuotos aukstaitiska forma (uo) su Zemaiti8ka (wo<o), kuria taisytojas suaukStaitino, pakeites Zemaitiy uo j aukStaitiy o. Taip reikty aiSkinti ir daZna ie : é (raSoma e) rima, pvzZ., g. pl. wietu ‘viety’ : i. sg. m. negirdetu ‘negirdétu’ (I 125., 2). Dél to, taip pat dél daZno Zemaitiy uo, ie keitimo aukStaitiskais monoftongais 0, é (raSo e) eilutiy viduryje, Zemaitisky dvibalsiy uo, ie (=auk3t. o, é) giesmyne liko tiek nedaug. Grazu rimo saskambj daugiau lemia vokalizmas, negu konsonantizmas. Dél to vertéjas pastarojo maziau paisé, plg. rimavima g. sg. m. ano ‘jo’ sul. sg. Kanoy “Kanoje, Kanos Zeméje” (I 70,_.9). Tai galéjo prisidéti prie ZemaitiSky beafrikatiniy formy intensyvesnio keitimo aukStaitiSkomis afrikatinémis. Keisti galéjo tiek pats *6 Pastebétina, kad tokie atvejai didesnj procenta sudaro tam tikrose galiinése. [vardziy i, sg. m. galiinés -vo ZemaitiSky varianty net 70%, n.pl.m. galiinés -ie — 25%, tatiau i kamieno daiktavardziy g. sg. galiinés -ies — tik apie 6%. Atskirais atvejais, tur bit, taisytojas vengé liesti tu Zemaitisky formy, kurios jam nebuvo visai aiSkios. Tai lyg ir rodyty veiksmaZodzio 1. sg. praes. formy su priaugusiu enklitiniu ivardZiu -t(i) ‘tau, tave’ traktavimas. IS giesmyne esamy triju pavyzdziy (I 6543, 14491, IL 12145) visi Slaike Zemaitiska fonetika, t.y. su pabaiga -it < -uo-t (i) (raSoma -ut). Taip pat l. sg. refl. galiiné -vos(e) net 10 atvejy Zemaitiska ir tik 4 kartus suaukStaitinta. Adesyvo galiiné -iep palikta -ip (= p. Zem. -ip?), matyt, todél, kad taip paraSyta ji nebuvo svetima ir aukStaitiams, turintiems -ip visy pirma / ir (ja kamieno daiktavardziy paradigmoje. 159 vertéjas, tick ir kalbos taisytojai (juk ,,zemaitiskaji garsy désnj“ iSlaiko tik 32% esamy pavyzdZiy). ati { 18 pateiktos analizés matyti, kad kalbos taisytojai ne tik giesmyng gerokai suaukStaitino, bet ir padidino jvairiy dublety bei Siaipjau kalbos nevienodumy. Slayotinskio giesmyno reikSmé lietuviy kalbos istorijai ir istorinei dialektologijai Slavotinskio giesmyne yra nemazZa svarbiy kalbos duomeny, leidZiantiy nu8viesti ivairias misu kalbos istorijos bei tarmiy raidos problemas. I8 giesmyno suzinome, kad XVII a. pirmojoje puséje piety Zemaitiai jau turéjo monoftongus d, 7 vietoj aukStaitiy dvibalsiu uo, ie. Ir Siame Zemaitiy plote tada jau buyo diftongizuoti ilgi siaurieji monoftongai 0, é. Jau bita mazZdaug tokios patios 4, @, u, i (=an, en, un, in) ir a, e, u, i distribucijos, kokia tarméje turima dabar. Prielinksnis bei prieSdélis j anuomet tam tikrais atvejais dar tebebuvo iSlaikes, bent fakultatyviskus, variantus su n (ing, in-). Bata piety Zemaitiams bidingos ,,antrinés nazalizacijos*. Ji giesmyne pasitaiko ne visai tuose patiuose ZodZiuose, kuriuose turima dabar, o tai savo ruoZtu rodo senovéje buvus nemazZo svyravimo tarp formu su nazalizuotais ir denazalizuotais, ypaé siauraisiais, balsiais*’. Anuomet raseini3kiy plote vietomis jau bita Zodzio pradZios evirtimo auzZuomazgu. Tatiau tvirtapradZiai mi8rieji dvibalsiai, sudaryti i$ u, i+ r, /, m,n, vertéjo 8nektoje dar tebeturéjo sveika pirmaji démenj. Dabar tose apylinkése (Zalpiai, NemaksGai, Otikai, Sugiiitai, Viduklée, Sujdiniai ir patioje Lipkiskéje) jis diftongizuotas: tariama, pvz., diorti ‘dirti’, kiolti “kulti’, skdonsti ‘skisti’ (<skinsti), diomples ‘dimples’, perms ‘pirmas’, jielks ‘ilgas’, pienti ‘pinti’, riemc ‘rimtas’. Kad %i diftongizacija néra sena, rodo be kita ko ir antrinés kilmés dvibalsiy virtimas, pvz., 3. praes dior ‘diria’, gol ‘gili’, d. sg. mtion<min ‘man’, sunktioms ‘sunkimas’, pipiers ‘pipiras’. Konsonantizmo srityje visy pirma paZymétinas anuomet buves kiek kitoks, negu dabar, priebalsiy minkStinimas prieS e tipo balsius. Dabar piety Zemaitiai raseiniSkiai Siuo atveju minkStina visus priebalsius. XVII a. pirmojoje puséje rySkiai tebuvo minkStinami prieS e tipo balsius tik priebalsiai k, g, gal bit, bent iS dalies ir §, 28. Kiti dar tebebuve kieti ar labai neZymiai tesumink&téje. Tai aiSkiai rodo Slavotinskio giesmyno raSybos analizé. I§ viso pavyzdziy su junginiais k, g+e tipo balsis giesmyne rasta 687. Visi jie parasyti su minkStinamaja grafema i po k, g, isskyrus vienintelj pavyzdj n. sg. Ewangelifta 1 128,4 “evangelistas’, kuris, bidamas svetimas Zodis, iSlaiko originalo rasyba. Kirtiuoti junginiai /ké/, [g@] ir turintys fe] akitiniame dvibalsiniame junginyje ((kéi], [géi], [kér], [gér] ...) uzra8yti grafemomis kia, gia, pvz., n. sg. kialas 1 86,» “kélias’, giaras I 50.) ‘géras’, kialdamas 11 731, ‘kéldamas’, inf. giarti 11 17, ‘gérti’? ir t. t. Nekirgiuoti resp. esa cirkumfleksiniame junginyje, taip pat kiriuoti trumpi, sistemingai raSomi grafemomis kie, gie, pvz., 3. praes. kient I 92, ‘keiiéia’, 1. sg. *” Labai nejprastas nazalizacijos atvejis yra IL asmens jvardZio forma tq II 104,. ‘tu’ (nazalizuotas trumpasis balsis?). Sunku patikéti, kad tia slypéty *r7 = rusy mot atitikmuo. Gal tai korektiros klaida? *© Su afrikatomis néra aiskiy pavyzdZiy. Giesmyne yra tik svetimas Zodis veceria ‘vakariené’, kurio raSyba prieStaringa (du kartu po ¢ paragyta minkStinamoji raidé i ir du kartu jos néra). 160 Laukie 1 54, ‘lauké’, adv. gieray I 21, ‘gerai’, 1. pl. praes. gieydzidme I 19. ‘geidiame’, adv. Draugie 1 22, ‘draugé, kartw’ ir t. t. . Skirtumas tarp ia ir ie grafemy graziai iSlaikomas, plg. poras a. sg. kiala I 155, ‘kélia’ ir i. sg. kielw 1 117 *kelit’, a. sg. giara I 1429. ‘géra’ ir g. sg. f. gieros I 100, ‘gerds’™. Pavyzdziy su junginiais §, +e tipo balsis giesmyne rasta 233. Su minkStinamaja grafema i paraSyta 154 kartus, be jos 79 kartus. Raidé i sistemingai neraSoma Siais dviem atvejais: a) po prieSdélio is- (7 pvz.), kur, matyt, iSlaikytas tarimas prieS pauze, ir b) veiksmaZodzio Selpti formose (26 pvz.), galéjusiose biti vertéjui ar redaktoriams Zinomomis tik if ra3ty (?). Kiti minkStinamosios i raidés neraSymo atyejai nesistemingi, pasitaiko tik veiksmazZodzZiy Zengti (18 pvz. be i ir 2 pvz. su i), Zeisti (6 be i, 1 sui), Zeminti (4 be i, 7 sui), skaitvardZio SeStas (1 be i, 5 sui) ir daiktavardzio Zenklas (14 be i, 6 su i) formose bei vediniuose, deminutyve roZelé (1 pvz., bet ro#é ir deminutyvas darZelis raSomi su i — 6 pvz.), veiksmazodZio (uz)musti bitojo laiko 3. as. formoje (2 be i, 1 su i). Sie faktai rodo nenuosekly priebalsiy §, £ mink&tinima. Galimi Sie du atvejai: arba vertéjo gimtojoje Snektoje anuomet tie priebalsiai dar nebuvo pastebimiau suminkStéje (raide i galéjo prikaiSioti giesmyno kalbos auk&taitintojai), arba jie toje Snektoje jau buve minkSti, o pavyzdZiai be i bus atsirade dél redaktoriu, kilusiy if neminkStinusiy tarmiy, kaltés. Patikimesné atrodo pirmoji prielaida, nes ja paremia Zemaitio Mazvydo (Chr. Stango duomenimis, jo katekizme teminkStinama tik k, g”) ir Kédainiy kraSto aukStaitio M. PetkeviGiaus (minkStinusio ne tik k, g bet ir §, 2") raSty duomenys. Distribucija tarp grafemu ie ir ia po §, 2 ta pati, kaip ir po k, g, tik nenuoseklumy kiek daugiau (11%). Kiti priebalsiai prieS e tipo balsius raide i neminkStinami”, taip pat po ju kirSiuotas e neraSomas ia grafema”. 6 Giesmyne deminutyvas vaikélis raSomas lyg bity kiréiuojama vaikelis, plg. waykielis IL 59», voc. sg. waykieli 1 27;, n. pl. waykielay I 372. Taip pat veiksmaZodis (pra)kéikti vertéjo traktuojamas (pra)keikti (tas pat ir M. Petkevitiaus katekizme!). VeiksmaZodis gélbéti dvejopai kirtiuotas: gélbéti ir gelbéti (tai rodo ir rimai). 3. fut. Giers 1138, ‘gers’ irrefl. prikiel fife 115624 ‘prisikels’ rodo aukStaitiSka (su metatonija) bisimojo laiko IIL asmens formy cirkumfleksa. 2. praet. refl. formoje Djiaugieys Ul 72, ‘dziaugeisi’ taip pat, matyt, slypi aukStaitiy 2. sg. galiiné -ei(s), o ne Zemaitiy -éi(s). 7 Nukrypimy palyginti nedaug. Atmetus 69-oje iSnaSoje nurodytus atvejus, ju priskaitiuota tik 40, 0 tai sudaro 9% visu giesmyne esamy [ke], [ge] pavyzdziy. Nukrypimams atsirasti salygas sudaré raidziy a ir e painiojimas giesmyne (pvz., adv. skaney I 71,: ‘skaniai’, n. sg. f. bufenti I 74b, ‘biisianti’, majiaufe IL 8, ‘maziausia’ Salia i. sg. f. baymia I 804 “baime’, n. sg. m. ateias I 565 ‘atéjes’, 2 sg. praet. refl. kielayfe IL 25, ‘kéleisi’), atsirades dél [a] po minkSto priebalsio ir [e] sutapimo Zemaitiy tarméje. PaZymétina, kad liepiamosios nuosakos Zemaiti8kas formantas giesmyne traktuotinas kaip kia, o ne ke: nors jis nebiina kirtiuotas, bet paraSymai su ia sudaro 38%, o 2. sg. ir L.pl. formose — net 50%. 1 Zr. Chr. S. Stang, Die Sprache des litauischen Katechismus von Maizvydas. Oslo, 1929, p. 98. 7” Zr, Z. Zinkeviéius, M. Petkevitiaus katekizmo (1598 m.) tarmé, ,,Baltistica“, VII (1), Vilnius, 1971, p. 74—77. 78 Pastebéti su i i8 viso tik 6 pavyzdZiai (g. sg. /mierties Il 2415 ‘mirties’, inf. tiey/t IL 2635 “teisti’, 2. sg. praes. refl. Tievkies IL 655, 11012 ‘teikiesi’, 3. praet. Prazwielgie I 18,, ‘prazvelgé’, ady. wieykiey Ll 64: ‘veikiai’), bet tai ai8kios korektiiros klaidos, nes visi jie kitais atvejais raSomi be i. Klaidy atitaisyme |. sg. forma miedey ‘medyje’ (~ Zem. mediej) pataisoma j mediey (II 128,), tatiau Si klaida atitaisyta ir patiame tekste (I 64,2). Bidvardis n. sg. f. AnieliBka 1 1535 ‘angeli8ka’ turi dyibalsj ie (plg. anielas ‘angelas’ LKZ I® 141), o g. sg. f. formoje niegaktos IL 1035 ‘nesuteptos’ vietoj negali biti né- > Zem. nie- (2). 74 Pasitaikantieji dél [a] po minkSto priebalsio ir [e] sutapimo pavyzdiiai (Zr, 70-ta i8naSq) turi a tiek kirtiuotoje, tick ir nekirtiuotoje pozicijoje. 11. 520 161 dabar pastebétas tik toliau j rytus nuo vertéjo Snektos, patiame paaukStaityje apie Raséinius (Gerviniai), Kelme. Senovéje, matyt, jis vartotas kur kas didesniame plote, nes jirandame ir i§ Zemaitiy kilusiy Ryty Prisijos autoriy ra8tuose™®, Slavotinskio giesmynas rodo, kad XVII a. pirmojoje puséje Zemaitiai jau déjo prieSdéli at- (ne ati-!) prie priebalsiu d prasidedantiy veiksmazZodzZiy, pvz., inf. atduoti 113, ‘atiduoti’, 3. praet. atdawe I 68, ‘atidavé’, 3. praes. adaral 112, ‘atidaro’, n.pLf. adaritas I 155, ‘atidarytas’. Giesmyne esama nemaza duomeny ir misy Ileksikos istorijai. Tyrinétojai Jame ras dabar lietuviy kalboje nebevartojamy Zodziy, pvz., paduksé (I 995, 14042, II 19;,s, 472) it paduksis (Il 225, 28,3) ‘viltis’, penukSlas (I 1432, 14814, 150,) ‘valgis, maistas’, rudulis (I 65,9) ‘vargSas, varguolis’, 3. praes. tieg (I 76a, 78, 83,5, 122,4, IT 19, ir kt.) ‘sako’. Kai kurie Zodiiai turi iSlaike senesnj pavidala, pvz., velinas (I 69,3, 1003, 12113, II 76,3, 116,5 ir kt.) ‘velnias. Nemaza tokiy, kurie dabar Zinomi tik tam tikrose tarmése. Antai daiktavardis kéltuva (I 46,, 685, IL 21,5, 22;9, 32:3) anuomet buvo vartojamas tiek ryty (K. Sirvydas), tiek vidurio (M. Petkevitius), tiek ir vakary (J. Bretkiinas, M. Mazvydas) Lietuvoje. Dabar 8j Zodj galime iSgirsti tik ryty Lietuvoje maZdaug iki Labanéro, GiedraiGiy, Daiigu linijos. Giesmyno leksikos tyrinétojas ras ir tokiy ZodZiy, kuriuos dabar vartojame kita, neretai naujesne, reikSme, pvz., bernelis (I 31a, 3416, 3629, 5927, IL 57,5) ‘vaikelis, kiidikélis’, grynas (I 142,, II 100,) ‘beturtis, vargSas’, nasrai (II 26,) ‘burna’. * * * Pateikta Slavotinskio giesmyno kalbos analizé laikytina pirmuoju bandymu patyrinéti 3j reikSminga misy kalbos paminkla dialektologijos pozZiiriu. Analizé turéty rodyti, kad tokiu aspektu senyju ra8tu tyrinéjimai yra perspektyvis. Ateityje jie galés duoti labai daug svarbiy duomeny kalbos istorijai. Juk be jy nebus imanoma sukurti istorinés lietuviy dialektologijos, kadangi vien tik dabarties tarminiy fakty lyginimas veda prie nesibaigianéiy hipoteziy. Pagaliau, Sios riSies tyrinégjimai yra raktas labai sudétingai lietuviy bendrinés, visy pirma raSomosios, kalbos (praeityje ji buvo ne viena) kirimosi istorijai nuSviesti. Gauta 1971.V.5. 3. 3HHKABHYIOC ASbIK CBOPHHKA MECEH C. M. CJIABOUHHCKHCA (1646 I.) Pezome Tlpuuato CYHTAaTb, 4TO B ASbIKe JAHHOTO MaMATHHKAa HaOmogaetca CMeILeHHe Pa3HBIX JHTOBCKHX [HaJeKTOB MepBoi MosoBHHbI XVII Beka. Hactosuan pa6ota HMEECT LleJIbIO LaTb TOYH y1IO HHBCHTapH3allHlO SJIEMCHTOB TeX A\HaJIeKTOB, KOTOpbIe 8 Pig. Pr. SkardZiaus pastaba ,,Archivum philologicum“, IT (Kaunas, 1931 m.), p. 197. 44 Giesmyne yra ir trumpesné forma, taéiau sua (ne Ja!) kamieno galiine, pvz., n.sg. Welnas IL 94,0, g. sg. welna I 56, d.sg. Welnuy 11 1033, n.pl. welnay IL 118,;. Kad ilgesné forma néra kalbos taisytojy darbas, rodo giesmiy eiliavimas, plg. n. sg. welinas LL 116, rimavimg su a. pl. f. améinas ‘amiinas’, a. pl. welinus IL 764, — su a. pl. kalinius, 168 BXOJIT B COCTAB ASbIKA HCCeLyeMOrO MaMATHHKA, JOKAIM3HpOBaTb yKa3aHHbie JHAJEKTHI, BICHHTh Mpouece MepeBosla MeceH Ha AMTOBCKHIi ASbIK, a Tak2Ke OTIpeJI@IHTh 3HAYeHHe JaHHbIX, H3BJIeUeHHBIX H3 yKasaHHOrO NaMATHHKa, AIA HCTOpHH HM HCTOPHYeCKOH AMaeKTOMOTHM JIMTOBCKOTO ASbIKA. B pesysibTate MpoBexeHHOrO JeTabHOrO aHasH3a ASbIKOBbIX oco6eHHoctelt HaMATHHKa BbIACHHJIOCb, YTO B HEM HMCIOTCA SJIEMCHTHI TOJIbKO TpexX MHaJIeKTOB, a uMeHHO: 1) 2%KemalitcKoro — OKpeCTHOCTH NemakStiai —Vidiklé, 2) ayxuraiitcKoro — oKpectuocteit Kédainiai u 3) BocTouHosmToscKoro (r. Buabuic). Cuauasa Mec nepesoguucb Ha xKeMaiiTCKHi AHateKT (posHO roBop tepeBOYHKa) C TIpHOaBsIeHHeM HEKOTOPbIX aYKINTAHTCKHX 9/@MCHTOB, HCIO/Ib3yeMbIx MepeBoAYHKOM TlaBHLIM OOpasoM B UeJAX CTHXOCAOXKEHHA, B MepBylO O4eperb TIpH MOHuCKe HeOGXoAHMOi pHcpMbI. OmHaKO MepeBeeHHbIe TakHM OOpasoM Ha JHTOBCKHM ASHIK JyXOBHBIe MecHM Obl He NO Aye TeM, KTO OpraHHsoBa.l H37aHue cOopHuka. Tlostomy TeKcT BrocaencTBHH MepepaOaTEIBaca (m0-BuuMomy, He TOJIbKO CaMHM MepeBOAYHKOM, HO H APyrHMH JIMUaMH) C WeTbIO 3aMeHBI, re 9370 ObIvIO BO3MOXAKHO B YCOBHAX CTHXA, 2KeMAiTCKHX (pPopM TMH aYKUITAlITCKUMH, KOTOpbIe ObIIH CBOMCTBEHHBI IpHHATOMY B TO Bpema B JIHTBe, MpexkAe BCerO B KeMaliTcKoii enapXHH, IIMCbMeHHOMY ASbIKY, BOSHHKWeMy, TO MHeHHIO aBTOpa Hacrosiell craTbH, Ha 6a3e AHaleKTa oKpectHocteli Kédainiai. HemuorouncseHHbie BOCTOYHOJHTOBCKHE 9/IeMeHTHI, OOHAp y2KCHHBIe B eCHAX, MOABHAHCh NO ABYM IpHunHam: 1) MepeBOAYHK WIMpOKO MOMb30BAaICA BOCTOYHOaMTopcKHM cJiopapem K. Cupsugaca (upsuga), 2) yacTb yKa3aHHBIX 971eMeHTOB epeBOAYHK 3aHMCTBOBA,I MpsMO H3 BOCTOUHOAHTOBCKO! KoiiHe ropoza BuabH10Cca,re OH MpoxkuBad BO BpeMa yyeOn B BusbHtoccKoli AkayemHu. B uccsexyeMom NaMATHHKe OGHapy2KeHO MHOTO WeHHBIX JaHHBIX Ais HCTOPHH W JA HCTOpH4ecKoll AMaNeKTOJOFHH AHTOBCKOTO A3bIKa. OHH CBHeTeAbCTBY1OT, HallpHiMep, O TOM, ¥TO B NepBol MoOBMHe XVII BeKa 1OKHOKEMAHTCKHH WHaWeKT y2Ke HM€A JOArHe MOHO*TOHTH if, 7 (BMecTo uo, ie COBp. J1HTepaTypHOrO A3bIKa), MUPTOHTH uo, ie (H3 0, é), yxKe HAaMeyaJICA MepeXOA HayaJIbHOrO eB a-, jako akyTosble 3BykocoueTanua u, itr, 1, m, nB oKpectHoctax NemakStiai— Vidiklé eue He nogBepratuch gudTourusanun. 3 o6nacTH KOHCOHaHTH3Ma culeyeT mpexkye BCero yKa3aTb Ha HMeBIMiT MeCTO MepeXO COrsacHbIX zd B 2. Taaraiv3auia KOHCOHaHTH3Ma Nepe TaCHbIMH THIa e B TO BpeMs Oblvia HHO, 4eM B COBPCMCHHOM JlHaJieKTe, a HMCHHO: 3HAYHTeJIbHOMy CMATYeHHIO NoABepraWHCb TOKO k, g, oTaactu 5, 2 (¢, dz), OCTauIbHBIe Ke COTaCHbIX B Gobel WIM MeHbIeli CTemeHH COXpaHsJIM HCKOHHYy!0 TBepfocTb. YKasaHHblii WHarekT B TO BpeMA COXpaHA MHOrHe ApeBHHe MopcpoulorMyecKHe (opMbI, MOHOCTHIO HJIH MOUTH MOAHOCTHIO HCue3HYBIIHe B HacTosiee BpeMA, Hanp., ABOlCTBeHHOe YHCIO, HWaTHB, aleCcuB, aJlaTHB, (pPOpMbI JOKaTHBa MH. 4. Ha -sa, (POpMbI JaTeMIbHOTO ej. 4. Ha -iej Y CYIECTBHTCBHBIX C OCHOBO!i Ha -i, SHKJHTHYECKHE MeCTOuMenupie bopMet mi, ti, aTeMaTHYeCKHe TlarosbuBle (popMBl, mMpoKO ynorpeO.1sJlacb BO3BpaTHad YacTHia -se. Hapagy c TeM, B NaMATHHKe yxKe HMeIOTCH HEKOTOPbIe HOBLIC SVIEMCHTHI, XAPAKTEPHBIe [JIA COBPeMeHHOTO 1OxKHOXKEMAliTCKOTO AuaseKta. 169