Žodžių junginiai su prielinksniu „per“

20'D'Z2\1T 4 FORMDOSS I R J uy Vi‘A Ri T-O.8-E'N+A LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA E. VALIULYTE ZODZIU JUNGINIAI SU PRIELINKSNIU PER § 1. Su prielinksniu per jungiasi daiktavardžio (ar jj atstojancio žodžio) gali- ninkas prie įvairių žodžių: veiksmažodžių, daiktavardžių, būdvardžių, prieveiks- mių. Tuo būdu su šiuo prielinksniu sudaromi žodžių junginiai: veiksmažodiniai (eina per miestą, šėrė per ausį, sulinkęs per pečius, lyja per dieną, atėjo per valandą, sudaužė per skubėjimą, pranešė per laišką, buvo per piemenį, mokėjo per šimtą), daiktavardiniai (ėjimas per mišką, takas per kiemą, randas per skruostą, valanda per dieną), būdvardiniai (nėra tvirtesnio medžio per ąžuolą), prieveiksminiai (nėr geriau per vandenį atsigert, per mane daugiau nedirba). Veiksmažodiniai junginiai $ 2. Veiksmažodiniai junginiai su daiktavardžio galininku ir prielinksniu per yra darūs ir įvairūs. Jie reiškia erdvės, objektinius, laiko, priežasties, veiksmo būdo, būsenos ir kiekybės santykius. $ 3. Junginiai, žymintys erdvės santykius, yra produktyvūs ir ne vienos reikš- mės. Pagal dėmenų semantiką minimuosius junginius galima suskirstyti į kelias gru- pes. 1. Junginiai, kurių veiksmažodis reiškia judėjimą, o daiktavardis yra konkrečios reikšmės, Žymi judėjimo kelią. Pagal priklausomojo dėmens reikšmę šie „kelio“ reikšmės junginiai skyla į kelis pogrupius (eina per mišką, eina per krautuves, va- žiuoja per Molėtus [į Vilnių], išbėgo per duris). a) Gausiausią pogrupį sudaro veiksmažodiniai junginiai su daiktavardžiu, reiškiančiu vietą ar daiktą, kuriuo ar virš kurio kas slenka, juda. Per pasaulį žygiuoja šaulys. SNėrR I 248. Rudenėlis per tėvynę nužings- niavo šilo viržiais... SNėrR I 325. Tankistai važiavo per miestą. VenclGD 188. Sekmadienį Mykoliukas lydėjo Geišę ir Paukštaičią per miestelį į bažnyčią, pas- kui į užeigą, nieko nematydamas, nieko negirdėdamas. VaižgRR I 92. Garsiai auksė- dami šunys per kaimą nusivijo lapę. CvR, V 212. Traukiant jiems per so- džių, daug kas bėgo prie vartų ir prie langų. Myk-PutS 156. Per kiemelį šliaužia šnypščianti gauja. SNėrR I 410. Eina Mykoliukas per savo atšlaimą į pakluonę, takeliu į kalną, leidžiasi nuo kalno į paraistę, grieždamas tą pačią melodiją. VaizgRR 141. Per mišką beeinant, pradėjo temti naktis. BsRP 51. Jojo bajoras per ža- liq girią. KrėvP 74. Avys pasileidžia per vasarojuy, ir aš vejuosi vis bardamas jas. CvR, I 50. Vyresnieji medžiotojai brenda per svetimas avižas. MašAMB 76. 91 Bėga kiškis per dirvoną. Rm. Dar neįsiyrė Kulvys vidurin — mato: plaukia per Nemuną į Merkinės krantą briedis plačiaragis. KrėvP 34. Eina per vandenį — neprigeria, eina per šiaudus — nečiuža (tts.). Bet čionai, užuot širdžiai kerštu už- sidegus, sudrėko akys ir graudžios ašaros pabiro per jo veidus. LzPR II 104. Bagdonas nieko nesakė; per ūsus ašaros jam rietéjo. LzPR 1 89. Kokio milinio apsiausto skvernas braukia jam per knygelę, net lakštus sulenkė. ŽemR III 206. Žengdama per slenkstį, ji graibėsi durų. SimonP 103. Žmonės tampė sie- nojus, šokinėjo per rūkstančias, žaižaruojančias sijas, kliudė vienas kitam. CvR, V 205. Išėjo Marcelė ant gonkų ir pamatė gervių virtinę, skrendančią per ežerą. BorBM, 49. Kai kurie šių junginių gali būti sinonimiški atitinkamiems junginiams su kelio įnagininku, plg.: važiuoja per mišką ir važiuoja mišku, lydi per lauką ir lydi lauku, eina per kiemą ir eina kiemu, eina per kūną (Siurpas) ir eina kūnu. Junginiuose su prielinksniu per judėjimo veiksmažodžiai gali turėti prielinksnio reikšmę atitinkantį priešdėlį per-. Arkliai perbėgo per rugius. Lp(LKZ, I 729). Perėjo jis per trobą, raudonas kaip burkštinas. BaltPV 1 22. Šiurpas perlėkė per visą jo kūną. LKZ VII 312. Jis perbraukė per žolę. KatMAR422, Per slenkstį peržengti taikėsi, bet nesisekė. LzPR 1 85. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą. LKŽ VIII 70. Ugnis peršoko per griovį. KatMAR 369. Judėjimo veiksmažodžių, kuriuos priešdėlis per- daro tranzityviniais, junginius su prielinksniu per ir daiktavardžio galininku galima pakeisti atitinkamais jungi- niais su vienu galininku, plg.: perplaukė per jūrą ir perplaukė jūrą, perlipo per kalną ir perlipo kalną, perbėgo per mišką ir perbėgo mišką, perskrido per vandenyną ir perskrido vandenyną, peršoko per griovį ir peršoko griovį. b)Kai kurie judėjimo veiksmažodžiai per prielinksnį per jungiasi su daiktavar- džių daugiskaitos galininku. Tokiais junginiais pasakomas judėjimas nuo vieno prie kito tos pat rūšies daikto, vietos ar asmens, kurie yra išsidėstę tam tikru atstumu erdvėje. Taip ėjo senis per avilius, žiūrėjo, tikrino, išiminėjo tuščius korius. Venc1N 135. Kitą dieną pradėjo eiti [Huseinas] per krautuves, užverstas visokiomis prekėmis. BalčTVN 101. Trečias ruduo iš eilės ji keliavo per apylinkės kaimus. CvR, II 35. Eik per namus — vis gal užsiklausi, kas parduoda karvę. Ktk. Ėjo Įmokytoja] per tėvus, prašydama, kad leistų vaikams mokytis. RimkKK 138. Tu per žmones lakstai, visko nusiklausai, turi apie Petrą žinoti. CvR, II 196. Vežė muni sūnus par daktarus ir sugerėjau dar. Šts. Ėjo par arklius, par kar- ves, par kiaules — vis neranda, kas turįs tą žiedą. Kb. Plg.: Per rankas ėjo stiklinė [su Sampanu]. RimkKK 335. Šio pogrupio junginių susidarymą riboja abu dėmenys. (Čia nepriskiriami jun- giniai, pvz.: važiavom per miškus, plaukė per vandenynus, nubėgo per laukus. Šie jun- giniai neturi judėjimo nuo vieno daikto prie kito reikšmės, nors jų priklausomasis daiktavardis pavartotas daugiskaitos galininko forma). Anksčiau aptarti junginiai savo reikšme atitinka junginius su dviem prielinks- niais, plg.: keliavo per kaimus ir keliavo iš kaimo į kaimą, keliavo iš vieno kaimo į kitą; ėjo per tėvus ir ėjo iš vienų tėvų pas kitus. c) Veiksmažodiniai junginiai su daiktavardžiais, reiškiančiais tikrinius vietų vardus, nurodo judėjimą, einantį per priklausomuoju daiktavardžiu pasakytą vie- 92 tą, suprantamą kaip judėjimo pakelę, kuri yra perkertama ar užkliudoma slenkant pro šalį. Tačiau kada iš linksmo ir nerūpestingo Paryžiaus per Vokietiją grįžo namo, jis suprato: pasaulyje darosi kažkas ne taip. VenclGD 112.Kai aš grįžau namo per Kuomiškes, pamačiau ją išėjusią iš girelés ir plevėsuojančią žalia Serpe. VienlMA 143. Si kartą jie važiavo ne Žemaičių plentu, per Silénus, o keliu, pro Nemuną. VencGD 64. Prašau, kad važiuotų per Semionovską. ŽemR III 290. Viena Tau- ragnų mašina eina per Kuktiškes [iš Utenos). Ktk. Ale iš Minsko mes jau pėsti ėjom per Smurgonis. Ar. Šie junginiai yra sinonimiški atitinkamiems junginiams su daiktavardžio gali- ninku ir prielinksniu pro. Važiuojant iš Bresto pro Gardiną, įlipę keli gimnazistai į tą patį vagoną, kur sėdėjęs Jablonskis. Balč (LK 127). Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių jei pro Luo- kę kada bekeliausi, nepamiršk sustabdyti arklių ir ten kalną užlipti aukščiausį. MairRR I 144. Pro Klangius patį vidurvasarį praėjo audra su žaibais ir perkū- nija. CvR, V 103. d) Atskirą pogrupį sudaro junginiai, reiškiantys judėjimą kiaurai priklausomuo- ju daiktavardžiu pasakytą daiktą. Jie žymi erdvės santykius, dažnai su objektinės reikšmės atspalviu, rečiau būdo santykius su erdvės reikšmės atspalviu, Šių junginių konkreti kelio — „,kiaurai ką“ reikšmė priklauso nuo prielinksnio per, kuris dažnai sinonimiškas prielinksniui pro’. Tačiau kalbami junginiai nuo aukš- čiau aptartų skiriasi savo struktūra. Jų priklausomi konkretūs daiktavardžiai žymi kiaurymes, daiktus su tarpais ar tarp kurių yra tarpai (vartai, durys, langas, plyšys, tarpas; tvora, rėtis, tinklas; medžiai, šakos, lapai), daiktus kaip medžiagą, barjerus, kuriuos turi įveikti veiksmas, o veiksmažodžiai — judėjimą (neretai sutinkantį kliū- tis — brautis, veržtis, lįsti, spraustis, skverbtis), regėjimą (ir su juo susijusius veiks- mus), taip pat garsinius veiksmus. Ir pasibalnoję, pakamanoje eiklius žirgus, [broliai] išjojo iš aukšto tėvų dvaro per vario vartelius. KrėvP 26. O sūnus, pagriebęs nuo suolo kailinaičius, vos kepu- rę nutvėręs, išskubėjo per duris. KrėvRg 33. Jos tėvas per langą išlindo. Prn. Velnias tėvą už kojų nutvėręs pakratė, ir per burną iškrito pinigai. Nm. Per lubas byra spaliai in (ant) galvų. Ktk. [Antaniukas] per stogą įmetė vi- dun plytgalį. VienIMA 234. Tvirtas, stangrus jo šonas skleidė šilimą, net per sto- rus pakulinius marškinius. BaltPV I 38. Sijojau per tankų rėtį. Šd. Dedu per butelį dešras. KlvrŽ. Per žiotį šiaudyklę vis kiša. Lnkv. Vėjas šnypšdamas, kaukdamas virpino langus, kartu su lietaus lašais per plyše- lius veržėsi į vidų. ŽemR 111 415. Kulkos per sieną išlįsta. Ktk. Kraujas net per marškinius sunkias. Užp. Išverpdavo tokius siūlus, kad per žiedą reikėdavo ištraukt. Mžk. Liepsna išsivertė per kaminą. Vikv. Vėjas švilpdavo net per ausis. VienIMA 203. Ir kuinas vis dar negalėjo atsi- pūsti ir, kai kvėpdavo, šnopavo per šnerves ir plakėsi jo šlapi šonai. VienR V 114. Negražus jo balsas — par nosį dainuoja. Ktk. Einu per kiemą, girdžiu per sieną. Auk. Jonas Puodžiūnas, labai nepatenkintas ir susikrimtęs, parėjo namo ir, per sieną pasikalbéjes su žmona, atsigulė. VienR V 79. 1 Žr. E. Valiulytė, Prielinksnio pro reikšmės ir vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje, „Kalbos kultūra“, 5, Vilnius, 1963, p. 55—59, 93 Perstiklo langą aušros žiūrėjau. Vlkš. Žmogelis viską stebi per rakto sky- lute. Tt. Atsigules už kalnelio per savo žiūroną gražiai mačiau visą priešų lai- vyną. BalčGK. 45. Par akinius tai aiškiai matau. Mšk. Šio pogrupio junginių judėjimo (ar su judėjimu susiję) veiksmažodžiai gali bū- ti su priešdėliais per- ar pra-, savo reikšme atitinkančiais prielinksnį per, pvz.: per- vėrė per krūtinę, peršovė per sieną, perlindo per delną, persisunkė per drabužius, persigėrė per odą, persijojau per rėtį, perkošk per marlę. Mokėdamas raštą, upes sustabdysi, pasuksi jų sroves naujomis vagomis, priversi kalnus kalbėti, per didžiausią akmenį skylę pragręši. CvR, V 63. Nebuvo ten dar nei krosnių, nei pečių, bet per storą molio sieną vėjai nebeprapiisdavo. SimonGI 12. Tavo žvėrys užkeiktam malūne jau per keturias duris prasilaužė. Šk. Lieps- na prasimušė per stogą. Ktk. 2. Kita erdvės reikšmės junginių grupė žymi daikto buvimo vietą. Tokių jungi- nių veiksmažodis rodo savaiminę ar rezultatinę būseną (gulėti, dėvėti, driektis, tyso- ti...; per(si)mesti, per(si)sverti, pa(si)kabinti, pa(si)dėti, iš(si)tiesti...), o daiktavar- dis — vietą ar daiktą, ant kurio atsiduria ar kurio atsiremia kitas daiktas (turintis paprastai juostos, linijos formą). Patėvis..., išėjęs į kiemelį, persisvėręs per palinkusią tvorą, rūkė. VenclG D 126. Tiltas buvo permestas per gilų upelį. LKŽ VIII 70. O per balas tęsia- si klampūs keliai. KorsP 30. Mato, guli liepa išsitiesus per visą daržą, per bul- ves, per svogūnus. KrėvAP 83. Galvą puošė per puikų stuomenį pasidrieku- sios geltonos kasos. LKŽ II 706. Kaip tu nešei, tai nusidriekė šiaudai per visą kiemą. Lnkv. Ji šypsojos savo gražiu veidu, ir per galvą jai bėgo pražilusių plaukų sruogelė. VenclGD 544. Per lygiuosius laukus, per žaliuosius miškus rangos tviska Neris, tartum juosta šilkinė. GirRP 95. Kai šios rūšies junginių pagrindiniu dėmeniu eina tranzityvinis veiksmažodis, be prielinksninės konstrukcijos, jis turi dar prisijungęs objekto galininką, nusakan- ti daiktą, apie kurio padėtį yra kalbama. Katė iš atskiros lėkštės ėda, per visą stalą uodegą pasidėjusi. CvR, II 151. Pašaukė bernus, sukvietė skolininkus sklypininkus ir ištiesė per pievą virves. VienR V 104. Bet atėjo žiema, nugrindė tiltus per ežerus. KrėvP 96. [Puodžiū- nai] lauko viduriu išvarė gilią vagą, per pievas iškasė griovį, miške iškirto tie- sią perėją. VienR V 13. Persimesk lieptą per griovį, o paskui tik eik. Žvr. Permetę švarkus per petį, užsidėję dalges, šnekučiavo, kiek padaryta šiandien. LKŽ VIII 70. Plg.: Po valandėlės jis prašneko į bajorą, dėvintį per petį stora raudona šikš- na. VienR IV 10. 3. Į aptartuosius panašūs yra junginiai, sudaryti iš rezultatinį veiksmą, būseną ar būsenos pasikeitimą žyminčio veiksmažodžio ir konkretų daiktą (kuris yra kito daikto dalis) reiškiančio daiktavardžio galininko su prielinksniu per. Tokie junginiai žymi veiksmo ar būsenos pasireiškimo vietą. O per pakinklius taip ir linkstu, linkstu. CvR, 11 22. Jis galėjo čiuožti ir viena koja, ir pakaičiui, ir abiem kojom iš karto, net jų nepakeldamas, tik per ke- lius vinguliuodamas. CvR, II 208. Tikrai trakšt trakšt sutratėjo ir nulaužė per kamieną dar pussveikį medį... LzPR II 23, Dėl strėnų dar pusė bėdos. Tik koja va tai per kelį vis girgžda kažin ko. KatMAR 143. [Agnei] kojos per kelius nutirpo ir tie žodžiai išsprūdo savaime. KatMAR 287. Nuo sėdėjimo įstaigoje jis 94 buvo kiek kuktelėjęs per pečius. VenclGD 90. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius. Myk-PutS I 275. Avėjo jis rudais vasariniais pusbačiais, per kelius padubusiomis mėlynomis kelnėmis. KatMAR 182. Kaip rodo pateiktieji pavyzdžiai, šios grupės junginiai nėra gausūs. 4. Atskirą grupę sudaro junginiai, žymintys erdvės santykius su kiekybinės reikš- més atspalviu, Tokių junginių pagrindiniu dėmeniu eina būseną, padėtį ar judėjimą reiškiantys veiksmažodžiai, o priklausomuoju — ilgio mato vienetus žymintys (ar tokia reikšme pavartoti) daiktavardžiai su prielinksniu per. Baltaragio malūnas iš tolo per mylią buvo matomas. BorBM, 6. Jie čia per gatvę gyvena. Trg. Per stalągal rasi vieną morką išdygusią (per stalo didu- mo plotą). Rm. Saulė tik per sprindį tepakilo, pievose žėrėjo sunki, šalta rasa. SluckGN 389. Kaimynams jau nerūpėjo dėl žibalo svaro arba deguto gorčiaus važiuo- ti per mylią į turgų. ŽemR I 284. Dėl priklausomojo dėmens ypatybių šios grupės junginiai dažnai yra sudėtiniai. Dar labiau didino tą įspūdį Kubanės stepės, kuriose per dešimtis varstų nesi- matė nei trobų, nei medžių, nei upių, nei ežerų. VienIMA 194. Nedidelis valsčiaus būstinės prieangis taip tirštai buvo pripūstas dvokiančio tabako dūmų, jog per du žings- nius negalėjai pažinti žmogaus. CvR, V 220. Rytuose per du žmogaus ūgius pakilęs mėnuo sumažėjo, išblanko ir pašviesėjo. Myk-PutS I 301. Paskui dėžė kelis kartus trūktelėta, pakilo per trejetą pėdų aukštyn. BalcGK 137. Aš tave nešiu per du šimtu mylelių. KlvD 8. Plg.: Aplinkui per dvi valandas kelio niekur nebuvo nei vieno sodžiaus, net nei vienos trobelės. BalčHP 208. Tokiuose junginiuose neretai esti ir prielinksnio nuo konstrukcija su kilmininku, pasakanti vietą ar daiktą, nuo kurio nustatomas atstumas. Per trejetą mylių nuo miesto buvo aukštas kalnas, matomas nuo karaliaus palociaus durų. BalčTVN 150. Žinai, stovėjau per kelis žingsnius nuo jo. ŠRagSD 140. Nuo pamotės, nuo žiežulos per šimtą mylių būsim... SNėrR I 194. Plaukiojo ilgai ir pagaliau priplaukė prie malūno, buvusio per dvi mylias nuo karaliaus sostinės. BaléGP 63. Pašokau per mastą nuo žemės iš to džiaugs- mo. SRagSD 13. Jis laikė mane savo rankoj pakėlęs nuo žemės per šešiasde- šimtį pėdų... BalčGK 82. Kai kurie kalbamosios grupės junginiai yra sinonimiški atitinkamiems jun- giniams su kilmininku ir prielinksniu už, plg.: per trejetą mylių (nuo miesto) buvo ir už trejeto mylių (nuo miesto) buvo. $ 4. Junginiais, kurių pagrindiniu dėmeniu eina smogimą (ar lytėjimą) reiškian- tys veiksmažodžiai, o priklausomuoju — konkrečius daiktus žyminčių daiktavardžių galininkas su prielinksniu per, yra pasakomi objektiniai santykiai su erdvės reikš- mės atspalviu. Raitelis atrodė skubąs: arklį plakė iš abiejų Sony, rankomis mušdamas per kak- lq. CvR, V 168. Už savo drąsumą per ausį gavo. Brž. Velnias kaip drožė per liežuvį, seniukas ir sukando jam ranką. Pn. Ta drožė per nagus, net papirosas perlūžo. ŽemR TIT 243. Šių junginių veiksmažodžiai (ar juos atstojantys ištiktukai) be galininko su prielinksniu per, dažnai turi prisijungę objekto naudininką, nusakantį asmenį, į kurį nukreiptas veiksmas, ir priemonės įnagininką (vieną ar su prielinksniu sw) (a) arba vieną kurią šių formų (b). 95 a) Subruzdęs sėdynėje, jis sudavė ranka dėdei per petį ir skardžiai prašne- ko. Myk-PutS I 55. Kitas kepure takšt skaitytojui per dantis. ŽemR III 208. Dalino pelus toliau [Jonas] vėl nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per šlaunis delnais. BaltPV I 35. Norėjau jam uždrožti vytele per sprandą. VenclGD 68. — Tau važinėtis, važinėtis!.. — rėkė ji nesavu balsu, kirsdama jam žabine per pečius, per nugarą, per pakinklius. BilR 1 163. Tėvas susisu- kęs ir jai susiautė virve per nugarą. ŽemR III 60. Onytė sudavė pelytei su šaukštu per galvą, ir ji nuvirto. PS. b) Ir jau buvo iškėlęs ranką tvyksti žinovui per jo gudriąją galvą. LzPR II 37. [Pikčiurna] paplekšnojo Šnekučiui per petį. SimonP 68. Jeigu kada nak- tį tvokstelsiu tau per šoną, suprask — susapnavau. BaltPV 11 38. Bušė juokėsi ir pliaukštelėjo jam per veidą. SimonP 24. [Tekonis] tekštelėjo delnu per rąstą vieną kartą, tekštelėjo kitą. BaltPV 119. Tada žmogelis lazda sudavė per žemę, ir tuo akimirksniu atsirado labai daug puikios kariuomenės. Ps. Kad daviau kūle per galvą, — tik žaktelėjo ir parkri- to negyvas ant žemės. BilR I 141. § 5. Yra nemaža veiksmažodinių junginių su daiktavardžio galininku ir prie- linksniu per, reiškiančių laiko santykius. Šių junginių susidarymą leksiškai riboja priklausomasis daiktavardis, kuris žymi laiko sąvokas ar reiškinius, susijusius su laiku. Pagal smulkesnes dėmenų reikšmes laiko reikšmės junginius galima suskirs- tyti į dvi grupes. 1. Vieną grupę sudaro junginiai su veiksmažodžiais, reiškiančiais būseną, trun- kantį bei kartotinį ar rezultatinį veiksmą, ir daiktavardžiais, žyminčiais apibrėžtus laiko tarpus, kurių metu trunka, tęsiasi tas veiksmas ar būsena. [Motina] ramiai sau sėdi per dieną. ŽemR III 39. Nusidirbę per dieną, visi miega kietai. RimkKK 114. Kartais juodviem tekdavo liktiir per naktį ežere. CvR, I 218. Stepių viesulai per naktį ūžaus. SNėrR I 327. Jis išdžius per va- sarą. KatMAR 120. Kokia tai mūsų žemelė derlinga, kiek paukštelių privaisina, per vasarą išmaitina. ŽemR III 496. Jaučiai buvo įgudę ir arimo meno per žie- mą nepamiršę. Myk-PutS I 67. Kitoks našumas, kitoks valkumas atsirasdavo su- stirusiuose per žiemą senelio sąnariuose. LzPR 11 5. Mažas ir per valandėlę suspédavaudaug padaryti. MašAMB 23. Vien tik saulė per dangų aukštai per am- Zius tekėjo ir teka. MairRR II 144. Ta neapykanta kaupėsi per šimtmečius rš.). Per tuos metus ir mano dėdina visai nusigyveno. ŽemR III 312. O kai žvaigž- (dės nušvis per žvainąsias naktis, jautriai apie meilę šlamėjo. MairRR I 77. Šio pogrupio junginiai gali būti ir sudėtiniai. Sudėtiniais juos daro kiekio reikš- mės žodžiai, prisijungę prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių (minu- tė, para, savaitė, mėnuo, metai, šimtmetis) arba valdantys tuos daiktavardžius ir kar- tu žymintys ištisinius laiko tarpus, plg. penkios savaitės ir penki vakarai. Per tris paras iškrovėm jį(laivą)(trš.). Statyboje per kelias savaites ji visai pagedo! DovŽE 290. Sicilijoje ir vasarą kitąsyk per 5 (penkis) mėnesius nestiné lašelio lietaus. VienR VII 257. Pirmučiausia grafai pataisė dvaro rūmus, nes per kelerius metus, niekieno negyvenami, atidrėko ir apgedo. VienR II 69. Per pusantros valandos su šešiais gerais yrėjais pavandeniui mes priplau- kėm mano vasarnamį. BalčTVN 141. Juodavo per daug metų aprūkusios lu- bos, duobėta molinė asla. VenclGD 83. 96 Vientisinių, rečiau sudėtinių trukmės reikšmės junginių priklausomasis dėmuo gali turėti prisijungęs (paprastai fakultatyviai) žodžius visas, ištisas, kiauras, pabrė- žiančius trukmės pilnumą. Bet Joniukas linksmas ir laimingas važinėjas per visą dieną, per visą die- ną iš visos galios dainuoja savo dainą. BilR I 162. Iš to džiaugsmo nė miego nebeno- rėjo, maž per visą naktį darbavosi. ŽemR III 107. Per visą pavasarį laks- tau liežuvį išleidusi. ŽemR IV 414. Kaniavaičio sodyba per visą vasarą kvepėjo pušų sakais ir nuluptomis žievėmis. VaižgRR I 309. Ligi šiol kiekvienas iš jų vis dar abejojo per visą rudenį. ŽemR III 450. Per visą žiemelę karšusi, dususi, [senelė] taip parsisirgo, nusikamavo,... jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. ZemR 111 88. Per visą savaitę nebuvo Rapolienės namie. VaižgRR I 155. Jis miegojo kaip meškiukas per visą parą. VaižgRR I 265. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad pra- miegojęs orės pradžią, dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis. Myk-PutS I 61. Žiauru imtis su dirva, aš jai nepasiduodavau per visą dešimtį metų. VaižgRR I 400. Rapolas per visą amžių gangreit nebuvo dar- bo dirbęs. VaižgRR I 120, Per ištisas dienas vaikščioja susiraukusi. PetkKMD 161. Kiek prisilydė [kerdžius] per ištisas vasaras! LKŽ VII 408—409. Per ištisus metus abu su žmona kaip prakeikti vergai, suskretę, pajuodę, mėšluotomis kojomis, ėdaluotomis ran- komis dirbo, plušo ir namie, ir lauke. VienIMA 7. Mykoliukas dar nebuvo sau pasi- sakęs, jog čia pat jau per ištisus dvidešimt metų jis žiūri į Pukštų Severiutę. VaižgRR I 57. Tas šunytis ir kiauksi per kiaurą naktį. Lnkv. Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių, kieksyk, kaip žvaigždė sidabrinė, per kiauras naktis nesumerkė akių, kai uždegei jauną krūtinę! MairRR I 61. Per kiauras dienas lošia kor- tomis. Ms(LKZ V 705). Sėdėdavo per ilgus vakarus vienos dvi kaip nebylės. LzPR I 84. Per savo ilgą pedagoginę praktiką aš patyriau, kad visur ir visada labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. PaukštPM 92. Aptartos struktūros junginiai gali būti sinonimiški atitinkamiems junginiams su galininku, vardininku ar įnagininku, plg.: dirba per visą dieną ir dirba visą dieną, dirba visa diena; kaukia per ištisas naktis ir kaukia ištisas naktis, kaukia ištisomis naktimis. Prie tos pačios grupės priklauso junginiai su daiktavardžiais, rodančiais pro- cesus, įvykius, progas ar pan., kurių metu trunka, tęsiasi veiksmas ar būsena. [Severja] stačia išstovėjo per mišias bažnyčioje, stačia kol užkasė kapuose. VaižgR I 154—155. Visai kitaip versdavosi per atokaičius Jono Puodžiū- no šeima. VienR V 127. Tu man sūriuką, sūriuką pakramtyt per tursomiegį. BaltPV I 47. Tik per pavasario polaidį piliakalnis kaip sala plūduriuoja vande- ny, irjo paplauti krantai metai iš metų vis griūva ir mažėja. VienIMA 139. Per bickuopi jisai ne tiktai bitėmis, bet ir vaikais būdavo apspitęs. BilR I 184. Už savo skolas jis ir žemę apardavo, ir kitus darbus nudirbdavo; per visą karą kaip prismeigtas Laužadžio kieme riogsojo. Gud-GuzR I 48. Per visą gyvenimą pripratęs, kad jo užgaidos būtų aklai pildomos, dabar pirmą sykį pasijuto susidū- res su tokiu įžūliu neklusnumu. Myk-PutS I 83. Maré, tu guli štai lovoje per visus pusryčius. VaižgRR I 131. 7. 520 97 2. Atskirą grupę sudaro junginiai, kurių veiksmažodis žymi neilgos trukmės arba momentinį veiksmą, o daiktavardis reiškia procesus, įvykius, būsenas ar įvairios paskirties laiko tarpus (pusryčiai, rugiapiūtė, atostogos), kurio tik dalį, momentą uži- ma veiksmas. Žmonės kalbėjo, kad jis esąs pasalūniškai gudrus, labai šykštus, labai suktas ir ką bepradedąs — vis kreivai; o per dvaro centro dalybas apmovęs net ir savo tikrąjį brolį. VienR V 11. Nepaprasta buvo, kad per šį krembliavimą ji gausianti patirti Geišės paslaptį, kuri, ji nuvokė, arti palies ir ją pačią. VaižgRR I 76. Nie- kas nepataikydavo taip nejučiomis per vestuves ar krikštynas užritinti ant daržinės kraigo vežėčių, kaip Kazys. Myk-PutS I 32. Kai žvejai paklysta jūroj per audras, — jis tik vienas drįsta kelią jiem surast. SNėrR I 414. Berno jie visai nesam- dė, tik per rugiapiūtes ir šienapiūtes kviesdavos padienininkų. VienIMA 7. Atsimeni, kaip Nemune per sekmines maudėmės. CvR, V 200. Niekas nesu- gebėdavo taip vikriai perlieti vandeniu per užgavėnes „povelius bevaikančio“ jaunimo arba rugiapiūtės pabaigtuvininkų, kaip Kazys. Myk-PutS I 32. $ 6. Veiksmažodiniai junginiai su prielinksniu per reiškia ir priežasties santykius. Tokių junginių daiktavardis gali būti ir abstraktus, ir konkretus, pvz.: pamiršau per skubėjimą, pražuvo per mergelę. Pagal pagrindinio dėmens reikšmę ir sudėtį priežasties reikšmės junginių ga- lima išskirti dvi grupes. 1. Vieną grupę sudaro junginiai, kurių veiksmažodis žymi nepalankų, nenaudin- gą, nepageidaujamą veiksmą, o priklausomasis daiktavardis pasako to veiksmo prie- žastį, sukėlėją. Tokių junginių daryba yra ribota. Praradaumergelę per savo kvailystėlę!.. KrėvP 39. Burokų lapai lūžta per tarpumą. Pc. Savo [tabaką], matyt, palikau namie per skubėjimą. BaltrTK II 9. Per tuos obuolmušius [Girdvainis] visą ūkį apleido. BorBM, 24. Baisiai perpyko Mikas, kad per musę jis užmušė savo sūnų. Graž. Per didumą net su- linkęs. Ktk. Per Abyšalą suvėlintas laiškas iš Obelių smarkiai sujaudino Igno- tą. Gud-GuzR II 286. Nėra bernelio, nėra jų sūnelio: per mergelę žuvo. KrėvP 59. Vis per tave mus mama kasdien klupdo ant žirnių. Alk. 2. Kitą pogrupį sudaro junginiai, kurių veiksmažodis yra su neiginiu ne- ir Zy- mi neįvykusį veiksmą, o priklausomuoju daiktavardžiu pasakoma veiksmo neįvy- kimo priežastis. Per didučius nė mažučiai nepražūva. PP 127. Per žuvį nebūsiu namie (gaudysiu žuvis). Als. Per tolumą nepristato duonos. Ktk. Per blogus kelius neparvažiavau ir apkaltino. Krš. Eik į daržinę miegoti, grįčioj (=troboj) per mu- ses neužmiegi. Pc. Veltui būčiau šaukęs — mano silpno balso niekas nebūtų išgirdęs per tolumą. BalčGK. 86. Šiam pogrupiui priskirtini ir junginiai, kurių pagrindinį dėmenį sudaro veiks- mažodžio bendratis susijusi su veiksmažodžių negalėti, nesuspėti asmenuojamosio- mis formomis, Negaliu užmigti per jūsų bildėjimą. Ėr. Aš per gailias ašarėles nega- liu matyti. Žm. Tas krito tuoj negyvas, per tą staigumą pats Achmedas nespėjo išgelbėti tėvą nuo nelaimingo galo. Balč. TVN 125. Kai bendratis yra susijusi su veiksmažodžių nebūti, neturėti asmenuojamosio- mis formomis, tada tarp jų ir bendraties esti struktūriškai būtinas prieveiksmis kazaa 98 — Per ilgai viešįs svečias ir jums turėjo nusibost. — Nebuvo kada nusibost per tuos visus nuotykius. MašAMB 122. Per tuos darbus neturėjau kada pa- valgyti. Ktk. $ 7. Veiksmažodiniai junginiai su prielinksniu per žymi ir veiksmo atlikimo bū- dą. Tokie junginiai yra ne vienos reikšmės bei struktūros. 1. Vienų būdo reikšmės junginių pagrindinis veiksmažodis žymi su(si)Zinojima, į(si)gijimą, perdavimą ko nors ar pan., o priklausomasis daiktavardis rodo asmenis, organizacijas, įstaigas ar šiaip kokias priemones (laiškas, spauda, radijas), kuriomis naudojantis, tarpininkaujant atliekamas tas veiksmas. Šie junginiai yra artimi ob- jektinės reikšmės junginiams. Karalaitis per piemenį sužinojo ir tos trečiosios savo sesers likimą. Tt. Girdžiu per žmones, kad man rūgoji. Lnkv. Kunigaikštis atsakinėjo jam per vertėją. VienR IV 82. Antanienė susitarė per Agniešką. VienR V 101. Pranešė per radiją, kad rytoj bus gražus oras. Ktk. Pakviečiau brolį per laišką. Ut. Susirašinėjo jie su Praniauskaite taip oficialiai tik per spaudą. VienIMA 240. Patiekalus padavinėjo per rankas. VienIMA 219. Plg.: Kad bent per paukštelį kas būtų žinią davęs. ŽemR I 333. 2. Junginiai, kurių daiktavardis yra abstraktus (vargas, kančia, prievarta, ko- va, darbas, darbštumas), o veiksmažodis reiškia tikslingą veiksmą (siekti, mokytis, iškilti, pakelti, gauti), rodo grynus būdo sanykius. Šie junginiai neproduktyvūs. Visa, kąjis turi, pasiektaiš tikrųjų per darbą, vargą, sunkumus. VenclGD 12. Tik per mano didelį prašymą atėjo jų šeimyna talkon. Ds. Išsiuntė vaiką per prievartą [ganyti]. Ktk. $ 8. Savitą grupę sudaro junginiai, kurių pagrindinis veiksmažodis reiškia būseną (būti, tarnauti, gyventi, laikyti) ar jos pasikeitimą (virsti, tapti, likti, eiti, mokyti, imti, duoti), o priklausomasis daiktavardis rodo asmenis pagal užsiėmimą, pareigas, giminystę. Tokie junginiai rodo, kuo yra ar kaip pasikeičia asmuo (re- čiau daiktas). Mano tėvas per račių buvo. BsP I 43. Jis buvo tam dvare per raštininką. BsP I 12. Buvau tuomet pas grafą K. per daržininką. JasiukD 17. Aš buvau par pusbernį. Grž. Būk tu man per sūnų. Tvr. Giminės jiems par kūmus pabus. Lnšk. Tai gerai, eikš pas mane per gizelį. BsMt 1 18. Na, tai liksiu aš per pie- menį. BsRP 63. Tu galėtum ji klaust, bene jis pasiliktų pas mus per gaspadorių (per ūkininką). JablRR I 658. Viskas par nieką palieka. Tiš. Ji įėjo į vieną dvarą ir pasisamdė pas to dvaro žiūponę per pelendrūsę (p. pelenę, šlavinė- toją). JabIRR I 658. Jį mokino per šiaučių. Tvr. Ji persitaisé per dvaro gaspadinę (tts.). Viena moterė pasivertė par velnią. Zml. Jį į Joniškį iškėlė per kleboną. Lnkv. Aštuntų metų pavasarėlį išleido mane par piemenėlį. Brž. Ir atėjo dukrelė tik per baltą viešnelę, drabužių ji neaudė. LB 27. Jeigu taip, ir aš jį paimsiu per piršlį. SimonVK II 306. Kartą pas tą gaspadorių atėjo velnias: ir prašosi, kad jį priimtų par berną pas jį tarnauti. Tt. Karalius pažadėjo jam dukterį per pačią duot. JabIRR I 658. Katrė ėjo už jo tik dėl to, kad reikėjo šei- mininko ir kad tėvas Šalteikis jo būtinai norėjo per žentą. SimonVK II 306. § 9. Vietoj šių junginių literatūrinėje kalboje dažnai vartojami sinonimiški junginiai su daiktavardžio galininku ir prielinksniu už, iš dalies — su daiktavardžio galininku ir prielinksniu į arba vien su įnagininku be prielinksnio. 8#* 99 1. Visi junginiai su prielinksniu per gali būti pakeisti atitinkamais junginiais su prielinksniu už. Ankstqji rytelį sauleiė tekėjo, tai dėl manęs jauno už motulę buvo. TŽ II 222. Už skalbėją būsiu, marškinėlius skalbsiu, bernužėli tu mano. JD 590. Elzbieta tarnavo pas Sakalauskienę už mergą, vaikai už piemenis, tėvas už berną. CvR, II 332. Gyveno ji tuomet tame pačiame Peterburge pas vienus labai di- delius turtingus ponus už patikėtinę. VienIMA 106. Prisigaudė jis vėžių, prisipirko žvakelių, apsitaisė už angelą ir nuėjo naktį į to pono dvarą (ps.). Pšl. Vyresnįjį savo sūnų Antaniuką išleido pas gerus žmones už piem enį gyvulių ganyti. VienIMA 90. Joną pavedė savo karaliui, kuris jį už lekajų priėmė. BsP III 26. Senelis duoda jam tą patį šuniuką už palydovą. Tt. Visi norėjo tą grąžiają karalaitę sau už žmoną gauti. Sml. Ten pat iš namiškių tardytojo giminaičių dvi mergaites prikalbino, pakvietė už šeimininkes gegužinei. ŽemR III 400. 2. Junginiai su prielinksniu į pavaduoja tik dalį prielinksnio per junginių: junginius, sudarytus su veiksmažodžiais, reiškiančiais būsenos pasikeitimą (ne pačią būseną!). Be to, su prielinksniu į tokiu atveju sakomas daiktavardžio daugiskai- tos galininkas. Kontoroje jį priėmė į tašytojus. VienR V 119. Kaip jis ištikimas žmogus, išrinktų ji į viršaičius... ZemR III 26. Išleidau dukrelę į marteles. BsO76. Paskui ėmė prašyti Marelės į seseris ir visus į vestuves. ŽemR III 36. Aš eisiu pas šitą malūnininką ir į malūnininkus mokisiuos (mokysiuos malūnininku). JablRR I 654. Plg.: Nelaimingieji slydo nuo stataus kalno žemyn ir virto į akmenis. BilR I 147. Tik saugokis, kad ne — pats be reikalo mušdams, su glūpais savo jaučiais į galvijį pavirsi. DonR 35. 3. Junginiai su būvio įnagininku esti sinonimiški būsenos (rečiau jos kitimo) reikšmės veiksmažodžių junginiams su prielinksniu per. Piršliujiems buvau ir kraitį į tėvūniją atvežiau. CvR, 11259. Ir bernu buvau. BaltPV I 100. Kelius metus padirbėjau pirmininku, ir mečiau. Ktk. Jis ten ilgai mokytoju tarnavo (m. buvo). JabIRR I 634. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju. ZemR II 224. Kada matei, kad ožys būtų (b. paskirtas, tarnautų...) daržininku? JablRR I 635. Jy berniokas mokos inžinierium. Ktk. Gegutė in(į) rudenį pavirsta vanagéliu. Ktk. $ 10. Atskirai galima aptarti junginius, sudarytus iš veiksmažodžio laikyti (ką kuo) ir daiktavardžio galininko su prielinksniu per. Jais pasakoma tariama as- mens (ar daikto) būsena. Vokiečiai lietuvininką per drimelį laiko. DonR 105. Ir būrus prastus per kiaulių jovalą laiko. DonR 28. Tegu pajunta, gal labiau skaitysis ir kito per kvailą nelaikys. PaukštAA 15. Aš laikau jį per išmintingą. LKŽ VII 38. Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laikė per vagį. DonR 119. Gluosnius ir egles, pušis ir liepų viršūnes, o labiau karklus ir krūmus laikė per nieką. DonR 126. Eglę par gerą medį nelaikau. Sg. Tokia gudri, kad žvirblį per karvelį palaikė. PP 430. Mat, karalaitė jį palaikė per savo vyrą. LKŽ VII 44, Prie šių šliejasi ir junginiai su konkrečios reikšmės veiksmažodžiais, po kurių lyg numanomas žodis laikyti, plg.: pašaus tave per gegužėlę ir pašaus tave palaikę per gegužėlę. Tokie junginiai nurodo, kuo kas palaikoma paprastai per apsirikimą. 100 Keta tave šauti šelmis bernužėlis per laukinę antelę. JD 762. Vai, šausiu, šausiu tave, mergele, per girios gegužėlę. BsO II 186. Būtų žvejoję marių žvejeliai, būtų sugavę mane per margą lydekėlę. Slv. Nesiprausiu, nesiprausiu, perdaug balta būsiu, tai varna nuneš per sūrį. Srd. $ 11. Pastarosios grupės junginiai palyginti reti. Tam pačiam reikalui daž- niau vartojami kitokie junginiai. 1. Veiksmažodis laikyti paprastai prisijungia daiktavardžio įnagininką. Jį visi laiko geru žmogum. Ktk. Kuo tu čia mane laikai? JablRR I 633. Ka mes palaikéme sala, buvo tik baisiai didelės jūros žuvies nugara. Balč(LKŽ VII 44). 2. Abiejų rūšių veiksmažodžio laikyti junginius gali atstoti atitinkami jungi- niai su galininku ir prielinksniu už. Urbonas palaikė senelį už gerą ir gudry žmogų. Tt. Kam tu mane už kvailą laikai? Ps. Jei būčiau laisvas, laikyčiau sau už garbę atiduoti savo gyvenimą jos didybei tarnauti. BalcGK 95. Nepalaikykite už blogą, bet mes tiesūs žmo- nės, lietuviai, pratę dorai atsilyginti už paslaugą... VenclGD 340. Šios kartos žmo- nės daugel išmano, dvidešimt metų turi už seną. PS. Yra pabarėly du ribokėliai — tai pagaus tave už lydeką. Yr pabarėly du strielčiukėliai — tai pašaus tave už gegužėlę. Al. Nesidabyk — varna nuneš už vaiką. Vv. Duoną įnešiau už ragaišį. Pc. Séjom už kopūstus, o išdygo sėtiniai. Kal. Parduok karvę až telingą — daugiau paimsi. Ktk. 3. Retkarčiais tam pačiam reikalui vartojami (dažniausiai veiksmažodžio lai- kyti) junginiai su daiktavardžio kilmininku ir prielinksniu vietoj. Jūs daugiau manęs kvailio vietoj nebelaikysit! BalčGP 88. Mane auto vietoj laiko. Pc. Aš tave zuikio vietoj nušausiu. Sts. § 12. Veiksmažodiniai junginiai, kuriu priklausomuoju dėmeniu (ar jo da- limi) eina skaičių, kiekį ar matą žymintys Žodžiai su prielinksniu per, rodo kiekybės santykius. Pagal reikšmę, kuri daugeliu atvejų priklauso nuo prielinksnio per, kal- bamuosius junginius galima suskirstyti į dvi grupes. 1. Didžiuma veiksmažodinių kiekio reikšmės junginių su prielinksniu per žymi ko nors perviršį. Šios reikšmės junginiai yra įvairios struktūros. a) Vienų junginių priklausomuoju dėmeniu eina kiekinio skaitvardžio arba matą žyminčio daiktavardžio galininkas su prielinksniu per. Tokie junginiai reti. Už kiaulę jis gavo per tūkstantį. Skdv. Ji metų turi per trisdešimt. Ktk. Iki miestelio bus per kilometrą. Ktk. Jau yr per pusę aštuonių. Plng. b) Dažnesni yra junginiai, kur skaitvardis (vienas ar kartu su matą reiškiančiu žodžiu) dar yra prisijungęs kiekio objektą reiškiantį daiktavardžio kilmininką, pvz.: buvo per penkiolika žmonių, pirko per penkiolika kilogramų obuolių. Per kelerius metus jam (K. Būgai) pavyko sukaupti didoką biblioteką, turinčią per pusantro tūkstančio rinktinės lingvistinės literatūros (trš.). Pardaviau per dešimt centnerių bulby. Ktk. 2. Kita grupė junginių žymi, kiek kartų kartojasi, kiek objektų apima ar ke- liose vietose vyksta veiksmas. Tokie junginiai yra sudėtiniai — jų priklausomuoju dėmeniu eina kiekiniai skaitvardžiai (ar įvardžiai keli, visi) su konkrečiais daikta- vardžiais ir prielinksniu per. 101 Per du kartus dobilus piovėm. Ktk. Numirkiau mėsą per tris vandenis. Jnpl. Suplėšiau paltą per dvi vietas. Ktk. Buvau per abi krautuves — nėra mielių. Ktk. Per abu lauku pasisėsma linų. Sl. Per visas pievas būt susidarę keli vežimai šieno. Ktk. Daiktavardiniai junginiai Laisvieji junginiai §13. Su prielinksniu per sudaroma ir daiktavardinių junginių, tik žymiai ma- žiau, negu veiksmažodinių. Pagal struktūrą šie junginiai dvejopi: vienų pagrindinis daiktavardis yra veiksmažodinės kilmės, kitų darybiškai nesusijęs su veiksmažo- džiu. Daiktavardiniai junginiai Žymi pažymimuosius santykius su įvairiais atspal- viais, kuriuos junginiui teikia priklausomojo daiktavardžio reikšmė. Junginių, kurių pagrindiniu dėmeniu eina veiksmažodinis daiktavardis, pažymimoji reikš- mė yra silpnesnė, plg. ėjimas per sieną ir dryžis per kaktą. 1. Junginiai, kurių pagrindinis daiktavardis yra padarytas iš judėjimo veiks- mažodžio (dažnai su priesaga -imas) arba reiškia daiktus, turinčius juostos, linijos formą, o priklausomasis — konkrečius daiktus ar vietą, žymi pažymimuosius santy- kius su erdvės reikšmės atspalviu. Gera klausytis savo žingsnių, pajusti gaivinantį vėjūkščio dvelkimą per įkai- tintą kūną. CvR, II 357. [Žandarai] ėmė ginčytis apie nešimą per sieną knygų. ŽemR II 128. Iš viso ko buvo matyti, kad jis ne raitelių būrio bendras, o tik palydo- vas per Žemaičių girias ir pavasario balas. VienR IV 9. Kaziukas nė nedirsteli į tas nuodėmingas vaikų keliones per jo kambarį. VaižgRR I 387. Sakyk, ma- žiuk, žinai per mišką kelią į Surmontą? CvR, II 221. Bet su laiku ir tasai atšlai- mėlis, kurį kadaise buvo ištrypę kaustomi arkliai, ir takiukas nuo jo per visą kie- melį pamažu užžėlė... Gud-GuzR I 20. Bet atėjo žiema, nugrindė tiltus per eže- rus. KrėvP 96. Dirbdinsiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu panelę kas vakarėlį. Auk. [Stočkus] nusipirko vaistinę ir keltą per Karkluvą. CvR, II 300. Už jųdviejų garksojo policininkas su šautuvu per petį. VenclGD 53. [Mi- kutis] su grandinėle per krūtinę eidavo prie malūno ant nudilusiy girnų akmenų. CvR, II 140. Išgyti mergytė išgijo, bet randas per visą skruostą taip visam gyve- nimui ir pasiliko. VienIMA 55. Visas butas — tik vienas kambariukas su dideliu duonkepiu per visą trečdalį ploto. Gud-GuzR I 132. $ 14. Pasitaiko junginių, sudarytų iš veiksmažodinių daiktavardžių su prie- linksniu per ir laiko reikšmės daiktavardžiu. Jie žymi pažymimuosius santykius su laiko reikšmės atspalviu. Aš tau atsimokėsiu už visą gerą, kaip tu man už prisirišimą per visą amžių. VaižgRR I 248. $ 15. Atskirą grupę sudaro kiekio ar mato reikšmės daiktavardžių junginiai. Jų pagrindiniu dėmeniu eina daiktavardžiai kartas, sykis, laiko bei kitokius mato vienetus ar atskirus daiktus žymintys daiktavardžiai, neretai su kiekiniais skait- vardžiais ar įvardžiais keli, keletas. Priklausomasis daiktavardis žymi laiko mato vienetus. Tokie junginiai žymi kiekybinius santykius su laiko reikšmės atspalviu ir dažnai yra sudėtiniai. 102 Redaktorius Gimžauskas bent kartą per mėnesį savo apžvalgose nuramindavo krautuvių ir namų savininkus. CvR, II 184. Vieną kartą per dieną gausi patarš- kinti su tokia tarškine lovoje gulėdamas. Rd. Juk sakoma, kad mūsų ciesorius septy- nis kartus per dieną meldžiąsis. SimonR I 309. Kelis sykius per dieną Mikutis nešiojo į trobą vandenį. CvR, II 134. Kiekvienas kiemas tris dienas per savaitę turėjo atidirbti vokiečių ūkiuose. CvR, II 151. Par (per) valandą penkis kilometrus nueinu lengvai. Ktk. Per dešimtį bekonų par (per) metus šeria. Žg. Samplaikiniai junginiai $ 16. Pasitaiko apstabarėjusių junginių, sudarytų iš dviejų to paties daikta- vardžio formų su prielinksniu per. Dažnesni yra laiko reikšmės daiktavardžių jun- giniai. Jais pasakoma nenutrūkstama laiko tąsa. Ir vėl slinko diena per dieną, žmonės nerimo ir taip kalbėjo, ir šiaip kalbėjo ir laukė karo... KrėvP 92. Laikas slinko, mėnuo per mėnesį bėgo. KrėvP 100. Metai per metus greitai bėgo, daugelis jau jų praslinko, daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę. KrėvP 72. Taip gyvendavo metai per metus du seneliu, visada būdavo linksmu, ypač Lapinas. KrėvAP 62. Koplyčioje mišios per mišias eina. ŽemR II 148. Plg.: Bliūdas per bliūdą ant stalo tustéjo. ZemR 111 258. Vakar per pusę adynos koja per koją (pamažu) Peleson nuėjau. Pls. Būdvardiniai junginiai $ 17. Būdvardžių junginiai su daiktavardžių (ar įvardžių) galininku ir prie- linksniu per yra neproduktyviis®. Jie sudaromi su aukštesniojo laipsnio būdvar- džiais ir reiškia lyginimo santykius su išskyrimo ar skirtumo reikšmės atspalviais. $ 18. Junginiai, reiškiantys lyginimo santykius su išskyrimo atspalviu, pagal struktūrą yra dvejopi. 1. Vieni junginiai yra sudaryti iš aukštesniojo laipsnio būdvardžio kilmininko, kuris priklauso nuo sakinio veiksmažodžio su neiginiu ne- (paprastai nebūti for- mų), ir priklausomojo daiktavardžio (ar įvardžio) galininko su prielinksniu per. Šiais junginiais pasakoma, į jog priklausomuoju dėmeniu nurodytasis daiktas kalba- mos ypatybės turi daugiausia iš visų vienarūšių daiktų. Kas nežino, kad per žirnius nėra geresnio karveliams valgio, MašAMB 230. Man nėr geresnių grybų per baravykus. Alv. ... tada jis galvojo, kad per sie- lininką nėra laimingesnio žmogaus pasauly. BalčHP 206. Per jį vyresnio ne- buvo. Lnkv. Nėr geresnių plūksnų per šitas. Lp. Kai kurių junginių priklausomasis daiktavardis turi pažyminį, kuris kalbamą unginį daro sudėtiniu. Per mūs šunį sargesnio nerasi. Jrb. Per vargo mergelę nėra gražesnės. Vrn. Per senąjį bernioką geresnio nebepasamdysi. Grž. 2. Retkarčiais tarmėse pasitaiko būdvardinių junginių su prielinksniu per ir teigiamuose pasakymuose. Tada jų priklausomuoju dėmeniu eina įvardžio visas 2 Žr. E. Valiulytė, Prielinksnių vartojimas lyginimo santykiams reikšti, kn. : Lietuvių kalbos gramatinė sandara, Vilnius, 1967, p. 88—89. 103 daugiskaitos galininkas su prielinksniu per, O būdvardis esti aukštesniojo, rečiau aukščiausiojo laipsnio. Tokiais junginiais esti pasakoma didžiausias ypatybės kie- kis, kuriuo išsiskiria kas iš visumos. Gaubys per visus vertesnis. Plt. Algis par (per) visus didesnis. Trš. Aš jauniausia par (per) visus. Ants. $ 19. Aptartieji junginiai turi nemažai sinonimų. Juos savo reikšme ir struk- tūra atitinka būdvardiniai junginiai su galininkiniais prielinksniais už, prieš ir su kilmininkiniais iš, tarp. 1. Pirmojo pogrupio junginius su prielinksniu per atitinka junginiai su prie- linksniais už ir prieš. Prie sunkaus darbo nebuvo už jį geresnio. LzPR I 221. Nėr už ją stipres- nio, — gyvybės nieks nenugalės. MiežML 99. Prieš lakštingalėlės (giedojimą) nėra gražesnio giedojimo. Ds. Prieš juos nežinau geresnių žmonių. Ktk. j 2. Antrojo pogrupio junginius atitinka junginiai su prielinksniais iš, tarp ir už. Betgi už visus geriausia tai karvutė juodaausė. SNėr I 447. Jisai, Pranukas, už visus kaltesnis... ŽemR I 199. Eglė laimingiausia iš visų marčių; ji nelieja gausiai ašarų karčių. SNėrR I 419. Ė iš visų viršesnis auga baravykas. BaranAŠ 21. Bet tarpu visų garsių tos giminės vyrų, tarpu visų, kurie sėdėjo aukštoje Mer- kinės pilyje, garsiausias buvo senas bajoras Mykis. KrėvP 24. Pažymėtina, kad iš visų aptartųjų junginių dažniausiai vartojami junginiai su prielinksniais už ir iš. $ 20. Junginiai, reiškiantys lyginimo santykius su skirtumo atspalviu, esti sudaromi iš kai kurių kokybinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžių (vy- resnis, senesnis, jaunesnis, didesnis, mažesnis, pigesnis, brangesnis) ir mato reikšmės daiktavardžių (dažnai su kiekiniais skaitvardžiais) su prielinksniu per. Tasenesné maneper dešimtį metų... ŽemR 128. Par dvidešimt penkis (= penkerius) metus ana esanti vyresnė. Mik. Jipar dvidešimt metų jaunesnė už mane. Lnkv. Šįmet mūsų bundininkas par šimtą pigesnis, kaip pernai. Jnš. Šie junginiai literatūrinei kalbai nėra būdingi. Vietoj jų dažniau vartojami ati- tinkami junginiai su įnagininku, plg.: vyresnis penkeriais metais, pigesnis trim rubs liais, aukštesnis dviem centimetrais. Prieveiksminiai junginiai $ 21. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai, kaip ir būdvardžiai, sudaro jungi- nius su daiktavardžio (ar įvardžio) galininku su prielinksniu per. Prieveiksminiai junginiai savo reikšme atitinka būdvardinius junginius, 1. Junginiai, rodantys lyginimo santykius su išskyrimo reikšmės atspalviu, savo vartojimo aplinkybėmis atitinka būdvardinius pirmosios grupės junginius (plg. §18). Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir sumaniau nekalbėjo. KrėvAP 53. Per Žiūkelį geriau niekas nepagieda. Sn. Nėr geriau par (per) vandenį atsi- gerti. Ps. 104 Plg.: Per mane daugiau nedirbi, o aš vis tiek nieko neturiu, kaip neturėjau... KrėvRg 105. Per aštuonias valandas žmogui daugiau nereik miegoti. JabIRR I 658. Imbradan netoli — daugiau par šešius varstus nebus. Ds. Pigiau ne- veža per penkis litus. Zp. Šie junginiai, kaip ir būdvardiniai, yra sinonimiški junginiams su prielinksniais už, prieš, taip pat iš (plg. $ 19), Šito darbo niekas geriau už mane nemoka. Ktk. Šuniui nėr gardžiau prieš kaulą. Ktk. Prieš lietuvius niekas nemoka dainuoti gražiau. Viln. Bet už visus labiausiai pamilo jį skaisti bajoro duktė, balta Ielijėlė... KrėvP 65. Aš dabar gyvenu iš visų geriau. Ktk. 2. Kiti prieveiksminiai junginiai Žymi lyginimo santykius su kiekybinio skir- tumo atspalviu. Par tris savaites mano vėliau. Ps. Vyresnįjį paėmė [vaiskan] per penkio- lika metų vėliau. Svl. Aš par vieną dieną anksčiau sėjau miežius. Rd. Par du varstu Papilys toliau už Biržus. Brž. Kad šiferio par vieną eilią mažiau — būt kaip kartas. Ktk. Ir šie junginiai, kaip ir būdvardiniai, yra sinonimiški junginiams su įnagininku, plg.: viena diena anksčiau, trim savaitėm vėliau, pora kilometrų toliau. Įvardžių samplaikos su prielinksniu per § 22. Su prielinksniu per yra sudaromos tokios įvardžių samplaikos: vienas per kitą ir kitas per kitą. Jos reiškia daiktų seką. Mokiniai vienas per kitą pradėjo griūti į koridorių. MikLE 28. Ėmėsi tvir- tinti vienas per kitą susirinkusieji sodiečiai. LzPR 11 74. [Darbininkai] įkaitę, kepures nuo kaktos atsismaukę, svaido pėdus ant stalo per kits kitą. ŽemR III 258. — Iš kur? — puolėsi per kits kitą klausti. LzPR II 88. Antroje trobelės pusėje, tarsi per kits kitą sumėtyti stovi seni medžiai. SimonR I 22. Gauta 1971.X1.16 2, BAJIIOJIUTE CJIOBOCOYETAHHUSA C IIPEJIJIOTOM PER Peamnome [lpeasior per ¢ BHHHTeJIbHbIM NAJEKOM BHICTYNAET B CJIOBOCOUeTaHHAX C rJIaroJioM, HMeHeM CYIIeCTBHTE/JbHbIM, HMEHeM IpHJaraTeJbHbIM, HapeuHeM H MECTOHMEHHEeM. 1. Cambie pacnmpocTpaHeHHbIE CJIOBOCOYeTaHHSi — rJarojibhbie. OHH Bbipa- KalT pasHOOOpasHbie OTHOLICHHS : a) IlpocrpancrBennbie, Hanp.: Tankistai važiavo per miestą. — Tamkucmbt exaau wepes eopod, Kitą dieną pradėjo eiti (Huseinas) per krautuves. — Ha Opyeoūi dens navaa (I'yceiinac) xoOumo no maza3unanm; Iš Paryžiaus grįžo per Vokietiją. — H3 Ilapuoca eepryacs vepea Tepmanuio;, Kulka išlindo per sieną. — Ilyas npoumaa 105 CK6036 cmeny; Ji pastebėjo netoliese vyriškį..., per krūtinę pasikabinusį automa- tq. — Ona 3aūmemuna reedaneKe MYNCHUHY..., C ABMOMAMOM, NePeKUHYMbIM 4uepe3 epyds; Skauda koją per kelį. — boaum Ho2a 6 xonene; Per tris žingsnius nuo tos vietos rasi pinigus. — Sa mpu waza om 3mo2o mecma naiideius Oenveu. 6) O6bekTHble, Hanp.: Kapitonas trenkė kumščiu per stalą. — Kanuman CMYKHYA KYAAKOM NO CMOAY. B) Bpemennsie, Hanp.: Motina verpé per dieną. — Mambo npaia yenotii dens; Tėvas žuvo per karą. — Omey no2ub 80 8pems eotinbt. r) Ilpuununusle, Hanp.: Mikas per muse užmušė sūnų. — Mukac u3-3a myxu ybun coma; Negaliu užmigti per triukšmą. — He moey 3acHymeo us-sa wyma. 1) OmnpeznenuTesbHO-00CTOSITeILCTBEHHbIE, HANp.: Pagaliau Antanas atsiuntė per žmoną laišką. — Haxoney Anmanac npucaaa 4epe3 osceny nucomo; Jis atėjo per didelį mano prašymą. — Ox npuwea no 60avuiotl moe npocs be. e) OrHomeHHsi COCTOSHHSA, 3aMeCcTHTeJIbCTBA, Hanp.: Karalius pažadėjo jam tą dukterį per pačią duot. — Kopon6 obewar emy my Oou5 3a deny evidame; Tokia gudri, kad žvirblį per karvelį palaikė. — Tarxas xumpas, «mo 80po662 npu- Hana 3a e0hMyba. ¢) KojinuecrBennie, Hanp.: Aš greit turėsiu per tris šimtus. — CK0po y mens 6ydem ceonuue mpexcom; Suplėšiau paltą per dvi vietas. — [Topeaa narsmo 6 Oeyx mecmax. | 2. Tlpensior per ¢ BHHHTeJIbHbLIM IMAJIEXXOM COCTAaBJISIET HeMHOTOUKHCJIEHHbIE CJIOBOCOYETAHHSI C HMEHeM CYNIeCTBHTEJIbHbIM B POJIH TJIaBHOTO CJIOBa. Takue CJIOBOCOYETAHHSI Yallle BCETO BHIPAXKAIOT ONpejleJIHTEJIbHbICE OTHONIEHHA C pa3HbIMH OTTEHKAMH: a) OnpejiejinreJibHo-npocrpaHcTBeHHbIe, Harip.: plaukimas per upę — ne- penavis uepe3 pery; randas per veidą — wpam 4epe3 Auyo. 6) OnpejnejmmrejibHo-BpeMeHHblie, Hanp.: darbas per dieną — mpyd 3a Oeno. B) KojmuecrBeHHO-BpeMeHHBIE, Hanp.: Sūnus atvažiuoja kartą per mėnesį. — Coin npuesscaem pas 6 mecay; Dirbam penkias dienas per savaitę. — Pa6omaemn namo Oneii 8 xedenio. 3. CiioBocoueTanusi C HMEHeM NMpH/IaraTeJIbHbIM B DOJIH TJIABHOTO CJIOBA YynoTpeOJISIOTCSA peiko. OHH BbIpaxkaIOT CpaBHHTEJIbHbIė OTHOLICHHSA C OTTEHKOM BbIJIEJIEHHS1 HJIH pa3JIHUKSs, Hanp.: Man nėr geresnių grybų per baravykus. — IlTo- Moemy, Hem epubos Ayuiue G6opoeukos; Ta senesnė mažne per dešimtį metų. — Ta cmapuie noumu Ha 0ecsims JET. 4. Tlpensior per c BHHHTE/IBHEIM NA/IEKOM H3pejika COYETAETCH H C HapeuHeM, 'COCTABJISi1 CJIOBOCOYETAHHs, 3HAUeHHe KOTOPHIX COOTBETCTBYET COYETAHHAM C HMEHEM IIpHJIaraTe/IbHbIM, Hamnp.: Per mane niekas gražiau nepadarys. — K pa- cusee Mens HUKmo He cOeaaem; AS per vieną dieną anksčiau atėjau. — ST npuuea Ha 00uH OeHb pasiue. 5. Ilpensior per C MECTOHMEHHSIMH COCTABJISIET YCTOHYHBBLIE CJIOBOCOYETAHHS, BbIpaxatollHe ITOCEI0BATENbHOCTD, HAM. : Mokiniai vienas per kitą pradėjo šaukti. — Yuenurxu 00un 3a dpyeum cmaru kKpuvamo; Svaido pédus ant stalo per kits kitą. — Bpocatom cxonot Ha cmoa 0dun 3a dpyzum. Ilocrynusjo 16.XI.1971