Sudurtinių neveikiamųjų veiksmažodžio formų reikšmės ir vartojimas

ŽnOs DZ 1 4 FIORMO.S I R JŲ VIA. RT.0.S EN A LE ET UNV OILS T. SUR MOKSLU AK ADEMIJA N. SLIZIENE SUDURTINIU NEVEIKIAMUJU VEIKSMAZODZIO FORMU REIKSMES IR VARTOJIMAS Lietuvių kalbos veiksmažodžio neveikiamosios rūšies asmenuojamosios formos yra tik sudurtinės, sudarytos iš savarankiškos leksinės reikšmės veiksmažodžio esamojo arba būtojo laiko neveikiamojo dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio būti asmenuojamųjų formų, pvz.: esu baramas, būtų baramas, buvo išbartas. Laikų ir nuosakų reikšmėmis jos atitinka tam tikras veikiamosios rūšies asmenuo- jamąsias formas, pvz.: yra gerbiamas — gerbia, buvo gerbiamas — gerbė, būdavo gerbiamas — gerbdavo, bus gerbiamas — gerbs, būtų gerbiamas — gerbtų, būk gerbia- mas — gerbk, tebūnie gerbiamas — tegerbie; yra pagerbtas — yra pagerbes: buvo pagerbtas — buvo pagerbęs, pagerbė; būdavo pagerbtas — būdavo pagerbęs, pagerb- davo; bus pagerbtas — bus pagerbęs, pagerbs: būtų pagerbtas — būtų pagerbes, pagerbty; būk pagerbtas — būk pagerbes, pagerbk; tebūnie pagerbtas — tebūnie pagerbęs, tegu pagerbia. Tarp vienų ir kitų formų yra tik rūšies skirtumas. Veikiamo- sios rūšies formos rodo, kad sakinio veiksniu išreikštas asmuo ar daiktas pats at- lieka jų žymimą veiksmą, o neveikiamosios rūšies formos reiškia veiksmą, atliekamą kito veikėjo ir nukreiptą į sakinio veiksniu išreikštą daiktą ar asmenį (toliau toks veiks- mas bus vadinamas pasyviniu). Be to, apibūdindamos daiktą kaip patiriantį svetimą veiksmą, neveikiamosios formos kartu nusako ir tam tikrą jo būseną. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu laikų reikšmėmis atitinka vientisines veiksmažodžio formas, o formos su būtojo laiko dalyviu — ir vientisines, ir sudurtines atliktines veikiamosios rū- šies formas. Apie sudurtinių atliktinių formų reikšmę turinčias neveikiamąsias for- mas jau yra raSyta’, dėl to šiame straipsnyje bus kalbama tik apie tas neveikiamąsias formas, kurios laikų ir nuosakų reikšmėmis atitinka vientisines veikiamosios rūšies formas?. Neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu § 1. Sudurtinés neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu reiškia pasy- vinį veiksmą, vienalaikį su kalbamuoju momentu, ankstesnį už jį arba vėlesnį. Šalia veiksmo reikšmės paprastai gana aiški ir būsenos reikšmė. i 1 Žr. N. Sližienė, Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikšmės ir vartojimas, kn.: Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai (toliau — LKGT), Vilnius, 1969, p. 17—40. * Kadangi sudurtinės neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu tiek savo struktūra, tiek laikų bei nuosakų reikšmėmis atitinka veikiamosios rūšies sudurtines atliktines formas, paprastai jos taip pat vadinamos atliktinėmis. Tačiau tais atvejais, kai minėtosiomis reikšmėmis jos atitinka veikiamosios rūšies vientisines formas, atliktinėmis galėtų būti vadinamos tik sąlygiškai. 77 Tiesioginė nuosaka: Esamasis laikas: Imk sau drąsiai tą dalį, kuri tau yra laikoma. DaukRR 305. Jie (jaunikliai) tuoj pasislepia motinos plunksnose ir yra tėvo lesinami. IvanLP II 25. Prie urvų visur yra prikergiami slėpiningi padavimai. LKŽ II 232. . Būtasis kartinis laikas: Balandžio mėn. 8 d. buvo stebimos klykuolių tuoktuvės. IvanLP II 97. Ne vienas kaimo žilagalvis pasakojo apie kartuvių kalną, kurio pavadinimas buvo siejamas su bajoro žygiais. CvR VIII 129. Dargi buvo pri- imti atgal į darbą keletas iš kalėjimo grįžusių darbininkų, ir atlyginimo priedas kelis mėnesius visiems buvo tvarkingai išmokamas. VienR V 410. Būtasis dažninis laikas: Čia dažnai minimas būdavo ir Stiklo Žmogelis. BalčHP, 253. Guolis būdavo pajudinamas tik pavasarį, kai atšilus Kiškis persi- keldavo į darZine, ant šieno. CvR III 66. Būsimasis laikas: Jis žino, kad jie (arkliai) bus netrukus mobilizuojami, ir Šalteikių Karaliai bevažiuos tik su kuinais, netinkančiais karui... SimonVK II 28. Koks gi čia rojus, jei iš vienų bus atimama, o kitiems atiduodama! VienR V 201. Senatveiir bus numetami ten kokie nors procentai dėl smegenų minkštėjimo. CiurlRR III 50. Netiesioginė nuosaka: Bet čia mažne kiekvienas bara, spigina į akis, jog tai dykų dykai esą gaišinamipinigai. ŽemR I 49. O buvę kuliama garine mašina. SimonVK 11 205. Būdavo, ims pasakoti, prie kokių darby jis buvęs stumdomas. ŽemR II 374. Ir jie nebūsią apie tai pamanę, kad palei gyvenamąją kuriądien būsiąs tiesiamas kelias... SimonVK I 46. : Pasitaiko netiesioginės nuosakos formų, sudarytų su pagalbinio veiksmažodžio- bevardės'giminės neveikiamaisiais dalyviais. Jomis nusakomi iš tam tikrų aplinkybių paaiškėję ar tik spėjami veiksmai. Vietoje ,,béga skubinas“, „bėga tekinas“ seniau būta sakoma ir: skubinomis braukiu. BūgKS 92. Tariamosios nuosakos formos, kurių pagalbinio veiksmažodžio forma vientisinė,. reiškia tariamus dabarties arba ateities veiksmus; jų, kaip ir vientisinių veikiamųjų tariamosios nuosakos formų, laiko reikšmė yra nediferencijuota ir paaiškėja tik platesniame kontekste. ; Mūsų krašte būtų daug daugiau ančių, jei joms būtų teikiama globa. IvanLP’ II 73. Neteiskime, kad nebūtume patys teisiami. SimonVK II 327. Tariamosios nuosakos formos, kurių pagalbinio veiksmažodžio forma yra su- durtinė, reiškia tariamą praeities veiksmą, nukreiptą į sakinio veiksniu išreikštą daiktą ar asmenį, ir laiko bei nuosakos reikšmėmis atitinka tariamosios nuosakos veikiamąsias sudurtines atliktines formas, taip pat reiškiančias tariamą būtąjį veiksmą, plg.: būčiau buvęs baramas — būčiau baręs. Kad būtų geriau laikomas buvęs, nebūtų iš ten bėgęs duonos ieškoti. JabIRR I 319. Grėtei Karalienei atidarius virtuvės duris, klegesys staiga nutrūksta, pasidaro tokia kebli tyla, kad Grėtei norėtųsi vėl grįžti į savo kambarį, lyg jinai būtų buvusi barama. O, ji žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia — greičiausia — buvo juo- kiamasi iš jos. SimonVK II 218—219. Dėl neveikiamosios rūšies specifinės reikšmės liepiamosios ir geidžiamosios nuosakos formos yra labai retos: liepimas arba pageidavimas paprastai reiškiamas sakinio veiksniu pasakyto daikto ar asmens adresu, o šiuo atveju veiksmo atlikimas 78 nuo jo nepriklauso. Dėl to šių nuosakų neveikiamosios formos, jeigu ir pasitaiko, tai reiškia daugiau daikto būseną, negu į tą daiktą nukreiptą veiksmą (išskyrus be- asmenes formas). Būk visų mylimas, bet tos meilės neieškok. JabIRR I 314. Teip tesie sako- ma. SchG 303. Kad jau ir sutepei savo sąžinę, tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus. SimonR I 154. Esamojo laiko, ypač trečiojo asmens, sudurtinių neveikiamųjų formų reikšme dažnai vartojami vieni esamojo laiko neveikiamieji dalyviai?. Dabartinės kalbos po- žiūriu jie galėtų būti laikomi ir sudurtinėmis formomis su nuline pagalbinio veiks- mažodžio esamojo laiko forma. Vėlybieji vasarojai tyčia dar laikomi dirvoje; tik vargu jie beprinoks nebekait- rioje saulėje. VaižgDD 59. Jaučiai per gerai suprato, jog visi tie baisūs šauksmai ir pliaukšėjimai ne jiems adresuojami. VaižgDD 70. Mano giminės ponai, ir jie pri- imami garbingai. SimonVK II 20. Man pasigirdo, kad aš šaukiama... SruogR III 408, Kadangi esamojo laiko sudurtinių formų palyginti nedaug vartojama, jų reikš- mėms iliustruoti kai kur bus pateikiami ir vieni esamojo laiko neveikiamieji dalyviai. § 2. Neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu, kaip ir vientisinés vei- kiamosios rūšies formos, gali turėti arba konkrečią, arba apibendrintą reikšmę. Pirmuoju atveju jomis nusakomi konkretūs pasyviniai veiksmai, trunkantys kalba- muoju momentu, trukę praeityje arba truksiantys ateityje. Kada jis paklausė, kas juos įgaliojo nekaltam žmogui atimti laisvę, jie atsakė, kad tai yra daroma policijos ir jo šeimininko Kalum-Beko vardu. BalčHP, 310. Šitai Dangutė verčiama tuojau tekėti už sau nemylimo mozūrų kunigaikščio. MairRR 11 176. Kaziuliai palaimino tą vieną savo dukterį užkurinę su jų pačių samdininku bernu, kuris taip pat buvo mobilizuojamas. VienR I 285. Baudžiamasis būrys savo darbą jau buvo beveik baigęs: aikštėje prie rotušės buvo šaudomi paskutiniai olandai, kuriuos paskubomis sučiupo šaunieji kariautojai vienus dar lovoj, kitus — jau atėjusius į krautuves ir įstaigas. VencIR III 246. Dėl to jis sugalvojo šiandien ateiti bent iki Šmito, kur bus rodomi šviesos paveikslai. SimonVK II 300. Jinai taip pat beveik norėtų, kad jos išėjimas iš šių namų būtų baigiamas malda. SimonVK I 243. Konkretaus pasyvinio veiksmo reikšme vartojamos beveik vien tik eigos veiks- lo veiksmažodžių neveikiamosios formos. Tik tada, kai esamojo laiko formomis vaizdingai nusakomi praeities įvykiai (praesens historicum reikšmė), vartojamos ir įvykio veikslo veiksmažodžių formos. Jau vėlu, geriau sakant, ankstyvas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo. Tik: strakt, strakt! iš po tiltelio vyrai, trys ar keturi. Vilius jau parmestas ant žemės, šauniai aplopomas kančiukais. O tada išplečiamos jo rankos ir prie vieno bei antro baltos lentos galo glaudžiai pririšamos. — Dabar bėk, vaikeli! — patarė nusipaišiusieji bernai. SimonVK I 152—153, Kitais atvejais įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos konkretaus "veiksmo reikšme pavartojamos vos vienur kitur ir yra gana artimos įvykio veikslo veiksmažodžių formoms su būtojo laiko dalyviu (plg. $ 6). Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustu- ve ir veidrodine spinta. SimonVK. II 168. * Plačiau apie tai žr. N. Sližienė, Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių veiksmažodžio for- mų struktūra, kn.: Lietuvių kalbos gramatinė sandara (toliau — LKGS), Vilnius, 1967, p. 78—79. 79 § 3. Konkretaus pasyvinio veiksmo reikšme neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu apskritai nedaug tėra vartojamos. Dažniausiai jos turi apibendrintą reikšmę: jomis nusakomi nuolatiniai arba tam tikromis aplinkybėmis visada vyks- tantys dabarties, praeities arba ateities pasyviniai veiksmai. Svirties nėra: kaip norint vargingai yra semiamas vanduo. ŽemR I 56. Pas mus ju (šaukštasnapių ančių) pasitaiko visur, bet niekur apsčiai nėra randama. IvanLP 1185. Kaip yra sakoma — šuo šunį, šuo šunį, šunies uodega vikst, taip ir čia. ŽemR II 457. Visi tie javai yra nuvokiami, iškuliami ir į aruodus supilami, jog grūdas iš stiebo per 10, o kartais 8 nedėlias pagal taikumą oro apent į grūdą pagrįžta ir šim- teriopą vaisių artojui parneša. DaukRR 213. O sūnūs visi taip pat buvo aštriai prižiūrimi, kad nesusipainioty ir neįsižiūrėtų į kokį nors gražų veiduką. SimonVK II 173. Ilgas buvo tasai dienos tarpas pralaukti kaip senam, taip ir mažam, o nepalie- kama buvo jiemdviem nieko. VaižgDD 107. Jis (brolis) jai kaskart iš naujo būdavo dovanojamas. SimonVK I 201. Kai ateidavo ruduo, vilčių metas, derlius būdavo nuimamasikigrūdelio. CvR VIII 111. 4k, kada išauš ta diena,kadatie bus kariami, kurie dar norės karo? SimonVK II 262. Eiliniai buvo painformuoti, kad jų siuntiniai bus priimami ne anksčiau kaip po trijų dienų. VenclR 111 248. Mieloji, nei aš, nei Viliumas nenorime, kad apie mus taip būtų sakoma, kaip apie jūsų vaišes Pamariuo- se per vestuves. SimonVK II 15. Apibendrinta reikšme vartojamos tiek eigos, tiek įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos, bet pirmosios yra Žymiai dažnesnės. $ 4. Apibendrintos reikšmės esamojo laiko neveikiamosios formos įprastinius dabarties veiksmus dažnai nusako kaip reikiamus arba kaip galimus. Pirmuoju atveju jos žymi tokius pasyvinius veiksmus, kurie tam tikromis aplinkybėmis visa- da yra atliekami ir turi būti atliekami. Gavo tau vietą, bet turi jam užmokėti rublį... nuves tuojau... mieste už kiekvie- ną žingsnį yra mokama... ŽemR II 219. Tvora gudinė yr nenardoma, bet gu- diškai tveriama — pavijojama iš pat žemės. Vrn (LKZ III 694). Geležis kala- ma, kol raudona... SimonVK. II 276. Žodžių dalys yra keliamos skiemenimis: į kitą eilutę yra keliamas visas žodžio skiemuo ir su juo tolesnieji žodžio skiemens. JabIRR I 398. Kad lietus nesulyty rugių, dedamas yra kriauklas (kepurė). Vdš (LKŽ VI 561). Ką tu čia birstini kaip iš nosies taboką — berk, kaip yra beriama! Skd (LKŽ I 692). Ratinio kėdė yra daroma iš storos lentos. Klov (LKŽ V 480). Antruoju atveju įprastiniai pasyviniai dabarties veiksmai nusakomi kaip galimi ir dėl to tam tikromis aplinkybėmis visada atliekami. Kuriami paprastai tėra tiktai trobesys (troba), laivas ir miestas (pilis). BūgKS 109. Jeigu visos ligos tik nervai, ir tai taip greit nustatoma, kuriems galams dar rei- kia visokių rūšių gydytojų. SimonVK II 181. Maišelio formos membrana lengvai pa- gaminama iš kolodijaus. MatK Ch 48. Nereikėjo pakulų išdalinti, pati matai, kaip jos gaunamos. CvR VIII 32. § 5. Kai kada neveikiauorsouis formomis su esamojo laiko dalyviu nusakomas ne trunkantis, o jau atliktas veiksmas. Šiais atvejais jos vartojamos panašiai kaip sudurtinės atliktinés formos, turinčios santykinę-rezultatinę reikšmę*?. Jis skiriamas (plg. yra perskirtas) į dvi dalis. Vienoj paveikslo daly atvaizduo- tas skaisčiai mėlynas dangus su auksu spindinčia saule... Likusioje dalyje atvaizduo- 4 Žr. N. Sližienė, Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikšmės ir vartojimas, LKGT, p. 17—40. 80 tas pilkas, žaibais tviskąs dangus. SimonVK I 175—176. Pagal susitarimą su Grau- žiniu, žemės Ignotui buvo skiriama (plg. buvo skirta) tik pūravietė. Gud-GuzKIT 279. Kiekvienas tų Tyzenhauzų turėjo atsinešęs iš Livonijos savo senolio Hanso Henriko Tyzenhauzo surašytą giminės kroniką ir pergamentą su Rygos arkivyskupo epistu- los nuorašu, kuriuo Tyzenhauzų lėnas buvo paverčiamas (plg. buvo paverstas) amžina nuosavybe. Gud-GuzKIT 338. Visa, kas buvo susidarę joje per tuos malonė- jimus, ji (Severja) dabar atnešėtam, kam buvo ji apvaizdos, regėti, skiriama (plg. buvo skirta). VaižgDD 56. Rytai — Vakarai, gili Šiaurė ir Pietūs bus jungiami (plg. bus sujungti) darbu tvarkingai. SNėrP, 156. Veiksmo rezultatas šiais atvejais kalbėtojo laikomas nusakomo veiksmo tąsa, jo dalimi, dėl to vartojamos formos su esamojo laiko dalyviu“, Neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu $ 6. Neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu reiškia pasyvinį veiksmą, įvykusį praeityje arba įvyksiantį ateityje. Dabarties veiksmams nusakyti jos nevarto- jamos. Tiesioginė nuosaka: Būtasis kartinis laikas: Netrukus visas auksas buvo supilstytas į tiek maišiukų, kiek buvo vienuolių. VienR 1 30. Pro kukčiojimus buvo papasakotas mažojo žmogaus gyvenimas nuo pat lopšio. CvR VIII 179. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skus- tuvą, ir visai mislinko, kaip vėjo nupūsta pusnis. VencIR III 93. Žuvo maži sakalynai, ir jų lizdas buvo išdraskytas, išmėtytas, į visas šalis vėjo išpustytas... KrėvP 206. Vieną trečiadienį, lygiai rinkimų kovai einant, buvo sušauktas susirinkimas Elizaičio salėje. SimonVK I 81. Būtojo kartinio laiko neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu, panašiai kaip ir būtojo kartinio laiko vientisinės veikiamosios formos, tam tikrame konteks- te gali reikšti būtąjį veiksmą, kurio padariniai aktualūs dabarčiai. Ši jų reikšmė ar- tima esamojo atliktinio laiko reikšmei. Skirtumas tarp jų toks pat, tik dar ryškesnis, kaip tarp veikiamųjų esamojo laiko sudurtinių atliktinių ir būtojo kartinio laiko vientisinių formų reikšmės: būtojo kartinio laiko neveikiamosios formos, palyginti su esamojo laiko atliktinėmis formomis, turi žymiai ryškesnę būtojo veiksmo reikšmę ir žymiai silpnesnę esamos būsenos reikšmę*. Mūsų galingas valdovas siūlo tau geruoju atiduoti žmoną ir visus tuos, kurie su ja buvo paimti (plg. yra paimti), jei tu pažadėsi pasitraukti nuo pilies ir ramiai iske- liauti iš mūsų šalies. KrėvP 165. — Jau vytys pasiųstos, valdove, — atsakė senasis Vaišnora. — Bet pėsčio girioje nesurasi, raitas nepavysi: maža vilties, kad dievai gaus, kas jiems buvo žadėta. — Dievai turi gauti, kas jiems žadėta! — tarė rūsčiu balsu * Plg. esamojo laiko vientisinių formų vartojimą galutinai pasibaigusiam veiksmui nusakyti, pvz.: Jau tu visai beprotis esi: neturim nė krislo duonos namie, dabar tu parsiveži aprašytą medžio gabalą (BsRP 28) (žmona bara iš turgaus parvažiavusį vyrą, vietoj duonos nupirkusį gydytojo iš- kabą), žr. Z. Dumašiūtė, Išplėsto esamojo laiko vartojimas dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje, Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, serija A 1(8), Vilnius, 1960, p. 178—179, * Plg. N. Sližienė, Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikšmės ir vartojimas, LKGT p. 23—26. 6. 520 81 žilaplaukis galingų dievų krivis. KrėvP 187. Kiek jau buvo sakyta, kiek šaukta prie pono; per medininką ir aš pats sakiau Baltaragiui kelis sykius. O kai jūs neklau- sot, ponas liepė gyvulius grėbti. ŽemR 11 69. Gavęs atsakymą, jog tai raidės, jog iš tų raidžių susideda žodžiai, ir jog tokiu būdu, kas paima laišką, tas gauna žinoti, kas tame laiške buvo norėta jam pasakyti, vaikas tik su didesniu smalsumu ir atsidėjimu ėmė žiūrėti į beriamas popierin raides. PtR 1238. Petras lenkiasi, kaip buvo parodyta, ir išeina. BinkRn 293. Pasyviniam praeities veiksmui nusakyti, be būtojo kartinio laiko sudurtiniy neveikiamųjų formų, dar yra vartojami vieni būtojo laiko neveikiamieji dalyviai. Ši jų reikšmė išryškėja tam tik- rame kontekste. Pagaliau padarytas kompromisas. Derybos baigėsi žinoma ,,žąsimi“. SimonVK I 269. Pietus iškėlė miestelyje, keliose vietose, špitolėje, klebonijos šeimyninėje ir kitur. Pašerta keli šimtai žmonių, pamaldinta visos apylinkės elgetos ir likučiais jie apkrauta, kad vos pasinešė. VaižgRR I 375. 1955 m. pavasarį praskrido 36 (gulbės), o rudenį matytos tik 4, IvanLP II 34. Užsienyje šis metodas pradėtas taikyti tik per antrajį pasaulinį kara, o tuo tarpu Tarybų Sąjungoje jis buvo vartojamas įau prieš karą. BaršF 161. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai šia reikšme nėra dažnai vartojami. Kiek daugiau jų pasi- taiko mokslinės literatūros ir publicistikos kalboje". Būtasis dažninis laikas: „Giros nebeturime, tai nors miselės štai atsi- gerk — ag bet širdžiai atgauti“. Ir svečias būdavo nulenktas. VaižgRR I 183. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį, ir adata toliau pati nesustodama dirbo, ligi drabužis būdavo pasiūtas. BalčHP; 119—120. Būsimasis laikas: Gal tas, kuris neužmuš manęs, bus mano rankos užmuštas... SimonVK II 318. Aje, gali mirti, būsi apvilktas. Mlt (LKŽ I 40). Aš tikiuosi, būsim dailiai sutikti. SNérP, 442. Keliauk namo, čia ne tavo darbas, o jei kišiesi, kur nereikia, tai už kiekvieną žodį būsi nubaustas po dešimtį auksinių. BalčHP, 311. — Bus viskas padaryta, — atšovė Marė ir norėjo išeiti. ŽemR II 302. 7 Būtojo veiksmo reikšmė būdinga taip pat ir kai kurių slavų kalbų būtojo laiko neveikiamie- siems dalyviams, tiesa, daugiausia tik bevardės giminės formoms. Dabar šia reikšme jie vartojami tik lenkų ir ukrainiečių kalbose bei kai kuriose rusų kalbos tarmėse, tačiau anksčiau, ypač XVIII a., buvo paplitę rusų literatūrinėje kalboje, be to, randami senuosiuose baltarusių kalbos paminkluose. Slavų kalbose, kaip ir lietuvių kalboje, jie vartojami taip pat lygiagrečiai su sudurtinėmis formomis, padarytomis iš būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių ir pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo laiko formų; žr. B. A. MarBeenko, BpemenHoe 3HaueHHe rjiaBHOrO WJIEHA CTpajgare/b- HOo-Ge3jinuHOro ofopora (Ha MaTepHajie yKpaHHCKOro Ho Gesopycckoro S13bIKOB), KH.: Hero- puueckasi TpaMMATHKA H JIEKCHKOJIOTHS pycckoro si3bika, Mocksa, 1962; II. C. Ky3suenos, K Bonpocy o cka3zyeMocTHOM YyroTpeGjieHHH CTpalįaTeJIbHbIX TIIpHUaCTHH B PYCCKOM JHTepa- TYypHOM si3L5iKe XVIII u mavana XIX Beka, kH.:. Tpygsi Hucruryra pycckoro sswika AH CCCP, T. II, Mockea, 1950; Il. C. Ky3sunenos, K sBonpocy o ckasyemoctHoM ynotpebie- HHA TIPHYaCTHA H JleenpHYacTHi B PYCCKHX TOBOpax, KH.: MarepHasbl HW HCC/I€0BAHHS NO pycckofi nuanekronoruu, T. III, Mockea—Jlenunrpan, 1949. P. Kuznecovas šitokį būtojo laiko dalyvių vartojimą XVIII a. ir XIX a. pradžios rusų literatūrinėje kalboje aiškina lenkų ir lotynų kalbų įtaka, tačiau kartu pažymi, kadtam tikrą atramą jis turėjo ir gyvojoje liaudies kalboje. Senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose dėl lotynų kalbos įtakos būtojo veiksmo reikšme kartais vartojamos esamojo laiko neveikiamosios atliktinės formos (pvz.: O teip*W. Iésus, kad“ iiémus tatdi passūke, imtas yra (plg. assumtus est Mr 16, 19; wžiety iest WiP 379) ing dagu. DP 225). Lygiagrečiai pasitaiko ir vienų būtojo laiko neveikiamuju dalyvių, pvz.: Béf kad’ ne maž patdrpt ne noréio, niimire wel’ ir didzturis, ir paldidotas pekloi. DP 271; pastarųjų vartojimą aiSkinti svetimy kalbų įtaka, atrodo, nederėtų, nes, kaip jau minéjome, jie tebevartojami ir šiuo metu. 82 Netiesioginė nuosaka: Selimas visų vadinamas baisiausiu ir žiauriausiu galva- žudžiu, o tu dristi sakyti nukoves jo sūnų ir nebuvęs tuojau sukapotas į kąsnelius. BalčHP, 295. Ir jam—tam priešui — būsią parodyta, kas yra vokietis ir kad su juo, girdi, nejuokaujama. SimonVK II 43. Vienas sargybos vyras įėjo į palapinę pa- sakyti, kad jie būsiantys tuojau užpulti. BalčHP, 59. Tariamosios nuosakos formos su būtojo laiko dalyviu reiškia tariamą pasyvinį veiksmą, priklausantį praeičiai arba ateičiai. Pirmuoju atveju jos Žymi praeityje buvusį galimą arba pageidaujamą, bet neįvykusį pasyvinį veiksmą ir laiko reikšme atitinka veikiamosios rūšies tariamosios nuosakos sudurtines atliktines formas, reiškiančias tariamą praeities veiksmą, plg.: būčiau pavytas — būčiau pavijęs. Kad būčiau bent parbėgusi pirma! Gal dar būtų pagelbėta! ZemR I 333. Kad būtų buvęs kas iš didžiųjų, būtų vaikas pagelbėtas... ŽemR I 371. Ypač ryškią praeities veiksmo reikšmę turi neveikiamosios formos su sudurtinė- mis pagalbinio veiksmažodžio formomis. Tai daug gardžiau liesčiau tą pašarą, kad nebūtų buvęs paskerstas tas, kurs juomi penėjosi. DaukRR 327. Kuriam laikui net buvo plikstelėjęs pavydas, kam jis apsiėmė nuolatiniu darbininku, o ne užduotimis: kiek čia būt buvę pinigų uždirbta VaižgRR I 284. Antruoju atveju tariamosios nuosakos neveikiamosiomis formomis su būtojo laiko dalyviu nusakomi galimi arba pageidaujami pasyviniai veiksmai, kurie galėtų vykti ateityje; laiko reikšme jos atitinka tam tikrame kontekste pavartotas veikia- mosios rūšies tariamosios nuosakos vientisines formas, plg.: būtų pavytas — pavy- tų. Tik veikiamosiomis formomis galima nusakyti ne tik ateities, bet ir dabarties tariamus veiksmus, o neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu dabarties veiks- mams nusakyti iš viso nevartojamos, nei realiems, nei tariamiems. Jei rastum tą pačią žolelę, kuria tave fėja pavertė, tai būtum išvaduotas. BalčHP, 163—164. Be to, dar mokslininkas pats išvedžiojo jį po biblioteką, išrodė jam visas spintas ir suteikė daug naudingų patarimų, kaip reikia darbuotis, kad grei- čiau būtų pasiektas tikslas. VienR I 300. Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų pa- daryta laiku ir gerai. VaizgDD 97. Mūsų rajono darbo žmonės dės visas pastangas, kad TSKP XXII suvažiavimo iškelti uždaviniai būtų sėkmingai įvykdyti. T 1963, 10. Pasakytos su dalelyte kad arba su dalelyčių samplaika kad man, tariamosios nuosakos neveikiamosios formos reiškia liepimą, įsakymą, reikalavimą atlikti nusa- komą veiksmą. Žiūrėkit, kad lig vakaro būtų padaryta! BilR I 106. Kad būtų prakeiktas tas, kas, radęs tą lobį, negrąžins mano sūnui. BalčHP, 95. Kad žodis būtų ištesė- tas! SruogR III 516. Kad man tuoj būtų pataisyta žmoniškai! LzPR I 381. Liepiamosios nuosakos neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu reiškia pageidaujamą, kam nors linkimą pasyvinį veiksmą ir savo reikšme yra artimos gei- džiamosios nuosakos formoms. Pasveikintas būk, Vilniau! Pasveikintas būk, mieste mūsų senas! GirR II 13. Būkit, žmogžudžiai, prakeikti rytmetėlį ankstų! Būkit prakeiksmu prakeik- ti, peržengę mūs slenkstį! Būkit motinų prakeikti už nekaltą kraują! Tegu maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! SNėrP, 422. Geidžiamoji nuosaka: — Jaunikaiti, — tarė jis, — mano viešpats kalifas gali tave padaryti viskuo, kuo norės, net mano įpėdiniu, 0 aš nedaug tegaliu padaryti, ir 6 83 tas, ką aš galiu padaryti, tegu būna padaryta geriau šiandien, negu rytoj. BalčHP, 309. Belstis? Ne. Teguji būna nustebinta, pritrenkta. Jis įeis neįspėjęs. VenclR III 255. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakos neveikiamosios formos labai mažai tėra vartojamos. $ 7. Pasyvinio praeities arba ateities veiksmo reikšme vartojamos beveik vien tiktai įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu. Eigos veikslo veiksmažodžių formos šiais atvejais pasitaiko retai ir savo reikšme yra artimos sudurtinėms neveikiamosioms formoms su esamojo laiko dalyviu. Iš pradžių buvo manyta, kad čia yra atrastas neišsemiamas energijos šaltinis. BaršF 164. [Einiukas] augo taip, kaip pati Grėtė namie, matyt, buvo auginta. SimonVK II 351. Taip, kaip buvo ir norėta — kriaučius (=siuvėjas) virto į urédq. BinkRn 171. Plačiai žinomi ir vertinami skulptoriaus J. Mikėno darbai, kurie pernai buvo eksponuoti Maskvoje ir pasaulinėje parodoje Venecijoje. T 1963, 10. Plg.: Seniai, dar prieš karą, buvo manomastatyti naują gyvenamąją, bet vis nebuvo ir nebuvo pinigų. SimonVK II 171. $ 8. Įvykio veikslo veiksmažodžių neveikiamosios formos su būtojo lai- ko dalyviu reiškia tik konkretų pasyvinį veiksmą. Eigos veikslo veiksmažodžių formos gali turėti ir apibendrintą reikšmę, tačiau jos labai mažai vartojamos. Tai- gi, kalbant apskritai, neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu vartojamos konkretiems praeities arba ateities veiksmams reikšti. Kadangi neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu būdingos daugiausia tik įvykio veikslo veiksmažodžiams ir reiškia konkretų veiksmą, jos negali būti var- tojamos dabarties veiksmams nusakyti: pastarieji įvykio veikslo veiksmažodžių formomis dažniausiai nusakomi apibendrintai. Neveikiamųjų formų su esamojo ir su būtojo laiko dalyviu reikšmės santykis $ 9. Sudurtinės neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviu yra labai glaudžiai susijusios savo reikšme ir sudaro darnią neveikiamosios rūšies asmenavimo sistemą. Konkrečiam pasyviniam veiksmui reikšti vartojamos eigos veikslo veiksmažodžių formos su esamojo laiko dalyviu ir įvykio veikslo veiksmažo- džių formos su būtojo laiko dalyviu. Vienos reiškia tam tikru momentu trunkan- ti veiksmą, kitos — tam tikru momentu įvykusį ar įvyksiantį veiksmą. Apibendrin- ta reikšme vartojamos ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžių formos su esamojo laiko dalyviu, o formos su būtojo laiko dalyviu ta reikšme beveik nevartojamos. Šitokį neveikiamųjų formų pasiskirstymą nulėmė jas sudarančių dalyvių reikš- mė. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi daugiausia iš eigos veikslo veiks- mažodžių ir pasyvinį veiksmą reiškia kaip procesą. Įvykio veikslo veiksmažodžių esamojo laiko dalyviai paprastai vartojami tik nusakant pasikartojantį veiksmą, kai veiksmo trukmė negali išryškėti. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi dau- giausia iš įvykio veikslo veiksmažodžių ir pasyvinį veiksmą reiškia kaip įvykusį faktą. Taigi esamojo ir būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių reikšmės atsispindi ir su šiais dalyviais sudarytų sudurtinių formų reikšmėse. Galima sakyti, kad konkrečios reikšmės neveikiamosios formos su esamojo lai- ko dalyviu apima tik eigos veikslo tranzityvinius veiksmažodžius, o formos su bū- 84 tojo laiko dalyviu — tik įvykio veikslo tranzityvinius veiksmažodžius. Apibendrin- tos reikšmės formos su esamojo laiko dalyviu apima ir eigos, ir įvykio veikslo veiks- mažodžius, o formoms su būtojo laiko dalyviu ši reikšmė nebūdinga. Vadinasi, tik kartu paimtos, neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviu apima visus tranzityvinius veiksmažodžius ir tuo būdu sudaro vieną neveikiamosios rū- šies asmenuojamųjų formų sistemą. Sudurtinių neveikiamųjų formų reikšmės santykis su esamojo ir su būtojo lai- ko neveikiamųjų dalyvių reikšme $ 10. Tiek sudurtinės neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu, tiek formos su būtojo laiko dalyviu yra kilusios iš sudurtiniu tariniu ėjusių konstruk- cijų su esamojo arba būtojo laiko dalyviais®. Dalyviai reiškė ypatybę, išplaukiančią iš veiksmo, kurį žymi dalyvio veiksmažodinė šaknis, tuo būdu konstrukcijos su esamojo laiko dalyviu reiškė daikto ypatybę, kylančią iš pasyvinio veiksmo, kuris vyksta jungties rodomu laiku, o konstrukcijos su būtojo laiko dalyviu reiškė daik- to ypatybę, kilusią iš anksčiau vykusio pasyvinio veiksmo. Tokių sudurtinio tarinio konstrukcijų yra dar ir dabar, pvz.: Jo nosis buvo lenkta lyg gugé; Raštas buvo tiesiog neišskaitomas. Šis medis bus tinkamas pavažoms. Nuo šių konstrukcijų labiausiai nutolusios yra neveikiamosios formos su bū- tojo laiko dalyviu. Jose jau nebeišsiskiria atskira nuo pagalbinio veiksmažodžio da- lyvio laiko reikšmė, t. y.santykinė ankstesnio veiksmo reikšmė (čia dalyvis laiko reikš- mg yra praradęs). Sudurtinių formų laiko reikšmę rodo tik pagalbinio veiksmažo- džio formos, o būtojo laiko neveikiamasis dalyvis reiškia tik veiksmo idėją, be to, le- mia visos sudurtinés formos rūšies ir veikslo reikšmę. Neturėdamas savos laiko reikš- mes, būtojo laiko dalyvis yra labai glaudžiai susijęs su pagalbiniu veiksmažodžiu; tuo pačiu jis yra izoliuotas nuo atributinių ir antraeilį veiksmą reiškiančių bū- tojo laiko neveikiamųjų dalyvių. Dalyvio laiko reikšmės praradimas lėmė ir ne- veikiamųjų formų su būtojo laiko dalyviu reikšmės skirtumą nuo atliktinių formų reikšmės (t. y. nuo santykinės-rezultatinės reikšmės), plg. Slapukas... čia buvo su- čiuptas už atlapų: jis buvo sužeistas, nevaldė rankos — papuolė vilkas į geras žabangas! (TilvU 162); čia sudurtinė forma buvo sučiuptas žymi praeities veiksmą, trukusį tuo pačiu metu, kaip ir vientisinių formų nevaldė, papuolė žymimi veiksmai, o sudurtinė forma buvo sužeistas reiškia tuo pačiu praeities metu trukusią rezulta- tinę būseną, susidariusią dėl ankstesnio veiksmo. $ 11. Neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu nėra taip aiškiai atsi- ribojusios nuo sudurtinio tarinio konstrukcijų, kaip formos su būtojo laiko dalyviu. * A. Potebnia lietuvių kalbos sudurtines neveikiamąsias formas, kaip ir atitinkamas rusų kal- bos formas, iš viso telaikė konstrukcijomis, einančiomis sudurtiniu tariniu. Jo nuomone, jos reiškian- čios du įvykius ir du laikus (vadinasi, abu dėmenys turi savarankišką ir leksinę, ir gramatinę reikšmę) ir dėl to negalinčios būti laikomos viena gramatine forma; žr. A. A. Ilore6x 1, H3 3anucok no pycckoil rpammariuke, T. I-11, Mocksa, 1958, p. 146— 154. Tačiau P. Kuznecovas rusy kalbos neveikiamyju dalyvių ir veiksmažodžio būti junginius, kurie tiek savo struktūra, tiek reikšme yra analogiški lietuvių kalbos neveikiamosioms formoms, laiko sudurtinėmis formomis, nors sakosi nepretenduojąs į galutinį šio klausimo sprendimą, žr. II. C. Ky3nenos, Ha HCTOpHH CKasye- MOCTHOro ynotpeb.ieHus CTpajaTre/ibHbIX MpHYACT HI B PYCCKOM Si3bIKė, JIOKT. AncceprTaLHsA (ma- šinraštis), Mocksa, 1947, p. VI— VIII. Sudurtinėmis formomis šie junginiai laikomi ir akademinėje rusų kalbos gramatikoje, žr. 'pammatiika pycckoro si3biKa, T. I, Mocksa, 1960, p. 502— 504. 85 Nuo sudurtinio tarinio konstrukcijų šias formas skiria svarbiausia tai, kad laikų ir nuosakų reikšmėmis jos prilygsta veikiamosioms vientisinėms veiksmažodžių for- moms ir sudaro su jomis veikiamosios ir neveikiamosios rūšies asmenuojamųjų for- mų koreliacijas: baru—esu baramas, bariau — buvau baramas ir t. t. Tuo būdu jos įeina į veiksmažodžių asmenavimo sistemą ir atsiskiria nuo sudurtiniu tariniu einan- čių konstrukcijų. Nors neveikiamąsias formas sudarančių esamojo laiko dalyvių kokybinė reikš- mė yra labai susilpnėjusi (priešingu atveju šios formos negalėtų lygintis savo reikš- me su vientisinėmis veiksmažodžių formomis), vis dėlto šiek tiek ji dar atsispindi sudurtinių neveikiamųjų formų reikšmėje: nusakydamos veiksmą, nukreiptą į sa- kinio veiksniu išreikštą daiktą,jos kartu žymi ir tam tikrą to daikto būseną. Pavyz- džiui, esu baramas reiškia ne tik, kad mane kas nors bara, bet ir kokia mano būsena dėl to, kad mane bara. Būsenos reikšmė šias formas dar sieja su konstrukcijomis, einančiomis sudurtiniu tariniu, ir rodo, kad nuo pastarųjų jos nėra visiškai atsiri- bojusios. Taigi sudurtinės neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais, daugiau ar mažiau pakitus jas sudarančių dalyvių reikšmei?, izoliavosi nuo sudurti- niu tariniu einančių analogiškų konstrukcijų ir dabar užima tam tikrą apibrėžtą vietą veiksmažodžių asmenavimo sistemoje. Sudurtinės neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais XVI — XVII a. raštuose § 12. XVI— XVII a. raštuose randamos neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais savo reikšme ir vartojimu maža ką tesiskiria nuo dabartinių formų. Formos su esamojo laiko dalyviu dažniausiai turi apibendrintą reikšmę (a), rečiau žymi konkretų pasyvinį veiksmą, trunkantį tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu (b). a) Tą giesme gedok kaip latiniskai giedoma ira. MZ 318. Susimilst man su- ndu Déwido: duktė mand sikei nig welino yra -trétinama. DP 113. Kartais ir kits szmogutelis geras ira warginamas ant scho Swieto. BrP 11 78. Koszna diena ing griekus in biauribes ibraidinami esme, kartais Welino, kartais pikto szmogaus, kartais musu pacziu kuno. BrP 11 53. b) Szitdig ni iissai wel’ linksminas,o tu éssi kqnkinamds. DP 272. Ir perszeg- noia anus, ir wadinna ių warda Szmogus, thi cziesu kaip leidzami buwa BrB 1 Moz 5, 2. Apibendrintam veiksmui nusakyti vartojamos ir eigos, ir ivykio veikslo veiks- mažodžių formos, o konkrečiam veiksmui — beveik tik eigos veikslo. Įvykio veiks- lo veiksmažodžių formų, reiškiančių konkretų veiksmą, šiek tiek pasitaiko J. Bret- kūno raštuose. Ir wissi kurie tha diena uschmuschami buwa, teip Wiry kaip Motery, buwa dwiliks tukstantis, wis szmones isch Ai. BrB Joz 8, 25. Iei schendiena mumus regint ? Pagalbinis veiksmažodis čia, kaip ir visose kitose sudurtinėse formose, yra netekęs leksinės reikšmės ir turi tik gramatinių kategorijų reikšmes, plačiau apie tai žr. N. Sližienė, Lie- tuvių literatūrinės kalbos sudurtinių veiksmažodžio formų struktūra, LKGS, p. 65—66. 86 kas numirtu, ir palaidoiems butu. O po triu dienu tas pats musump ateitu... Tadda mes isch tiesos tiketumbim, ta szmogu ischnumirusiu sugriszusi, ir giwaessanti. BrP1124. § 13. Neveikiamosiomis formomis su būtojo laiko dalyviu paprastai nu- sakomi konkretūs praeities arba ateities pasyviniai veiksmai. Ir regintiémus, pakėltas bū, ir debesis priéme ij nig akių iu. DP 228. Schiteipa buwa Midianitai paszeminti po akim waikų Israelo, ir anis galwos sawa daugesni ne pakele. BrB Teis 8, 28. Tunskenket, ir bus iumus atwerta. Mž 102. Kiekwienas kuris klauso tu žodžiu mano, bus priligintas wiruy iszmintingam, kuris pastate na- mus sawo vnt uolas. SP 50. Te atsimdinai,idgnt’ ne butų pažuditas. DP 199. Kiek- wiend dūbė test papildita:kiekwienas kalnas, ir pakalnis testi pažemintas. DP 29. O kag turin darit su Iėzumi kuri wadina Christumi? Tare wissi: Téssi nukrize- wétas, nukrizewok, nukrizewok ij. DP 168. Kaip dabartinėje literatūrinėje kalboje, taip ir XVI— XVII a. raštuose praei- ties arba ateities veiksmo reikšme vartojamos daugiausia tik įvykio veikslo veiksma- žodžių formos su būtojo laiko dalyviu. Vis dėlto pasitaiko kiek daugiau, negu dabar, nepriešdėlėtų veiksmažodžių formų su būtojo laiko dalyviu, žyminčių trunkantį veiksmą ir, atrodo, turinčių eigos veikslo reikšmę. Petničioy wadžiotas buwo pa yličias ir namus su didžiu sawo ižgiedinimu, apiuokimu. SP 363. Ažudawe iiemus Diewo teysibe, adunt be palaubos butu plakti linčiugays gielažinieys per vmžius nuog anu stipriausiu ir smarkiausiu kotu welinu. SP 161. Kuri nuteka ažu wiro, ne turi kitiemus roditis, idant iiemus megtu, ir nuog iu butu mileta, bet ape tay rupintis tur, idant tikram wiruy megtu, ir nuog io butu mileta.SP 223. Idgnt drin' mūsų, ir drin' tų weikali mūsų, kurié tikrai yra priesz intikéiimq mūsų, daugėsn' ne butų bluznitas Wardas Wieszpatiés nig židų, Pa- honiy, Tūrkų, diskaliniy. DP 168. Schita wieta buwa Gilgal wadinta, ikki schei dienai. BrB Joz 5, 9. Kaip matyti, šiuose sakiniuose pavartotos neveikiamosios formos su būtojo laiko dalyviu savo reikšme labai artimos formoms su esamojo laiko dalyviu. Tik pas- tarąsias šiais atvejais dabar mes ir pavartotume. Kartais ir senuosiuose raštuose formos su būtojo laiko dalyviu vartojamos greta formų su esamojo laiko dalyviu. Tatai szinnok, Sekla (Gimine) tawa Swetima bus Szemeie, Kuri ne ios ira, ir thinai ghi bus priwerczama ant sluszbos, ir muczita (warginta) kieturis schim- tus metu. BrB 1 Moz 15, 13. Vadinasi, sudurtiniy neveikiamyjy formų su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais vartojimas XVI— XVII a. raštuose buvo kiek mažiau nusistovėjęs, kaip dabartinėje literatūrinėje kalboje. Išvados 1. Veikiamosios rūšies vientisines asmenuojamąsias veiksmažodžių formas lai- kų ir nuosakų reikšmėmis atitinka neveikiamosios rūšies sudurtinės asmenuojamo- sios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais. Formos su esamojo laiko da- lyviu, būdingos eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiams, atitinka konkrečią reikšmę turinčias eigos veikslo veiksmažodžių ir apibendrintą reikšmę turinčias eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžių veikiamąsias formas, o formos su būtojo laiko dalyviu, būdingos daugiausia tik įvykio veikslo veiksmažodžiams, atitinka konkrečią reikš- mę turinčias įvykio veikslo veiksmažodžių veikiamąsias formas. Nukrypimų yra 87 palyginti labai maža, kiek daugiau jų tik XVI— XVII a. raštų kalboje. Tuo būdu, tik kartu paimtos, neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais apima visus tranzityvinius veiksmažodžius ir sudaro koreliacijas su veikiamosios rūšies vientisinėmis asmenuojamosiomis formomis. 2. Sudurtinės neveikiamosios formos su esamojo ir su būtojo laiko dalyviais yra nevienodai nutolusios nuo sudurtiniu tariniu einančių konstrukcijų, iš kurių kadaise išsirutuliojo. Sudurtinėse formose būtojo laiko neveikiamieji dalyviai yra praradę laiko reikšmę ir izoliavęsi nuo visais kitais atvejais vartojamų būtojo laiko dalyvių, dėl to su veiksmažodžiu būti sudaro labai glaudų vienetą. Sudurtines formas sudarantys esamojo laiko neveikiamieji dalyviai tokio didelio reikšmės poslinkio nepatyrė: susilpnėjo tik jų būdvardinės ypatybės ir išryškėjo veiksma- žodinės, tačiau ir to pakako, kad tokio dalyvio junginys su pagalbiniu veiksma- žodžiu būti savo gramatine reikšme prilygtų veikiamosios rūšies vientisinėms asme- nuojamosioms formoms. Su sudurtinio tarinio konstrukcijomis šias formas sieja šalia veiksmo reikšmės dar jaučiama būsenos reikšmė, o tai rodo, kad jos nėra griežtai atsiribojusios. 3. Sudurtinių neveikiamųjų formų vartojimas XVI — XVII a. raštuose yra iš esmės toks pat, kaip ir dabartinėje literatūrinėje kalboje, tik šalia formų su esamojo laiko dalyviu kiek dažniau, negu dabar, vartojamos artimą reikšmę turinčios eigos veikslo veiksmažodžių formos su būtojo laiko dalyviu. Gauta 1971. X. '5 H. CIUXEHE 3HAYEHUSA H YIIOTPEBJEHME CJIO)KHBIX NMACCHUBHbIX BPEMEH- HbIX ®O0PM Peswome B crarbe ocBellaioTcs 3HaueHHsi H VIIOTpeOJIeHHe CJIOXKHbIX MaCCHBHLIX Bpe- MEHHbIX (OPM C IIpHUaCTHAMH HACTOSIIETO H MPOLIEAILEro BpeMeHH, CBOHMH Bpe- MEHHBIMH 3HAUeHHSIMH COOTBETCTBYIOLIHX IIDOCTbIM BpeMeHHbIM (DOpMAM JIeHCTBH- TEJILHOTO 3aJiora. CioxkHbie naccHpHble (DOpMbI C MPHYACTHEM HACTOSILIEro BpeMeHH o0o3Ha- yaioT AEeHCTBHE, OOpallleHHOe HA TMpPEJMET, BbIPAXKEHHbIH MNOAJIeKAalHM, OJĮHOBpe- MEHHOe C MOMEHTOM peuH, NpejiiecTByioliee eMy win nocaeayiouee. OT coot- BeTCTBYIOLIHX IIPOCTHIX BpeMeHHbIX (OPM JIEKHCTBHTeJIbHOTO 3a/10ra OHH OTJIH- yaloTCA TOJbKO CTpajaTeNbHbIM 3HaueHHeM, cp.: esu baramas — baru, buvau baramas — bariau Hi T. Jį. OEopMbi TJIaroJIOB HECOBEPILEHHOTO BHJIA MMEIOT Kak KOHKpeTHOe, TaK H 0000LIeHHOoe 3HaueHHe, a OOpMbI TJIATOJIOB COBEpIIEHHOro BHA OObIuHO HMEIOT TOJIbKO 06001IeHHOe 3HauenHHe, Hanp.: SuZieduotuvés buvo šven- čiamos linksmai, bet Grėtei džiaugsmo nebuvo. — I'lomosiBKa npa3jįHoBaJIaCcb (moca.: GbiJia npa3jkHyeMa) Becejio, Ho As I'pere pajoctu He GbiJio (H. CumMonah- THTe). Svirties nėra: kaip norint vargingai yra semiamas vanduo. — )Kypasasi HeT: Koe-Kak C TPyJAOM uepmaercs (JIOCJI.: ecTb uepriaeMa) soja (YKsnmaiire). Kai ateidavo ruduo, vilčių metas, derlius būdavo nuimamas iki grūdelio. — 88 Korjia ripuxojiujia OceHb, nopa Hajek, ypoxkalt cHHMAaJICS (JIOCJI.: Obl CHHMaeM) jo nocJiejnHero 3epHbuukKa (II. Ilsnpra). CioxkHnbie rnaccHBHbIe (DOpMbI C ripHuacTHeM MPOLUEIIEro BpeMeHH OO03HA- yaioT KOHKpeTHOe MacCHBHOE ĮĮeHCTBHe, COBEpIOHBUOIEeCA B IpONIJIOM HJIH Npe/iBH- JMOE B OyayiueM, H OOpa3yloT KODppeJISŪKHH JĮIEHCTBHTEJIbHOTO H CTpajaTe/IbHOro 3aJiora € COOTBETCTBYIOUIMMH IpOCTbIMH BpeMeHHbIMH (dopMaMH: buvau pavytas — pavijau, būdavau pavytas — pavydavau, būsiu pavytas — pavysiu u T. 1.°. Hanp.: Pro kukčiojimus buvo papasakotas mažojo žmogaus gyvenimas nuo pat lopšio. CKBO03b BCXJHMNbIBaHHA Obi/Ia pacCKaszaHa >KH3Hb MaJIeHbKOTO UeJIOBEKA OT CaMOH KOJIbiOeJIH (II. Ilsupka). Taigi žiūrėk, neužmiršk, girtas pas mergas nejok, nes būsi išjuoktas ir pažemintas. — Tak cMorpu, He 3a0GY/lb, NbfHBIH K JeBKaM He e3xaH,a TO ČYyjĮeluIb BbicMesiH H yKHxeH (Baih»xraHrac). 3HaueHHe nacCHBHOTO JeKiCTBH5A XapakTepHO MOYTH TOJIbKO As (DOpM T/JIAroJIOB COBepueHHOTO BHJd. CH0xKHbIe (DOpMbi I'JIaroJioB HECOBEpLICHHOro BHAA € 3THM 3HaueHHeM BCTpeya- I0TCSl PeKO. Tak Kak cjoHble HaccHBHbie (DOpMbI C MPHYACTHEM MPOLIEJILEro BpeMeHH XapakTepHbl MOYTH TOJIbKO JJISl TJIATOJIOB COB2piNeHHOTO BHAA H HMEIOT TOJIbKO KOHKPeTHOE 3HaueHHe, OHH He ynoTpedJasioTcs Js o0o3HaueHus: JeHCTBHil, coBep- HIAIOLLHXCHA B HACTOsilleM, KOTOpble (pOpMaMH TVIATOJIOB COBEepLIeHHOro BHJA ODbIKHOBEHHO BbIpaxKaioTcsi 0000LIEHHO. CrnoxHple naccuBhbie GOPMbI C NMPHYACTHSIMH HACTOALIErO H MPOLLEAIIEro BpeMeHH COCTaBJSAIOT OAHY CHCTEMY CINps>KEHHS CTpajaTes]bHOro 3aJjora, Tak KaK TOJIbKO B3fIThie BMECTe, OHH BIOJIHE COOTBETCTBYIOT IMO CBOEMY 3HAYEHHIO NPOCTLIM BpeMeHHbIM (DOpMAM JIEKHCTBHTEJIbHOTO 3aJ0ra H OXBaThIBAIOT BCE Nepe- XOJĮHbIE ruarosl. PopMbl C NpHUACTHEM HACTOSIIETO BPEMEHH, XapaKTepHbie JIS TJIATOJIOB KAK COBEpLIEHHOTO, TaK H HECOBEPIUEHHOTO BHJOB, COOTBETCTBYIOT MPOCTHIM BpeMeHHbLIM (opMaM JCHCTBHTENBHOrO 3ajiora, OO03HauaIOLIHM KOH- KperHoe coBepliaioleecs AeHCTBHE HJM HMEIONIHM o000lUleHHOe 3HaueHHe, a (opMbl C MpHYACTHEM MPOLIE/AILIEro BpeMeHH, XapakTepHble JŲJISI TJIATOJIOB coBep- LIEHHOTrO BH/Ia, COOTBETCTBYIOT (DOpMAM JĮIEKHCTBHTE/IbHOTO 3aJIOTa, 0603HAYAIOMHM KOHKPETHOE COBeplUHBIIeeCs AeHCTBHE HJIH JeHCTBHE, KOTOPOE COBEpIUHTCS B OyayLem. YnorpedOjJienHe CJA0KHBIX NacCHBHBIX (OPM B JHTOBCKHX NamsTHHKax XVI — XVII BeKOB B OCHOBHOM TaKoe Ke, Kak H B COBPEMEHHOM $i3blKe, TOJIbKO BCTpe- yaercsi OoJibille MacCHBHBIX (OPM C MpHYACTHEM IIPOLLUEAILICTO BpeMeHH IJ1aroJioB HeCOBepLIeHHOTO BJA. [loctynuao 5.X.1971 10 Dro Bropoe IIX 3Hauenne. O NEpBON, O1HOCHTEJIbHO-pe3Y JIbTATHBHOM, HX 3HAYCHHH TOBO- purest B Apyroli cTaTbe, eM. N. Sližienė, Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikš- més ir vartojimas, cO. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai, Vilnius, 1969, crp. 17-40.