Kaip buvo rengiami lietuviški botanikos terminų žodynai

Sangrazinj veiksmazZodi bespausdinti reik’me ,,prispausti, prislégti* vartojo M. Mazvydas: Spausdinimo savokai pavadinti K. Sirvydas treviajame Zodyno leidime vartojo pagal G. Knapskio ,,Thesaurus Polonolatinograecus“ (1621) sudarytus Zodziy junginius — mokslas iZspaustuvés |drukarska nauka. Typographice|; izspaudimas literu |druk. Expressae metallo literae charta impressa literis|. XVIII a. spausdinimo savoka buvo nusakoma skoliniu druka (ZCh), 0 XIX a. ne tik Siuo skoliniu (N, K, S. Dauk, I, LC1886, 40), bet ir lietuviSku atitikmeniu spauda (N, K, Al884, 318). Spausdinty leidiniy knygu visuma pirmiausia buvo vadinama skoliniu drukas (M, I, A.Baran). Lietuvi8kas atitikmuo spauda jsigaléjo negreitai. F. KurSaitis ,,Deutsch-Littauisches Wérterbuch* (1870.1.5) vartojo hibrida drukavoné ,,spausdinimas“, 0 ausrininkai drukavone pakeité spaustuvyste (1884, Nr. 96). Kaip minéjome, vietoje skolinio druka ,,spausdinimas“ vienas pirmyuju lietuvi8ka atitikme_ nj spauda® pavartojo G. Neselmanas ,,Worterbuch ber Littauischen Sprache“. I§ G. Neselmano Zodyno Zodis spauda pateko i F. KurSaitio’ ,,Littauisch-deutsches Worterbuch“, zurnala ,,AuSra“ (1884, 318). Zodji spauda nauja reik’me ,,knygy ir periodikos visuma“ pirmiausia vartojo ,,Au8ra“ (1885, 75), o véliau ir J. Balvotius. Literatiirinéje kalboje Zodi spauda abiem reikSmém, atrodo, itvirtino K. Biga. L. Ivinskis lenky-lietuviy kalby Zodyne pirmiau raSé skolinius druka, drukas, o paskui zodZiy junginius spaudimas knygy, spaudimas rasto, 8. Daukantas lenku-lietuviy Zodyne lietuviskam deriniui spaudimas suteiké pirmenybe, 0 skolini druka vartojo kaip sinonima. Skolinys drukas ,,8rifto, spaudmeny* reikSme akademinio ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ kartotekoje yra uZradytas tik i8 Ryty aukStaitiy tarmiy. Sriftui, spausdintai raidei Zyméti gera atitikmenj spaudmuo vienas pirmyjy yra daves J. Baronas »Rusu-lietuviy kalby Zodyne“ (1923). K. Pakalka KAIP BUVO RENGIAMI LIETUVISKI BOTANIKOS TERMINU ZODYNAL Isteigus Lietuvoje dvi aukStasias “mokyklas (Lietuvos Universitetg Kaune 1922 m. ir Zemés ikio akademija Dotnuvoje 1924 m.), kuriose buvo déstoma botanika, déstytojai susiripino biologijos terminologijos ir augaly nomenklatiros suvienodinimu. Iniciatyvos tuo reikalu 1926 m. émési prof. L. Vailionis. Jo riipesGiu 1927 m. buvo sudaryta Botanikos zodyno komisija i8 10 nariy — jos sudétyje buvo visy botanikos Saky atstovai: 8 if Kauno Universiteto ir 2 i8 Z. a. akademijos. Jos pirmininku buvo J. Vailionis, sekretorium — J. Dagys. Tam tikru atsisaukimu pakvietus jvairius botanikos terminologijos klausimais besidomingius asmenis (biologus, gydytojus, farmacininkus, kalbininkus, miSkininkus ® Zodj spauda ,,atramos“ reikSme pirmasis yra pavartojes K. Sirvydas knygoje ,,Punktai sakymu“ (II, 1644). ? B, KurSaitis Zodj spauda traktavo kaip neZinoma i$ Ryty Prisijos tarmiy ir Zyméjo lauZtiniuose skliausteliuose. ; 244 ir kt.) talkininkauti Zodyno ruosimo darbe, atsiliepé keletas asmeny, atsiysdami senos literatiiros ir rankraStiy su augaly vardais. Zodyno komisijos darba materialiai remé Lietuvos KraStotyros Draugija. 18 surinktos literatiiros sudarinéti Botanikos Zodyno kartoteka buvo pavesta uzZ tam tikra atlyginima J. Dagiui, tuo metu biologijos specialybés Ill kurso studentui. Kartoteka sudarant, buvo imami pagrindan lotyniSki augalu vardai, jraSomas Seimos pavadinimas, lietuviSki, vokiSki, rusi8ki, lenkiSki ir latvi8ki atitinkamo augalo vardai. Toliau nurodoma to augalo augimvieté, iSplitimas, praktinis panaudojimas ir Zydéjimo laikas. Pagrindiniai augaly vardams rinkti misy panaudoti Saltiniai buvo Sie: 1) D-ro J. Staugaitio ,,Zodynas botaniky vardy“, sudarytas Sakiuose 1891 m., 2) J. PabréZos ,,Botanika arba Taislius auguminis“, iSleista JAV, Shenandoah Pa, 1900 m., 3) P. Matulionio ,,Zolynas“, II dalis, Vilnius, 1906, 4) L. Ivinskio kalendoriai (1846—1866) ir 5) D-ro K. Griniaus ,,Botanikos Zodynas“, lietuviskai lotyniSkoji dalis. Tai buvo augaly vardai, surinkti iki 1904 m. i8 literaturos ir zmoniy kalbos Marijampolés—Pilviskiy apylinkése. 18 senyju lietuviy kalbos Zodynyu (Sirvydo, Neselmano, KurSaiéio, Milkés ir kity) augaly vardus pilnai buvo surinkes ir kruopS¢iai suraSes J. Staugaitis, aktyvus visuomenininkas ir didelis lietuviy kalbos mégéjas. Jo sudarytame Botanikos Zodyno rankra&tyje, sutvarkytame pagal lotyniSkus augaly vardus, lietuviSkieji atitikmenys surasyti stulpelio pavidalu, po kiekvieno sutrumpintai nurodant Saltinj, i8 kurio paimtas tas Zodis. Kai kuriems augalams pavadinti surinkta net po kelias de3imtis sinonimy. Imsime pavyzdziu Myosotis palustris — pelking neuzmirStuole. Jai J. Staugaigio Zodyne randame 21 varda, bitent: dangaus asarikas J, dangaus aSariké Ch, geltZolé K, (Coadj), Ch, gelzolé Ky (Coadj.), miego Zolé J (N), minétené Mat, minetenés pelkinés Iv, minietené Al (zem), minietené pelkiné |v, naktibalda Mat, nemirsélés ly, neuzmirsiké Z, neuimirsk manes B (Ek), rasutés St (PlokS¢iai), saulés aSarélés St, varlakutés (apie Alvita), varlés aSarélés K.G., varnakutis Al, vergismeiné Ky, Zaizdra Ch, Zaizdros Zolikés J (Prék). 18 pateiktu vardy tik 2 paties J. Staugaizio if Zmoniy gyvos kalbos surinkti (rasutés ir saulés aSarélés) ir kiti du K. Griniaus ranka priraSyti, if Zmoniy girdéti (varlakutés ir varlés aSarélés), kiti 17 i8 literatiros. IS kity Saltiniy mes dar radome tam patiam augalui: katrytés (Pn), landonés Zolé (Pet), varlakojé (K1v), varliokéliai (Kéd), varliy riitelés (Pn). Tuo bidu jau 26 vardai susirinko, i§ kuriy Botanikos Zodyno komisija turéjo iSrinkti geriausj ir pripazinti ji pagrindiniu, o kitus arba palikti sinonimais, jiems pritaikius dabartine lietuviy kalbos raSyba, arba visai iSleisti kaip klaidingus. Tokie geriausio vardo i8rinkimai buvo daromi Botanikos Zodyno komisijos posédZiuose, o pataisymai kalbos atzvilgiu atlikti redaktoriaus, abejotinais atvejais pasikonsultavus su kalbininkais J. Baléikoniu ir Pr. Skardzium. Kai kurie augaly vardai J. Staugaitio Botanikos Zodyno gale suraSyti be lotynisky pavadinimy, nes autorius nezinojo arba abejojo, kur juos jsprausti. Tokiy vardy saragas, nurodant, i8 kur jie paimti, uzZima 18 puslapiy. Kai kuriems nurodyti vokiSki atitikmenys arba paraSyta, kam jie naudojami. Stai keli pavyzdziai. Aklys — vaistas galvijams nuog tinimo po lieZuviu: sugridus reik su iSrigomis ar actu sumaiSius po lieZuviu trinti ir duoti su édesiu. Bajoras — vais245 tas dél karviy, kad nelabos akys neuzkeréty ir nepagadinty pieno: pavasaryje, i8leidziant jas i ganykla, su verba sumai’o ta Zole ir uzsmilko, Besoté — kuri su jos uogomis uzgirdo, tas gauna , besotes“: valgo ir valgo ir liekti be soties ir silpnas. Bulbé laukiné — vaistas nuog tridos mazy vaiky; diiovintas Zoles virin ir geria. Dantazolé — Saknis yra yaistas nuo didziausio danty gélimo: su cukrumi sutrynus, su vata ant danties tverti. Drugé, drugzolé — vaistas nuog drugio: pradedant krésti, smilkina su jaja ant Zarijy, arba jy virala geria. Godas — vaistas Zmogui ir gyvuliui: su virintomis Saknimis kad uZgirdo, tai labai godZiai arba besoviai éda. Kepurnink’s — kad kaltinas metasi po rankas ir kojas, reik i8 jy arbata gerti — rytais-vakarais, o tada jis susimes j galvos plaukus. Koklis — vaistas karvéms, kad smetonos daugiau duoty; taipgi Sutina juo puodus, kad smetona pataisyty. Lagerstas tikrasis — vaistas dél nupenéjimo ir nutukimo oZky. RitZolé — vaistas karvéms, kad nesilauzZyty pasibégus. Silpnazolé — vaistas seniems Zmonéms nuog sunkaus dusulio. TrukZolé — yaistas nuog patrukimo ir pasiteriojimo. Vengrykstis, vengrukstis — nuog slogy, nuvaro 9 ligas. Zmogzolé — vaistas nuog silpnumo. I§ Sity paai’kinimy matome, kad J. Staugaitis rinko mediiaga ir apie augaly vartojima liaudies medicinoje. D-ro K. Griniaus Botanikos Zodynas, kartotekos pavidalu stambiose skardinése dézése abécélés tvarka i8déstytas, mums irgi dave daug naujos medZiagos. Jame, kiek atsimenu, buvo ir tautosakos elementy, susijusiy su augaly vardais. Tame Zodyne taip pat buvo augaly vardy, kuriy mokslinis (lotyni8kas) pavadinimas autoriui nebuvo Zinomas, pvz., stypzolés — tai Zolés, kai kuriy vyry vartojamos kaip afrodisiacum. J. PabréZos Zodyna mes vartojome i8 Amerikoj iSleisto i bendring kalba pertaisyto teksto. Jame, be abejo, buvo kai kuriy netikslumy, nes sudarytojas ne visur sugebéjo Zemaitiy tarme ir savotiska J. Pabrézos vartota transkripcija tiksliai j bendring kalba pervesti. Kai kuriuos iskreipimus atitaisyti mums padéjo stud. Bielinio if Vrublevskio bibliotekoje buvusio rankraStio tiksliai nura8ytas ir L. Vailioniui atsiystas J. PabréZos botanikos Zodynélio nuoraSas (nors autorius jame nebuvo nurodytas). J. PabréZq mes laikéme didZiausiu autoritetu augaly vardy daryboje, nes jis buvo Sio darbo pradininkas, daves Lietuvos Ziediniams augalams pilng nomenklatira. Tiesa, jo parinktuose augaly varduose pasitaiko polonizmy, pvz., naSlaité vadinama piolka (In. fiolek), nasturté — nasturcija arba misturcija (In. nasturcia). Bet iS liaudies lipy surinkty pavadinimy jo ,,Botanikoje arba Taisliuje auguminiame“ labai daug. IS lotyny kalbos verstiniai augaly vardai PabréZos Zodyne irgi gana geri, pvz., bokstyté (Turritis), Cesnakiiné (Alliaria), driezlielé, arba gyvatsnapé (Ophioglossum), dumblé (Limosella), nenaudé (Adoxa), vanagé (Hieracium), vilkakojé (Lycopus), Simtiiné (Centunculus), undgraksta (Hydrocharis) ir kt. Labai gerai, kad J. PabréZa panaudojo daugeliui augaly pavadinti lietuviy mitologinius vardus, pvz., Jasione montana gavo bitiy deivés Austéjos varda, Festuca — ériuky dievo Eraicino, Sisymbrium — pozZemiu dievo Pokliaus, samany gentis Bryum — samany dievo Silnycio varda. Jeigu kataliky kunigas rado galimu palaikyti Zmoniy atmintyje pagonisky dievai¢iy vardus, tas rodo jo dideli patriotizma, paskatinusj ji iSsaugoti nykstanéius misy kalbos deimanéiukus. Botanikos Zodyno komisija aukStai vertino ir Lietuvos miskininky mokytojo prof. P. Matulionio indélj augaly vardynui nustatyti. Jo ,,Zolyne“ radome apie 246 2000 augaly vardy. P. Matulionis, 3i vardyna sudarydamas, rémési daugiausia J. PabréZos nustatyta augaly nomenklatira, bet daug ka ir papildé. Kai kuriuos J. Pabrézos ivestus augaly vardus P. Matulionis buvo Siek tiek pakeites, pvz. Mespilus genti, PabréZos pavadinta sliandra (szladra) jis pertaisé i Sliaudra (o gal tai buvo korektiros klaida). Andromeda gentj J. PabréZa vadino balzuva, o P. Matulionis pertaisé j balazuve. Chara genti, PabréZos raStuose vadinama Saltinute, Matulionis pakeité Saltinuole. Botanikos Zodyno komisija neapsiribojo vien literatiriniais Saltiniais, bet stengési ir i$ gyvosios kalbos augaly vardyna papildyti. Beveik visi Sios komisijos nariai pateiké rinkinius augaly vardu, girdéty savo gimtinéje. Be to, daug pasidarbavo, rinkdamas augaly vardus, doc. J. Elisonas, ilgq laika dirbes PanevéZio gimnazijoj gamtos moksly déstytoju. Jis ipareigodavo savo mokinius vasaros metu rinkti herbarus ir jy lapy etiketése jraSyti, kaip vietiniai zmonés ta augala vadina. Tokiy herbariniy lapy labai daug (apie du tikstandius) buvo PanevéZio gimnazijos ir Mokytoju seminarijos gamtos kabinetuose. Direktorius J. Elisonas maloniai leido man tuos herbarus perZitréti ir augaly vardus i$ ju nusiraSyti (su tiksliais nurodymais, i$ kurios apskrities ir valstiaus tie yardai surinkti). Taip pat Birzu rajono pradzios mokykly inspektorius J. Alekna iSrodé man sayo mokiniy Birzy apskrityje surinkta grazy herbara, kuriame buvo gana daug lietuvisky augaly vardy. Sitaip buvo surinkta ir kartotekos pavidalu apiforminta medziaga, kuria paskui, 1929—1933 m. Botanikos Zodyno komisija apsvarsté, daugeliu naujadaru papildé, o jos sekretorius teksta paruosé spaudai. Ilgai buvo ieSkota leidéjo Siam gana stambiam veikalui, bet tas ieSkojimas nedavé vaisiy. Pagaliau Botanikos Zodyno komisijos pirmininkas prof. L. Vailionis ryZosi pats savo léSomis Si darba iSleisti, ir jis 1938 m. iSéjo iS spaudos. Taigi, nuo darbo pradzios iki Zodyno pasirodymo I dalies (augaly vardyno) pasirodymo praéjo 12 mety. Tolimesnis darbo baras buvo Botanikos terminy (augalu anatomijos, morfologijos, ekologijos, fitopatologijos, fiziologijos, genetikos ir geobotanikos) Zodyno ruoSimas. Jis buvo pradétas 1939 m. Kadangi prof. L. Vailionis tais metais miré, tai Botanikos Zodyno komisijos pirmininku tapo prof. V. Vilkaitis ir éjo tas pareigas iki 1941 m. Komisija buvo papildyta 2 nariais: E. Gimbutiene genetikos terminams ir J. Rauktiu — miskininkystés terminams rinkti. Didysis Tévynés karas $i darba nutrauké. Jis buvo atnaujintas 1945 m. LTSR MA Biologijos instituto Botanikos sektoriaus iniciatyva. Doc. M. NatkeviéaitéIvanauskiené ir S. CiZauskaité rinko botanikos terminus i§ literatiros trejeta metu. 1950 m. jsisteigus Visasajunginés botaniky draugijos Lietuvos skyriui, Botanikos Zodyno ruosimui vadovauti buvo pavesta Sios organizacijos valdybai. Botanikos Zodyno komisija buvo perorganizuota, papildant ja naujais nariais. Jos sudétin igjo i8 Vilniaus Valstybinio universiteto botaniniy katedry (A. Minkevitius, P. Snarskis, M. Ivanauskiené, P. Bluzmanas, I. Sarkiniené), iS Vilniaus Pedagoginio instituto (V. Galinis), if Kauno Botanikos sodo (K. Grybauskas, A. Urbonas), iS Misky technikumo (J. Gelazevitius). I komisijos posédZius, svarstant terminus, buvo kvietiami ir MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto Terminologijos komisijos nariai: J. Kruopas, N. Grigas,. A. BalaSaitis ir K. Gaivenis. Komisijai 247 pirmininkavo J. Dagys. Zodyno komisija posédzZiavo apie 10 mety. Tuose posédziuose visus terminus patvirtinus, tolimesniame etape pagal Botanikos instituto plana Sis Zodynas buvo redaguojamas; redakciné komisija: vyr. redaktorius J. Dagys ir nariai: A. Lekavitius ir V. MaliSauskiené. Zodynas buvo galutinai paruostas 1962 m. ir jteiktas ,,Minties“ leidyklai, kuri ji iSleido 1965 m. [8leistasis ,,Botanikos terminy Zodynas* faktinai yra ankséiau iSéjusio ,,LietuviSko botanikos Zodyno“ II dalis. Sios dalies paruoSimas tesési apie 20 mety. Darbas tuo nesibaigé. Dabar Botanikos Zzodyno komisija, veikianti kaip Lietuvos botaniky draugijos padalinys prie LTSR MA Botanikos instituto, émési i§ naujo perziiréti, patikslinti ir papildyti augaly vardyna, paruoSti Sios I Botanikos Zodyno dalies nauja leidima. Tas darbas sistemingai dirbamas: j komisijos darba itraukta keletas naujy specialisty: dumbliy vardams — G. JankaviSate, gryby vardams — J. Mazelaitis, samany vardams — A. Kuzas, dekoratyviniy augaly vardams — Vilniaus universiteto Botanikos sodo vedéja A. Lutinskiené, komisijos sekretoriaus pareigoms — R. Jankevitiené. PosédZiuose visuomet dalyvauja MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto Terminologijos grupés nariai. Darbas jau jpusétas. J. Dagys TERMININIAI FRAZEOLOGIZMAI SU ASMENVARDZIAIS Termininiy frazeologizmu daugiausia pasitaiko liaudies Snekamojoje kalboje. Nors mokslo ir technikos pazZanga, naujos visuomeninio politinio gyvenimo salygos reikalauja vis naujy ne tik vienazodziy, bet ir sudétiniy terminy, tatiau liaudiniai termininiai frazeologizmai i Siuolaiking moksline terminija palyginti retai patenka. Dar retiau mokslinéje terminijoje jie atsiranda kaip verstiniai i8 kity kalby. Daugiausia termininiy frazeologizmy pasitaiko augaly pavadinimy tarpe, pvz.: kiskio kopistai ,,kiSkiakopistis“, varlés aSarélés ,nemirSélé“, reciau gyvany terminijoje — medinoji ozka ,,stirna“, Birzy vagis ,,laumZirgis“, dar reciau techniSkujy moksly Sakose, pvz.: astronomijoje — dangaus ryksté ,,kometa“, geologijoje — perkiino kulka ,,belemnitas“ ir t. t. Atskira termininiy frazeologizmu grupele sudaro tokie, kurie tam tikru atZyilgiu siejasi su onomastika, nes vienas jy komponentas yra asmenvardis, pvz., Marés lapai', Jonio dobilai ir t.t. [tokius frazeologizmus jeinantieji vardai beveik iStisai yra krik8tioni8ki, todél jie i8 dalies nusako ir tokiy terminy atsiradimo apytiksle istorine data, t. y. lietuviy kalboje jie pradéjo formuotis, praéjus kuriam 1 Ragant straipsnj, naudota i literatiira ir rankraStiniai fondai: J. Dagys, LietuviSkas botanikos Zodynas, 1, Kaunas, 1938; I. Edelmane, DaZi augu nosaukumi, kas saistami ar krasu, garSu un smarZu nosaukumien, — Veltijums Akadémikim Janim Endzelinam 1873—1973, Riga, 1972, p.274—292; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminy Zodynélis, Kaunas, 1920; Jacoby, Litauischen Litterarischen Gesellschaft, II, Heidelberg, 1887, p. 133-143; J. Kalvaitis, Lietuwiszky wardy klételé, TilZé, 1910, p. 72-84; K. Miilenbacha, LatvieSu valodas vardnica, H, Riga, 1925-1927; Akademinio Lietuviy kalbos Zodyno kartoteka bei Lietuviy kalbos atlaso fondai, esantys Lietuviy kalbos ir literatiiros institute. Kai kurie termininiai frazeologizmai uZraSyti patios autorés i$ tarmiy. Termininiy frazeologizmy reiksmés pateikiamos pridedamajame saraSe. 248