scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuviška leksika 1724 m. Europos kelionių vadove

Z. Zinkevičius

Full text

Geel Re SDV. ka U Ties: Bi RIM Ma SBN e Ooh (O - Gerben Side LoVigul Ms NinOcs Ty Sik MOKSLU AKADEMIJA Z. ZINKEVICIUS LIETUVISKA LEKSIKA 1724 m. EUROPOS KELIONIU VADOVE 1724 m. Leipcige pasirodé kelioniy po Europa vadovas ,,Leit-Stern der Reifenden“*, Ji sudaré trys atskiras paginacijas turintios dalys: pirmoje (152 p.) pateiktas kelionéje anuomet reikalingy maldy bei Sventy giesmiy rinkinys, antroje (48 p.) sura’yti medicinos patarimai ir vaisty receptai, tretioje, didziausioje dalyje (215 p.), apra8ytos Europos Salys ir déstoma tai, kas susije su kelione po jas. Leidinio pradzioje pridéta platoka (10 p.) L. J. Felerio pratarmé. Jos paraSymo data nurodyta 1681.11.29. Taigi knyga turéjo biti parengta beveik pusSim¢iu mety ankstiau, negu iSleista. Vadinasi, joje pateikiami XVII a. antrosios pusés ar netgi vidurio duomenys. Pati knyga iSleista patogaus kiSeninio formato, atspausta smulkiu Sriftu ir visais atzvilgiais pritaikyta naudotis kelionéje. Mus labiausiai domina tredioji Sio leidinio dalis, kurioje kalbama apie Lietuva ir lietuviy kalba, pateiktas iki Siol neZinomas lietuvisky Zodziy ir sakiniy su vokiskais vertimais saraSas. Si dalis turi atskira titulini lapa ir atskira antraSte, lyg bity savarankiSka knyga*. Jos autorium nurodytas Gottfried Kirch. Kaip matyti i8 jo titulavimo patioje antra8téje (der Stern-KunJt Ergebenen) ir L. J. Felerio pratarméje (in der AJtronomie 1 Anu mety paprotiu knyga turi ilga antraSte. Pilna ji tokia: Unentbehrlicher dreyfacher Leit-Stern der Reijenden / So diefelben richtig leitet I. ur wahren Gottesfurcht durch D. Joh. Habermanns Morgenund Abend-Segen, und andere Gebeth und Lieder / II. Zu erwin{chter Gesundheit durch einen kurtgen Unterricht von Erhaltung derjelben und VerJchreibung heil{amer Hilffs-Mittel / III. 3u richtiger BrkanntniB® der Wege durch Gottfried Kirchs, Europdifchen Wandersmann, dem etliche Kupffer beygefiigt / in welchen die Wege und St dte auf eine gantg neue Art gegeiget werden. Mit einer Vorrede L. Joachim Fellers, Poés. P. P. auf der Univerfitat Leipgig. Mit Churfiirftl. Sachf. Privilegio. Leipzig, 3u finden bey Gottfried Heffens Witbe. Anno 1724. — Vienas Sios knygos egzempliorius buyo Rygoje pas prof. M. Rudzyte, kuri maloniai leido Sio straipsnio autoriui juo pasinaudoti. UZ tai tebiinie Gia iSreikSta jai Sirdinga padéka. Véliau ta egzemplioriu ji padovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai (saugomas retuju leidiniy skyriuje). 2 Ir Gia antraSté pasizymi ilgumu: Europai{cher Wandersmann, Welcher, als ein getreuer Reife-Geferte, aufs allerkiirtge/te die Lander und Kénigreiche in Europa ergehlet; auch als ein Dolmetfcher gute Nachricht giebt von denen gebriuchlichjten Sprachen folcher Lander, ohne welche ein Reijender dafelb{t {chwerlich fortkommen kan. Hiernech/t Jind auch Unter/chiedene Rechen-TAflein gu finden, welche theils gum Wechfel einheimijcher und fremder Mintge, theils gum Kauffen und Verkauffen, andere aber gur Seitund Ort-Rechnung dienen. Alles den Reifenden gum beJten alfo angeordnet und heraus gegeben Von Gottfried Kirchen, der Stern-KunJt Ergebenen. Leipzig, 3u finden bey Gottfr. He{fens Wittwe, Anno 1724. 15. Lietuviy terminologija 295 wohlgegriindete Mann), greitiausia tai buvo Zinomas vokietiy astronomas Gotfrydas Kirchas(1639—1710). L. J. Feleris autoriy laiko Zymiu kalendoriy sudarinétoju. Ir i$ tikryjy astronomas G. Kirchas iki 1700 m., kada buvo pakviestas j steigiama Moksly akademija Berlyne, vertési kalendoriy sudarinéjimu’. Pastarojiaplinkybé miisy prielaida daro beveik neabejotina. Nagrinéjamoje leidinio dalyje pirmiausia trumpai aptariamas Zemés rutulys, paskui Europa, po to kalbama apie atskiras ano meto Europos Salis, einant i$ vakary i rytus (p. 6—79). Neskaitant Vokietijos, platiau aptarta Ispanija, Pranciizija, Bohemija (t. y. Cekija), Vengrija, Turkija, Italija, Anglija, Svedija, Lenkija ir Lietuva. Pridéti keliautojui reikalingiausiy Siy Saliy kalbos ZodZiy ir sakiniy saraSai. Kiti to meto Europos kraStai (Portugalija, Danija, Norvegija ir Maskvos kunigaikStija) aptarti kiek siauriau ir jy kalbos pavyzdZiy nepateikta. Toliau eina platis skyriai (p. 79-215), kuriuose sudétos tam tikros schemos, kad keliautojas orientuotusi geografijoje, ir ivairioslentelés, padedantios jam skai- &uoti (pvz., pinigus), susigaudyti svetimoje pinigy ir maty-saiky sistemoje ir pan. Daug vietos skiriama kalendoriaus dalykams, pvz., duotos Svendiy, laiko nustatymo, ménulio faziy ir kt. lentelés ir jy naudojimosi gana platiis apra’ymai. Zemiau pateikiamas visas tekstas apie Lietuva ir lietuviy kalba (p. 73-78). Lithauen. Die Lithauifche Sprache hat mit der Polnifche gant3 keine Verwandfchafft. Sonften ift dieJes Land unter allen | fo der Cron Polen 3ugehdren | das gréffefte | hat den Titul eines Grof-Hertzogthums | und eben fo viel Aemter und Dien fte | als Polen felbft. Vilna oder die Wilde ift die HauptStadt darinnen | hier findet man fo mancherley Glaubens-Ubung | oder Religionen | als irgend an einem Orte in der Welt | und hat man alle Wochen 3 Sabbathe oder Ruhe-Tage: Die Tircken ihren am Freytage | die Juiden am Sonnabend | und die Chriften am Sonntage. Die Provintz Lithauen hat 10. Woyewoden | 1. 3u Vilna, 2. 3u Grodno | 3. 3u Minsko | 4. 3u Movigrodek, 5. 3u Breftia, 6. in Volhinia, 7. 3u Poloczko, 8. 3 Witepsk, 9. 3u Minsko, und 10. 34 Mizeslau. Diefe Woywodfchafften Sind gleich wie Hertzogthimer. Die Lithauifche Sprache erftreckt fich in Preuffen lift fonderlich gur Momel und Tilfith | unter dem gemeinen Volck im Gebrauch. Lithauifch. Teutfch. Deews | GOtt. Krufchtina | Graupe. Dona | Brod. Ruckpiwe | Efig. Allaus | Dorff-Bier. Pufpiwe | Halb-Bier | oder Tafel-Bier. Piewe | Stadt-Bier. Skincks | Kofent. Meffa | Fleifch. Ognes | Feuer. Malka | Holtz. Schaudey | Stroh. Drufka | Salt3. Schenes | Heu. Swiefta | Butter. Awifcha | Haber. Kefe | Kafe. Mefehe | Ger fte. Schaukfta | L6ffel. Rugai | Korn. Tolerus | Teller. Lapene | Kraut | Kohl. Bindus* | Schiiffel. Kdpure | Hut. Schowis | Fifche. Mutze | Miitze. Schirna | Erbfen. Miles | Tuch | Zeug. Ropes | Riiben. ® Biographisch-Literarisches Handworterbuch zur Geschichte der Exacten Wissenschaften... gesammelt von J. C. Poggendorff, I, Leipzig, 1863, p. 1257. * Gal vietoj Indus, t. y. indas? 226 Aude klos | Leinwand. Jauthis | Ochs. Karwe | Kuh. Arklis | Pferd. Awis | Schaf. Eritis | Lamm. Oda | Fell. Kurpes | Schuh. Buxwos | Hofen. Streplis | Striimpfe. Pir fchtines | Hand-fchuh. Schmogus | Mann. Moterifchka | Weib. Jumprowa | Jungfer. Gefellis | Gefell. Kudikis | Kind. Weirs® | Junge. Margeike® | Magdlein. Konings | Heer. Pohns | Herr. Schupohna | Frau. eee ee eee Gerey | gut. Picktey | bé/fe. Trumpof | kurt3. Igis | oder Elks | lang. Platos | breit. Sauros | {chmal. Die Zahlen. Wenes | eins. Du | 3wey. TrieB | drey. Keturi | vier. Penki | fitnffe. Schefche | fechs. Septine | Sieben. Afchtone | achte. Dewine | neun. Defchims | 3ehn. Winolke | eilffe. Dwielika | 3wdlffe. Trielika | dreyzehn. Kdturolika | vierzehn. Penkulke? | funffzehn. Schefeholika | fechszehn. Septinolke | fiebenzehn. Afehtonolika | achtzehn. Dewinolka | neungehn. 5 t. y. Wiers. ® Gal vietoj Margeite, t. y. mergaité? ? -ulke vietoj -olke. 8 t. y. Dwidefchims. * Vietoj Sweiks Dwikefchims® | 3wantgig. Dwidefchims erwena | 21. TrieB defchims | 30. Schimtes | hundert. Tuxtontis | taufend. Afeh | ich. To | oder Tu | du. JuB | ihr. Mana | mein. Tawa | dein. Keip brangu? wie theuer diefes? Keip wardu? wie heift diefes? Ant Litufchki | auf Lithauifch. Wokifchka | Teutfch. Armoki wokifchka? kanft du Teutfch? Ja | ja. Moku | ich kan. Armocki Letufchka? kanft du Lithauifch? Afch ni moka | ich kan nicht. Laps rieds | guten Morgen. Labu denu | guten Tag. Laps wackar | guten Abend. Decku | groffen Danck. Sweids® parejes | willkommen. Po kam? um wie viel? Dunes | das Brod. Arnori Donas? wilt du Brod. Dog Donas | gib mir Brod. Artaug nori | wie viel wilt du? 227 Ufch Grafchi | vor einen Grofchen. Ufech triB Grofchi | vor 3. Grofehen. Dog ma | gib mir. Stopa Piewa | ein Stoff Bier. Pu Stopa | ein halb Stoff. Eick fehdé | geh her, Eich fchalm® | geh weg. Tilleck | {chweig fill. Lieckeick™ Burna | halt das Maul. Ka nori? was wilt du? Mafta millo | eine Elle Tuch, Keip | wie | Dang*® | viel | Mile | Meilen | tra | ift | ik | bi8 | Mtimela | Mémmel. Keip dang'* Mile ira ik | Miimela? wie viel Meilen ift biB Mémel. Keip ptoli * ira Thilfcha | wie weit ift biB Thilfe. Afch noru walgit | ich wil effen. Afch noru gerti | ich wil trincken. Afch noru megoti | ich wil fchlafen. Kur nori eiti? wo wolt du hingehen? Ifch kur Pareiffi? von wonnen komftu her? Ich kur efchi'®? von wonnen bift du? Ka efi? was bift du? Ka tu efi? was bift du vor einer? Melfchu | ich bitte dich. Rodick ma | 3eige mir | Tickra K@le | den rechten Weg | ant Karlatfche | gen Ko6nigsberg. Eick gehe | {chie diefen | Kéle Weg. PaBkui raBi | hernach wir ft du finden | du Kdle | 3wey Wege. Tatay eicke gute Dafchna | fo gehe 3ur Rechten; Na ant keyra | nicht 3ur Lincken. Ar nd ir fehifchi WokitiB? ift nicht wo ein Teutfcher hier; Tagul fchach pareit | laB ihn herkommen. Afch noru | ich wil | Bo jim | mit ihm | Kalbeti | reden. Kur ir Kartz3/chema? wo ift das Wirthshaus | oder der Krug. Afch melfcho | ich bitte dich | palleikik ma | behalte mich | per fehi Nakti | diefe Nacht ijber. Arng galbu®* afch | kan ich nicht | fchie Nakti | diefe Nacht | paB juB | bey euch | per Nakt woti | tiber Nacht bleiben? Afch n@ per ma nau tawe | ich verftehe dich nicht. Afch nd daug moku Letowifchke | ich kan nicht viel Littauifch. Ant kur eiti {chi Kdlis? wo gehet diefer Weg hin? Ant Karlatzfch | nach Kénigsberg. NB. In Lithauifcher Sprache wird niemand geihrtzet'’ fondern jederman gedutzet | er fey wer Er wolle. Dews dus dantes | GOtt hat die Z@hne gegeben: Dews dus Donas | GOtt wird auch Brod geben. Lithauifche Miint3e. Tolerus | Thaler | ift ein Reichsthaler. Puffe Tolerus | halb Thaler. aase Eick Schalin. 1 t. y. Leickieck. Daug (daug). ira ‘yra’. Keip toli. effi. gallu. 1” niemand geihrtzet ‘niekas nevadinamas Jis’. 8 gedutzet ‘vadinamas tu’. 228 t. 1a t, 13 f, t t. t. Kk S*KX Roudonas Akfinas | ein rother Goldgiilden | Das ift | ein Ducat | gilt 2. Thaler. Ak fenas | Giilden | 3. Gitlden ift 1. Thaler. Grifina | Marck: 9. Marck ift 2. Thir. Grafchis | Grofchen: Drey Polnifehe Grofchen | machen \. Kay fer-Gro chen: 30. Grofchen Polnifch ift 1. Giilden | 3. Giilden 1. Thlr. Tretfchokis | Diitchen | derer 30. machen 1. Reichsthaler. Schefchroks® | 2. Diitchen | oder, 6. Polnifehe Grofchen. Tripdlikes | 3. Pélchen | ift 1. Brommer | oder anderthalben Polnifche Gro fchen. Schillingas | Schilling | 3. Schillinge | machen I. Polnifche Grofchen. A{fchtonolikincies | 18. Grofchen Polnifch: 5. folche Sticke thun 1. Reichsthlr. In Vergleichung der Lithauifchen Miintze mit der Meifnifchen kan man fich der vierdten WechJel-Tafel bedienen. Wer da reifet | muB fich in acht nehmen | daf er nicht am Gelde Schaden leide: Denn an etlichen Orten bekommt man auf Reichsthaler und Ducaten gar viel Aufgeld | auch auf andere gute Miint3e: Als gute Achtgrofehen Sticke | welche hier Giilden heiffen | und auf die Sechzehngrofchen Sticke | die man hier 2. Gilden nennet. Maftos | Elle. Pundas | Pfund. Armines® | ein Stein. Ketwirtis | ein Scheffel. Berteinif | ein Viertel. Lietuvisky ZodZiy tarmé — aukStaitiSka. Jie turéjo biti paimti i§ Ryty Prisijos lietuviy. Tai rodo visy pirma Siems biidinga leksika, pvz.; Buxwos (=biksyos < vok. Biichsen) “kelnés’, Eritis (=érytis) “ériukas’, Gefellis (vok. Geselle) ‘mokinys, padéjéjas, gizelis’, ja (<vok. ja) ‘taip’, Jumprowa (=jimprova<vok. Jungfrau) “‘panelé’, Kefe (plg. kéZas<vok. Kéise) ‘saris; varské’, Krufchtina (plg. krustiné, krustiéné) ‘nukruSty mieziy kruopos’, Lapene (=lapiéné) ‘kopistas’, Mutze (= mice ar mice < vok. dial. mutze) “kepuré’ (plg. Kdpure = kepitre ‘skrybélé’), Piewe (plg. pyvas < 1. piwo) ‘pirktinis alus’ (plg. alas ,naminis alus’), Pufpiwe (=pispyvé, plg. vok. Halbbier) ‘stalo alus’, Ruckpiwe (=riigp}vé) ‘actas’, Skincks (= skinkis) ‘silpnas naminis alus, gira’, Stopa (=stdépa < vok. dial. stép) ‘skystio matas apie 1/, litro’ (plg. Stopa Piewa ‘stopa alaus’, Puf Stopa ‘pusé stopos’), Streplis (=stréplés ar Stréplés i$ vok. Striimpfe dial. formos) ‘kojinés’, Tolerus (=toliérius) ‘lék8té’, Schupohna (=Ziiip6né < sen. 1. Zupani) ‘ponia’. LietuviSkuose sakiniuose minimi Ryty Prisijos miestai Karaliautius (dial. Karliducius), Tilze (Thilfcha), Klaipéda (ik Miimela ‘iki Klaipédos’). Fonetinés ZodZiy ypatybés taip pat rodo Ryty Prisijos lietuviy ,,striukiy“ tarme, plg. galiiniy redukcija: Dews (=diéys) ‘dievas’, Pohns (=péns) ‘ponas’, Laps rieds (=Ilabs rjts < laps ric) ‘labas rytas’, g. sg. Mana (=mana) ‘mano’, Tawa (=tava) ‘tayo’ ir kt. Ra8ymas Ak/fenas ‘auksinas’, Roudonas Ak/finas ‘raudonas auksinas’, ant Karlatfche ‘i Karaliautiy’ orientuoja mus j ta ,,striukiy“ dali, kurioje tvirtapradZiai du, di, éi monoftongizuojami (vertiami 4, é). Dar plg. d. sg. ma (=m) ‘man’, i. sg. m. jim (greigiausia iSkraipyta Rytu Prisijos lietuviu forma juom arba pasidaryta pagal patim ‘patiu’) ‘juo’, 3. praes. eiti ‘eina’, pareit 1 t. y, Schefchtoks. 20 t. y. akmines, 229 ‘pareina, ateina’, adv. fehd (var. fchie, t. y. 5@) ‘Sen, gia’, kurios buvo gana platiai vartojamos ano meto Ryty Prisijos lietuviy Snektose. Trumpieji balsiai u, i turéjo biti tariami labai atvirai. Jie daZnai pazyméti 0, e raidémis, pvz., Ognes ‘ugnis’, Schowis ‘“Zuvis’, Platos ‘platus’, Bo ‘su’, melfcho (< meldziit) ‘pragau’, Elks ‘ilgas’, er ‘it’, Schefche ‘SeSi’, a. pl. dantes ‘dantis’ ir kt. Galimas dalykas, kad ne visi ZodZiai imti i8 tos patios tarmés. Taip manyti ver- &ia turimi dubletai, pvz., Igis | oder Elks | lang, arba To | oder Tu | du. ParaSyme Labu denu | guten Tag galétume iZidréti ryty aukStaitiy galininko galiine. Dar plg. g. sg. Donas ir Dunes ‘duonos’, 2. sg. imper. Dog “duok’ Salia 3. fut. dus ‘duos’. Antrieji Siy pory pavyzdzZiai leidZia jtarti piety Zemaitiy tarme. Sui (t. y. 7) vietoj laukiamos e (=auk8t. ie) para8yti dar trys ZodZiai: Wokitif ‘vokietis’, Winolke “vienuolika’ ir Ant Litufchki ‘lietuviskai’. Du pastarieji ZodZiai labai iSkraipyti. Paskutinysis gali turéti i dél vokietiy (auf) Lithauifch, plg. Letowifchke ‘lietuviSkai’. Salia Winolke ‘vienuolika’ ra8oma Wenes ‘vienas’ (su e = ie; dél -lke plg. Trielika ‘trylika’). Neskaitant nurodyty pavyzdziu, Siaipjau visur vietoj dabartinés lietuviy literatirinés kalbos uo, ie ra’omos raidés 0, e (ee). Zemaitybe dar laikytina pasitaikanti galiinés -(i)ai monoftongizacija, pvz., n. pl. Schirna ‘zirniai’, Mefche ‘mieziai’, adv. wokifchka ‘voki8kai’, Letowifchke ‘lietuviSkai’. Lietuviy kalbos pavyzdzius sura¥es asmuo turéjo biti vokietis. Tai rodo minkstujy priebalsiy neskyrimas nuo kietuju, plg. Schaudey ‘Siaudai’, Rugai ‘rugiai’, Sauros ‘siauras’, Katurolika ‘14’, Dewinolka ‘19’ ir kt. Jis prastai skyré ir dusliuosius priebalsius nuo atitinkamy skardZiyju, pvz., rieds ‘rytas’, Artaug ‘ar daug’, Dog ‘duok’, Grifina ‘grivina’. Vietoj vardininko kartais ra8é kity linksniy formas, pvz., Allaus | Dorff-Bier, Swiefta | Butter, Schaukfta | Loffel. Apskritai, lietuviu galiniy sistemoje tasai asmuo orientavosi prastai: kaip ir bidinga vokietiui, neretai ra8é -es, -e Vietoj -as, -a, kartais painiojo ir kitas galiines, pvz., Schenes ‘Sienas’, Miles ‘milas’, Wenes ‘vienas’, Schimtes ‘Simtas’, Septinolke ‘septyniolika’, TrumpoB ‘trumpas’, Ufch tri8 Grofchi ‘uz tris gra8ius’, du Kdle ‘du keliai’ ir pan. Prasta kalbos mokéjima rodo ir nevietoje Zodziy jungimas ar jy skaldymas, pvz., Armoki ‘ar moki’, Artaug ‘ar daug’, Arnd ‘ar ne’, Keip ptoli ‘kaip toli’, Aude klos ‘audeklas’, per Nakt woti ‘pernakvoti’, nd per ma nau (=nepermanau) “nesuprantu’. Tadiau tai gali biti ir spaudos klaidos. Reikia pasakyti, kad Sioje knygoye netiksliai uZra8yti ne tik lietuviu, bet ir kity kalby Zod7iai, pridéti pric atitinkamy Saliu aprasymo. Lenky kalbos pavyzdZiai bemaz tiek pat i8kraipyti, kaip ir lietuviSki. Lietuvi8ku pavyzdziy ragyba — perdém vokiSka, pvz., ie vietoj y (Trie’ ‘trys’, Dwielika ‘dvylika’, rieds ‘rytas’ ...), ei vietoj ai (Keip ‘kaip’, palleikik ‘palaikyk’, Berteini ‘bertainis’ ...), priebalsiy dvigubinimas po trumpojo balsio (Allaus ‘alaus’, millo ‘milo’, Schillingas ‘Mlingas’ ...). RaidZiy samplaika sch Zymimas ne tik lietuviy priebalsis 5, bet ir 2, net afrikata dz: Schowis “Zuvis’, Awifcha ‘aviza’, Schmogus ‘zmogus’, Melfchu ‘meldziu, praSau’ ir t. t. Kad G. Kirchas pats biitu bent kiek mokéjes lietuvi8kai, duomeny nepavyko rasti. Greigiausia jam lietuviy, kaip ir kitu kalby, pavyzdZius bus sura8e kiti asmenys. Informatorium greigiausia buvo koks Ryty Prisijoje ilgiau pagyvenes vokietis. 230 3. 3HH KABHYIOC JIATOBCKAA JIEKCHKA B MYTEBOAMTEJIE MO EBPONE 1724 r. Peswme Bnepspie ny6sukyeTca CNHCOK MTOBCKHX C108 H (ppa3, a TakxKe cBe_eHHA O JIMTBe H AHTOBCKOM ASbIKe, COsepxKalineca B kHHre ,,Leit-Stern der Reifenden“, na qanHoii B 1724 r. B Jleiinunre. YcTaHapsmBaeTCA, 1TO KHHra Oblla cocTaBseHa patbule H nyOnMKyeMbIe JaHHbIe OTHOcates Ko II nososnHe Han AaxKe cepeauHe XVII wexa. Mctounukom sMTOBcKOro TeKcTa Nocay2KHa pasrowopHas peyb 1HTOBUeB B Boctounol [Ipyccun, Ho O6HapyxKuBaioTca Take HEKOTOpBIe QNIeMeHTb APyrHux AHasektos. Mudopmatopom aBTopa 6bl10 HeH3BecTHOe MUO, MO BCeli BepoATHOCTH HeMell, KakOe-TO Bpema npoxuBunii B Bocrouxoli Mpyccuu.