Lietuviška leksika 1724 m. Europos kelionių vadove

L I E T U V I Ų T E R M I N O L O G I J A L I E T U V O S T S R M O K S L Ų A K A D E M I J A Z. ZINKEVIČIUS LIETUVIŠKA LEKSIKA 1724 m. EUROPOS KELIONIŲ VADOVE 1724 m. Leipcige pasirodė kelionių po Europą vadovas „Leit-Stern der Reifenden“¹. Ji sudarė trys atskiras paginacijas turinčios dalys: pirmoje (152 p.) pateiktas kelionėje anuomet reikalingų maldų bei šventų giesmių rinkinys, antroje (48 p.) surašyti medicinos patarimai ir vaistų receptai, trečioje, didžiausioje dalyje (215 p.), aprašytos Europos šalys ir dėstoma tai, kas susiję su kelione po jas. Leidinio pradžioje pridėta platoka (10 p.) L. J. Felerio pratarmė. Jos parašymo data nurodyta 1681.II.29. Taigi knyga turėjo būti parengta beveik pusšimčiu metų anksčiau, negu išleista. Vadinasi, joje pateikiami XVII a. antrosios pusės ar netgi vidurio duomenys. Pati knyga išleista patogaus kišeninio formato, atspausta smulkiu šriftu ir visais atžvilgiais pritaikyta naudotis kelionėje. Mus labiausiai domina trečioji šio leidinio dalis, kurioje kalbama apie Lietuvą ir lietuvių kalbą, pateiktas iki šiol nežinomas lietuviškų žodžių ir sakinių su vokiškais vertimais sąrašas. Ši dalis turi atskirą titulinį lapą ir atskirą antraštę, lyg būtų savarankiška knyga². Jos autorium nurodytas Gottfried Kirch. Kaip matyti iš jo titulavimo pačioje antraštėje (der Stern-Kunſt Ergebenen) ir L. J. Felerio pratarmėje (in der Aſtronomie 1 Anų metų papročių knyga turi ilgą antraštę. Pilna ji tokia: Unentbehrlicher dreyfacher Leit-Stern der Reißenden / So dieſelben richtig leitet I. 3u wahren Gottesfurcht durch D. Joh. Habermanns Morgen- und Abend-Segen, und andere Gebeth und Lieder / II. 3u erwünſchter Geſundheit durch einen kurtzen Unterricht von Erhaltung derſelben und Verſchreibung heilſamer Hülffs-Mittel / III. 3u richtiger Brkänntniß der Wege durch Gottfried Kirchs, Europäiſchen Wandersmann, dem etliche Kupffer beygefügt / in welchen die Wege und Städte auf eine gantz neue Art gezeiget werden. Mit einer Vorrede L. Joachim Fellers, Poëj. P. P. auf der Univerſität Leipzig. Mit Churfürſtl. Sächſ. Privilegio. Leipzig, 3u finden bey Gottfried Heſſens Witbe. Anno 1724. – Vienas šios knygos egzempliorius buvo Rygoje pas prof. M. Rudzį, kurį maloniai leido šio straipsnio autoriui juo pasinaudoti. Už tai tebūnie čia išreikšta jai širdinga padėka. Vėliau tą egzempliorių ji padovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai (saugomas retųjų leidinių skyriuje). 2 Ir čia antraštė pasižymi ilgumu: Europäiſcher Wandersmann, Welcher, als ein getreuer Reise-Gefert, aufs aller kürzeſte die Länder und Königreiche in Europa erzehlet; auch als ein Dolmetſcher gute Nachricht giebt von denen gebräuchlichſten Sprachen ſolcher Länder, ohne welche ein Reiſender daſelbſt ſchwerlich fortkommen kan. Hiernechſt ſind auch Unterſchiedene Rechen-Täflein zu finden, welche theils zum Wechſel einheimiſcher und fremder Münze, theils zum Kauff und Verkauffen, andere aber zur Zeit- und Ort-Rechnung dienen. Alles den Reiſenden zum beſten alſo angeordnet und heraus gegeben Von Gottfried Kirchen, der Stern-Kunſt Ergebenen. Leipzig, 3u finden bey Gottfr. Heſſens Wittwe, Anno 1724. 15. Lietuvių terminologija 225 wohlgrįndete Mann), greičiausia tai buvo žinomas vokiečių astronomas Gotfrydas Kirchas (1639–1710). L. J. Feleris autorių laiko žymiu kalendorių sudarinėtoju. Ir iš tikrųjų astronomas G. Kirchas iki 1700 m., kada buvo pakviestas į steigiamą Mokslo akademiją Berlyne, vertėsi kalendorių sudarinėjimu³. Pastaroji aplinkybė mūsų prielaidą daro beveik neabejotiną. Nagrinėjamoje leidinio dalyje pirmiausia trumpai aptariamas Žemės rutulys, paskui Europa, po to kalbama apie atskiras ano meto Europos šalis, einant iš vakarų į rytus (p. 6–79). Neskaitant Vokietijos, plačiau aptarta Ispanija, Prancūzija, Bohemija (t. y. Čekija), Vengrija, Turkija, Italija, Anglija, Švedija, Lenkija ir Lietuva. Pridėti keliautojui reikalingiausių šių šalių kalbos žodžių ir sakinių sąrašai. Kiti to meto Europos kraštai (Portugalija, Danija, Norvegija ir Maskvos kunigaikštija) aptarti kiek siauriau ir jų kalbos pavyzdžių nepateikta. Toliau eina platūs skyriai (p. 79–215), kuriuose sudėtos tam tikros schemos, kad keliautojas orientuotųsi geografijoje, ir įvairios lentelės, padedančios jam skaičiuoti (pvz., pinigus), susigaudyti svetimoje pinigų ir matų-sąkų sistemoje ir pan. Daug vietos skiriama kalendoriaus dalykams, pvz., duotos švenčių, laiko nustatymo, mėnulio fazių ir kt. lentelės ir jų naudojimosi gana platūs aprašymai. Žemiau pateikiamas visas tekstas apie Lietuvą ir lietuvių kalbą (p. 73–78). Lithauen. Die Lithauiſche Sprache hat mit der Polniſche gantz keine Verwandschafft. Sonſten iſt dieſes Land unter allen ſo der Cron Polen zugehören, das größſeſte, hat den Titul eines Groß-Herzogthums und eben ſo viel Aemter und Dienſte als Polen ſelbſt. Vilna oder die Wilde iſt die Haupt-Stadt darinnen, hier findet man ſo mancherley Glaubens-Ubung oder Religionen als irgend an einem Orte in der Welt und hat man alle Wochen 3 Sabbathe oder Ruhe-Tage: Die Türcken ihren am Freytage, die Jüden am Sonnabend und die Chriſten am Sonntage. Die Provinz Lithauen hat 10. Woyewoden. 1. zu Vilna, 2. zu Grodno, 3. zu Minsko, 4. zu Movigrodek, 5. zu Brefſia, 6. in Volhinia, 7. zu Poloczko, 8. zu Witepsk, 9. zu Minsko, und 10. zu Mizeslau. Dieſe Woywodſchafften ſind gleich wie Hertogthümer. Die Lithauiſche Sprache erſtreckt ſich in Preuſſen iſt ſonderlich zur Mömel und Tilſith unter dem gemeinen Volck im Gebrauch. Lithauiſch. Teutſch. Deews | Gott. Dona | Brod. Allaus | Dorff-Bier. Piewe | Stadt-Bier. Meſſa | Fleiſch. Malka | Holtz. Drubka | Saltz. Swieſta | Butter. Keſe | Käſe. Schaukſta | Löffel. Tolerus | Teller. Bindus⁴ | Schüſſel. Schowis | Fiſche. Schirna | Erbſen. Ropes | Rüben. Kruſchtina | Graupe. Ruckpiwe | Eßig. Pußpiwe | Halb-Bier | oder Tafel-Bier. Skincks | Kofent. Ognes | Feuer. Schaudey | Stroh. Schenes | Heu. Awiſcha | Haber. Meſche | Gerſte. Rugai | Korn. Lapene | Kraut | Kohl. Käpure | Hut. Mutze | Mütze. Miles | Tuch | Zeug. 3 Biographisch-Literarisches Handwörterbuch zur Geschichte der Exacten Wissenschaften… gesammelt von J. C. Poggendorff, I, Leipzig, 1863, p. 1257. 4 Gal vietoj Indus, t. y. indas? 226 Aude klos | Leinwand. Jauthis | Ochs. Karwe | Kuh. Arklis | Pferd. Awis | Schaf. Eritīs | Lamm. Oda | Fell. Kurpes | Schuh. Buxwos | Hofen. Streplis | Strümpfe. Pirſchines | Handſchuh. Schmogus | Mann. Moteriſchka | Weib. Jumprowa | Jungfer. Geſellis | Geſell. Kudikis | Kind. Weirs⁵ | Junge. Margeike⁶ | Mägdelein. Konings | Heer. Pohns | Herr. Schupohna | Frau. * * * * * * * * Gerey | gut. Picktey | böſe. Trumpoß | kurtz. Ilgis | oder Elks | lang. Platos | breit. Sauros | ſchmal. Die Zahlen. Wenes | eins. Du | zwey. Trieß | drey. Keturī | vier. Penki | fünfſſe. Scheſche | ſechs. Septine | ſieben. Aſchtone | achte. Dewine | neun. Deſchims | zehn. Winolke | eilffe. Dwielika | zwölffe. Trelika | dreyzehn. Käturolika | vierzehn. Penkulke⁷ | fünfzehn. Scheſcholika | ſechszehn. Septinolke | ſiebenzehn. Aſchtonolika | achtzehn. Dewinolke | neunzehn. 5 t. y. Wiers. 6 Gal vietoj Margeite, t. y. mergaitė? 7 -ulke vietoj -olke. 8 t. y. Dwidelchims. 9 Vietoj Svečiks 15⁺ Dwike/chims⁸ | zwanzig. Dwidelchims erwena | 21. Trieß deſchims | 30. Schimtes | hundert. Tuxtontis | tauſend. Aſch | ich. To | oder Tu | du. Juß | ihr. Mana | mein. Tawa | dein. Keip brangu? wie theuer dieſes? Keip wardu? wie heiſt dieſes? Ant Lituſchki | auf Lithauiſch. Wokiſchka | Teutſch. Armoki wokiſchka? kanſt du Teutſch? Ja | ja. Moku | ich kan. Armocki Letuſchka? kanſt du Lithauiſch? Aſch ni moka | ich kan nicht. Laps nieds | guten Morgen. Labu denu | guten Tag. Laps wackar | guten Abend. Decku | groſſen Danck. Sweiſ⁹ parejes | willkomen. Po kam? um wie viel? Dunes | das Brod. Arnori Donas? wilt du Brod. Dog Donas | gib mir Brod. Arfaug nori | wie viel wilt du? 227 Uſch Graſchi | vor einen Groſchen. Uſch riß Groſchi | vor 3. Groſchen. Dos ma | gib mir. Stopa Pie-wa | ein Stoff Bier. Puß Stopa | ein halb Stoff. Eick ſchá | geh her. Eich ſchalm10 | geh weg. Tilleck | ſchweig ſtill. Lieckeieck11 Burna | halt das Maul. Ka nori? was wilt du? Maſta millo | eine Elle Tuch. Keip | wie | Dang12 | viel | Mile | Meilen | tra13 | iſt | ik | biß | Mümela | Mómmel. Keip dang12 Mile ira ik | Mümela? wie viel Meilen iſt biß Mómel. Keip ptoli 14 ira Thilſcha | wie weit iſt biß Thilſe. Aſch noru walgit | ich wil eſſen. Aſch noru gerti | ich wil trincken. Aſch noru megoti | ich wil ſchlafen. Kur nori eiti? wo wolt du hingehen? Iſch kur Pareiſſi? von wonnen komſtu her? Iſch kur eſchi15? von wonnen biſt du? Ka ebi? was biſt du? Ka tu ebi? was biſt du vor einer? Melſchu | ich bitte dich. Rodick ma | zeige mir | Tickra Kále | den rechten Weg | ant Karlatſche | gen Königsberg. Eick gehe | ſchie dieſen | Kále Weg. Paſbkui raßi | hernach wirſt du finden | du Kále | 3wey Wege. Tatay eicke gute Dąſchna | ſo gehe zur Rechten; Ná ant keyra | nicht zur Lincken. Ar ná ir ſchiſchi Wokitib? iſt nicht wo ein Teutſcher hier; Tágul ſchách pareit | laß ihn herkommen. Aſch noru | ich wil | ſo jm | mit ihm | Kalbeti | reden. Kur ir Kartſchema? wo iſt das Wirthshaus | oder der Krug. Aſch melſcho | ich bitte dich | palleiki ma | behalte mich | per ſchi Nakti | dieſe Nacht über. Arnâ galbu16 aſch | kan ich nicht | ſchie Nakti | dieſe Nacht | paß juß | bey euch | per Nakt woti | über Nacht bleiben? Aſch ná per ma nau tawe | ich verſtehe dich nicht. Aſch ná daug moku Letowiſchke | ich kan nicht viel Littauiſch. Ant kur eiti ſchib Kális? wo gehet dieſer Weg hin? Ant Karlatſch | nach Königsberg. NB. In Lithauiſcher Sprache wird niemand geihrzet17 ſondern jederman gedutzet18 | er ſey wer Er wolle. Dews dus dantes | GOtt hat die Zähne gegeben: Dews dus Donas | GOtt wird auch Brod geben. Lithauiſche Münze. Tolerus | Thaler | iſt ein Reichsthaler. Puſſe Tolerus | halb Thaler. 10 t. y. Eick ſchalin. 11 t. y. Leickieck. 12 t. y. Daug (daug). 13 t. y. ira ‘yra’. 14 t. y. Keip toli. 15 t. y. eſſi. 16 t. y. gallu. 17 niemand geihrzet ‘niekas nevadinamas Jūs’. 18 gedutzet ‘vadinamas tu’. 228 Roudonas Akfinas | ein rother Goldgulden | Das ist | ein Ducat | gilt 2. Thaler. Akfenas | Gülden | 3. Gülden ist 1. Thaler. Grifina | Marck: 9. Marck ist 2. Thlr. Grafchis | Groschen: Drey Polnische Groschen | machen 1. Käyfer-Groschen: 30. Groschen Polnisch ist 1. Gülden | 3. Gülden 1. Thlr. Tretſchokis | Dütchen | derer 30. machen 1. Reichsthaler. Scheſchroks¹⁹ | 2. Dütchen | oder 6. Polnische Groschen. Tripölkes | 3. Pölchen | ist 1. Brommer | oder anderthalben Polnische Groschen. Schillingas | Schilling | 3. Schillinge | machen 1. Polnische Groschen. Aschtonolikincjes | 18. Groschen Polnisch: 5. solche Stücke thun 1. Reichsthlr. In Vergleichung der Lithauiſchen Münze mit der Meiſniſchen kan man sich der vierten Wechſel-Tafel bedienen. Wer da reiſet | muß sich in acht nehmen | daß er nicht am Gelde Schaden leide: Denn an etlichen Orten bekommt man auf Reichsthaler und Ducaten gar viel Aufgeld | auch auf andere gute Münze: Als gute Achtgroſchen Stücke | welche hier Gülden heißen | und auf die Sechzehngroſchen Stücke | die man hier 2. Gülden nennet. Maſtos | Elle. Pundas | Pfund. Armines²⁰ | ein Stein. Ketwirtis | ein Scheffel. Berteiniß | ein Viertel. Lietuviškų žodžių tarmė — aukštaitiška. Jie turėjo būti paimti iš Rytų Prūsijos lietuvių. Tai rodo visų pirma šiems būdinga leksika, pvz.; Buxwos (=bükswos < vok. Büchsen) ‘kelnės’, Eritis (=ėrytis) ‘ėriukas’, Gefellis (vok. Geselle) ‘mokinys, padėjėjas, gizelis’, ja (< vok. ja) ‘taip’, Jumprowa (=jūmprova < vok. Jungfrau) ‘panelė’, Keſe (plg. kéžas < vok. Käse) ‘sūris; varškė’, Kruſchtina (plg. kruštinė, kruštienė) ‘nukruštų miežių kruopos’, Lapene (=lapiėnė) ‘kopūstas’, Mutze (=mūce ar mūčė < vok. dial. mutze) ‘kepurė’ (plg. Kápure = kepūre ‘skrybelė’), Piewe (plg. pývas < l. piwo) ‘pirktinis alus’ (plg. alùs „namini s alus’), Pußpiwe (=pūspŷvė, plg. vok. Halbbier) ‘stalo alus’, Ruckpiwe (=rūgpŷvė) ‘actas’, Skincks (=skinikis) ‘silpnas naminis alus, gira’, Stopa (=stópa < vok. dial. stóp) ‘skysčio matas apie 1½ litro’ (plg. Stopa Piewa ‘stópa alaus’, Puß Stopa ‘pusė stopos’), Streplis (=strėplės ar štrėplės iš vok. Strümpfe dial. formos) ‘kojinės’, Tolerus (=toliėrius) ‘lėkštė’, Schupohna (=žīupōnė < sen. l. župani) ‘ponia’. Lietuviškuose sakiniuose minimi Rytų Prūsijos miestai Karaliaučius (dial. Karliáučius), Tilžė (Thilſcha), Klaipėda (ik Mūmela ‘iki Klaipėdos’). Fonetinės žodžių ypatybės taip pat rodo Rytų Prūsijos lietuvių „striukių“ tarmę, plg. galūnių redukciją: Dews (=diėvs) ‘dievas’, Pohns (=pōns) ‘ponas’, Laps rieds (=lābs rýts < lāps ríc) ‘labas rytas’, g. sg. Mana (=màna) ‘mano’, Tawa (=tāva) ‘tavo’ ir kt. Rašymas Akfenas ‘auksinas’, Roudonas Akfinas ‘raudonas auksinas’, ant Karlatſche ‘į Karaliaučių’ orientuoja mus į tą „striukių“ dalį, kurioje tvirtapradžiai ūu, úi, éi monoftongizuojami (verčiami á, é). Dar plg. d. sg. ma (=mą) ‘man’, i. sg. m. jim (greičiausia iškraipyta Rytų Prūsijos lietuvių forma juom arba pasidaryta pagal patìm ‘pačiu’) ‘juo’, 3. praes. eiti ‘eina’, pareit 19 t. y. Scheſchtoks. 20 t. y. akmines. 229 ‘pareina, ateina’, adv. Ichá (var. fchie, t. y. še) ‘šen, čia’, kurios buvo gana plačiai vartojamos ano meto Rytų Prūsijos lietuvių šnektose. Trumpieji balsiai u, i turėjo būti tariami labai atvirai. Jie dažnai pažymėti o, e raidėmis, pvz., Ognes ‘ugnis’, Schowis ‘žuvis’, Platos ‘platus’, βo ‘su’, melſcho (< meldžiu) ‘prašau’, Elks ‘ilgas’, er ‘ir’, Scheſche ‘šeši’, a. pl. dantes ‘dantis’ ir kt. Galimas dalykas, kad ne visi žodžiai imti iš tos pačios tarmės. Taip manyti verčia turimi dubletai, pvz., Ilgis | oder Elks | lang, arba To | oder Tu | du. Parašyme Labu denu | guten Tag galėtume įžiūrėti rytų aukštaičių galininko galūnę. Dar plg. g. sg. Donas ir Dunes ‘duonos’, 2. sg. imper. Dog ‘duok’ šalia 3. fut. dus ‘duos’. Ant­rieji šių porų pavyzdžiai leidžia įtarti pietų žemaičių tarmę. Su i (t. y. ī) vietoj laukiamo e (= aukšt. ie) parašyti dar trys žodžiai: Wokitſβ ‘vokietis’, Winolke ‘vienuolika’ ir Ant Lituſchki ‘lietuviškai’. Du pastarieji žodžiai labai iškraipyti. Paskutinysis gali turėti i dėl vokiečių (auf) Lithauisch, plg. Letowiſchke ‘lietuviškai’. Šalia Winolke ‘vienuolika’ rašoma Wenes ‘vienas’ (su e = ie; dėl -lke plg. Trielika ‘trylika’). Neskaitant nurodytų pavyzdžių, šiaipjau visur vietoj dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos uo, ie rašomos raidės o, e (ee). Žemait ybė dar laikytina pasitaikanti galūnės -(i)ai monoftongizacija, pvz., n. pl. Schirna ‘žirniai’, Meſche ‘miežiai’, adv. wokiſchka ‘vokiškai’, Letowiſchke ‘lietuviškai’. Lietuvių kalbos pavyzdžius surašęs asmuo turėjo būti vokietis. Tai rodo minkštųjų priebalsių neskyrimas nuo kietųjų, plg. Schaudey ‘šiaudai’, Rugai ‘rugiai’, Sauros ‘siauras’, Kāturo lika ‘14’, Dewinolka ‘19’ ir kt. Jis prastai skyrė ir dusliuosius priebalsius nuo atitinkamų skardžiųjų, pvz., rieds ‘rytas’, Artaug ‘ar daug’, Dog ‘duok’, Grifina ‘grivina’. Vietoj vardininko kartais rašė kitų linksnių formas, pvz., Allaus | Dorff-Bier, Swieſta | Butter, Schaukſta | Löffel. Apskritai, lietuvių galūnių sistemoje tasai asmuo orientavosi prastai: kaip ir būdinga vokiečiui, neretai rašė -es, -e vietoj -as, -a, kartais painiojo ir kitas galūnes, pvz., Schenes ‘šienas’, Miles ‘mielas’, Wenes ‘vienas’, Schimtes ‘šimtas’, Septinolke ‘septyniolika’, Trumpoβ ‘trumpas’, Uſch triβ Groſchi ‘už tris grašius’, du Kāle ‘du keliai’ ir pan. Prastą kalbos mokėjimą rodo ir nevietoje žodžių jungimas ar jų skaldymas, pvz., Armoki ‘ar moki’, Artaug ‘ar daug’, Arnā ‘ar ne’, Keip ptoli ‘kaip toli’, Aude klos ‘audeklas’, per Nakt woti ‘pernakvoti’, nā per ma nau (=nepermanau) ‘nesuprantu’. Tačiau tai gali būti ir spaudos klaidos. Reikia pasakyti, kad šioje knygoje netiksliai užrašyti ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų žodžiai, pridėti prie atitinkamų šalių aprašymo. Lenkų kalbos pavyzdžiai bemaž tiek pat iškraipyti, kaip ir lietuviški. Lietuviškų pavyzdžių rašyba — perdėm vokiška, pvz., ie vietoj y (Trieβ ‘trys’, Dwielika ‘dvylika’, rieds ‘rytas’ …), ei vietoj ai (Keip ‘kaip’, palleikik ‘palaikyk’, Berteiniβ ‘bertainis’ …), priebalsių dvigubinimas po trumpojo balsio (Allaus ‘alaus’, millo ‘milo’, Schillingas ‘šilingas’ …). Raidžių samplaika sch žymimas ne tik lietuvių priebalsis š, bet ir ž, net afrikata dž: Schowis ‘žuvis’, Awifcha ‘aviža’, Schmogus ‘žmogus’, Melſchu ‘meldžiu, prašau’ ir t. t. Kad G. Kirchas pats būtų bent kiek mokėjęs lietuviškai, duomenų nepavyko rasti. Greičiausia jam lietuvių, kaip ir kitų kalbų, pavyzdžius bus surašę kiti asmenys. Informatorium greičiausia buvo koks Rytų Prūsijoje ilgiau pagyvenęs vokietis. 230 3. ЗИНКЯВИЧЮС ЛИТОВСКАЯ ЛЕКСИКА В ПУТЕВОДИТЕЛЕ ПО ЕВРОПЕ 1724 г. Резюме Впервые публикуется список литовских слов и фраз, а также сведения о Литве и литовском языке, содержащиеся в книге „Leit-Stern der Reisenden“, изданной в 1724 г. в Лейпциге. Устанавливается, что книга была составлена раньше и публикуемые данные относятся ко II половине или даже середине XVII века. Источником литовского текста послужила разговорная речь литовцев в Восточной Пруссии, но обнаруживаются также некоторые элементы других диалектов. Информатором автора было неизвестное лицо, по всей вероятности немец, какое-то время проживший в Восточной Пруссии.