Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos

Bich tad Tas eveil te Bice Ru SN | Ot Ou Guat SA LoS TU VsOrs ££ S9R. > MIO K SIL. 2A. KAD Bye isd A S. KARALIONAS 18 BALTU KALBU PUODININKYSTES TERMINIJOS ISTORIJOS Atskiry tauty ir ju grupiy kalbotyrose yra pastebimi polinkiai tyrinéti sinchroniniu, taip pat diachroniniu aspektu amaty terminijos visumg. Vienos kalbos ar kalby grupés terminy apraSymas duoda reikalingy Ziniy apie kokios nors srities terminy sistema ir jos ypatybes, terminy funkcionavima, ju kitimo ir pasipildymo tendencijas. Terminijos visumos apraSymas ir istorinis tyrinéjimas atskleidiia tos kalbos specifika, parodo terminy arealinj paplitima, padeda apibidinti seniausius kalby santykius, nustatyti jy pobidj. Atskiry amaty (mezgimo— verpimo, medZio apdirbimo, kalvystés, puodininkystés ir kt.) terminijos tyrinéjimas yra igijes didele prakting ir teoring reikSme ir pasidares aktualus. IS pastaryjy slavy amaty termiriijos darby pirmiausia yra minétina puiki O. Trubatiovo monografija ,,Slavy kalby amaty terminologija“, kur grupinés rekonstrukcijos bidu naujai ir kvalifikuotai atskleidziamos keliy amaty terminijos i8takos!. J. Triero etimologiniai tyrinéjimai*, skirti puodininkystés terminams germany ir kitose indoeuropietiy kalbose, savo teorinémis-metodologinémis prielaidomis buvo tokie syarbiis, kad padéjo visy indoeuropietiy kalby amaty terminijos Siuolaikinio tyrinéjimo pamatus. Lietuviy kalbos amaty terminija yra sinchroni8kai visai, diachroni8kai beveik netyrinéta. Dél ankstiau nurodyty prieZastiy amaty terminijos tyrinéjima reikia laikyti vienu aktualiausiy lictuviy kalbotyros uZdaviniy. Amaty terminijos tyrinéjimo aktualuma rodo dar ir tai, kad su amaty etnografija ar archeologija susijusius kalbinius dalykus imasi aiSkinti kity specialybiy atstovai*. Negalima sakyti, kad centriniy puodininkystés savoky — Ziedimo veiksmo ir jo rezultato — pavadinimy kilmé néra aiSkinta. AtvirkS8tiai, Zi@sti, puodas ir ju giminaitiai kitose balty kalbose seniai yra patrauke etimology démesj, esami ju kilmés aiSkinimai yra daugiau ar maZiau patenkinami ir fonetiniu, ir semantiniu atZvilgiaist. [domi, visai galima yra ir naujoji O. Trubatiovo etimologija, 10. H. Tpy6auen, Pemecnentiaa TepMuHos0rua B claBAHCKHX sisbIkax, M., 1966. 2 J, Trier, Lehm. Etymologien zum Fachwerk, Marburg, 1951. 3 Bet jiems ne visada viskas gerai pavyksta. Antai i$ esmés klaidingas yra teiginys, jog »»Kalbininky tyrimai parodé, kad lietuvi8kas Zodis ,,Ziesti* yra slavi8kos kilmés“ (I. Mulevitiené, Dél termino ,,Ziedziamasis ratas“ MAD, A serija, 2(36), 1971, p. 129). Joks kalbininkas to niekad néra sakes. Straipsnyje esama ir daugiau neapgalvoty teiginiy: ,,Sukamieji judesiai yra bidingesni Zodziui s»iiesti* (1), ,,lengvo tipo ratas“, ,,sunkaus tipo ratas* (lengvas, sunkus tipas 71). 4 B, Fraenkel, LEW, p. 668, 1307 (su lit.). — Lit. puiodas, lat. pudds siejimas su s. isl. fat »indas, rykas“, s. vok. auk%t, faz ,,t. p.“‘etc, néra tikras, nes germ, *fata-< *podo- ,,indas, rykas“ 125 kad piodas yra atsirades i8 padas, pailginus apofonijos keliu Saknies balsi® (plg. sl. dial. vagno < *ugnis ,,ugnis“: vygno < *ignis ,,kalvé“). Bet reikia turéti galvoje viena aplinkybe, kuria yra pastebéjes ir pats Sios etimologijos autorius: ,,CBa3b npadasit. *pdda-s u *pada-s HaM KaKeTCH BIIOJIHe OYCBHHOH, OHAKO TOHATb ee MOXKHO TOJbKO Ha JOOaITHHCKOM yPOBHE OTHOWIEHHH, MOCKObKYy anocpoHHn 6:a B 6antuiicKoM He cymlecTByeT Kak TaKoBoli“®, Siame straipsnyje vis délto ndrima paanalizuoti vidiniu kalbos poZitriu tuo tarpu pagrindinius puodininkystés terminus Zi@sti, puiodas ir jy atitikmenis kitose balty kalbose, daugiausia démesio kreipiant i suradima giminingy tos patios kalbos leksemu, kurios nagrinéjamosios leksemos kilmés ai8kinima neretai leidzia pasukti visai kita kryptimi. 1. Liet. puiodas, lat. pudds giminaitiai Leksema ptiodas lietuviy kalboje dabar reiSkia ,,metalinis indas valgiui virti; molinis indas (ppr. kam nors laikyti), puodyné; butius, varZa; koklis“’. Turimais duomenimis, ji vartojama visose lietuviy kalbos tarmése. Neretai Sis Zodis aptinkamas ir senuosiuose raStuose ir Zodynuose (M. Dauk8os, J. Bretkino, S. Chilinskio, K. Sirvydo, Krauzés), kur jis turi reik8me ,,molinis indas, puodyné“. Todél Sia reikSme ir tikty laikyti senesne uz ,metalinis indas valgiui virti“, kuri, be abejonés, atsirado pasikeitus patioms realijoms. Panagias reikSmes turi ir piiodas vediniai. Be ptiodinas ,,(adj.) paiSinas, suodinas“ Daugai, pasidaryto stiodinas : stiodys, stiodziai pavyzdziu, leksemos ptiodas vediniai yra puodyné ,,molinis indas (ppr. pienui pilti); tam tikras senoyiSkas koklis su giliu jdubimu“, ptiodyné ,,puody dirbtuvé; molinis puodas aguonoms, kanapéms malti“. Priesaga -yné yra gana daznai vartojama vietai (plg. rakjné ,,Zuvy rikomoji bida“) ir rykams Zyméti (plg. karbjné ,,pintiné“, skaljné ,,tam tikra pintiné paSarui neSioti“, skalbjné »Sskalbiamoji lenta“ ir kt.)8. Jos dariniai kirti daZniausiai turi priesagoje, bet kartais ir Saknyje, plg. laidjné : Ididyné, lindjné : lindyné, riigstyné : rigstyné, taigi ir puodyné : piiodyné. Atskirai reikia pazyméti, kad piiodjné irgi iSplites visose lietuviy kalbos tarmése, bet reikSmémis ,,molinis puodas aguonoms, kanapéms malti* ir ,,tam tikras senoviskas koklis su giliu jdubimu“ Sis Zodis, turimais duomenimis, pazistamas tik Siaurés vakary Zemaitiy tarméms (Dovilai, Leckava, Plikiai, ViekSniai). «kilmé tebéra gintijama: jis gali biti keliaujantis net neide. kilmés Zodis, Zr. J. Hubschmid, Schlauche und Fasser. Wortund sachgeschichtliche Untersuchungen..., Bern, 1955, p. 156-160. — Suom. pata ,,puodas (valgiui virti), puodyné“, est. pada ,,t.p.“ negali biti skoliniai i balty kalbuy, plg. Aulis J. Joki, Uralier und Indogermanen, Helsinki, 1973, p. 301. 5 O. Tpy6aues, op. cit., p. 208. ® Loc, cit. — Kad balty kalbinés bendrystés dialektuose egzistavo trumpasis balsis o (2r. WM. Kasaaycxac, K paspurato o6medantuiickolt cHCTeMbI riacHbix, BA, 4, 1962, p. 20—24; V. Maziulis, Balty ir kity indoeuropietiy kalby santykiai, Vilnius, 1970, p. 11 tt.; plg. LKK, X, 1968, p. 52tt.), néra tikras dalykas, plg. Chr. S. Stang, Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo—Bergen—Tromsé, 1966, p. 22 tt. 7 ,,Lietuviy kalbos Zodynas“, t. X (rankraStis). 8 Pp. SkardZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1943, p. 271. 126 Siaurés vakary Zemaigiy tarmés (Dovilai, Kretingalé, LaukZemis, Mosédis, Noténai, Plateliai, Plikiai, Salantai, Skuodas, Satés) turi ir leksema pidyné, piidjné ,,krosnyje ismiryta jduba kam susidéti; tam tikras koklis krosnims miryti; toks molinis indas, maZa puodyné kanapéms ir tabakui malti*. Leksemu piodyné ir piidjné reik$més yra tokios artimos, kad norom nenorom jas tenka laikyti vienaSaknémis. Ta aplinkybé, kad piidjné ir puiodjné, piiodas (Barstytiai, Mosédis, Plungé ir kt.) vartojami tame patiame tarmiy ruoZe, neleidZia jy manyti esant vienas i§ kity atsiradusias fonetiniu keliu, tuo labiau kad Siose tarmése, kaip Zinoma, yra iSlaikomas ir balsiy vo:a@ (dial. ou: i) skirtumas. Balsiy asimiliacija, dél kurios dounininky tarmése prie§ kito skiemens siauruosius balsius vietoj ou pasirodo uu (t. y. 7), bidinga ryty dounininkams. Apie dinininky tarmiy, kurios yra perdaug toli, leksing infiltracija taip pat vargu ar galima galvoti. Dél %iy priezastiy paprastiausias Zemaitiy leksemy piidjné ir piodjné istorinio rySio aixkinimas bity tas, kad pidjné yra savarankiSkas leksinis-semantinis vienetas, ablauto santykiais susijes su vienaSaknémis leksemomis ptiodjné ir ptiodas. Leksema piidjné tokiu atveju pagal minétaji priesagos -yné darybos modelj, matyt, yra pasidaryta i8 pirminio vardazodzio *pidas, turéjusio ,molinis indas (kanapéms ar tabakui malti)“, ,,tam tikras koklis, plyta“ ir pan. reik’mes. VardaZodziy piiodas : *pidas (<piidyné) morfologinis-darybinis santykis yra toks pat, koki randame tarp, pvz., bludzgas ,,pleiskana, bluzgena“ : bliizgas ,,t. p. “, briozas ,,ruozas, brikSnys, linija“: briizas ,,briizeklis, dildé“, ciudpas ,apsileides ir nevikrus Zmogus, tiupna“: diiipas ,,kas Ciopojasi, tiupna“, diobas , drevé“ : diibas ,,dubuo“, hioSas ,,kurio koja, ranka ar kita kino dalis sulauzyta“: lias ,,t. p.“, phiosas ,,pluo8tas, skara“: plias ,,viena luobo skaidula, karna, pléSa; atplaiSa, skiauté“, stiodys ,,Russ“: siidys ,,t. p.“, wiognas ,,vandens uZliejama vieta, vadaksnis“: lifignas ,,nedidelé bala, klanas, valka; purvynas, mulvé; liinas, klampyné; i§ upés i8siliejes ir likes lankoje vanduo“. Salia akitinés Saknies vokalizmo uo vardazodziy, kaip matyti, yra vokalizmo @ vardazZodZiu, turinéiy cirkumfleksine intonacija — kaip tik tai ir yra tarp puiodas : piid- (plg. piidyné). Leksemos piidjné, piiodjné, piodas turi daugiau ar maZiau artimas reikSmes. Kartu paémus, jy turinio plane, i8 vienos pusés, aiSkiai iSsiskiria ,,molinis indas, puodyné (kam nors laikyti, agunoms, kanapéms, tabakui malti)“, i8 kitos ,,(tam tikras senoviSkas) koklis (su giliu jidubimu krosnims miryti)“ (i$ pastarosios metonimijos keliu galéjo i8riedéti reik8mé ,,krosnyje iSmiryta jduba kam susidéti“). Bidinga, kad analoginj reikSmiy santykij randame ir atitinkamose latviy kalbos leksemose. Liet. puiodas latviy kalboje, kaip Zinoma, atliepia pudds ,,der Topf; der Kes- ~ sel* (plg. dar vedinius ir jy reikS’mes puddelis ,,der Topf“, puddens ,,kriz(it)e“, puodins (be k) ,,ein Gefiiss, in dem das Essen gekocht wird“ ME 454, EH IT 345). Latviy kalba turi taip pat gryby pavadinimy, plg. puddelis ,,ein gewisser Pilz“, puddins® ,,ein junger Birkenpilz*, puddens ,,bérzlape“, bet tikriausia tai naujos reikSmés, priklausiusios nuo tam tikro iSorinio vadinamy objektu panaSumo. Todél istorinéms rekonstrukcijoms svarbesné reik’mé, be ,,der Topf*, gali biti tik krasns puods, kraspuods, puodins (be k.) ,,die Ofenkachel“. ReikSmiy ,,molinis puodas, der Topf“ ir ,,koklis, die Ofenkachel (t. y. tam tikra plyta)“ koegzistencija yra Zinoma ir kitur, plg. s. rus. nauma ,,akmuo, 127 plyta* : serb.-chorv. naiimuya , dubenélis*; lot. testa ,,plyta, terpé“: »molinis indas, puodas“. Atitinkami germany (plg. vok. Kachel ,,koklis* <s, vok. aukst, chachala ,,molinis puodas“ < lot. vulg. *cacculus, plg. lot. caccabus_,,tirpyklé, spirgintuvé“*) ir slavy (plg. rus. dial. zopwikd ,,1ycTble, Merkue KHpNHYH KJIHHOM, Jui Kilaku cBoqoB“ : 2opudK ,,oKpyrabiit, oOvIbri THHAHBI cocyy pa3JIMaHOTO BHJa, BbLKKeHBI Ha orHe“) kalby duomenys leidzia manyti, kad ,,koklis, die Ofenkachel* yra iriedéjusi i8 reik’més ,molinis puodas, der Topf*. Prisy kalbos atitikmenyje kaip tik ir turime pastaraja reikSme. Pr. podalis ,,prastas puodas, béser Topf* tiksliai semanti8kai ir morfologi’- kai atitinka Zem. puodalis: priesaga -alis abiejose kalbose turi didinamaja bei niekinamaja reik’me (plg. priisy kalbos reikSme ,,prastas puodas“!). Pejoratyvinis reik’més atspalvis Zymu ir latviy kalbos leksemoje puddelis. Taigi semantiné-morfologiné Siy trijy kalby derivaty tapatybé i$ tikruju, matyt, siekia tolimus praeities laikus, ir todél, ieSkant ptiodas, pudds, pod-alis giminaitiu, reik8me ,,molinis puodas“ ir reikétu vadovautis. Kartu su tuo giminingy leksemy ieSkojimo krypti rodo ir leksema piid-fné, i kuria ligi Siol, kiek Zinoma, nebuvo atsiZvelgiama. Lietuviy kalbos tarmése puiodas vienu atveju turi , butius, varza“ reikSme: Kap nuyéjau puodo krésti, tai puse puodo radau Zuvy Udrija. Gal bity per drasu sakyti, kad tai — senoji, pirminé piodas, pudds, pod-alis reik8mé, bet jos buvimas vis délto yra pamokantis: skirtumas tarp reikSmiy ,,molinis puodas* ir ,,bucius, varia, t. y. tam tikras krepSys ar netgi tam tikra statiné“ (plg. bicius ,,i8 vyteliy pintas prietaisas su igerkliu Zuvims gaudyti; varza; iS sitly megztas i varZa panaSus prietaisas Zuvims gaudyti; i8 vyteliy pintas uZdaras krepSys sugautoms Zuvims laikyti vandenyje; i8 Siaudy su pléSomis pinta statiné“), istori$kai Ziiirint, néra esminis, ir, vadinasi, abi reikSmes gali turéti vienas Zodis arba skirtingi, bet vienasakniai ZodZiai. Reik&miy ratas pletiasi, pridéjus dar Gia lat. puddikis* ,,cin Spann (kojos keltis)“ ME III 454, puodinieks (be k.) ,,der Hintere (2) EH II 344 bei liet. pudymas, piidymas, piidjmas ,,uzpakalis, pasturgalis, sédyné“. Prie Sitos leksemy ir jy reikSmiy grupés toliau galime skirti ir tokias raiSkos plano segmenta piia-[pudturinéias leksemas, kaip antai: lat. pidis (be k.) ,,der Haufe; die Menge“, piidele (ir darvas piidelis) ,,der Paudel; der Teerpaudel, piidenis (be k.) ,,eine Art Kaffscheune“ ME III 445, pudas ,,alter Kram, alte Kleider, Lumpen“ (pudét ,,kramen, aufschichten*) ME III 401, liet. pidulas_ ,,rySulys, gniuZulas“, lat. pudra, pudrs ,,ein Haufe“, pudurs, puduris ,,cin Biischel, ein Strauch mit Wurzeln; ein Haufe; ein kleiner Hiigel“, pudurins, puduritis ,,cin kleines Waldchen, eine Baumgruppe“ ME III 401—3, EH II 320—I, liet. piduras ,,grupé, kriva, plotas tankiai suaugusiy medziy, krimuy, javu; debesis“, lat. pudiks ,,ein halbwiichsiger Knabe“, pudikis ,,rinkveidiga dzelzs, ar kuo piestiprina sanu virves pie laivas malam“ EH II 320. Baty perdaug sunku, o, gal bit, ir netikslinga ieSkoti dabar kiekvienai Sios semantinés grandinés daliai paraleliy kitose ide. (ar neide.) kalbose, kad parody- ® H. Paul, Deutsches Worterbuch, Achte Aufl., bearbeitet von A. Schirmer, Halle (Saale), 1961, p. 317. 10 B, Jlanb, ToaKonstii cnosapp, I, M., 1955, p. 382—3. 128 tume jy reguliaruma, taigi ir priklausyma vienaSaknéms leksemoms. Siuo, kaip ir kitais panagiais atvejais, geriau yra kelti klausima dél to, ar konstatuotoji semantiné grandiné kaip visuma gali pasireikSti vienaSaknése leksemose ar ne. Nusta- &ius, kad kokia nors reikSme arba ju grupe turi kity kalby arba tos patios kalbos, bet kitu Sakny leksemos, galima drasiau galvoti apie jy gimininguma ir nagringjamuoju atveju. Taigi dviejy reikS’miy ar visos jy grupés giminystés rySys yra parodomas ipso facto. Reikia turéti galvoje ir tai, kad semantinéje-leksinéje sistemoje atsispindin- &iu iSorinio pasaulio daikty asociatyviniais pozymiais labai daZnai eina ne jy konkretios fizinés savybés (pavyzdZiui, molinis, medinis, pintinis), bet ju abstrahuotos ir apibendrintos ypatybés, pavyzdZiui, ,,i8gaubtumas, iSkilumas“, ,,tuSiavidurigkumas“ ir pan. Tatiau tokius ir panaSius poZymius, savaime aisku, gali turéti keli objektai, pvz., kriva, rySulys, gniuZulas, kalva ir pan. Dél ilgaamZés istorinés raidos tokie asociatyviniai poZymiai neretai bina susipyne su diametraliai prieSingais poZymiais, pvz., ,,i8gaubtumas, iSkilumas, konveksiSkumas“* — su ,,igaubtumu, konkaviSkumu‘. Vienodus asociatyvinius poZymius turintys tikrovés objektai ar samonés vaizdiniai, kaip atrodo, gali bati reiSkiami vienaSaknémis leksemomis. Pazymétina, kad ir istorinéje raidoje, leksiniams-semantiniams vienetams ir jy tarpusavio santykiams formuojantis, konkretios fizinés objektyu savybés yra vaidinusios antraeili vaidmenj, nes ,,...3HaYeHHA ,,-IMHAHBIA“, ,,riuna“ cary pHpylor Kak cyry60 MpoMe*KyTOUHBbIe 3BeHbA, BTOPHYHO KOHKPeTH3OBAaHHbIe 3HaueHHA, BOCXOALIMe K HHbIM 3HAYeHHAM, K OOO3HAYCHHAM HHbIX TeEXHHYCCKHX JelicTBuii, loguac JocTaTouHO obulero xapakTepa: ,,BepTeTb“, ,,KPyTHTb“, ,,1llecTH™. OcoGeHHo HHTepecHa Np STOM YAMBHTebHaa %KHByYeCTh CeMaHTHYeCKOH MOzeJIM ,,OluIeTeHHoe, OKpyyeHHoe* > ,,TVIHHAHBI cocyy“... Ha npamepax STHMOJOTHYECKOFO BbIABJICHHA €€ PEMKTOB, a Take Ha KOHCTATAHH aKTHBHOTO BOCTpOW3BONCTBA 9TOM CeMaHTHeCKOH MOJe/ MbIBIVIOTHY!0 Kacaemca JOKepaMuyecKoii A\peBHOCTH MaTepHaJIbHOH KyJIbTYpbl MpeKOB HOCHTe/eH CaBAHCKUX Auanextos“, Balty kalby puodininkystés terminija, kaip minéta, diachroniniu poZidriu beveik netyrinéta, bet turimoji Sios srities medzZiaga vis délto leidZia manyti, kad balty kalbos yra pragyvenusios toki pat puodininkystés terminy formavimosi etapa, koks ¢ia yra rekonstruotas slavy kalboms. Visai galimas daiktas, kad ir Saknis *péid- ,,(i8-, pri-) pisti* (Zr. Zemiau) seniau reiSké ,,vyti, pinti“, nes reik’més ,,pisti, pusti® ir ,,sukti, vyti, pinti yra glaudZiai susijusios, plg., pvz., liet. tinti (-sta) ir lat. tit (tin) ,,winden, wickeln, flechten“. Todél neturéty stebinti tas dalykas, kad, ai8kinant pagrindiniy balty puodininkystés terminy ptoaas, pudds, pod-alis kilme, i8 karto einama prie ivairiu pintiniy ir Siaip i¥lenkty bei iSgaubtu ryky (krep8ys, kubilas ir pan.), kaip seniausiy objekty, kuriy pavadinimai, sayo ruoZtu, toliau gali sietis su leksemomis, Zyminéiomis jvairius i8kilius, iSgaubtus resp. igaubtus, konkaviSkus objektus. Zemiau duodamos kelios skirtingu Sakny leksemy ir reikSmiy serijos siekia pailiustruoti tick dviejy Saknies puod-/pid-/pudleksemy reikSmiy, tiek ir ju visu kartu paimty istorinio rySio galimuma: uO, H. Tpy6a4es, op. cit., p. 228-9. 9, Lietuviy terminologija 129 1) krdjus ,,réio ar kretilo Sonai, krijas, graiZas; kojos letenos pakilimas, keltis; bato vieta ties keltimi*, krajélis ,,prietaisas, ant kurio vejami sidilai prie’ vyniojant juos ant mestuvy“, ,,dalgio, kastuvo rankena; rétio ar kretilo Sonai, krijas, graizas“, krajiikas ,,dalgio, kastuvo rankena“, kréjis ,,vielomis i8pintas prietaisas, vartojamas prie arklinés kuliamosios maSinos Siaudams purtyti, kad i8 ju i8birty pelai, su gridais“, lat. kreja ,,ein kleines Zugnetz“, liet. krijad ,,rétio ar kretilo Sonai, lankas; medinis aptaisymas aplink girnas, kad malant miltai nebyréty, kubilas; rémelis, ant kurio laikosi lempos gaubtas; rétio sietelis; i8 virveliy iSpintas lovos dugnas; prietaisas, ant kurio vejami siilai prie’ vyniojant juos ant mestuvy, ,,didelis ledo gabalas, lytis“, krijas ,,rétio ar kretilo Sonai; statis uzZmaunami dangtio kraStai; skrybélés ar kepurés Sonas, lankas; kubilo Sonai; bato aulas; récio sietelis; i8 virveliy iSpintas lovos dugnas; i§ plauSy nupintas sietelis virtiniams nusunkti; prietaisas, ant kurio vejami siilai prieS vyniojant juos ant mestuvy; medui iS koriy sukti prietaiso dalis; kuliamosios maSinos velenas, prie kurio pritaisyti spragilai; lenkta geleZis, pritaisyta prie veZimo plauto posikiui palengvinti“, lat. krija, krijs, krijs ,,die Lindenborke; abgerissene Linden od. Fichtenborke (Aus der Lindenborke wurden besonders friiher verschiedene Gegenstande verfertigt, z. B. Schlitten, Sattel, Aussteuerkasten); der Bastrand eines Siebes, Riegensiebes; sieta luocin’, mala; kretula virsus, kura apak&é@ja mala pinums piestiprinats; ein Korb aus Lindenborke; ein Lindenbrett“, liet. krijélis ,,prietaisas, ant kurio vejami siilai prieS’ vyniojant juos ant mestuvy; indo sviestui mu8&ti dalis, kryZiokas, skritulys* (: krjti ,,lenkti, kumpinti“, krfti, kréja, kriéri, krieja, kréja ,,tiesti, vynioti*); 2) karpa ,,(ganu) ciba; ein ovales hélzernes Kastchen; eine aus Borke(n) angefertigte Tite zum Beerensammeln, nuo plana déliSa (uo8a, bérza vai apses) gareni apala forma saliekts, neliels traucin§ etc.“, ,,die Warze; ein Leichdorn“, karpa ,,eine Muschelschale“, liet. kdrpa ,,mazas odos pakilimas ir sukietéjimas; medZio Zievés ar lapo sukietéje iSkilimai; krities spenelis etc.“, lat. karpis, karpe ,,ein flaches und beinahe rundes Fischerboot zum Lachfangen“, ,,ciba, ein rundes, hélzernes Gefass, in das Butter, dicke Milch, auch Fleisch getan wird“, cérpa, cérps »der Hiimpel, ein Erdhauflein, ein aufgeworfener Sandhiigel; langes Grass, besond. im Morast, Grashiigel; der Strauch; ein Baumstumpf; Baumwurzeln; das Haar, besond. verwiihltes, buschichtes“, cérpuji ,,kleine mit Beerenstauden bewachsene Hiimpel in Siimpfen“, liet kérpé ,,mazas, smulkus augalas, kerojantis ant akmeny, medZiy, stogy; kempiné, pintis; medZio apauga, gumbas; stora, sutrikusi, sumedéjusi berZo Zievé; duonos kepalo Ziauberé, kampelis, papentis; Zmogaus kino sédimoji dalis; kiaulés snukio uZrietimas, knyslé etc.“, kerpla, kérpla »labai Sakotas kelmas; veléna“, kerplé, kérplé ,,kelmas su Saknimis, keras, buvusio kelmo Saknys; iverstas medis su Saknimis; galva; kas riebus, storas; kas netvarkingas, susivéles“, kérplésa, kerplésa ,,isvirtes medis su visomis Saknimis; i&virtusio medzio Saknys; senas, supuves medZio kelmas, apauges samanomis arba zole; kupstas; barzda ir plaukais apauges, apsileides, biaurus zmogus etc.“ (: kefpti, -ia ,,ka silpnai ar paskubom ri8ti“, kerpti,-a ,,augti platyn, pléstis, késtis“); 3) karba, karba ,,eine Diite aus Erlenod. Birkenrinde, worin namentl. Erdbeeren gesammelt werden; ein Gefiiss aus Birkenrinde; ein Fischerboot zum Lachsfang; ein ovales, hélzernes Kistchen“, ,,die Warze“, karbina ,,ein Kérbchen, 130 eine Schachtel; die Dachpfanne; ciba, ein rundes, hélzernes Gefass, in das Butter, dicke Milch, auch Fleisch getan wird etc.*, liet. kdrba ,,toks senoviskas skaiGiavimo jrankis — medelis su iSpiaustytais rumbiukais“, kafbas ,,krepSys, pintiné, rételis; didelé pintiné paSarui neSioti, doklas“, ,,karpas, rintis, rantas, ipiova, uzZkirtimas; pakraStio atsikisimas, nelygumas, iSrantymas; lazda su ipiovimais skai- &iams Zyméti“, kerba (be k.)_ ,,keké (vaisiy)“, kérbiné ,,t. p.“, kirba ,,klampyné, lianas; daugybé, knypava, kirbiné“, kirbiné ,,virtiné; vora; keké; pulkas, kriva, gauja“, kirbiné (be k.) ,,pintiné, krepSis“, kirbljs ,,stagaras, augalo kotas“ (: kerb- ” ti, -ia ,,netvirtai ri8ti; netvirtai, prastai pinti“, kirbti, -sta ,,gizti, pradéti ragti“, ap-kifbti ,,apaugti, apkibti“). 4) liet. kiaiburas ,,kauburys“, lat. kaiiba »kalna gals“, liet. kaubaré, kauboré (be k.) ,,medinis iSskaptuotas indas, medinis dubuo“, kaiibras ,,neaukSta i¥kilumélé“, kaubré, katibré ,,kalnelis, kalva; kupra, kibrys“, kaubrjs »kalno, kalnelio ketera, virsukalné; kupstas, pakilimas; koks pasipitimas, pakilimas“, kafiburas ,,kalno, kalnelio ketera, virSukalné; kupstas, pakilima‘‘, lat. kauburs (be k.) ,,der Hiigel“, kaitburé ,,kalno virsiné“, kauburys ,neaukSta iSkilumélé; kalno, kalnelio ketera, virSukalné; kupstas, pakilimas, koks pasipiitimas, pakilimas“, lat. kubis ,,der Kopf*, kubele, kubela ,,die Eichel (am méannlichen Gliede)“, kubis ,,der Zulp fiir Séuglinge* (dél reik8més plg. knupis ,,ein Zusammengebundenes Tuch, in dem etwas getragen wird; der Zulp fiir Sauglinge“) kubls, kubla, kublis ,,der Kiibel, Bottich®, liet. kublulis (be k.) i8skobtas medinis indas“, dial. (Zem.) kitbelas ,,kubilas“, lat. kubelelis ,(verachtl. Demin.) ein kleiner Kiibel“, kubals ,,der Kiibel, Bottich“, kubils ,,t. p.“, liet. kubilas ,,statiné pla- &iu dugnu miltams, griidams supilti, darZovéms rauginti, skystiams laikyti; uZdaroma statiné drabuziams laikyti; kraitkubilis; iSskobtas didelis medinis indas su détiniu dugnu, duobinys etc.“, kubilké, kubulkis (be k.) ,,medinis indelis*, lat. kubuls ,,der Kiibel, Bottich“, kubulis ,,der Kiibel, Bottich“, ,nelidzenums, cinis“, kubris ,,der Buckel, Hocker“, liet. kabrjs, kubris ,,nugara prie sprando, giibrys, ketera; nugara, kupra; kalno virSiné, ketera; kalnelis, kauburys; nelygumas, pakilimas“, kuboré (be k.) ,,didelis medinis Sauk8tas viralui semti“, kiburas ,,kurmio iSrausty Zemiy kauburélis“, kubiré ,,mazZas, storas Zmogus“, kibiré ,,kalnelis, iSkilumélé, kauburys; kriva“, kuburjs ,,virSukalné; kalnelis, iSkilumélé; kupstas; nelygumas, iSkilimas“, lat. kuburis ,,cin nicht gut anliegende Stelle am Anzug“, liet. kuburka, kuburké ,,medinis indelis*, lat. kubucis ,,Quark in siisser Milch“, ,,eine grosse ciba; ein hélzernes Trinkgefiiss; ein mit einem Dekkel versehenes Gafiiss aus Birkenrinde, worin man Beeren sammelt od. Tabak bewahrt; ein Erdkloss; cin kleiner cinis; ein Brotende; ein Stiickchen Brot; eine kleine Erhéhung* (:nu-kiaibti, -ia ,,i8gursti, i8nykti“, kibti, -sta slinkti (prie Zemés), lat. kubindt ,,decken“, ap-kubindt »umlegen“); 5) piiné, piiné ,,klojimo mapatdis supilti pelams, peludé; tvartas, diendarzis, laidaras; bada, palapiné; ola, urvas“, piné ,,kiauSinio tu8tuma“, lat. piine, piinis eine Scheune, Heuscheune, eine Heuod. Strohscheune; ein kleines, scheunenartiges Gebiude am Meeresod. Seeufer zum Aufbewahren von Fischerwerkzeugen ; telpa kits tuvuma luopbaribas glabaSanai etc.“, piinis ,,cine Kleine Scheune fiir Heu, Stroh und Kaff; Heuscheune im Walde ete.“, pins ,,eine Bauerhiitte“, piina ,,tine, ein grosses, rundes hélzernes Gefiass mit Deckel, ptna® ,,ein feuchter, oe 131 sumpfiger Wald, ein mit kleinen Kiefern bewachsener Sumpf ete.“, puns, puna, pune, punis ,,cine Erhéhung, eine Beule, ein Knollen, Knoten, ein hartes Geschwiir, ein Knorren, ein Auswuchs am Baum, ein Hécker“, pauna ,,der Schadel; der Stirnknochen; der Kopf; das Maul“, paiina, patina, paunis ,,eine kleine Miitze; ein Ranzen, Tornister; ein Biindelchen; ein Réiinzel, ein Paudel; Lumpen, Kram; Biindel, Last“. Dél kai kuriy sity penkiy leksemy serijy ZodZiy (pvz., piiné, kubilas, piideJe) gali kilti abejoniy, ar jie etimologiSkai i8 tikryjy priklauso toms Saknims, kutioms jie Gia skiriami. Tos abejonés kyla ne dél fonologiniy, darybiniy ar semantiniy, bet grynai dél kitokio pobidzio (atitinkamo ZodzZio vartojimo kur nors lietuviy ar latviy kalbos ploto pasienyje; tikslaus leksinio atitikmens buvimo didesnése, taigi ir itakingesnémis laikomose kaimyninése kalbose” ir kt.) priezastiy. To Zodzio reikSmé yra nuoseklios semantinés grandinés dalis, jos santykis su kitomis tos grandinés dalimis pasikartoja ir kity Sakny leksemose, todél jitaip pat gali biti organiSko istorinio proceso dalis!®. To ZodZio darybinés ypatybés yra tokios pat, kokias rodo toje kalboje veikiantis darybinis modelis™. Todél ir negalima laikyti absurdi8ka tos nuomonés, kuri pirmenybe atiduoda leksemos kilmés aiSkinimo vidinémis kalbos priemonémis galimybei. Ypatinga reikSme etimologiniam ptiodas, pudds, pod-alis ir kity pid- | pudleksemy identifikavimui igyja paskutiniosios serijos zodziai todél, kad, kaip jau yra konstataves K. Biga!®, jos priklauso tai patiai Sakniai, kaip ir pad- | pudleksemos. Toji Saknis veikiausiai.yra ide. *peu- / *pou- | *pii- ,,pisti, i8-, pripusti“, 12 Reikia pasakyti, kad tokia nuomoné néra neklaidinga, nes, painiodama skirtingas istorines epochas, geografinius ir kultiirinius dabarties santykius ji nukelia j tolimus praeities laikus: ,,a) the geographic area of the Baltic speakers in his day [turimas galvoje A. Bachas] was very small in comparison with that of the speakers of Germanic languages; b) that in fact in rather recent times the Baltic languages borrowed a great many loanwords from German. For the prehistoric situation then he also considered a similar possibility; c) for decades, it was assumed that there were quite a few borrowings from Proto-Germanic into Baltic but, for some unexplained reason, that Proto-Germanic did not reciprocate by borrowing from Baltic’, — A. Klimas, Baltic, Germanic and Slavic, Donum Balticum, Stockholm, 1970, p. 264—5. Tolimoje praeityje tie santykiai galéjo biti i8 esmés kitokie, ir balty dialektai galéjo biti ne vien imantys, bet ir duodantys (ne tik finougru, bet ir j rytus bei vakarus esancioms indoeuropietiy kalboms). 48 Plg. puikia K. Bagos duota pané ,,tvartas* semantinio rySio s u kitomis leksemomis motyvacija: K. Biiga, RR, Ll, p. 525-6. “4 Pyz., dél kib-ilas priesagos plg. tokius jrankiy, ryky pavadinimus: brizgilas ,,.kamanos“, kratilas, krétilas ,,didelis rétis iSkultiems griidams i pely issijoti*, ratilas ,, apskritimas, ratas, lankas“, rétilas ,,pelams siausti rétis“, spragilas ,,kultuvas“, trainilas ,,raty jungiamoji Satra“. Ne vienas priesagos -ilas vedinys galy gale remiasi veiksmaZodziu, plg. brizgilas (: brizgas) : brigzti, brizgéti; spragilas : spragéti, sprdgti, taigi ir kitbilas : kubti. Apie kabilas semantinius santykius, be to, Zr. LKK, XIL, 1970, p. 181-3. Slavy kalby kobols gali biti senas skolinys i8 balty kalbu (plg. raka, rataj ir kt.), patekes ir j germany kalbas (plg. vok. Kausche, Kaddig, Daggut, Elen ir kt.) Liet. kitb-ilas, kitb-elas etimologinj atitikmenj randame graiky kalboje, plg. xi@eAov ,,alktiné“; dél priesagu *-el/|-: *.6[- ry8io plg. obelis : obuolys; dél reik8més ir priesagos dar plg. gr. xim2dAov ,,tauré“, pasidaryta i§ paralelinés Saknies ide. *kup-. — Kitaip E. Fraenkel, LEW, p. 304 (su lit.); V. Urbutis, Baltistica, VIII, 1972, p. 205; B. Vanagiené, V. Vitkauskas, LKK, XIII, 1972, p. 222. 1° K. Biiga, RR, I, p. 332-3. ™ Apie ja Zr. P. Persson, Beitrage zur indogermanischen Wortforschung, I, Uppsala— Leipzig, 1912, p. 241-250; J. Pokorny, IEW, p. 847. 132 plg. arm. heval ,,greitai ir sunkiai kvépuoti* (*peua-), (h)ogi ,,.kvapas, kvépavimas, dvasia“ (*pouio-), vid. air. dan, kimr. ewyn, breton. eon ,,puta“ (*pou-ino-). Sios pirminés Saknies pamatu su formantais -nir -dbaltu kalbose galéjo biti sudarytos naujos Saknys pun- | piin- | paunit pud- | piid- | paud-. Be minéty pud- | piid- \eksemy, Sakniai pud- | pid- | paudtokiu atveju galime skirti: liet. pudénti ,,kedenti, purenti“, lat. pudit (-iju) , fortschaffen; celt nuo miega augsa ar steigu“, -tiés ,,sich beeilen (etwas zu tun)“, sa-puditiés ,,sich fiir eine Reise od. Fahrt zurechtmachen“, pudatiés ,,ilgi un daudz gérbties“, sa-puddt(iés) ,,(sich) in alte Kleider dicht einhiillen“, liet. pidinti, piidyti (-ija) .,vyti, varyti, versti; pulti*, pudlus ,,lengvai iSkratomas, birus“, lat. pudlavat, pudjavat ,,wehen machen zausen (z. B. die Bander des Kopfputzes vom Winde gesagt)“, pudulas (Zr. aukStiau), pidulis ,,netvarkingas, susivéles, susipuduliaves Zmogus“, pidulioti, pudulitoti ,,velti, tar8yti, draikyti, kratyti, purtyti“, sw-piduloti ,suvelti, sutar8yti*, padaloti, pidalioti, pidaleti, pidelioti, pidaloti ,,draikyti, velti, tarSyti, kedenti“, apsi-pidaloti .,storai apsirengti, apsitiloti*, pideliuoti, pideliuoti ,,trupinti, smulkinti; (plaukus) pisti, garbiniuoti“, pideléti ,,akéti“, lat. pidelét , das Haar verwiihlen“, pideris ,,kas pasipiitusiais plaukais“, péiderioti, piiderioti ,,8iausti (plaukus); puosti, dabinti*, ix-paderioti ,,i8ardyti, iSdraskyti, iSpurenti*, piiderétis ,,puostis, dabintis; kapstytis, Zaisti“, nu-piderivoti ,,nuplésti, nudraskyti*, lat. piderét ,hauen, schlagen, priigeln“, patdét ,,ruchbar machen, unter die Leute bringen“, padist (-2u) ,,.ruchbar machen, 6ffentlich verbreiten“. Kad Sitos leksemos priklauso, atrodo, vienai giminingy zodziy Seimai, didesniy abejoniy nekyla. Kokiu biidu i8 pirminés reik’més ,,pisti, i8-, pripisti“ iSriedéjo reik8més ,,velti, tar’yti, draikyti“, »purtyti, kratyti“ ir kt., graziai rodo lat. pudlayat turinio planas. Rekonstravus seniausia reik¥me ,,(i8-, pri-)pisti*, darosi pakankamai ai8ku, kaip pad-/ pud-, taigi ir puodleksemos igijo lengvai i8skiriamus turinio plano asociatyvinius poZymius ,,i8gaubtumas, iSkilumas, konveksigkumas“, ,,tustiaviduri8kumas“ ir pan., kurie, vadinasi, savo i8takomis atsiremia j iSpistumo savoka. Tiek Saknies pun-, tiek ir Saknies pudleksemose istoriné semantikos raida natiraliai éjo prie tokiy reikSmiy, kaip .,rySulys, gniuzulas, kriva, ein Haufe“ (pudulas, pitduras, pidis, patina, patina) »peludé, piné, Kaffscheune“ (pidenis, piiné, piine, piinis), ,,varza, bucius, krepSys, ein Ranzen, Tornister, ein Ranzel, ein Paudel“, ,,molinis indas, puodyné, puodas, ein Topf, ein Kessel, ein Gefiiss“, kurias turi puodas, pudds, pod-alis, piid-jné, piidele, pina, patina, patina. Kadangi, kaip Gia plétojamoji hipotezé rodo, leksemu ptiodas, pudds, pod-alis Saknies vokalizmas gali priklausyti balsiy kaitos wu eilei, pradzioje ju Saknis galéjo atrodyti *poud-, véliau ji dél fonetinés raidos galéjo pasikeisti j *pdd-, i§ kur atsirado pr. pod-alis, liet., lat. puod(a)s. 2. Liet. Zi@sti, lat. ziest semantika ir giminaidiai Liet. 2iésti (-dzia) yra platiai aukStaitiy tarmése vartojamas veiksmazodis. Platus yra ir jo reikSmiy ratas. Didesnéje tarmiy dalyje (Alové, Butrimonys, Leipalingis, Miroslavas, Rudamina, Seinai, Sventionéliai, SventeZeris, Valkininkai, Zilinai ir kt.) jis rei8kia ,,(dailiai, graZiai) ka daryti (klumpes, SaukStus, saméius, roges, vazius, namus)“. Prie Sios reik8més Sliejasi ,,(pa)daryti vaika* Leipalingis, 133 déti peleti, Zpdéti (Zfdi, Zhdi, Zhdzia, Z¥sti, Zpsta) ,,bUti su Ziedais; peléti, Zaliuoti; biti su baltomis démémis; sirgti menstruacija*. Gia reikéty paZyméti ir ta, kad liet. Zfedéri, Ziedéti ,,peléti; senti, kietéti*, i8 vienos pusés, kaip minéta, gali biti susijes su Zydéjimo, Ziedo reikSmiy leksemomis, bet, i§ antros, jis pavartojamas ir tokiuose kontekstuose, kuriy semantiné pusé vargu ar bity patenkinamai paaiSkinta, turint galvoje tik minéta reikSmiy rij. Tie kontekstai yra tokie A. JuSkos ir J. Jablonskio uZfiksuoti sakiniai: Zemé suziedéjo = supuolé, sukietéjo J; Kaip lekiantéji smiltis Ziedéti suziedés (= sukietés) ir suzels, bus gera pieva J; Sendvés miras, suztedéjes, sunku sugrjduti (J. Jablonskis i§ Pu8aloto)**. Taigi Siuose kontekstuose, kuriuose kalbama apie Zeme, smilti, mira, veiksmaZodis Ziedéti ir savo vartosena, ir savo reikSme visai priartéja prie veiksmazodzio Ziésti, Ziesti, kuris, kaip jau sakyta, reiSkia daryma, sukima i§ molio. Todél galime manyti, kad 2i@sti, kuris yra veiksmo veiksmazZodis, basenos veiksmazodziu laikytinas Z/edéti, dél tokio morfologinio santykio plg. gié#ti (-Zia) ,,ésti, grauzZti, kutenti (gerkléje); gaizuliui biti“ : is-giezéti ,,Wrigti, nurigti*; gniézti (-ia) ,labai noréti, knietéti*: gniezéti ,,niezéti, knitéti*; kliesti (-dzia) ,,klejoti, svaitioti* : kliedéti, kliedéti (kliedi, klieda) ,,netekus samonés, kalbéti beprasmius, neturingius sarySio ZodZius; kalbéti miegant; klejoti svaitioti*; viéZtis (-iasi) ,,kestis, apsikesti; iSdrjsti, turéti drasos, noro“ : nusi-, uzsi-viezéti (-ia, -éja) ,,apsikesti*; zniébti (-ia) ,,plonai verpti, ploninti (sitilus)“ : zniebéti (-éja) ,,plonai verpti*. Be to, Ziedéti gali biti istorigkai susijes ir su degima, Svytéjima, Zéréjima rei8kiangiomis leksemomis, kadangi semema ,,kietas; kietéti*, atrodo, yra atsiradusi i8 ,,degti, kaisti* (t. y. ,,dZidti, sauséti“), plg. gr. oxdneds ,,sausas, kietas“ : oxédho ,,dzZiovinu“ (intr. aor. EoxAny, perf. Zoxdnxa); s. sl. Zesto ,,kietas“ (ple. rus. dial. aceeue vietoj scecmye ,,kietiau“) : s. sl. Zegq, Zesti ,,degti“**; liet. kietas, lat. ciéts ,,hart; fest“ : kaisti (-cia) ,,statyti puoda ant ugnies, kad Silty“, (-sta) 5 Silti, kar8tam darytis...“, lat. kdist (-stu) ,,heiss werden“, Balty Sakniai *Zeid- | *zid- (resp. *zeid- | *zid-) tokiu biidu, i§ vienos pusés, rekonstravome seniausia reikSme ,,degti; spindéti, Svytéti, blizgéti, mirgéti* (i8 Gia ,,kietéti, Ziedéti; kietas“ bei ,,Zydéti; Ziedas“) ir, i$ antros, reikSme ,,sukti(s) (ratu), greitai judéti; mesti, sviesti*. Kaip rodo konstatuota lingvistiné: medZiaga®*, Sity reikSmiy sambiivis tame patiame ar gimininguose ZodZiuose indoeuropietiy kalbose yra neretas. Todél semantiniai santykiai, atrodo, neprieStarauja, kad visas tia minétas leksemas laikytume vienos Saknies atstovais. Saknies *Zeid- | *zZid- (resp. *zeid | *zid-) galo priebalsis -dseniau tikriausiai buvo formantas. Pirmine Saknj *Zei- / *Zi- (resp. *zei- | *zi-) ,,degti; spindéti, Svytéti, blizgéti, mirgéti // sukti(s) (ratu), greitai judéti; mesti sviesti*, i8plésta formantais -b-, -g-, -Z-, toliau randame ir tokiose leksemose, kaip antai: Zi@bti (-ia) %2 LKZ kartoteka, s. v. Ziedéti. 88 F, Miklosich, Etymologisches Wérterbuch der slavischen Sprachen, Wien, 1886, p. 410. Kitaip M. ®acmep, Stamosoruyeckuii crosapb pycckoro sguika, IL, M., 1967, p. 50. * Bet kitaip E. Fraenkel, LEW, p. 252. — Tokiu atveju gal vertéty pagalvoti ir apie germ. *harduz (ide.*kortu-) ,,kietas“ (v ok. hart, angl. hard etc.) istorini ry$i su germ. *herthd (ide. *kerta) »Zidinys* (vok. Herd, angl. hearth). 8° V. Urbutis, Baltistica, VIII, 1972, p. 129. 140 ,.degti, kurti; smarkiai eiti, vaZiuoti; kirsti, mu8ti*, Z/ebas, Zéibas, Zdibas +» Blitz“, Zeibti (-sta), Zaibti (-sta) ,,raibti“, Zibéti (Ziba) ,,8vytéti, blizgéti, spindéti“, lat. zibét (-u, -@u) ,,blitzen, schimmern, glanzen“; pér-Ziegti (-ia) »perkurti (krosnj)“, Zigalioti ,,eiti, Zygiuoti“, Ziglis ,,gyvas, vikrus; greitas“, pa-Zygéti (-Zgi, -éa) , kiek pazengti“, lat. zaiguét ,,leuchten, scheinen, schimmern, flimmern“; liet. #ie#ti (-Zia) ,,garsiai degti i8 vidaus putiama liepsna; Zerti (Zarijas)“, ZaiZara »,dangaus raudonumas* (i8 jo ZaiZardoti ,,Zéruoti, spindéti, Zibéti“), uz-Zizti (-ZifizZa) , staiga smarkiai uzZpykti* (dél reikSmés plg. uzsi-dégti ,,labai uzZpykti“), 2izZé ,ugnis (vaiky kalboje); Sviesa, Ziburys (vaiky kalboje); Zarija, Ziezirba“. Pirmine neiSplésta Sakni *Zei- | *Zi- (resp. *zei- / *zi-) galéty turéti lat. zit ,,sichtbar werden“ (plg. maza dienina jau zistas* ,,der Tag bricht an“ EH II 810), ziet(ies), praes. zeju(os) ,,hervorbliihen, zum Vorschein kommen“ ME IV 744 (jeigu tai tikras latviy kalbos Zodis). I$ kity ide. kalby Gia gali priklausyti got. us-kijans »isdyges“, su formantu -ngot. keinan, us-keinan, s. vok. aukSt. chinan ,,dygti“, s. angl. cinan ,,sprogti, pumpurus leisti“, s. isl. kin »daigas“, kaip balty kalby leksemos su dantiniu formantu s. angl. cid, s. saks. kid, s. vok. auk&t. (frumi) kidi ,daigas, agis“, vid. vok. aukSt. kide, kit ,,daigas, tigis, atzZala“ ir kt. (Saknis *gei- | *gi- ,,dygti, sprogti, prazysti*);°° semantiniu atzvilgiu plg. lat. kvietét ,(Getreide) keimen lassen“, kvietinét ,,keimen machen“ : kvietét ,,bleichen“ kvietindt ,,gliihen machen, anfachen, entflammen“, kyitét ,,glanzen, flimmern“, kyitinat ,,flimmern, glinzen lassen od. machen“. Priéjus i8vada, kad Ziésti, ziest, kaip ir 2iébti, Zeibti, pér-Ziegti, Ziezti bei kitos &ia nurodytos leksemos, greitiausiai priklauso Sakniai *Zei-/ *2i- (resp. *zei | *zi-) ,,degti; spindéti, Svytéti, blizgéti, mirgéti || sukti(s) (ratu), greitai judéti; mesti, sviesti“, atkrinta tradicinis Ziésti, ziest kilmés aiSkinimas, kad balty-slavy Saknis *¢heidhesanti metatezés keliu atsiradusi i8 ide. Saknies *dheig’hir kad jy giminaiSiai kitose ide. kalbose esantys got. digan ,,minti (molj), lipdyti, glieti“, lot. fingd ,,darau kq i§ minkStos medZiagos, lipdau; glostydamas, braukydamas lietiu“, gr. Diyyéver ,lietiu“, tetyoc ,,siena; tvirtove“, soiyog ,,namo siena“, s. ind. déhmi ,,i8-, sutepu“, arm. dizanem ,,pri-, sukraunu“, toch. A tsek, B tsaik- ,,padirbti, pa-, sudaryti“*’. Kandidatais j giminyste su pastarosiomis ide. kalby leksemomis tokiu atveju, gal bat (plg. lat. dviezt, -Zu, -zu ,,bestreichen, verschmieren“ ME I 538), svarstytini liet. diezti (-Zia) ,,muSti, perti“ LKZ II? 523, lat. diezét ,,anbieten, aufschwatzen (eine Ware)“ ME I 487, liet. deizti (-ia) ,,prisispyrus praSyti* LKZ I? 380, dyiti (-ia) ,,dirti, lupti; plésti, dévéti, neSioti; muSti, perti, plakti; greitai, smarkiai eiti, traukti, keliauti; (refl.) rapintis, sielotis; (refl.) ketinti, rengtis, taisytis etc.“ ib. 598%. Liet. Z/@sti (-dia), lat. ziest (-Zu, -du) tikslius leksinius atitikmenis, kaip Zinoma, turi slavy kalbose. Lenk. zdun ,,puodzius, puodininkas“ (i8 sl. *zedund) rodo, 36 Triibners Deutsches Wérterbuch, [V Band, 1943, p. 123. 37 Lit. Zr. E. Fraenkel, LEW, p. 1307. — Pastaruoju metu: A. Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, t. ILI, Le verbe, Paris, 1966, p. 314: ,,Le théme balto-slave *Zeidrésulte d'une métathése de *deiz-, et la racine est i.-e. *dheigh...“. O. H. Tp y6 aues, op. cit., p. 209: »M Oaatuiicknit, u craBpancknit OGHapyxXuBalOT 3feCb MeTaTesy COrmachbiIX NepBoHatasbHoOrO u.-e, *dheigh-...". % Plg. K. Baga, RR, I, p. 306; J. Endzelins, ME, I, p. 478; E. Fraenkel, LEW, p. 98. 141 kad nagrinéjamosios Saknies slavy veiksmazodis *zodati, *zidati (plg. s. sl. zizdq, zodati ,,statyti, kurti, daryti*, bulg. sida ,,statyti“, serb.-chorv. 3#0dam, stdamu ,statyti (8 akmeny)“, Slovén. zidati ,,statyti (siena)“) seniau irgi priklausé puodininkystés terminijai, nors Siaip, kaip matyti, jo reik’mé yra taip generalizavusis, kad dabar jau nebeimanoma pasakyti, kokia puody gamybos proceso grandj — lipdyma, Ziedima ar degima — tas veiksmazodis Zyméjo. Panagiai semantika yra pakitusi ir prisy kalbos leksemose. Pr. seydis ,,siena, Wand“ ir reik8me, ir forma (i8 balt. *zeidas) tiksliai atitinka piety slavy kalby leksemas bulg. 3ud ,,siena“, serb.-chorv. 30 ,,akmens siena“, slovén. zid_,,siena“, Dabar negalima tikrai Zinoti, i8 kokios reik’més veiksmazodzio buvo Sie prisy ir piety slavy kalby vardazZodziai pasidaryti, — gal bat, i$ turéjusio ,,statyti, kurti, daryti* reik’me veiksmazZodzio. Kaip ten bebuve, bet, remdamiesi tia plétojama hipoteze, vis délto galime manyti, kad ka tik minéty prisy ir piety slavu kalby vardaZod7iy atitikmuo lietuviy kalboje yra Zfedas ,,ant rankos_ pirStu mivimas papuo§alas“, kurio reikSmé, kaip Cia linkstama teigti, yra iSriedéjusi if reik&més ,,ratas, lankas“ (siena gali biti ir rato, lanko, t. y. apskritimo, pavidalo, pvz., miesto siena). Antra vertus, prisy kalba, kaip jau sakyta, turi ir nykstamojo Saknies balsiy kaitos laipsnio leksema siduko ,,koSiamas puodas, Siebtopf*, atspindinéig, gal bit, puody degima (reikSmé ,,puodas“ kartais gali atsirasti i$ ,,krosnis, Zaizdras“), tuo labiau, kad lietuviy kalboje alomorfo Zid- (pr. *zid-) leksemos jau betarpi8kai perduoda jvairius puody degimo aspektus. Einant balty ir slavy kalby teritorija i8 Siaurés j pietus, pastebimas semantinés grandinés ,,tepti, glieti, lipdyti* — ,,sukti(s) (ratu); sviesti; greitai judéti* — , degti; Zidinys, Zaizdras“ — ,,spindéti, Svytéti, blizgéti, mirgéti; Zydéti; Ziedas“, atspindin&ios senovés puody gamybos technologinius procesus (lipdyma —Ziedima — degima), laipsni8kas redukavimasis ir abstraktéjimas: slavy ir, atrodo, prasy kalbos nagrinéjamosios Saknies atveju seniai yra praéjusios tuos semantinés raidos etapus, kuriuos dabar eina lietuviy kalba, plg. sl. *zodati, *zidati ,,statyti, miryti (sienas, namus i§ akmeny, molio)* ir liet. Zi@sti (-dzia) ,,sukti, daryti is molio* — ,,(dailiai, graZiai) ka daryti (klumpes, SaukStus, samtius, roges, vaZius, namus)“. Badinga, kad latviy kalba, kurioje randame paliudyta ,,tepti, glieti* — ,,Svytéti, spindéti, blizgéti, mirgéti; Svisti, auSti; Zydéti“**, misy atveju Sliejasi prie pietinio arealo, t. y. prie prisu ir slavy kalby, bet kartu ji pratesia ir Siaurinj areala, t. y. lietuviu kalba. Minétoji semantiné grandiné geriausiai yra iSlaikyta lietuviy kalbos leksemose, bet Gia taip pat buvo semantiniy pakitimy. ReikSmés ,,sukti (i8 molio)“ ir ,,(ZiedZiamasis) ratas, lankas“ (véliau ,,mivimasis ar siuvamasis Ziedas“) yra lietuviy kalbos 38 Dél Sitos latviy kalbos semantinés koreliacijos ir dél minétos semantinés grandinés redukavimosi yra visai galimas daiktas, kad, pvz.,liet. tépti (tépa), lat. tept (-pju) ,,schmieren, bestreichen giminaitiai kitose ide. kalbose yra ne tik s. sl. tepa, tepti ,,muSti, smogti, duoti“, bet ir s. ind. tapati ,,kaitina, degina; kankina“, lot. teped ,,esu Siltas, drun gnas* bei atitinkamai liet. lipti (limpa) »kibti, Klijuotis prie ko“ (plg. lipyti (lipo, lipia) ,,lipdyti, klijuoti; i$ minkStos masés ka daryti“), lat. lipt (lipu, lipstu) ,,kleben, kleben bleiben“, lat. lipt (lipu) ,,glanzen, flimmern; anziinden* (plg. lat. lipit, -iju ,,anziinden, anstecken“, lipét -u, -éu ,,flackern, schimmern“, liet. liepsna >» Flamme“). 142 inovacijos, susiformavusios senesniy turinio segmenty pamatu (pvz., ,,greitai judéti, sukti (ratu); sviesti“). Reikéty manyti, kad Sios reik$més ir jas Zymintieji ZodZiai atsirado jau lietuviy kalbos dirvoje, t. y. tada, kai lietuviy kalba jau buvo atsiskyrusi nuo latviy kalbos (maZdaug nuo VII a. vidurio). Tai derinasi su archeology iSvada, kad ZiedZiamasis ratas Lietuvos teritorijoje pasirodé apie X a." C. KAPAJIOHAC ¥3 HCTOPHH FOHYAPHBIX TEPMHHOB B BAJITHACKHX SSbIKAX Pesmome Jlenaerca nonbitKa o6HapyxKuTb BHYTpeHHMe eKCHYeCKHe CBAIH AMT. piodas, Tu. pudds »POpuoK", AMT. Ziésti (-dzia) ,,jenaTb u3 ranH, ATU. ziest (-Z4) ,(06)MasaTb“, KOTOpHIe ABAAjotca *yHAaMenTaibHEIMH NOHATHAMH B GasTHiicKOl roHYapHOi TepMuHOnOrMu. TIpeanoaaraeTCA, YTO powcTBeHHbIMH c ptiodas, pudds ACKCEMAMH ABAAIOTCA ANT. Anat. plidyné ,oupezenexHOrO posa ropuloK, KpuHka“, atu. padele ,,KopoOKa", pidenis ,,MecTO 11a MAKHHBI", pidis ,,Ky4a, rpyla“, pudas ,,X1aM, NOKHTKH, TpAMKa, NOcKyT”, aut. padulas ,,cBasKa, y3e1, KOM", ATU. pudra, pudrs ,,ky4a, rpyqa“, pudurs, puduris ,ty4oK, KOK, KYCT C KOPHAMH; Ky4a, Tpyla; 6yrop, kypran“, aut. puduras Kya rycto cpocwimx Aepesbes, KyCTOB, x.1e60B", pudénti ,,neprath, Tpenatb, pbixutb“, pidulioti pidulitioti ,,Matb, TpenaTb, AOXMATHTb, CPOwWHTb, CNyThIBath“ u Ap. JlanHble 1eKCeMbI, MO-BHAHMOMY, COOTHOCATCA C H.-e. KOpHEM *peu- | *pou- | *pii- »AYTb, BEATb; BIAYBATb, pasdyBaTb, HakyBaTb“, H ApeBHHii OOaMK KOPHA aA ptiodas, pudds, TakHM 06pa30M, Mor 6biTb *pdud-, BNOCAeACTBHH U3MeHHBUIMiiCA B *pdd-. Tlpeqsaraetca Hopad STHMONOrHA 1eKCeM Ziésti, ziest Ha TOM OCHOBAHHH, YTO K STOMY 2E caMOMy KOpHiO OTHOCATCH cueAyouHe eKcemBl: aut. Zeisti (-déia) ,pauutb“, Zdisti (-dzia) »Hrpatb; pesBHTbes, 3a6aBaTECA”, pra-Zdisti (-dzia) ,,nOTepATb, 3a1OKUTb, 3aKAAaMbIBAT KYa-10“ Zedas ,,konnuo", Ziedéti (-i, -éja) ,,1aecheseTb", Zaidas, Zaizdras, ziézdras ,,ropu, Zidinys »ouar, Kaun, Zydéti (Z¥di, di) ,GnecteTb, CBeTHTb, CBEPKaTb, HCKPHTbCHA, ropeTb™, ,,uBeCTH™, atu. ziédét (-du, -Zu) ,,cpepkaTb, GuecTeTbh, CBETHTb, CHATb; CBeTAaTb”, ,,I[BeCTH, miecheneTb“, aut. Ziedas, zéidas, Zdidas ,usetox“ u ap. Mlapanaenn 43 Apyrux H.-€. A3BIKOB H CCBIIKH Ha CooTBeETCTBYyIOU\He (PaKTbl H3 HCTOPHH MaTepHatbHOi KyAbTypbl NOsBOAAIOT NMpe_noOsaratb CEMAHTHYCCKYIO CBA3b JaHHbIX JeKCeM. T. Mulevitiené, ZiedZiamojo rato pasirodymo Lietuvos teritorijoje klausimu, MAD, A serija, 2(36), 1971, p. 111 tt.