Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija terminografijoje

Lil EIT UV ALŲ 0 TB Rey Mash NiO o LuiOn@ il ids LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIIJA J. KLIMAVICIUS TARPTAUTINIU IR LIETUVISKUJU TERMINU STNONIMIJA TERMINOGRAFIJOJE Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių santykio problema yra sudėtinga ir dau- gialypė. Čia beveik visiškai nenagrinėjama svarbiausia jos dalis — kada ir kodėl tik tarptautinis žodis, kada ir kodėl tik lietuviškas (teoriškai, abstrakčiai ir prak- tiškai, konkrečiai). Šiuo tarpu apsiribojama daliniu, bet ne mažiau sudėtingu, sunkiu ir aktualiu klausimu — kada ir tarptautinis, ir lietuviškas Žodis. Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių (terminų) sinonimikos problema teo- riškai išsamiau čia irgi nenagrinėjama (tai atskiro straipsnio reikalas). Trumpai konstatuosime tik paties reiškinio atsiradimo priežastis ir aplinkybes. Leksikologijoje žodžiai (o terminologijoje terminai) kilmės ir chronologi- jos požiūriu skirstomi į savuosius — veldinius ir naujadarus — ir skolinius (siau- riau — tarptautinius žodžius) — senuosius ir naujuosius. Tačiau tokia klasifika- cija turi apimti ne tik formą, bet ir turinį. Abiejų skirstymų — leksikologinio ir semasiologinio — sugretinimas ir jų santykio nustatymas gali parodyti, kokia seman- tika slypi minėtuose leksikos (terminijos) skyriuose ir poskyriuose. Čia ne vieta smulkiai dėstyti nei tos semantinės klasifikacijos motyvus, nei visą tą skirstymą". Šiuo tarpu mums rūpi tik tie jos skyriai, kuriuose reiškiasi tarptautinių ir lietuviš- kųjų terminų sinonimiškumas. Jų yra du. 1. Natūralu, kad neskolintoji (paveldėtoji ir naujai atsiradusioji) termino- semantika išreiškiama lietuviškosios (resp. baltiškosios, indoeuropietiškosios) kilmės leksemomis. Tačiau ta terminosemantika dažnai būna ne tik lietuviška (etnografizmai), bet bendra jei ne visoms, tai daugeliui ar bent kelioms kalboms ir kiekvienoje jų, žinoma, įvardijama savais žodžiais. O moksle — kaip tik dėl to semantikos bendrumo ir mokslo tarptautiškumo — dažnai vartojami interna- cionaliniai terminai, kurie, savaime suprantama, yra nacionalinės kilmės ir įgau- na tarptautiškumo statusą tik dėl kurios nors tautos ar kurio nors mokslinin- ko prioriteto, nuopelnų moksle (tai yra dėl nekalbinių priežasčių). Taip atsiran- da skirtingos kilmės (dvikalbių) absoliučiųjų sinonimų poros, pvz.: plukė — ane- monė (Anemone), vilkdalgis — irisas (Iris). Šitie augalai nuo amžių auga Lietuvo- je ir turi lietuviškus vardus, todėl būtų keista, jeigu tie vardai nebūtų vartojami ir mokslinėje botanikos sistematikoje?. Tačiau gana paplitę ir tarptautiniai jų 1 Galima tik pažymėti, kad toks skirstymas leidžia labai paprastai nušviesti painiausia kla- sifikacijos skyrių — semantinių vertinių (kalkių), arba vadinamųjų „slaptųjų skolinių“ (P. A. By- naros, BBejjenne B HayKy O s351Ke, Mocksa, 1958, p. 120), problemą. 2 Tik retais atvejais savieji žodžiai dėl nedidelio jų arealo bei siauros vartojimo sferos į mokslo terminiją gali ir neprasiskinti sau kelio (gal kartais ir ne be terminų vartotojų kalbinio neišprusimo ar abejingumo). Pavyzdžiui, skalė, dubė geologijoje, naugė (naugis) technikoje, chemijoje ir fiziko- je netapo dolomito, kdrsto, metalo sinonimais. Nors kalbinių kliūčių tam ir nėra. 91 sinonimai (nors jų pasiskolinimas ir vartojimas yra lemiamas ne kalbinių prie- žasčių: jų reikmės nėra), ir jų diferenciacija yra ne semantinė, o stilistinė. 2. Skolintųjų tarptautinių terminosememų nominacija, jeigu lietuvių kalboje nėra atitinkamų gatavų priemonių, 0 resursai nėra funkciškai pakankami (arba bent tokie atrodo), realizuojama skoliniais (siauriau — tarptautiniais žodžiais), o jeigu priemonių yra arba resursai pakankami — lietuviškaisiais žodžiais, termi- nizuojant jau turimus arba kuriant naujadarus. Bet ir pastaruoju atveju, ypač siauroje mokslinėje vartosenoje ir ypač greta naujadarų (taigi, iš esmės irgi dėl nekalbinių priežasčių), funkcionuoja ir internacionalizmai, pvz.: atsparumas — rezistencija, akmenligė — litiazė. Vadinasi, tarptautinių ir savųjų terminų sinonimija, P. Ivičiaus žodžiais ta- riant, ,,HeH3OexHoOe sBJEHHE BO BCex (dasax pasBHTHS TepMHUHOJOIHH “3, Si skir- tingos kilmės (dvikalbé) sinonimija iš esmės skiriasi nuo toje pačioje kalboje (daz- niausiai iš skirtingų jos tarmių) atsiradusios absoliučiosios sinonimijos, kurios kal- ba, ypač terminija, vengia ir kratosi. R. Budagovas teisingai pastebi: „<...> AUH2BUCMUKA K. A3bIKO3HAKUEe — AaOCOJItOTHbLIE CHHOHHMbI B PYCCKOM SI3bIKe, OjįHa- KO yXe TO, UTO IepBoe CYIIECTBHTEJbHOE SBJISIETCHA HHOSISBIYHBLIM TO IIDOHCXO2XK- JIEHHIO, a BTODpoe noJtoOHoro XapaKTepa He HMEET, BbICTYINaeT KaK H3BECTHEbIH, XOTS H „TIDHTJIYLIČHHbIĖ“ JKOGepeHnHAJIbHbIĖŪ IIpH3HAaK Me2kjly HHMK““*, Galima teigti, kad tam tikru mastu terminija egzistuoja dviem atmainom — nacionaline ir interna- cionaline. Žinoma, visuotinė absoliučiųjų sinonimų vengimo tendencija, nors ir apribota, nors ir lėčiau, veikia ir čia. Ji reiškiasi dvejopai: 1) tokių porų semantine diferencia- cija, pvz.: čiaupas „įtaisas skysčiui ar dujoms iš vamzdžio leisti ir joms sulaikyti“ — kranas ,„sunkmenų kėlimo mechanizmas“; 2) visišku skolinio išstūmimu iš kalbos sistemos, pavyzdžiui, vietoje konusas, gradusas, fokusas, linzė, celė, ruporas varto- jami tik kūgis, laipsnis, židinys, lęšis, ląstelė, garsintuvas®. Reikia iškelti dar vieną savotišką reiškinį, egzistuojantį greta tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ir atsirandantį kaip šalutinis tos sinonimijos susi- darymo padarinys. Tai leksinių mikrosistemų heterogeniškumas (nevienalytiškumas), arba lietuviškųjų ir skolintųjų elementų koegzistencija vienoje mikrosistemoje, pvz.: dujos, bet gazotronas; laipsnis, bet gradientas; židinys, bet fokusuoti; kūgis, bet ko- noidas; sankiba, bet kohereris; karbonatas, bet anglis; feritas, bet geležis; optika, bet šviesa; aksonometrija, bet ašis (plg. aksiometras — ašimatis); hominidas, antropo- logija, bet žmogus (plg. humanizacija — sužmoginimas, antropogeninis — žmogiška- sis). Čia nėra nieko nelogiška ar nedėsninga. Mikrosistemų nevienalytiškumas yra visiškai normalus reiškinys, būdingas daugeliui kalbų. Jis negali būti priežastis nei lietuvinimo, nei tarptautinimo, negali šių procesų nei sukelti, nei stabdyti“. * II. HBuu, K npobsieMe JiuHrBHCTHUeCKOĖ TEDpMHHOJIOTHH H YCJIOBHbIX 0GO3HaueHHil B CJIABSHCKHX f3HIKaX, — „Boripocki s35iKk03HaHHs“, 1963, Ne 1, p. 19. * P. A. Bynaros, CpaBHuTe/bHO-CEMaCHOJIOTHYECKHE KHccjiegoBanns, Hagar. Mockosc- Koro roc. yH-Ta, 1963, p. 185. ® Tai, kad jų dar pasitaiko tekstuose, rodo tik nepakankamą ty tekstų kalbos kultūrą. Tokių skolinių vartojimas yra normos pažeidimas, o ne jos paliudijimas. ¢ Žinoma, tai nereiškia, kad negalimas dalinis mikrosistemy išlyginimas. Tačiau jis įmano- mesnis darybiniu (formantų) pagrindu, 92 Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija čia nagrinėjama, remiantis ne mokslo veikalų tekstais", o terminų žodynais — terminografija?. Iš jau gana gausios ir įvairios lietuvių terminografijos analizei pasirinkti fizikos?, chemijos? ir politechni- kos! žodynai. Šitokį pasirinkimą lemia: 1) būtinybė ribotis; 2) šių mokslo šakų ar- timumas; 3) šių žodynų sinchroniškumas (nes sinonimų tapatumo laipsnis per laiką gali kisti ir skirtingų laikotarpių žodynuose kiek kitaip atsispindėti); 4) šių žodynų tobulinimo reikalas (iš dalies jau realizuojamas). Nors šie žodynai neapima tarptau- tinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos visumos, tačiau pakankamai atspindi jos mastą ir leksikografinio pateikimo būdų įvairovę, būdami artimų sričių, gerai iliust- ruoja atskirų sinoniminių porų pateikimo nevienodumus ir leidžia daryti bendres- nes išvadas apie tarptautinės ir lietuviškosios sinonimijos terminografijoje proble- mas, ypač apie tos sinonimijos tapatumo laipsnį. Pirmiausia panagrinėsime tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pa- teikimo būdus. SINONIMŲ PATEIKIMO BŪDAI Tarptautiniai ir lietuviškieji sinonimai minėtuose terminų žodynuose patei- kiami trimis pagrindiniais būdais. 1. Pirmasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų abipu- sis susiejimas (A—> Bir B — A, arba A, Bir B, A). Pvz.: termistorius (=šiluminė varža) „TepMucTOp (= TenJioconpoTHBJIeHHe)“ FTZ, 95?2 įr šiluminė varža (=termistorius) ,,TenyioconpoTuBenne (= TepmMucTop)“ FTZ, 7 Tokios sinonimijos vartojimas mokslo veikalų tekstuose turi savo specifiką. Tekstuose daugiau pasitaiko iš kalbos sistemos jau išstumtų skolinių, dar tik prigyjančių naujadarų, apskritai, daugiau įvairovės, svyravimų ir kitimų dinamikos. Tik iš tekstų galima nustatyti statistinę ir stilis- tinę tarptautinių ir lietuviškųjų terminų diferenciaciją. 8 Dėl termino terminografija, dar beveik visai nepaplitusio, bet tikrai gero ir patogaus, žr. I. I. KoBanuk, OcHoBna npoGjeMarura cyuacHol ykpaikcbkoi TepMikojiorii, ITepma HayKoBo- MEeTOAMYHA Hapaja 3 NpoOjJIeM YNoOps/ĮKYBaHHA i HOpMAJIBanii TepMiKOJOTril, Tesu ponosigeit i noBiuOMJIEeHb, Kuis, 1970, p. 14. * Fizikos terminų žodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas, žodyną per- žiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1958, 124 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpin- tai FTŽ,]; Fizikos terminų žodynas, red. P. Brazdžiūnas, redakcinė komisija: T. Banys, J. Batarū- nas, P. Brazdžiūnas (pirmininkas), H. Horodničius, S. Jakutis, A. Juodviršis, E. Makariūnienė, A. Puodžiukynas, J. Stanaitis, K. Ušpalis (pirmininko pavaduotojas), S. Valentinavičius, [d. 1], Vilnius, 1971, p. 1-419 (rotoprintu), [d. II], Vilnius, 1973, p. 418-965 (rotoprintu) ir Papildymai, 37 p. (rotoprintu); lietuviy-rusy-angly-vokieéiy k. [sutrumpintai FTZ, ir FTZ,P]. 10 K. Daukšas, Chemijos žodynas, žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemche- nas, Vilnius, 1960, 450 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpintai ChŽ]. 11 Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, redakcinė kolegija: doc. techn. m. kand. A. No- vodvorskis (pirmininkas), doc. techn. m. kand. L. Kumpikas, doc. techn. m. kand. J. Mikuckas, vyr. dėst. J. Stanaitis, doc. techn. m. kand. S. Vasauskas, prof. chem. m. kand. J. Vidmantas, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1959, 520 p. [sutrumpintai PolŽ]. 12 Santrumpas Zr. išn. 9—11, Romėniškieji skaitmenys prie santrumpų reiškia dalis, arabiškie- ji — puslapius, 93 91; inklinacija (=pasvirimas) ,,AHKJIHHALHs, CKJOHEHHE FTZ, 36 ir pasvirimas (=inklinacija) ,,ckioHeHHe, uHKmHauus* FITZ, 67%; aproksimacija, artéjimas FTZ, 1 23 ir artéjimas, aproksimacija FTZ, 1 26; stimuliuoti (= skatinti) ChZ 261 ir skatinti (= stimuliuoti) ChZ 254; helikopteris, sraigtasparnis „renukKonTep (= BepTOJET)“ PolZ 65 ir sraigta- sparnis, helikopteris ,BepTOJIET* PolZ 42; adapteris, garso émiklis „ananrep“ PolZ 12 ir garso émiklis, adapteris ,,38ykocHuMaTeb PolZ 1144, Šitokia pateikimo tvarka lyg ir rodytų visišką sinonimų leksiniy reikšmių tapa- tuma?'s. Tačiau nenuoseklus — net trejopas — ju pateikimas su rūšiniais determinan- tais verčia tuo kiek paabejoti. Pavyzdžiui, struktūra ir sandara naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte pateikiami kaip visiškai tolygūs terminai: struktūra, sandara FT Z, II 789 ir sandara, 13 Tarptautinių ir savųjų sinonimų kitakalbių atitikmenų pateikimo tvarka yra gerokai ne- nuosekli. Antai, antrojoje poroje rusiškieji sinonimai jau pateikiami po kablelio, o ne skliausteliuose po lygybės ženklo. Greta šitokių leksikografinés technikos riktų pasitaiko ir didesnių Zodyninés sandaros netobulumų. Pavyzdžiui, vienais atvejais prie lietuviškos poros (savasis + tarptautinis) pateikiama ir rusiška pora (savasis + tarptautinis), kitais — tik vienas jos narys: scintiliacija (= blyks- teléjimas) ,,cuunTHAsiuAs, senbiwka® FTŽ, 79 ir blykstelėjimas (=scintiliacija) ,,pensuunka“ FTŽ, 12. Kartais ir abiem atvejais greta lietuviškos poros duodamas tik vienas rusiškas atitikmuo (nors realiai egzistuoja pora), pvz.: makrokosmas (=makropasaulis) ,,MaxpokocMoc“ FTŽ, 57 ir makro- pasaulis (=makrokosmas) ,,Makpomup* FTZ, 57; mikrokosmas (= mikropasaulis) ,,MAKpPOKOCMOC* FTZ, 60 ir mikropasaulis (= mikrokosmas) ,,mukpomup“ FTZ, 60. Tačiau kitakalbiy atitikmenų pateikimo tvarkos nagrinėjimas, jos (taip pat ir lietuviškosios dalies) nenuoseklumy registravimas nėra šio straipsnio tikslas, todėl liečiamas tik implicitiškai. 14 Kaip matome, techniškai sinonimai skirtinguose žodynuose pateikiami įvairiai: ,,Fizikos terminų žodyne“ ir ,,Chemijos žodyne“ skliausteliuose po lygybės ženklo, o Politechnikos terminų žodyne ir naujojo ,, Fizikos terminų žodyno“ projekte — be skliausteliy, po kablelio. Nors techninis pateikimas mums čia nerūpi, vis dėlto reikia pažymėti, kad šis būdas tapatiems sinonimams pateik- ti yra geresnis, nes lygybės ženklą leksikografijoje įprasta vartoti neteiktinam žodžiui nukreipti į teiktiną. Rusiškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje tokie sinonimų siejimo atvejai, kaip 2eauxon- mep (= eepmonėm), yra labai reti, atsitiktiniai — paprastai jie nesiejami. Lietuviškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje sinonimų pords narių pateikimo eilės tvarka paprastai yra adekvati rusiškos dalies terminams: pirma duodamas lietuviškasis sinonimas, paskui tarptautinis, jeigu jie atitinka rusiškąjį rusiškos dalies žodį ir, atvirkščiai, pirma pateikiamas tarp- tautinis terminas, paskui jo lietuviškasis sinonimas, jeigu jie atitinka tarptautinį rusiškos dalies žodį. Tačiau pasitaiko ir nukrypimų. Jie yra dvejopi: 1) lietuviškos dalies terminai pateikiami atvirkš- tine tvarka, pvz.: cmpykmypa — sandara, struktūra PolZ 412, o cmpoenue — struktūra, sandara PolZ 411 — tai, matyt, tėra apsirikimai; 2) lietuviškoje dalyje sinonimų pords nariai abiejose vie- tose pateikiami vienodai, pvz.: eepmuxanbKbiū — vertikalus, stačias PolZ 42 ir omeecnowiė — ver- tikalus, stačias PolZ 253 arba depexm — trūkumas, defektas PolZ 88 ir nopox — trūkumas, yda, defektas PolZ 308, kas visišku jų tapatumu leidžia labai suabejoti — čia greičiau pirmajam teikiama pirmenybė (apie tai žr. posk. 2). '* Kiek abejonių gali kelti tik tokių techniškai nenuosekliai pateiktų porų adekvatumas: konjuguotoji reakcija — žr. susijusi reakcija ChZ 155 ir susijusi reakcija (= konjuguotoji reakcija) ChŽ 267; substituentas — žr. pakaitas ChZ 263 ir pakaitas (=substituentas) ChŽ 210, nes nuorodą žr. leksikografijoje įprasta vartoti tada, kai mažiau teiktinas žodis nukreipiamas į teiktinesnj. Bet veikiausiai čia tėra techniniai riktai, o ne principo laikymasis. 94 struktūra FTZ, II 640?*. Prie sandara, struktūra pateikiami tik 5 rūšiniai terminai ir tik su sandara — atomo sandara FTZ, II 640, branduolio sandara FTŽ, II 640, medžiagos sandara FTZ, 11 640, molekulės sandara FTZ, II 640 ir vidinė san- dara FTZ, 11 640, o prie struktūra, sandara rūšiniai terminai duodami su gimininiu struktūra — tie patys, kurie pateikti ir su sandara, būtent, atomo struktūra FTZ, II 789, branduolio struktūra FTZ, II 789, medžiagos struktūra FTŽ, II 791, mole- kulės struktūra FTZy II 791 ir vidinė struktūra FTZ, II 793, taip pat daugybė ki- tų struktūrų: antrinė FTZ, II 789, daugiasluoksnė FTZ, II 789, ląstelinė FTŽ, II 791, lydinio FTZ, 11 791, mozaikinė FTZ, II 792, smulkioji FTZ, II 792, stambiagrūdė FTZ, II 792, sudėtinga FTZ, II 792, tinkliné FTZ, II 793, Visatos FTZ, II 793 ir kt."" Taigi, čia esama ir dubliavimo, ir sinonimų netapatumo®. Žinoma, struktūra ir sandara turi vartosenos skirtumų: lietuviškoji sandara yra dažnesnė, populiaresnė, o tarptautinė struktūra — retesnė, moksliškesnė. Taigi, ir dažnesni, populiaresni rūšiniai terminai dažniau vartojami su sandara negu su struktūra. Tačiau visiškai ga- lima ir retesnius rūšinius terminus vartoti ir su sandara, pavyzdžiui, lgsteliné sandara, tinklinė sandara ir pan. Bet jų nepateikta. Neduota net termino Visatos sandara, kurio retu nepavadinsi. Vadinasi, jeigu struktūra ir sandara yra absoliutieji sinoni- mai, tai jų tapatumas turi išlikti ir juos pateikiant su rūšiniais determinantais. Todėl geriausia visus rūšinius terminus, vengiant kartojimosi, duoti vienoje vietoje su abiem gimininiais, o prie kito gimininio palikti tik nuorodą į juos. Esamas rūšinių terminų pateikimo būdas — visų su abiem gimininiais, o dalies tik su vienu gimininiu dė- meniu — prieštarauja absoliučiam gimininių terminų tapatumui ir reikalauja jų pateikimo tvarką pakeisti (priartinant ją prie III pateikimo būdo — apie tai Žr. posk. 3). Kitais atvejais visi rūšiniai terminai pateikiami vienoje vietoje ir tik su vienu si- nonimu. Pavyzdžiui, prie radiacija, spinduliavimas „w3nyuenne, JIYyueHCIYyCKAHHG, pauuauusi — radiation — Strahlung“ FTZ, II 590 nėra nė vieno rūšinio — visi prie spinduliavimas, radiacija „wanyvenmne, paimanus — radiation — Strahlung“ FTŽ, II 744: atmosferos spinduliavimas FTZ, 11 744, elektromagnetinis spinduliavimas FTZ, II 745, gravitacinis spinduliavimas FTZ, II 746, kosminis spinduliavimas FTŽ, IT 747, neutronų spinduliavimas FTZ, 11 748, radioaktyvus(is) spinduliavimas FTZ, II 18 Taip pat struktūra, sandara PolŽ 411 ir sandara, struktūra PolZ 412. Tiesa, „Chemijos žo- dyne“ pateikimas kitoks: sandara — žr. struktūra ChZ 244 ir struktūra ChŽ 263 (apie tokį pateiki- mo būdą žr. posk. 3, o apie tokius pateikimo nevienodumus — sk. ,,Sinonimy pateikimo nevienodu- mai“), O „Fizikos terminų žodyne“ tėra struktūra FTŽ, 88. Apie panašius tų pačių sinonimų pa- teikimo nevienodumus skirtinguose žodynuose plačiau žr. sk. ,,Sinonimy pateikimo nevienodumai“. '7 Gana nenuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys — gimininiai: cmpoexue FTZ, II 640 ir cmpykmypa, cmpoenue FTZ, II 789, Aufbau, Struktur FTŽ, 11640 ir Struktur FTZ, II 789 ir rūšiniai: vidinė sandara — innerer Aufbau FTZ, 11 640, branduolio sandara — Atomkern- aufbau FTZ, II 640 (=Kern aufbau, plg. Kernstruktur FTŽ, 11789), bet atomo sandara — Atomaufbau, Atomstruktur FTZ, 11 640, medžiagos sandara — Struktur der Materie, Aufbau der Materie FTZ, 11 640, 0 molekulės sandaranet — Molekiil struktur FTZ, II 640, molekulinė medžiagos struktiraatvirkitiai — molekulare Aufbau der Materie FTZ, II 791, nors molekulinė strukt ira — molekulare Struktur FTZy II 791 ir pan. 18 Politechnikos terminų žodyne daroma dar nenuosekliau: prie struktūra, sandara pateikia- ma sluoksninė struktūra PolŽ 411 ir durpyno struktūra, durpyno sandara PolŽ 411, o prie sandara, struktūra — pluoštinė, grūduota, stambiagrūdė, smulkiagrūdė, plokštinė, rutulinė struktū- ros PolZ 412, 95 749, skvarbus(is) spinduliavimas FTŽą4 II 750, ultravioletinis spinduliavimas FTZ, 11 751...2 Tai aiškus prieštaravimas: radiacija ir spinduliavimas pateikiami kaip visiš- kai lygiaverčiai sinonimai, tačiau rūšinių terminų pateikimas tik su spinduliavimu šitai neigia. Taigi, patvirtinant radiacijos ir spinduliavimo reikšmių tapatumą, ir rūšinius terminus reikėtų pateikti su jais abiem. O jeigu būtų pripažįstama, kad šie- du terminai nėra tolygūs, tai ir jų pateikimą reikėtų pakeisti: radiacija žr. spindulia- vimas. Reikalą komplikuoja dar ir tai, kad spinduliavimas yra ir emisijos sinonimas, nors visi rūšiniai terminai pateikiami tik su emisija (žr. FTŽ, I 153—155). Tur būt, kaip tik dėl to naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekto papildymuose emisija pateikiama be lietuviškojo sinonimo (žr. FT Ž, P 9), o spinduliavimas FTZ, P 35 — be radiacijos. Tvarka padaryta, bet gana mechaniškai. Pirma, kažin ar realu visiškai atsisakyti radiacijos®®. Antra, emisijai praverstų ir lietuviškas atitikmuo, tik jis pagal emisijos etimologinę reikšmę turėtų būti ne spinduliavimas, o išspinduliavimas*". Taip būtų galima atsisakyti ir tautologinio termino emisinis spinduliavimas FT. Z, II 745 (=išspinduliavimas). Vadinasi, spinduliavimas „radiacija“ ir išspinduliavimas „emisija“ skirtųsi panašiai, kaip vok. Strahlung ir Ausstrahlung**?. Tuo būdu, ir emi- terio ,,oMuTTEp — emitter — Emitter sinonimas turėtų būti ne spinduliuotojas (žr. FTZ, I 155), o isspinduliuotojas®. Yra dar ir švitinimas — rus. 0o01y4erue, angl. irradiation, exposure, bombarde- ment, vok. Bestrahlung, Bombardierung FTZ, 11 830, tačiau angl. irradiation yra ir iradiacija FTZy 1 241, exposure — ekspozicija FTZ, 1 140, o bombardment — ap- šaudymas (bombardavimas) FTŽ, I 23. Tačiau koks švitinimo, iradiacijos, ekspo- zicijos ir apšaudymo (bombardavimo) santykis, iš Žodyno neaišku. Apšaudymas (bombardavimas) tėra bene technikos terminas (veikiau profesionalizmas), o ne fi- zikos. Iradiacija, žiūrint etimologijos, turėtų reikšti lyg ir ,,spindéjima, švytėjimą“. Tačiau švytėjimas yra ceeuemue — glow, light — Leuchten, Leuchtung FTZ, 11 830, nors liuminescencija FTZ, I 416 lietuviškai irgi reikštų „Švytėjimas“, plg. gy- vasis švytėjimas — bioliuminescencija [„„Moksleivis“, 1973, Nr. 11, p. 36 19 Ne visi nuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys. Antai, visi rusiški rūšiniai terminai duodami su gimininiu u3ay«exue, bet kažkodėl išsiskiria kopnyckyaapras coineqnas padOuaų us FTŽ, II 750, nors kopnyckyaaproe u3nygenue FTZ, T1745 ir coanearnoe u3nyvsekue FITZ, 750. 20 Ją palaiko ir būdvardis radiacinis. Beje, būdvardinis determinantas radiacinis ir kilmininki- nis — spinduliavimo irgi turėtų būti sinonimai. Tačiau jie dažniausiai vartojami kiekvienas sau. Pavyzdžiui, pirometras, temperatūra yra radiacinis, -ė (žr. FTZ, II 539 ir 854), o dėsnis, slėgis, tankis — spinduliavimo (žr. FTZ, 1 99, II 714 ir II 839). *! Ir tame pačiame ,,Fizikos terminų žodyno“ projekte emituoti sinonimas yra išspinduliuoti (žr. FTŽą I 155). 22 Tik klaidingai lazerio spinduliavimas verčiamas Laseremission FTZ, II 746, naktinis spinduliavimas — nčichtliche Ausstrahlung FT, II 748, Ar spinduolis, beje, dviejose vietose aiškinamas skirtingai — ,,HK3JryuaTejib, pajinuaTOp — radiator — Strahler, Radiator“ FTZ, II 753 bei ,usnyuatess — emitter — Emitter“ FTZ, P 36, ir radiatorius „panuaTOp, usnyuatenb — radiator — Radiator, Strahler* FTZ, II 591, taip pat aptartasis emiteris, iSspinduliuotojas, niekaip nesusieti, bet susiję panašiais kitų kalbų ati- tikmenimis, yra trys, ar du, ar vienas daiktas, iš Žodyno nėra visai aišku. Jy rūšiniai pavadinimai beveik visi skirtingi, bet rusiškai visi pateikiami su gimininiu 4341y4ameno6 (išskyras tik axoOwotii pa- duamop FTZ, II 591), o vokiški — su Strahler, nekalbant jau apie tai, kad ir beta emiteris, beta spinduliuotojas FTZ, 1 155 (= beta išspinduliuotojas), ir beta radiatorius FT Ža 11591 yra 6ema-usay- 4ameno, Betastrahler; ir gama spinduolis FTZy P 36, ir gama radiatorius FTZ, II 591 yra camma-us- Ayuameno, Gammastrahler. 96 (2x)]. Ekspozicija iš esmės reikštų bene „apšvitinimą, apšvietimą (plg. vok. Be- lichtung)“. Bet apšvietimas yra oceem;enue — illumination, lighting — Beleuchtung FTZ, I 24, nors angl. illumination — iliuminacija FTZ, 1 229. Be to, nors vok. Be- strahlung yra švitinimas FTZ, 11 830, Bestrahlungsdosis yra ne švitinimo, o radiacijos dozė FTZ, I 120 (o Strahlungsdosis — spinduliavimo dozė FTZ, I 120). Bene gali- ma konstatuoti, kad nacionaliniai terminai — spinduliavimas — išspinduliavimas; švytėjimas — švitinimas (— apšvitinimas) — apšvietimas (taip pat rus. usayuenue — o6Aysuenue; ceeuenue — oceemįenue; vok. Strahlung — Ausstrahlung — Bestrah- lung; Leuchtung — Beleuchtung — Belichtung, nors šios darybinės posistemės se- mantiškai nėra visiškai adekvačios lietuviškoms, pvz.: o6ayuenue, Bestrahlung — švitinimas, o ne apspinduliavimas), dėl savo darybinio sistemingumo ir darybinių reikšmių akivaizdaus suprantamumo sudarytų paprastesnę, darnesnę ir semantiškai skaidresnę mikrosistemą negu tarptautiniai radiacija — iradiacija; emisija, iliumina- cija, ekspozicija, taip pat emanacija. Tačiau visiškai ją ištobulinti ir vienareikšmiškai diferencijuoti turi patys specialistai, o kalbininkai jiems gali tik padėti. Rūšiniai terminai pateikiami dar ir trečiaip — vieni vienoje vietoje, kiti — ki- toje. Pavyzdžiui, prie spindulys, radiusas FTZ, 11 751 — apskritimo spindulys, apskri- timo radiusas FTZ, II 752, o prie radiusas, spindulys FTZ, 11 597 — atomo radiusas FTZ, II 597, branduolio radiusas FTŽ, 11 597, gravitacinis radiusas FTZ, 11 597, inercijos radiusas FTZ, (1 597, išorinis radiusas FTZ, 11 597, jono radiusas FTZ, II 597, kreivumo radiusas FTŽ, II 597, sąveikos radiusas FTZ, II 598, vei- kimo radiusas FTZ, II 598, Žemės radiusas FTZ, II 598 ir kt. Taigi, čia spindulys paliekamas tik geometrijai (nors dar prikergiamas jai ir radiusas). Mat, spindulys fizikoje turi kita reikšmę — ,,iyu — ray — Strahl® (Zr. FTZ, II 751). Panašiai ir Politechnikos terminų žodyne: paduyc — spindulys, radiusas PolZ 341, bet čia dau- guma rūšinių determinanty pateikiami su spinduliu (veikimo PolZ 341, sulen- kimo PolZ 341, inercijos PolZ 341, kreivumo PolZ 341, skriejiko PolZ 341, posūkio PolZ 342), tik du su abiem gimininiais sinonimais: skaiciuojamasis spindu- lys, radiusas PolZ 342, rekomenduojamasis spindulys, radiusas PolZ 342. Tačiau ma- tematikos terminijoje ir apskritai literatūrinėje kalboje spindulys yra giliai isiSakni- jes, vartojamas jau daugiau kaip 50 metų?* ir jokios painiavos fizikoje nedaro, nes jos spindulys (bangos FTZ, P 35, elektroninis FTZ, II 752, lazerio FTZ, IT 752, natūralus(is) FTZ, 11 752, šviesos FTZ, 11752 ir kt.) bei spinduliai (antriniai FTZ, II 741, infraraudoni(eji) FTZ, 11 742, kosminiai FTZ, 11 742, monochromatiniai FTZ, II 743, Rentgeno FTZ, II 743, ultravioletiniai FT Z, 11 744 ir kt.) yra visai ki- tokie. Pagaliau, būtų įmanoma ir Saulės spindulį atskirti nuo Saulės šviesos spindulio. Taigi, radiuso Zodynui reikėtų atsisakyti2?, o prie spindulio „,„pannyc“ (tai būtų ho- monimas spinduliui „nyu“) pridėti pažymą mat. (beje, panašios pažymos praverstų ir kitais atvejais). | 2. Antrasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų vienpu- sis susiejimas (4 — B, arba A, B). Pvz.: * Zr. Z. Žemaitis, Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis, Kaunas, 1920, p. 32; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954; II pap. Id., 1972; Rusų-lietuvių kalbų politech- ninis žodynas, p. 341. * Savaime suprantama, tai liečia ir radialinj, pvz.: radialinis greitis FTZ, 1214, radialis eg FTZ, I 272, radialinis laukas FTZ, 1 381; radialinis pagreitis, spindulinis pagreitis II 515. 7. Lietuviy terminologija . 97 kosmosas (=visata) FTZ, 49; komponentas (=dedamoji?*) FTZ, 47; kontinu- umas (= vientisa aplinka) FTZ, 48; pikas (=smailuma) FTZ, 68; atvirkštine tvarka: sudėtis (= superpozicija) FTZ, 88; netvarka (=chaosas) FTZ, 63; difrakcija, uzlinkimas FTZ, I 110; konstanta, pastovioji FT Z, 1 329; kontaktas, sąlytis FTZ, I 334; kontrakcija, (su)trumpéjimas FT Z, I 336; konvekcija, maišymasis FTZ, I 339; kriterijus, požymis FTZ, 1 357; reverberacija, aidéjimas®® FTZ, II 615; atvirkštine tvarka: apibrėžimas, definicija FTZ, 120; surinkimas, montavimas FTZ, II 802; tonas (=atspalvis) ChZ 285; vata (=medvilné) ChZ 299; dimensija (=matas) ChZ 78; autostopas, automatinis stabdiklis ,,aprocTon* PolZ 11; brandspoitas, ugniagesiy Svirkstas „„OpanjienoH T“ PolZ 31; briologija (mokslas apie samanas®) ,,6puoJiorus PolŽ 31; infiltracija (įsisunkimas) ,anuabrpanus* PolZ 125; manžetas, apmova „Maker“ PolŽ 181; mobilus, judrus ,,Mo6ubHbI“ PolZ 199; pandusas, nuožulnu- ma „naugnyc“ PolZ 262; permanentinis, nuolatinis ,,nepManeKTHbik“ PolZ 277; po- zityvus, teigiamas ,,TIO3H THBHBIH “ PolZ 299; polichromija, spalvingumas „TOM XpO- Mus“ PolZ 303; prioritetas, pirmumas ,,npuoputet* PolZ 321; prognozė, numatymas „nporno3“ PolZ 324; spidometras, greičio skaitiklis®® „cnunoMerp“ PolZ 397; frik- cionas, trinties mova „Opaxunon“ PolZ 471; ekonomija, santaupos ,,5 KOHOMHS * PolZ 508; ekspertas, žinovas „aKcnepT“ PolŽ 509; atvirkštine tvarka: pavėsinė, altana ,,6ecenka® PolZ 26; vandens skyriklis, dehidratorius „BonoornenmaTeJib“ PolŽ 49; išimti, eliminuoti ,,u3bsiTh* PolŽ 122; stebėtojas, observatorius ,,nabmonatenb*” PolZ 209: tikras, autentiškas ,,nopuHbl PolŽ 295; pavertimas, pavirtimas, transforma- cija „npeBpamenne“ PolZ 314; sutelktas, sukoncentruotas „cocpejioTOueHHbIė“ PolZ 395*?, 26 Darybiškai patogesnis būtų literatūrinėje kalboje ir kitose terminijose (pavyzdžiui, kalbo- tyros) plačiai vartojamas dėmuo, arba sandas. 27 Geriau būtų būdvardžio abstraktas — aidumas. 28 Galėtų būti samanotyra. 29 Geriau būtų greičiomatis (žr. Dabartinės lietuvių kal bos žodynas, II pap. 1d.). 30 Gana dažnai Politechnikos terminų žodyne tarptautinio ir lietuviškojo sinonimų poros nario eilės tvarka nepriklauso nuo rusiškų atitikmenų. Pvz.: niekalas, brokas „Opak“ PolZ 31; telkimas, verbavimas ,ep6oska* PolZ 41; skiltis, gra- fa „rpadpa“ PolZ 74; smulkintuvas, dezintegratorius „pnesunrerparop“ PolŽ 85; kryputė, laužyta linija, zigzagas ,,3ur3ar* PolZ 115; kaitinamoji galvutė, kalorizatorius ,Kanopu3arop“ PolŽ 130; atbraila, karnizas „xapam3“ PolZ 135; (su)skirstymas, klasifikacija ,Knaccnuįpuranas“ PolZ 143; nuorašas, kopija ,,xonus* PolŽ 156; medžio raižytuvas, ksilografas ,,xcunorpap* PolZ 170; angas ląsta, liukas „mok“ PolZ 180; lakūnas, pilotas ,,nunot* PolŽ 281; klostytas, plisuotas ,nauc- cHpoBaHHkIK“ PolZ 285; pamina, pedalas „mepnans“ Polž 266; nuopiova, segmentas „cerMenr“ PolŽ 375; išpiova, sektorius „,cexrTop“ PolZ 376; vinelės, teksai „,vekc (Taxc)“ PolZ 421; rūgšti- matis, acidometras „aunjpnoMeTp“ PolZ 19; Soferis, vairuotojas ,.Boputens PolZ 47; kategorija, skyrius (2.) ,,paspan® PolZ 347; ter- minas, laikas ,,cpok* PolZ 400. Dalis tokių pavyzdžių, žinoma, tėra leksikografinis nenuoseklumas. Pvz.: forsuoti, spartinti sĖdopenpoBars“ PolŽ 468, bet spartinimas, forsavimas ,popenpoBra“ PolZ 468, inžektorius, čiurkšlinis siurblys ,uuxexrop* PolZ 124, bet garinis siurblys, ežektorius ,,*kexrop““ PolZ 508; išvežimas, eksportas ,,ssi803“ PolZ 57, bet importas, įvežimas ,,803* PolZ 40. 98 Reikėtų manyti, kad pagrindiniu laikomas tas terminas, kuris pateikiamas pirmasis®. Šitą mintį lyg ir patvirtintų tai, kad daugumą šiuo būdu pateikiamų si- nonimų porų sudaro tokios, kurių antrasis narys — lietuviškas atitikmuo — yra naujadaras, dažniausiai labai šviežias, kartais net iki šiol neprigijęs ar iš viso retai vartojamas (nors didžiuma jų sudaryti nepriekaištingai ir yra tikslūs). Pvz.: echolotas, aidomatis FTZ, 1 127; maksimumas, didmé FTZ, 11 422; separatorius, skirtuvas FTZ, II 656; sarnyras, lanksta FTZ, 11 821; šriftas (=spaudmenys) ChZ 269; presas (=slégtuvas) ChZ 228; vitrina, prekylangis ,,sutpuna“ PolZ 46; gofrai, grublai, rauklés, rintés ,,rohpbi* PolZ 73; grifas, stvertas ,,v pu“ PolZ 76; grotas, didburé „Tpor“ PolZ 76; katapulta, | svaidytuvas „KaranyJnbTa“ PolZ 136; ornitopteris, plasnoklis ,,OpHHTOTITEP PolZ 246; plafonas, dailialubés ,,nnagon* PolZ 284; farvateris, laivakelis „dapBarep“ PolŽ 463; šifras, slaptaraštis udp“ PolZ 497; šturvalas, vairaratis ,,IITy pBaJI“ PolŽ 50532, Panašiai manyti leidžia ir rūšinių terminų pateikimo tvarka: jie dažniausiai duodami tik su pirmuoju gimininiu Žodžiu. Pvz.: barža, baidokas, vytinė PolŽ 23, bet visi rūšiniai tik su barža PolŽ 23; dokas, laivinė PolŽ 93, bet rūšiniai tik su dokas PolŽ 93; žurnalas, dienynas PolŽ 103, rūši- niai su žurnalas PolZ 103; niša, įsienis įduba PolZ 227, rūšiniai su niša PolZ 227, serija, eilė PolZ 377, rūšiniai su serija PolZ 377; signalas, ženklas PolZ 379, rūšiniai su signalas PolZ 379; flanšas, jungė PolZ 466, rūšiniai su flanšas PolZ 466—467; kėbulas, karoserija PolZ 170, rūšiniai su kėbulas PolZ 170; procesas, vyksmas PolZ 332, rūšiniai su procesas: adiabatinis procesas PolŽ 332, izoterminis procesas PolŽ 333, kamerinis procesas PolZ 333, ciklinis procesas PolZ 333, grįžtamasis procesas PolŽ 333, darbo procesas PolŽ 333, technologinis procesas PolŽ 333 ir kt. Tiesa, yra kiek ir nenuoseklumo. Antai retkarčiais rūšiniai pateikiami su antruo- ju gimininiu terminu, pvz.: orlaivis, dirižablis ,,niupuxKaban* PolZ 91, bet rūšiniai standusis dirižablis PolZ 91, minkštasis dirižablis PolZ 91. Čia, matyt, taisytina gimi- ninių terminų pateikimo eilė. Kai kada rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimi- niniais nariais: 1) visi su abiem, pvz.: regeneracija, atgaminimas FTZ, 11 609 ir at- liekų regeneracija, atliekų atgaminimas FTZ, 11 609, branduolinio kuro regeneracija, [branduolinio] kuro atgaminimas FTZ, 11 609; slėgtuvas, presas FTZ, 11 714 ir Briu- elio slėgtuvas, Briuelio presas FTZ, 11 714, hidraulinis slėgtuvas, hidraulinis presas FTZ, II 714; 2) vieni su vienu, kiti su kitu, pvz.: damba, pylimas PolZ 80 ir piltinė damba |!) PolŽ 80, aptveriamoji damba PolZ 80, fašininė damba PolZ 80, filtruojanti damba PolŽ 80, bet apsemiamasis pylimas (vasarinis) PolŽ 80, apsauginis pylimas PolŽ 80, neapsemiamasis pylimas (žieminis) PolŽ 80, išilginis pylimas PolŽ 80, srovę nukreipiantis pylimas PolZ 80%; 3) vieni rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimi- 3 Tai, matyt, pasakytina ir apie ,,Fizikos terminų žodyno“ bei ,,Chemijos žodyno“ sinonimų pateikimą skliausteliuose polygybės ženklo. ,,Fizikos terminų žodyno“ pratarmėje pažymima: „Skliausteliuose po lygybės ženklo išspausdinti pakaitalai, kurie, komisijos nuomone, gali būti taip pat vartojami“ (p. 3). Vis dėlto šitokia technika, kaip jau buvo sakyta (žr. išn. 14), labai netobula. # Nors retkarčiais panašūs naujadarai pateikiami atvirkštine tvarka, pvz.: vandensvydis, hidromonitorius „runpoMonnaTop“ PolZ 67; kasvietė, duobė, durpduobė, karjeras „Kapbep“ PolŽ 135; tieslė, ruletė ,,pynerka“ PolZ 366. % Ir dar krantinė užtvanka PolŽ 280, nors užtvanka prie gimininių terminų nepateikta. 7 99 niniais, kiti — tik su pirmuoju, pvz.: stadija, būklė PolŽ 401 ir galinė stadija, galinė būklė PolŽ 401, pradinė stadija, pradinė būklė PolZ 401, bet tarpinė stadija PolŽ 401, tampri plastinė stadija PolZ 401. Kaip šalinti šį rūšinių ir gimininių terminų patei- kimo neatitikimą — ar keičiant gimininių, ar rūšinių pateikimo būdą — galima svarstyti, bet toks jis likti negali. 3. Trečiasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų nely- gus susiejimas (4 — Bir B, arba 4, Bir B). Pvz.; deklinacija (= nukrypimas) FTŽ, 16, bet tik nukrypimas FT Z, 63; transmuta- cija (=virtimas) FTZ, 97, bet tik virtimas FTZ, 101; trekas (=takas) FT Z, 97, bet tik takas FTZ, 92; korespondencijos principas (=atitikimo principas) FTZ, 49, bet tik atitikimo principas FT Z, 9; reostatas (=varZynas) FT Z, 77, bet tik varZynas FTZ, 100; atvirkštine tvarka: sunkusis vandenilis (= deuteris) FTŽ, 88, bet tik deu- teris FTZ, 16; nelaidininkas (=izoliatorius) FTZ, 63, bet tik izoliatorius FTŽ, 39; dengimas (= ekranavimas) FTZ, 16, bet tik ekranuoti FTZ, 21; diskriminacija, išskyrimas FTZy I 116, bet tik išskyrimas FTZ, 119; inversija, apgresimas® FTZ, I 241, bet tik apgreZimas FTZ, I 19; lupa, didinamasis stiklas FTZ, I 418, bet tik didinamasis stiklas FTZ, 11 778; detonatorius, sprogdiklis FTŽ, I 102, bet tik sprogdiklis FT Ž, II 754; koreliacija, sąryšis FTZ, I 343, bet tik sqry- šis FTZ, 11 644; atvirkštine tvarka: nelaidininkas, izoliatorius FTZ, II 486, bet tik izoliatorius FTZ, I 263; termaksas (=suodiai) ChZ 277, bet tik suodžiai ChZ 266; atvirkštine tvarka: vieniné medžiaga (=elementas) ChZ 300, bet tik elementas ChZ 87; likutis (=radi- kalas, grupė) ChZ 168, bet tik radikalas (= grupė) ChZ 233 ir grupė ChZ 113; taip pat: antidotas — žr. priešnuodis ChZ 28, bet tik priešnuodis ChZ 229; lignitas — Zr. rusvosios anglys ChZ 168, bet tik rusvosios anglys ChZ 242; polihidriné rūgštis — žr, daugiavandenilé rūgštis ChZ 225, polivandenilé rūgštis — Zr. daugiavandenilé rūgštis ChZ 226, bet tik daugiavandenilé rūgštis ChZ 69; atvirkštine tvarka: sprogstamoji medvilnė — žr. nitroceliuliozé ChZ 257, bet tik nitroceliuliozé ChZ 200; raginuké — žr. amfibolas ChZ 234, bet tik amfibolas ChZ 20; rago sidabras — žr. kerargiritas ChZ 234, bet tik kerargiritas ChZ 148; žemės alyva — žr. nafta ChZ 305, bet tik nafta ChZ 188; jūrų puta — žr. steatitas ChZ 133, bet tik steatitas ChZ 259; praga- ro akmuo — žr. sidabro nitratas ChZ 227, bet tik sidabro nitratas ChZ 249; medaus akmuo — žr. melitas ChZ 175, bet tik melitas ChZ 176; mėlynasis akmenélis — Zr. vario sulfatas ChZ 176, bet tik vario sulfatas ChZ 299; lekiantysis spiritas — Zr. amonio hidroksidas ChZ 165, bet tik amonio hidroksidas ChZ 24; sidomoji druska — žr. natrio chloridas ChZ 264; valgomoji druska — žr. natrio chloridas ChZ 295, bet tik natrio chloridas ChZ 190; angliškoji druska — žr. magnio sulfatas ChZ 27, karčioji druska — žr. magnio sulfatas ChZ 145, bet tik magnio sulfatas ChZ 172%; 3 Bene geriau pakeisti abstraktesniu galūnės vediniu — apgrąža, nes apgreZimas reiškia dau- giau veiksmo pavadinima. ' , 35 Dalis šių ,,Chemijos žodyno“ pavyzdžių yra ypatingi: skirtingi sinonimų poros nariai pri- klauso skirtingoms terminijoms, pvz.: lignitas — chem., rusvosios anglys — geol., arba vienas na- rys yra terminas, kitas neterminas, pvz.: vario sulfatas — mėlynasis akmenėlis, magnio sulfatas — karčioji druska. Kai kurie tyrinėtojai šitokius sinonimus vadina ekvivalentais ir nelaiko jų sinchroni- nės terminologijos objektu (žr. B. M. Jleitunk, TepMunki-cCHHoHuMbI, AYOJeTH, SKBHBaJEHTH, BapnaHThI, AkTyaJibHbIe IIpOOJIEMbI JIEKCHKOJIOTHH | CJIOB006pa30BaHHsA, sein. II, HoBocnuOnpex, 1973, p. 105—106). 100 bandažas (rato), ratlankis „Oannax“ PolZ 21, bet tik ratlankis „o6on“ PolZ 233; propeleris, sraigtas ,,nponennep* PolŽ 329, bet tik sraigtas (1.) ,,„BuuT“ PolŽ 45; rezervas, atsarga „pe3epB“ PolZ 357, bet tik atsarga „3anac“ PolZ 110; atvirkštine tvarka: raštas, ornamentas ,,y3op* PolZ 452, bet tik ornamentas ,,opuaMeKT“ PolŽ 246; atsvaras, balansyras ,„nporuBoBec“ PolZ 331, bet tik balansyras ,,6anancup* PolŽ 20; (kelio) pralaida, viadukas „nyTenpoBojz“ PolZ 336, bet tik viadukas ,,Bua- ny“ PolZ 44; laivyba, navigacija ,,kxopa6neBoxjnenne“ PolZ 156, bet tik navigacija „HaBHranus“ PolZ 210; vandens šildytuvas, ekonomaizeris ,,BOJIOTIOZIOT peBaTe Ib“ PolZ 49, bet tik ekonomaizeris ,,5xonoMmaiizep* PolZ 508%, Logiškai galvojant, toks pateikimo būdas turėtų reikšti, kad du kartus duo- damas terminas būtų teiktinesnis (vienais atvejais jis yra tarptautinis, kitais lietu- viškas). Šituo galima neabejoti, kai sinonimams susieti vartojamas lygybės Zenk- las arba nuoroda žr.*" Tačiau naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte, ly- gybės ženklo atsisakius ir jį pakeitus kableliu (abipusiškai siejamų sinonimu pateikimui tai tinka, plg. išn. 14), pateikimo technika pasidarė klaidinanti: po kab- lelio duodamas sinonimas atrodytų mažiau teiktinas. Bet tai tėra technikos ne- tobulumas. Kad teiktinesnis yra tas sinonimas, kuris duodamas du kartus (sy- kį po kablelio, antrą — atskirai), patvirtina ir rūšinių terminų pateikimo tvarka. Pavyzdžiui, prie aktyvacija, sužadinimas FTZ, 1 7 nėra nė vieno rūšinio termi- no — visi pateikti prie sužadinimas FTZ, II 808 — 809, prie jėgomatis, dinamometras FTZ, P 20 — nė vieno, visi — prie dinamometras FTZ, I 113. Todėl ir gimininių terminų pateikimo tvarką reikėtų pakeisti nuorodine, pvz.: aktyvacija žr. suža- dinimas, jėgomatis žr. dinamometras ir pan. Tiesa, rūšiniai terminai kartais pateikiami dviejose vietose: vienoje — vie- ni, kitoje — kiti. Pavyzdžiui, prie tuštuma, vakuumas FTZ, II 904 duodama tik ** Kartais Politechnikos terminų žodyne tarptautinio ir lietuviškojo sinonimų poros nario eis lės tvarka nepriklauso nuo rusiškų atitikmenų. Pvz.: impregnavimas, mirkymas „mponuTsiBannue“ PolZ 329, bet tik impregnavimas pHMIDETITI posanue* PolZ 123; autokaras, autoveZimélis ,,asrorenexka® PolZ 11, bet tik autokaras ,,asTokap*“ PolZ 10; garvežys, lokomotyvas ,,nokomoTus“ PolZ 179, bet tik garvežys „napoBos“ PolZ 264. Beje, garvežys ir lokomotyvas, kaip tapatūs sinonimai pateikiami ir kitur — ,,Dabartinés lietuvių kalbos žodyne“ (II pap. ld., Vilnius, 1972) garvežys aiškinamas „garo varoma geležinkelio mašina; lokomotyvas“ (geriau buvo I Id., Vilnius, 1954 — „<...>; garinis lokomotyvas“), o lokomotyvas — „garvežys“; didžiajame ,,Lietuviy kalbos žodyne“ garvežys — „lokomotyvas“ (t. III, Vilnius, 1956), o lokomotyvas — „,garvežys“ (t. VII, 1966) — jau seniai tokie nėra. Tai buvo adekvatūs terminai tol, kol, be garvežių, kitokių lokomotyvų nebuvo. Atsiradus motorvežiui, elektrovežiui, turbovežiui ir kt., lokomotyvas tapo gimininiu terminu (kaip semantiškai nespeci- fikuotas), o garvežys (kaip semantiškai specifikuotas) — rūšiniu (kaip ir motorvežis, elektrovežis, turbovežis). Žr. taip pat J. Klimavičius, Nuo garvežio ir sunkvežimio iki elektrovežio ir pienvežio, ,,Kalbos kultūra“, 26, Vilnius, 1974, p. 21. 37 „Chemijos žodyne“, kaip matyti iš jau cituoty pavyzdžių, nuoroda žr. dažniausiai lietuviš- ki buitiniai pavadinimai nukreipiami į tarptautinę chemijos nomenklatūrą. Panašiai ši nuoroda vartojama ir nelietuviškos kilmės buitiniams ar prekybiniams, techniniams pavadinimams nukreip- ti į cheminius, pvz.: zuperis — žr. superfosfatas ChŽ, 305, bet tik superfosfatas ChŽ 266. Kartais šitai daroma aprašomuoju būdu, pvz.: cukrelis — žr. sacharinas ChŽ 68, sacharinas — prekybinis kristalozés pavadinimas ChŽ 243, bet tik kristalozé (tik ji kažkodėl aiškinama idem per idem — tirpus sacharinas) ChŽ 159; spiritas — techninis alkoholio pavadinimas ChŽ 257, bet tik alkoho- liai ChZ 19 [nors medžio spiritas — žr. metilo alkoholis ChZ 175, be to, metilo alkoholis (=me- tanolis) ChZ 180, o metanolis (= metilo alkoholis) ChŽ 178]. 101 Toričelio tuštuma FTŽ, II 904, o visi kiti — prie vakuumas FT Z, II 912—913, prie varžas, rezistorius FTZ, 11 928 — spausdintinis varžas FTZy II 929, vielinis varžtas FTŽ, II 929 ir anglinis varžas, anglinis rezistorius FTZ, II 928, o prie rezisto- rius — plėvelinis rezistorius FZT, 11 616. Čia pastaruoju atveju su teiktinesniu re- zistorius rūšinių terminų pateikta mažiau negu su mažiau teiktinu varžas. Panašiai yra ir lūžimo, lūžio, refrakcijos FTZy 1 418 ir refrakcijos FTZ, 11 607 atveju, tik čia priedo dar dalis rūšinių terminų kartojasi abiejose vietose; atmosferinis lūžimas FTŽ, 11 418, atominis lūžimas FTŽ, I 418, bangų lūžimas FTZ, 1 418, branduolinis lūžimas FTZ, I 418, dvejopas lūžimas FTZ, 1 419, elektroninis lūži- mas FTZ, I 419, garso lūžimas FTZ, I 419, spindulių lūžimas FTZ, 1 419, šviesos lūžimas FTZ, I 419, be to, molekulinis (molinis) lūžimas, molekulinė refrak- cija FTŽ, II 419, chromatinis lūžimas, chromatiné refrakcija FTZy 1 419, kūgi- nis (koninis) lūžimas, kūginė refrakcija FTZ, 1 419, specifinis lūžimas, specifinė refrakcija FTZ,1 419 ir atmosferinė refrakcija FTŽ4 II 607, atominė refrak- cija FTZy II 607, molekulinė refrakcija FTZ, II 607. Pirmuoju atveju toks rūšinių terminų išdėstymas dviejose vietose gal neprieštarautų jų gimininių na- rių pateikimui su nuoroda žr. — tuštuma žr. vakuumas. Tačiau lūžį ir refrakciją reikėtų veikiau traktuoti (ir pateikti) kaip tapačius sinonimus. Varžas ir rezisto- rius turėtų pasikeisti vietomis: rezistorius Žr. varžas. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pa- teikimo būdų diferenciacija dar nėra tobula; ji ne visiškai sutampa su realia si- nonimikos tipologija. Tarptautiniai ir lietuviškieji sinonimai gali būti arba visiš- kai tapačių leksiniy reikšmių — absoliutieji sinonimai (I. 4 = B), arba vienas na- rys gali būti siauresnės reikšmės arba vartosenos — daliniai sinonimai (II. AB: A> B arba A < B). Kada vienas iš tarptautinių ir lietuviškųjų terminų poros narių yra visiškai neteiktinas, nevartotinas, nereikalingas ar negalimas, tai jie jau ir sinonimais nelaikytini (III. 4—->B arba B— A). Lietuvių terminografijoje, kaip ma- tėme, vartojami irgi 3 tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdai, ta- čiau jie ne visiškai sutampa su minėta šių porų hierarchija. Iš esmės geras yra tik I grupės sinonimų porų pateikimas I būdu. III grupę atitinkančio pateikimo būdo mūsų terminografijoje kaip ir nėra [turėtų būti su pažyma ntk. (= neteik- tinas) ir nuoroda lygybės ženklu į teiktiną]. O II ir III pateikimo būdai iš esmės apima tik vieną II grupę [šiam reikalui reikėtų pasilikti tik III būdą (bet tik su nuoroda žr.), o II būdo visai atsisakyti]. Pagaliau, kiekvienas rimtas termino- grafijos veikalas turėtų pasirūpinti ir tarptautinių bei lietuviškųjų sinonimų pa- teikimo tvarkos paaiškinimu, kad skaitytojui jos nereikėtų šifruoti ar subjekty- viai interpretuoti ir abejoti. SINONIMŲ PATEIKIMO NEVIENODUMAI Rūšiniai terminai su sinoniminiais (tarptautiniu ir lietuviškuoju) determinantais (dažniausiai būdvardiniais, rečiau daiktavardžio kilmininko) tame pačiame gimini- nio termino lizde paprastai pateikiami tik vieną kartą (a—>bX,arba a, bX), tik ,,Fi- zikos terminų žodyne“, retkarčiais ir jo naujojo leidimo projekte duodami dviejose vietose alfabetiškai (a—>bXir b->aX,arba a, bX irb,aX;arbaaX—>bXirbX—>aX,arba aX, bX ir bX,aX).Pvz.: sferinė (= rutulinė) banga FTŽ, 11ir rutulinė ( = sfe- 102 rinė) banga FTŽ, 11 arba sferinė banga, rutulinė banga FTZ, 1 50ir rutu- linė banga, sferinė banga FTŽ, 50. Tačiau naujojo leidimo projekte dažniausiai jie duodami vieną kartą, matyt, paisant daugiau ne teorinių sinonimų adek- vatumo ar neadekvatumo prielaidų, o praktinių (patogumo, taupumo) poreikių. Tik kartais su skirtingais gimininiais terminais sinoniminiai rūšiniai determinantai pateikiami skirtinga eilės tvarka (a—bX, bet b->aY, arba a, bX, bet b, aY; arba aX->bX, bet bY—>aY, arba aX, bX, bet bY, aY). Pvz.: santykinis grei- tis, reliatyvinis greitis FTZ, 1 214, santykinė, reliatyvi deformacija FTZ, I 90, bet reliatyvinis judėjimas, santykinis judėjimas FTŽ, I 281. Kodėl vienu atveju pirmasis yra lietuviškas, kitu tarptautinis determinantas, nelabai aišku. Nagrinėjant pasikartojančių rūšinių determinantų sinonimiją (tarptautinių terminų ir jų lietuviškų atitikmenų poras), reikia konstatuoti gausius tų pačių porų pateikimo nevienodumus. Dažniausiai su vienais gimininiais termi- nais pateikiama sinoniminė rūšinių determinantų pora, o su kitais — tik vienas jos narys (a->bX ir b->aX,arba a->bX,arba a—->bXir bX,bettik aY,arba bY; arba aX->bX ir bX—aX, arba aX->bX, arba aX-—>bX ir bX, bet tik aY, arba bY). Pvz.: gravitacija (=visuotinė trauka) FTŽ, 33 ir visuotinė trauka FTŽ, 97, — gra- vitaciné (=visuotinės traukos) energija FTZ, 25 ir traukos (=gravi- tacinė) energija FTŽ, 25, visuotinės traukos ( =gravitacijos) jėga FTZ, 40, gravitacinė (=visuotinės traukos) konstanta FTŽ, 48, bet tik gravi- tacijos konstanta FTZ, 33, gravitacijos dėsnis FTŽ, 33, gravitacijos po- tencialas FTŽ, 33, 71, gravitacijos laukas FTZ, 33, 53; degeneracija (=išsigimimas) FTŽ, 16 ir išsigimimas (=degeneracija) FTŽ, 38, — išsigimusioji ( =degeneruota) sistema FTŽ, 80, bet tik degeneruotas FTZ, 16; degeneracija, išsigimimas FTZ, 191 ir iSsigimimas FTZ, 1254, — degeneruotas, issigimes FTZ, 1 91 ir issigimes FTZ, 1 254, — išsigimęs, degeneruotas bii- vis FTZ,160, bet tik neissigimes būvis FTZ, I 61; neissigimusios, nedege- neruotos dujos FTZ, 1 124, bet tik išsigimusios dujos FTZ, 1 124, tik issigi- musi(oji) funkcija FTZ, 1 186; perturbacija (su)tri kdymas FTZ, 11 537 ir trikdymas, perturbacija FTZ, II 892, — perturbacijų metodas, trikdymų metodas FTŽ, II 453, perturbacijų, trikdymų vektorius FTZ, 11 935, bet tik perturbuojantis poveikis FTŽ, II 563; koincidencija (=sutapimas) FTZ, 47, koincidencija, sutapimas FTZ, P 24 ir sutapimas FTZ, II 807, taip pat antisutapimas, antikoincidencija FTZ, I 18, — koincidencijų metodas, sutapimų metodas FTZ, 11 451, sutapimų spektro- skopija, koincidencijų spektroskopija FTZ, II 740, bet tik sutapimų spektro- metrija FTZ, 11 738; homogeniskumas, vienalytiskumas FTZ, I 225 ir vienalytiskumas, homogenis- kumas FTZ, 11 944, — homogeninis, vienalytis FTZ, I 225, — homogeniné, vienalytė erdvė FTZ, I 162, homogeninis, vienalytis kūnas FTZ, 1 362, homogeninis laukas, vienalytis laukas FTZ, 1379, vienalytė, homogeni- nė deformacija FTZ, 1 91, vienalytė, homogeniné aplinka FTZ, I 23, bet tik homogeninés koordinatės FTZ, 1 341, vienalytės dujos FTZ, 1 125; elastingumas (= tamprumas) FTZ, 21 ir tamprumas (= elastingumas) FTZ, 92, elastingumas, tamprumas FTZ, 1 141 ir tamprumas, elastingumas FTZ, II 103 835, — elastingumo koeficientas, tamprumo koeficientas FTZ, I 313, bet tik elastingumo koeficientas FTŽ, 46; elastingas FT Ž, 21 ir tamprus (= elastingas) FTŽ, 92, — elastingoji (=tamprioji) deformacija FTŽ, 16, bet tik elas- tingieji svyravimai FITZ, 89; selektyvumas, isrankumas FTZy 111 654, taip pat selektorius, rinkiklis FTZ, II 655,— selektyvi(oji) absorbcija, iSrinktiné absorbcija FTZ, 1 2, bet tik se- lektyvus(is) absorbentas FTZ, I 3, selektyviné sistema FTZ, II 675, se- lektyvus(is) stiprintuvas FTZ, 11 785; selektyvus (= atrankinis) ChZ 246 ir atrankinis — žr. selektyvus, selektyvinis ChZ 35, bet tik selektyvi absorbcija ChZ 246, selektyvi asimiliacija ChZ 246, selektyvi fermentacija ChZ 246, selektyvi flotacija ChZ 246, selektyvi katalizé ChZ 246, selektyvi reakcija ChZ 246, selektyvus reagentas ChZ 246, selektyvus tirpiklis ChZ 246, selektyvus veikimas ChZ 246, selektyvus vilgymas ChZ 246, pagaliau, tik selektyvumas ChZ 246; tik selektyvumas PolZ 119, 376, tik selektyviné absorbcija PolZ 291; parcialinis (=dalinis) FTZ, 67 ir dalinis (= parcialinis) FTZ, 15, bet tik par- cialinis slégimas FTZ, 82; lokalinis, vietinis FTZy 1 418, — vietinis (lokalinis) maksimumas FTZ, II 423, vietinis pagreitis, lokalinis pagreitis FTZ, II 515, bet tik lokalinis parametras FTZ, 11 523; spontaninis — Zr. savaiminis ChZ 257, — spontaniné kristalizacija — Zr. savaiminė kristalizacija ChZ 257 ir savaiminė kristalizacija ChZ 257; savaiminis, spontaninis FTZ, 645, — savaiminis jsimagnetinimas, spontaninis isimagnetinimas FTZ, 1243, savaiminė jonizacija, spontaniné jonizacija FTZ, I 276, savaiminė kristalizacija, spontaniné kristalizacija FTZ, I 356, savai- miné magnetostrikcija, spontaniné magnetostrikcija FTZ, II 420, bet tik spon- taninis dalijimasis FTZ, 78, spontaniné emisija FTZ, 1 154, spontaninis isbarstymas FTZ, 1 247, spontaninis spinduliavimas FTZy 11 751, spontani- nis šuolis FTZ, 11 828; lyginamasis, specifinis PolZ 451, — lyginamasis svoris, specifinis svoris PolZ 42, 451, bet tik specifinė šiluma PolZ 425, santykinis tūris PolZ 237; Iyginamasis klampumas (= specifinis klampumas) ChZ 168, lyginamasis na- Sumas (=specifinis našumas) ChZ 168, lyginamasis svoris (=specifinis svoris) Chž 168 irspecifinis svoris (=lyginamasis svoris) ChZ 256, Lygi- namasis tūris (=specifinis tūris) ChZ 168, bet tik specifinis laidumas ChZ 256, specifinis paviršius ChZ 256, specifinė šiluma ChZ 256; bet tik specifinis krūvis FTZ, 50, specifinis laidumas FTZ, 52,83, specifinė masė FTZ, 83, specifinis svoris FIZ, 83, 90, specifinė šiluma FTŽ, 90, specifinis tūris FTZ, 98, specifinė varža FTZ, 83, 100; | specifinis svoris, lyginamasis svoris FTZ, 11 816, specifinė šiluma, lygi- namoji šiluma FTZ, 825, bet tik specifinė absorbcija FTZ, 1 3, specifinė adsorbcija FT Ža 1 5, specifinis aktyvumas FTZ,17, specifinė dispersija FTZ, I 118, specifinė dozė FTZ,1 120, specifinė drėgmė FTZ, I 122, specifinė emisija FTZ, 1 154, specifinė energija FTZ, I 160, specifinis galingumas FTZ, I 190, specifinė jonizacija FTŽ, I 276, specifinis krūvis FTZ, 1 360, 104 specifinis laidumas FTŽ, 1 371, specifinis lūžimas, specifinė refrakcija FTŽ, I 419, specifinis tūris FTZ, 11 904%; natūralus, gamtinis FTZ, 11 484, bet tik natūralusis radioaktyvumas FTZ, II 591; bet tik natūrali derva ChZ 193, natūrali trąša ChZ 193, natūrali žaliava ChZ 193, tik gamtinės dujos ChŽ 104, gamtinė soda ChŽ 104; rotacinė (= sukimosi) energija FTŽ,25 ir sukimosi (=rotacinė) energija FTŽ, 25, bet tik rotacinis.siurblys FTŽ, 78, 80, rotacinė linija FTZ, 78, rotacinis termas FTŽ, 95, rotacinis spektras FTZ 78, 83; virtualinis poslinkis, tariamas poslinkis FTZ, 11 559, tariamyjy poslin- kiy principas, virtualiniy poslinkių principas FTZ, 11 574, bet tik virtualus(is) — būvis FTZ, P 6, virtualusis momentas FTZ, II 481, virtualiné pora FTZ, II 558, virtualinio darbo principas FTZ, II 575, virtualinis procesas FTZ, II 581, vir- tualinis reaktorius FTZ, II 606, virtualinis šaltinis FTZ, 11 821, virtualinis šuolis FTZ, II 828, virtualiné temperatūra FTZ, II 856, virtualiné vertė FITZ, II 941; nuolatinė poliarizacija, permanentiné poliarizacija FTZ,11 554, nuolatinis magnetizmas, permanentinis magnetizmas FTZ, II 419, bet tik nuolatinis mag- netas FTZ, 1 418; tolyginé masé, ekvivalentiné masé FTZ, II 427, lygiavertės matricos, ekvivalentinės matricos FTŽ, II 435, bet tik ekvivalentinė medžiaga FTZ, 11 441; stabilus(is), pastovus(is) būvis FTŽ, I 63, bet tik nestabilusis būvis FTZ, 161, stabili(oji) dalelė ¥TZ,1 77, stabilus(is) izotopas FTZ, 1 265, sta- bilus(is) judėjimas FTŽ, I 281. „Fizikos terminų žodyne“, pateikiant rūšinius terminus dviejose vietose — prie gimininio nario ir prie atskirai iškelto rūšinio determinanto, rūšiniai terminai kartais ir su tuo pačiu gimininiu terminu pateikiami vienu atveju su sinonimine determinan- tų pora, kitų — tik su vienu jos nariu (a — bX ir b-> a X, bet tik a X arba bX; arba aX ——>bXirbX->a0X, bet tik a X arba bX; arba aX ir bX, bet tika > bX arba b —»aX). Pvz.: transliacinis (=slenkamasis) judéjimas FTZ, 42 ir slenkamasis (=transliacinis) judėjimas FTZ, 42, taip pat transliacinis judėjimas (= slen- kamasis judėjimas) FTZ, 97, bet tik slenkamasis judėjimas FTZ, 82; akustinė (= garso) banga FTZ, 10 it garso (= akustinė) banga FTZ, 11, bet tik garso bangos FTZ, 31; liuminescencinė (=dienos šviesos) lempa FTZ, 53 ir dienos šviesos (=liuminescencinė) lempa FTŽ, 53, bet tik liuminescencinė lempa FTŽ, 55; šiluminis(=terminis) laidumas FTZ, 52, bet tik šiluminis laidumas FTZ,91; 3 Toks posūkis, ypač naujojo ,,Fizikos terminų žodyno“ leidimo projekte, i lyginamojo var- tojimo sferos susiaurinimą ar net jo eliminavimą kelia tam tikrą susirūpinimą. Nesigilinant į visą istoriją, galima tik prisiminti, jog mokyklinėje fizikoje, priešingai lyginamasis daug dažnesnis už specifinį. Panašiai yra ir bendruosiuose mūsų žodynuose, pavyzdžiui, svoris yra tik lyginamasis, o specifinis — tik skonis, kvapas (,,Dabartinés lietuvių kalbos žodynas“, 1972). Beje, rusų kalboje vartojamas tik ydenokotit, Žinoma, galima kelti klausimą dėl semantinio lyginamasis netikimo, bet lietuviškojo sinonimo reikmės tai nepašalina. Pavyzdžiui, būtų galima svarstyti, ar netiktų santykinis (plg. santykinis tūris ,,ypenbubilt OGsėmM“ PolZ 237), arba savitasis, ypatingasis. 105 laminarinis (= sluoksniuotas) tekėjimas FTŽ, 93, bet tik laminarinis tekėjimas FTŽ, 52; kohezija (=sukibimas) FTZ, 47 ir priejos ko hezijos jėga FTZ, 47; sankaba? FTZ, 78ir prie jos sankabos jėga FTZ, 78, o prie jéga FTZ, 40 — sankabos (= ko- hezijos) jéga FTZ, 40. Pati įdomiausia tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo nevienodumuy grupė yra tų pačių sinonimų porų pateikimas skirtinguose žodynuose skirtingais būdais (viename A — Bir B — A, arba A, Bir B, A, kitame A — B, arba A, B, trečiame A — B, arba A, Bir B). Pvz.: meridianas, dienovidinis FTZ, 11 446, bet dienovidinis, meridianas „Mepunnan“ PolŽ 192; starteris, paleidiklis FTZ, 11 775, bet starteris, paleidiklis „IMyckaTreJib“ PolZ 336 ir paleidiklis „craprep“ PolZ 405; korekcija, pataisa FTZ, 1 343 ir pataisa FTZ, II 528, bet korekcija, ištaisymas“? PolŽ 158; rūgimas (=fermentacija) ChZ 241 ir fermentacija ChZ 94, bet tik rūgimas fermentavimas, fermentacija PolZ 32; biuksas — žr. svėrimo stiklelis ChŽ 49 ir svėrimo stiklelis ChŽ 267, bet tik sveriamasis stiklelis, indelis ,,610kc* PolZ 35; pelkių dujos — žr. metanas ChŽ 213 ir metanas ChŽ 178, bet metanas, pelkių dujos „Meran“ PolŽ 193 ir metanas, pelkių dujos „Gonornubiū ras“ PolZ 62; pieno cukrus (=laktozė) ChZ 217 ir laktozė (=pieno cukrus) ChŽ 163, bet pieno cukrus, laktozė PolZ 369; vaisių cukrus (=fruktozė) ChZ 294 ir fruktozė (=vai- sių cukrus) ChŽ 101, bet vaisių cukrus PolŽ 370 ir fruktozė PolŽ 471; salyklo cukrus (=maltozė) ChŽ 243 ir maltozė (=salyklo cukrus) ChŽ 173, bet tik salyklo cukrus PolŽ 370; homogeninis (=vienalytis) FTŽ, 34; homogeninis, vienalytis FTZ, 1 225 (taip pat homogeniškumas, vienalytiškumas FTZy 1 225 ir vienalytiškumas, homogenišku- mas FTZ, II 944); homogeninis „vienodas“ ChŽ 122 (ir homogeninė katalizė ChZ 122, ho- mogeniné pusiausvyra ChŽ122, homogeninė sistema ChZ 122, homogeni- nės reakcijos ChZ 122, taip pat homogeniskumas „vienodumas“ ChŽ 122, nors vienalyčiai kompleksai ChŽ 300; vienalytis, homogeniškas PolZ 71 (taip pat vienalytiškumas, homogeniskumas PolŽ 71) ir vienalytis, homogeniškas PolŽ 239 (taip pat vienodumas, vienarūšiš- kumas, vienalytiškumas, homogeniškumas PolŽ 239); heterogeninis (=nevienalytis) FTZ, 34; heterogeninis FTZ, I 221 (taip pat heterogeniskumas, ivairialytiskumas FTZ, 1 221; heterogeninis „nevienodas, nevie- nalytis“ ChZ 118), taip pat heterogeniné katalizé ChZ 117, heterogeniné pu- siausvyra ChZ 117, heterogeniné sistema ChZ 118, heterogeninés reakcijos ChZ 118; nevienalytis, heterogeninis ,,reteporenuslii PolZ 66 ir nevienalytis, hete- ** Terminas sukibimas nelabai tinka dėl savo veiksminés reikšmės, bet ne visai priimtinas ir sankaba. Tai, kas savaime sukibę, geriau vadinti sankiba, o sankaba yra tai, kas sukabinta. Panašiai adheziją būtų galima lietuviškai priekiba pavadinti. Toks tradicinės balsių kaitos nepaisymas termini- joje dėl sąvokų diferenciacijos yra neišvengiamas. Taigi, fizikoje turėsime sankiba ir priekiba, o tech- nikoje — sankaba ir priekaba. 0 Žinoma, geriau pataisa (kaip FTZ,). 106 rogeniškas „weonnuopojinbiū“ PolŽ 224 (taip pat nevienalytiskumas, heterogenišku- mas „KeonHopojiuocTbh“ PolŽ 224), taip pat heterogeniškas, nevienalytis, skirtingas „pa3Huopojiuesri“ PolZ 345 (taip pat heterogeniskumas, nevienalytiškumas, įvairu- mas „pa3HopojiuocTL“ PolZ 345)41, Tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau negu čia duota, nors negalima pasakyti, kad nebūtų ir vienodo tų pačių sinonimų porų pateikimo skirtinguose žodynuose. Pvz.: motoras (=variklis) FTZ, 62 ir variklis FTZ, 99 (čia ir visi rūšiniai); motoras, variklis FTZ, II 482 ir variklis FTZ, II 920 (čia ir visi rūšiniai); variklis, motoras PolŽ 205 (čia ir visi rūšiniai, tačiau vieni su vienu gimininiu terminu, kiti — su kitu: generatorius — variklis, variklis su pripūtimu, bet sparninis motoras, pakabina- masis motoras) ir variklis PolZ 81; derivatai — žr. dariniai ChZ T2 ir dariniai ChZ 68; darinys, derivatas PolŽ 87 ir darinys PolŽ 326; ekstraktas (= ištrauka) ChZ 85 ir ištrauka (=ekstraktas) ChZ 128 [nors vandeni- nė ištrauka (ekstraktas) ChŽ 297, bet tik sausasis ekstraktas ChZ 245]; ekstraktas, ištrauka PolZ 509 [nors tik salyklinis ekstraktas PolZ 509] ir ištrauka, ekstraktas (3.) PolŽ 61. Rūšinių terminų sinonimijos pateikimo nevienodumus dar galima laikyti tech- niniais svyravimais, požiūrio nenuoseklumu. Tačiau tų pačių sinonimų porų nevie- nodą pateikimą, skirtinguose Žodynuose, žiūrint konsekventiškai, reikia vertinti arba kaip skirtingo jų sinonimiškumo laipsnio traktavimą, arba kaip nevykusį pa- teikimo būdų taikymą, jų painiojimą ir net tų būdų diferenciacijos nepagrįstumą, SEPARATINĖ SINONIMIJA IR NEEKVIVALENTINĖ POLISEMIJA Viena didžiausių tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo terminografi- joje bėdų, iš tikrųjų priklausanti ne nuo pateikimo ir jo sistemos trūkumų, o nuo pa- čios terminijos netobulumo, yra sinonimų poros narių separatinė sinoni- mija arba jų neekvivalentinė polisemi ja. Ji pasireiškia tuo, kad (ax) vienas tarptautinis terminas vienu atveju žodyne turi vienokį, kitu — kitokį lietuviškąjį atitikmenį arba, atvirkščiai, (B) du (ar daugiau) tarptautiniai — vieną lietuviškąjį sinonimą [«) A, B, bet A, C; B) A, B, bet B, C, sudėtingesniais atvejais A, B, bet B, G3irrB;"C, D):Pvz: a) elastingumas (=tamprumas) ChZ 85 ir tamprumas (=elastingumas) ChŽ 273, bet stangrumas — žr. elastingumas ChŽ 258; 8) proteinas (=baltymas) ChZ 230 ir baltymas ChZ 40, bet protaminai (=proteinai) ChZ 230; ureja — žr. šlapalas ChZ 293, bet ir karbamidas — žr. šlapalas ChZ 144 bei šlapalas (= karbamidas) ChZ 269; a) poliravimas, gludinimas ,,noaupoBka“ PolZ 302 ir poliravimas, §veitimas, blizginimas ,,nomenue* PolZ 179; #1 Kartais ir tame pačiame žodyne vienos mikrosistemos terminai pateikiami nevienodai. Pvz.: dvinaris, binomas „įByunen“ PolZ 84 ir dvinaris, binomas „OnuomM“ PolZ 27, bet daugianaris „MHoroujieH“ PolZ 199 ir polinomas, daugianaris „monunoM“ PolŽ 302; sensibilizacija, jautrinimas FTZ, Il 655 ir jautrinimas, sensibilizacija FTŽ, 1 266 (taip pat ir FTZ, 79 ir FTZ, 39), bet desensibilizacija, nujautrinimas FTŽ, 1 93. 107 B) gembė, kronšteinas (maš.). ,,KPOHIITEHH “ PolZ 168 bei ,,xo601* PolŽ 475 ir konsolė, gembé (stat.) ,,koncoamb* PolZ 153; griovys, tranšėja ,,Tpanues PolZ 438, kiuvetas, griovelis ,xioBeT* PolZ 171 (be to, griovys ,,kanaBa*“ PolZ 133, kanalas „Kaman“ PolZ 132); vėdinimas, aeracija, ventiliacija „npoBerpuBanue“ PolZ 323 ir ventilia- cija, vėdinimas „BenTnnauna“ PolZ 41 bei aeravimas PolZ 19; a) gravitacinė energija, visuotinės traukos energija FTŽ, I 157, gravitacijos laukas, visuotinės traukos laukas FTZy I 379 ir gravitacinė masė, svarioji ma- sė FTŽ, II 426; kosmosas, visata „KOCMOC, BCeJIeHHas — COSMOS — Universum, Weltall“ FTZ, I 344, visata ,Bcenennass — universe, world — Universum, Weltall“ FTZ, II 958 ir pasaulis ,,mup — universe — Universum, Welt“ FTZ, II 524; glaudos efektas, pinéefektas FTZ, I 132, pincefektas, siauréjimo efektas FTZ, II 539 ir sąsmauka, susiaurėjimas, pinčefektas FTZ, II 645; p) aglomeratas, telkinys ,,ariomepar, cKonJenne — agglomerate, cluster — Agglomerat* FTZ, I 5 ir telkinys, klasteris „CrycToK — cluster — Héaufung* FTZ, P 34; akordas, sqskambis FTZ, 1 6 ir konsonansas, sqskambis FITZ, I 3292; manipuliacija, veiksmas ,MaHunyJsuMs, JAeAcTBHe — manipulation — Tasten“ FTZ, II 423, veiksmas ,jefictBue — action — Wirkung® FTZ, II 932, bet operacija, veiksmas ,onepauusi, leficTBue — operation — Operation“ FTZ, IT 501; frakcinis, dalinis FTZ, 1185, bet dalinė banga, parcialiné banga FTZ,145; girostatas, vilkelis „TupocTaT, BoJiu0K — gyrostat — Gyrostat, Kreisel* FTZ, I 204, bet vilkelis, giroskopas „rupockon — gyroscope — Kreisel® FTZ, 11949ir giroskopas ,,rupockon — gyroscope — Kreisel, Gyroskop* FTZ,1 204. Kartais lietuviško atitikmens dvireik§miSkuma atskleidžia tik jo aiškinimas (4, B, bet 4 ,,C* arba A, Bir C,,B“). Pvz.: purkstuvas, pulverizatorius „mynbBepu3aTop“ PolZ 335 ir ,,pas6pei3rusa- Tens“ PolZ 342, bet purkstuvas ir ,,popcynka“ PolZ 468; griaučiai, fachverkas ,,paxsepk® PolZ 464, griaučiai ,,c Kener“ PolZ 383 ir ritės griaučiai „Kapkac KaTymkKu“ PolZ 135; rafinacija, rafinavimas (=valymas) ChŽ 234 ir valymas ChŽ 295, bet rektifikacija, rektifikavimas „skysčio valymas, distiliuojant kolonoje“ ChŽ 237. Tai yra patys paprasčiausi, lengviausiai pastebimi ir išpainiojami atvejai. Ta- čiau gana dažnai tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų galai su galais nesueina daug sudėtingiau: du tarptautinius terminus atitinka du lietuviški (4,B, — Ar C,, Di „CC,“ arba Ar, B, — C;, B,, D,), du tarptautinius — trys lietuviški (A, Br — Cp A, „D,“ — D,, E)), du ar tris lietuviškus — penki ar šeši tarptautiniai (Aj, B, — Ar „Ci“ — Dy, A; — Ep A; „F,“ — G, „Au“ — I, L„A ar Ap“)l arba A, Br — By, Cc, mi D; „E, Ya == Dy „E“ —E,—G, „BĮ, GC“ y Fy, I „Dj“ raid H, »D;*) ir pan. Pvz.: : Zemsemé, draga „para“ PolZ 95 ir Zemsemé, bageris, durpsemé „Garep“ PolZ 19; *2 Būtų bene tiksliau konsonansq vadinti darniuoju sqskambiu. 108 viendeginis — žr. monoksidas ChŽ 300 ir pusdeginis — žr. monoksidas, subok- sidas ChZ 232 ir monoksidas „oksidas, turintis vieną deguonies atomą — OJIHOOKHCH* ChŽ 186; kompresija, suspaudimas ,,cxatne — compression — Kompression“ FTZ, I 324, bet susitraukimas, kompresija „,cwarne — contraction — Kontraktion“ FTZ, II 805, nors kontrakcija turi dar kitą sinonimą — (su)trumpėjimas „cokpamenne, cxaTrKHe — contraction — Kontraktion“ FTZ, I 336; keltuvas, liftas „nojįsėMunuk“ PolZ 299, taip pat liftas, keltuvas „nudr“ PolZ 178 (ir orinis keltuvas, erliftis „,Boapnyminbsiėi nojįsbėMHHK“ PolZ 299 bei erliftas PolZ 516), keltuvas ,,bynnkynép“ PolZ 472, kėlimo kranas, keltuvas ,nonnémubii Kpan“ PolŽ 163 ir keltuvas, kėliklis „Tpy3onojįsėMunk“ PolŽ 77, skrysčiai, kabamas keltu- vas „Tam“ PolZ 419; dar gerai, kad Oo1Kpam verčiamas kėliklis, domkratas PolŽ 94, o sckaramop — eskalatorius PolZ 516; transmutacija, virtimas „npeBpamenHue, TPaHCMyTauusi — transmutation — Transmutation“ FTZ, II 889, virtimas ,npeBpauienne, riepexojį — transition, transmutation — Ubergang, Umwandlung, Transmutation® FTZ, II 956, bet vir- timas, konversija ,,npeocOpa3oBanue, nepexojį — change, conversion — Umwand- lung, Verwandlung“ FTZ, IT 958, konversija „KOHBepCHA — conversion — Konver- sion“ FTZ, I 340; taip pat kitimas ,,a3mMenenne — change, variation, modification — Veriinderung, Anderung® FTZ, I 308, pokytis ,u3meHenne — variation — ,,Ande- rung FTZ, II 553 ir variacija „Bapnauus — variation — Variation* FT Z, II 919; gal but, čia priklauso ir transformacija ,,rpancopmaunsi, npeo6pa3oBanne — trans- formation — Transformation“ FTZ, II 886 ir modifikacija, atmaina FTZ, II 470 (plg. alotropinis virtimas FTZ, II 956 ir alotropiné modifikacija FTZ, II 470)% bei moduliacija, moduliavimas FTZ, II 170 (plg. fazės kitimas FTZ, 1 308 ir fazinė moduliacija FTZ, II 471); osciliacija, svyravimas ,ocunisiumsi, Kojebauue — oscillation — Oscillation, Schwankung® FTZ, II 510, bet svyravimas, §vytavimas ,,kone6anue — oscillation — Schwingung® FTZ, II 811, nors gyvoji kalba daro aiškų skirtumą tarp svyravimo it švytavimo, taip pat ir virpėjimo, kurio Žodyne, deja, nėra — tik vibracija „BuOpa- uKs — vibration — Vibration, Schwingung“ FTZ, II 942, nors virpesių ,,kone6a- Hus — oscillations, vibrations — Oszillationen, Schwingungen, Vibrationen“ FTZ, II 950-955 pilna; beje, pažvelgę i svyravimo ir virpesių rusinius terminus, rasime labai daug tapačių: anharmoniniai svyravimai FTZ, 11 811 ir anharmoniniai vir- pesiai FTZ, 11 950, atsitiktiniai svyravimai FTZ, II 811 ir atsitiktiniai virpesiai FTZ, II 951, elipsiniai svyravimai FTZ, II 811 ir elipsiniai virpesiai FTZ, 11 951, harmoniniai svyravimai FTZ, II 811 ir harmoniniai virpesiai FTZ, 11 952, ko- herentiis (-tieji) svyravimai FTZ, 11 812 ir koherentiniai virpesiai FTZ, II 952, laisvi(eji) svyravimai FTZ, 11 812 ir laisvieji virpesiai FTZ, 11952, nesuristi(eji) svyravimai FTZ, 11 812 ir nesuristieji virpesiai FTZ, 11 953, pagrindiniai svyra- vimai FTŽą II 812 ir pagrindiniai virpesiai FTZ, II 954, parametriniai svyravi- mai FTZ, II 812 ir parametriniai virpesiai FTZ, 11 954, parazitiniai svyravimai ** Plg.taip pat modifikacija elemento atmaina, turinti kitokias savybes“ ChZ 184 ir atmaina „modifikacija, variantas“ ChŽ 35, taip pat modifikacija, atmaina „MojndĖduKanus“ PolŽ 200 ir atmaina, modifikacija PolZ 345, nors pakitimas, modifikacija ,,snnonaMenennė“ PolZ 45. 109 FTZ, 11 812ir parazitiniai virpesiai FTZ, 11954, periodiniai svyravimai FTŽąa II 813 ir periodiniai virpesiai FTŽ, II 954, priverstiniai svyravimai FTŽ, II 812 ir priverstiniai virpesiai FTŽ, II 954, relaksaciniai svyravimai FTŽ, II 813 ir relaksaciniai virpesiai FTŽ, II 954, rezonansinici svyravimai FTZ, II 813 ir rezonansiniai virpesiai FTŽ, II 954, savaiminiai svyravimai, autosvyravimai FTŽ, II 813 ir savaiminiai virpesiai, autovirpesiai FTZ, 11 954, savi(eji) svy- ravimai FTZ, II 813 ir savi(eji) virpesiai FTŽ, II 955, sinusiniai svyravimai FTZ, II 813 ir sinusiniai virpesiai FTZ, II 955, skersiniai svyravimai FTZ, II 813 ir skersiniai virpesiai FTZy II 955, slopinami(eji) svyravimai FTZ, II 813 ir slopinami(eji) virpesiai FIZ, 11955, sukami(eji) svyravimai FTZ, II 813 ir su- kami(eji) virpesiai FTŽą 11 955, tiesiniai svyravimai FTZ, II 814 ir tiesiniai vir- pesiai FTŽ, 11955, nors jie niekaip nesusieti; o koks skirtumas tarp osciliatoriaus _ociustop —oscillator — Oszillator“ FTZ, II 510 ir vibratoriaus ,,BuGparop — vibrator — Vibrator, Schwinger, Oszillator“ FTZ, II 942 — jie pateikti nesusieti, bet, kad jie yra tapatūs, rodytų ne tik vokiški atitikmenys, o ir kai kurie rūšiniai, pvz.: Herco osciliatorius ,ocuuansatop Tepua, Bu6parop T'epua“ FTZ, II 510ir Herco vibratorius „BnOparop Tepua“ FTZ, II 942; yra dar ir kitas svyravimas — fliuktuacija, kitimas „KoneGannue, H3MeHeHHe, OjJuoKTYanuKHSA — variation, fluc- tuation — Schwankung“ FTZ, II 818, žr. taip pat fliuktuacija „,OrrykrTyanus — fluc- tuation — Schwankung“ FTZ, 1 173, kitimas ,,a3Menenue — change, variation, modifi cation, — Verdinderung, Anderung® FTZ, I 308, plg. kai kuriuos rūšinius: metiniai svyravimai ,,TOIHYHbIE BapHalHH, FOJAHYHbIE H3MEHEHHs FTZ, II 814 ir metinis kitimas ,,ronuunoe KaMenKenne“ FTZ, I 309, paros svyravimai ,,cyTouHble KoJeba- HHA, CyTOUHBIE H3MEKHEHHS — diurnal variations“ FTZ, II 814ir parinis kitimas „cy- TouHoe H3Menenue — diurnal variation® FTZ, I 309; be to, angl. variation lietuviškai dar yra ir variacija FTZ, 11919, o modification — ir modifikacija, atmaina FTZ, 11 470, nors tai, matyt, reiškia jau ka kita (Zr. ankstesnį pavyzdį — fransmutacija, ...); dreifas, slinktis ,,npeiip — drift — Drift“ FTZ, I 122 ir slinktis „cMemenne — displacement — Verschiebung, Erregung® FT Zs II 715; ju rasiniai skirtingi, be to panašiai kaip slinktis aiškinamas ir poslinkis „cMememne, ciBur — displacement, . shift, bias — Verschiebung® FTZ, II 558, bet jis turi kita tarptautinį sinonimą: transliacija, poslinkis ,,Tpanciasiuusi, TIepeMemeHHue — translation — Translation“ FTŽ, II 889, plg. nulio dreifas FTZ, I 122 ir nulio poslinkis FTZ, II 559; yra dar ir nuostūmis „CJIBHT — displacement — Verschiebung“ FTŽ, II 494% bei šlytis — ,,cuur® (bet torsion — Torsion, Drillung“) FTŽ, II 826; juosta, zona „mojioca, 30Ha — band, zone — Band, Zone“ FTZ, I 285, juosta „nosc — zone — Zone“ FTŽ, P 21, bet zona, sritis ,„30Ha, nosac — zone, region, range — Zone, Bereich“ FTŽ, II 960, sritis — „oOJiacTb, 30Ha, JHANa30H — re- gion, range, domain, area, zone — Bereich, Raum, Gebiet, Zone“ FTŽ, II 760 ir ,,30Ha, OOJIaCcTb — range, zone, area — Gebiet, Zone“ FTZ, P 36; kaip rodo kitų kalbų atitikmenys, čia šliejasi ir diapazonas — ,,Ananason, OOJIacTb — gamut, range — Bereich, Umpfang (= Umfang)“ FTZ, I 106 ir ,jauanason — band — Band“ FTZ, P 8 bei ruožas, diapazonas ,,yuacTok, JuanasoH — range, region — Bereich, Band“ FTZ, II 636, taip pat intervalas, tarpas ,,AHTepBa, NpoMeXKyToK — interval — Intervall, Zwischenraum® FTZ, I 240, intervalas ,,uuTepBaJj, TIpoMe- 44 Plg, dar perstima — žr. poslinkis ChZ 217. 110 *XYTOK — range (rūšiniuose ir: interval) — Bereich (rūšiniuose ir: Intervall)“ FTZ, P 17 ir tarpas ,,3a30p, NPOMEKYTOK, HHTepBAJI, INPOCTPAHCTBO — gap, interval, space, bound — Luft, Streche, Intervall, Raum“ FTZ, II 840; didžioji dauguma rūšinių juostų FTZ, I 285-288 ir FTZ, P 21, zonų FTZ, II 960-961, sričių FTZ, 11 760-766 ir FTZ, P 36, diapazonų FTZ,1106 ir FTZ, P 8, intervalų FTZ, 1 240 ir FTZ, P 17 ir tarpų FTZ, II 841 yra skirtingi, tačiau yra ir bendrų (ar panašių), pvz.: a) dažnių juosta, dažnių diapazonas ,uactoruas noJjioca, Auanason uacroT — frequency band — Frequenzband“ FTZ, I 285 (nors tik im- pulso dažnių juosta FTZ, 1 286, videodazniy juosta FTZ, 1 288), dažnių sritis, dažnių diapazonas ,,iuanason uactor — frequency region — Frequenzbereich, Frequenzgebiet“ FTZ, II 761 ir dažnių diapazonas „,jmana3oH uacTor — frequency range — Frequenzbereich® FTZ, I 106; taip pat garso dažnių juosta FTZ, I 285 ir garsinio dažnio diapazonas FTZ, I 106; radijo dažnių juosta FTŽ, I 286ir radijo dažnių sritis FTZ, 11 761; trumpųjų bangų sritis FTZ, II 765 ir trumpųjų bangų diapazonas FTZ,1 106; b) pereinamoji juosta ,mnepe- xoJįHasi 30Ha — transition zone — Ūbergangszone“ FTŽ, 1 287, šuolių zona, perėjimų zona ,nepexoiHas 30Ha — transition zone — Ūbergangsgebiet, Uber- gangszone, Ubergangsschicht® FTZ, II 960 ir pereinama(oji) sritis „TMepexojiHasi 30Ha — transition(al) area — Ūbergangszone“ FTŽ, II 764; c)spektrinė juosta, spektro juosta FTZ,1288, spektro sritis FTZ, 11 764 ir spektro intervalas FTZ, I 240; d) didelio slėgio zona FTZ, 11 960 ir didelio slėgio sritis FTŽ, P 36; e) Briliueno zona FTZ, 11 960 ir Briliueno sritis (zona) FTZ, 11 761; f) „šaltoji“ zona, neradioaktyvi(oji) zona FTZ, II 960 ir „šalta(oji)“ (neradioaktyvi) sritis (zona) FTZ, II 765; g) draustinė (energijos) juosta FTZ, 1 286 ir draustinė sri- tis FTZ, II 761. Gana dažnai panašūs neatitikimai eina per kelis žodynus. Pvz.: «) identifikavimas — žr. radimas ChZ 123 ir radimas ChZ 234, bet iden- tifikuoti, sutapdinti „oroxnecTBJisTb“ PolŽ 256; atgaivinimas — žr. redukavimas ChZ 34 bei gaivinimas — žr. redukcija ChŽ 103 ir redukavimas, redukcija „elektronų suteikimas, elektrocheminio valentin- gumo mažinimas — BoccraHoBJIeHHe“ ChZ 236, bet redukcija, redukavimas, per- skaičiavimas „npuBejnenne“ PolŽ 318; krešėjimas — žr. koaguliacija ChŽ 158 ir koaguliacija, koaguliavimas „,ko- loidų krešėjimas — koaryusiuusi, cBépreBanne* ChŽ 151, sutraukimas — žr. koaguliacija ChZ 267, koaguliacija ,,koaryasiuusi® PolZ 145, 1. kreséjimas, sutraukimas (maist.), 2. krešėjimas, koaguliacija (chem.) PolZ 371; refriZeratorius (= šaldytuvas) „OXNaJMTEJIb, XOJOAUILHHKS ChZ 236, Saldy- tuvas, refriZeratorius ,,pedpuxeparop“ PolZ 362, bet garintuvas, refrizeratorius „HcnapHTe/Ib“ PolZ 126, taip pat aušintuvas, šaldytuvas „xonojuJibhnk“ PolZ 476 ir aušintuvas „oxnannTeJs“ PolZ 259; stabilumas — žr. patvarumas ChŽ 258 bei patvarumas (=stabilumas) ChŽ 213, bet stabilumas, pastovumas „craOGHhJibuocTb“ PolŽ 401 bei pastovumas (mech.), patvarumas, stabilumas PolŽ 460; bazinis, pagrindinis PolZ 20, bet šarminis (=bazinis) ChŽ 268 ir bazinis ChŽ 43; 111 efektas, padarinys; reiškinys „sOdĖpekT“ PolŽ 516 ir efektas, reiškinys FTŽ, I 127 bei reiškinys, efektas FTŽ, II 611; dispersija, sklaida ,mucnepcusi — dispersion, variance — Dispersion, Zer- legung® FTZ, 1117, sklaida ,,pasbpoc, paccesiue — scatter, straggling — Streu- ung, Dispersion FTZ, II 707 ir skaida, dispersija ,aucnepcus — dispersion — Dispersion, Zerlegung“ FTZ, II 687, bet iSbarstymas, iSsklaidymas ,,paccesnne — scattering — Streuung* FTZ, I 245 (nors visų jų rūšiniai terminai skirtingi, tik fono sklaida, foninė sklaida, foninis išbarstymūs FTZ, 11 707 pa- teikiami sinonimiškai) ir dispergavimas, dispersija ,,daleliy smulkinimas“ ChZ 80; atšvaitas (=reflektorius) FTŽ, 10, atšvaitas, reflektorius FTŽ, I 38 bei reflektorius, atšvaitas FTZ, 11 607, reflektorius, atšvaitas „pedxzekTop“ PolŽ 362, bet reflektorius (= veidrodinis teleskopas) FTŽ, 76, reflektorius, veidro- dinis teleskopas FTZ, II 607; impedansas (= tariamoji varža) ,JAMIEJaHC, KaXyIleecsi cOnpoTHBJIeHHe“ FTZ, 35, taip pat impedansas, tariamoji varža ,amnefanc — impedanse, resistan- ce apparent — Impedanz, Scheinwiderstand“ FTZ, 1229 ir tariama(oji) varža ,,KaxKyIieecsi CONpoTHBJIeHHe — apparent resistance — scheinbarer Widerstand, Scheinwiderstand“ FTZ, I 928, bet pilna varža, impedansas ,,noJiHOE CONPOTHB- jeune — impedanse, generalized resistance — Impedanz, Scheinwiderstand® FT Zs II 927, taip pat pilnoji varža, impedansas ,jaMnejanc* PolZ 123, pilnoji varža (impedansas) ,,kaxymeecsi conporHBJieKue“ PolZ 393, pilnoji varža „nojmoe conporHBJieKKHe“ PolZ 394; aktyvumas ChZ 12 ir veiklumas (= aktyvumas) ChZ 299, taip pat aktyvacija, aktyvavimas „medžiagos pavertimas veiklesne“ ChZ 12 [ir neaktyvumas (=ne- veiklumas) ChZ 193]; aktyvus, aktyvinis, veiklus PolZ 12, bet aktyvacija (suža- dinimas) FTZ, I 7 ir sužadinimas FTZ, 11 808. B) pora — žr. akuté ChZ 227 bei akutės ChZ 13, akuté „nopa“ PolZ 307, bet filjeré, akuté „Ounbepa“ PolZ 465; želė (=drebuciai) , ene” ChZ 305 bei drebudiai „crynenb“ ChZ 82, bet dre- buciai, gelis ,,crynens (reas) PolZ 413, plg. dar geliacija — žr. zolio sustingi- mas ChZ 106 bei zolio sustingimas (= geliacija) ChZ 304; erzacas ,nepilnavertis pakaitalas“ ChZ 90 bei pakaitalas „iš dalies atstojantis tikrąjį gaminį“ ChZ 210, bet pakaitalas, surogatas PolZ 415; absorbavimas, absorbcija (=sugérimas) ChZ 7, sugérimas (=absorba- vimas) ChZ 264, absorbcija, absorbavimas, sugėrimas PolZ 9 ir 291 ir imbi- bicija „sugėrimas — umbubuims “ ChZ 123 (be to, adsorbcija „paviršinis medzia- gos sugėrimas, sulaikymas, sukaupimas® ChZ 10, sorbcija „adsorbcija ir absorbcija“ ChZ 256, PolZ 395, desorbcija PolZ 88 ir autoabsorbcija); konsistencija (=tiritumas) ChZ 156 bei tirstumas (= konsistencija) ChZ 283, bet kondensuoti „dujas, garus paversti skysčiu; sutirstinti“ ChZ 155, nesu- kondensuojamas, nesutirstinamas ,,Hecryuiaembii PolZ 225; gilzé „popierinė tūtelė ekstrahavimo aparate — rusb3a® ChZ 107, bet diuzé, tita „mo3a“ PolZ 99; dozė, davinys, dovis ,,io3a“ PolZ 93, bet porcija, davinys ,,nopuua* PolZ 308, plg. porcija ,,nopuusi — parcel, portion, bundle — Portion, Dosis® FTZ, IT 558; 112 skaidrė, diapozityvas FTŽ4ą II 688 ir diapozityvas FTZ, I 105, bet skaidrė (2.) ,,kanbka“ PolZ 130; aproksimacija, artéjimas FTZ, 1 23 bei artéjimas, aproksimacija FTZ, I 26, bet konvergencija, artéjimas ,,cxomumocts® PolZ 417; , -— deklinacija (=nukrypimas) FTZ, 16, deklinacija, nuokrypis FTZ, I 91, deklinacija, nukrypimas PolZ 85, bet ir deviacija, nuokrypis FTZ, 1 102, nukry- pimas, deviacija PolZ 254 ir nuokrypis, deviacija, deklinacija FTZ, II 491 (jeigu verstume aberacijq it anomaliją, irgi būtų bene nuokrypis...); komutatorius (=keitiklis) FTZ, 47 bei keitiklis (= komutatorius) FTZ, 45, bet keitiklis, konverteris FTZ, 1302 bei konverteris, keitiklis FTZ, I 340, vieninkarinis keitiklis, umformeris ,,0NHOsIKOpHBI npeoOpa3oBaTeJib“ PolZ3 15 (nors ymbopmep — keistuvas, umformeris PolZ 454), variatorius (=keitiklis) FTZ, 99 (o jeigu dar norėtume lietuviškų atitikmenų alternatoriui PolZ 13 ir inversoriui, invertoriui PolZ 1237); komponentas (=dedamoji) FTZ, 47, komponentė, dedamoji FTZ, I 321 dedamoji, komponentas PolZ 395 bei komponentas PolZ 152, sudedamoji dalis (=komponentas) ChZ 263 bei komponentas „sistemos sudedamoji dalis“ ChZ 154, bet ingredientas PolZ 123, ingredientas „mišinio sudedamoji dalis“ ChŽ 125; aparatas (=prietaisas) FTŽ, 7 bei prietaisas (=aparatas) FTŽ, 72, prietai- sas (=aparatas) ChZ 229, prietaisas, aparatas (1.) „npuOop“ PolZ 317 bei aparatas „annapar“ PolZ 15, bet instrumentas, prietaisas FTZ, 1 236 (instru- mento sinonimas turėtų būti įrankis; dar keisčiau: uncmpymenm — įrankis, prietai- sas PolZ 124). Keletas sudėtingesnių atvejų: disociacija, disocijavimas „molekulių skilimas į sudedamąsias dalis“ ChZ 80, skilimas (=disociacija) „pacnan“ ChZ 254, skaidymasis (=skilimas, disociacija) „pa3JioxxenHe, pacmerJienne“ ChZ 253 ir irimas „medžiagos skilimas, ardyma- sis — pa3JioxeHHe, pacnan“ ChZ 126, taip pat destrukcija „(su)irimas — necrpykuusi ChZ 73, destrukcija, griovimas; irimas „pa3pymenne“ PolZ 346; ateniuatorius, slopintuvas ,,aTTeHioaTop — attenuator — Attenuator, Dimp- fer“ FTZ, I 31 bei slopintuvas ,,arrenioatop, ocaabuTe ab — attenuator — Ab- schwiicher, Attenuator FTZ, II 716, taip pat demferis, slopiklis Hiaemngep — damper — Dūampfer“ FTZ, I 92 ir ateniuatorius, slopintuvas „arremoarop“ PolZ 18, slopintuvas ,,nemndep “ PolZ 87, duslintuvas, slopintuvas ,,rayumrens (1.) “ PolZ 70, energijos slopintuvas ,,racurenn sueprun* PolZ 65 ir silpnalas ,,ocnaOHuTeJis“ PolZ 248; į ; mediumas, aplinka ,,cpefia — medium — Medium“ FTZ, II 440 bei mediumas — žr. terpė ChŽ 175 ir aplinka, terpė „cpemna“ PolŽ 400 (taip pat dispersijos terpė, mediumas PolŽ 400 bei terpė „mažų dalelių aplinka“ ChŽ 278), taip pat tarpas — žr. terpė ChZ 274, be to, substratas „maitinančioji terpė“ ChZ 26345, 45 Kartais sinonimų porose gerokai neatitinka kitų kalbų terminai. Pvz.: indeksas, žymė „atineko — index — Faktor, Zeichen“ FTŽ, 1233ir žymė ,Metka — tag — Zeichen, Merkzeichen, Kennzeichen“ FTŽ, II 962; be to, rūšiniai terminai skirtingi; koreliacija, sąryšis „Koppenauns — correlation — Korrelation“ FTZ, I 343 ir sąryšis „B3aHMOCBA3b, COOTHOMIeHHe — relation, interrelation, interrelationship, interdependence — Verhiltnis, Beziehung“ FTŽ, II 644; rūšiniai skirtingi; 8. Lietuvių terminologija 113 Vienais atvejais taip susieti terminai yra tapatūs, kitais skirtingi, bet abiem at- vejais yra blogai: vis tiek jie yra arba sinonimiški, arba daugiareikšmiai, vadinasi, netobuli. Vienais atvejais reiškiasi lietuviškųjų atitikmenų sinonimija /atitikmeny sinekvivalentiškumas, sinekvivalentiniai atitikmenys | ir polisemija (atitikmenų poliekvivalentiškumas, poliekvivalentiniai atitikmenys), kitais — tarptautinių ter- minų sinonimija ir polisemija. Abiem atvejais tą netobulumą nelengva pašalinti. Neretai šitokia situacija užkerta kelią lietuviškųjų sinonimų darybai, jų vartosenai. Pavyzdžiui, Kcoxmyp yra kontūras, apybrėža PolZ 155 (taip pat ouepmanue PolZ 260), todėl abrisq PolZ 9 irgi versti apybréZa darosi keblu. Arba kKopnyc yra 1. kūnas, korpusas, liemuo PolŽ 157, todėl fiuzeliažą PolZ 473 versti liemeniu ne visai patogu (nors jis ir labai tiktų greta sparnų ir uodegos). Dar sunkiau pašalinti tarptautinių terminų sinonimiją ir polisemiją, nes tai priklauso ne lituanistikai, o interlingvis- tikai. Taigi, nemaža dalis čia nurodytų prieštaravimų, nevienodumų ir nenuoseklumy yra ne terminografijos, o pačios terminologijos bėdos. NESUSIETI SINONIMAI Nemažas tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo trūkumas yra jų nesusiejimas. Pvz.: stabilus(is) FTZ, 87 ir pastovus FTZ, 67; reliatyvinis greitis FTŽ, 33 ir santykinis greitis FTZ, 33; alternacija FTZ, 1 9 ir kaita, kaitaliojimas(is) FTZy 1 289; diapozityvas FTZ, 1 105 ir skaidré FTZ, II 688; elektrodas FTZ, 1 142 ir išvadas FTZ, P 19; ruporas FTŽ, II 636 ir garsintuvas FTZ, 1 197; akvareliniai dažai ChZ 13 ir vandeniniai dažai ChZ 297; mentolis ChZ 176 ir méty aliejus ChZ 181; portatyvus PolZ 308 ir kilnojamasis PolZ 274; psichrometras PolZ 335 ir drégmématis PolZ 47; analizė FTŽ, 7 ir tyrimas PolZ 96; analizė FTZ, 1 13 (pvz., Rentgeno analizė FTZ, 114) ir tyrimas FTZ, II 882 (pvz., rentgenografinis tyrimas FTZ, 11 882); analizė PolZ 14 ir tyrimas PolZ 127. Dar daugiau yra tokių porų, kurios vienuose žodynuose yra susietos, kituose — nesusietos. Pvz.: magazinas, rinkinys ,,Mara3uu — box — Magazin“ FTŽ, II 418 ir rinkinys „ta60p, COBOKY I~ HOCTb — set, assembly — Gesamtheit, Menge, Satz“ FTZ, II 624; rūšiniai skirtingi; distorsija, išlinkimas „,jJmecTopcns, uckakenue — distorsion — Verzeichnung (= Verzer- rung? — J. K.), Distorsion“ FTŽ, I 118 ir išlinkimas — „w3ru6 — winding — Biegung, Kriim- mung“ FTŽ, I 253, o ,,uckaxenne — distorsion, contortion — Verzerrung“ — iškraipymas FTZ, I 250; našumas, efektyvumas „,BBIXOJ, otaaua, spdekrusHocts — efficiency, yield — Ausbeute® FTZ, II 484 ir efektyvumas ,,3bbexrnsocts — efficiency, effectiveness — Effektivitit, Wir- kungsgrad“ FTZ, I 135; rūšiniai skirtingi. Kai šitaip skiriasi kitų kalbų atitikmenys ir rūšiniai terminai, galima suabejoti ir lietuviškųjų giminių terminų tapatumu. Tuo atveju turėtume nepageidautiną lietuviškųjų arba tarptauti- nių terminų (paskutinėje poroje) dvireikšmiškumą, 114 efektas FTŽ, 20 ir reiškinys FTŽ, 76, bet efektas, reiškinys FTZ, I 127 ir reiš- kinys, efektas FTZ, II 611; determinizmas FTŽ, 16 ir priežastingumas FTŽ, 72, bet determinizmas, prie- žastingumas FTŽ, 1 102; intervalas FTŽ, 37 ir tarpas FTZ, 93, bet intervalas, tarpas FTŽ, I 240; detonatorius „jieronarop“ PolŽ 88 ir sprogdiklis „B3psiBareJis“ PolZ 44, bet detonatorius, sprogdiklis FTZ, 1 102 ir sprogdiklis FTZ, II 754; poligonas „monuron“ PolZ 302 ir daugiakampis „Muoroyrojbunk“ PolZ 199, bet poligonas, daugiakampis FTZ, 11 556 ir daugiakampis FTZ, I 81; muskovitas ,,MyckoBuT“ PolZ 206 ir žėrutis ,,cmona“ PolZ 387, bet muskovitas — žr. žėrutis ChŽ 188 ir žėrutis ChŽ 305; bronza ,,6ponsa“ PolZ 32 ir žalvaris ,,naryun“ PolZ 173, bet bronza ChŽ 53 ir žalvaris (=bronza) ChŽ 305; entalpija FTZ, 1 161 ir šilumingumas FTŽ, II 825, bet entalpija PolZ 515 ir ši- lumingumas, entalpija PelŽ 424; reakcija FTZ, 75 ir atoveikis FTŽ, 9, bet reakcija FTZ, II 600 ir atoveikis, reakcija FTZ, 1 34, taip pat reakcija, atoveikis (2.) PolZ 354 ir atoveikis, reakcija PolŽ 331; refrakcija ,„pedpakuna“ PolZ 362ir lūžimas ,,npenomienne PolZ 315, taip pat refrakcija FTŽ, 76 ir lūžimas FTZ, 56, bet refrakcija FTZ, II 607 ir lūžimas, lū- žis, refrakcija FTZ, I 418; dispersija FTZ, 18 ir išsisklaidymas FTZ, 38, išsklaidymas FTŽ, 38, taip pat dispersija „macnepena“ PolZ 91 ir išsklaidymas, sklaida „paccesmne“ PolZ 351, bet dispersija, sklaida FTZ, 1 117 ir sklaida FTZ, II 707; disociacija FTZ, 18 ir skilimas FTZ, 81, taip pat disociacija FTZ, I 116 ir ski- limas FTZ, II 703, bet disociacija, disocijavimas ChZ 80 ir skilimas (= disociacija) ChŽ 254; reostatas FTZ, II 615 ir varžynas FTZ, II 929, bet reostatas (=varžynas) FTŽ, 77 ir varžynas FTŽ, 100, taip pat reostatas, varžynas PolŽ 361; eksperimentas FTŽ, 21 ir bandymas FTŽ, 10, taip pat eksperimentas „>Kcne- pumeHT — experiment — Experiment“ FTZ, I 140 ir būndymas „OnbiT — experi- ment, experience — Versuch, Experiment“ FTŽ, I 44, bet eksperimentas (=bandy- mas) ChZ 85 ir bandymas (= eksperimentas) ChŽ 41, taip pat eksperimentas, bandy- mas ,,3KcrepuMent PolZ 509 ir bandymas (2.) „onsir“ PolZ 245; izoliatorius „n3onarop“ PolZ 122 ir nelaidininkas ,,nenpoBoauuk® PolZ 224, bet izoliatorius FTZ, 39 ir nelaidininkas (= izoliatorius) FTZ, 63, izoliatorius FTZ, I 263 ir nelaidininkas, izoliatorius FTZ, 11 486, nelaidininkas (= izoliatorius) ChZ 194%, LIETUVISKUJU ATITIKMENU PARINKIMAS Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams apskritai sudaryti mokamai, parinkti apgalvotai ir pateikiami gausiai. Vis dėlto pasitaiko, kad lietuviškųjų sino- nimų terminų Zodynuose ir nepateikiama, nors kalboje jie jau senokai vartojami. Pyz.: 46 Beje, dielektrikas PolZ 92, FTZ, 17, FTZ, I 109 nei su laidininku, nei su izoliatoriumi nėra susietas. 8* 115 absorbcija FTZ, 5, FTZ, I 1 (=ir sugėrimas), adsorbcija FTZ, I 4 (=ir pavirši- nis sugėrimas), achromatizmas FTZ, 5, FT Ža 4 (=ir bespalviskumas), aktyvavimas FTZ, 6 (=ir veiklinimas), binarés sistemos FTZ, 12 (= ir dvinarės sistemos), defektas FTZ, 188 (=ir yda, trūkumas), diafragma FT Z, 1103 (=ir pertvara, danga), distorsija FTZ, 18 (=ir iSkreivinimas, sukreivinimas), divergencija FTZ, 19 (=ir išsiskyrimas), dominuoti FT Ž, I 119 (=ir vyrauti, viešpatauti, viršauti), ekspozi- cija FTŽ, 21, FTZ, I 140 (=ir apšvietimas), harmoningas(is) FTŽ, 34 (=ir darnusis), indukcija FTŽ, 35 (=ir sužadinimas), kontūras FTŽ, I 337 (=ir apy- brėža), turbulentinis judėjimas FTZy 1 283 (=ir sūkurinis judėjimas), vibra- cija FTZ, II 942 (= ir virpėjimas), ventiliatorius FTZ, II 937 (= ir védintuvas), vizu- alinis FTŽ, 101 (=ir regimasis), ekvatorinis inercijos momentas FT ŽalL478(= ir . pusiaujinis inercijos momentas), ekvatoriné pusasé FTZ, II 585 (=ir pusiauji- nė pusašė); ekvivalentas PolZ 508 (=ir lygmuo“, arba tolygmuo), kaloriferis PolZ 130 (=ir kaitrolaidis), pliažas (geol.) PolZ 290 [=ir paplūdimys, plg. paplūdimys, pliažas (V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956, p. 106)], remontas PolŽ 361 (=ir taisymas), stelažas PolZ 407 (=ir lentyna), šarnyras PolZ 492 (=ir lankstas); sekrecija ChZ 245 (=ir išskyros), precizinés svarstyklės ChZ 228 (=ir tiks- liosios svarstyklés), preciziniai svareliai ChZ 228 (=ir tikslieji svareliai). Sie atitikmenys taip pat turėtų būti vartojami. DaZnu atveju ir kitos kalbos (rusų, vokiečių) šiems tarptautiniams žodžiams turi ir savų sinonimų*?. Yra net tokių atvejų, kad esamas lietuviškasis atitikmuo vartojamas kaip reikš- més aiškinimas (arba jo dalis), o kaip sinonimas neiškeliamas, pvz.: tekstūra „,su- sisluoksniavimas — Tekcrypa“ ChŽ 275, terikonas ,bergido sąvartynas“ — TeppukoK“ ChZ 277, humusas „puvenos — ryMyc“ ChŽ 122, kompostas „pūdi- nys, trąša iš įvairių trąšų mišinio su durpėmis“ ChŽ 154. Kitais atvejais jau turimų lietuviškųjų sinonimų nepateikimas, matyt, tėra kruopštumo stoka, nes kituose terminų žodynuose jie pateikiami. Pvz.: ozokeritas PolZ 240, bet kalnų vaškas — žr. ozokeritas ChZ 142 ir ozokeritas ChŽ 209; relaksacija FTZ, 76, FTZ, 11 612, bet relaksacija (=susilpnėjimas) ChZ 237; metodas FTZ, 59, FTZ, II 447, bet metodas, būdas PolZ 193 ir būdas, metodas PolZ 398; impulsas FTZ, 35, FTZ, I 229, bet impulsas, akstinas PolZ 123; difrakcija FTZ, 17, PolZ 91, bet difrakcija, uZlinkimas FT Z, 1110; 47 Šio žodžio (minėta reikšme) autorius, matyt, yra K. Būga: savo ,,Lietuviy kalbos žodyno“ įvade jis rašo: lygmuo (Aeguivalent) (žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, t. III, Vilnius, 1961, p. 41). Pig. taip pat: „Žemaičių vdkytis turi sau lygmenį ir latvių kalboje“ (ten pat, t. II, 1959, p. 227). 48 Nuoseklus gretinimas nemažai galėtų pasakyti apie tarptautinių ir savų žodžių santykio specifiką skirtingose kalbose. Bet tai yra atskiras klausimas. Čia tik pažymėsime, kad grupė tarptau- tinių terminų, turinčių lietuviškus atitikmenis, atitinkamų rusiškų adekvatų neturi. Pvz.: adaptacija (=prisitaikymas) „ananrauna“ FTŽ, 5 ir prisitaikymas (=adaptacija) „ananrauna“ FTŽ, 72 Lietuvių kalboje yra aparatas ir prietaisas FTZ, 7 it 72, rusy — tik annapam FTZ, 7ir 72; lietuvių" sensibilizacija ir jautrinimas FTZ, 79 ir 39, rusų — tik cencubuausayus FTZ, 79 ir 39; lietuvių presas ir slėgtuvas FTŽ, 72 ir 82, rusų — tik npecc FTŽ, 72 ir pan. © Galėtų būti ir vienas žodis — bergždynas (plg. šiukšlynas, sąšlavynas; rūdynas, uolynas, akmenynas, smėlynas, žvyrynas). 116 reverberacija FTZ, 77, PolZ 354, bet reverberacija, aidėjimas FTZ, 11 615; akumuliacija FTZ, I 8, bet akumuliacija, akumuliavimas (is) [ = kaupimas(is)} ChZ 13 bei kaupimas (=akumuliacija) ChZ 147 ir akumuliacija, kaupimas(is) PolZ 12; konstanta FTZ, 48, bet konstanta, pastovioji FTZ, 1329, konstanta (= pastovus dydis) ChZ 156, konstanta, pastovus dydis PolZ 153 bei konstanta PolZ 310. Žinoma, gatavų lietuviškųjų sinonimų ne visada yra. Kartais jų kūryba didesnių semantiniy ir darybinių problemų nesudaro, pvz.: kriologija „mokslas apie ledą“ ChŽ 158 (=ir ledotyra), liofilinis koloidas ,brinksta skystyje“ ChZ 169 (=ir brinkusis koloidas), liofobinis koloidas ,,nebrinksta skystyje“ ChZ 169 (= ne- brinkusis koloidas), matinimas ,,blizgesio panaikinimas“ ChZ 175 [=blaiisinimas, plg. matinės anglys (= blausiosios anglys) ChZ 175]. Tačiau lietuviškųjų sinonimų reikėtų dar daugiau. Ypač jie svarbūs pedagogikos ir populiarizacijos požiūriu. Tiesa, jų parinkimas ir prigydymas ne visada lengvas ir paprastas. Bet svarstymui dar būtų galima pasiūlyti ir daugiau, pvz., aretiras FT Žai 25 (=ir stabdiklis?), difuzija FTZ, I 111 (=ir išsklaida| išsklida?, plg. išsklaidy- tas, difuzinis apšvietimas FTZ, I 24), ekstinkcija F TŽ, I 140 (=ir silpnėjimas | gesimas?), geteris FTZ, 1 203 (=ir dujų sugėriklis?), imersija FTZ, I 229 (=ir įla- šinimas?), interferencija FTZ, 36 (=ir pernesimas? | perkėlimas?), inversija FTŽ, 37 (=ir pasikeitimas | perkaita?), konversija FTŽ, 48 (=ir pakaita?), kalorikas FTŽ2 I 290 (=ir šildalas | Siltalas ?), konvekcija FT Ž, 48 (=ir apykaita?), krioforas FTZ, 1 352 (=ir šaldalas?), liuminoforas FTZy 1 417 (=ir švytalas?), liuminescencija FTZ, I 416 (=ir švytėjimas?), rezonansas FTŽ, 71 (=ir atgarsis?), šleifas FTZ, 91 (=ir valké | velké?). Tai ypač aktualu fizikos terminijai, nes iš naujojo „Fizikos terminų žodyno“ leidimo projekto susidaro įspūdis, kad rusiškoji ir vokiškoji fizikos termi- nija turi gerokai daugiau nacionalinių terminų negu lietuviškoji. SINONIMŲ DIFERENCIACIJOS ATVEJAI Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pašalinimas poros narių se- mantine diferenciacija pasitaiko, nors gana retai. Pvz.: fibrą literatūrinėje kalboje ir terminijoje jau beveik visiškai išstūmė skaidula (nuoseklumas reikalautų ir fibrile ChZ 95 pakeisti skaiduléle), bet fibra „cinko chlo- ridu sukietintas skudurų popierius“ ChŽ 95 skaidula nepakeičiamas; košimas negali išstumti filtravimo, nes jis tėra „suprastintas filtravimas“ (žr, ChZ 157); korozija ir radijimas chemijos terminijoje nėra visiškai tas pat: korozija yra „medžiagos irimas“ ChZ 157, o rūdijimas tik ,,metaly reakcija su atmosferos dujo- mis“ ChŽ 241, todėl gali būtiir tarpkristalinė korozija — „nerūdijančiame pliene“ ChŽ 274; chemijos terminijoje yra palydovas „minerale esančios kitų mineralų priemaišos“ ChŽ 211, o technikoje — satelitas PolŽ 369 „planetinių mechanizmų krumplia- ratis, slenkantis kartu su ašimi aplink centrinį ratą“*; 50 Palydovas yra ir astronomijos bei kosmonautikos terminas. Tiesa, amerikiečių dirbtiniai palydovai kartais vadinami ir satelitais, nes patys amerikiečiai juos taip vadina (angl. satellite). 117 ląstelė lietuvių terminijoje jau negrįžtamai pakeitė celę (nors vienas kitas žody- nas dar pateikia juos abu pvz.: ląstelė, celė PolŽ 144), nors, nepaisant mikrosistemos heterogenijos, pirmenybė teikiama celiuliozei: ląsteliena — žr. celiuliozė ChZ 164 (tik celiuliozė „Kneruarka“ PolZ 144); tačiau celė ,uenna* PolZ 478 architektū- roje (nors ir turi lietuviškąjį sinonimą: celė, vienuté „KeJIba“ PolZ 137) ir celė „at- skiras reakcijos indelis“ ChŽ 54 chemijoje (nors kartais ir jis vadinamas ir ląstele: avetika — 1. ląstelė, celė PolZ 517) išliko. Kartais tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų diferenciacija literatūrinėje kal- boje jau egzistuoja, bet terminijoje į ją dar neatsižvelgiama. Pavyzdžiui, charakterį linkstama pripažinti tik žmogui. Todėl fizinių reiškinių charakterį FTZ, I 67 reikė- tų vadinti pobūdžiu. Charakteringasis greitis FTŽ4 I 211, charakteringa(oji) matrica FTZ, II 435, charakteringas(is) parametras FTZy 11 522, charak- teringas(is) paviršius FTZ, 11 530, charakteringas(is) spektras FTZ, II 725, charakteringi(eji) spinduliai FTZ, II 741, charakteringas(is) spinduliavimas FTŽ, II 745 turėtų būti keičiami biidingasis, -oji, -ieji, o iš porų charakterin- gas(is) matmuo, būdingas(is) matmuo FTZ, II 434, charakteringas(is) Rentgeno spinduliavimas, būdingas(is) Rentgeno spinduliavimas FTŽ, II 749, cha- rakteringa(oji) vertė, būdinga(oji) vertė FTZ, II 938 paliktini tik antrieji jų nariai. Ir charakteristiką FTZ,1 68 gal atstotų pobūdis, apibūdinimas, duomenys, bruo- žai, ypatybės. Reikėtų skirti akustinį ir garsinį, garso: banga FTZ, I 45, 46, energija FTZ, I 156, filtras FTZ, I 169 turėtų būti tik garso; o akustinis yra susijęs su akus- tika, tai yra garso mokslu (garsotyra) arba garso sklidimu ir sugėrimu patalpoje. SKOLINIŲ ATSISAKYMAS Daug dažnesnis yra tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pašali- nimas atsisakant skolinioc. Mūsų tema nereikalauja kalbėti apie tuos skolinius, kurių terminų žodynuose jau nėra. Tačiau lietuvių terminografijoje dar nemažai yra ir visiškai nereikalingų arba nebūtinų tarptautinių žodžių ar šiaip svetimybių, leng- vai pakeičiamų (o literatūrinėje kalboje ne vienu atveju jau senokai išgyvendintų) lietuviškais žodžiais. Terminų žodynuose jų arba nereikia iš viso pateikti, arba duo- dant pridėti pažymą ntk. Tačiau net ir prie aiškių svetimybių tokios pažymos nėra, tik nuoroda žr. jie nukreipiami į lietuviškus terminus. Pvz.: broga — žr. žlaugtai ChŽ 51 ir žlaugtai ChŽ 306. Bet lygiai ta pačia nuoroda ir šiaipjau vartotini, lietuviški žodžiai nukreipiami į teiktinesnius: tirščiai — žr. žlaugtai ChŽ 283. Panašių pa- vyzdžių yra nemažai: gazogeneratorius — žr. dujų generatorius ChŽ 105; gerbavi- mas — žr. rauginimas ChŽ 107; konusinė kolba ChŽ 156 — žr. kūginė kolba ChŽ 156; liakas — žr. smalka ChŽ 166; misingis — žr. skaistvaris ChŽ 183; neu- zilberis — žr. naujasidabris ChZ 198; slancai — žr. skalūnai ChZ 255; Spatelis — zr. mentelė ChZ 269; vitriolis — žr. sieros rūgštis ChŽ 302; ekspliozija — žr. spro- gimas ChZ 85; permeabiliskumas — žr. pralaidumas“! ChZ 216; semipermeabi- liné membrana — žr. puslaidé membrana ChZ 247; semikoloidai — žr. pus ko- loid#iai ChZ 247%. Panašiai ir nereikalingos svetimybės nukreipiamos į tarptauti- #1 Pakakty prieSdélinés formos — laidumas, plg. toliau — puslaidis, -é. 52 Ir semikarbazidas ChZ 247 turėtų būti pus karbazidis, o semi karbazonas ChZ 247 — pus karbazonis, taip pat semipolinis ryšys ChZ 247 — puspolis ryšys. 118 nius žodžius arba šiaip priimtinus skolinius, pvz.: izumrudas — Zr. smaragdas ChŽ 131, develdrekis — žr. asafetidé ChŽ 73, cinas — žr. alavas ChŽ 65 ir pan. Šitokia pateikimo technika yra nepakankama, neaiški, klaidinanti. Tarptautiniai žodžiai yra visiškai nereikalingi šiose porose: garintuvas (=evaporatorius) ChZ 104; saturacija (=prisotinimas) ChZ 2455; židinys, fokusas ,,poxyc* PolZ 467; kertuoklis, ekeris ,,axxep“ PolZ 508; oro šildytuvas, kauperis ,,kaynep* PolZ 136; maišytuvas, mikseris ,,muxcep* PolZ 198; antlangis, sandrikas „,cannpuk“ PolZ 369; jsprida, filingas ,punénka* PolZ 465; lizdas, rozetė ,,poserka“ PolZ 364; santvara, ferma „depma“ PolZ 464; pliduras, buja „Gyū“ PolZ 33; griebtuvas, greiferis ,,rpeiipep* PolZ 76; gesintuvas, disolve- ris „MecoJibBep“ PolZ 91; zirzeklis®t, zumeris ,,3ymmvep“ PolZ 118; įspaudiklis, in- dentorius ,unnentop* PolZ 123; miltų klijai®®, kleisteris ,,kneiictep” PolZ 144; plokštelė, lamelé „amen“ PolZ 172; skersmuo, diametras ,,quamerp* PolZ 89; dujomatis, gazometras „ra3oMep“ PolZ 63%; angliavandenis, karbohidratas „yrneBojn“ PolZ 447; ketursienis, tetraedras „UeTbIpėxrpaHHHK“ PolZ 488; halfvindas, šoninis vėjas ,,;ranedsunn® PolZ 65; rulonas, ritinys „pyJion“ PolZ 366; oktaedras, aStuonsienis „oKTaanp“ PolZ 242; fasina, Zabinis „danna“ PolZ 464; dujų rezervuaras, gazholderis ,rasoxpanuanme® PolZ 64 ir ,rasrosbaep PolZ 63; lęšis, linzé ,,ueueBnna® PolZ 488 ir lęšis „musa“ PolZ 176; ilgiklis, alon- žas ,,annonk* PolZ 12 ir ilgiklis ,,ynmunutens* PolZ 451; stačiakampis, ortogona- linis „oproroHaJ/ibHubiū“ PolZ 247 ir stačiakampis „MpsMoyroJibHbiū“ PolZ 335; diagonalé, įstrižainė FTZ, I 103 ir įstrižainė, diagonalé FTZ, I 24357; planeris, sklandytuvas FTZ, 11 541; poligonas, daugiakampis FTZ, 11 556 ir daugiakampis FTZ,181; trekas FTZ, 11 891, pėdsakas, trekas FTZ, 11 532 ir takas, trekas FTZ, II 833; rotacija, sukimasis FTZ, 11 635 ir sukimasis FTZ,11 798, taip pat sukimosi ašis, rotacijos ašis FTZ, I 30, sukimosi greitis, rotacijos greitis FTZ, 1 216%; energijos vienodo pasiskirstymo (ekvipartiacijos) dėsnis FTŽ4 I 98; valdymo skydas, valdymo panelis FTZ, 11 702; kūginis (koninis) lūžimas FTZ, I 419; konfokalinis, bendro židinio FTŽ, I 328; laminarinis, sluoksninis judėjimas FTZ,1279; amžinis(sekuliarinis) kitimas FTZ,1308; skersinis greitis, trans- versinis greitis FTZ, I 215; vienlypis, singuletinis būvis FTZ,164; trilypis, tripletinis būvis FTZ, 1 64; binokulinis regėjimas, dviakis regėjimas FTZ, II 608; monokulinis regėjimas, vienakis regėjimas FTZ, II 609; nebuliarinis spektras, ūko spektras FTZ, II 730%; singuliariné matrica, ypatingoji matrica FTZ, II 436; ašinis laukas, aksialinis laukas FTŽ, 1378, ašinė (aksialinė) 53 O saturatorius ChŽ 245 turėtų būti sotintuvas. 54 Geriau būtų zirzulas (žr. K. Gaivenis, Terminijos ugdymo vingiai, — ,,Kalbos kultū- ra“, 25, Vilnius, 1973, p. 25). 55 Galėtų būti dūrinys miltklijai (plg. miltligė ir pan.). 56 O FTZ, I 198 tik gazometras... 57 Diagonalinis elementas FTZy I 150 =įstrižaininis elementas. 58 Taip pat rotaciné dispersija FTZ, I 118= sukimosi |sukamoji dispersija| sklaida. 59 Nebuliarinis spektrografas FTŽ, II 733 = ūko spektrografas. 119 aberacija FTZ, I 1, ašinė molekulė, aksialinė molekulė FTZ, II 474%; satelito orbita, palydovo orbita FTZ, 11 507; štatyvas, stovas FTZ, 11 826 ir štatyvas ChZ 269 (taip pat laboratorinis štaty- vas ChŽ 162) bei stovas ChŽ 261; dalinis plotas, parcialinis plotas FTZ, 11 550, dalinis tūris, parcialinis tūris FTZ, II 903, dalinis vakuumas, parcialinis vakuumas FTZ, II 915, dalinis valentingumas, par cialinis valentingumas FTZ, II 915 ir parcialinis slégimas ChZ 212, parcialinis valentingumas ChZ 212; penetracija (= prasiskverbimas) ChZ 213 ir prasiskverbimas FTZ, II 565; Strichas, brūkšnys FTZ, 11826 ir Strichas, brūkšnys PolZ 505; sedimentacija ( =nusédimas) ChZ 245 ir sedimentacija, nusėdimas PolZ 375; skruberis (=plau- tuvas) ChZ 254, plautuvas (=skruberis) ChZ 222 ir skruberis PolZ 385; Sichta — žr. jkrova ChZ 269, jkrova (=Sichta) ChZ 123 ir jkrova PolZ 497; sudujinimas, gazifikavimas, gazifikacija ,,rasuduKanms“ PolZ 63 ir dujinimas ,.gazifikacija, kieto kuro pavertimas dujiniu; rasudukanus ChZ 82 bei gazifika- cija, gazifikavimas ,,dujinimas, kieto kuro pavertimas degiomis dujomis; rasuu- nupoBaKme“ ChŽ 105; boileris, virintuvas „Goinep“ PolŽ 29 ir virintuvas ,,KAns- THJ/IbHHK, Goitep® ChŽ 301; blykstelėjimas (=scintiliacija) FT Z, 12 bei scintiliacija (= blykstelėjimas) FTZ, 79, blyksteléjimas, scintiliacija FTZy 1 56 bei scintiliacija, blyksteléjimas FTZ, 11 652 ir scintiliacija, blyksteléjimas ,,cumntansumsa“ PolZ 417 bei tvyksteléjimas, blyksteléjimas „,Bcnsmuxa“ PolZ 56; sukinys, spinas FTZ, 39, FTZ, 11799, spinas — žr. sukinys ChZ 257 bei sukinys ChZ 264 ir spinas, sukinys PolZ 397°. Būdinga, kad šiais atvejais ir rusų kalboje dažniausiai verčiamasi tik savais Zo- džiais. Tačiau yra nemažai pavyzdžių, kai rusų kalboje vartojami tarptautiniai Zo- džiai arba tiesioginiai skoliniai, o lietuvių terminijoje turimi lietuviški atitikmenys ir tenkinamasi tik jais, pvz.: aidas „axo“ PolZ 517, atvamzdis „mrynep“ PolŽ 505, aukštakrosnė „pnoMua“ PolŽ 94, bauda, pabauda „mrpadė“ PolŽ 504, gaisrasienė „Gpannwayvep“ PolZ 31, grindjuostė „nnunTyc“ PolŽ 285, gulstainis ,,satepac* PolZ 39, išdroža „mmninu“ PolZ 499, įžambinė ,,runorenysa® PolZ 68, kampainis ,.BuH- KemJb“ PolŽ 45, kištukas „mrencens“ PolZ 504, kotas „mTor“ PolZ 504, lygiagre- tainis ,,napannenorpamm® PolZ 263, lygiagretė ,,napanienn” PolZ 263, makštis, dėklas ,pyTasp“ PolZ 473, mova (1.) sankaba (2.) „Mydra“ PolZ 206, mirkaltis „MInsiMGyp“ PolZ 499, nulinis skriestuvas ,,KpoHIHPKY 1b“ PolZ 168, pabégis ,,mma- na“ PolZ 501, pusiaukampiné ,,6uccekTpuca‘ PolZ 27, pusiaukrastiné „Mennana“ PolZ 191, rietuvė (2.) ,,urtabenn* PolZ 503, skaitmuo ,,uucpa* PolZ 484, sklandy- tuvas ,,nianep “ PolZ 283, skriestuvas „K pKYJIb“ PolZ 483, skrysčiai ,,nonucnact* PolZ 303, slankmatis „mranrennnpkyJib“ PolZ 504, spaustuvė ,,runor pads“ PolZ 427, spraudis, jlaidas „mnynr“ PolZ 503, statinis ,,kater* PolZ 136, svaras „dynT“ PolZ 473, šakutė ,utexkep* PolZ 504, šaligatvis ,,rporyap“ PolZ 441, švirkštas (1.) kimštuvas (2.) „mnpun“ PolZ 503, tinkas, tinkavimas ,,urykarypka*“ PolZ 505, uostas ,,nopt* PolZ 308, uzdangalas ,,mupma* PolZ 497, uzlankas (1.), uZkaitas 2.) ,, bambi“ PolZ 463, užuolaida „mropa“ PolZ 504, véjarodis „Omnorep“ PolZ 60 Koaksialinis rezonatorius FTZ, II 618 = bendraašis rezonatorius, koaksialinis slopintuvas FTZ, II 716 = bendraašis slopintuvas. $1 Dėl spino neteiktinumo dar žr. A. Jucys, Būsena, kvantmechaninis ir dar pora fizikos ter- minų, — „Kalbos kultūra“, 22, 1972, p, 26. 120 46792, vielokaištis „ummnanuT“ PolZ 502, vietaženklis „nnankapr“ PolZ 284, žibintas „dapa“ PolZ 463. Arba rusų kalboje yra tarptautinis terminas (arba skolinys) ir savas atitikmuo, o lietuvių kalba turi tik lietuvišką, pvz.: nedomemp — žingsniamatis PolZ 266 ir wazomep — žingsniamatis PolZ 491; nawsuoepap — lietmatis PolZ 289 ir doocdemep — lietmatis PolZ 93; wmuxmac — vidmatis PolZ 504 ir nympomep — vidmatis PolZ 229. Kalbédami apie nereikalingus tarptautinius Žodžius ir skolinius (ir kartu siū- lydami pakeisti jų pateikimo tvarką, padaryti ją aiškesnę ir griežtesnę), čia lietėme tik aiškesnius, nediskusinius pavyzdžius. Tur būt, būtų galima svarstyti, ar nereikėtų tarptautinių žodžių atsisakyti dar daugelyje porų, pvz.: ateniuacija, slopinimas FTZ, I 31 (taip pat slopinimo, ateniuacijos charakteristika FTZ, I 70), ateniuatorius, slopintuvas FTZ, 1 70; aproksimacija, artéjimas®® FT Z, I 23, artėjimas, aproksima- cija FTZ, I 26 ir priartéjimas, artéjimas FT Z, II 566; koincidencija (= sutapimas®) FTZ, 47, koincidencija, sutapimas FTZ, P 24 ir sutapimas FTZ, II 807, taip pat su- tapimy, koincidencijy analizatorius FTZ, I 12 ir antisutapimas, antikoinciden- cija FTZ, 1 18; sutrikdytas(is), perturbuotas(is) būvis FTZy 1 63, trikdymo, perturbacijos centras FTZ, I 67 ir kt. Tikrai be reikalo panašių tariamųjų tarptautinių žodžių naujojo „Fizikos ter- minų žodyno“ leidimo projekte padauginta, pvz.: dvilinka, bifiliari apvija FTZ, I 25: kompresija, suspaudimas FTZ, I 324; daugialypis, multipletus FTZ, I 81; daugialypumas, multipletumas FTZ, 1 81 (taip pat multipletumo kaitaliojimosi dėsnis FTZ, I 97). Kartais tarptautinis žodis, Siaipjau lietuvių kalboje vartojamas ir vartotinas, nelabai tinka lietuviškam į porą dėl prasmės, pvz.: frontinė banga, priešakinė banga FTZ,146; reguliarus(is), taisyklingas(is) dubletas FTZ,1123;slenka- masis judėjimas, transliacinis judėjimas, slinkimas FTZ, I 281, slinkimo grei- « tis, transliacijos greitis FTŽ, I 215, poslinkio, transliacijos ašis FTZ, 1 30. Mat, frontinis asocijuojasi su karyba, reguliarusis įprastesnis kalbant apie laiką, o transliacinis — apie radiją ir televiziją. | Vienas kitas vadinamasis tarptautinis žodis netinka dėl lietuvių kalbai neįpras- tos, svetimos formos. Pavyzdžiui, iš porų — glaudos efektas, pinčefektas FT Ža 132, paviršinis efektas, skinefektas FTZ, I 132 (ir paviršiaus efektas, skinefektas PolZ 383) — paliktini tik lietuviškieji ju nariai. Baigiant reikia pažymėti, kad nereikalingų ar nebitiny tarptautinių žodžių (ar skolinių) atsisakymas dažniausiai nesudaro didelių sunkumų, nes, kaip matyti iš duotų pavyzdžių, dauguma jų jau turi lietuviškus atitikmenis. Tokie, kurie pateik- ti be jų (nors šiaip juos kalboje turi), pvz.: abažūras PolŽ 9 (=gaubtas), gabaritas PolŽ 62 (=matmuo), arba jų neturi, pvz.: duktilometras PolŽ 98 (=tąsmatis, plg. Ddykmunbnocmo — tąsumas, duktilumas), evaporometras PolŽ 507 (=gar(o)matis, plg. garumas „evaporingumas“, garintuvas „evaporatorius“), forvakumas FTŽ, I 62 Bet FTŽ, I 173 tik fliugeris. 63 Tiksliau būtų artutinumas (žr. A. Jucys, P. Kniūkšta, Ariéjimas ir artutinumas, — ,,Kal- bos kultūra“, 25, p. 73—75). “4 Geriau būtų sutaptis. 121 179 (=priešvakuumis || pirminis | pradinis vakuumas), gliancgoldas ChŽ 109 (=skys. tasis auksas), glanczilberis ChZ 109 (= skystasis sidabras) kalandras PolZ 129 (=glot- nintuvas, plg. kaiandpupoeanue — glotninimas, kalandravimas), zilbergletas ChZ 304 (= 9), zilcas PolZ 115 (=mésos sūris, slégtainis), yra labai negausūs. ISVADOS 1. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija yra gausi ir įvairi, 2. Terminografijoje ji pateikiama diferencijuotai pagal sinonimiškumo laipsnį. 3. Sinonimų pateikimo diferenciacija ne visiškai atitinka realią sinonimijos tipologiją. 4. Rūšinių determinantų sinonimijos pateikimo būdas ir sinonimiškumo laipsnis kartais prieštarauja gimininių terminų sinonimijos pateikimui, jų tapatumo grada- cijai. 5. Sinonimijos diferencijuoto pateikimo principai terminų Žodynuose nėra iš- dėstyti, ir skaitytojas turi pats juos perprasti. 6. Sinonimijos pateikimo principai praktiškai įgyvendinami pakenčiamai, tik pasikartojančių sinonimų poros tame pačiame žodyne arba skirtinguose žodynuose kartais pateikiamos nevienodai. 7. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijoje nemažu mastu reiškiasi atskirų sinonimų poros narių separatinė sinonimija ir neekvivalentinė polisemija. Tai daugiausia priklauso ne nuo pateikimo ar jo principų, 0 nuo pačios terminijos netobulumo. 8. Tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų nesusiejimo atvejų pasitaiko, bet jie palyginti negausūs. 9. Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams panaudojami ne visai pakankami, o jų kūrimo potencijos toli gražu nėra išsemtos. 10. Semantinė tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų diferenciacija nėra dažna. 11. Lietuvių terminografijoje galima konstatuoti per gausų literatūrinėje kal- boje nevartojamų arba nevartotinų tarptautinių Žodžių ar šiaip skolinių pateikimą (dažniausiai net be norminamųjų pažymų). 12. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ugdymas ir norminimas ly- giai tiek pat būtinas, kaip ir jos pateikimo principų bei praktinio jų įgyvendinimo to- bulinimas. Tai yra bendras specialistų ir kalbininkų reikalas. U KJIUMABHUIOC CHHOHUMHSA UHTEPHALMOHAJIBHBIX H JIMTOBCKHX TEPMHHOB B TEPMUHOIPA®UH Pesome Ilpo6jieMa OTHONIEHHA HHTEpHALUHOHAJIbHbIX H JIMTOBCKHX CJIOB SIBJISETCA CJIOXKHON H MHO- rorpaHHOH. 3/1ech HCCIENyeTCs TOJILKO UaCTHbLIKH BOMPOC ITOH mpoGJjieMbl — CHHOHHMHS HHTEp- HAIHOHAJIbHbIX H JIATOBCKHX CJIOB B TepmuHorpaduu. Mcenesopanne Matepuana TIO3BOJISIeT cje- JIATb CJIEJYIOIMIKHE BbIBOJIbI: ]. CHHoHHMHS, HHTEpHAIHOHAJIbHbIX H JIHTOBCKHX TEPMHHOB sIBJsieTCS OČHJIbHOH H pa3HO- o6pasHoii. 122 2. B repmuHorpadun ona nopaercs auddepeHunpoBaHHo. 3. Ouddepennuanus nojayn CHHOHHMOB HE MOJIHOCTHIO COOTBETCTBYET peaJsibHOH THTOJIO- [HH CHHOHHMHH. 4. Cnoco6 riojgaunk CHHOHHMHHM BHJIOBBIX ĮĮeTepMHHAHTOB HHOrJa NPOTHBOPEYHT IIOjjaue CHHOHHMHH POJIOBBIX TEPMHHOB. 5. INpusumnsl auOdepekuxpoBanHoH riojauk CHHOHHMHH B TEPMHHOC/OBAapfX HE H3Jjara- IOTCS, H UKHTATEJIb JO/UKEH CAM HX paciin(poBLIBATS. 6. IlpHHnHribi: rnojtauk CHHOHHMHH TPAKTHYECKH OCYIIECTBJSAIOTCA YJIOBJIETBODpHTEJIbHO, TOJIbKO Taphl MOBTOPSIIOUHXCS CHHOHHMOB B OJIHOM H TOM JK€ CJIOBape HJIH B pa3HbIX CJOBapix HHOTJIa TOAAIOTCA HEOJHHAKOBO. 7. B CHHOHHMHH HHTEpHAIIKOHAJILHbIX H JHTOBCKHX TEDMHHOB B 3HAUHTEJIbHOM pa3Mepe NpOSIBJISIETCS CenapaTHasi CHHOHHMHS H HESKBHBAJIHTHAS NOJIHCEMHA OT/AEJbHBIX UJIEHOB CHHO- HUMHYECKHX map. 8. HmMetoTesA cilyuan HeCBSI3bIBAHUSA HHTEPHAIHOHAJbHBIX H JIHTOBCKHX CHHOHHMOB, HO OHH CPaBHHTEJBHO HEMHOTOYHCJ/IEHHHI. 9. JIuTOBCKHE SKBHBAJIEHTH HHTEpHAIIHOHAJIbHbIX TEPMHHOB HCIOJIB3YIOTCS HE COBCEM J0- CTaTOYHO, a MOTEHIHH HX OOpa30BAHHSA OTHIO/b HeHCUeprIaHHLI, 10. CemanTuueckas nudpepeHnHAlHs HHTEPHAIHOHAIbHBIX H JHTOBCKHX CHHOHHMOB HE ABJSETCH 4acToi. 11. B smToBcKoii TepMuHOrpadHH MOMKHO KOHCTATHPOBATH CJHIIKOM OGHJIbHOE HCITOJIb30- BaHHe B JIHTEPATYPHOM SI3bIKE YyiKe HEeYyTNOTpeOJIAIONIKXCHA HH HepeKOMeH yeMbiX HHTEepHallHO- HAJIbHbIX CJIOB HJIH TPOCTO 3aHMCTBOBAHHH (uae Bcero axe Ges HOpMATHBHEIX TIOMET). 12. HccnenoBanne CHHOHHMHH HHTEPHALHOHAJIBHBIX H JHTOBCKHX TEPMHHOB, 3a60Ta O Heil H €€ HOpMHPOBaHHE CTOJIb Ke HEeOOXOJIHMEbI, KaK H COBEPLICHCTBOBAHHE IIpHHINHITOB NMOJAYH H NpakK- THYECKOTO OCYIeCTBJIEHHA HX. DTO OČInNEEC Jeo CNenHAJIHCTOB H 5135IKOBEJIOB.