Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje

LastshĖ2 Till bv nl ly T Eu Rei M IIA NT OL LAZO AG ISA: LGTrAE- TU -V540) S T'S-R MO KES" 1] AKADEMIIJA K. GAIVENIS DVIZODZIAI SUDETINIAI TERMINAI DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE IVADINES PASTABOS § 1. Pastarajame dešimtmetyje termino sąvoka truputį pagiléjo. Apibūdin- dami jos definiciją, daugelis leksikologų dabar pažymi, kad terminais reikia laikyti ne tik atskirus žodžius, betir jų junginius. Dažnai dar patikslinama: ,,leksikalizuotus žodžių junginius“, „substantyvinius leksikalizuotus žodžių junginius“ ir t. t. Pasiro- dė keletas reikšmingų straipsnių ir jų rinkinių, kuriuose truputį naujaip apibūdinami terminai ir apžvelgiama jų vieta kalbos leksikos sistemoje!. Plečiantis ir giléjant ter- mino sąvokos turiniui, taip pat pradėta intensyviau ir detaliau tyrinėti terminijos santykiai su frazeologija ir buitine leksika. Susidomėta taip pat terminų pateikimu bendruose bei specialiuose žodynuose. Taigi atskirų mokslo sričių terminija tampa vis gausesnių tyrinėjimų objektu, Sudėtiniams terminams specialiai nagrinėti tėra skirtas tik vienas kitas straipsnis?, Rusų kalbos sudėtiniais terminais daugiausia do- mėjosi velionis D. Lotė, po kurio mirties šia tema buvo išleistos bent trys knygos?. Mūsų kalbos sudėtiniais terminais iki šiol mažai kas domėjosi, nors įvairių mokslo sričių terminų žodynuose jie sudaro didesniąją visų terminų dalį. Šio straipsnio tikslas — panagrinėti dvižodžių sudėtinių terminų tipus (gramatines konfigūraci- jas) ir jų vartoseną dabartinėje lietuvių kalboje, atsižvelgiant į įvairių sričių terminų norminimo praktiką. Pavyzdžiai šiam straipsniui rinkti iš pokario metais mūsų res- publikoje išleistų terminų žodynų, biuletenių ir įvairių sričių originalių mokslo vei- 1 Žr. JI. A. Kananajse, O nousiTusix mepmur u mepmurorozus, — Pa3BuTue JEKCHKH coBpeMeHHOTro pycckoro ssbika, M., 1965; A. A. Pepopmatckuii, TepMuH Kak ujieH JeKCH- 4eCKOil cHCTeMBl s3biKa,— IlpoGjeMbi cTpyKTypHOH JiaHTBHeCTHKH 1967, M., 1968; B. H. To- noBHH, O HEKOTOpHIX IIpoOj1eMaX H3yueHHs TepMHHOB, — ,BecTHuK MOCKOBCKOro yHHBEpCH- Tera“, ®uaoaorus, Ne 5, M., 1972; G. Akhmanova ir kt., Terminology: theory and method, M., 1974; straipsnių rinkiniai: JIuHrBuCTHUECKHE TPOGJEMbl HayUYHO-TEXHHYECKOH TEPMHHOIO- run, M., 1970; Bonpocsi pycckoii Tepsunojioraa, M., 1971; Tepmutnoaorus u sopma, M., 1972 ir kt. 2 Žr. B. M. Ouapenko, TepMHHOJOTHYECKAs 1€/IBHOCTb MHOTOKOMMOHEH THBIX TEDMH - HOJIOTHUECKHX COueTaHHI B COBPEMEHHOM AHTJIHKHCKOM si3bike, — ,BecTHuk XapbKOBCKOro yHų- BepcnuTeTa“, Bbin. 2, Xapsros, 1965; H. A. Backaros, CrpykrypHbie THIbi TEDMHHOB B Ty- PELKOM si3biKe H HX JiekCcHKOTrpaduueckKoe: odopmienue, — „Jlekcnkorpaduueckuit c6opHnK“, Bein. 6, M., 1963; K. C. MapkapoBa, OcHOBHbIE THIbI JABYXKOMIIOHEHTHBIX HMEHHBIX TepMH- HOB, — ,,Yuensie 3anucku Asep6aiikanckoro nex. Hun-Ta“, Bary, 1966; JI. O. Kuposa, ¥croii- UHBbIe CJ10BOCOUYETAHUSA IpHJaaraTejibHoro H CYHIECTBHTEJBHOTO B Tep MHHO/IOTHUECKONH OVHKIŪKK, — ,,Yuénue 3arincn IlkeriporierpoBekoro ynnBepenTera“, T. 70, Bern. 17, uenponerposek, 1960 ir kt. š Zr. JĮ. C. Jlorre, OcioBki rnocrpoekus HayuKHo-TexHHueckKolt TepMHHOjioruH, M., 1961; to paties, O6pasoBaune H NPaBOMHCAHHE TpeX3JIeMeHTHbIX HayuHO-TeXHH4UeCKHX TEPMHHOB, M., 1969; to paties, Kparkne dopMkI HayuHO-TeXHHUECKHX TEPMHHOB, M., 1971. 57 kalų. Greta lietuviškų terminų skliausteliuose prirašomi panaudotuose šaltiniuosė pateikti atitikmenys rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Tų atitikmenų rašyba ir dėme- nų tvarka išlaikoma tokia pat, kaip ir veikaluose, iš kurių jie paimti, tik jeigu šalti- nyje pateikiami bent keli sinonimai, tai pasinaudojama paprastai tik tais, kurie pa- teikiami pirmoje vietoje ar geriausiai paaiškina atitinkamą lietuvišką terminą. Prie rusiškų, vokiškų ir angliškų atitikmenų cituojamame šaltinyje esantys įvairūs su- trumpinimai (pvz., terminologinės srities pažymos), išskyrus vokiškų terminų gra- matinės giminės santrumpas, praleidžiami. Po pavyzdžių nurodomos šaltinių santrumpos, romėniškais skaitmenimis pažymint veikalų tomus, o arabiškais — puslapius. Papildomi arabiški skaitmenys, prirašyti lenktiniuose skliausteliuose, rodo tęstinio leidinio sąsiuvinį arba periodinio leidinio numerį. $ 2. Nominatyvinių derinamųjų, valdomųjų ir šliejamųjų žodžių junginių, einančių pastoviais leksiniais vienetais, daugiausia vartojama mokslo kalboje. Jie įvardija ne tik rūšines kurios nors mokslo srities sąvokas, bet gali eiti įvairių kitų su- dėtinių sąvokų pavadinimais. Šios srities terminų gausiai pateikiama ir senuosiuo- se mūsų kalbos žodynuose, pvz.: K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ (pa- gal 1642 m. leidimą) — kanapine paukptele (konopka ptak) dzwoniec. Linaria (118, 34 a); kaltas tekintoiu (Tokar [kie dioto) Tornus (444, 14 b); kautalis žaišlinis, bruz- gulis (kul do grania) Galus, taxillus (144, 30 b), akmuo gietažiatraukis, Magnet, Magnes, Siderites (161, 16 b), P. Ruigio ,,Litauisch — deutsches und Deutsch —litaui- sches Lexicon“ (1747) — Bangos juwis, ein Wallfisch (12), Gurgjdjei laukinnei, die Angelica (45), Dantis krumminis, der Backenzahn (22), Gimmines Eilė, eine Ge- burtslinie (39), L. Ivinskio rankraštiniame „Lenkų- lietuvių kalbų žodyne“ — Macierzanka, -i Cziobras paprastasis žėlie: (Thymus serpyllum); Bawelnica, -cy f. Bowelninis audiklas; Miedziak, -a. m. Warinis pinigas; Likwor, -u m. Arielka pritajsitojé (udgomis arba wajsejs); Masluk, -a m. Riėbisis kazličkas, gribas (Boletus luteus) ir kt. Nėra nė vieno didesnio spausdinto ar rankraštinio lietuvių kalbos žodyno, kuriame nebūtų tokio tipo žodžio junginių —sudėtinių ter- minų. Pirmuosiuose spausdintuose lietuviškuose terminų žodynėliuose* taip pat randame iš dviejų ir net trijų dėmenų sudarytų sudėtinių terminų. Nepaisant to, „sudėtinio termino“ sąvoka formavosi net kelis šimtmečius ir ilgai ne- turėjo jokio pavadinimo. Nevienalytėms sąvokoms apibūdinti būdvardis sudėtinis lietuvių termini- joje pradėtas vartoti daugiau kaip prieš du šimtmečius. Pavyzdžiui, jis ran- damas jau P. Ruigio (1747), D. Sutkevičiaus (1848) ir kituose XVIII — XIX a. lie- tuviškuose žodynuose. S. Daukantas „Prasmoje...“ (1837) įvardžius taip pat yra skirstęs į ,,iwardés isztisoses ir sudietinės“. Nemaža augalų morfologijos ter- minų su šiuo būdvardžiu yra pasiūlęs K. Grinius“, pvz,: sudėtiniai lapai — folia composita, CA0O0knole nAucmoa; sudėtinė šluotelė — panicula composita, CA09KHAA + Žr. P. Matulionis, Žolynas, II dalis, Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas, Vilnius, 1906; Z. Žemaitis, Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis, Kaunas, 1920; M. Šikšnys, Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis, Kaunas, 1919; A. Maciejauskis, Techniko žodynė- lis, Kaunas, 1920; Kariškas lietuviškai — rusiškas ir rusiškai — lietuviškas žodynėlis, Kaunas, 1919; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1920 ir kt. 5 Zr. K. Grinius, Apie botanikos organografijos lietuvišką terminologiją, — „Lietuvių tau- ta“, III, Vilnius, 1914, p. 431. 58 Meméaka; sudėtinis vaisius — fructus compositus, choxcHotiė: nacd; sudėtiniai vy- rukai — stamina composita, sudėtinės šaknys — radices compositae ir kt. Rusų kalbos būdvardžiai cAno09xcHoMė ir cocmaewoii siūloma versti lietuvišku atitikmeniu sudėtinis Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rin- kinėlyje (K., 1920) ir A. Vireliūno iniciatyva išleistoje knygelėje ,,Ivardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos“ (K., 1924). Sudėtinio sakinio terminą vartojo K. Jaunius ir J. Jablonskis savo gramatikose“. Taigi būdvardis sudėtinis lietuvių terminijoje buvo daug kieno vartojamas kaip įvairių sričių terminų rū- šinis (atributyvinis) elementas nevienalytėms sąvokoms apibūdinti, nors patiems terminams įvardyti ilgą laiką niekieno nebuvo pritaikytas. Sudėtinius terminus, kaip atskirą terminų rūšį, pirmasis išskyrė ir pavadi- no įžymus mūsų kalbininkas J. Jablonskis, 1913 m. recenzuodamas K. Jauniaus „Lietuvos kalbos gramatiką“. Peikdamas K. Jauniaus veiksmažodžio laiku pa- vadinimus, jis rašė: „Sudurtiniai terminai: pirmiaus būsiąsis arba pirmiaus buvęsis laikas netinka mūsų kalbai...““".Taigi matome, kad iš kelių žodžių sudarytus ter- minus J. Jablonskis vadino sudurtiniais terminais. Šis pavadinimas, tur būt, buvo pavartotas spontaniškai ir vėliau nei pats J. Jablonskis, nei kiti kalbininkai jo nebevartojo. 1914 m. K. Grinius, rašydamas apie augalų morfologijos lietuvišku terminus, vartojo daugialypinių vardų pavadinimą. Vėliau teoriniais ir prakti- niais terminologijos klausimais šiek tiek domėjosi kai kurie buržuazinės Lietu- vos kalbininkai ir filosofai, bet sudėtinių terminų jie plačiau nenagrinėjo. Pokario metais, išsiplėtus visų lietuvių kalbotyros sričių tyrinėjimams, žo- džių junginiai nagrinėti keliais aspektais. Pakeisti ir kai kurių gramatinių žodžių junginių pavadinimai. Pavyzdžiui, mokyklinėje J. Žiugždos „Lietuvių kalbos gramatikoje“, sekant J. Jablonskio gramatikomis, dar vartojami sudurtinių skait- vardžių, sudurtinių įvardžių ir sudurtinių prieveiksmių terminai, kuriais vadinamį iš kelių atskirų žodžių sudaryti skaitvardžiai, įvardžiai ar prieveiksmiai. Akade- minėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ šių terminų jau atsisakyta ir tie patys žodžių junginiai, sudarantys vieną leksinį vienetą, vadinami samplaikiniais®. Šiame vei- kale pažymima, kad sudurtiniai ir samplaikiniai skaitvardžiai sudaro sudėtinių skaitvardžių struktūrinį tipą?. Prof. J. Budzinskis pažymi, kad samplaikinių įvardžių ir samplaikinių skaitvardžių terminai mokykloje dar nevartojami, ir, kalbėdamas apie prieveiksmių dėstymą, rašo: „Kol šis terminas aštuonmetėje mokykloje ne- vartojamas, galėtume keliais nesuaugusiais žodžiais rašomus prieveiksmius vadinti sudėtiniais nesutrumpėjusiais arba tiesiog sudėtiniais prieveiksmiais®. Taigi, būd- vardis sudėtinis (plg. sudėtinis sakinys), prieš pusę šimtmečio pradėtas vartoti ¢ Žr. K. Jaunius, Lietuvos kalbos gramatika, Peterburgas, 1911, p. 12; Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksė, Seinai, 1911, Dp. 252'ir tt * Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai (sudarė J. Palionis), 2, Vilnius, 1959, p. 134. 8 Žr. Lietuvių kalbos gramatika (vyr. red. K. Ulvydas), I, Vilnius, 1965, p. 636, 719. Samplai- kinius įvardžius ir samplaikines dalelytes dar anksčiau yra išskyrę A. Valeckienė (žr. Lietuvių kal- bos įvardžiai ir jų reikšmės, — , Lietuviy kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 3ltt.)ir V. L a- butis (žr. Lietuvių kalbos sudėtinės dalelytės, — Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida, Vilnius, 1964, p. 128 tt.). ' * Ten pat, p. 636. 10 Žr. J. Budzinskis, Prieveiksmių rašybos kartojimas, — „Tarybinė mokykla“, 1967, Nr. 11, p. 28. 59 kaip sintaksės terminų elementas, tarybiniais metais pamažu pradeda įsitvirtinti jau ir morfologijos, ir leksikos terminijoje. Kadangi sudėtiniai terminai yra kiek kitokio pobūdžio žodžių junginiai, negu minėti samplaikiniai įvardžiai, skaitvar- džiai ir prieveiksmiai, ir kadangi sudėtinių terminų pavadinimas pastaraisiais metais jau ne kartą buvo vartotas žodynų įvaduose**, mokslinėje periodikoje ir laikraščiuose!?, jis geriausiai ir tinka pavadinti terminams, sudarytiems iš dviejų ar kelių žodžių, sudarančių derinamuosius, valdomuosius ar šliejamuosius žodžių junginius. $ 3. Designatų terminologizacija dažnai siejasi ir su jų pavadinimų formos pakitimu: ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose moksliniais terminais dažniau eina ne žodžių junginiai, bet jiems paraleliai vartojami atitinkami sudurtiniai pa- vadinimai, plg.: lietuvių sausas krūmas ir sauskrūmis (plg. lot. Sarothamnus sco- parius) Fit 209, pilka žemė ir pilkžemis (plg. rusu ceposém) GeolZ 132, šiltas namas ir šiltnamis BotŽ 436 ir pan. vokiečių Industrieproduktion ir industrielle Produk- tion, Betriebsgewerkschaftsleitung ir betriebliche Gewerkschaftsleitung“, anglų black bird ir blackbird®®. Vienu kitu atveju sudėtiniams, o ne sudurtiniams ter- minams teikiama pirmenybė. Dažniausiai tai būna tada, kai kitos rūšinės opozi- cijos esti įvardijamos sudėtiniais terminais. Be to, naujai išskirtas rūšines sąvo- kas daug dažniau stengiamasi įvardyti sudétiniais terminais, negu vienažodžiais. Sudėtinių terminų terminologizacija ir determinologizacija, jų virtimas vie- nažodžiais atitikmenimis ir kiti-šio tipo terminų turinio ir formos raidos klausi- mai detaliau šiame straipsnyje nebus nagrinėjami, nes tai jau išeina už mūsų pa- sirinkto sinchroninio sudėtinių terminų nagrinėjimo ribų. 1. DVIŽODŽIŲ SUDĖTINIŲ TERMINŲ GRAMATINĖS KONFIGŪRACIJOS Dvižodžiai sudėtiniai terminai — viena nedidelė mokslinėje kalboje var- tojamų žodžių junginių grupė. Nuo kitų žodžių junginių jie skiriasi ypač tuo, kad komunikatyvinę funkciją gali atlikti visiškai savarankiškai. Šių terminų grama- tinis centras — pagrindinis dėmuo. Juo visada eina konkretus arba abstraktus daiktavardis. Terminologizuoti sinsemantiniai žodžių junginiai, kurių pagrindi- niu dėmeniu eina bendratis, dalyvis, būdvardis ir kitos kalbos dalys bei iš jų iš- vestos gramatinės formos, sudėtiniais terminais nelaikytini, nes jie negali atlikti 11 Žr. Teisinių terminų žodynas (sudarė A. Žiurlys), V., 1954, p. 4; Rusiškai lietuviškas eko- nomikos terminų žodynas (ats. red. K. Meškauskas), Vilnius, 1966, p. 7; Lietuviškas botanikos terminų žodynas (vyr. red. J. Dagys), Vilnius, 1965, p. 5. Plg. dar Lietuvių kalbos žodynas, I (antras leidimas), Vilnius, 1968, p. 12; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, II leid., Vilnius, 1972, p. XII. 12 Žr. Z.Jonikaitė, Frazeologizmai „Lietuvių kalbos žodyne“, — Lietuvių kalbotyros klau- simai, IV, Vilnius, 1961, p. 266 tt.; E. Vanagienė, Dėl auklėjimo terminų vartojimo, — „Tary- binis mokytojas“, 1965.XII.23; Ch. Lemchenas, Keli terminų darybos klausimai, — „Kalbos kultūra“, 1, Vilnius, 1961 ir kt. 18 Žr. A. K. JleskoBcerkas, HMennoe CJ10BO000pa30BaHHe B COBPEMEHHOI HeMelKoi OOIE- CTBeHHO-TIO/IHTHUEeCKOH TepMHHOjIoTHH, M., 1961, p. 41. “4 Žr. T. Grzebieniowski, Stownictwo i slowotworstwo angielskie, Warszawa, 1962, p. 164. 60 vienos svarbiausių — nominatyvinės, arba įvardijamosios, — termino funkcijų. Dvižodžių sudėtinių terminų pagrindinis dėmuo išskiriamas ne semantiniu, bet gramatiniu aspektu. Tai pagrindinis žodis, kuris su kitu (šalutiniu) žodžių jungi- nio dėmeniu yra susijęs gramatiniu derinimo, valdymo ar šliejimo ryšiu. Dėl to galima teigti, kad pagrindinis sudėtinių terminų dėmuo ne visada sutampa su jų semantine dominante, t. y. didžiausią prasmės krūvį žodžių junginyje turinčiu démeniu. Toks nesutapimas ypač ryškus tais atvejais, kai sudėtinių terminų pa- žyminiais eina daiktavardžių kilmininkai. Pavyzdžiui, dalelių sklaida (plg. rusų pacceanue uacmuų, vok. Teilchenstreuten m, anglų particles scattering) TechT (5)5, spalvos grynumas (plg. rusy wucmo ma ysema, vok. Farbdichte f) TechT (12)11 ir pan. sudėtinių terminų pirmasis (pažymintysis) dėmuo semantiškai yra svaresnis, turiningesnis negu antrasis (paZymimasis) dėmuo, vadinamas pagrindiniu. $ 5. Dvižodžiai, arba dvikomponenčiai, sudėtiniai terminai pagal pagrin- dinio ir šalutinių dėmenų sintaksinius santykius skirstytini į 3 grupes: 1) derina- mojo pažyminio; 2) valdomojo pažyminio ir 3) šliejamojo pažyminio. Pirmosios grupės sudėtiniams terminams būdingos šios gramatinės konfigiiracijos!®: 1. Įvardžiuotinis (ar paprastas) kokybinis būdvardis (pažyminys) + daikta- vardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Didysis || margasis || šakotasis || šiurkštusis asiūklis (plg. lot. Eguisetum maximum || variegatum || ramosissimum || hiemale Flor 1 56, 57, greitieji || lė- tieji neutronai (plg. rusų Goicmpoie || medrenHole Heidimponoi, vok. rasche || lang- same Neutronen n, anglų fast || slow neutrons) TechT (5)6, 7, rusvoji skėtė (plg. lot. Libellula fulva) Vad vab 43, mėlynasis || žalsvasis || raudonasis dumblas (plg rusų 201y02i || 3enėkotii || Kpackbiū ua) GeolZ 54, grakščioji gražutė (plg. lot. Calopteryx virgo L.) Vad vab 39, degiosios dujos (plg. rusų eoprouuii 2a3) PolZ 64, šaltoji plazma (plg. rusų xom1cOkas naasma, anglų cold plasma, vok. Kilteplas- ma) TechT (22)9. 2. Būdvardis su priesaga -inis, -ė (pažyminys) + daiktavardis (pažymima- sis žodis). Pvz.: Automatinis reguliatorius (plg. rusų asmomamusgecku ii peeyaamop, vok. Selbst- tdtiger Regler m, anglų automatic regulator) TechT (6)6, kamštinis || kitlelinis braz- das (plg. rusu npobGkoselid || nyakosoti kambutl, lot. phellogenum, cambium fasciculare) BotZ 91, miškinis šoklys (plg. lot. Cicindela silvatica L.) Vad vab 95, kriaušinė blakutė (plg. lot. Psylla pyri) Vad vab 63, ragstyninis lapgrauZis (plg. lot. Gastroidea viridula) Vad vab 166, burbulinis virimas (plg. rusy nyssipuamoe Kunenue, vok. Bldsenverdampfung m, anglų bubbling, nucleate boiling) TechT (4)6. 3. IvardZiuotinis (ar paprastas) neveikiamosios rūšies dalyvis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Sklaidomasis || glaudžiamasis lęšis (plg. rusų pacceusaromgax || co Gupamenb- Has Aunsa) FizZ 54, skirstomasis kanalas (plg. rusų pacnpedeaumenvusiti Ka- 15 Dėl „gramatinės konfigūracijos“ sąvokos plačiau žr. T. H. Monomnas, O nousitum rpaMMaTHuecKoil KOH(Durypanun, CTpykTypH0-THNOJI1OrnueckHe HeeaeaoBanns, M., 1962, p. 46 tt. IO. JĮ. Anpecbhan, Maen u Merojibi coBpemenHOil cTrpykTYpHON JnkTrBHeTHKA, M., 1966, p. 240 ir kt. 61 nan) MelZ 84, uždaromasis ventilis (plg. rusų sanopotii 6ekmun6) MelZ 199, lygi- namasis debitas (plg. rusų ydenokortii pacxcd, vok. Einheitsmenge f, anglų speci- fic water discharge) TechT (3)4, sprogstamoji medžiaga (plg. rusų 63pbieuamoe sewecmao) GeolZ 23, atspindimoji gardelė (plg. rusy ompaxamenbkas pewémsa) FizZ 31. 4. Ivardziuotinis (ar paprastas) veikiamosios rūšies dalyvis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Reguliuojantysis strypas (plg. rusų peeynupytomuiiė cmepoceno, vok. Regel- stab m, anglų control rod) TechT (5)12, stabdantysis varžtas (plg. rusų cmonopHbiii sunm) PolZ 46, siurbiančioji || surenkančioji drena (plg. rusų ecacbiearomjas || co- Gupamenonas Opena) MelZ 43, dvokiančioji ūmėdė (plg. lot. Russula foetens) Valg gryb 228, trukdantis veiksnys (plg. rusų eosmywaromee eo3deiicmeue, vok. Stor- grosse f, anglų disturbance) TechT (6)12, krintantis šaltinis (plg. rusų HucxoOsyuii kato) PolZ 145, apjuosiantysis rifas (plg. rusų okatimasiouuii pug) GeolZ 126. 5. Sudurtinis būdvardis (pažyminys) + daiktavardis (pazymimasis žodis). Pvz.: Ilgapluosté || plonapluosté | storapluosté medvilnė (plg. rusų OAUHHOBOAOK- Hucmoldl || moHKo600KHUCMbI || 2pybososokHucmout xaonok) TekstZ 16, 17, viena- Zenklis || jvairiaZenklis polius (plg. rusų 0OHOUMEHHOLL || PASHOUMEHHOLE NOAKC) FizZ 70, placiazvynis maumedis (plg. lot. Larix eurolepis, rusų aucmeeHHuua wupokcvewy mamas) Flor 11 36, daugialąsčiai augalai (plg. lot. planta multicel- Iulares, mHocoKaemounbie pacmenus) BotZ 51, septyntaské boružė (plg. lot. Coccinella septempunctata L. ) Vad vab 144. 6. Daiktavardis (pazymimasis žodis) + daiktavardis (pažyminys), kai ne- derinamuoju paZyminiu eina arba paprastas perkeltine reikšme vartojamas daik- tavardis (a), arba vienažodis liaudinis rūšinis pavadinimas (b). Pvz.: a) Sakalas keleivis (plg. lot. Falco peregrinus) Paukšt II 171, šikšnys nykštu- kas (plg. lot. Verspertilio pipistrellus) Vad zind 107, voverė skraiduolė (plg. lot. Pteromys volans) Vad žind 214, kadagys keružis (plg. lot. Juniperus nana) Aug anat 228, aguona birulė (plg. lot. Papaver Rhoeas) Aug anat 482, ūsuotis dailidė (plg. lot. Ergates faber L.) Vad vab 153, drugys admirolas (plg. lot. Pyrameis ata- lanta) Vad vab 266; b) Rigtis gyvatžolė (plg. lot. Polygonum bistorta) Aug anat 481, žiemė slenk- tenė (plg. lot. Vinca minor) Aug anat 244, smaliukė putokšlė (plg. lot. Viscaria vul- garis) Aug anat 485, piengrybis rudmėsė (plg. lot. Lactarius deliciosus) Valg gryb 202, baravykas pagžuolis (plg. lot. Boletus luridus) Valg gryb 107. Kai kurių mokslo sričių terminijoje pasitaiko įvardis (pažyminys) + daikta- vardis (pažymimasis žodis), pvz., savasis spinduliavimas, plg. rusų cobGcmeen- Hoe usayderue, vok. Eigenstrahlung f, anglų self radiation TechT (4)7, ir kitų ti- pų sudėtinių terminų, bet jie palyginti reti, neproduktyvūs, todėl jų plačiau nė nenagrinėsime. $ 6. Valdomojo pažyminio sudėtiniai terminai visose terminologinėse sis- temose esti retesni ir ne tokie aiškūs, kaip derinamojo pažyminio sudėtiniai termi- nai. Iš dviejų dėmenų sudaryti šios rūšies sudėtiniai terminai pagal gramatines konfigūracijas gali būti skirstomi į tokius tipus: 1. Valdantysis daiktavardis (pažymimasis žodis) + valdomasis daiktavardis (pažyminys) arba valdomasis daiktavardis (pažyminys) + valdantysis daiktavar- dis (paZymimasis žodis). Pvz, ; 62 A. Pagrindinis dėmuo — konkretus arba abstraktus bendrinis daik- tavardis: kilmininko valdymas: Stabdžio juosta (plg. rusų mopmoskas Aekma) PolZ 174, kodavimo || koregavimo || matavimo || modeliavimo || registravimo || skaičiavi- mo || užrašymo || valdymo || vykdymo įtaisas (plg. rusu kodupyrowee || koppekmu- pyrowee uamepumenonoe || mcoerupyrowee || pezucmpupyrowmee || eb ucrumeno- Hoe || sanucewatowee || ynpasaarowee || ucnonaKkumenbHoe. ycmpoidicmeo, vok. Verschliissler m, korrigierende Einrichtung f, Messglied n, Nachbildner m, Schrei- ber m, Rechnengerdit n, Aufzeichnungsgerdt n, Steuerglied in, Stelglied n, anglų encoder, corrector, measuring means, analog computer, recording system, calcu- lating device, recorder, control device, final control element) TechT (6)4, 5; smil- tyny juodvabalis (plg. lot. Opatrum sabulosum) Vad vab 149; naudininko valdymas: Stiklas buteliams (plg. rusų Gymotracumoe cmekao) PolZ 406, audinys drabužiams (plg. rūsų odčwnas mkano, vok. Anzugsgeweben, anglų wear fabric) TechT (2)5, lizdas riestuvui (plg. anglų bean bearing) AnglŽ 18; įnagininko valdymas: Eilėraštis proza (plg. rusų cmuxomeopenue 6 npose) LitZ 14, posūkis kūlvirsčiu (plg. rusų ncespom Kyebipkom) SportZ 192; vietininko valdymas: Kampas atremtyje (plg. rusų yeoa 6 ynope) SportŽ 87, įkaitas banke (plg. rusų 3a402 6 Ganke) EkŽ 57. B. Pagrindinis dėmuo — veiksmažodinis abstraktas: kilmininko valdymas: Ragenos uždegimas (plg. lot. Ceratitis) Vet 158, mo- bilizacijos vengimas (plg. rusų ykA0KHeKue om moGunus3auuu) TeisŽ 194, krovinių judėjimas (plg. rusų epy3060e dsudxcenue) PolZ 82: įnagininko valdymas: Padengimas auksu (plg. rusų s0410moe Gecnevwenue) EkŽ 117, dauginimas atlankomis (plg. rusų pasmxoxenue omecOkamu) BotŽ 103, velėnavimas langais || sienute (plg. rusų cdeproeka 6 kaemky || 8 cmenry) PolZ 238, tvirtinimas akmenimis (plg. KamMeKHoe Kpennekue) GeolZ 66, apdovanojimas ordinu (plg. rusu KaepanxcOexue opdexom) TeisZ 11; vietininko valdymas: Grūdinimas vandenyje (plg. rusų 60danas saxanka) PolZ 107, įsimojavimas atremtyje (plg. rusų pasmaxueakue 6 ynope) SportŽ 86, liejimas formadézése (plg. anglų box casting) AnglŽ 24, apklausa akistatoje (plg. rusų do- npoc Ha o4uxoti cmaexe) TeisŽ 12, kalinimas vienutéje (plg. rusų cOunc4uKoe 3aKAIO- uenue) TeisŽ 67. C. Pagrindinis dėmuo — būdvardinis abstraktas: naudininko valdymas: Atsparumas kaitroms || sausroms || šalčiams (plg. rusų HAPOBLIKCCAUBCCMb, sacyxoycmoiluueocmb, mopeaocmoikocmes) BotZ 45, jaut- rumas šviesai (plg. rusų ceemsaysecmeumenbuocmo) ChemZ 131. 2. Valdantysis daiktavardis (pažymimasis žodis) + prielinksnis!* + valdoma- sis daiktavardis (pažyminys). Pvz.: ant: Stovésena ant menčių (plg. rusų cmoiixa Ha mnonamkax) SportŽ 99, skridimas ant nugaros (plg. rusų noaém na cnuue) PolŽ 301; be: Duburys be nuotakio (plg. rusų 6eccmouxas Komnosuna) MelZ 48, daly- ba be liekanos (plg. rusų Oenenue Ges ccmamka) PolŽ 86, statyba be projekto ** Prielinksnis laikytinas tik žodžių gramatinio ryšio rodikliu, bet ne savarankišku žodžių junginio démeniu, 63 (plg. rusų 6ecnpoexmnoe cmMpouneabemen) EkŽ 224, darbas be pravaikštų (plg. rusų 6ecnpoeyroKas paGoma) EkŽ 177; į: Teisė į mokslą (plg. rusų npa60 Ha 06paz3o6anue) TeisŽ 175, įmoka į biu- džetą (plg. rusų e3Koc 6 61009xcem) EkŽ 28, grąžinimas į darbą (plg. rusų eocema- noenenue na paGomy) EkŽ 32, kėlimasis į miestus (plg. rusų nepedewxwenwue e 20pcd) EkŽ 140; iš: Maitinimas iš tinklo (plg. rūsų numanue om cemu) PolZ 282(= aparato mai- tinimas iš tinklo); atleidimas iš darbo (plg. rusų ysiaxenue ¢ pabomot) TeisŽ 18, startas iš vietos (plg. rusy cmapm c mecma) SportŽ 34, niveliavimas iš vidurio (plg. rusų Xu6erupo6eKa us cepedunoi) PolZ 226; nuo: Nukrypimas nuo taisyklių (plg. rusų omKAoKexue om npasua) SportZ 22, startas nuo vandens (plg. rusų cmapm c ecdObi) SportZ 37; pagal: Valentingumas pagal deguonį (plg. rusų eanekmHocmo no KUCAOPO- dy) ChemZ 294, pardavimas pagal pavyzdžius (plg. rusų npodaxa no o6pasyam) EkŽ 167, atsiskaitymas pagal sutartis (plg. rusų pacuém no Ooe06eopam) EkŽ 190, rinkavimas pagal žyminius (plg. rusų tumykamypka no maskam) PolZ 505; su: Kranas su strėle (plg. rusų kpar co cmpenoii) PolZ 163, kontaktorius su spragtuku (plg. rusų kowmaxmop c¢ saweaxoil) PolZ 154, biureté su čiaupu (plg. rusų 6Gi0opemka ¢ Kpanom) ChemZ 49, priekalas su rageliais (plg. anglų beak iron) AnglZ 18, kryžmė su atbriauniais (plg. anglų flange frog) AnglZ 55, sėklos su skristukais (plg. lot. semina papposa, rusų cemexa ¢ xoxoakom) Bot Z 373. Su kitais prielinksniais valdomojo pažyminio sudėtinių terminų lietuviškuose terminų žodynuose retai pasitaiko. Jie paprastai esti pakeičiami derinamojo pažymi- nio sudėtiniais terminais, kurių šalutiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, -ė. Šio tipo sudėtinių terminų pasitaiko mažne visose terminologinėse sistemose, bet, apskritai, jie žymiai retesni, negu derinamojo pažyminio sudėtiniai terminai. $ 7. Šliejamojo pažyminio sudėtiniai terminai, sudaryti iš dviejų dėmenų, dau- gelio mokslo sričių terminijoje vartojami žymiai rečiau, negu derinamojo ar valdo- mojo pažyminio sudėtiniai terminai. Juos galima skirstyti į tris dažniau pasitaikan- čius tipus: 1. Daiktavardis (pažymimasis žodis) + prišlietas padalyvis (pažyminys). Pvz.: Konservavimas džiovinant || sūdant (plg. rusų cyxoe || cončkoe k Heepauposarue) PolZ 153, suvirinimas slegiant (plg. rusų ceapka daenenuem) PolŽ 371, turnyras su- sirasinéjant (plg. rusy mypkup no nepenucke) SportZ 233, sriegimas įvalcuojant (plg. rusy Hakameka pe3b0bi) PolZ 212, bandymas lenkiant (plg. rusu ucnsimarue Ha us- eub) PolZ 126. 2. Daiktavardis (paZymimasis žodis) + prišlieta veiksmažodžio bendratis (pa- žyminys). Pvz.: Grasinimas nužudyti (plg. rusų yeposa yGuticmeom) TeisZ 48, tikimybė išgy- venti (plg. rusų eeposmrnocme Oooxcumus) EkŽ 27, leidimas išvežti || įvežti (plg. rusų paspeuieriue na 661603 || 6603) EkŽ 184. 3. Daiktavardis (pažymimasis žodis) + prišlietas prieveiksmis (pažyminys). Pvz.: Prekyba išsimokėtinai (plg. rusų mopeoeas 6 paccpouxy) EkŽ 235, persiunti- mas išpirktinai (plg. rusy nepecoiaka Hano0KeKHbimM naamexcom) EkŽ 143. Reikėtų dar atskirai paminėti iš dviejų dėmenų sudarytus sudurtinius pilnuti- nius terminus. Jų dėmenys tarp savęs suaugę, žymi vieną sudėtinę sąvoką. Juos iš 64 dalies galima priskirti ir prie derinamojo, ir prie šliejamojo pažyminio sudėtinių terminų, pvz.: grąžtas-zondas (plg. rusų Gyp-tuyn) GeolZ 19, rautuvas-rinktuvas (plg. rusų Kop4ueeamen6-co6Gupamen6) MelZ 139, teiséjas-fiksatorius (plg. rusų cydba-durxcamop) SportZ 23, augalai-indikatoriai (plg. lot. plantae indicatores, rusų pacmenus-unOukKamopoi) BotZ 49 ir pan. Tai naujas žodžių junginių tipas, atsira- dęs pokario metais. XX a. pradžioje ir truputį vėliau išleistuose lietuviškuose termi- nų žodynuose (pvz., LBŽ ir kt.) šios rūšies sudėtinių terminų nepasitaiko. Rusų kal- bos su brūkšneliu rašomus sudurtinius pilnutinius žodžius iš dviejų dėmenų!" mūsų kalboje atitinka ne tik sudurtiniai pilnutiniai dariniai, bet ir vienažodžiai terminai (pvz., ortouoliena, plg. rusy opmo-nopoda GeolZ 93, vatvalandė, plg. rusų eamm-4ac PolŽ 39), „daiktavardžio kilmininkas + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai (pvz., medvilnės pluoštas, plg. rusų x10noK-cbipeų EkŽ 254, šiaurės vakarai, plg. rusų cesepo-sanad), „būdvardis su priesaga -inis, -ė + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz.: vakuuminis aparatas (plg. rusų eaxkyym-annapam) PolZ 36, gaubtuvinis maišiklis (plg. rusų mewarka-koinax) PolZ 196: „neveikiamosios rū- šies dalyvis + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz.: maišomasis maitin- tuvas (plg. rusų numameno-cmecumenos) Pol Z 282; „daiktavardžio vardininkas + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz., pelė mažylė (plg. rusų Moltua-mMa- atomka) ir t. t. Ypač dažnai sudurtiniai pilnutiniai dariniai netiksliai pasirenkami tuo atveju, kai daug geriau mūsų kalbai tiktų „daiktavardžio vardininkas + daikta- vardžio vardininkas“ tipo sudėtiniai terminai, pvz.: lempa-nykstukas (plg. rusų nanbuuKosas ramna | namna-nanbuux) PolZ 172, tiksliau: lempa nykštukė, skoli- ninkas-lupikas (plg. rusų saumcdaeeų-pccmcewjurx) EkŽ 55, tiksliau: skolininkas lupikas, valstietis-persikėlėlis (plg. rusų kKpecmoanun-nepeceneneų) EkŽ 92, tiksliau: valstietis persikėlėlis, įmonė-tiekėja || -pirkėja (plg. rusų npednpusamue-nocmasuyux || -nokynameas) EkŽ 161, tiksliau: įmonė tiekėja || pirkėja, čiuožėjas-lenktynininkas (plg. rusų KcH5KOGexceu-cKopocmHuK) SportZ 56, tiksliau: čiuožėjas lenktyni- ninkas, žirgas-ristūnas (plg. rusų poicarx) SportZ 137, tiksliau: žirgas ristūnas ir pan. Panaudojus simbolius, visą šį gramatinių konfigūracijų inventorių galima taip pateikti: 1) (A+ N)um' 2) (Ar + N) rom 3) (Po+ Nos 4) (Pat N) om: 5) (A.+N) noms 6) (N+ N) noms 7) ( Ngen + Noon) V ( Noom + Naat vabivioc )7 8) (Nyom+Pr+Ngenvaccvan); 9) (Noom +P); 10) (Nuon + VV): 11) (Nog + Py). Formulémis patogiau bus naudotis, kalbant apie sudétiniy terminy transformacija. 2. DVIZODZIU SUDETINIU TERMINU SALUTINIU DEMENU FUNKCIJOS $8. Derinamieji, valdomiejiir šliejamieji sudėtiniai terminai dalūs ne tik gramati- niu (sintaksiniu) aspektu, bet ir reiškiamos minties atžvilgiu. Jų pažyminiai gali įvairiais požiūriais apibūdinti pagrindinį dėmenį. Dėl to sudėtiniai terminai, net ir turintys 7 Jų reikšminės grupės ir būdingesnės struktūrinės ypatybės išsamiai aptartos šiuose straips- niuose: A. H. MejibunkoBa, OgKocjoBuble npu.10xxeHHS H Nepex0jį COueTaHHĖ C MPH. IOKEHHEM B CJOXKHBIE CJI0Ba, — „Pycekult s3bK B mkKojie“, 1959, Ne 1; H. JĮ. Auapees, B. JI. 3am6- pKuuKkuit, HMeknuoe cJ10B006pa3oBanune B cnopTHBHON TEPMUHOJOMHH, — Pa3BHTHE COBpeMeH - Horo pycckoro s3bIKa, M., 1963; K. C. Mapkaposa, OcHoBHble THIIB JĮBY XKOMINOHEHTHbIX HMeH - HbIX TEpMHHOB-CJIOBOCO4eTaHHH B COBpeMeHHOM pyCCKOM fi3biKe, — „Yučubtre 3anucku AsepGail- AKancekoro ne. HH-Ta um. M. O. AxyngnoBa“, cepust XII, Ne 1, Baky, 1966, p. 95 tt. 5. Lietuvių terminologija 65 tą patį pagrindinį dėmenį, gali sudaryti kelias (retais atvejais — net keliolika) tema- tines grupes, pvz.: lapas (plg. rusų aucm, lot. folium) BotŽ 224 pagal gyslotuma: daugiagyslis || jungtagyslis || ryskiagyslis || pilnagyslis lapas (plg. rūsų mHoeoHeps- Holl || coeOunekxH“ HepeHbit || Cc ackoii cemoto paseemenenus || KpaebexH» DICUA- KO6ambiūė aucm, lot. folium multinerve) BotZ 225 || 226, pagal lakšto forma: apskritas || ausytas || daugiaskiltis || deltiškas || dvišakis || ietiškas lapas (plg. rusų Kpyeaviii yuikosamolil || Mro2zo Kpamno-pacceuennotii || OenbmoBudOnotii || eunb4a- mot || konoeeudOkotūį aucm, lot. folium rotundum || auriculatum || multisectum || deltoideum || dichotomum || hastatum) BotŽ 226 || 228, pagal lakšto kraštą: piūk- liškas || lygiakraštis lapas (plg. rusu nunb4uamotii || yeavrokpadnoid aucm, lot. folium serratum || integrum) BotŽ 237, pagal lakšto paviršiu: aksominis || ban- guotas || dygliuotas || duobėtas || karpotas lapas (plg. rusų 6apxamucmoti || meaxo- goanucmolll || C wunamu || amuamotū || Oopodaeuamotū aucm, lot. folium veluti- natum || undulatum || aculeatum || lacunosum || verrucosum) BotZ 238, pagal padėtį erdvėje ir prisegimo būdą: atlenktinis || makstinis || kuokštinis || praZanginis lapas (plg. rusų omoerymotiė enus3 || o6pasyrowut enacanuwe || nyaKosoii || cue- pednoii Aucm, lot. folium recurvatum || vaginantium || fasciculatum || alternum) BotZ 241 || 243, pagal viršūnės formą: bukas || dygliaviršūnis || iškirptaviršūnis || smai- liaviršūnis lapas (plg. rusų mynoi || ocmpokcHedrolld e61emuamotii || saocmpenHtii aucm, lot. folium obtusum || mucronatum || emargianatum || acutum) BotŽ 245, pagal sudėtį: bekotis || makštėtas || ūselėtas lapas (plg. rusų cudamuii || enaea- Autunotii || ycukckocHbiūūė aucm, lot. folium sessile || vaginatum || cirrosum) BotŽ 246 ir t. t. Panašias tematines grupes gali sudaryti ir kitų mokslo sričių rūšiniai su- dėtiniai terminai. Kuo platesnės subordinacijos terminas, tuo didesniam skaičiui tematinių grupių gali priklausyti su juo sudaryti rūšiniai sudėtiniai terminai. Pavyz- džiui, terminai augalas (botanika), mašina (technika), audinys (tekstilė), junginys (chemija), žodis (kalbotyra) ir pan. su skirtingais pažyminiais gali sudaryti bent ke- lias dešimtis atskirų tematinių grupių, į kurias terminus skirstyti, aišku, galima tik laikantis bendrųjų loginių sąvokų skirstymo taisyklių, būtent: skirstymas turi būti adekvatus; nenutrūkstamas; atliekamas, remiantis vienu pamatu, ir jo nariai turi vienas kitą šalinti. Panašias reikšmines grupes sudaro ir tie sudėtiniai terminai, ku- rie turi skirtingus pagrindinius dėmenis, bet jų pažyminiai išskiria rūšį arba bet ku- rią kitą sistematinę kategoriją pagal tą patį požymį. Šio tipo sudėtiniai terminai yra tam tikros rūšinės opozicijos. Išskiriamąjį jų požymį galima apibūdinti kaip tam tikrą sudėtinių terminų šalutinių dėmenų loginę semantinę funkciją. Praktiniame terminų norminimo darbe visada pirmiausia žiūrima, ką reikia nusakyti rūšiniu paZyminiu, o po to svarstoma, kokia gramatine forma turėtų būti tas pažyminys reiškiamas. Į pirmąjį klausimą paprastai atsako tam tikros mokslo šakos specialistai, 0 antrasis — paliekamas kalbininkams. Vadinasi, terminų nor- minimo darbe vyrauja onomasiologinis požiūris. Jį mes ir pasirinksime išeities tašku, aptardami sudėtinių terminų šalutinių dėmenų funkcijas. § 9. Sudėtinių terminų rūšiniais dėmenimis, kaip konstatavome ankstesniame skyriuje, dažniausiai eina įvardžiuotiniai kokybiniai būdvardžiai, veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai, būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, valdomieji daikta- vardžių kilmininkai ir kt, Iki šiol bene plačiausiai yra tyrinėtos lietuvių kalbos būd- 66 vardžių su priesaga -inis, -ė, daiktavardžio kilmininkų ir neveikiamosios rūšies da- lyvių leksinės-santykinės reikšmės. Kai kurias jų trumpai ir apžvelgsime. $ 10. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus P. Skardžius yra išskyręs 10 daikta- vardinių būdvardžių su priesaga -inis, -ė reikšmių ir pažymėjęs, kad būdvardiniai priesagos -inis, -ė dariniai reiškia nuolatinę rūšinę daikto ypatybę, o sudaryti iš bū- tojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvių, žymi būdą, kuriuo kas daroma, atliekama, įgyjama arba padaryta, įgyta ir t. t. ® A. Valeckienė dėl tokio reikšmių skirstymo pastebi: ,,...Si klasifikacija mūsų reikalui nepriimtina dėl to, kad, skirstant priesagos -inis, -ė būdvardžius, yra sumaišytos jų leksinės ir funkcinės reikšmės. Daiktavardi- niai, prieveiksminiai, iš būtojo kartinio laiko neveikiamosios rūšies dalyvių ir hipo- staziniu būdu iš įvairių žodžių junginių sudaryti priesagos -inis būdvardžiai suskirs- tyti leksinémis reikšmėmis, o būdvardinių šios priesagos darinių reikšmė — nuolati- nė rūšinė daikto ypatybė — yra ne leksinė, bet funkcinė“. Duodama savą daikta- vardinės kilmės būdvardžių su priesaga -inis, -ė klasifikaciją, ji pakoreguoja P. Skar- džių: patikslina vienos kitos reikšmės aiškinimą ir išskiria vieną visai naują reikšmę — J „turėjimą ko nors būdingo savyje ar prie savęs, pasižymėjimą kuo“, pvz.: ašmeninė adata, atoliniai dobilai, auliniai batai ir kt.2° ,, Tokia šio būdvardžio reikšmių klasifi- kacija pakartota ir jos rašytame akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ „Būd- vardžio“ skyriuje, tik reikšmių apibrėžimai čia šiek tiek paredaguoti?!; be to, apie leksines reikšmes čia nekalbama, o tik nurodoma, kad ,.daiktavardiniai priesagos -inis būdvardžiai nusako daikto ypatybes pagrindiniu žodžiu reiškiamo daikto san- tykiu ir pagal tą santykį išskiria žymimus daiktus iš kitų tokios pat rūšies daiktų arba išreiškia žymimų daiktų rūšį“*?. Tokių santykinių reikšmių išskiriama net 11: 1) medžiaga, iš kurios ar su kuria kas padaryta (pvz., akmeninės laiptų pakopos ir pan.; 2) priklausymas prie pagrindiniu žodžiu reiškiamo daikto arba sąsaja su tuo daiktu (pvz., avinis lajus ir pan.); 3) panašumas į pagrindiniu žodžiu reiškiamą daik- tą (pvz., gabalinis cukrus ir pan.); 4) tikslas arba paskyrimas, tinkamumas pagrindi- niu žodžiu reiškiamam daiktui (pvz., dirvoninis plūgas ir pan.); 5) vieta, kur kas yra, dedasi, gyvena, kur kas laikoma, kas ką daro arba iš kur kas kilęs (pvz., kam- barinė gėlė ir pan.); 6) laikas, su kuriuo siejamas žymimas daiktas arba jo veiksmas (pvz., vasariniai kviečiai ir pan.); 7) įrankinis daiktas; kuriuo kas atliekama, padaro- ma (pvz., žibalinė lempa ir pan.); 8) nuolatinis darbas, verslas, susijęs su pagrindinio žodžio reiškiamu daiktu, palinkimas į tą daiktą, pamėgimas to daikto (pvz., kanapi- nis žvirblis ir pan.); 9) matuojamasis dydis (matas, saikas, svoris, skaičius, amžius ir kt., pvz., porinis vežimas ir pan.); 10) būdas, kuriuo kas padaroma, įgyjama (pvz., akinės nytys ir pan.); 11) šiaip koks išskiriamasis požymis, esantis žymimame daikte ar prie to daikto (pvz., ankštiniai javai ir pan.?*). Paanalizavus šias reikšmes, nesunku pastebėti, kad ne visos santykinės reikšmės vienodai susijusios su tų pačių būdvardžių leksinémis reikšmėmis. Pavyzdžiui, ,,lai- ko“ požymis yra daiktavardžių pavasaris, naktis ir pan. leksinės reikšmės vienas 18 Žr. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, p. 246— 253. 19 Žr. A. Valeckienė, Dabartinės lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių vartojimas, — „Literatūra ir kalba“, II, Vilnius, 1957, p. 259. 20 Žr. A. Valeckienė, min. veik., p. 266. 2 Zr. Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 568—571. ?2 Ten pat, p. 568. 28 Ten pat, p. 568—571, gt 67 svarbesnių elementų, „vietos“ požymis — daiktavardžių laukas, miškas ir pan., „medžiagos“ požymis — akmuo, gintaras ir pan. Iš tokių daiktavardžių padaryti būdvardžiai su priesaga -inis, -ė jau ir be santykio su pažymimuoju daiktavardžiu rodo „laiką“ (plg. pavasarinis, -ė; naktinis, -ė ir pan.), „vietą“ (plg. laukinis, -ė; miškinis, -ė ir pan.). „medžiagą“ (plg. akmeninis, -ė; gintarinis, -ė ir pan.). Be to, kai kurios reikšmės, terminologiniu aspektu žiūrint, atrodo labiau šakotos. Pavyzdžiui, imkime pirmąją daiktavardinių priesagos -inis, -ė būdvardžių santykinę reikšmę — medžiaga, iš kurios arba su kuria kas padaryta, pvz.: aguoninis alie- jus, akmeninės laiptų pakopos, ašutinis šepetys, auksinis žiedas, avižinis kisielius, bul- vinė košė, guminiai batai, gintariniai karoliai, lentelinės durys, stikliniai indai ir pan. Tačiau įvairių mokslo šakų terminijoje yra vartojama nemaža ir kitokių žodžių jun- ginių, pvz.: cukriniai || grūdiniai || dažiniai augalai (plg. rusų caxapoHoCbl, 3epHo- 8616 pacineHuA, KpacunbHble pacmeHUus) BotŽ 51 || 52, baltyminės medžiagos (plg. rusų 6e1x08bte sewecmea) ChemZ 41 ir pan. Čia daiktavardiniai priesagos -inis, -ė būdvardžiai nurodo ne medžiagą, iš kurios yra padarytas sudėtinio termino pagrin- diniu dėmeniu įvardijamas designatas, bet medžiagą, kurios tam tikrą kiekį turi mini- mas designatas arba kuri yra gaunama iš minimo designato. Paimkime dar tokius pavyzdžius: seleninis lygintuvas (plg. rusų ceseHosoLu soinpamumenb) FizŽ 55, gyv- sidabrinis barometras (plg. rusų pmymnotiė 6apomemp) GeolZ 14ir pan., ir pamaty- sime, kad daiktavardiniai priesagos -inis, -ė budvardZiai gali nurodyti ir medžiagą, kuri būtina, kad veiktų koks nors prietaisas ar instrumentas. Esama dar ir kitokios rūšies pavyzdžių: rašalinis mėšlagrybis (plg. lot. Coprinus atramentarius) Valg gryb 215, švininė vilktabokė (plg. lot. Bovista plumbea) Valg gryb 224, vaškinė || pieninė branda (plg. rusų ecckoea2 || morouHas cnencemo) BotŽ 89, geležinė dėmėtligė (plg. rusų »xenesucman NAMHUCMCCMb) BotŽ 107, marmurinis endospermas (plg. lot. endospermium marmoratum) BotŽ 129, miltinis endospermas (plg. lot. endosper- mium farinaceum, rusy Aytumucmotdė sndocnepm) BotŽ 129 ir kt. Šių sudėtinių terminų pažymininiais dėmenimis einantys būdvardžiai su priesaga -inis, -ė nurodo medžiagą, į kurią pagal spalvą ar konsistenciją yra panašus sudėtinio termino pa- grindiniu dėmeniu įvardijamas designatas. $ 11. Lietuvių kalbos kilmininko linksnio tyrinėtojai yra išskyrę keliolika šio linksnio reikšmių?$, iš kurių didžioji dalis yra neterminologizuotos. Tai išskirties, neiginio, nusakomasis, siekinio, subjekto, neapibrėžto kiekio, sto- kos, atžvilgio ir kiti kilmininkai. Terminologizuotos kilmininko reikšmės gana šakotos. Imkime, pavyzdžiui, paskirties kilmininką. Juo gali būti nurodoma, kokiam veiksmui (a) ar objektui (b) skiriamas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvar- dijamas instrumentas. Pvz.: a) valdymo strypas (plg. rusų ynpaeaaowut cmepoceno, vok. Kommandostab, m, anglų control rod) TechT (5)13, maitinimo || skaičiavimo || suderinimo || vėlinimo blokas (plg. rusų 64109K numanus || eb ucAumenbnotii | Kkacmpoiiku || sana3dbiea- Hus) TechT (6)3; koregavimo || matavimo || modeliavimo || registravimo || skaicia- vimo || užrašymo || valdymo || vykdymo įtaisas (plg. rūsų koppekmupyowee || usme- mA ?* Žr. A. Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, Prag, 1856; J. Jablonskis, Links- niai ir prielinksniai, Kaunas, 1928; E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928; T. B. Bynbirnua, Herjarojibabie couetannst € poJĮHTEJIbHbIM TIA /ĮSXKOM B COBPEMEHHOM JHTOBC- KOM S513bIKE, — Caassnckoe s351K03HaHHe, M., 1959; J. Balkevičius, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius, 1963; Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965 ir kt. ; 68 pumeasroe || uodenupyiowee || pecucmpupyrowee || 6ebitucnumenonkoe || sanucoléa- 1owee || ynpaensiomujee || ucnoanumenvroe yempoiicmso, vok. Korrekturglied n, Messglied n, Analogrechner m, Schreiber m, Rechnenmaschine f, Aufzeichnungs- gerdt n, Bedienungseinrichtungsregelglied n, anglų corrector, measuring means, ana- log computing system || recording system, computing element, recorder, monitor, final control element, positioning element) TechT (6)5; slėgimo vamzdis (plg. rusų Hanopuotti mpybonposeod, vok. Druckleitung f, anglų pressure conduit penstock) TechT (3)7; b) atvaizdo analizatorius (plg. rusų anaausamop obpasa, vok. Gestaltanalisa- tor m, anglų pattern analyser) TechT (14)11, neutronų absorbentas (plg. rusy nozao- mumeab Heldmponos, vok. Neutronabsorber m, anglų neutron absorber) TechT (5)8, temperatūros relė (plg. rusy memnepamyproe pene, vok. Temperaturrelais n, anglų temperature relay) TechT (7)7, oro siurblys (plg. rusų eo3sdytunoiii Kacoc) PolZ 219, kojinių automatas (plg. rusų 4«yno4unbtii aemomam) PolZ 10. Šios rūšies dvižodžių sudėtinių terminų daugiausia vartojama įvairiose techni- kos srityse, fizikoje, radiotechnikoje, elektronikoje, kiek mažiau — chemijoje, geo- logijoje ir kt. Tuo atveju, kai sudėtinio termino pagrindinis dėmuo nėra nei instrumentas, nei agentas tikrąja šių žodžių prasme, o tik priemonė, paskirties reikšmę gali turėti dar tokios struktūros terminai: a) ,,objekto pavadinimas (konkrečios reikšmės daik- tavardžio kilmininkas) + talpyklos, skirtos tam objektui, pavadinimas (konkrečios reikšmės daiktavardžio vardininkas)“, pvz.: benzino bakas (plg. rusų Gex3unoebiiū 6ak) PolZ 20, pelenų bunkeris (plg. rusų s916kKuKO6bLŪ Gynkep) PolZ 33, sūrių vonia (plg. rusų coipodeavrasn eanna) PolZ 39, vandens kamera (plg. rusų eocOxas kamepa) PolZ 131; b) „objekto pavadinimas (konkrečios reikšmės daiktavardžio kilmininkas) + vietos arba įrenginio, skirto tam objektui veikti arba gabenti, pava- dinimas (konkrečios reikšmės daiktavardžio vardininkas)“, pvz.: sieliy takas (plg. rusų naomoxod, vok. Flossgasse f, Flossdurchlass m, anglų race way for rafts) TechT (3)6, traktorių kelias (plg. rusų mpaxmopnas dopoea) PolZ 95, dviračių trekas (plg. rusų eeaompex) SportŽ 67, žuvų takas (plg. rusų por6o0x00, vok. Fischweg m, ang- lų Fishway) TechT (3)8; c) „objekto pavadinimas (konkrečios reikšmės daiktavar- džio kilmininkas) + medžiagos, skirtos tam objektui apdoroti, paveikti, pavadinimas (konkrečios reikšmės daiktavardžio vardininkas)“, pvz. : sėklos beicas (plg. rusų npo- mpaea 025 cemar) ChemZ 245, gumos klijai (plg. rusų pesunoeniikne ii) PolZ 144, langų stiklas (plg. rusy oxounroe cmexao) PolZ 406, kelių degutas (plg. rusų dopox- Hout Očeomo) PolŽ 85; d) „veiksmo pavadinimas (veiksmažodžio abstrakto kilmi- ninkas) + įrenginio ar vietos, skirtos tam veiksmui atlikti, pavadinimas (konkrečios reikšmės daiktavardžio vardininkas)“, pvz.: bėgimo takas (plg. rusų Gecosas dJo- poncka) SportZ 163, sausinimo griovys (plg. rusų ocytiumenbkas Kanasa) MelZ 62, laistymo vaga (plg. rūsų noruskas Goposda) MelZ 183, aušinimo vonia (plg. rusų oxaaxcdarowan eanna) PolZ 38, koksavimo krosnis (plg. rusų KoKcoeaibHas nedv) PolŽ 278; e) „veiksmo pavadinimas (veiksmažodinio abstrakto kilmininkas) + medžiagos, reikalingos tam veiksmui atlikti, pavadinimas (konkrečios ar abstrakčios reikšmės daiktavardžio vardininkas)“, pvz.: grūdinimo skystis (plg. rusų 3akKa/04Has mudkocmo) PolŽ 102, kepimo milteliai (plg. rusų nexaproul nopomox) ChemZ 69 148, formavimo mišinys (plg. rusų (bopmoso4unas CMECD) PolŽ 388, išklojimo mė- džiagos (plg. rusų (dymepoecunble umamepuanbi) ChemZ 127, poliravimo milteliai (plg. rusų noaupoBarbHoll NOPOULOK) ChemZ 226, skalbimo muilas (plg. rusu AMbl- 20 Ona cmupku) ChemZ 253. Vadinasi, nagrinėjant terminologiniu aspektu kilmi* ninko reikšmes, galima konstatuoti, kad kiekviena jų skyla į dar keletą smulkesnių reikšmių. Tačiau tokia kilmininko reikšmių inventorizavimo metodika paremtų tyrinėjimų rezultatai sudėtinių terminų norminimo praktikai naudingi tik vienapusiš- kai. Kaip jau minėjome, terminologams dažniau reikia atsakyti į klausimą, ne kokią santykinę reikšmę turi tas ar kitas terminas, bet kokio tipo žodžių junginiu turi būti reiškiama ta ar kita reikšmė. $ 12. Iš visų pareikštų pastabų matyti, kad lietuvių kalbos būdvardžių su prie- saga -inis, -ė daiktavardžio kilmininkų ir kitų gramatinių kategorijų santykinės reikš- mės gana plačiai ir detaliai yra nagrinėtos, bet tik vienu aspektu — imant pamatu šalutinį žodžių junginio dėmenį. Paėmus pamatu pagrindinį žodžių junginio dėmenį, kaip matėme, galima gauti šiek tiek skirtingų rezultatų, kurie papildo ir pagilina ap- tartus tyrinėjimus. Antra vertus, tokia metodika labiausiai atitinka terminų normi- nimo praktiką. $ 13. Kaip minėjome, sudėtinių terminų loginis ir gramatinis centras — pa- grindinis žodžių junginio dėmuo. Paėmę šį dėmenį pamatu, apžvelkime svarbesnes dvižodžių sudėtinių terminų tematines grupes: 1) instrumentus arba agentus; 2) veiks- mus arba procesus; 3) gyvius ir augalus; 4) natūralias ir dirbtines medžiagas; 5) ypa- tybes?* ir kt., ir patyrinėkime, kaip tų terminų šalutiniai dėmenys gali sukonkretinti pagrindinius jų dėmenis. $ 14. Jeigu sudėtinio termino pagrindinis dėmuo yra instrumento arba agento** pavadinimas, tai šalutiniu tokio termino dėmeniu gali būti nurodoma: 1. Išskiriamoji to instrumento arba agento veikimo (konstrukcinė) ypaty- bė. Tuo atveju šalutinis sudėtinio termino dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: automatinis reguliatorius (plg. rusų aemomamuseckuii pecyaamop, vok. selbstūtiger Regler m, anglų automatic control- ler) TechT (6)6, vibracinis reguliatorius (plg. rusų eu6payuoHnotiūė peeyasmop, vok. Vibrationsregler m, anglų oscillating regulator) TechT (6)8, šuolinis keitiklis (plg. rusų tua2o8blū npec6paz306ameb, anglų step-switch converter) TechT (7)10, akumu- liacinė hidroelektrinė (plg. rusų eudp aKkKymyasmopHas srexmpocmaniyus, vok. Pumpspeicherwerk n) TechT (3)5, išcentrinis siurblys (plg. rusų 4ekmpobdecHoti nacoc) FizZ 80; b) jvardziuotiniu (ar paprastu) kokybiniu būdvardžiu, pvz.: greitasis reaktorius (plg. rusų Goiempotii peakmop, vok. Schnellreaktor m, anglų fast reactor) TechT (5) 11, adaptyvusis automatas (plg. rusų adanmueénotii aémomam, vok. adaptiver Auto- mat m, anglų adaptive automat) TechT (14)4, mokslioji sistema (plg. rusų camoo6y- 25 Asmeny pavadinimus pagal profesiją netikslu laikyti terminais. Plačiau žr. JI. A. Illka- ToBa, SiBJISIOTCA JIM TepMHHAMH HaHMeHOBAHHS1 JIHŲ TIO Tipodecun, — Bonpocbi coBpeMeHHoro pYCCKOro JinTepaTypHoro si3bika, Yeasbuuck, 1967. 2€ Apie „agento“ sąvoką plačiau žr. 3. O. Cxopoxoabko, CTpyKTypa H CeMaHTHKa aHr- JAHACKHX HayuHO-TeXHHUeCKHX TepMHHOB, — Ilpukliajįkasi JHHIBHCTHKA H MalUMHHBIA TIepeBOjį, Kues, 1962, p. 41 tt. 70 warowjasca cucmema, vok. lernendes System n, anglų self-learning system) TechT (14)5, apskritasis šukuotuvas (plg. rusų kpyeacuecaroran mawuna) PolZ 187; c) įvardžiuotiniu (ar paprastu) neveikiamuoju dalyviu, pvz.: išlyginamasis re- zervuaras (plg. rusų ypaexumenoKotiė pesepsyap, vok. Wasserschloss n) TechT (3)5, sukamoji sklendė (plg. rusų epamgaromases sadeuscka) PolZ 106; apverčiama- sis vagonas (plg. rusų onpokKuObearomuiica éaeor) PolZ 35, užstumiamieji vartai (plg. rusų omkamnote 6e0poma) PolZ 54, kintamasis kondensatorius (plg. rusų nepe- MeHHobLitė KoKJeKcamop) FizŽ 48; d) įvardžiuotiniu (ar paprastu) veikiamuoju dalyviu, pvz.: stabdantysis varžtas (plg. rusų cmonoprbiii 6unm) PolZ 46, kreipiantysis ratas (plg. rusų Hanpaseas- 1ouee ‘Koaeco) PolZ 148, reguliuojantis strypas (plg. rusų peeyaupyrowuti cmep- oKeno, vok. Regelstab m, anglų control rod) TechT (5)12, siurbiancioji || surenkan- cioji drena (plg. rusų ecacoiearomjas || co6upamenonas Opena) MelZ 43, sukancioji prizmė (plg. rusų nosopauuearowas npusma) FizZ 72; e) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: ilgaciurkslis lietintuvas (plg. rusų darorecmpyii- Holi doowdesamens) MelZ 100, dvivagis || penkiavagis plūgas (plg. rusų dsyxkop- nycnotū | namukopnycrod naye) MelZ 130, vienapakopis || daugiapakopis siurb- lys (plg. rusų oOxocmynenuamoti || mroeccmynenuamottl Hacoc) MelZ 148 || 149, keturtaktis variklis (plg. rūsų «emoipčxmarmnotii dsueameanv) FizŽ 99, tiesiakryp- tis ventilis (plg. rusy npamomouroiti eenmuno) PolŽ 41, dujošvytė lempa (plg. rusų easoceemnan ramna) PolZ 173. 2. Panaudojimo paskirtis: A) tiesioginis, konkretus instrumento arba agento darbo objektas; B) instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija. A. Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu nurodomas tiesioginis instrumento arba agento darbo objektas, tas dėmuo gali būti reiškiamas: a) daiktavardžio kilmininku, pvz.: atvaizdo analizatorius (plg. rusy aKkaiuzamop v6pasa, vok. Gestaltanalisator m, anglų pattern analyser) TechT (14)11, neutronų absorbentas (plg. rusų noeaomumens Keiimponos, vok. Neutronabsorber m, anglų neutron absorber) TechT (5)8, purvo kolektorius (plg. rusų epasesux) MelŽ 89, sro- vės transformatorius (plg. rusų mpancipopmamop moka) FizZ 97, dažų purkstuvas (plg. anglų air brush) AnglZ 9, oro siurblys (plg. rusų 8030yturobtii Hacoc) PolZ 219, akmenų rinktuvas (plg. rusu kamuecoGupameav) MelZ 142; b) būdvardžiu su priesaga -inis, -é, pvz.: metmeninis velenas (plg. rusų Hao) PolZ 210, ventiliaciné sklendé (plg. rusų BeHmMurYuoHHaa 3adeuxcka) PolZ 106, dirvoZeminis termometras (plg. rusų nousennoiii mepmomemp) MelZ 171. Sio tipo sudétiniams terminams sudaryti daiktavardžio kilmininkas yra senes- nis ir produktyvesnis visose terminologinėse sistemose. Būdvardžiams su priesaga -inis, -ė plisti šiuo atveju šiek tiek turi įtakos rusų kalbos atitinkamų terminų mode- liai, kur dominuoja būdvardiniai dėmenys. B. Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu nurodoma instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) veiksmažodinio abstrakto kilmininku, pvz.: kodavimo || koregavimo || matavimo || modeliavimo || registravimo || skaičiavimo || užrašymo || valdymo || vyk- dymo įtaisas (plg. rusu ycmpoticmeo xodupyrowee || koppexmupyiowee || usme- 71 pumenonoe || modeaupyrowee || peeucmpupyrowmee || eowtucrumenonoe || sanucbi- saree || ynpasasiowee || ucnorkumenonoe, vok. Verschliisser m, korrigierende Einrichtung f, Messglied n, Nachbildner m, Schreiber m, Rechnengerdt n, Aufzeich- nungsgerčt n, Steuerglied n, Stellglied n, anglų encoder, corrector, measuring means, analog computer, recording system, calculating device, recorder, control device, final control element) TechT (6)4 || 5, maitinimo || skaičiavimo || suderini- mo || vėlinimo blokas (plg. rusy 610K numanus || semucaumensroti || Kacmpodiku || 3anasdoeanus) TechT (6)3, garinimo aparatas (plg. rusų esinapHoil annapam) PolZ 15, įleidimo || išleidimo || slėgimo || siurbimo vožtuvas (plg. rusų 6nyck- Hot || ebinyckHodi || Kanopnoli || ecachbiearotujuii Kranan) MelŽ 201; b) įvardžiuotiniu (ar paprastu) neveikiamuoju dalyviu, pvz.: uždaromasis čiaupas (plg. rusų sanoproii Kpan) PolZ 163, įkertamoji || užverčiamoji || pakrau- namoji mašina (plg. rusų 6py6oeas || saxnadounas || noezpysounas MaULUHQ) GeolŽ 74, matuojamasis mikroskopas (plg. usmepumenonotiė mukpockon) FizZ 58, perpilamasis || nutekamasis vamzdis (plg. rusų nepenuenas || cmouxan mpy- 6a) MelŽ 185, uždaromasis ventilis (plg. rusų 3anopnbit eenmuas) MelZ 199, krei- piamosios mentės (plg. rusų xHanpasasowue aonamsu, anglų corner vanes, vok. Leitschaufeln) TechT (25)13. Šio tipo sudėtinių terminų šalutinis dėmuo dabartinėje lietuvių terminolo- gijoje dažniau esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, negu paprastu ar įvar- džiuotiniu neveikiamosios rūšies dalyviu. Veiksmažodinio abstrakto kilmininko vartoseną stimuliuoja kai kurių šio tipo dalyvinių žodžių junginių dviprasmišku- mas. 3. Visuma (mašina, įrenginys ir kt.), kurios dalimi (detale) laikytinas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Tuo atveju šalutinis sudėtinio termino dėmuo esti reiškiamas vadinamuoju visu- mos ir dalies santykio kilmininku, pvz.: iešmo plunksna (plg. rusų nepo nepeeoda) PolZ 277, betonmaisés būgnas (plg. rusų 6apa6ax 6emonomemanku) PolŽ 22, stū- moklio žiedas (plg. rusų nopuwresce Koavyo) PolZ 150, reaktoriaus gaubtas (plg. rusų K09KYXx peakmopa), vok. Reaktorgehčiuse n, anglų jacket reaktor) TechT (5)12, plūgo peilis (plg. rusų wos nayea) MelŽ 131, skambučio mygtukas (plg. anglų bell puch) AnglZ 19, šliuzo vartai (plg. rusų tmuAr030661€' 60poma) MelŽ 166, užtvankos diafragma (plg. rusų duagppaema nnomunoi) MelZ 182. 4. Medžiaga ar energija, kuri būtina, kad veiktų sudėtinio termino pagrin- diniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Šią reikšmę turinčių sudė- tinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: seleninis lygintuvas (plg. rusų ceae- Hoeotli eoinpamumens) FizZ 55, branduolinis reaktorius (plg. rusų aOdeprnotiūį peak- mop), vok. Kernreaktor m, anglų nuclear reactor) TechT (5)10, elektroninis re- guliatorius (plg. rusy saexmponnoii peeyasmop) TechT (6)6, šarminis akumu- liatorius (plg. rusų wescunoit akkymyramop) FizZ 6, magnetinis korpusas (plg. rusų MazkumnHotė KomMnac) FizZ 47, žibalinė lempa (plg. xepocuroéas mnamna) FizŽ 53, gyvsidabrinis || puslaidininkinis termometras (plg. rusy pmymnabtii || no- aynposconukosoiti mepmomemp) FizZ 95, elektrinis || garinis variklis (plg. rusų anekmpodsueamens, napoeoii dsueameav) FizZ 99, orinis stabdytuvas (plg. ang- lų air damping) AnglŽ 10; 72 b) daiktavardžio kilmininku, pvz.: gyvsidabrio lygintuvas (plg. rusų pmym- Holl soinpamumens) FizZ 55, elektros lempa (plg. rusų smexmpu4eckaa ram- na) FizŽ 53, garo generatorius (plg. rusų napoeenepamop, vok. Dampferzeuger m, anglų steam generator) TechT (5)5, šilumos relė (plg. rusu meniosoe pee, vok. Thermorelais, anglų thermal relay) TechT (7)7, vėjo || vandens variklis (plg. rusų 6empodJeu2ameno, eodanoii Osueameno) MelZ 197, dujų virykla (plg. anglų gas range) AnglŽ 59. Kilmininko vartosena šio tipo sudėtiniams terminams sudaryti yra senesnė, bet dabartinėje lietuvių kalboje žymiai dažnesni jau tie sudėtiniai terminai, kurių šalutiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, -ė. Daiktavardžio kil- mininkas šio tipo terminams sudaryti dažniausiai netinka todėl, kad jį turintys šios rūšies sudėtiniai terminai gali būti lengvai sutapatinami su minėtais termi- nais, kurių šalutiniu dėmeniu nurodomas instrumento arba agento darbo objektas. 5. Išskiriamoji detalė, kuri yra sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamo instrumento arba agento vienas svarbiausių ar bent būdingiausių ele- mentų. Ši santykinė reikšmė yra tam tikra loginė opozicija minėtai visumos reikš- mei. Šalutinis sudėtinio termino dėmuo tokiu atveju esti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis -ė, pvz.: lėkštinės akėčios (plg. rusų ducko- éas 6opona) MelŽ 12, spyruoklinės akėčios (plg. rusų npywcunnas Gopona) PolŽ 30, rutulinis čiaupas (plg. rusų wapoetii kpar) PolŽ. 163, būgninis || sparnelinis maišytuvas (plg. rusų 6apačannas || Kporabuamas: mewarxa) PolZ 196, veidrodi- nis || prizminis ekeris (plg. rusy sepkKaAbnboiū || npu3menHbiii 2KKep) MelŽ 51, lyninis ekskavatorius (plg. rusų kanamrockpe6Kosoli skckasamop) MelŽ 51, diafragminis || sraigtinis || stūmoklinis siurblys (plg. rusų Jduappaemennoii || eun- moeoil || nopunesoii Hacoc MelŽ 149, rodyklinis galvanometras (plg. rusų cmpe- A04HbLiė 2arvearnomemp) FizŽ 30; b) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: plačiajuostis stiprintuvas (plg. rūsų wupoxo- nonocHoiį ycunumeno) FizZ 87, vienakaušis || daugiakaušis ekskavatorius (plg. rusų cOHoKoeuLoBbLiL || Mro20KoBUI0BbLL aKcKaeamop) MelŽ 51, trikarštuvis apa- ratas (plg. rusų mpėxnpoučckotūį annapam) PolZ 16, dviverstuvė grioviakasė (plg. rusų JdeyxomeaAbHblū KanasoKonamens) MelŽ 61; c) prielinksniu su + daiktavardžiu, pvz.: kranas su strėlę (plg. rusų Kpax co cmpenoii) PolŽ 163, biuretė su čiaupu (plg. rusy Gropemra c kparom) ChemZ 49, kontaktorius su spragtuku (plg. rusy Kowmakmop c sawerkoi) PolZ 54, velené- lis su išdrožomis (plg. rusų wauyesoidi sarux) PolZ 38. Būdvardžiai su priesaga -inis, -ė yra sistemiSkesni ir geriau tinka rūšinėms opozicijoms reikšti, todėl dabartinėje lietuvių kalboje aptariamai santykinei reikš- mei nusakyti jie yra produktyvesni, negu prielinksniniai sudėtinių terminų dėme- nų junginiai. 6. Išradėjas, kuris sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamą agentą arba instrumentą yra sukūręs. Šių sudėtinių terminų pažymininis dėmuo visada esti reiškiamas vardo kilmininku, pvz: Fuko svyruoklė (plg. rūsų maamuux Gyro) FizŽ 29, Danielio higrometras (plg. rusų euepomemp Manus) FizZ 34, Kundto || Kvinkés vamzdis (plg. rūsų mpy6xa Kyndma || Keune) FizZ 51, Lei- deno indas (plg. rusų aeddenckas Ganka) FizZ 53, Lindės || Atvudo | Karno masi- na (plg. rusų mawuna Jlunde | Ameyda || Kapno) FizZ 55 || 58, Rentgeno aparatas 73 (plg. rusų pexmeeroecčkas ycmanoeKa) FizŽ 77, Popovo garintuvas (plg. rusų ucnapumeno ITonoea) MelZ 56, Boro magnetonas (plg. rusų maexernon Bopa) FizŽ 56, Marteno krosnis (plg. rusų smapmeroéckas news) PolZ 270, Morzės raktas (plg. rusų x1104 Mopae) PolŽ 145, Selerso guolis(plg. anglų adjustable bearing) AnglZS8. 7. Išorinė forma, kuri yra būdinga sudėtinio termino pagrindiniu démeniu įvardijamam instrumentui arba agentui. Daiktą, į kurį pagal formą panašus agen- tas arba instrumentas, paprastai nusako būdvardis su priesaga -inis, -ė, pvz.: sky- dinis || cilindrinis uždoris (plg. rusų wumosod || įurnukOpuveckutiė samsop) MelZ 178, slenkstinis || vamzdinis vandenmatis (plg. rusų e6odocausrolil || mpyGuamoii godomep) MelZ 187, rutulinis kondensatorius (plg. rusų cgpepudeckuil Kouodexca- mop) FizZ 48, kūginė svyruoklė (plg. rusų konudeckui masmuux) FizZ 90, Sauks- tinis || lekstinis grąžtas (plg. rusu aoockosold || mapenbuamotiė 6yp) GeolZ 19, inkarinis varžtas (plg. rusų ankepuoiti 60am) PolZ 29. 8. Medžiaga, iš kurios ištisai ar tik iš dalies yra pagamintas sudėtinio termi- no pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: medinis latakas (plg. rusų depessn- Holi nomox) MelŽ 97, cementinis || betoninis vamzdis (plg. rusų yemenmnas || Ge- monnas mpy6a) MelZ 184, porcelianinis piltuvas (plg. rusų eopoxa Bioxne- pa) PolŽ 54, plieninis virbalas (plg. rusy cmanomoii Hazeav) PolZ 210, koklinė krosnis (plg. rusų xagdenonas neus) PolZ 279, bronzinis laidas (plg. rusų 6pon30- 6btii nposod) PolZ 323, guminis diržas (plg. rusų pesunoeotii pemeno) PolZ 360, medinis skydas (plg. anglų brattice) AnglŽ 25, žalvarinė įvorė (plg. anglų brass case) AnlgŽ 25; b) daiktavardžio kilmininku, pvz.: akmenų || karčių || tašelių drena (plg. rusų Kamennas || ocepdesas || Gpyciamas dpena) MelZ 43, akmenų || žemės užtvan- ka (plg. rusų Kamennas || semanas niomuna) MelZ 181. $ 15. Šios rūšies terminų gramatinių konfigūracijų transformaciją dažniau- siai apsprendžia trys dalykai: 1) sudėtinių terminų ir literatūrinės ar liaudies kal- bos analogiškos reikšmės žodžių junginių formos neatitikimas, 2) gretimų mokslo šakų panašių rūšinių sąvokų analogija; 3) kitų kalbų (ypač rusų kalbos) įtaka. Šių tipų sudėtinių terminų transformos gali būti įvairios, ne vienakryptės, tačiau terminų norminimo praktikai toli gražu ne visos vienodai svarbios. Paminė- sime tik tuos sudėtinių (ypač rūšinių) terminų transformacijos atvejus, dėl ku- rių kalbininkai kartais nesutaria su specialistais. (Ngen + Nyom) — X —> (Ay + N),oms kai Nr,, nurodoma a) instrumentu arba agen- tu atliekama darbo operacija (reiškiama veiksmažodžių abstrakto kilmininku), pvz.: slėgimo vožtuvas (plg. rusų xanopHotiė Krnanan) PolZ 143: slėgiminis vožtuvas, sriegimo freza (plg. rusų pesvGosasn (pesa) PolZ 470: sriegiminė freza; b) visuma (mašina, įrenginys), kurios dalimi (detale) laikytinas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas (vadina- masis visumos ir dalies santykio kilmininkas), pvz.: reaktoriaus gaubtas (plg. ru- su K0Yx peaxmopa) TechT (5)12: reaktorinis gaubtas, šliuzo vartai (plg. ru- su watosHole sopoma) PolZ 54: šliuziniai vartai, stūmoklio žiedas (plg. rusu nopuine60e koavyo) PolZ 150: stūmoklinis žiedas; 74 c) išradėjas, kuris sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamą agen- tą ar instrumentą yra sukūręs, sukonstravęs, pvz.: Marteno krosnis (plg. rusų mapmenosckan neuv) PolZ 279 : marteninė krosnis, Leideno indas (aetidenckas 6anxa) FizZ 53 : leideninis indas ir kt. Vertinant transformas su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais tokio tipo junginiuose, reikia turėti omenyje šiuos dalykus: 1) absoliutus rūšinių terminų sistemiškumas negali būti pasiektas ne tik vienos kurios nors mokslo ša- kos terminijoje, bet net ir terminologinių mikrosistemų viduje, pavyzdžiui, šiuo- laikinėje žemės ūkio mašinų klasifikacijos terminijoje šalia ,,kuliamoji*‘ tipo termi- nų turi teisę egzistuoti ir naujesni „kūlimo mašina“ tipo terminai; 2) terminų pa- stovumas laikytinas ne mažesnės svarbos kodifikaciniu reikalavimu, negu kartais pernelyg akcentuojamas ir miglotai aiškinamas (P,+ N),,, tipo terminų dvi- prasmiškumas, lyginant juos su (Ng, + N,,,) tipo terminais. Kokybės atžvilgiu šiuolaikiniuose mūsų technikos terminų rinkiniuose daž- nesni (Ng, + Nom) tipo terminai. Plg.: Šaltinis Terminų TechT(1—15)) PolZ FizŽ MelŽ GeolŽ | TekstŽ tipas | | | (Ngen+ Nuom) | 38 250 | 0 | 41 | | 5 = Jere er veer | | | (Pp+ N)nom 6 60 | 8 | 33 | 21 | 0 | | $ 16. Sudėtinio termino pagrindinis dėmuo gali nurodyti gyvį ar augalą. Šne- kamojoje kalboje paprastai vartojami tik vienažodžiai gyvių ar augalų pavadini- mai. Botanikos ir zoologijos sistematikos terminija esti binarė, kur pirmasis (pa- grindinis) dėmuo nurodo gentį, o antrasis (šalutinis) — rūšį. Tokiu atveju sudė- tinių sistematikos terminų šalutiniais dėmenimis nurodoma gyvio ar augalo: 1. Mitybos objektas. Šią semantinę funkciją turintis dėmuo paprastai esti reiškiamas būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: žvirblinė pelėda (plg. lot. Glaucidium passerinum) Paukšt Il 267, pušinė sniegena (plg. lot. Pinicola enuc- leator) Paukšt II 127, eglinis kryžiasnapis (plg. lot. Loxia curvirostra) Paukšt I 286, kopūstinis amaras (plg. lot. Pieris rapae) Vad vab 264, uoginė blakė (plg. lot. Dolycorus baccarum L.) Vad vab 79, žirninis grūdinukas (plg. lot. Bruchus pisorum L.) Vad vab 171, ąžuolinis verpikas (plg. lot. Lasiocampa guercus L.) Vad vab 241, riešutinis straubliukas (plg. lot. Curculio nucum L.) Vad vab 187. 2. Gyvenamoji ir augimo vieta. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: akmeninė || miškinė kiaunė (plg. lot. Martes foina || martes) Vad žind 178 || 184, ąžuolinė || lazdyninė miegapelė (plg. lot. Elimomys quercinus L., Muscardinus avellanarius L.) Vad žind 230 || 228; miš- kinis || vandeninis || dirvoninis kalviukas (plg. lot. Anthus trivalis || spinoletta || campestris) Paukšt III 184 || 187, urvinė || langinė kregždė (plg. lot. Riparia riparia, Delicion urbica) Paukšt III 327 || 336, pelkinis papartis (plg. lot. Dryopteris thelypteris L., rūsų utumceeurx Oonomnotii) Flor 1 34, kalninė pušis (plg. lot. Pinus 75 montana, rūsų čocka eopnas) Flor I 161, šilinis baravykas (plg. lot. Boletus cyanes- cens) Valg gryb 115, pelkinė ūmėdė (plg. lot Russula paludosa) Valg gryb 194; balinis čiuožikas (plg. lot. Gerris paludum) Vad vab 85, kambarinė musė (plg. lot. Musca domestica L.) Vad vab 326; b) daiktavardžio kilmininku, pvz. kalnų kielė (plg. lot. Motacilla cinerea) Paukšt III 193, jūros kiaulė (plg. lot. Phocaena phocaena) Vad žind 298, smiltynų juodvabalis (plg. lot. Opatrum sabulosum L.) Vad vab 149. 3. Kilmės vieta, kuri paprastai esti reiškiama būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, padarytu iš tikrinio daiktavardžio, pvz.: islandinis bėgikas (plg. lot. Ca- lidris canutus) Paukst 1 220, uralinė pelėda (plg. lot. Strix uralensis) Paukšt II 273,. švedinė muselė (plg. lot. Oscinosoma frit) Vad vab 325, amerikinis maumedis (plg. lot. Larix americana, rūsų amepukKaxckas Aucmeennuua) Flor I 140, kaukazinis kėnis (plg. lot. Abies Nordmanniana, rusų ITuxma Hopomana) Flor 1102, europi- nis kukmedis (plg. lot. Taxus baccata, rūsų mucc seoOnowi) Flor I 87, korėjinė pušis (plg. lot. Pinus koraiensis, rusų Kopetdickas cocna) Flor I 148, kanadiné audinė (plg. lot. Mustela vison) Vad žind 169, usūrinis šuo (plg. lot. Nycte- reutes protocyonoides) Vad žind 134, sibirinė stirna (plg. lot. Capreolus capreolus pygargus) Vad žind 312. 4. Išorinės kūno ypatybės: A — forma ir kitos viso kūno ypatybės, B — kūno ar jo dalių paviršiaus ypatybės, C — kūno ar jo dalių spalva. A. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodomos gyvio ar augalo kūno formos ypatybės, tas dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: mažoji aus- linda (plg. lot. Labia minor L.) Vad vab 54, platusis elniaragis (plg. lot. Dorcus parallelopipedus L.) Vad vab 196, stambusis trumpasparnis (plg. lot. Creophilus maxillosus L.) Vad vab 116, plokščioji skėtė (plg. lot. Libellula depressa L.) Vad vab 42, ilgasis kukurdvelkis (plg. lot. Calvatia saccata) Valg gryb 231, didysis blizgis (plg. lot. Chalcophora mariana) Vad vab 130; b) priedėliniu daiktavardžiu, pvz.: šikšnys nykštukas (plg. lot. Vespertilio pipistrellus) Vad žind 107, pelė mažylė (plg. lot. Micromys minutus) Vad žind 256, kadagys keružis (plg. lot. Juniperus nana) Aug anat 228. B. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo vi- so kūno ar jo dalių paviršiaus ypatybės, tas šalutinis dėmuo paprastai esti reiškia- mas įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: dygusis ragijus (plg. lot. Rhagium mordax L.) Vad vab 154, lygusis žygis (plg. lot. Carabus glabratus) Vad vab 100, gličioji geltonpėdė (plg. lot. Gomhidius glutinosus) Valg gryb 229, šiurkščioji žvy- nabudė (plg. lot. Lepiota rhacodes) Valg gryb 230, švelnusis piengrybis (plg. lot. Lactarius mitissimus) Valg gryb 231 ir kt. C. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo kūno spalva, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: baltoji eglė (plg. lot. Picea canadensis, rusų e16 Kanadcras) Flor 1 123, juodoji antis (plg. lot. Oi- demia nigra L.) Paukšt II 115, pilkoji žąsis (plg. lot. Anser anser) Paukšt II 135, geltonasis piengrybis (plg. lot. Lactarius scrobiculatus) Valg gryb 210, žaliosios samanos (plg. rusų 2unKo8bie mxu) MelZ 144, rudasis nakviša (plg. lot. Nyctalus 76 noctula) Vad žind 102, juodoji || rudoji žiurkė (plg. lot. Rattus rattus || norvegicus) Vad žind 241; b) būdvardžiu su priesaga -inis „-ė, pvz.: purpurinis cigarsukis (plg. lot. Rhyn- chites bacchus L.) Vad vab 174, violetinis karnagraužis (plg. lot. Hylurgops pal- liatus) Vad vab 192, sidabrinis vienuolis (plg. lot. Cucullia argentea) Vad vab 253, rašalinis mėšlagrybis (plg. lot. Coprinus atramentarius) Valg gryb 231, lelijinis baltikas (plg. lot. Tricholoma nudum) Valg gryb 230; c) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: geltonraudė kelmabudė (plg. lot. Hypholoma sublateritium) Valg gryb 173, gelsvarudė musmirė (plg. lot. Amanita junguillea) Valg gryb 162, kraujaspalvė ūmėdė (plg. lot. Russula sanguinea) Valg gryb 196, pilkšvažalė ūmėdė (plg. lot. Russula aeruginea) Valg gryb 188, variaspalvė gelton- pėdė (plg. lot. Gomphidius viscidus) Valg gryb 120. Kai kada augalų sistematikos sudėtinių terminų rūšinis pažyminys nurodo ne viso kūno, o tik atskiro jo organo spalvą, kuri apibendrinama išskiriamuoju rūšiniu pažyminiu. Tokių atvejų botanikos specialistai pastaruoju metu pagrįs- tai vengia. | 5. Vidinės ypatybės: A — subjekto pojūčiais suvokiamos ypatybės, B — individualiosios vidinės ypatybės. A. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma subjekto pojū- čiais suvokiama vidinė ypatybė, šalutinis sudėtinio termino dėmuo gali būti reiš- kiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: tamprusis baravy- kas (plg. lot. Boletus bovinus) Valg gryb 229, kvapioji guotė (plg. lot. Hydrophorus agathosmus) Valg gryb 229, trapioji ūmėdė (plg. lot. Russula fragilis) Valg gryb 231, kartusis baravykas (plg. lot. Tylopilus felleus) Valg gryb 232, gličioji geltonpėdė (plg. lot. Gomphidius glutinosus) Valg gryb 229; b) įvardžiuotiniu neveikiamuoju dalyviu, pvz.: dvokiančioji ūmėdė (plg. lot. Russula foetens) Valg gryb 228; c) priedėliniu daiktavardžiu, pvz,: dirvenis smirduolis (plg. lot. Ononis arvensis) LBZ 239, ūmėdė garduolė (plg. lot. Russula delica) Valg gryb 227. B. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo individualiosios vidinės ypatybės, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: plėšrusis pelėdgalvis (plg. lot. Eupsilia satellitia L.) Vad vab 253, kandžiosios skruzdėlės (plg. lot. Campanotidae) Vad vab 300, kibioji kruné (plg. lot. Asperula aparine) LBZ 444; b) priedéliniu daiktavardžiu, pvz.: gebenė lipiké (plg. lot. Hedera helix) Aug anat 326, sakalas keleivis (plg. lot. Falco peregrinus) Paukst 11 171, voverė skraiduolė (plg. lot. Pteromys volans) Vad Zind 214, aguona birulé (plg. lot. Papaver rhoesas) Aug anat 482, Ziogas giesmininkas (plg. lot. Tettigonia cantans) Vad vab 49, musé kandiklé (plg. lot. Stomoxys calcitrans) Vad vab 327; ¢) ivardZiuotiniu veikiamuoju dalyviu, pvz.: sliauZiancioji vaisgina (plg. lot. Ajuga reptans) LBZ 515, gelstantysis piengrybis (plg. lot. Lactarius scrobiculatus) LBZ 472, juostancioji vilktaboké (plg. lot. Bovista nigrescens) Valg gryb 231, réplio- Jantysis vėdrynas (plg. lot. Ranunculus reptans) LBZ 518 (= sliauZiantysis vėdrynas). 6. Atskiro organo skiriamosios ypatybės: A — forma, B — spalva, C — įvairios išaugos. 77 A. Kai sudėtinio termino pažymininis dėmuo nurodo gyvio ar augalo kurio nors išorinio organo formą, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: skiauterinis papartis (plg. lot. Dryop- teris cristata, rūsų tųumoėkuK epeGeKuamorii) F lor I 40, lancetinis varpenis (plg. lot. Botrychium lanceolatum) Flor 1 24, šauktukinis pelėdgalvis (plg. lot. Agrotis excla- mationis) Vad vab 252, kūginis briedžiukas (plg. lot. Morchella conica) Valg gryb 228, skydinė voveruška (plg. lot. Cantharellus umbonatus) Valg gryb 229; b) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: plačiažvynis maumedis (plg. lot. Larix euro- lepis, rusų aucmeennuya mupokcuemuyiiuamas) Flor 11 36, smailaragis mėšlava- balis (plg. lot. Copris lunaris) Vad vab 199, dantytkojis tripsas (plg. lot Odonthoth- rips loti) Vad vab 88, plačialakštė plempė (plg. lot. Clitocybe platyphylla) Valg gryb 229, iesmalapé balandūnė (plg. lot. Atriplex hastatum) LBZ 392. B. Kai sudėtinio termino paZymininis dėmuo nurodo gyvio ar augalo išorinio kurio nors organo spalvą, jis paprastai esti reiškiamas sudurtiniu būdvardžiu: balt- nugaris genys (plg. lot. Dryobates leucotos) Paukšt III 49, geltonsnapis čivylis (plg. lot. Carduelis cannabina) Paukšt 111 116, juodagalvė sniegena (plg. lot. Pyrrhula pyrrhula) Paukšt III 122, raudonpetis degutvabalis (plg. lot. Sphaeridium scarabaeci- des L.) Vad vab 137, žaliaakė muselė (plg. lot. Chlorops pumilionis) Vad vab 325, baltagyslis pelėdgalvis (plg. lot. Melicleptria scutosa) Vad vab 255, mélyngalvis pūka- nugaris (plg. lot. Diloba coeruleocephala) Vad vab 249, rudakepuris baravykas (plg. lot. Boletus badius) Valg gryb 227, geltonšonis straubliukas (plg. lot. Chlorophanus viridis) Vad vab 128. C. Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu pavadinamos gyvio ar augalo ku- rios nors būdingos išaugos, pažyminys gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: kuoduotasis vieversys (plg. lot. Galerida cristata) Paukšt III 173, ūsuotoji zylė (plg. lot. Panurus biarmicus) Paukšt III 223, šeriuotasis sitonas (plg. lot. Sitona crinitus) Vad vab 181, dygliuotasis || kar- potasis pumpotaukšlis (plg. lot. Locoperdon echinatum || gemmatum) Valg gryb 231, žvynuotasis baravykas (plg. lot. Strobilymyces strobilaceus) Valg gryb 232; b) priedėliniu daiktavardžiu, pvz.: sprakšis kryžiuotis (plg. lot. Selatosomus eruciatus) Vad vab 127, papartis kudlis (plg. lot. Dryopteris phegopteris) LBŽ 126, viksva šerpetūnė (plg. lot. Carex microglochin) LBŽ 71, kreisvė gaurūnėlė (plg. lot. Crepis praemorsa) LBŽ 108. 7. Tyrinėtojas, išskyręs ir aprašęs sudėtinio termino pažymimuoju dėmeniu įvardijamą gyvių ar augalų rūšį. Šalutinis sudėtinio termino dėmuo tada esti reiškia- mas vardo kilmininku, pvz.: Skolskio osmija (plg. lot. Osmia Skolskyi) Vad vab 293, Bankso pušis (plg. lot. Pinus Banksiana, rusy coca Banca) Flor I 154, Vico kėnis (plg. lot. Abies Veitchii, rusy nuxma Buua) Flor I 94, Engelmano eglė (plg. lot. Picea Engelmannii, rusų eas Ineeav mana) Flor I 118, Natererio šikšnosparnis (plg. lot. Myotis Nattereri) Vad zind 91, Natuzijaus šikšnys (plg. lot. Vespertilio Na- thusii) Vad zind 110. 8. Laikas, kada gyvis būna aktyvus, veisiasi, augalas Žydi, vaisius mezga ir pan. šalutinis sudėtinių terminų dėmuo tokiu atveju paprastai esti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: vasarinė evetrija (plg. lot. Evetria dup- lana Hb.) Vad vab 223, naktinis grambuoliukas (plg. lot. Serica brunnea L.) Vad vab 199, pavasariniai sprindžiai (plg. lot, Oenochrominae) Vad vab 257, pavasarinis || 78 rudeninis || vasarinis adonis (plg. lot. Adonis vernalis || autumnalis || aestivalis L.) LBZ 383, vasarinis trumas (plg. lot. Tuber aestivum) Valg gryb 227; b) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: ankstyvasis sprindis (plg. lot. Brephos parthenias L.) Vad vab 257, vėlyvasis šikšnys (plg. lot. Vespertilio seroti- nus) Vad žind 107. 9. Paties augalo arba jo vaisių paskirtis, panaudojimas. Šių terminų rū- šiniu dėmeniu paprastai eina tik būdvardis vaistinis, neveikiamasis dalyvis valgomasis ir kt., pvz.: vaistinė agurklé (plg. lot. Barrago officinalis L.) LBZ 384, vaistinė SienaZolé (plg. lot. Parietaria officinalis) Aug anat 609, vaistinis putokslis (plg. lot. Saponaria officinalis) Aug anat 548; valgomasis česnakas (plg. lot. Allium sativum) LBZ 403, valgomasis trumas (plg. lot. Tuber brumale) Valg gryb 227, valgomasis bobausis (plg. lot. Gyromitra esculenta) Valg gryb 228, valgomoji voveruska (plg. lot. Cantharellus cibarius) Valg gryb 228, valgomasis lęšis (plg. lot. Lens esculenta) Aug anat 404. 10. Subjekto vertinamoji ypatybė. Šią santykinę reikšmę turinčių sudé- tinių terminų pažymininiais dėmenimis dažniausiai eina būdvardžiai paprastasis (a) ir tikrasis (b), pvz.: a) paprastasis apynys (plg. lot. Humulus lupulus L.) LBZ 386, paprastoji musmirė (plg. lot. Amanita muscaria) Valg gryb 231, paprastasis kirstukas (plg. lot. Sorex aranaeus) Vad žind 66, paprastasis dagišius (plg. lot. Xanthium strumarium) Aug anat 612, paprastoji ankštenė (plg. lot. Scloroderma bovista tr.) Valg gryb 75; b) tikroji našlaitė (plg. lot. Viola tricolor) Aug anat 573, tikroji ūmėdė (plg. lot. Russula vesca) Valg gryb 192, tikrasis lipikas (plg. lot. Galium verum) Aug anat 398, tikrosios pelės (plg. lot. Murinae) Vad žind 238, tikrosios kandys (plg. lot. Tineidae) Vad vab 214. § 17. Gamtos mokslų terminijoje (N+ N),,,„tipo terminai vartojami nuo seno. Pastaruoju metu, griežtai laikantis tarptautinės binarinės nomenklatūros, kur dvi- žodžių sistematikos terminų pirmasis dėmuo nurodo gyvių ar augalų rūšį, o antra- sis — gentį, šio tipo terminai pradėti transformuoti trejopai: 1) (N+ N),om —> (A+ N)soms PVZ.: pelė mažylė (Mycromys minutus) Vad žind 256 — mažoji pelė; ūmėdė garduolé (Russula delica) Valg gryb 186 — gardžioji ūmėdė; karvelis kersulis (Columba palumbus) Paukst 146 — kersasis karvelis; 2) (N+ N),om —> (Pa+ N) noms PVZ.: voverė skraiduolė (Pteromys volans) Vad žind 214 — skraidancioji voverė, aguona biriulé (Papaver Rhoeas) LBZ 246 — byrancioji aguona, gebenė lipiké (Hedera Helix) LBZ 163 — lipancioji gebenė; 3) (N+ N),om —> (Ay +N)yoms PVZ.: šikšnys nykštukas (Vespertilio pipistrellus) Vad zind 107 — nykštukinis šikšnys, %iemé slenktené (Vinca minor) LBZ 372 — slenkteniné Ziemé, smaliuké putokslé (Viscaria vulgaris) LBZ 374 — putoksliné smaliuké ir pan. Be to, pasitaiko atvejų, kai šio tipo terminų pirmasis dėmuo esti praleidžiamas, pvz.: vėžys maldininkas (Sguilla mantis) NBZ 308 — maldininkas, voras kryžiuotis (Araneus diadematus) NBZ 320 — kryžiuotis, drugys admirolas (Pyrameis atalanta) Vad vab 266 — admirolas ir pan. Panašus nukrypimas nuo sistematikos taisyklių pasitaiko ir tuo atveju, kai augalų varietetai ar formos įvardijamas dvižodžiais (a), o rūšys — vienažodžiais (b) terminais, pvz.: a) lapinis kopūstas (Brassica olearacea var, acephala) ŽūŽ 32, sėmeninis linas (Linum usitatissimum var. brevimulti) ŽūŽ 79 121, rojaus obelis (Malus pumila var. paradisiaca) ZuZ 230; b) spungė (Vanessa io) Vad vab 266, dilgėlinukas (Vanesia urticae) Vad vab 266, blindė (Salix caprea) Vad aug 154, kopūstas (Brassica olearacea) Vad aug 231 ir pan. Lietuviškų sistematikos ter- minų rūšių (a) ir varietety (b) schemos yra tokios: a) mi = b) 3 | ad | | | | ša rūšis gentis | | | | varietetas rūšis gentis Šių schemų praktiškai laikosi ne tik botanikai, bet ir zoologai. Vadinasi, pats tipas (N+ N),on sistematikoje laikytinas galimu ir norminiu, bet neproduktyviu ir apskritai neperspektyviu. Gyvenamajai ar augimo vietai nurodyti, kaip matėme, pagre€iui gali būti var- tojami ir būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, ir daiktavardžių kilmininkai. Dabartinėje lietuvių sistematikos terminijoje šiuo atveju žymiai dažniau vartojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, negu daiktavardžių kilmininkai. Vartojant kilmininką, būdin- gesnė daugiskaitinė jo forma. Plg.: Biidvardziy su priesaga -inis, -ė ir daiktavardžio kilmininky vartosena vietai reikšti t | Sha Paukšt I-III | Vad vab Vad znd Valg gryb Terminu aukšt 1— ad va ad žin alg gry tipas TI i (414 N)nom 39 34 20 13 (Ngen+ Nnom) | || 3 0 $ 18. Jeigu sudėtinio termino pagrindinis dėmuo yra veiksmažodiniu abstraktu reiškiamo veiksmo arba proceso pavadinimas, tai tokio termino šalutiniu dėmeniu gali būti nurodoma: I. Objektas, kurį tas veiksmas liečia, arba objektas, kuriame vyksta tas pro- cesas. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutiniai dėmenys gali bū- ti reiškiami: a) valdomojo daiktavardžio kilmininku, pvz.: augalų iššalimas || iššutimas || išmirkimas (plg. rusų 6e5mepsanue || esnpesanue || ebimoKanue pacmenuii) BotŽ 68, medienos subrendimas (plg. rusų co3peeanue Opesecunoi) BotZ 271, pumpu- ro susiklostymas (plg. lot. foliatio, rusy ncuKocnomcenue) BotZ 349, baseino supel- kėjimas (plg. rusų sa60mauueanue ecOdcc60pa) MelŽ 160, neutronų lėtinimas (plg. rusų samedaerue netimponos, vok. Neutronenbremsung f. anglų neutron thermali- zation) TechT (5)8, šilumos perdavimas (plg. rusų mennonepedaua, vok. Wiir- meiibertragung f, anglų heat transmission) TechT (4)4, nuotėkio reguliavimas (plg. rusy peeyruposanue cmoka, vok. Ausgleichung des Abflusses, anglų water drain control) TechT (3)6, išlaidų apmokėjimas (plg. rusų cnaama pacxcdos) EkŽ 127; b) valdomuoju daiktavardžiu su prielinksniu, pvz.: grąžinimas į darbą (plg. rusų 60cemanoenexue Ha pa6omy) EkŽ 32, kėlimasis į miestus (plg. rusų nepedeu- 80 awerue 6 20pod) EkŽ 140, atleidimas iš darbo (plg. rusų ysonnenue ¢ pa60mbi) TeisŽ 18, nukrypimas nuo taisyklių (plg. rusy omknoKexue om npasus) SportZ 22, nu- krypimas nuo normos || nuo plano (plg. rusy omxaonenue om opel || om nzmana) EkŽ 132; e) valdomojo daiktavardžio postpoziciniais linksniais, pvz.: padengimas auksu (plg. rusų s010moe oGecneuenue) EkŽ 17, dauginimas atlankomis || atžalomis || au- giniais (plg. rusų pasmnoicenue omsodkamu || nopocaamu || wepenxamu) BotZ 103, aptvėrimas pylimais (plg. rusų o6earosanue) MelZ 15, lyginimas braukte (plg. rusų naarupoeka epe6Kom) PolZ 283, sūdymas sūrymu (plg. rusų sacorka my3ny4nas) PolŽ 111, grūdinimas vandenyje || ore || alyvoje (plg. rusų saxanka eodanasa || 603- Oywnas || macaanas) PolZ 107. 2. Būdas, arba išskiriamoji veiksmo ar proceso vyksmo ypatybė, kuri gali būti reiškiama: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: apvalusis tekinimas (plg. rusų o6ma4xa Kpyenas) PolŽ 236, glotnusis pynimas (plg. rusų nepenremenue 2mradroe) PolŽ 274, rupusis || smulkusis malimas (plg. rusų rox04 Kpynnbti || monkkuii) PolZ 306, lankstusis || standusis sujungimas (plg. rusų coedOunenue 2u6xoe || nuomnoe) PolŽ 390, selektyvusis spinduliavimas (plg. rusu us6upamenonoe usnysdenue, vok. selektive Strahlung f, anglų selective radiation) TechT (4)7; b) įvardžiuotiniu neveikiamuoju dalyviu, pvz.: svyruojamasis judėjimas (plg. rusų K0o1eGamenonoe dsuocenue) FizZ 42, smogiamasis gręžimas (plg. rusų ydap- Hoe Gypenue) GeolZ 19, sukepamasis apdegimas (plg. rusų o6wue2 cnekatowmui) PolŽ 230, perpučiamasis (prapučiamasis) lydymas (plg. rusų niaexa npodyeroti) PolŽ 282, nejudamasis suleidimas (plg. rusų nocadxa wenodeuscras) PolŽ 309, kyla- masis judėjimas (plg. rasų eocxodamųee Oeuncenue) GeolZ 41; c) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: srovinis judėjimas (plg. rusų Oeuncenue nomounoe) PolZ 83, čiurkšlinis tekėjimas (plg. rusų Oewuxcexue cmpyiuamoe || cmpytinoe) PolZ 83, radialinis slėgimas (plg. rusų daenenkue paduansroe) PolŽ 79, duobelinis || juostinis || rėžinis laistymas (plg. rusų nomus no AYHKAM || no nonocam) MelŽ 95, kibirkštinis || lankinis išsielektrinimas (plg. rusų uckpoeot || Oy2oeoii pas- pad) FizZ 37, plėvelinis || burbulinis virimas (plg. rusų kunewue naérourioe | ny- 3sbipuamoe) PolŽ 139, ruoželinis pynimas (plg. rusų nepeniemenue capocesoe) PolZ 274; d) valdomojo daiktavardžio postpoziciniais linksniais, pvz. : jungimas trikampiu || žvaigžde (plg. rusų coedOuxexue mpeyzononurxonm || 36e3doii) FizZ 43, laistymas va- gomis (plg. rusų 60posdkoidi nous) MelZ 96, velėnavimas langais || sienute (plg. rusų 0depro8Ka 6 Kaemky || 6 cmenky) PolZ 238, judėjimas apskritimu (plg. rusų OBuxcenue no kpyey) FizZ 41; e) valdomuoju daiktavardžiu su prielinksniu, pvz.: skridimas ant nugaros (plg. rusų noaém Ha cnune) PolZ 301, priėmimas iš klausos (plg. rusų npuém Ka cayx) PolŽ 319, atsiskaitymas pagal sutartis (plg. rusų pacučm no dozosopas) EkŽ 190, tinkavimas pagal žyminius (plg. rusy wmyxamypka no masxam) PolZ 505, pardavi- mas pagal pavyzdžius (plg. rusų npodaxca no o6pasyam) EkZ 167; f) Sliejamuoju padalyviu, pvz.: konservavimas pikeliuojant || siidant || džiovi- nant (plg. rusų Koxcepeuposarue nukenonoe || cyxoe || coaénoe) PolZ 153, sriegimas ivalcuojant (plg. rusų xaxamxa pes66i) PolZ 212, įtempimas gniuždant || skeliant || 6. Lietuvių terminologija 81 sukant (plg. rusų Hanpsoienue CocumMaroluiee || ckarviearowee || ckpyvusarowee) PolŽ 217, suvirinimas slegiant || Iydant || suduriant (plg. rusų céapka OasreHuem || nmaenenuem || cmoikoeasn ceapra) PolZ 371, tepimas slegiant || užpilant (plg. ru- su cMaska nod Oaenenuenm || noausarues) PolZ 387. 3. Subjekto vertinamoji ypatybė, kuri gali būti reiškiama: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: normalus slėgimas (plg. rusų dasaerue Kopmanonoe) PolŽ 79, vėlyvasis || ankstyvasis uždegimas (plg. rusų aavcuearue no3Onee || panee) PolZ 106, tikslusis matavimas (plg. rusų usme- penue mouroe) PolZ 121, svarbiausias įtempimas (plg. rusų xanpsancenue 2ma6noe) PolŽ 216, staigusis šaldymas (plg. rusų oxaaxncdenue peskoe) PolZ 259, laisvasis skridimas (plg. rusų noaém Heynpasasemoll) PolŽ 301, gilusis gręžimas (plg. rusų eny60Koe 6ypenue) GeolZ 20, darnusis slucksniavimasis (plg. rasų co2aacHoe Hacao- enue) GeolZ 83; b) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: pradinis pūtimas (plg. rusų Oymbė nep- soe) PolZ 98, kritinis slėgimas (plg. rusų dOaenenue Kpumu4eckoe) PolŽ 79, tie- sioginis matavimas (plg. rusų usmepenue npamoe) PolŽ 121, priverstinis maišy- mas (plg. rusų npumetueaxue: npunyOumenbnoe) PolŽ 273, pirminis slūgsojimas- (plg. rusų nepeusroe saneeanue) GeolZ 49. 4. Veiksmo arba proceso vyksmo laikas, kuris paprastai esti reiškiamas būd- vardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: rudeninis || pavasarinis arimas (plg. rusų 320e6aAn || secenas ecnauuka) MelZ 16, naktinis skridimas (plg. rusų HOUHOU noAEM) PolŽ 301, žieminis skiepijimas (plg. rusų 3umHas npusuexd) BotZ 384 ir kt. 5. Veiksmo paskirtis, kuri dažniausiai esti reiškiama įvardžiuotiniu neveikia- mosios rūšies dalyviu, pvz.: gaivinamasis laistymas (plg. rusų no1u6 oceexcumens- norui) PolZ 302, bandomasis skridimas (plg. rusų nonėm ucnotmamenonotii) PolŽ 301, žvalgomasis gręžimas (plg. rusų paseedocumoe Gypenue) GeolZ 20. $ 19. Sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu gali eiti būdvardinis abstraktas. Juo paprastai nurodoma pastovi, būdinga ypatybė, sudaranti atskirą terminologinę sąvoką. Tokio sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu apibūdinama: 1. Sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamos ypatybės tiesio ginis objektas, kuris paprastai esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, pvz.: dujų ka- loringumas (plg. rusy menaomeoprocme 2asa, vok. Gaskalorienwert m, anglų calori- fic capacity of gas) TechT (11)6, šviesos stiprumas (plg. rusy cura ceema, vok. Licht- stirke f, anglų luminous intensity) TechT (12)7, audinio tankumas (plg. rusų naom- KoCMmb mkanu, vok. Gewebedichte f, anglų gauge of the cloth) TechT (2)5, mašinos galingumas (plg. rusy MouįKocmo mauunoi) FizZ 30, osciliatoriaus stiprumas (plg. rusy cua ocyuaramopa) FizZ 88, durpių peleningumas (plg. rusų 30a6rocme mopiba) MelZ 50, radiacijos intensyvumas (plg. rusų ypoeexo paduayuu, vok. Strahlenspie- gel m, anglų amount of radiation) TechT (5)9, jonizacijos stiprumas (plg. rusų Uun- mencuekocimo uonusayuu) FizZ 88, balanso mobilumas (plg. rusų moGuabrocme 6ananca) EkŽ 103 ir kt. 2. Sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamos ypatybės netiesioginis objektas, kuris gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: šviesinis jautrumas (plg. rusų ceemo- 6as1 4yecmeumenbHocmb, vok. Unterschiedempfindlichkeit f, anglų contrast sensiti- vity) TechT (12)9, elektrinis laidumas (plg. rusų saexmponposodrocme, vok. Elek- 82 trische Leitfūhigkeit f, anglų electrical conduction) TechT (8)5, joninis laidumas (plg. rusų uoxxas saexmponposodnocms, vok. Ionenleitung f, anglų ionic conduc- tion) TechT (8)5, drégminis imlumas (plg. rusų ernazočmkocmo) MelŽ 74; b) valdomųjų daiktavardžių postpoziciniais linksniais, pvz.: atsparumas kait- roms || sausroms || šalčiams (plg. rusų swapossirocausocme, sacyxoycmoudusocme, moposocmotikocme) BotZ 45, jautrumas šildymui || šviesai (plg. rusų «yscmeumeao- HOCMb K Hazpesy, ceemouyscmeumenokocmo) ChemŽ 131, imlumas šilumai (plg. rusų menaoémkocms) MelZ 75. Lietuviškuose terminų žodynuose ir mokslinėje periodikoje pasitaiko vienas kitas aptariamą santykinę reikšmę turintis sudėtinis terminas, kurio šalutiniu dė- meniu eina daiktavardžio kilmininkas, pvz. oro imlumas (plg. rusų 6030yxočmKocmb) MelZ 120, bet tokie terminai nelaikytini norminiais, nes formaliai jie visiškai sutam- pa su tiesioginės ypatybės objekto santykinę reikšmę turinčiais sudėtiniais terminais. Dvejopą šios santykinės reikšmės išraišką sąlygoja ta aplinkybė, kad būdvardžių su priesaga -inis, -ė daryba morfologiškai yra ribota. Pavyzdžiui, jeigu netiesioginiu ypatybės objektu eina veiksmo arba proceso pavadinimas, tai tokią santykinę reikš- mę turintis sudėtinis terminas visada turi valdomojo žodžių junginio formą. 3. Subjekto vertinamoji ypatybė, kuri gali būti reiškiama: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: efektyvusis galingu- mas (plg. rusų sgppexmuenas mowrocmos) PolZ 206, aktualusis rūgštingumas (plg. akmyahbnkas kucromuocmoe) MelŽ 143, nepastovus drėgnumas (plg. rusų Keycmoūii- 4u60e yenancnenue) MelZ 110, normalusis gilumas (plg. rusų Kopmanbnas eay6una) PolŽ 70, specialusis darbingumas (plg. cneyuasenas mpydocnocobrocms) TeisZ 34, aukščiausiasis valentingumas (plg. rusų kausbiciuas earekmnocmo) ChemZ 37; b) įvardžiuotiniu ar paprastu neveikiamosios rūšies dalyviu, pvz.: nusikalsta- masis nerūpestingumas (plg. rusy npecmynnas ne6pescrocme) TeisZ 94, tariamasis sluoksniuotumas (plg. rusy n09xKan caoucmocme) GeolZ 139; c) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: absoliutinis || santykinis drėgnumas (plg. rusų a6coniomnas || omuocumensrasn erascrocms) MelŽ 38, pirminis || antri- nis sluoksniuotumas (plg. rusų nepeuunas || emopusnas caoucmocms) GeolZ 138, kritinis gilumas (plg. rusy kpumuseckas 2ay6una) PolZ 70, pagrindinis || šalutinis dažnumas (plg. rusų 2nmnaenas || 6okosan wacmoma) PolZ 484, vidutinis dažnumas (plg. rusų cpedxxax Kacmoma) PolZ 484, kondicinis drėgnumas (plg. rusy Konduyuon- Has ernavcnkocmb) ChemZ 155. § 20. Jeigu sudėtinio termino pagrindinis dėmuo nurodo natūralią arba dirb- tinę medžiagą, tai šalutiniu tokio termino dėmeniu apibūdinama: 1. Vieta, kur ta medžiaga natūraliai egzistuoja arba kur ji susidaro. Šių sudėti- nių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: 3 a) budvardZiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: gruntinis || tarpsluoksninis vanduo (plg. rusų epynmosas || mescnaacmosas 6coa) GeolZ 24, jūrinis gruntas (plg. rusų mopekoi epynm) GeolZ 38, vulkaninis dumblas (plg. rusy syakanuueckuil ur) GeolZ 54, dugninis ledas (plg. rusų donne 260) GeolZ 70, priekrantinis ledas (plg. rusy Gepezosoti 2éd) GeolZ 70; b) daiktavardžio kilmininku, pvz.: pelkių rūda (plg. rusų Gosomuas pyda) ChemZ 213, kasyklų dujos (plg. rusų pydrusnsid 2as) ChemŽ 146, miškų pilkžemiai (plg. rusų cepoie mnecHoie nowesi) GeolZ 114. ij 83 Dabartinėje lietuvių terminijoje šią funkciją turinčių sudėtinių terminų pažy- miniais dažniau eina būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, negu daiktavardžių kilminin- kai. Pastarojo tipo žodžių junginių negalima atsisakyti, nes ne iš kiekvieno daikta- vardžio galima padaryti būdvardį su priesaga -inis, -ė, 2. Išorinės arba vidinės fizinės ypatybės: A — struktūra, konsistencija, B — potencija, C — spalva ir kt. A. Kai sudėtinio termino šalutinis dėmuo rodo natūralios ar dirbtinės medžia- gos struktūrą arba konsistenciją, jis gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: grūduotoji uoliena (plg. rusų seprucmas nopoda) GeolZ 111, rupusis || smulkusis smėlis (plg. rusų 2py603epHuc- muti || meaxuti necox) PolŽ 278, dulsvasis || skaidrusis kvarcas (plg. rusų Obmu4a- mot || npospairelil Keapų) GeolZ 60, purusis gruntas (plg. rusų porxA1ūė 2pykm) MelŽ 63; b) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: skaidulinis gipsas (plg. rusų 6010 KHUC- moti 2unc) GeolZ 34, kristalinė uoliena (plg. rusų Kpucmarruteckas nopoda) GeolZ 112, klintinės pintys (plg. lot. Calcarea, rusų useecmiossie ey6Ku) GeolŽ 40; e) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: daugiaatomės dujos (plg. rusy mHo2oamomHoLl 2a3) FizŽ 19, smulkiagrūdis smėlis (plg. rusų MeaKo3epHucmolll necoK) GeolŽ 102, storapluoštė || plonapluoštė medvilnė (plg. rusų MOHK0BOAOKHUCMbLU || 2pyb08010K- Kucimotiė xaonok) TekstZ 16 || 17. B. Kai sudėtinio termino šalutinis dėmuo rodo dirbtinės arba natūralios medžia- gos potenciją, jis gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: degiosios dujos (plg. rusų 2optouue ea3bi) PolZ 64, rišlusis gruntas (plg. rusų ceasannotiė epynm) PolZ 77, birusis smėlis (plg. rusų coinyuuii necox) PolZ 278; b) ivardZiuotiniu ar paprastu veikiamosios rūšies dalyviu, pvz.: dZiustanty- sis aliejus (plg. rusų 66icbixatom4ee Macao) PolŽ 183, atitekantis vanduo (plg. rusų npumekaromas 600a) MelZ 194, cementuojantieji milteliai (plg. rusų yemenmu- pytotuuii necox), PolŽ 308, sukepantis molis (plg. rusų cnexarowmasca e2nuna) GeolŽ 34; c) įvardžiuotiniu neveikiamosios rūšies dalyviu, pvz.: sugeriamoji alyva (plg. rusų nozaomumenstoe macro) PolZ 183, įsisavinamasis vanduo (plg. rusų ycea- seman 600a) MelŽ 195 (=sunaudojamas), sprogstamosios dujos (plg. rusų 2pemy- qui 2a3) PolZ 62. C. Kai sudėtinio termino šalutinis dėmuo nurodo natūralios arba dirbtinės medžiagos spalvą, jis dažniausiai esti reiškiamas įvardžiuotiniu būdvardžiu, pvz.: mėlynasis || žalsvasis || raudonasis dumblas (plg. rusų eoay6oil || 3enėnotū || Kpac- Kotdė ui) GeolZ 54, baltasis molis (plg. rusų Geaasn eauna) GeolZ 34, rusvosios ang- lys (plg. anglų brown coal) AnglŽ 27. 3. Panaudojimo paskirtis. Sudėtinio termino pažymininis dėmuo šiuo atveju dažniausiai esti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: puošmeninis akmuo (plg. rusų wmy4- Kbtii kamens) GeolZ 58, porcelianinis molis (plg. rusų dapgboposas eauna) GeolZ 34, statybinis smėlis (plg. rusu cmpoumeA1bnotiė necok) GeolZ 103, žaliavinė med- vilnė (plg. rusų xaonok-coipey) TekstZ 17, veidrodinis stiklas (plg. rusų 3epKanb- noe cmekao) PolZ 406, laboratorinis vaškas (plg. rusų 1a60pamopuotii 60ck) ChemZ 84 162, pašarinė druska (plg. rusų kopmoeas noeapexnas con6) ChemZ 213, spaus- tuvinis metalas (plg. rusų munoepapudeckuii memars) ChemZ 256, maišinis au- dinys (plg. rusų wemo4unas manos) PolZ 438, braižybinis popierius (plg. rusų «4ep- méwnan Gymaea) PolZ 33, ataudinis šilkas (plg. rusų ymounord wear) TekstZ 38; b) įvardžiuotiniu neveikiamosios rūšies dalyviu, pvz.: geriamasis vanduo (plg. rusų numeesan 60da) MelŽ 195, suvirinamasis plienas (plg. rusų ceapo4- Han cmano) PolZ 402, vyniojamasis || rašomasis popierius (plg. rusų 06ėpmounas || nucwas 6ymaea) PolZ 33, lipdomasis vaškas (plg. rūsų aenuoti 60cK) PolZ 55, virinamoji rūgštis (plg. rusų eapounas Kucroma) PolZ 141; c) prepoziciniu valdomojo daiktavardžio kilmininku, pvz.: litavimo rūgštis (plg. rusų nasubuam. Kucnoma) PolZ 140, gumos klijai (plg. rusų pesuroseill KAneii) PolZ 144, langų stiklas (plg. rusų oxoxxoe cmekao) PolZ 406, kelių degu- tas (plg. rusų dopoxcHotiė Očeomo) PolZ 85, kepimo milteliai (plg. rusų nekapnbtiū nopowok) ChemZ 148, skalbimo muilas (plg. rūsų Mo10 022 cmupku) ChemZ 253, alaus mielės (plg. anglų beer yeast) AnglŽ 19; d) valdomųjų daiktavardžių postpoziciniais linksniais, pvz.: stiklas buteliams (plg. rusų Gymoirouroe cmekao) PolZ 406, audinys drabužiams (plg. rusų 00éx- Has mkKano, vok. Anzugsgewebe, anglų wear fabric) TechT (2)5. 4. Kilmės objektas. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) valdomo daiktavardžio kilmininku, pvz.: beržo || medžio || durpių degu- tas (plg. rusų 6epėsoevri || Opeeecnori || moppanod Očeomo) PolZ 85, kaulų anglys (plg. rusų xocmanoii yzon6) PolZ 450, rūdos uoliena (plg. rusų pydorocHas nopo- da) PolŽ 308, šlako vata (plg. rusų mnaxoeas eama) TekstZ 40 medžio derva (plg. rusų dpesecras cmona) PolZ 388, lapuočių celiuliozė (plg. rusų yearronrosa u3 Opesecunot Aucmeennoix nopod) TekstZ 9; b) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: skalūninis bitumas (plg. rusų caax- yeeoiii Gumym) PolZ 27, nuosėdinė uoliena (plg. rusų ocadouwas nopoda) PolZ 308, medvilninis audinys (plg. rusu xaonuamobymascnas mrano) PolZ 428, au- galinės || gyvulinės anglys (plg. rusų pacmumenonotū || oscusomuniii yzoas) PolZ 448, vilnonis krepas (plg. rusų mepcmsanoii Kpen) TekstZ 14, celiuliozinis šilkas (plg. rusų uckyccmeennotiė weak) TekstZ 38, kvarcinis smėlis (plg. rusų Keapye- 66tii necok) GeolŽ 102, magminė uoliena (plg. rusu maemamuseckas nopoda) GeolŽ 112. Retais atvejais sudėtinio termino pagrindinis dėmuo dar gali nurodyti dirb- ting medžiagą, o šalutinis — išradėją, kuris tą medžiagą yra pagaminęs (pvz.: Vudo metalas, plg. memaarr Byda PolZ 192). Nelabai produktyvi taip pat ir santy- kinė būdo reikšmė. Šią reikšmę turinčių sudėtinių terminų pagrindinis dėmuo nurodo dirbtinę medžiagą, o šalutinis — jos gamybos būdą, pvz.: a) lietinis be- tonas (plg. rusų Aumoii Gemon) PolZ 26; b) trintieji dažai (plg. rusų mėpmbie: Kpac- ku) PolŽ 164 ir pan. § 21. Valdomojo ir šliejamojo pažyminio sudėtinių terminų randame visuo- se lietuviškuose terminų žodynuose. Daugiausia jų vis dėlto galima aptikti tų mokslo sričių terminijoje, kur sąvokos nėra griežtai susistemintos ir terminai 85 nepakankamai taksonomiškai sunorminti. Be to, šių tipų terminai dažnai įvar- dija tik iš dalies arba, kitais žodžiais tariant, pusiau terminologizuotas sąvokas. Normindami šio tipo terminus, transformacijos pagalba specialistai dažnai gali patikslinti terminų semantinį apibrėžtumą. Dažniausiai esti transformuojami šių tipų dvižodžiai sudėtiniai terminai: 1) (Noom + Naat v abtvtoe) = (Ar + NOuom PVZ.: audinys drabužiams (plg. ru- su 0dexcOdxan mars, vok. Anzugsgewebe, anglų wear fabric) TechT (2) 5— dra- bužinis audinys, dauginimas atlankomis (plg. rusu pasmMHoncenue omeoOdKamu) BotŽ 103 —> atlankinis dauginimas, jautrumas šviesai (plg. rusų ceemo6as 4yécmeu- menbuocmos) ChemZ 131 -—>šviesinis jautrumas ir pan. 2) (Nuom + P, + Neen VaceV abl) 7 (A, + N) V (4, =} Noms pvz.: statyba be pro- jekto (plg. rusų 6ecnpoexmnoe cmpoumenbcme60) EkŽ 224 —> beprojektė statyba, nurašymas be akcepto (plg. rusų Gesaxyenmuoe cnucanue) EkŽ 214->beakceptis nurašymas, duburys be nuotakio (plg. rusų Geccmouxas Komaosura) MelZ 48 — be- nuotakis duburys; įmoka i biudžetą — (plg. rusų eskoc 6 6100acem) EkŽ 28 — biudže- tinė įmoka, atsiskaitymas pagal sutartis (plg. rusų pacuėm no O0e2080pam) EkŽ 190 — sutartinis atsiskaitymas; kontaktorius su spragtuku (plg. rusų Koxmarxmop c saweakoti) PolZ 154 — spragtukinis kontaktorius ir pan. 3) ( Nyom + Pi) = (Nyom + Nas) V (Pp + Nom PVZ.: Sriegimas įvalcuojant (plg. rusų Hakamxka pe3b0bi) PolŽ 212 — sriegimas įvalcavimu arba įvalcuojama- sis sriegimas; įtempimas sukant (plg. rusų ckpydusarouee nanpsocenue) PolZ 217 ->įtempimas sukimu arba sukamasis įtempimas; suvirinimas suduriant (plg. rusų cmoikosas ceapka) PolZ 371->suvirinimas sudūrimu arba suduriamasis suvirinimas ir pan. 4) (Nyom+ Ag) = (Pp + N)uomY (A1 + Nom DVZ.: persiuntimas išpirktinai (plg. rusų nepecsiaka HanogceHHbim naamescom) EkŽ 143 — išperkamasis persiuntimas arba išpirktinis persiuntimas; apkalimas skėstinai (plg. rusų o6wusxka epa30e- acy) PolZ 237 —>skečiamasis apkalimas arba skėstinis apkalimas ir pan; 5) (Nyom + V) > (Nyew + Non), pvz.: tikimybė išgyventi || mirti (plg. rusų sepoamnocimo Ooscumus || cmepmu) EkŽ 27 — išgyvenimo || mirties tikimybė, leidimas išvežti || įvežti (plg. rusų paspetmuenue Ha 661603 || 6603) EkŽ 184 — išve- žimo || įvežimo leidimas ir pan. Ne visas aukščiau minėtų valdomojo ir šliejamojo pažyminio sudėtinių ter- minų transformas galima įteisinti atitinkamų mokslo šakų terminijoje. Sprendžiant šio tipo terminų transformacijos pateisinimo klausimą, būtina atsižvelgti į dvi aplinkybes: 1) derinamojo pažyminio žodžių junginiai geriau tinka sąvokų opo- zicijoms išskirti ir rūšiniams terminams sudaryti ir 2) kadangi tokius junginius transformuojant kai kurie esminiai sąvokų požymiai gali būti perkeliami (pvz., dalies požymiai suteikiami visumai, o visumos — daliai ir t. t. ), tai, įteisinant transformas, būtina atsižvelgti į klasifikacines sutrumpintais terminais (transfor- momis) įvardijamų sąvokų ypatybes?". Specializuotų dvižodžių (Nyom + Nar) tipo terminų (pvz.: amperas kilogramui, džaulis metrui, liumenas vatui ir pan.) trans- formacija neleistina visais atvejais. ?7 Teoriniu aspektu plačiau žr. JĮ. C. JIorre, Kparkue dopMbi HayuHO-TEXHHUeCKHX Tep- muHoB, M., 1971. 86 IŠVADOS 1. Sudėtiniais terminais laikytini ne visi terminų Žodynuose pateikiamį dvižodžiai junginiai, o tik tie, kurių pagrindiniais dėmenimis eina daiktavardžiai. Vadinasi, sudėtiniais terminais eina tik autosemantiniai, bet ne sinsemantiniai terminologizuoti žodžių junginiai. Dabartinėje lietuvių kalboje daugiausia var- tojama iš dviejų dėmenų sudarytų sudėtinių terminų, kurių didžiąją dalį sudaro rūšiniai terminai. Sudėtinių terminų semantinė dominantė (didžiausią prasmės krūvį turintis žodis) ir pagrindinis dėmuo ne visada sutampa. 2. Sudėtinių terminų struktūrai turi reikšmės du dalykai: 1) pagrindinio ir šalutinių dėmenų gramatiniai santykiai ir 2) pagrindinio ir šalutinių dėmenų sis- tematiniai santykiai. Iš dviejų dėmenų sudaryti sudėtiniai terminai pagal pagrin- dinio ir šalutinių dėmenų sintaksinius santykius skirstytini į tris grupes: a) deri- namojo pažyminio, b) valdomojo pažyminio ir c) šliejamojo pažyminio. 3. Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje sudaro 11 daž- niau vartojamų gramatinių konfigūracijų, būtent: 1) įvardžiuotinis (ar paprastas) būdvardis + daiktavardis (derinamasis žodžių junginys); 2) būdvardis su priesa- ga -inis, -ė + daiktavardis (derinamasis žodžių junginys); 3) įvardžiuotinis (ar paprastas) neveikiamasis dalyvis + daiktavardis (derinamasis žodžių junginys); 4) įvardžiuotinis (ar paprastas) veikiamasis dalyvis + daiktavardis (derinamasis žodžių junginys); 5) sudurtinis būdvardis + daiktavardis (derinamasis žodžių junginys); 6) daiktavardis + daiktavardis (priedėlio tipo žodžių junginys); 7) daik- tavardis + daiktavardis (linksninio valdymo žodžių junginys); 8) daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis (prielinksninio valdymo žodžių junginys); 9) daikta- vardis + prišlietas padalyvis; 10) daiktavardis + prišlieta bendratis; 11) daikta- vardis + prišlietas prieveiksmis. 4. Reikšmingesnės dvižodžių sudėtinių terminų tematinės grupės yra šios: 1) instrumentų pavadinimai; 2) veiksmų arba procesų pavadinimai; 3) gyvių ir ir augalų pavadinimai; 4) ypatybių pavadinimai; 5) natūralių ir dirbtinių medžia- gų pavadinimai ir kt. 4.1. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina instrumento arba agento pavadinimas, tai šalutinis tokio termino dėmuo gali nurodyti: a) iš- skiriamąją to instrumento arba agento veikimo ypatybę; b) sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamo instrumento arba agento panaudojimo paskir- tį; c) visumą (mašiną, įrenginį ir kt.), kurios dalimi (detale) laikytinas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas; d) medžia- gą ar energiją, kuri būtina, kad veiktų sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas; e) išskiriamąją detalę, kuri yra sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamo instrumento arba agento vienas svar- biausių elementų; f) išradėją, kuris sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvar- dijamą instrumentą arba agentą yra sukūręs; g) formą, kuri yra būdinga sudė- tinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamam instrumentui arba agentui; h) medžiagą, iš kurios ištisai ar iš dalies yra pagamintas sudėtinio termino pa- grindiniu dėmeniu įvardijamas instrumentas arba agentas. 4. 2. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina gyvio ar augalo pavadinimas, tai šalutinis tokio termino dėmuo gali nurodyti gyvio ar au- 87 galo: a) mitybos objektą; b) gyvenamąją ar augimo vietą; c) kilmės vietą; d) išori- nes kūno ypatybes (formą, spalvą ir kt.); e) vidines ypatybes (subjekto pojūčiais suvokiamas ypatybes, palinkimą į ką ir kt.); f) atskiro organo skiriamąsias ypatybes (formą, spalvą ir kt.); g) tyrinėtoją, išskyrusį ir aprašiusį sudėtiniu ter- minu įvardijamą gyvių ar augalų rūšį; h) laiką, kada gyvis būna aktyvus, veisia- si, augalas žydi, vaisius mezga; i) augalo arba jo vaisių paskirtį, panaudojimą; j) subjekto vertinamąją sistematinę ypatybę. 4.3. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina veiks- mažodiniu abstraktu reiškiamo veiksmo arba proceso pavadinimas, tai tokio ter- mino šalutinis dėmuo gali nurodyti: a) objektą, kurį tas veiksmas liečia, arba objektą, kuriame vyksta tas procesas; b) būdą, arba išskiriamąją veiksmo ar proceso vyksmo ypatybę; c) subjekto vertinamąją ypatybę; d) veiksmo arba pro- ceso vyksmo laiką; e) veiksmo paskirtį. 4.4. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina būdvardi- nis abstraktas, kuriuo nurodoma ypatybė, tai šalutinis tokio termino dėmuo ga- li apibūdinti: a) sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu žymimos ypatybės tiesio- ginį objektą; b) sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu žymimos ypatybės netie- sioginį objektą; c) subjekto vertinamąją ypatybę. 4.5. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindinis dėmuo įvardija natūra- lią arba dirbtinę medžiagą, tai šalutinis tokio termino dėmuo gali apibūdinti: a) vietą, kur ta medžiaga natūraliai būna arba kur ji susidaro; b) išorines arba vidines fizines tos medžiagos ypatybes; c) panaudojimo paskirtį; d) kilmę ir kt. 5. Transformacijos atvejų pasitaiko visose sudėtinių terminų grupėse. Trans- formų gali būti ne tik viena, bet dvi, trys ir net dar daugiau. Kadangi sudėtiniai terminai pastovumu neprilygsta vienažodžiams terminams, tai pirmųjų normi- nimo praktikoje transformacija vaidina palyginti svarbų vaidmenį. Sutrumpinimai I AnglŽ — A. Novodvorskis, Anglų-lietuvių kalbų politechnikos žodynas, Vilnius, 1958. Aug anat — J. Dagys, Augalų anatomija, Vilnius, 1950. BotŽ — Botanikos terminų žodynas, Vilnius, 1965. ChemŽ — K. Daukšas, Chemijos žodynas, Vilnius, 1960. EkŽ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, Vilnius, 1966. FizŽ — Fizikos terminų žodynas, Vilnius, 1958. Flor — Lietuvos TSR flora, I—IV, Vilnius, 1959—1971, GeolŽ — V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956. Gram -— Lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, I — 1965, II — 1971. LBŽ — Lietuviškas botanikos žodynas, Kaunas, 1938. MelZ — J. Čeičys, Melioracijos terminų žodynas, Vilnius, 1960. NBZ — V. Natali, Bestuburių zoologija, Vilnius, 1966. Paukšt — T. Ivanauskas, Lietuvos paukščiai, I— III, Vilnius, 1955—1959, PolZ — Rusy-lietuviy kalbų politechninis žodynas, Vilnius, 1959. Sod — V, Venskutonis, I. Štaras, Sodininkystė, Vilnius, 1959, SportŽ — Sportinių terminų žodynas, Vilnius, 1959. TechT — Technikos terminai, 1—29, Kaunas, 1960—1969, TeisŽ — Teisinių terminų žodynas, Vilnius, 1954, TekstŽ — A. Jurevičius ir A. Čižas, Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, I, Vilnius, 1962. 88 Vad aug — P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1968. Vad vab — A. Lešinskas, S. Pileckis, Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti, Vilnius, 1967. Vad žind — T. Ivanauskas, N. Likevičienė, S. Maldžiūnaitė, Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti, Vilnius, 1964. Valg gryb — J. Mazelaitis, A. Minkevičius, Valgomieji ir nuodingieji grybai, Vilnius, 1957. Zuv — A. Grigelis ir kt., Zuvininkysté, Vilnius, 1967. Žūž — V. Anskaitis, M. Kilas, Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas, Vilnius, 1971. 11 A — adjectivum ,,biidvardis* A, — būdvardis su priesaga -inis-, -é Ac — adjectivum compositum ,,sudurtinis būdvardis“ Ad — adverbium ,,prieveiksmis* N — nomen „daiktavardis“ Pa — participium activi ,,veikiamasis dalyvis“ Pp — participium passivi ,,neveikiamasis dalyvis“ Pr — praepositio ,,prielinksnis“ P, — participium adverbialis ,,padalyvis“ —> — galimos transformacijos ženklas —X—> — negalimos transformacijos Zenklas Kiti ženklai — įprastiniai formaliosios logikos simboliai. K. TAABAHHC JBYUYJI EHHbIE COCTABHbIE TEPMHHbI B COBPEMEHHOM JIHTOBCKOM S$I3bIKE Pe3iome B crarbe paccMaTpHBaeTC1 HHBeHTApb rpaMMaTHUYECKHX KOHOĖHTYpalLIHŪ AByuJeHHBIX CO- CTABHbIX TEDMHHOB B COBpEeMEHHOM JIHTOBCKOM S135IKe. Bojiee MpojJįyKTHBHELIMH SBJISIOTCA 11 rpaM- MATHUECKHX KOoHĖdHTrypanHH: 1) MecTOHMEHHOe TMpHJaraTejbHOe + HMA CYymecTBHTeJIbHOe (AT- puGdyTHBHOe CJIOBOCOueTAHHe); 2) HMS NpHJaraTeabHoe C cypdukcoM -inis, -ė + HMS CYMeCTBH- TeJjIbHOe (aTpHOYTHBHOe6 CJIOBOCOYETaHHE); 3) MecToHMeHHOe NpHYacTHE CTpa/laTeJIbHOTO 3A4JIO- ra + HMS CymecTBHTeJIbHOe (aTpuOyTHBHOE CJIiOBOCOueTaHHe); 4) MEeCTOHMEHHOe NpHYaCTHE JeiiCTBHTEIBHOTO 3aJ10ra + HMS CYIIeCTBHTe/bHOe (aTpHGY THBHOE CJIOBOCOUETaHHE); 5) CJ0KHOe NpHJIaraTeJIbHOe + HMS CYIIeCTBHTebHOE (aTpulyTHBHOE CjOoBOCOuYeTaHHe); 6) HMS CymecTBH- TeJIbHOE + HMS CYIIeCTBHTe/IbHOE (aTpubyTHBHOE CJIOBOCOYETAHHE THTIA PHJIOKEHUN); 7) ynpas- JSIOLIee UMS CYIIECTBHTEJbHOE + yIpaBjifieMOe HMS CYUIeCTBHTEJbHOR; 8) ympasasiomee HMS CVINECTBHTEJIbHOL + MPEAJIor + ynpaBjsieMoe HMS CYIeCTBHTEJbHOe; 9) HMS CymEecTBHTe/b- Hoe + mpuMbiKaomee aeenpuuactue; 10) HMS cymecTBHTENbHOE + NPHMHIKAlONMas Heonpeje- nennas OopMa raarona; 11) HMS cymecTBHTe BHO + NpHMEIKAIOILEe Hapeyne. BuifiesisieTcst HECKOJIBKO TEMATHUECKHX TPYMI COCTaBHbIX TEPMHHOB (Hanp., Ha3BaHHA HHC= TPYMEHTOB H areHTOB, CHCTeMATH3aLIHA pacTeHHH H XHBOTHLIX, Ha3BaHHA TPYJAOBHIX MPOIECCOB H onepanui, Ha3BAHHSA CBOHCTB H T.J.) H ONpPENeASNIOTCS OCHOBHBEIE (DYHKIHH HX BHJOBBIX KOMIIO- HEHTOB. CocraBHbe TEDMHHEI B IĮeJIOM 60Jiee H3MEHYHBbIH NJIACT TEPMHHOJIEKCHKH, YeM, Hanpumep, OAHOCJIOBHBIE TEp MHHbI [T0O3TOMY B JIHTOBCKONH HayYHO-TEeXHHUECKOH TePMHHOJIOTHH acto Hab.o- Aaercs Tpanchopmaumss sToro popa TepMHHOB. OHa OGycJIOBJIeHa B OCHOBHOM TpeMsi NpH- uKHAMH: 1) HECOOTBETCTBHEM MEXAY MOJĮEJIAMH COCTAaBHBIX TEPMHHOB H CJIOBOCOUYETaHHI, ynorpeGisieMblX B APYTHX CTHJISX JIHTEPATYPHOrO A3blka; 2) aHasorueii BH/IOBbIX TEPMHHOB B CMEXHBIX TEPMHHOCHCTEMaX ; 3) BJHSHHEM JAPYTrHX S3bIKOB. B cTaTbe paccMaTpuBaloTCs H Ole- HuBaloTcsl Gojiee uacTHbIe CJiygaH TaKOH TpaHchopMamuH. 89