Priesaginė lietuviškų terminų daryba

Git ie Fie Vid iB ARM Mise iN Ola aga asl idea La eeu ro" 'S TSR MOKSLU AKADEMIJA S. KEINYS PRIESAGINE LIETUVISKU TERMINY DARYBA Terminologijoje Zodziy darybai tenka didZiulis vaidmuo, nes aiSki dauguma vienazodziu terminy bei sudétiniy terminy démeny yra dariniai. 92,5% grynai lietuvisky bei hibridiniy vienazodziy terminy daiktavardziy, sudéty i ,»RusiSkai lietuviska ekonomikos terminy Zodyna“ (Vilnius, 1966), yra padaryti i8 kity Zodziy (i8 viso skaitiavimui imta truputis per 1600 skirtingy Zodiiu, i8 ju paprastuju, arba pirminiy, yra apie 120). Apie 90% dariniai sudaro ir,,Rusy—lietuviu — angly kalby skaitiavimo technikos terminy Zodyne“ (Vilnius, 1971) bei »Botanikos terminy Zodyne“ (Vilnius, 1965) pateikty tokios pat riSies terminy (‘8 viso atitinkamai per 1900 ir apie 800 skirtingy Zodziu, iS ju paprastujy apie 180 ir 120). Taigi, kaip yra pazyméjes N. Sanskis, kalba gali patenkinti visuomenés keliamus reikalavimus tik tuomet, kai panaudojamos visos turimos jvairiausios Zodziy darybos priemonés, nes visy pirma ZodZiy daryba padeda sukurti Zodyna, atitinkanti visuomenés raida*. Dauguma terminologijoje vartojamy dariniu daiktavardziy yra i8vesti su priesagomis. Pavyzdziui, teisés, geologijos ir fizinés geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilés (I d.) ir literattiros terminy Zodynuose sudéta beveik 5000 dariniy, padaryty patios lietuviy kalbos priemonémis. 68,5% ty dariniy, einantiy minétu sritiy vienaZodZiais terminais, yra i8vestisu ivairiomis daiktavardziy priesagomis. Dar daugiau priesagyu vediniy yra tarp vienazodZiy terminy daiktavardziu, sudéty ekonomikos ir skaigiavimo technikos terminy Zodynuose (atitinkamai 81,9 ir 79%). Tik ,,Botanikos terminy Zodyne“ priesagu yediniy yra maZiau, ta¢iau ir Gia jie sudaro didesng puse visy dariniy. Tad su galiinémis, prieSdéliais ir ZodZiy sandiros bidu padaryty terminy yra mazuma. Tai patvirtina didelj priesaginés daiktavardziu darybos gajuma ir paplitima dabartinéje lietuviy kalboje’. Pagaliau tai rodo, kad ir terminologijoje didziausias démesys skirtinas Zodziy darybai su priesagomis, tos darybos sutvarkymui, iXtobulinimui. Labai svarbu, kad kiekvienas terminy darytojas ar tvarkytojas bity gerai iSstudijaves priesagine ZodZiy daryba, gerai Zinotu jos teikiamas gérybes kalbai ir patiai terminologijai ir mokéty tinkamai jomis naudotis. Siame darbe sinchroniSkai nagrinéjama terminy daiktavardZiy daryba su priesagomis. Tyrimo objekta sudaro 4955 priesagy yediniai (tas pats vedinys 1H. M. Ianckuit, Ouepxu mo pyccKomy cmoBooOpasoBaHHio H JIeKCHKOJIOrHH, Mocksa, 1951, p. 131. 2 Y, Urbutis nurodo, kad priesaguy vediniy lietuviy kalboje yra keleta karty daugiau, negu visu likusiujy dariniu. Zr. Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 252. ? neretai yra pateiktas keliuose terminy zodynuose, bet gia skaitiuotas tik viena karta). Visi tie vediniai yra pateikti kaip vienazodzZiai terminai LTSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Terminologijos komisijos perzitirétuose terminy Zodynuose. Tai teisés, geologijos ir fizinés geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilés, literatiiros, botanikos, ekonomikos ir skaigiavimo technikos terminy Zodynai. Toks darbo objekto pasirinkimas paaiSkinamas tuo, kad norima apZvelgti geriau sutvarkyty sritiy terminy daryba, nustatyti iSrySkéjusius tos darybos polinkius. Priesaginé terminy vedyba nagrinéjama iprasta ZodZiy darybos tyrinéjimuose tvarka. AtsiZvelgiant j vediniy darybing reikSme bei pamatiniy Zodziy pobidj, skiriami tam tikriterminy darybos biriai. Per du treédalius (68,7%) vediniy yra i&vesta if veiksmazodziy. Sie vediniai skirstomi taip: veiksmy pavadinimai, irankiy pavadinimai, veikéjy ir veiksmazZodinés ypatybés turétojy pavadinimai, veiksmo rezultato pavadinimai, viety pavadinimai. Likusieji vediniai paprastai remiasi vardaZodzZiais. Jy skiriami Sie biriai: ypatybiy pavadinimai, vardazodinés ypatybés turétojy ir profesiniai asmeny pavadinimai, deminutyvai, viety pavadinimai, kuopiniai pavadinimai ir pavadinimai pagal kilme bei priklausyma. Kiekviename tokiame darybos biryje iskeliami ir nagrinéjami terminy darybos tipai. Darybos biriai ir dariausieji tipai isdéstyti pagal vediniy gausuma, pradedant tais, kurie turi daugiausia vediniy. Tokiu badu lietuviy kalbos daiktavardziy daryba labai i’samiai yra i8tyres V. Urbutis®. Skirtingai nuo V. Urbutio Klasifikacijos tia vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai ir asmeny pavadinimai pagal profesija yra sujungti j viena darybos biirj. Nagrinéjami visi terminai, kuriuos sinchroniXkai galima laikyti vediniais, nors ne visi jie yra specialiai terminologijos reikalams padaryti. Taip daroma dél to, kad daugeliu atvejy, matyt, neimanoma nustatyti, ar terminas naujai padarytas, ar paimtas jau vartojamas kalboje Zodis. Mat, nauji ZodZiai, sujungiant tas paéias dalis (pamatinj Zodj ir priesaga), gali biti padaryti bet kuriuo kalbos raidos laikotarpiu ir bet kurioje ja kalbanéiu zmoniy vietoje. Netgi Zinant, kad kuris nors Zodis buvo pavartotas, pavyzdziui, seniausiuose raStuose ar kuomet véliau, dar negalima teigti, kad tikrai tas Zodis yra paimtas i§ tu senesniy Saltiniy, o ne naujai padarytas. Ypaé tai neaiSku tuomet, kai tokie Zod¥iai yra retai kieno tepavartoti. Be to, negalima i8leisti i§ akiu, kad ir i8vestiniai terminai, kurie yra paimti i8 neterminologinés leksikos, gali sudaryti salygas atitinkamiems terminy darybos tipams formuotis. Dél to, matyt, netikslu bity nelaikyti jy ty darybos tipy nariais. Pagaliau dabartinés Zodziy darybos tyrinéjimy objekta paprastai sudaro visi tos kalbos zodziai, kurie sinchroniskai gali biti laikomi dariniais. Tatiau yra ir tokiy atskiry terminy, net nedariy tipy, kuriy patekimas terminologijon i§ neterminologinés leksikos neabejojamas. Tokiais atvejais terminu daryba apsitrynusi, betarpiSko ry8io jy darybiné ir terminologiné (leksiné) reikSmé nebeturi. Darbe nagrinéjami tik terminai, kurie turi lietuviSkas priesagas. DarybiSkai skaidyti galima ir dalj tarptautiniy terminy, pvz.: aeronautika, analizatorius, arbitrazas, automobilizmas, atmosferikai, aviamodelistas, deklaracija, diktatira, ekspertizé, hidrostatika, kalcitas, magmatizmas, monarchija, olimpiada, operacija, proletariatas, propaganda, revizija, rezervatas, rezervuaras, sabotazas, sferoidas, sifratorius, technolo5 Zr. Lietuviy kalbos gramatika, I, p. 251 ir tolimesni. gija, vakansija, vibrionas ir daug kity. Tatiau daugeliu atvejy tarptautiniy terminy skaidymas ir tam tikry priesagy skyrimas biity labai salygi’kas ir formalus. Mat, tokie terminai savo sandara paprastai sutampa su atitinkamais kitu kalby (dazniausiai — rusy kalbos) terminais ir j lietuviy terminologija visy pirma patenka jau padaryti, kaip skoliniai. [domu, kad lietuviy terminologijoje nebidinga su tarptautinémis priesagomis vesti terminus iS grynai lietuvi8ky Zodziy. Aprasyti tarptautiniy terminy daryba bity naudinga, ir tai galéty sudaryti atskiro tyrinéjimo objekta. VEIKSMAZODZIU VEDINIAL VEIKSMY PAVADINIMAL Veiksmy pavadinimais yra vadinami priesagu vediniai, kurie, bidami padaryti i8 pagrindiniy veiksmaZodzio formy, turi veiksmo, vyksmo arba bisenos reikSme. Kiekvienas veiksmas gali turéti savo pavadinima, nors ne kiekvienam atlikti yra reikalingos kokios nors priemonés, vien tam veiksmui skirta vieta ir ne kiekvienas sukelia kokius atskiro pavadinimo reikalingus padarinius. Be to, su skirtingomis priesagomis i8 to paties veiksmazodzio padaryti vediniai veiksma gali pavadinti ne vienuatzvilgiu — vienu atveju vediniai neturi jokiy pasaliniy reikSmés atspalviy ir yra grynieji veiksmy pavadinimai, kitu, — be pagrindinés veiksmo reikSmés, vediniai turi priesagy suteikiamy ivairiy reikSmés atspalviy, pavyzdZiui, kartu pasakomas veiksmo organizuotumas ar didesnis jo mastas, veiksmo specialumas, jo atlikimo bidas ir kt. Kai kuriy priesagy vediniai pavadina ne tiek patius atskirus veiksmus, kiek tam tikras Zmoniy veiklos sritis. Dél to Sis vediniy birys vadinamas ir platiau —veiksmaZodziu abstraktais. Didelé dalis terminy yra veiksmy pavadinimai. Kaip minéta, veiksmaZodziy vediniu terminologijoje daugiausia ir dauguma ju yra veiksmy pavadinimai (nagrinéjamuose terminy Zodynuose jy yra per tris ketvirtadalius). Didelis Sios reikSmés terminy paplitimas matyti iri8 to, kad didesne pusé visy priesagu vediniy priklauso veiksmu pavadinimu biriui. Kad ir labai gausu yra terminy veiksmy pavadinimy, vis délto didesne darybos ivairove jie nepasizymi. Itin didéliu darumu iSsiskiria priesaga -imas, kuriai priklauso daugiau negu trys ketvirtadaliai visu veiksmu pavadinimy. Antra darumo atzvilgiu priesaga yra -ymas. Sios priesagos, suteikdamos vediniams ta pacia reikSme, yra segamos prie skirtingos sandaros veiksmazodziy. Abi jos kartu apima visa lietuviy kalbos veiksmaZodZiy ivairove — i§ kiekvieno veiksmazZodZio su -imas | -ymas galimas veiksmo pavadinimas. Dél to, kaip yra pazyméjes V. Urbutis, -imas ir -ymas — tai vienos priesagos variantai?, Per devynis deSimtadalius veiksmy pavadinimy yra padaryta su -imas | -ymas. Didziule Siu priesagy reikSme terminologijoje rodo ir tai, kad arti pusés visy priesaginiy terminy yra jy vediniai. Kiti Sio birio terminy darybos tipai didesniu darumu nepasizymi. Su priesagomis -tis, -yba, -mé, 4 Zr. B. Yp6y Tuc, Cropoopasonanve HMeH CYINCCTBHTCIbHBIX B COBPeMCHHOM JIHTOBCKoM sapike. ApropebepaT AuCcepTaluH Ha COMCKaHHe yueHOI CTeneHH AOKTOpA (bu onor“yeckux Hayk, Bustbutoc, 1971, p. 23. 9 ~uoté, -sena, -smas, -tynés, -mas, -esys, -ga, -lé ir kt. padaryta arba tik po keleta, keliolika, arba retiau pora trejetas deSim¢iy vediniy. Pagaliau didesné pusé veiksmy pavadinimy darybos tipy turi po 1 —3 vedinius. Ne vienu atveju tokie vediniai yra paimti i§ neterminologinés leksikos, dél to terminologijoje tie darybos tipai didesnés reikSmés né neturi. Mokslo ir technikos kalboje Sios priesagos vediniams tenka labai didelis vaidmuo. Matyt, jy gausumas didele dalimi apsprendZia ir paties mokslo darbu stiliaus bidinga bruoza — abstrak&ios reik¥més daiktavardZiy gausuma ir ivairiy daiktavardiniy pasakymy paplitima. Beveik visi priesagos -imas vediniai turi gryna veiksmy pavadinimo reikSme. Jais be jokiy paSaliniy atspalviy pavadinamas pats veiksmas, vyksmas ar biisena. Pyz.: angliavimas ,,trynimas, den gimas anglimi* ChZ, anglinimas »Vvertimas anglimi“ ChZ, atidavimas » kino ar medZiagos savybé ka nors atiduoti, perduoti aplinkai ar kitiems kinams“ MZ, brendimas »,8ékly vystymosi baigiamosios fazés“ BZ, buksavimas ,,varantiy raty arba vikSry slydimas keliu, bégiais, gruntu dél per maZos trinties ar sankabumo“ MZ, chemizavimas »visapusiskas cheminiy medziagos apdirbimo metody panaudojimas pramonéje* ChZ, diléjimas _,,létas irimas, puvimas“ ChZ, ,,uolieny mechaninis ir cheminis irimas i8oriniy veiksniy (temperatiiros, drégmés, véjo) ir gyviinijos bei augalijos poveikyje* MZ, ésdinimas ,,veikimas rigstimi metalo pavirSiaus“ ChZ, gelsvéjimas ,,balinto audinio yda; savaiminis procesas, per kuri baltas audinys dél senéjimo arba nepakankamo muilo iSplovimo ilgainiui pagelsta* ATZ, gridinimas »medZiagos kietumo pakeitimas staiga atSaldant“ ChZ, irimas ,,medZiagos skilimas, ardymasis“ ChZ, isibégéjimas » laipsniSkas greitio didéjimas ma¥inos darbe“ MZ, kopuliavimas ,,skiepijimas sudirimu — toks skiepijimo biidas, kai imami vienodo storumo iskiepis ir poskiepis ir jie suduriami nuozulniai nupiautais galais“ BZ, /ékstinimas ,,darymas Iék8tesniy (pvz., Slaitu)* MZ, misrinimas ,,skirtingy paveldimumy sujungimas viename organizme (migraine, hibride) kryZminimo (lytinés hibridizacijos) metodais <...)“ BZ, Plaukéjimas ,,varpiniy augalu vystymosi fazé, kai i8 virgutinio lapo makSties pasirodo pusé varpos (rugiuose, kvietiuose ir mieZiuose) arba Sluotelés virsiné — 3—4 varputés (avizose, sorose); kukuriizuose — kai i¥ makties iSkyla sultono virsine* BZ, MZ, prasikalimas »diego iSlindimas i8 Zemés arba i§ luobelés“ BZ, riXimasis »ti8amosios medZiagos kietéjimas“ ChZ, sligsojimas ,,uolieny, rados iSsidéstymas Zemés plutoje“ MZ, stiebéJimas ,,ivairiy augaly, isskyrus varpinius, vystymosi stadija, kurios metu iSauga stiebai* BZ, sukibimas »smulkiausiy medZiagos daleliy savybé traukti viena kita“ MZ, ChZ, traukinimas ,,pieno Sildymas, kad sutraukty, koaguliuoty* ChZ, uzgridinimas » pripratinimas prie neiprasty salygu, pvz., prie Zemos temperatiros arba sausros“ BZ, vakcinavimas »apsaugojimas nuo susirgimo, jleidZiant vakcina, t. y. nusilpninty arba uZmuSty ligos sukéléjy (patogeniniy bakterijy) preparata“ BZ. Tik maZa priesagos -imas vediniy dalis yra vartojama ir konkretesne reik’me — jie pavadina veiksmo rezultata, veiksmazZodinés ypatybés turétoja arba vieta. Tagiau visi tokie vediniai darybi8kai gali biti suprantami kaip veiksmy pavadinimai, dalis ju ir vartojami abiem reik’mém (abstrakéia ir konkreéia). Pats tas atskiry vediniy 10 reikgmés sukonkretéjimas (tiksliau homonimy susidarymas), matyt, bent kol kas daugiau yra semantinis, 0 ne darybinis (zodziy darybos) reiSkinys. Dél to kituose terminy darybos biriuose jie nenagrinéjami, bet aptariami kartu su veiksmy pavadinimais. I§ viso tokiy konkreéia reikSme turingiy priesagos -imas yediniy yra keletas degiméiy. Pvz.: iSplovimas 2 ,,idubimas, atsirades tekantiam vandeniui iSplovus pury grunta (dugne ar pavirsiuje), iSplauta vieta“ MZ (plg.: isplovimas 1 »smulkiy grunto daleliy iSplovimas i8 Slaito“, iSplovimas 3 ,,drusky i8plovimas i8 dirvozemio; nudruskinimas, ixZluginimas“ MZ), kaléjimas_,,TIOpbMa, peOsipanne B 3aku0veHHH TZ, palikimas ,,acneqcTBO“ LZ, ,,HacneyerBo; ocrapnenue* TZ, rietimas ,,audinio gabalo prekiné pakuoté; audinio gabalas, matavimo—vyniojimo maSina suvyniotas jritinj“ ATZ, uzgriebimas ,,maXinos jdirbamas baras vienu darbo organo veiksmu“ MZ, uzvaziavimas ,,atitinkamai jrengta vieta uzvaziuoti ant pylimo“ MZ, uzvélimas ,,Vilnonio velto audinio yda; labiau suvelta audinio vieta, iXilginis atspalvinis dryZis arba rumbas (i8kyla vienoje audinio puséje ir iduba antroje) <...>“ ATZ ir kt. Konkretios reikSmés teikimas terminams, i’vestiems su priesaga -imas, néra geras dalykas. Mat, daZnai tokie terminai yra dvireikSmiai, i8 ju darybinés sandaros visy pirma kyla abstraktioji — veiksmy pavadinimo reik’mé. Tvarkant terminologija, specializuojant Zodziy darybos priemones, tai turétina galvoje. Konkretios reik8més vediniai darytini su atitinkamiems darybos biriams bidingomis priesagomis, galainémis. ' Priesagos -imas vediniai daromi i8 ivairios sandaros ir reikSmés pamatiniy veiksmazodZiy (statistiniai duomenys pateikami I lenteléje, Zr. kt. p.). Daugiau kaip tretdalis vediniy (767 i€ 2195, arba 34,9%) yra padaryta i8 pirminiy veiksmazodziu, dauguma jy remiasi prieSdéliniais veiksmazodfiais. Pvz.: istisimas, pervélimas (ATZ), brendimas, ixgulimas, nunokimas, purkstimas, suzélimas, tresimas (BZ), blukimas, degimas, praskiedimas, ragimas (ChZ), atpigimas, brangimas, engimas, issiuntimas, neispirkimas, perpirkimas, sukaupimas, supirkimas, telkimas (EZ), ausimas, lizimas, pakrypimas, sutapimas (F2), atsilimas, dilimas, dubimas, sliuogimas (G2), perdéjimas, susukimas (LZ), grindimas, ixsiurbimas, nusliauzimas, uztvenkimas (MZ), brézimas, gedimas, ijungimas, isjungimas, loximas, nesutapimas, perjungimas, sprendimas, Suvokimas, vedimas (STZ), ciuozimas, perzaidimas, sklendimas (SZ), atleidimas, grobimas, istuokimas, perrinkimas, priteisimas, skundimas, uzgrobimas (TZ). Dalis vediniy yra vartojama ne vienoje terminologijos Sakoje, pvz.: drumstimas GZ, MZ, imirkimas GZ, MZ, isbrinkimas ChZ, MZ, skilimas ChZ, FZ, MZ, stingimas ChZ, GZ, vilkimas GZ, MZ, SZ ir kt. Dauguma vediniy remiasi i€vestiniais veiksmazodziais. Didesné pamatiniy veiksmazodziy dalis yra i8vesta i& lietuvi8ky ZodzZiu, daZniau iS vardazodziu, pvz.: akiavimas, apvaisinimas, jvairavimas ,variacija“, kryZminimas, misrinimas, pumpurayimas, sulapojimas (BZ), auksavimas, baltinimas, dervéjimas, ridijimas, sucukrinimas (ChZ), apginklavimas, apmuitinimas, ibaudziavinimas, lenktyniavimas, perriisiavimas, prekiavimas, sandéliavimas, (su)stambinimas, suvalstybinimas, tikininkavimas (EZ), praretinimas, skystéjimas, skystinimas (FZ), apangléjimas, smulkinimas, sutitnagéjimas (GZ), iasmeninimas, laipsniavimas (LZ), lietinimas, idumbléjimas, sausinimas, supelkéjimas (MZ), dauginimas, dvejinimas, kibirkSCiavimas, (pa)dvigubinimas, paZenklinimas, sandarinimas, skiemenavimas, suskaiciavimas (STZ), blizgiavimas, 11 hrogbigues ope if gr ‘rerumpe 1unITys ¢g1z OSTA 881 Lg LY oF g | ¥ 1G , | th 6 | i | G hizpozewsyi0a hiumgessues df gr 16 6 ra 9% | F | I 9 g | 02 | 92 | I | = srurmnejdzey sturysoagt | 9 3 & £08 OF, le He Menez a) cS coe igi ley Sil 1m, | 6r = SIUIPOZEPIVA sTUTISoAgT = e 6L1 OL 91 8h Or Z 61 S SF ¥I u S STUIPOZEUISYIOA STUTSOAST vqre sTuTIgrUT elg vel | set | 03] 99 | 2 | gor] ¢z | 6SI | 8 | 81 | ¢ SIUTSoAgION 6S 9 8 8 g I oT € | II v | z | t higpozeuisyioa trmzersues df gr 20 I¢ 16 OFI | 8% Lb | 9€ 8 | vSI | gl | sé | I sturnejdie) sransoagr a Iga IF 61 v9 16 ¥ 66 I | 09 | oF | ¥G | I SIUTPOZEPIeA STUTSoAgT & es ZIT 06 I€ LE 6I 6 Gs 1 | 91 2T | Or | = SIUTPOZBUUSYIOA SIUTISOAgI Vqre sTUTIgIUE 5. : \ P61 €& gg 69 £&% Go vg 81 | oh LE | rae | G STUNSOASTOU timpea | 71 | zs | zis | ZW hsunnsys Z 4x Z z Z1-|-29 4A Za | ZW | Za tN! SIPOZUISHIOA srureuUreg OSHA $1 STYOTY Psonudpog hururi9; hrurpo, | 919} Uey | 12 SS= irklavimas, nuginklavimas (SZ), apmokestinimas, idarbinimas, isbuozinimas, perbalsavimas, piktnaudziavimas, suvienijimas, uzantspaudavimas (TZ). NemaZai terminy padaryta ir i8 miSriniy bei veiksmaZodiniy antriniy veiksmazodziu, pvz.: deréjimas _,fruktifikacija“, salinimas (BZ), balinimas, gesinimas (ChZ), ikurdinimas, ixsiuntinéjimas, nesumokéjimas (EZ), mirgéjimas (G2), aprasinéjimas, nutyléjimas (LZ), rayéjimas, sudrékinimas (MZ), (i)kaitinimas, ixplétojimas, nutekéjimas, sendinimas, spausdinimas (STZ), pralaiméjimas (SZ), itikinéjimas, supirkinéjimas (TZ). Gana daZnai priesagos -imas vediniy pamatiniai veiksmazodiiai yra iSvesti i8 tarptautiniy ZodZiy. Tokiy vediniu nagrinéjamuose terminy Zodynuose yra beveik 600, arba 27,2% visu su Sia priesaga iSvesty Yodziu. Itin daug tokiy vediniy pateikta XK. Dauk¥o ,,Chemijos Zodyne“ — ¢ia beveik puse visu priesaga -imas turin¢iy terminy remiasi i8 tarptautiniy Zodziy i&vestais veiksmaZodiiais. Bidinga, kad io tipo pamatiniai veiksmaZodZiai daniausiai bina neprieSdéliniai. Pvz.: ablaktiravimas, anestezavimas, peraminavimas, vakcinavimas (BZ), alkilinimas, koksavimas (ChZ), brokavimas, decentralizavimas, dokumentavimas, industrializavimas, iSbrokavimas, kolektyvizavimas, konvejerizavimas, normavimas, populiarinimas, (su)proletaréjimas, specializavimas(is), subalansavimas, tarifikavimas (EZ), jelektrinimas, jonizavimas, magnetinimas (FZ), alegorizavimas, publikavimas, redagavimas (LZ), frezavimas (MZ), adresavimas, algoritmavimas, chronometravimas, demontavimas, ekstremavimas, formalizavimas, fragmentavimas, integravimas, intensyvinimas, igsmontavimas, kodavimas, komutavimas, konkretinimas, maksimizavimas, minimizavimas, modernizavimas, optimizavimas, pasyvinimas, perforavimas, permagnetinimas, prognozayimas, programavimas, simetrinimas, standartizavimas, transformavimas, transliteravimas, tranzistorizavimas ,,peréjimas i tranzistorius“, vizualizavimas (STZ), katapultavimas, lyderiavimas (SZ), isregistravimas, komandiravimas, sudemokratinimas, uzprotestavimas (TZ) ir kt. Sioje vediniy grupéje ai8kiai krinta jakis nepakankama pamatiniy veiksmazodziy darybos specializacija, dél to kartais tam pat reikalui teikiami skirtingi terminai, plg. peraminavimas ,,amino grupés (NH,) perteikimas i§ vienos organinés rigSties i kita* (BZ) ir peramininimas amino grupés perkélimas i8 vieno junginio j kita“ (ChZ). Nepakankamai nusistovéjes tebéra ir paciu veiksmazZodziy darybos pamato pasirinkimas. Tai taip pat yra gretimybiy atsiradimo prieZastis, nes Salia formalizayimas, industrializavimas, modernizavimas, standartizavimas ix kt. néra peiktini ir formalinimas, industrinimas, moderninimas, standartinimas ix pan. Be terminy Zodynuose pateiktujy elektrinimas, konkretinimas, magnetinimas, kalboje vartojami ir elektrizavimas, konkretizavimas, magnetizavimas. Teiktinesni i§ tokiy vienareikSmiy pory yra elektrinimas, magnetinimas tipo vediniai, nes jie ir trumpesni, irju pamatiniy veiksmazodziy daryba lietuviy kalboje motyvuotesné. Mazdaug kas deSimtas priesagos -imas vedinys (10,9%) remiasi sangraZiniais veiksmazodiiais. Pastarieji daZniausiai bina prieSdéliniai (per tris ketvirtadalius). Nemaza vediniy dalis yra ivairiy savaiminiy veiksmu pavadinimai, pvz.: drapiravimasis (ATZ), apsidulkinimas, apsivaisinimas, krimijimasis, spurgavimasis (BZ), diferencijavimasis, koncetravimasis (EZ), drumstimasis, nusistojimas (ChZ), atsispindéjimas, dalijimasis, issielektrinimas (FZ), isisiurbimas, susisluoksniavimas (GQ), kriimojimasis (MZ), deformavimas(is), iSsilyginimas, issimagnetinimas, nusidévéjimas, uzsikirtimas (STZ), skleidimasis (SZ) it kt. 13 Priesagos -imas vediniai daromi i§ bitojo kartinio laiko asmenuojamosios formos. Tai labai aiSkiai matyti tuose vediniuose, kurie yra padaryti iS veiksmaZodziu, turinéiy skirtinga bitojo kartinio laiko kamiena, pvz.: degazavimas : degazavo, éimas : éo, griuvimas : griuvo, radimas: rado, rovimas : rove, Separavimas : separavo, subrendimas : subrendo, sudiirimas : sudiré, volavimas : volavo, Zydéjimas : Zydéjo. Priesagos -imas vediniy daryba turi labai aiSkias ribas. Su ja vediniai nedaromi tik i8 mi8riniy veiksmaZod7iy, turintiy bendratyje priesaga -yti (matyti, raxyti, skaiiyti). Taéiau iS antriniy veiksmaZodZiy, turingiy priesaga -yti, vediniai daromi su priesaga -imas, pvz.: liudijimas TZ, trinijimas BZ. Terminy darybos netaisyklingumas daZniausiai yra susijes ne su patios priesagos vartojimu, bet su netinkamai parinktais ar padarytais pamatiniais veiksmazodzZiais. Tokie atvejai isamiai nagrinétini veiksmazodziy darybos darbuose. -ymas Priesagos -ymas vediniy nagrinéjamuose terminy Zodynuose yra 10 karty maziau, negu Zodziy, iSvesty su priesaga -imas. Tai yra darybai imamy veiksmazodZiy skaiGiaus ribotumo padarinys. Mat, Sios priesagos vaidmuo ZodzZiy daryboje yra visai toks pat, kaip ir priesagos -imas, tatiau ji segama tik prie miSriniy veiksmazodZiy, kuriy bendratis yra triskiemené su -yti, o esamojo ir bitojo kartinio laiko III asmuo dviskiemenis, neskaitant prieSdéliy (pvz.: dazyti, dazo, dazé, skirstyti, skirsto, skirsté). I8 visy likusiy veiksmazZodziy veiksmy pavadinimai vedami su priesaga -imas. Vadinasi, su abiem Siomis priesagomis veiksmy pavadinimus galima padaryti i8 visy tipy lietuviy kalbos veiksmazZodziu. Priesagos -ymas vediniy darybos reik¥mé yra lygiai tokia pat, kaip ir aptartosios priesagos -imas vediniy. Jie yra grynieji veiksmy pavadinimai. Gali biti pavadinamas ir aktyvus veiksmas, ir savaiminis, ir pagaliau biisena, tatiau tai pareina nuo patiu pamatiniy veiksmaZodziu reik’més. Pyz.: dazymas ,,dazo ar pigmento spalvos perdavimas kitai medziagai* ChZ, ,,augaliniy ir gyvininiy lasteliy ar audiniy veikimas specialiais daZais, iSrySkinan¢iais atitinkamus struktirinius lasteliy elementus* BZ, Jaistymas ,,vienkartinis dirbtinis dirvozemio sudrékinimas, liejant vandenj pavirsiumi arba lietinant* MZ, perlaikymas ,,per ilgas fotosluoksnio apSvietimas“ ChZ, plukdymas ,,mediiy gabenimas vandeniu“ MZ, susiskaidymas GZ, ,,sudétiniu medZiagy skirstymasis i dalis (pvz., durpiy susiskaidymas)“ MZ, uztvindymas »padétis, kai apsemiami Zymis naudojamy Zemiy plotai, smarkiai pakilus vandens horizontui upéje, ezere ar jiiroje“ MZ, valymas ,,priemai8y Salinimas“ ChZ, ,,nereikalingy daikty ir medZiagu pa¥alinimas“ MZ, vystymasis EZ, GZ, STZ, ,,auganéio organizmo arba jo dalies laipsniSkas persiformavimas iS paprastesnés struktiros j sudétingesne“ BZ. Keletas priesagos -ymas vediniy yra vartojami konkretia reik’me, tada jie priartéja prie veiksmo rezultato pavadinimu. Pyz.: apsakymas ,,pacckas“ LZ, istatymas »3aKon EZ, STZ, TZ, praxymas ,,npomenne, mpocb6a, xoqaraticrso* TZ. TaGiau ir tokie vediniai darybos atzvilgiu visu pirma yra veiksmy pavadinimai, kai kurie ir terminologijoje vartojami abiem reik’mémis, pvz.: istatymas ,,n0qcTaHOBKa“ STZ. 14 Beveik trys ketvirtadaliai vediniy (72,4%) remiasi prieSdéliniais veiksmaZodziais, ¥eStadalis vediniy yra sangraZiniai, nes padaryti i8 sangraZiniy veiksmaZodziy. Kiek ¥ios raSies priesagos -ymas vediniy yra pateikta terminy Zodynuose, matyti i§ Sios lentelés: Il lentelé Pamatiniai Vediniy skai¢ius ag veiksmazZodziai neprieSdéliniai prieSdéliniai Terminy zodynas inal sangraziniai nginial Ae sangraziniai ea. ATZ - = 1 = BZ 2 1 1 2 ChZ 10 1 12 1 an EZ 14 2 49 12 FZ 4 1 4 3 si GZ ph 3 2 25 9 LZ 2 - 5 a MZ 6 - 4 3 STZ ae 25 3 66 12 SZ 9 3 17 4 is TZ 12 1 Al 7 18 viso skirtingy vediniy 52 7 hats 29 214 Darybos pamatuir tia gali biti laikomas bittasis kartinis laikas, nors néra jokiy kliti@iy Sios priesagos vedinius darybiskai sieti ir su esamuoju laiku. Turint galvoje, kad visi vediniai yra susije su veiksmaZod/iais, bendratyje turintiais -y-, galima bity iSskirti priesaga -mas (jei kalbami vediniai darybi8kai bity siejami su bendratimi). Su bituoju kartiniu laiku sieti ir skirti priesaga -ymas patogiau nebent del jau minéto Siy vediniy darybos reik’més tapatumo bei pamatiniy veiksmazodziy pasiskirstymo su priesaga -imas. Kaip minéta, tai leidvia -imas | -ymas laikyti vienos priesagos variantais. Pasitaikantys abejotino gerumo terminai da%niausiai yra susije su nepakankamai apgalvotu pamatiniu veiksmazZod7iy pasirinkimu. Pvz., ixsisklaidymq ,,ta8ky nutoli15 vedinius nepereina, plg.: gramzdiklis SZ (: gramzd-ino), saugiklis MZ, STZ, SZ (: saug-ojo). Mazdaug ketvirtadalis vediniy remiasi prieSdéliniais veiksmazodZiais, pvz.: ispaudiklis GZ, nukreipiklis STZ, paleidiklis STZ, perjungiklis FZ, STZ, pertraukiklis FZ, STZ, SZ, prispaudiklis STZ, sugériklis STZ, uzkirtiklis STZ. Kartais Zodynuose pateikiamos gretimybés, pvz.: (i5)jungiklis, (nu)metiklis, (nu)stumiklis, (su)jungiklis (visi STZ). PrieSdelétu irankiy pavadinimy nemaza dalis gali biti atsiradusi pamorfemiui ver¢iant kity kalby terminus, plg. pas6aeumeab — praskiediklis ChZ, npepowwamens — pertraukiklis FZ, STZ, SZ. Tatiau aklai sekti kity kalby terminu sandara netinka, pavyzdZiui, rusy kalbos veiksmazZodzZiai npepoleamo ir pasGaeumo be prieSdéliy apskritai nevartojami. Kartais kalboje be reikalo gausinamos gretimybés, pavyzdziui, Salia vartojamy terminy skiediklis ChZ, stimiklis STZ sudaromi tam pat reikalui dar ir praskiediklis, nustimiklis. Turint galvoje, kad lietuviu kalboje nelinkstama su priesaga -iklis Zodzius daryti i8 prieSdéliniy veiksmazodzZiy, ir terminologijoje reikéty elgtis atsargiau, apdairiau. Jei su tuo patiu prietaisu, pavyzdziui, ir ijungiama, ir perjungiama, ir i§jungiama, visai netikslu vietoj vieno termino jungiklis vartoti net tris ar keturis (jungiklis, ijungiklis, perjungiklis, ixjungiklis). -tukas Priesagos -tukas vediniai terminologijoje vartojami beveik Se8is kartus retiau, negu dariausio tipo su priesaga -tuvas vediniai. Su Sia priesaga padaryti irankiy pavadinimai Zymi tik inagius bei ivairius smulkius prietaisus ir jy dalis. Pvz.: kistukas STZ, lauztukai SZ, mygtukas STZ, SZ, plaktukas GZ, MZ, STZ, segtukas SZ, smeigtukas STZ, SZ, trauktukas SZ. Prie jrankiy pavadinimy darybiSkai Sliejasi ir keletas botanikos terminy (BZ), kuriais Zymimos tam tikros augaly dalys, pvz.: gnybtukas »,itaisas, kuriuo Asclepiadaceae (Klemaliniy) Seimos Ziedadulkiy kamuoléliai prisikabina prie vabzdZiu kojyu“, kibtukai ,,lapy metamorfozés padariniai, kuriais augalas prikimba prie atramos; jie uzsibaigia siurbtukais“, siurbtukas, -ai ,,parazitiniy augaly iSaugos, kuriomis siurbiamos maisto medZiagos i§ augalo-maitintojo lasteliy“, skristukas ,,séklos arba vaisiaus priedélis, tarnaujantis skridimui, t. y. perneSimui su véjo pagalba“. Sio tipo vediniai daromi i¥ galininkiniy pirminiy veiksmaZodzZiy bendraties, pvz.: liestukas STZ (: lies-ti), nuleistukas SZ (: nuleis-ti), spaustukas ChZ, STZ (: spausti). Daryboje nelinkstama remtis prieSdéliniais veiksmaZodziais. Trejetas prieSdéliniy veiksmazodziy vediniy (jjungtukas MZ, isjungtukas MZ, nuleistukas SZ) gali biti laikomi darybos isimtimis. -tas Priesagos -fas jrankiy pavadinimy darybos tipas terminologijoje yra neaktyvus, nors vediniy skai¢iumi jis yra ketvirtas (13 skirtingy vediniy). Pavadinami jnagiai arba paprasti (nesudétingai padaryti ir vartojami) prietaisai, pvz.: gaubtas ChZ, GZ, MZ, STZ, SZ, gnybtas STZ, plaktas ,,didelis kajis* MZ, GZ, raktas STZ, svertas SZ. Vediniy daryboje dalyvauja galininkiniai, daZniausiai pirminiai veiksmazodziai. Su antriniais veiksmaZodZiais susije tik raktas STZ, uzraktas STZ, SZ ir Zibintas SZ. Pamatine lytimi imama bendratis, plg.: apsiaustas GZ (: apsiaus-ti), gristai MZ (: gris-ti), spastai STZ (: spes-ti). Pora vediniy remiasi prieSdéliniais 22 veiksmazodiiais (apsiaustas, uzraktas). Keleto vediniy daryboje dalyvauja Saknies balsiy kaita, pvz.: grqztas GZ (: grezti), spastai STZ (: spesti), sraigtas FZ, MZ, STZ (: sriegti), varztas MZ, STZ, SZ (: veriti). Sie vediniai Saknies balsiais sutampa su nurodyty veiksmaZodziu kartotiniais atitikmenimis (gr@zyti, sraigyti, variyti). -alas Nors literatiirinéje kalboje su priesaga -alas ir nema/ai vartojama Zodziu, tatiau jrankiy pavadinimy su ja padaryta nedaug. Su Sia priesaga padaryti terminai (12 skirtingy vediniy) pirmiausia zymi jvairias apdengimo priemones, pvz.: apdangalas MZ, SZ, apvalkalas GZ, STZ, uivalkalas STZ, SZ. DarybiSkai irankiy pavadinimais laikytini ir botanikos terminai apdangalas ,séklapradzio apvalkalas, i8 kurio, séklai vystantis, susidaro jos luobelé < ... >“, apvalkalas ,,1. mink&tas, daZniausiai altos spalvos micelio sluoksnis, iStisai apgaubiantis kai kuriy bazidiomicety jauna besivystanti vaisiakuni; 2. kai kuriy Lepidodendrales atstovy sporanges dengiantis sluoksnis“. Kiti Sios priesagos vediniai rei8kia ivairius cheminius junginius (medZiagas), vartojamus priemonémis pamatiniu veiksmazodziu pasakomam veiksmui atlikti, pvz.: degalai ChZ, MZ, dulkalai ,,milteliy pavidalo cheminés medZiagos, vartojamos augaly dulkinimui prieS ligu sukéléjus arba kenkéjus* BZ, ryskalas ChZ, tepalas ChZ, GZ, SZ. Sio tipo vediniy pamatiniai veiksmaZodiiai yra galininkiniai ir dazniausiai pirminiai. Cheminiy medZiagy pavadinimai darybiskai yra susije su neprieSdéliniais veiksmazodziais, o apdengimo priemoniy pavadinimai — su priegdéliniais (be to, jiems bidinga Zaknies balsiy kaita). Antriniy veiksmazodziy priesagos daryboje nedalyvauja, plg.: ryskalas Ch2 (: ryskinti), Zibalas ChZ (: Zibinti). Kitos priesagos Irankiy pavadinimy padaryta dar su 21 priesaga. Visos jos terminologijoje yra retokos, nors su kai kuriomis padaroma ir naujy terminy. I8 viso Sias priesagas nagrinéjamuose Zodynuose turi 66 vediniai, arba apie 22% visu pateiktyjy irankiy pavadinimy. -eklis : atpléieklis GZ, grideklis ChZ, kabeklis MZ, kebeklis MZ, Zymeklis SZ. -enas : velenas? GZ, MZ. sikas : vilkikas MZ, SZ. -ilas : kretilas GZ. -yklé : gaudyklé ChZ, STZ, métyklé SZ, rodyklé FZ, STZ, SZ, svarstyklés ChZ, FZ, STZ, SZ, Sokyklé SZ. -klas : déklas SZ, ginklas SZ, idéklas STZ, irklas SZ, padéklas STZ, paminklas LZ, turéklai SZ. Darybiskai jrankio pavadinimas yra ir botanikos terminas irklai ,,drugisko vainikélio du Soniniai vainiklapiai, panaSis j laivelio irklus“, tatiau jis terminologijoje vartojamas perkeltine reikSme. “ke: kétoklé SZ, matuoklé MZ, STZ, SZ, stipuoklés SZ, syyruoklé FZ, vaiziuoklé MZ. ‘dis : alsuoklis SZ, matuoklis STZ, skaidiuoklis STZ, treniruoklis SZ. -las : sililas STZ. -lé : replés STZ, terkslé SZ, verilé STZ, SZ, znyplés GZ. -lys : kablys GZ, MZ, SZ, kaplys GZ, ,,irankis kietai ar jSalusiai Zemei, ledams ir kt. kirsti; kirtiklis* MZ, kreiplys GZ, siurblys ChZ, FZ, GZ, MZ, STZ, SZ, sprenglys GZ. 7 Pr, Skardiius ,,Lietuviy kalbos Zodziy daryboje“ p. 229 sieja su velti. 23 -oklis : riboklis STZ, stiimoklis FZ, STZ, SZ. -onas : Zitironas FZ, SZ. -stas : plaustas SZ. -stis : paramstis GZ, ramstis MZ, STZ, SZ, svarstis ChZ, FZ, SZ, tvarstis SZ, varstis SZ. “Stas : graibstas SZ. -ta : ~juosta FZ, STZ, SZ. -té : apjuostés SZ, apmauté SZ, liniuoté STZ. -tis : dangtis STZ, SZ, kaiitis MZ, STZ, kystis STZ, naxtiai FZ, sagtis SZ, sklastis STZ, spengtis MZ. Vediniai bina vyriskosios (I linksniuotés) arba moteri8kosios (III linksniuotés) giminés. -tuvé : brandintuyé ,,indas vaisiams nokinti <...>“ ChZ, détuvé SZ, gertuvé SZ, griistuvé ChZ, perplautuvé GZ, semtuvé SZ, verstuvé MZ. -urys : Svyturys SZ. Daugumos Siy priesagy vediniai yra ivairiy inagiy bei nesudétingy prietaisy (kartais ir jy daliy) pavadinimai. Darybos polinkiais i esmés nesiskiria nuo daresniyjy tipu. Netaisyklingas priesagu -tojas ir -éjas vartojimas Su Siomis priesagomis paprastai yra sudaromi veikéju ir Zymiai regiau veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai, tatiau yra kiek vediniy, reikSme priartéjanciy prie irankiy pavadinimy arba tiesiog pavadinanéiy irankius, pvz.: spinduliuotojas FZ, neséjas FZ. Tam tikrais priemoniy pavadinimais gali biti laikomi ir ivairiems padariniams sukelti vartojamu medZiagu pavadinimai, pvz.: létintojas ,,medziaga, létinanti procesa* ChZ, FZ, minkstintojas ,,mink¥téjima sukelianti medziaga“ ChZ, nusodintojas ,,nusodinimui vartojamas reagentas“ ChZ, pagreitintojas »medZiaga, pagreitinanti reakcija“ ChZ, putintojai ChZ, paralyziuotojas ,,medzZiaga, sustabdanti fermenty veikima“ ChZ; perkéléjas ,,medZiaga, perkelianti atomus, grupes i§ vieny junginiy ij kitus“ ChZ, sugéréjas ChZ ir kt. Tokios darybos terminy ivairiuose spaudiniuose yra vartojama ir daugiau, vartojama ju ir 8nekamojoje kalboje. Visi jie yra verste iSversti iS kity kalby atitinkamy terminu, jy daryba nesutinka su lietuviy kalbos zodziy darybos normomis. Be to, toks priesagu -tojas ir -éjas vediniy vartojimas neatitinka ir terminologijos keliamy reikalavimy. Dél to terminy darybai &itoks priesagy -tojas ir -éjas vartojimas negali biti teikiamas. Lietuviy kalba yra labai priesaginga, tad neturéty biti sunku minétais atvejais specializuoti kitas priesagas (pavyzdziui, medZiagu, skirty kuriam nors veiksmui, pavadinimai neretai daromi su priesaga -alas). VEIKEJU IR VEIKSMAZODINES YPATYBES TURETOJ U PAVADINIMAI Sio darybos birio vediniy reikSmé néra visai vienoda. Daznesni terminologijoje yra veikéjy pavadinimai, tai yra vediniai, zymintys pamatiniais veiksmazodfiais reiSkiamy veiksmy atlikéjus (paprastai asmenis). Kiti vediniai apibadina asmenis, kitokias gyvas bitybes arba daiktus, rodydami, kad Siems yra biidinga i8 tam tikro veiksmo ar biisenos kylanti ypatybé, pvz.: patikétinis TZ, raSeiva LZ, ropliai GZ, raliuotiné LZ. Lietuviy kalbotyroje tokius vedinius nuo tikruju veikéjy pavadinimy atskyré V. Urbutis®. 8 Zr. V. Urbutis, Dabartinés lietuviy kalbos galiiniy darybos daiktavardziai, »Kalbotyra“, Hil, Vilnius, 1961, p. 36. 24 Didesniu ivairumu veikéjy ir veiksmazodinés ypatybés turétoju pavadinimy daryba terminologijoje nepasizymi. Dauguma vediniy (apie 60% i8 bendro kiekio 248) yra padaryta su dviem dariausiomis priesagomis -fojas, -a ir -éjas, -a, i8 jy -tojas, -a beveik dvigubai daZnesné. Kitos dar kiek dazniau vartojamos priesagos yra -tinis, -é ir -ovas, -€ (apie 15% vediniy). Didesne pusé darybos tipy (15 i$ 27) turi vos po 1—2 vedinius. Literatirinéje kalboje veiksmazZodinés ypatybés turétoju pavadinimy daryba yra daug ivairesné. NemazZai daliai vediniy biidinga neigiama, menkinamoji reikSmé. Itin iSplétotas yra toks asmeny vadinimas. Terminologijoje tokie darybos tipai, galima sakyti, nebidingi. Pavyzdziui, antrasis pagal daruma literattirinéje kalboje priesagos -élis, -é tipas, kurio vediniams daZniausiai ir budinga menkinamoji reikSmé, nagrinéjamuose terminy Zodynuose atstovaujamas tik vieno botanikos termino islikélis ,,kurios nors teritorijos floroje iki Siol ilikusi augaly raSis, pracities gadynése turéjusi Zymiai didesnj areala arba buvusi labiau paplitusi toje teritorijoje*. -tojas, -a Sis tipas yra dariausias veikéjy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy daryboje (beveik du penktadaliai visy Sio brio vediniy). Dauguma vediniy pavadina asmenis, kurie yra pamatiniu veiksmaYodziu pasakomo veiksmo atlikéjai. Asmeny santykis su veiksmu yra nevienodas. Vieni vediniai pavadina asmenis pagal veiksma, susijusi su nuolatinémis ju pareigomis, uZsiémimu, PvZ.: algoritmuotojas STZ, braizytojas STZ, brokuotojas EZ, déstytojas SZ, gamintojas EZ, kalkuliuotojas EZ, koduotojas STZ, normuotojas EZ, planuotojas EZ, STZ, projektuotojas EZ, STZ, rasytojas LZ, tardytojas TZ, vairuotojas SZ. Kiti vediniai asmenis pavadina pagal tam tikra ju padéti, daZniausiai nesusijusia su darbu, pareigomis ir kylanéiq i§ nuolatinio ar nepastovaus, kartais gali bati ir vienkartinio tam tikro veiksmo atlikimo, pyz.: dovanotojas TZ, grobstytojas EZ, TZ, idukrintojas TZ, igaliotojas EZ, TZ, isiinytojas TZ, ivaikintojas TZ, kovotojas SZ, liudytojas TZ, mokétojas EZ, TZ, nuomotojas EZ, TZ, nugalétojas SZ, pasakotojas LZ, skaitytojas LZ, skolintojas EZ, TZ, tarnautojas EZ, TZ, vartotojas EZ, STZ. Vediniy, kurie yra artimesni veiksmaZodinés ypatybes turétojy pavadinimams, vartojama tik keletas, pvz.: gyventojas EZ, TZ, paveldétojas TZ, turétojas EZ, TZ. Visai retai priesagos -tojas, -a vediniais pavadinami ne asmenys, pvz.: atrajotojai (Ruminantia) GZ, dulkintojas ,,ziedo dulkeliy perneSéjas (vabzdziai, véjas, vanduo)* BZ. Kartais Si priesaga netaisyklingai pavartojama irankiy pavadinimams bei jiems artimos reik’més vediniams daryti®. Visu nagrinéjamy terminy pamatiniai veiksmazod7iai yra antriniai arba miSriniai, t. y. bendratyje turi priesagas. Daryboje dalyvaujanti veiksmazodZiy lytis yra bendratis, ir Siuo atveju pamatiniai vediniy kamienai visais atvejais sutampa su morfologiniais bendraciy kamienais. Pazymétina, kad nevengiama pamatiniais Zodiiais imti ir veiksmaZodziy, turinciy ryskius ankstesniy darybos laipsniy afiksus. Dél to dalyje vediniy susidaro nemaza darybos afiksy grandiné, pvz.: ir-ti : ir-klas: (ir-kl)-uo-ti : | (ir-kL )-uo |-tojas SZ, vert-é : pri-vert-é : (prie-vart. )-a : (prie-vart)- au-ti : | (prie-vart)-au | -tojas TZ, lyg-us :(Iyg-in)-ti : is-(lyg-in)-ti : | i8-(lyg-in)|- tojas STZ. ® Apie tai platiau raSoma skyriuje ,,[rankiy pavadinimai“. 25 Sio tipo vediniai daZniausiai daromi i8 galininkiniy veiksmaZodiiu, tatiau, reikalui esant, pasiremiama ir negalininkiniais (kiek per deSimtadalj vediniy), pvz.: fechtuotojas SZ, lupikautojas EZ, TZ, piktnaudziautojas TZ, sklandytojas SZ, stazuotojas SZ, TZ. MaZdaug ketvirtadalio vediniy pamatiniai veiksmazodZiai turi prieSdélius, pvz.: apriipintojas EZ, atstatytojas STZ, ikainotojas EZ, STZ, TZ, ikaltintojas TZ, ixeikvotojas EZ, TZ, ixieskotojas TZ, nemokétojas EZ, perrasinétojas LZ, pristatytojas EZ, sudarytojas LZ, STZ, uzsakytojas EZ, ustatytojas TZ. Atskirais atvejais remtis prieSdéliniais veiksmazodZiais yra bitina. Taip bina visu pirma tuomet, kai prieSdéliniai veiksmaZodziai yra igave nauja leksine reik’me, pvz.: igaliotojas EZ, TZ (: igalioti), isnaudotojas EZ, TZ (: isnaudoti ,,eksploatuoti*), nugalétojas SZ, pavaduotojas TZ. Taéiau kai tokio bitinumo néra, remtis prieSdéliniais veiksmaZodZiais reikia atsargiau. Tai akivaizdZiausiai rodo ir liaudies, ir literatirinés kalbos, ir pagaliau patios terminologijos priesagos -tojas, -a vediniy darybos praktika. Juk kopijuodamas, meSkeriodamas, raSydamas ar skaitydamas Zmogus ir nukopijuoja, sumeSkerioja, paraSo ar perskaito, tatiau vadinamas vis délto kopijuotoju LZ, meskeriotoju SZ, raxytoju LZ ir skaitytoju LZ. Yra terminu, kurie visai aiSkiss ir tikslis bity ir be prieSdéliy, pvz.: apriipintojas EZ (=riipintojas), (ix)eikvotojas EZ (plg. eikvotojas TZ), ivertintojas EZ (plg. vertintojas LZ), (is)lygintojas STZ, pristatytojas ,,qoctapmyuk“ EZ ir kt. -éjas, -a Sios priesagos vediniams bidinga lygiai tokia pat reik8mé, kaip ir aptartosios priesagos -tojas, -a vediniams. Vos ne visi vediniai yra tikrieji veikéjy pavadinimai. Asmenys pavadinami ir pagal jy nuolatinj uZsiémima, veikla ar padéti, ir pagal ilgesni ar trumpesnj laika atliekama veiksma (gali biti tas veiksmas ir viena karta teatliekamas). Pvz.: draudéjas EZ, TZ, engéjas TZ, grezéjas GZ, MZ, iskundéjas TZ, kiréjas LZ, loséjas STZ, padéjéjas TZ, pardavéjas EZ, TZ, pataréjas EZ, LZ, TZ, pervezéjas TZ, pirkéjas EZ, TZ, puoléjas SZ, rinkéjas LZ, TZ, skelbéjas LZ, slépéjas TZ, steigéjas EZ, TZ, teiséjas STZ, SZ, TZ, tiekéjas EZ, TZ, vedéjas EZ, STZ, TZ, veikéjas LZ, Zaidéjas STZ, SZ. Veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimu galima laikyti nebent termina mégéjas, kuriuo Zymimas sportininkas ne atlieka kurj nors veiksma, bet tik turi tokia i8 veiksmo kylantia ypatybe. Pasitaiko terminy, kuriuos labiau tinka laikyti jrankiy pavadinimais. Tai netaisyklingi vediniai. Vediniai daromi i8 pirminiy veiksmaZodziy (i8imtis, gal bat, globéjas TZ). Priesagu -tojas, -a ir -éjas, -a vaidmuo sutampa, jos skiriasi if esmés tik pamatiniais veiksmaZodZiais. Tik abi kartu jos tegali apimti visa veiksmaZodZiy ivairove. Pamatiniai veiksmaZodziai daZniausiai yra galininkiniai, iSimtj sudaro keletas vediniy, pvz.: ciuozéjas SZ, kenkéjas TZ. Darybos pamatu imamas bitasis kartinis laikas, tai aiSkiai matyti i8 Siy pavyzdZiy: déjéjas SZ (: déjo, déti, deda), gavéjas EZ, STZ (: gavo, gauti, gauna), gynéjas SZ, TZ (: gyné, ginti, gina), iidavéjas EZ (: isdavé, iSduoti, iSduoda), igijéjas TZ (: igijo, igyti, igyja), leidéjas LZ (: leido, leisti, leidzia), priéméjas EZ, STZ (: priémé, priimti, priima), skundéjas TZ (; skundé, skysti, skundéia). Netoli pusés vediniy pamatiniai veiksmaZodZiai yra prieSdéliniai. Ne vienu atveju remtis prieSdéliniais veiksmaZodZiais reikia dél to, kad jie turi skirtingas leksi26 za nes reik¥mes, pvz.: igijéjas TZ, padéjéjas TZ, pardavéjas EZ, TZ, pareiskéjas EZ, TZ, praneséjas TZ. Kartais prieSdéliniu veiksmazod7iu tiksliau apibidinamas pavadinamojo asmens veiksmas, pvz.: peréméjas STZ, TZ, perteikéjas STZ. Taip atskirais atvejais susidaro vienasakniy terminy bireliai, pvz-: ifdavéjas EZ, padavéjas EZ, pardavéjas EZ, TZ; pirkéjas EZ, TZ, ispirkéjas EZ, supirkéjas EZ. Taviau ne visuomet, kai remiamasi prieSdéliniais veiksmazodziais, tai bitina. Pavyzdziui, terminai pasekéjas LZ, pazeidéjas TZ vartosenos iteisinti i8 prieSdéliniy veiksmazodziu, tatiau ta pati bity rei’ke ir atitinkami neprieSdeliniy veiksmaZodziy vediniai. Visai netikslu Zodynuose pateikinéti terminu variantus, pVZ.: (su)rinkéjas EZ. PrieSdélinio ar neprieSdélinio veiksmazodzio rinkimasis termino darybai turi biti visais atzvilgiais pagristas. -tinis, -é Su priesaga -tinis, -é yra padaromi tik veiksmazodinés ypatybes turétoju pavadinimai. Didesné dalis (beveik du tretédaliai) nagrinéjamuose yodynuose pateikty terminy yra ivairiy negyvu dalyky pavadinimai. Likusieji vediniai pavadina asmenis. Asmenys ir kiti dalykai daZniausiai zymimi pagal ju turimas ypatybes, kilusias i8 kity veikéjy atitinkamo veiksmo, kuris pasakomas pamatiniu veiksmazodiiu. Vadinasi, Sio tipo vediniai pavadina iS Sono gauto veiksmo ypatybés turétojus. Pvz.: a) atleistinis EZ, globotinis TZ, igaliotinis EZ, TZ, islaikytinis EZ, TZ, ixtuoktinis TZ, patiketinis TZ, sutuoktinis, -€ TZ; b) atmintiné LZ, gaubtiné STZ, ixvestiné STZ, ixklotiné GZ, STZ, kreiptiné STZ, raliuotiné LZ, rinktiné LZ, SZ, skeltiné ,,atskelta, be veido oda“ ChZ. Visi negyvy dalyku pavadinimai bana vienos kurios giminés. Tik vieno kito vedinio reik8mé iSplaukia i8 patiems pavadinamiesiems dalykams bidingu veiksmu, pvz.: gaubtiné STZ: Vediniai daromi i8 ivairios sandaros veiksmazodziu, tatiau dazniausiai (dviem tretdaliais atveju) remiamasi pirminiais veiksmazodziais. Asmeny pavadinimus labiau linkstama darytii8 antriniy bei misriniy veiksmazodZiu, o negyvu dalyky pavadinimai daZniau daromi i8 pirminiy veiksmazodziy. Keleto vediniy pamatiniai veiksmazodiiai yra negalininkiniai, pvz.: atsimestiniai EZ, TZ, griaustinis FZ, GZ, isvyktinis EZ. Nurodytasis reik$més pobidis (pavadinama ne pagal paties pavadinamojo atliekama veiksma) priesagos -tinis, -é vedinius sieja su neveikiamosios riiSies dalyviais. I tiesy ne vienas Sio tipo vedinys i8 neveikiamosios ries bitojo laiko dalyviy ir bus kiles, pvz.: apgyvendintinis TZ, igaliotinis EZ, TZ, rinktiné LZ, SZ, skeltiné ChZ, sutuoktinis TZ. Tokiu atveju juos tekty laikyti priesagos -inis, -é vediniais. Tatiau, kita vertus, dalis vediniy ai’kesnio reikgmés rysio su tais dalyviais neturi, o kai kuriviose jo i8 viso néra, pvz.: atmintiné LZ, griaustinis FZ, GZ, isvyktinis EZ. Terminai globotinis TZ, islaikytinis EZ, TZ reik8me labiau siejasi su neveikiamosios riSies esamojo laiko dalyviais. Tad turint tai galvoje, visus tokius vedinius patogiausia ir, matyt, tiksliausia laikytiesant padarytus su priesaga -finis, -é i8 bendraties, nes tik su Sia forma darybi8kai visus vedinius ir tegalima susieti. Veiksmo rezultato pavadinimams artimas botanikos terminas veltinys ,,ilgu susivélusiy plaukeliy visuma augalo lapo pavirsiuje“ gali biti suterminintas paprastas Zodis. 27 -ovas, -é Sio tipo vediniy terminy Zodynuose pateikiama nedaug. Vediniai daZniausiai pavadina asmenis, kurie atlicka pamatiniais veiksmaZodziais Zymimus veiksmus, pvz.: atsakovas TZ, ieskovas TZ, uzsakovas TZ, vadovas EZ, STZ, SZ, valdovas TZ, varovas SZ, varzovas SZ, Ziitrovas SZ. Tai veikéju pavadinimai. Keletas vediniy eina veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimais, jy tarpe vienas zymi asmenj (Zinovas TZ), o kiti negyvus dalykus, pvz.: palydovas ,,minerale esanéios kity mineraly priemaisos“ ChZ, palydovai (chromosomy),,maZi branduoliniais daZais nusidaZantys kineliai, plonu siileliu prikabinti chromosomos gale“ BZ, vadovas s,MYTEBOUTE Jb ; cnpasownnKk* LZ, valdové ,,bepsp* SZ. Matyt, labiau linkstama vedinius daryti i8 miSriniy veiksmazodziy, nors padaroma ir i§ kitokiy. VeiksmaZodziy priesagos j vedinius nepereina. Dauguma vediniu remiasi neprieSdéliniais veiksmaZodZiais. DarybiSkai i8siskiria rangovas EZ, TZ. Sj termina, matyt, reikia sieti su daiktavardziu ranga ,,3. kokiu nors darby atlikimas pagal uZsakyma* DZ 650. Kitos priesagos Su likusiomis 23 priesagomis padaryta maZiau negu po 10 vediniy, o didesné ju dalis (15) tei8skiriama 1—2 terminuose. I8 viso Siems darybos tipams priklauso 62 vediniai (25%, visu veikéjy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy biriui priklausanéiy vediniy). alas =: kvepalai ChZ. -tius : Jipéius ,,cukringi (saldiis) ekskretai, iSsiskiriantys smulkesniy ar stambesniy laSeliy pavidalu augaly pavirSiuje, pvz., skystio laeliai, kurie igsiskiria ant skalsiy uZpulty javy varpu“ BZ. -eiva : raseiva LZ. -eknis : gulekinis GZ. rené : verdené GZ. Sj vedinj galima laikyti ir vietos pavadinimu. -etas : verpetas GZ, MZ, SZ. -élis : islikélis BZ. -ikas : Pavadinami asmenys, pyz.: bégikas SZ, draudikas TZ, éjikas SZ, plaukikas SZ, rinkikas TZ, kitokie gyviai, pyz.: grauzikai (Bodentia) GZ, SZ, skalikas SZ, ir negyvi dalykai (tam tikros cheminés medziagos), pvz.: apgavikas ,,blizgantis mineralas“ ChZ (vartosenai Zodyne tam reikalui geresniu laikomas terminas blizgis), drumstikai ChZ. -iklis : rodiklis FZ, GZ, STZ, SZ. -inys : pasiuntinys TZ, pavaldinys TZ (neteikiamas vartoti), samdinys EZ, valdinys TZ: ciuzinys MZ, SZ. Pavadinami asmenys ir retkaréiais kitokie dalykai. -Kliai_ : arkliai (Equidae) GZ, rykliai (Selachii) GZ. Pazymétina, kad kaip tam tikri sistematikos vienety pavadinimai jie yra ne naujai padaryti, o vartojami daugiskaita (taip pat ir rusy terminologijoje, pyz.: 2ouadu, oxyatl). Lietuviy terminologijoje Siam reikalui iprastesni yra vediniai su priesaga -iniai (Zr. vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy skyriuje). rlys : pirklys BZ, Saulys SZ, vedlys SZ; ropliai (Reptilia) GZ; ciurkélys ,,fontanas* MZ, krioklys ,,vieta, kur vanduo staiga krinta zemyn“ MZ, GZ. -na : éerkina GZ. -okliai : klajokliai EZ, -snys : veiksnys BZ, EZ, STZ. -ina_ =: lipsna GZ. -tys : pintys (Porifera, Spongia) GZ. 28 -ulys + atspindulys ChZ, iskySulys MZ, kySulys GZ, riedulys GZ, MZ, SZ, ritulys SZ, rutulys GZ, SZ, skritulys STZ, SZ, spindulys FZ, GZ, MZ, STZ, SZ. ~iinas : lakiinas SZ, skraidiinas TZ; augiinas ,vegetatyviniu veisimo badu (atlankomis, auginiais, atZalomis) gautas augalas~ BZ, peréjinai ,,uznestiniai, pastoviai nejsiktre kurioje nors teritorijoje augalai, kurie atsitiktinai kuriam laikui pasirodo kai kuriose vietovése ir paskui vél iSnyksta* BZ. -uoklé : spyruoklé STZ. -uolis, -€ : burbuolé BZ, krituolis ,,skynimo nunokimo laipsnio nesulaukes arba nunokes vaisius, kuris savaime atsiskyré nuo vaisiaus Sakutés“ BZ, skraiduolé SZ, Zinduoliai (Mammalia) GZ. -uonis(-ys) : atlikuonis GZ, deguonis ChZ, GZ, SZ, grobuonys (Carnivora) GZ. eutis,-€ ©: drebuciai ChZ, ,,gurguciai* ChZ, kabuté SZ, kabutés STZ, likutis ChZ, sukutis SZ, Zérutis ChZ, GZ, STZ, Zvangutis SZ. Dauguma Siy priesagu yediniy yra veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai. Tik su priesagomis -ikas, -lys, -unas yra padaryta ir veikéjy pavadinimuy. Dalis tia minimy priesagy vediniy yra paimti is neterminologinés leksikos. Tai, matyt, pasakytina apie priesagy -alas, -etas, -kliai, i€ dalies -wlys ir kai kuriy kt. vedinius. Atskirais atvejais vediniy daryba nebe visai aiSki. VEIKSMO REZULTATO PAVADINIMAI Sis darybos birys apima terminus, kuriy darybiné reikSmé yra pamatiniu veiksmazodZiu rei8kiamo veiksmo padarinio ar objekto Zyméjimas. Tokiy su priesagomis padaryty vediniy terminy Zodynuose yra palyginti nedaug — i8 viso 224. Vediniai padaryti su 48 priesagomis, ta¢iau su dauguma jy yra sudaryta vos po viena ar keleta vediniy. Labiausiai paplitusi Gia yra priesaga -inys (apie treédalis vediniy), kitos kiek daresnés priesagos yra -alas, -muo (-menys), -tis. Su Siomis keturiomis priesagomis sudaryta trys penktadaliai visu Siam biriui priklausantiy terminy. -inys Per tretdalj veiksmo rezultato pavadinimy yra padaryta su priesaga -inys. Didiioji Sio tipo vediniy dalis turi veiksmo rezultato reikSme, t. y. pavadina ivairius konkretius dalykus, kurie yra pamatiniais veiksmaZod/iais reiSkiamy veiksmy padariniai. Pvz.: auginys ,,stiebo ar Saknies dalis, paruoSta sodinimui — tai vegetatyvinio dauginimo priemoné, pagrista augalo sugebéjimu regeneruoti“ BZ, grezinys GZ, , zemés grezimo irankiais padaryta gili apskrito skerspiiivio skylé“ MZ, grindinys SZ, ,,akmenimis gristas kelias, gatve“ MZ, junginys STZ, SZ, ,,vienody molekuliy visuma* ChZ, karsinys ,,karSimo maSinos i8leidziamas pusgaminis; iskarStuy, silpnai sukibusiy, daugiausia isilgine kryptimi orientuoty plauseliy juosta* ATZ, kasinys EZ, GZ, ,,i8kastoji ertmé Zemés pavirSiuje arba praéjimai (koridoriai) poZemyje“ MzZ, rentinys ,,1.Sulinio rentinys; 2. uZpildytas akmenimis rentinys — statybiné konstrukeija upiy reguliavimo irenginiams“ MZ, skiedinys GZ, ,,riSamosios medziagos miginys su sméliu ir vandeniu“ ChZ, skiepinys ,,suskiepytos dvieju augaly dalys, i$ kuriy viena turi iSauginti Saknis, o kita — oruting dali, pvz., juodojo serbento ir agrasto suskiepyti skiepigliai~ BZ, telkinys ,, naudingy iskasenu susikaupimo vieta“ ChZ, GZ, MZ, tvenkinys GZ, ,,dirbtinis vandens telkinys, susidares uZtvenkiant upe ar kita vandens srauta“ MZ. 29 Tik nedidelé vediniy dalis turi aiskesne veiksmo objekto reiksme, pvz.: atéminys STZ, iekkinys EZ, TZ, siuntinys EZ, Sovinys SZ, taikinys STZ, SZ. Pasitaiko vediniy, kuriems bidinga ir veiksmo rezultato, ir veiksmo objekto reik’mé, pvz.: klojinys »Sluoksniais, tam tikru periodiSkumu pasikartojant ivairiems pluo8tiniy medZiagy komponentams, sukrauta pluoSsto kriiva, skiriama verpimo miSiniui sudaryti* ATZ, »l. kuo kas i8klota (pyz., lenty klojinys); 2. formos betonui jrenginyje pakloti* MZ, GZ. Sio tipo vediniai daZniausiai daromi i8 pirminiy veiksmaZodZiu. Tagiau nemaza dalis vediniy (daugiau kaip tre¢dalis) darybiSkai yra susije su miSriniais arba antriniais veiksmaZodjiais, pyz.: bandinys ChZ, MZ (: bandyti, bando, bande), darinys ChZ, GZ, STZ (: daryti, daro, daré), iexkinys EZ, TZ (: ieskoti, iexko, ieskojo), Iydinys ChZ, FZ, GZ, STZ (: Iydyti, lydo, lydé), rasinys LZ (: ragyti, rao, raxé), sakinys LZ, STZ (: sakyti, sako, sake), statinys EZ, GZ, MZ (: statyti, stato, staté), turinys EZ, LZ, STZ (: turéti, turi, turéjo); derinyy MZ, STZ, SZ (; derinti, derina, derino), gaminys EZ, STZ (: gaminti, gamina, gamino), kedinys ATZ (: kedenti, kedena, kedeno), klijiniai ATZ (: klijuoti, klijuoja, klijavo), skiepinys BZ (: skiepyti, skiepija, skiepijo), skolinys LZ (: skolinti, skolina, skolino). Pamatiniai kamienai remiasi veiksmaZodziy bitojo kartinio laiko lytimi, pvz.: atéminys STZ (: atémé, atimti, atima), davinys EZ, SZ (: davé, duoti, duoda), kélinys SZ (: kélé, kelti, kelia), kliuvinys GZ (: kliuvo, kliiiti, klittva), krovinys EZ, TZ (: krové, krauti, krauna), kirinys LZ (: kiré, kurti, kuria), puvinys BZ (; puvo, piiti, piiva), radinys TZ (: rado, rasti, randa), svérinys ATZ, ChZ (: svéré, sverti, sveria), uzdavinys EZ, STZ, SZ (: uzdavé, uzduoti, uzduoda). Veiksmazodinés pamatiniy Zodziy priesagos i pamatinj kamiena nepereina, plg.: gludinys GZ (: glud-ino), iexkinys EZ, TZ (: iesk-ojo), klijiniai ATZ (: klij-avo), miirinys MZ (: miir-ijo) ir kt. Sio tipo vediniy pamatiniai veiksmaZodiiai dazniausiai yra galininkiniai. Tik keletas vediniy remiasi negalininkiniais veiksmazZodZiais, pvz.: auginys BZ, iexkinys EZ, TZ, misinys ATZ, ChZ, priklausinys TZ. Retoki yra ir vediniai, kuriy pamatiniai kamienai turi prieSdélius, pyz.: atéminys STZ, idéjinys STZ, irenginys ChZ, EZ, FZ, MZ, STZ, padariniai EZ, perdenginys MZ, perdirbinys EZ, priklausinys TZ, sumetinys MZ, uzdavinys EZ, STZ, SZ. -muo (-menys) Dauguma Sios priesagos vediniy yra aiSkis veiksmo objekto pavadinimai, pvz.: armuo ,,zemés sluoksnis, kuris apver¢iamas ariant“ MZ, metmenys »padidinto sukrumo stipris verpalai arba siiilai; iSilginé sitly sistema audinyje“* ATZ, nesmenys »,tekancio vandens perneSamos kietosios dalelés, kurios formuoja upiy vagos ar salpos nuosédy sluoksnius“ MZ, riedmenys EZ, sprogmenys »Sprogstamoji medZiaga“ GZ, saudmenys EZ, SZ, tirpmenys ,,tirpioji mi8inio dalis“ ChZ. Kituose vediniuose rySkesné veiksmo rezultato reikSmé, pvz.: dalmuo (skaléje) ChZ, STZ, duomenys EZ, STZ, kaitmenys ,,medZiagos nustotas svoris, kaitinant iki pastovaus svorio“ ChZ. Keletas vediniy sayo reik8me yra artimesni kitiems darybos biriams, pvz.: grezmenys »grezimo prietaisai* GZ, svarmuo SZ yra artimesni jrankiy pavadinimams, pradmuo TZ — veiksmazod7iy abstraktams, kaitmuo (sinonimai galiiné, fleksija) STZ — veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimams. 30 Pamatiniai veiksmaZodziai dazniau bana pirminiai, tatiau yra vediniy ir i8 miSriniy bei antriniy veiksmazZodZiu, pvz.: dalmuo ChZ, STZ (: dalyti, dalija, dalijo), kaitmuo STZ (: kaityti, kaito, kaité), matmuo FZ, STZ (: matuoti, matuoja, matayo), reikmenys EZ, STZ (: reikéti, reikia, reikéjo), Saudmenys EZ, SZ (: Saudyti, Saudo, aude). Pasitaiko vediniy i8 negalininkiniy veiksmaZodziu, pvz.: reikmenys EZ, STZ, sprogmenys TZ, tirpmenys ChZ. Dauguma vediniy nesunkiai darybiskai gali biti susieti su bendratimi, pvz.: démuo STZ (: déti, deda, déjo), duomenys EZ, STZ (: duoti, duoda, davé), Ziomuo GZ (: Zioti, Zioja, Ziojo), tatiau yra ir tokiy vediniy, kurie turi bitojo kartinio laiko kamiena, pvZ.: metmenys ATZ (: meté, mesti, meta), spaudmenys STZ (: spaudé, spausti, spaudzia). Veiksmazodziy antrinés priesagos i vedinius nepereina, plg.: dalmuo (: dal-yti), reikmenys (: reik-éti), skaitmuo STZ (: skait-yti). Visai nebidinga Sio tipo vedinius daryti i8 prieSdéliniy veiksmazodziu. Vienintelis prieSdélétas vedinys yra netirpmenys ,,netirpiosios miSinio dalys* ChZ, tatiau ir jis pats gali biti kartais padarytas su prieSdéliu (prieSingas tirpmenys). -alas Su priesaga -alas terminy padaryta beveik penkis kartus maZziau, negu su priesaga -inys. Kiek daugiau negu pusé vediniy yra veiksmo rezultato pavadinimai, pvz.: gemalas ,,naujo augalinio organizmo uZuomazga sékloje, sudaryta iS Saknelés ir pumpurélio“ BZ, guralas GZ, ,,diléjimo produktai* MZ, /ydalas STZ, ,,sulydyta, skysta masé“ ChZ, tirpalas ,,skystos konsistencijos heterogeninis kiinas, sudarytas i8 tirpiklio ir jame disperguoto kito kino smulkiy nejZitrimy daleliy“ BZ, ChZ, FZ, GZ, MZ, STZ, verpalai ,,verpimo masiny sitly pavidalo produkcija, pagaminta iS riboto ilgio pluoStiniy medZiagy —vilnos, medvilnés, liny ir pan.“ ATZ. Kitiems vediniams kiek bidingesné veiksmo objekto pavadinimo reikSmé, pvz.: pakaitalas ChZ, STZ, skaitalas LZ, smilkalas ChZ. Vienas kitas vedinys yra artimas kitiems darybos biriams, pvz.: augalas BZ, MZ gali biti laikomas ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimu, masalas $Z — jrankio pavadinimu, reikalas EZ, GZ,STZ — veiksmazodzio abstraktu. Sio tipo vediniy pamatiniais Yodziais da¥niausiai eina pirminiai, reciau mi8riniai veiksmazodiiai (pvz.: lydalas, reikalas, skaitalas). Tik vienas vedinys masalas darybiskai siejasi su antriniu veiksmazodziu. Darybos pamatu imamas bitasis kartinis laikas, pvz.: pabéralas SZ (: pabéré, paberti, paberia). Antrinés veiksmaZodinés priesagos, esancios pamatinése lytyse, j vedinius nepereina, plg.: reikalas (: reik-éjo). Pamatiniai veiksmaZodZiai dazniau bina galininkiniai, mazdaug kas ketvirtas vedinys turi prieSdélinj pamatinj kamiena, pvzZ.: pabéralas SZ, pakaitalas ChZ, STZ, uzbéralas SZ, uiminkalas SZ. Saknies balsiy kaita bidinga tik vediniui pakaitalas (: pakeité). -tis Priesagos -tis vediniai (jy yra 11) daZniausiai pavadina veiksmo rezultata ir tik kartais gali biti suvokiami kaip veiksmo objekto pavadinimai. DarybiSkai jie yra susije su pirminiy galininkiniy veiksmazodziu bendratimi, pvz.: uZduotis EZ 31 Sio tipo vediniai yra daromi i8 laipsniuojamy bidvardziy. I8 nelaipsniuojamy bidvardZiy i8vesti ypatybiy pavadinimai yra retai pasitaikandios iSimtys, Pvz.: artutinumas FZ, niekinumas TZ, salyginumas TZ, tolyginumas EZ, visuotinumas EZ. Visai savoti§kas ir darybiSkai i&siskiriantis vedinys yra vyresnumas STZ. Gausinti terminologijoje tokias iSimtis néra nei tikslu, nei bitina. Tvarkant atitinkamy srigiy terminus, rengiant naujus terminy Zodynus, bitu naudinga ir Siy dabar teikiamy terminy atsisakyti. f Priesagos -umas vediniai rodo nemaza terminologijos palinkima remtis tarptautiniais ZodZiais. Hibridy, iSvesty su priesaga -umas iS bidvardziu, yra kiek daugiau negu treédalis (189 skirtingi vediniai ig 534, arba 35%). Itin daug hibridy yra pamatiniy biidvardziy su priesaga -iskas, -a tarpe (90 i§ 154 skirtingy vediniy, arba 58%). Daugiau negu penktadalis Sio tipo vediniy remiasi dalyviais. Dauguma jy yra padaryti i§ neveikiamosios riies esamojo laiko dalyviy. Retiau vediniai daromi iS neveikiamosios riSies bitojo laiko dalyviy ir palyginti nedaug tei$vedama iS reikiamybés dalyviy. Veiksmo laiko reikSmé daugumoje vediniy yra smarkiai apsitrynusi arba i§ viso ji nebesuvokiama. Pamatiniai dalyviai neretai yra jau apibidvardéje, pavyzdziui, dalis jy laipsniuojami, pvz.: matomas (: matomumas GZ, SZ), pakankamas (: pakankamumas STZ), paperkamas(: paperkamumas TZ), pataisomas (: pataisomumas STZ), praeinamas (: praeinamumas MZ), priklausomas (: priklausomumas EZ, TZ), suprantamas(: suprantamumas STZ), motyvuotas (: motyyuotumas TZ), pagristas (: pagristumas STZ, TZ), raizytas (: raizytumas SZ), rangytas (: rangytumas ATZ), suinteresuotas (: suinteresuotumas EZ, TZ), treniruotas (: treniruotumas SZ), uzimtas (: uzimtumas EZ). IS kai kuriy tokiy dalyviy yra igvesti ir vartojami prieveiksmiai su -ai. Tai labai aiSkis dalyviy bidvardéjimo pozymiai, Tatiau ypatybiu pavadinimu padaroma ir ig tokiy dalyviy, kuriy bidvardéjantiais laikyti dar negalima (vienintelis ju bidvardéjimo pozymis bity nebent patiy abstrakty vedimas, ta¢iau Siuo atveju juo remtis netinka). Viena kita su reikiamybés dalyviu siejama priesagos -wmas vedinj nesunkiai galima aiSkinti ir kitaip, pvz.: atsitiktinumas STZ, TZ, priverstinumas TZ, sutartinumas SZ greitiausiai yra padaryti ne i8 reikiamybés dalyviu, bet ik budvardziy (arsitiktinis, priverstinis, sutartinis). Tokia daryba yra netaisyklinga. Idomu pazyméti, kad mazdaug dviejy treédaliy vediniy, padaryty iS dalyviy, rusiSkieji atitikmenys taip pat yra i§vesti ig atitinkamo Jaiko dalyviu. Tai rodo, kad rusy terminologija skatina lictuvigky terminy daryba i¥ dalyviy. Pasitaiko ir pamorfemiui iversty terminu, pvz.: iXmirkstamumas — namoxaemocmo ChZ, nugincijamumas — ocnopumocmo TZ, pasikartojamumas _ ,,kartojimasis“ — noemopsemocms GZ, MZ, STZ, pritaikomumas — npumenumocme STZ, TZ, sutankinamumas — ynaomusemocms GZ, MZ, suZadinamumas — 6036y0umocme, 6036yo0aemocmb ChZ, uzsiliepsnojamumas — eocnaamensemocmb ChZ; priplotumas — npunatocHymocme GZ. IS kitokiy ZodZiy padaromi tik atskiri vediniai. PavyzdZiui, if skaitvardZiy padaryti tik pirmumas STZ, TZ ir vienumas LZ, o ik daiktavardziy — atodangumas GZ, invalidumas EZ, TZ ir pamainumas EZ. 38 -ysté Priesaga -ysté sudaro antraji darumo atzvilgiu ypatybiy pavadinimy darybos tipa, tatiau jos vediniy terminy Zodynuose pateikta 11 karty maZiau negu dariausiojo priesagos -umas tipo. Dauguma vediniy yra visuomenés moksly (ekonomikos, literatiros, teisés) terminai. Beveik treédalis Sio tipo vediniy eina mokslo ar kitokiy veiklos srigiy arba atitinkamo pamatiniu Zodziu pasakomy asmeny uzsiémimo pavadinimais, pvz.: amatininkysté EZ, LZ, avininkysté EZ, bankininkysté EZ, dariininkysté EZ, dacininkysté ChZ, dumblininkysté BZ, durpininkysté MZ, fermerysté BZ, gyvulininkysté EZ, laivininkysté EZ, TZ, medvilninkysté EZ, miskininkysté MZ, pievininkysté MZ, sodininkysté BZ, Silkininkysté EZ, verslininkysté EZ, Zemdirbysté EZ, Zuvininkysté EZ, MZ. Prie ju reikSmés atZvilgiu Sliejasi ir tie Sio tipo vediniai, kuriais pasakomas asmeny uzZsiémimo pobiidis, pvz.: antrapareigysté BZ, keliapareigysté BZ, kiXenvagysté TZ, kySininkysté TZ, kustarininkysté ,,naminé gamyba“ EZ, novatorysté EZ, nuomininkysté EZ, pusininkysté EZ, streiklauzysté EZ, vagysté TZ. Dauguma siy vediniy yra padaryta iS asmeny pavadinimy, turinciy priesaga -ininkas. Keletas vediniy yra jvairiy ekonomikos sroviu bei visuomeniniy santykiy pobiidzio pavadinimai, pyz.: bajorysté EZ, bevaldysté TZ, dvivaldysté TZ, fritrederysté EZ, griunderysté EZ, ipédinysté TZ, kontrahentysté EZ, patvaldysté TZ, pilnavaldysté TZ, vergvaldysté EZ, vienvaldysté EZ, TZ, visavaldysté EZ. Likusieji vediniai pavadina ivairias asmeny ypatybes ar dar atsietesni bivi, padétj. Tos ypatybés taip pat betarpiSkai kyla is pamatiniu Zodziu einantio asmens apibidinamojo pavadinimo, pyz.: autorysté LZ, TZ, bendraautorysté LZ, TZ, bendraredaktorysté LZ, beZemysté (Zemes neturéjimas) EZ, brokdarysté EZ, daugiazemysté EZ, daugpatysté TZ, dvipatysté TZ, giminysté TZ, ilgaamZysté EZ, mazametysté EZ, TZ, naujakurysté EZ, narysté TZ, nepilnametysté TZ, svainysté TZ, tévysté TZ, tolregysté FZ, trumparegysté FZ, vaikZudysté TZ. Visi terminai yra iSvesti iS daiktavardziu. Beveik visi pamatiniai daiktavardziai yra asmeny pavadinimai. Mokslo ir atitinkamy uzZsiémimo sritiy pavadinimai paprastai daromi i8 asmeny pavadinimy pagal profesija (dazniausiai jie turi priesaga -ininkas). Retkartiais, tiesa, sunku pasakyti, ar i$ tikruju yra toks asmens pavadinimas (pvz.: dumblininkas ,,dumbliy tyrinétojas ar globotojas, augintojas“, plg. dumblininkysté ,dumbliy natiraliy telkiniy globojimas arba ju auginimas maistui, vaistams ir pan., praktikuojamas kai kuriuose pajirio kraStuose* BZ), ar, turint prie’ akis kitus panagius vedinius, segama jau sudurtiné priesaga -ininkysté. IS ne asmenu pavadinimy padarytas tik terminas prabysté GZ. -ybé Pagal vartojamy terminologijoje vediniy skaitiu tai trevioji*priesaga po -umas ir -ysté (41 vedinys). Didzioji priesagos -ybé vediniy dalis yra ekonomikos, teisés ir literatiiros terminai. Tai, kad dauguma vediniy yra vartojama visuomeniniy Saky terminologijoje, rodo, kad jais pavadinamos ypatybés yra susijusios su visuomenés gyvenimo rei8kiniais. 39 Sio tipo vediniai pavadina ypatybes arba tam tikra bikle, padéti panaSiai kaip ir priesagos -wmas vediniai. Tatiau -pybé vediniy pavadinamosios ypatybés yra kiek intensyvesnés, konkretesnés, neretai turi dar priklausymo kam atspalvi. Dél to dalis Sio tipo vediniy yra igave visai konkretiq reik’me, jais gali biti zymimi ir atitinkama ypatybe turintys dalykai, pvz.: atstovybé EZ, TZ, nuosavybé EZ, LZ, TZ, vadovybé EZ, TZ, vyresnybé TZ, vyriausybé TZ. Priesagos -ybé vediniai daromi i8 daiktavardziy, bidvardziy, dalyviy. Atskiti ZodZiai yra i8vesti i skaitvardziy, ivardziy bei prieveiksmiy. Daiktavardiniai vediniai daromi ir i8 asmeny pavadinimy, pvz.: asmenybé LZ, atstovybé EZ, TZ, piktadarybé TZ, pilietybé TZ, vadovybé EZ, TZ, valdinybé TZ, ir i8 kitokiy (daZniausiai abstrakéios reikSmés), pvz.: aplinkybés LZ, STZ, aplinkybé TZ, gérybé EZ, Kiekybé STZ, pareigybé TZ, savivaldybé EZ, tautybé TZ, valstybé EZ, TZ. Budvardziai, kuriais remiasi priesagos -ybé vediniai, daZniausiai bina laipsniuojami, Pvz.: individualybé LZ, ypatybé STZ, Iygybé BZ, STZ, TZ, nelygybé EZ, STZ, TZ, tapatybé STZ, TZ, teisybé STZ, vertybé EZ, TZ, visagalybé EZ. DarybiSkai labai iSsiskiria teisés terminai bevaldinybé ir dvivaldinybé. Tai netaisyklingos darybos yediniai, kurie neturi pasidaryti pavyzdziu naujoms netaisyklingybéms daryti. MaZdaug penktadalio vediniy pamatiniai Zod/Ziai yra dalyviai. Beveik visi Sie ypatybiy pavadinimai yra padaryti i8 neveikiamosios riSies esamojo laiko dalyviy, pvz.: atsakomybé EZ, TZ, atskaitomybé EZ, TZ, galimybé STZ, kilnojamybé (kilnojamasis turtas) EZ, nelieciamybé TZ, nepriklausomybé EZ, TZ, priklausomybé EZ, FZ, STZ, TZ, tikimybé EZ, MZ, STZ. IS reikiamybés dalyvio igvestas tik batinybé EZ. Darybi8kai maziau aiSkus vedinys skirtybé STZ gali biti iSyestas i§ neveikiamosios riies bitojo laiko dalyvio. Patys tie dalyviai yra daugiau ar maziau apibidvardéje. Kitokius pamatinius kamienus turi vediniai daugybé STZ, kokybé ATZ, EZ, STZ, savybé BZ, EZ, STZ, SZ, vienybé TZ. Kitos priesagos Su 15 likusiy priesagy yra padaryta tik po viena arba keleta ypatybiy pavadinimy, tad ju vaidmuo terminologijoje yra ribotas. Daugumos Siy tipy vediniy pamatiniais Zodziais eina biidvardZiai, tatiau -yba, -urys ir kai kuriy kity priesagu vediniai remiasi daiktavardZiais. Vienas kitas vedinys darybiSkai santykiauja su skaitvardzZiais arba ivardZiais. 18 viso su Siomis priesagomis iSvesti 34 vediniai. cata: lengvata EZ, TZ, visata FZ. satis : sausatis MZ, senatis EZ, TZ. -enybé : pirmenybé EZ, STZ, SZ, TZ. -iava : lygiava EZ. syba : kalnakasyba BZ, GZ, laivyba EZ, SZ, TZ, rastvedyba TZ, sargyba TZ, saskaityba EZ, STZ, TZ. -ija =: _-vergija EZ. -lés —:_rauplés ,augaly liga, kurios paZeistas vaisiy arba gumby pavirsius primena raupléta oda“ BZ. 40 -mé : sausmé ,,sausumas, sausmetis“ MZ. -muo : lygmuo GZ, MZ, pradmuo EZ, purmuo ,,puri uoliena; mergelis* MZ, GZ, skersmuo GZ. ove : bendrové TZ, gerové EZ, ivairové STZ, vergové EZ, vienové LZ. -ra— st. Sausra GZ, MZ. sé : spragsé ,,spausdinto audinio yda; tamsi démé su Sviesiu ruoZeliu per vidurj, atspausdinta taja spausdinimo veleno vieta, nuo kurios braukle, iSlenkta atsitiktinai pakliuvusio kieto kiinélio, nenubrauké dazu“ ATZ. Atrodo, kad Sis vedinys darybiSkai yra susijes su daiktavardziu spraga. euliai. : juoduliai liga, sukeliama Rhytisma genties ir kity grybu“ BZ. -uma : dauguma STZ,’ TZ, ileuma SZ, mazuma TZ, platuma SZ, slapuma MZ, vésuma GZ, visuma EZ, STZ. -urys : vidurys SZ. Vardazodziy abstrakty darybos atskiri tipai gerokai skiriasi darybos polinkiais nuo liaudies ZodZiy darybos, tad ir terminy, kurie néera specialiai padaryti, o paimti i8 neterminologinés leksikos, tia yra maziau. Tokiu, Zinoma, gali biti tarp visu priesagy vediniu, ypaé tai pasakytina apie nedariujy tipyu -atis, -mé, -ra, -urys ir kai kuriy kity vedinius. VARDAZODINES YPATYBES TURETOJU IR PROFESINIAT ASMENU PAVADINIMAL §i darybos biari sudaro vediniai, kuriais pavadinami asmenys pagal jy uZsiémima arba Siaip kokia i8 pamatinio vardazodiio kylanéia ypatybe. Dalis vediniy eina kitokiy gyviu bei negyvy dalyky pavadinimais, kuriy pamatiniu vardazodziu pasakomas koks jiems bidingas bruozas. Siuo metu lietuviy kalbos Zodziy darybos tyrinéjimuose jprasta Cia nagrinéjamus vedinius skirstyti j du darybos birius — vardazodinés ypatybés turétoju pavadinimus ir asmeny pavadinimus pagal profesijal. Tatiau atrodo, kad abejus Siuos vedinius geriau laikyti vieno darybos birio nariais. Juos artimai sieja bendra daryba (pamatiniu Zodziu pobidis bei darybos afiksai) ir bendra darybos reiksmé — pavadinimas pagal biidinga ypatybe (profesija, arba uzsiémimas, juk irgi yra tarsi bidinga asmens savybé). Be to, visi asmeny pavadinimai pagal profesija yra vienintelio literatirinés kalbos ZodZiy darybos tipo (priesaga -ininkas, -é) vediniai, Ta pati priesaga sudaro ir pati daruji literatirinéje kalboje vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimy darybos tipa. Neretai tuo padiu vediniu gali biiti pavadinamas tiek asmuo, nuolat uZsiimantis tam tikru darbu ar veikla, tiek ir atsitiktinai, laikinai dirbantis Zmogus. Tokiy pat reik&més skirtumy turi ir veikéjy ir veiksmazodinés ypatybés turétoju pavadinimu dariausiy tipy vediniy dalis. Dél to Siame darbe asmenu pavadinimai pagal profesija ir vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimai ir yra nagrinéjami kaip vienas darybos birys. Sio birio vedinius pagal reikSme galima skirstyti taip: 1) asmeny pavadinimai pagal uzsiémima, 2) kitokie asmenu pavadinimai, 3) gyviny pavadinimai, 4) negyvu dalyku (daikty) pavadinimai. Prie vardazodinés ypatybés turétoju pavadinimy Cia, kaip ir iprasta lietuviy kalbos ZodZiu daryboje, neskiriami pavadinimai pagal kilme bei priklausyma, vietu pavadinimai, nors savo bendruoju reikSmés pobidziu jie taip pat néra itin tolimi nagrinéjamam biriui. ut Taip skirstoma V. Urbutio darbuose. Zr. Lietuviy kalbos gramatika, I, p. 340 ir 406. 41 Siam biriui priklauso 323 terminy Zodynuose pateikti vediniai, kurie yra padaryti su 46 priesagomis. Tatiau didesniu darumu tepasizymi tik 3 priesaginiai darybos tipai. Tai priesagos -ininkas, -é, -inis, -é, -ainis, -é. Su Siomis priesagomis yra sudaryti du tre&daliai visy vardazodinés ypatybés turétoju ir profesiniy asmeny pavadinimy. Daugiausia vediniy turi priesaga -ininkas, -é (apie 40% visu Sio birio vediniy). -ininkas, -é Sios priesagos vediniai sudaro dvi reik¥més grupes — asmeny pavadinimus pagal uzsiémima ir kitus vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimus. Didesné vediniy dalis yra asmeny pavadinimai pagal uzsiémima, pvz.: amatininkas EZ, apybraizininkas LZ, apsakymininkas LZ, brigadininkas EZ, bujerininkas SZ, dainininkas, -é LZ, darbininkas EZ, GZ, TZ, desantininkas SZ, didmenininkas EZ, diskininkas SZ, finansininkas EZ, grandininkas EZ, imtynininkas SZ, irankininkas EZ, krepsininkas SZ, kronikininkas LZ, maratonininkas SZ, muitininkas EZ, parasiutininkas SZ, pasakininkas LZ, perforatorininkas EZ, prekybininkas EZ, prozininkas LZ, remontininkasMZ, rutulininkas SZ, sandélininkas EZ, slalomininkas SZ, slidininkas SZ, startininkas SZ, statybininkas EZ, stendininkas SZ, svarstininkas STZ, Sachtininkas GZ, Suolininkas SZ, tabelininkas MZ, tinklininkas SZ, verslininkas EZ. Asmeny pavadinimy pagal uzsiémima pamatiniai zodziai dazniausiai rei¥- kia to uZsiémimo objekta ar padarinj, pvz.: augalininkas BZ, boksininkas $Z, futbolininkas SZ, geonuotraukininkas GZ, geodezininkas MZ, metrastininkas LZ, sqaskaitininkas EZ, TZ, teisininkas TZ, vairininkas STZ, SZ. Reéiau pamatiniu zodziu pasakoma uZsiémimo.vieta, pvz.: kasininkas EZ, krautuvininkas EZ, sandélininkas EZ, sachtininkas GZ, vartininkas SZ, arba uzsigmimo pobiidis, pvz.: antraeilininkas EZ, namudininkas EZ, TZ, pamainininkas EZ, pusininkas EZ, savaitininkas EZ, vienetininkas EZ, TZ. Apie tretdali vediniu sudaro kitokie vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimai. Dauguma ir gia sudaro asmeny pavadinimai, tik ios grupés vediniai daZniausiai nerodo asmens uzsiémimo, o paprastai pazymi ko turéjima, priKlausyma kam, susijima su kuo, palinkima j ka ir kt. ypatybes, pvz.: akcininkas EZ, TZ, artelininkas EZ, bankininkas EZ, baudziauninkas EZ, baudziavininkas EZ, bendrininkas TZ, bendruomenininkas EZ, birzininkas EZ, bylininkas TZ, Cinsininkas EZ, TZ, éyzininkas EZ, dalininkas EZ, desimtininkas EZ, duoklininkas EZ, dvarininkas EZ, imonininkas EZ, indélininkas EZ, TZ, kaltininkas TZ, kySininkas TZ, koncesininkas EZ, TZ, kontrabandininkas EZ, kooperatininkas EZ, lazininkas EZ, nepriemokininkas EZ, TZ, nuomininkas EZ, TZ, Pajininkas TZ, pavienininkas EZ, TZ, pensininkas EZ, TZ, pravaikstininkas EZ, TZ, priesininkas TZ, privatininkas EZ, TZ, prizininkas SZ, rekordininkas SZ, rentininkas EZ, sajungininkas TZ, savininkas EZ, TZ, skolininkas EZ, TZ, smurtininkas TZ, streikininkas EZ, seimininkas EZ, tarpininkas EZ, TZ, virsininkas EZ, STZ, TZ. Tik keletas vediniy pavadina jvairius daiktus, pyz.: laidininkas FZ,. STZ, paiodininkas LZ, péstininkas SZ (Sachmatai, perkeltiné reik’mé), posmininkas »»Stiprus suktas arba dvejintas sidlas, kryZmiSkai perrigantis lygiagreciq lininiy verpaly sruoga i 10 posmy, medvilniniy verpaly sruoga j 7 posmus“ ATZ. 42 DazZniausiai Sio tipo vediniai yra daromi i8 daiktavardziy, tatiau yra truputis vediniu, kurie remiasi biidvardiiais, skaitvardZiais bei jvardZiais, pyz.: bendrininkas TZ, nelaidininkas FZ, pavienininkas EZ, TZ, pazodininkas LZ, péstininkas SZ, privatininkas EZ, TZ; deximtininkas EZ, pirmininkas SZ, TZ; savininkas EZ, TZ. Pamatiniai kamienai dazniau bina lygis pamatiniy ZodZiu Saknims, plg.: darbininkas EZ, TZ, matininkas MZ, pievininkas MZ, yrininkas SZ, virSininkas BZ, STZ, TZ. Tatiau nemaZos vediniy dalies kamienai turi prieSdélius, priesagas, o kai kurie yra_ net sudurtiniai, pvz.: apZvalgininkas LZ, pasakétininkas LZ, pernuomininkas TZ, posédininkas TZ, pramonininkas EZ, superlaidininkas FZ; baudéiavininkas EZ, krautuvininkas EZ, lenktynininkas SZ, statybininkas EZ, vienetininkas EZ, TZ; dviratininkas SZ, kirtavietininkas GZ, laikrastininkas LZ, tautosakininkas LZ ir kt. Priesagos -ininkas, -é vediniai dazZniausiai remiasi grynai lietuviSkais ZodZiais, tagiau nesunkiai ji gali biti prisegama ir prie tarptautiniy ar Siaip syetimos kilmés Yodziy, plg.: barjerininkas SZ, eksportininkas EZ, frachtininkas EZ, TZ, importininkas EZ, kalambirininkas LZ, spiningininkas SZ ir kt. Daryboje numetamas pamatinio Zodzio galas -ija, pvz.: akcininkas EZ, TZ (: ake-ija), geodezininkas MZ (: geodez-ija), koncesininkas EZ, TZ ( : konces-ija), pensininkas EZ, TZ (: pensija), plg. dar ir kooperatininkas EZ (: kooperac-ija, kooperat-yvas). Retkaréiais vediniai turi trumpesnj priesagos varianta -inkas, pVZ.: Sulininkai (8achtos) GZ, arba -ninkas, pvz.: baudziauninkas EZ. Tatiau naujadarai paprastai daromi su pilnuoju priesagos variantu -ininkas, plg.: didmenininkas EZ, imonininkas EZ, lenktynininkas SZ, pamainininkas EZ, pavienininkas EZ TZ. pramonininkas EZ ir kt. Moterigkosios giminés vediniy terminy Zodynai beveik iS viso nepateikia, taéiau tai nereigkia, kad mokslo ir kitose srityse vartojami vien tik vyri8kosios giminés vediniai. Tad tokia terminy Zodyny praktika neatspindi tikrosios padéties kalboje. Verta rimtai suabejoti, ar tikslu ir ateity tokiais atvejais terminus pateikti tik vyri8kaja gimine. -inis (-iai), -é Sio tipo vediniy didesné dalis yra vyriskosios giminés, ir jy dauguma yra ivairis gyvinuy ir augaly sistematikos pavadinimai. Visi tokie vediniai terminologijoje yra daugiskaitiniai, ir Siam darbui visi iSrinkti if V. Gudelio ,,Geologijos ir fizinés geografijos terminy Zodyno“. Tai daugiausia paleontologijos terminai. Pyz.: apgaubiniai (Tunicata), liezuvéliniai (Ligulatae), nuovaliniai, placentiniai (Eutheria), spyniniai (Articulata), stuomeniniai (Cormophyta), ZiuZeliniai (Flagellatae). Tokiy terminy pamatiniais zodviais daZniausiai imami daiktavardziai. Jais pasakomas arba kuris biidingesnis birio atstovas, pvz.: arkliniai (Equidae), kiauliniai (Suina), pataisiniai (Lepidophyta), bidingesne kano dalis, pvz.: sterbliniai (Marsupialia), straubliniai (Proboscidea), stuburiniai (Vertebrata), Sarviniai (Ostracodermi), arba pasakomas koks panaSus i to birio atstovus Zinomesnis dalykas, pvz.: gniuZuliniai (Thallophyta), laivukiniai (Nautiloidea), arba dar kitokie pozymiai, pvz.: nely giaraumeniniai (it nelygiaraumeniai). 43 Beveik treédalio vediniy pamatiniai kamienai yra nelietuvi8kos kilmés — jais eina jvairis tarptautiniy Zod%iy kamienai, pvz.: chordiniai (Chordata), psilofitiniai (ix psilofitai). Nemaza tokiy vediniu dalis, matyt, if viso neturi atskirai vartojamy lietuviy terminologijoje pamatiniy Zodziy. Vediniai tokiu atveju tikriausiai vedami tiesiai iS atitinkamy lotynixky terminy, pvz.: anapsidiniai (Anapsida), baragvanatiniai (Baragwanathiales), benetitiniai (Bennettitales), diapsidiniai (Diapsida), euriapsidiniai (Euryapsida), kordaitiniai (Cordaitales), /epidodendriniai (Lepidodendrales), sinapsidiniai (Synapsida), terapsidiniai (Therapsida). IS nagrinéjamy vediniy i8siskiria banginiai (Cetacea), kuris, nors ir turi ta patia priesaga, ta¢iau kaip gyviny sistematikos narys yra paimta atskiro gyvino pavadinimo daugiskaita. Pats Zodis banginis, Zinoma, yra Sio darybos tipo vedinys. Ketyirtadalis Sio tipo vediniu pavadina ivairius negyvus dalykus, dauguma ju yartojami sporto terminologijoje, pvz.: akiniai, futboliniai, kampinis, krepSinis, rankinis, skersinis, tinklinis. Ir $iy vediniy pamatiniai Zodyiai dazniausiai yra daiktavardziai. Tik keletas vediniy yra padaryti i bidvardZiy, pyz.: akiuotinis ,,iakiuotas laukinukas; laukinukas su prigijusia akute* BZ, gulstinis GZ, skersinis SZ, Saltinis GZ, MZ, EZ, FZ, LZ SUZ, MoteriSkosios giminés vediniai pavadina ivairius negyvus dalykus. Jy pamatiniai daiktavardZiai zymi bidinga vediniu pavadinamam dalykui vieta, pvz.: krantiné MZ, SZ, kupriné SZ, palapiné EZ, SZ, sostiné TZ, Soniné GZ, medf7iaga, i§ kutios padarytas, arba sudétines dalis, pvz.: grandiné MZ, GZ, SZ, ChZ, FZ, STZ, stiklinés ,,ivairiy matmenu, stiklinés pavidalo laboratoriniai indai* ChZ, paskirti, Pvz.: dugniné ,,Zr. meSkeré“ SZ, lopsiné LZ, pirstiné SZ ir kt. Dalis vediniy, vartojamu botanikos terminologijoje, eina vaismedziy veisliy arba ju vaisiy pavadinimais, pvz.: butelinés »pailgos formos kriausés Zalsvai geltonos arba geltonos spalvos odele, kuria i8tisai arba didele dalimi dengia tamsiai ar rausvai tudos riidys ¢...>“, kiausininés ,,slyvu veislés, kuriy vaisiai i kotelio puse yra Zymiai nusmailéjusios formos su minkgtu minkstimu“, kremzlinés ,,tre$niu veislés, kuriy vaisiai turi tvirta, standy mink8tima, o syvai yra spalvoti arba bespalviai“, muskatinés ,,mazo ar vidutinio dyZio, ivairios, daugiausia pailgos formos vasarinés ar rudeninés kriauSés su stipriai jau¢iamu muskatiniu kvapu, pvz., Rugséjo musKatine“, sviestinés (Berés) ,,kriauSiy veislés, kuriy nunokusiy vaisiy minkStimas primena sviesto konsistencija“, sirdinés »treSniu veislés, kuriy vaisiy minkStimas yra minkStas, o sultys spalvotos arba bespalvés <...)“, taukinés ,,vidutinio dydzio ar didelés, pailgos ar apvalainos formos, tirpstanéiu ar pusiau tirpstan¢iu mink&- timu kriauSés“, vengrinés ,,slyvy veislés, kuriy vaisiai yra pailgos nusmailéjusiais galais formos, kietu cukringu minkStimu ir plokséiu smailiais galais kauliuku“. Dauguma vediniy padaryta if paprastyju daiktavardziy, pyvz.: darziné SZ, krastiné STZ, rétiné STZ, stoginé SZ ir kt., tasiau keletas vediniy remiasi isvestiniais daiktavardziais, pvz.: klostiné ,,audinio yda; audinio vieta, neapdailinta dél susidariusios klostés (nenumarginta, nepasiausta, nenusvilinta ir pan.)“ ATZ, pelésiné ,,audinio yda; pilka audinio vieta, blogai nusidaZiusi dél to, kad daZomas audinys buvo ilgai guléjes Slapias ir paZeistas pelésiu ATZ. Dalis vediniy remiasi bidvardyiais. Jais pavadinami jvairis daiktai, turi pamatiniais biidvardZiais pasakomas ypatybes, pvz.: gulstiné SZ, izambiné STZ, palaidiné SZ statiné SZ, Sakotiné SZ, nuolaidiné GZ, skersiné GZ. Tik vienas terminas desimtiné EZ padarytas iS skaitvardyio. 44 -ainis, -é Tai tregias darumo atZvilgiu vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy darybos tipas, ta¢iau jam priklausantiy vediniy yra 7 kartus maziau negu priesagos -ininkas, -é vediniy. Vediniais pavadinamos gamtiniy medZiagy (daZniausiai akmeny) rays, pvz.: briaunainis GZ, kriauklainis GZ, paplokstainis GZ, ragainis GZ, smiltainis ChZ, GZ, Zemés virSutinio sluoksnio riSis, pvz.: Silainé MZ, GZ, Zvirgzdainé MZ. Keletas yediniy eina gyvanu ir augaly sistematikos pavadinimais, pvz.: ginkainiai (Ginkgophyta) GZ, maurabragainiai (Charophyta) GZ, papartainiai (klasé Filicales) GZ, sagainiai (Cycadophyta) GZ. Likusieji vediniai pavadina ivaitius konkregius dalykus, pvz.: jégainé EZ, FZ, MZ, kampainis STZ, SZ, sniegainé GZ. Didesné vediniy dalis yra padaryta is daiktavardziy. Ketvirtadalis vediniy remiasi biidvardZiais, pvz.: gulstainis EZ, istrizainé SZ, paplokstainis GZ, pilkainis GZ, skersainis GZ. Kitos priesagos Visas barys (43) vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy, priesagu sudaro palyginti menkai darius tipus. Su dauguma ju (30) yra vartojama tik po 1—2,vedinius. I§ viso su Siomis priesagomis padaryti 103 vediniai. -alas : baltalas ChZ, niekalas STZ, TZ, riebalai BZ, ChZ, svambalas FZ, MZ, Slapalas BZ, ChZ, virbalas MZ, SZ. -aras : Zabaras GZ, MZ. -eivis, -é: oreivis SZ. Nors lietuviy kalbos zodziu darybos veikaluose Si priesaga ir nenurodoma, taéiau sinchronigkai ja iSskirti galima. Nagrinéjamoje terminologijoje vartojamas Sis vienas vedinys, tagiau literatiirinéje kalboje ju yra ir daugiau. Vediniai priklauso asmenuy pavadinimy pagal uZsiémima grupei. -eklis : tarpeklis GZ. -ena : galvena ,,liny vaisius — dézute“ BZ, kregidenos ,,lapy démétumas, sukeliamas grybo Corynespora melonis Lind“ BZ, rankena MZ, STZ, SZ. 6a: pasakécia LZ. -iaga : medziaga, -os BZ, EZ, FZ, GZ, LZ, MZ, STZ, TZ. -(iau)jas : pusiaujas SZ. -iava : 4Zaliava, -os ChZ, EZ. -yba : sodyba EZ. -ienos : Zalienos MZ. sietis : kolitkietis EZ, olimpietis SZ, pasienietis SZ, pilietis TZ, udsienietis TZ, valstietis EZ. Sio tipo vediniy nemaza dalis pavadina asmenis pagal ju kilimo bei gyvenamaja vieta, tatiau tokie vediniai, kaip olimpietis ir pan. yra artimai susije su vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimais. -ikés : trumpikées SZ. -iklis : jaunikliai SZ, tarpiklis GZ, STZ, vardiklis STZ. “las; ratilas (aplink saule, ménuli) GZ. “ilis : vandenilis ChZ, GZ, SZ. -imas : apskritimas SZ, glitimas BZ, minkstimas BZ, skystimas ChZ, tirstimai ChZ. -ymas : baltymas, -ai BZ, ChZ, sirymas ChZ, GZ. -yna : lentyna GZ. -inys : Sulinys GZ, MZ, valinys GZ, zabinys MZ, Zirginys BZ. siokas : vidutiniokas (vidutinis valstietis) EZ. -(@ukas: gulstinukas ,,Zemaiigis vaismedis gulstiomis, pazeme einantiomis Sakomis <...>“ BZ, ketvertukas ,,keturios chromosomu grupés, kurios susidaro po dyieju vienas po kito sekantiy branduolio pasidalijimy, vykstant redukciniam dalijimuisi (mejozei)* BZ, 45 lipniukas ,,polinarijaus < .,,>dalis, isskirianti lipny skystj, su kurio pagalba polinarijus prikimba prie vabzdzio kino“ BZ, /aukinukas »i8 séklos ar vegetatyviniu bidu iSaugintas nekultirinis jaunas vaismedis <...>“ BZ, riestukas »tipas vienastypio Ziedyno, kurio Sakojimasis vyksta vienoje plok8tumoje ir akelés orientuotos vis i ta pacia puse — deSinén arba kairén <...>“ BZ, savaiminukas »Savaime, be miskininky priezitiros, if séklos iSauges medelis* BZ, séjinukas ,,i8 séklos iSauges medelis, kuris paskui persodinamas j nuolatine vieta* BZ, séklinukas »séklai auginamas augalas (burokas, runkelis), kol dar jaunas; véliau iSauga j sékloju* BZ, sodinukas »sPersodintas iS daigyno arba i§ pasodinty vaisiy iSauges (pvz., azZuolo, rieSutmedzio) medelis* BZ. Vediniai séjinukas, sodinukas gali biti i&vesti ir i& veiksmazodziy. Tokiu atveju tai bity priesagos -inukas vediniai ir priklausyty veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy biriui. -kis : vidurkis EZ, FZ, STZ. -lys _: dygliai BZ. -mé—: kryimé STZ. ~mena : mazmenos EZ, sausmena ,,bendrame drékinimo plote nedrékinama vieta < ee MES. smuo : Iygmuo GZ, MZ, purmuo GZ, MZ, skaitmuo EZ, skersmuo GZ, STZ. -otiai_ : kanopoéiai (Ungulata) GZ, SZ. ~ojas(-us) : durpojas ChZ, GZ, MZ, filmojus ,,plévele sudaranti medziaga* ChZ, kauciukojus ChZ, séklojas ,,séklai auginamas augalas“ BZ, uolojas GZ. ~ok8lis : putokslis ChZ, riebokslis MZ, SZ. -okSnis : dervokinis GZ. -onas_ : dirvonas EZ, MZ. -orius : isorius SZ. -ové —: bendrové EZ, darzovés BZ, rankové STZ, verslové ChZ, EZ. -té : gelezté SZ. culiai_ : gyvuliai EZ. -umynai: kartumynai BZ, -iinas : gyvinas GZ, lapinas BZ, miiriinas BZ, Dareigiinas EZ, pirminas EZ; 12, plésriinas SZ, ristiinas SZ, seniainas TZ, skalinas ChZ, GZ, MZ, Zymiinas SZ. -iiné —: galiiné STZ, virsiiné BZ, STZ. -uotiai : lapuociai BZ, spygliuociai (Coniferac) BZ, GZ, spinduliuociai GZ, Sarvuodiai (Dasypodidae) GZ. ~uolis : aistruolis ,,sporto entuziastas* SZ, atsparuolis GZ, grynuolis ChZ, GZ, spartuolis BZ, stipruolis SZ, zieduolis GZ. -uonys : pirmuonys (Protozoa) GZ. -uoté : rainuoté SZ, sparnuoté STZ, vaskuoté STZ, Dalis Gia minimy priesagy vediniy yra paimti iS neterminologinés leksikos. Tai pasakytina apie priesagu -(i)aga, -aras, -inys, -yna, -orius ir kai kuriuos kitus vedinius. Tie Zodziy darybos tipai néra produktyvis ir literatirinéje kalboje. Tatiau dalis kity tipy, nors ir turédami nedaug vediniy, vis délto yra dave ir naujadary, plg. priesagy -ilis, -ociai, -ojas(-ojus), -(i)ukas, -uodiai ir kt. vedinius. Kai kuriy terminy reikSmé yra perkeltiné, pvz.: ,,vienuolis“ MZ, kuris Zymi hidrotechninj jrenginj vandens nutekéjimui i§ tvenkiniy ir kt. vandens telkiniy reguliuoti. Tai yra aiskus reik8més vertinys iS rusy kalbos atitinkamo termino »MOHAx, DEMINUTYVAI Deminutyvai, kuriy nagrinéjamy sri¢iy terminologijoje yra 256, turi daiktavardinius pamatinius kamienus ir Zymi da¥niausiai ta pati dalyka, kaip ir jy pamatiniai zodziai. Tatiau deminutyviniais vediniais pavadinami dalykai paprastai bina maZesni uz tos pat ries dalykus, Zymimus pamatiniais daiktavardZiais, Dalis vediniy 46 arba visai neturi maZybinés reikSmés, arba ji bent neiSkyla kaip svarbiausia su daryba susijusi reik8mé. Tokie vediniai paprastai pavadina skirtingus dalykus, negu ju pamatiniai ZodZiai, ir sudaro vadinamuosius specialios reik’més deminutyvus. Literatirinéje kalboje daliai deminutyvu bidingas ir pamatiniu ZodZiu Zymimo dalyko vertinimas bei su juo susijusiy jausmu i8kélimas. Terminologijoje emocionalumo ir ekspresyvumo yra vengiama, tad deminutyvai tia zymiai maZiau paplite, negu apskritai literattirinéje kalboje. Tai yra vidutinio didumo (vediniy skaiciumi) terminy darybos birys. Dauguma (55%) lietuvisky deminutyviniy terminy yra padaryta su priesaga -elis, -é. Gerokai maziau (27%) terminy padaryta su priesaga -élis, -é. Sios priesagos deminutyvy daryboje viena antra papildo, nes tik abi kartu gali apimti visa pamatiniu daiktavardZiu ivairove. Deminutyviniai terminai daZniausiai ir yra jy vediniai (daugiau negu keturi penktadaliai). I8 kity priesagy Siek tiek iSsiskiria dar -(i)ukas ir -uté (apie 15% visu vediniy). Kitos 4 priesagos turi tik po keleta nagrinéjamuose zodynuose pateikty vediniu. -elis, -é Didesné priesagos -elis, -é deminutyvy dalis Zymi tuos patius dalykus, kaip ir ju pamatiniai daiktavard7iai. Tatiau tie deminutyvy Zymimi dalykai yra mazesni arba it visai maZi. Vadinasi, priesagos -elis, -é deminutyviniy terminy pagrindiné reik&mé yra mazybiné. Pvz.: aikstelé STZ, SZ, qselé GZ, balnelis SZ, bokstelis SZ, borteliai SZ, dangtelis BZ, STZ, dirzelis SZ, duobelé SZ, durelés STZ, gairelé SZ, gaubtelis STZ, gojelis SZ, graibstelis SZ, graizelis BZ, grindelés SZ, griovelis MZ, grotelés MZ, STZ, gurbelis SZ, juostelé STZ, SZ, kaistelis STZ, kartelé SZ, knatelis ATZ, knygelé EZ, kotelis BZ, SZ, kryzelis GZ, kuodelis ATZ, kuokstelis ATZ, laksteliai BZ, lapelis BZ, EZ, LZ, STZ, lazdelé SZ, lentelé SZ, mazgeliai ATZ, mentelé ChZ, STZ, SZ, miestelis EZ, miglelé SZ, narvelis FZ, GZ, plévelé ChZ, FZ, MZ, STZ, plokstelé ChZ, FZ, STZ, SZ, plutelé GZ, MZ, rikelis GZ, samtelis SZ, skiautelés ATZ, skylelés BZ, spyglelis BZ, stalelis GZ, stovelis SZ, Saknelé BZ, upelis GZ, MZ, vamzdelis FZ, STZ, SZ, véjelis SZ, vytelé BZ. Kiti Sio tipo vediniai eina savity dalyky pavadinimais, jy reikSmés rySys su pamatiniais Zodyiais yra gana tolimas: Vediniy reikSmé Siuo atveju bina perkeltiné. Pyz.: barzdelé ,,plaukeliy kuokStas ant vainikélio arba taurelés* BZ, dalelé ,,iprastinis elementarinés ir koloidinés daleliy pavadinimas* ChZ, FZ, STZ, gardelé ,,maHiausias kristalas; atomy i&sidéstymo bidas kristale“ ChZ, FZ, GZ, STZ, kuokeliai , Ziediniy augaly mikrosporofilai < ... >, gaminantys iedadulkes* BZ, laivelis (kaitinimui) ChZ, laukelis SZ (Sachmatai, SaSkés), mastelis ,,zemélapio, plano ar brézinio linijos ilgio santykis su tikruoju vietos ar nubrézto daikto ilgiu* MZ, SZ, STZ, piestelé ,,moteriSkoji Ziedo dalis, sudaryta i8 vieno arba daugiau suaugusiy vaislapélin BZ, porelé ,,audinio yda; dviejy sitly, neperskirty kitos sistemos sitilais, ruozelis* ATZ, skarelé ,,plok8cia skraisté, dengianti sporangiy kriiveles daugelio papartiu lapuose“ BZ, skiepelis ,,skiepijimo bidu sukultirintas ir iSaugintas jaunas augalas, skirtas persodinti i nuolatine augimo vieta (sodinamoji medziaga)“ BZ, sruogelés ,,gamybinés atliekos; Simto metry ilgio sitilo atkarpos, nulenktos laboratoriniais lankstais if bandomuyjy Seivy arba ritiy i sruogas ir praéjusios joms skirtus numerio, stiprumo, iStisimo arba kitus laboratorinius bandymus < ...>“ 47 5. deminutyvai — 256 6. veikéju ir veiksmazodinés ypatybés turétojyu pavadinimai — 248 7. veiksmo rezultato pavadinimai — 224 8. viety pavadinimai: vardaZzodiniai, - 99 veiksmaZodiniai — 36 9, kuopiniai pavadinimai — 27 10, pavadinimai pagal kilme ir priklausyma ‘ — 16 11. Syenéiy bei apeigy pavadinimai - 1 B® viso 4055 4. Visi su priesagomis igvesti terminai priklauso 245 Zodziy darybos tipams, tatiau tik 33 terminy darybos tipai turi daugiau negu po 10 vediniy. Tai patys darieji ir literatirinés kalbos daiktavardziu darybos tipai, pavyzdziui, veiksmy pavadinimy -imas | -ymas, -tis, -yba, ypatybiy pavadinimy -umas, -ybé, -ysté, vardazodinés ypatybés turétojy ir profesiniu asmeny pavadinimy -ininkas, -é, -inis, -é, veikéju ir veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimu -fojas, -a, -éjas, -a, -tinis, -é, veiksmo rezultato pavadinimy -inys, -alas, -muo, irankiy pavadinimy -tuvas, -iklis, -tukas, deminutyvu -elis, -é | -élis, -é, viety pavadinimy -ynas, -uma, -iné, -ykla, kuopiniy pavadinimy -ija ir kt. Siems daresniems tipams priklauso 4415 vediniu, arba 89,1%, visy nagrinéjamy dariniy. Itin dideliu vediniy gausumu iSsiskiria veiksmy pavadinimy darybos priesagos -imas ir -ymas, su kuriomis i&vesta vos ne pusé visu nagrinéjamy terminy (48,6%). Antrasis vediniu skaigiaus atzvilgiu yra ypatybiy pavadinimy darybos tipas -uwmas (14% vediniu). Toliau eina deminutyyy priesagos -elis, -é, -élis, -é (i8 viso 210 vediniy), veikéjy ir veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimy priesagos -tojas, -a it -éjas, -a (148 vediniai), vardazodinés ypatybés turétojy ir profesiniy asmeny pavadinimy priesaga -ininkas, -é (129 vediniai), irankiy pavadinimy priesaga -tuvas (119 vediniy), veiksmo rezultato pavadinimy priesaga -inys (77 vediniai), vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimy priesaga -inis, -é (73 vediniai), ypatybiy pavadinimy priesaga -ysté (61 vedinys) ir irankiy pavadinimy priesaga -iklis (54 vediniai). Su Siomis priesagomis (kiekviena Jy turi ne maziau kaip 50 vediniu) i8vesta 17,6% visy nagrinéjamy vediniu. 20 priesaginiy tipy turi 11—50 vediniy ir 212 darybos tipy neturi daugiau kaip 10 vediniy. Tai rodo, kad daugumos terminy darybai bidingas vienodumas. Literatirinéje kalboje dariy daiktavardziu darybos priesaginiy tipy yra daugiau. Be to, ne viename biryje labiau iXsiskiria patys darieji 1-2 terminy tipai. 5. Terminologijoje vengiami tie literatirinés kalbos Zodziu darybos tipai, kuriems biidingi emociniai ir ekspresiniai reik¥més atspalviai. PavyzdZiui, deminutyvai literatirinéje kalboje yra patys gausiausi priesaginiy daiktavardZiu tarpe, o terminologijoje — tai tik vidutinio didumo biirys, nes jie Gia vartojami tik maZybine ir specialia reik’me. Beveik visai nebudingi terminologijai gausis literatirinés kalbos veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy darybos tipai, kuriy vediniai pavadina asmenis su menkinamuoju reikSmés atspalviu. 6. Terminy daryba turi ir daugiau bidingy savitumy, pavyzdziui: a) darybos tipu specializavimas (jis lietuviy terminologijoje nepakankamas), b) atskiry tipy datybos riby iSplétimas, lyginant su literatirine kalba, c) gausesnis negu apskritai li54 teratirinéje kalboje darybi8kai skaidoma kamiena turingiy ZodZiy naudojimas vediniy darybai, d) atskiruose darybos tipuose hibridy gausumas (su tarptautiniais pamatiniais kamienais), e) didesnis negu apskritai literatirinéje kalboje vertiniy paplitimas. 7. Dauguma terminy yra taisyklingi dariniai. Pasitaikantys nevykéliai daZniausiai yra akli morfeminiai vertiniai i8 kity kalby. Ydingy terminy daZniau pasitaiko dél netinkamo pamatinio Zodzio parinkimo, regiau dél nevykusio priesagy vartojimo. Sutrumpinimai ATZ — A, Jurevitius, A. Cizas, Aixkinamasis tekstilés terminy Zodynas, I, Vilnius, 1962. BZ — Botanikos terminy Zodynas, sudaré Botanikos Zodyno komisija, redagavo prof. dr. J. Dagys (vyr. redaktorius), biol. m.k. A. Lekaviéius ir j. m. b. V. MaliSauskiené, Vilnius, 1965. ChZ — K. DaukSas, Chemijos zodynas, Vilnius, 1960. DZ — Dabartinés lietuviu kalbos Zodynas, IL papildytas leidimas, redakciné kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. LukSys, J. Paulauskas, |FSenkus "|, K. Ulvydas, Vilnius, 1972. EZ — RusiSkai lietuviskas ekonomikos terminy Zodynas, redakciné kolegija: Lietuvos TSR MA akademikas K. MeSkauskas (ats. red.), A. Povilitinas, V. Puronas, A. Skupeika, Vilnius, 1966. FZ — Fizikos terminy Zodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. BrazdZitnas, Vilnius, 1958. GZ — V. Gudelis, Geologijos ir fizinés geografijos terminy Zodynas, Vilnius, 1956. LZ — Literatiros terminy Zodynas (sudaré J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius), Vilnius, 1962. MZ — J. Ceitys, Melioracijos terminy Zodynas, Vilnius, 1960. STZ — V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotiené, | M. Lip8icas}, A. Maéernius, J. Norkus, J. Riaubinas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Sliavas, Rusy—lietuviy—angly kalby skaitiavimo technikos terminy Zodynas, Vilnius, 1971. SZ — Sportiniy terminy Zodynas (redakciné kolegija: Z. Gobikas, V. Kazlauskas, TSRS nusipelnes sporto meistras J. Lagunavidius, ped. m. kand. P. Normantas, biol. m, kand. V. Petkus, P. RimSa, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas), Vilnius, 1959. TZ — Teisiniy terminy Zodynas, sudaré A. Ziurlys, redakciné kolegija: Lietuvos TSR MA narys-koresp. J. Bulavas, prof. K. Jablonskis (atsak. redaktorius), Lietuvos TSR MA tikrasis narys J. Ziugzda, A. Ziurlys, Vilnius, 1954. Cc. KEMHHC CYMOHKCAJIDHOE OBPASOBAHHE JIMTOBCKHX TEPMHHOS Peswme B pa6ore uccsenyerea cydpukcanbHoe OGpas0BaHHe JIMTOBCKUX OAHOC/OBHBIX TepMHHOB CYUeCTBHTebHBIX Ha OCHOBe MaTepHadia IO busnueckoll, XaMuuecKOit, reouorMueckoli u cbusnKO-reorpaduyeckoii, OoTtanmueckoii, MenHopaTuBHOii, TEKCTHIbHOU, BbIUHCJIMTCIbHO-TeXHH4eCKoll, 1opuauueckoii, sMTepaTypoBemuecKoll, SKOHOMHYeCKOH 1 CHOpTHBHOM TepMHHOJOrHH 10 TePMHHOJIOTHYCCKHM CJIOBapAM, H3aHHbIM B CosetcKoit JIurse. Cytbbuxcaabioe repMnHooOpa3z0BaHHe sIBAACTCA CAMBIM BAKHBIM CPeACTBOM MONO.AHeHHA TepMuHovioruu — Gowee AByx TpeTeli BCex o6pasopanuii BbIBeqeHbl ¢ CydpuKcamu. OGneKT pa55 Gorter coctaBasert 4955 cydbuKcabHBIx JepuBaToB, GoubUlMHeTBO KOTOpBIX (Goee AByX TpeTeit) o6pasonano oT rarouos. Ha ochose AepuBauMoHHOro 3HauecHHA M XapaKTepa MpoMsBo_AMUXx COB BbIe CHI CeAyIOUMe KMAaCchl AepHBaTOB: a) OTT aro/bHbIX — Ha3sBaHuA pelicTBuli, Ha3BaHHA Opyauit AeHCTBUA, Ha3BaHuA JetTeneli u HOCHTesel riarombHOrO Mpu3sHaKka, HasBaHUA pesyuibTata JelicTBHaA, HasBaHua MecTa, 6) OTBIMeHHEIX — Ha3BaHHa UMeHHOTO Mpu3HaKa, HaSBaHUA HOCHTeel HMCHHOFO MpH3sHaka Hu HI, MO Mpodeccun, AeMHHyTHBEI, HasBaHuA MecTa, co6upatesIbHble HaSBaHHA H HasBaHUA NO MPOMCXOKAeHHIO H NpuHagsexHoctu. B KaxKOM Ksacce paccMaTpuBaloTcA THIbI OOpasoBanuA TepMHHOB (BCero Hx 245). TepMuHOOOpasoBaHHl0 XapaktepHO: 1) Go.buioe pacnpoctpakeHue epuBaToB Cc a6cTpakrHbIM 3Ha¥eHHeM (6o1ee MOAOBHHBI BCeX PaCCMaTPHBAeMBIX JepHBATOB ABIAIOTCA Ha3BAaHHAMH AelicTauli, WecTad YacTb BCeX JepuBaTOR — Ha3BaHHMA ‘MMeHHOTO Mpu3Haka), 2) sHayHTenbHOe MpesocxocTBO B MpoxyKTuBHocTu 1—2 c.10BOOOpasz0BaTeAbHbIX THIIOB B KaxKXOM Kslacce, 3) HesHauHTeabHOe 110 CpaBHeHHIO C HTepaTyPHBIM ASBIKOM HCOAb3OBAHHE THTIOB C 3MOUNOHAMbHBIMH, SKCIPCCCHBHBIMH 3HaveHHAMH, 4) CelManM3altuA (OHa HeqocTaTOUHa) u yHuduKauusA cu10BooOpas0BaTeIbHBIX CpeacTs, 5) pacuMpeHue C1OBOOOpa3z0BaTeIbHLIX BO3MOXKHOCTEIt HEKOTOPBIX NPOAYKTHBHBIX THMOB, 6) WHpOKOe NpHBAeVeHHe MHTepHaHOHAbHBIX NpousBO_AMMX cz0B, 7) Ooubulee, ueM B OGUeMTepaTypHOM ALIKE, pacnpocTpanenue KasieK. Henpapuabuoct o6pasonatiua TepMHHOB Yale BCero BOSHUKaeT H3-3a ToMOptbeMHOro KambKHpOBaHH A.