Dėl poros fonetinių reiškinių interpretavimo

rios galas bity lat. biete ,,ein Kalk-, Lehmschlagel* ME I 306. Ju Saknies vokalizmy santykis bity toks, koki turi, pvz., pr. playnis: liet. pliénas, lat. pliens, o jungiamaja semantine grandj sudaryty, gal bit, lat. bite ,,der Proviantsack, die Speisepaudel“ ib. 304 (toliau plg. veiksmaZodZius bit ,,schieben“, bi-d-id , ,schieben, riicken, schiebend stossen“). S. KARALIONAS DEL POROS FONETINIU REISKINIU INTERPRETAVIMO 1. Lietuviy literatirinés kalbos ie, uo atitikmenys dinininky tarméje Kad jau XVI a. dinininky i* ~ y ir i- ~ ie savo tarimu buvo sutape, gerai rodo J. Sprogio Zodyno! duomenys. Cia dinininky ploto rusiSkai uZra8yti vietovardZiai Salia ZemaitiSky ly¢iy su u (=Zem. i*, lk. ie) daznai pateikiami ir su e, ie (=Ik. ie), pvz.: Cetosa (p. 289), Cutopa (p. 290) ‘upé, jungianti ParseZerj su Likstu’; Cka6a riepa (p. 290) (Pavandenés valstius), Kapjiec nuBac MHUIKac (p. 159) (KarSuvos valscius), )Kapqunpetuc (p. 112) ‘Kraziy vals¢iaus dirva’, )Kap2uHBuTEt (p. 112) ‘KarSuvos valstiaus dirva’ ir d. kt. Formos su e, ie (=Ik. ie) — greitiausiai vietovardZiy aukStaitinimo rezultatas. Kad taip turbit i§ tikruju yra, rodo Siame Zodyne pasitaikantys vietovardziy formy hiperkorektizmai, t. y. vietoj i-~y raSymas e (=ie), pvz.: Exus (p. 108) = Yiné ‘KarSuvos valstiaus upé’ Salia Tlomxnu (p. 246) = Payinjs ‘KarSuvos valstiaus dvaras’; [exoiiru (p. 225) = Pykdiciai ‘Pajiirio vals¢iaus dvaras’ Salia [uxoiiru (tas pats) ir kt. Vadinasi, jau ir XVI a. dinininky Snekty vartotojai negaléjo atskirti jose sutapusiy Ik. y ir ie (taip pat @ ir uo). Pirmosios uZuominos apie dvibalsiy ie, uo atliepima Zemaitiu Snektose i, 7 jau randamos A. Sleicherio lietuviy kalbos gramatikoje*. Véliau Sj teiginj sukonkretino ir detalizavo J. JuSka*. Jis ai8kiai paliudytas ir visy Zemai¢iy dinininky snektas tyrinéjusiy kalbininky — K. Jauniaus, A. Salio, J. Gerulio, P. Joniko, V. Grinaveckio, Z. Zinkevigiaus, A. BalaSaitio, V. Vitkausko ir kity darbuose bei leidinio ,,Lietuviy kalbos tarmés“ palyginti kvalifikuotai uzZra8ytuose Siu Snekty tekstuose*. Tatiau kalbininkas A. Girdenis Sio sutapimo nepripaZista. Straipsnyje ,,Ka turi dinininkai vietoj literatirinés kalbos ie, uo“® jis siekia patikrinti, ar ,,bendrinés lietuviy kalbos ie, uo atitikmenys Zemaitiy dinininky tarméje yra ilgi monoftongai 7, i, nesiskiria nuo ilgujy i, i = y, a7“ (p. 143). Tam reikalui buvo parinktos, kaip straipsnio autorius nurodo, ,,Z0dziy poros, kurias bendrinéje kalboje ir aukStai¢iy tarmése skiria tik ie: 7, uo : % opozicijos: griiodas : griidas, kuédas : kiidas ,,liesas“, lieti : 1 Zr. Teorpaduueckuit crosapb apesrelt xOMOiiTCKOl seman XVI ctoaeTHa, CocrapaeHnbtii Hpanom Akopsepuyem Crporucom, Buspua, 1888, 363 erp. * Zr. Handbuch der litauischen Sprache von August Schleicher, I, Grammatik, Prag, 1856, p. 5. 8 Zr. Jon’s Juszka, Kalbos létuviszko lézuv’o ir létuviszkas statraszimas arba ortograpija, Peterburge, 1861, p. 12, 14. 4 Zr. LKT, p. 93-129. 5 Zr, A.Girdenis, Ka turi dinininkai vietoj literatirinés kalbos ie, uo, ,,Baltistica* VI(2), 1970, p. 143—146. 14. Uis. Nr. 1026 209 Ljti, rietas : rptas, Zieditkas : Zydiikas, ir paméginta nustatyti, ar jos skiriamos tarminéje kalboje asmeny, kilusiy i Siu dinininky teritorijos viety: Karklénai, Latkuva [...], UZventis, Vatniai [...], Batakiai [...], EfZvilkas, Latksargiai [...], Skaudvilé, Saukenai, Tauragé [...], Vainutas [...], Viduklé [:..]. Informantai buvo praSomi i8versti tas poras i savo tarme ir pasakyti, ar skiriasi jos tarméje ir (jeigu paaiSkédavo, kad skiriasi) kuo skiriasi“ (p. 143-144). ,,Tyrimo rezultatai, — kaip teigia autorius, — pasirodé stebétinai aikis ir nedviprasmi8ki: visose minétose dinininky ploto vietose (iskaitant ir tokias periferines Snektas, kaip Erzvilko ir Viduklés) tos poros skiriamos be jokiy didesniy svyravimu — kiek dvejoja tik asmenys, seniau atitriike nuo savo tarmés ir aktyviai jos nebevartoja. Vietoj bendrinés kalbos ie, vo visur tariami kiek maZesnio jtempimo ir rySkumo garsai, negu vietoj y, ti [...]* (p. 144). Dél to ,,ie, uo atitikmenis dinininky tarméje, atrodo, tikslingiausia bus interpretuoti ir raSyti kaip dvibalsius ii, wy“ (p. 144). Ta¢iau §j eksperimenta ir jo metoda vertinant moksliniu poZiiriu, vargu ar galima pripazinti pavykusiu. Pirmoji eksperimentui paimta Ik. zodziy pora griiodas ir griidas i dinininky tarme negali biti net ir iSversta (taigi ir prieSpastatoma bei eksperimentuojama), nes paties Zodzio griodas dinininkai neturi®. Taigi eksperimentas, paremtas dirbtinai iSversta nebuvéle ZemaitiSka forma, Sia prasme klaidingas. Eksperimento informantai, kaip citata rodo, buvo ne tikrieji vietiniai dinininky Snekty atstovai (mokslinis eksperimentas, 0 ypat siekiantis koreguoti ankstesng nuomone, atrodytu, tik pastarujy tartimi turéty remtis), o tik asmenys, kile i§ dinininky teritorijos’. Bet ir pastarieji, bidami atitrike nuo gimtosios tarmés bei paveikti lk. itakos, savaime suprantama, savo Zemaitigku tarimu negali visapusiSkai atstovauti to ploto Snekty fonetikai, O vien tik vertiant, — kaip A. Girdenis nurodo, — j tarme atitinkamas Ik. Zodziu poras bei méginant jas Zemaitinti, vargu ar galéty kam pavykti tuos kalbamu poru garsus iStarti lygiai taip, kaip jie yra tariami tarméje. Juk Siuo atveju eksperimento informantai atliko tik imitatoriy vaidmenj. O tarp imitacijos ir tikrovés lygybés Zenklas nededamas. Taigi i8 Siy informanty tarimo objektyvioji tiesa fakti8kai dar nerySkéja, ir i8 jo negalima spresti, ka i8 tikro tie dinininkai turi vietoj Ik. ie, uo. Padéti komplikuoja ir eksperimento Sifravimo metodika. Kaip A. Girdenis nurodo, »»Kiek pasitrenirave (po 4—5 bandymy), jie (=auditoriai, t. y. asmenys, perklausantys eksperimentuojamy garsy tarima, pastaba miisy — E. G.) lengvai nustatydavo, koKj garsa — -i ar if, # ar uy — turi netgi izoliuoti; be konteksto pateikti Zodziai“ (p. 145). Eksperimentuojamo objekto Sifravimas paprastai taip ir yra atlickamas, ta¢iau jei auditoriai girdima dalyka suvoké ne i§ karto, o tik po 4—5 treniruotés bandymy — aiSkiausias irodymas, kad ir Sitokio tyrimo rezultatai negali biiti tokie ,,stebétinai aiSkis ir nedviprasmiski“, kokiais juos laiko A. Girdenis. Kaip matome, eksperimento iSvados yra gerokai pritemptos. Dél to i& tikro sunku jas priimti ir jomis remtis. Taigi A. Girdenio eksperimentas dar néra pajégus koreguoti senojo désnio apie Ik. ie, uo atitikmenis dinininky gnektose. ® Jo vietoje Siose Snektose gyvai vartojami pliksalai. Be kita ko, ZodZio grate ,,gruodas* nie~ kur nemini né §j reiSkini i&kéles V. Grinaveckis, j kurio straipsnj A. Girdenis siunéia skaitytoja Sio tipo pavyzdzZiy ieSkoti (p. 143). 7 Pastebétina, kad, pasirinkdamas eksperimentui informantus, A. Girdenis ne visada reiklus: informantas, kiles i§ Lauksargiu Snektos turbit dél neapsiZiiiréjimo eksperimente atstovauja dinininkams, nors Lauksargiy Sneékta i8 tikruju priklauso Siaurés vakaru aukStaitiams, Zr. LKT, p. 173 ir Zemélapj. 210 2. Ide. *@ atitikmenys baltyu kalbose Lietuviy kalbininkas V. MaZiulis, nuodugniai susipazines su prisy Saltiniais ir Ju kalba, savo pastarujy mety reikSmingose kalbotyros studijose yra i8kéles nauja koncepcija, pagal kuria jo irodinéjama, jog jau (bendra) balty senovéje ide. *@ bus buves iSvirtes i *0®. Tuo remiantis, jo naujoviSkai ai8kinama daugelio liet. resp. baltu kalby morfologiniy reiSkiniy kilmé bei raida ir ju santykis su atitinkamomis kity ide. kalby morfologinémis ypatybémis. Kadangi Si koncepcija iki Siol vis dar tebéra gyvy diskusijy objektas®, nepretenduodami j galutinj Sio Klausimo sprendima, méginsime ide. *@ raidos klausima baltu kalbose paanalizuoti ig dialektologo poziciju. V. Maziulis, pateikdamas vokalizma tokiu XVI a. prisu kalbos zodZiy (Sembos tarmé)", kaip m-a-ti III 67, ’motina’, br-d-ti *brolis’ ir io kragto XIII — XV a. vietovardziy By-o-ten, Bey-o-ten (plg. liet. Bij-o-tai), Grind-o-s (plg. liet. grifd-o-s), Layp-o (plg. liet. liep-a)"" i8 vienos pusés ir vokalizma tokiy XIV — XV a. formu (atstovaujanciy, matyt, prisy pamedény tarme!), kaip m-o-the E 170 ’motina’, br-o-te E 170 ’brolis’, mens-o E 154, 374 ’mésa’ i¥ kitos bei laikydamas prisy kalbos duomenis visy balty kalby vokalizmo istorijos orientyrais™*, argumentuoja ir pagrindZia dvi hipotezes: a) ,,priisigkasis *7 Zodyje m-i-ti Il 67, (=lie. m-6-té, la. m-d-te) negali biti iSriedéjes i8 *a[...]. Sis pr. *# tikriausiai yra kiles i§ uZpakalinés eilés zemutinio pakilimo ilgo labializuoto balsio, zymétino pr. *6“; b) ,,sembu_ balsis *a (br-d-ti IL) yra kiles i8 senesnio sembi8kojo *o“1*. Kartu jis teigia, jog ,,Toki pr. *6 [...] rodo ir seniausias prisy kalbos ra8ytinis paminklas — Elbingo Zodynélis“!5, Viso io pamatu jis daro iSvada, jog,,ide. *@ balsio raida , ,balsio *6 kryptimi“ (pr. E 0a resp. o=lie. 0, t. y. 6, la. tarm. 6 ir pan.) reikty laikyti (bendra)- baltiSkos senovés dalyku“!* ir visur jos tvirtai laikosi. RySium su tuo atkreiptinas démesys, kad, kalbédamas apie prisy kalba, K. Baga ai§kiai nurodo dvi rySkiausias jos tarmes: Siaurine ir pieting, tarpusavyje gerokai besiskiriandias’’. Pietine (pamedény) tarme apie 1400 m. paraSytas I prisu kalbos Saltinis — Elbingo (E) Zodynélis, Siaurine (Sembos), praéjus mazZdaug 150 m. po Sio Zodynélio pasirodymo, para¥yti prisy katekizmai'®. Taigi, kalbant apie ide. *a 8 Zr. B. Maxiounc, 3amerku no lpyeckoMy Bokasu3my. — Bonpocst teopuu u uctoPun s3bIKa, JleHuurpag, 1963, crp. 192-194; V. MaZiulis, Balty ir kity indoeuropiegiy santyKiai, Vilnius, 1970 (toliau — V. MazZiulis, Balty sant.), p. 11—25 tt. Sis klausimas liegiamas ir YK. Kasayckac, K PasBUTHIO OOuleGatTHiCKOH CHCTeMBI raaCHEIX, »Bonpocni s3bikosHanns “, 1962, Ne 4, crp. 20—24. ® Zr. 3. 3unKaBuuwc, O pa3BuTau OaaTHiicKoro BoKasH3Ma, — BasTo-caapaucKuit ccOopuuk, Mocxsa, 1972 (toliau — Z. Zinkevigius, BV), erp. 5-14. 1 Zr. V. MaiZiulis, Balty sant., p. 11—12. “ Dar plg. K. Biiga, Rinktiniai rastai, III, Vilnius, 1961 (toliau — K. Biga, RR, IID), Pp. 106 minimus Sembos vietovardzius Dywone—lauken, Kopte (Kupte), Aucopte, Pobeti, greta Pubethyn bei Zodzius pdstam, pomien, perdniskan, encops, encopts it kt. 1 Zr. V. Maziulis, Balty sant., p. 13. 12 Zr. V. Maiiulis, ten pat, p. 21. “ Zr. V. Maiiulis, ten pat, p. 12. 18 Zr. V. Maziulis, ten pat, p. 13. 6 Zr. V. MadZiulis, ten pat, p. 24. “ Zr. K. Baga, RR, III, p. 104-110. 8 Zr. V. Maziulis, Prissy kalbos paminklai, Vilnius, 1966, p. 27—29. Lae 211 atitikmenis prisy kalbos paminkly vokalizme ir iS jy norint ka spresti apie ide. *g raida visose balty kalbose, i$ akiy neiSleistini ne vienos, 0 dviejy savarankisku fonetiniy sistemy — pietinés ir Siaurinés priisy tarmés — vokalizmo ypatumai ir jy skirtumai. Siu dvieju prisy tarmiy skirtuma, be kita ko, atspindi ir V. Maziulio minimas prisi8ky ZodZiy bei prisy viety vardy vokalizmas (skirtingi ide. *@ refleksai). Tagiau abi V. Maziulio pateikiamos hipotezés iSplaukia vien tik i§ Sembos tarmés (Siaurinés priisy tarmés) Sios kilmés a ir @ refleksy. Bet kaip tada aiSkinti tuose patiuose Sembos tarmés tekstuose prie¥ tuos patius lipinius (ar gomurinius) alia @ (m-i-ti, poglab-i) lygiagretiai egzistuojanti ir 6, 0 (pdstam, Layp-o)? Taigi postam, Layp-o ir analogi8ky pavyzdziy vokalizmas su 6 (0) i8 ide. *@ rodyty, kad Sembos tarméje tas d refleksas objektyviai egzistaves Salia jos ii(u). Ir jo reali koegzistencija su @ dar nerodo, katras jiedviejy senesnis, ypaé kad semby vietovardis Kopte K. Bigos pateikiamas su savo gretimine forma Kupte®. Semby 6(0) kaip ir i(u) buvimas Salia @ (brati) taip pat neduoda pamato ir ju a kildinti if sembiskojo *6 (t. y. i sembi8kojo archetipinio *0). Kadangi pietinéje prisy tarméje V. Maiziulio minimi tik ide. *d refleksai o ir oa (oa : s-oa-lis E 293 “Zolé’ atveju, V. Maziulio teigimu, taip pat rei8kia, be abejo, pr. *0“*), licka nepaaiskintas jos balsis a (<ide. *4) tokiuose Zodziuose, kaip pon-a-sse E $0 *panosé’ (plg. 1-0-zy E 85 ‘nosis’), pom-atre E 180 ‘pamoté’ (plg. m-o-the), egzistuojantis lygia greta su tos patios kilmés refleksais 0, oa (m-o-the, lubbo E 206 ‘Brett’, m-oa-zo E 178 ‘Mume’). Taigi jei pietinéje Snektoje ide. *d@ atstovauja trys refleksai, ju visy Cia paisytina, ir atskleistinas jy tarpusavio santykis. Visa tai rodytu, kad abiejy (Siaurinés ir pietinés) prisu tarmiy paminkluose turimasis realus (ne archetipinis!) ide. *@ refleksas 6. Jis egzistavo lygiagreéiai su kitais refleksais, esantiais daZniausiai kitose zodZio pozicijose. Tadiau tai neduoda pamato teigti, kad visi kiti abiejy tarmiy ide. *d refleksai galéty biti i8 jo i8riedéje ir kad jis butu jy pirmtakas, pats pirmasis ide. *d refleksas (bendra)- balty senovéje ar turéty bent kokia pirmenybe prie’ juos. Taigi turimoji ide. *a skirtingy refleksy situacija nepatvirtinty nuomonés, jog ide.*d@raida,,balsio *6 kryptimi* baty prasidéjusi nuo *6, kurj reikéty laikyti (bendra) balti$kos senoveés dalyku. Skirtingi ide. *d refleksai Siuose prisy raSto paminkluose sako, kad jo raida abiejose priisy tarmése nebus buvusi vienoda. Jie visy pirma rodo, kad pietinéje tarméje esantis a refleksas galéty rodyti (ir turbit rodo) pati pirminj ide. *@ atitikmeni joje, patvirtinantj tradicing nuomone, kad ide. *@ (bendra) balty senovéje buvo taip pat *d. Dél to, kad jis Siuo atveju trumpas, padéties negaléty keisti. Taciau pats faktas, kad ir seniausiame prisy Saltinyje — Elbingo zodynélyje ide. *d refleksas a egzistavo realiai, vél lyg ir nepatvirtinty i$vados ide. *g raida (bendra) balty senovéje prasidéjusia nuo *6. Kiti Sios tarmés paminkluose esantys ide. *d refleksai (0a, 0) rodytu, kad Gia vis délto balty *4@ (ne *6) bus siauréjes ir daresis kiek uzZdaresnis. Dél viso to jis bus labializavesis ir tik virtes (s-oa-lis) ar iSvirtes j 0 (m-o-the, gald-oE 365 ‘ gelda’). Siaurinéje prisy tarméje Sio *d raida bus aiSkiai skyrusis, buvusi kitokia. Sios tarmés prisy ra8to paminkluose turimi irgi trejopi ide. *a refleksai. Po lapiniy ir gomuriniy ZodZio kamiene paprastai turimas refleksas 7, nors kartais vietoj jo tais pat atvejais pasitaiko ir 6 (0). Visais kitais atvejais ide. *a Cia islikes 1 Pig. K. Baga, RR, III, p. 106. 2 Zr. V. MaZiulis, Balty sant., p. 13-14. 2 Zr. J. Endzelins, Senprégu valoda, Riga, 1943, p. 205. 222 sveikas. o Salia u daZnas ir viety vardy kamienuose ir po m, v, j, k, s, p®®. ZodZio gale po lipiniy ir gomuriniy désningai turimas @ (tik Gia greta pasitaiko u: Jaiku III 37,, ‘sie halten’). Visais likusiais atvejais ZodZio gale ide. *a atliepia refleksas o. Taigi Cia ide. *d pirminé stadija irgi bus buvusi *4. O *d o kryptimi bus kites tik po lipiniy, gomuriniy ir ZodZio gale (vietovardZiuose dar ir po j, v, k, s). Kitais atvejais jis i8liko sveikas (br-d-ti). Bet tas kitéjimas nurodytais atvejais tia vél, matyt, bus skyresis nuo pietinés tarmés. Balty *d vietoj tia turimas a(u), kaip teisingai yra pazyméjes V. MaZiulis®, tiesiog i8 *4 foneti8kai atsirasti negaléjo. Taigi tas *a virtimas j 6, Siaip ar taip, turéjo pereiti (ir peréjo) per 6 laipsnj**. O ta laipsnj kaip tik ir rodo ZodzZiai su Siuo refleksu. Tatiau 6 Gia greitiausiai bus smarkiau siauréjes, daresis uZdaresnis. Dél to jis galéjo supana¥éti su 2, i ji tik virsti ar ir visai juo i&virsti (pvz., pdstam, -m-i-ti, deiw-ii-tai III 115,, ‘selig’, poglab-it, laik-u). Panasi nekirGiuoto balty *d raida yra vykusi ir dalyje lietuviy veliuoni8kiy Snektos bei jai artimose vietose®>, Cia aptartieji ide. *a refleksai prisy kalbos paminkluose leidZia daryti tokias iSvadas: 1, ide. *@ turbit buvo pazjstamas visoms balty kalboms ir jy tarméms kaip platus atviras *d. 2. Pietinéje prisy kalbos tarméje, t. y. tarméje, kuria paraSytas Elbingo Zodynélis, Sis balty *a(turimas refleksas a) bus siauréjes, labializavesis, artéjes prie jo (0a) ar ir visai iSvirtes o. Siaurinéje prisu tarméje — katekizmy tarméje — balty *@ (turimas refleksas 4) bus siauréjes ir labializavesis tik po lipiniu, gomuriniy ir ZodZio gale (vietovardziuose dar ir prieS y, j, k, s). Kitais atvejais Cia jis i8liko sveikas. Jo kitimas Sia bus Kiek skyresis nuo pietinés tarmés. Dél didesnio siauréjimo Gia jis bus daresis vis labiau itemptas, uZdaras, ir, i8virtes i 6, kuris savo spalva bus buves labiau artimas # ar ir visiSkai juo virtes. Balty *@ siauréjimo ir labializacijos banga, plisdama istorine balty teritorija i pietvakariy j Siaurés rytus, pirmiausia bus pasiekusi lietuviu kalbos plota, didelei jos tarmiy daliai duodama refleksa 6, Zemaitiuose ji paversdama wo (i8skyrus Karklés Snektq). Rytu aukStaitiy ir ryty dziku tarmes ji bus pasiekusi véliausiai. Dél to Gia ir dabar tas @ vietomis yra i§likes visuotinai, o vietomis — tik i8 dalies. Latviy kalbos (i8skyrus latgalius) baltiskojo *@ siauréjimo ir jo labializacijos banga nepasieké, ir ia jis i8liko nepakites. 3. ide. *@ refleksas o balty kalbose ir jy tarmése turbit yra antrinis. E.GRINAVECKIENE M. Kondratiuk, Nazwy miejscowe Poludniovo — wschodnej Bialostocczyzny,, Wroclaw — Warszawa — Krakéw — Gdansk, 1974, 304 p. (su zeméla piu). Lenkijos Liaudies Respublikos Moksly Akademijos serijinio leidinio ,, Monografie Slawistyczne“ 29-ame numeryje i8spausdintas Slavistikos instituto mokslinio darbuotojo dr. Michalo Kondratiuko veikalas ,,Bialystoko vaivadijos pietrytinés dalies vietovardZiai* daugeliu aspekty idomus ir baltistams. * Zr. K. Baga, RR, III, p. 106. * Zr. V. Madiulis, Balty sant., p. 12. * Plg. Z. Zinkeviéius, BV, p. 12. *8 Pig. A. Salys, Kelios pastabos tarmiy istorijai, APh IV, Kaunas, 1933, p. 28; Z. Zinkevicius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1965, p. 68 ir Zemél. Nr. 32, 33. 213