Būdingesnieji frazeologinių junginių geografijos bruožai

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA J. LIPSKIENĖ BŪDINGESNIEJI FRAZEOLOGINIŲ JUNGINIŲ GEOGRAFIJOS BRUOŽAI Įvairių kalbų atlasai rodo, jog daugelis žodžių, fonetinių ypatybių, morfologi- nių formų vienos ar kitos kalbos plote turi labai aiškias paplitimo zonas. Kai kurie frazeologizmai taip pat būdingi tik tam tikriems arealams. Tiesa, frazeologizmai. pa- lyginti su atskirais žodžiais, paprastai turi tendenciją plisti labiau, bet kai kurie jų saviems ,,gimtiesiems namams“ yra prieraišesni negu, sakysim, patarlės. Neretai jiems plisti trukdo toji aplinkybė, kad jie išryškėja kaip frazeologizmai tiktai saki- nio kontekste, o jų semantika suvokiama tiktai iš juos lydinčios būtinosios aplinky- bės, plg. paprastą pasakymą danties ant danties nesuleidžiu*, reiškiantį nelygiai, kreivai sudygusius dantis ir frazeologizmą — (šalta) danties ant danties nesuleidžiu, reiškiantį ,,labai šalta“. Tuo tarpu patarlės turi palankesnes sąlygas plisti. Jos be- rods yra labiau nusistovėjusios formulės, pačios savaime turinčios aiškų minties svorį, lengviau nujaučiamą reikšmę ir be konteksto, be būtinosios frazeologizmo aplinkybės, pvz., kas nedirba, tas nevalgo; verkia duona tinginio valgoma ir t. t. Šiuo metu, kai dar nėra sukauptos gausesnės faktinės medžiagos, negalima nu- rodyti tikslios atskirų vaizdingųjų posakių geografijos, padaryti įdomesnių ar labiau pagrįstų išvadų, tačiau kai kurias bendrąsias tendencijas užčiuopti vis dėlto įmanoma. Taigi šiame straipsnyje, remiantis turima, nors ir nepilna medžiaga (frazeologizmai nėra nuodugniai rinkti iš viso lietuvių kalbos ploto), tas bendrąsias tendencijas, o kur įmanoma — ir kai kurių konkrečių frazeologizmų vartojimo plotus ir bandoma nu- sakyti, nes iki šiol lietuvių kalbotyroje frazeologinių junginių geografija visiškai ne- tyrinéta®. Straipsnyje keliamos mintys ar daromos išvados daugeliu atvejų dar gali būti tikslinamos. Tirdami frazeologizmų geografiją, pastebime, jog vieni jų užima itin didelius arealus, vartojami ne tik visose lietuvių tarmėse, bet turi ekvivalentus ir kitose kal- bose, o kiti žinomi mažesnėse teritorijose — vartojami vienos kurios nors kalbos plote ar tik atskirose jos tarmėse. Bene didžiausi arealai būdingi daugeliui somatinių frazeologizmų, kurie sudaro vieną seniausių frazeologijos sluoksnių. Daug tos rūšies frazeologizmų 1 Straipsnyje iliustraciné medžiaga, vengiant nevienodumo, pateikiama nekirčiuota, nes ji rinkta ne tik iš gyvosios kalbos, bet ir įvairių nekirčiuotų rašytinių šaltinių, o bandant sukirčiuoti ne savo tarmės tekstą, galima pridaryti įvairių klaidų. 2 Atskiruose darbuose atspindimas tik vieno kito termininio frazeologizmo paplitimas, plg.: B. Rokaité, Vaivorykštės pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse, „Lietuvos TSR MA darbai, Se- rija A“, 2(15), 1963, p. 275—295; Lietuvių kalbos atlasas, I, Leksika, žemėl. Nr. 58. 169 dėl atitinkamų kūno dalių atliekamų vienodų funkcijų, bendrų visiems Žmonėms psichinių procesų bei praktikos veiksnių yra identiški įvairiose tautose. Pavyzdžiui, lietuvių frazeologizmas galvą nuleisti (nukarti) ,,nusiminti“ turi atitikmenis daugely- je kitų kalbų (plg. latvių — nokart galvu; rusų — nosecums e20106y; lenkų — opusci¢ glowe; vokiečių — den Kopf hdngen lassen; anglų — hang down onės head; prancūzų — baisser la tėte; estų — pead norgu laskma. Šią mintį patvirtina ir somatinių latvių kalbos frazeologizmų su žodžiu akis lentelė, kurioje latviški fra- zeologizmai formos ir reikšmės požiūriu lyginami su panašiais įvairių tautų, tarp jų ir lietuvių, frazeologizmais®. Somatinių frazeologizmų bendrumai pastebėti ne tik Europos tautų kalbose, bet ir tarp Europos ir labai tolimų kalbų. Pavyzdžiui, estų kalbininkas F. Vakkas pateikia duomenų, rodančių, jog kai kurie estiški somatiniai frazeologizmai turi atitikmenų Vakarų Afrikos kalbose*. Tačiau nereti ir priešingi atvejai, t. y. vienos kalbos somatinis frazeologizmas atitikmens kitose kalbose neturi. Pavyzdžiui, minėtame latvių kalbininkių straips- nyje užsimenama, jog iki šiol komponentų sandaros ir semantikos požiūriu neaptikta kitose kalbose atitikmens latvių kalbos somatiniam frazeologizmui ce/a kūja ,,pasku- tinė taurelė ar bokalas, išgeriami prieš svečiams išsiskirstant, išvykstant““*, Cia ga- lima pridurti, jog šis frazeologizmas ta pat reikšme iš latvių kalbos yra atėjęs ir į kaikurias palatvės lietuvių šnektas, pvz., Biržų, Joniškio, Skaistgirio, Žagarės, Kruo- pių, Šakynos apylinkes, plg.: Nu, kaimyne, nieko nebus, išgerk dar celia kaja Sk; Daugiau kaip sau nori, ale celia kaja tai reikia išgert, ir tiek Škn. Atskirais atvejais jis vartojamas net kaip vertinys, plg., Palauk, dar neik, dar turi išgert kelio koją, kitaip neišleisiu Jnš. Kokie veiksniai lemia skirtingus atskirų frazeologizmų vartojimo plotus vienoje kalboje, nėra lengva nustatyti, kartais beveik net neįmanoma. Tikriausiai čia turi įtakos įvairūs faktoriai: skirtingos socialinės bei ekonominės sąlygos, etnografinių realijų bei papročių įvairavimas, santykiai su gretimomis tautomis ir t.t. Be to, vaizdingojo posakio paplitimą iš dalies riboja tarmė ar artimų tarmių grupė (pvz., žemaičių, rytų aukštaičių ir pan.). Tačiau tarmės poveikis frazeologizmo vartoji- mo plotui dažniausiai pasireiškia netiesiogiai, per atskirus leksinius vienetus, su kuriais esti sudaryti frazeologizmai ir kurie paplitę vienoje ar kitoje tarmėje. Pasitaiko, jog sudarantis vieną frazeologizmo komponentą žodis vartojamas ne visame lietuvių kalbos plote, o tik keliose tarmėse. To žodžio paplitimo izoglosa neretai bent apytikriai parodo ir su juo sudarytų vaizdingųjų posakių arealus. Taigi, net ir neturėdami pilnų duomenų, apie kai kurių populiarių frazeologiz- mų bei jų variantų paplitimą apytikriai galime spręsti iš į tuos frazeologizmus įei- nančių pagrindinių žodžių, kurių paplitimą jau žinome. Pavyzdžiui, lietuvių tarmėse yra nemaža frazeologizmų, sudarytų su žodžiais — kiškis ir zuikis. Šių dviejų sino- nimų plotai pasiskirstę palyginti dėsningai. Zuikis arba jo variantas zuikys vartojama žemaičių, vakarų, vidurio aukštaičių bei kairiojo Nemuno kranto dzūkų tarmėse. 3 Zr. B. Karaitue, C. Pare, HekoTopsie napa.ijiesiu. COMaTHUECKHX (pa360JIOTH3MOB B A3blKe JIaTbInIeli Ho ux cOcejei, — BaaumMochs3H GanrtoB H npuGajiTKĖACKHX OunosB, Pura, 1970, p. 181—6. i O. Bakk, O comaruueckoit OpazeojiorHH B COBPEMEHHOM 3CTOHCKOM .THTEPATYpPHOM 36iKe (filol. m. kand. disertacijos autoreferatas), Ta;r.inH, 1964, p. 7. 5 D. Karaitne, C. Pare, min. str., p. 175—6. 170 Kiškis čia dažniausia žinomas iš literatūrinės kalbos. Rytų aukštaičių ir beveik visų dešiniojo Nemuno kranto dzūkų labiau vartojamas kiškis ar jo variantas kiš- kys, o zuikis čia dažniausiai užrašytas su pažyma — ,,naujesnis“. Tad tikriausiai frazeologizmo kiškį pagauti ir jo varianto zuikį pagauti (sugauti) ,,pargriūti“ plotai apytikriai turėtų sutapti su žodžių kiškis (kiškys) ir zuikis (zuikys) arealais, o tų žodžių susikirtimo zonoje bus žinomi abudu frazeologizmo variantai. Žinoma, frazeologizmo zuikį pagauti (sugauti) areale šiuo metu dėl literatūrinės kalbos įta- kos, be abejonės, pasitaikys variantas ir su žodžiu kiškis. Panašiai turbūt pasiskirstytų ir kiti populiarūs su tais žodžiais sudaryti vaizdingieji posakiai bei termininiai frazeologizmai, pvz.: kiškio (zuikio) pyragas „lauktuvės“; kiškio (zuikio) kopūstai ,,kiškiakopūstis“ ; lyginamasis frazeologizmas (bailus) kaip kiškis (zuikis) ir t.t. Pastarojo frazeologizmo ir jo variantų arealuose, aišku, turėtų atsispindėti ne tiktai žodžių kiškis, zuikis morfologija, pvz., (bailus) kaip kiškys (zuikys) ir t. t., bet ir būdvardžio įvairavimas (bailus | baikštus | baugus...), nes būdvardis yra frazeologizmo būtina aplinka, padedanti išaiškinti jo reikšmę. Remiantis tokiomis pat prielaidomis, panašius apibendrinimus būtų galima da- ryti ir apie kitų frazeologizmų geografiją. Pavyzdžiui, lietuvių tarmėse turimas fra- zeologizmas, į kurį įeina žodis žarna, plg. žarna žarną ryja ,,labai alkanas“: Mama, duok valgyt — žarna žarną ryja Kair. Žodis žarna virškinimo organo reikšme vartojamas didesnėje lietuvių kalbos ploto dalyje — jį turi dzūkai, rytų ir vidurio aukštaičiai, taip pat didžioji vakarų aukštaičių dalis. Kaip rodo negausi iliustraci- nė medžiaga, ir minėtasis frazeologizmas yra užrašytas kaiptikiš to ploto (pvz., An, Bgs, Bsg, Btg, Cb, Dgiš, Drsk, Glv, Jnš, Jnšk, Kair, Ker, Kps, Krs, Kš, Kvr, KzR, Lnkv, MI, Mrk, Plv, Pn, Pun, Rd, Rdm, Sd, Švnč, Ukm, Vp). Be to, iš atskirų vie- tu užfiksuota ir retesnių to frazeologizmo variantų, pvz.: žarna žarną ėda Ut: Zar- na žarną valgo RS; žarna žarną loja Grv; Zarna žarną veja Užp. Pasitaiko dar ir jo sinonimų, pvz., žarna į žarną lenda Plk. Pastarasis sutinkamas ir grožinėj literatūroj — kupiškėno J. Baltušio kūriniuose, plg. O kad man žarna žarnon lenda, be piety dar as®... Kad šis posakis nėra naujadaras, rodo tai, jog jį yra užfiksavęs iš buvusios Rytų Prūsijos (Ragainės apylinkių) jau A. Šleicheris". Ta pačia reikšme, pvz., Gervėčiuose vartojamas frazeologizmas žarnos maršą ūžia (=groja), plg. Itai kaip alkanas, tada ir klega (=šneka): ot noriu valgyt — žarnos maršą ūžia. Jis turi tikslius atitikmenis lenkų (kiszki grają marsza®) ir baltarusių (Kiki mapwa 2paoys”) kalbose. Galimas daiktas, į Gervėčių tarmę jis yra atėjęs iš katros tų dviejų slavų kalbų. Žemaičiai ir pažemaitės aukštaičių šnektelės vietoj žarnos vartoja žodį grobas. Žodžio grobas plote yra užrašytas frazeologizmo žarna žarną ryja variantas — gro- bas grobą ryna, plg. Trečia diena ėsti neduoda, grobas grobą ryna Krš*“; Erž, Kim, Ms, Mžk, Rdn, Rt, Skd, Škn, Vn, Zr. Iš vienos vietos dar užrašyta ir — gro- bas grobq gainioja, plg. Esti noriu — grobas grobą gainioja Sg. ¢ J. Baltušis, Parduotos vasaros, II, Vilnius, 1969, p. 33. * A. Schleicher, Litauisches Lesebuch und Glossar, Praga, 1856, p. 113. 8 St. Skorupka, Stownik frazeologiczny jezyka polskiego, I, Warszawa, 1967, p. 423. * O. Slukoyck, Besrnapyckis npbika3ki, npsiMayki, dpaseanariamst, Minck, 1962, p. 478. 10 Po kabliataskio pateiktos gyvenamųjų vietų vardų santrumpos rodo, kur dar tas frazeo- logizmas yra vartojamas. 171 Neperseniausiai variant « s grobas grobą ryja greta žarna žarną ryja buvo varto- amas (vyresniosios kartos atstovai jį pavartoja ir dabar) palatvės vidurio aukštai- čių paribyje esančiame Spirakių kaime, kur pats tas virškinimo organas dabar va- dinamas žarna. Šį reiškinį galima būtų dvejaip aiškinti: arba šis kaimas anksčiau įėjo į žodžio grobas teritoriją, arba viso frazeologizmo arealas dėl įvairių priežasčių yra platesnis už atskiro, į ji įeinančio, žodžio arealą. Daugiausia rašytiniuose šaltiniuose (S. Daukanto, M. Valančiaus raštuose, taip pat J. Basanavičiaus pasakų rinkiniuose) ta pačia reikšme yra užfiksuotas ir frazeologizmo žarna į žarną lenda variantas grobas į grobą lenda, pvz., Grobas į gro- bq lenda, taip noriu valgyti M. Valanč; Bičiuli, valgyti didei noriu — grobas į gro- bą lenda“. Čia galima dar pridurti, jog su šiais žodžiais iš nedaugelio vietų užrašytų kitokių frazeologizmų variantai taip pat yra ribojami sinonimų žarna ir grobas arealų, o vienas kitas teturimas ir tik su vienu katruo sinonimu, pvz., pasakymas (eina) kaip grobą piites ,,nieko nepešęs, nusiminęs, nepatenkintas“, platėliau vartojamo va- rianto, sudaryto sužodžiu žarna, visai neturi. Taigi jo arealas negali kiek labiau nu- krypti nuo žodžio grobas vartojimo ploto, t. y. turi ribotis žemaičių tarmėmis. Mintį, kad atskirų žodžių geografija lemia ir frazeologizmų arealus, dar iš da- lies paremia žodžių epušė, apušė, drebulė, drebuolė ir su jais sudarytų frazeologizmų geografijos pavyzdys. Pavyzdžiui, reikšme ,,bijoti“ lietuvių kalbos plote vartojamas frazeologizmas dreba (virpa) kaip epušė (apušė, apušis, drebulė) arba dreba (virpa) kaip epušės (apušės, apušies, drebulės, drebuolės) lapas. Dar vienas to frazeologizmo variantas pasitaiko tose šnektose, kurios vietoj žodžio /a- pas vartoja sinonimą lakštas, pvz., Vilkenyčia (= vilkė) svirpt peršoko, ė aš kap apu- šės lakštas drebu Grv. Atskirais atvejais, paprastai labiau slavų kalbų paveiktose šnektose, skiriasi ir to frazeologizmo morfologinė sandara: vietoj daiktavardžio kilmininko slavų kalbų pavyzdžiu jau turimas būdvardis, pvz., Vaikai dreba kaip lapai apušiniai Dbg. | Iš čia pateiktų lyginamųjų frazeologizmų plačiausiai vartojamas yra variantas dreba (virpa) kaip apušės lapas. Išskyrus labiau pietinę vakarų aukštaičių dalį ir kai kurias rytų dzūkų šnekteles, jo vartojimo atvejų užfiksuota maždaug visame lietuvių kalbos plote (pvz.: Bdr, Dbč, Drsk, Grz, Eiš, Jnš, Kri, Klm, Knv, Krs, Krš,. Lkm, Lkv, Lnkv, Lp, Mrk, Ob, Plm, Pp, Rgv, Rud, Sk, Škn, Užv, Vg, Žg). Reikia pasakyti, jog šis frazeologizmas pažįstamas ne tik lietuvių literatūrinėje kalboje ir tarmėse — jis turi atitikmenų kitose kalbose ir yra tarptautinio pobūdžio, plg.: latvių — tric (dreb) ka apšu (apses rt.) lapa'®; rusų — KaK ocuno8biūė aucm Opoxcum (mpsacemea'®); lenkų — trząsi sie jak lisé (jak listek) osiki; vokiečių — zittern wie Espenlaub'®; anglų — quake (quiver, shake, trembling) like an aspen leafs. 1 Lietuviškos pasakos yvairios, surinko J. Basanavičius, II, Kaunas, 1928, p. 13. 12 K, Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, I, Riga, 1923—1925, p. 118; D. Caubuli- na, N. Ozolina, A. Plėsuma, Latviešu—krievu frazeologiska vardnica, Riga, 1965, p. 56. 3 Opaseojiornueckuli CJI0Bapb PyCCKOTo si3bika, MOA pejakuneli A. MH. Mojio TKOBa, Moc- KBa, 1967, p. 226—227. : 14 St, Skorupka, Slownik frazeologiczny jezyka polskiego, II, Warszawa, 1968, p. 396. 15 D, §lapoberskis, Vokiečių— lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1972, p. 311; Hemeuko- pycckuii (pa3zeosornueckuit c108apb, moj peaakuueit Maanre— Kaannmen6ax u K. Arpu- kona, Mocksa, 1975, p. 160. 16 A, B. Kyuun, Aurjo-pycckuil ¢paseosornueckrii ciaopapb, Mocksa, 1956, p. 628. Kodėl tas frazeologizmas vartojamas įvairiose kalbose, nustatyti nelengva. Bet vargu ar šiuo atveju galima kalbėti apie skolinimosi ar kalbų sąveikos rezultatą, kadangi jis sieja ir geografiškai gana tolimus kraštus. Gal teisingesnė būtų prielaida, kad daugelyje kalbų toks pat frazeologizmas galėjo susiformuoti savarankiškai, t. y., kad čia iš dalies susiduriama su tais pat dalykais, kurie lemia ir somatinių frazeo- logizmų geografijos ypatumus. . Aptartojo frazeologizmo plote atskirose lietuvių kalbos šnektose kiti frazeolo- gizmai su žodžiu apušė ar jo variantais aiškesnių izoglosių neturi, pvz.: dreba kaip apušė Grz, Kp, Lp, Mrc, Pkp, Pnd, Skp, Sint, Vs, Vvr; dreba kap apušis Alz, Srv. Kai kuriose rytų aukštaičių ir rytų dzūkų šnektelėse, vienur kitur netgi Zemai- čiuose užrašyti posakiai su variantu epušė, pvz.: dreba kaip epušė Als, Eig, Km, Kvr, Rk, Trš; dreba kaip epušės lapas An, Ds, Kvr, MI, Trgn, Tršk, Užv. Tose šnektose, kur turimas medžio pavadinimo sinonimas drebulė, su juo būna sudaryti ir įvairūs kalbamojo frazeologizmo variantai, pvz.: dreba kaip drebulė Brt, Dt, Jrb, Kb, KzR, Pc, Rdm, VI, Vikj, Vikv; dreba kaip drebulės lapas Šk, Vdk, || dreba kaip drebulė Dkš, Erž. Ignalinos rajone sinonimo drebuolė plo- telyje užrašyta variantas dreba kaip drebuolės lapas Vdš. Beje, tiek tose apylin- kėse, tiek visame lietuvių kalbos plote lygiagrečiai vartojamas frazeologizmas ir be medžio pavadinimo, plg. (dreba) kaip lapas (Dglš). Dar galima pasakyti, jog didesnėje Lietuvos dalyje, ypač kai į frazeologizmą įeina žodis apušė (ar epušė), daugiausia, atrodo, vartojamas jo pilnesnysis variantas, t. y. turintis daiktavardį lapas: dreba kaip apušės (rečiau epušės) lapas. Su si- nonimu drebulė sudaryti frazeologizmo variantai dažniausiai būna be žodžio lapas, — dreba kaip drebulė. Šio glaustesnio varianto atitikmenų kitose kalbose iki šiol neaptikta. Tad galima manyti, jog jis yra naujesnis, atsiradęs lietuvių kalboje ilges- niojo varianto trumpinimo būdu. Kaip jau buvo minėta, atskirų šių žodžių ir su jais sudarytų frazeologizmų area- lai beveik sutampa, išskyrus vieną kitą nukrypimą, kurie dažniausiai atspindi dides- nj sinonimo apušės senumą kurioje nors šnektoje. Štai keletas atvejų, kai atskirose šnektose žinomi abu to medžio pavadinimai, o frazeologizmas sudarytas tik su vie- nu iš jų, pvz., greta medžio pavadinimo apušė vartojamas ir pavadinimas drebulė, bet frazeologizme tik apusé Grz, Jnš, Klm, Lkm, Plm, Sk, Skn; apušė || apušis || dre- bulė || drebulis, bet frazeologizme tik apusé Dbg; epušė || drebulė, bet frazeologizmas tik su epušė Als. Priešingas atvejis, t. y. pavadinimas epušė || drebulė, o frazeologiz- me turima drebulė, kol kas užfiksuotas tik vieną kartą — Urkuvėnuose. Kadangi frazeologizmo geografija paprastai negali labai nukrypti nuo vieną jo komponentą sudarančio savarankiško žodžio geografijos, tai, jei susiskaldęs to- kio žodžio arealas (kartais net susidedantis iš atskirų viena su kita nesusisiekiančių dalių), nevientisas bus ir tą žodį turinčio frazeologizmo arealas. Sakysime, lygina- masis frazeologizmas storas kaip ušėtkas „„ęlabai storas“ užrašytas pačiose pieti- nėse dzūkų šnektelėse apie Dubičius. Jo atitikmuo su to paties žodžio variantu ušėčkas turimas kai kuriose palatvės aukštaičių šnektose (Grz, Jnš, Kri, Sk, Zml), kur, kaipir anose dzūkų šnektelėse, taip vadinamas tam tikras kubiliukas. Ušėčko | ušėtko arealą į dalis suskaldo įsiterpę to pat objekto kitokių pavadinimų (cebras | ceberas | ceberkas) plotai, kuriuose ir kalbamasis frazeologizmas vargu ar žinomas. Kitas atvejis, kai į frazeologizmą įeinantys Žodžiai yra vartojami visame ar kone visame lietuvių kalbos plote, o veiksmažodinę funkciją atliekantis pats frazeologiz- mas, sudarytas pagal modelį D + V, (Vs, Vs...)!", teturimas tik kai kuriose tarmėse. Pavyzdžiui, daiktavardį žaibas (arba jo variantą žiebas) ir veiksmažodžius mesti, pilti, pliekti turi daugumas lietuvių tarmiy'®. Tuo tarpu frazeologizmo žaibus mesti (pilti, pliekti) ,,„žaibuoti“ plotas ribojasi žemaičiais, šiauriniais vakarų aukštaičiais,. šiaurine vidurio ir rytų aukštaičių dalimi (plg., pvz.: žaibus mesti Antz, Brs, Brž, Grz, Jnš, Jnšk, Kair, Kri, Krs, Krš, Lg, Lnkv, Mšk, Ms, Pbr, Pkr, PS, Pvn, Rdn, Sk, Skd, Sint, Skn, SI, Sts, Šv, Užv, Vvr, Žg, Žml; žaibus pilti Pnm, Rk; žaibai plie- kia Škn, žaibus pliekti Jnš, Mšk, Sk, Šl; žeibus pilti Pvn). Pietiniai vakarų aukštai- čiai, pietinė vidurio aukštaičių dalis, dzūkai bei dalis rytiečių, kiek galima spręsti iš turimos medžiagos, atrodo, vietoje šio frazeologizmo vartoja veiksmažodį žaibuoti. Su leksiniu variantu žiebas to frazeologizmo variantas vartojamas kai kuriose žemaičių šnektose, pvz.: žiebus mesti Kv, Lkv, Prk, S11, žiebus pliekti Pj. Frazeologizmo žaibus (žiebus) mesti(pliekti...) variantų užfiksuota ir rašytiniuo- se šaltiniuose, pvz.: žaibus mesti B, M, N, Žem; žaibus pliekti Sin; Ziebus mesti JnE, Mit I 72; žėbus (=žiebus) mesti BzF 202, Mit I 72. Taigi šis frazeologizmas nėra naujas. Jo senumą rodytų ir latvių turimas tikslus atitikmuo, sudarytas su tos pat šaknies žodžiais, kaip ir lietuvių kalboje, plg.: zibenus meta allaZ bieZak „smarkiai žaibavo“; pėrkuons rūcis un zibens metis*“". Kitas tos pat rūšies ir pagal tokį pat modelį sudaryto frazeologizmo pavyzdys, kur variantų arealai iš esmės pareina tik nuo antrojo komponento veiksmažodžio, yra posakiai nusakyti vėmimui (paprastai girto ar pagiriojančio), plg.: Gėrei gėrei, kas iš to, kad gėrei, kad reikia ožius bielyti Vb; Gėrė, gėrė, kol pradėjo ožius dras- kyt Msn; Tai drėskiau ožius, į tvorą įsikabinęs Btg; Vakar gėrė, dabar ožius gainioja Dbg; Gersi, kol pradėsi ožius ganyt Bgs; Lupsi ožius kaip didelis, tik neik nuo stalo Vlkv; Pradėsi ožius nerti, negerk tiek daug Sl; Tol sėdėjo prie stalo, kol ėmė ožį pjaut Mžk; Skn; Prisigéré, o dabar ožius plėšia Ut; Ožius rauna, ir gana, atsikėlęs Glv. Pagal turimus duomenis įvairių variantų arealai yra maždaug taip išsidėstę. Ožius bielyti daugiausia 1zfiksuotas į šiaurę nuo linijos Obeliai — Dusetos — Antalieptė — Daugailiai — Užpaliai — Debeikiai — Troškūnai — Karsakiškis — Šeduva — Pakruojis — Joniškis (plg.: An, Ant, Br, Dgl, Ds, Jnš, Jnšk, Km, Kp.. Krs, Lnkv, Ob, Pbr, Pkr, Ps, Rk, Sd, Užp, Vb). Variantas oZius lupti (kartais ša- lia kitų) yra užrašytas iš atskirų vietų įpiečiau varianto ožius bielyti arealo rytų aukš- taičių ir rytų bei vakarų dzūkų bei vadinamo priedzūkio ir pietinių vakarų aukštai-- čių šnektose, pvz.: Alk, An, Ant, Brt, Dbč, Dbg, Dglš, Dkšt, Ds, Dv, Grv, Jz, Klt, KzR, Lb, Lp, Lzd, Pls, Pun, Rod, RS, Sik, Srj, Šičn, Švn, Švnč, Trgn, Vdš, Vdšk, Vikv, VšR, Vv, Zr, Žl; ožius pjauti daugiausia užrašytas į vakarus nuo ožius bielyti arealo, pvz.: Erž, Grz, Jnš, Krp, Mžk, Sk, Škn, Trk, Vkš, Žg. Ožius plėšti užfik- suotas daugiausia rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, kai kur šalia varianto ožius lupti, pvz.: Bgs, Čb, Dbg, Dv, Grv, Ign, Ker, Kvr, MI, Mlt, Msn, Rud, Šlčn, Ut, Vp, ZI. Atskirais atvejais jis užrašytas ir iš pietinių vakarų aukštaičių šnektų šalia varianto oZius lupti Vv. Kiti variantai, taip pat dažniau pasitaikantys rytinėje lietu- vių kalbos ploto dalyje, irgi daug kur vartojami lygia greta su kitais variantais, pvz,: 17 D — daiktavardis, V,, Vs, V; — skirtingi veiksmažodžiai. 18 Žodžio žaibas berods neturi tik kai kurios rytinės lietuvių kalbos šnektos, pvz., apie Dau-. gėliškį, Vidiškes ir kt. vietoj jo, atrodo, vartojama bliskavica(?). 1* K, Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, IV, Riga, 1929—1932, p. 716. 174 ožius draskyti Čb, Ker, Msn; ožius gainioti Dbg; ožius rauti Glv. Atski- rais atvejais tokių retesnių variantų pasitaiko taip pat vakarų aukštaičių bei žemaičių šnektose, pvz.: ožius drėksti Ar, Bgt, Btg, Rs; ožius nerti Šl. Prie retesnių pri- skirtinas ožiui skūrą nulupti, pvz.: Gėrei vakar ir ne vieną ožiui skūrą nulupai Gdr. Tolimesnis variantas su skirtingu antruoju ir modifikuotu pirmuoju frazeolo- gizmo komponentu (turbūt laikytinas net aptartojo frazeologizmo sinonimu) ožkenas pirkti užrašytas iš atskirų žemaičių dounininkų šnektų, pvz.: Tik kelis stiklelius išgėrė ir jau beperkąs už kertės ožkenas; Bene ir tu jau eisi į užtrobį ožkenėles pirkti Brs; Tai ką, jau ožkenas perki Sd. Dar galima pridurti, kad latvių kalboje irgi turimas pagal tą patį modelį ir su tuo pačiu pirmuoju komponentu sudarytas frazeologizmas su įvairiais variantais, pvz.: azi (ūžus) dirat (kaut, plėst) ,,0zi (ozius) lupti (mušti, plėšti)“; ažu adas spilėt „ožių odas mauti, temti“; aūžus durt ,,ozius durti“; ar azu adam braukt ,,su ožių odom važiuoti“*??, Baigiant apie šį frazeologizmą, pasakytina, kad lietuvių tarmėse yra ir įvairių jo sinonimų, vartojamų vėmimui nusakyti, pvz.: ačiū sakyti; atgalios augti; atgal versti; auksą (auksinus) skaityti; auksinas dvi kapeikos; dūšia pyksta (papyko, susi- suko); dūšią susuko; į plutą mesti; telioką vežti; veršį kriokinti ir kt. Tačiau jų da- ryba ir geografija šiame straipsnyje nenagrinėjama. Kartais tos rūšies frazeologizmų kai kurie variantai sudaro palyginti aiškius arealus. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos tarmėse yra gausiai varijuojantis pirmuoju kom- ponentu frazeologizmas, sudarytas pagal modelį D, (D,, D,, D,...)+D, nusakyti snigimui didelėmis drėgnomis snaigėmis, pvz., bobos | diedų | šunies | ubago | vil- ko | kąsniai. Plg.: Sniegta bobų kąsniais Grk; Diedų kąsniais sninga, baisu ir išeit Ker; Nu ir drimba šunies kąsniais Lk; Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk; Kad pradėjo vilko kąsniais drepinti (= drabstyti), ir akys užlipo Ki; J. Iš visų čia suminėtųjų variantų ryškiausią izoglosą berods turi posakis ubago kąsniai. Pagal dabar turimą medžiagą, jo vartojimo arealas yra į šiaurę ir vaka- rus nuo linijos Biržai — Pabiržė — Pasvalys — Joniškėlis — Šeduva — Kelmė, o nuo Kelmės tolimesnė pietinė jo riba nebėra aiški. Taigi jis vartojamas daugiausia šiaurinėse žemaičių ir aukštaičių šnektose (pvz.: Brž, Grz, Grž, Jnš, Jnšk, Klk, Klm, Kri, Krp, Krš, Lnkv, Ms, Mšk, Mžk, Pbr, Plt, Ps, Rdn, Rd, Sk, Sd. Škn, TI, Trš, Užv, Vvr, Žg, Žml). Retesnio varianto — bobos (bobų) kąsniai — arealas, rodos, prasideda maždaug apie Eržvilką, Girkalnį, Raseinius ir pietų kryptimi nusitęsia už Nemuno (pvz.: Erž, Grk, Gs, Kb, KzR, Rs, Sil, Sk, Švn, VI, VIkj, Vikv). Iš atski- rų vietų tas variantas užrašytas rytų aukštaičiuose (pvz.: Bgs, Ėr, Pn), bet tikslaus jo vartojimo ploto tuo tarpu negalima nustatyti. Iš vieno kito užrašymo atrodo, kad šalia bobos (bobų) kąsniai kai kuriose šnektose pramaišiui vartojama ir variantas ubago kąsniai (pvz.: Kps, Plv). Kokie arealai retesnių tos reikšmės variantų, — diedų kąsniai, šunies kąsniai, vilko kąsniai, taip pat tik vieną kartą teužfiksuoto frazeologizmo duonos kąsniai (plg.: Tai sninga duonos kąsniais Grz), — kol sistematingiau nerinkti mūsų fra- zeologizmai, pasakyti nieko negalima. 20 K. Miilenbacha Latviešų valodas vardnica, I, p. 246; D. Caubulina, N. Ozolina, A. Plėsuma, Latviešu—krievu frazeologiskū vardnica, p. 74. 175 Lietuvių kalbos tarmėse tokiam snigimui nusakyti turima ir kitokių pasakymų. Pvz., iš klaipėdiškių savaitraštyje ,,Tiesos Prietelius“ išspausdinto sakinio Pradėjo sniegas bobos kąsniais kristi, tai bus bene gandro kepiai, kaip mūsų tėvai sakyt liubéjo** galima spėti, kad to krašto šnektose seniau galėjo būti vartojamas frazeologizmas gandro kepiai, tačiau daugiau duomenų, kuriais remiantis galima būtų tiksliau apibrėžti jo reikšmę ir bent šį tą pasakyti apie užimamą arealą, neturi- me. Atskirai imamas žodis kepis ,,paplokščia bandelė“, rodos, teturimas tik žemai- čių**. Pirmasis frazeologizmo komponentas — paukščio pavadinimas gandras — taip pat seniau bene plačiausiai buvo vartojamas žemaičių tarmėse**. Kiek aiškesnis yra tos pat reikšmės lyginamojo frazeologizmo — sninga (snieg- ti) kaip vištom arealas. Iš turimų duomenų atrodo, kad plačiau jis vartojamas vakarinių dzūkų šnektose, tačiau pasitaiko užrašymų ir iš rytų dzūkų bei iš kitur (plg.: Al, Alv, Dbč, Dg, Dv, Eiš, Grv, Kls, Knv, Mrc, Mrk, Nėč, Pls, Pun, Rod, VIk, Vrn). Kai kur dar užrašyta ir vienas kitas jo variantas, pvz.: Krinta kaip viščiukai (kaip viščiukų galvos) Aln, Blnk; Sniegti tai sniegti kaip gaidžiais Rud. Ypač įvairių tos pačios reikšmės lyginamųjų frazeologizmų užrašyta rytų aukš- taičių, iš dalies ir rytų dzūkų šnektose, pvz.: Nu ir drebia už lango kaip dribsniais Kp: Pagada, sergėk dieve, kaip katinais drebia Vdšk; Dl. Sninga kaip kačiukais D1; Drobliuoja, sninga kaip kačiokais Kp; Tai sninga, kaip lapais Cb; Kš, Ut, Zr; Lauke kaip lapsiais verčia Ut; Kad sniega, tai sniega, kaip lopi- niais Lkm; Kaip nosinėm sninga Aln; Sninga kaip pirštinėm Bgs; Sninga kaip skarom Žl; Drebia kaip skepetom Aln; An, Blnk, Dbg, Ktk, Kur, Lkm, Mit, Sdk, Skdt, Sv, Tršk, Užp; Lauke kaip skriduliais sniega Km; Visą dieną vertė sniegą kaip plostais — ir kailinaičiai, ir nešulaitis šlapias Grv. Tačiau visų tų posakių arealų nustatymui dar trūksta medžiagos. Be tokių frazeologizmų, kurių abu komponentus sudaro žodžiai, turimi visų ar bent jau daugelio mūsų tarmių, būna ir tokių, kurių vieną katrą komponentą sudaro žodis, atskirai paimtas, pažįstamas tik labai ribotame areale, bet užtat su juo sudaryto frazeologizmo arealas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, aitas ,,vaikštikas, padauža, nenuorama“ tėra žinomas tik Kupiškio apylinkėse?*. Tuo tarpu frazeolo- gizmas aitais eiti (išeiti, nueiti); aity keliais nueiti; aitom eiti ,,niekais virsti, išvirsti, niekais nueiti“ vartojamas gerokai didesniame plote, plg.: Aitais ėjo, aitais ir išėjo Lnkv; Dirbau, dirbau, ir tas darbas aitais nuėjo Rm; Alz; Nieks jo nepri- žiūrėjo ir nuėjo žmogus aitų keliais Brž; Pbr, Ps; Aitom eina tas jos vaikas Ėr. Jis pasitaiko ir iš tų vietų kilusių rašytojų ar kultūros veikėjų raštuose, pvz.: Aitais išėjo turtai ir pinigai P. Aviž. Remiantis tik šia medžiaga, sunku tiksliai nustatyti, kas lėmė tokį viso frazeo- logizmo ir atskirai imamo žodžio aitas geografijos nesutapimą. Vargu ar teisinga # „Tiesos prietelius“. Verlag und Druck von G. Trauszies in Prokuls, 1881, Nr. 13, p. 3. 22 Pig, LKZ V 582-583. ** Beje, frazeologizmo gandro kepiai giminaičiai gal yra ir tokie posakiai, kaip Balandis kėpi kepa Rt; Gegužė kepį kepa KrvP(Tv); Gegužė tur savo kėpį atkepti, t.y. turi snigti šlap- dribiais 5; Dar gegužė iškeps savo kėpį,t.y. šals JI 588,tačiau jų reikšmė yra kiek kitokia. Jie daugiausia vartojami pavasarį pasitaikančiam nepastoviam orui apibūdinti. (Dar plg. kitą žodžio kėpis perkeltinę reikšmę — kas padrébta, ,,pakepta“, „išmatos“, žr. LKŽ V 582—3). 4 LKŽ I 44. 176 tą nesutapimą aiškinti vien tiktai siauro vietinio frazeologizmo dideliu išpopulia- rėjimu. Gali būti ir taip, kad žodis gifas seniau buvo pažįstamas plačiau, o šiandien jo arealas yra žymiai sumažėjęs*?*, Beje, kartais vieną frazeologizmo komponentą sudarantis žodis, turimais duome- nimis, atskirai paimtas iš viso gali būti nevartojamas, t. y. neturėti savo arealo. Sakysime, beveik ta pačia reikšme (,,dykinéti, niekais virsti“) kaip ir aitais eiti Ze- maičių dounininkų šnektose vartojamas frazeologizmas paiparibais (palparybais, papauribais, pauparibais eiti (išeiti, nueiti), pvz.: Juk anie visi paiparibais daba eita Ms; Tėvas dirbo, rūpinosi, vaikai palparybais eit Grg; Vos ponas atsitrauksi, darbininkai eit palparybais, t. y. vienas in vieną šalį, kitas in kitą J; Pln: Jie gėrė uliavojo — visas jo gyvenimas palparybais išėjo Sd; Eit pauparibais kiauras dienas, nu kas iš tokio gal būti! Sint. Įdomu, kad Lietuvių kalbos žodyne su to frazeo- logizmo variantu yra užfiksuotas sakinys iš poeto ir kultūros veikėjo Silvestro Gim- žausko raštų, pvz.: Petrasnuvejo papauribais,t. y. nuvejo keliais nedorybės, nuvejo ne tuomi keliu, kur reikėjo eiti**. S. Gimžauskas kilęs iš Rytų Lietuvos Linkmenų apylinkių. Kokiu būdu jo raštuose atsirado žemaičiams būdingo frazeologizmo variantas, ne visiškai aišku. Tačiau žinoma, kad jis buvo gerai susipažinęs su savo meto ir ankstesniųjų rašytojų bei kalbininkų darbais. Gal ir šį frazeologizmą jis bus pasiskolinęs iš žemaičių autorių. Kad S. Gimžausko raštų kalba tarmės atžvilgiu yra nevienalytė, yra pastebėję ir kiti lietuvių kalbos tyrinėtojai?". Visų tų variantų pirmasis komponentas (paiparibais, palparybais, papauribais, pauparibais) yra tas pats žodis, tik vis kiek pakitęs dėl fonetinių priežasčių. Kaip atskiras savarankiškas žodis, atrodo, jis nėra užfiksuotas jokioje tarmėje ar šnektoje. Panašaus tipo yra ir frazeologinis junginys, sudarytas iš suprieveiksmėjusios dgs. įnagininko formos (su) skardūliais ir judėjimą reiškiančio veiksmažodžio kokios nors formos, pvz., bėgti, išbėgo, isdumti, eiti, eik, išlėkė ir pan., kuri yra frazeologiz- mo būtinoji aplinka. Tuo frazeologiniu junginiu nusakomas atliekamo veiksmo in- tensyvumas, greitumas, pvz.: Bėk su skardūliais, kitaip neužspėsi Žvr; Visi vaikai su skardūliais išdūmė pro duris Vv; Kai sykį rėžiau, tai su skardiiliais nulėkė VI; Šuo su skardiliais išbėgo iš kiemo Ilg; Nm. Pasitaiko ir šio junginio variantų. Jis gali būti išplėstas lyginamąja dalelyte (Eina greit, kaip su skardūliais V1); daiktavardinis komponentas gali turėti variantinę formą (Nutilk, jei nori, o ne — išeisi su skardūneliais Jrb. Kad paimsiu lazdą, tai su skardūneliais išeisi iš virtuvės Jrb); arba gali būti praleista, bet nujaučiama veiksmažodžio forma — būtinoji frazeologizmo aplinkybė (Pareina tėvas girtas, tai visi vaikai su skardū- liais iš namų Lkš). Kaip matyti iš pavyzdžių, tas frazeologinis junginys užrašytas iš veliuoniškių, zanavykų ir pačios šiaurinės kapsų dalies, retkarčiais pasitaiko dar gretimose šiauri- nių vakarų aukštaičių šnektose. Jis užfiksuotas ir rašytiniuose šaltiniuose, pvz.; Juškos žodyne: Skardūliais ėjom, t. y. šokome smagiai, linksmai; J. Jablonskio raštuose: Su skardūliais darbas eina; P. Cvirkos kūryboje: Kaip šutri voverėlė išsliuogia Simukas iš medžio, pirma nusilaužia liekną rykštelę ir su skardūliais 25 Žodžio aitas geografija domėtasi jau ir seniau, plg.:K. Būga, Rinktiniai raštai, ITI, Vilnius, 1961, p. 487. * LKZ IX 351. ?7 V, Vanagas, A. Vidugiris, Silvestras Gimžauskas, — Ignalinos kraštas, Vilnius, 1966, p. 218, 221. 12, Užs. Nr. 1026 177 bėga galvijams už akiy®. Velnias su Perkūnu pamanė, kad laumė atvažiuoja... Vie- nas šoko pro langą, antras pro kaminą ir su skardūliais išdundėjo?". Kai kurie to tipo frazeologizmai teužrašyti apskritai tik iš vienos kurios šnektos, pvz., pakalstomis eiti „,„dykinėti“: Pakalstoms eita vaikai, Saliné[ja], nestova numie Sts: drautį atmesti „,susirgti“: Užsirišk skarelę, a nori drautį atmesti Sk: Pamatysi, kaip Liokadija drautį atmes teip nesisaugodama Sk; Jie yra jau gry- nai vietinio pobūdžio. Šiais atvejais frazeologinio junginio geografiją lemia jo pirmasis komponentas, o ne antrasis komponentas — veiksmažodis. Be frazeologinių junginių, kurių geografiją vienaip ar kitaip lemia kurį nors jų komponentą sudarančio žodžio arealas, nemaža yra ir tokių, kurių izoglosa pareina ne nuo viso tokio žodžio apskritai, bet nuo vienos kurios jo reikšmės. Sakysim, žo- dis drevė bei jo variantai aprėpia didžiąją lietuvių kalbos ploto dalį, tačiau su tuo žodžiu sudaryti tokie frazeologiniai junginiai, kaip pvz., storas kaip drevė ,labai storas“, teužrašyti tik iš kelių vakarų dzūkų šnektų (Dbč, Vrn). Taip yra todėl, kad tiktai nedidelėje vakarų dzūkų tarmės dalyje dreve vadinama stora pušis, kurioje, paprastai, būdavo laikomos bitės, o visur kitur šis žodis reiškia medžio uoksą, šo- vą, kiaurymę. Dar mažesnį plotelį tegali užimti lyginamasis frazeologizmas aukštas kaip drevė , labai aukštas“ Mrc, nes apskritai storos aukštos pušies reikšme žodis drevė vakarų dzūkų šnektose berods vartojamas dar siauriau. Galimas daiktas, jog se- niau žodis drevė ar jo variantai tokia reikšme vartoti kur kas plačiau, plg. šiauriniuo- se vakarų aukštaičiuose užrašytą sakinį: Tai merga kaip dravis Jrb*. Savo ruožtu, tose tarmėse, kur žodis drevė vartojamas uokso, šovos reikšme, užrašyta frazeologizmų, kuriuose atsispindi būtent ši jo reikšmė. Pavyzdžiui, kai ku- riose palatvės vakarų ir vidurio aukštaičių šnektose (Jnš, Sk, Škn) turimas frazeolo- gizmas įlindo kaip į drevę. Jis pasakomas, kai ko nerandama, kai kas prapuola (daiktas, žmogus, gyvulys). Būna ir kitokių to tipo atmainų. Vieną jų čia bandysime aptarti. Paprasta deminutyvinė žodžio dievas forma dievaitis galima visose tose lietuvių tarmėse, kurios turi priesagą -aitis. Kiek specialesne reikšme — „pagonių dievas“ — tas vedinys vartotas raštų kalboje*!. Tačiau kai kuriose pietrytinėse vakarų dzūkų šnektose (pvz.: Arm, Dbč, Nč, Pls, Rod, Vrnv) jo reikšmė yra visai kita: čia jis reiškia mėnulį. Iš pastarosios natūraliai išplaukia antroji reikšmė — ,,mėnuo (dvy- liktoji metų dalis)“. Taigi tame mažučiame areale dievaitis vartojamas dviem reikš- mėm ir abiem reikšmėm vartojamo žodžio arealai, atrodo, sutampa. Su tuo vedi- niu sudarytų frazeologinių junginių čia irgi yra dvi grupės, nes jų reikšmės estį aiškiai motyvuotos, t. y. ryšys tarp atskirų žodžių reikšmių ir atskirų posakių reikš- "=p, Cvirka, Raštai, II, Vilnius, 1949, p. 10—11. 2* P. Cvirka, Raštai, V, Vilnius, 1949, p. 39. 20 Plg, dar: ,,Draviės ir jos draugų pagrindinė reikšmė yra buvusi ne ,,uoksas“, ,,duoba“, „kiauruma“, ,, aynJio“, bet ,,medis“, ,,pusis“. Taip bent rodo buvus dravies giminaičiai“... (K. Būga, Rinktiniai raštai, II, Vilnius, 1959, p. 63). į 31 Minėtini greičiausiai iš tos reikšmės išriedėję ir tokie lyginamieji posakiai, kaip pvz., Dėdė [sūnų] mylėjo kaip akį ir užaugino kaip dievaitį (labai išdidų, išpuikusį) (I. Si monaitytė, Vilius Karalius, 1939, p. 395). Diksas, ans žioplys, mieste didžiai pasipūtęs ir su rūbais blizgančiais kasdien išsirėdęs, nei dievaitis koks tarp būrų skiauturę rodo (K. Donelaitis,,,Pavasario linksmybės“, — Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija, Vilnius, 1957, p. 165). 178 mių gana aiškiai suvokiamas: vieni jų susiję su reikšme ,,ménulis®, kiti — su ,,mé- nuo“, plg.: Prastas valgis — dievaitis matos (apie prastą, skystą viralą) Nč, Pls, Rod; Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neuž- tenka) Dbč; N¢, Pls. Kiek galima spręsti iš turimos medžiagos, kaip sutampa abiejų dievaičio reikšmių arealai, lygiai taip pat sutampa ir abiejų grupių frazeolo- ginių junginių arealai. Čia turime tokį atvejį, kai su keliomis skirtingomis to paties. žodžio reikšmėmis sudaryti frazeologizmai turi bendrą arealą, nulemtą sutampančių žodžio reikšmių arealų. Prie mūsų jau suminėtų veiksnių, lemiančių frazeologizmų arealus, reikia pri- durti, kad tie arealai tam tikrais atvejais pareina dar ir nuo kurio nors krašto (sri- ties) geografinių, etnografinių ir kt. ypatumų. Štai iš nederlingos smėlio žemės se- niau sunkiai besiverčiantys dzūkai susikūrė frazeologinį posakį iš kašelių gyventi, plg.: Anksčiau čia visi tik iš kašelių gyveno — grybus rinko, uogas rinko, miestan nešė Mrc. (Pirmąjį frazeologizmo komponentą sudarantis daiktavardis kašelė tose šnektose reiškia pintinę.) Kitur, kur uogavimas ir grybavimas bent kiek didesnės reikšmės neturėjo, su tuo daiktavardžiu sudarytais frazeologiniais junginiais pa- prastai nusakomas tik elgetavimas, plg.: Tegul nedirba, ka nenoria, galės ant senatvės kašę užsikabinti Sk. Taip beplatavodamas tu greitai kašes užsikabinsi (Jnš; Lnkv, Žg). Pastaruoju atveju žodžio kašė ir reikšmė skirtinga — čia jis dažniau reiškia maišelį (,,terba“). Tų frazeologizmų ir vaizdingųjų posakių, kurių vieną komponentą sudaro as- menvardis, t. y. Žmogaus vardas arba pavardė, geografija taip pat labai įvairuoja. Kartais toks posakis vartojamas tiktai viename®? arba keliuose gretimuose kaimuo- se. Pavyzdžiui, Joniškio rajono Spirakių kaime kam nors įkyriai verkšlenant, burbant, dažnai pasakoma Ko čia kunkšti ir kunkšti kaip Marcijana. Tau vis negerai, ir negerai — vis nepatenkinta kai Marcė. Seni žmonės aiškina, kad tiems palygini- mams atsirasti dingstį davusi kadaise čia gyvenusi labai įkyraus būdo moteris. Sako- ma, jog iš pradžių būdavusi dar pridedama net ir tos moters pavardė, bet ilgainiui ji iš posakio iškritusi: matyt patronimas tebuvo reikalingas tol, kol posakis iš atsi- tiktinio palyginimo virto čia pastoviu frazeologiniu junginiu. Su asmenvardžiu sudarytam vietiniam frazeologizmui paplisti didesniame plo- te greičiausiaitrukdo tai, kad jis gerai suprantamas yra tik toje apylinkėje, kur gyve- no žmogus, vienokiomis ar kitokiomis savo būdo ar išvaizdos ypatybėmis davęs dingstį atsirasti kalbamajam posakiui. Panašiai esti ir tada, kai vaizdingasis posakis sudarytas ne su vardu, o su pa- varde. Pavyzdžiui, Šiaulių rajone Žarėnų— Latvelių apylinkėse galima išgirsti posakį — apsileidęs kaip Šlauštas. Šiam palyginimui atsirasti davė pamatą iš ne- tolimų Kruopių kilęs ne viso proto elgeta, dėl savo ligos nesugebėjęs nė trupučio paisyti kūno švaros ir apdaro. Tuo nepaisymu nė iš tolo negalėjo jam prilygti joks ki- tas to krašto vargšas. Kadangi jis klajodamas nueidavo toli, plačiai buvo savotiš- kai pagarsėjęs, tai palyginimų su jo pavarde, o kartais dar ir vardu, tame krašte su- tinkama įvairiose vietose ir įvairių, bet jų turinys yra panašus — visuose juose iš- keliama kokia nors minėtojo asmens išvaizdos ar elgesio ypatybė, pvz.: Atėjo, atsi- sėdo ir nebeeina sau kaip Šlauštas Škn; Žiūriu ateina tarbom apsikabinėjęs kaip ** Plg. dar B. ®. 3axapos, Jinunbie HMeHa H MPa3BHILA B COCTABE JAHAJEKTHHX Opa3eo- JIOTrH3MOB, — OKHoMacTHuka nososnkss, 2, Topesraii, 1971, p. 96. 17* 179 Šlauštas Vincentas Škn; Nuplyšęs, nuskretęs kaip Šlauštas, ar jau drabužio geresnio nebeturi Žar-Latv. Kalbant apie vietinės kilmės frazeologinių junginių su asmenvardžiais geogra- fijos ypatumus, dar galima pridurti, jog palyginimai su pavardėmis, atrodo, gali turėti didesnius vartojimo plotus, negu palyginimai su vardais. Taip yra dėl to, kad pavardė geriau išskiria asmenį iš aplinkos, pagal pavardę žmogus pažįstamas daug platesnėje apylinkėje, negu pagal vardą, taigi tuo pačiu sąlygojamas ir didesnis ,,pa- vardinio“ frazeologinio junginio arealas. Tuo tarpu vietinės kilmės lyginamieji fra- zeologizmai su vardais, pvz.: kaip Marcė; kaip Marcijana, net ir gretimame kaime reikalauja papildomos informacijos — kokia Marcė, kokia Marcijana™ Dalis frazeologizmų bei vaizdingųjų posakių glaudžiai susiję su tam tikrais etnografiniais dalykais. Tokių frazeologinių junginių arealą lemia atitinkamo etno- grafinio dalyko, pačios realijos paplitimas. Sakysime, tame Lietuvos kampe, kur daro- mas naminis alus, pvz., apie Žagarę, yra užrašytas frazeologizmas — raganos alų daro (sakoma, kai iš pelkių, paupių, tarpmiškių šliaužia rūkas, paprastai po lietaus). Toks posakis vargu ar įmanomas Pietų Lietuvoje, kur alus] namuose daromas paly- ginti labai retai. Palyginkime kitus tarmėse žinomus tą patį reiškinį nusakančius frazeologizmus be komponento alus, pvz.: Kiškis pirtį kūrena Slm; Lapė žuvis kepa Grv; Laumė pečių kūrena Tvr. Savitą frazeologijos sluoksnį sudaro vadinamieji termininiai frazeologizmai. Jų geografija, iš esmės lemiama tų pačių veiksnių, kaip ir kitų mūsų nagrinėtųjų frazeo- logizmų geografija, turi ir šiokių tokių specifinių bruožų. Čia kiek paliesime kai kurių etnografijos, botanikos ir zoologijos srities termininių frazeologizmų geogra- fijos ypatumus. Etnografinio termininio frazeologizmo arealas pirmiausia pareina nuo etnogra- finės realijos (daikto, papročio, tikėjimo) arealo. Pavyzdžiui, skirtingas ūkininkavi- mo būdas, papročiai, įvairūs tarpusavio santykiai su tomis ar kitomis kaimyninėmis tautomis atskirose Lietuvos etnografinėse srityse nulėmė savitą valgių ir gėrimų gaminimą. Todėl ribotame plote esti vartojami it su tam tikromis etnografinėmis ypatybėmis siejami ir kai kurie vaizdingieji valgių pavadinimai — termininiai fra- zeologizmai. Pavyzdžiui, tik palatvės šnektose tėra paplitęs iš latvių kalbos skolin- tas valgio pavadinimas (iš dalies ir gaminimo būdas) skaba putra (plg. latvių skab- putra**) — sriuba iš virtų kruopų ir varškės arba iš virtų kruopų ir rūgštaus pieno: Vasaros laike, kai karšta, mes nieko kito nebevalgom tik sukamės visi apie skabos putros puodą Sk; Mama privirs skabos putros, mes ir tutinam apsisukdami (Jnš; Jnšk, Kri, Škn, Zml). Tiktai tam tikroje Žemaičių dalyje bei gretimose aukštaičių vietovėse verdama tarkuotų bulvių su kruopomis arba kartais su miltais košė. Jos pavadinimo šilkinė (silkinė) košė arealas nenutolsta nuo paties objekto arealo. Jis užrašytas, pvz., iš Kuršėnų, Lyduvėnų, Luokės, Padubysio, Pakapės apylinkių. Tos rūšies frazeologizmai gali turėti ir sinonimų arba variantų. Pavyždžiui, dau- giausia šiaurinė dalis žemaičių bei gretimi vakarų aukštaičiai verda bulvių košę su miltais. Iš pasitaikančių užrašymų matyti, jog jos pavadinimas pusmarškonė košė 3 Plg, dar tame leidinyje spausdinamą straipsnį ,,Frazeologiniai junginiai su asmenvardžiais“, kuriame pateikiama viena kita pastaba apie tos rūšies frazeologizmų (su asmenvardžiais) paplitimą. 3 Latviešu—krievu vardnica, Riga, 1963, p. 676. 180 yra vartojamas Mažeikių, Laižuvos, Tirkšlių, Telšių, Rietavo, Kuršėnų, Gargždų, Šakynos, Šlapgirės apylinkėse. Variantas — pusinė košė užrašytas apie Mosėdį, Šauklius, Grūšlaukę, Papilę, Gadūnavą, Žlibinus. Atskirų etnografinių rajonų papročiai, pareinantys nuo kurių nors tradicijų ar atspindintys praeities tikėjimų reliktus, taip pat riboja su jais susijusių termininių frazeologizmų arealus. Pavyzdžiui, aiškius vartojimo plotus turi kai kurie vaizdin- gieji posakiai, susiję su vestuvinių papročių tradicijomis. Vieni jų, tokie kaip piršlį karti, pažįstami kone visoje Lietuvoje, kiti būdingi tik atskiroms tarmėms ar net jų dalims. Pavyzdžiui, berods tik dalyje Rytų Lietuvos, daugiausia apie Kupiškį, be visų kitų vestuvinių papročių ir juos atspindinčių frazeologinių junginių kaip an- tai — suolą pirkti; kertę pirkti; raktus pirkti; vartus pirkti arba: suolą parduoti; kertę parduoti ir t. t., dar yra paprotys ir sodą pirkti; sodą parduoti*“. Su kalendorinių švenčių papročiais susiję įvairūs terminai taip pat turi aiškius paties papročio paplitimo nustatytus arealus. Pavyzdžiui, Dieveniškių apylinkėse 19a. pabaigoje Jurginių išvakarėse tam tyčia apsirengęs šeimininkas išeidavo iš- varyti pirmosios vagos. Jis išsinešdavo duonos riekę ir žiupsnelį druskos. Išaręs 1—2 vagas, grįždavo namo ir visiems namiškiams duodavo ragauti anos duonos, vadinamos užarinėjimo duona®®. Baltarusijos TSR Gervėčių apylinkėse per Jurgines šeimininkas apeidavo lau- kus su bandele, kurioje būdavo įkeptas kiaušinis, vadinamas derliaus kiaušiniu, plg.: Ė kap anas (šeimininkas) sugrįžta, deda kukelaitę (= bandelę), pjausto — gaspa- dorius pats turi derliaus kiaušinį valgyt. Mūsų laikais abu papročiai ir su jais susiję terminai — užarinėjimo duona ir derliaus kiaušinis šiuo metu tėra užfiksuoti tik tose dviejose apylinkėse. Kokie jų arealai buvo senų senovėje — nežinome. Pats objektas kai kada riboja ir botanikos sričiai priklausančių termininių fra- zeologizmų arealus. Pavyzdžiui, pelenėlė raktažolė (Primula farinosa) auga tik Šiau- rės Lietuvoje. Pietų Lietuvoje nėra nei augalo, nei jo pavadinimų*". Dalis jų yra ter- mininiai frazeologizmai, vartojami labai ribotose apylinkėse. Pavyzdžiui, turimais duomenimis tik apie Biržus ir Pabiržę tėra vartojamas frazeologizmas — kregždės ašarėlės, apie Vegerius — blezdingos akelės. Kaip matome, ir čia frazeologizmo area- las savo ruožtu dar pareina ir nuo vieną jo komponentą sudarančio žodžio arealo (t. y. čia atsispindi ir kregždės | blezdingos geografija). * Kartais augalas auga visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau jo pavadinimais varto- jami termininiai frazeologizmai palyginti nėra gausūs, nes lietuvių tarmėse jis dau- giausia vadinamas vieno žodžio pavadinimais. Pavyzdžiui, darželio gėlė — kurpe- lė (Aconitum) turbūt dėl žiedo formos dažniausiai vadinama dar bačiuku, čebatė- liu, kurpute, sopagėliu, kanteple ir kitaip, o termininis frazeologizmas jos pavadini- mui turimas tik vienas, ir į tą patį įeina įvairūs bato pavadinimo variantai bei sinoni- mai, plg.: Marijos čebatėlis Nj, Pg; Marijos batelis Nm; Marijos batukas Kd, Kur, Vvr; Marijos kantaplėlis Krkn, švenčiausios panelės Marijos kantapliukas Ukm. Kai kurie visoje Lietuvoje augantys augalai šalia vieno žodžio pavadinimų turi ir daug tokių, kuriuos sudaro termininiai frazeologizmai, pasižymin tys turtinga 35 Vestuvių sodas — puošnus iš šiaudelių ir dirbtinių gėlių padarytas tam tikras reketukas, arba vaisiais ir saldainiais bz2i spalvotais popieriukais papuošta eglutė, kurios šakose bū davo lėlė — „sodininkas“, Zr. Liztuviy etnografijos bruožai, Vilnius, 1964, p. 497 (Toliau: LEB). 36 LEB 543. 37 J. Dagys, Liztuviikas botanikos Zodynas, I, Kaunas, 1938, p. 280 (Toliau: J. Dagys, LBZ). 181 sinonimika. Deja, remiantis labai negausiais duomenimis, negalima nurodyti tiks- lių atskirų sinonimų plotų. Pavyzdžiui, kiškio ašarėlės |(Briza media) dar vadinama yra šiais termininiais frazeologizmais: kiškio ašarėlės Pg, Pn, Rm; dievo ašarėlės Ob, Rk; kiškio kanapės Brž, Pbr, Pn; zuikio kanapės Skn; kiškio kruopos Paj, Pin, Pc, Pn, 8d; Marijos ašaros Pn; Vėjo avižos Brž; žvirblio ašarėlės Jnš, Sk; žvirblių kanapė Grz, Jnšk, Kri, Lnkv, Pkr, Zg. Iš rašytinių šaltinių dar žinoma: zuikio avi- žos T. Ivan; zuikio rugiai Mit, II 3(9). Termininiai frazeologizmai, einantys visoje Lietuvos teritorijoje pažįstamų gyvūnų pavadinimais, taip pat turi skirtingus arealus. Pavyzdžiui, vabalėlis bo- ružė (Coccinella septempunctata®), be paprastų vieno žodžio pavadinimų, yra dar vadinama įvairiais termininiais frazeologizmais, kurie lietuvių tarmėse pasiskirstę nevienodai. Iš šių termininių frazeologizmų plačiausiai paplitęs dievo karvytė bei jo variantai, suformuoti antrojo komponento morfologinių vedinių, pvz., dievo karvelė (karvikė | karvukė | karvutė). Bendrą dievo karvytės (-elė, -ikė, -ukė, -utė) arealą, pagal turimus duomenis galima apytikšliai nusakyti taip: va- karinė jo riba eina maždaug pro Žagarę — Šiaulius — Radviliškį — Dotnuvą — Kėdainius — Vilkiją iki Nemuno. Toliau Nemunu iki Smalininkų. Rytinė ir pie- tinė riba apytikriai eina per Zarasus — Dūkštą — Ignaliną — Švenčionėlius — Musninkus — Aukštadvarį — Birštoną — Simną — Veisiejus. Dievo karvytė dėsningiausiai vartojama rytų aukštaičių tarmėse. Ne taip dės- ningai, greičiausiai kaip naujesnis, tas pavadinimas pasitaiko ir kitose tarmėse: vidurio aukštaičių šiaurinėje ir pietinėje dalyje, vakarų aukštaičių kapsų-zanavy- kų šnektose (beje, pietiniai vakarų aukštaičiai turi ir įvairių kitokių to vabalėlio pavadinimų — barbulé, barbuté; boruška, poruska ir kt.). Greičiausiai kaip ateivis iš rytinės lietuvių kalbos ploto dalies, jis pasitaiko rytiniame šiaurės vakarų aukštai- čių tarmės p aribyje. Nedažnas jis rytų dzūkų tarmėje pačiame rytiniame arealo pa- kraštyje, o vakarų dzūkų pietrytiniame pakraštyje kai kur užrašytas šalia būdinges- nio vieno žodžio pavadinimo babuska arba šalia su tuo žodžiu sudarytų įvairių frazeologizmo variantų. Žemaičiuose jis užrašytas tik iš atskirų vietų, todėl atrodo jog tose tarmėse jis yra naujas (ten vyrauja pavadinimas petronėlė bei jo variantai — petrelis, petriukas ir kt.). Iš turimos medžiagos atrodo, jog dievo karvytės arealo centras yra Rytų Lietuvoje, dešinėje Neries pusėje, maždaug į rytus nuo linijos — Pandėlys — Vabalninkas — Kupiškis — Anykščiai — Ukmergė — Čiobiškis — ir tęsiasi iki to pavadinimo nubrėžto arealo rytinės ribos. (Nurodytame plote beveik neužrašyta jokių kitų to termininio frazeologizmo variantų ir vienažodžių sinonimų.) Galim a pridurti, jog identiškas to mūsiškio frazeologizmo atitikmuo turimas latvių, tikt ai sudurtinių žedžių pavidalu (plg.: dievgotina®, dievguosnina®®), bei kai kuriose slav ų kalbose (plg.: rusų — Geass kopoeka®; baltarusių — 6cacas Kapoijka**; lenkų — boža krowka**, bulgarų — 609xa Kpoeuya**), 3 Raša nt apie termininius frazeologizmus, naudotasi Lietuvių kalbos atlaso fondais, esan- čiais LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute. ** A. Boj ate, V. Subatnieks, Lietuviešu— latviešu vardnica, Riga, 1964, p. 98. 4 K. Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, I, p. 484. 41 X, Jlemxenac, Pyccko-auToBckuii caosapb, Kaunas, 1948, p. 26. 4 Besopyccko-pycckuii caosapb, Mocksa, 1962, p. 128. 438 V, Vaitkevičiūtė, Lenky— lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1964, p. 182. 44 M. A. Jleonngosa, Mecro co6CTBEHHOrO HMeHH B JIGKCHYECKOH H (Opa3eojioruueckoli cHcTeMe s3biKa, „Togaummnk Ha Cogulickus ¥YHusepcuteT GakyaTeT no CJIaBSHCKOR (uaonorun”, 1974, p. 110—111. 182 Apibendrintai nurodytame dievo karvytės plote pasitaikantys to frazeologizmo variantai yra retesni, o kai kurie jų atspindi tik atskiroms šnektoms būdingus priesa- ginius antrojo komponento vedinius. Plg. jų geografiją: dievo karvė, pvz.: Ign, Kzt, Mrkt, Švnč; dievo karvelė(pondievo karvelė Trš) dažniau vartojamas rytiniame ploto pakraštyje apie Dūkštą, Ignaliną, Švenčionis, taip pat (paprastai šalia vieno žodžio pavadinimų arba kitų retesnių termininių frazeologizmų bei variantų) jis kiek dažnesnis žemaičių dounininkų tarmės šiaurinėje dalyje, o taipgi užrašytas ir iš at- skirų kitų tarmių vietų, pvz.: Adm, Als, Brn, Btrm, Bržn, Dkšt, Dpš, Dsm, Eidž, Gml, Gnn, Grdž, Grg, Grl, Gršl, Grv, Gržl, Gžn, Kčg, Krtn, Ktv, Kvl, Lc. Ldv, Lz, MI, Mnšk, Mrg, Mtj, Mžui, NmjB, NmšŠ, Onš, Pa, Pčk, Pdv, Pršm, Rdm, RS, Skd, Sint, Sak, Ūd, Urv, Varn, Vg, VI, Zbl, Zst, Zemt, ZIb, Žž, || dievo karvytė Ant, Brš, Ck, Ck, Ds, Erž, Yl, Yš, Jdp, Kkl, Kim, Kmn, Knk, Krsn, Kš, Ktn, Ktv, Kz, Mlt, Mrkt, Ob, Pdg, Piev, Pkš, Pp, KetS, Skrd, Smn, Sauk, Šmn, Šš, Švnč, Svnén, Trk, Trm, Vlk, Vrk, Zr, Žg, Žsl. Variantas dievo karvikė daugiau būdinges- nis žemaičių dūnininkų tarmei, bet pasitaiko užrašymų ir iš gretiminių šnektų, pvz.: Alj, Aukšt, Gnč, Lkv, Rgl, Strg, Šil, Šlpg, Trš, Užv, Vg, Žv, || dievo karvytė Ilgž, Skdv, Sauk; dievo karviukė Btg; dievo karvukė (palyginti dažnai šalia kitų pava- dinimų) neretai sutinkama vakarinių dzūkų tarmėje, pvz.: Btrm, Drc, Dsm, Ndz, Pvč, || dievo karvytė pvz.: Brb, Dg, Jv, Krsn, Lp, Lpln, Pv, Rdm, Vngr, Vs. Palygin- ti retai ji pasitaiko pietinių vakarų aukštaičių atskirose šnektelėse, pvz:|| dievo karvy- tė KzK, Lbv, Pšlv; taip pat pačioje pietinėje vidurio aukštaičių dalyje (priedzūkyje), pvz.: || dievo karvytė Brb, Jz. Variantas dievo karvutė kone visada šalia dievo kar- vytės ar kitų pavadinimų būdingesnis pietų aukštaičiams ir pietinei vidurio aukštai- čių daliai, tačiau vienur kitur užrašytas ir iš kitų tarmių, pvz.: Alv, Alvt, Až, Brč, Dt, Grl, Grv, Jtj, Kriū, Lkč, Lnkv, MEE, Pšit, Rgn, Rt, Slp, Slv, Sipb, Ud, Varn, Vn, Všt, Zgr;||dievo karvyté, pvz.: Al, An, Antk, AukšP, Auk, AZB, Bj, Ckn, Dg, Dsm, Erz, Grv, Ig, Iš, Antr, Kbr, Klvr, Kngš, Knk, Kps, Krk, Krn, Krsn, K§, Kt, Ktk, Ktv, Kulv, Ldvn, Lnkv, Mlt, Mrč, Mrg, Mrkt, Mrs, Msn, Mzr, NjŪ, Ob, Pc, Pdv, Pjv, Plut, Plv, Prn, Prv, PSlv, Pvč, Rdm, Rgn, Rk, Rms, Skrd, Sik, Ssk, Strg, Snk, Snp, St, Varn, Vdn, Vygr, VIE, VIKj, Vn, Vp, Vik, Zp, Zsl, Žž45. Apie Kupiškį šalia dievo karvytés yra užrašytas variantas, sudarytas su vaikų kalboje ten vartojamu karvės pavadinimu būbė — dievo būbė. Nedideliame plo- telyje antrasis frazeologizmo komponentas turi mažybinę to žodžio formą — dievo būbytė (Kp, Nrn, Skp, Šmn). Be dievo karvytės ir kitų jos morfologiškai įvairuojančių formų, pasitaiko ir to- kių šio frazeologizmo variantų, kurie turi pakitusį pirmąjį komponentą, pvz.: Petro karvytė (Tvr); švento Petro karvė(Urv, Zst); švento Petro karvelė 4 To frazeologizmo variantais kai kur vadinama kitas šviesiai raudonas dirvoje gyvenantis mažytis vabalėlis — tam tikra erkės vystymosi stadija (Trombidium holosericium). Pavyzdžiui, apie Skaistgirį ir šiaurvakarinėje Joniškio apylinkių dalyje dievo karvyte vadinamas vabalėlis Trom- bidium holosericium, o boružė (Coccinella septempunctata) turi vardą barbolélé. Vadinasi, termini- nio frazeologizmo — dievo karvytė (karvelė, karvikė, karvukė, karvutė) reikšmė gali būti dvejopa. Kadangi iš surinktosios medžiagos negalima tiksliai nustatyti, kuriose vietose katras tų dviejų vaba- liuky vadinamas to termininio frazeologizmo vienokiu ar kitokiu variantu, tai straipsnyje pateikia- mus boružės reikšme vartojamų to frazeologizmo variantų arealus gali tekti dar gerokai pakore- guoti. Beje, galima pasakyti, jog dievo karvuke (Rdm) dar vadinamas vandenyje gyvenantis vabaliu- kas (Gyrinus natator), kuris kai kur turi pavadinimą dievo jautelis (NdŽ, Kps). 183 (Antk, Brn, Kik, RdN, Grd, Tvr, Ždv); švento Petro karvytė || dievo karvyté (Brkl, Klvr). Tokiam pirmojo komponento pakitimui galėjo turėti įtakos vienažodžiai boružės pavadinimai, kaip petrelis, petrukas, petronėlė. . Kiti taip pat reti tos pačios reikšmės ir panašios konstrukcijos su bendriniais daiktavardžiais sudaryti termininiai frazeologizmai užrašyti tik iš atskirų vietų, pvz.: dievo bobyté Vit, || dievo karvytė Kpr, Skrd; dievo bobutė || dievo karvytė Vb; dievo motina Plkn; dievo motinėlė Eič. Neretai šalia dievo karvytės, rečiau jos variantų, yra vartojama įvairių tos pat reikšmės „,hibridinių“ termininių frazeologizmų. Jie padaryti prie vienažodžių, dažniausiai asmenvardinės kilmės pavadinimų, pridedant (greičiausiai pagal jau ap- tarto termininio frazeologizmo pavyzdį) daiktavardžio dievas kilmininko formą. To- kios darybos pavadinimai daugiausia paplitę vidurio ir rytų aukštaičių tarmėse, t. y. nuo jau minėtos vakarinės (Žagarė — Šiauliai — Radviliškis — Dotnuva — Kėdainiai — Vilkija) dievo karvytės ir jos variantų arealo linijos į rytus. Plg.: dievo barbutė Er; dievo katrytė Rm, Vrš (|| dievo karvyté); dievo petrelis Pasl; dievo petriukas Ob (|| dievo karvytė). Be šių, Žeimelio, Biržų, Linkuvos, Joniškėlio, Pa- svalio, Vabalninko, Pakruojo, Šeduvos apylinkėse ypač dėsningą arealą turi dievo marytė pvz.: Dkn, Er, Gst, Jrgn, Ljn, Nj, Rgn, Rgv, SmlIB, Srk, Stgv, Stpr, Skt, || dievo karvytės Bčn, Der, Dknn, Gtč, Jnšk, Jrgn, Kngš, Kri, Kršš, Lpč, NmjP, Nrn, Nrš, Obl, RdN, Pbr, Pkr, Ps, Sd, Škns, Šičn, Sin, Užš, Vb, Žml. Toks dažnas dvie- jų vienos reikšmės termininių frazeologizmų viename geografiniame plote buvimas galbūt aiškintinas plačiau vartojamo frazeologizmo dievo karvytė veržlia ekspan- sija į senesnių vieno žodžio pavadinimų plotą. Tokių vieno žodžio pavadinimų ta- me plote užrašyta ir dabar, pvz., marytė, rečiau marusyté, marusia, o jų senumą dar paliudija ir kitų kalbų analogiški boružės pavadinimai, plg. latvių marite**, vokie- čių Marienkūferchen, Marienkėifer*", bulgarų mapuuka®®. Antra vertus, galima ir tokia prielaida, kad čia yra suplakti pavadinimai dviejų skirtingų — Coccinella septempunctata (dievo marytė) ir trombidium holosericium (dievo karvyté) — gyvių, kurie tame plote anksčiau greičiausiai buvo skiriami ir turėjo savus atskirus pavadinimus, o ilgainiui ir gyviai, ir jų pavadinimai gal buvo sutapatinti. Pietinėje Lietuvos dalyje pasitaiko neplačiai vartojamų termininių frazeologiz- mų, kur vienas katras komponentų greičiausiai yra atsiradęs tik dėl rimo ir ritmo, pvz.: babuška — rabuška Alv, Dsm, Kb, Ndz, Pvč, Ski, Tit; rabuska — bara- buska (sn. || dievo karvyté) Jz; babuska — rapuška Dsm; boruška — poruska Sk; marska — pomparška Pls. Kartais tokio termininio frazeologizmo antruoju kom- ponentu yra asmenvardiniai vediniai, pvz.: babuška — mariuSka Gnn, babiiska — mariska (|| dievo karvyté) Mrc, Seln; babuska — maruška (|| dievo karvyté) Lpln, arba priešingai — asmenvardinis vedinys yra pirmasis termininio frazeolo- gizmo dėmuo, pvz.: mariicka — babūčka(|| dievo karvytė) Mrc, Smn; maruška — babuška Avi: petronėlė — poruškėlė (|| dievo karvyté) Skrd; petriukas — broliukas (|| dievo karvytė) Ds. Yra ir tokių tos rūšies termininių frazeologizmų, kur abu komponentai ašmen- vardiniai vediniai, pvz., apie Joniškėlį, Panevėžį, Ramygalą kai kur šalia dievo kar- 46 A, Bojate, V. Subatnieks, Lietuviešu — latviešu vardnica, p. 98. 17 J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1928, p. 19; D. Slapo- berskis, Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1963, p. 602. 18 M. A. Jleounposa, min. veik., p. 111. 184 vytės Vartojama marytė — katrytė Ėr, Jrgn, Nj, Pn, Rgv, Rm, Sml, Spr, Srk, Trs, || dievo katrytė Aukš, Brz, Gražš, Jnšk, Kvr, Pbr, Pšš, Srv, Ši, Tršk. Pasitaiko ir retesnių variantų: katrytė — marytė || dievo karvytė Kngš, Lnč, Pg; katriušytė > mariušytė (||dievo karvytė) Vb; katriité — mariūtė (t. katriūta — mariūta) || dievo karvytė Nrn; mariušytė — katriušytė Vb; marytė — karusytė Vb; marusytė — karusytė (|| dievo karvytė) Pc; marusia — petrusia (|| dievo karvytė) Pg; maruška — petruska*® Slvk, || dievo karvytė Psd, Jkt; petruška — maruška (|| dievo karvytė) Kngš. Kaip matome iš pateiktųjų pavyzdžių, dėl rimo ir ritmo sumetimų atsiradusių termininių frazeologizmų vienas komponentas palyginti dažnai yra toje tarmėje vartojamas vienažodis boružės pavadinimas, o antrasis greičiausiai yra pridėtas dėl liaudyje gyvavusio papročio*?. Lietuvių tarmėse boružei vadinti turima dar ir įvairių kitokių frazeologizmų, vartojamų gana neplačiai, pvz.: švento Petro vabalėlis Svb; švento Petro va- baliukas Aks, Jdr, Šv, Tv, Tvsk; šventas petras Brn, Klt, Ml, Tvr, Varn, Vsn; bei jo variantai, pvz.: šventas petrelis Krkl, Pšt, Ptk; šventas petrukas Kv, Vn. Iš atskirų vietų užrašyta dar, pvz.: dievo vabalėlis Vndk; lekiančioji blakė Skd; mažoji barborelė Vndk. Tačiau termininiai frazeologizmai, kuriais vadinamas visoje Lietuvoje pažįsta- mas koks nors gyvis, ne visada pasižymi tokiu įvairumu, kaip nagrinėtųjų boružės. pavadinimų atveju. Pavyzdžiui, balų paukščio — perkūno oZelio® (Capella gallina- go) pavadinimų sinonimika iš viso negausi, o termininių frazeologizmų taip pat nedaug. Iš jų plačiau vartojami morfologiniai perkūno oželio variantai — per- kūno ožys, perkūno ožiukas ir kt. turbūt susidarę asociacijos pamatu, nuo pati- riamo įspūdžio, kurį sukelia ėriuko bliovimą primenantis balsas. Perkūno oželio bei jo morfologinių variantų paplitimo arealas užima didesniąją lietuvių kalbos ploto dalį. Atsiskiria tiktai rytiniai ir pietrytiniai jo pakraščiai, kur labiau vartojami vieno žodžio pavadinimai. Apytiksli to termininio frazeologizmo vartojimo riba rytinėje ir pietinėje dalyje siekia maždaug Obelius, Dusetas, Uteną, Ignaliną, Dubingius, Musninkus, Kaišiadoris, Prienus, Alyty, Simną, Veisiejus®. Perkūno oželio plote kartais šalia to termininio frazeologizmo lygiagrečiai vartoja- mi ir vieno Žodžio pavadinimai ožys, oželis, ožiukas (pvz.: Brz, Grl, Jnšk, Mrk, Ps, Smn, VIk). Žemaičiai dūnininkai tarp Varnių, Kelmės, Tauragės, Vainuto per- kūno oželį vartoja šalia vienažodės sudurtinės formos perkūnožis (pvz.: Drb, Grd, Kim, Lkv, Paši, Skdv, Strg, SII, Šlpg, Tn, Varn, Vdk, Vn, Žv). ** Plg.: (maruška — petruska „,taškuotais antsparniais, o dievo karvytė — mažas ryškiai rau- donas vabalėlis, negalįs skraidyti“). ** Pvz., Piemenukai ganydami bandą iš nuobodulio, padėję ant delnelio vabalėlį, sakydavo: „Boruškėle — poruškėle, skrisk į dangų, paklausk dievą, ar jau pietūs, ar dar ne Sk; Petriuk — broliuk, jei bus lietaus — skrisk, jei nebus — neskrisk! Ds. Maryte =, katryte, parodyk teisybę, jeigu lietus, tai sėdėk, o jei giedra, tai nulėk! Juošk. Marška — pomparška, kap bus šilta tai palei- siu, kai bus šalta, tai pakarsiu Pls. Dar galima pridurti, jog Bulgarijoje taip pat gyvuoja panašus paprotys, tiktai ten tikima, kad boružė, nulėkusi nuo mergaitės delno, rodo kėlią kur yra jos sužadėtinis (plg. Kaauxxe — Mmaaunke, nokaxu smu noma (M. A. JleonngjoBa, min. veik., p. 111). ** Pažyminio funkcijas einantis komponentas perkūnas gal sietinas su senojo tikėjimo dievo vardu, todėl su juo sudarytų termininių frazeologizmų vartojimo pradžia gali siekti tolimą praeitį. *2 Už nurodytos rytinės bei pietinės perkūno oželio ir jo variantų ribos tas termininis frazeolo- gizmas taip pat pasitaiko, tačiau ten būdingesni yra vieno žodžio pavadinimai: skolinys bekosas, arba rečiau meketys, tekutis bei jų variantai. 185 Morfologinis variantas perkūno ožys (hibr. perūno ožys Prvn, Sug) ištisinio arealo neturi. Jis užrašytas iš įvairių vietų, dažniausiai šalia pagrindinio varianto perkūno oželis (pvz.: Adm, And, Dknn, Gml, Iš, Jc, Jknn, Jnšk, Jrgn, Krč, KzK, Ljn, Lkš, Lpr, Lzd, Mrs, Mžč, Nj, Pd, Pj, Pkr, Prv, RdN, Rgv, Rk, Pašl, Pkl, Pn, Pp, Sug, KetS, Skrd, Ssk, Strg, Svn, Sauk, Sn, Tr$k, Vdln, Zg, Zml). Tas pats pasakytina apie variantą perkūno oZiukas, tik reikia pridurti, kad jis beveik visiš- kai nesutinkamas šiaurvakarinėje žemaičių dounininkų tarmės dalyje (plg.: Auk, Alvt, AžB, AZ, Brd, Brt, Ck, Ds, Erž, Gml, Grd, Jdp, Kb, Kč, Kkl, Kim, Kpr, Kps, Kri, KzR, Lbn, Ldv, Ldvn, Min, Mnšk, Mrč, Mrg, Mšk, Mtl, Mzr, Nj, Nmk, Nrn, Nv, Ob, Onš, Pbr, Pbs, Pd, Pg, Pjv, Pkp, Pkrž, Plm, Pp, Prn, Prvj, Sim, Smn, Srj, Stpr, Škns, Si, Šln, Smn, Tn, Tr, Trš, UZ, Užv, Varn, Vb, Vg, Vn, Vrk, Vs, Zp, Zl, Zml, Žv). Pietinése lietuvių kalbos 3nektose pasitaiko variantas perkūno oZukas (pvz.: Dg, GI¢, Gnn, Mrs, Smn, Srj). Palyginti retai šalia perkūno oZelio (kartais ir šalia jo variantų) pasitaiko uZrasy- tų variantų su pakitusiu arba visai kitokiu pirmuoju komponentu, pvz., perkūni- jos ožys (Šlpg, Varn); perkūnijos ožiukas (Strg); dangaus oželis (Brč, Klv); deguto oželis (Trs); dievo o0Zys® (Kdn, MI), dievo oželis (Ant, Dgl, Dkšt, Ilgn, Antr, Kd, Šlpg, Št); dievo ožiukas (Ds, Ig, Klvr, Kps, Mlt, Mnkn, Prvn); velnio ožys (plg.: Velnio ožiai kai ožiukai šauk gerklę paleidę: rodos ka tę avių pilna to[je] pelkė[je) Jrb), velnio oželis (Alz, JnšM), velnio ožiukas Aln. Be to, iš atskirų vietų užrašyta ir kitų retų tos reikšmės termininių frazeologiz- mų, pvz.: dievo avinėlis (Prv, Sug); perkūno baronas (Kpč). Apžvelgus frazeologizmų geografijos kai kuriuos bruožus, galima konstatuo- ti, kad frazeologizmų arealams turi įtakos šie faktoriai: a) atskirų žodžių, įeinančių į frazeologizmą, geografija; b) į frazeologizmą įeinančio žodžio atskirų reikšmių geografija; c) į frazeologizmą įeinančių žodžių morfologinių elementų geografija; d) asmenvardis, esantis vietinės reikšmės frazeologizmuose; e) atskirais atvejais gamtinės sąlygos, lemiančios kurios nors Lietuvos dalies gyventojų buities savitumus arba floros bei faunos skirtingumus; f) etnografiniai įvairių Lietuvos TSR sričių savitumai, nuo kurių pareina frazeo- logizmų, susijusių su buitimi, įvairiomis tradicijomis, papročiais ir tikėjimais, area- g) kitų kalbų poveikįs. A. JIMTICKEHE HAMWBOJIEE XAPAKTEPHBIE 4EPTbI T'EOrPA®HH GPA3EOJIOTHYECKHX COYETAHHMH Pesome B cratbe mccaeayiorcs NpHuKHHbI, ofycioBauBaiomue reorpaduio ¢pa3eosorHyecKux couetannii. C aTOH LejibiO MOAPOGHO aHaJiK3HpyeTCA reorpadus onpejeseHHoro unciaa gpaseo- JIOTHUECKHX COYETaHHil, OTHOCAUIMXCA K pa3JIHuUKHbIM THnaM. K rnepBoMy THIly OTHOCSTCS coye- Dievo ožys | oželis | oZiukas, taip pat ir boružės pavadinimai — dievo karvyté | kar- velé | karviké | karvuté bene yra susiformavę vėliau, negu perkūno ožys | oželis | oZiukas, nes ju sandaroje esantis vienaskaitinés formos pirmasis dėmuo dievas, kaip daugelio dievybių apibendrin- tas pavadinimas turbūt vėlesnių laikų padaras. 186 TaHH3A, ‘BCE KOMMOHEHTH KOTODbIX OGpa3YyIOT CJIOBA, VIIOTpeOJISIOLIHEeCS TIOuTK Ha Bee TeppHTO- PHH pacnpocrpaHeHHSA JIHTOBCKOTO A3blKa, Hanp., Ožius bielyti (piauti, lupti, drėksti, plėšti) „One BaTb“; KO BTOPOMY — CO4eTaHHSA, OAH KOMIOHEHT KOTODpbIX OGpa3yeT CJIOBO, YIIOTpeOJIAIOLIeEeCcA TOJIbKO Ha GoJbiueil HH MeHbiueil yacTH TEppHTOpHH JIKHTOBCKOTO A3blKa, HANp., kiškį pagauti, zuikį pagauti (sugauti) „ynacTb“; K TperbeMy — cOueTaHHA, OHH KOMMOHEHT KOTOpkIX obpa- 3yeT CJIOBO, BHe JAHHOrO (pa3e0jiorH3MA He YTNOTDpeOJISIOUIĮEeCA HH B OJJHOM JIHTOBCKOM TIrOBO- pe, manp., paiparibiais (palparibiais) eiti „nearahunuaTb, TIOpTATbeS“. ITH OCHOBHBIE THIIEI, B CBOIO Ouepesb, AeasATcs Ha 6ojiee MeJIKHE CTpyKTYpHbIe H CceMaHTHUeCKHe rpynnsl. Ha ocHoBe npoBegeHHOTro aHaJM3a yCTaHAB/JHBAeTCs, UTO reorpadus OpaseojioruuecKHx COUETAHHH 3aBH- CHT HE TOJILKO OT S3BIKOBBIX, HO H OT BHeA3HLIKOBHIX (PakTOpoB: |) reorpaduu OT/IEJIbHbIX CJIOB, BXOJSIIMX B COCTaB Opa3eojiornueckKoro CoueTaHHsi; 2) reorpaduu OTAEJIbHBIX 3HAYEHHH CJIOB, BXOJSIAX B COCTAB (Dpa3eojiorHtuecKoro COYeTaHus; 3) reorpa@uu MOp(OJIOTHYUECKHX 3JIEMeHTOB CJIOB, BXOAAIIAX B COCTAB Opa3eojiornueckoro coyetanus; 4) oT nomina propria, COCTaBASIOMHAX OHH KOMIIOHEHT COYETaHHMIT MECTHOTO MPOHCXOMK EHS; 5) BJIHAHUSA APYTHX A3bIKOB; 6) B HeKOTO- PHIX CIyYasX — OT MPHPOAHBIX VCJIOBHĖ, OGYCJIOB/IHBAIOIIHX CBOe06pa3He OuiTa J0Aei, a TaKiKe pa3siuuns OJOpsi H (ayHsl; 7) CBOOOPa3us Pa3HUHBIX STHOrpaduueckux paioHos JIHTBH, KO- Topble OGYCJIOBJIKBAIOT Apeabi Opa3e0ji0orHuecKHX cOueTaHHH, CBA3AHHBIX C GBITOM, BEpOBaHH- simi, obbiuasiMu H obpsijlaMi Hapoaa.