Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a.

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA V. MACIEJAUSKIENĖ LIETUVIŲ ASMENVARDŽIŲ PRIESAGŲ PAPLITIMAS XVII A. Lietuvių pavardžių formavimosi procese XVII amžius užima svarbią vietą. Šiuo laikotarpiu toliau formuojasi ir įsigali dvinarė lietuvių antroponiminė sistema, kurios užuomazgų galima rasti jau XIV — XV a. Įvairiuose XVII a. dokumentuose dar nėra nusistovėjusi vieninga asmenų užrašymo tvarka — yra atvejų, kai asmenys užrašomi vienu asmenvardžiu (pvz., Baniul, Mikolay, Staniul), prie jo nurodant žymimojo asmens profesiją, užsiėmimą, socialinę padėtį ar pan., trimis asmenvar- džiais (pvz., Jozeph Blagnius Smilgis, Adamelis Grigaytis Gudszunaytis, Ambros Macieiewicz Butkaytis) ar net keturiais asmenvardžiais (pvz., Jan Walentynowicz Staniewicz Pella, pleban uzwenski...). Tačiau dažniausiai šiuo laikotarpiu asmenys užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz., Stanislaw Mockaytis, Michal Kubilaytis, Sta- sius Matulionis, Stanislaw Meszkunas, Matys Dawidowicz, Franciszek Gienielewicz, Mikolay Stasiulienas, Jurgis Pakalniszkis, Franciszek Baltnagis, Petras Bikas, Adam Dagis, Kazimierz Pilkius ir t. t. Antruosius asmenvardžius pagal darybą galima būtų skirti į dvi dideles grupes: 1) asmenvardžiai su įvairiomis priesagomis, kurios XVII a. dažniausiai yra patro- niminės, 2) asmenvardžiai be priesagų. Straipsnyje bus kalbama apie pirmąją asmenvardžių grupę, t. y. apie priesagi- nius asmenvardžius. Dažniausiai tai bus tėvavardžiai, kurie šiuo laikotarpiu dar ne visada buvo paveldimi, pastovūs. Tai paliudija tokie pavyzdžiai: Daniel Miko- laiunas syn Mikolaia Petrana, Maciey Tamulanis syn Tamula Minkuna, Czapas Stanislawanis syn Stanislawa Jasiuna ir kt. Be to, galima pastebėti, kad tėvavardžių šalia asmens vardo XVII a. yra mažiau, negu XVIa., o XVIII a. jie dar retesni. Tai leidžia spėti, kad tėvavardis XVII a. dažnai dar galėjo būti nepastovus, nepaveldimas ir ne visada virto pavarde. Tą patį galima pasakyti ir apie antruosius asmenvardžius be patroniminių priesagų, kurie XVII a. dar ne visi buvo paveldimi, pvz., Marcin Wazgis, o jo sūnus Januc Martinaytis, Jasius Petranis syn Petra Wileysza ir kt. Taigi dauguma XVII a. asmenvardžių, einančių šalia asmens vardo, dar nebuvo pavardės, nors atliko panašią skiriamąją funkciją kaip ir šių dienų mūsų pavardės. Ne visi jų turėjo pagrindines pavardės savybes — būti bendra šeimos narių pavadinimo dalimi ir būti paveldima daugiau kaip dviejų kartū!. Todėl kalbėti apie XVII a. pa- vardžių priesagas galima būtų tik su tam tikra paklaida. Tikslingiau yra kalbėti apie XVII a. asmenvardžių priesagas. ! Žr. B. A. Hukonos, Jlo damuanii, MMs u obmectso, Mocksa, 1974, p. 176 —177; B. K. Unuaros, M3 ucropun pycckux ume, oruects H dhamuanii, Mocksa, 1959, p. 109. 159 Straipsnyje aptariami XVII a. priesaginiai asmenvardžiai, jų priesagų populia- rumas šiuo laikotarpiu bei geografija. Medžiaga straipsniui rinkta iš keleto publi- kuotų bei rankraštinių šaltinių?. Iš apie 5 tūkstančių užrašytų asmenvardžių, kurie, žymint asmenį, eina šalia jo vardo, apie 900 yra be priesagų. Likusieji asmenvar- džiai yra priesaginės darybos. Lyginant XVII a. asmenvardžių priesagas su XVI a. priesaginiais asmenvar- džiais, vpa¢ krinta į akis tai, kad XVII a. labai populiarios ir plačiai paplitusios lietu- viškos patroniminės priesagos. XVI a. I p. populiariausios patroniminės priesagos yra slaviškos -ovičius ir -evičius, XVI a. II p. slaviška patroniminė priesaga -ovi- čius tik labai mažai retesnė už populiariausią šiuo laikotarpiu priesagą -aitis, 0 XVII a. slaviškos patroniminės priesagos yra, palyginti, retos, plačiai paplitusios lietuviškos priesagos -aitis, -ūnas, -onis ir kt. Produktyviausia XVII a. asmenvardžių patroniminė priesaga yra -aitis. Šios priesagos vediniai XVII a. sudaro 35,5 9%; visų priesaginių asmenvardžių. Jie yra sudaromi įvairiai: y 1) Iš krikščioniškų vardų, pvz., Jan Adamaytis, Moteius Ambrasaytis, Michal Ambrozeiaytis, Andrulis Andraytis, Marcin Andrulaytis, Jarosz Augustynaytis, Urban Baltromieiaytis, Czeputis Bartkaytis, Bartlomiey Brazaytis, Walety Czapaytis, Symon Danielkaytis, Adam Filipaytis, Woyczys Gabraytis, Symon Grigaytis, Adam Jaksztaytis. Jan Jakubaytis, Stanislaw Jakubelaytis, Jurgis Jakutaytis, Stas Ja- naytis, Ambrozy Janutaytis, Jerzy Jasaytis, Stasiulis Jasiulaytis, Jan Jokubaytis, Dawid Jonaytis, Jurgialis Jonelaytis, Mikutis Jozepaytis, Kasper Jurgaytis, Sta- niulis Jurgielaytis, Stanislaw Jurkaytis, Baltromiey Jusaytis, Stanislaw Juzaytis, Andrzey Juzapaytis, Mikolay Kasperaytis, Mikolay Lawrynaytis, Stanislaw Luko- szaytis. Jan Macaytis, Jons Martynaytis, Misius Masiulaytis, Balcius Mikolaiaytis, Stanislaw Mockaytis, Mikolay Morkaytis, Jonkus Norkaytis, Maczulis Petraytis, Misius Petrutaytis, Krysius Pilipaytis, Janel Powilaytis, Adam Sygmuntaytis, Jan Symonaytis, Jasius Stanelaytis, Grigalis Stanislawaytis, Matutis Stankaytis, Kasper Stephanaytis, Abram Tamoszaytis, Piotr Urbaytis, Jasiulis Urbanaytis, Jakub Way- ciulaytis, Pawel Waytekaytis. Kaip matyti iš pavyzdžių, asmenvardžiai su priesaga -aitis yra sudaromi iš pilnųjų krikšto vardų formų ir iš trumpinių bei mažybinių šių vardų formų, kurios XVII a. buvo plačiai paplitusios ir vartojamos. 2) Iš įvairiausių pravardinės bei kitokios kilmės asmenvardžių, kurių šaknyje dažniausiai yra koks nors apeliatyvas, būdvardis ar pan., pvz., Lukasz Akmenaytis, Baltromiey Akrutaytis, Mikolay Apszutaitis; Marcin Astreikaytis, Jurgis Audenay- tis, Piotr Baciulaytis, Szymas Baioraytis, Lawryn Balandaytis, Stefan Balczaytis, Jerzy Balsaytis, Ian Baltutatis, Maciey Baranaytis, Woyciech Barzdaycis, Walenty ? Lietuvos inventoriai (XVII a.), sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, Vilnius, 1962; K. Jablonskis, Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos rastiniy kalboje, Kaunas, 1941; K. Jab- lonskis, Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, Vilnius, 1973; K. Jablonskis, Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 1, Vilnius, 1959; ATH u3jaBaembie BujieHockoto KOMHC- cielo 114 pa360pa ApeBHbIX® aKTOB, T. 25, Busbia, 1897; AKThl oTKocsiiecs Kb HCTOpin 3anan- Holi Poccin, T. 5, C.-TlerepGypr, 1853; JKowmoiitckuil 3emckuii cya (rankraštis), — Lietuvos TSR Centrinis valstybinis istorijos archyvas, SA 19518"; Ksigga aktowa 1673—1674 (rankraštis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 4, byla 3); Husenrapb ropoackux umennit 1533 — 1650 (rank- radtis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 1, byla 52); Hupenrtapb ropoackux mumenuii 1639 (rankraštis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 1, byla 3). 160 Bebraytis, Piotr Birbelaytis, Herman Bitinaytis, Adam Brynklaytis, Michal Budri- kaytis, Maczul Burnaytis, Woyciech Czebotaraytis, Krzysztoph Dagaytis, Jan Da- gilaytis, Andrzey Dailidaytis, Jasiulis Dawkszaytis, Mikolay Dedaytis, Marcina Doktoraycia, Ambrozy Dudaycis, Jan Dwaronaytis, Jozef Gaydaytis, Jozeph Girgz- daytis, Tamulis Gudaytis, Jasiulis Gurklaytis, Jakub Jawnaytis, Maciey Kayraytis, Walenty Kalwaytis, Mikolay Katinaytis, Jan Kazemiekaytis, Zygmont Kieturni- taytis, Adam Kliszaytis, Stasialis Kosaytis, Jerzy Kowaytis, Lawryn Krawczaytis, Michal Kubilaytis, Pawel Kulnaytis, Abram Kumelaytis, Krysiuk Kupraycis, Stanis- law Lokaytis, Marcin Mazulaytis, Tomasz Mazutaytis, Jasiulis Melnikaytys, Mi- kas Nowikaytis, Grygutys Pempaytys, Jan Pilkaytis, Krzysztoph Platukaytis, Jan Plikaytis, Jan Ploksztaytys, Gaylus Rudaytys, Michal Sawsaytys, Gasius Smilgaytis, Kasper Stawgaytis, Kryscius Stumbraytis, Michal Swikaytis, Grygas Szakaytis, Bal- tromiey Szarkaytis, Jurgis Szaszaytis, Stanislaw Szawlaytis, Jurgis Szylaytis, Jons Szowdaytis, Jerzy Talutaye, Pawel Tyiunaytis, Jan Tryszonaytis, Andrzey Waywa- daytis, Abrutis Wanagaytis, Abram Zebraycis, Maczul Zylaytis. Daugumos šių asmenvardžių šaknyse esančių žodžių reikšmės anksčiau, be abejo, buvo susijusios su asmenimis, vadinamais šiais asmenvardžiais, kurie žymėjo žmogaus išorės, būdo savybes, gyvenamąją vietą, tautybę, socialinę padėtį ir pan. Nemažas kiekis asmenvardžių, kurių šaknyje yra kokio nors gyvulio, žvėries ar paukščio vardas, rodo žmonių panašumą į juos, lyginimą su jais. 3) Palyginti retai su priesaga -aitis XVII a. yra sudaromi tėvavardžiai iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Jurgis Aszmataytis, Kasper Batnaraytis, Mikolay Butwilaytis, Jurgiel Daugwilaytis, Andrzey Dawkintaytis, Andrutis Dimgay- laytis, Jonas Galminaytis, Jozeph Kintrimaytis, Dawid Kongalaytis, Woyciech Man- twilaytis, Krzysztoph Montwidayc, Jan Narwayszaytis, Dawid Norgelaytis, Stanis- law Norwilaytis, Cmanucaas Caswopaiimuc, Piotr Talmontaytis. Priesaga -aitis XVII a. yra ne tik produktyviausia, bet ir plačiausiai paplitusi iš visų šio laikotarpio patroniminiy priesagy®. Asmenvardžių su šia priesaga XVII a. pasitaiko įvairiose Lietuvos vietose. Didžiausia jų koncentracija yra Žemaitijoje. Ypač daug jų užrašyta apie Akmčnę, Krėtingą, Salantūs, Sėdą, Šaukėnus, Švėkšną, Taūragę. Nemaža priesagos -aitis vedinių ir Vakarų Aukštaičiuose. Pagrindinės jų koncentracijos vietos šiame plote yra apie Ariėgalą, Siaulénus, abipus Nemuno (Gelgaudiškis, Jūrbarkas, Kriūkai, Serėdžius, Veliuona, Vilkija) bei apie Alvitą, Kybartus. Kitose Lietuvos vietose ši priesaga XVII a. sutinkama žymiai rečiau. Šiek tiek daugiau jos vedinių dar yra susitelkę apie Jonavą, Kėdainius, Liūkuvą, Panevėžį, Raguvą, o apie Adūtiškį, Aukštdvarį, Eišiškes, Kamajūs, Lifikmenis, Méi- Siagala, Merkinę, Molétus, Nemenčinę, Papili, Šventežerį, Trakūs yra užrašyta tik po keletą asmenvardžių su priesaga -aitis. Antroji pagal produktyvumą XVII a. asmenvardžių priesaga yra -onis. Jos ve- diniai šiuo laikotarpiu sudaro 20,794 visų pavyzdžių (tuo tarpu XVI a. II pusėje jų buvo beveik penkis kartus mažiau). Asmenvardžiai su šia patronimine priesaga yra sudaromi: * Nors XVII a. asmenvardžiai yra užrašyti beveik iš visos Lietuvos vietų, tačiau kalbant apie priesagų paplitimą, galima tam tikra paklaida, sąlygojama nevienodai gausios medžiagos iš įvai- rių Lietuvos vietų. Užrašyti visus XVII a. asmenvardžius tikriausiai neįmanoma, todėl straipsnio išvados daromos, remiantis surinkta medžiaga. 11. Užs, Nr. 1026 161 1) Iš pilnųjų krikšto vardų, jų trumpinių bei mažybinių formų, pvz., Krys Ada- manis, Mikczelis Andrukaniec, Mathias Andrulanis, Woyciech Augustianis, Jakubas Bagdananis, Banis Banionis, Andrzey Baniulanis, Motieus Brazionis, [lasea [onu- nonuc, Janel Grygalams, Marcin Gryganis, Matulis Grygonis, Czepuk Ignatanis, Jurgis Imbrasanis, Walulis Jakubonis, Jurgis Jakutanas, Mikolay Jananis, Jasius Janaszkanis, Czepas Janiulonis, Andrzey Jurgionis, Stanislaw Jurgielanis, Jurgis Kasperanis, Walis Klimonis, Piotr Koziulonis, Pawilas Lawrynanis, Janis Macionis, Stasius Maciulanis, Mikolay Mackonis, Czepul Mackielanis, Tomasz Maczulanis, Mikolay Marcinanis, Jurgis Masiulanis, Stasius Matulonis, Bantonuc Muxadionue, Michal Paulukanis, Adamas Pawilonis, Endreius Petronis, Jonas Petrukonis, Ma- tul Powilonis, Marcin Pranionis, Woycius Samulanis, Macas Stanionis, Jurgis Sta- nislawanis, Krzysztoph Stasiulonis, Banis Szymkonis, Jasius Tamulanis, Jonas Urbo- nonis. Jakub Wayciulanis, Czapas Walientynonis, Mikolay Wenslawanis, Jakub Woyciulanis. 2) Iš įvairių kitokių dažnai pravardinės kilmės asmenvardžių, pvz., Krisius Ak- menionis, Jan Aksztonis, Jan Awizanis, Baltromiey Bacianis, Stanislaw Balubaniec, Piotr Balwanis, Adam Barzdanis, Stanislaw Bezdzionis, Tamul Birlanis, Jan Budranis, Janel Blakanis, Stakiel Bulkanis, Maciei Burneikonis, Jasius Czernikanis, Jan Day- lidanis, Jury Dauksianis, Grygas Dylgionis, Slnenuc Jloskwonuc, Krzysztof Drus- kianiec, Woyciech Dudanis, Jasius Dundulonis, Walenti Dwaronis, Adam Dzidziuka- nis, Mikolay Gaydanis, Stanislaw Gienanis, Czepuk Gilanis, Jas Gineiczonis, Jakub Girnianis, Palis Grazulanis, Mikolay Gudanis, Joseph Gudgalanis, Krys Grodzianis, Mikolay Tkamanis, Dawid Ilayczanis, Jakub Jodzianis, Dawid Kayranis, Pawel Kal- wianis, Maciey Kibonis, Jasius Kierszulanis, Krzysztoph Kikilanis, Urban Kinczonis, Andrul Klawsanis, Jan Kliszonis, Petras Krypanis, Kazimierz Kupranis, Kazius Kusz- lanis, Krzysztoph Lotyszaniec, Palulis Mazulanis, Woyciech Nareyszonis, Moteyko Niemonionis, Jerzy Plikonis, Jan Plonianis, Marcin Pupelanis, Jurek Puszkanis, Jerzy Rudelanis, Marcin Skrypkonis, Marcin Szarkianis, Grigas Szylaykanis, Jane- lis Uszkuranis, Moteius Waywadanis, Maciey Wanaganis, Piotr Wilkanis, Jan Wir- szulanis, Andrus Woytelanis, Piotr Zydanis, Matas Zydukonis. 3) Iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Jus Daugwilonis, Jonas Dawnaronis, Szym Eybutonis, Banis Juoswilonis, Ambros Milwidonis, Czepulis Narbutonis, Matul Nartawtanis, Matul Narwidonis, Janelis Waysznaronis. Skirtingai nuo asmenvardžių su priesaga -aitis, patroniminės priesagos -onis vediniai XVII a. plačiausiai paplitę Aukštaičiuose. Gausiausia jų užrašyta ketur- kampyje Ramygala, Linkuva, Papilys, Kamajai. Žymi šių asmenvardžių koncentra- cija pastebima ir kitose Rytų Aukštaičių vietose — apie Anykščius (Kavarskas, Kurkliai), Ūkmergę, Utena, Daūgailius, Lifikmenis, Švenčionėlius, Dubingius, Maišiagalą, Nemenčinę. Pietų Lietuvoje šie asmenvardžiai plačiau paplitę apie Aukšt- dvarį, Trakūs, Léipalingi ir Šventežerį. Vakarų Aukštaičiuose priesagos -onis vedi- niai reti (Raudondvaris, Vilkija), o Žemaičiuose jų užrašyta tik dvejose vietose — šiek tiek asmenvardžių apie Švėkšną ir keletas apie Sėdą. Lietuviškos patroniminės priesagos -ūnas vediniai XVII a. sudaro apie 1394 visų pavyzdžių (XVI a. II p. jų buvo beveik dvigubai mažiau). Neužrašyta šiuo laikotar- i piu tėvavardžių su šia priesaga, padarytų iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvar- džių, todėl XVII a. asmenvardžius su priesaga -ūnas galima skirti: 1) iš įvairių krikšto vardų formų, pvz., Kasper Alexieiunas, Woyciech Alexiun, Jasiul Andre- 162 iunas, Augustyn Andrunas, Kazimierz Baltrunas, Tomasz Bartlomieiunas, Stanis- law Boltrunas, Jozeph Gryciunas, Stanislaw Grygalunas, Boltrus Fronckielun, Jur- gis Ywaszkunas, Jurgis Jankunas, Maciul Jasiunas, Braziulis Ionikunas, Matulis Jurgiunas, Krysiuk Eukaszunas, Tomasz Macieiunas, Mikas Mackielunas, Bartlo- miey Markunas, Morkus Mikolaiunas, Symon Moteiunas, Tomasz Narkun, Miko- lay Petkunas, Pawel Pietraszun, Baltrus Pronckielun, Maciey Rymkunas, Mikolay Stasiunas, Pranis Szymkunas, Jakutis Tomaszunas, Jakub Waytekunas, Stanislawa Winciuna, Baniulis Woyciechun, Staniul Woytkunas; 2) iš kitokios kilmės asmenvardžių, pvz., Bartlomiey Akmeniunas, Jakub Atka- czunas, Stanislaw Balczunas, Woyciech Baltaszun, Stas Blauzdziunas, Jan Boia- runas, Stanislaw Buczunas, Pawel Burniunas, Matul Czebotarun, Mikolay Gayde- lunas, Iwan Gospodarunas, Danis Grawzun, Kasper Gudziunas, Juodel Judkun, Jozeph Karaliun, Maciey Karpiunas, Tomasz Kiszkun, Piotr Kowalunas, Jozeph Krowczu- nas, Czep Kubilun, Jurgis Lelunas, Jakub Meldziun, Stanislaw Meszkunas, Jarosz Naudziunas, Opkeuc Hemedikwionac, Walancius Pikciunas, Jakub Plikun, Maciey Podziunas, Ciaslas Rawdziunas, Adam Skiawterun, Ewart Smilgiunas, Stasius Trey- niunas, Juruk Wierbelunas, Jozeph Ziamayciunas, Stanislaw Zolnierunas. AsmenvardZiai su patronimine priesaga -ūnas plačiausiai paplitę į rytus nuo linijos Zeimélis, Linkuva, Šeduva, Jėsvainiai, Kaūnas. Ypač jų gausu keturkampyje tarp Linkuvos, Nemunélio Radviliškio, Rokiškio ir Ukmergės (kartu su patroni- minės priesagos -dnis vediniais). Retesni šie asmenvardžiai kitose Rytų Lietuvos vietose (Daūgailiai, Adūtiškis, Dubingiai, Maišiagala, Nemenčinė). XVII a. ši patroniminė priesaga Žinoma ir Pietų Lietuvoje — asmenvardžių su šia priesaga ne- maža užrašyta apie Kapčiamiestį, Lėipalingį, Šventežerį, Veisiėjus, kiek mažiau apie Aukštdvarį, Stakliškes, Trakūs. Vakarų Aukštaičiuose priesagos -ūnas vediniai yra sutinkami abipus Nemuno (Jūrbarkas, Gelgaudiškis, Kriūkai, Plėkščiai, Raudėn- dvaris, Serėdžius, Vilkija). Kitose Lietuvos vietose, kiek rodo surinkta medžiaga, priesaga -itnas XVII a. nesutinkama. Po šių gana produktyvių XVII a. lietuvių asmenvardžių patroniminių priesagų eina slaviška priesaga -ovičius, kuri šiuo laikotarpiu nėra populiari. XVI a. II p. šios priesagos vediniai sudarė apie 17,294 visų priesaginių asmenvardžių, o XVII a. jų yra apie 6,8%. Daugiausia tai asmenvardžiai, sudaryti su šia priesaga iš įvairių krikš- čioniškų vardų formų, pvz., Jozeph Abromowicz, Jasius Ambrosowicz, Balul Andrze- iowicz, Gryg Bernatowicz, Jan Bogdanowicz, Matys Dawidowicz, IOpxeen Josmeii- koeut, Stanislaw Grzegorowicz, Lousta Grycunowicz, Pawel Grigowicz, Pawel Jakubowicz, Mik Janikowicz, Michal Jonowicz, Sn Hlunykosus, Tomas Kaspero- wicz, Piotr Klimowicz, Jan Lawrynowicz, Jurko Macieykowicz, Jasiuk Maciuko- wic, Staniul Marcinowicz, Jarosz Pawlowicz, Walulis Piotrowicz, Symon Sebestiia- nowicz, lana Symonowicza, Matul Stanistawowicz, Stanislaw Stephankowicz, Ambro- zy Szczephanowicz, Maciey Szymkowicz, Woyciech Urbanowicz, Mikolay Walen- cinowicz, Szczepan Woyciechowicz, Krzysztoph Wolukowic:z. Be to, asmenvardžiai su slaviška patronimine priesaga -ovicius XVII a. yra sudaromi ir iš kitokių įvairios kilmės asmenvardžių, pvz., Kazimierza Arefztowi- cza, Walul Byczkowicz, Krzysztof Bilatowicz, lerzego Burakowicza, Maciey Ciwu- nowicz, Jerzy Dobryanowicz, Lawryn Dziugowicz, Piotr Gaydymowicz, Pawel Gito- wicz, Bartlomiey Kinczowicz, Marcin Kliszowicz, Ambrozy Kniustowicz, Michalko Litwinowicz, Jan Niemowicz, Matys Ploskowicz, Stasia Railowicza, Olbrych Rudo- ite 163 wicz, Krzysztoph Sokolowicz, Kazimierz Trakowicz, Mikolay Trykniowicz, Miksza Trynitowicz, Kazimierz Warnowicz, Jan Wengrzynowicz, Jan Wingelowicz, Kazimierz Woytowicz, Woyciech Zubowicz bei senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Czap Butrymowicz, Andrzey Butwilowicz, Piotr Girdwaynowicz, Pieirasz Jawoyszo- wicz, Maciey Kontrymowicz, Woyciecha Montwidowicza, Lawrzyn Narwidowicz, Grig Narwilowicz, Maczul Woysznarowicz. Priesagos -ovicius vediniai XVII a. neturėjo kokio nors apibrėžto paplitimo plo- to. Jie šiuo laikotarpiu sutinkami įvairiose Lietuvos vietose šalia asmenvardžių su kitomis patroniminėmis priesagomis. Netgi negalima pastebėti kokio nors gausesnio jų susitelkimo vienoje vietoje. Galbūt vėliau padėtis pasikeitė, ir galima buvo nu- statyti kokią nors apibrėžtą šios priesagos paplitimo teritoriją*. Asmenvardžių su slaviška patronimine priesaga -evičius yra šiek tiek mažiau. Jie sudaro 5,494 visų pavyzdžių ir, kaip ir kiti šio laikotarpio asmenvardžiai, yra su- daromi iš įvairių krikšto vardų formų, pvz., Jan Alexieiewicz, Stanistaw Ambrose- wicz, Marcin Andrzeiewicz, Baniul Baltruszkiewicz, Klim Bartlomieiewicz, Marcin Bortkiewicz, Jasius Grycewicz, Lukasz Janczykiewicz, Niemon Januszewicz, Ma- myauc IOpreeneeuu, Maciey Juriewicz, Woyciech Lukaszewicz, Krzysztoph Ma- ciukiewicz, Rym Marciewicz, Mikolay Matulewicz, Stephan Mikielewicz, Gryg Mikolaiewicz, Antoni Praniewicz, Krzysztoph Proniukiewicz, Jan Staniulewicz, Adam Stasiewicz, Stefana Teresewicza, Eniulis Tomaszewicz, Mikolay Walukiewicz, Awgusztyn Wenckiewycz bei iš įvairių kitokios kilmės asmenvardžių, pvz., Symona Bocewicza, lana Bunciewicza, Maciey Burniewicz, Piotr Diakiewicz, Franciszka Gienielewicza, Piotra Gilewicza, Matys Girniewicz, Stanislaw Jodelewicz, Walis Juodziewicz, Krzysztoph Kawlewicz, Jakub Kiaukiewicz, Stanislaw Kliszewicz, Andr- zey Koplewicz, Stephan Koralewicz, Krzysztoph Lawnikiewicz, Balczus Niemoie- wicz, Jan Okieliewicz, Trakim Piekielewicz, Tomul Ruzgiewicz, Adam Saulewicz, Adam Sruogiewicz, Ian Szpigiewicz, Jozeph Zomoyciewicz. Kaip ir asmenvardžiai su priesaga -ovicius, priesagos -evicius vediniai XVII a. neturi apibrėžto paplitimo ploto. Jų yra užrašyta įvairiose Lietuvos vietose greta asmenvardžių su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis. Lietuviška asmenvardžių priesaga -ėnas XVII a. reta (apie 2,59( visų pavyzdžių). Asmenvardžiai su šia priesaga yra iš krikšto vardų (pvz., Stas Doroten, Stasius Ele- nenas, Krzysztoph Jakien, Stanislaw Jakubenis, Jan Kazenas, Janel Mikienas, Adam Mikolonėnas, Maciey Powilenas, Mikolay Stasiulienas, Jan Tumulenas, Jakubas Wincenas) ir iš kitokios kilmės asmenvardžių (pvz., Stas Alanenas, Adam Barzda- lenas, Marcin Bikienas, Jakub Butenas, Adam Ciekienas, Szymas Dakutenas, Jur- gis Giadenas, Petras Gulbenas, Jurgis Gumbenas, Janul Kaymenas, Janul Nimenas, Jurgis Niksztelenas, Walenty Plikienas, lana Skliuczena, Stanislaw Skrebenas, Jur- gis Szarkienas, Jan Ulanienas, Matulia Zemoytiena). Nors ir mažai produktyvi XVII a., patroniminé priesaga -énas turi daugiau mažiau apibrėžtą paplitimo plotą. Asmenvardžiai su šia priesaga koncentruojasi Rytų Lietuvoje. Daugiausia jų yra užrašyta šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, ketur- kampyje Smilgiai, Nemunčlio Radviliškis, Panemūnis (Rokiškio raj.) ir Ramygala. Pavieniai asmenvardžiai yra užrašyti ir kitose Rytų Lietuvos vietose (apie Daū- gailius, Drūkšiūs, Dūbingius, Maišiagalą, Nemenčinę, Ūkmergę). Be to, po kele- 4 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 133. 164 tą asmenvardžių su priesaga -énas yra užrašyta apie Aukštdvarį, Raudondvarį ir Švenitežerį. Atskirą grupę sudaro asmenvardžiai su vadinamosiomis mažybinėmis bei maloninėmis priesagomis. Jos šiuo laikotarpiu nėra itin populiarios. Dažnesni XVII a. priesagų -elis, -elė, -ėlis, -ėlė* vediniai, kurie sudaro apie 9%, visų pavyzdžių. Asmenvardžiai su kitomis mažybinėmis priesagomis (-ukas, -(i)ulis, -utis) yra retesni ir sudaro apie 49%, priesaginių šio laikotarpio asmenvardžių. Aukščiau aptartos XVII a. asmenvardžių priesagos buvo patroniminės, o, kal- bant apie priesagas -elis, -elė, -ėlis, -ėlė, gana sunku atskirti, kur jos turi patronimi- nės priesagos reikšmę, t. y. kur asmenvardis su šiomis priesagomis yra padarytas iš tėvo vardo ar antrojo asmenvardžio, užrašomo po vardo. Lietuvių kalbos atlaso me- džiaga rodo, kad šiuo metu mūsų tarmėse vaikų (berniukų, paauglių, jaunuolių) pavardės yra sudaromos iš tėvo pavardės su priesagomis -elis, -ėlis. Todėl asmenvar- džiuose, sudarytuose iš vienos ar kitos krikšto vardo formos su šiomis priesagomis pastarosios dažnai galėtų turėti ir patroniminę reikšmę, pvz., Tomasz Banelis, Ma- ciey Bochdanelis, Jan Jakielis, Dawid Janel, Piotr Jozanelis, Stanislaw Luksziale, Jendrzey Martenelis, Kazimierz Pawlelis, Maciey Rymkielis, Mikolay Romanelis, Jan Stanelis. Kiti asmenvardZiai su šiomis priesagomis dažniausiai yra pravardinés ar kt. kil- més, pvz., Szym Akiela, Narkus Augela, Baltromiey Awinelis, Jurgis Awizela, Jakub Baczkielis, Piotr Biskupelis, Walulis Bitynelis, Franciszek Boiarelis, Mikiel Boronelis, Stasius Bruzgielis, Urban Bukiel, Krzysztoph Butkanelis, Stanislaw Dagielis, Tomasz Dudela, Juz Gaidelis, Martinas Gaygalelis, Jakub Garnalis, Jan Giervela, Krzysztoph Glawdelis, Walulis Jodkunelis, Jakub Kaylelis, Kasper Kayrel, Maciey Katynelis, Jurgis Kazemekielis, Samuel Kiewnialo, Tomasza Kiszkiela, Sczesny Kuprelis, Kazi- mierz Kurszelis, Andrzey Lapela, Jurgis Lotwelis, Lukasz Margielis, Jan Meszkiela, Pawel Miltelis, Boltrus Miszkielis, Bartlomiey Paputelis, Palul Perkunelis, Balul Pil- kiel, Pawel Pilwelis, Jasiulis Plikielis, Pawel Pruselis, Walis Puodelis, Marcin Rude- lis, Mikolay Rutalis, Mames Cadynena, Czap Skilundelis, Michal Strazdelis, Jer- zy Szwedelis, Niecius Uselis, Mikolay Wanagiel, Baltromiey Wilkielis, Brasiuk Wingrel, Walulis Wirbalelis, Tomasz Womzdelis, Szymuk Woszkiel, Bartlomiey Zemaitelis, Piotr Zyrnielis, Piotr Zolnierelis. Kai kuriais atvejais priesagos -elis, -elé, -élis, -élé šiuose asmenvardZiuose gali būti patroniminés (plg. gausius XVII a. asmenvardžius be šių priesagu — Jakub Baran, Baltromiey Bruzgis, Jakub Butkus, Adam Dagis, Jakub Duda, Jan Gaydis, Jakub Gierwa, Wilm Gudas, Kasper Kayrys, Symon Kiszkis, Matulis Kupris, Miko- fay Lacwis, Kazimierz Pilkius, Pietruk Plikis, Piotr Rudis, Mikolay Wanag, Jan Wilkas, Andrius Wingris, Kazimierz Wirbal ir kt.). Tačiau daugeliu atvejų visiškai neįmanoma nustatyti, ar asmenvardžiai su šiomis priesagomis yra padaryti iš kitu, neišvestinių asmenvardžių (tada šios priesagos būtų patroniminės), ar pravardiniais asmenvardžiais yra virtę mažybinės apeliatyvų formos. Asmenvardžiai su priesagomis -elis, -elė, -ėlis, -ėlė XVII a. paplitę po visą Lie- tuvą. Daugiausia jų užrašyta šiaurrytinėje Lietuvoje (apie Krinčiną, Papilį, Pandėlį, Kūmajus), Lietuvos pietuose (apie Lazdijus, SveiiteZeri), vakarinėje Lietuvos dalyje (apie Švėkšną, Plunge, Kafteną, Krėtingą). 5 Dėl užrašymo būdo įvairiuose spausdintuose ir rankraštiniuose šaltiniuose sunku šias prie- sagas skirti, todėl jos aptariamos drauge. 165 Kitos mažybinės bei maloninės priesagos (-(i)ulis, -utis, -ukas) yra retos. Asmen- vardžių su šiomis priesagomis šaknyse gali būti krikšto vardas ar koks nors apelia- tyvas, būdvardis ir pan.: (Dulis — Maciey Aniul, Dawid Antulis, Piotr Awgiul, Muronaii: Bazionuc, Jan Bondziul, Piotr Burbulis, Jasius Dundulis, Mikolay Dziurgul, Kryscius Grumu- lis, Waliul Kaziulis, Stanislaw Kierulis, Piotr Kukulis, Jan Kuziulis, Kazimierz Ma- siulis, Muxoaai Mucroauc, Woyciech Murmulis, Filip Palulis, Jonelis Petrulis, Da- wid Pieciulis, Jakub Piliulis, Woyciech Ratul, Stanislaw Stanulis, Zemel Stasiulis, Miko lay Tyrulis, Dawid Wieszkulis, Marcin Zlempulis; -utis — Dawid Barutys, Pawel Degutis, Piotr Gawdutis, Krzysztof Gialutis, Michala Jonucia, Andrus Kiezu- cis, Grigas Kirkutis, Waluk Kiszkucis, Woyciech Kukucis, Jan Kurutis, Matutis La- dutis, Jerzy Meszkutis, Jozeph Milkutis, Pawel Osobutis, Michal Peciutis, Bart- fomiey Rakuc, Jan Rosteykutis, Jasius Saldutis, Janel Sawutis, Lawryn Stakutis, Jan Szeputis, Krzysztoph Szyrwuc, Adam Talutys, Stanislaw Twoskutis, Mikolay Walutis, Adam Waszkutis, Jurgis Wieszkutis; -ukas — Andrzey Matuk, Mikolay Misiuk, Jan Miszuk, Andrzey Paulukas, Sczesny Radziuk, Kazimierz Rudziuk, Ma- tul Siawruk, Matuselis Zyndukas, Dawid Zonduk. Šios mažybinės priesagos taip pat ne visada yra patroniminés. Dažnai asmenvar- džiais su šiomis priesagomis gali būti virtę mažybiniai apeliatyvai arba antruoju asmenvardžiu gali eiti mažybinė vieno ar kito krikšto vardo forma. Apskritai tiek XVI a., tiek ir XVII a. labai populiarios, plačiai vartojamos mažybinės krikščio- niškų vardų formos, pvz., Abrutis, Andrulis, Andrutis, Baniulis, Czepulis, Czeputis, Janul, Jasiulis, Jurgialis, Matulis, Matutis, Mikutis, Staniulis, Stasialis ir t. t. (plg. iš jų sudarytus tėvavardžius — Andrulonis, Andrutaytis, Baniulaytis, Czepulaytis, Czaputaytis, Janiulanis, Jasiulonis, Jurgielaytis ir kt.). Nustatyti asmenvardžių su priesagomis -(i)ulis, -utis, -ukas paplitimą XVII a. sunku dėl negausios medžiagos. Tačiau greičiausiai šios priesagos neturėjo apibrėž- to paplitimo ploto, kadangi ir negausūs asmenvardžiai su šiomis priesagomis užrašyti įvairiose Lietuvos vietose: su priesaga -(i)ulis — apie Akmėnę, Betygalą, Adūtiškį, Giedraičiūs, Kėdainius, Kūrtuvėnus, Nemenčinę, Pagėgius, Raguvą, Raudondvarį, Sėdą, Švėkšną, Tauragnūs; su priesaga -utis — apie Kūrtuvėnus, Adūtiškį, Plūngę, Rūguvą, Sėdą, Svėdasus, Švėkšną, Šventežerį, Tauragnūs; su priesaga -ukas — apie Aukštdvarį, Betygalą, Šešuoliūs, Švenčionėliūs, Trakūs, Vabalniūką, Vidūklę. Labai reta XVII a. asmenvardžių priesaga -iskis (apie 0,59, visų pavyzdžių), pvz., Zim Bawliszkis, Marcin Brunkiiszkisz, Maciey Dilbiszk, Jus Dyrszyskis, Jusa Jakowiszkia, Urban Jamantiszkis, Piotr Jodyszkis, Jan Karasiszkis, Woyciech Ko- nowiszkisz, Jurgis Pakalniszkis, Jan Petryszkis, Woyciech Stagiszkis, Adam Szukisz- kis, Alexia Wilniszkis. Jie užrašyti apie Gaūrę, Gėlvonus, Kėdainius, Panemūnį (Rokiškio raj.), Švėkšną ir Šventežerį. Be aukščiau aptartų XVII a. asmenvardžių priesagų, šio laikotarpio bendrą priesaginių asmenvardžių vaizdą paįvairina slaviškų priesagų -ovskis, -inskis, -evskis, -eckis, -ickis ir kt. vediniai (visi jie sudaro apie 2,5%, pavyzdžių). Daugiau šiuo lai- kotarpiu yra asmenvardžių su priesaga -ovskis, pvz., Mikolay Baranowski, Jozas Borowski, Matyasz Burowski, Jan Ciszkowski, Jerzy Czapkowski, Piotr Daynowski, Stanislaw Gielwanowski, Sebestian Grabowski, Jędrzey Iwanowski, Jan Jankowski, Mikolay Kompowski, Krzysztof Kozlowski, Marcin Krasowski, Jan Lisowski, Andrzey 166 Naglowski, Dawid Ostrowski, Mikolay Piotrowski, Krzysztoph Rutkowski, Jan So- kolowski, Marcin Stronowski, Piotr Szydlowski, Szym Sweykowski, Jakub Tyrlikows- ki, Jan Zebrowski, Kaspar Zlotkowski, Mikolay Zwierkowski. Kitos slaviškos priesagos šiuo laikotarpiu retos, pvz., -inskis: Mikolay Berzyns- ki, Krzysztoph Ciwinski, Bartlomiey Erminski, Matys Kuczynski, Marek Lukaszyns- ki, Woyciech Pilwinski, Jerzy Puszynski, Krzysztoph Skowrynski, Jan Wiertinski; -evskis: Marys Gayzewski, Jozeph Janczewski, Andrzey Kopaczewski, Piotr Eukaszews- ki, Marcin Maliszewski, Jan Sobalewski, Woyciech Tumaszewski, Jerzy Wiszniews- ki, Jan Zwerewski; -eckis: Jan Giegiecki, Mikolay Gotowiecki, Andrzey Jalowiecki, Jan Poniemiecki, Matulis Woroneckis; -ickis: Lukasz Czernicki, Adam Jakubicki, Kasper Laywickis, Matiasz Sawicki, Andrzey Walicki, Krzysztoph Zubrycki. Apibrėžto paplitimo ploto XVII a. šios priesagos neturėjo. Asmenvardžiai su jomis užrašyti įvairiose Lietuvos vietose. Tik vienas kitas asmenvardis su šiomis priesagomis (kaip ir aukščiau aptarto- mis -ovicius, -evičius) gali būti kitataučių, iš kitur atsikėlusių žmonių. Dauguma jų yra atėję per oficialius raštus, kurie XV, XVI, XVII a. dažniausiai rašyti ne lietuvių kalba, įvairių tautybių raštininkų. Ši aplinkybė, be abejo, sąlygojo ir tokį slaviškų patroniminių priesagų -ovičius, -evičius gausumą XV a. ir XVI a. I pusėje. Tik XVI a. II pusėje ir ypač XVII a. jas pradeda išstumti lietuviškos patroniminės priesagos. Aptarus visus XVII a. priesaginės darybos asmenvardžius, dar įdomu ir tas, kad šiuo laikotarpiu buvo Lietuvoje keletas vietovių, kuriose yra užrašyta beveik vi- sos ar bent dauguma XVII a. asmenvardžių priesagų. Tai Šventežeris, kur užrašyti asmenvardžiai su 12 aptartų šio laikotarpio priesagų: -aitis, -onis, -ūnas, -elis, -ulis, -utis, -ovičius, -evskis, -ovskis, -inskis, -ickis, -evičius; Švėkšna: -aitis, -onis (nors jos vediniai XVII a. koncentruojasi Aukštaičiuose), -elis, -ulis, -utis, -ovičius, -evičius, -„iškis, -evskis, -ovskis, -inskis (iš viso 11 priesagų); Trakai, kur užrašyta asmenvardžiai su lietuviškomis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas, -elis, -ukas bei slaviškomis Ovičius, -ovskis, -evskis (9 priesagos); Maišiagala, kur XVII a. yra beveik visos lie- tuviškos patroniminės priesagos: -aitis, -ūnas, -onis, -ėnas, slaviškos priesagos -ovi-, čius, -ovskis, -evskis, -inskis, -ickis (iš viso 9); Nemenčinė: -aitis, -onis, -ūnas, -elis, -ulis, -iškis, -ovičius, -evskis (8 priesagos) ir Aukštdvarės: -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas -elis, -ukas, -ovičius (7 priesagos). IŠVADOS 1. XVII a. lietuvių asmenvardžių priesagos yra įvairios. Šalia lietuviškų priesa- gų -aitis, -onis, -ūnas, -énas, -elis, -elé, -(i)ulis, -utis, -iškis ir kt. nemaža asmenvardžių su slaviškomis priesagomis -ovičius, -evičius, -ovskis, -evskis, -eckis, -inskis ir kt. 2. Labai produktyvias XVI a. slaviškas priesagas -ovičius, -evičius, reiškiančias kilmę, priklausomybę šeimai ar giminei, XVII a. žymia dalimi pakeičia lietuviškos patroniminės priesagos -aitis, -onis, -ūnas. 3. Beveik visos XVII a. asmenvardžių lietuviškos patroniminės priesagos šiuo laikotarpiu turi daugiau ar mažiau apibrėžtus paplitimo plotus. Priesagos -aitis didžiausia koncentracija yra Žemaitijoje bei Vakarų Aukštaičiuose; -enis, -ūnas ir -ėnas vediniai koncentruojasi Aukštaičiuose (ypač šiaurrytinėje Lietuvos dalyje). 167 4. Slaviškos asmenvardžių priesagos XVII a. apibrėžto paplitimo ploto neturi. Jų vediniai yra užrašyti įvairiose Lietuvos vietose greta asmenvardžių su lietuviško- mis priesagomis. B. B. MALES; VCKEHE PACIIPOCTPAHEHHE CY®®HKCOB JIATOBCKHX JIHYHBIX MMEH XVII BEKA Pesiome Ha Marepnajie HeCKOJIbKHX ONyGJIHKOBAaHHBIX H PYKOMHCHBIX HCTOPHYECKIIX HCTOYHHKOB XVII B. aHaJM3HPYIOTCS JHTOBCKHE JIHUHBIE HMeHa, OGpa3OBaHHbIeė MPH TMOMOUIH Pa3.THYHBIX cypdukcos, H ONpeAeSIOTCH apeasibl PacHpPOCTPAHEHHST THX CY(PHHKCOB. B XVII B. eme se cymecTBoBaJo ejiKHONH GopMbl HaHMeHOBAHHA nua. Berpeuaercs oxHo- YJIGHHO®, JBYYJIEHHOe, TpexujieHHOe H JaXe 4YeThipexuseHHoe onpejesenue Jima. Haubosee THTHYHBIM AJ 3TOro nepuoja ČblJIO ABYY/IEHHOE HaHMeHOBaHHe. BTOpbIM UJIEHOM Takoro Ham- MEHOBaHHS Yallle BCero HAeT MaTpoHHMHUYECKast hopMa JIHUHBIX HMeH, 0Opa30BaHHAN MPH TIOMOILH pa3JuyHLIX CVYOOHKCOB. OTH JiH4KbIEe HMeHA NIO cBoeil GopMe H (QYHKUHH OYeHb NOXOXH Ha JHTOBCKHE (AMHJIHH, HO B 3TOT NMEPHOJ ĮįajIieKO He BCe OHH ObliH aMuanaMiu. Bo MHOTHX ciiyuasx OHH EL He SBJIA- IOTCH HACJIEACTBEHHBIMH H He 00 beHHSIOT UJIEHOB OJHOH CEMbH. Hapsiny ¢ JHTOBCKMMH NaTPOHHMHYECKHMH cyddukcaMmu -aitis, -onis, -ūnas, -énas,-elis, -elé, -iškis u Ap. B XVII B. BCTpeyaeTcss MHOTO JIHTOBCKHX JIHYHBIX HMEH, 00pPa30BaHHBIX MPH NO- MOH CJIABSHCKHX CYO(ĖHKCOB -ovicius, -evičius, -ovskis, -eckis, -inskis n 1p. CaMbiMA TIpOAYKTHBHBIMH Cy(duKCaMH JHTOBCKHX JHuHBIX HMeH XVII B. SBASIOTCH -qitis, -onis, - ūnas. Iloutn Bce smTOBCKHE TiaTpOHHMHUeCKHe CydOnHKchi XVII B. HMEIOT onpejeieH ble apeaibl pacnpocTpanenusi. Jluunsie Mena, OGpa3oBaHHbIe IpH MOMOWH cydOukKca -aitis, KOHIEHTPHPY- totes B Kemafitun nu B Bocrounoit Aykwraiitan. Cyddukcsl -onis, -inas, -énas KOHUEHTPH- pyiotes B AykurraiiTuu (0coGeHHO B ceBepo-BOCTOYHOI uacTH JiHTBkI). CjiaBaHceckne cydduxcs JIMYKLIX HMeH XVII B. He HMEIOT ONpejieJIieHHBbIX ApeaJIOB pacripoc- TpaHenus. Jluunsie nMena, o6pa3oBaHHbIe IPH IIOMONIH THX CYyOOĖOHKCOB, BCTpe4ualOTCA B pa3ljiuu- HBIX YacTAX JlHTBbI HADSIJĮy C JHYHBIMA HMEHAMH C JIHTOBCKHMH CY OĖOuKcaMn.