Forma „tai“ ir jos variantai lietuvių kalbos tarmėse

LIETUVIYU AREALINES LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA A. VALECKIENE FORMA tai IR JOS VARIANTAI LIETUVIU KALBOS TARMESE 001. Forma tai Zinoma literatiirinéje kalboje kaip bevardés giminés jvardis ir kaip dalelyté. Gana platiai $i forma vartojama ir tarmése. Be formos fai, tarmése yra daug kitu formu: tatai, ta, to, tei, te, te, ti, tei, kurios sudaro formos fai variantus. Jos teritoriSkai pasiskirsciusios tarmése. DidZioji dalis Siy formy anks¢iau niekieno nebuvo keltos, arba jeigu ir buvo kieno duodamos tarminiuose tekstuose, buvo atstatomos j tai. I8 tikrujy bent dalies 8iy formy identifikacija neaiSki. Todél Cia ir norima pasvarstyti, kaip tiksliau identifikuoti tarmines formas; panagrinéti, kaip jos pasiskirs¢iusios tarmése, kokios jy funkcijos, kaip jos viena su kita santykiauja. 1. FORMU PAPLITIMAS IR IDENTIFIKACIJA 002. Tarmése platiausiai uZ visas formas vartojama forma fai. Ji isigaléjo ir literatirinéje kalboje. Si forma paZistama visu aukStai¢iu, i8skyrus panevéZiSkius (kur vartojamos neaiSkios fe, te, ti formos), taip pat yra Zemaitiy raseiniSkiy plote?. Visame kitame Zemaiciu plote forma tai nepazistama. Forma tai tarmése, kaip ir literatirinéje kalboje, turi dvi funkcijas: 1) dalelytés bei jungtuko ir 2) bevardés giminés ivardZio (apie Sias funkcijas placiau Zr. 013 t. t.). Tatiau formos tai paplitimas nurodytosiomis funkcijomis labai skiriasi tarmése ir literatirinéje kalboje. Forma tai literatirinéje kalboje pla¢iai vartojama abiem funkcijomis: kaip dalelyté bei jungtukas ir kaip bevardés giminés jvardis. Pastaraja funkcija forma tai tia yra pirminé palyginti su kitomis formomis?. Tuo tarpu tarmése visame nurodytajame plote forma tai téra placiau pazjstama tik kaip dalelyté bei jungtukas. Bevardés giminés ivardzio funkcija forma tai turi retai, paprastai tik vakaru aukStaitiy kauniSkiy bei Klaipédos kraSto aukStaitiy ir pietiniy 1 Formuy paplitimo Zemélapiams sudaryti bei formy funkcijoms nustatyti pagrindiné medziaga imta i8 Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus parengto leidinio, ,Lietuviy kalbos tarmés“ (Chrestomatija sudaré E. Grinaveckiené, A. Jonaityté, K. Morkiinas, B. Vanagiené, A. Vidugiris, red. E. Grinaveckiené, K. Morkinas). Formos buvo iSrinktos i§ tarminiy teksty. Taip pat buvo perZitiréta Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto ,,Lietuviy kalbos atlaso“ kartotekos 1394 klausimo medZiaga ir Zodyny kartotekos atitinkamy formy mediiaga, Siek tick medZiagos imta i8 kity ankstiau paskelbty tarminiy teksty bei Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studenty tarminiy diplominiy darby. Dalis mediiagos yra patikrinta patios autorés individualios apklausos bidu. Straipsnyje laikomasi Z. Zinkevitiaus (Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, p. 446; 1 zemélapis) tarmiy klasifikacijos. 2 Zr. A. Valeckiené, Bevardés giminés forma tai ir jos sa ntykis su kitomis jvardziy formomis, LKK XV 61, plg. 1, 2, 3 lenteles p. 51, 58, 62. 55 vydo (beveik ikimtinai tik tai), M. Dauk¥os, M. Petkeviciaus (alia tatai) ir kt. Tuose paminkluose, kur aiSkiai pastebima daugiau ar Maziau Zemaitixky elementu, tai visai nevartojama (M. Maizvydo) arba Pasitaiko gana retai Salia tatai (B. Vilento, S. VaiSnoro, taip pat J. Bretkiino TaStuose). Taigi formos tai vartojimas senuosiuose raStuose atitinka dabartine jos lokalizacija tarmése. Forma tatai latai pasitaiko tik retkaréiais kai kuriy ra8ytoju raStuose. Senuosiuose XVI— XVI a. tatai (tai néra), o B. Vilento, J. Bretkiino raStuose tatai yra vyraujanti Salia retos tai*. Taigi forma fatai tiek dalelytés bei jungtuko, tiek bevardés giminés ivardzio funkcija lietuviy kalboje dabar yra nykstanti. Ja iSstumia kitos formos. Forma ta 004. Forma ta vartojama visame Zemaitiy tarmés Plote, iSskyrus raseiniSkius. Sios formos balsis yra trumpasis @, todél forma ta Zemaiciy tarméje negali biti identifikuojama kaip Ik. tai. Forma ta vartojama kaip dalelyté bei jungtukas. Aiskiy pavyzdZiy, kur ta turéetu bevardés giminés funkcija, nerasta. Taigi Zem. ta atitinka tik viena formos tai funkcija. Beyardés giminés ivardzio funkcija zemaitiy tarméje paprastai vartojama Tokia pat funkcija, kaip dabar zemaiciy tarméje, forma ta randame uZraSyta i8 DarguZiu k., Kretingalés apyl., Klaipédos t., tautosakos teksty rinkinyje ,,Mittei-. lungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft“, IL, 1887, p. 31: jei Jus nepa- * Déllietuviy senujy rasty sasajos Suatitinkamomis lietuyiy kalbos tarmémis 2r. J. Palionis, Lietuviy literatiriné kalba XVI— XVII a., Vilnius, 1967, p: ST t. * Eino Nieminen (Der urindogermanische Ausgang -di des Nominativy-Akkusatiy Pluralis des Neutrums im Baltischen, Helsinki, 1922), remdamasis tuo, kad M. Maizvydo ra8tuose vartoJama tik ratai, 0 tai yra vélesniuose TaStuose, daro i8vada, kad tai atsiradusi vietoje ratai Palyginti vélai, tikistoriniu lietuviy kalbos laikotarpiu (Zr. P. 35, 43). Masu supratimu, formy tai, tatai varto56 sorgosit mane tq princése, ta jiums és szléktai. PaaiSkinimuose nurodoma, kad éia ta tikriausiai esanti i8 tai (p. 35). Tokia pat forma ta randame Z. Zinkeviciaus paskelbtame Zemaiciy tarme paraSytame (apie 1636-1705 m.) tekste® (162 eilutes apimantiame tekste ig viso rasta 5 pavyzdZiai): 1) Pryimk S'S. Sakramenta ben wyna karta ont metu. O ta ape Swiete Weliku (86 eil.). 2) prysaka tapag idant Wy o oe Baznicio ie butu kieykty, o ta dielto idant mokietu aftrazne giwe(n)ty (112 eil.). 3) Pyrmiawf tada Baénicie Swieta kieyk Wysus Heretykus, ta ir, Lutherus, Kalwinus, Sysmatykus yr kietus koriu jus nepaZinftatie (120 eil.). 4) Pyrmiaw/ kie[y]k Baznicie S. Wy fus Heretykus, ta ir Lutrus, Kalwinus, Syzmatykus Yr kietus korie no Baznicies S. kokio noris fpafabo ir at fydalieje (125 eil.). 5) Tapag kiek tus korie kokius noris da ktus, pywas, dyrwas, Bodiftie (=BondiJtie), jawus, pyn[y)gus, priegolincius ont Bazies (=Baz[ni¢jies) aba ont Afabu duchawnu Tu Baznic{ilu, kap ta fundufzus, legacyies [ Wysy tokie] Wysus tus Ir kietus korius clie neys{z|goldziaw kap pr3ysztarawnikus Baznicies S. (152 eil.)- Tokia pat forma ta vartojama S. Daukanto raStuose Salia tai formos, pvz.: Wiedlitt gaspadine, ta yra: wijszne DB 54. nebigalentis sdbatos dijno pakutawodamis kunti sawo rqmdyti, ta yra, pertijs. DB 27°. Tokia pat forma fa, atrodo, bus ir B. Vilento ,,Euangelias bei Epistolas... Isch{pauftas Karalaucgui... Metu MD. LXXIX“, p. 65 (Vilniaus Valstybinio universiteto Bibliotekos RankraStiy skyriuje esantio originalo paginacija): Ir mes efma ludinikais wiffa | ka ghiffai dare S3idawos fzeme ir Jeru3aleie. Th@ efti vfchmufche ir ant medzia pakabine. Cia tha para’yta su nosine q, bet pagal funkeija yra tokia pat, kaip Zemaiciy ta. B. Vilento, kaip ir daugelio kity senyjy ra8tu q ir a raSyba svyruoja’. F. Bechtelio leidime Sio sakinio thg i8na¥oje taisoma j tha (zr. Bartholomaus Willent’s litauische Uebersetzung des Luther’schen Enchiridions und der Episteln und Evangelien... herausgegeben von Fritz Bechtel. G6ttingen... 1882, p. 81). Taigi cia B. Vilento thq, tikriausiai galima identifikuoti ta. Dabartiniuose lietuviy raStuose forma ta, kaip tarminé, nevartojama. Analogiska forma ta pasitaiko latviy kalboje, pvz.: Ja gribi, tandc! LV IV 120. Formos te, te, ti 005. Vietoj literatirinés kalbos tai rytu aukStaidiu panevéziskiy tarméje vartojamos formos fe, fe, fi. Jos taip pat turi tik dalelytés bei jungtuko funkcija, kaip Zemaitiy fa. Formos te ir te vartojamos panevéziskiy tarmés Siaurinéje dalyje. Forma te daugiau pasitaiko patioje Siauréje (mazdaug tarp Joniskio, Smilgiy, Nemunélio RadviliSkio). Sios formos ¢ yra trumpas, daugiau siauras, nejtemptas, negomurinis, t — minkStas. Forma te randama toliau j pietus (mazdaug tarp Baisogalos, Raguvos, Smilgiy). Sios formos © yra trumpas, siauras, gomurinis, itemptas, t — kietas. Panevéziskiy tarmés pietinéje dalyje bei jos pakraSéiais (mazdaug tarp Krakiu, Sirvinty, Anyk8éiy) tokia pat funkcija vartojama forma ti, kurios i yra trumpas, “HP oZN Zinkevidiaws, ReikSmingas zemaitiSkas rankra8tinis tekstas, LKK XV 171 t. t. ® E. Nieminen (min. veik., p. 51) S. Daukanto raSty ta atstato j tai: ta< taj. * Plg.: J. Palionis, min. veik., p. 44, nejtemptas, negomurinis, ¢ — mink&tas. Taigi toliau i pietus minimyjy formy balsis siauréja. Dideliy sunkumy sudaro Siu formy identifikavimas — palyginimas su literaturinés kalbos atitinkamomis formomis. Visy pirma neaigku, ar Sias formas galima identifikuoti kaip literatirinés kalbos tai arba kai kuriose tarmése vartojama tei (a. toliau), ar tai yra formos su kokiu balsiu, ne dvibalsiu. Dél to apzvelgsime tarmiy, turin¢iy nurodytasias formas, fonetines ypatybes, leidziangias ar prieStaraujanéias jy atsiradimui i§ tai ar tei. Forma te arba te turinéios tarmés 006. Tarmése, kurios turi te arba te, dviskiemeniy arba daugiaskiemeniy Zodziy galinio skiemens nekiréiuotas arba tvirtagalis, i8 kurio paprastai atitrauktas kirtis j Sakni, dvibalsis ai > © (po Kietojo priebalsio) ir ei > ¢ (po mink8tojo priebalsio), pvz.: vyr. g. dg. vard.: wse ,,iisai* Ps, dime ,,dimai“ Gst, vaike »Vvaikai* Kris, léne ,,linai* Kri, dar’bini-ke »darbininkai* Mgé, ber'n'é-ke ,,berniokai* Pdz, pa‘- tale ,,patalai“ SIg; miéze ,,mieZiai* Jrgn, patik's'Ce , paukStiai* Ink, a’k'le ,,arkliai* Sd, rége »Tugiai* Gln, medé-le ,,medeliai< Kri, mo-kes' ee ,,mokestiai* Gst, obolé: ,,obuoliai* Krs, exére ,eSeriai* Psi vyt. g. dg. in.:visés ,,visais“ UzZ8, véses ,,visais“ Sd, mé-tes »metais“ Rd, di-- mes ,,dimais“ Gst, javes »Javais“ Sdb, vakdres ,,vakarais“ Mkn; tra@-ktores’ , traktoriais“ Ps, pari‘tses’ ,,parytiais“ Sd, t'r'obé-ses' , triobesiais“ Vdin; kardles’ , karaliais“ P¥ a mot. g. vn. naud.: 6:ske ,,oZkai* Pbr, ra‘gane ,,traganai“ U8, mame »mamai“ Rgv, diione ,,duonai* Ps: _ sé*sere ,,seseriai* Bsg; prieveiksmiy formos su -ai, -iai: géré ,,gerai“ Mgt, maze »MaZai“ Gln, labe »labai“ Pin, k’d-ure ,,kiaurai“ GraZ8, graite ,,greitai* NmjP, geré-ke ,,gerokai“ Jrgn; labe , ,labiai“ Ink, sd°€e ,,sotiai* Pn, grazé ,,graziai* UZ8, baise , baisiai* Slé, skoF die ,,skurdZiai“ Gst, pér'ne ,,perniai“ Sd; prieveiksmiy formos su ai, ei uzdarame galiniame skiemenyje: ketép ,,kitaip* Ps, vesép ,,visaip“ Nj; Si.tep ,Siteip“ Uzs; es. 1. vn. 2 a.: Zéne ,,Zinai“ Sml, isg/6-ste ,,i8glostai* Sd, bije ,,bijai* Bsg; bit. 1. vn. 2a.: neuzdi-rbe > neuZdirbai“ Krs, negalé-dave »negalédavai“ Gst, bove ,,buvai* P, negalé-dave »negalédavai“ Gst; mate ,,matei“ Ps; néjaute , nejautei* V8k, vd‘l'ge ,,valgei“ Pbr: ivardZiuotiniy formu vn. vard. su dalelyte -ai: gé-rase ,,gerasai“ Krs, toksé »toksai* Pn, ase ,,a8ai“ Gst, tasé ,,tasai“ Rev, Ji.né ,,jinai* Ps; vyr. g. vn. Sauksm. su -ai: pé-ne ,,ponai“ Dkn; jungtukai: kole ,,kolei“ Mgé. Tu paciy tarmiu vienskiemeniuose Zodziuose ai >e ir ei > nevisur. Pavyzdziui, Salia aukStiau minéty dviskiemeniy formy, vartojami ir jungtukai: ke , kai“ Kri, PdZ, Gln, Pin, Vdin, Jn8k, kep »-kaip* Zml, Slé, Ps, Nj, Pn, ne ,,nei“ Jr, Vsk, prieveiksmis fep ,,teip* NmjP. Taciau kitose vietose, kur vartojama gére ,,gerai“, 58 dene ,,linai“, baise ,,baisiai“, afkle ,,arkliai“ ir kt., vienskiemeniuose ZodZiuose ik< laikyti tvirtagaliai dvibalsiai ai, ef: kai Bsg, Sd, kaip Dkn, Rm, PS, Sd; teip PS, Sd, Rm, Sdb, Pin, Pdz, Sml, Gln, Vdin, Pn, Kr88, Slé, Mkn, Gst; /e7 ,,lai* Gln, Slé, Zml. Tvirtagaliai dvibalsiai ai, ef taip pat iSlaikomi pilnareik$miy ZodZiy vienskiemenése formose, pvz.: bis. 1. 3a. ais ,,eis“* Gst, reiks Rgv, taip pat Siose formose su prieSdéliais, pvz.: nebeis ,,nebeeis* Zml. Sie dvibalsiai ilicka ir vienskiemenése sutrumpéjusiose formose (i§ dviskiemeniy, numetus galiine), pvz.: es.1. 3a. ain ,,eina* Kri, UZ8, Vdin, Mkn, Sdb, kaist , kaista* Zml, reik ,,reikia“ In8k, SIé, p’rein ,,prieina“ P8, vaiks Sd. Nagrinéjamosiose tarmése tvirtagaliai dvibalsiai ai, ei visada i8laikomi dviskiemenése ir daugiaskiemenése formose negaliniame skiemenyje, pvz.: es. 1. 3a. (kur galtiné nenumetama) reike ,,reikia“ Sdb, ainas ,,einasi* P8, pasetaisa ,,pasitaiso“ Mkn, bit. dZn. 1. 3a. reigdava ,,reikdavo“ Ps, eidava ,,cidavo“ Kr88, es. 1. dg. 1a. Zeidzem ,,zaidziam“ Gr28, liep. n. dg. 2a. aikit,,eikit“ Stm, dg. vard. ap’sitaise ,,apsitaise“ Megé. Siose tarmése neveréiami ai j € ir ei ie dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose Zodziuose nekiriuoti pries kiréiuota skiemenj, pvz.: vyr. g. vn. vard. vaidinuékli.s’ ,,vaidinuoklis“ Brz, bit. dzn. 1. 3a. neuZlaiki‘dava ,,neuZlaikydavo“ Vsk, vaidi.ndavas ,,vaidindavosi“ Brz, plg. junginj: Jei bun ,,lai buna“ SIé. Nagrinéjamosiose tarmése nevienabalsinami tvirtapradZiai dvibalsiai di, éi tiek dviskiemeniy Zodziu galiniame skiemenyje, tick vienskiemeniuose ZodZiuose, pvz.: tend'i Ps, Vdln, Zmi, Pin, Pn, Jrgn, jéigu Bsg, jéi Sd, VSk, Rm, mot. g. vn. naud. tdi givdi Por, jadi UzS, Ps, Dkn. Kaip rodo pateiktoji medZiaga, nagrinéjamosiose tarmése ai >e ir ei >e daZniausiai galiniame dviskiemeniu ar daugiaskiemeniy Zodziy paprastai nekirtiuotame skiemenyje po kiréiuoto skiemens (neretai atitraukus kirtj i§ galiinés i Sakni). Tai rodo, kad ai > « ir ei > ¢ nagrinéjamosiose tarmése tikriausiai yra susijes su galininiy balsiy bei dvibalsiu redukcija®’, i8 dalies ir kircio atitraukimu. Siose tarmése ir ilgasis balsis é < en nekiréiuotoje galiinéje sutrumpéjes ir susiauréjes virsta €, e, pyz.: vn. gal. saujé'le ,,saujele“ Kri, kepi.re ,.kepure“ Rd, krdutove ,,krautuve“ PS, vyr. g. vn. vard. nusavles ,,nuSales“ Nj, iSpu'tes ,,i8piites* Ps, iki.ges ,,iki8es“ Rd, vyr. g. dg. vard. sosispdude ,,susispaude“ Sd, ap’ sitaise ,,apsitaise* Megé. Redukuojami ir trumpieji balsiai juos siaurinant, pvz.: 15¢ ,,cia“ Sd, Pin, Kr3s, Ink. Sunku pasakyti, ar formu /e, te balsiai redukuoti i8 dvibalsiy ai, ei, ar i§ kokiu balsiy. Pagal gére ,,gerai“, baise ,,baisiai“ ir kt. reikéty te identifikuoti fai ir te — tei. Pastaroji forma pasitaiko kai kuriose tarmése (Zr. toliau). Ta¢iau vienskiemeniuose ZodzZiuose dvibalsiai ai, ei papastai nevienabalséja. Nelabai atitinka formy te, te ir formy, kur dvibalsiai ai > €, ei > ¢, pozicijos. Formos /é, te paprastai vartojamos kaip proklitikai nekiréiuotos, intonaci8kai prisijungusios prie paskui jas einantio kiréiuoto ZodZio, pvz.: 8 Dél galiiniy redukcijos panevéziskiu tarmés Siauréje 2. Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 119—120. 59 Tet6-j balé: té-ks akmi. bit.va. Grzs (LKT 219), Di.sr'p't’ te reiké-je Zmi (LKT 239). Tuo tarpu ai > ¢, ei > ¢ paprastai Zodyje ar junginyje po kiréiuoto skiemens. Pagal pozicija formos té, te atitinka formas, kur ai, ei nevienabalséja, plg.: vaidi.ndavos »»Vaidindavos“, lei bii-n » lai bina“. Be to, yra vietu, kur vartojamos formos te arba te, bet dvibalsiai ai, ei auk8éiau minétais atvejais i¥ viso nevienabalséja. Pavyzdziui, Taujény apyl. yra forma te, bet dvibalsiai ai, ei ¥lieka (kaip, kai, pjautuvais, duénai LKT 279), taip pat Joniskio apyl. (kalb. S. Karaliiino liudijimu) yartojama forma te, o dvibalsiai ai, ei irgi nevienabalséja (gérai, kai ir kt.). Taigi galimas daiktas, kad formy fe, te, kurios savo izoglosomis rySkiai ir nesiskiria, monoftongai €, e gali biti ne ig dvibalsiy ai, ei, bet galbit papraséiausiai trumpasis e (plg. tie ,,¢ia“ . Kuris véliau Sutapo su Sioms tarméms bidingais. monoftongais ¢, e, redukuotais ix ivairiy balsiy bei dvibalsiu. Tokiu atveju formas té, te reikéty identifikuoti te, Lietuviy tautosakos teksty rinkinyje »»Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft“ (IL, 1887) yra uzraSyta forma te ta pacia funkcija, kaip nagrinéjamosios formos: Tada lapé sdka: Té czi negiaré, békim (p. 165). TaCiau tai tikriausiai ta pati Siaurés Panevéziskiy te, te. 007. Forma fe (su trumpuoju e) yra latviy kalboje tokia pat dalelytés bei jungtuko funkcija, kaip liet. tai ir musy nagrinéjamos panevéziskiu te, te (taip pat ti) (plg. 025, 027)*. Pyz,: Te nu bija! (Plavinas) (Plg. liet. Va tai tau!) Te nu bij! tik iss, tik gars. Te tev nu bija pa(r) tavi septini zeseri! Te nu biji, parbrauci majas. (Jalgavas Latviegu biedribas rakstniecibas nodalas rakstu krajums, 1890 — 1901). Isa Janu nakts... te satumsa, te izausa. Te bij saule, te pazuda melnajuos makuonuos. LV IV 151. Nurodytosios vietos Plavinas, Jelgava kaip tik yra j Siaure nuo lietuviy tarmiu, kur vartojamos atitinkamos Panevéziskiu formos te, te. Tokia vartosena lat. te tikriausiai genetiSkai yra susijusi su minétosiomis panevéziskiu formomis te, te. Forma fi turinéios tarmés 008. Nedideléje dalyje viety (ryty piety panevéziskiy pakraStyje) nekiréiuoti arba tvirtagaliai ai > wir ei > i dviskiemeniu bei daugiaskiemeniy Zodziy galiniame skiemenyje bei vienskiemeniuose Zodziuose, PavyzdZiui, Ukmergés, Kavarsko apylinkése vartojama: vyr. g. dg. vard. vitrer »Vyrai“, luuker- » laukai“, -prieveiksmiai Jabé): sslabai“, amzinet »amZinai“, es. 1. vn. 2 a. mater »Matai“, jungtukai kor » kai“, keip »kaip*: vyr. g. dg. in. f’rini-¢ijs » trinytiais“, dalelyté ni ,,nei*. Siose vietose galima forma fi identifikuoti tei, tet — tai. Taéiau visame kitame plote, kur yra forma ti, tokio ai, ei virtimo néra. Didziojoje forma ti turingio ploto dalyje ai, ei nurodytaisiais atvejais arba if viso never- °® Nuo lat. te, atitinkanéios liet. tai, reikia skirti lat, te< *1é, vartojama kaip_prieveiksmj reikSme , ,¢ia“, plg. liet. ten, ryt, aukst. 1/, 60 Ciami, arba ai > €, ei > ¢ kaip aukStiau minétose tarmése, kurios turi fe arba te formas. NekirGiuotas arba tvirtagalis ai, ei da%nai iglaikomas pietinéje forma fi turintio ploto dalyje dviskiemeniy ir daugiaskiemeniy ZodZiu galiniame skiemenyje, pvz.: prieveiksmiai: labai Cb, gerai Pbs, Mané, visaip Vp; skubei Pbs; vyr. g. dg. vard.: pinigai Pbs, krastai Pg, baravi-kai Krk; vukeéei Mané, paal’- k's'nei Krk; vyr. g. dg. in.: ket'virtais Mant, vaikais Cb; ivardZiuotiniu formu vyr. g. vn. vard. jisat Cb; es. 1. vn. 2a. Zinai Ssk; liep. n. nuveik ,,nueik*“ Pbs; jungtukas ir dalelyté tiktai Nvrn; dviskiemeniy bei daugiaskiemeniy Zodziu negaliniame skiemenyje, pvz.: es. 1. 3 a. nebelaika ,,nebelaiko“ Ssk. Dvibalsiai a7, ei taip pat paprastai iSlaikomi Siose tarmése ir vienskiemenése formose: jungtukai: kai Vp, kaip Vp, Pbs, Krk, je? Mané: prieveiksmiai: teip Pbs, Ssk, Mané, Cb, seip Glv; bis. 1. 3 a. ais ,,eis“ Gly. Nekirtiuotas arba tvirtagalis ai > ©, ei> e randamas Siaurinéje forma fi turinCio ploto dalyje dviskiemeniy arba daugiaskiemeniy Zodziy galininiame skiemenyje, pvz.: prieveiksmiai: sté're ,,storai* Er, g@ré- ,,gerai< Srv, labé-, labai* Er, labe ,,t. pp ‘Srv; pér'ne ,,perniai* Er; vyr. g. dg. vard.: darbini-ke ,,darbininkai* Srv, spd-ke »spokai“ Srv; mé-dze »smedZiai* Er; vyr. g. dg. in.: nuddes ,,nuodais“ Er; plg. dviskiemeniy bei daugiaskiemeniy Zodziy negaliniame skiemenyje, pvz.: es. 1. 3 a. laika ,,laiko“ Srv, reiki ,,reikia“ Er. Vienskiemeniuose ZodzZiuose iSlaikomi dvibalsiai ai, ei, pyz.: teip, kaip, jei, bis. 1. 3a. ais ,,eis“, bet ki ,,kai* Er. Pagal nurodytasias nagrinéjamyjy tarmiy ypatybes formos /i negalima identifikuoti tai ar tei, t. y. Siose tarmése /i tikriausiai néra redukuotas i€ tai ar fei. Pasitaikanti kai kuriose vietose forma ki ,,kai“ Salia ti gali biti ir analogija pagal pastaraja. PanevéziSkiy tarmés pietinéje dalyje galinis trumpas e > 1, pvz., Sauksm. forma vilke ,,vilke“, plg. nibi ,,nebe“ Trs. Tarmése, kurios turi fi, vartojama kai kuriose vietose vienskiemené forma tsi, ,¢ia* Er, Srv, Trs, And, Cb, Glv. Siose tarmése dviskiemeniy ir daugiaskiemeniy Zodziy galinio skiemens -ia po minkStojo priebalsio tariamas ¢, pvz.: alt, ale“ Ssk, bevardés giminés forma unkse’d-uSi ,,anksCiausia“ Srv, es. 1. 3 a. kld-ust ,,klausia“ Vd8k, Pbs, Pg, re-ke , rékia“ Er, lake ,,lekia‘‘ Vp, reiki ,,reikia‘ Ssk, trd-uke ,,traukia“ Mané. % 3. 3uukaBuuioc, O passat OantHiickoro BoKanu3Ma, — Baato-capaucKuit c6opHux, Mocxsa, 1972, p. 7. 61 PanaSiai kaip Sie galbit ir formos fi balsis i yra susiaurintas iX e, taip pat kaip Siauriniy paneveZziSkiy #e, te. Kadangi Sios tarmés Susisiekia, gali jy biti i kilmés ta pati forma fe, kaip auk8tiau minéta latviy te, tik j pietus jos balsis daugiau susiaurintas, analogiSkai pagal kitas Sia randamas formas su 1. Forma tei 009. Siaurinéje panevéZziskiy tarmés dalyje, Ppaprastai pakraStiuose, kur formy té, te vartojimo plotas susisiekia su formos tai vartojimo plotu, pasitaiko forma tei, daZnai Salia formy te, te. Tose vietose, kur vartojama forma tei, tandama, tiesa, ne visur nuosekliai, nekirGiuotas arba tvirtagalis dvibalsis ei < ai it ei < ei dviskiemeniuose bei daugiaskiemeniuose, taip pat ir vienskiemeniuose Zodziuose, pvz.: prieveiksmiai: Jabez , labai* Ltk, /abei ,,t. p.“ Rd, Jkn, mdzei ,,mazai“ Krb, kaskeip ,,kazkaip“ Der; sénei Jkn, bet teip Ltk, Jkn, Rz, Nrv, Der; vyr. g. dg. vard.: darbei ,,darbai“ Ltk, Semtei , Simtai“ Rd, liéknei ,,lieknai Krb; sn'u.ré.lei ,.8nitreliai“ Vr8, vaiduéklei ,,vaiduokliai* Jdz, ruge? ,,rugiai“ Ltk; vyr. g. dg. in.: Id-peis > lopais“ Der, gereis »8erais“ Krb; dal-geis > dalgiais* Ltk, s‘tip’reis ,,stipriais“ Krb, bet jeis Krb; jungtukai: ke7, kai Jkn, Krb, Vr, Dknn, keip »kaip“ Rd, Jkn, Vr8, JdZ, Der, Nvrn, Dknn, tikte? ,.tiktai“ Vrs; mot. g. vn. naud. md-Sinei ,,maSinai“ Jdz; ivardziuotiniy formy vyt. g. vn. vard. dSenei ,,a8enai“ Vr. Pagal pastarasias formas ir forma tei reikéty identifikuoti tai, Tai forma su ne visai redukuotu dvibalsiu, Forma tei 010. Forma tei randama Zemaitiy ir vakary auk8taitiy tarméje i pietus nuo zemaitiu iki Nemuno. Si forma pasitaiko retai, sporadiSkai Salia kity tos patios funkcijos formu. Paprastai ji turi dalelytés bei jungtuko funkcija. Kartais PpavartoJama ir bevardés giminés ivardZiui daugiau ar maziau artima funkcija. Nurodytosiose tarmése forma tei identifikuoti tai negalima, nes dalyje Siu vie~ ty jos vartojamos lygiagre¢iai. IS senyju ra8ty forma tei pla¢iai vartojama S. B. Chilinskio Biblijoje. Cia ji turi ir dalelytés bei jungtuko, ir bevardés giminés jvardzio reikSme. Pasitaiko Si forma ir kituose senuosiuose paminkluose (K. Sirvydo, B. Vilento, S, VaiSnoro ir kt.). Pvz.: Supratotegu tey wis? ChB 31, aB tey efmi, nefibijokite. ChB 33, tey man regifi. SD 153. Pirmaghi kalbeghima mielas Theophile padariau apie wifs kq pradeia tei dariti ir mokiti Jefus. Vin! 190. tei Skaitlumi, tei pakilemis toli didczaus prafinefch. MT 26. Dabartiniuose ra¥tuose forma fei nevartojama. Tarmése ji yra nykstanti. Forma to 011. Labai retai, sporadi8kai ¥alia formos tai pasitaiko dar forma to ryty aukstai¢iy ir vakary aukStaitiy kai kuriose vietose. Ryty aukStai¢iy forma to turi bevardés giminés ivardzio reik8me; vartojama tik tam tikruose pasakymuose, pvz.: 62 Pinigy turédamas bet kas mokéty atiduot skola, ale gi to ir yr, kad jis neturi. Trgn. Cia ne to: ne dél pyktyniy jie dalijas. Trgn. To yr sunk padaryt. Kpén. Kai nebe to rupi, tai iSeina if klieso. Kp. Jau jam ne to riipi. Dgl8. Plg. vis té viena ,,vis tas pats* Ds. Vakary auk8tai¢iy forma to vartojama dalelytés funkcija, paprastai sakinio pradZioje. To kq as dabar darysiu ka tei (= teip) ixéjo. Irb. To tu djvai atsikélei sryt. rb. — A tu nuémei tq viela? — To kai (zinoma, taip), a Iduksi kd. rb. To kai (tai kaip) tu misliji? Jrb.“ Ana to beréds tekéti nori. (Tuskos Zodyno rankraxtis, prie antra8tinio ZodZio to beréds.) Galbiat ta pati forma to yra ir C. JurkSaidio pasakose: O jus rasi if norétumét t6 matyt? (Vok. Und Ihr wollt gewiB auch folches fe~ hen?) Srk 82. Taéiau gali Gia biti ir dalies kilmininkas. Dabartiniuose raStuose forma to nevartojama. Formos tas, tq 012. Formos fas, tq vartojamos visame lietuviy kalbos plote tik bevardés giminés jvardzio funkcija. Forma tas vartojama vardininko pozicijoje, forma tq — galininko pozicijoje, ir abi jos atstoja Ik. tai, vartojama atitinkamose pozicijose. Zemaitiy tarméje, kur formos tai néra, o tatai, tei retai bevartojamos ir paprastai turi dalelytés bei jungtuko funkcija, formos fas, tq bevardés giminés jvardZio reikSme, galima sakyti, vienintelés. Auk8taitiy tarmése, ypaé rytiniu aukStaidiy, formos tas, tg bevardés giminés ivardZio reik’me taip pat yra vyraujantios. Vakaru ir piety aukStaiciy tarmése forma tai bevardés giminés jvardZio funkcija greitiau pavartojama, negu ryty aukStai¢iy, bet ir Gia tai nurodytaja funkcija néra dazZna. Visame lietuviy kalbos plote vyraujantios formos bevardés giminés jvardzio funkcija yra tas, tq. Formos tas, tq jau randamos ir senuosiuose paminkluose. Dabartiniuose raStuose, prieSingai negu tarmése, formos tas, tq, palyginti su forma tai, yra antrinés. Tai dabartiniuose ra8tuose yra pirminé forma™. 2. FORMU FUNKCIJOS 013. Minétosios formos tarmése skiriasi pagal vartojimo plota, vartojimo daznuma ir funkcijas. Bevardés giminés ivardZio funkcija visame lietuviy kalbos plote paprastai atlieka formos tas, tq. Salia Siy vartojamos kitos formos, kurios turi dalelytés bei jungtuko funkcija. Kai kurios i§ jy pavartojamos ir bevardés giminés jvardzio funkcija. Taigi vienoje vietoje daZnai yra vartojamos kelios formos dalelytés bei jungtuko funkcija ir kelios formos bevardés giminés ivardzio funkcija. Viena i8 jy yra vyraujanti, kitos retesnés. Apytikrj minétyjy formy pasiskirstyma tarmése pa~ gal funkcijas gali pavaizduoti Si schema: 4 -J§ Jurbarko uzra8yta E. Grinaveckienés. 12 Zr. A. Valeckiené, min. str., p. 61, 65; plg. lenteles 3, 4, p. 62, 63. 63 ko tatai, tei (Zemaidiy ir ju paribiais), labai retai to (uzfiksuota vakaru aukStai¢iy tarméje). (Zr. 2 pav.) Sios formos i¥ esmés savo vartojimo tipais nesiskiria, todél apzvelgiamos kartu. 1. Tai ir kt. labai daznai vartojamos pradZioje sakinio, ypat ka nors pasakojant. Tai j6s** klausé mane, tos slaugés: ,,ar jis mirs?“ — Nugi, — sakau, — matyt, kad jau mirs! — Tai palik jiji antryt! — Tai sakait: ,,ryto dienos jau nesulauks!“ Sakau: ,,duokit man jj nestis “ Tai sdko: ,,ne, silpnq neduosiu nestis, palikl* Tai as sakau: ,,duokit man pabit“... Grl (LKT 199). Te bivo i daugiau ty pievy. Te ganydavom mes karves. Te bitvo trys karvés tokios. Gr28 (LKT 219). Pirm vaziuodavo par kaima bitelés. Te pavéz' koki [vyra] po doklu aba j kubila ikis. (...) Te vazitioj i pil’ vandeniu an tq kubila. Mkn (LKT 241). Tas [tévas] sako: ,,nuplésk stogus, bus Siaudun, Siaudus tuos iskulk i nevétytus pasék laukus. Tatai visis ir apséjo laukus. StirL (LKT 104). Tei prasiai mamos, kad tik greitiau pasiiity marskinius. Stak. To tu, dyvai, atsikélei Siryt. Irb. Tas pats pradZioje savaranki8ko démens. Sakydavo, tai Cia fr buvusi pilis an to kalno. Vik§ (LKT 176). As imtis, tai su kudm aS imsiuos. At (LKT 181). Sako: ,,te padék tu man!“ Nry (LKT 243). Taip isigrudens vaikas, td nusikukéiodams verkia. Als (J.) Tas pats prie¥ jterpinj. Vo mieziai, tai Zinai, benesant trupa. Vdk (LKT 121). Pernai, tai jiis pamatytut, koki rugiai buvo! Glé (LKT 210). Bet tévu mano te saké, kad ikando (gyvaté). Bsg (LKT 219). Vo jaunoji, tei sako, baisiai réké. Kim (LKT 107). Sios formos taip pat gali pradéti bet kokia fraze. Jos gali biti: prie’ klausiamaji sakini, pradedama Klausiamaja dalelyte, pvz.: Tai kuF eini? Uzg (LKT 233). Tai k@ cia darai? Plm (LKT 226). To kai (=kaip) tu misliji. Irb; prieS prijungiamaji sakinj, pradedama prijungiamuoju jungtuku, pvz.: Tai kai nusduna, iSsidalina, kiek te medzioj. P& (LKT 160). Tie gaidukai isstype, tai kai tu juos nupesi, tai bus tik vienos kinkos. tb (LKT 179). O jau su Sita [meSkere], tai jéi tiftka [jaukas] — ima, netinka — nubéga [Zuvis]. Zp (LKT 192). Netiesioginéje kalboje tai ir kt. gali biti pradedant Salutinio démens fraze po prijungiamojo jungtuko, plg.: Zmonés kalba, kad tai biik Cia tokia yra uzburta ta pilis. Lauks (LKT 173). 2. Tai ir kt., eidamos sakinio, démens ar frazés pradZioje, sudaro grupes su kitomis dalelytémis bei jungtukais. Nagrinéjamosios formos gali biti prieS kitas dalelytes bei jungtukus (a), po kity dalely¢iy ar jungtuky (b) ar tarp kity dalelydiy bei jungtuky (c). Sios grupés taip pat daznai yra nekiréiuotos ir prisi8lieja intonaciSkai prie po ju einantio kirtiuoto pilnareik’mio Zodzio. a) Tai jau nebe juokai, jei koja tinsta. Drg. Tai kad émém Saukt, uliuot visil Tai kad riko, nuriko [vilkas]. Slv (LKT 189). Bile tik muzika grie¥ia, tai ir smagi. Kim. Ta jai simet lytots mets. Knb. Tei vis tavo tvarsas duris palikti fatdaras]! Vg (LKT 102). 43 Sakinyje nagrinéjamosios formos Paprastai nekirtiuotos. Jos proklitigkai Sliejasi prie paskui jas einantios kiréiuotos formos. Cia ir toliau sakiniuose kirtiuojami tie Zodziai, prie kuriy nagrinéjamosios formos eina. Formos fé, te, ti pavyzdziuose paliekamos netranskribuotos. 70 b) Nu tai gerai, tai aik da? (=dabar) tu in aigulj. Uzg (LKT 233). Kai nueidavo Spanguoliy..., na tai t@ (=ten) gyvaciy tai yra. P88 (LKT 159). O tai jo Idimé, kad neradau, biicia daves in ausj. Br’. Svaidyt sena Zmogy su akmenimis — a tatai tas yr gerai? Skl. Vo tei sakait, kaip tatai cibules jésti sveik. Vg. Vedu esav senu, i ta kitéay. BdS (LKT 113). Kas ta durnitmas Zmoniy! Vrd (LKZ V 362). Ni ti kdrvéms toms uzdeda tokius vainikus if berZy Saky. Ni ti pareina su vainikais tais. Rgé (LKT 183). Nu& te as ten trejus metus isbuvau. Zm1 (LKT 239). c) Nu tai dd biskj pabuvau ir paskui aS iSbégau if té. Lké (LKT 191). Ale tai dd no6 (=nors) kailis nesudraskytas buvo. Slv (LKT 189). Diiré ir iSdiiré [Zuvis] tinkla ir iséjo, taigi tai vé kokia {didelé]. Kriai (LKT 188). Nu tai jau kad sutinka, tai butelj iSgeria. Pyk (LKT 181). O ka té ka tep anksciau biicia nuvéjus. MZ, 3. PanaSiai kaip su dalelytémis, ai ir kt. vartojamos su prieveiksmiais. Prieveiksmis yra sakinio, démens ar frazés pradzioje, po jo eina nagrinéjamoji forma. Kai kurie taip vartojami prieveiksmiai yra labai artimi dalelytéms bei jungtukams (kur, ¢ia, kaip ir kt.). Kur tai matyta, kad vaikai tévy neklausyty. Skp. Kaip tai gal buat visi, kad as vienq kiskj pavogiau? Pv (LKT 365). Pirma ti gulé kélé pas mane, o dabar né kojos neatkelia. Srv. 4. Tai ir kt. taip pat sudaro pradines grupes su dalelytémis ir prieveiksmiais. Nu Gia paskufi tai as neatsimenu, kur juosius vezé. Kté (LKT 167). O dabar tai jau kuom toliai, tuom teknika geresné. Stkn (LKT 164). Kad biity uZtaisai, ka nereikty rist — va tada tai jau gyvénimas biity. Stkn (LKT 164). Ni o daba? te kaip jau gerai gyvent, te niekad geriau nebegal biti. Mgé (LKT 245). Nu te dabaF nueina, kada jau tie linai atsiklojéje, te tados apvercia j antrq puse. Kri (LKT 238). 5. PanaSiai kaip su prieveiksmiais, tai ir kt. eina su bet kokia forma, turintia aplinkybés funkcija. Nagrinéjamosios formos yra tuojau po aplinkybés. Pavdsarj tai iséjdu mokytis j siuvéjus. Kav (LKT 166). Prieky klaimo tai kluédnas. Uzb. Ni o vakarais te, biidavo, pasitaiso ubagai. Mkn (LKT 241). 6. Tai ir kt. vartojamos tuojau po daiktavardzio bei jo sintaksinio atitikmens, paprastai einanéio sakinio, démens ar frazés pradZioje ir atliekantio papildinio funkcija. Po fai ir kt. eina tarinys su savo grupés ZodZiais. Veiksnio daznai néra arba jis tik numanomas. Kartais yra veiksnys prie’ papildinj pradzioje sakinio. Arkli tai ant vadziy turi, o jauti tai teip. Blk (LKT 190). Matai, an ko kam patraukimas: kits an Sautuvy, kits gert, 0 md tai Zvejét. Kt (LKT 188). Tokio vyro, kaip anas, tai réta rast. Trgn. Dideliy nepagaves, o tékiy mazitikiy tai ésam pagave. Kriai (LKT 188). Isdykdut ta moka. Kvl. As tii jdudiy ti bijait. Skt (LKT 159). Gryhaut ti diénq naktj eiciau. Krk (LKT 162). I§ t6 tatai tokios i pasidarém. Gd (LKT 73). AS neliesiu aSary, mun@s tei nepabaidysit! Urk (LKT 97). O ty kausiniy, pieno tei anims koina diena duok i duok. Kim (LKT 106). Plg. atvejus, kur nagrinéjamosios formos po papildinio kartu su kita dalelyte ‘ar prieveiksmiu: Man jau daba? te daiig geriau. Mgt (LKT 244). Tas ta jau sunk padaryt. Vnt. 7. Tai ir kt. taip pat vartojamos po daiktavardzio bei jo sintaksinio atitikmens (gali biti su priklausomais ZodjZiais), einangio sakinio, démens ar frazés pradZioje FA ir atliekantio veiksnio funkcija. Po nagrinéjamyjy formy eina tarinys, kuri gali sudaryti ivairios formos (apibidinamosios reik’més daiktavardis, biidvardis, bidvardzio bevardés giminés forma, prieveiksmis, veiksmaZodis). Zmogiis be nusistatymo tai lapsé. Ply (LKT 200). Na vestives tai taip sdu. Pvk (LKT 181). A¥ tai nebijail. Raid (LKT 184). Sitaip sédét tai gera, bet darbas laukia. Sdl. Mékslas ta gerai. Stl. Tétasis te miré seniai labai. Tkn (LKT 245). And tatai slopulj biskj tur. [p (LKT 63). Grazidusis susukavims tei kdsos. Kim (LKT 107). Siais atvejais tai ir kt. taip pat gali eiti su kitomis dalelytémis. Mano brélis tai dd drdavo su jaudiais. Blk. (LKT 190). Kupetaité tai jau maza, kiigis — didelis. Bir (LKT 193). Mat yra trys jautukai, viens ti jau bulius ka o-o. Skt (LKT 159). Pjduti — va tai jau man sunku. Krtv. 026. Visais aukStiau iSskaitiuotais atvejais tai ir kt, turi struktirine, ne semanting funkcija. Net ir aiSkios pabréZiamosios reik’més Sios formos neturi. Jos pradeda sakinj, démenj, fraze. Su kitomis dalelytémis bei prieveiksmiais sudaro pradines. grupes. Sios formos sustiprina fraziy, sakiniy, sakinio démeny dalijima kontekste. Ypaé tai biidinga Snekamajai kalbai, kur kalbama i&tisomis frazémis, kurios sunkiai dalijamos j sakinius. Viduryje sakinio nagrinéjamosios formos sustiprina sakinio nariy dalijima saKinyje. Pavyzdziui, 6 ir 7 atvejuose, kur pirmoje vietoje eina daiktavardis ar jo sintaksinis atitikmuo, o tik po pastarojo nagrinéjamoji forma, — Si forma atidalija pirma jos einantj daiktavardi nuo kity sakinio nariy. Daiktavardis atskirai ir akcentuojamas sakinyje, o nagrinéjamoji forma intonaci§kai Sliejasi prie po jos einantio savarankiSko ZodzZio. Tuo biidu tas daiktavardis sakinyje daugiau ar maziau iSkeliamas. Kartais, dar daugiau iSkeliant daiktavardi bei jo atitikmenj ir pabréZiant ju reiSkiamo daikto svarba sakinio minéiai, po nagrinéjamosios formos dar papildomai vartojama kita ivardZio forma (tas, jis, visi), kuri atitinka daiktavardi bei ji atstojantj Zodj sintaksiSkai (su jais derinama) ir juos lyg paantrina. Pvz.: Meding tq Zagre tai turédavo mokét artojas ir pasidaryt, o Sitas gelezinés tai tas kalviai padarydavo. Blk (LKT 190). O laksStingalai tai tuos krimuos vakare tai jie duod (&iulba) didiai puikiai. Tkn. Jaunesni tai visi an lauko. Gg. O Jau jo tiej guzikai tai-visi if yieno net varva, kap jiej blizga! Krn (LKT 228). Nagrinéjamosios formos Sia grynai struktirine funkcija sinchroniniu poziiriu artimesnés dalelytéms. Taéiau jos gali biti traktuojamos ir kaip jungtukai — ios formos, ypaé eidamos sakinio bei démens pradzioje, i§ tikrujy jungia teksto atkarpas. .Mums Cia svarbu tik tiek, kad; be struktirinio vaidmens, Sios formos nurodytaisiais atvejais kity funkcijy neturi. 027. Be aukStiauminétos grynai struktirinés funkcijos, tai ir kai kurios kitos formos (ta, te, te, ti) turi dar kitokiy sintaksiniu bei semantiniy funkciju, kurios yra apibréZtos tam tikro konteksto. 5 1. Tai ir kt. vartojamos prijungiamajame sakinyje pradZioje pagrindinio démens ir koreliuoja su prijungiamaisiais jungtukais bei jungiamaisiais ZodZiais <alutiniame démenyje (tai... kad, tai... kiek, tai... kas ir kt.) Tokios formy poros vadinamos poriniais jungtukais". Tarp démeny ‘yra prieZasties, salygos, pasekmés ir kt. santykiai. 44 Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1971, p. 657, 72 Perniai kad ufeisi, tai uogy raudona, raudona. Brtn. Kai tiktai sunkesnis darbas, tai ir pasivercia didziausiu karsincium. Tt (LKT 108). Kiek a gaudavau barti, tai a¥ jau negaliu né apsakyt. Lké (LKT 191). Kas ant pilvo, tai visi mato, kas pilve, tai — niekas: Kbr (LKT 203). Kas raudons, ta grazis. Lm. Jei eisi velyky naktj vogti, ta gali issigelbéti nuo mirties. Skrp (LKT 71). Ka visy tokie vaikai biity, ti nieks neverkty. Skt (LKT 159). Kaip jau man buvo dvyleka mety, te tada as ixéjau uz piemene. Zml (LKT 239). 2. Tai ir kt. vartojamos sujungiamajame sakinyje ir eina sujungiamaisiais jungtukais. Tarp démeny yra tokie pat santykiai, kaip pirmuoju atveju (tik ¢ia néra prijungiamyjy jungtuky). Pirma kas kuo miré, tai sakydavo kirminas. Kbl (LKT 107). Tik duok valiq parsui, tai tud akis kabina. Lau (LKT 163). Nu kq — vienas negyvensi, tai apsivedziau. Prn (LKT 231). Duok pinigo, ta parnésiu. Zgé (LKT 122). Pats Seria, pats melzia, ta tas — bandzius. Le (LKT 43). Grycioj koSé, o kléty pienas, ti lekia dazyt. Psd (LKT 222). Karsta, te kuf jos eis?! Gst (LKT 243). Zaidziam, te nei i gdlvq nebér tie gyvuliai. Grz8 (LKT 219). UZ velni geresnis [vyras], tei sugyventi galim. Rdn (LKT 74). 3. Tai ir kt. pakartojamos pradZioje kiekvieno sujungiamojo sakinio démens, ka nors iSskaitiuojant. Siais atvejais tai... tai yra kartojamasis jungtukas. O tie darbai tai koki: tai vakaré Sunj pasérei, tai stotkus(=indus) suplovei pargines — tai Cia toki lengvi darbai. Viné (LKT 187). Tai gyvulj ixsiaugina, tai sig, tai tq, teip ir pragyvena. V8n. Ta kriaiickai, ta vél kam — tep i nelieka. Trk. Visi Sie tai ir kt. vartosenos atvejai turi rySi su aukS¢iau minétais ty patiy formy vartosenos atvejais grynai struktirine (nesemantine) funkcija. Jiems bendra tai, kad ir vienais, ir kitais atvejais tai ir kt. pradeda démenj. Pastarieji atvejai skiriasi nuo auk&t¢iau i8keltu tik savo semantine-sintaksine funkcija. Pastaraisiais atvejais tai ir kt. ne tik jungia démenis, bet ir reikia jy tarpusavio santykius. Tuo tarpu aukStiau minétais atvejais tai ir kt. neturi net ir tokios apibendrintos reikSmés (sakinio démeny santykiy Zyméjimo), jos tik dalija sakinio démenis. Démeny tarpusavio santykiy Zyméjimas yra salygojamas atitinkamo konteksto. Ta sintaksinesemantine funkcija minétosios formos igyja pastaraisiais atvejais tik dél konteksto. Tai rodo, kad nagrinéjamyjy formy vartosena pastaraisiais atvejais yra ty formy vélesnés raidos rezultatas. Pati seniausia Siu formy vartosenos. etapa atspindi tie atvejai, kur minétosios formos-turi gryna struktirine funkcija. 028. Tai ir kt. turi ir sustiprinamaja funkcijg — pabrézia reikSme tu Zodziu, prieS kuriuos jos eina. Siais atvejais minimosios formos dazZnai yra kirtiuotos. Jos taip pat pradeda sakinj, démenj, fraze (neretai su kitomis dalelytémis). Tai ir kt. sustiprina reikSme: a) daiktavardzio: Tai sveikata (prasta sveikata): kai pas vistas (=viSty). Grk (LKT 168). Tai Idimé, kad as niekur neiSéjau. Dm. Tai béda Zmogu — paskutiné karvelé krito. Gdm. Ti tamsumas nakties! Skt (LKT 159). Te da Idimé, ka neuimusé. Dkn. b) bidvardzZio bei bidvardiSkojo ZodZio jvairiy formy: Tai ixsprégusios akys (labai i8sprogusios). Jrb (LKT 180). Tai sunku senatu-- véj. Itk. Tai grazidusia, kad tu toks vyras ir Zqsino bijai! Alk; c) prieveiksmio: 7 Tai gerai, ka dienos akims (Sviesoje) iskiilém. Erz (LKT 126), Tatai gerai, kad tuomi viskas i baigés. Uzv; d) veiksmaZodZio: Tai nusiseké kap Suniui botagas. Pim. Tai papuolé laimé mergicai — tokj vyrq gayo. VIkj. Sie tai ir kt. vartosenos atvejai taip pat yra apspresti konteksto ir tam tikro minimujy jy formy bei kity sakinio nariy intonavimo. Jie taip pat yra naujesni uz nagrinéjamujy formy vartosenos atvejus gryna struktirine funkcija. 029. Atskirais atvejais tai ir kai kurios kitos formos, vartojamos sakinio, démens ar frazés pradZioje vienos ar su kitomis dalelytémis, priklausomai nuo konteksto bei kalbos situacijos, savo funkcija labai priartéja prie bevardés giminés jvardZio. Jos turi daugiau ar maziau aiskia nurodomaja reikSme. Tai pereinamieji atvejai tarp aukSéiau nurodytos struktirinés dalelytés bei jungtuko funkcijos ir bevardés giminés ivardzio funkcijos. Tai véjas kap papucia, tas kirvakotis bampt, ji sako: ,,tai mano tévelis malkeles kapoja*. Auk (LKT 362). Anksti ryto kelkis: dar saulei netekéjus ir geni, 0 paskui pareini, pavalgai ir vél an visos dienos aik in gyvulius. Tai ne da¥ (=dabar), dar visi dirba vienap. Dg (LKT 367). Tai buvo nelabai toli. Ker. Sudéjau kupeton Siena, if kupetaités bus vezZimaitis. Oi, tai vis mano rankeliy darbas. L8 (LKT 383). Cia tai trumpas [sitilo] galiukas. Dk (LKT 210). Starkus vyras, tai ne tié sittraukos. Ply. Usorius labai gera Zuvis. Tai jau brangidusia badavo Zuvis. Zp (LKT 192). Pligos nebuvo, kumet tatai atsirado! Saukl (LKT 65). Tokius namus issistaté — ne juoks tatai. Vg (LKT 102). Graziasis ano balakons tatail Vg (t. p.) Pabenga tatai! Vg (t. p.). Plg. dar pavyzdzius 016 a, b. 030. IS to, kas buvo nagrinéta, galima padaryti tokius apibendrinimus. 1. Lietuviy kalbos tarmése fai ir jos variantai yra daugiau dalelytés, negu bevardés giminés jvardZiai. Tai, vartojama beveik visose aukStaitiy tarmése, dazniausiai turi dalelytés funkcija, bevardés giminés funkcija pasitaiko palygintiretai, paprastai tik pereinamais atvejais. Zemaiéiu ta, ir ryty aukStaiciy panevéziskiy te, te, ti formos turi tik dalelytés funkcija. Formos tatai, tei, to ix viso retos, pasitaiko abiem funkcijomis. Bevardés giminés funkcija visame lietuviy: kalbos plote daZniausiai vartojamos vyriSkosios giminés vienaskaitos formos tas, tq. 2. Formy fai, tatai, tei bevardés giminés jvardzio ir dalelytés funkcijos yra tarp Saves artimai susijusios ir gali biti viena i€ kitos iSsirutuliojusios. Pagrindas Sioms funkcijoms suartéti yra tai, kad bevardés giminés jvardZiy nurodymas yra labai bendras, neapibréZtas, abstraktus. Ypaé artimas rySys tarp dalelytés bei jungtuko ir bevardés giminés jvardzio, einanéio vardininko pozicijoje. Minimosios formos bevardés giminés jvardzio funkcija vardininko pozicijoje taip pat daZnai eina sakinio ar démens pradZioje, kaip ir turédamos dalelytés bei jungtuko gryna struktirine funkcija. 3. Minimyjy formy, kaip dalelyéiy bei jungtuku, seniausia funkcija yra gryna struktiriné — pradéti sakinj, fraze bei sustiprinti sakiniy, fraziy dalijima kontekste. Ypaé tai bidinga Snekamajai kalbai, kur kalbama iStisomis frazémis, kurios sunKiai dalijamos i sakinius. Kitos dalelytés bei jungtuko funkcijos — sustiprinti Zodziy reikSme, jungti démenis ir reik&ti ju santykius — yra ty formy vélesnés raidos rezultatas (priklausomai nuo konteksto). 74 4. Formos tas, tq neturi dalelytés bei jungtuko funkcijos, nes yra atéjusios iS vyriskosios giminés paradigmos ir su pastaraja dar glaudZiai susijusios (kita reik’me jos vartojamos kaip vyrigkosios giminés formos). Formy tas, tq ekspansyyumas tikriausiai ir neleido kai kurioms dalelytéms jsigaléti bevardés giminés jvardzio funkcija (plg. zem. ta, panevéziSkiy te, te, ti, Salia kuriy bevardés giminés jvardZio funkcija paprastai vartojamos tas, tq formos), nors tos dalelytés pagal savo semantika ir vartojimo tipus visiSkai atitinka kitas formas (tai, tatai, tei), kurios vartojamos dalelytés bei jungtuko funkcija ir, be to, turi ir bevardés giminés ivardzio funkcija. 5. Kadangi tarp dalelytés bei jungtuko ir bevardés giminés ivardZio néra neperzengiamos ribos, tai daugelj formy, lietuviy kalboje pazistamy kaip dalelytés bei jungtukai, galima gretinti su ide. bevardés giminés jvardZiy formomis. Zem. ta < *to; panevéziSkiy te, te, ti, jeigu jos néra i tai, tei, bet redukuotos iS te, kaip latviy ze, galima bity laikyti *e/o kamieno sena forma *fe, iSlaikiusia e refleksa. Taigi ta ir te bity to paties *e/o kamieno paralelinés formos. Kaip ta santykiauja su fe, taip tai santykiauja su tei. Forma fo yra pailginta ide. *t@ (Ntr. Pl. Nom.-Acc.). Plagiau apie Siu formy kilme numatoma iSspausdinti kita straipsnj. A. BAJIAILKEHE ®OPMA tai H EE BAPHAHTbI B JIMTOBCKHX TOBOPAX Pe3me 1. Kpome copii tai u u3peqka BcTpevaiomelica fatai, B AMTOBCKUX roBOpax ynoTpeb.aIOTCH Elle APCBHHE YACTHUbI-COIO3BI: KEM. ta (<u.-e *fo), MaHABeEXKCKUX TOBOPOB fé, fe, fi, Cp. Jlateil. te (10 Bceit BeposTHOCTH U.-e. *fe — opMa Ce u.-e. OCHOBBI *e/0), B OTACABHEIX Cayyatx to (u.-e *t@, cp. Nom -Acc. Pl. Neut. -@), tei, KoTopaa oTHOCHTCA K topMe fai TaK, Kak tbopMa te — K bopme fa. 2. Camaad ApeBHad (pyHKUHA STHX (opM — 4HCTO CTPyKTYPHAA: OHH HAauHHalOT Mpes02KCHHA, KOMIMOHECHTEI TpeqoxKennit, ppasvr H Ae1AT NpeAOKeHHA Ha COCTABHBIC HX 4YaCTH. 3. Hexoropsie u3 3THXx “acTuIt-coi030B (tai, tatai, tei, to) mpuobpeau u (byHKUMIO cpeqHero pola yKa3aTeqbHbIX MecTouMennit. B yKa3aHHoit (PyHKuMH B roBOpax OHM yNoTpeGamioTCA cpaBHHTE/IbHO PeAKO, alle BCerO TOABKO B TeX Cly4aAX, KOrAa MpH6MWKAlOTCA K YaCTHUAM-CO1O3aM. 4. B byHKunu cpequero poga yKa3aTeIbHbIX MeCTOHMeHHH Ha Bcell TeppHTOpHH pacmpocTpaHeHHA AHTOBCKOrO A3bIKa WMpe BCero ynoTpedamwoTca thopmet tas, ta. Octanbubie copMbt TeppHTOpHabHO pactpeserswTCA TakHM O6pa30M: B ayKUlTaliTcKHX roBOpaX, KpoMe MaHsBeXKCKHX, H B2KeMALTCKHX paceltHCKUX — chopMa fai (B PYHKUHH YaCTHUBI-Colosa, pexe B yHKUHH cpequero poqa yKa3aTenbHBIX MeCTOHMeHHit); B 2%KeMaiiTcKHX TOBOpax, KpoMe pacelincKux, — dopMst fa (B (byHKuMH YacTHUbI-co103a), tatai (B byHKuHH YaCTHIBI-cowsa, H3pesaKa B yHKWHH cpequero pola yKasaTerbublx MeCTOHMeHHii); B BOCTOWHBIX ayKuITaliTcKHX MaHABeKCKHX TOBOpax — cbopMbt fe, te, ti (B byHKunH YacTHUBI-co103a). Dopp! fei, to BCTpeyaloTesA ChopaquyecKH B pasHbIX MeCTAX B (PYHKUMH YaCTHUbI-coI03a, a TaKKe B byHKMHH CpequHero pola yKaszaTeAbHBIX MecTOHMeHnit.