Netiesioginės nuosakos (modus relativus) paplitimas ir kilmės problema

LIETUVIU AREALINES LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA V. AMBRAZAS NETIESIOGINES NUOSAKOS (MODUS RELATIVUS) PAPLITIMAS IR KILMES PROBLEMA 1. KONSTRUKCIJOS SU VEIKIAMAISIAIS DALYVIAIS 1.1. Netiesiogine nuosaka (modus relativus, toliau — NN) paprastai vadinamos lietuviy kalbos veikiamyjy dalyviy vardininko formos, sakinyje turin¢ios verbumfinitum pozicija ir kontrastuojancios tiesioginei nuosakai perpasakoto ar kitokiu bidu netiesiogiai patirto veiksmo reik’més pagrindu, plg.: jis gyvengs kaime (net. nuos.) ir jis gyvena kaime (ties. nuos.). Netiesioginés nuosakos terminas, pradétas vartoti 1937 m. .,Gimtojoje kalboje“t, pastaraisiais deSimtmetiais jsigaléjo lietuviu kalbotyroje*. Nors kartais ir diskutuojamas®, jis vis délto yra patogesnis ir tikslesnis uz anks¢iau vartota ,,dalyvinés kalbos“ termina, kuriuo buvo Zymima daug ivairiy dalyviy vartosenos atvejy. Kaip ir kitos lietuviy kalbos nuosakos, NN turi specifing modaling semantika ir apibrézta formy paradigma. 1.1.1. Dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje netiesioginés nuosakos paradigma sudaro Sios formos: 1. Vientisinés: es. 1. vn. metas, -anti, dg. metq, -ancios; bit. k. 1. vn. metes, -usi, dg. mee, -usios; bit. d. 1. vn. mesdaves, -usi, dg. mesdave, -usios: bis. |. vn. mesiqs, -ianti, dg. mesiq, -iandcios. 2. Sudurtinés veik. ri. pradétinés: bit. k. l. vn. buves bemetgs, buvusi bemetanti, dg. buve bemeta, buvusios bemetancios; bis. |. vn. biisigs bemetas, biisianti bemetanti, dg. biisiq bemetq, bisiancios bemetancios; veik. ri8. atliktinés: es. 1. vn. esqs metes, esanti metusi, dg. esq mete, esancios metusios, bit. k. 1. vn. buves metes, buvusi metusi, dg. buve mete, buvusios metusios: 1 Zr. J. Lazausko str. ,,Penktoji nuosaka“ GK 1937, Nr. 2, p. 24—6 su pritariamu redakcijos prieraSu. *, Pig. J. Balkeviéius, Sint. 94 tt.; P. Gailiinas, LKG IT 58—9; N. Sliziené, LKG II 167 tt.; A. Paulauskiené, Veiksm. 158 ir kt.; dél modus relativus termino lie. k. plg. E. Fraenkel, IF XLVI 44; P. Trost, LKK IL 220; W. K. Matthews, SEER XXXIII 370, E. Hofmann, Indogermanica 29; I. Marvan, SIPr IV 254, B. Cuprayrac, I'naronbyoe cKa3yemoe B COBp. JIHTOBCKOM JiHT. a3bike, Apr. Katy. qucc., BunbHtoc, 1968, p. 5; la. J. Endzelins, DI.I 144; LaGr, 902; M. Rudzite, Dial. 138, 241, 374; A. Bergmane, MLLVG I 624 ir kt. Atitinkamos reikSmés formy paradigmos kitose kalbose taip pat paprastai laikomos atskiromis nuosakomis ir vadinamos modus obliquus (A. Sauvageot, BSL L. 2 208; W. K. Matthews, SEER XXXIIT 370), commentativus (W. Fiedler, WZL XV 3 565), imperceptivus (V. Koseska, SFPS XIII 166), narrativus (B. Panzer, OSS II 70 ir bulgary k. gramatikose), auditivus (J. Endzelins, LaGr. 902; B. 3. Tlauqu.tos, Baanmoornomenua s3bIka 1 Mbuluenus, Mocksa, 1971); pagal B. Panzerio OSS III 70 siiiloma universalia modalumo ir modusy lentele — modus narrativus (auditivus). Tad lie. ir la. taikomas modus relativus terminas yra tradicinis. Dél lie. ir la. NN iSskyrimo teoriniy pagrindy bei motyvy Zr. 1. Marvan, SIPr IV 253—4. * A. Girdenis, V. Zulys, Baltistica IX (2) 210. qut. d. 1. vn. bidaves metes, bidavusi metusi, dg. biidave mete, biidavusios metusios; bis. 1. vn. biisias metes, bisianti metusi, dg. biisiq mete, biisiancios metusios; nev. rSies su es. 1. nev. dalyviais: es. 1. vn. esqs metamas, esanti metama, dg. esq metami, esancios metamos; bit. k. 1. vn. buves metamas, buvusi metama, dg. buve metami, buvusios metamos; bit. d. 1. vn. biidaves metamas, biidavusi metama, dg. biidave metami, biidavusios metamos; bis. 1. vn. biisigs metamas, biisianti metama, dg. bisiq metami, bisiancios metamos; ney. riSies su bit. 1. ney. dalyviais: es. 1. vn. esqs mestas, esanti mesta, dg. esq mesti, esancios mestos; bit. k. 1. vn. buves mestas, buyusi mesta, dg. buve mesti, buvusios mestos; bit. d. |. vn. bidaves mestas, bidavusi mesta, dg. bidave mesti, biidavusios mestos, bis. 1. vn. biisiqs mestas, biisianti mesta, dg. biisiq mesti, bisiancios mestos. NN formy paradigma yra simetriska tiesioginés nuosakos paradigmai. Tiek vientisiniy, tiek sudurtiniy NN laiky formos sudaro prieSprie8q atitinkamoms tiesioginés nuosakos formoms, plg.: yra, buvo, biidavo, bus metes : esas, buves, biidaves, biisiqs metes. Lygiai taip pat santykiauja su ties. nuosaka ir NN nev. riSies formos yra, buvo, biidavo, bus metamas :esqs, buves, biidaves, busiqas metamas: yra, buvo, biidavo, bus mestas : esqs, buves, biidaves, bisiqs mestas. 1.1.2. Nuo kitu lietuviu k. veiksmazodzio nuosaky NN skiriasi tuo, kad jos formos néra kaitomos asmenimis. Tuo atzZvilgiu ji tik salygi8kai gali bati laikoma asmenuojamy veiksmazZodzio formy sistemos dalimi. Savita ir jos vieta kity nuosaky tarpe. Literatirinéje kalboje vartojamos NN formos, kurios netiesiogiai patirto veiksmo reikSmés pagrindu koreliuojamos ir su vad. geidziamaja nuosaka (arba liepiamosios nuosakos 3 asmeniu), pvz.: tenesa: tenesqs, -anti; tenesq, -ancios; tegu(l) nesa : tegu(1) nesqs, -anti, tegu(1) nesq, -ancios. Siuo atveju netiesioginés ir geidZiamosios (liepiamosios) nuosaky susikryziavimas paaigkinamas tuo, kad vad. geidziamosios nuosakos formos ténesa, tegu(1) nésa, kaip ir tenés, tegu(1) nés i$ tikryjy turi tiesioginés nuosakos galiines ir gali biti laikomos ties. nuosakos formomis su dalelytémis te-, tegul (plg.: bénesa, benés)*. Rytu aukStaiciu. tarmése (apie Subaéiy, Kaisaki8ki) NN turi ir optatyvines formas, koreliuojamas su tariamaja nuosaka, plg.: eity : eitqs, -anti; biiciau éjes : biicias éjes*. Taip yra dél to, kad NN reiSkia veiksmo modaluma kiek kitu aspektu, negu tariamoji nuosaka, bitent, pagal kalbétojo turimos informacijos pobidi ir jo paziira j veiksmo tikruma®. TaCiau minétos tarminés formos siaurai tepaplitusios ir nesudaro formalios kliities * Tai pasakytina ir apie atitinkamas latviy k. formas, pvz. Jai ved; lai vedot, pig. I, Marvan, SiPr IV 255; dél kity formaliy bei semantiniy motyvy Zr. P.Tlasyxuu, Tak na3siBaemoe ,»HOBe- “liTelbHOe HakoHeHHe™, ,,Studia Rossica Posnaniensia“, VI, Poznan, 1975, p. 94. ° Pvz.: kad norétu.s, tai jimtu.s ir Padari.tu.s Sb; jégu bih.éiu.s Zindji.s... nebti.ciu.s né ix viéta.s ju.dini.si.s Krs, a. A. Kuéinskaité, K. Morkinas, MAD 1 (16).215 tt.; A. Vidugiris, LKK VIL 190-1. ® Veiksmo nusakyma pagal liudijima, t. yPagal praneSima apie ta veiksma, R. Jakobsonas laiko atskira akivaizdumo (evidential) kategorija, zr. P. O, Axo6con, Ingreppl, raaronpupie KaTeropHi H pycckuli raaroa, — [Ipuanumet tunosorauecKoro aHaW3a ASbIKOB pas1M4HOrO crpos; Mockea, 1972, p. 101. Siuo Pagrindu formy Paradigmos, savo reik’me artimos lie, ir la. NN, iSskiriamos daugelyje ivairioms Seimoms priklausandiy kalbu, pyz., bulgary, makedonietiy, albany (Zr. 3.6.1—2), estu, lyviy (Zr. 3.5), turky, turkmény (Zr. 3.6.3), arabu (B. M, Tpanze, Bsegenve CPaBHHTeJbHOe H3yYeHHe CEMHTCKUX S3bIKOB , Mockpa, 1972,p, 397), gruziny, svany (J. Lohma nn, KZ LXIII 45 tt.; Y. 1. Caatx YHUUIBH IH, Sintagmatika 146 tt.), Amerikos indény (P.O, 1 k06cou, ib. su lit.), nganasanu (H. M. Tepemenxo, AH CCCP III 431) ir kt. 8 laikyti perpasakota veiksma Zymin¢ius dalyviy vardininkus viena i§ lietuviu k. veiksmaZodzio nuosaku. 1.1.3. Syarbiausi struktiriniai NN formy pozymiai, skiriantys jas nuo kity dalyviu vardininky, yra asmenuojamojo veiksmazodZio pozicija sakinyje ir pagalbinio veiksmazodzio asmenuojamosios formos nebuvimas. _ VeiksmazZodZio pozicija NN sudarantys dalyviai skiriasi nuo atitinkamu atributiniy bei pusiau predikatiniy dalyviu (plg. skaudanti ranka pasveiko ir jam ranka skaudanti). Be to, es. 1. veik. dalyviy vyr. g. vn. ir dg. vardininkas, sudarydamas NN, paprastai turi trumpaja (istori’kai — priebalsinio kamieno) forma, pvz.: Syvengs, gyvenq, kai atributiniams dalyviams biidingesnés ilgosios, naujesnés formos (gyvenantis, gyvenantys)’. Pagalbinio veiksmazodzio tiesioginés nuosakos formos nebuvimu NN skiriasi nuo predikatiniy dalyviu, ieinanciy i sudurtiniy (perifrastiniy) laiku sistema, plg. vakar jis rases laiska ir jis yra (buvo, bus) rases laiskq. Butojo dazninio ir bisimojo laiko veik. dalyviai su pagalbiniu veiksmazodziu nevartojami, tad Siuo atzvilgiu jie yra rySkiausi NN atstovai. Esamojo laiko veik. dalyviai su pagalbinio veiksmaZodzio biti esamojo laiko forma dabartinéje literatirinéje kalboje taip pat beveik nevartojami, 0 su jo biitojo kartinio, bitojo dazninio ir bisimojo laiky formomis siejami tik tada, kai turi afiksa beir sudaro vad. pradétinius laikus. Tad eidami verbum finitum pozicijoje be jungties, es. 1. veik. dalyviai visada suprantami kaip NN formos. Bitojo kartinio laiko veik. dalyviai jeina i sudurtiniy atliktiniy laiky posistemj ir, pavartoti be bati asmenuojamosios formos, gali biti laikomi esamuoju atliktiniu laiku su nuline jungtimi, pvz., jis pavarges. Tokie biitojo Kartinio laiko veik. dalyviy vardininkai (ypaé prie$délétos ivykio veikslo reikSmés formos) yra homonimi8ki: ju tiesioginés nuosakos esamojo atliktinio laiko arba NN bitojo kartinio laiko reik$mé priklauso nuo konteksto. Tai pasakytina ir apie sudurtines neveikiamasias bitojo kartinio laiko formas buves metamas ir buves mestas, kur taip pat galima nuliné jungtis. Tiktai minétais trim atvejais tiesioginés ir netiesioginés nuosakos opozicija yra formaliai neisreik8ta (neutralizuota). Neutralizacijos atvejais NN reikSmé gali biti isrySkinama prie biitojo kartinio laiko dalyvio pridedant dat pagalbinio veiksmazodzio biti dalyvi, t. y. vietoj vientisinés formos jis pavarges vartojant sudurtine jis esqs (buves) pavarges. Eidamos vietoj vientisiniy, sudurtinés atliktinés NN formos pabréZia veiksmo modalinj atspalvi’. Panasia funkcija turi if NN iSriedéjusi ir iterptiniu ZodZiu virtusi dalyvio bévardés giminés forma esq (retiau biisig LKZ I 1209 ar net basint ib.), Zyminti kalbétojo netikruma ar abejojima veiksmo realumu’. ? Tiktai kai kur tarmése (daugiausia panemunéje) ilgosios es. 1. veik. dalyviu vn. vard. formos vartojamos pagretiui su trumposiomis, pyz.: Ssaké, jis Zinantis | zings visa miesta Ig, Grl, Kdn, arba net vyrauja (Zp, Plut, Jsv, Krkn, Ss). Literatirinei kalbai tokia vartosena nebiidinga. [8skyrus paskutiniojo laikotarpio J. Baltikonio raStus, kur stengiamasi apskritai vengti trumpujy formu, literatiirinéje kalboje NN beveik visada sudaro es. I. veik. dalyviu vardininko trumposios formos. Polinkis formaliai diferencijuoti atributinius ir predikatinius dalyvius pastebimas ir kitose, ypaé slavu, kalbose (dél jy Zr. 2.2.5.2). Lotyny kalbos dalyviai, turihtys veiksmazodZiams artima reikSme, taip pat paprastai iSlaiko priebalsinj kamiena, 0 subidvardéje linksta pereiti ji kamiena, plg. J. Safarewicz, The development of participles in Latin, — Linguistic studies, Hague— Paris, 1974, p. 245. * Pig. atitinkama (tik dar ry3kiau iSreikSta) sudurtiniy (resp. emfatiniy) net. nuosakos formu funkcija latviy (Zr. 1.3.1) ir bulgary (&. 3.6.1) kalbose. ® Plg. ta pavia reikSme vartojamas modalines dalelytes ar jomis virstanéius Zodzius kitose kalboSe: rus. #02 (i8 nozeumu E. Fraenkel, Baltosl. 40), skr. iti(W.D. Whitney, SkrG. 89, 405) ir pan. 9 1.2.1. NN formy semantika sudaro specifinés modalinés reik8més. Sios nuosakos formos Zymi: 1) perpasakota ar kitokiu badu netiesiogiai patirta veiksma arba kito asmens kalba bei mintis, pvz.: as girdéjau, kad ans gerai isgerqs Pln™; kiti sako, kad ir jam kliuve Tt; Cia, sako, miskai buve Krs; Miisy senuté kai nusakydavo apie lazus, kaip eidave, kaip dirbdave M&k: klausia tik, ar aS turésigs penkiasdesimt lity uz vaistus Sil; padarysigs ta, padarysiqs ta, kaip reikia, nieko nér Plyn; apsirikes, kad audros nebisiq Bal&HP 25; piemuo Zinojo, kad tas bocius Piningy beturis Ms; 2) abejojama, netikrai zinoma ar nerealiu laikoma veiksma, pvz.: dingojom, bitutés atiziancios JV 912; bene nuo Zmonos jis atsiskyres esqs Smin; uzkastieji piningai degq Vrn; kad jie mat bik tai lenktyniy éig M28; tévai buvo benuogastauja, ar Petras, pasirodes Zmoneése, neuzsitrauksigs kokios nelaimés Myk-PutS 514; rodos, if kapy svietas suvéjes Vrny; 3) staigiai, netikétai patirta ir nusistebéjima kelianti veiksma", pvz.: iseinu i laukq, ogi belyngs Siltas lytelis Krp (LKZ VIL 589); kai tik biidavo vakaruskos, Ziitrék — jis jau i ateings In§ (LKT 214); einu Ziiirét, kas tam Sunie, Zitiriu — ej rades Sk (LKT 153); as pasidrasines pasvietu — katins lindes j klétj ir ikliu ves Rt (LKT 89); 4) i8 rezultaty numanoma veiksma, pvz.: Ak, Ziiirék, ir tamsta Jjau besuprantgs lietuviskai... SimonR IV 74; tie katinai né savo bliido neiSsilaize besq Vvr; tévs apziiiréjo ants, pamaté, kad artas su dum arklium Grg; jau, matytis, tie vaikai rupliukai pupose buve: didziausios brydés paliktos Tt (LKT 108); jautis buves pasileides‘ smaigus pri bulbiy isvertes, iSrauliojes Krtn (LKT 76). Taigi NN semantika néra vienalyté: j ja jeina tokios reikSmés, kurios kitose kalbose gali biti zymimos atskiromis nuosakomis, pvz., perpasakojimo — naratyvu, neatitikimo tikrovei — irrealiu, abejojimo — dubitatyvu, staigumo, nusistebéjimo — admiratyvu ir pan.” Lietuviy kalboje visas tas reik¥mes sieja vienoda NN paradigma. Taéiau jos yra nevienodai paplitusios ir ne visoms dalyviy formoms vienodai bidingos. Labiausiai paplitusi yra perpasakoto, netiesiogiai patirto veiksmo reik&mé, su kuria glaudfiai siejasi ir abejojimo atspalvis (perpasakoti dalykai kalbanéiajam jau savaime gali atrodyti abejotini). Sias reik¥mes turi visy laiky dalyviai. Staigiai patirto veiksmo reik¥mé bidingesné tik es. 1. veik. dalyviams (ypaé su prieSdéliu be-) ir bit. k. 1. veik. dalyviams (retiau). Sios formos gali turéti ir ig rezultaty numanomo veiksmo reik$me, kuri yra pati re¢iausia. Pastarosios dvi reiksmés irgi yra artimos viena kitai. Tad NN semantika sudaro dvi tarp saves susijusiy reikSmiy grupés, turingios vienoda morfologine iSraiSkq ir toliau Zymimos bendru netiesiogiai patirto veiksmo reik¥més terminu. Pazymétina, kad netiesiogiai patirta veiksma gali reik&ti ir tiesioginés nuosakos formos, ypaé tada, kai perpasakojimas ar abejojimas sakinyje Zymimas leksinémis priemonémis. Konstrukcijos saké, jis ateis ir saké, jis ateisiqs dabartinéje literatirinéje kalboje yra gretiminés. Taip yra dél to, kad NN su tiesiogine nuosaka sudaro privatyvine opozicija. Sios Opozicijos Zymétasis narys yra NN, o skiriamasis semantinis poZymis — netiesiogiai patirto veiksmo reik’mé. *° Tarmiy pavyzdiiai straipsnyje fonetiskai transponuojami j literatirine kalba, ilaikant morfologines bei sintaksines ypatybes, ir zymimi LKZ sutrumpinimais. Dabartine rasyba pateikiami ir pavyzddiai if XIX—XX a. Paskelbty tarminiy teksty. " Plg.: ,,Dalyviu kalba naudojamés daZnai ir netikétiems, kartais lyg pavélintiems pastebéjimams, patyrimams ir Siaipjau pazyméjimams* J. Jablonskis, RR I 527. » Pig. B. Panzer, OSS III 63 £6.35) 70, 10 1.2.2. NN formos vartojamos: 1) prijungiamyjy aiskinamyju sakiniy Salutiniuose démenyse, kai pagrindiniuose démenyse eina komentabilieji (t. y. frazinio valdymo)® veiksmaZodfZiai, dazniausiai reiSkiantys poji¢ius, suvokima, mastyma bei informacijos perteikima, pvz.: kalbéjo, kad rugiy nesq viskai Sim; girdéjau, ka ans beesqs namie Skd; 2) bejungtukiy sakiniy antruosiuose démenyse, paprastai po tos patios reikSmés veiksmaZodziy, pvz.: Ona sapnavus, visur eings, visur Snekas Jrb; saké, grausmas sudegines trobq Ktk; 3) savaranki8kuose sakiniuose, pvz.: aitvarai pas vienq nesdave, katras juos turédaves BsMt I 129; puodzius verkdamas arklio kad pilsigs su pagaliu per puodus, net visi Sukelémis pabire BM 52. Bejungtukiy sakiniy pirmuosiuose (prepoziciniuose) démenyse NN dalyviai eina palyginti retai, pvz.: tai jis vilka nugoves, kalba KzR; visokiy dainiy dainiavusi, sako Vvr. Prijungiamuosiuose ir jiems sinonimixkuose bejungtukiuose sakiniuose dalyvio modalinés reik’més pobidj iSrySkina kito démens veiksmazZodis!; savarankiSkuose sakiniuose jis paaiSkéja i konteksto ir situacijos. 1.3.1. Latviy literatirinéje kalboje netiesiogine nuosaka (atstastama izteiksme) paprastai sudaro sustabaréje esamojo ir biisimojo laiko veik. dalyviai su priesaga -ot < *ant (celot, celfot ir pan.). Sudurtiniy laiky pagalbinio veiksmazodzio funkcija atlieka linksniu nei gimine nekaitomos dalyviy formos esot, tiekot (tapot): biSot, tiksot (tapsot). Sustabaréje biisimojo laiko veik. dalyviai tik NN reikSme ir beturi, todél dabartinés kalbos poZiiriu prie dalyviy iS viso nebeskiriami®. Batojo laiko veik. dalyviai NN paradigminémis formomis dabar telaikomi tada, kai eina su dalyvine jungtimi, pvz., esot rundjis, t. y. praeities veiksmui reikSti teikiamos tik vad. sudurtinio esamojo laiko formos. Tad dalyvinés jungties modaliné funkcija latviu k. dar rySkesné, negu lietuviy kalboje. Tuo biidu literatirinés kalbos paradigmose iSvengiama NN homonimijos su tiesioginés nuosakos sudurtiniu esamuoju laiku. Tatiau i8 tikryjy latviy kalbos tarmése, i§ dalies ir groZinés literatiros kalboJe, biitojo laiko veik. dalyviai dar vartojami NN reikSme ir be jungties esor, pyz., kddam t@vam bijusi tris déli®, t. y. visai taip pat, kaip lietuviy kalboje. Auk&taigiu (augszemnieky) ir kai kuriose kitose tarmése NN veik. dalyvis dar gali biti derinamas su daiktavardzio ar ivardZio vardininku gimine bei skaitiumi, pvz.: vini uskritiosi, vina navaruete oizmigt!?, NN derinamy formy uZfiksuota ir latviy k. senuosiuose raStuose, plg. Adolfio gramatikos nom. sing. masc. sarguots, fem. sarguoti: nom. pl. masc. sarguosi, fem. sarguosas ir pan.'* NN buvo daroma ir su esamojo laiko dalyviy bevardés giminés forma esu ~ lie. esq, dar Zinoma tarméms, pvz., es esu bijis (R. Grisle ib. 252). Tad latviy k. netiesiogine nuosaka sudaro istorigkai tos patios dalyviy formos, kaip ir lietuviy k., tik Siuo metu labiau pakitusios. Be to, pagal tiesioginés nuosakos paradigma!® latviy kalboje buvo sudarytos netiesioginés *S Dél terminy Zr. aut., LKK XV 210 su lit. “ Kartais jis jsiterpia j sakinj ar sakinio démenj su NN dalyviu ir virsta iterptiniu Zodziu, Pvz.: ligoninéj, sako, buvusi Sd. ** J. Endzelins, LaGr. 1009; A. Bergmane, MLLVG I 624, 661 tt.; J. Kabelka, La, 155, 166. *6 J. Endzelins, ib. 977; zr. dar A. Bergmane, ib. 625. 7 J. Endzelins, ib. 977; M. Rudzite, Dial. 374. 1 Pp. Smits, RKr XIV 29, 38; J. Endzelins, ib. 977-8; R. Grisle, LVLIR VIL 251—2. * J. Endzelins, DII 144, Kadangi latviy k. debityvas susikryZiuoja ir su tariamaja nuosaka (plg. buitu jamet, biitu bijis jamet), 1. Maryanas SIPr LV 255 sitilo jj i8skirti if kity nuosaky ir laikyti atskira veiksmazodzio kategorija. 11 nuosakos reikiamybés (debityvo) formos, pvz.: esot jamet, biiSor jamet: esot bijis Jamet, biisot bijis jamet. Dél tu vélesniy pakitimy latviy k. NN pasidaré morfologiSkai apibréZtesné2°, Savo semantika latviy k. NN atitinka pagrindine, t. y. 1—2, lietuviy k. NN reikSmiy grupe. Ja paprastai zymimas perpasakotas, netikrai Zinomas ar abejojamas veiksmas. 1.3.2. Sen. prisy k. paminkluose dalyviu, turintiy aiskia netiesioginés nuosakos reikSme, neu#fiksuota. Taciau sen. prisy k. dalyviai gali eiti verbum finitum pozicijoje ir pagal sintaksine funkcija atitikti NN formas. NN sintaksinémis prielaidomis laikytini bat. 1. veik. dalyviai, pavartoti po santykinio jvard%io kawids prijungiamyjy sakiniy Salutiniuose démenyse, pvz.: fans... prei issprestun dast | en kawijdsei debijkun nautin bhe wargan stai gurijnai malnijkiku embaddusisi 712-5 — Er... zuuerstehen gibt | in was grosser Not vnd Gefahr die armen Kindlein stecken; kai ious... sen seilin pomirit quoiteti en kawidsu debijkan powargsennien | bhe nautien | schis malnijkiks... embaddusisi Tlog-32 — das jhr... mit fleip bedencken wolt | in was grossem Jammer ynd Noth dif Kindlein... stecket™, Tokios vartosenos autochtonigkuma patvirtina ta aplinkybé, kad dalyviu veréiama originalo asmenuojamoji veiksmazZodzio forma (plg. atitinkamas lietuviy k. dalyviu konstrukcijas su jungiamaisiais Zod7iais E93): 1.4. Tick lietuviu, tiek latviy kalbu netiesioginé nuosaka, kaip tam tikra veiksmazodzio kategorija, yra palyginti nauja, susidariusi i8 varda%odinés Prigimties formy. Nors ja sudarantys dalyviai (kitados — veiksmaZodiniai biidvardziai) su priesagomis nt ir us yra paveldeéti iS ide. bendrystés laiky, bet daugumoje giminisky kalby tokia ju vartosena néra paliudyta. Ji neatsispindi ir seniausiuose ide. kalby paminkluose (pvz., hetity k. tekstuose, Veduose, Homero epuose). Tai leidzia manyti, kad NN susidaré balty kalby savarankiskos raidos laikotarpiu, ir ieSkoti jos pamato Siu kalby dalyviy vartosenoje. Dél balty kalbu NN kilmés yra pareikSta ivairiy nuomoniy. 1.4.1. B. Delbriickas VS II 491 netiesioginés nuosakos pamatu laiké galininko su dalyviu (accusativus cum participio) konstrukcija ir mané, kad ix tokiy pasakymu, kaip saké tévq ateisiantj (ateisiant), greta kuriy buvo vartojami sinonimiski pasakymai su tiesiogine nuosaka saké, (kad) tévas ateis, galéjusi i$tiedéti konstrukcija saké tévs ateisigs, o paskui ir saké, kad tévs ateisiqs. Siai nuomonei pritaré J. Endzelynas LaGr. 976 —977, 979, pridurdamas, kad galininko su dalyviu ir sinonimisku pasakymy su tiesioginés nuosakos veiksmaZodZiais kontaminacija galéjusi palengvinti ir vardininko su dalyviu (nominativus cum participio, toliau— VD) konstrukcija, pvz., jis sakos daug Zinqs. Pasak E. Hofmanno, balty NN i8riedéjusi i§ netiesioginés kalbos, nusakomos accusativus cum gerundio tipo konstrukcijomis®®. I§ akuzatyvinés konstrukcijos, kaip pirminio Saltinio (,,letzten Endes“), kildina latviy k. NN ir G. Bense, LKK VI 192. 1.4.2. Su VD (nominativus cum participio) ir joms artimomis konstrukeijomis netiesioging nuosaka siejo A. Potebnia (San. I-IT 230-1). Jis teigé, kad netiesioginés *° Pig. I. Maryan ib. 253. MUZE, Zubaty, IF VI 302; E. Fraenkel, Baltos!, 46, kitaip J. Endzelin AprGr * E. Hofmann, Zum Gebrauch der Partizipien in den Skeireins, Indogermanica, Festschrift fiir W. Krause, Heidelberg, 1960, p. 29. 12 kalbos ar abejojimo atspalvis ix pradziy galéjes atsirasti dél Siose konstrukcijose vartojamo veiksmaZodzZio (pvz.: dimoti, détis) leksinés reikSmés, kuri paskui buvusi sustiprinta jungtukais bik, nei ar pan., pvz.: bijojos, dumodami, buk dwase koke regi; détis turéjo, ney esq teisus (pati konstrukcija i8 pradZiy buyusi modalumo ativilgiu indiferentiSka). Tokios konstrukcijos visai atitinka slavixkas: monjaachg (aky) duch® videste. Tatiau balty kalbos nuéjusios toliau: jos pradéjusios vartoti dalyvius ir tada, kaiju veiksmo subjektas nesutapo su veiksmazZodzio veiksmo subjektu (pyz.: ai neZinau, ar jis ateisiqs 225, vins lika atsacit, ka tévs majds ne esot 227). Laikydamas tik lietuviy ir latviy kalbose paplitusias konstrukcijas su skirtingu dalyvio veiksmo subjektu naujesnémis”*, A. Potebnia kartu igkélé ir Siai_ nuomonei prieStaraujanéias aplinkybes: heterosubjektinés konstrukcijos artimesnés vardazodinéms, mazZiau vieningos, o kalbos raida kaip tik eina sakinio vienijimo kryptimi. 1.4.3. E. Tanglis Acc, 50—51 netiesiogine nuosaka kildina tiesiog if VD (nom. ¢. participio) konstrukcijy su nesangraZiniais veiksmaZodZiais, kurios, jo manymu, susidariusios véliau ir XVI— XVII a. dar nebuvo spéjusios iSplisti. Netiesiogine nuosaka E. Tanglis laiké nauju reiSkiniu, isigaléjusiu, matyt, tik raSytinés tradicijos laikotarpiu. Panaiai aigkino NN atsiradimo vidines prieZastis ir I. Marvanas®* pridurdamas, kad VD su nesangraZiniais veiksmazZodZiais buvo Salutiniy sakiniy variantai ir ju pavyzdziu galéjo gauti jungtukus ir atskira veiksmo subjekta. Kadangi VD Siy autoriy kildinamas ix akuzatyvinés konstrukcijos, postuluojama mazdaug tokia NN raidos grandis: sako save atéjusi—sakosi atéjes > sako (kad) atéJes — sako (kad) tévas atéjes > tévas atéjes. 1.4.4. Visai kitaip aigkino NN susidaryma J. Kazlauskas LKK IV 86-87, Ist. gr. 402—403. Jis mané, kad tai galinti biti liekana perifrastinio optatyvo (*bi negelbas, *bi nekéles), kurj buvus lietuviy kalboje irodé Ch. S. Stangas NTS XVIII 348 —356, VGr. 429, remdamasis salygos konstrukcijomis su dalyviais, pvz.: Jjeib negelbqs, jeib nekéles it pan. Kitose ide. kalbose netiesioginé kalba daZnai rei§- Kiama optatyvu, todél taip galéje biti ir lietuviy kalboje. Perkélus optatyvinés reiksmés kriivj ig dalelyte virtusio pagalbinio veiksmazZodiio bi i dalyvi, ta dalelyté gaIéjusi i8nykti. Taigi NN kilmé aiSkinama gana prieStaringai. Kad $i pasidaryty kiek aikesné, pravartu panagrinéti NN vartosena raStijos pradZioje, jos paplitima ir santyki su Kitomis artimos reik’més konstrukcijomis. 1.5. Ka mes Zinome apie NN vartojima lietuviy ra8tijos pradzioje? E. Tanglis Acc, 50—51 senuosiuose raStuose NN pavyzdziy nerado. J. Bretkiino, M. Daukos ir kity jo tirty raSty kalbai savaranki$kos NN konstrukcijos, savo forma skirtingos nuo VD, i§ tikryjy nebidingos. Atskirus atvejus, kur dalyviai artimi netiesioginei nuosakai (pvz.: DP 5123,, BrB I Moz 48, 18; Joz 10,1) galima interpretuoti ir kaip sudurtiniy laiky formas su nulinémis jungtimis®®. Tatiau patyringjus kitus XVI— XVII a. Saltinius, nelieka jokiy abejoniy, kad ra8tijos pradzioje NN buvo visigkai susiformavusi. Siuo atZvilgiu ypaé reik8mingi S. Vai8noro ragtai. Jo , Zeméiiigos* ir ,,Apie popieZiSkaja miSia“ vertimuose randame 35 visai savarankiSkus (su atskiru 3 Pastaruoju metu panasiai V. Sirtautas, Kalbotyra XXV (1) 95. * 1. Mapsau, Kalbotyra IV 36—37; Baltistica V(1) 18. 5 Pyz.: Ka wel’ paskui to daug kity szwentyiy | miniky | ir mergu padariusios DP 51235 (Co teZ potym wiele inszych Swietych... vezynilo W 876). 13 veiksmo subjektu) NN pavyzdiius?*, Kadangi jie iki Siol niekur nebuvo aptarti, apibidinsime juos kiek detaliau. 1.5.1. ISskyrus viena optatyvinés reik8més atvejj (Zr. 3.3.2), visos NN formos S. Vai8noro vertimuose eina su modaline dalelyte bak, pabréZiantia netikrumo, abejojimo atspalvj2’. Su Sia dalelyte NN ir dabar plagiai vartojama Zemaiciuose (pvz.: apie TélSius, Salantus, Lenkimis, Papile, Tytuvénus, Uzventi, Kaltanénus, Siaulits, Raséinius, Latikuva), taip pat Siaurés ryty Lietuvoje (apie Joniski, Pasvali, Liikuva, Datigailius, Dusetas, MieZiSkius), kartais net Ppietinése tarmése, kur NN dalyviai i§ viso labai reti. S: VaiSnoras Siuos dalyvius paprastai vartoja prijungiamyju sakiniy Salutiniuose démenyse su jungtukais jog, kaip ir santykiniais ivardZiais kuris, kursai. Kai NN esti sudétinio sakinio démenyje, neturin¢éiame jungtuko, pastarojo vaidmenj atlieka ta pati dalelyté bak. Sudétiniy sakiniy Salutiniai démenys su NN formomis nuo pagrindiniy démeny daZnai esti labai nutole, atriboti iStisais kity démeny kompleksais ir dél to gana savaranki8ki. Perteikiant netiesiogine kalba, pagrindiniame démenyje ar ankstesniame kontekste eina veiksmazZodzZiai sakyti, perkalbéti, taryti; pastiprinti ,,tvirtinti*, rasyti, pvz.: Teipaieig saka ghie... iog spawiedniie buk priwalingas essqs ischskaitimas wissu grieku 148,.; skaisczei nor perkalbeti | kaip buk macis tokia io walgimo /ir Kitiems tos regetoiems ant Sera atenti PM 32,,; netikumus statczei uschstoie taridami... iog ipaczia wiera ing Christu | buk nesanti dallis Pakutos 148,;; raschiti | ir neprotingai pastiprinti dressa... Buk Chrikschtas... ne essas apmasgoimu 132?,,. Perteikiant mintis bei isitikinimus, autoriaus laikomus nerealiais ir neteisingais, NN dalyviai eina po veiksmazZodziy dimoti, laikytis, mokinti, pramanyti, pramanymus ginti: (Stoikai) dumoie | buk Diewas ir ischkadingu paiudinojmu (177) zmones biauribiump werczes 177—1774. Popiezischkei... klaiojme laikosi | iog buk dina ingi kuna Christaus butischkai persimainanti PM 302,,; mokin teipaieig. Iog atgimimas ir ischganimas mussu buk ne mig Chrikschta kabqs 133*,,. Nessa zmogischkasis protas pramana | Diewa santi sudcze swietischku | kursai sawo dingscze buk danguie ischkadingus pastatimus raschqs 164,,; pramanimus ginna: Pirmiausei iog Diewas... nekurius zmones ... ant améinoses prapulties buk paskires 178%. 1.5.2. Netiesiogine nuosaka S. VaiSnoro raStuose daZniausiai sudaro es. jis veik. dalyviai (25 pavyzdZiai), retiau — bat. 1. veik. dalyviai (5 pvz.). Veiksma¥odzio biti dalyvis (12 pvz.), eidamas jungtimi, siejamas su daiktavard7iais (ne essas apmasgoimu 132%,, uschmokejmu... essqs 264°,, kitu nosrais essa 32,3), bidvardZiais (priwalingas essqs 148.5, nei naudingas nei ischkadingas... essas 132°2) bei ju *8 Dviejuose pavyzdZiuose ik ju dél ra8ybos néra visai aisku, ar turime dalyvius, ar tiesioginés nuosakos asmenuojamasias formas: ischrinktieghi buk palaika (-@ ar -0?) malone 179.3, Apaschtolai buk... laike (-¢ ar -é?) PM 37,. Kiti atvejai jokiy abejoniy nekelia. 6 konstrukcijos Pavartotos knygoje ,,Apie popieziskaja mi8ia“ (PM), 29—patioje ,,Zeméiigoje“. 2? Ta patia reik&me Si dalelyté kelis kartus pavartota ir su tiesiogine nuosaka (114,,, 133.9, 1785s, 178—178a, PM 2321, 2741113), 0 vienoj vietoj — su dalyvio kilmininku: ghie irregima affiera... (25) be iokia ischstowineza grunta | kaip buk priwalomo sancze | be reikos stata PM 25—25¢; atitinkamus atvejus dabartinéje kalboje #r. LKZ, I 1136 plg. dar E. Fraenkel KZ XIV (Erg. H.), 36, 98 tt. Dil. bik sen. ra’tuose vartojama ir kaip jungtuko bak... alba, bak... bik ,,arba... arba“ démuo, pyz.: buk tatai Namai alba Miestas butu BrB Ul Moz 25, 34 (plg. dar 17, 10; 22, 18; 22, 28; IV Moz 15, 2; V Moz 12, 3; 13, 6 ir kt.). 14 bevardés giminés formomis (priwalu essa PM 33,3) ir prielinksnine konstrukcija (nig czesa Apaschtolu santi PM 394). Su es. 1. nev. dalyviais veiksmazodzio biti dalyvis sudaro NN sudurtines neveikiamosios rigies formas: Adoma butibe... nuodemais buk santi attolinama 69%,,; tie | kad isch schos giwatas ischeiti... nig biaurjbiu grieku buk essq nuczistijemi 263°—264; pramana ipaczus pagawimus | kureis buk zmones ir be to vreda Baszniczes esq priwerczemi 11319; neatmestiemus | kurie... buk niekadais ne essa atgimdomi 337. Kaip NN S. Vai8noro vertimuose vartojami padalyvio esant junginiai su badvardzio bevardés giminés forma priwalu bei predikatiniu prieveiksmiu gana ir beasmeniai padalyviai reikent, tereikiant, turintys atitinkamy dalyviy bevardés giminés formy reik&me (plg. reikig, tereikiq): noretu tu perkalbeti | ghiems nebereikent walgjti | bet buk essant ganna PM 32%4; Paskiausei mokin | jog buk apie nulemima ir ischrinkima Diewa reikent suditi | tiektai isch tuiau nédarbiu 179;; Enthusiastai... saka... buk reikent laukti Pagawimu gwoltinguiu 69%, (Antonimai) nig Euangelias pradesti | ir ta be zokana tiektai per Euangelia buk teireikent sakiti ir mokinti T3? 93. Tokie pasakymai po pasakyty ar numanomy (75%3) ai8kinamosios reikémés veiksmaZodziy yra labai artimi galininkui su padalyviu, plg: mokina reikiant siidyti, sako reikiant laukti. Kaip tik j beasmenes galininko su dalyviu konstrukeijas padalyvis pirmiausia pradéjo skverbtis, iSstumdamas dalyvio bev. g. forma, Zr. Baltistica IV (2) 197 tt. Matyt, padalyvio forma buvo linkstama apibendrinti ir kitais beasmenés vartosenos atvejais; tai rodo ir tokie F. KurSai¢io teikiami pasakymai, kaip as mislyju, (kad) Siandien lysiant KGr. 424, 426 greta lysig K I 284. 1.5.3. Kaip ir dabartinéje kalboje, NN S. Vai¥noro raStuose gali eiti pagredviui su tiesiogine nuosaka visi¥kai ta pacia reik8me, pvz.: anis toktai... raschiti / ir neprotingai pastiprinti dressa: 1. Pirmiausei | Buk Chrikschtas wlosnai Kalbant | ne essas apmasgoimu atgimima ... bet Figurischkai (1328)... buk tiektai issimano widutini atgimima bei atnaughinima Dwasses schwentoses | kursai ir be Chrikschta / ischrinktusamp buk galis nusiditi ant amzina ischganima 132®—133. 1.5.4. I8 aptarty pavyzdziy matyti, kad S. Vai¥noro ra¥tuose randamos NN konstrukcijos tiek savo sandara, tiek reikSmémis iX esmés atitinka dabartine kalba. NN Gia funkcionuoja kaip susiformavusi gramatiné priemoné perpasakotam, abejotinam arba nerealiam veiksmui reik&ti. Ta aplinkybé, kad if XVI—XVII a. Saltiniy NN rySkiausiai paliudyta S. VaiSnoro raStuose, aiSkintina visy pirma autoriaus kilme i§ Zemaitiy kraSto, kur netiesioginé nuosaka ir Siuo metu yra labiausiai paplitusi, ir polemine paciu knygy paskirtimi. Déstydamas sau svetimas paziiras, vertéjas stengési visomis kalbos priemonémis pabréZti ju nerealuma ir nuo ju atsiriboti (tai rodo ir jau minétas dll. bak vartojimas su netiesioginés, 0 kai kur ir tiesioginés nuosakos formomis). Antra vertus, NN vengima daugumoje kitu to meto raSty taip pat galima i§ dalies paaiskinti jy pobidZiu ir turiniu: juose déstomos religinés tiesos bei apraSomi ivykiai autoriu buvo laikomi negin¢ijamai tikrais ir neabejotinais. Kadangi latviy kalboje NN taip pat vartojama nuo XVII a. ragty, néra jokiy ote kad rytiniy balty dialektuose ji susiformavo ju prieSistorinés raidos laikais. _ 1.6.1. NN paplitima dabartinés lietuviu kalbos plote ir santyki su kitomis artimos reik’més konstrukcijomis padeda nustatyti Lietuviy kalbos atlaso kartoteka, ypa€ atsakymai i 120, 145», 151, 175, 176 Sio atlaso medziagos rinkimo programos 15 veiksmas, plg. Tawa tarnas buwa beganans Awis sawa Tiewo, ir ateija Lewas BrB T Sam 17, 34 (hitet die schafe LB). Retkar¢iais esamojo laiko veik. dalyviai su afiksu besenuosiuose raStuose yra siejami ir su pagalbinio veiksmazZodzio esamojo laiko forma, t. y. sudaro lyg ir esamaji pradétinj laika (tik be nutraukto veiksmo reikSmés), kurio jau triksta dabartinés kalbos pradétiniy laiky paradigmai, pvz.: Tu awinalio newirk, kolei ira beszindans (prieg Pieno Augiwes) BrB IL Moz 34,26 (wenns noch an seiner muetter milch ist LB; in lacte matris suae V); Sakie iems su dziauksmu didziu | Iog est begulis edziosu BrtGD XLVII (p. 83), t. p. Mz 193. 1.8.2.3. Taigi predikatiniai es. 1. veik. dalyviai, kurie dabartinéje literatirinéje kalboje vartojami tik kaip NN formos, kitados galéjo ir neturéti apibréZtos modalinés reikSmés. Verbum finitum pozicijojejie éjo vieni arba su pagalbiniu veiksma¥odziu biti, su kuriuo sudaré tokias padias konstrukcijas, kaip bitojo kartinio laiko veik. dalyviai. Esamojo laiko veik. dalyviy formos su afiksu beir be jo turéjo vienodas sintaksines ypatybes ir skyrési tik ry$kesne ar silpnesne trukmés reik’me. Tad konstrukcijos su esamojo laiko veik. dalyviais buvo taip pat artimos NN, kaip Siuo metu tebéra jai artimos vad. atliktiniy laiky formos su bitojo kartinio laiko veik. dalyviais. Prielaidy tokiai biklei atkurti randame ir dabartinés kalbos sistemoje. Tai visu pirma vad. pradétiniy laiky paradigmos nepilnumas (triksta es. 1. formy), bendros reikSmés stoka (veiksmy trukmés santykio reikSme paprastai es. 1. dalyviai turi tik su pagalbinio veiksmazZodiio bit. k. laiko formomis, ir tai tik tam tikrame kontekste, plg.: N. Sliziené, LKK IV 67; LKG IL 146), es. 1. veik. dalyviy su afiksu bevartosena admiratyvo reik&me ir ju koreliacija su Sio afikso neturinéiais bat. k. 1. veik. dalyviais, plg.: Po trijy dieny tévai Ziari — visas Zalciy pulkas besliauZiqs i jy kiemg LTt Il 296 ir Zitrék, koks didelis lazdynas ixauges! Kp. 1.8.3. Sudurtiniy laiky ir NN ry8i rodo taip pat jy vartojimo arealy panaSumas. Sudurtiniai laikai, kaip ir NN, platiausiai vartojami Zemaiciy ir vakaru aukStaitiy vakarinés dalies plote (j ji jeina ir buy. Ryty Prisijos lietuviy tarmés). Siaurés ryty Lietuvos kampe, kur NN taip pat gyva, daZniau pasitaiko tik atliktiniy bitojo kartinio ir biisimojo laiko formy. Apskritai, NN iSplitimo arealas apytikriai sutampa su intensyviausio dalyviy vartojimo sritimi. Cia suminéti faktai leidzia manyti, kad veik. dalyviy vardininkai, eidami verbum finitum pozicijoje, savo morfologinémis bei sintaksinémis ypatybémis kitados nesiskyré nuo NN formy. Tai, kas dabar vadinama netiesiogine nuosaka, buvo tik specialus dalyviu vardininko predikatinés vartosenos atvejis, i8siskiriantis i§ kity tam tikru modalinés reik’més atspalviu. 1.9. Predikatiné dalyviy vartosena — tolimos praeities palikimas. Bidami vardazodinés prigimties formos, dalyviai jau seniausiais ide. kalby raidos etapais galéjo sudaryti vardaZodinius, arba nominalinius, sakinius**, tokio tipo, kaip tévas pavarges greta tévas geras arba tévas Seimininkas. I8 pradziy tokie sakiniai savo vartosena, matyt, skyrési nuo atitinkamy sakiniy su *es, *bha Sakny veiksmaZodZiais, * Plg.: K. Brugmann, Synt.69—70; J. Zubat y, Studie a lanky, II, Praha, 1954, 126 tt.; A. Meillet, MSL XIV. 1 1 tt.; Indroduction a l’étude comparative des langues indo-européennes, Paris,” 1934, p. 356—7; J. Bloch, MSL XIV. 1 56 tt.; E. Benveniste, BSL XLVI 27tt.; Ch. Guiraud, La phrase nominale en grec, Paris, 1962, p. 152 tt.; W. P. Lehmann, PIE 115-6. 22 -galéjusiais turéti konkreéig leksine reikSme**. Ilgainiui senieji nominaliniai sakiniai buvo itraukti j verbaliniy sakiniy sistema kaip jos nariai su, nulinémis jungtimis*’. Nominaliniai sakiniai su dalyviais negaléjo biti izoliuoti nuo Sio proceso, ir brolis eings | grizes tipo pasakymai taip pat turéjo prisi8lieti prie brolis yra | buvo | bidavo | bus grizes paradigmos. Tatiau jos pagrindu pradéjusi formuotis sudurtiniy laiky sistema lietuviy kalboje galutinai nei8sikristalizavo, ir daugelis predikatiniy dalyviy, turéjusiy proceso reik’me (ypaé es. 1. formos), liko nuo jos nuoSaly, iki Siu dieny iSlaikydami ankstesnés predikatinés vartosenos bruoZu. 1.9.1. Netgi tie dalyviai, kurie dabartinés kalbos poZitriu laikomi esamojo atliktinio laiko ekvivalentais, savo reik’me daZnai skiriasi nuo sudurtiniy formy su jungtimi. N. Sliziené LKK XI 20 pastebéjo, kad biitojo kartinio laiko veik. dalyviai be pagalbinio veiksmaZodZio biti es. 1. formos vartojami ,,kuriant meninj dabarties paveiksla“, pvz.: Jonas issitieses knitipscias pas krosnj ant moliuko; trumpa jam vietos, todél kojas ligi kelig pastates aukstyn pagal sienq; galva antra- “me gale nusikisusi ilgiau suoliuko ZemR I 86. Taéiau meninio paveikslo kirimas tik i$ dalies apibidina tokiy dalyviy vartosenos specifika. Tiksliau baty pasakius, kad dalyviai be pagalbinio veiksmaZodzZio paprastai vartojami tada, kai nusakoma statiSka situacija ir atskiry dalyku kokybiné bisena. Taip vartojami ir es. |. veik. dalyviai (paprastai su be-), pvz., O ans jau nuo ryto atsigules ir bedribsqs Rs. Tuo tarpu dalyviai su pagalbiniu veiksmazodziu bidingesni pasakojimui. Sis dalyviu su pagalbiniu veiksmaZodZiu ir be jo vartojimo skirtumas svarbus tuo, kad jis iS dalies atspindi skirtuma tarp senyjy verbaliniy ir nominaliniy sakiniy. Kaip tik sakiniai su vardaZodiniu tariniu be jungties sen. indy, graiky bei kelty kalbose vartojami reiSkiant pastovias, ,,belaikes“ bisenas, 0 formos su jungtimi paprastai zymi kintamus, su laiku susijusius procesus®. 1.9.2. Predikatinés dalyviu vartosenos relikty randame sustabaréjusiose konstrukcijose, kuriose pagalbinio veiksmazZodzZio forma visigkai negalima. Daugelis ju turi ry$ky modalinji ir ekspresinj atspalvi. Vietoj verbum finitum neigiamos dalyviy (ypaé bev. g.) formos vartojamos rei8kiant neigima pabréZtinai, su tam tikra emfaze, pyz.: Nebebuve, kad as su juo daugiau besusieiciau Jn’k; Nebebuve, kad aS az jo eié Ds (LKZ I, 1215); Nebegyvenes (=nebegyvensiu) cia — kad tik Siuo kartu gerai pasibaigty! Sdk. Lyja. — Kur tau nelije! Ds (LKZ VII 589). Nugi, bra, nesupandiojes, nenumoves... VaizgRR I 421. Pirkty Suva mésa, tik pinigy nésq Baran (APh I 98). Tai.tu neismanes, reikéjai atsakyt jam kq nors Alk (LKZ VIL 833). Bev. g. forma nemate vartojama frazeologizmais virtusiuose linkéjimuose, pvz.: Kotas jo nemate! Ds (LKZ VIL 914); devynios jo nemate — jau isxsibaigé (mité) Lkm (LKZ I 459); Bala nemate, nebepirksiu to cukraus Sim (LKZ VII 914); bala jo nemate Kp; Versmé jq nemate tos apkiautélés Kp. Tokiy konstruk- .cijy archaiskumga rodo ir ta aplinkybé, kad dalyvio bey. g. forma eina su visy gimi3° Plg, biti konkrevios reik’més likudius tarmése: mes taip esam (gyvename) atkliudiiai Zibinifikai (LKT 76); mes dabar biinam (=gyvenam) prie ezero Mr; pradéjo kur (=visur) bit (=gyventi), dirbt Vin (LKT 300); zirniai pradés aukstyn biti (=augti) Veiité (LKT 144), zr. dar LKZ I 1215. , * Bau. Bc. Hpanos, Om. 268. %° Zr. E. Benveniste, BSL XLVI. 1. 31 tt.; J. Humbert, Syntaxe grecque, Paris, 1960, p. 66; Ernout— Thomas, Syntaxe latine, Paris, *1953, p. 146-8; P. Chantraine, TCLC IX 25; Ch. Guiraud, ib. 64 tt, 23 niy vardazodZiais. Savo reik¥me dalyvis Cia priartéja prie optatyvo, kuriuo dazZnai reiskiamas pageidavimas (plg.: Grausmas jo nematai! Ds), o atitinkamos konstrukcijos su tiesiogine nuosaka (galas tave nematé DKS, velniai jo nemato Grt LKZ VIL 914) yra aiSkiai vélesnés. Optatyvine reik8me retkaréiais turi ir kity dalyviy formos, Pvz., Kad tu skradZemén nuejes, kad tu velij prapuolus Gry (LKK XII 122). Siuo atzvilgiu ypat bidinga Sustabaréjusi dalyvio bev. g. forma liaudies pasakos kartojamoje formuléje: Atadarq (tarm.: atad3.ru.) vaikeliai durytéles BsP II 327, plg. atad3.ru. durelas Verksniénys LKT 299 ir Atidarai darai (duris), jas mani vaikeTiai Lt TI 86%9; Sia dalyvis jau turi aiSkia liepiamosios nuosakos reikSme. Predikatine funkcija iSlaikiusiy dalyviy randame ir retorinio klausimo formos pasakymuose su kur ar iv. kas linksniais, pvz.: kur tu mates, kad as jai uzsileiscial Vb (LKZ VIL 915), nu kur tu mates: oru pavaziuot Zmogu, nukris Jonixkaisiai LKT 245; Na, kur nesimeldes, anoks maldininkas KatkR 259; Ka tu belaukes senatyés? ib. 190; Kur jis geriau ras, ko jis neéjes? ib. 219; Zinau, kur neZinojes ib 186; kame buvusi grébéja! Snargli Dirmiau nusivalyk! Rdn (LKT 75). Kai kurie ix tokiu pasakymy visai desemantizavesi, virte idiomomis, pvz.: kur buve, apsirgo pono dukté Daunoriai (LKK III 201); kur buvus nebuvus, ateis, lapé Lt III 147; Kas tai bésqs (,,nieko nereiSkia“) mums vainika nupinti Sts (LKZ I, 1217); Kas nebuves, plauksiu i jurg Plng (LKZ I, 1216). PanaSiai dalyviai (daZniausiai su dll, ar) vartojami ir alternatyvinés reikSmés konstrukcijose, pvz.: O tai neklauzada vaikas, ar jam sakes, ar ne Slm; Ar sakes, ar Suniu lojes — neklauso, ir tiek Lnky (LKZ VII 661); tiek anam sakes, tiek nesakes: pro vieng ausj jein(a), pro kitq iSein(a) Ins; Kirtes nekirtes — kumeles stovi sau, galvas nuleidusios Zem (LKZ V 855); plg. dar atitinkamos reik&més atvejus, kur dalyvis eina jau greta veiksma¥odzio: sakyk jam nesakes — nuleidia pro ausis Jn’; teipos ponas buves, ponas bus Ppl; bus kas esqs (nebuves) Als »didelis Cia daiktas“ (LKZ I 1216) ir pabréZiamasias konstrukeijas su dalyviu ir tos patios Saknies veiksmaZodziu: auges paauges Zals pusynélis pas tetusio dvareli $1 (LKZ I 383). 1.9.3. Verbum finitum pozicijoje gali eiti ir dalyviy vardininkai, Zymintys saKinyje ne pagrindini, 0 antraeili, subordinuota veiksma. Postpoziciniai (verbum finitum atZvilgiu) dalyviai konstrukcijose su jungiamaiSiais ZodZiais kiek, kur, kada, iki, ligi, ivardzio kas linksniais pagal teikSme atitinka prijungiamyjy sakiniy Salutiniuose démenyse vartojamus veiksmaZodzius, pyz.: vaikas... turéjo duonos kiek noris ValPZK 4: Zvejas... nuéjo per miska, pats nesumanydamas, kur ir ko einas TMPs 27; jau neatmenu, kada beragaves zuvies Lt UL RyRS liepé karalius pilng Zakq primeluot, ik sakysiqs uzriskit Irk 46; Jiems turéje vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys DB 169; nér kas jam darq Dgls; ji... émé pasakoti, ko iexkanti Lt I 290 3 gera biity mergioté, tik dziauna kq tik nutvérusi Sml; Zr. aut. LKK IX 43-62. Eidamos po komentabiliujy veiksmazodZiy (ypaé verba percipiendi et dicendi), tokios konstrukcijos yra artimos NN, pvz., pagrize namo, (broliai), nieku neprasitaré Eglei, kq padare Lt TI 299, o turédamos skirtinga nuo veiksmazodzio veiksmo: subjekta, visiSkai su ja sutampa, pvz., ir karéaninks (= karéemininkas) Klausé, kur jis einas Glbr (Mit VI 46). Tagiau po kitokios reikSmés veiksmaZodziy dalyviai zymi antraeili veiksma be jokiy NN atspalviy, plg. eina, kur budelis isakes Dr. I§ %° Formulés archaiskuma patvirtina ir senoviska reduplikacija, Plg. sutrinko trinko tévelio &rindos NS 341, isleido leido Plonus tinklelius LTt 68: isveza veZa mano bernuzélj LTt, IL 58, 24 konstrukcijy su jungiamaisiais Zodziais aiXkiai matyti perpasakota ir apskritai subordinuota veiksma zyminéiy dalyviy reik’més santykis. NN bidinga perpasakoto veiksmo reikSmé Gia yra antriné, priklausanti nuo veiksmaZodZiy leksinés raigkos, o Sia reikSme turintgios formos — tik tam tikras predikatiniy dalyviu pogrupis. 1.9.4. Prepoziciniai dalyviai, jungiami su asmenuojamaja veiksmazZodzio forma jungtuku ir, taip pat Zymi antraeilj veiksma ir sakinyje eina verbum finitum ekvivalentais, pvz., vilkas if baimés galq pabégéjes ir pastipo BsP IV 235". Tokios konstrukcijos, biidingos tautosakai bei seniesiems raStams, dazZnai taip pat turi modaling reikSme: jomis, kaip ir NN, daZnai pabréZiamas veiksmo netikétumas arba nusistebéjimas juo. 1.9.5. Su modalinémis reikimémis (liepimu, draudimu, neigimu ir pan.) bei ekspresiniais atspalviais susijusi ir bit. k. 1, veik. dalyviy, einantiy antrojo veiksmaZodzio pozicijoje, vartosena: a) pagrindinio tos patios Saknies veiksmaZodzio: veiksmui pabrézti, pvz.: gerk géres, brolyti, dimok ir namo JD 72: guliu pasigules, kad ir neuzmingu Ping", panaSiai su neigiamais veiksmazodziais, pvz.: kad soks nesokes zuikis ir kudi! LTt 343, kartais ir su jungtuku, pvz. eik kad éjes, kad nér kuo apsiaut Gs (LKZ II 771); b) reik8ti alternatyvai (irgi su tos pacios Saknies veiksmaZodziu), pvz.: sakyk jam nesakes — nuleidzia pro ausis, c) reikSti neigiamam ar nepageidaujamam veiksmui (su kitos Saknies veiksmaZodZiu), pvz.: tylék neburbéjes VkS (LKZ I 959)!2, Cia suminéti predikatinés dalyviy vartosenos atvejai turi visus sintaksiniy archaizmy poZymius. Lietuviu kalbos sintaksiniy priemoniu sistemoje jie uzZima periferine, izoliuota vieta ir nepritampa prie jokio iprastinio dalyviy vartojimo tipo. Juos paprastai randame frazeologi§kai sustabaréjusiuose ar stabaréjanéiuose pasakymuose. Dabartinéje kalboje Jie neproduktyvis. ir nyksta; retkaréiais ju pasitaiko tik Snekamojoje kalboje ar Srozinéje literatiiroje, kur jie yra stilistigkai Zymeéti. Su NN juos sieja ne tik formos tapatumas, bet ir modaliniai bei ekspresiniai atspalviai, rodantys polinkj modalixkai iprasminti nykstanéias, pakitusios sistemos nebeatitinkanéias formas. Visa tai leidzia manyti, kad netiesioginés nuosakos pamata sudaré senovi8ka predikatiné dalyviy vartosena. Sia prielaida patvirtina konstrukcijos su neveikiamaisiais dalyviais. 2. KONSTRUKCIJOS SU NEVEIKIAMAISIAIS DALYVIAIS 2.1.1. Modaline reikime lietuviy kalboje daZnai turi nev. dalyviy bevardés giminés formos, einandios su veikéjo kilmininku arba be jo: es. 1. (6rolio) gyvenama, séjama, bit. 1. (brolio) gyventa, séta. Retkaréiais pavartojamos ir bitojo laiko sudurtinés formos: (brolio) biita gyventa. Ju vartosena taikliai apibiidino J. Jablonskis,, kuris pastebéjo, kad tokiais pasakymais kalbétojas ,,lyg kad nori pasisakyti dabar tematas, dabar tepastebéjes Sita gudrybe. (...) tarytum nori praneSti, kad toji Zinia, kuria jis dabar mums pasako, esanti jam paciam tiktai vieno—kito nuofalés mazmoZio, jo paties dabar tepastebéto, arba kito zmogaus jam suteikta“ (RR I 465). Kartu J. Jablonskis nurodé, kad tokie pasakymai artimi »spasakojamajai kalbai“ * Platiau apie tai Zr. aut. Baltistica I (1) 53-66. * Pig. atitinkamas graiky k. konstrukcijas su to paties kamieno dalyviais: guyj gedyetv, dxobouc... Axovox ir pan., zr. R. Kiihner, GrGr. 656. * Zr. dar J. Baléikonis, Baltistica LIL (2) 204; aut., LKK VII 72—3, LKG II 353-4, 25 ir vartojami ne visose tarmése: »Augstai¢iy pasakymus ,,Cia trobos bita“, ,,giriu cia snausta...“ Zemaitiams atstoja ju paciy pasakymai tokie, kaip antai: ,,éia troba buvusi, stovéjusi“, ,,girios Sia snaudusios“... (RRI 466, plg. dar ib. 530). Vélesnése gramatikose i nev. dalyviu bevardés giminés formy modaline reik$me arba visai nesigilinta, arba pasitenkinta J. Jablonskio minciy santrauka. Daugiau démesio skirta siy formy riSies reik’mei. Ne syki buvo konstatuota, kad nev. dalyviy bevardés giminés formos daznai daromos i§ intranzityviniy veiksmazodziy ir neturintios kitoms pasyvinéms formoms bidingos reik¥més? arba atitinkanéios veikiamosios riies formas?. Nev. dalyviy bevardés giminés ry8j su kitomis ney. ra8ies formomis neseniai aptaré V. Sirtautas, Kalbotyra XXI 71 tt. bei E. GeniuSiené, ib. XXIV (1) 27 tt. ir prigjo i8vada, kad pagal sintaksinius poZymius bev. g. formy konstrukcijos su kilmininku visai atitinka pasyva. Nev. dalyviu bev. g. formy pasyviné prigimtis minétu autoriu yra gerai motyvuota; visai aiSku, kad jos turi biti nagrinégjamos kaip tam tikra nev. ra8ies formy grupé. Tagiau taip pat aiSki yra ir jy reikSmés specifika bei sinonimija su veik. ri¥ies formomis, ypaé su modalinés reikSmés veik. dalyviais. Kaip tik dél tos modalinés reikémés konstrukcijos su ney. dalyviy bev. g. formomis pastaruoju metu kartais net skiriamos prie NN®, nors nenuosekliai ir su tam tikrais svyravimais*. [traukti Sias formas i NN i$ tikryju trukdo jy paradigmos nepilnumas bei neapibréZtumas, glaudus rySys su pasyvu ir artimumas ney. riiSies sudurtiniams laikams. 2.1.2. Esamojo ir bitojo laiko nev. dalyviu bev. g. formos modalinés reik¥més pagrindu gali sudaryti prieSprie8a tiesioginés nuosakos esamojo ir bitojo kartinio laiko formoms, pvz.: brolio gyvenama : brolis gyvena (plg. brolis gyvenqs); brolio gyventa : brolis gyveno (plg. brolis gyvengs). Tatiau pagal formalius pozymius jos visai atitinka nev. ri8ies sudurtines esamojo laiko formas su nuline jungtimi®. Jos gali biti suprantamos ir kaip brolio yra gyvenama | gyventa atitikmenys, ir kaip pasakymai su tam tikra modaline reikSme, priklausantia nuo konteksto ir situacijos (plg. Zimrék, kaip Cia tavo brolio gyvenama!). Lygiai taip pat dviprasmiSkos ir atitinkamos tranzityviniy veiksmazodziy bev. g. formos (pvz., cia jo mieziai séjama | séta). Tiktai konstrukcija brolio bata gyventa — prieSprie8a tiesioginés nuosakos bitojo atliktinio laiko formai brolis buvo gyvenes (plg. brolis buves gyvenes), neturi atitikmens tiesioginés nuosakos sudurtiniy laiky sistemoje. Ta¢iau ji yra gana izoliuota, nes konstrukcijy su esamojo laiko dalyviais (pyz.: *brolio esama gyvenama / gyventa, *brolio biita gyvenama), kurios galéty sudaryti prieSprieSq kitiems tiesioginés nuosakos sudurtiniams laikams, tarmése neteko pastebéti, ir jos nebent atsitiktinai ir sporadiSkai gali biti pavartotos*. Be to, konstrukcijos biita gyventa reik8me daugelyje viety yra vartojama iprastiné sudurtiné nev. ri¥ies biitojo laiko forma buvo gyventa, koreliuojama su (yra) | buvo | bidavo | bus gyventa, plg.: * P. Trost, LKK III 220 tt.; N. Sliziené, LKK IX 74, LKG II 152. * W. K. Matthews, SEER XXXIII 81, 352 tt.; A. Paulauskiené, Veiksm. 157. * J. Balkeviéius, Sint. 95—6; N. Sliziené, LKG IL 168; LKK XV 78; P. Gailiinas, LKG II 59; E. GeniuSiené, Kalbotyra XXIV (1) 31. * Pavyzdziui, P. Gailiinas, Kalbotyra IV 76, nev. dalyviu prie NN neskiria, o LKG IL 59 jie tik trumpai, vienu sakiniu, skyriaus gale tepaminéti. Jy nepateikia ir N.Sliziené LKG IL 173—8 sudurtiniy veiksmaZodzio formy asmenavimo paradigmoje. ° Apie jas Zr. N. Sliziené, LKK LX 74, LKG II 53 tt. ° Konstrukcijas esama mokoma, esama mokyta, bata mokoma j tarinio reigkimo lentele yra itraukes J. Balkevidéius, Sint. 95, tatiau né vieno pavyzdzio su jomis nedavé. 26 misy jau biita atsigulta, kai jo ateita Kp; mano azZusniista bita, matai Mit; be ureikalo aX nenupirkau, jo jau biita atanesta Sim; jo bitta tiogos jlékt(a) Brz; jo jau bita iSeita Alz, Aln, MIt, Vikv ir kt.; bata ateita Aneliutés Vins; neberadau, jo jau buvo iseita Aln; tada supratau, ka mano ¢ia buvo palikta Kp; Zmogaus buvo paséta rugiai Auk; rastas buvo uzdrausta Stlm (LKT 316); mano buvo dvideSimt mety tarnauta Zd; ia buvo eita (karvés) Klp; mano biidavo viskas padaryta, apliuobta, ixvirta, apmazgota Rev; pirmiau tam laike jau biidavo pasienauta Trg; nuveisi, ir bus atbiita Mz; miisy jau bus nuvaziuota Ds; Neikit, Jo jau bus isvaZiuota Kp; gal jau ir tikrai bus atnesta Mit; tas arklys bus jo vogta ir parduota Kp. Netgi su esamojo laiko jungtimi nev. dalyvio bev. g. forma neretai pavartojama ta pacia reik8me, kaip ir konstrukcijose be jungties, Pvz.: Cia, matyt, Zmoniy y(r) kada nors gyventa Sk; mano y nugriuta Sr; apgulta kriitiné, vaisty yra pergerta Nm8§; kiskiy va gi yr islakstyta pri obeliy Vk. Antra vertus, konstrukcijos be jungties gali ir neturéti aiSkesniy modaliniu reikSmés atspalviy. Pavyzdziui, tokie aukStai¢iuose paplite pasakymai, kaip kaimyno iskilta, jy iSvaziuota, sakyta, daryta... reiskia ta pati, kaip kaimynas yra ixkiiles, Jie yra isvaziave, sake, dare, ir dalyvj jose galima laikyti nev. riSies sudurtinio esamojo laiko forma su nuline jungtimi, plg. javai ( yra) iskulti | iskilta. Derinamoji ney. dalyvio forma retkaréiais pavartojama ir greta jungties bata, pvz.: nabainyko biita pinigai sugefti su rigusiu pienu NerSiénys (LKT 310). Zemaiziy tarmése, kur vietoj bevardés giminés platiau vartojamos moteriSkosios giminés formos, ju kartais randame ir tia kalbamose konstrukcijose, pvz.: pilnos isteigos jy (mokytojy) prikista; kiek ty Sakny yr lupta Pj’. 2.1.3. Taigi nev. dalyviu bev. g. formos (skirtingai nuo ankstiau aptarty veik. dalyviy vardininky) nesudaro atskiros paradigmos, kuri galétu biti koreliuojama su tiesioginés nuosakos paradigma. Pagal struktira ir gramatine laiko reik’me jos Sliejasi prie sudurtiniy nev. ries laiky’. Laikyti jas netiesioginés nuosakos formomis triksta gramatinio pagrindo, nes atskiras morfologines kategorijas gali su- -daryti tik specifinés formy sistemos, kontrastuojantios kitoms pagal tam tikras apibendrintas reikSmes. Su NN nev. dalyviu bev. g. formos taip pat nesudaro aiSkesnés koreliacijos (NN neveikiamosios ries formomis jos negali biti laikomos dél saVo reik$més) ir prie jos nepritampa. Modalinés reikSmés, kurias ios formos dazniausiai (bet ne visada) turi sakinyje, néra pakankamas pagrindas skirti jas i8 sudurtiniy laiky j atskira nuosaka, nes tos reikSmés yra daugeliu atveju salygojamos konteksto; be to, jas gali turéti ir kitos, su pagalbiniu veiksmazodZiu ar be jo vartojamos sudurtiniy laiky formos. Pavyzdziui, netikétai patirto ir nusistebéjima keliantio veiksmo (t. y. admiratyvine) reik8me gali turéti ir nev. dalyviy vyriSkosios bei moteriSkosios giminés vardininkas: nueina, Ziiiri — jo brolis prie kaladés prikaltas Gr’; mergaité atein Zqsim atnest avizy; Ziuri, kad visos Zqsys iSpiautos Norvaisiai LKT 244 (plg.: paziiirék, o vistos jau suéjusios i nama Skt LKT 159, Zr. 1.2.1). Sudurtinémis biisimojo laiko formomis su veik. ir nev. dalyviais labai daZnai reigkiamas abejojamas, spéjamas veiksmas, ta¢iau dél to jos nelaikomos atskira nuosaka (plg. biaurybé * Pig. aigkias sudurtines nev. riSies laiky formas: i¥ senovés buvo palikta difvos if dvaro zemés Zr; jau viskas nupiauta, suvezta, ixkulta Als; reik nugyventi, kiek dievo paskirta Trs. * Kaip atskirus pasyvo formy sistemos atvejus jas aptaria ir E. GeniuSiené, Juatesn u 3aAOrH B COBPeMeHHOM JIHTOBCKOM s3bIKe, — THMOn0rHa MaccMBHBIX KoHcTpyKunit, JuatesH u saoru, Jlenuurpag, 1974, p. 209 tt. 27 bus voges Tlz; bus kiemo Zmonys suéje i israde tq vardq Smin; jis jau tikrai bus isjojes Brz; gal jau ir bus atnesta Kp)°. Visa tai rodo, kad lietuviy kalboje turime ne ypatingas netiesioginés nuosakos ney. riies bev. g. formas, o tam tikra modaline prie sudurtiniy laiky priSlijusiy ney. dalyviy vartosena. 2.2.1. Artimiausios sudurtiniams laikams yra tokios konstrukcijos su bev. g. ney. dalyviy formomis, kaip rugiai (yra) séjama | séta, pvz.: vakare virvés vejama KzR; jau ir bulvés kasama Ds; pilnos skylelés medaus azimesta Ad; vagiai prie balkiy prikdlta Sk; durys atidar}ta ir palikta K2R, taip pat Rk, Svné, Gdr, Jn, Trsk, Trk, Vv, Grl, Zp, Ply ir kt.2°, pana8iai ir senuosiuose raStuose, pvz.: Tulszis... su Vkstsu inpilt buwa SG 21,; latru kaulai lauszit buwa BrG 101, Zr. A. Bezzenberger BGLS 159—160. Nuo rugiai (pra) séjami|séti tipo atvejy Sias konstrukcijas skiria tai, kad dalyvis cia néra derinamas su vardazodzio (ivardZio) vardininku. Tas vardininkas gali biti ir nepasakytas; tada konstrukcija turi aisky beasmenj pobiidi, pvz..,. (dabar) séjama | séta. (Beasmeniskumas iSrySkéja ir konstrukcijose su vardininku, i8kélus bevardés giminés forma j pirma vieta, plg. séjama | séta rugiai.) Pagal savo funkcija ir sintaksinius rySius nev. dalyviu bev. g. formos €ia atitinka bev. g. bidvardiius, plg. alus (yra) gardu ir gardu, vartojamus pagretiui su derinamomis vyr. ir mot. g. formomis alus (yra) gardus. Tiesa, tas paralelumas dabartinéje kalboje yra tik dalinis: ne visos bev. g. formos, turintios biisenos reikSme, gali biti pakeistos derinamomis biidvardZiy formomis ir atvirk8¢iai!; jy reikSmés bei vartosenos skirtumai turéjo ypaé iSrySkéti tada, kai bev. g. formos virto daugiausia bisenos reik’me teturintiais predikatiniais zodziais. Literatiiringje kalboje nederinamos dvinarés konstrukcijos su bev. g. formomis baigia nykti, bet aukStaiciu tarmés ploto rytinéje dalyje jos dar gerai iSsilaikiusios, o jy baltiska pobiadi patvirtina aiskis sen. prisy kalbos atitikmenys, pvz.: erains boisei poklusman (= Jederman sey ynterthan) 57g, stai peroni... ast poklusman (die Gemeine... ist vnterthan) 65,,!; taip pat su bit. |. nev. dalyviais, PVZ.: stai grikai ast... etwierpton (die stinde seien... vergeben) 43,,; stai gannai bousei Pomeston (Die Weiber sein vnterthan) 65,514. Latviy kalbos beasmenése konstrukcijose randame jau vyr. g. nev. dalyviy formas, kurios vartojamos panasiai kaip lietuviy Zemaitiu mot. g. formos, pig. la. nav guléts , nemiegota“, bij ilgi domats un smagi iets'® ir lie. zem. kaip liepta, teip ir dirbk Als, jaw viskas nupiauta, suvezta, ixkulta Als, i¥ senovés buvo palikta difvos Zr, reik nugyvent kiek dievo paskirta Trs. Konstrukcijos tipas Gia yra iSlaikytas, tik viena forma pakeista kita, nes bevardé giminé labiau sunykusi. Reguliarus nederinamy dvinariy ir vienanariy konstrukeijy paplitimas baltu kalbu plote rodo, kad jos ne- ® Zr. dar N. Sliziené, LKK X134; LKG II 158. Tokios biisimojo laiko formos yra paplitusios netgi tose tarmése, kur kity sudurtiniy laiky formy beveik nepasitaiko. Potencialinémis, optatyvinémis bei imperatyvinémis reik’mémis vartojamos ir vientisinés biisimojo 1. formos, Zr. A. Jakulis, Lietuviu kalbos biisimojo laiko istorija, kand. dis. rankr. Vilnius, 1967, 121 tt. © Pig. dar K. Brugmann, LB 319; J. Schmidt, Pluralb. 162 tt.; J. End zelins, HOPAC XXII. 2 190 tt.; J. Jablonskis, RR 1464 tt.; Ch. S. Stang, VGr. 265; Z. Zinkeviéius, Dial. 268. “ Dabartinés lietuyiy kalbos poziiriu tokios konstrukcijos laikomos beasmenémis neveikiamosios riSies sudurtinémis formomis, Zr. N. Sliziené, LKK IX 74; V. Sirtautas, Kalbotyra. XXI 72; E. Geniugiené, Kalbotyra XXIV (1) 27 tt. su lit. * J. Jablonskis, RR I 465; A. Valeckiené, DB 555. 18 Zr. dar R. Trautmann, AprS. 244; J. Endzelin, AprGr. 100. ™ Daugiau pavyzdziy R. Trautmann, ib. 259; J. Endzelin, ib. 199. 8 A. Blinkena, MLLVG II 533, W. K. Mat thews, SEER XXXIII 360. 28 galéjo atsirasti dél biidvardZiy bei dalyviy fleksijos stabaréjimo ar dél kity kalbu itakos"®, 0 paaiSkinti jas bev. g. bidvardziy daiktavardine vartosena!’ neleidzia daug mazesnis tokios vartosenos produktyvumas. Tad laikyti balty kalby nederinamas konstrukcijas naujesnémis, susidariusiomis iX derinamy, néra pamato. 2.2.2. Atitikmeny baltiSkoms nederinamoms konstrukcijoms!® randame daugelyje ide. kalbu, plg. s. sl. skorpija séklivo; ugodno... krotosto; s. rus. epbx caadKo @ 4en08bK nadko, got. pannu gatauran ist marzeins galgins Gal 5, 11,,ergo evacuatum est scandalum crucis“, gr. od% éyaddv ToAvxotpavin, lot. mors omnium rerum extremum ir pan.!° Nev. dalyviy bev. g. formos slavy kalby nederinamose konstrukcijose vartojamos visai taip pat, kaip lietuviy kalboje, jau nuo seniausiy paminkly, t. y. pries nejvardZiuotiniy dalyviy fleksijos nykima, pyz.:s. sl. glas® tru_by uslySano budets, s. rus. 20n0éet noumano (1314 m.), s. Sek. mésta bylo dobyto®. Derinimo nebuvimo tia taip pat neimanoma paaiSkinti vélesniais sintaksiniais procesais™. Sios konstrukcijos — tai ankstesniy sakinio raidos epochy palikimas. {storiniai bei tipologiniai ide. sakinio struktiros tyrinéjimai leidzia manyti, kad ide. bendrystés laikotarpiu predikatinés vardazodziy formos, reigkiantios bisena, buvo nekaitomos, nederinamos ir veikiausiai atitiko grynus kamienus”. Kaip tik tokias gryno kamieno formas turi balty ir slavy bev. g. bidvardziai ir dalyviai su *-o Gia kalbamose konstrukcijose®*. Tad lietuviy kalbos ney. dalyviy bey. g. formos, einantios veiksmaZodzio pozicijoje, veikiausiai buvo siejamos su ivairiy giminiy vardaZodZiais nuo ty laiky, kai dabartiné bidvardziy fleksija dar nebuvo susiformavusi, ir ,,predikatyvine funkcija vartojami gryni vardazodziy kamienai nebuvo derinami su veiksniu“ (J. Kazlauskas, Ist. gr. 304)**. Turint galvoje predikatiniy bid- *® Vokietiy kalbos jtaka, kuria Ch. S. Stangas VGr. 179 iZiiri net tokiose konstrukcijose, kaips. pr. sta ioumas ni ast labban 57,7 (=lie. tai jums néra gera), miisy manymu, galéjo tik stimuJiuoti sen. priisy kalbos bev. g. formy vartosena su vyr. bei mot. g. varda%odiiais bei ivardZiais. 37 K. Brugmann, Synt. 174—5. a8 Pilg. E. Fraenkel, Baltosl. 38. 29 BF. Miklosich, VGr IV 29; ®. H. Bycaaes, Ucr. Tp. 446; A. A. Tlore6ua, 3an. I-T1 114 tt.; I 358 tt.; B. Delbriick, VS. Til 247 —248; UW. Sun3enun, MOPAC XXII 192 tts O. Lagerkrantz, Prid. 19—20. * BF. Miklosich, ib. 365; A. A. Torte6usa, 3an. IIL 359 tt.; B. HW. Bopxoscxuat — Tl. C. Kysuenos, Wcr. rp. 423 tt.; ®. IT. @unun, TMponex. 495 tt., J. Bauer, OSS IL 334. * Nuomonei dél s. rusy k. nederinamy konstrukcijy rySio su dalyviu fleksijos nykimu (i. C. Kysxenos, MMPI Ill 71 tt.; C. M. O6uopeKuli, Ouepxn 159; 3. M. Tlerposa, Y3 JIM CCIL,36 tt.) arba dél ju vélesnés kilmés ig beasmeniy pasakymy (A. A. Iaxmatos, Cunt. 1119, T. II. Jlomres, Ouxepxu 209 tt.) priestarauja nederinamy konstrukcijy buvimas jau seniausiuose paminkluose (plg. ®. I]. ®uann, ib. 499), ju iSplitimas ivairiose slavy kalbose ir ry8kios kity ide. kalby paralelés. Dél senovinio Siu konstrukcijy pobiidzio plg. dar O. C. MexpHuuyk, Betym. 383; Poss. 142—3. = Pig. W. Lehmann, PIE, 69 tt., 199 tt., 208 su lit. ®8 Dél bev. g.nom.-acc. formos su *-o senumo Zr. S.Agrell, Neutr. 18;T. Milewski, Indohitt. 22-23; V. MafZiulis, Balt. 84 tt. su lit.; J. Kazlauskas, Ist. gr. 124. Tradiciné pazitra, kad balty bev. g. formu (géra, eita etc.) galinis -a < *od(R. Tra utmann, AprS. 244, J. Endzelins, MOPAC XXII 192, AprGr. 99 tt. ir kt.) sunkiau itikima jau dél to, kad ji izoliuoja o kamieno vardazodzius nuo kitu, kuriy bev. g. forma nuo seno laikoma grynu kamienu (plg. K. Brugmann, Grdr. Il, 144). Fleksijos -d/t nerodo nei balty ir slavy kalby duomenys, nei is balty kitados skolinti bev. g. vardaZodiiai finy kalbose, #r. J. Kazlauskas, Ist. gr. 123; V. MaZiulis, ib. 85. ** Predikatinés nederinamy bev. g. formy (pvz.: lie. salta, graiu,s.sl. sladko, got. filu) vartosenos senoviskuma pabrézé O. Lagerkrantzas, Prad. 12, 19 tt., iSkéles nuomone, kad ide. i8 pra- ‘dziy kiekvienas predikatinis biidvardis turéjes neutr. sing. forma, o giminés ir skaigiaus skirtumai atsirade véliau. 29 vardZiy bei ney. dalyviy formos archaikuma ir neabejotinus vartosenos atitikmenis: giminiSkose kalbose, modeli (alus) gardu, kaip ir jo varianta (rugiai) séjama | séta galima laikyti indoeuropieti8ku®®. 2.2.3. Nesunku pastebéti, kad is modelis reprezentuoja ne ka kita, kaip: nominalinj sakinj su nederinama pagrindine dalimi (A. Valeckiené, DB 557). Tuo: badu, nagrinédami nev. dalyviy bev. g. formy vartosena, vél prieiname prie nominalinio sakinio, kuriuo paremtos konstrukcijos su veik. dalyviais. Kaip jau minéta,. jose veik. dalyvis dazniausiai yra derinamas su veikéjo (agento) vardininku. Tatiau: derinamos konstrukcijos néra vienintelés ir, matyt, ne pacios seniausios. Kad nominalinio sakinio pagrindine dalimi kitados galéjo eiti nederinami ir specialios fleksijos neturintys veik. dalyviai, aiSkéja ix ju bev. g. formy vartojimo tiek su vyri8kosios, tick su moteriSkosios g. varda%odiiais bei ivardZiais, pvz., broliai | seserys séjq,. séje, sédave, sésiq. Tokia vartosena, i8likusi didesnéje lietuviy kalbos ploto dalyje®*, negali biti nauja, nes tiek bidvardyiu, tiek dalyviy linksniavimo paradigmose giminés prieSprie’a gerai iSlaikoma; ja galima paai8kinti tik laikant sintaksiniu archaizmu ir suponuojant, kad ,,i8 pradZiy bev. giminés vienaskaitos forma galéjo biti siejama su bet kurio skaiSiaus ir bet kurios giminés veiksniu“ (J. Endzelins,. MOPSC XXII 198)27, Greta dvinariy seserys ée tipo pasakymy su bev. g. formomis turime ir vienanariy, pvz., (Siandien) sninga, (seniau) snige, snigdave, (rytoj) snigsiq (plg.: sako: Par jum visq vasarq lyjq@ Rk; kur tau nelije Ds; jau buvo praaiixe, kai sukilo Grz LKZ. I, 515; sniegutélio pasnige Lz LKT 395). Beasmene reikSme Sios formos vartojamos: taip pat ivairiose konstrukcijose su jungiamaisiais zodZiais, pvz.: néra kas dara,, kur eing ir pan., Zr. dar 1.9.3. Jas randame ir tam tikry dalyky buvima reiSkiangiuose sakiniuose, pvz.: cia vabaly esq Mz; vilky esq Rk; dabar da teip tebesq Rk; rugiy nesqa Slm, Vk&; labai mélyniy buve Kp, taip pat su bev. g. bidvardZiais, pvz.: aje gi Kaip grazu biidave Ut, plg. Ju darbai bei biriskos budavonés tikt biauru esq bei géda Zitréti DonR 55. Tokie sakiniai, i8 kuriy, matyt, iSriedéjo esq kaip modalinis Zodis (plg. ésq, jiis turit ifeit Sk), savo reik’me yra tolygis sakiniams su nev. dalyviy bev. g. formomis, plg.: kumelei nieko nésama Ds: kitiems pasaulyje esama dar blogiau LKZ III 740; kiek cia esama nelaimiy VaizgRR IL 115; siqnakt vilky bata PIS; seniau ten biita gryby Mit. Veikiamujy ir neveikiamyju dalyviy bev. g. formy sintaksiné pozicija tia yra visai identiSka, ir vienos gali biti laisvai kaitaliojamos kitomis.. Taigi paprastiausio, ir, matyt, seniausio tipo konstrukcijos su veikiamujy ir neveikiamujy dalyviy bev. g. formomis savo struktiira ix esmés sutampa. Abiejy pamata sudaro i8 ide. bendrystés laiky paveldéti nominaliniai sakiniai, tik konstrukcijose 2° Modelio (alus)gardu senuma patvirtina ir hetity bev. g. badvardziu, pvz. aisu »,gera, gerai“, mekki ,,daug* vartosena, Zr. E. Benveniste, Hitt. 64. Bir Bh: Zinkeviéius, Dial. 378—9, 381—2 ir Lietuviu kalbos atlaso kartoteka. Ypat paplitusios biitojo kartinio laiko yeik. dalyviy bev. g. formos, kurios literatirinéje kalboje netapo norminés veikiausiai tik dél paradigmos i8lyginimo ir Ryty Priisijos lietuviy raSomosios kalbos, ypaé F. KurSaiéio gramatikos, itakos, r. V. Rima, Kalbotyra XXIV (i) 80. *7 Panasiai dabar vartojama bit. |. veik. dalyviy bev. g. forma Laziiny, Gudéliu, Kabéliy ir kai kuriose kitose lietuviy kalbos ploto pakrasciy tarmése, pvz.: tj bdba bavo az peéi pretklaipi, vilkas isgaisi, rasizdjj gili Lz (E. Grinaveckiené, LKK ILI 200); visékia pabuvai: ir pavdlgi’s, ir alkana GdlS (LKT 369). Taciau toks bev. g. formos apibendrinimas cia gali biitiir vélesnis, atsirades dél dalyviy stabaréjimo (plg. panagiai sustabaréjusias pusdalyviy formas Gudéliuose LKT 368, Zieteloje LKG II 378 ir kt.). 36 su ney. dalyviais geriau i8laikytas ir labiau apibendrintas ju senesnis struktiros. modelis (t. y. su nederinamomis bev. g. formomis). 2.2.4 Tolesné konstrukcijy su bev. g. formomis raida yra susijusi su nev. daly~ viy itraukimu i verbum finitum sistema ir pasyvo susidarymu. Rytiniy balty kalbose pasyvas ne visur galutinai susiformaves. Kai kuriose lietuviy kalbos tarmése (pvz., pietiniy auk8taiciy, dalies rytiniy aukstaiéiy) ji sudaro. tik beasmenés konstrukcijos su bev. g. dalyviais. Tatiau Zemaitiu ir vakariniy bei dalies rytiniy aukStaitiy tarmése pasyvo formos su vyr. ir mot. g. dalyviais plaGiai paplitusios. Nuo pat ra&tijos pradZios jos vartojamos daugelyje XVI— XVII a. paminkly. Formuojantis pasyvui, adnominalinis genetyvas, i§ seno vartotas posesyvinéje konstrukcijoje, gavo veikéjo kilmininko (genetivus auctoris) reikSme*. Genetyvo vartosena su pasyvine reik8meg gaunantiais ar gavusiais priesagos *to dalyviais (ypat tais, kurie artimi daiktavardziams) pastebima ir sen. indoiranietiy®, graiky®, gal bit, sen. persy** kalbose, tadiau niekur nebuvo taip i8plétota, kaip lietuviy kalboje. Gen. auctoris Gia buvo apibendrintas tiek su tranzityviniy, tiek ir su intranzityviniy veiksmazodziy nev. dalyviais, ir greta namas tévo statoma iSplito tévo sédima tipo konstrukcijos. Tose kalbose, kur nev. dalyvio veiksmo agentas imtas reikSti kitais. linksniais bei prielinksninémis konstrukcijomis (daugiausia taip pat posesyvinés kilmés), jos kai kur irgi buvo susietos su nev. dalyviy bev. g. formomis, plg. lot. dictum est a te, ahd. iz ist gescriban fona dir (P. Trost, LKK III 221). Ypaé iSplito tokia vartosena rusy kalbos tarmése, kur veikéjo raiSka labai jvairuoja: greta vyraujancios konstrukcijos Y + genet., pvz.: Mpu CBYol Y BOAKA 3ape3sano (B. A. Marseenxo, MMPJI II 125) éia randama ir veikéjo instrumentalis (Gexbeu mecmum nodapéno ib. 128), om+ genet. (om [emoku nucaxo ib. 130) ir kt. Dalyviy bev. g. formos tokiais atvejais daromos ir if intranzityviniu veiksmazodziy, pyz. y meHa @ xo3aticmeo exosceno®. Nors veikéjo raiSka skirtinga, tipologinis Siu konstrukcijy paralelumas su lietuvi§komis akivaizdus. Jas sugretings, W. K. Matthewsas SEER XXXIII 365 priéjo iSvada, kad abiejose kalbu grupése ju pamata sudaré beasmeniai sakiniai su nev. dalyviy bev. g. formomis. *8 Dél gen. auctoris rySio su posesyviniu kilmininku Zr. K. Brugmann, Grdr. Il, 601; B. Delbriick, VS. I 348; E. Fraenkel, Kas. 95 su lit.; Baltosl. 37 su lit.; H. Pedersen, KZ XL 152. Dél gen. auctoris latviy kalboje J. Endzelins, LaGr. 561. Posesyvine lietuviy kalbos gen. auctoris prigimtj rodo ir juo einantios savybinés jvardziy formos: mano, tavo atnesta (ne manes, taves), plg. E. Fraenkel, Kas. 96; V. Zulys, Baltistica V (2) 170. ** K. Brugmann, ib.; B. Delbriick, AiS. 153; VS I 348; E. Fraenkel, Baltos!. 37. *° K. Brugmann, ib. 601; LB 321. % Zr. H. Hiibschmann, Cas. 270, B. Delbriick, VS. I 348; E. Benveniste, BSL XLVIIL 52 tt. su lit. Sen. persy kalboje randamos mand krtam tipo konstrukcijos pagal savo sandara visai atitinka lie. mano kirta (gen.- dat. + *to veiksmazodinio bidvardzio bev. g. forma), ta~ Ciau jose einantios *to formos pasyvinis pobiidis pastaruoju metu diskutuojamas: E. Benveniste’as, ib. 52— 62, laiko ja veiksmaZodiniu daiktavardiiu, o patia konstrukcija — posesyvine; prieSingai — G. Cordona, Lg XLVI 1 — 12. Nuomoniy skirtumas, matyt, kyla dél nepakankamo Sios konstrukcijos i8siskyrimo i8 posesyviniy, t. y. labai ankstyvo Pasyvo raidos etapo; pasyvinémis-pose~ syvinémis jas laiko D. I. Edelmanas, BA 1974. 123-24, skirtingai nuo M. M. Guchman, Spr. 71—72, kuri posesyvine konstrukcija grieztai skiria nuo pasyvinés, Dél gen. auctoris pradmeny kitose ide. kalbose Zr. G. Cordona, ib. 2—3. * YW. B. Kyspmuna — E, B. Hemueuxo, Cunt. 109; ten pat 17—116 i&samiai apie pasyvines rusy k. tarmiy konstrukcijas su bev. g. formomis su lit. 31 2.4.2. Veik. ir nev. dalyviy pagrindiniy modaliniy reik’miy sutapimas, esant skirtingiems vartosenos arealams, yra svarbus argumentas, rodantis NN ry8i su kitais predikatinés dalyviy vartosenos atvejais. Jeigu netiesiogine nuosaka laikytume tiesiog iSriedéjusia if vardininko su dalyviu (VD) arba galininko su dalyviu (GD), biity visai nesuprantama, kaip tokias padias reikSmes skirtinguose arealuose galéjo gauti nev. dalyviy bev. g. formos, kurios VD konstrukcijoje visai nevartojamos, o GD pasitaiko tik retai ir sporadiSkai (pvz.: paréjus radau ir Antano atvaziuota Ik; radau duonos parnesta Vins). Vienodos reik&més negaléjo atsirasti atsitiktinai, 0 laikyti jas archai8komis neleidzia kity, ypaé seniausiai paliudytu, ide. kalby duomenys®. Matyt, jos yra atsiradusios, tam tikru laikotarpiu kintant tiek veikiamuju, tiek neveikiamyjy dalyviy predikatinés vartosenos pobidziui. To proceso prielaidas paruosé bendresni nominalinio ir verbalinio sakinio tarpusavio santykiy bei struktaros pakitimai. Po to, kai senieji nominaliniai sakiniai buvo itraukti i verbaliniy sakiniu paradigma (Zr. 1.9), daugelis predikatiniy dalyviy liko nuo jos nuofSalyje. Vieni i§ jy sustabaréjo idiominiuose ar pusiau idiominiuose pasakymuose, kiti gavo modalines reikSmes ir tuo bidu buvo naujai iprasminti pakitusioje sintaksinéje sistemoje. Dalyviy modaliniy reikSmiy susidaryma nulémé visas kompleksas vidiniy ir iSoriniy salygu. 3. MODALINIU REIKSMIU SUSIDARYMAS 3.1. Polinkis modalinémis reik’mémis vartoti nominalines veiksmazodiio formas, netenkan€ias savo pirminés funkcijos, ide. kalby istorijoje iSrySkéja gana daZnai. I§ daugelio tokiy atveju visy pirma minétinas dalyviy, véliau supino jtraukimas j balty kalby optatyvo paradigma. Slavy kalbu perifrastinis optatyvas (pvz., rus. Oa 6ol) taip pat sudarytas i§ dalyviais virtusiy veiksmaZodiniy bidvardziy su priesaga -/ir pagalbinio veiksmaZodzio". Tie patys dalyviai su-/, neteke fleksijos, bulgaru kalboje virto atpasakojamaja nuosaka ir admiratyvu (Zr. 3.6.1 tt.). Graiky ir lotyny kalbose netiesioginé kalba buvo reiSkiama infinityvais (vad. infinitivus narrationis), t. y. taip pat nominalinés prigimties formomis®. Apskritai, kai kuri nors veiksmazodiné forma pradeda nykti ir jos produktyvumas sumazéja, paprastai suaktyvéja os vartojimas jvairiomis modalinémis reik$mémis*®. Pasak J. Kurytowicziaus (Infl. cat. 136 tt.), netgi senasis optatyvas kiles i8 antrinés, modalinés, indikatyvo vartosenos po to, kai pirmine indikatyvo funkcija perémé kitokios formos. 3.2. Su nominaliniy veiksmazodzio formy modalinés vartosenos polinkiais sietina ta aplinkybé, kad netiesiogiai patirtas veiksmas daugelyje kalby reiSkiamas °° Modaliniy reikSmiy morfologizacija ide. kalbose néra labai sena: hetity kalboje yra tik indikatyvas ir imperatyvas, kitose kalbose, gerai iSlaikiusiose senovine bakle, randama dar bent viena sena nuosaka, tad ide. bendrystés laikotarpiui paprastai rekonstruojama ne daugiau kaip trijy nuosaky sistema, plg. A. Hahn, Subjunctive and Optative, New York, 1953, p. 56; J. Gonda, The character of Indo-European moods, Wiesbaden, p. 1956; J. Kurytowicz, Infl. cat. 136; A. Erhart, SPFF A XX (1972) 23; P. Lehmann, PIES 105—6; kitaip (4 nuosakos) A. Casyenko, Cp. rp. 288 tt. Tokiomis aplinkybémis laikyti lie. k. dalyviy modaline reik’me pirmine (C. H. Tpys3aesa, BJIY Xx 129—30) néra pamato. * Pig. K. Brugmann, Grdr. I 3? 873—4; B. Delbriick, VS. 11409; B. U1. Bopxoscxuit — Il. C. Ky3ueuos, Ucr. rp. 288; J. Kurytowicz, Infl. cat. 137. 2? A. Meillet — J. Vendryes, Traité 672 tt. * RySkus pavyzdys Gia gali biiti serby—chorvatu, i§ dalies ir bulgary kalbu aoristo modaliné vartosena, pastebima nuo XV a. Zr. M. JLeasuosa, CC6 63 tt. 38 yperfektu. Lietuviy kalbos perfekta sudaro veik. ir nev. dalyviai su veiksmaZod7iu biti, ir jo rySys su NN yra akivaizdus (Zr. 1.8.2 tt.). Naujos perfekto formos, j kurias icina dalyviai ir kiti veiksmazZodiniai vardaZodiiai, kai kuriose slavy (bulgary, makedonieciy*) ir romany (prancizu, italy, ispany) kalbose® taip pat Zymi i§ kity lipy suZinota, perpasakota veiksma. Kad tokia perfekto vartosena yra gana sena, matyti i$ sen. indy kalbos, kurioje perfektas (skirtingai nuo aoristo ir imperfekto) jau vedu laikotarpiu rei8ké veiksmus, kuriy liudininku kalbétojas nebuvo, apie kuriuos suZinota netiesiogiai, tarpi8kai®. Kaip Zinoma, ide. perfektas (taip pat ir vélesnés jo perifrastinés atmainos atskirose kalby grupése) rei8ké i8 ankstesnio veiksmo kilusia biisena, egzistuojantiqa dabartyje. Tuo remdamiesi, vieni tyrinétojai jo modaling vartosena siejo su ankstesnio veiksmo’, kiti — su bisenos reik’me®. I8tyrus perfekto istorija graiky ir s. indy kalbose®, kur jo formos yra geriausiai iSsilaikiusios, ir germany kalby vad. preterito-prezentinius veiksmaZodzius™, paaiXkéjo, kad bisenos reikSmé yra pirminé, 0 pracities veiksmo reik§més i¥kilimas ir perfekto itraukimas j veiksmaZodzio laiky sistema — vélesnis rei8kinys!. Dél tokios reikSmés, Saknies o vokalizmo ir kity aplinkybiy jau ne syki buvo keliama mintis, kad perfektas iSriedéjes i8 veiksmaZodiniu daiktavardziy!?. Pastaruoju metu J. Kurytowiczius (Apoph. 41 tt., Infl. cat. 61 tt.) ir C. Watkinsas (IdgGr. III 1 105 tt.) perfekto nominalinés kilmés hipoteze pagrindé morfonologinés rekonstrukcijos metodu. Tuo badu atsirado naujy argumentu manyti, kad polinkis NN reikSme vartoti perfektqa bent netiesiogiai yra salygojamas jo vardazZodinés prigimties. Kitose kalbu Seimose perpasakotus faktus irgi linkstama Zyméti nominalinés kilmés formomis. PavyzdZiui, tiurky kalbu ,,neakivaizdinio bitojo laiko* formos su -gan, -my’, i8 pradziy turéjusios perfekting reikSme, kildinamos i§ dalyviy**. ViduramZiy araby kalboje, reiSkiant netiesioging kalba, verbum finitum buvo keitiamas veiksmo pavadinimus reiSkianGiais vardaZodZiais“, panaSiai vartojamos veiksmaZodiniy vardazodziy ar i8 ju iSriedéjusios formos kai kuriose Kaukazo kalbose!®. Ta aplinkybé, kad lietuviu E7361: * Meyer—Liibke, Grammatik der romanischen Sprachen, LI, Leipzig, 1899, § 107; O. Griinenthal, KZ LXIII 135 su lit. ® Zr. J. S. Speyer, VedS. 175; J. Lohmann, KZ LXIV 42; J. Bloch, MSL XIV 48; L. Renou, La valeur du parfait dans les hymnes védiques, Paris, 1925, p. 87. 7 L. Renou, ib. 88.J. Kurytowicz, BPTJ XXIX 29—30. Modalinés vartosenos susidaryma J. Kurytowiczius laiko bendra ide. kalby perfekto raidos tendencija, kylanéia dél perfekto antrinés funkcijos (,,veiksmas, ankstesnis uz kalbos momenta“) virtimo pagrindine. 8 O. Griinenthal, KZ LXIII 135 tt. W. Fiedleris, ACB VI 369, perfekto modaline vartosena aiskino tuo, kad jis jungia tarp saves dvi laiko plotmes. ® J. Wackernagel, Studien zum griechischen Perfektum, Gottingen, 1904; P. Chantraine, Histoire du parfait grec, Paris, 1927; L. Renou, ib. 9. Benspenucrt, Ol. 144 tt. ™ Plg. J. Wackernagel, Vorles. I 166 tt.; 9. Benpeuucr, OJI. 217, J. Kurytowicz, BPTJ XXIX 28; A. H. Capyenxo Cp. rp. 326. * Pilg. O. Griinenthal, KZ LXIILI 133 tt.; H. Hirt, IdgGr. LV 273 tt. PrieSingai J. Lohmann, KZ LXIV 42 tt., 48, kur perfekto modaliné yartosena siejama tik su jo semantika, atsiribojant nuo formu genezés. 43H. 3. Tananesa, Ocu. 179-180 su lit. ™ 5. M. Tpange, Baegenue B cpaBHuTeibHOe H3y4¥eHHe CeMHTCKHX s3bIKOB, Mocksa, 1972, p. 397. 8 H. Vogt, IF Lil 245 tt., J. Lohmann, ib. 43 tt.; dél gruziny vad. rezultatiniy I veiksmaZodzio formy, reiSkiantiy iS kity lapy ar iS rezultaty patirtus veiksmus, santykio su latviy k. net. nuosaka Zr. Y. JI. Cantxyunutsuau, Sintagmatika 146—149. 39 kalboje netiesioginés nuosakos teikSme gavo dalyviai, kuriy daugumas taip pat zymi rezultatine biisena, veikiausiai yra ne atsitiktiné, o pagrista bendresniais semantinés raidos désningumais. 3.3.1. Lietuviy kalbos NN bidinga perpasakoto, netiesiogiai Patirto veiksmo reikSmé kitose ide. kalbose daZniausiai nusakoma optatyvu. Tokios vartosenos uZuomazgy pastebéta jau sen. indy k. paminkluose, kur optatyvas, pasak J. Gondos, igalina veiksma nusakyti atsargiau, su tam tikru rezervu, pabréZti subjektyvy praneSimo turinj?®, Graiku kalboje optatyvas taip pat turéjo atsargumo, rezervuotumo atspalyj ir galéjo reik&ti veiksma, kurio tikrumo kalbétojas negarantuoja. NetieSioginei kalbai perteikti optatyvas Homero epuose dar vos pradedamas vartoti?’, bet véliau, maZdaug nuo Herodoto laiky, darosi visai iprastas!8, Netiesiogiai patirto perifrastinés optatyvo formos, susidedanéios ig pagalbinio veiksmaZodzio ir dalyvio, Pvz.: *bi negelbqs, *bi nekéles (=s. sl. axte bi byl®); po to, kai optatyvinés reikmés kriivis buves perkeltas i dalyvj, bi ar be iSnyke, ir tuo bidu perifrastinis optatyvas virtes NN. Perifrastinio optatyvo rekonstrukcija, be abejo, yra svarbi NN genezei: if lietuviy kalbos optatyvo formy, i kuriy sudétj jeina supinas; vadinasi, prie¥ supino isigaléjima optatyve ji dar nebuvo ifnykusi. Pats dalyvis buvo supino iXstumtas if perifrastiniy optatyvo formy, tad jis irgi negaléjo vienas likti optatyvinés reik’més reiSkéju. Slavy kalby perifrastinés optatyvo formos, savo sandara atitinkancios lietuviSkasias, NN reikSmés neturi. Tokiomis aplinkybémis NN kildinti tiesiog i§ perifrastinio optatyvo neatrodo imanoma. Misy manymu, perifrastinis optatyvas galéjo tik netiesiogiai prisidéti prie kity dalyviy, einanciy su pagalbiniais veiksmazZodzZiais ar be ju. modalinés vartosenos susiformavimo. 3.3.2. RySiai tarp optatyvinés ir translatyvinés (perpasakoto veiksmo) bei dubitatyvinés (abejojimo) reikSmiy pastebimi ir patios lietuviy kalbos istorijoje. S. Vaisnoro » Zembiiigoje“ ir kituose ra’tuose tariamosios nuosakos perifrastinés formos, sudarytos i§ biti tariamosios nuosakos ir es. |. veik. dalyviu, kartais vartojamos per- *© J. Gonda, The character of the Indo-European moods, Wiesbaden, 1956, p. 61. Autotiaus duotuose PavyzdZiuose optatyvas mazdaug atitinka lie. NN ir gali biti ja verciamas, pvz., skr. gacchet kadacit ,,ji ateisianti kada nors‘*, Zr. dar B, Fraenkel IF XLVI 44—5 su lit. 17 Paprastai netiesioginiuose Klausimuose (J. Gonda, ib. 124), kur dis gali biti verctiamas ilietuviy kalba ir NN, ir tariamaja nuosaka, plg. p 368: elpovto tis elf ,,jie Klausé, kas jis esas“ arba ,,kas jis baty“. 8) Delbriick, VS. IIL 287; H. Hirt, IdgGr. VII 206; P. Chantraine, Le Grec et la Structure des langues modernes, — Language, TCLC IX, 1959, p. 28; J. Gonda, ib. 125-6; JI, ®, Jloces, O SaKOHaX COKHOTO MpeqoKeHuA B APeBHerpeyecKOM sA3bike, — Cratbu un HCCACROBAHUA NO ASbIKO3HAHHIO 1 Kslaccnyeckoit puaognorun, Mocksa, 1965, Pp. 42—48, 47, * A. Meillet—J, Vendries, Traité 674—5; J. H. Schmalz— dq 3B, Hofmann, Synt. 568 su lit, » P. Diels, KZ XLI 194—8; H. Hirt, Urg. III 207. 40 pasakojant nejtikimus ar, autoriaus manymu, gin¢ytinus dalykus, t. y. visai panaSiai, kaip NN, pvz.: mokin | ir kaip bik Sacramentai butu malone dudq 120,_73 anis saka jdant zodczei Christaus... isch akiu ir dhumu butu atdeti 160°,; apreischkimu isch dangaus laukie | per kurius Diewas itisamp | buk silingas butu essas ant ischganima 120,4; kaip nessa butu galeie buti | idant Dwassia... ne butu priminusi | kad tokia ijednones affiera butu tureiiussi buti PM 92,,. Prijungiamyjy sakiniy Salutiniuose démenyse jomis reiSkiami ir abejojami dalykai, pvz., regisi iog ntidemais Misschos affiera nepareitusi kunigistosp MT (PM) 78,. Panagiai tariamosios nuosakos formos vartojamos ir dabartinéje kalboje, plg., paklausé, kas jis toks biity (greta esqs). Antra vertus, NN be jungties S. Vainoro ra8tuose kai kur eina vietoj tariamo-- sios nuosakos perifrastiniy formy, pvz.: Nessa kad tokios treczoses nibutas | po schei gjwatai priwalu essa (= bity buve) | tikek tam S. Powilas butu tq pacze |... neuschmirsches PM 33%,,22; schitatai wiss teip... stipru ira | kaip buk Diewas patsai Baszniczoie pribudams dargs bei ischpildqs (=daryty bei iSpildyty) 109,¢. Tokia pacia reikSme gali turéti ir padalyviai, kurie S. VaiSnoro vietomis apskritai vartojami vietoj dalyviy bev. g. formy (plg. 1.5.2), PVZ.: tatai tur nusiditi ne ti budu | kaip buk dinkscze reikalingas sluszbas priwalu sant ant to tiketies 202945. NN ir tariamosios nuosakos formos pagretiui eina prijungiamyjy sakiniy Salutiniuose démenyse, priklausanéiuose nuo ty patiy veiksmaZod7iy ir turinéiuose ta patia funkcing reik’me, pvz.: (popieZi8kiai) netikumus statczei uschstoie taridami... iog ipaczia wiera ing Christu | buk nesanti dallis Pakutos. Buk pakuta darantiemusiems gan butu gailessia 148,;_,;. Tibudu nessa | uredui Christaus daugi jra nutraukema | kaip butu io kentejmas netobulas ganpadarimas usch griekus essqs... Tr buk kentejmas bei krauies io | nepakankancziu uschmokejmu_atpirkima mussu essqs. Ir dali nekure mussu ganpadarimui buk palikes 264—264*. Toks sinonimi8kas NN ir tariamosios nuosakos vartojimas kai kur, gal bit, ig dalies paaiSkinamas tuo, kad jomis buvo vertiami veikiausiai tos patios nuosakos (konjunktyvo) veiksmaZodziai. Vis délto salyéio taSkai tarp abiejy nuosaky yra-akivaizdis, jie egzistuoja ir dabartinéje kalboje, todél perifrastinio optatyvo formy itaka veikiamujy dalyviu modalinés vartosenos iSplitimui yra visai galima. 3.4. Labai didelj vaidmenj perpasakoto ar spéjamo veiksmo reik’més ssprisi-- tvirtinimui“ prie veik. dalyviy vardininko formy turéjo suvaidinti VD (nominati-- vus cum participio) ir kitos, veikiausiai dar senesnés konstrukcijos, kuriose predika-- tiniai dalyviai éjo po kalbos ar psichinés percepcijos veiksmazodziu: jis saké(si),. (kur) vaikstiojes (zr. 1.7.2). Jose pagrindinj informacijos kravi paprastai turi dalyviai, o veiksmaZod7Ziai, formaliai sudarantys sakinio pamata, nurodo tik informaCijos Saltinj ar tam tikra jos modalinj aspekta. Dél tokios reik’més sakymo veiksmazodziai netiesiogine kalba perteikiantiuose sakiniuose linke virsti iterpiniais, moda-- liniais Zodziais ar net tam tikromis dalelytémis (plg. rusy oa i8 Moneumul). Tad per-- pasakoto veiksmo reik’mé lengvai galéjo biti susieta su patiais predikatiniais daly-. viais ir perkelta i sakinius, kuriuose jie nuo seno buvo vartojami verbum finitum Pozicijoje be informacijos ar psichinés percepcijos veiksmazodziu, pvz., jis vaikstio- ** PanaSiai 160%, PM 249s. * Matyt, be kokios nors originalo kalbos jtakos, plg. Denn wann eines solchen dritten Zustandts nach diesem Leben vonndhten (J. Vietor, 2r. W. Witte, Der Uebersetzer Simon Waischnoras d. Ae., Braunschweig, 1931, p. 104, 115; lot. tekstas visai skirtingas). Panagiai MT 20231 ~i341 Jes. I8 tolimos praeities paveldéta GD konstrukcija taip pat galéjo stimuliuoti dalyviy vartosena perpasakotam veiksmui nusakyti. Siu konstrukcijy jtaka gerai paai8kina ta fakta, kad perpasakoto veiksmo reik¥mé biidingiausia veik. dalyviu vardininkams, o nev. dalyviu bev. g. formos, nesusijusios su VD ir GD konstrukcijomis, ja turi gerokai retiau (plg. 2.3). Visos Gia aptartos aplinkybés buvo palankios dalyviy modalinés vartosenos susidarymui. Vis délto jos dar neleidzia galutinai atsakyti j Klausima: kodél bitent rytiniy balty kalbose predikatiniai dalyviai gavo netiesioginés nuosakos reikSme 23 Labai pana¥ios salygos buvo slavy kalbose, kur dalyviai taip pat galéjo turéti predikating funkcija, kur kitados buvo vartojamos GD ir VD konstrukcijos, bet NN nesusidaré. Tiesa, dalyviy vartosena slavy kalbose apskritai siauresné, negu balty, o germany kalbose ji dar labiau redukuota. Taciau graiku ir indoiranietiy kalbose, kur dalyviy sistema turtinga ir iSplétota, 0 ju predikatiné funkcija taip pat iSsilaikiusi, perpasakoto veiksmo reikémés dalyviai neturi. Matyt, NN susiformuoti rytiniy balty kalbose padeéjo ne tik aptartos vidinés, bet ir tam tikros iXorinés salygos. 3.5. Jau 1935 m. P. Arumaa atkreipé démesj j latviy kalbos netiesioginés, arba atpasakojamosios, nuosakos ir estu kalbos modus obliquus (kaudne koneviis, toliau irgi vadinamos netiesiogine nuosaka) panaSuma™*. Esty kalboje nekaitomos veik. dalyviy formos su -vat (pvz.: tulevat »griztant, grigiant“, téétavat »dirbant, dirbsiant“, Zymi veiksma, apie kurj kalbétojas suzinojo i§ kito asmens, ir vartojamos tiesioginei kalbai ar i§ kitur girdétiems dalykams perpasakoti, pvz., meie tédtavat halvasti ,,mes dirba blogai“**. Kaip ir lietuviy bei latviy kalbose, veiksmazodzio olema ,, biti reik’més dalyvis olevat éia gali eiti pagalbinio veiksmazZodZio ekvivalentu ir su priesagos -nud dalyviais sudaryti netiesioginés nuosakos biltojo laiko perifrastines formas, pvz., mina olevat kirjutanud ,,a8 (esas) ra’es“ (9. Tlanap, ib. 156), plg. la. es esot rakstijis. Tokias esty kalbos konstrukcijas E. Matthewsas gretino su lietuviy k. nev. dalyviu bev. g. formy modaline vartosena (pvz., miisy tévelig visos tos giesmés moketa) ir priéjo i8vada, kad Ppastaroji yra autochtonigka, nuo kity kalby itakos nepriklausoma (SEER XXXIIL 370). V. Pisanis su esty kalbos netiesiogine nuosaka lygino ryt. baltu kalby atitinkamos reikSmés veikiamyjy dalyviy formas. Dél reik&més bei sandaros panaSumo jis siilé ryt. balty NN laikyti skoliniu i§ Pabaltijo finy kalby arba sena bendra izoglosa, paveldéta ig dabartiniy suomiu bei esty pirmtaky?*. I. Marvanas, kritiSkai vertindamas V. Pisanio hipoteze dél NN skolinimosi ig finy kalby, i8kélé esty ir ryt. balty NN struktiros skirtumus: esty kalbos modus obliquus sudarantis dalyvis su -vat turi partityvo forma ir skiriasi nuo dalyviy su -van, vartojamy lietuviy kalbos GD ir VD atitinkandiose konstrukcijose?’. Finy kalby poveiki ryt. balty netiesioginei nuosakai, I. Marvano manymu, * Hi. Mapsau, Baltistica V (1) 18. ** Straipsnyje, ispausdintame »»Eeesti Keel 1935 m. Nr. 4—6, kurj mini J. Lohmannas, KZ LXxIV 46. * 9. Taaab, YueOuuk sctoucKxoro asbika, Tarn, 1955, p. 155; A. Kacx, AH CCCP I 48. 78 V. Pisani, Zu einer Baltisch—Estfinnischen Partizipialkonstruktion, — Rakstu krajums J. Edzelinam, Riga, 1959, p. 215 tt. *7 4. Mapsan, Kalbotyra IV 35—37; Baltistica V(1) 18. Neatsizvelgdamas j ta skirtuma, A. Sauvageot, BSL L 208, estu kalbos modus obliquus kildina i§ tokiy GD konstrukcijy, kaip ndin isdn tulevan ,,matau téva ateinant(i)*. A2 i reikia laikyti antriniu, modifikuojanéiu faktoriumi, o vidines, sistemines salygas — pirminémis. Si paziira, kuria remia ir kitos balty — finy kalby paralelés, yra labai svarbi ir padeda geriau suprasti ryt. balty NN susidaryma. 3.5.1. Pabaltijo finy kalbose perpasakotas veiksmas zymimas nevienodos morfologinés prigimties bei kilmés formomis. Be dalyviy su -vat, esty kalboje NN reiksme vartoti deverbatyvai su -ma (A. Sauvageot, BSL L 208). NN éia sudaro ir infinityvai su -da, kurie iki XX a. pradZios ratuose buvo net labiau paplite, negu dalyviai su -vat, ir tik pastaraisiais deSimtmetiais traukiasi i& literatirinés Kalbos?’. Su GD ir VD tipo konstrukcijomis Sie infinityvai taip pat néra susije; jy modaline vartosena A. Sauvageot ib. 208 —209 aiSkina tuo, kad infinityvui apskritai yra bidinga neapibréZtumo, netikrumo reik’mé. Lyviy kalboje, kuri pasizymi daugeliu archaiSky bruoZy ir senais kontaktais su baltu kalbomis?®, NN formos vél skirtingos: jos Cia i8riedéjusios i8 veikéjo pavadinimo (nomen agentis) su -iji ir sudaro esamojo-biisimojo bei perifrastinio bitojo laiko paradigmas, pvz.: ta lw ggiji ,,jis skaitas“, ta vol’ lu’ggiji,,jis skaites“*°. Beveik visi Pabaltijofiny kalby NN formantai yra fonetiskai panaSis i perpasakota veiksma zyminciy balty kalby dalyviy priesagas, plg. est. -var ir la. -ot, est. -ma ir lie. es. 1. nev. div. su -mas, -ma, lyv. -iji ir la. bat. 1. div. su -ijis (rakstijis), nors savo kilme jie, matyt, nieko bendra neturi. Pabaltijo finy ir balty kalby skirtingos kilmés morfologiniy formanty panaSumo atveju pastebéta ir daugiau, plg. iliatyvus su formantu -n, savitai susidariusius ir vienoje, ir kitoje kalby Seimoje (A. Sabaliauskas, LKK VI 112 su lit.). Kitose Pabaltijo finu (kaip ir apskritai finy-ugry) kalbose NN nevartojama, ir néra jokiy duomeny manyti, kad ji kitados ten bity buvusi ir i8nykusi. PrieSingai, formy ivairavimas greitiau rodyty, kad $i nuosaka buvo morfologigkai iforminta jau atskiry Pabaltijo finy kalby egzistavimo laikais. 3.5.2. Tiek balty, tick Pabaltijo finy kalbose perpasakotam veiksmui reiksti buvo panaudoti veiksmazZodiniai vardaZodziai: dalyviai, ,,padalyviai“, infinityvai. Finy kalbos apskritai pasizymi turtinga dalyviy bei infinityvy sistema” ir jy platia Vartosena, daug kuo artima balty kalboms. Dalyviai gia yra pagrindiné priemoné antraeiliam sakinio veiksmui reik8ti; be to, jie dazZnai gali turéti atskira veiksmo agenta ir eiti verbum finitum ekvivalentais®*. Daugelis finisky dalyviniy konstrukcijyu (pvz., GD ir VD tipo pasakymai**) pagal savo pirmini struktiros modelj atitinka baltiSkasias. Rytiniy balty kalby pavyzdzZiu esty kalboje susiformayo net sudurtiniai bitieji laikai su veiksmazZodzio olema ,,biti* formomis ir priesagos -nud dalyviu**, Antra vertus, kontaktai su Pabaltijo finais, matyt, padéjo ryt. baltams * A. Kask, Die indirekte Redeweise in der Estnischen Schriftsprache, — Congressus Tertius Internationalis Fenno—Ugristarum, Tallinn, 1970, Teesid I, p. 49. *° TI. A. Apuers, THA IV 257 tt.; Just u nupckuii aabiK, ,,Eesti NSV TA Toimetised, iihikonnateaduste s.“, 1, 1958, p. 42 tt. TI. A. Apucts, BOM 15; 9. 9. Baapu, AH CCCP Ill 148. * Pyz., suomiy literatiirinéje kalboje yra 3 dalyviai ir 5 infinityvai, lyviy kalboje — 4 dalyviai ir 2 infinityvai, karely kalboje — 2 aktyviniai, 3 pasyviniai dalyviai ir dar 7 padalyviai i8 dvairiy dalyviy linksniy formy, Zr. G. Décsy, Einf. 205; 9.9. Baapu, AH CCCP HI 148-9; I. H. Maxapos, ib. 73. * JI. Xaxyanuen, Pass. II 248 tt. su lit; K. E. Maiitanexas, AH CCCP II 23. $8 Pig. JI. Xakyauuen, ib. 248 tt., 253. “TT. A. Apucrs, BOHM 12-13; 9. Ilan, op. cit. 148-9; A. X. Kacx, AH CCCP Il 48; G. Décsy, Einf. 205; A. Sabaliauskas, LKK VI 112. 43 iki Siy dieny ilaikyti jvairia ir senoviska dalyviy vartosena, kuri kitose ide. kalbose: ilgainiui buvo smarkiai redukuota ir sunyko. Slavy kalby areale predikatines dalyviu konstrukcijas taip pat geriausiai i8laiké rusy kalbos Siaurés vakaru tarmés, sudaranCios adstratinj sluoksnj senajame finy kalbu plote®®, Kad dalyviy, infinityvy ir pan. formy predikatiné vartosena finy kalbose yra labai senovi8ka, matyti i8 patios jy verbum finitum struktiros: dauguma asmenuojamuju veiksmazodzio formy Cia dar iSlaikiusios bendrus su varda%odiiais formantus**, 3.5.3. Taigi tiesiogiai ir netiesiogiai patirto veiksmo reik¥més morfologiSkai diferencijuojamos tik gana nedideliame ir uZdarame balty bei Pabaltijo finu kalby areale, kuris Siauréje prasideda nuo esty kalbos ploto ir tesiasi j pietus Baltijos pajiiriu, apimdamas dabartines latviy kalbos tarmes ir didele dali lietuviy kalbos: tarmiy. Netiesiogiai patirto veiksmo semantiné kategorija Gia realizuojama skir— tingos kilmés morfologinémis formomis: dalyviais (lietuviy k.), nelinksniuojamomis dalyvinémis formomis (latviy, esty k.), infinityvais (esty k.), veiksmaZodiniais daik— tavardZiais (lyviy k.). Tatiau ios kategorijos reik8minés ypatybés ir santykis su kalbos situacija visame plote yra labai pana¥iis*’. Si kategorija negali biitiitin senoviska, nes nei ryt. balty, nei esty bei lyviy artimiausi kaimynai jos nepazista. Veikiausiai ji susiformavo tuomet, kai Pabaltijo finy kalby bendrysté buvo jau suirusi, o rytiniai baltai dar sudaré reliatyviai vientisa kalbine bendruomene, kurioje naujai atsitade reiSkiniai galéjo nekliudomai plisti. Netiesiogiai patirto veiksmo semantinés kategorijos plitimas ryt. balty kalbose gali biti siejamas su jy pasistimimu i lyviu bei esty pirmtaky apgyventas sritis V— VI m. e. a.*8 Beveik visam jos arealui bidingi ilgalaikiai kalbiniai kontaktai ir pla¢ios substrato bei bilingvizmo zonos: tai visu pirma lyviu ir esty kalbu substratas Siaurés Latvijoje, kurSiy —latviy ir lietuviy kalby ploto vakarinéje dalyje, séliy — piety Latvijoje ir Siaurés rytu Lietuvoje. Nesunku pastebéti, kad NN iSplitusi kaip tik toje lietuviy kalbos ploto dalyje, kur kitados buvo vartojamos kurSiy ir séliy kalbos. Kaip tik per latgaliy, kurSiy ir séliy dialektus, paveiktus esty pirmtaky kalbos*, netiesiogiai patirto veiksmo kategorija galéjo iSplisti dideléje dabartinés lietuviy kalbos ploto dalyje. (Tiesioginis Pabaltijo fin poveikis lietuviy kalbos tarméms neatrodo buves imanomas). Netiesioginés nuosakos vartojimo intensyyumas balty kalby plote mazdaug proporcingas (balty — Pabaltijo finy kalbiniy kontakty glaudumo laipsniui: jis didZiausias Latvijos terito85 Siuo atveju Pabaltijo finy kalbos balty ir slavy dalyviams galéjo turéti panaSia ,,konservuojama“ jtaka kaip nominativus cum infinitivo konstrukcijoms pagal V. Kiparskio ,,Saldytuvo. teorija“, plg. V. Kiparsky, ZfsIPh XXVIII 333—42; XXXII 263—4; Baltistica V(2) 148. *° B. Collinder, Comparative grammar of the Uralic languages, Stockholm, 1960, p. 243; G. Déesy, Einf. 160-1. Kadangi veiksmazodZio—vardazodzio kategorijos yra koretiatyvios,. Pastaruoju metu manoma, jog metodiSkai netikslu kalbéti apie veiksmazodziy kilme i§ vardazZodziu, ta¢iau finy-ugry kalby verbum finitum artimumas vardazodziy kamienams ir ju genetinis rygys abejoniy nekelia, zr. K. E, MaiituncKas, O®-YA 219, 300 tt., 330 tt. su lit. 37 Siuo atzvilgiu netiesiogiai patirto veiksmo semantiné kategorija gali biti gretinama su rei-. kiamo atlikti veiksmo kategorija, kuri latviy ir lyviy kalbose bei Saaremos esty tarméje realizuojama skirtingomis debityvo formomis, plg. J. Endzelins, LaGr. 885 tt., 971 tt.; I. A. Apuera, THA LV 288; 9. 9. Baapu, SH CCCP 147-8. *© Balty kélimasi j Siaure Siuo laikotarpiu rodo tiek archeologiniai, tiek ir kalbos faktai (estu ir lyviy kalby liekanos siaurés Latvijoje, finiska toponimika etc.), 2. TI, A. Apucts, BSH 16 tt.; M. Gimbutas, The Balts, London, 1963, p. 141; V. MaZiulis, Baltistica X (2) 124. 8° Dél tarpiskos Pabaltijo finy jtakos lietuviy kalbai per kurSiy ir séliy kalbas plg. V. MaZiulis, Baltistica X (2) 124, 44 -wijoje, mazesnis — lietuviy kalbos ploto Siaurés ryty kampe, Siauriniame pakraStyje bei Zemaitiuose, o toliau i pietus silpnéja ir blanksta. Piety Lietuvoje vartojamos ney. dalyviy bev. g. formos perpasakoto veiksmo reikéme jau turi Zymiai reciau, negu Siaurés ryty aukStai¢iy bei Zemaitiy veik. dalyviy vardininkai. Tad netiesiogiai patirto veiksmo kategorija balty kalby plote veikiausiai plito i8 Siaurés j pietus laipsniskai silpnédama ir, gal bit, net nebuvo pasiekusi prisy kalbos teritorijos. 3.6. Netiesiogiai patirto veiksmo kategorijos susidarymas skirtingoms Seimoms priklausantiose ryt. balty ir Pabaltijo finy kalbose turi rySkia paralele visai kitame ide. kalby ploto pakraStyje, bitent, Balkany kalby areale. Ypat idomis Siuo atZvilgiu bulgaru kalbos duomenys. 3.6.1. Bulgary kalbos dalyviai su priesaga /, eidami veiksmaZodZio pozicijoje, gali sudaryti vad. atpasakojamasias formas arba atpasakojamaja nuosaka”. Ja nusakomi netiesiogiai patirti, perpasakoti ar abejotini dalykai, kuriu tikrumo kalbétojas negarantuoja. Pirmojo ir antrojo asmens formos turi pagalbinj veiksmaZodi om it, bidamos sudarytos i8 perfekto kamieno, sutampa su indikatyvo perifrastiniu perfektu (pvz.: nuuen com ,,a8 parases“, nuuen cu ,,tu parages“), o tretiuoju asmeniu (kuris daZniausiai ir vartojamas) eina dalyvis be pagalbinio veiksmazodzio, tuo i8siskiriantis i8 kity sudurtiniy laiky, pvz.: nuuea ,,(jis) paraSes“, niuenu »-Gie) paraSe“. Tas skirtumas néra absoliutus, nes retkaréiais atpasakojamosios formos gali turéti 3 asmens pagalbinj veiksmaZodj, o perfektas biti be jo*. Formos, daromos i imperfekto kamieno, vartojamos vien perpasakoto ar abejojamo veiksmo reikSme, pvz.: nucan com, nucaa cu, nucaa,,a8, tu, jis rases“43. | atpasakojamosios nuosakos paradigma, be paprastuyju, ieina dar vad. emfatinés formos, sudaromos taip pat, kaip lietuviy kalbos sudurtinés, t. y. su ,,biti* reik’més pagalbinio veiksmazodZio dalyviu, pvz., 6ua nucaa ,,(jis) buves ra¥es“*4. Jos Zymi tokius ‘perpasakotus veiksmus, kuriy tikrumu kalbétojas abejoja, t. y. turi labiau pabréz- ‘ta modalinj atspalvi ir Siuo atzvilgiu taip pat atitinka lietuviy k. sudurtines NN formas*®. TS kity slavy kalby atpasakojamasias formas su / dalyviais turi dar makedonieciy kalba**, kurios gramatiné sandara i§ esmés sutampa su bulgary kalba. Serby— 49 Dél Siy formy vietos bulgary kalbos gramatinéje sistemoje diskutuojama. Gramatikose jos paprastai laikomos viena i§ veiksmazZodZio nuosaky — translatyyu, komentatyvu, mpeu3Ka3HOTO HakioHeHue, Zr. A. Angzpeitunu, H. Koctos, K.-Mupuyes, E. Huxosos, CrCroiixos, Baarapcxu e3sux, Coua, 1955, p. 212—234; 10.C. Macaos, Ovepk 288 tt. Kadangi atpasakojamosios formos koreliuojamos ir su tariamaja bei liepiamaja nuosaka, kai kurie tyrinétojai siilé iSskirti bulgary kalboje visa antriniy (atpasakojamujy) nuosaky sistema, Zr. E. H. Jlemuua, BIBJIA 359 tt., arba laikyti atpasakojamasias formas tam tikrais tiesioginés nuosakos (H3ABUTeIHO HakOHeHHe) modalinés vartosenos atyejais, zr. B. Crankos, Bpem. 155 tt., ypaé 162—4 su lit., pastaruoju metu ir E. WH. JLemuna, Ten. 13 tt. 4. Pasak V. Koseskos SFPS XIII 166, dabartinéje kalboje 3 asmens formos sudaro apie 90% visy pavyzdziy. # Pilg. M. T. Pomnoscxas, Cunt. 218; 10. C. Macnos, Ouepx 250; V. Koseska, SFPS XIII 166; B. Cranxos, ib. 78; E. Tbomuna, BE XX 407 tt. 4M. T. Powxnoscxas, Cunt. 117. 4 E. M. Tlemuna, BIBJIA 353 tt.; B. Crauxos, Bpem. 166. 45 Dél panaSiy emfatinés reikimés formy albany kalboje Zr. W. Fiedler, ACB VI 369. 48 H. G. Lunt, Grammar of the Macedonian literary language, Skopje, 1952, 91 tt. Tagiau makedonietiy kalboje atpasakojamosios formos vartojamos su pagalbiniu veiksmazZodziu taip pat kaip perfekto, tad formaliai nuo pastaryjy nesiskiria. 45 chorvaty kalboje su Siais dalyviais daromas perfektas, kurio 3 asmuo be pagalbinio veiksmaZodZio gali biti vartojamas netiesiogiai patirto veiksmo ir kitomis moda-- linémis reik§mémis!’. Apskritai, i§ bendraslavisky veiksmazodiniu bidvardziy su priesaga / kile dalyviai netiesioginés (resp. atpasakojamosios) nuosakos paradigma sudaré tik labai ribotame atskiry slavy kalby plote ir, matyt, palyginti vélai*s, 3.6.2. Tos patios / dalyviy formos, padarytos i8 imperfekto ir perfekto kamieny, kurios Zymi perpasakota veiksma, bulgary kalboje vartojamos ir netikétai patirtam, stebinanéiam veiksmui nusakyti. Tokiais atvejais jos vadinamos admiratyvu. Vieni tyrinétojai bulgary admiratyva laiko atpasakojamosios nuosakos (translatyvo, arba komentatyvo) variantu®, kiti aptaria kaip atskira formy grupe® arba kaip tam tikra modalinés indikatyvo laiky vartosenos atveji’. Taciau genetinis rySys tarp atpasakojamosios nuosakos ir admiratyvo pripazistamas ir vieny, ir kity5?. Albany kalbos admiratyvas, kurj sudaro su postpoziciniu > turéti“ reikSmés pagalbiniu veiksmazZodziu nadjosios veiksmaZodiniy vardy (vad. trumpyju dalyviy) formos**, taip pat Zymi ne tik netikétai patirta ar stebinantj, bet ir perpasakota veiksma su tam tikru emociniu atspalviu®, Abidvi reik&més yra glaudziai susijusios (stebinti gali ir tiesiogiai patirtas, ir perpasakotas veiksmas) ir, kai kuriy balkanistu nuomone, iSriedéjusios if emfatinés perfekto vartosenos®®, tik bulgary kalboje buves labiau pabréZtas komentatyvinés (atpasakojamosios), 0 albany — admiratyvinés (stebéjimosi) reik&més komponentas**. Nesunku pastebéti, kad pagal atpasakoto ir stebinancio veiksmo reik¥més rySi bulgary ir albany admiratyvas visai atitinka lietuviy kalbos NN*?. Bulgary kalbos atpasakojamosios-admiratyvinés formos,. eidamos su jungtuku da, turi ir optatyving reikSme, pvz., da ne cu onuuuza man! (ypaé po nei- “YW. Tpunxat, O nepexty 623 noMof\uor raaroaza nu CPOXHHM CHHTAaKCHYKHM TlojaBaMa y CplickoxpBatcKa jesuky, Beorpag, 1954; J. Kurylowicz PPTJ XXIX 30—1;-M. TlesHoBa, HHMBE XIX 847, 48 Pasak K. Miréevo, Hcr. Tp. 123, bulgary kalboje perfekto modaliné vartosena pradéjo plisti nuo XIV a. E. Diomina Ten. 15 ir BE XX 410 nurodo, kad XVILa. bulgary raStijoje atsi-- spindi dar ankstyvas atpasakojamyjy formu susidarymo laikotarpis. #10. C. Macaos, K Bompocy © cucTeme topm mepecka3pipatebHoro HaKJIOHeHHA, , COopuuk B 4ecT Ha Anekcany ap Teogopos-Baau, Coun, 1956, p. 314 tt.; Ovepx 250-1; W. Fiedler, ACB VI 369; WZL XV. 3 565. ° E. YW. [emuna, BIBJIA 327-8 su lit. *' B. Crankos, Bpem. 176 su lit, * | Tarptautiniame balkanistu kongrese 1968 m. ir Balkanu kalby gramatinés tipologijossimpoziume 1973 m. jj pabrézé ir E, Diomina, dabart. kalbos pozitriu laikanti admiratyva ir atpasakojamasias formas skirtingomis kategorijomis, #r. E. U1. Alemnua, ACB 387; Ten. 14, *8 Dél albany kalbos admiratyvo Zr. G. Weigand, Albanesische Grammatik, Leipzig, 1913, p. 122 tt.; W. Fiedler, ACB VI 367 tt.; WZL XV.3 561 tt. su HtAT Be JlecnuuKas, An6aucknit a3nIK 4 ero AuateKtot, Jlenmurpan, 1968, PML Tits *!W. Fiedler, WZL) XV. 31563—5, °° Nuo perfekto albany admiratyvas istori8kai skiriasi tik dalyvio ir pagalbinio veiksmaZodzio pozicija: perfekto formose pagalbinis veiksmaZodis eina prie8 dalyvj ir néra suauges su juo, plg. A.B. Teciuuxag, ib. 17-18; W. Fiedler, WZL XV. 3 562, Laipsniska peréjima nuo perfekto reik&més prie admiratyvo albany kalbos tasytinéje tradicijoje nurodo E. Cabej, ACB: 386—7. °° W. Fiedler, WZL XV. 3 565. °? Bulgary kalbos admiratyvo panasuma j lietuviy kalbos dalyvius, reiSkianéius stebinantj veiksma, nurodé A. Nepokupnas, siiilydamas i§skirti admiratyvo kategorija ir balty kalbose, Zr. A. TL. Henokynuniit, Apeabubie acnex ter 6anTO-caBAHCKHX oTnoulenuit, Kues, Mocxsa, 1964, p. 26-7. 46 ginio, Zr. V. Koseska, SFPS XIII 168—9), tuo taip pat sutapdamos su lietuviu kalbos predikatiniais dalyviais (pyz., Nekalbéjes! ir pan. Zr. 1.9.2). Be to, jomis rei8kiamas ir iS rezultatu paaiSkéjes praeities veiksmas® (plg. 4-aja lie. NN reikSme). Tad admiratyvo rySys su atpasakojamosiomis formomis, perfektu ir tuo paéiu su predikatine dalyviu vartosena yra visai neabejotinas. 3.6.3. Kaip rytiniy balty netiesioginé nuosaka semantiSkai artima Pabaltijo finy modus obliquus, taip bulgaru, makedonieciy bei albany atpasakojamosios formos — gretimés turky kalbos , neakivaizdiniam preteritui“, iSriedéjusiam iS dalyvio su priesaga -mys ir Zymintiam netiesiogiai, i kity lipy patirtus veiksmus*. Manoma, kad tokia modaliné Sio laiko reik’mé atsiradusi senesnés perfekto reiksmés pagrindu®. I§ dalyviu su -mys ir -gan kilusios neakivaizdinio preterito formos zoni8kai iSplitusios ir kitose tiurky kalbose (su -gan uZfiksuotos nuo XVI a., su -my§ — nuo oguzy kalby raXtijos pradzios)®!, Be to, turkmény kalboje vartojamos dar neakivaizdinio preterito formos su -an‘?. Kadangi neakivaizdinio, t. y. netiesiogiai patirto veiksmo modaliné kategorija tiurky kalbose i8plitusi gana pla¢iai ir nuo seny laiky, visai suprantama, kad per ilgus tarpusavio kalbiniy kontakty amZius jis galéjo paveikti ir bulgary, makedonieciy bei albany kalbas. Kai kurie tyrinétojai mané, kad bulgaru bei makedoniediy atpasakojamosios formos atsiradusios del turky kalbos veiksmaZodzio sistemos itakos bulgary — turky bilingvizmo laikais (XIV— XIX a.) arba dél tiurkigkos protobulgary kalbos substrato (po VII a.)*. Geriau i8tyrus netiesiogiai patirto ir stebinanéio veiksmo kategorijos semantine struktira bei morfologinio realizavimo savitumus, i8rySkéjo vidinés, pa¢iose Balkany slavy ir albany kalbose gliidinéios Sios kategorijos prielaidos**. Tatiau neabejotina, kad Si kategorija formavosi sudétingomis intensyviy kalbiniy kontakty salygomis®*. Labai ribotas jos plotas pietiniame ide. kalby teritorijos pakra8ty ir palyginti nesenas susidarymas rodo, kad svarbiausias jos plitimo Zidinys turéjo biti tiurky kalby areale®’. *8 Tokia reikSme E. Diomina vadina konkliuzyvine, Zr. E. H. lemuna, Ten. 14; E. JIpoMuHa, BE XX 411—2. 5° Apie ji Zr. O. Griinenthal, KZ LXII 134; A. H. Kononos, [pammatuxa cospemenHoro Typeikoro asbika, Mocksa — Jlenuurpag, 1956, p. 231 tt.; H. 3. Tagxuesa, Ocu, 182 tt. Turky kalbos veiksmaZodinés formos su -myS, kaip bulgary su -/, vartojamos ir kaip participium coniunctum, zr. O. Griinenthal, ib. 134; A. H. Konouos, ib. 25]. °° O. Griinenthal, ib. 134. * H. 3. Taguuesa, Ocu. 179 tt., 182—3. ® Tb. 181—2. 2 B. Hones, Uctopus ua 6barapcexn esnk, IIf, Comus, 1937, p. 106; K. Mupyes. Her. rp. 48, 123, 187; JI. Auqpeitunu, MBE 11 39 tt.; 9. Bexuseuncrt, OJI. 223-4. °* Tokia nuomone yra iSkéles K. Popovas, zr. E. VU. Jlemuna, Ten. 14. °° Autochtoni8ku rei8kiniu bulgary atpasakojamasias formas laiké jau S. Mladenovas, Symb. Rozwadowski II 205 tt.; Zr. dar V. Koseska, SEPS XIII 168 ir E, Diominos studijoje BIBJIA 314 nurodyta lit. °° Pasak E. Diominos, jos kilmés iSaiskinimo reikia ieSkoti s Visoje sudétingoje Balkanu pusiasalio ilgaamziy kalbiniy kontakty situacijoje* ((E. H. Zlemuua, Ten. 17). °? Tiurky kalby poveikj bulgary kalbos atpasakojamosioms formoms (pvz., pagalbinio veiksmaZodzio 3 asmens iSleidimui) ir albany kalbos admiratyvo vartojimui netiesiogiai patirto veiksmo reik8me pripazista netgi tie tyrinétojai, kurie pabrézia Siu veiksmazodzio formy savituma Balkanu slavy bei albany kalbose, plg. W. Fiedler, WZL 565, E. H. Temuna, Tex. 15—16; AOC Menbuunuyk, Poss. 86—8. AF Poza B aqpepOuannsopanuble mpexuKaTupEl, BHYTPH NaccuBHOlt KOHCTpyKIMH NpoRcxonH? mepeOCMBICICHHE CHHTAKCHYeCKHX CBA3ei, BCeEXCTBHe Yero HOMHHATHB BO MHOrHX Cilyyaax OcosHaeTCs y2Ke HE Kak Taek CyOneKTa, a Kak Nagqex MpAMOTO 06 bexKTa JelicTBHA, BEIPaKeHHOrO mpuwacTueM, cp. jo rafoma laiskas (BTopuunas ,,spraTuBn3anus“ KOHCTpykunH). 3. Pasputue MoganHBIx sHayennit MpeAWKaTHBHBIX KOHCTpyKunii c gelicTaHTenbHEIMA H CTpaqaTeabHBIMH TIpH¥actuaMH O6ycuOBseHO Hem KOMIJ€KCOM BHYTPeHHUX H BHELIHHX @aktopos. Tocne sxmouenns Gonpumuctsa HOMHHAJIBHEIX MHpeqoxKennli B cHHTaKcuueckne TapaQurMbl BepOaIbHBIX NpexnoKenuli B KayecTBe OGopoTos ¢ Hy eBoit cBa3Koit YacTh Apesuux MpC€AHKaTHBHBIX NpHyacTHil OKasanach Ha nlepuepuu cuHTakcuyeckoll cucTembi # BnocweqcTBHH Osis Tep eocmBIcueHBI Ha OCHOBaHA Hx BTOpHYHOH — MozambHO yHKunn. Ha TenReHnMI0 ucNONb30BaT HOMHHANbHbIe POpMbI raaroua Aan BhIPaKEHHA KOCBEHHO BOCIIpHHATOrO AelicTBHA (kaTeropuu 3a cBuyeTembcTBOBaHHOCTH No P. Axko6couy) yKaspwaer ynorpe61eHne Kak ApeBunx, Tak H HOBBIX (nepudpactuyeckux) opm nepexta B ApesueuuAuiicKom, caaBsaHcKHX Hu pomaucKUX S3bIKaX, a TakKe TANOTOrHYeCKHe MapasmenH B TIOPKCKHX, CMHTCKAX, HeKOTOPHIX KapTBeJIbCKUX A3bIKax. MogzaabHomy mepeocmicaenuio MpeQuKaTHBHBIX Mpnyactult TakxKe Moro cmoco6cTBoBaTb HcnosBs0BaHHe MIpHyacTHEIx (opM Asia O6pasoBanna Tlepudpactuyeckoro onTaTHBa, T.€. HMCHHO TOrO HaKJIOHeHHA, KOTOpOe BO MHOTHX Ufe. ASbIKAX BbIPAaxKaeT KOCBEHHYIO pew. Jlanupie ypesuenntoscKux namaTHuKon CBUACTEIBCTBYIOT O CBASH ONTATHBHOTO HM TpaHCAaTHBHOTO 3Ha YeHHIt; Ha STO yKa3BIBaloT H cay4au CHHonuMan KH u onratupa B tpyqax C. BatimHopaca. Eme 6obuee Banaue ua »lpHKpelenHe“ sHayeHua nMepeckasouHOCTH K npequKaTusHBIM JeHCTBHTeIBHBIM NpHYacTHAM AOMKHA Oblia OKa3aTb KOHCTpykUHA nominativus cum participio moce raaronoB YMCTBEHHOTO BOCIpHATHA H peuH, Hamp., jis Ssaké(si) é§es; stam OO bacuseTCA 3aMeTHOe NpeocOaqaHue TpancaaTHBHOrO 1 AyOuTatuBnoro sHauennii KH no cpaBHennio C COOTBeTCTBYION{HMA TlaCcHBHBIMM OGopoTaMu. Buemuumu ycaosnamu, cnoco6crsosapiimmn Pa3BHTHIO MO,aTbHBIX 3HaveHHit npequKaTHBHBIX MpH4acruii, Mpexye Bcero cae_yet cunTaTD ucTopayeckue cBasu Oantulickux u npuanTuHcKO-tbuHcKux s3bIkoB. CpaBHenue JHTOBCKO-J1aTBILICKUX MPHYACTHBIX KOHCTpPyKuUHit ¢ cooTBeTCTBYIONMMMM M10 3HayeHHIO O6opoTamH scTOHCKoro (kaudne kéneviis) u nuscxoro A3BIKOB ykasbiBaeT Ha OGUIHOCTS cemaHTHuecKoli KaTeropul MepeckasouHocTu, KOTOpad B cpaBHUTebHO HeOO/NbIIOM H 3aKpBITOM apeale, 3aHHMalIONIeM 4aCTb BOCTOUHOFO no6epexba Bantuitckoro moPa, PeamnsyeTcs pasMYHBIMH OTTaarobHEIMH copMamn: MpHuacTHaMu (sH7T.), Jeenpuyactuamu (J1aT., 9cT.), HHbuHUTHBAME (scr.), oTrTaronbHEIMH cymecTBHTeABHBIMA (auBcK.), mpuuem TCHETHYECKH TOMJCCTBEHHLI TOJbKO MTOBCKHE H maTBUUCKHe opmst. Pacnpoctpanenne soit CeMaHTHYeCKOH KaTeropHH MOxeT ObITb CBABZAHO Cc TPOABIKEHHEM OasITHlickux TeMeH Ha ceBep, B OOjlacTH, HaceneHHBIe NpeqmectBeHHAKaMH JHBOR H SCTOHLEB, KOTOPOe AaTupyetca V—VI pz. 4. 9, B 910 Bpema mpuOasrulicxo-tuucKoe sspiKopoe CAHHCTBO y2Ke He CyIeCTBOBaIO, a BOCTOUHoOarTulickue s3pIKH emje O6pasoBan Takyl0 OOUHOCTS, B KOTOpoli HOBBIe sBIeHAA Moran cBOGoqHO pacnpoctpansteca. Untencupyocts ynotpe6enua KH 3 soctounobantuticxux sI3bIKax MPHMEPHO CoO TBeTCTByeT OnH30CTH UX CBABei C MpuOantHiicko-uHcKuMH A3bIKaMH: OHO HanGouee ynorpe6utenbHo B jaTHICKOM ASbIKe, MeHee — Ha CeBepe u ceBepo-BocToKe JIuTBEI, a TakOKe B 2KAMaliTCKOM HapeuMH, T.e. B 30HaX KOHTAKTOB JMTOBCKOFO si3bIKa C CEIBCKMMH H KypucKUM A3bIKaMH, Goulee nogBeprHy TEMA npuOauTHiicko-unckomy BIHAHHIO; B 10xKHO JInTBe KH serpesaetcs yxxe copcem PeAKO. S10 noszouser npeqnonarats, 410 KaTeropua mepeckasouHOCTH B 6anTuiicKHx a3EIKax Pactpoctpausstacb ¢ ceBepa Ha lor H, BeponTHO, JaxKe He AoctuTala TeppHTopua Apesnenpycckoro sgpiKa. Tunonormueckan Tapasieib BocTowHObanTHlickKomy 4 UpuOantulicko-punckomy KH HaOmloqaetes Ha Bankanax. Bourapo-maxeyouckne nepeckasbipatesbubie (opMart u anGancKnit aAMupaTHB, OopMueHnio KOTOpEIx cnoco6cTBOBATO BAUAHHe TypeWkoro A3bIKa, cooTBeTCTBY10T JJHTOBCKO-slaTEIUcKOMy KH Kak mo cpoeit CeMaHTH4ecKOlt CTpyKType, Tak H M10 Moposorn- “eCKHM CpeCTBaM BbIPAKeHAA (OTTarOBHBIe HMeHa, TeCHO CBASaHHBIe C Nepudbpactuyeckuman tbopmamu nepdexra). Moposorusauus cemantuyeckoit KaTeropHH Wepecka3s0uHOcTH TOKO B OKPaHHHEIX MOOcax He. apeasa Ha OcHOBaHHY Apesuelt npequkaTupHoi dyuKunn raaroupHBIX HM€H, Xapak TepHoli A MHOrHX Hj. A3LIKOB, YKa3bIBACT Ha 3HAYHTEBHYIO POwb ASEIKOBEIX KOHTAKTOB B STOM Mpoyecce u ABJIAeTCH APKUM MPpHME€pOM pacipoctpanenusa Tou ecTBeEHHEIX CeMaHTHYCCKHX KaTeropuit B KOHTAaKTHBIX O6sacTax TeHeaOPHYeCKH HEPOACTBEHHEIX A3bIKOB, 54