Zietelos tarmės prieveiksmis

GRAMATINES KATEGORIJOS IR JU RAIDA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XVIII (1978) A. VIDUGIRIS ZIETELOS TARMES PRIEVEIKSMIS Zietelos tarmés prieveiksmis yra didesnio darbo, paraSyto 1957—61 m. apie Sia tarme, dalis!. Nei to darbo medZiaga, iSskyrus viena kita nauja pavyzdi, nei apras’ymo bidas Siame straipsnyje i8 esmés nekeista. Nelieciamos Cia tik dalelytés, kurios ankséiau kartu su prieveiksminiais Zodeliais buvo pateiktos prie prieveiksmiu. Sias kalbos dalis sujungti autoriy buvo paskatinusi neretai pana’i jy kilmé, taip pat pasirinktas jy apraSymo pagal kilme ir daryba metodas, kurio, tiesa, neatsisakyta ir Siame straipsnyje. REIKSME Pagal reikSme tarmés prieveiksmiai yra labai jvairtis. Kaip ir Ik., jy yra keletas nevienodo didumo grupiu. Daugiausia yra bido, maziau — vietos ir tikslo prieveiksmiy. Kadangi Zietelos tarmés prieveiksmiai nuodugniau apraSomi pagal kilme ir daryba, pagal reik’me jie placiau nebenagrinéjami. Nurodysime tik viena kita bidingesnj svarbiausiy semantiniy grupiy pavyzdi: a) bido prieveiksmiai, pvz.: baltai, brangei, daiigi(s), dveite »dviese“, graita greitai“, grazitkai ,,labai grazZiai“, if naiijo, karti, kitép , kitaip“, kriipa’ (<kruopQ) ,,truputi*, n@kiek ,,kazkiek“, pamacitki ,,pamazu", puSdu(t) ; b) vietos prieveiksmiai, pvz.: arti, 6a, €onaik, lausén (plg. brus. sya , kairys“), nami*, namép, pavidii ,,viduj“, touli ,,toli*, visuF, Zemin; c) laiko prieveiksmiai, pyz.: an(k)sti, daf greta daba¥, kadaik, ret. kada, lik kélai(k), kuomét, nakéa, nékadaik ,,kazkada“, ne kafta’, niin, nwnaik , Siandien™, pérnaik, vakar, vélai; d) prieZasties ir tikslo prieveiksmiai (jy_uzraSyta vos keletas), pvz.: déle k6, déle t6, kodél, néko ,,kazko, kazkodél“, todél, tédrin, uztat. Tikslesné prieveiksmiy reikSmé iSrySkéja kontekste. Kartais tas pats prieveiksmis gali turéti kelias reikSmes, pvz.: ddiktais jau hara ,,vietomis jau aria“ (vietos prieveiksmis); ddiktais judas ,,margas“ (bido prieveiksmis); krapa day , truputi davé“ (bido prieveiksmis); af kriipa’ aist (laiko prieveiksmis). KILME IR DARYBA Pagal kilme ir daryba tarmés prieveiksmiai yra ivairis. Daugiausia yra daiktavardiniy, bidvardiniy ir ivardiniy pricveiksmiy. Gerokai maziau Skaitvardiniy prieveiksmiu ir vos vienas kitas i8 veiksmaZodZio padarytas prieveiksmis. Nemaza ir skoliniy. 1 {§ Zietelos tarmés morfologijos autoriaus skelbta darby apie daiktavardj (1969: 147-182); apie jvardj (1960: 113—131); apie biidvardj (1974: 277— 289); apie veiksmazZodj (1961: 219—231; 1973: 199-219), keletas pastaby apie tarmés fonetika (1959: 195—213). 159 1. Daiktavardiniai. prieveiksmiai Daiktavardiniu prieveiksmiy galima skirti tris rigis: a) suprieveiksméjusius atskirus daiktavardziy linksnius, t. y. paprastus, nesudurtinius prieveiksmius, b) sudurtinius prieveiksmius, padarytus i8 daiktavardzZiy ir kity kalbos daliy ir c) prielinksniy konstrukcijas su daiktavardiiais. 1. Suprieveiksméjusiy daiktavardziy linksniy tarméje yra palyginti nemaza. Dazniausiai pasitaiko vns. galininko, inagininko, inesyvo?, iliatyvo, dgs. inagininko, reciau kity linksniy suprieveiksméjusiu formy, pvz.: vns. vard. daiigis driskos nereika davinét: 0 tdu seserii daiigis?,,o tu ar daug turi sesery ?“ vas. kilm. iZ itus namis daiigo asméku: davinéjom ,,uzZ Siuos namus daug pinigy mokéjom“; staigds véjas uzaj ,,staiga véjas pakilo, uzéjo“; vns. gal. kaisntka’ palduk ,,truputi palauk“; ddr tu ne kaFta: atvaztosi; kripa karves gafait ,,truputi karves ganiau“; a¥ krwpeika: ais pirk 6n ,,a8 truputéli eisiu j pirkia“. Manoma, kad i8 vns. galininko formos atsirado ir vakar ( Biga 1959: 183; Ulvydas 1959: 82): va@kar jo nebit ,,vakar jo nebuvo“. Atskirai reikia pakalbéti apie daiig(i), plg. senii bit daiigi:; o mimi dar daiigi: darbo; kdriu ganom daiigi: greta daiigi manim bit seseri, datigi asméku: Werda: Forma su trumpu i gali biti daiktavardzio daiigis suprieveiksméjes senasis bevardés giminés vns. vardininkas — galininkas, plg. dar visai be galinés kartais pasitaikanGias formas: daiig padegé namit; daiige/ atsiliko. Vas. inag. basaminéa dpsavée; visi draug &éi® ganom; Gnos abi vdiséoj visa karti; nakéa kab ima Ilét; diiona nubégo pakluene; ‘ vans. in. nami* ka néri ir Idja; ir b6é0 nebit nami: ri‘téj man kdrves ganit; aima ir més ri-t6éj gribu°sna ,,eikime ir mes rytoj grybauti“. Greta ri‘tdj kartais pasakoma ir rit : rit ari*lka gefs kap Zaltis. Manoma, kad senos daiktavardziu vns. in. (Baga 1961 : 690; Kazlauskas 1968 : 153) formos yra it anksti (reé. ansti), arti, tauli greta toli: kdrves anksti varom; mdn arti, o jumi touli bus ait; yns. il. aik tu Sali fi, bernuZélis (1. d.); drobinétus taiCun vésim, pakulinus v érin iSmésim ,,drobiniais drabuziais apsirengusius Sokti vesime, pakuliniais — oran (laukan) iSmesime“. ZodZiy Salin, vorin kity linksniy tarméje neuZfiksuota. Tendencija prieveiksméti rodo dar: usistko lau¥én ,,pasisuko j kaire*; kélas aiti ti¢sén »kelias eina j deSine*; vir’ua ir apa &6n padkelding ,,auk8tyn ir Zemyn kilnojo“. Laiko iliatyvas, pvz., nedélon jau nebisim; subatén atvazau gali biti vartojamas pagal atitinkamas slavy konstrukcijas, plg. rus. B Heqém10, B cy66ry; vns. al. aim nam 6p; ar tu namop aisi? Kartais pasakoma ir namé: 0 namé ar nevaztiosi? ,,o namo ar nevaziuosi ?“ dgs. inag. o pirmaik visu¥ bégém ir bégém (plg. rus. 6erdm, brus. 6érMa). Linke prieveiksméti dar ddiktais jau hara; ddiktais juodas ,,margas“; skrinémi marga ,,kvadratais, langais marga“; dgs. in. basanués insistéj ,,basnirtia isistojo*. Manoma, jog i§ daiktavardZio dabd yra sudarytas prieveiksmis dabaf (Fraenkel 1955—1963: 79), i8 kurio yra iriedéjes daZnesnis trumpinys daf, pyz.: dabai namie bisu; Dainavéj bit lietiiiu, al da¥ jau néra; daF gerai visiemi (plg. dalelytes dabar, dar, dargi: ana dabar i¥ Zietelos netdj ,,ji dar i§ Zietelos negriZo“; a¥ ddr macitkas buvaii ,,a8 dar mazas buvau“; d. dr gi mu'sip niéko nérd). 2. Sudurtiniy prieveiksmiy yra ivairiy. Kiek dazniau pasitaiko tos riiSies prieveiksmiy su pirmuoju ivardiniu, skaitvardiniu, retiau badvardiniu ar prieveiksminiu démeniu ir antruoju daiktavardiniu (dazniausiai nutrupéjusiu, be galiinés). IS dariniy, kuriy pirmasis démuo yra jvardzio galininkas, o antrasis — nutrupéjes daiktavardis, tarméje uzraSyta tik Safdien bit Gnas; Safidien atvazdu. Daugiau * Tarméje vartojami keli vietininkai: inesyvas — vidaus esamasis, iliatyvas — vidaus einamasis, adesyvas — paSalio esamasis, aliatyvas — pagalio einamasis. * Platiau apie mot. g. vns. inag. galiine -ai, -ei Zr. autoriaus straipsnj (1969: 166—7). 160 yra prieveiksmiy, padaryty i8 ivardziy vns. jnagininko ir nutrupéjusio daiktavardzio met (< metu), pvz.: ani*ku-mét nebit misip kazi ,,niekuomet neturéjome oZky“; kitumet* ir vienas Gnas atvazuoja; o kuomét tu dér atvatiosi? tai Gni:s éa biti n&kw?met ,,tai jie tia kazkada gyveno“; a¥ nejédau nieku’meét to vijiino; ai. maZa tu°met buvail; tu-mét viso diioja; ti*mi Zmonémi visi@met maza. Kartais prieveiksmis Kuomet sakomas su kitu prieveiksmiu (dalelyte?), pvz., kap ku’mét ir Gnas atait ,,kai kada ir jis ateina“. Dariniu, kuriy antrasis démuo yra nutrupéjes daiktavardis kart (< kartus), pirmaji démenj daZniausiai sudaro kiekinio skaitvardzZio dgs. galininkas, pvz.: désimkaft grazdsnis; Lid6én savazonéjau kétroiskaft; padegem penkiskaft; triskaft vdis€ojau Zitelon. Tik prieveiksmio dukart (greta duka?t) abu démenys yra dviskaitiniai (¢ia kart yra dviskaitos vard. — gal. formos trumpinys). Retiau pirmuoju démeniu eina bidvardis ir prieveiksmis, pvz.: daiigi-kaft aS ten buvaii; daiigikaft® vezdjom ja paz daktori; kiekka?t jis teh bivot? Maskvdj n&kitkkaft buvaii ,,Maskvoj keleta karty buvau“. Pastaryju formy reik3mé rodo, kad antrasis démuo -kart Gia yra nutrupéjes dgs. kilmininkas. I§ skaitvardZio ir -kart padaryti dariniai dar yra jungiami su jvardiniu prieveiksmiu tiek, pyz.: a¥ dukart tiek métu: tur, kap ana; duka?t titk bit; triskaft titk bit Zmohi. Prieveiksmiy su -kart, i8skyrus darinj dukart, daZniausiai kirtiuojami abu démenys. 3. Tarméje neretai pasitaiko ir prieveiksméjantiy ar visai suprieveiksméjusiy prielinksniniy konstrukciju junginiu. Jy pirmasis démuo yra koks nors prielinksnis, o antrasis — daiktavardZio linksnis arba daiktavardinis prieveiksmis. Daugiausia su prielinksniu eina daiktavardZio vns. kilmininkas: an (<ant): an daiigo atvatavai? viskas an ddikto ,,viskas vietoje“; buk Sef an ddikto ,,buk Cia vietoje“; dnas dainai an ki*mo ait ,,jis dazZnai j lauka eina (viduriuoja)*; ji varo an ki*mo; sdko an pérdi*nés atvazuds ,,sako, netrukus, ateinantiomis dienomis atvaziuos“; an ri*tdéjaus lafigva bis ,,rytoj lengva bus“; ana an vGlos ldido ,,ji \eido laisvai (man pasirinkti)*; be : be galo brangi: visa; be galo duga; littaiir littai visa’ pavasari be galo; if : sat@mo if kaFto; if kafto pazinojau. Kartais su prielinksniu eina daiktavardzio vns. galininkas, pvz.: po kriipa’, po kriipa’ do ir prird&ét; rugii po kru-potka: séjam. Sustingusiose prielinksninése konstrukcijose neretai pasitaiko i8likusiy i kamieno vns. naudininko formy ar ju galiine gavusiy kity daiktavardziy, pvz.: nuimesé lig truputuki; po pazasti bit sniégo; bustu prig br oli. Su prielinksniu sa kartais suprieveiksméja daiktavardzio ti‘sd vns. inagininkas, pvz.: sd titsdi a¥ tdu sakait ,,i8 tiesy a8 tau sakau“; sa ti¢sdi Gnas tap paddré wis tiesy jis taip padaré“. Daiktavardiniy prieveiksmiu su prielinksniais uzraSyta nedaug, pvz.: iS arti gerast regét, i8 touli — kap tuménas ,,i8 arti geriau matyti, if toli — kaip migla, rukas“; Zviltelek i¥ toulaiist ,,zvilgtelék i toliau“. 4. Greta prielinksniniy konstrukcijy junginiy, kuriy abu démenys yra atskiri, nesuauge, tarméje pasitaiko formy su suaugusiais démenimis, pvz.: as sédu papirk i; Gnics busta pavidij vesés ,,jie gyvena vidury sodziaus*; lachéne’ stdtom pavidij ,,dubenj statom viduryje (stalo)“; paviduri vesés bitvo ,,vidury sodziaus gyveno“ pahara pavif uj ,,suaria pavirsiumi™. 18 Sig formy atrodo, kad prielinksnis (Siuo atveju prieSdélis) pa (< po) price atitinkamy linksniy Gia yra pridétas neseniai, plg. pasakyma tik i po vifso Slapas , tik i8 pavirsiaus Slapias™. Siuos prieveiksmius laikyti atsiradusiais iS prieSdéliniy daiktavardziy vargu ar galima, nes antrasis démuo, t. y. daiktavardis, yra nepakitusio kamieno. Be to, tarméje, rodos, nevartojami kiti ty formy linksniai. “ Suvienbalséjes nekiréiuotas u'(< vo) tarméje neretai pasitaiko ‘Sutrumpéjes. 5 Trumpasis i Sioje formoje gali biti dél bevardés gim. vns. yard. ir gal. daugi. 11. Gramatinés kategorijos ir ju raida 161 Prieveiksmiy kartais gali pasitaikyti ir su antrine galiine, pvz.: uZpori:tu yvari‘sim péku* ,,poryt ginsim galvijus“. Galiné -v Cia gali biti pridéta pagal kitas vns. jnag. formas (plg. ritu, vakaru), nes dazniau sakoma: uZporit dist Nar&i?sna; iXporit mdn kdrvés ganit; uSpovdkar aijo littis ,,uzvakar lijo lietus“. Manoma, kad i8 a kamieno prieSdélinio daiktavardZio pasakas pagal u-kamienes vns. in. ir jnag. formas yra atsirade prieveiksmiai paskui, reé. paskum (Ulvydas 1957 : : 122), pvz.: pirma apravék, paskui apvarisi ,,pirma apravék, paskui apkaupsi“; palduk, paskum nunesi. Suprieveiksméjes daiktayardZio pusé dyiskaitos vietininkas puSdu(t) (Endzelynas 1957 : 207) daZniausiai yra su slavisku prielinksniu na, pyz.: linui°sna vilnai padauzdinéja na pusdu ,,lininius metmenis per puse vilna ataudZia“; razgirino Zida’ napuSdut ,,perlauzé Zieda pusiau“, ret. puSdu ditnds atvazit’s ,,vidurdienj atvaZiuos*. ; 2. Bidvardiniai prieveiksmiai Tarmés bidvardiniai prieveiksmiai yra jvairios darybos. 1. Daugiausia vartojama prieveiksmiy, sudaryty i§ nelyginamojo laipsnio bidvardziy su formantu -ai (po minkSto priebalsio -ei), pyz.: au(k) tai, baltai, brangei, dainai, gardzei, gerai, gilei, glu-dzei ,,lygiai, sklandziai*, grazai, isilgai, ligei, placei, plonai, ru-Stai ,,ragstiai“, slimslai ,,silpnai, menkai“, sufikei, su'rai, vélai. Tokia pat galiine -ai (-ei) turi ir i8 priesaginiy bidvardziy padaryti prieveiksmiai, pvz.: méli-nai, geltonai, raudonai, gidiskai, litaviskai, risiskai, senixkai ,,senoviSkai“; nevitnddai; dainokai, ratokai; an(k)stitkai, artitkai, glu:ditkai ,,sklandutéliai“, grazitkai, netoulitkai, plonitkai, ratitkai ,,retutéliai, labai retai“, stipritkai®. I8 bidvardziy, kuriy nebéra ne tik tarméje, bet ir k.; manoma, yra padaryti ir prieveiksmiai nunai(k) ,,Siandien“, pérnai(k) (SkardZius 1943 : 216—217), pvz.: nu‘naik dar bit Xilta; nu-nai an dérbo neisit, ret. aX niin jait nevirsu; niin Siltést »siandien Siléiau“; pérnai pifko; pérnaik atvazdu. Taip pat senas prieveiksmis, nebeturintis savo pamatinio bidvardzZio, iS kurio jis padarytas, yra ir /abai (Ik. labas irgi beveik nebeturi bidvardzio reikSmés), pvz.: Gnas labai méksta siptis; rugi‘na labai afdosi; labai grazai mokate rasit. Greta galiinés -ai pasakoma ir -au, pvz.: kvittei nelabod geri ,,kvietiai nelabai geri“. Dél formy su -au Zr. Zemiau. Su pridétiniu k po -ai yra sakomos daZniausiai Sios biidvardiniy prieveiksmiu formos: nu‘naik, pérnaik ir retkartiais seneik. Dél Siy ir kity prieveiksmiy su k dar Zr. Zemiau. 2. Tarméje pasitaiko suprieveiksméjusiy ir atskiry bidvardZiu linksniu. Ypaé linkusi prieveiksméti yra biidvardZiy bevardé giminé, t. y. vns. vard. ir gal., pvz.: grdita parvazdu namop; grdita atdj, ret. grait uzdugo (vietoj grait(a) neretai vartojamas viekai ~ veikiait, Zr. Zemiau); grazi padarita visa ,,graziai padaryta viskas“; ar ilga éa busi? pigt ddavé ,,pigiai atidavée“. Kartais pavartojamas suprieveiksméjes ir vieno kito biidvardZio vns. inag. linksnis, pvz.: raiti jdjau ,,raitomis jojau“; rata kam atsiliko kunédas ,,retai kam liko bulviy“; reta kas moka. 3. I§ bidvardZiu su formantu -yn padarytu prieveiksmiy tarméje yra labai maza, pvz.: au(k)Stin patkdélsi; man dabaF Zamin reika ,,man dabar Zemyn (mirti) reikia“; nufduk gdlva’ Zamin ,,palenk galva zemyn“. 4. Prieveiksméjanéiy bidvardzio ir prielinksnio junginiy irgi nedaug, pvz.: ne an ilgo bistu €onaik; if naiijo pasaudinom , naujai, if naujo pasodinom*; reiks ir man 3i*ndut po macitki itai nedélai ,,reiks ir man Sienaut pamazZu Sia savaite“. Prielinksnis po>pa ir bidvardis daznai bina suauge, pvz.: ait palangvi ,,eina palengva“; pamacitki nurdvém linus. ® Prieveiksmiai su priesaga -itkai tarméje daZnesni uzZ pries. -itkbidvardzius. 162 NusizZidréjus j baltarusiy kalba, su prielinksniu po yra padarytiSie prieveiksmiai: Gnas po li¢tivixkai nesdpranta; més madi po prasti nemokéjom ,,mes mazi baltarusixkai, paprastai (brus. na-npdcry) nemokejom“; po dabariséamu aiti dzegarikas , naujoviskai eina laikrodukas“; po sendmu gerast bit, aleir po naujomu prijunkom ,,pagal sena (laikrodi) geriau buvo, bet ir pagal naujaji pripratome* (plg. brus. 1a-HOBamy, ma-crapamy). Biadvardzio ir ivardZio bevardé giminé yra suprieveiksméjusi junginyje visa ligu ,,vis tiek, vis vien“: visa ligu as aisu; visa ligu Gnas nenori but. 3. Skaitvardiniai prieveiksmiai Skaitvardiniy prieveiksmiy tarméje vartojama nedaug. 1. I$ suprieveiksméjusiy skaitvardziy linksniy daZniausiai pasitaiko kuopiniy skaitvardziy inesyvas, pvz.: Gnis sdu dveité busta ,,jie sau dviese gyvena“; traité kile; ji ketverte bit; SeSeté pjové: aXtueneté bustam. Reéiau pasitaiko suprieveiksméjes kiekiniy skaitvardZiy inesyvas, plg.: dvijosa pazdailém; trijosa mélzém karves. Suprieveiksméjusio bevardés giminés vns. vard. ir gal. uZraSyta tik pora pavyzdziy, tai dauginis kétveria ,,keturiese“ (k&@tvera vaikit bit; bécis mus k &tvera pameté) ir kelintinis pirma (pirma tu ataik pdtim as). 2. Su formantu -ai irgi minétina pora prieveiksmiy, pvz.: dauginis dvejei ,,dviese“ (pati's sdu dvejei abu visa iitarino) ir kelintinis pirmai(k) (Gnas pirmaik padiimos, potim isiji’ks ,,jis pirma pagalvés, paskui nusijuoks“; pirmai padkaldinéj ir jduéus). 3. I§ ZodZiy junginiy susidare prieveiksmiai yra keliy ri3iu. Ypat¢ daZnai gyvenimo bidui nusakyti vartojamas junginys vienum viend, -as (bustu vienum viena, vienas, vienum viend vargioju), kurio antrasis démuo yra kiekinio skaitvardzio yns. vard., o dél pirmojo formos palygink jau minéto prieveiksmio paskum daryba. I8 kiekinio skaitvardzio ir pazymimojo ivardZio bevardés gim. formy sudarytas junginys visa viena ,,vis tick“, pvz.: visa vitna ka dirpt; aS visa vitna dist namop, plg. daznesnj analogiSkos reik’més minétajj visa ligu. Pasitaiko suprieveiksméjusiy skaitvardziy linksniy (ypaé vns. kilm.) su prielinksniais, pyz.; su an: an pirmo iSaidinéja pruzond ,,pirma iSeina, atsileidzia (laikrodZio) spyruoklé*; an pirmo ddr kripa: dantii sédi ,,priekyje dar truputi yra danty“; inbriks Zamén ramti: an pirma jés ,,ibes zemén lazda jos prieSakyje*; an vieno gerast, an kito blogést; su ix: if pefi(k)to ix deXimto paiitarino ,,pakalbéjo kaip pakliuvo, be sqrySio, padrikai“. Sie junginiai grei¢iausiai sudaryti pagal slavy kalbose vartojamus atitinkamus pavyzdzius, plg. brus. Ha népmiae, Ha népay, Ha Apyrde; nsirae yepes AsecsiTae; Tus. H3 MsToro B JecsiToe; yepes siTOe Ha JecsiTOe. 4. [vardiniai prieveiksmiai Prieveiksmiy, kilusiy i$ ivardZiy, tarméje yra nemaZa. 1. I8 suprieveiksméjusiy ivardZiy linksniy daZniausiai vartojama bevardés g. vns. vard. ir gal., pvz.: dnas iz mané jaunésnis n@k a m&tu penkis ar Sesis; Si*nas netitka indiudinéja ,,8ienas netiek iSdZiista“; visa mi*kt Gnas ,,vis miega jis; Gnas atvaiv°dinéj Ga visa. Dazniau vartojamos sutrumpéjusios formos kiek, tiek, itiek, nékitk, bile kiek, pvz.: itiek nebus m@tu’ ,,Sitiek nebus mety“; kitk bis, titk duds; jusu n@kitk irra ,,jisy kazkiek, keletas yra“; reiks ne bile kiek du?- nos; tai Sei, tai tei Zinai ,,tai Si, tai ta Zinau“. 11* 163 Kartais pasitaiko apibendrintas vns. kilmininkas: busta Gni‘s viso dveité. Stabaréja vns. vietininko formos, pvz., vns. il. kand tu vazisi nakédi? n&kana wéveza iF ni¢kana nerédina,,kazkur nuvezZa ir niekur nerodo“; vns. ad. kdm(p) tu busti? ,,pas ka, prie ko tu gyveni?“ 2. Prieveiksmiai su formantu -ur (vartojami paprastai vietos inesyvo reikSme), pvyz.: o kuF niin buvai? kufgig vaikas? and n@ékur po bélkai bista ,,ji kazkur po sija yra“; be darbo ni*kur nebiisi; visuF Zménés mirsta; visuF Fitri, nitkur nér. 3. Prieveiksmiai su formantu -da || -dai(k), pvz.: gal izrotiks kada vitna’ lieZayvi" ,,gal isrinks, priiths kada viena kalba“; tada pasakis. Dazniau yra sakomos Sios formos su -daik: kadaik iznéri, tadaik ir atvazi°ja; tadaig nebit niko; vaiséojau n@kadaik Skdlon ,,éjau kazkada j mokykla“, kadaik tu aisi? as niekada neimi vitnén kru:von; ni*kadaik nebit muwsim tokd véjo. Tatiau su -daik neteko girdéti prieveiksmio visadd: visada girtas; jam visadda mdaia (dazniau visii’met). Priebalsis k (ret. g) greigiausiai yra atsirades i§ dalelytés gi ir ZodZio gale sudusléjes: kadaig > kadaik. Neai8kumo kelia tik Sis k formose su dyiguba dalelyte, pvz.: kadaikik, tadaikik greta kadaigig, tadaigig. Galbit k cia pradétas tarti pagal daZnesnes formas kadaik, tadaik’. 4. Prieveiksmiai (ar jungtukai) su formantais -aip, -eip. Siy formanty dvibalsiai ai, ei tarméje yra suvienbalséje (galimas dalykas, dél enklizés ir proklizés), pvz.: busta kap visi,,gyvena kaip visi“ ; ir daba? tép ir; itep ji’kasi musu: Zménés td; Adolo bédis nékap kitép saké; visép bit greta visdp gali but, viselép itarino ,,visaip, visokeriopai kalbéjo“. Kartais dél lk. jtakos pasitaiko iSlike dvibalsiai ai, ei, pyz.: af mégstu, kaip pasakit, ita’ salduma:; nemétino teip vini vitnis ,,neméte, nepalikdavo taip vieni kity“ Salia tiép nebus (galbit ei ir ie Gia kaitaliojasi kaip ir Zodziuose sviékas greta sveikas, Sievd ~ Seiva, viekaii ~ veikiail). 5. Maziau aiSkios kilmés prieveiksmiai yra 6, ¢6n, Gonai(k), Ganaik, Sei, Senaik; tei, tenai(k): ix € mirsta ir teh mirsta; dukté atvazit’s dn; nuvejaii €6n; anas éonaik bit; reika teSétis tai Sen, tai ten; Sefigi tavas maixas bit; seneik buvaii a¥ tenaik jdmp; kapgi vind bus tenai? pels tendi sapildinéja; més Senaik atvazavom. Kartais Sios formos pasakomos ir su dalelyte ka, pvz.: atvaidu Sefiaka; Zwrék tefiaka; ana tenaika bista; Sefiak(a) atdj. 6. Tarméje yra nemaZa prieveiksmiy, atsiradusiy i8 jvardZiy su prielinksniais junginiy. Jy démenys gali biti suauge ir nesuauge. Kai ivardis stovi prieS prielinksnj, abu démenys daZniausiai yra suauge, pvz.: kodél tu nebuvai? 0 kodél aS nenoréjau? arklis Guzinéjasi, tudéi reika padkdlt. Ypaé senas prieveiksmis yra tédrin : Brénés svitkata neasabli-va, tédrin nuvéj Zitelon ,,Bronés sveikata neypatinga (nelabai gera), todél nuéjo i Zietela (pas gydytoja)“, plg. DaukSos Postilés todrin 615, kddrin 2853, kodrinag 128ys. Kai pirma stovi prielinksnis, o paskui ivardis, démenys paprastai yra nesuauge, -pvz.: ana tep an viso méndra; man déle t6 nitko; déle k 6 itai bus? zinait dél ké nenoréj; sa visit gerai; sa visit send; po t6 jii°’ksis. 7. Prieveiksmiai i§ prielinksniy ir ivardiniy prieveiksmiy, pvz.: i¥ kuF tu atvazavai? if visuF vati°ja Zmoénés; veza visa if 6a; ri*bas pasidaré, ag atvaidu if ten; i$ Siéa nuvazdu; ik Si€a kuF vaiiesi? nig &d artést ,,nuo Cia arGiau“; nug ten nuveisi; lig éa atdj; lik §6laik visa mi‘kt ,,ligi Siol vis miega“; lik kélai(k) tu busi? Sa visdi négali (visai gali biti ir be prielinksnio: visdi sapiis; ne visai ixkepta zasé ,,ne visai iSkepta Zasis“) greta sa visi netouli. Dar plg. E. Volterio uZraSyta prieveiksmj sa visum: tep and pristdje sa visum pas arkli (Wolter 1899 : 172). Prielinksnis (prieSdélis) ir prieveiksmis pasitaiko suauge, pvz.: sadiimoj dat él’ Jauke jigkot véjo, pakél’ ras; uXtat datik padégino nami. 7 Apie panaSios darybos jvardzZius plg. (aut. 1960: 130). 164 8. Ivairds sudurtiniai prieveiksmiai ir junginiai sudaromi nevienodai. 18 jvardZio ir jvardinio prieveiksmio, pyz.: vaikami tai titk t6, 0 mémai tai negadnai ,,vaikams tai tiek to, 0 mamai tai negerai“; dnas tei paéo bista vitnas ,;jis taip pat gyvena vienas“; tei pa@éa nimiré ani’ s, tep paéa gerai bista. IS jvardzZio vns. inag. ir dalelytés jau greitiausiai yra atsirades prieveiksmis tej < tuo + jau (Otrebski 1956 362), pvz.: an fabrikos, tai tu?j dastétai pénsija~ , fabrike tai tuojau gautumei pensija“. Junginiai i$ dviejy ivardiniy prieveiksmiy, pvz.: viselép kap busta ,,visaip kaip bina, pasitaiko“; n@kap kitép sake; dnas éa nékur bit; kap ku? ir nuveHivjam; kap kadaik ataima;, bdéu tavém vistick. 5. Veiksmazodiniai prieveiksmiai Su veiksmazodfiais susijusiy prieveiksmiy tarméje uzZrasyta labai maZa. Pvz., veiksmazod%io Saknj turi prieSdélinis darinys aplifik : aplink nuvéj; aplink vdiséoj. IS jvardinio prieveiksmio ir veiksmazodZio yra atsirades junginys kap ragi spaces beviirint, staiga‘: kap ragi nuvaztiojam Li'don, kap ragi pastatis pifka’. Sustabaréjusiy veiksmazodZiy yra ir daugiau, tatiau jie néra prieveiksmiaiPvz., iterptiniais ZodZiais laikytini régis (tokds g@ras, ragis, visa tdu adtotu'p, rdgis, ten viso dioja), bilo ret. bilau ,,badavo“ (bilo, an P&tro kasa kunodas ,,bidavo, apie Petra — birzelio 29 d. — kasa bulves*, bilau, giemame visalokas gitsmés). Kaip nekaitoma tarinio vardiné dalis vartojama reikia, veikiausiai pagal slaviskus pavyzdzius, plg. brus. Tp56a, rus. Haz0, nyo (reika gi mdn sa ji? but reika bit ait ,,reikéjo eiti*, reika bis péku’ varit ,,reikés galvijus gint“). 6. Skolintieji prieveiksmiai Salia savu, baltiskos kilmés prieveiksmiy Zietelos tarméje yra nemazZa skoliniy, ypaé i§ slavy (daugiausia iS baltarusiy, maziau i§ lenky ir rusy) kalby. Jie yra labai ivairiis. Pirmiausia minétini prieveiksmiai, kurie pagal reikSme tarméje nebeturi (kai kurie gal ir neturéjo) lietuvisky atitikmeny, pvz.: a¥ aF§a ju: neméstu ,,a8 labai, ypatingai ju nemégstu“ (plg. brus., rus. ropuie); dnis naznar dk tep dirba ,,jie tyéia (pazodziui — ,,an tytiu“) taip daro“ (brus. sHap6k); Gnas nardéna tep padaré (rus. Hapouno); naz6t atdj (brus., rus. Ha347); pésa reika ait pro gira’ ,,pés- %iom reikia eiti per giria (brus. néma); péuna (ir peunei) atvazuds “tikriausiai, veikiausiai atvaziuos“ (brus. mSyHa); jauni po-préstu tiklaik iitarina (brus. no-npécty); i¥ zddo nepainaii jusw’ ,,i8 uzZpakalio nepazinau jasy“ (brus. 334y) ir kt. Kiti skoliniai vartojami greta lietuvi8ky prieveiksmiy ir neretai juos stelbia, pvz.: dnas ir vienas &ésam (ir &ésmam) atvaztioja greta kaFtais (brus. 4acam); Cista (kiti cesta) paspaiis ,,visai suspaus“ greta visai, sd visu (brus. ubicTa); tem inaéei iitarina greta kitép (brus. inauaii); jau bazni‘€on mala kas aiti dazniau maza, mazai (brus. Mana); na@tta saltis bit didelis ,,labai, perdaug Saltis buvo didelis“ greta /abai, labaii (brus. nayta); nigdi nepamirsi greta nigkadaik (lenky nigdy); rdptam (ret. raptum) pamiré ,,staiga nimiré“ greta staigds, kap ragi (brus. panram); zdras atais namép greta tuoj (brus. 34pa3), zauSddoi Gnas tefi sédi, plg. vistiomet (brus. 3a¥céapl); zusim (kartais sausiém) arti busta ,,visai (ir sa visdi, sa vist) arti gyvena* (brus. aycim, rus. copcém) ir kt. 165 I§ pavyzdziy matyti, jog daugelis slavisky prieveiksmiy Zietelos tarméje vartojami beveik visi8kai nepakeisti, plg. Ctista, mala, ndtta, naznardk, zdras, zausddo® ir kt. Tokia leksiné interferencija dazZniausiai pasireiSkia, kalbantis tarmés atstovams, vienodai gerai mokantiems lietuviSkai ir baltarusi8kai ir nekontroliuojantiems savo Snekos. Daugumas tarmés atstovy, kalbédamiesi su kitos tarmés atstovu (pvz., Sio straipsnio autoriumi), neretai stengdayosi savo kalba kontroliuoti, parinkti lietuviSkesnj Zodj arba paai8kinti baltarusi$ko Zodzio reik8me bei nusakyti mintj aplinkiniu bidu. Vadinasi, tai neseni skoliniai, 0, pvz., mala, zauSddoi ir retesni, negu jy lietuviSki atitikmenys. Kiti, seniau skolinti prieveiksmiai yra labiau aplietuvinti, pvz.: af¥a (kiréiuotas slavy o virtes ad, kartais minkStinamas ir 5arSa), nigdi (po d balsis i supriesakéjes), naz6t, i¥ zédo (kirCiuotas slavy a virtes 0) ir pan. Be to, tarméje vartojama nemaZa skolinty bidvardziy, kartu ir i§ jy padarytu prieveiksmiy su -ai, pvz.: biednai, britkei ,,bjauriai*, dramnai arba drabnai ,,smulkiai“, gadnai,,gerai“, slobai ,,silpnai*, Zitkei ,,greitai, vikriai*. Kartais bina suprieveiksméjes jy bevardés giminés vns. vard.-gal. linksnis, pvz.: britku || britku, sliskit || slisku ,,slidu“, veséla ,,linksma“ ir kt. Jie skiriasi nuo atitinkamy slaviskuy prieveiksmiu, plg. brus. Bécena, cuiska, cd6Ka, rus. ca6o ir kt. Dalis prieveiksmiy yra hibridai, pvz., abikap ,,bet kaip“, brus. aObi-sik, abikuf »bet kur“, brus. a6ni-13¢, na puSsdu(t). Galimas daiktas, tokios pat kilmés yra ir dariniai su ne-, pvz.: nékap, n@kadaik \| n@ku°met, n&kiek, nékur, n&kana, plg. brus. Héq3e, HéKami, HéKyAuI, HéKaNbKi, rus. HéKOra, HECKOJbKO, Héky71a°. Kai kurie prieveiksmiai yra padaryti i8 lietuvisky ZodZiy, bet pagal slaviska modelj, plg. jau minétus po dabarixéamu, po lietiwvixki (kartais tiesiog po litoiiski), po naujomu, po sendmu. Galbit kalkémis reikia laikyti ir prieveiksmius sa titsdi, visa ligu, plg. brus. canpayabi, ycé poyua, rus. Bcé paBHo, nors panagios pladiai vartojamos balty ir slavy darybinés bendrybés, rodos, nelaikomos kalkémis, plg. pamacitkit, 1k. pamazu, latviy pamazitém, pamazitindm, brus. NaMaJiéHbKy, rus. ir ukrainy nomaséupky. Laipsniavimas Kaip tarmés biidvardziai, taip ir prieveiksmiai (daugiausia bidvardiniai, retiau kiti), be nelyginamosios formos, turi du laipsnius: aukStesniji ir aukStiausiaji. AukStesniojo ir aukStiausiojo laipsnio formos daromos i§ nelyginamojo laipsnio. 1. AukStesniojo laipsnio prieveiksmiai daugiausia daromi su priesaga — est (po sukietéjusiy priebalsiy — ast), pyz.: au(k)Stést, blogést, daugést, dru'tést ,,kieGiau“, gardést, gerast, grazast, jilgést, langvést, mazast, min(k)Stést, pigést, plonést, Prastést, ratést, sausést, storést, svitkést ,,sveikiau“, Saltést, Siltést, vélést, vitkést »greitiau“, Zamést. Priebalsis ¢ yra pridétinis, atsirades, manoma, i§ enklitinio antrojo asmens ivardzio ti > ¢, kuris Gia eina formaliu prieveiksmio poZymiu (Arumaa 1933 : 35; Hermann 1936 : 388). Tarméje dar kartais (gana retai) pasakoma ir dauges || daugés, gerds, grazas, pig. vakary dziky dauges ir daugésn : daugésh i ‘sipilk Plikiai, VarenaVo raj., taip pat Dauk8os Postilés daugési 93,, didesn’ 45043; ndudingesn’ 432 Salia daugidus Ts2, romieus 289.5, kur daugésn < daugesni arba daugesnia yra bevardés eye biidvardZiy aukStesnysis laipsnis (Arumaa 1931 : 65; 1933 : 35; Otrebski 1956 : 305). ___,* Skoliniy priegaidés yra labai salyginés. Su lietuviSkomis priegaidémis skoliniai daugiau tariami grynai lietuviskose Seimose augusiy tarmés atstovy (kartu adaptuojami ir Zodziy garsai, Pvz.: Cista), o misriyjy Seimy atstovy kalboje jy tarimas nesiskiria nuo baltarusisko tarimo (taigi pakakty nurodyti vien kirgiuota skiemenj, t. y. ZodZio kirtj). * Plagiau apie darinius su neZr. aut. 1960: 123. 166 Greta formy su -est neretai dar vartojamos aukStesniojo laipsnio formos su -(i)au < *(j)au, -(i)aus, -(i)aust, pvz.: daugaiis, daz. daugaiist, gerait \| geratis, daz. geraiist, langfait || langiaiist, mazaist, paskait, sunkaiist, taulai || taulaist, vélaust®. Galimas daiktas, priesaga -(i)au buvo bidinga vien tik prieveiksmiams, taiau paprastéjant laipsniavimo sistemai, ja i$ vartosenos Zietelos tarméje émé stumti bevardés giminés aukStesniojo laipsnio bidvardziy priesaga -es(t). Kitose tarmése ir Ik. panaSiai buvo apibendrinta prieveiksminé priesaga -(i)au. Tik pasitaikantios tarmése kontaminuotos priesagos -(i)aus (Zietelos tarméje ir -iaust) formos rodo kadaise buvus skirtinga bevardés giminés bidvardZiy aukStesniojo laipsnio priesaga -es(ni). Kartais formos su -(i)au(st) nebeturi aukStesniojo laipsnio reik’més ir vartojamos vietoje pamatiniy, pvz.: /abaii and te gi-va biista ,,labai ji ten gerai gyvena“; labaa gerait éa bit ,,labai gerai tia gyvent*; Jabai geraii Gnas ten mokinasi slabai gerai jis ten mokosi‘; tokdi pagaddi negeraii ,,tokiu oru negerai“; ix taulaii Gni's a ,,i8 toli jie tia“; labat aS itep mékstu iitarit ,,labai a8 mégstu Sitaip (lietuviSkai) kalbéti*. DaZnesné nelyginamojo laipsnio prieveiksmio labai forma dabar, rodos, yra su -(j)au. Jokiy kity gretiminiy lytiy neturi pamatiné prieveiksmio vitkaii forma, plg.: aX vitkait aisit namép_,,a8 greitai cinu namo™; vikait a tefi nuvazavait ,,greitai aS ten nuvaZiavau“; vekaii Gnas aiti Sefi ,,greitai jis Sen eina“. Jo auk&tesnysis laipsnis dabar yra vitkést || vekést || vikést. __ 188iy pavyzdZiy aiSkiai matyti, jog priesaga -(i)au daZnai jau nebeturi pirmykstés aukStesniojo laipsnio reikSmés. Ir tai suprantama. Nustojus skirti aukStesniojo laipsnio prieveiksmiy ir bevardés giminés budvardziy daryba, priesagos -est ir -(i)au - tapo visai lygiareik$més. Viena i8 jy turéjo trauktis. Formos su -(i)au(st) Zietelos tarméje traktuotinos kaip reliktinés. Skolinys af¥a kartais ir be jokios galiinés turi aukStesniojo laipsnio reikSme, pvz.: éd ir kdrvé neinmindios afSa ,,tia ir karvé nesupluks Zemés kietiau (bjauriau)“; nezinom kap biis, ar gerast ar aFSa ,,nezZinom kaip bus, ar geriau ar blogiau“; rec. arsaii || arSast. 2. AukSéiausiojo laipsnio prieveiksmiai padaromi daugiausia iS aukStesniojo laipsnio prieveiksmiy su slaviSka dalelyte ndi : ndidaugeést, ndibrangést, ndimazZast, ndipigést, nditaulést, ret. ndidaugaiist, ndimazatist, ndivélaiist. Auk&Giausiojo laipsnio formos su priesaga -ausia yra daug retesnés. Bet ir jos beveik visada turi dalelyte nai, pvz.: ndiau(k)SéduSa, ndidaugduSa, ndimazdusa, ndipirmduSa. Be dalelytés nai formos retos: dalgeldi gerdusSa pjdut. I8 daiktavardiniy prieveiksmiy laipsniuojami yra tik an(k)sti, an(k)stést, ndian(k)stést; arti, artést, ndiartést \| ndiaridusa; tauli || toli, taulést \| tolést, nditaulést. Skaitvardinio prieveiksmio pirmaik kity laipsniy neteko girdéti. 3. Kartais tam tikra pereinamaji auk®tesniji laipsni rei8kia vediniai su priesaga -itkiau, -itkest, pvz.: kab jdunas, tai veki tkai nuhais ,,kai jaunas, tai greitutéliai nueis“; vekitkai ana ataj namop ,,labai greitai, greitutéliai ji paréjo namo“; if &a tau bus artitkést ,,i8 tia tau bus artéliau“. Apskritai, tarmé prieveiksmiy su priesaga -itkai nelinkusi laipsniuoti. Pamatiniy formy reiikiamos ypatybés virsijima rodo prieveiksmiai su dalelyte per, pvz.: peF brangei davei; per vélai atdjot; arba skolinys natta : ndtta brangit visa; na@tta daiigi svieto bit. Badvardiniai prieveiksmiai su prieSdéliu pa- (i8 prielinksnio po) turi mazybine, mazinama reik’me: palangvi vazu°k ir nuvazi’si; pamacitku bistam »»pamazu, pamazéle, po truputi gyvenam™. 1 Chr. S. Stangas (1958: 188) prieveiksmius su (i)aust pateikes prie aukStiausiojo laipsnio formy, priduria, jog i$ savo surinktos medziagos negaléjes nustatyti, ar jos yra aukStesniojo, ar aukStiausiojo laipsnio. 167