Lietuvių kalbos vardininko su dalyviu (nominativus cum participio) struktūra ir raida

GRAMATINES KATEGORIJOS IR JQ RAIDA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XVIII (1978) Vv. AMBRAZAS LIETUVIU KALBOS VARDININKO SU DALYVIU (NOMINATIVUS CUM PARTICIPIO) STRUKTURA IR RAIDA Tradiciniu vardininko su dalyviu (toliau — VD) terminu paprastai vadinamos konstrukcijos, kuriose su ai8kinamosios reikSmés veiksmaZodZiais* eina dalyvio vardininkas, turintis sakinyje predikatinio atributo (adjunkto) pozicija ir dvilypius sintaksinius rySius: su veiksmaZodZiu ir vardaZodZio ar ivardZio vardininku, pvz.: tévas jautési sergas, svecias apsimeté (nudavé) nepastebéjes, jis sakési sunkiai dirbdaves, brolis mano negrixiqs. Dalyvio vardininkas tia yra priklausomas nuo veiksmaZodzio ir nusako jo turinj; kartu jis semanti’kai siejamas bei formaliai derinamas su yvardazodzio ar ivardZio vardininku, reiSkiantiu kartu ir veiksmaZodZio, ir paties dalyyio veiksmo subjekta. VD struktira ir raida seniai domina kalbininkus. Si konstrukcija aptarta jau D. Kleino gramatikose (KIG 165; KIC 111), paskui minima daugumoje XVIJ— XIX a. lietuviy kalbos gramatiky (SC 82—4; R 150; MG 188—9; OsG 162, 165; HG 336; SchG 317). NemaZa VD pavyzdziy i§ dabartinés lietuviy kalbos pateiké J. Jablonskis (1957 : 456—7,557), laikes jas tam tikromis dalyvinés kalbos formomis, ir J. Balkevigius (1963 : 101—3; 403 tt.), o i8 senyjy ra’ty — K. Biga (1959: 116—7, 122—3) ir ypaé J. Palionis (1967 : 152—3). Kaip atskira vardininko vartosenos atveji VD apibidino E. Fraenkelis (1928 : 18—9). Gretindamas lietuviy ir latviu kalby VD su atitinkamais slavy kalby faktais, Sios konstrukcijos geneze aiSkino A. Potebnia (lote6ua 1958 : 156—67), véliau gerokai kitaip — E. Tanglis (1928 : 48 tt.) ir I. Marvanas (1962; 1969 : 18). Nagrinédamas veiksmaZodinj tarinj, VD sandara dabartinéje lietuviy kalboje apibidino V. Sirtautas (1965 : 27—32; 1968 : 305—38). Tatiau VD sintaksiné struktira ir vartosena senuosiuose kalbos paminkluose sistemingai néra apraSyta, o jo kilmé ir raida aiSkinama labai prieStatingai. Kadangi Sios konstrukcijos istorija yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniais vientisinio sakinio raidos procesais ir jo gramatinio centro — veiksmaZodZio sintaksiniy opozicijy kaita, pravartu ja specialiai patyrinéti. 1. VARDININKO SU DALYVIU SINTAKSINE STRUKTURA 1.1. VD sudaro tik tam tikry semantiniy grupiy veiksmaZodjZiai®. Atskiros dalyviu formos jungiasi su jais nevienodai. 17. y. veiksmaZodziais, galinéiais valdyti aiskinamyjy sakiniy Salutinius démenis. Tokie frazinio valdymo yeiksmazodziai vadinami ir komentabiliaisiais (dél termino 2r. aut. 1974 : 210). _ * Visai taip pat, kaip asmenuojamosios veiksmazodzio formos, VD galisudaryti ir dalyviai bei pusdalyviai, pyz.: Jokiibas, susiprates mirsias, suvadino visus savo vaikus Valanté (LKZ Iv 129); Kalvis, Zinodamas gaves stipry vaikesa, émé kalti kokius ten daiktus Lt III 239; Anas sakas turis ir pati paukstj Lt IML 394. 411. Veikiamieji dalyviai VD konstrukcijoje paprastai priklauso nuo veiksmazodziu, Zymintiy: at UE eri caale a) fizine percepcija, pvzZ.: matyti(s), regéti(s), jausti(s), pa(si)justi; jiems artimi veiksmazodZiai (pa)rodyti, rodytis, atrodyti: Senis matos galios nebeturjs Dauk (LKZ VII 916); Tévs ir motina ... maté silnaus neperkalbésiq $1 (MLLG I 362); jis pasijuto stovis prie daktaro namy CvR III 108; ji mejaucia klaida padariusi PaukstK 264; Pirma syki girdziu turjs ponus ant savo Zemés ZemR, I 24; ta pasirodys turinti geriausig Sirdj SRagR II 233; (masina) parodé pabaigusi savo darbq ZemR III 258; jis atrodé nieko neZings Kps; b) psichine percepcija bei veikla, pvz.: manyti(s), nu(si)manyti, pra(si)manyti, tartis, Zinoti(s), su(si)prasti, pa(si)tirti, susigriebti, at(si)minti, prisiminti, uz(si)- mirsti; Gia galima skirti ir veiksmazodzius, Zymintius sprendima bei Zadéjima veikti, pvz.: apsiimti, sialytis, nuspresti, Zadéti(s), ketinti, grasinti, uztikrinti, ir tikejima bei abejojima, pvz.: (i)tikéti(s), isitikinti, viltis, abejoti: Jis manosi sapnuojas SimonASL 321; numanau nieko gero negausiqs girdét Kip; (MLLG1 75); gali manyti pakliuves tarp garsiy daktary CvR 1X 93; Kiti tamstos mety tarias viskq Zing, viskqa i‘manq Bly (LKZ VII 833); dingojaus riSqs pédus LKZ I 385 sapnuoja esqs bainycioje KatkR 223; Sis nusigandes — Zinosi to pauksdio neturis Lt IM 394; greitai supratau apsirikes CvR II 220; susizgribo issitarusi ZemR I 220; susigriebé per daug beXnekanti SimonVK I 158; Vilkas atsiminé treciadienio neuzlaikas LTRn 284; Petronélé naujai pasityré turinti dangiskas akis ZemR I 223; Rimeika... ligonei siiilosi_kunigq parvexiqs ZemR II 88; ketinaus Siada tada atraxysiqgs Baran (APh II 81); kunigas grasino ji. ikkeiksiqs Myk-PutS 304; Zadatés man padeésiq VaiZgRR I 273; Degutius Zadéjo ja uzmusigs BsRP 161; pasizadéjo jam gelbésiqs Jtk (LKZ Ill 211); vylési turésigs gera darbininke ZemR Il 7—8; pasitiki nugalesigs jitros audras VaizgRR IL 368; tikiuosi gausiqs Baran (APh VII 110); Vincas isitikino gerai pirkes VaizgRR I 276; c) informacija, pvz.: sakyti(s), pa(si)sakyti, skelbti(s), tvirtinti, minéti, liudyti, kalbéti, pasakoti(s), pareiksti, rasyti(s), pri(si)pazinti, gintis, teisintis, prisiekti, dievazytis, girtis, skystis: O tu sakeisi nedraskes JD 1 172; Moterys saké nebeturindios kuo kirenti Lt Ill 378; Bernas pasisaké norjs gauti karaliskaja karietg CvR V 34; Tévas... parodé mane, pasaké i mokyklq atvedes ZemR IV 31; tvirtino Soke per tvorg CvR Ill 168; pasakojos mate Sts (LKZ VII 913); svecias pasakojo atliekamus savo skatikus dedas latviy banke ZemR Wl 7; Jokiy dovany ji pasiskelbé niekam neduosianti SimonVK 1 280; Etmonas... pareiské josiqs i Lietuva SimonSL, 13; pirklys pasirasé atiduosigs visa savo gérybe BSRP 59; raSei tamsta... nespésigs i¥spausdinti Baran (Aph VI 157); jie jam prisipazino karaliaus pinigus pavoge BsRP 33; Peciitra... dievazijosi daugiau nebevogsigs Vien IMA 717; tas teisinos kaip driitas nieko nezings Jrk 94; Antanas uzsigyné nemates ZemR II 347; gyrési gaidys vanagq pagausigs Ppr 341; zmogus pasiskundé netekes savo dvaro TMPs 50; vilkas... skundziasi neiveikiqs kumelés ZemR IV 455; d) emocine bei apsimestine bisena, pvz.: dziaugtis, bijoti(s), baisétis, baidytis, ripintis, sielvartauti, gailétis, verkti, gédytis, stebétis; apsimesti, nu(si |) duoti, ifsiduoti, détis, slépti(s), tartis, bitis: . Lapé... dfiaugési turésianti gardy pusryti LKZ 11 727; apsidziaugiau gandru nusikrates Sil; jie bijo neuzsidirbsiq duonos (8); kartais (Petronélé) baiséjosi apgauliojanti vyra ZemR | 225; riipinaus neturinti ko idéti ZemR1232; gailiuos ir negaliu atsigailéti teip kvailai padares Kp (LKZ Ill 25); verké téveliy vilties neixteséjes VienUT 34; mane sutikes nudavei visai nematqgs Alvt (LKZ II 633); seniausi du déjos didziai gudrits esa BSRP 102; motina... apsimeté nieko nepastebéjusi Krév Rg 193; nesakyk né vieno Zodzio, tarkis negirdis Lt 111 255; Kaip jis moka spériai pabuciuoti, ir vél basis nieko nezings ZemR I 221. Dazniausiai VD vartojami es. |. veik. dalyviai, kurie gali citi su visais minétais veiksmazodyiais. But. kart. 1. veik. dalyviai yra retesni; be to, nesiejami su veiksma8 Zodziais, Zymintiais sprendima bei Zadéjima veikti (apsiimti, nuspresti, Zadéti(s), grasinti, uZtikrinti). Kaip tik su Siais veiksmazodziais, be to, su tikéti(s), isitikinti, viltis, abejoti, gintis, patia savo leksine reikSme nusakan¢iais tam tikra veiksmo intencija bei perspektyva, daZniau eina bis. 1. veik. dalyviai. Antra vertus, bis. 1. veik. dalyviy nelinkstama sieti su veiksmazZodZiais, zymin¢iais dabartimi ar praeitimi ribojama veiksma, pvz., ixsiduoti, susigriebti arba vad. verba memoriae: at(si)minti, prisiminti, uzmirsti (iSskyrus konstrukcijas su modalinés reik’més dalyviais, pvz., jis atsiminé turésiqs grizti). Tik su es. 1. veik. dalyviais siejamas veiksmaZodis biitis (z. 4.6.3.3). VD su bit. daZn. 1. veik. dalyviais pasitaiko tik labai retais atvejais. 1.1.2. Neveikiamieji es. ir bit. 1. dalyviai VD konstrukcijoje priklauso beveik nuo ty patiy grupiy veiksmazodZiy, kaip ir veikiamieji, tatiau yra retesni ir jy vartosenos sritis siauresné. Dabartinéje kalboje jy nelinkstama sieti su kai kutiais psichinés percepcijos veiksmazodzZiais (at(si)minti, prisiminti, uZmirsti), visai nepasitaiko su sprendima bei Zadéjima veikti Zymintiais veiksmazZodZiais (apsiimti, nuspresti, Zadéti(s), grasinti, uztikrinti), kai kuriais informacijos veiksmaZodzZiais (minéti, liudyti, kalbéti, pranesti, prisiekti, dievazytis) ir veiksmazZodziu bitis. Jis jautési pagydytas LKZ TI 285; jie jauté patys Normanty tycia skriaudziami VaizgP, IV 194; senis tarsi pasijuto nustumtas j antrq vietq CvR Ill 156; kelias jam pasirodé Zinomas §1; if ryto Jurgis atrodé kaip primuStas Kp.; Zmogus nesusipranta nujuokiamas Sts; tada keleivis, susiprates apgautas, saké DaukRR 331; Spindulélis, nenusimanydamas neuzkenciamas, leidosi Zemyn ZemR 1 262; (Katré) atsiminé jau atskirta nuo tévy ZemR I 74; tikiuosi ixteisinama ZemR U1 284; Sakosi skriaudziama, o kas ten juos Zino Kitn; jis niekaip neprisipazinsite nugalétas JankKK 384; Tie klausimai... reikalaute reikalauja atsakomi JablR UL 256; tévukas gyrési gerai laikomas ir gydomas Kr%; o vaikelis ir ten skundziasi stumdomas Krz; Nedziaukis giriamas, neverk baramas VP 31; kareivis apsimeté nusautas Ds; dabar jis dedasi skriaudziamas Kv; gailéjos prikalbétas grizt Sd. 1.1.3. Esamojo 1. nev. dalyviai gali dar priklausyti nuo veiksmazodziu, reiSkian¢iy norg, stengimasi (arba atvirkStiai — nenorg, vengima, baime, praSyma ar jpratima, pvz.: noréti, leistis, duotis, pasiduoti, mégti, laukti(s), spirtis, prasyti(s), maldauti, melsti, (i)(pa)prasti, kesti(s), apsikesti, bijoti(s). Abu seni, abu nori karsinami Tv (LKZ V 317); gal norit geriau laikomi? ZemR Il 351; jis leidosi itikinamas SimonVK I 40; ir Suo geras duodas mokomas Ds (LKZ V 324); nepasiduosim skriaudziami ZemR II 71; jis nesidavé per nosj braukomas Vikv; Larsenas mégsta giriamas (t8.); ans laukia pavezamas Ky (LKZ VII 185); Vaikis nelaukas (nesilaukia) vaksijamas (baramas) Als (LKZ VII 186); tuomet nesispirs persama ZemR I 261; arklys bijo musamas per snuki Skn*; Prasési ileidziamas su savo draugu Slv (LKZ VII 262); Pediitra jau nebexauké ir nebeprasé dovanojamas VienIMA 78; meldé ixgelbima i¥ to pragaro ZemR II 233; Saukési ixleidziami atgal BaltSKVD I 138; Knyga taip buvo pripratusi Niaury vartoma VaizgR 1X 47; papras jautelis vedamas, kumelys jojamas JablRR I 457; Argi jiis kesités taip barami? Alk (LKZ V 641); kas gal apsikesti Zodziais kaip strypais svaidomas CiurlE II 122. 1.1.4. Kaip matyti iS pavyzdziy, VD gali sudaryti tu patiy. veiksmazodziy sangraZinés ir nesangrazinés formos, pvz.: jausti(s), regéti(s), manyti(s), Zinoti(s), sakyti(s) ir t. t. Iprastesnés yra sangrazinés formos, su kuriomis VD paprastai daromos Zemaiciy tarméje. Konstrukcijos su nesangrazinémis veiksmazZodziy formomis, bidingos kai kurioms Siaurés ryty Lietuvos tarméms*, literatirinéje kalboje irgi pro- ® Su bijoti pastebétas ir bat. 1. nev. dalyvis, pvz.: bulvé nebijo anksti nukasta Skr (LKZ V 386), todél tokios konstrukcijos galéty biti skiriamos ir prie pirmesnés (1.1.2) grupés. Tatiau bit. 1. nev. dalyvis Cia itin retas, o su kitomis Sios grupés konstrukcijomis VD su bijoti sieja ir bendra sinonimika bei transformaciniai rySiai, Zr. 1.3.2. 4 Zr. VD paplitimo lietuviy kalbos tarmiy plote kartografine schema aut. 1977 : 17. duktyvios. Tik sangrazinés formos VD yartojamos veiksmazodziy prisiminti, apsiimti, dievazytis, dziaugtis, stebétis, baisétis, apsimesti, iSsiduoti, détis, tartis, girtis, skystis, gintis, jsitikinti, hitis. Tik nesangrazines formas Gia turi veiksmazodZiai atrodyti, nuspresti, grasinti, uztikrinti, tvirtinti, minéti, liudyti, kalbéti, prane3ti, prisiekti, nuliasti, abejoti; mégti, vengti, maldauti, paprasti, kesti. 1.2.1. VD konstrukcijoje dalyvio vardininkas (P) yra subordinuotas veiksmazodziui (V), kuris predikatiniu santykiu yra susijes su vardazodzio ar jvardzio vardininku (N). Be to, P yra susijes dar ir su N pusiau predikatiniu santykiu, tatiau ju rySys yra ne tiesioginis, o tarpiskas — per Vv. vD nariy tarpusavio santykius, kurie iSrySkéja iSorinéje struktiroje ir atsispindi Zodziy gramatinése formose, vaizduoja Si schema: V. he Ne eer 4.2.2. Tokius sudétingus santykius tarp VD nariu galima paaiSkinti laikant konstrukcijg sinchroniniu pozitriu isvestine, sudaryta transformacijos bidu iS dvieju paprastesnés strukttros sakiniy. Vienas i8 ju (konstitutyvinis, arba jtrauktinis) itrauktas i kita (matricinj) ir uzima jame propozicinio objekto (arba aiskinamosios reik’més semantinio linksnio) pozicija, salygojama veiksmazodZio valentingumo. Pavyzdziui, konstrukcija tévas sakosi dirbes galima laikyti sudaryta i8 baziniy sakiniy tévas sako (tévas dirbo, ), kuriy sandara ir tarpusavio santykiai rodo jos vidine struktira®. Matricinio sakinio veiksmazodis sako tia ,,atidaro“ propozicinio objekto (aiskinamosios reikSmés semantinio linksnio) pozicija, kuria uzima konstitutyvinis (jtrauktinis) sakinys tévas dirbo. Sio sakinio veiksmaZodis, sudarant VD, keitiamas dalyvio vardininku, o subjekto vardininkas, sutampantis su atitinkama matricinio sakinio forma, panaikinamas®. Subjekto sutapimas iSorinéje struktiroje daznai pazymimas sangraZos dalelyte, pridedama prie veiksmazodzio’. Pyz.: brolis jautia (brolis serga) = brolis jaucia(si) sergas; vaikinas dziaugési (vaikinas grizo) = vaikinas dziaugési grizes; tévas grasino (tévas nedovanos) = tévas grasino nedovanosigs; vaikas iprato (vaikas buyo musamas) = vaikas iprato musamas; draugas pripazino (draugas buvo nugalétas) = draugas prisipazino nugalétas. Sakiniai su perifrastinio pasyvo formomis savo ruoztu isvedami iS aktyviniy, pvz.: vaikas iprato (vaikas buvo musamas) <= vaikas iprato (x musé vaik@). Ttrauktinio sakinio veiksmaZodzio ir iSorinés struktiros dalyvio laiko forma dazniausiai sutampa, bet ne visada. Kai VD priklauso nuo veiksmo intencija ar projekcijg i ateiti reiSkiantiy veiksmazodziu, pvz.: tikéti(s), viltis, noréti, laukti(s), bijoti(s), praxyti(s), maldauti, jtrauktiniame sakinyje postuluojamas bisimasis laikas, pyz.: berniukas lauké pavezamas <= berniukas lauké (berniukas bus paveZamas ) < berniukas lauké (x paves berniukq). 5 Konstrukcijos vidine struktiira (angl. underlying structure, rus. BHYTPeHHAA CTPyKTypa) laikomas jos sintaksinis invariantas, nustatomas pagal transformacinius rySius su kitomis tos paGios kalbos konstrukcijomis. Taip suprantama vidiné struktira yra sintaksiné ir netapati giluminei struktirai (deep structure, rayOuHHaa cTpyKrypa), kuria postuluoja generatyviné semantika. Apskritai transformacijos darbe naudojamos tik kaip sakinio sintaksinés analizés, o ne jo generavimo priemoné, plg. aut. 1974 : 261 su lit. * Sutampanéios vardazodinés frazés panaikinimas (angl. Equi-Noun Phrase — Deletion, sutr. END) — viena i& elementariausiy transformacijy, bidinga ir infinityvinéms konstrukcijoms (as prasau valgyti, eisiu dirbtiir pan.), pig. Rosenbaum 1967; Perlmutter 1971; Miller 1974 : 224tt.; Wegner 1975 : 98. 7 Tam tikrais atvejais sangrazos dalelyté dar padeda i&vengti homonimijos su atitinkamomis apoziciniy dalyviy konstrukcijomis, plg.: tévas sakosi papietaves ir tévas sako papietaves \| pietaudamas. 10 Laikydami veiksmaZodj (V) sakinio gramatiniu centru ir jo sintaksiniy santykiy virgane (Tesniére 1959; Fillmore 1968; Lehmann 1974; ei 1974) ir zymédami itrauktini sakinj S, vardaZoding fraze NP, o dalyvj P, VD viding struktiirg galime pavaizduoti Sia schema: SS eens NP(Prop. obj.) ct 4 N N | Se ad ~ NP O Verbocentrinis sakinio sandaros modelis leidzia paai8kinti jtrauktinio sakinio pozicija veiksmaZodzio valentinémis ypatybémis ir ja semantiSkai apibidinti. Todél jis parankesnis uz N. Chomskio (1956) ir jo mokyklos dichotominj modelj, taip pat taikoma VD tipo dalyyinéms bei infinityvinéms kity kalby konstrukcijoms (plg. Miller 1974 : 232 tt.). 1.3.1. Pagal savo vidine struktara VD atitinka galininka su dalyviu bei padalyviu (GD), kurj taip pat reprezentuoja NP, — S (Zr. aut. 1974 : 261). Tatiau GD skiriasi tuo, kad jtrauktinio sakinio NP nesutampa su matricinio sakinio NP ir todél ne panaikinama, 0 iSorinéje struktiroje gauna galininko forma, plg.: brolis jaucia (motina serga) => brolis jaucia moting sergant. SinchroniSkai Zitrint, didele dali VD konstrukciju galima laikyti atitinkamy GD sintaksinias variantais. 1.3.2. I8 tos patios vidinés struktiros, kaip VD, pritaikius kitokia transformacija, galima i&vesti ir prijungiamaji aiSkinamaji sakinj su kad arba jog. Aiskinamojo sakinio Salutiniame démenyje, kaip ir VD, panaikinama NP, pvz.: brolis jauté (brolis serga) = brolis jauté, kad (, (jog) serga (plg.: jautési sergqs). Tokie aiSkinamieji sakiniai vartojami kaip VD sintaksiniai sinonimai. Jie gali buti daromi su tais patiais veiksmaZodziais, kaip VD, tatiau literatirinéje kalboje daugeliu atvejy linkstama teikti pirmenybe dalyvinéms konstrukcijoms kaip stilisti8kai raiSkesnéms ir (ypaé su sangraZiniais veiksmaZodZiais) nedviprasmiSkoms. Tuo atzZvilgiu VD santykis su aiskinamaisiais sakiniais skiriasi nuo GD. Sinonimigkus ai8kinamuosius sakinius turi ir VD sues. 1. nev. dalyviais, priklausomais nuo nora, stengimasi, baime, praSyma ar ipratima Zyminciy veiksmazodziy (Zr. 1.1.3). Sudarant tokius aiSkinamuosius sakinius, itrauktiniame sakinyje pasyvinés transformacijos nebiina, V reiSkiamas tariamosios nuosakos forma, 0 NP pronominalizuojama, pvz.: ligonis noréjo (x lankys ligoni) > ligonis noréjo, kad ji lankyty; panaSiai su leisti(s), mégti, laukti(s), prasyti(s) ir kt. Kita Sios grupés ypatybé — sinonimija su bendraties konstrukcijomis. Bendraties konstrukcija sudaroma i§ transformuoto i pasyva itrauktinio sakinio, kuriame sutampanti NP panaikinama, o bendratimi veréiamas pagalbinis veiksmaZodis, pvz., ligonis noréjo biti lankomas arba (po veiksmaZodziy Jeistis, duotis, praXytis) — it pati neveikiamojo dalyvio forma, pvz., motina nesileido né sudie pasakyti Skr(LKZ VII 245). Sinonimiskas bendraties konstrukcijas gali turéti ir kai kurie VD su veikiamaisiais dalyviais, bitent, priklausomi nuo intencija ir veiksmo perspektyva reiSkiantiy veiksmazodziu apsiimti, nuspresti, Zadéti, grasinti, uztikrinti, tikeétis, viltisir pan., pvz.: tévas Zadéjo (tévas griX) => tévas Zadéjo grizti. Taigi VD vidiné sintaksiné struktira sutampa su aiskinamyju sakiniy, o tam tikrais leksiSkai bei semantiSkai apibréZtais atvejais — ir su bendraties konstrukcijy vidine struktira. IS ty patiu baziniu sakiniy, pritaikant skirtingas transformacijas, galima sudaryti ir VD, ir nurodyto tipo ai8kinamuosius sakinius bei bendraties konsttukcijas. 1.3.3. VD konstrukcijoje dalyvis atlieka panaSy sintaksinj ir semantinj vaidmenj, kaip aiSkinamojo sakinio Salutiniame démenyje asmenuojamoji veiksmazodzio forma. Jis gali prisijungti jvairius linksnius, bendratj ir sudaryti sudétingas konstruk11 cijas, i kuriy sudétj savo ruoZtu jeina ir sakiniy Salutiniai démenys. AiSkinamojo sakinio alutinio démens vardaZodinj tarini VD konstrukcijoje atitinka veiksmazodio biti dalyviy ir vardazodZiy vardininko formy junginiai, pvz.: panos pasijuto besq baltos iki juostai Lt 111 253 (platiau Zr. aut. LKG 11359). Sudurtines veiksmazZodio laiku formas atitinka pilnareikSmiy dalyviy ir pagalbinio veiksmaZodzio biti dalyviy junginiai, pvz.: sakés esas pavalges Skd; mama sakés buvusi sutikusi savo seseri Yl; Laumé... suprato apgauta esanti MLLG II 60; Jis lauké biisigs kaip visados apibartas ir iskoneveiktas VaizgP 16 (Zr. dar LKG II 359, 361). Jie gali eiti ir pradétiniy, ir atliktiniy sudurtiniy laiky ekvivalentais, tik yra daug retesni, 0 kai kutrios formos (pyz., su bitojo dazZninio laiko dalyvinémis jungtimis) atrodo tik teori3kai imanomos. Taigi greta VD su pavieniais dalyviais turime i8tisq paradigmaVD su veiksmazodzio bati dalyviy ir ivairiy leksiniy reikSmiy kity dalyviy junginiais, pvzZ.: tévas sakési buves, biisiqs beeings esqs, buves, biisiqgs atéjes . sf re 6 a muSamas by paeniay iy > lig 7 muStas VD vartojamos pilnareikSmiy dalyviy konstrukcijos su dalyvinémis jungtimis visai atitinka sudurtines netiesioginés nuosakos formas (Zr. aut. 1977 : 7—8). 1.4, Pagal iSorine sandara VD artimos konstrukcijos, kurias sudaro faziniai veiksmaZodiZiai liautis, paliauti, baigti, nustoti, mesti ir pan. su bit. kart. 1. veik. dalyviais, paprastai turin¢iais eigos veikslo reik8me, pvz.: liaukis bargkéjus Gs; véjas nustojo piites Lzd; puodzius meté prekiaves LTR. Su dalyvinémis jungtimis tokiais atvejais bit. k.1. veik. dalyviai nesiejami. Savo vidine struktiira Sios konstrukcijos nuo VD skiriasi. Leksemos Jiautis, baigti, nustoti jose nezymi atskiro veiksmo, o tik suteikia dalyvio veiksmui fazine baigties charakteristikg. Tokiy sakiniy, kaip ar baigei laukq akenes? (Rdm) pamatu laikytinas veiksmazodis akenti su veiksmo pabaigos pozymiu, kuris Siuo atveju iSreikStas leksiSkai, bet kitais atvejais gali biti teiSkiamas ir darybinémis priemonémis, plg. ar suakenai laukq? 18 tokios struktiros nejmanoma i8vesti aiskinamojo sakinio (*baigei, kad akenai), tatiau vedamos bendraties konstrukcijos (baigei akenti; liovési piisti, meté prekiauti ir t. t.), kaip ir su faziniais veiksmo pradZios veiksmazZodzZiais (pradéjo || émé akenti, piisti, prekiauti...) bei modaliniais veiksmazodzZiais (noréjo, galéjo, turéjo eiti). Platiau apie Sias konstrukcijas bei jy raidq Zr. 4.1. Veiksmo pabaigos faze zymi ir kai kurie veiksmaZodZiai, turintys savaranki8ka leksing reikSme ir taip pat siejami su bit. k. 1. veik. dalyviy vardininkais, pvz.: sustok béges, Zirguzéli LB 109; ponaitiai paréjo medzioje Ping; kada sugrisi krygaitén jojes? KlvD 250; jis atsikélé klipojes SRaglT 282 (Zr. aut. 1964 : 56). Tokios konsttukcijos pagal savo vidine struktira atitinka nuo bisenos bei judéjimo veiksmazodziy priklausomus predikatinius atributus. Jos iSvedamos i8 dviejy baziniy sakiniy, bet tarp ju aiSkinamujy (propozicinio objekto) santykiy nematome, pvz.: Zirgas bégo + Zirgas sustojo => Zirgas sustojo béges, plg. atitinkamas konstrukcijas su bidvardZiais: tévas grizo + tévas (buvo) piktas => tévas grizo piktas. PanaSiai sudarytos ir veiksmazodziy (iX)(nu)kesti, (is)kentéti, itverti, susivaldyti, susilaikyti ir pan. konstrukcijos su neigiamomis bit. k. 1. veik. dalyviu vardininko formomis, pvz.: sesuo iskenté + sesuo nexnekéjo => sesuo ixkenté nexnekéjusi (plaGiau apie jas Zr. 4.1.1.). Tiktai dvigubo neigimo atvejais vidinei struktirai postuluojama dalyvio forma be neiginio: jis neiXkenté + jis pasaké => jis neixkenté nepasakes. Taigi dabartinéje lietuvyiu kalboje vartojamy nominatyviniy konstrukcijy su dalyviais vidiné struktira nevienoda. Bidingas VD pozymis yra transformaciné derivacija i8 baziniy sakiniy, tarp kuriy nustatomi ai8kinamieji santykiai. 29 29 12 2. VARDININKAS SU DALYVIU XVI-— XVII a. LIETUVIU KALBOS PAMINKLUOSE XVI—XVII a. kalbos paminkluose uZfiksuota kiek ankstesné negu dabartinés lietuviy kalbos tarmése VD raidos biklé, kai kuriais atzvilgiais skiriasi ir Sios konstrukcijos santykiai su kitomis sintaksinémis priemonémis. Senyjy rasty duomenys padeda geriau suprasti VD susidaryma ir tolesne raida. 2.1. Paplitimas ir santykis su originaly konstrukcijomis 2.1.1. VD senuosiuose raStuose néra labai paplites. Visuose tyrinétuose XVI — XVII a. kalbos paminkluose randame tik apie 500 pavyzdZiu, tad VD Gia mazdaug 6 kartus retesnis, negu GD (plg. aut. 1969). Ta¢iau santykiniu vartosenos daznumu atskiry autoriy ra8tuose abi konstrukcijos yra panaSios. VD daZniausiai vartojamas B. Vilento, J. Bretkiino, S. VaiSnoro, t. y. if Zemaigiy ir MaZosios Lietuyos vakary aukStai¢iy tarmiy kilusiy autoriy. Konstrukcijos daznumo rodiklis (t. y. konstrukcijy skai¢ius teksto atkarpoje, turintioje maZdaug 40 000 sp. Zenkly) Gia svyruoja tarp 5 ir 2. DidZiausias jis yra rytiecio K. Sirvydo ,,Punktuose“ (5, 6), kur netgi priartéja prie GD daZnumo rodiklio (7, 7). Tagiau kituose rytiniy aukStai¢iy tarmei atstovaujandiuose raStuose (pvz., AK, Ev) VD daug retesnis, o reformaty leidiniuose, paremtuose daugiausia kédainiSkiy tarme, Sios konstrukcijos jau su Ziburiu reikia ieSkoti (pavyzdZiui, didZiausiuose kalviny leidiniuose — 1600 m. Postiléje ir Chylinskio Naujajame testamente — VD daZn. rodiklis téra apie 0,2). DaZnesnis VD vartojimas ,,Sumoje evangeliju“ (1653) gali biti gretinamas su kitais Zemaitiskais Sio leidinio kalbos elementais, kuriy Gia nemazZa (plg. Palionis 1967 : 76), resp. su galima vertéjo kilme i8 Zemaitiy ar PazZemaités. Tai leidzia manyti, kad VD, kaip ir GD, XVI— XVII a. platiausiai buvo vartojamas Zemaitiy ir Mazosios Lietuvos vakary aukStaitiu tarmése, kiek retiau — ryty aukStaitiuose, o Siauriniame bei viduriniame vakary aukStai¢iy tarmés plote (pagal naujaja klasifikacija — vakaru aukStaitiy Siauliskiy tarméje) jis buvo retas ir neproduktyvus. Taigi i8 senyju raSty nustatomas VD vartosenos arealas XVI— XVII a. apytikriai sutampa su dabartiniu, tiktai atrodo kiek platesnis ir apima dalj ryty aukStaicy, kur Siuo metu po sangraziniy veiksmazZodziy VD beveik nebevartojamas. 2.1.2. Be autoriy tarmés, VD paplitimg XVI— XVII a. ra&tuose salygojo ir kitos aplinkybés, i§ kuriy svarbiausios — santykis su atitinkamomis originaly konstrukcijomis, jy pobidis bei Zanras. Jau i§ VD paplitimo statistikos (Zr. 1 lent.) aiSkiai matyti, kad $i konstrukcija intensyyiau vartojama originaliuose ar pusiau originaliuose raXtuose negu vertimuose. J. Bretkiino kompiliacinéje ,,Postiléje“ ji keturis kartus daZnesné, negu Biblijos vertime. S. VaiSnoro vertimy lietuviSkose jZangose randame 7 VD pavyzdiius, o kelis kartus didesniame ,,Apie popieZiSkaja mi&ia“ vertime (daugiausia i§ vokietiy kalbos) — 9. Ypat krinta j akis intensyvus VD vartojimas ,,Punktuose sakymy“. Tai juoba jsidémétina dél to, kad nei dabartinése Anykstiy—Ukmergés apylinkiy Snektose, iS kur veikiausiai kiles pats autorius (plg. Zinkevitius 1971 : 153—167 su lit.), nei Vilniaus artimesnése apylinkése, kuriy tarmé prisidéjo prie rytietiskos XVII a. lietuviSky raSty koiné susidarymo (Zinkevitius 1972 : 90 tt.), VD su sangraziniais veiksmaZodZiais Siuo metu nebevartojamas. Maza tikétina, kad ir XVII amZiuJe ten galéjes biti svarbiausias Sios konstrukcijos vartojimo Zidinys — jis tuo metu taip pat veikiausiai buvo Zemaitiuose ir MaZojoje Lietuvoje. Didesnis VD daznumnas visai ar i8 dalies originaliuose raStuose aiSkintinas tuo, kad juose autorius maZiau varzé originaly kalbos itaka. Tai patvirtina verstiniy teksty gretinimas su originalais. 13 J. Bretkiino Biblijos dalyse, isverstose i8 yokietiy kalbos, VD konstrukcijomis yerstos Sios originalo sintaksinés priemonés': a) prijungiamyjy aiskinamyjy sakiniy Salutiniai démenys, pyz.: szinnokes smertimi mirsens 1 Moz 20, 7 — so wisse | das du des tods sterben must; ghis deiosi tho negirdins 1 Sam 19, 27 — er thet als hore ers nicht; b) sujungiamyju (jungtukiniy arba bejungtukiy) sakiniy démenys, pvz.: paleiskem, iei nenories mana uszmuschama 1 Sam 19, 17 — las mich gehen | oder ich tédte dich; kaip galli sakiti (nubr. -es) manne milins Teis 16, 14 — Wie kanstu sagen | du hast mich lieb. : c) infinityvinés konstrukcijos, pyz.: welcziaus... kariauiens Iz 27,4 — ich mocht... kriegen. d) predikatinio atributo konstrukcijos, pvz.: ieib netartumbeis nekaltas esans Jer 30,11 — das du dich nicht vnschildig haltest. e) kitokie ivairis pasakymai, pvz.: ir randosi teipo esa V Moz 22,28 — vnd findet sich also; Ach welcziaus nu karda turrins Rankoia IV Moz 22,29 — Ah | das ich itzt ein schwert in der hand hette. IS keturiy VD, esantiy Luko evangelijoje, trimis i8verstos lotyniSkos infinityvinés konstrukcijos (pvz.: tikities atgause 6,34 — speratis recipere (t. p. gr.: éamtZete AaGetv) vienu atveju — veiksmazodinis Zodziy junginys su daiktavardZiu: naritis sweikinami : diligitis...salutationes 11,43. Taigi nei vokiSkame, nei lotyni8kame J. Bretkiino vertimy originale konstrukcijy, savo iSorine forma artimy VD, visai nebuvo. Tos sintaksinés priemonés, kurias autorius verté VD, galéjo biti iSverstos ir atitinkamos struktiros lietuviSkais pasakymais (prijungiamyjy sakiniy Salutiniais démenimis, bendraties ir kt. konstrukcijomis), nieku nepaZeidziant lietuviy kalbos désniy. Ta aplinkybé, kad autorius daugeliu atvejy rinkosi VD, tuo biidu nugalédamas originalo kalbos trauka, tegali biti paaiSkinama dideliu VD produktyyumu to meto MajZosios Lietuvos vakary aukstaitiy tarméje. Taiklus, stilistiSkai apgalvotas VD parinkimas ir yarijavimas su prijungiamyjy sakiniy Salutiniais démenimis? bei kitomis konstrukcijomis kartu rodo didelj vertéjo meistriskumq ir gyva jo kalbos jausma. M. Dauk§os ,,Postiléje“ randame 63 VD, kuriy didziajq dali (46, t. y. 74%) sudaro konstrukcijos su dalyvio bati formomis (esqs, esanti, esq). Pazymétina, kad i§ pastarujy 38 pavartotos verviant lenkiSkojo teksto accusativus cum infinitivo su veiksmaZodziu byé, t. y. skolinta i§ lotyny kalbos konstrukcija*, neturin¢ia tokios patios formos atitikmens gyvojoje lietuviy kalboje, pvz.: idgnt’ paroditys essqs tikriiu ani Pranaszy 504, — aby sie okazal byé préawym onym Prorokiem W 857; kasg... régig taw’ éssqs drtimu andm 322,, — KtoryZ... zda sie tobie bliznym byé onemu 534. Vertéjo pastangomis rasti Siai konstrukcijai semantinj ekvivalenta aiSkintinas daZnesnis negu kitur VD su biti dalyviais vartojimas. Tik 4 tokiomis konstrukcijomis DP iSversti prijungiamyju sakiniy Salutiniai démenys, 2 — kitokios sandaros pasakymai. IS VD su kity veiksmaZodzZiy dalyviais 8 taip pat atitinka originalo infinityvines konstrukcijas, 7 — prijungiamujy sakiniy démenis su Ze, aby, iz, iakoby, 2 — dalyvines konstrukcijas. Tad VD santykis su originalu visai sutinka su bendru M. DaukSos vertimo polinkiu — kuo tiksliau perteikti ori___1 J. Bretkiino ir B. Vilento ra8ty iStraukos lygintos su 1549 m. Liuterio Biblijos leidimu: Biblia: Das ist: die gantze heilige Schrifft... D. Mart. Luth. Wittemberg. Gedruckt durch Hans Lufft. Lyginimuisu Vulgata panaudoti fie leidimai: Biblia Sacra Vvlgatae editionis Sixti Qvinti Pont. Max. ivssv recognita atqve edita Romae... MDXCIII; Novum Testamentum graece et latine... curavit Eberhard Nestle Stuttgart, 1921. Citatos i8 tu teksty santrumpomis neZymimos. 3 Kartais Salutiniai démenys keitiami VD, taisant rankraStj, pvz.: O tu Mote ar szinnaisi ischgananti Wira? (tais. i8 bau ischganisi Wira?) 1 Kor 7,16 — ob du den man werdest selig machen? — si virum salvum facies? * Dél acc. c. int. lenky kalboje, kaip sintaksinés kalkés, Zr. S. Kropaczek 1928 : 424 tt.; J. Bauer 1972 : 60; J. Safarewicz 1972 : 148 tt. Kad VD senyjy raSty autoriy buyo laikomas lenky k. ace. c. inf. atitikmeniu, rodo ir ,,Punkty sakymy“ originalaus pamoksly teksto santykis su lenkisku vertimu: acc. c. inf. cia atitinka VD 21 atveju i§ 51. 14 Vardininkas su dalyviu XVI-XVII a. raStuose (statistiniai duomenys) 1 lentelé Jeet Vardininkas su dalyviu 2 Saltiniai 23 aaj | o ek ad ee & aig 58 | Galas io ss | 33 2 2 Pat — — . s 2 Ss “S| ¢2 |2.|22|62|32| 52) a3 | as M. Mazyydo raStai (1547 — 1570) 6 1 - 1 - - - 2 0,3 B. Vilentas, ,,Enchiridion‘ (1579) 1,2 4 = 1 eo iy mm 5 4,2 B. Vilentas, ,,Euangelas bei Epistolas‘* (1579) 6 e 1 1 - - - 9 1,5 J. Bretkiinas, ,,Biblia. . .“* (1579 — 1590) 100 | 78(3) | 26(1) | 39(7)| 14 4 — |161(11)| 1,4 J. Bretkiinas, ,,Postilla.. .‘* T-I1 (1591) 19 | 36(6) | 25(2) | 10(1) | 14(3)| 9(2)| — | 95(14); 5 J, Bretkiinas, ,,Giesmes Duchaunas. . .“* (1589) 2,3 5 1()| 1 = - - 71) | 3 M. DaukSa, _ ,,Katechismas...‘ (1595) 1,5 3 - - - - - 3 2 Anoniminis 1605 m. katekizmas 1,5 Z - - - - - 2 1,7 M. Dauk&a, ,,Postilla...‘ (1599) 40 | 59(2)} — 1 2 1 — | 63(2) | 1,5 Ischguldimas Evangeliv (1573) @Straukos) 12 1 2 = - - - 3 3,3 S. VaiSnoras, ,,Margarita Theologica...‘‘, PM etc. (1600) 11,3 | 26(6)} 5(1)} 3 | 22(3)| 1 1 58(10)| 5 »Postilla Lietvwiszka‘ (1600) 41,5 5 1 a 1 = am OAT »Punktay sakimu. . .“‘ L-Il (1629-1644) 9 | 33(3)| 20(3)| 2 = 1 5h Ger] 62 S. M. Slayotinskis, »Giesmes. . .“* (1646) 3,6 2 1 = - - - 3 0,8 »Kniga § Nobaznistes...“ (1653) 5,5 1 = - 1 - = 2 0,4 »Summa... Evangeliv...“ (1653) 7 41) | - 3 3(2)| — | 103) | 1,4 S. B. Chylinskis, ,,Novm| Testamentum. . .“* (1658. ..)| 21,3 2 - f - - - 3 0,2 »Ewangelie Polskie y Litewskie. . .“* (1674) 3,5 2 1 =e = = = 3 0,8 J. Rikovijus, ,,Naujos... Giesmju Knygos. . .‘*(1685)| 6,5 4 2 - - 1 = Fr 1 275(21) | 85(8) | 63(8) | 56(8) | 18(2)} 1 |498(47) Pastaba. Kai konstrukcijoje yra’ keli dalyviy vardininkai, tai antroje, tretioje ar tolesnése vietose einantiy vardininko formy skaitius pateikiamas skliausteliuose 15 im zdal byé w inszey pastawie W 324); Powilas sakosi | Wissiems wissas buwens BrP I 223. 2.2.2.4. Kaip ir asmenuojamosios veiksmazodzio bati formos, dalyvinés jungtys VD gali biti siejamos su predikatiniu jnagininku. DaiktavardZiy jnagininkas (a) Gia netgi daznesnis uz vardininkg. Tuo tarpu -bidvardziy jnagininkas (b) pasitaiko Zymiai retiau, o jvardZiy — tik pavieniais atvejais (c). a) szinausi tame essqs tarnu MT LI XLI,; ne pazinés éssqs didzitiu skoliniku DP 481, (sie nie znal byé wielkim winowaycq W 809); sakosi esa Apaschtalais BrB Apr 2, 2 (sagen | sie seien Apostel; se dicunt apostolos esse); O Alcimus... ne tikeios... Wiriausiukunigu busens BrB Il Mak 14, 3 (dacht / Das er... noch weder zum Hohenpriesterampt komen méchte) ; b) iszmdnos éssqas bragumi DP 291,, (rozumie sie byé w wadze W 485); Korosiu tawe sude | ieng netaritumbeis essqs teisumi MT 19343; Kada tikeias ischmintingais essa BrB Rom 1, 22 (Da sie sich fur Weise hielten; dicentes enim se esse sapientes)*; Kas izg tutriju regisi tau buwis adrtimu anam (zda sie tobie bliznim byé onemu) Ev 116,°; c) Bet’ iog mes iau girdéiome | ki Iénas essas ne pazino§ DP 23,9 (slyszeli | zym sie Ian byé nie znal W 23) A iey kursai saw regisenekt essqas VEE 110, (lesst dincken | er sey etwas). Apskritai konstrukcijos su jnagininku senuosiuose raStuose vartojamos ne reSiau kaip su vardininku, o kai kuriy autoriy (pvz., M. DaukSos) jos net labiau mégstamos (veikiausiai dél lenky kalbos predikatinio instrumentalio jtakos — ypaé konstrukcijose su biidvardZiais). Siuo atZvilgiu VD skiriasi nuo GD, kur jnagininko konstrukcijos su dalyvinémis jungtimis yra retesnés (Zr. aut. 1974 : 248), plg.:Regim ne wisus krikschczonis essanczus | kurie girressi krikschezonims essa BrP I 2491; tagiau visai gretimais randame ir girresi Krikschczonis esa BrP I 247. Jungtimis einancéios bati dalyvio formos kartais siejamos ir su kilmininku, su kuriuo jos taip pat sudaro sudurtinio tarinio ekvivalentus, pvz.: Nes ne regieios weydas vnt io essus Zmogaus (nie zdald sie bydz twarz nd nim ludzka SP 220,;; Nesa Herodas szinnosi swetimos gimmenes neszidu esans BrP I 110. Be veiksmaZzodzio buti dalyviy, jungties funkcija VD gali atlikti ir kity artimos reikSmés veiksmazodZiy dalyviai, pvz.: Lutherus sakessi Theologu tapens MT 3%,,.. Taigi VD dalyvinis narys pagal savo sintaksines ypatybes senuosiuose raStuose visiSkai atitinka asmenuojamaja veiksmazodZio forma. 2.2.3, Po ziciniai modeliai 2.2.3.1. VD trijy pagrindiniy nariy tvarka senuosiuose raStuose yra labai stabili: daugiau kaip 450 juose aptikty pavyzdZiy (apie 92%) reprezentuoja pozicinj modelj NVP ir tik apie 8% — kitus modelius. ISskyrus pavienius pavyzdZius, visoms konstrukcijoms bidinga dalyvinio nario (P) postpozicija vardazodinio nario (N) atzvigliu. Siuo atzvilgiu VD atitinka kitas pusiau predikatines dalyviy konstrukcijas (plg. aut. 1973 : 170 tt.), taéiau pranoksta jas nariy tvarkos reguliarumu, kuris juoba jsidémétinas, kad patiai VD struktirai jis daugeliu atvejy néra relevantiSkas. T§ SeSiy galimy trinarés konstrukcijos nariy i8sidéstymo atvejy senuosiuose raStuose trealizuoti tik keturi. Pagrindinis pozicinis modelis NVP yra salygojamas istoriniu laikotarpiu vyraujanciy lietuviy kalbos zodzZiy tvarkos polinkiy: subjekto prepozicijos ir objekto postpozicijos veiksmazodzio atZvilgiu. VD dalyvinis narys, reprezentuojantis aiskinamosios (turinio) rei8kmés jtrauktinj sakini, uzima propozicinio objekto po- ® Panasiai BrB Pat 28, 11. * PanaSiai DP 3222) su éssqs. 1” Panasiai BrB Gal 6, 3: kuo esas, Zr. dar Apd 5, 36. 11 Plg. dar Pasigir kriksczonim’s éssa RG 3479. 22 zicija. Tad modelis NVP tiesiogiai atspindi dabartinei lietuviy kalbai, kaip ir daugeliui kity ide. kalby, bidinga modelj SVO (subjectum-verbum-objectum). Jis yra stilistiSkai neutralus ir atstovaujamas VD su visomis dalyviy formomis. Daug maziau Zodziy tvarka VO iSlaiko antraeiliai konstrukcijos nariai Sio modelio viduje. Tais atvejais, kai dalyvinis narys savo ruoZtu turi objekta, pastebimas polinkis daugeliu atvejy ta objekta nukelti prieS P, 0 ne po jo (ko reikéty laukti pagal nuosekly VO principa), pvz.: Herodas... tares kaki szenkla nig io regesens BrP 1 378; Bet kad jau tikkésis wirszu gdwes | Ir isz wisso piktummo isbéges RG 5503. Objekto prepozicija kartais pastebime ir tada, kai originaluose randame kitokia Zodziy tvarka, sutampancia su VO modeliu, plg.: kiekwienas... tikiesis tarnawimu Diewuy darus (mniemad bedzie ze czyni péstuge Bogu) Ev 85, (t. p. DP 231o9, VEE 91; SE 1195). Originalo jtaka galéjo skatinti objekto pocizija prieS dalyvi tik vertimuose i8 vokieciy kalbos, kur galiné veiksmaZodZio pozicija aiskinamyju sakiniy Salutiniuose démenyse yra reguliari. Tai iX dalies paaiSkina ypaé didelj tokios Zodziy tvarkos populiaruma J. Bretkiino raStuose, kur ja matome i8tisose VD serijose, pyz.: fei tu regiesi Diewo szodi nemilins | Baszniczon ne eians | poteru schwentu nemokans | Diewo kuna... reta karta imans | tadda szinok tikrai Welina nig tawes Diewo szodi atimanti BrP 1 250. Siam modeliui i8silaikyti, matyt, buvo palanki ir trinarése neiSpléstose konstrukcijose vyraujanti nariy tvarka NVP su galine dalyvio pozicija. Dalyvio prepozicinio objekto atvejai dazni taip pat i§ kitu kalbu verstuose bei dalinai originaliniuose raStuose. Ju pasitaiko ir liaudies Snekamojoje kalboje bei tautosakoje, plg.: Vagis pasisakes jaunojo Zirgq tykas pavogti BsMt I 73; Jaunikaitis yisq savo vakartj pasisaké pametes End (VoL If 321); variniy papuosaly Sirias turis Pp (LKT 62). Apskritai dabartinéje kalboje tokios konstrukcijos gerokai retesnés. Labai galimas dalykas, kad objekto prepozicija jose yra senoviska ir atspindi ankstesnj zodZiy tvarkos modelj su galine veiksmaZodzio padétimi (t. y. OV), Siuo metu daugelio tyrinétojy rekonstruojamy ide. kalbu bendrystés laikotarpiui®. Pazymeétina, kad visai panaSiai j konstrukcijos gala nukeliama ir dalyyiné jungtis, siejama su prepoziciSkai pavartotais vardaZodiiais, pvz.: esch ne iaucziiis hadna alba werta santi BrP 11 268; ieib netartumbeis nekaltas esans BrB Jer 30, 11 (Das du dich nicht vynschildig haltest); Simon... sakes neko didis esas BrB Apd 8, 9 (gab fur | Er were atwas grosses; dicens se esse aliquem magnum); Po kieno akimis passiszisti grieschnas essas? VE 72,3; kurie tikeimu girresi teisus essa MT 93,. Tokia Zodziy tvarka senuosiuose raStuose taip pat yra stilisti§kai neutrali ir nepriklausanti nuo originaly jtakos, o jos autochtoniSkuma patvirtina atitinkamos konstrukcijos dabartinése tarmése bei tautosakoje, pvz.: Velniukas prapuolé, o ji pasijuto viena vidury Sokanciy bestovinti $1117; Ale Zmonés dedas tei(p) kytris ésq Jrk 96. Pazymétina, kad senuosiuose raStuose dalyviné jungtis daZniau eina gale tada, kai ji siejama su vardininku. Kaip tik vardininko forma predikatiniuose junginiuose yra pati archaiSkiausia. Tuo tarpu naujesnése konstrukcijose su jnagininku, ypat biidvardinése, kuriu daugelis senuosiuose ra8tuose yra paveiktos slavu kalby (plg. Fraenkel 1926 : 94 tt., 114; 1928 : 201 — 4) vardaZodzio inagininkas daZniau eina po dalyvinés jungties, pvz.: ne pazinds éssqs didzikiu skoliniki: DP 481,. (sie nie znal byé wielkim winowayca W 809); pazikimes éssq ne naudigais tarndis DP 97, (Zesmy sq niepozyteczni sludzy W 163); tureio... sakitis essu biaurumis ir iZteptays (powidddé Sig byé nieczystymi y pomdzdnymi) SP 1 256—7. Kartais net tame paciame sakinyje konstrukcijy su vardininku ir jnagininku Zod%iy tvarka skiriasi, plg.: Asch pasiszistiis takiop darbop per silpnas ir nehadnas neigi tam tikras essas, taczau * Dél galinés veiksmazodZio pozicijos ide., nurodytos jau B.Delbriicko, zr. Watkins 1963: 36 tt., 1964: 1037 tt.; Heanos 1965: 194 tt.; dél OV kaip pirminio ide. modelio Lehmann 1972a: 984 tt.; 1973 : 47 tt.; 1974 : 30 tt.; Vennemann 1974 : 345 tt.; kitaip Ross 1970 : 258. Apie antecedentinés (t. y. OV) ZodZiy tvarkos archaiskuma_bendrosios kalbotyros poZitiriu Baan 1955 : 226-7 (§ 325 — 6); Miiller 1957 : 3—4, 22: Lehmann 1972. 23 kaipog (40) szinausi tame essqs tarnu mana Pona MT LI XL -XLI. Zinoma, tai néra griezta taisyklé, o tik vietomis iSrySkéjanti tendencija, ir net tuose patiuose tekstuose galima pastebéti visai tolygiy ivairuojantiy pavyzdziu, plg.: Powilas... sakossi tarnu essas MT 703 ir szinausi tame essqs tarnu MT LI XLI,. Tagiau suminéti duomenys rodo, kad jungties galiné pozicija VD yra daug daznesné ir iprastesné negu atitinkamose veiksmaZodinése konstrukcijose, kur gerai ja iSlaiké tik Zemaitiy tarmé. Matyt, VD konstrukcija ir Siuo atveju bus iSsaugojusi senesnius Zodziu tvarkos polinkius. Greta suminéty, senuosiuose rastuose platiai vartojamos ir tokios konstrukcijos, Kkuriose objektas eina po dalyvio (a), o predikatinio junginio vardininkas ar inagininkas — po dalyvinés jungties (b), pvz.: a) Ka gielbt, Brolei, iei kas sakos turis Wiera BrB Jok 2, 14 (jemand sagt | er habe den glauben; si fidem quis dicat se habere); Ir tikiejosi | regeses szenkla nig J6 VEE 201,, (vnd hoffet er wurde ein Zeichen von jm sehen); A kad raszty sakos turis akis | ausis | runkas ir kitus sunarius zmogaus (iz ma oczy | vszy | rece. .) SP 196,,; Ponas... sakos nekenczes moxlu ir sluszbu zmogischku MT LI AXIVis; b) priezastis | kurios (327) regis essu priesingos (ktore Sie zdadza byé przeciwne) SP 327—8; Asch... pasizistisi essqs kaltas MT 143*,,; tos suodis... regisi essu maios (sie zdadzq byé mate) SP 1 315; Zinaus esas griesznds KN 555; Nesa ghys sakiesi essas Sunumi Diewa VEE 208. Dabartinéje kalboje tokios konstrukcijos sudaro didziule dauguma visy VD vartosenos atvejy. Matyt, zodziy tvarkos stabilizacija VD konstrukeijoje ra8ytinés tradicijos laikotarpiu vyko kaip tik Sia kryptimi. Vardazodinis VD narys gali biti patioje konstrukcijoje neisreikstas: suponuojamas veiksmazodzio 1 arba 2 asmens forma, pasakytas ankstiau tame patiame sakinyje, aiSkus iS konteksto ar situacijos. Nes vzu akiu budamas gali sakitis dirbis SP 1 328; Gulkes ant Patalo tawa, ir dekes sergans BrB II Sam 13, 5 (mach dich kranck); Nes welmies numirens, nei giwas BrB Tob 3, 6 (ich wil viel lieber tod sein | denn leben); tikimes tiki DP 2914, (mniemamy Ze wierzymy W 486); Musu ghis Issijlga | Sakesi iau Trokschtas BrGD LX VIII Turint omenyje iprasting subjekto prepozicija veiksmazZodzio atZvilgiu ir absoliuty VNP modelio vyravima, tokios konstrukcijos salygiskai laikytinos io modelio variantais. 2.2.3.2. Poziciniam modeliui NPV senuosiuose raStuose atstovauja apie 20 pavyzdziu. Sis modelis sudarytas OV Principu: veiksmazZodinis narys, organizuojantis visos konstrukcijos sandara, eina gale, pvz.: Ir passirodei ant tu, kurie draseis esa tikeiosi BrB 18m 12, 17 (die sich keck wusten); idant meilu essus pasiroditu (aby sie wdziecznym stawil) SP 1 37,,; nameatuose sawa budamd | pagimdisidnti tikieiosi SE 18,,; nig wissa swieta paleista santi regissi MT 45*,,; Kacz nenorjs taw réggisi | Szirdis tenesibijos’ RG 375,. Ypat pazymétinas pavyzdys i8 originalios 1605 m. anoniminio katekizmo prakalbos, kur po veiksmaZodZio dar eina nuo dalyvinio nario priklausantis objektas: Atdio ausiump mdno ne wieno zodzey, kurié neyszmdnu sékos Cathechismo perguldito, nuog... Déukszos AK 11g. Atskyrus apie tretdali pavyzdziy, kur NPV tvarka visai atitinka vertéjy naudotus originalus (pvz., M. DaukSos Postiléje), i§ likusiy nematyti, kad tokj inversini konstrukcijos nariy idéstyma bity paveikusios konteksto ar paties sakinio sandaros ypatybés (kaip atitinkamose GD konstrukcijose, plg. aut. 1973 : 172). Tai gali biti ankstiau produktyvaus modelio su galine veiksmazZodzio pozicija liekanos. Vélesniuose raStuose ir dabartinéje kalboje ju pasitaiko tik iSimties atvejais (plg.: I§ didelés baimés ir riipesciy pasenes pasimaciau Tat. (LKZ VII 919). 2.2.3.3. Modelis VNP pagristas veiksmazodzio atkélimu prie’ subjekto vardininka (t. y. VS tvarka). Jis yra neproduktyvus (tik keliolika pavyzdziy) ir dazniau 24 pasitaiko tik konstrukcijose su es. I. nev. dalyviais, pvz.: iei norisi szmogus ischklausams maldoie BrP II 101; noreios Diewas paszistamas, ir sawes klausomas MT LI XXVII,3. Pazymétina, kad ir GD konstrukcijos su noréti daug daZniau esti inversinés, tik jose vardaZodinis narys, prieSingai, atkeliamas prieS’ veiksmaZodi (ten NVP tvarka yra iprastiné), plg. aut. 1973 : 176. Kitais atvejais, isskyrus pavyzdZius su galima originaly jtaka, tokia Zodziy tvarka salygoja reikalas inversiSkai iSkelti j pirma vieta veiksmaZodj ir susieti jj su ankstesniu kontekstu, pvz.: Gromata... ischsaka... santi ghi amszinuiu wiriausiviu Kunigu... neigi kittus tokius Kunigus sakos ta gromata paszistanti MT (PM) 18%4.; Ir todrin sakos Jonas S regieis eiiiti pragaru (powiada Jan S. ze | widzial) SP II 42,,. Kartais tarp V ir N isiterpia dar dalyvio prepozicinis objektas, pvz.: Norint regisi ir tay Wieszpats ne kaday padaris (zda sie Pan | ze y to nie kiedy vczynit) SP I 41, taigi Gia taip pat matome panasia dalyvio objekto prepozicija kaip NVP modelyje. Dabartinéje kalboje modelis VNP taip pat vartojamas kaip inversinis: stilistiskai Zymétas arba salygojamas konteksto, pvz.: Giriasi lapé kiskj pagavusi, o Sunys jau uodegon kimba PP 340; rodés pirmojo sesuo ta ésanti Jk 85; Atsiminé Petras mates Marcike arkliy ieskodamas ZemR IL 162; Pasisaké jisai turtingas kunigaikstis esas KrévSP 252. 2.2.3.4. Modelio VNP, kur dalyvis uzima pusiau predikatinéms konstrukcijoms nebidinga prepozicine padéti vardazodzio atzvilgiu, senuosiuose raStuose pastebéta tik pora pavieniy pavyzdziu: Nessiszina piktai daras szmogus Mz 44618; Per kuriuos zodZius ifsimdno atimta galibe welinuy (ddie sie wiedzieé | ze iest moc odieta Dyablu) SP II 71,. Teoriskai galimi modeliai PNV ir PVN (taip pat su dalyvio prepozicija vardaZodZio atzZvilgiu) tyrinétuose tekstuose nepaliudyti. Labai retas ir dvinaris beasmenés konstrukcijos modelis VP (pvz.: Ir randosi teipo esa BrB V Moz 22, 28 — vnd findet sich also), plg. atitinkamas galininko su padalyviu konstrukcijas Er neszinnai wissadai teipo buwus BrB Job 20, 4 (Zr. aut. 1968 : 197). Taigi VD nariy tvarka senuosiuose raStuose yra pagrista bendraisiais lietuviu kalbos ZodZiy tvarkos désniais, visy pirma vyraujanciu SVO modeliu ir pusiau predikatiniy dalyviu postpozicija vardazodZio (ivardZio) atzvilgiu. Kartu Sioje konstrukcijoje pastebima ir OV modelio pédsaku, biitent, polinkiy tam tikrais atvejais objekta vartoti prie’ dalyvj, o retkardiais ir pati veiksmazZodj nukelti j konstrukcijos gala. 3 lentelé Vardininko su dalyviu nariy tvarka XVI—XVII a. Pozicinis | Konstrukcijy | of modelis | skaitius | oe 1. | oe NVP | 460 92,3 NPV 20 4,1 VNP 14 2,6 VPN 3 0,7 VP 1 0,3 3. VARDININKO SU DALYVIU KILMES PROBLEMA VD susidarymu pradéta dométis jau praeito amZiaus gale, ir nuo to laiko tas Klausimas buvo ne sykj svarstytas bei diskutuotas. Jis néra visai paaiSkéjes ir iki Siol. Nors VD pastebetas ir kitose giminiskose kalbose, ta¢iau lietuviy bei latviy kalby 48 Visai taip pat RG 89,,. Bo duomenys Cia turi ypaé didele reikSme, nes Siose kalbose VD yra gyvas, iki dabarties gerai i8likes reiSkinys, kurio santykj su kitomis sintaksinémis priemonémis bei vartoseng galima betarpiSkai stebéti, o istorija per kelis raiytinés tradicijos Simtmetius dokumentuoti neabejotinai autentiSkais faktais. Lietuviu kalbos VD sandaros bei raidos ypatybés padeda geriau suprasti atitinkamy konstrukcijy geneze kitose kalbose, ir atvirk8¢iai. Todél, aptarus VD sandara dabartinéje kalboje bei senuosiuose raStuose, pravartu atkreipti démesj j jo santykj su atitinkamomis kity giminiSku kalbu konstrukcijomis. 3.2. Vardininkas su dalyviu balty ir Slavu kalbose 3.1.1. Latviy kalbos VD taip pat sudaromas su *ant> uot, us, m ir t formanty dalyviais, ypaé veikiamaisiais. Konstrukcijos pagrindiniu nariu irgi eina ty patiy semantiniy grupiy veiksmaZodzZiai, zymintys fizine bei psichine percepcija (pvz.: redzéties, rasties, zinoties, (ie) domaties), tadéjima (pvz.: veléties), informacijos perteikima (pvz.: sacities, teikties), emocine ir apsimestine biseng (pvz.: priecdties, ceréties, Skisties, izlikties, lielities) ir pan. Labai graZiai sutampa ir Siu veiksmazZodziy santykiai su tam tikromis dalyviy formomis bei ju pasiskirstymas konstrukcijos viduje. Kaip ir lietuviy kalboje, bit. 1. veik. dalyviai su us Gia dar gali biti siejami su valios pastangas reiSkiandiais veiksmaZodziais (ypat jy neigiamomis formomis), Pvz.: necieSu nesacij(u)se, nevaru nesnauduse, nevar atturéties nenémis Endzelins 1951 : 1015, oes. I. nev. dalyviai, turintys formantg m — su veiksmaZodZiais, rei8kian¢iais nora, laukima ir pan., pvz.: nauda gribas skaitama, gaidu tautu piecelama ib. 997. Pastarosios konstrukcijos (su gribéties, gaidit) latviy kalboje paliudytos nuo senujy paminkly (randamos Gliicko, Mancelio ir kt. raStuose, plg. Ta ne gribb dseedinajama Gliick Jer 15, 18; ghaida Weesis meelojams Manz. L. P. I, 529, Zr. P. Schmidts 1908 : 34) ir daZnai vartojamos liaudies dainose. Pazymétina, kad ir senieji lietuviy kalbos ratai, kaip pastebéjo jau K. Biga (1922 : 93), rodo didelj tokiy konstrukcijy su m dalyviais paplitima!, o ir dabar ju pavartojama ne tik Zemaitiuose, bet ir daugelyje Vidurio bei Ryty Lietuvos viety (Sirtautas 1965 : 31). Tokiy dabar jau nykstanéiy, bet kitados abiejose kalbose platiai vartoty konstrukeijy atitikimas ypaé charakteringas. Apskritai visa tai, kas pasakyta apie lietuviy kalbos VD viding struktiira (1. 2), tinka ir latviy kalbai. Sutapdami savo sintaksine sandara, lietuviy ir latviy VD daugeliu atvejy turi vienoda leksine raiSka, t. y. juos sudaro semantiSkai ir etimologiskai tapatios leksemos: plg. zinuos téva klausijuse ME IV 722 — Zinokis tévo neklauses Sl (LTR): sakas dzirdéjis ME III 603 — sakos girdéjes tq malodija Ssk; véléjos nepinusi Schmidts 1908 : 34 — bevelyciau nepynus Sd ir pan. Visa tai akivaizdziai rodo lietuviy ir latviy kalby VD bendra kilme. Sig kalby skirtumai yra susije su konstrukcijos vélesne raida ir siekia palyginti netolima praeitj. Svarbiausias i8 jy yra tas, kad latviu kalbos VD plagiai vartojamos nelinksniuojamos dalyviu formos, kurios tolydZio stumia iS apyvartos dalyviy vardininkus. PavyzdZiui, greta sen. raStuose vyraujancio *nt dalyviy vardininko, pvz., Mancelio skiet@s... tuvi esuosi, apzinuos pareizi daruots Endzelins 1951 : 1009, isigali atitinkama nelinksniuojama forma, pvz.: kita pili biivéjuot ib. 1013 zinajuos nemakuot BW 7327 (ME IV 722). Taéiau ir ji savo ruo#tu stumiama if VD vis labiau plintangios es. 1. nev. dalyvio nelinksniuojamos formos su -m (J. Bergmane MLLVG 26-27), kuri tia galéjo prasiskverbti tik tada, kai jau buvo jsitvirtinusi GD konstrukcijoje (Endzelins 1951 : 1002), plg. likuos nieku nemékam (Endzelins ib.). Latviy kalbos akademinéje gramatikoje, aptariant dabartinés kalbos VD tipo zodziy junginius, pateikiama jau tik keletas pavyzdziy su us dalyviy vardininkais, * Be J. Bretkiino, S.VaiSnoro rasty, atstovaujan¢iy vakary aukStaitiu ir Zemaitiy tarméms, ju randame taip pat M. DaukSos Postiléje (pvz.: to del’ norié wadinami giaradeiomis DP 4972, — cheq byé zwéni W 838) ir Sumoje Evangelijy (Ne laukis prészomds meldzidmas 168,5). 26 o visi kiti — su nelinksniuojamomis formomis (A. Bergmane MLLVG 23 tt.). Taigi latviy k. VD, savo pirmine struktira atitikdama lietuviy kalba, atstovauja kiek naujesniam pusiau predikatiniy konstrukcijy raidos etapui, kuriame dalyviu linksniuojamu formu keitimo nelinksniuojamomis bei jy riiSinés niveliacijos procesai jau toliau pazenge. 3.1.2. S. priisu kalboje VD, matyt, irgi buvo vartojamas. Tai rodo 1561 m. Enchiridiono (III katekizmo) sakinys: Pirsdau Deiwan turridi wissans Grikans sien skellants datunsi 177,,-43 — Fur Gott sol man aller Stinden sich schuldig geben 1767-3 (Maziulis 1966)?. VeiksmaZodzio dat (datwei) sangraziné forma Cia pavartota reikSme ,,prisipaZinti“ ir siejama su dalyvio nominatyvu skelldnts visai taip pat, kaip lietuviu k. duodasi kaltas tipo konstrukcijose. Dalyvis skellants gali biti laikomas sutrumpéjusia Nom. plur. forma t. y. < *skelantes (Zr. apie tai Endzelins 1943 : 249), tatiau voki8ko teksto prasmé leidZia ji suprasti ir kaip apibendrintos reikS’més Nom. sing., plg. liet. skeligs (i8 skeléti). Greta sangrazinés bendraties datunsi ortotoninio sangrazinio jvardzio skuzatyvas pleonasti8kai pavartotas turbut dél vokietiy k. itakos (plg. Jakuliené 1969 : 40), nors Gia galima jZiiréti ir tam tikra analogija su ,,dvigubai sangrazinémis“ lietuviy k. veiksmaZodziy formomis: pasimestis, prisipazintis ir pan., Zr. 4.4. Siaip jau ia turime tokiy lie. VD, kaip sakosi ( prisipazista) skeligs, atitikmenj. Visa tai leidzia laikyti VD bendros baltiSkos kilmés konstrukcija. Lietuviy k. XVI—XVII a. raStuose duodasi kaltas tipo konstrukcijomis vertiami atitinkami -yokietiu (su sich geben) arba lenky k. (su daé sig) pasakymai, pvz.: dimiesi kaltas mana ghrieku VE 69193 diumies iz wisso kdltas DK 1314, (dai sie... winien DK, 122); dimies kdltas AK 160; tédadis kéltas DK 125, (niechay sie da winien DK, 118)*; turéty ditis kdltos DK 1151, (by sie midfy winnemi ddwdé DK, 112)*; impuotys... nusideimosna niesidawe kattas (nie daéwal sie winnym) SP 75, 2; idant vz tay duotus kdltds (aby sie zate dawal winien) PK LVI1; Duokites Diewuy kalti KN 5, 12; duosios | kaltés KN 362¢°. 3.1.3. Slavy kalby senuosiuoe paminkluose fizinés bei psichinés percepcijos, informacijos, emocinés bei apsimestinés biisenos veiksmazodZiy sangrazinés formos su dalyviais taip pat sudaro konstrukcija, atitinkan¢ia balty VD®. Sen. slavy kalboje i ja ieina veik. dalyviai su priesagomis *-nt ir *-us, priklausomi nuo veiksmaZodzZiu Jjaviti se, monéti se, obrésti se, slySati se, tvoriti se ir pan., pvz.: slySaase se...glagole Supr 162,519; da obrestems se prédd tobojo ugoZdose Euch 17a;3-25 (Veterka 1961 : 65). Pagal veiksmaZodziy semantika ir veik. dalyviy formas s. slavy VD visai atitinka balti$kasias konstrukcijas. Sutampa ir ju vidiné struktira: 1.2. aptartas modelis tinka ir slavy kalboms. Cia taip pat vartojamos konstrukcijos su dalyvinémis jungtimis, pvz.: tvoreste se pravedbnici soste Luk 20, 20 (Havranek 1928 : 158, Rizitka 1963 : 191 —2). Vis délto slavy kalbu nominatyvine konstrukeija sudarantiy formu leksiné sudétis ir vartosenos sfera yra gerokai siauresné. Visai nepastebéta baltyu kalboms biidingy VD su valios pastangas, nora, laukima reiSkianCiais veiksmazodZiais, labai reti, sporadiSki atvejai su priesagos *mo dalyviais, pvz.: vedéase... iskuSaemd Luk 4,_, (tecosoxuovta me1pxCduevoc), kurie gali biiti atsirade dél graiky k. jitakos (RiZiéka ib. 201); menka ju produktyvumg s. rusu kalboje nurodé jau Potebnia (1958 : 159). Tatiau patios konstrukcijos slaviskas pobiidis, jos autochtoniSkumas nekelia abejoniu: tai patvirtina jos glaudus rySys su GD, vartojamu po ty patiy (tik nesangraziniy) veiksmazodZiy ir daromu su ty patiu priesagy dalyviais ? Arba 432,_4 ir 422,:_2 pagal Trautmann 1910. ® T. p. DK 12143; 12335; 128173 130.2. 4 PanaSiai DK 119,;. ® RetkarGiais vietoj vardininko ¢ia pavartojamos ir jnagininko formos, pvz.: iz ko turétuys ue kaltais ditis DK 115—6 (sie winni daé mieli DK, 112); duomisi kaltu iz septiniu grieku Evy On. ® Apie slavy kalby VD Zr. Tlore6ua 1958 : 156 tt.; Jagié 1900 : 62; Vondrdk 1928 : 406; Gebauer 1929 : 597 tt.; Havrdnek 1928 : 156—61; 181; 1963 : 51 — 2, 61; JlomTes 1956 : 141; Vet&erka 1961 : 65 — 6; RiiZitéka 1963 : 191 tt., 194, 201 — 2; Bopkosekuii-Kysnenos 1965 : 377. Bz (plg. Veterka 1961 : 66), gretinimas su graikiskais originalais, kur atitinkamose vietose daZnai eina infinityvinés konstrukcijos (Veterka ib; R&Ziéka ib. 191 tt.) ir atitikmenys kitose slavy kalbose seniausiais uZfiksuotais jy raidos laikotarpiais (ypaé s. rusy ir €eky kalbose). Jose VD dazniausiai daromas su veiksmaZodfiais, einanCiais minétu s. slavu k. leksemu (ypat vid-, obrét, tvor-, mon-) refleksais; pana’i bukié ir s. serby, s. chorvaty, s. slovénu, s. lenku kalbose (Zr. Jagié 1900: 62; Havranek 1928: 158 tt. su lit.). Pazymétina, kad kai kuriose i$ ju pastebéta ir platesnio Sios konstrukcijos vartojimo polinkiy. Antai s. rusy kalboje VD eina ir su emocine biseng reiSkiandiais veiksmazZodfiais doeonbmu, padosamuca, cooanumucu ir pan., PVZ.: coscaaucu omcaass coma Vin. 190; He yOomuaca Kunaa dea umywe Jlapp. 160 (Tlore6ua 1958: 157). Turint omenyje vidinés struktiiros ir kartu iSorinés formos (veiksmaZodiniy leksemy, dalyviy priesagu) bendruma ir baltiSkus atitikmenis, beveik neabejotina, kad VD sintaksinis modelis yra praslaviskas. Ta¢iau seniausiuose slavy kalby paminkluose VD, matyt, buvo uZfiksuoti jau nykimo laikotarpiu ir tam tikrais atvejais kiek aktyvizuoti graikiSky pavyzdziy. Nei formy jvairumu, nei vartosenos apimtimi jie neprilygsta atitinkamoms balty kalby konstrukcijoms, o véliau daugelyje slavy kalby visai sunyksta — pakeiéiami aiSkinamyjuy sakiniy Salutiniais démenimis, infinityvinémis konstrukcijomis ar junginiais su instrumentaliu. Kadangi lietuviy kalba per visa raSytinés tradicijos laikotarpj iki Siy dieny geriausiai iSlaiké VD sintaksine sandara, jos duomenys turi didele reikSme ir atitinkamy slavisky konstrukcijy genezés aiskinimui. 3.2. Dvi kilmés hipotezés Del balty ir slavy kalby VD kilmés yra iSkeltos dvi skirtingos hipotezés. 3.2.1. Pirmojii8jy VD tiesiog kildina i8 GD. Tuo badu latviy kalbos VD sandara aiskino jau A. Bielensteinas (1863: 265—6). VD su dalyviais, pvz., Sie teicas labi stradajosi, kaip ir atitinkamas konstrukeijas su biidvardiiais, Pvz., vins teicds bagats, jis laiké sudarytomis i§ veiksmazodzio, jo objekto, nurodomo sangrazos dalelyte, ir nominalinio predikato. Pastarasis gaves nominatyvo forma vietoj akuzatyvo (plg. lot. dixit se divitem) dél subjekto nominatyvo jtakos (atrakcijos). PanaSiai A. Bielensteinas aiskino ir ivardzio pats nominatyyo forma su sangrafZiniais veiksmaZodziais, pvz., apskaties pats (ib. 266). Sia paziiira, jau praeito amZiaus gale grieZtai kritikuota A. Potebnios (1958: 167), véliau iSplétojo ir naujais argumentais papildé E. Tanglis (1928: 48 tt.). Jis teigé, kad sangrazos dalelyté i§ pradziy buvusi vartojama lietuviy kalbos GD konstrukcijoje galininko reikSme; véliau, iSblukus Siai reikSmei, dalyvj pradéta derinti su subjekto vardininku. Taip if GD Zinojo si (= save) atéjusj susidares VD Zinojosi atéjes. VD su veiksmaZodiZiais, kuriuose sangrazos dalelyté neturi galininko reik’més, E. Tanglis laiké atsiradusiais véliau. Taip pat naujesniais jis laiké ir VD su nesangrafiniais veiksmaZodZiais (saké atéjes, mané griSigs ir pan.) Pritardamas E. Tanglio paZitrai dél lietuviy k. VD kilmés i GD su sangraZiniais ivardziais, I. Marvanas (1962: 1969: 18) pritaiké ja ir slavy kalboms. Tokia Siu konstrukcijy raidos kryptj jis interpretavo kaip balty ir slavy kalby bendrybe, pagrista jy sintaksiniy sistemy genetiniu rySiu. Pagal Siq hipoteze VD reikéty laikyti palyginti nesena konstrukcija, susidariusia balty ir slavy kalbose po to, kai enklitiniai sangraziniai jvardZiai prarado akuzatyvo reikSme. 3.2.2. Antraja paZiiira aiSkiausiai i&désté A. Potebnia (Tlore6ua 1958: 156— 67). Balty ir slavy kalby VD jis laiké i§ seno egzistavusia »antrojo vardininko“ atmaina, neatskiriama nuo atitinkamy konstrukcijy su nesangraZiniais intranzityviniais veiksmazodzZiais. Pasak Potebnios, meopumeca uda yra toks pat sudétinis tarinys, kaip ir ocmaneuu meopa (ib. 167), pig. lie. dedasi bemiegas ir liko bemiegas. SangraZos dalelyté tokiuose pasakymuose neturinti objekto reik§més ir esanti grynas ,,medialumo rodiklis“. Todél dalyvio vardininko forma VD konstrukcijoje visai reguliariai derinama su subjektu, kaip ir lot. nemo doctus nascitur. VD su sangraZiniais 28 bei nesangraZiniais veiksmazodziais Potebnia pateikia kartu su tokiomis konstrukcijomis, kaip la. palika kauts (163), liet. pasiliko bestovjs (161), s. rus. came npeboteaeuiu cbda (157). B. Havranekas (1928: 160; 181) taip pat mano, kad predikatinis nominatyvas VD tipo baltiskose bei slaviskose konstrukcijose galjs biti labai senas, kiles i nominalinio sakinio (kaip sakiny [Cumons BOJIXb] U cam npembnawemc2, 060 CMape, 060 moAode), O sangrazinio jvardzio susiliejimas su veiksmaZodziu padéjes jam i8laikyti savo forma, nevirsti akuzatyvu’. Daugelis kity tyrinétoju balty ir slavy VD paprastai skiria prie tos patios grupés, kaip ir predikatinio vardininko atvejus su ,,atrodyti“, ,,likti* ir pan. reikSmés veiksmazodfiais’. 3.2.3. Kalbant apie VD kilme apskritai, nesiejant jos su tam tikru sintaksinés sistemos evoliucijos laikotarpiu, Sios hipotezés atrodo diametraliai prieSingos, ir dél jy buvo ne sykj polemizuojama (plg. Tlore6ua 1958: 167; Tangl 1928: 48). Santykinés chronologijos poZiiriu tas priesingumas yra tik salygiSkas. ISskyrus atskiras gramatiniy opozicijy bei sintaksiniy ry3iy raidos pakopas ir pabandZius nustatyti VD vieta kiekvienoje i§ jy, galima pastebéti, kad abi paziliros liecia skirtingus sios konstrukcijos genezés bei istorijos etapus ir i§ dalies papildo viena kita. 3.3. Santykiai su kitomis predikatinio atributo konstrukcijomis 3.3.1. A, Potebnios paziira gali biti taikoma seniausiam, ide. kalby bendrystés laikus siekian¢iam VD istorijos etapui. Pagal sintaksinius nariy rySius iSorinéje struktiroje VD visiSkai atitinka predikatinio atributo (adjunkto) konstrukcijas su budvardzZiais, priklausomais daugiausia nuo tokiy bisenas bei ju kaita reigkianéiu veiksmazodzZiu, kaip sédéti, guléti, stovéti, eiti, bégti, kilti, kristi, gimti, mirti, augti, gyventi it pan., pvz.: Zmogus sédi piktas, guli paslikas, stovi purvinas, béga girtas, miega laimingas, auga didelis, gimsta luosas, mirsta Senas, gyvena turtingas, jau reGiau (paprastai tautosakoje) su daiktavardZiais: sainelis uzaugo darbinykas LTR; Jis... apsisuko ir islindo puikus kareivis LTt 322 (Valeckiené 1967: 99); Gnas jau gimé ligonis Rk. AiSkiy paraleliy Sioms konstrukeijoms yra visose ide. kalby grupése nuo paciy seniausiy paminkly, plg.: s. sl. padg nico (Miklosich 1874: 16), sléps rodi (ib. 136); s. rus. cmoawe Kpbnoks Jlawp. 82, nade mepmed JlaBp. 78; ude néwo Mn. 438 ([loredua 1958: 168 tt.; Jlomres 1956: 142: Menbunyyk 1966: 133 tt.; Bopkoscxuli 1968: 6; Cnpunyax 1960: 67); got. (piumagus) ligip usliba ,,(tarnas) guli nesveikas“, galaih gaurs ,,i8éjo litidnas“ (Tyxman 1958: 222; dél kitu germ. kalby Wilmanns 1909: 666 — 7; Behaghel 1924: 383 tt. 409 tt.); lot. felix vivas (Schmalz-Hofmann 1928: 467), s. ind. (savitdé) *sthad urdvah ,,stojo statias“, gr. oty 8’6p96c ,,t. p.“ (Brugmann 1925: 93: 1911: 664 tt.; Delbriick 1888: 78; 1893: 453 su lit.; Casueuxo 1974: 339) ir pan. Dél dvilypiy vardazodzio sintaksiniy rySi tokios konstrukcijos yra nepatvarios, ir ilgainiui daugelyje ide. kalby jy struktira pertvarkoma: predikatiniu atributu einantis vardazodis glaudZiau prisiglieja prie veiksmaZodzio, gauna nuo jo priklausomo linksnio (pvz., slavy kalbose instrumentalio) forma arba, prarades derinima, prieveiksméja (germany, romanu kalbose). Predikatinio atributo konstrukcijy senumas nekelia abejoniy: nuo B. Delbriicko (1893: 393—4, 453 tt.) ir A. Meillet (1934: 359—60) laiky iki pastaryju mety apibendrinamy lyginamosios sintaksés apzvalgu (pvz., Lehmann 1974: 42 tt.; Capyenko 1974: 340) jos laikomos praindoeuropietiskomis. Daugelis tyrinétoju mano, kad jos yra susidariusios dél archaisky nominaliniu sakiniy kontaminacijos su verbali- * Beje, kitoje vietoje (1928 : 161) B. Havranekas nurodo, kad predikatinio atributo ir subJekto derinimas kai kur gali biti ir antrinés kilmés, t. y. i8 divitem se facit tipo konstrukciju. * Plg. Miklosich 1868—74 IV : 344—5, 822 tt.: Jagi¢ 1900: §§ 27, 34; Endzelins 1951 : 553, 997, 1013—4: dél kitu ide. kalby Brugmann 1897-1916 IE. 2: 643 tt.; Delbriick 1893-1900 1: 393—4. E. Fraenkelis 1928: 16 tt. taip pat skiria VD prie kity predikatinio nominatyvo atveju, ta¢iau 1947 : 102 laiko galima ir E. Tanglio prielaida. 29 niais (veiksmaZodiniais)®. PavyzdZiui, lot. perii miser Plt. Amph. 1039 kildinama i’: sakiniy (ego) perii, (ego) miser (Schmalz-Hofmann 1928:467—8); ek. bratr lexi nemocen i§ bratr (je) nemocen, lezi (Zubaty ib.; Travniéek 1956: 123). Toks raidos kelias yra visai galimas, jj patvirtina ir transformaciné derivacija: predikatinis atributas i8vedamas i8 nominalinio sakinio, jtraukto j verbalinio sakinio sudétj®, taigi (ego) perii + (ege sum) miser => (ego) perii miser. Taciau Sis procesas veikiausiai siekia labai tolimus patios praide. kalbos istorijos laikus, ir ide. kalbinés bendrystés egzistavimo pabaigoje daugelis predikatinio atributo konstrukcijy jau turéjo biti susiformave sintaksiniai vienetai. 3.3.2. Nuo minéty predikatinio atributo atvejy istoriskai neatskiriami ir atitinkami pasakymai su tokiais savarankiskai nevartojamais veiksmaZodzZiais, kaip lie. at(is)rodyti, likti, tapti, virsti. Lietuviy kalboje su jais eina ir daiktavardziy, ir btidvardZiy bei ivardZiu vardininkai, pvz.: jis... senas ir atrodo KrévP 197; a¥ naSlé likau Skr; liko vienas Kp; neliks skolingas Jn8; brolis tapo lobingas; Jonelis pavirto kiskis LTR™; panafiai ir kitose ide. kalbose, zr. Brugmann 1911: 644; 1925: 93 tt. VeiksmaZodZio sintaksinj ir semantinj nestabiluma predikatinio atributo konstrukcijose, jo svyravima tarp ,,pilnareikSmiy“ veiksmazodZiy ir sintaksiniy jungtiy itikinamai parodé jau B. Delbriickas (1900: 12 tt.). Susijunges j viena konstrukcija su vardazodzZiu, veiksmaZodis linksta prarastisavo savaranki8kuma, darosi artimas jungéiai. Tuo bidu iS *bheu/*bhii Saknies veiksmazodziu, kitados reiskusiy ,,augti, veséti* (Pokorny 1959: 146 tt.), per tarpine ,,kilti, tapti reikime daugelyje ide. kalby, ju tarpe ir lietuviy kalboje, susiformavo bityjy ir bisimojo laiky jungtys, o *ues Saknies veiksmaZodis, sen. indy kalboje dar iSlaikes konkretiq reikSme ,,uzZtrukti, pernakvoti, (pa)gyventi kur nors“ (plg. s. ind. vdsati ,,gyvena, nakvoja“), germany kalbose jau nuo seniausiy paminkly vartojamas kaip gryna jungtis, derinama su *es ir *bha Sakny formomis. Labai galimas dalykas, kad ir *es Saknies veiksmaZodis, jungtimi vartotas turbiit jau ide. bendrystés laikais, yra nuéjes panasy raidos keliqg: nuo konkretesnés leksinés reik8més ir savaranki$kos vartosenos per predikatinio atributo konstrukcijas prie abstraktaus sintaksinio santykio rodiklio!. Tuo atveju Sio veiksmaZodZio vartojima ,,egzistuoti, gyventi“ reikSme (plg. lie. a¥ gerai ésu Srb; kaip éstite? Lp (LKZ I, 1213—4), pastebima daugelyje giminisky kalby, reikéty laikyti archaizmu. Prie’inga paZiiira, laikanti *es jungties (t. y. konektyvine) reik8me pirmine (Capyenko 1974: 332—3), remiasi jos dominavimu senuosiuose ide. kalby paminkluose (pvz., Homero epuose) ir semantiniais argumentais, ta¢iau sunkiai suderinama su kity jungtimis virtusiy veiksmazodZiu etimologija ir ide. kalbose iSrySkéjusia bendra raidos kryptimi, rodan¢ia su predikatiniu atributu einanciy veiksmazodZiy reikSmés abstraktéjima, jos gramatikalizacija. Tokios dabartinés kalbos poZiiriu skirtingos konstrukcijos, kaip tévas buvo piktas (,,grynoji* jungtis), liko neramus (,,negrynoji“ jungtis), gyveno laimingas (predikatinis atributas, plg. Valeckiené 1967: 108 — 9) atspindi skirtingus tos gramatikalizacijos laipsnius ir veikiausiai turi ta pati genetinj pagrinda. 3.3.3. Taip pat, kaip su nominatyvu, predikatinis atributas ide. kalbose buvo siejamas ir su kitais nuo veiksmazodzio priklausomais linksniais: datyvu, akuzatyvu, instrumentaliu, lokatyvu. Dél sudétingos sintaksinés struktiros Sios konstruk- * Plg. Zubaty (1954 : 126 tt.; Meillet 1934 : 359 tt.; Meillet — Vendryes 1952: 596; Trayniéek 1956 : 123 tt., 179 tt.; Bauer 1958: 108 tt. ir kt. *° Dél sakiniy su predikatiniu atributu interpretacijos transformacinés gramatikos pozittiu plg. Harris 1964: 180—1; Rizitka 1966: 56 tt.; K¥izkové 1968: 106—7; Bapxyyapos 1973: 59—60; Schwartz 1968: 757—8. 1 Zr, dar Jablonskis 1957: 455 tt.; Fraenkel 1928: 12 tt.; 1926: 88 tt.; Balkevi¢ius 1963: 106 tt.; Valeckiené 1967: 108 tt. 12 Dél veiksmazodzio *es pirminés konkretios egzistavimo reikSmés ir jo santykio su jungtimi Zr. Delbriick 1900:13—14; Brugmann 1904 : 627; 1925: 72 tt.; Meillet 1906 — 8: 23-6; Benveniste 1950: 28 tt.; 1960: 114 tt. (= Benpenuct 1974: 175 tt.; 203 tt., Zr. t. p. J. Stepanovo pastabas ib. 433, 435 su lit.); Mpanop 1965: 266 tt. 48 Pyz., Ch. Kahn (1973) aiSkina ,,gyventi“, ,,tapti* reik8mes kaip pirminés ,,biti“ reikSmés eksplikacijas, sudarytas i ,,bati* + semantinis operatorius. 30 cijos i8 pat pradZiy irgi buvo linkusios kisti; jy adverbializacijos bei absoliutizacijos procesai pastebimi jau seniausiuose ide. kalby paminkluose. VD raidai i8 ju svarbiausios akuzatyvinés konstrukcijos, kurios tiek lietuviu, tiek ir kitose giminiSkose kalbose koreliuojamos su nominatyvinémis. Kaip nominatyvas paprastai eina predikatiniu atributu su bisenos veiksmaZodZiais, taip akuzatyvas — su aktyvy veiksma zymintiais, daznai net kauzatyviniais, veiksmazodZiais, plg.: (tévas) beré griidqa sausq : griidas biro sausas » plésé audinj skersa : audinys plyso skersas », merké drabuzj purving : drabuzis mirko purvinas » (pa)verté jj nelaimingg : jis (pa)virto nelaimingas » lauzé lentq skersq : lenta lizo skersa Tokiy akuzatyviniy ir nominatyviniy predikatinio atributo konstrukcijy koreliacijos pamatas dabartinéje lietuviy kalboje yra tranzityviniy — intranzityviniu veiksmaZodziu opozicija. Tranzityviniais veiksmaZodZiais paprastai reiSkiamas kauzacinis procesas, o atitinkamos Saknies intranzityviniais — kauzuojama bisena (Crenanos 1975: 191). Tatiau tranzityviniy—intranzityviniy veiksmazodZiu opozicija lietuviy kalboje, kaip ir kitose ide. kalbose, néra pirminé, o susiformavusi ankstesnés aktyviniy — statyviniy (biisenos) veiksmazodziy opozicijos pagrindu. Kai kuriy tranzityvinés ir intranzityvinés reik8més veiksmazodziu kamienai ligi Siu laiky liko nediferencijuoti; pavyzdziui, Saknies */eik” veiksmaZodZiai lietuviy kalboje vartojami abiem reikSmém (plg. Senn 1935. — 6: 73) ir gali sudaryti tiek akuzatyvines, tiek ir nominatyvines predikatinio atributo konstrukcijas, pvz.: tévas palieka (paliko) suiny sveika ir siinus (pa)lieka) (pa)liko) sveikas. Balty ir slavy kalbu veiksmaZodZio formy morfologinés rekonstrukcijos pagrindu J. Stepanovas (1975: 182 —97) jtikinamai parodé, kad tranzityviniy —intranzityviniy veiksmazZodziy opozicija buvo pradéta realizuoti, pergrupuojant skirtinga balsiy kaitos laipsnj turinciy veiksmaZodziu paradigmas: e laipsnio formos (6er-, verttipo) buvo panaudotos tranzityviniam, o i laipsnio formos (birvirtetc.) — intranzityviniam veiksmui reikSti. Véliau tranzityviniams veiksmazZodziams bidinga veiksmo kauzacijos reiksmé buvo iSrySkinta specialiomis priesagomis -inti, -enti, paskui ir -dinti-, dyti-, o intranzityviniy veiksmaZodZiy bisenos reikSmés morfologiniu rodikliu tapo infiksinés ir sta kamieno formos". Tuo laikotarpiu akuzatyvinés predikatinio atributo konsttukcijos tokio tipo, kaip grqzina jj nelaiminga, budina sveciq girta, gimdé kitdikj luosa ar diegia augalq glezng turéjo biti koreliuojamos su nominatyvinémis jis grizta nelaimingas, svecias bunda girtas, kiidikis gimé luoSas, augalas dygsta gleinas ix pan. Tiktai susiformavus sangraziniams veiksmazodziams, intranzityyumo reik’més pozymiu tapo ir sangrazZos dalelyté. Tuo biidu pasidaré galima koreliuoti konstrukcijas daro jj nelaimingg ix jis darosi (= tampa, virsta) nelaimingas; rodo ji grazy ir Jis rodosi (= atrodo) grazus; vadina jj drauga it jis vadinasi draugas ir pan. Kadangi tranzityviniy — intranzityviniy veiksmazodZiy opozicija tuo metu buvo jau isrySkéJusi, beveik nekyla abejoniy, kad daugumas nominatyviniy predikatinio atributo konstrukcijy su sangraZiniais veiksmaZodiiais buvo daromos pagal ankstesniy konstrukeijy su intranzityviniais veiksmazodiZiais (tapti, virsti, atrodyti etc.) modeli, o ne i§ akuzatyviniy (*daro save nelaiminga, *rodo save grazy, *vadina save drauga). Tai patvirtina ir veiksmazodziy semantikos skirtumas: darytis, rodytis, vadintis 4 daryti save, rodyti save, vadinti save, tai tiesiog intranzityviniai atitinkamy nesangraziniy formy koreliatai (plg. Jakuliené 1967 : 188). Sangraziniy veiksmazodzZiu panaudojimas — tai véliausias tranzityyumo — intranzityyumo opozicijos ir akuzatyviniy — nominatyviniy konstrukcijy koreliacijos raidos etapas, tebetrunkantis ir Siuo metu. 3.3.4. Nominatyviniy ir akuzatyviniy predikatinio atributo konstrukcijy koreliacija biidinga ir kitoms ide. kalboms jau seniausiais jy raidos laikotarpiais. Dau- ** Del Siu kamieny intranzityvinés reikSmés susidarymo Zr. Stang 1942 : 131 tt.,; 1966: 338 tt.; Tonopos 1961: 57; Kazlauskas 1968: 316 tt. 3f Greta bit. k. 1. formy, tik daug reviau, pavartojama ir es. bei bis. 1. veik. dalyviy vardininky, pvz.: a) es. |.: dziaukis pati turinti kasni ZemR II 168 ; (kaimietiai) didziavosi turj toki tikéjimq VaiZgRR 1 50; Deveika skundziasi sirguliuojas CvMS 206; b) bis. 1.: lapé... dziaugési turésianti gardy pusryti LTR; dziaugési visiems lieZuyj surixigs ir pong nuraminsigs ZemR III 383; jis net dziaugés galésiqs iStiesti kojas SRagR III 63; kariais ir nev. dalyviu, pvz.: Argi jus kesités taip barami? Alk; tas kvailys dziaugiasi muSamas Kps. Skirtingai nuo konstrukcijy su faziniais veiksmazodziais dalyviai Cia yra iSlaike atitinkamy laiky reikSmes. Taéiau es. 1. veik. dalyvius i8 Sin konstrukcijy intensyviai stumia naujesnés pusdalyviy formos; greta dziaukis gaungs isigaléjusios daug produktyvesnés d¥iaukis gaudamas tipo konstrukcijos, plg. dar: nesidziauk pirmas pjaudamas LTR; piemuo apmauduojasi negalédamas Zasy if avizy isvaryti Sr (LKZ 1 201) ir pan. Tiek dalyviai, tiek ir su jais koreliuojami pusdalyviai gali priklausyti ir nuo jausminés biisenos veiksmazodziy reikme turinciy Zodziy junginiy, pvz. biti laimingam = diiaugtis, plg. mes buvom laimingi pabaide pauksti CvR II 9; a¥ laimingas, jus matydamas Gru ABP 1048. Pusdalyvis, kaip Zinoma, yra specifiné antracilio veiksmo taiskos priemoné. Tad jo skverbimasis i Sias konstrukcijas (kaip ir i 4.1. minétus atitinkamus pasakymus su faziniais veiksmaZod/iais) aiSkiai rodo kalbamy konstrukciju ry8i su dalyviy vardininko formy vartojimu antraciliam veiksmui reik&ti. PavyzdZiui, j tokiy pasakymy, kaip nesigailési anksti kéles || keldamas vidine struktira ieina sakiniai (tu) nesigailési ir (tu)anksti atsikelsi, kuriy santyki galima interpretuoti dvejopai. Pirmuoju atveju antrasis sakinys uzZims propozicinio objekto pozicija, ir konstrukcija bus sinonimiska nesigailési, kad anksti atsikélei?. Antruoju atveju abu sakiniai bus siejami tik subordinacijos santykiu, ir konstrukcija bus sinonimi8ka kai (jei, kad) anksti atsikelsi, nesigailési (laiko, salygos ar prieZasties reikSmés Siuo atveju néra sintaksinés ir priklauso nuo konteksto, Zr. aut. 1964: 66 tt.). Taip pat homonimiskos ir atitinkamos konstrukcijos su nev. dalyviais, pvz.: varna alpsta giriama LTRn 285. Daznai uztenka dalyvi su priklausomais ZodZiais nukelti po veiksmazodzio, kad antraeili veiksma rei8kiantia konstrukcija paverstume propoziciniu objektu, plg.: jaunas vedes nesigailékis — uzaugs sins kaip broliai ir nesigailési anksti kéles ir anksti vedes (LK Il 24). Tagiau ir konstrukcijose su postpoziciniais dalyviais antraeilio veiksmo reik’mé daZnai esti jauciama. Ji ypat i&rySkéja tada, kai konstrukeija sudaro nesangraZiniai veiksmazodzZiai (sielvartauti, apgailestauti, nustebti, dejuoti ir pan.)’. 4.2.2. Nors Siuo metu nominatyvinése dalyviy konstrukcijose dazniausiai cina sangraZinés emocinés bisenos veiksmazodziy formos, tagiau jos néra labai senos. Tarmése, tautosakoje ir senuosiuose raStuose randame beveik visu jy nesangraZinius atitikmenis, vartojamus ta patia jausminés biisenos reikSme, plg. nuej toliau dziaugdamas Mrce (MLLG VI 66), tu nejuok if vargs’o Zmogaus Lp (LKZ Ill 421), didziuoja, neateina Jnsk (LKZ IU 494); twardome... nosj iddnt’ ne geréty (= gérétysi) Kwépimosse DP 56845; neketu baiséti (, bijoti*) LKZ I, 567; a¥ géstu J (LKZ Tr 280); ko tu gqsti? J (LKZ Ul 152); nesielok PK. 593°; tokios formos eina ir nominatyvinése konstrukcijose, pvz.: negailék pametes Nj (LKZ Il 152). Sangrazos dalelyté Gia neturi jokio linksnio reik’més ir, be abejo, negali biti genetixkai susijusi su ® Artimi Gia minétiems yra ir dalyviai bei pusdalyviai, nusakantys modalinés (da¥niausiai vertinamosios) reik3més Ppredikaty turini, pvz.: jis kaltas nepasiripines laiku gery darbininky padéJéju susirasti JablRR IL 191; negerai Padariau, tau atsakiusi Lt UE 158 (gali biti ir atsakydama), Zr. dar aut. LKG I 381. * Sen. raStuose pagal konstrukcijy su faziniais bei modaliniais veiksmazodiziais pavyzdi Siuo atveju kartais pavartojama ir bendratis, pvz.: Esch gailios giwenti po akim Dukteru Heth BrB I Moz 27, 46 (Mich verdreusst zu leben). Y § Dél to raomojoje kalboje konstrukcijos su Siais veiksmazodziais daznai isskiriamos, pvz.: Balsiy Petras su Pranaiéiu nustebo, pamate turguje vienur kitur griidy Myk-PutR VI 11; Kaimynai dejuoja, susilauke bédos LKZ VIL 188. ® Placiau apie tai Zr, Jakuliené 1968: 29-31, kur duota daug atitinkamy formy i§ senujy rasty. 38 dalyvinés konstrukcijos struktira. Reikia sutikti su A. Jakuliene (1968 : 14), kad ji yra tiesiog veiksmazodzio intranzityvumo papildomas rodiklis, pradétas délioti prie emocinés bisenos veiksmazodZiy jau sangraziniams veiksmazodziams susiformavus ir virtus atskira morfologine formy grupe. PanaSiai sangrazZos dalelyté buvo pridéta ir prie daugelio kity intranzityviniy veiksmazodziu, pvz.: gultis, klauptis, stotis, liktis ir pan. Toki pat procesa galima jZitreti ir latviy kalboje, kur greta sangraziniy bities, priecdties, brinities, smieties ir pan. formy sen. raStuose ir tarmése dar pasitaiko ir nesangraZiniu, pvz.: Glticko sieva, bidama un drebedama Mork 5, 33, Mancelio savu t@vu bistam Post II 114 (ME I 305); smejat, jaudis, dziesminai (ib. Hf 906); pig. taip pat sangrazos dalelytés pridéjima prie kity intranzityviniy veiksmazodziy: tupties, kustéties, sésties, gulties, stdties etc. (Endzelins 1951: 987-8). 4.2.3. Visai panasy vaizda matome slavy kalbose, kuriy seniausiuose paminkJuose jausminés bisenos veiksmazodziy sangrazinés formos dar turi pusiau analitini_ pobtidi (bopkoscxuii-Kysneyos 1965: 288—9). Greta ju kartais irgi dar vartojamos atitinkamos nesangrafinés, plg. s. sl. plakati ir plakati se; Zaliti ix svialiti si; regati ir rogati se (Havranek 1928 : 120 tt.), kurios savo reik’me beveik nesiskiria (kaip ir ostati || ostati se ~ lie. likti || liktis), ir tik kai kurie tokie veiksmazodzZiai (pvz. s. sl. ubojati se, sméjati sg) jau neturi nesangraziniy atitikmenu. Nominatyvinése konstrukcijose vyrauja sangraZinés formos, pvz., s. rus. comcaaucu omcenas® Vn. 190, xe yOosuaca Kuasa Osa umywe Jlapp. 160 (Tlore6us 1958: 157), nors galimos ir nesangrazZinés, pvz.: dosead moHosbMb NaNADHUED Yiu {ib.) Sangrazos formantas, dar iSlaikes atskiro tarnybinio ZodZio pozicija sakinyje, tia pagal savo funkcija visai atitinka balty k. sangrazZos dalelyte. Kad balty ir slavy k. nominatyvinés konstrukcijos, priklausomos nuo emocinés biisenos veiksmaZodZiy, i8 prigimties néra susijusios su sangraziniy formy vartojimu, patvirtina kity ide. kalby atitikmenys. S. graiky kalboje dalyviy nominatyvai eina su visai tokios patios reikSmés veiksmazodZiy medialinémis formomis, plg. Hoato ... tlvwv ,,dziaugési gerias* Od. IX 353; yéynSac T&v Soph. Ph. 1021 »dZiaugiesi gyvenas“ ir pan. (Kiihner 1870: 616, 619—20; Schwyzer-Debrunner 1975: 392 —3). J. Stahlis (1907: 737), komentuodamas tokius pavyzdzius, pabrézia dalyviy pirmine predikatine reikSme (urspriinglich pradikative Bedeutung); panaSiai aiSkina Sias konstrukcijas ir Meillet-Vendryes (1952: 613), iSkeldami ju tarpini, pereinamaji pobidi. Kaip ir atitinkamose balty ir slavy k. konstrukeijose, emocinés bisenos prieZastis Cia kartu yra ir jos turinys. Taip pat, kaip lietuviu kalboje, s. graikuk. dalyviai (irgi nuo Homero) siejami su ,,tenkintis, sotintis“ reikSmés veiksmaZodZiais, pyz.: émel té&pmnoay é¢ dAAHAOUG Sedwvtes paz. ,,kai pasitenkino (pasisotino) vienas kita mata (matydami)“ Il. XXIV 633! (Schwyzer-Debrunner ib. 393). S. indy kalboje dalyviu nominatyvai su Jajj- ,,gédytis“, nand- ,,d%iaugtis“ ir pan. reikSmés Sakny veiksmazZodziais zymi atitinkamy afektu pagrinda visai taip pat, kaip lietuviy ar s. slavy kalbose, plg.: na lajjasa evam bruvdnah ,,nesigédiji taip kalbas?“ Pafic. U1, 15, 17; nananduh siddhahdryah ,,dziaugési ivykde ketinima“ Kathas. 20, 99 (Speyer 1886: 373; 1896: 63). Netgi lotyny kalboje, kur dalyviy vartosena gerokai siauresné, su veiksmazodziu gaudeo ,,dziaugiuosi“ kartais eina dalyvio nominatyvas, pvz. : gaudent perfusi sanguine fratrum Verg. Georg. 2, 510 ,,dziaugiasi apsipyle broliy krauju“ (Schmalz-Hofmann 1927: 589). Visa tai leidzia manyti, kad nominatyvinés konstrukcijos su emocinés biisenos veiksmaZodziais yra pagristos Siy veiksmazodZiy statyvine reikSme ir veiksmazodiniy vardaZodziu (véliau virtusiy dalyviais sensu stricto) pusiau predikatine vartosena, kurios Saknys siekia ide. kalby bendrystés laikus. SangraZiniy formy iSplitimas balty ir slavy kalbose Gia yra, be abejo, vélesnés kilmés paralelus reiSkinys. VD genezei aptarti pavyzdZiai su emocinés bisenos veiksmaZodziais yra svarbis tuo, i *° Pig. J. Ralio ir kt. yertima: ,,Kai vienas kito abudu jie prisiZitiréjo lig sotiai* (Hlomeras 962: 522). 39 kad juose akivaizdziai iSrySkéja jungiamoji grandis tarp nominatyviniy apoziciniy konstrukcijy ir labiau centralizuoty VD tipo junginiu, kuriuose dalyvis reprezentuoja nuo veiksmazodzio priklausoma propozicinj objekta. 4.3. Konstrukcijos su percepcijos ir informacijos veiksmazodiZiais 4.3.1. Konstrukcijose su Percepcijos, mastymo, informacijos veiksmazod¢iais dalyvis arba dalyviné Zodziy grupé nusako veiksmazZodiio turinj. Tokie VD, kaip jau minéta, daZniausiai daromi su sangraZiniais veiksmazZodZiais. Konstrukcijos su nesangrazinémis formomis kai kuriy tyrinétojy laikomos naujesnémis (Tangl 1928: 50; Mappa 1962: 36). Tatiau yra duomeny manyti, kad ir su Siu reik8miy veiksmazodziais dalyviai buvo siejami jau Ziloje senovéje, dar prie¥ sangraziniy formy susidaryma. Zemaiéiy ir vakary aukStaiciy tarmése nesangraziniai percepcijos, mastymo, ypa¢ informacijos veiksmazod/iai vietomis gali sudaryti VD taip pat, kaip sangraziniai: pagretiui su brolis sakos atéjes pasakoma ir brolis sako atéjes4, XVI— XVII a. raStuose randame apie 40 VD pavyzdiiu su nesangrazinémis veiksmazodziyu formomis (apie 9%). Siaurés ryty Lietuvoje VD Siuo metu beveik tik su nesangraziniais veiksmazodziais ir tedaromas?2, Cia nominatyvinés dalyviy konstrukcijos neatskiriamai susijusios su daZnai einantia po ty patiy veiksmazodziy netiesiogine nuosaka, kuri savo ruoZtu yra Pagrista senoviSka predikatine dalyviy vartosena (aut. 1970: 6—12; 1977: 18¢t.). Sunku patikéti, kad visi ryty aukStaitiy VD su nesangrazinémis formomis baty naujadarai, juoba kad kitais atvejais Siose tarmése sangraziniai veiksmazodiZiai labai paplite ir netgi stumia i8 yartosenos atitinkamus nesangrazinius (plg. kyla — keliasi, virsta — verciasi, kinta — kei¢iasi ir pan.). Be to, laikant VD su nesangraZiniais percepcijos bei informacijos veiksmazZodiiais naujadarais, juos reikéty grieZtai atriboti nuo VD su emocinés biisenos veiksmaxodZiais, nors jy sintaksinés struktiros artimumas akivaizdus. VD su nesangrazinémis formomis (greta sangraZiniy) vartojamas ir latviy kalboje, plg. zindju tevu Klausijusi (Bielenstein 1863: 377); ceréjat... paéduxi ME 1 375; duomddams viens pats esus (Endzelins 1951: 1009). Atitinkamy pavyzdziy randama ir slavy kalby senuosiuose paminkluose (plg. Tore6ua 1958: 156 tt.; Vondrak 1928: 406; Gebauer 1929: 597). 4.3.2. Ypat pazymétinos paralelés su *men Saknies veiksmaZodiiais. Nesangrazinés veiksmaZodZio monéti formos slavy kalbose gali sudaryti tokias Pacias nominatyvines konstrukcijas, kaip ir Siuo atveju vyraujantios sangrazinés, Pvz.: s. sl. monéache dcho videste Mar Luk 24, 37 (Riiziéka 1963: 193; gr. tekste — infinityyas: edéxovy ... Secpeiv); s. Sek. mnieSe oklamajic ébdna Hrad. 130a (Gebauer 1929: 597), plg. konstrukcijas su sangr. formomis: s. sl. munitd se imy Mat 25, 29; s. éek. mnis sé kipé DalC 50 (Gebauer ib.) ir pan. Pagal Pagrindinj narj — veiksmazodj tokios konstrukcijos net etimologigkai sutampa su lietuviSkomis, tik pastarosiose labiau vyrauja manyti nesangrazinés formos, vartojamos su jvairiy laiky dalyviais, Pvz.: jis mané daugiau Zings VeinR V 250; gali manyti pakliuves tarp garsiy daktary CvR IX 93; numanau nieko gero negausigs girdét Kip (MLLG I 75) ir pan. (plg. manosi sapnuojanti LKZ VIL 832; manosi gerbiamas Tl, zr. taip pat senuju rastu PavyzdZius 2.2.1.1.). VisiSkai identigkas konstrukcijos tipas su tos patios Saknies ir reik3més veiksmazodziu manpaliudytas sen. indy kalboje (nuo Rigvedo), PvzZ.: sémam manyate * Lietuviy kalbos dialektologinio atlaso kartotekoje tokiy paralelios nesangraziniy formy vartosenos atvejy yra uZfiksuoty ig Plingés, Palangés, Vainuto, Tilzés, Rietavo, Uzventio, Stulgil, Tryskiy, Kursény, Silalés, Silutés ir kt, apylinkiy. * Duomenis apie VD su sangrazinémis ir nesangrazinémis veiksmazZodziy formomis paplitima tarmése (su kartografine schema) Zr. aut, 1977: 17. 40 papivdn ,,soma mano géres“ RV X 85, 31%. L. Renou (1936: 37), komentuodamas tokius pavyzdZius, nurodo, kad seniausiuose eiliuotuose tekstuose dalyvis Gia esti dar gana nepriklausomas nuo veiksmaZodiio, ir jy susijungimas j viena konstrukcija ivyksta véliau. Kitaip sakant, dalyvis Gia dar iS dalies yra iSlaikes sena nominalinio predikato funkcija. Panagiai kaip manVeduose su dalyviy nominatyvais kartais vartojami ir drs- ,,matyti“, chad- ,,atrodyti“, vid- ,,zinoti* Sakny veiksmaZodZiai (Renou 1936: 10, 37). Tokia pat vartosena paliudyta ir Avestoje (Reichelt 1909: 330 — 1), kur atitinkamos konstrukcijos irgi daromos su medialinémis manformomis, pvz. naéda manyete jaynvd ,,nicht geschlagen zu sein vermeint“ Yt. 10, 71. Tai rodo indoiraniska Siu konstrukcijy kilme. S. graiky kalboje dalyviy nominatyvai siejami su tokiais percepcijos ir mastymo veiksmaZodzZiais, kaip gatvoua ,,atrodau“, *cidw ,,zinau“, aicddvoun ,,jauciu~, yuyyeoxw ,,pazistu, suzinau“ ir pan., plg. tod: .:.derypévoc Arist. Plut. 962 ,zZinok ... priéjes“; obx aicddveode eanateduevor. Xen. Hist. 7, 1, 12 ,,ar nejautiate apgaunami?“ (CoGonesckuit 1948: 347; Chantraine 1953: 326; Schwyzet-Debrunner 1975: 396). Atitinkamy konstrukcijy su dalyviais (greta iprastiniy su infinityvais) pasitaiko ir lotyny kalboje, pvz.: sensit medios delapsus in hostes Verg. A. 2, 377. Meillet-Vendryes (1952: 616) jas lygina su graikiSkomis, ta¢iau kiti autoriai laiko grecizmais (Kiihner-Stegmann 1912: 702—3), nors ir susidariusiais pagal originaliy pasakymy su emocinés bisenos veiksmazZodZiais pavyzdji (SchmalzHofmann 1928: 588—9). 4.3.3. Cia paminétos giminisky kalby paralelés leidzia manyti, kad nominatyvinés dalyviy konstrukcijos su percepcijos bei mastymo veiksmazodZiais yra tokios pat senoviSkos, kaip su emocinés biisenos veiksmaZod/Ziais. I§ jy matyti, kad netgi tie patys percepcijos veiksmazodzZiai kitados galéjo eiti ir su veiksmazZodiniy vardaZodziy (véliau — dalyviy) nominatyvu, ir su akuzatyvu — destis ar jy subjektas buvo tas pats, kaip asmenuojamosios veiksmazZodzio formos, ar skirtingas. Pavyzdziui, jau minétas veiksmazodis manyti, turédamas skirtinga nuo dalyvio subjekta, sudaro GD, o turédamas identiSka subjekta — VD, plg.: Kastis mané ja miegant SRagR III 124 (s. ra’t. — su dalyviu: numane iauna Karaliu ... gimmusi BrP I 152, Zr. aut. 1974: 217) ir jis tikrai mané niekam nesakysigs KrévAP 148; galéty biti ir Kastis mané miegas. Lygiai taip pat santykiauja atitinkamos Saknies veiksmazodzio sudaryti GD ir VD s. slavy kalboje, kur greta GD monévosa Ze i vo druziné seste Luk 2, 44 (Vecerka 1961: 57) turime jau minéta monéache dcho videste Mar Luk 24, 37, L. Renou (1936: 10) nurodo tokia pat konstrukcijy su manSaknies veiksmaZodZiu diferenciacija Vedy prozoje, plg.: tisthantam manyeta ,,(prie’q) stovinti mano“ ir sa riricano ’manyata TS VI 6, 5, 1.,,jis i&tuStintas (iSvargintas) mané (jautési)‘‘*. S. graiky kalboje veiksmazZodZiai *cide ,,zinau“, aicddvorar ,jautiu“, Aéym ,,sakau“ ir pan. taip pat galéjo biti siejami ir su akuzatyvu, ir su nominatyvu (priklausomai nuo subjekto identiSkumo, Zr. Co6onescKkuli 1948: 346—7; Schwyzer-Debrunner 1975: 394 ir 396). Lietuviy kalboje su veiksmazZodZiais regéti, jausti, Zinoti, suprasti, dimoti, tarti, atminti, tikéti, sakyti ir pan. VD greta GD vartojamas jau nuo XVI— XVII a. rasty, plg.: ; Ir regeio ghi wissos Smonis waikschczoienti BrB Apd 3,9 — Schis muitinikas regedams ... prapulsens ... pradest ... melstisi BrP IL 363; Nesa kas szinna ghi ischmintinga alba durna busenti BrB Pam 2, 19 — szinau, passilikses ir pas iusu wissu (su iumis) buses BrB Filip 1, 25; 48 Plagiau apie tai Zr. Delbriick 1888: 104; Whitney 1889— 1964: 268; Ilepun 1883: 27—8; Speyer 1896: 63; Macdonell 1955: 298; ypat Oertel 1926: 25 ir Renou 1936: 10—11, 37 su tolesne lit. Konstrukcijos su Siuo veiksmazZodziu ypat produktyvios Brahmanuose, kur, pasak L. Renou (ib. 10), jos vartojamos kaip tam tikros pastovios formulés. 14 Daugiau tokiy pavyzdziy Zr. Oertel 1926: 25. 41 Atmink mana Giwenima Weia santi BrB Job 7, 7 — nétmena kardlumi éssqs DP 58633. Er esch taw nesakiau, schi man nieka gero neprarakauienti BrB I Kar 22, 18; Negu sakiey mén ... su Diewu kalbis AK 6215, Pagal subjekto identiskuma skiriami GD ir VD su tuo patiu nesangraZiniu veiksmaZodiiu kartais eina net viename sakinyje, pvz.: Nesa ghis regeia Karaliumi nebebusens, ir Saina nog sdwens atpilancze BrB I Mak 155.12; Nuo tu patiy veiksmazodziy priklausanéiy nominatyviniy ir akuzatyviniy konstrukeijy koreliacija susijusi su siy veiksmazZodziy semantika. Daugumas percepcijos veiksmazodziu, kaip ir afekty veiksmazZodZiai, ik prigimties galéjo reik&ti ir subjekto psiching bisena, ir i tam tikra percepcijos objekta nukreipta aktyvy psichinj procesa. Pavyzdziui, galvoti ir dabar gali reik&ti ir ,,buti susimastiusiam“, ir »mastyti (apie) ka nors“ (plg. LKZ II 87); panasiai, matyt, biisenos reik’me buvo vartojamas ir manyti, plg. daug mananciy, mazai iSmanandiy Erzy (LKZ VIT 831), atitinkamas s. ind. manreik¥mes (Cappeler 1955: 318 —9) ir rekonstruojama *men- »denken, geistig erregt sein“ (Pokorny 1959: 726—7); dél senos intranzityvinés sl. monitd: moné reik&més Zr, dar Kurytowicz 1964: 79. Psichinés bisenos reikSme rodo ir daugelio kity percepcijos veiksmazodzZiy etimologija bei vartosena. Nominatyvinés konstrukcijos su Sia reikSme turindiais percepcijos veiksmazodiZiais pagal ir sen. raStuose VD daug kur sunkiai atskiriami nuo predikatiniy dalyviu, einangiy netiesioginés nuosakos formomis, ypaé tada, kai tarp veiksmazodzio asmenuojamosios formos ir dalyvio daroma pauzé. Brolis sako | éjes (buves) tipo pasakymai ypaé dazni Siaurés ryty Lietuvoje (Zr. aut. 1977:17 tt.). PaZymétina, kad ir XVI-XVII a. raStuose po nesangrazinés veiksmazodZio sakyti formos prie¥ dalyvi daZniausiai eina pauze rodantis skyrybos Zenklas, PVZ.: moterischkes ... ateia sakidamas | Angelu weida regeiusias VEE 67;, Luk 24, 22—23 (vnd sagen | sie haben ein gesichte der Engel gesehen "8; kaip galli sakiti (nubraukta -es) manne milins BrB Teis 16, 14 (Wie kanstu sagen | du hast mich lieb), kartais pana¥iai skiriamos ir konstrukcijos su kitais veiksmaZodZiais, PVZ.: ieng tikrai zinotu | essq draugisten schwentuiu priimti MT 108*,; prassidesti iau dumoti | Diewop noris prisiwersti BrGD LXVI, 10, Zr. dar 2.2.1.2. Po sangraziniy percepcijos veiksmazodziy XVI-XVII a. tekstuose skyrybos Zenklai pavartoti mazdaug 40 konstrukcijy (apie 10%), plg.: Ir patsai sakes | neturins kur galwa sawa pakischti BrP 1 123; ischalkusiam Sapnije regisi, walgans ... itroschkusiam sapnije regissi, gerens BrB Iz 29, 8 (trdumet | das er esse... das er trincke); kaip kada wienas ... apsiszadetu | noris usch its wissus walgiti MT (PM) 32-322 ir pan. Nors skyrybos Zenklus dia galéjo sugestijuoti vertéjy naudoti originalai, ta¢iau palyginti daznas jy vartojimas rodo, kad senujy rasty autoriai, matyt, jauté kai kuriu dalyviu, einantiy po Ppercepcijos ar informacijos veiksmazodziu, prasminj savarankiskuma. Tokiuose senyjy rasty pavyzdZiuose, kaip ir atitinkamuose dabartiniy tarmiu pasakymuose (brolis sako(s) | buves ar mano | viska girdéjes) dalyvius galima laikyti ir savarankiSkais netiesioging kalba ar percepcijos turinj nusakandiais predikatais, i&triedéjusiais ig seny nominaliniy sakiniy!’.Matyt, greta tokiy asindetiniy veiksmaZodiniu pasakymu, kaip brolis sako (mano) : sergu || serga, kuriy archaiSkumas neabejotinas, nuo seniausiy laiku buvo vartojami ir atitinkami nominalinio tipo pasakymai, pvz.: brolis sako (mano) : sergqs, kurie + Pilg. DK jau su sangrazine forma: sakéis man ... kalbas? 65—66. Daugiau pavyzdziu Zr. 2.2.1.1 ir aut. 1974; 211-24, 16 MP 1648, tas Pats tekstas jau be skyrybos Zenklo: sdkidamos Angelu weyda regeiusios. 17 Platiau apie VD tySius su predikatine dalyviy vartosena ir aut, 1970: 10; 1977:19 tt.. 42 ir padéjo Cia kalbamy nominatyviniy konstrukcijy pamata. Stipréjant sakinio centralizacijai ir hipotaktiniams rySiams tarp jo daliy, pagal kity predikatinio atributo nominatyviniy konstrukcijy pavyzdi veiksmaZodis su dalyviu buvo susietas i glaudu 4ntonacinj ir prasminj junginj. Tuo biidu VD su percepcijos bei informacijos veiksmazodZiais virto predikatinio atributo konstrukciju variantais. ApzZvelgus atskirus nominatyviniy konstrukcijy tipus, isrySkéja ju genetiniai ryiai su bendrais ide. sintaksiniais modeliais. Konstrukcijos su faziniais ir emocinés ‘pusenos veiksmaZodjZiais, istoriSkai Zitrint, atitinka predikatinius atributus, nuo Zilos senovés vartotus su kitais biisenos (statyviniais) veiksmazodZiais. Veiksmazodinio vardaZodZio, véliau virtusio dalyviu, nominatyvas jose turéjo antrojo, subordinuoto, predikato funkeija. Konstrukcijy su percepcijos bei informacijos veiksmaZodziais pagrinda sudaro jausmo, minties ar kalbos turinj reiSkiantys dalyviai, kitados éje reliatyviai savarankiSkais nominaliniais predikatais. Sie veiksmaZod7iai su dalyviais j glaudZias VD konstrukcijas susijungé véliau, ir tiek lietuviy, tiek kitose giminiSkose kalbose (pvz. s. indu, s. graiky) tia dar galima iZiiréti dalyvio savarankiSkesnés vartosenos pédsaky. 44, Konstrukcijos su pasyvinémis formomis 4.4.1, Pagrindinis modelis, pagal kurj iformintas VD, buvo nominatyvinés predikatinio atributo konstrukcijos su statyviniais veiksmaZodZiais. Kaip jau minéta, jos i senovés sudaré prieSprieSq akuzatyvinéms su aktyviniais veiksmaZodZiais. Akuzatyvo ir nominatyvo prieSprieSa, kaip Zinoma, yra susijusi su pasyvine transformacija: pasak J. Kurytowicziaus (1964: 74, 179 tt.), akuzatyvas dél to ir laikomas gramatiniu linksniu, kad jis pasyvinéje konstrukcijoje yra prieSinis nominatyui (hostem occidit: hostis occiditur). Kol tranzityyumo kategorija ir pasyvas lietuviu kalboje buvo nesusiformave, nominatyvinio ir akuzatyvinio predikato atribu- ‘to (resp. VD ir GD) prieSprieSa buvo visy pirma susijusi su skirtinga derivacine veiksmazodzio reiksme ir paties linksnio semantika, t. y. nebuvo sintaksiSkai grieZtai motyvuota®. Pradéjus formuotis pasyvui, greta akuzatyvinés konstrukcijos su aktyviniais veiksmaZodZiais (rodo ji piktq) ir nominatyvinés — su statyviniais (jis atrodo piktas) susidaré nominatyyiné konstrukcija su perifrastinio pasyvo formomis (jis rodomas piktas), prieSiné akuzatyvinei sintaksiniu pagrindu, pvz.: (tévas) beria griidqa sausq : griidas beriamas sausas 55 pléSia audinj skersq : audinys pléfiamas skersas o paverté ji nelaiminga : jis paverstas nelaimingas 33 lauzia lentqa skersq : lenta lauziama skersa (plg. sakiniy su derivacinémis birti, plysti, virsti, lazti formomis koreliacija 3.3.3.). Konstrukcijy su pasyvinémis formomis nemaZa randame XVI-XVII a. raStuose, pvz.: niekas ne buwo atrastas wertas BrB Apr 5, 4; apsiwilkime | idant niigi nebutumbime rasti MT 139*,;; patinelis ... tur biti Ponui schwentas wadintas VEE 47,; sekma diena teipaieg bus schwenta wadinama BrB III Moz 23, 8 (sol auch heilig heissen) ; kuri skelbiama ira newaisinga BrP 1 332 (= Il 262). Visi’kai taip pat, kaip vardazodziu, jose vartojami dalyviy nominatyvai, plg.: mes ... patis dabar griekiniais essa randami esme BrB Gal 2, 17 (selbs Siinder erfunden worden); bernelis ... Gtrastas yra ... besédis DP 669 (dledion iest ... siedzac We 66)”. XVI—XVII a. raStuose pasitaiko VD ir su veiksmazodZiu tikéti, pramanyti, rokuoti, sakyti ir skelbti pasyvinémis formomis, pvz:: 18 Pilg. A. Meillet (1934: 359 tt.), L. Renou (1952: 355-6; 1965: 231—2), B. Havraneko (1968: 409 tt.) mintis apie sintaksinio valdymo silpnuma ir semantinj linksniy pobudj senojoje ide. sakinio struktiiroje. * Panasiai BrB V Moz 22, 22, MT 83,4, ChB Apd 5, 39. 43 sudzia tikims essi ateisens BtGD XXXVI (52); Christus ... turetu pramanitas buti turis du kunu? MT (PM) 31%\5; atstaijmas rakoijmas esti Kancze esanti BrB 8m 3, 2 (abschied wird fur ein bein gerechnet); numiralei jra sakomi miega ir atsiilsi MT 262,,; nesa skelbams essi giwenans 0 numirens essi BrB Apr 3, 1 (Denn du hast den namen | das du lebest). Visy siy veiksmaZodziy aktyvinés formos eina GD konstrukcijose, plg. nebutu tikeie ... Neprieteli ieisenti BrB JerR 4, 12 ir pan. (Zr. aut. 1974: 216 tt.). Dabartinéje kalboje VD su veiksmazodziy matyti, regéti, girdéti, rodyti, skelbti, pranesti ir pan. pasyvinémis formomis taip pat sudaro prieSprieSa GD su atitinkamomis aktyvinémis, plg.: mato ji einant(j) : Jis matomas (be)eings; rodo Ji grizusj : jis rodomas grizes; skelbé ji atvyksiant : Jis skelbiamas atvyksigs; pagreciui su dalyviy vardininkais Cia kartais pavartojami ir padalyviai: jis matomas einant. 4.4.2. Visai tokiu pat bidu, kaip lietuviy kalboje, nuo senujuy rasty su pasyvinémis formomis sudaromas ir latviu k. VD, plg.: vins tika redzéts stdvus (Endzelins 1951: 1009) greta atitinkamy konstrukcijy su nelinksniuojamais dalyviais, pyz.: viné nav redzéts braucuot (Valmiera, Endzelins ib. 1013), dzirdéts berns raudam (ib. 1002). Kad éia turime atitinkamy vardazodiniy predikatinio atributo konstrukcijy variantus, aiSkiai matyti kad ir iS Siu latgalisky Pavyzdziy koreliacijos, pvz.: Jys sovus kaiminus padaréja laimeigus : kaimini tyka padareiti laimeigi: mani iraudzéja pyrmii : es tyku iraudzeits pyrmais it pan. (Buk§s-Placinskis 1973: 303). Tokia pat akuzatyviniy ir nominatyviniy konstrukcijy prieSprieSa_ matome slavy kalby senuosiuose paminkluose, plg. s. sl. vidécho necostivaego prévoznosjexta sje Ps Sin 36, 35 (Veéerka 1961: 58) ir vidimo béase preébyvaje prisno Supr 544, 25—6. (ib. 65). Besiformuojantios s. slavy k. perifrastinio Ppasyvo formos savo struktira irgi visai atitinka baltiSkas, nors yra smarkiai paveiktos graiky kalbos (Havranek 1928: 115 tt., Veterka 1961: 73 su lit.). Patioje graiky kalboje pasyvinés formos, sudaran¢ios atitinkama koreliacija su akuzatyviniy konstrukeijy aktyvinémis, yra artimos 3.3.4. minétoms medialinéms (Co6ouescxuit 1948: 252, 291-2, 345 tt.; Schwyzer-Debrunner 1975 : 396); tai pasakytina ir apie s. indy kalba, kur jau nuo lotyny kalboje, plg.: ego vos salvas sistam Pl. Rud. 1049 ir omnia ... salva sistentur tibi ib. 1359 (Kiihner-Stegmann 1912: 293); taip pat su dalyviais: mandata dicam facta Asin. 913 ir is nunc dicitur venturus peregre Truc. 84 (Schmalz-Hofmann 1928: 383 —4), plg. dar oppugnata domus ... nuntiabatur Cic. Mil. 66 (ib. 608)*2. Siu konstrukcijy iSplitimas lotyny kalboje susijes su paciy pasyvyo formy intensyvia vartosena. Tuo tarpu lietuviy kalboje perifrastinio Pasyvo formavimasis sustojo tarsi pusiaukeléje: tia pasyvas kai kuriose tarmése émé nykti dar tvirtai neisigaléjes. Todél ir VD su perifrastinio pasyvo formomis labiau nepaplito, o jy prieSprie’a GD, nors ir sintaksinio pobidiio. liko antraeilé. Daug didesni vaidmenj balty irslavy kalby VD tolesnei raidai turéjo sangraZiniy_ veiksmazodzZiy susidarymas. Sis procesas abiejose kalby grupése vyko savatankiskai, tatiau turéjo analogiSkas prielaidas ir bendra krypti. 45. Sangraziniu veiksmazodZiu susidarymas Lietuviy kalbos san graziniy veiksmazodziy genezé — sunkus ir sudétingas. Klausimas, jau daug karty nagrinétas bei diskutuotas. Nuo W. Porzezitskio studijos (Tlop»kesnuckuit 1903), iS karto sukélusios gyva polemika, Siuo klausimu susida44 ré plati literatira, kurios vien apZvalga uzimty daug puslapiy. Dél sangraZiniy formy kilmés savo nuomiones yra iSdéste J. Endzelynas (1901, 1903, 1951 ir kt.), J. Zubaty (1904), E. Hermannas (1926), Chr. S. Stangas (1966), J. Otrebskis (1956), V. Maiiulis (1959), J. Kazlauskas (1968) ir kiti baltistai; pastaraisiais desimtmeCiais sangraZiniai veiksmaZodZiai specialiai nagrinéti P. BernadiSienés (1961) ir A. Jakulienés (1968) monografijose. Vis délto Sio klausimo dar negalima laikyti iSsprestu. Detaliau iStyrus sangraziniy veiksmazodziy formas bei vartosena, kartu su naujais duomenimis iSkilo nauju problemy, sunkinanéiy jy kilmés nustatyma. 4.5.1. LigSioliniai tyrinéjimai parodé, kad ir datyviné, ir akuzatyviné formanto si reikSmé siekia tolima praeiti, tatiau bandymai laikyti kuria nors i§ jy pirmine ir i§ jos istoriSkai isvesti antraja nedavé jtikinamy rezultaty. Laikyti pirmine akuzatyvine reik8me ir kildinti si i8 sangraZinio jvardzio akuzatyvo neleidzia forma ir datyvinés reikSmés atitikmenys kitose kalbose: sl. si < *sei arba *soi, het. Si ir pan.” Su akuzatyvu buvo bandoma spéjamai susieti piety Zemaitiy, papriises tarmiy ir s. ra’ty forma se (Hermann 1926: 83 tt., 87; MazZiulis 1959: 13), tatiau atrodo, kad ji gali biti paaikinama naujesniais Siy tarmiy fonetiniais bei morfologiniais procesais (Zinkevitius 1966: 331—2, Jakuliené 1968: 241—2); dél jos senoviskumo abejojo jau ir J. Endzelynas (1951: 914). Sunku kildinti i8 akuzatyvo *se ir s. prisy si?°, nes tuo atveju reikéty manyti, jog rytiniy ir vakariniy balty kalbose sangrazos formantas si susidaré i8 skirtingy savybinio ivardZio linksniy. Atitinkamos enklitiniy ivardziy mi, ti formos taip pat atliepia kity kalby ivardziy datyvams (plg. s. sl. mi, ti, gr. wor, oot (Hom. tov), s. ind. mé, té (Endzelynas 1957: 148). Antra vertus, iSvesti si i$ sangraZinio ivardZio datyvo ir paaiSkinti balty kalby sangraziniu veiksmazodZiu susidaryma, laikant datyvine reikSme pirmine, trukdo kiti formos bei semantikos motyvai. Datyvinés reikSmés si sufiksacija zemai¢iy tranzityviniuose veiksmazodziuose (pvz., atrasties ,,sau rasti“ greta atsirasti ,,dingus kur nors, vél atsirasti* Zinkevitius 1966: 334) lyg ir rodo vélesnj suaugima su veiksmazodziu negu infiksiniy akuzatyvinés reikSmés formy (Kazlauskas 1968: 144—145; Jakuliené 1968: 65, 78, 220, 246). S. priisy kalboje tranzityviniy sangraZiniu veiksmazodZiy su datyvinés reik8més si ar sin visai nerasta (Jakuliené 1969: 42), palyginti siaurai jie vartojami ir latviy kalboje (Endzelins 1951: 986; Lepika MLLVG I 557). Lietuviy kalboje jie taip pat daug retesni negu atitinkami intranzityviniai sangraziniai veiksmaZodziai. E. Hermanno (1926: 80 tt.) pastebétas didesnis mi, ti datyvinés reikSmés daZnumas XVI-XVII a. raStuose, palyginti su akuzatyvine, gali biti paai’kintas tuo, kad ortotoninés jvardziy formos mane, tave greitiau iSstimé senasias enklitines i8 tiesioginio objekto (sintaksinio) linksnio pozicijos, o labiau periferinés datyvo formos iSliko ilgiau; taigi $i aplinkybé irgi never¢ia akuzatyvine mi, ti, si reik’me laikyti naujesne. 4.5.2. Nepavykus apibrézti vieninga pirmine enklitiko si linksnio reikSme, iS viso buyo suabejota, ar 8j enklitika galima laikyti ivardzio linksnio forma. Svarbiame ir turiningame A. Jakulienés darbe (1968) itikinamai parodyta, kad dabartinéje lietuviu kalboje dalelyté si daZnai yra intranzityvumo rodiklis, neturintis linksnio reik’més. Tatiau neatrodo itikinamas autorés bandymas laikyti tokia si funkcija seniausia ir nukelti ja i tolimus prabalty pracities laikus (1968 : 227—8; 231 tt.; Axynene 1968 : 17). Pirmiausia, sunku patikéti, kad pirminé formanto si reikSmé baty buvusi tokia abstrakti. Tam prieStarauja tipologiniai motyvai, ypaé sangraziniy veiksmazodziu susidarymas slavy, germany ir — jau istoriniais laikais — romany kalbose, kur ai’kiai matyti sangraZinio formanto, sakinyje dazZnai dar tebeturintio atskiro Zod%io pozicija, kilmé i¥ sangrazZiniy ivardziy akuzatyvo bei datyvo formu, o patiu sangraziniy veiksmazZodziy semantika labai pana’i j balty (plg. kad 2 Dél formanto si santykio su sangraziniy jvardziy datyvo formomis Zr. Top»xesnucknit 1903: 88—9; Havranek 1928: 111; Endzelins 1951: 915; Maziulis 1959: 11—12; Stang 1966: 253-4. 23 Dél Sios prielaidos Zr. Zubaty 1904: 59—60; Endzelins 1944: 131—2; 1957: 148; Havyramek 1928: 114; MazZiulis 1959: 13. 45 ir vad. reflexiva tantum bijotis, dziaugtis, gédytis ir pan. sandaros bei reik’més pataleluma visose minétose kalby grupése), Pati tranzityyumo: intranzityvumo opozicija néra labai archaiSka: tai rodo tiek seniausiy ide. kalby paminkly™, tiek ir patios lictuviy kalbos duomenys®*. Ta%iau svarbiausia yra tai, kad enklitiko si istoriSkai neimanoma atsieti nuo mi ir ti, kurie senuosiuose raStuose, retkaréiais ir tautosakoje, turi aiSkia ivardziy datyvo bei akuzatyvo reikSme. Siy linksniy reikimédaugiau ar maZiau jauciama ir daugelyje sangraziniy veiksmazodZiy. Pazymétina, kad ir kitose, ypaé seniausiai paliudytose, ide. kalbose atitinkamy enklitiniy jvardziy formos gali eiti jvairiais linksniais. Pavyzdziui, s. ind. (ved.) mé, té, prakr. se, av. mé, té, hé, sé, atitinkantys lie. (ir slavy) mi, ti, si, turine tik datyvo, bet ir akuzatyvo reikSme (Delbriick 1888: 205-6; 1893: 462; Wackernagel 1930: 471 tt., 484); be to, s. ind. mé, té semantiSkai atitinka dar ir genetyva, 0 ay. hé — dar ir ablatyva bei instrumentalj (Wackernagel ib.; Havranek 1928: 112 su lit.). Bandymai i8vesti kai kurias siy enklitiky reikimes (pvz., genetyvine) i§ pirminés datyvinés pasirodé nesékmingi?®, Hetity jvardiniai enklitikai mi, ti, Si (=si), kurie, pasak V. Ivanovo (1965: 230), tiesiogiai atitinka lie. mi, ti, si, turi posesyvine, datyvo (Friedrich 1952: 141—2, 192, 223; Kronasser 1956: 143—6), o luviy hierogl. mi — gal ir nominatyvo reiksme ([ynaescxaa 1969: 72). Tokiomis aplinkybémis labiausiai itikima atrodo prielaida, jog ivardiniy enklitiky mi, ti, si vartojimas jvairiy links iy (ypaé datyvo ir akuzatyvo) reikSmémis yra archaiSkas reiSkinys, galbat paveldétas ig ty laiku, kai ivardZiy netiesioginiai linksniai dar nebuvo morfologikai diferencijuoti (Wackernagel-Debrunner 1930: 471, 485; Havranek 1928: 111, 113; Erhart 1970: 37)*". Taigi ir datyviné, ir akuzatyviné lietuviy k. enklitiniy ivardziy mi, ti, si reik’més gali biti vienodai senovi’kos. Kad enklitikas si reprezentuoja bitent sangrazinio jvardZio kamiena, musy manymu, pakankamai aiSkiai rodo jo forma, reik’mé, santykis su mi, ti ir giminiSky kalby ivardiniai atitikmenys. 4.5.3. Tatiau kuri i§ minéty dviejy enklitinio jvardzio si reikSmiy turéjo didesnj vaidmenj sangraziniy veiksmaZodZiy susidarymui? Kadangi visose baltu kalbose, kuriu duomenys Zinomi, sangraziniai veiksmazod7iai pirmiausia sudaro prieSprieSa tranzityviniams (Jakuliené 1967: 199 — 200), reikéty manyti, kad tokig prieSprieSq labiausiai nulémé si akuzatyviné reikSmé. Akuzatyviné Sio enklitiko vartosena, eliminuojanti kito tiesioginio objekto galimuma, geriausiai paaiskina jo yyraujanéiq intranzityvinimo funkcija. Tai patvirtina ir tipologinés giminisky kalby paralelés. Pavyzdziui, rytiniy slavy kalbose dar aixkiai iZiirima sangraZiniu yeiksmazZodziy raida ig akuzatyvinés reikSmés ivardZio sen samplaiky su veiksmazZodZiais (Mette 1951: 263; Havranek 1928: 24 tt.; Tappanex 1963: 60 tt.; BopkoscxniiKysxenos 1965: 288 —9). IS germany kalby ypat rySkia paralele matome skandinavy kalbose, kur sangraziniy veiksmazodziu formantas -sk yra aiSkiai kiles iS enklitinio ivardzio akuzatyvo; s. islandy kalboje jis vartojamas pagretiui su -s, kuris gali biti ir datyvinés kilmés. Sic formantai, turéje vyraujantiq akuzatyvine (kai kur ir datyvine) reikSme, yra virte morfologiniais todikliais, Zymin¢iais veiksmo apribojimg subjekto sfera ir jau skiriasi nuo ortotoniniy ivardziy akuzatyvy (s. isl. sik, nory. seg), kurie Zymi tiesiog i subjekta nukreipta veiksma (Cre6.mH-Kameucxuit 1953: 238 tt.; 1957: 124 tt.; Tyxman 1964: 214 tt., 229-59). Daugelyje kitu germany _.* Dél tranzityvuma salygojantiy valdymo rySiy silpnumo s. ind., gr. ir kt. kalbose plg. Meillet-Vendryes 1924 : 519 tt.; Renou 1965: 231; Chantraine 1953: 8, 16—7, 232, 319 tt. (kiek kitaip Capyeuxo 1975: 336—7); tiesiogiai dél tranzityvumo kategorijos ide. #r. Jlecunykas 1951: 143; Tlepensmytep 1974; 71-81. °5 Pig. aut. 1974: 233—4; 1974a: 244—5; zr. dar 3.3. ., * Plg. Havers 1911: 19 tt., 323 ir Brugmann-Thumb 1913: 458 déls. ind. mé, té genetyvinés eines Kilmés; motyvuota gio Poditirio kritika Zr. Hermann 1926: 77 ir ypat Havraének 1928: ugh? Sy enklitiniy jvardziy senoviskumu nuo F. Boppo laiky kai kas sieja atitinkamy atematiniy veiksmaZodzio fleksijy -m, -t, -s kilme vardiniy elementy agliutinacijos biidu); pastaruoju metu Siai pazitirai atstovauja Casyeuxo 1960: 48 tt.; Manos 1963: 185; Erhart 1970: 12—3, 51. 46 kalby (netgi goty kalboje, turintioje seniausia raSytine tradicija*), kaip ir romany kalbose, sangraZiniy ivardziy akuzatyvai dar yra iSlaike morfologinj savaranki8kuma, nors semantiSkai jie daugeliu atvejy nuo veiksmaZodZio neatskiriami (kaip vok. sich freuen, sich fiirchten, pranc. se réjouir etc.). Tokio tipo sangraZiniy veiksmazodzZiy formavimasis i junginiy su sangrazinio ivardZio akuzatyvu pastebimas jau liaudinéje lotyny kalboje, kur greta mediopasyvinés prigimties formy delectari, fieri ix pan. jsigali se delectare, se facere, plg. ubi se tamen montes ... aperiebant Peregr. Aeth. I, 1 (pinnuxos u yp. 1975 : 282); facit se hora quinta ib. 60, 135). Greta akuzatyvinés linksnio reikSmés sangraZiniy veiksmaZodziy susidarymui ide. kalbose didelj vaidmenj turéjo ir paties sangrazinio ivardZio kamieno *s(e)- inkliuzyviné reikSmé?®, kuri igalino sangrazines veiksmazZodziy formas atskirose ide. kalby grupése (balty, slavy, germany, romany) gauti labai panaSias funkcijas ir virsti senojo mediopasyvo semantiniais atitikmenimis. Skirtingai nuo romany ir daugumos germany kalbu, ryt. balty enklitinis jvardis si prarado morfologini savarankiSkuma jau prieS raStijos pradziqa. Tai neprieStarauja archaiSkam balty kalby pobidZiui, nes jose Sis ivardis galéjo biti susietas su veiksmaZodZiu daug ankstiau negu, pavyzdziui, germany kalbose. Balty kalby senoviskumas irgi néra absoliutus, apimantis visa gramatine sistema. Tiek baltu, tiek ir kity giminisky kalby sangraZiniai veiksmaZodZiai nepriklauso prie senuju indoeuropietisky relikty ir, be abejo, yra daug naujesni uz atitinkamos reikimés medialines indoiranietiy ar graiky kalby formas. 4.5.4, I§ lietuviy k. veiksmaZodziy sangrazZinése formose iSlikusiy senyjy tematiniy asmens galiniy matyti, kad veiksmazZodis su prisijungusiu postpoziciniu enklitiniu jvardZiu si buvo laikomas morfologiSkai vientisa forma prieS galininiy -ie < *-éi, uo < *-6 sutrumpéjima, plg. lie. velkuosi, velkiesi, la. vélkuds, vélciés (Endzelins 1951: 903 tt.). Gana sena suaugima i viena Zodi rodo ir specifinés jy kirGavimo ypatybés (SkardZius 1935: 201 tt.; Kazlauskas 1968: 88 tt.; Girdenis-Zulys 1972: 199). Nesutrumpéjusios galiinés dazniausiai randamos ir prieS senuosiuose raStuose uZfiksuota baigiantj nykti enklitika -t, pvz.: duosiuot MP 85, KN52;, BrB Pat 3, 28, /ikiit (,,linkiu tau“), rodiiét DP 514,,, meldziuot N 379, duomiet MP 17610, BrB Apr 3, 18 (Hermann 1926: 50, 37 tt., 46 tt.). Tuo tarpu prieS enklitika mi, geriausiai iSlaikiusj ivardzio linksnio (ypaté datyvo) reikSme, galiinés jau sutrumpéjusios, plg. dosi mi ChB II Kar 20, 5, nedosi mi I Moz 30, 31, sluZysi mi I Moz 29, 27, budawosi mi 1 Sam 7, 5 ir pan., netgi kalbejot mi ChB I Sam 12, 1, nors prieS trumpesne forma -m dar pasitaiko ir iSlaikytu, plg. galim ,,gali mane“ BrB Ps 44, 7 ir galiem ,,t. p.“ Teis 19, 18%, Enklitikai -mi, -ti, ypaé turintys datyvo reikSme, iki pat galo i8laiké morfologinj bei semantinj savarankiSkuma. Kitaip enklitikas si: jo junginiai su veiksmaZodiais bei veiksmaZodiniais daiktavardziais balty kalbose nuo pat pirmujy paminkly funkcionuoja kaip semantiSkai nedalomi vienetai. Enklitikas mi prie veiksmazZodzin su -si, praradusiu linksnio reikSme, jungiamas visai taip pat, kaip prie nesangrazZiniy, pvz.: gailis mi ChB I Moz 6, 7, regis mi III Moz 14, 35 ir pan. (Hermann 1926: 37). SemantiSkai vieningi ir negausiis prisy kalbos veiksmaZodZiai su enklitikais -si ir -sin; verciant originalo sangrazines konstrukcijas, su jais, kaip ir su nesangraZiniais, eina ortotoniniy sangraziniy ivardziy akuzatyvai, pvz.: Turei sien ... maitdtunsin 199,9_, —sollen sich ... neeren 198,, (Jakuliené 1969: 39 — 40). Matyt, lietuviy k. akuzatyvinés reik’més enklitikas si (kaip ir atitinkamos enklitinés slavu bei skandinavy kalbyu formos) jau labai senais laikais buvo pradétas semantiSkai api88 Dél goty k. sangraziniy veiksmazodziy Zr. Hermodsson 1952: 85 tt.; Buch 1958: 335 tt. 29 Zr. Pyxman 1964: 214. Pig. dar *s(e) kamieno formy vartojima visy trijy vn. ir dg. asmeny Ssavybine reikSme nuo pat seniausiy ide. kalby paminkly. Dél negalimumo i8vesti visas intranzityviniy sangraziniy veiksmazodziy reikimes i§ akuzatyvinés sangrazinio jvardzio vartosenos Z. dar Hatcher 1942: 44; Hermodsson 1952: 85 tt. 80 Pavyzdziai if Hermann 1926: 19, 21. 47 Regisi iz wirszaus kartays duona balta ir gradi (zdé Sie... chleb bidly) SP 1 106,47; Ana ... rodose teip biauri, kaip maischas BrB Sir 25, 24 ( wird so scheuslich); atskire zeme ... ieng (40*) pasiroditu sausa MT 40*—41; Diewas algoiasi stebuklingas (zowie sie dziwny) SP I 177,; mes kalti sakomés RG 435,,; szmogus | taresi teisus | geras ir Diewui intinkans BrP 11 914; kodelei desies swetima BrB I Kar 14, 6 (Warumb stellestu dich so frembd?)®. Senuosiuose raStuose daugelis tokiy konstrukcijy koreliuojamos su atitinkamomis akuzatyvinémis visai taip pat, kaip VD, plg.: Kad its regi grinus DP 484, (Gdy ie widzq vbogimi) — Kosznam sawa (tais. iS io) kelis tikras regessi BrB Pat 21, 2 (Einen jglichen dincket sein weg recht sein); Isch to nu palaiminga mane sakis BrP It 259— (Maria) to ne wertd sakos DP 60059 (tego sie niegodna poczyta W 726); Tadda tare Eli ie-girta BrB I Sam 1, 14 (Da meinet Eli sie were truncken) — Kadelei ir pats tariaus ne wertas BrB Luk 7, 7 (non sum dignus arbitratus). Tregiuoju koreliacijos nariu cina nominatyvinés konstrukcijos, priklausomos nuo atitinkamy perifrastinio pasyvo formy, pvz.: niekas ne buwo dtrastas wertas BrB Apr 5, 4 (niemand wirdig erfunden ward). Visai taip pat koreliuojamos ir konstrukeijos su faktityviniais veiksmazodiiais daryti, palikti, vadinti ir pan. (Zr. aut. 1974: 201 —2), plg.: wadina palaymintus grinus (zowie blogoslawionymi vbogie) SP 303,, — Alwienas patinelis ... tur buti Ponui schwentas wadintas VEE 39,; Ioab palikka giwus atlikusius Mieste BrB T Kron 12, 8 (lies leben die vbrigen) — Ir passilikos wienas BrB I Moz 32, 24 (vnd bleib allein). Taviau nominatyvines konstrukcijas su vardazZodzZiais sudaro tik dalis sangraziniy veiksmazodziy, galintiy eiti VD pagrindiniais nariais. Tokie yra veiksm. jaustis, regétis, pasijusti, rodytis, pasirodyti, sakytis, tartis, détis, apsimesti (kaip ir nesangrazinis nuduoti), iksiduoti it ju sinonimai. Nominatyvinés konstrukcijos su jais sudaromos iki Siy dieny (tokios kaip jis jauciasi piktas, turtingas, pasijuto yirsininkas, pasirodé senas, sakési laimingas, déjosi vargsas, apsimeté kvailas ir pan.), nors atitinkamos akuzatyvinés (jauciu tévq pikta, saké mane Siokiq ir pan. Zr. aut. 1974; 200 tt.) dabar jau virtusios archaizmais ir tik retkarGiais pastebimos tautosakoje ar liaudies kalboje (i8skyrus kiek populiaresnius pasakymus su rodyti, pvz.: rodé jq visiems nuoga ir pan.). Nei senuosiuose raxtuose, nei dabartinéje kalboje neturi akuzatyviniy atitikmeny konstrukcijos su apsimestinés biisenos sangraZiniais veiksmazoddiais détis ar apsimesti. ISskyrus atrodyti (pvz. jis atrodo keistas), su vardazod#iais nominatyvines konstrukcijas sudaro tik sangrazinés minéty veiksmazodziu formos. Toks sangraZiniy formy suabsoliutinimas paaiSkinamas tuo, kad jos buvo anksti apibendrintos subjekto sfera apribotam veiksmui reik&ti, tad ir predikatinio atributo konstrukcijose virto priemone priskirti kalbama ypatybe tam patiam subjektui. Tiktai atitinkamose konstrukcijose su dalyviais, turin¢iais antraeilio veiksmo (ne ypatybés) reikSme, iSsilaiké greta sangraziniy ir nesangrazinés formos, pvz.: jis saké grizes, bet ne *saké piktas (Zinoma, iSskyrus VD su nesangraZiniy atitikmeny neturintiais apsimestinés biisenos veiksmaZodziais). Siaipjau pagal savo vidinés struktiros modelj nominatyvinés konstrukcijos su vardazodiiais ir dalyviais nesiskiria: jis jautési piktas <= jis jauté (jis piktas), plg. 1.2.2. 4.6.3.3. Virtusi specialia priemone subjekto sfera apribotam veiksmui reikSti, sangrazos dalelyté sporadi8kai buvo pradéta délioti ne tik prie Siaip jau intranzityviniu, bet net prie sangraZiniy, infiksuota si turingiy veiksmazodziu. Sis reiSkinys pastebimas jau nuo raStijos pradzios, ypaé J. Bretkiino ir S. VaiSnoro taStuose, pyz.: passigaileias (3 sing.) BrB I Moz 43, 30; neapsijmas 39, 8; nessibijokities TV . Moz 14, 9; prassideiosi 16, 46; atsikreipsities 32, 15; nussiweskes Teis 4, 6; nusidis47 Pana’iai BrB Pat 16, 2; 30, 12; IML Moz 14, 37; Il Mak 12, 16; Joz 22, 19; Sir 8, 18 ir kt. 48 Panagiai BrB Sir 6, 1; 8, 11. 49 PanaSiai BrB I Moz 42, 7; I Kar 14, 5. 54 tis MT 93,2, 105%,,; prasidestissi 138*,,; pasimegstasi 90%,; atsiskiressi 118*,,, issimanosi 85*,; PM 20.,; sasieitiszi (3 pl.) MT 71%; passisawinamesi 145,; pasibaigsissi 989 ir pan. Su tokiais ,,dvigubai sangraziniais“ veiksmaZodZiais daromi ir VD, pvz.: pasizistisi essqs kaltas MT 143%; pasiszistis ... per silpnas ... esas MT LI XL—XLI*®. Matyt, dél sangrazos formanto papildomo pridéjimo prie veiksmaZodzio biti Zemaitiy tarméje susidaré specifinés konstrukcijos, kuriose Sio veiksmaZodZio sangrazinés formos turi panaviq reik’me kaip détis, apsimesti ix taip pat siejamos su es. 1. veik. dalyviy vardininkais, pvz.: Tycia bisivos ano nematanti Kx8; Jis barasi, 0 mes bitsimés nieko negirdj 8; biikis nejuntanti! ZemR I 306; Uzeikite sankrovon, bikités norj ko pirkti S§ (LKZ I, 1216)*. Kursény, TrySkiy, Raudény ir kt. Zemaiéiy Snektose bis. 1. 3 asmuo Siose konstrukcijose turi iprasting sangraziniy formy galiing -és ~ Ik. -ias(is): birsé-s ~ biisias (biisis) kaip dise’s ~ diosias (diosis) Kr§ (Vitkauskas 1960: 68; 1965: 17). Pazymétina, kad Siose konstrukcijose veiksmazZodzio biitis tevartojama bisimasis laikas ir liepiamoji nuosaka; be to, minétos veiksmaZodzio formos siejamos tik su es. 1. veik. dalyviais (nei *binas ar *buvos nematgs, nei *biisis nemates tipo pasakymy nepastebéta). Gramatinés sandaros ribotumas rySkiai skiria 8ias konstrukcijas nuo VD ir leidzia manyti jas turint specifine kilme. Kaip Zinoma, veiksmaZodZio biti nesangrazinés formos su es. 1. veik. dalyviu vardininkais gali sudaryti vad. sudurtinj pradétinj bisimaji laika, kuris daZniausiai vartojamas netikram, spéjamam dabarties ar ateities veiksmui nusakyti, pvz.: uzsiziebk tik Ziburi, bus bejsigriaungs i vidy LzPR 1 367 (Sliziené 1961: 68; LKG II 147). Tokie pasakymai, kaip tas jau bus nematgs visu pirma turi modaling reikSme ,,tas jau tikriausiai (galbit) nemato“. Liepiamosios nuosakos formos biik, biikim(e), bukit(e) su es. 1. veik. dalyviais taip pat nusako kalbamuoju metu neegzistuojantia, tiktai liepiama realizuoti bisena. Vadinasi, tick bisimojo laiko, tick liepiamosios nuosakos veiksmazodzio biti nesangrazinés formos su es. 1. veik. dalyviais Zymi nerealias bisenas ir turi rySkia modaline reik’me. Kai dalyvis esti su neiginiu, jos gali reikSti ir apsimestini veiksma. PavyzdZiui, tokie pasakymai, kaip bik nematqs (nezings, negirdis) daugelyje konteksty bei situacijy gali buti pavartoti tokia pat reik’me, kaip biskis (=dékis) nematqs (nezings, negirdjs). Kaip tik neigiamos es. 1. veik. dalyviu formos paprastai randamos ir konstrukcijose su bitis. Sios aplinkybés veréia manyti, kad biisis || bukis nematgs, -anti tipo konstrukcijos atsirado pridéjus sangrazos formanta prie veiksmazZodzio biti, sudaran- &io su es. 1. veik. dalyviais sudurtines pradétines bisimojo laiko ir liepiamosios nuosakos formas. Bis. 1. 3 asmens formos balsio ilgumas (biisis) sangrazZinéje formoje yra visai reguliarus, plg. siis, bet sidsis; Zemaitiy tarméje toks pat ilgas yra ir atitinkamy nesangraziniy formy balsis: bis, gys ,.gis*, plg. Zinkevitius 1966: 361. SangraZos formantas -s(i) kartais pridedamas prie veiksmaZodzio biti formy it kitais atvejais, ta¢iau apsimetimo reik’més nesuteikia, plg.: Seniy biitis yr, bet nepazinau gero Dr (LKZ I, 1213); Man besibiinant (belaukiant), ir paréjo numie Sts (ib. 1215). XVI a. ra8tuose dar pasitaiko pavyzdZiy, kur jis turi aiSkia sangraZinio ivardZio datyvo reik’me — netgi dalyvinése konstrukcijose, pvz.: asch busiis Garbe gawens isch Pharaono BrB 11 Moz 14, 18 (wenn ich Ehre eingelegt habe; cum glorificatus fuero)®®. Veiksmazodiziui biti prisijungus sangrazos dalelyte, minétos sudurtinés bisimojo laiko ir liepiamosios nuosakos formos sutapo su VD. Joms semantiskai artimiausias VD pogrupis buyo konstrukcijos su apsimestinés bisenos 59 Dél atitinkamy formy dabartinése tarmése Zr. Zinkevitius 1966: 332; ypaé jos paplitusios Zemaitiuose, 3r. Vitkauskas 1978. 51 Plg. passiszisti grieschnas essas VE 72,3. 52 "Daugiau pavyzdziy Zr. Vitkauskas 1965: 17; 1976: 57; aut. LKG II 360. 58 Plg.: asch saw Garbe gausiu BrB Il Moz 14, 17 (so wil ich Ehre einlegen). Panasiai si vartojama kitose (ne dalyvinése) konstrukcijose, pvz.: Mana Sunaus Hemora schirdis norisi (vitSuje: geidulauia) iusu Dukteres BrB 1 Moz 34, 8. 55 veiksmazZodiZiais, taip pat daZnos Zemaitiuose, plg.: biisis nematqs, biikis nematas ir désis nematqs, dékis nematqs. Todél visai suprantama, kad konstrukcijos su bitis prisiSliejo prie Sio VD pogrupio, kuris itvirtino jy apsimestinio veiksmo reik’me. Tuo bidu prie VD pritapo visai skirtingos sintaksinés prigimties konstrukcija, ligi Siol i8laikiusi specifinius sandaros apribojimus. Ta aplinkybé, kad apsimetimo reikSme turi tik tam tikros veiksmazZodZio bitis formos ir tik konstrukcijose su es. 1. veik. dalyviais, patvirtina sintaksinius Sios reik8més atsiradimo motyvus. 4.6.4. Santykis suslaviSkomis konstrukcijomis PanaSy vaidmenj kaip lietuviy kalbos vardininkui su dalyviu sangrazZiniy veiksmaZodziy susidarymas turéjo ir slavy kalby nominatyvinéms konstrukcijoms. Kaip Zinoma, slavy kalby sangraziniai veiksmaZodziai susidaré dél sangraziniy ivardZiu se (i8 pradziu, matyt, ortotoninés, véliau enklitinés®) bei si (enklitinés) formy agliutinacijos. Rytiniy slavy kalbose Sie sangraZiniai ivardZiai susijungé su veiksmazodziu j vieng Zodj, kitose (pyz., éeky, bulgary, makedonietiy, lenky) iSlaiké pozicinj judruma, taciau jy semantinis vieningumas daugeliu atvejy pastebimas jau nuo seniausiy paminkly. S. slavy kalboje si, o daznai ir se jau nebeturi linksnio reikSmés, kai kur vartojamos pagretiui (pvz., moniti si || se; sezZaliti si || se) ir funkcionuoja kaip sangrazos formantai (Tappanek 1963: 50 tt., 62). Predikatinio atributo konstrukcijose su sangrazinémis veiksmaZodzZiy formomis dazZniausiai eina bidvardziy bei dalyviy nominatyvai, pvz.: utvrodi sé reka ego céla Mork 3, 5; naucit® sb velii nareceto se Mat 5, 19; monits se imy Mat 25, 29 (Havranek 1928: 157—8)* — kaip ir 4.3.1 minétose konstrukcijose su intranzityviniais veiksmazZodziais. Ta¢iau sangraZinio ivardZio akuzatyyo forma se, vartojama su visais trimis. asmenimis, gali eiti ir su bidvardziy bei dalyviy akuzatyvais, t. y. visai taip, kaip lie. save, pyz.: kogo se sam® ty tvori¥i Jon 8, 53 (Havranek ib. 157). Atitinkamy konstrukcijy nuo senyjy rasty ligi Siu dieny retkartiais pasitaiko ir Seky bei bulgary kalbose, kur se iSlaiké tam tikra savarankiSkuma, pvz.: s. sl. vidé se sokrugena (Tlore6ua 1958: 309)**, s. Sek. Josef neduostojna sé mné Kruml. 17 (Havranek ib. 157), nj. tek. vidél se lezictho greta iprastinés vidél se leZet (ib. 160). RySys tarp akuzatyvinés ir nominatyvinés konstrukcijos slavy kalbose dar rySkesnis negu lietuviu kalboje, nes ten abiejose konstrukcijose eina ta pati i8 prigimties ortotoninio ivardzio se forma. Tad sangraZiniy ivardziy vartosena akuzatyvo reik’me, paraleli abiejose kalby grupése, turéjo zymiai prisidéti prie sangraziniy veiksmazZodziy iplitimo nominatyvinése konstrukcijose. Ta¢iau tai nereiSkia, kad nominatyvinés konstrukcijos balty ir slavy kalbose gali biti apskritai kildinamos i$ akuzatyviniu su sangraziniais ivardZiais, kaip mané I. Marvanas (Mapsan 1962: 35). Tokio vaidmens akuzatyviné konstrukcija su sangraZiniais jvardZiais negaléjo turéti jau vien dél to, kad ji pati veikiausiai yra antriné, susidariusi konstrukcijy su skirtinga subjekta ZyminGiais jvardZiais pavyzdZiu, t. y. vidim se nucena pagal vidim té zdrdva *4 Slavy kalby jvardZiy akuzatyvo formy me, te, se enklizés klausimas buvo sprendziamas ivairiai. IS prigimties ortotoninémis jas laiké E. Bernekeris, J. Zubaty, A. Marguliésas, enklitinémis— K. Mitilenbachas, §. Kulbakinas, V. Vondrakas, J. Rozwadowskis, i pradZiy ir A. Meillet, bet véliau jis ta nuomong pakeité. B. Havranekui (1928: 25 tt. su lit.) nuodugniai igtyrus §j klausima, ortotoniné sl. se prigimtis atrodo gana ai8ki. 5° Placiau apie Sias konstrukcijas sl. kalbose Miklosich 1868—74 IV: 345, 822—3; Tlore6ua 1958: 156 tt.; Jagié 1900 : 61 tt.; Gebauer 1929: 197—8; Travnigek 1956: 186; BopKoscxuii-Ky3nenos 1965: Dvorak 1970: 155-6; Bauer 1972: 59; Veterka 1961: 65 tt.; RUZi¢ka 1963: 191 tt., 198; Poxuosckan 1970: 43 tt. 5° M. RoZnoyskaja nurodo, kad dabartinéje bulgary kalboje forma ce gali turéti sangrazinio ivardzio akuzatyvo reikSme ir eiti su tiesioginio papildinio atributu, pyz.: Kamo ce euda omoman (PoxsoscKxaa 1970: 24 tt.). Dél nekaitomos vardazodzio formos predikatinio atributo ‘rySi su subjektu ar objektu Gia galima nustatyti tik i8 sakinio prasmés. Tarp ce, einantio sangrazos formanBe ir x einantio sangraziniu jvardziu, bulgary kalboje ligi Siol néra aiSkios ribos (Koctos 1939: 56 (Zubaty 19195”), o literatirinése piety ir yakaru slavy kalbose dar aktyvizuojama lotynisky dixit se divitem tipo konstrukcijy®. Daug patikimesné yra B. Havraneko prielaida, kad akuzatyvinés reikSmés sangrazinio jvardzio susiliejimas su veiksmazodZiu, jo virtimas sangrazos formantu (dalelyte) slavy kalbose sustiprino ir i8saugojo senoviska nominatyvine konstrukcijg, galbit pagrista antrine nominaline predikacija (Caspanex 1963: 61). : Dél sangraziniy formy iSplitimo nominatyvinés konstrukcijos slavy kalbu senuosiuose paminkluose koreliuojamos su akuzatyvinémis visai taip pat, kaip lietuviy kalboje, t-y. VD su sangraziniais veiksmazZodzZiais sudaro prieSprieSa GD su atitinkamais nesangrafZiniais, plg.: s. sl. vidéaSe se to stratde Supr. 553; (Veterka 1961; 65) ir vidése i juze umoroso Jon 19, 33 Zogr., Mar. (Veterka 1961: 58)**, pagretiui tia randame ir tretiaji koreliacijos nari — nominatyvine konstrukcija su petifrastiniu pasyvu, s. sl. kalboje galéjusiu eiti sangraziniy formy variantu, pvz.: vidims béase prébyvaje Supr. 544,;. Taigi VD tipo konstrukcijos balty ir slavy kalbose ne tik turi bendra genetini pamata, bet ir jy prie’istoriné raida, susijusi su sangraZiniy veiksmazodziy susidarymu, paraleliai vyko ta patia kryptimi ir davé stebinan¢iai panaSius rezultatus. Lietuviy kalbos ir seniausiyju slavy kalby paminkly VD konstrukcijos sutinka pagal vieta sintaksiniy priemoniy sistemoje (visy pirma pagal santyki su akuzatyvinémis), pagal savo sintaksing struktira ir netgi didele dalimi— pagal jos morfologine realizacija. 4.6.5. Tolesnés raidos kryptis Tolesné VD istorija balty ir slavy kalbose, vykusi jau ra8ytinés tradicijos laikotarpiu, skiriasi. Rytiniy slavy kalbose, nykstant ir stabaréjant trumposioms (nejvardziuotinéms) dalyviy formoms, akuzatyvinés ir nominatyvinés dalyviy konstrukcijos palyginti greitai iéjo i8 apyvartos, o predikatiniu atributu einantis bidvardziy bei dalyviy nominatyvas daugeliu atvejy buvo pakeistas instrumentaliu (Fraenkel 1926: 77 tt.; Mpazex 1962: 347 tt.; 1958: 15 tt.). Labai galimas dalykas, kad gyvosiose ryt. slavy kalbose nominatyvinés dalyviu konstrukcijos i8nyko dar ankstiau negu raStuose, kur jas kurj laika dar palaiké sen. slavy kalbos tradicija ir graiki8ky pavyzdziy itaka. Pietiniy ir vakariniy slavy kalbose Sios konstrukcijos taip pat labai sunyko, tatiau iSsilaiké ilgiau, o kai kuriose (pyz., éeky, bulgary) ir dabar pasitaiko jy vartosenos likudiu. Lietuviy ir latviy kalbose VD, kaip ir GD, plaCiai vartojamas ligi Siy dienu, ta¢iau Siu konstrukcijy tarpusavio santykiai, i$ dalies ir struktiira, raSytinés tradicijos laikotarpiu taip pat pakito. Akuzatyvinése konstrukcijose iSplitus padalyvio formai, dalyviai jose i8liko tik tais atvejais, kai vardaZodZio ar jvardzio galininkas turi tiesioginio objekto reik8me (aut. 1974: 265 tt.). Tad linksniuojamy dalyviy formy vartojimas akuzatyvinése konstrukcijose gerokai susiauréjo. Kartu susilpnéjo ir akuzatyviniy-nominatyviniy konstrukcijy prieSprie’a. Siuo metu tokie VD, kaip sakési || Zinojosi griZtqs jau nebegali biti koreliuojami su GD sake || Zinojo jj griztantj kaip XVI— XVII a., nes vietoj pastaruju paprastai vartojamos padalyvinés konstrukcijos (saké || Zinojo ji griztant) arba prijungiamieji sakiniai (saké || Zinojo, kad jis grizta). Tokiomis aplinkybémis dalelytés si funkcinis kriivis sumazéjo. Matyt, todél dabartinéje lietuviy kalboje vél pla¢iau imta vartoti VD su nesangraZiniais percepcijos bei informacijos veiksmazZodZiais, pvz.: jis saké || Zinojo griztas. 57 Straipsnyje, issp, Zurnale Nae Reé, 1919, Nr. 3, p. 29 pagal Havranek 1928: 160. 58 Plg. Havranek ib. 160. Tatiau ir lotyniSkosios tokio tipo konstrukcijos su se, pvz., imperatorem se appelaverat Caes. B.G. 3, 31; se miserum praedicat Pl. Men. 909 (Kiihner-Stegmann 1912: 294) laikomos atsiradusiomis dél atitinkamu pavyzdzZiu su me, te, Zymintiais skirtinga subjekta, itakos (Miller 1974: 229). 59 Plg. atitinkama koreliacija Geky kalboje: zris sé stojé—zri té stojiec(e) (Dvorak 1970: 155). 57 Tuo bidu VD dar labiau suartéjo su netiesiogine nuosaka, taip pat vartojama po atitinkamos reik8més veiksmazodZiu, pvz.: sakau || Zinau, kad jis griztqs. VD su nesangraZinémis formomis produktyvumas ypaé rySkus Siaurinése ryty aukStaitiy Snektose, kuriose GD beveik nebevartojamas, todél nominatyviniy konstrukcijy koreliacija su akuzatyvinémis ¢ia dabar visai negalima. Tuo tarpu netiesioginé nuosaka Siose Snektose labai populiari. IS K. Sirvydo raStu matyti, kad VD su sangraZiniais veiksmaZodZiais XVI—XVII a. rytiniy aukStaitiy buvo dar platiai vartojamas. ,,Punktuose sakymu“ i 51 VD tiktai viename randame nesangrazine veiksmazodzio forma: idant zmogus ... gailetus ... bewelidams ing kunorint kito pikto impuolys essus | negi Diewu pazieydis 1 158,,. Kiti VD su sangraZiniais veiksmaZodziais pagal subjekto tapatuma ar skirtuma ,,Punktuose sakymy“* koreliuojami su GD, kuris Gia tebéra gana dazZnas ir produktyvus (apie 70 konstrukeijy, plg. aut. 1969: 53 tt.). Siuo metu K. Sirvydo tarméje, kaip ir visame Siaurés ryty Lietuvos kampe, nei VD su sangraZiniais veiksmaZodiZiais, nei GD jau beveik nepasitaiko, nors po nesangraziniy veiksmazodZiy tokios nominatyvinés dalyviy konstrukcijos, kaip Jané saké Petrq sutikus Kp; Zmonés kalbéjo mate Kraujelj ir pan., yra visai iprastos. Zinoma, tai dar nerodo, kad jos yra naujos ir kilusios if konstrukcijy su sangraZiniais veiksmaZodZiais. Sangr. formy iSplitimas VD, bidingiausias Zemaiciy tarmei, veikiausiai tik i§ dalies palieté rytiniy tarmiy nominatyvines konstrukcijas, kuriy daugelis galéjo iSlaikyti senesne forma. Tatiau ta aplinkybé, kad nesangraZinés formos Siose tarmése beveik visai iSstimé i§ VD sangrazines, kurios XVI— XVII a. Gia dar buvo vartojamos, negali biti atsitiktiné. GD pasitraukimas i§ apyvartos ir minétos nominatyviniy-akuzatyviniy konstrukcijy koreliacijos isnykimas, matyt, buvo viena svarbiausiy Sio rei8kinio prieZastiu. Koreliacijos su akuzatyvinémis konstrukcijomis reikSmé sangraZiniu veiksmazodZio formy vartojimui matyti ir dabartinéje literatirinéje kalboje. Daugumas veiksmazodZiy, kurie VD turi tik nesangrazines formas (Zr. 1.1.4), nesudaro GD konstrukciju, o kai kurie i8 jy, pvz., atrodyti, grasinti, nulitisti, abejoti, vengti, paprasti i8 viso nesiejami su galininku. Tokie informacijos veiksmaZodzZiai, kaip tvirtinti, liudyti, kalbéti, praneSti, prisiekti, GD paprastai yartojami su padalyvine jungtimi (esant, buvus, biisiant). Nors dabartinéje literatirinéje kalboje pastebimas polinkis kiek platiau vartoti VD su kai kuriais nesangraZiniais veiksmazZodZiais, sangrazinés formos Sioje konstrukcijoje iki Siol tebéra vyraujantios. Sangrazos dalelyté joje funkcionuoja kaip rySkus, nors daZnai ir fakultatyvus, gramatinis rodiklis, Zymintis asmenuojamojo veiksmazodZio ir dalyvio veiksmy subjekto tapatuma. Lietuviy kalbos VD genezé ir istorija rodo, kad dalyviy konstrukcijy raida yra dideliu mastu salygojama morfologiniy procesy ir bendresniy sintaksiniy opoziciju kaitos. ISVADOS 1. VD sudaro fizinés bei psichinés percepcijos, informacijos ir emocinés be apsimestinés biisenos veiksmazodZiai, galintys prisijungti aiSkinamujy sakiniy Salutinius démenis. Be to, su es. 1. nev. dalyviais eina dar nora, stengimasi (ar neno14a, vengima, baime), prasyma ir ijpratima reiSkiantys veiksmaZodZiai. Dalyvio vardininkas (vienas ar su priklausomais ZodZiais) Sioje konstrukcijoje reprezentuoja aiskinamosios reikSmés jtrauktinj sakinj, uzZimantj propozicinio objekto pozicija. Pagal savo viding sintaksine struktira VD atitinka galininka su dalyviu (GD), bet skiriasi nuo pastarojo asmenuojamosios veiksmazodZio formos ir dalyvio subjekto sutapimu. 2. VD paliudytas nuo pat pirmyjy lietuviy kalbos paminkly. XVI— XVII a. jis daZniausiai vartojamas Zemaitiy ir vakary aukStaitiy tarméms atstovaujanciy autoriy (J. Bretkiino, S. Vai8noro) raStuose. Pagal senuosius raStus nustatomas 58 VD vartojimo arealas XVI— XVII a. maZdaug sutampa su dabartiniu, tik apima dar dalj ryty aukStaiéiy, kur Siuo metu po sangraZiniy veiksmazodziy VD beveik nevartojamas. 3. XVI—XVII a. verstiniy teksty gretinimas su lotyniSkais, vokiSkais bei lenkiSkais originalais rodo, kad VD vartosena senuosiuose raStuose yra paremta gyvaja to meto kalba ir iS esmés nepaveikta kity kalby jtakos. DaZniausiai VD buvo veréiami originaly prijungiamyjy aiskinamyjy sakiniy Salutiniai démenys. Originaly kalby itaka ne skatino, bet, atvirkS¢iai, varzé bei siaurino VD vartosena senuosiuose kalbos paminkluose. Todél VD paplitimas XVI—XVII a. tekstuose tik i§ dalies atspindi tikraja Sios konstrukcijos vartosenos apimti gyvojoje kalboje. ‘Tai patvirtina Zymiai platesnis VD vartojimas originaliuose bei kompiliaciniuose ty patiy autoriy raStuose. 4. XVI—XVII a. raStuose VD daZniausiai sudaro sangraZiniai veiksmazodiiai (apie 90%), i kuriy labiausiai paplite yra regétis, tikétis, sakytis, Zinotis, t.y. tie veiksmaZodZiai, kuriy nesangrazinés formos vyrauja ir galininko su dalyviu (GD) konstrukcijoje. Pagretiui senyjy ra’ty VD vartojamos ir atitinkamy veiksmaZodziy nesangrazinés bei perifrastinio pasyvo formos. 5. VD dalyvinis narys pagal savo konstrukcines ypatybes atitinka aiSkinamojo sakinio Salutinio démens tarinj. Apie 32% senujy ra’ty VD sudaryti su biti dalyviais, einantiais veiksmaZodinés jungties ekvivalentais. 6. VD nariy tvarka senuosiuose raStuose yra palyginti stabili. Vyraujantis pozicinis modelis NVP (92% pavyzdziu) yra pagristas bendraisiais lietuviy kalbos Zodziu tvarkos désniais (SVO principu). Kartu VD konstrukcijose pastebima ir OV modelio pédsaky. 7. Lietuviy ir latviy kalby VD gramatiné sandara, daugeliu atvejy ir leksiné raiska, sutampa, tik latviy kalbos VD turi naujesniu bruozy, susijusiy su nelinksnivojamy dalyviy formy plitimu. Sios konstrukcijos pédsaky pastebéta ir s. prisu kalboje. Su atitinkamomis slavy k. konstrukcijomis balty VD sieja vienoda vidiné struktira, labai panaSi pagrindiniy nariy semantika ir daugelis jy morfologinés sandaros ypatybiy (veiksmazZodzio refleksyyacijos polinkiai, genetiSkai tapacios dalyviy formos ir pan.). 8. Vidiné rekonstrukcija ir gretinimas su kitomis ide. kalbomis rodo, jog VD sintaksinj pamata sudaré predikatinis atributas su statyviniais bisenos veiksmaZodiiais, is kuriy indoiranietiy, graiky, italiky kalbose susiformavo mediopasyvo paradigmos. Dalyviy nominatyvai predikatinio atributo konstrukcijose vartojami kaip vardazodinés prigimties formos. Predikatinio atributo nominatyvinés konstrukcijos su statyviniais veiksmaZodZiais nuo seniausiy laiky sudaré prieSpriesa akuzatyvinéms su aktyviniais veiksmaZodiiais. Tuo pagrista pirminé VD ir GD korelialiacija. 9. Nominatyvinése konstrukcijose su faziniais ir emocinés bisenos veiksmazodziais veiksmazodinio vardazodzio, véliau virtusio dalyviu, vardininkas kitados turéjo antraeilio tarinio funkcija. Su percepcijos ir informacijos veiksmaZodziais buvo siejami dalyviy nominatyvai, éje reliatyviai savarankiSkais nominaliniais sakiniais, kurie su veiksmaZodjiais j glaudzias VD konstrukcijas susijungé véliau. Visais Siais atvejais if seno buvo vartojamos nesangrazZinés veiksmazZodziy formos. 10. Formuojantis perifrastiniam pasyvui, akuzatyvinéms konstrukcijoms su tranzityviniais veiksmaZodZiais (rado jj gulinti) sudaré prieSprieSa ir nominatyvinés konstrukcijos su naujomis pasyvo formomis (jis buvo rastas gulis). 11. VD raida glaudZiai susijusi su sangraZiniy veiksmazodziy susidarymu, kuriam labai svarby vaidmenj (ypat paskutiniuoju laikotarpiu) turéjo enklitinio ivardzio si akuzatyviné reikSmé. Nors enklitinis ivardis si suaugo su veiksmazZodziu jau prie8 raStijos pradZia, gerokai ankstiau uz mi, ti, tatiau senuosiuose rastuose dar randama jo buvusio savaranki8kumo liekany. 59 12. Senyjy ra8ty duomenys rodo, kad, reiSkiant objektinius santykius tarp dyiejy veiksmy, turintiy identiska subjekta, kitados greta VD buvo vartojamas ir GD su sangraZiniy ivardZiy galininko formomis: enklitine (atonine) si ir ortotonine save. Enklitikui si galutinai praradus linksnio reik’me, dalyvio galininkas buyo pakeistas vardininku pagal iS seno egzistayusi VD ir kity nominatyviniy konstrukeijy modelj. Tai prisidéjo prie sangraZiniy veiksmaZodzio formy i&plitimo VD konstrukcijose. 13. Virtusi morfologiniu formantu, Zymin¢iu veiksmo apribojima subjekto sfera, sangraZos dalelyté VD, kaip ir kitose konstrukcijose, buvo pradéta délioti ir prie intranzityviniy i$ prigimties veiksmaZodZiy. VD su sangraZiniais intranzityviniais veiksmaZodZiais sudaré opozicijg GD su tranzityviniais veiksmaZodziais, ypaé tyS8kig XVI— XVII a. raStuose: Ta patia kryptimi akuzatyvinés bei nominatyvinés. konstrukcijos rutuliojosi ir slavy kalbose. 14. Dél sangraZos dalelytés papildomo pridéjimo prie veiksmazZodzio biti sudurtinio pradétinio bisimojo laiko formose Zemaitiy tarmése susidaré basis nematgs tipo konstrukcijos, véliau pritapusios prie VD. 15. Ra8ytinés tradicijos laikotarpiu, siauréjant GD vartosenai, jo opozicija VD susilpnéjo. Atitinkamai nominatyvinése konstrukcijose sumazéjo ir sangraZiniy formy funkcinis kritvis. Dabartinéje lietuviy kalboje VD daZnai yél daromas su nesangraZiniais percepcijos bei informacijos veiksmaZodiiais. Papildomi sutrumpinimai AfsIPh — ,,Archiv fiir slavische Philologie“. BrB — Biblia tatai esti Wissas schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Tana Bretkuna (1579— 1590 m. rankraitis, cit. if WVU ir LKI fotokopijy). BrGD — Giesmes Duchaunas / isch Wokischka ing Lietuwischka lieszuwi ... pergulditas. Isspaustas Karaliauczuie ... 1589 (J. Bretkiino giesmyno, esantio Upsalos universiteto bibliotekoje, fotokopija, saugojama Lietuvos TSR Knygu rimuose). BrP I-Ii_ = — Postilla ... Per Jana Bretkuna ... Karaliauczuie ... 1591. BSL — ,,Bulletin de la Société de linguistique de Paris“. BW — Kr. Barons un H. Wissendorfs. Latwju dainas. T. I— VI. Jelgawa un Petrograda, 1894—1915. ChB — Versionis Bibliorum in Lingvam Lithvanicam. Tomus VI. Novm Testamentum... Lithvanica Lingva donatum (B. Chylinskio Biblijos Naujojo testamento rankrastis, paskelbtas leidinyje: Biblia litewska Chylifskiego, Nowy Testament. T. II. Tekst, wyd. Cz. Kudzinowski-Jan Otrebski. Poznan, 1958). HG — W. Haack. Vocabylarium ... Nebst einem Anhang einer kurtzgefaBten Litthauischen Grammatic. Halle, 1730. IF — ,,Indogermanische Forschungen“. KIC — M. Danielis Kleinii Compendium Litvanico-Germanicum ... Kénigsberg, 1654. KIG — Grammatica Litvanica ... edita 4 M. Daniele Klein ... Regiomonti, 1653. KZ — ,,Zeitschritt fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen, begriindet von A. Kuhn“. LKG — Lietuviy kalbos gramatika. T. I-III. Red. K. Ulvydas. V., 1965—76. LKK — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai“. LKT — Lietuviy kalbos tarmés. Chrestomatija. Red. E. Grinaveckiené, K. Morkinas. ¥,,. 1970, Mar — Quattuor Evangeliorum versionis palaeoslovenicae, Codex Marianus glagoliticus. Ed. V. Jagié. Berolini, 1883. ME — K. Miilenbacha latvieSu yalodas vardnica. Red., papild., turpinajis J. Endzelins. T. I-IV. Riga, 1923-32. MG — Anfangs-Griinde einer Littauischen Sprach-Lehre ... yon Christian Gottlieb Mielcke ... Kénigsberg, 1800. MLLG = Me nase der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. T. I—VI. Heidelberg, 1912, MLLVG — LPSR ZA Valodas un literatiiras institiits. Misdienu latvieSu literaras yalodas gramatika. T. I—II. Riga, 1959-62. MT LI — S. VaiSnoro lietuviSka jZanga knygoje: Margarita Theologica ... perguldita per Simona Waischnora warnischki ... Karaliauczuie ... 1600. MT(PM) — Ape popieszischkaie missche. ISleista kartu su MT. 60 OsG — Neue Littauische Grammatik ans Licht gestellt von Gotfried Ostermeyer ... K6nigsberg, 1791. R — Ph. Ruhig. Anfangsgriinde einer Littauischen Grammatick. K6nigsberg, 1747. RB — L. J. Rhesa. Biblia, Tai esti: Wissas Szwentas Rasztas... ketwirta Karta iszspaustas. Tilzeje 1824. RP — Swietych stow dspraw Panskich... Kroynika dlbo Postill4... 1556 (M. Réjaus »Postilé“, cituojama i8 Lietuvos TSR Moksly Akademijos bibliotekoje esancio defektuoto egzemplioriaus). SC. — Compendium Grammaticae Lithvanicae Theophili Schultzen... Regiomonti... 1673. ST - Smulleil Hopyiy tautosaka XVII-XVIII amZiuje. Paruosé Jurgis Lebedys. Vilnius, 1956. Supr — Cynpacapexaa pyKonucb. TlaMaTHukH CTapocaBaHCKoro A3bIKa. adele Vag. C. Ceseppanosa. Canxrnerep6ypr, 1904. VE — Enchiridion... per Baltramieju Willentha... Ischspaustas Karalauczui... 1579. VEE — Euangelias bei Epistolas... pergulditas... per Baltramieju Willenta... Ischspaustas Karalauczui... 1579. WwW; — Postilla Catholiczna mnieysza... Przez D. Iakuba Wuyka... w Poznaniu... 1582 (antrasis leidimas). Ww — Postilla... Przez D. Iakoba Wuyka... w Krakowie... 1617 @eStasis leidimas). Zogr — Codex glagoliticus olim Zographensis nunc Petropolitanus... edidit V. Jagic¢. Berolini, 1879. LITERATURA e Aleksandraviéius J. Kretingos tarmés veiksmaZodis. — ,,Vilniaus yalst. pedagoginio instituto mokslo darbai. Lietuviy kalba ir literatira“, 1959, t. VIII, p. 107-141. Ambrazas V. Absoliutinis naudininkas XVI— XVII a. lietuviu kalbos paminkluose. — »»Lietuviy kalbotyros klausimai“, 1962, t. V, p. 3-146. T. p. Lietuviy kalbos dalyviy atributyviné-predikatyviné vartosena. — Kn.: Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida (,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, t. VII). V., 1964, p. 47—79. T. p. Galininkas su dalyviu XVI-XVII a. lietuviy kalbos paminkluose (paplitimas ir santykis su originalu konstrukcijomis), — Kn.: Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai (,,Lietuviu kalbotyros klausimai“, t. XI). V., 1969, p. 41—56. T. p. Dél lietuviy kalbos netiesioginés nuosakos (modus relativus). — In: Donum Balticum to Prof. Chr. S. Stang. Stockholm, 1970, p. 6—13. T. p. Lietuviy kalbos galininko su dalyviu poziciniai modeliai, — Kn.: Baltu kalby veiksmazZodzio tyrinéjimai (,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, t. XIV). V., 1973, p. 169—182. ‘T. p. Galininko su dalyviu (accusativus cum participio) strukttira ir yartosena senojoje Tietuviu kalboje. — Kn.: ZodZiy formos ir jy vartosena (,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, t. XV). V., 1974, p. 195-275. T. p. Zur Entwicklung der Partizipialkonstruktionen mit obliquen Kasus im Litauischen. — ,, Zeitschrift fiir Slawistik“, 1974 (a), Bd. XIX, Hf. 2. S. 241-251. T. p. Netiesioginés nuosakos paplitimas ir kilmés problema. — Kn.: Lietuviy kalbos arealinés lingvistikos klausimai (,,Lietuviu kalbotyros klausimai“, t. XVII. V., 1977, p. 7—54. Balkeviéius J. Dabartinés lietuviu kalbos sintaksé. V., 1963. Barnet V. VYvoj systému participii aktivnich v ru8tiné. Praha, 1965. Bauer J. Staroteska véta a staro’eské souveti na z4kladé srovnavacim. — In: K historicko-srovnavacimu studiu slovanskych jazyki. Praha, 1958, s. 108-123. T. p. Syntactica slavica. Brno, 1972. Behaghel O. Deutsche Syntax. Bd. II. Die Wortklassen und Wortformen. Heidelberg, 1924. Benveniste E. La phrase nominale. — ,,Bulletin de la Société de Linguistique de Paris“, 1950, to XLVL, fl, peio=36. T. p. ,,Etre“ et ,,avoir“ dans leur fonctions linguistiques. — , Bulletin de la Société de linguistique de Paris“, 1960, t. XLI, f. 1. BernadiSiené P. Sangraziniy veiksmazodziy reikSmé ir vartosena dabartinéje lietuviy kalboje. Kand. dis. rankr. V., 1961. Bezzenberger A. Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache. Gdttingen, 1877. Bielenstein A. Lettische Grammatik. Mitau, 1863. Borrow T. The Sanskrit Language. London, 1959. Brugmann K. Kurze vergleichende Grammatik der indogermanischen Sprachen. Strassburg, 1904. ; T. p. Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen. Strassburg, 1906, Bd. Il, T. 1; 1911, Bd. Il, T. 2; 1916, Bd. Il, T. 3. °T. p. Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen. Berlin-Leipzig, 1925. Brugmann K., Thumb A. Griechische Grammatik. Miinchen, 1913. 61 Buch T. Die reflexive Konstruktion der Verba im Gotischen. — ,,Kwartalnik Neofilologiczny“,. 1958, V, 4, S. 335-345. Biga K. Rinktiniai raStai. T. Il. Sud. Z. Zinkevitius. V., 1959. Buk&s M., Placinskis J. Latgaju voliidas gramatika un pareizraksteibas vordneica. Miinchen, 1973. Cappeler C. Sanskrit-Wérterbuch. Neudruck, Berlin, 1955. Chantraine P. Grammaire homérique. T. 2. Syntaxe. Paris, 1953. Chomsky N. Aspects of the Theory of Syntax. Massachusetts, 1965. Delbriick B. Altindische Syntax. Halle, 1888. T. p. Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen. Bd. I. Strassburg, 1893; Bd. II. Strassburg, 1897; Bd. Ill. Strassburg, 1900. Dvorak E. Vyvoj prechodnikovych konstrukci ve star8i Se3tiné. Praha, 1970. Endzelynas J. Balty kalby garsai ir formos. V., 1957. Endzelins J. Par latvieSu valodas refleksivam formam. Rakstu krajums, Riga, 1901, lpp. 13—22. T.p. [Rec.:] B. K. [lop»xesnuckuit. Bosspatuaa cbopma rjiaro0B B JIHTOBCKOM H JlaTBIICKOM sizpikax. Mocxsa, 1903. — ,,M3sectua HmnepatopcKxoit Akagemuu Hayk no orjesnexuio pyccKorosi3biKa H copecHocTh™, 1904, r. IX, 4. 2, c. 376—388. T. p. SenpriSu valoda. Riga, 1943. T. p. Altpreussische Grammatik. Riga, 1944, T. p. LatvieSu valodas gramatika. Riga, 1951. T. p. Darbu izlase. T. I. Riga, 1971. Erhart A. Studien zur indogermanischen Morphologie. Brno, 1970. Fillmore Ch. J. The Case for Case. — In: Universals of Linguistic Theory. New York, Chicago etc., 1968, p. 1—88. Forssmann Th. Die Ubertragung der griechischen Partizipialkonstruktionen in dem Ostromirsenen Evangelium. Strassburg, 1877—8. Fraenkel E. Der pradikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen. — ,,Archiv fiir slavische Philologie“, 1926, S. 77—117. T. p. Syntax der litauischen Kasus. K., 1928. T. p. Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katechismus des Malcher Pietkiewicz von 1598, Géttingen, 1947. T. p. Litauisches etymologisches Wérterbuch. Bd. I. Gottingen, 1962. Friedrich J. Hethitisches Wérterbuch. Heidelberg, 1952. Gebauer J. Historickaé mluvnice jazyka Geského. T. IV. Skladba. Praha, 1929. Girdenis A., Zulys V. [Rec.:] J. Kazlauskas. Lietuviy kalbos istoriné gramatika (kirtiavimas, daiktavardis, veiksmaZodis). V., 1968. — ,,Baltistica“, 1972, t. VIII (2), p. 193—202. Harris Z. §. Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure. — In: The Structure of Language. Englewood Cliffs—New Jersey, 1964, p. 155—210. Hatcher A, Reflexive Verbs. Latin, Old French, Modern French. Baltimore—London, 1942. Havers W. Untersuchungen zur Kasussyntax der indogermanischen Sprachen. Strassburg, 1911. Havranek B. Genera verbi v slovanskych jazycich. T. I. Praha, 1928. T. p. Zodis diskusijose. — In: Otazky slovanské syntaxe. T. II. Brno, 1968, S. 409—411. Hermann E. Litauische Studien. Berlin, 1926. Hermodsson L. Reflexive und intransitive Verba im dlteren Westgermanischen. Uppsala, 1952. Hirt H. Indogermanische Grammatik. Bd. VI. Syntax. T. I: Heidelberg, 1934. Hofmann J. B. Syntaktische Gliederungsverschiebungen im Lateinischen infolge Erstarrung urspriglich appositioneller Verhdltnisse. — ,,Indogermanische Forschungen“, 1924, Bd. XLU, 8. 75—87. Homeras. Iiada. Verté J. Ralys ir kt. Red. A. Dambrauskas. V., 1962. Jablonskis J, Rinktiniai ra3tai. T. I. Sudaré J. Palionis. V., 1957. Jagi¢ V. Beitrige zur slavischen Syntax. — ,,Denkschriften der Akademie der Wissenschaften. Philos. — historische Klasse“, 1900, Bd. XLVI. Jakuliené A. Apie lietuviy kalbos sangraziniy veiksmazodziy funkcijas. — ,,Baltistica, 1967, t. IIL (2), p. 185—200. Ten: ag ir kity balty kalbu sangraZiniy veiksmazodziy istorija. Filol. kand. disert. rankrastis. +, 1968. T. p. Prisy kalbos sangraziniai veiksmaZodziai. — ,,Baltistica“, 1969, t. V(1), p. 37—42. T. p. Dél wisesi tur ischpazinti. — ,,Baltistica“, 1969(a), t. V(2), p. 197-8. Kahn Ch. The Verb “be“ in Ancient Greek. — “Foundations of Language“. Suppl. ser. 16. The Verb Pe and Its Synonyms. Philosophical and Grammatical Studies, V. 6. Dordrecht — Boston, 3; Roa J. Lietuviy kalbos istoriné gramatika (Kirtiavimas, daiktavardis, veiksmazZodis). Kronasser H. Vergleichende Lautund Formenlehre des Hethitischen. Heidelberg, 1956. Kropaczek S. Zwrot accusativus cum infinitivo w jezyku polskim. — ,,Prace Filologiczne“, 1928, t. XII, s. 424—93. Kfizkova H. Adverbidlni determinace slovesnd a vétny vzorec. — In: Otazky slovanské syntaxe, z. IL. Brno, 1968, s. 103—109. Kihner R. Ausfiihrliche Grammatik der griechischen Sprache. Bd. II. T. I. Hannover, 1870. 62 Kiihner R. Stegmann C. Ausfiihrliche Grammatik der lateinischen Sprache. Bd. II. T. 1. Hannover, 1912. Kurytowicz J. Les désinences moyennes de l’indo-européen et du hittite. — ,,Bulletin de la Société de linguistique de Paris“, 1932, t. XXX, p. 1—4. T. p. The Inflectional Categories of Indo-European. Heidelberg, 1964. Lehmann W. P. Converging Theories in Linguistics. — Language“, 1972, V. 48, No 2, p. 266—75. T. p. Contemporary Linguistics and Indo-European Studies. — In: “Publications of the Modern Language Association“, 1972(a), V. 87, p. 976—993. T. p. A Structural Principle of Language and its Implications. — “Language, 1973, V. 49, p. 47— 66. T. p. Proto-Indo-European Syntax. Austin—London, 1974. MacDonnell A. A. A Vedic Grammar for Students. London, 1955. Maziulis V. Pastabos balty ir slavy kalbu seniausiy santykiy klausimu. — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, 1959, t, Il, p. 5—16. MaiZiulis V. Priisy kalbos paminklai. V., 1966. Meillet A. La phrase nominale en indo-européen. — ,,Mémoires de la Société de linguistique de Paris“, 1906—1908, t. XIV, f. 1, p. 1-26. T. p. Introduction a l’étude comparative des langues indoeuropéennes. Paris, 1934. Meillet A., Vendryes J. Traité de grammaire comparée des langues classiques. Paris, 1952. Miklosich F. Vergleichende Grammatik der slavischen Sprachen. Bd. 1V. Syntax. Wien, 1874. Miller G. On the History of Infinitive Complementation in Latin and Greek. — ,,The Journal of Indo-European Studies“, 1974, V. 2, No 3, p. 222—245. Miiller D. Studies in Modern English Syntax. Two Aspects of Synthesis. Winterthur, 1957. Oertel H. The Syntax of Cases in the Narrative and Descriptive Prose of the Brahmanas. V. I. The Disjunct Use of Cases. Heidelberg, 1926. Otrebski J. Gramatyka jezyka litewskiego. T. II]. Nauka o formach. Warszawa, 1956. Palionis J. Lietuviy literatiriné kalba XVI-XVII a. V., 1967. Pedersen H. Hittitisch und die anderen indoeuropdischen Sprachen. Kébenhavn, 1938. Perlmutter D. M. Deep and Surface Structure Constraints in Syntax. New York, 1971. Pokorny J. Indogermanisches etymologisches Wérterbuch. Bd. I. Bern—Miinchen, 1959. Reichelt H. Awestisches Elementarbuch. Heidelberg, 1909. Renou L. Etudes de grammaire sanscrite. T. 1. Paris, 1936. T. p. Grammaire de la langue védique. Lyon—Paris, 1952. T. p. Remarques générales sur la phrase védique. — In: Symbolae linguisticae in honorem G. Kutylowicz. Wroctaw—Warszawa— Krakow, 1965, p. 230—234. Rosenbaum Es S. The Grammar of English Predicate Complement Constructions. Cambridge, Mass., 1967. Rosenkranz B. Die hethitische bi — Konjugation und das idg. Perfekt. — ,, Zeitschrift fir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen, begriindet von A. Kuhn“, 1958, Bd: LXXV. Ross J. R. Gapping and the Order of Constituents. — In: Progress in Linguistics. Ed. M. Bierwisch, K. E. Heidolph. The Hague—Paris, 1970, p. 249—259. Rizitéka R. Das syntaktische System der altslavischen Partizipien und sein Verhiltnis zum Griechischen. Berlin, 1963. T. p. Studien zur Theorie der russischen Syntax. Berlin, 1966. Safarewicz J. Wplyw lacifski na system gramatyczny polszczyzy. — In: Symbolae Polonicae in honorem St. Jodtowski. Wroclaw, 1972, s. 145—150. Schmalz J.H., Hofmann J. B. Syntax und Stilistik. — In: Stolz-Schmalz. Lateinische Grammatik. Miinchen, 1928, S. 345-850. Schmidts P. Gliika bibbeles waloda. — ,,Rakstu krajums“, 1908, s. XIV, Ipp. 21—100. Schwartz A. Derivative Functions in Syntax. — “‘Language“, 1968, V. XLIV, p. 747—783. Schwyzer E. Griechische Grammatik. Bd. 1. Miinchen, 1938. Schwyzer E., Debrunner A. Griechische Grammatik. Bd. II. Syntax und syntaktische Stilistik. Miinchen, 1950, 1975. Senn A. Zu den litauischen Zahlwértern fiir 11—19. — ,,Studi Baltici“, V. Roma, 1935—1936. Sirtautas V. Konstrukcijy duodasiitikinamas, laukia pavezamas ir pan. sandara bei vartosena. — »Kalbos kultira“, 1965, sas. 9, p. 27—32. T. p. Veiksmazodinis tarinys dabartinéje lietuviy literatiirinéje kalboje. Kand. disert. rankraitis. V., VVU bibl., 1968. SkardZius P. DaukSos akcentologija. K., 1935. Sliziené N. Apie sudurtines pradétines veiksmaZodZiy formas. — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, 1961, t. IV, p. 67—72. Speyer J. S. Sanskrit Syntax. Leyden, 1886. T. p. Vedische und Sanskrit-Syntax. Strassburg, 1896. Stahl J. M. Kritisch-historische Syntax des griechischen Verbums der klassischen Zeit. Heidelberg, 1907. Stang Chr. S. Perfektum und Medium. — ,,Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap“, 1932, t. VI, pi 29=39. 63