Galūninė terminų daryba

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Stasys KEINYS GALUNINE TERMINU DARYBA ISvestiniy lietuvisku terminy daiktavardziy tarpe nemaZq birj sudaro galiniv vediniai. Galiiniy vediniais yra laikomi tokie Zod7iai, kuriy galiinés, kaip pagrindiné kaitybos priemoné, kartu turi ir zodziy darybos funkcijg. Taigi galininés darybos Zodiiu galima laikyti tik toki Zodi, kuris darybos rySiais yra susijes su kitu lietuviy kalboje vartojamu ZodZiu, vadinamuoju pamatiniu ZodZiu. Terminy tvarkytojui nekalbininkui tai pravartu jsidéméti, nes, netiksliai supratus Sio ZodZio darybos bido esme, galiininei vedybai kartais visai nepagristai priskiriamas, pavyzdziui, ir tarptautiniy terminu aplietuvinimas, t. y. lietuvikos galiinés pridéjimas. Zodziy skolinimasis bei jy priderinimas prie pasiskolinusios kalbos gramatinés sistemos yra visai kitos ries reiSkinys, negu Zodziy daryba. Tai du skirtingi kalbos Zodyno plétojimo keliai. Zodiiu daryba su galiinémis ir kilmés, ir vediniy darybinés reikSmés bei formos (pamatiniy Zodziy pobidzio ir vediniy santykio su tais ZodZiais) atzvilgiu yra artimai susijusi su priesagine daryba. Dél to galiiniy vediniai gali biti skirstomi taip pat, kaip ir priesagy vediniai. ia sinchroniSkai nagrinéjami galiininés darybos terminai daiktavardZiai, surinkti i& teisés, geologijos ir fizinés geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilés, literatiiros, botanikos, ekonomikos bei skaitiavimo technikos terminy Zodynu, kuriuos yra perZiiréjusi respublikos Moksly Akademijos Lietuviy kalbos ir literatiros instituto Terminologijos komisija?. Tyrimo objekta sudaro 801 galiinés vedinys (dalis vediniy yra vartojami ne vienos srities terminologijoje, dél to pateikti dyiejuose ar net keliuose Zodynuose, pavyzdziui, nwogriuva GZ, MZ ir SZ?, tagiau tia jie skaitiuoti kaip vienas vedinys). Galtiniy vediniai pagal darybine reikSme bei pamatiniy Zodziy pobiidj skirstomi taip (darybos biiriai Cia i8déstyti pagal vediniy skaiciy): A. Veiksmazodziy yediniai: veiksmo rezultato pavadinimai, veiksmy pavadinimai, jrankiy pavadinimai, viety pavadinimai, veiksmazodinés ypatybés turétoju pavadinimai; B. VardazodzZiy yediniai: vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimai, ypatybiu pavadinimai. Galiiniy darybos terminy daiktavardZiy pasiskirstymas zodynuose pateikiamas 1 lenteléje. Terminai daiktavardZiai su galinémis dazniausiai vedami iS veiksmazodziy (nagrinéjamose srityse 727 vediniai, arba 90,8% visy galininés darybos terminy). Tai atitinka aiskiai pastebima galiiniy darybos daiktavardziy polinkj apskritai dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje. V. Urbutis, pirmasis plagiai iSnagrinéjes dabartinés kalbos daiktavardziu daryba su galiinémis, remdamasis ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno“ (V., 1954) pavyzdZiais (ten ju yra netoli trijy tikstanciy), nustaté, kad daugiau kaip keturi penktadaliai Sios riiSies vediniy yra susikurti i8 veiksmazodziu 1 Terminai atrinkti ir pateikiami taip pat, kaip ankstiau paskelbtame autoriaus darbe ,,Priesaginé lietuvi8ky terminy daryba*. — Kn.: Lietuviy terminologija. V. 1975, p. 7-8. 2 Zr. sutrumpinimy sarasa. 155 1 lentelé ey Terminy Zodynas Ti wisn Me | Kirti: Darybus “batys ATz BZ lone EZ | FZ joz LZ ima sv SE.| 12 edict } | | | Veiksmo rezultato | | | | | | pavadinimai 66 | 20 | 33 | 59 | 14 | 89 | 34 | 74 66 | 35 44 343 r ay |] E Veiksmy pavadini- | | | mai = | 15} 14.| 77-| 20 | 58) 18 | 38 | 84 | 34 | 71 | 253 { I { { | | | trankiu pavadinimai — | 8 | 4 | 1 4 | Giese] Lb | 30 | Te 4 | 63 I | Vietu pavadinimai | a | 2 | 2 thitegdibse, | ar} — | 2% | 3 | 10 | - | 49 Margapndings ypaty- | | | | | Ss turétoju pavaie: dinimai | 3 6 | 9 | 2 2 | 20 1 5. 5 8 | 45 | | } | | | | | | | | Ypatybiy pavadini- | | | mai pa find dato 9 9} 13 2 diel Ata 4 29 | | | | | | } See tass ypa- | | | | | tybés turétojy pa- # 2a | ne sete a7" bien a ibe 19 I8 viso skirtingu ve- | | | | | | | | | diniy | | | | Sol et | [Urbutis V., 1961, 57]. Itin bidinga su galiinémis daryti veiksmo rezultato pavadinimus (nagrinéjamuose pavyzdziuose 42,8% visu ir 47,2% veiksmaZodiniy galiniy vediniy). Siuo polinkiu galliniy vediniy daryba labai aiSkiai skiriasi nuo terminy darybos su priesagomis, kur didziausia birj sudaro veiksmy pavadinimai. Ir apskritai nagrinéjamuose terminy Zodynuose veiksmo rezultato pavadinimu, padaryty su galiinémis, yra gerokai daugiau, negu priesaginiy (i§ viso yra 567 su priesagomis ir galiinémis i8vesti veiksmo rezultato pavadinimai, trys penktadaliai ju yra galiniy vediniai). Taip pat ir Siuo atzvilgiu terminy ir apskritai dabartinés lietuviy kalbos veiksmo rezultato pavadinimy daryba su galiinémis graviai sutinka®. Galiinés gana populiarios yra ir veiksmy pavadinimy vedyboje (31,6% visu ir 34,8% veiksmazodiniy galiniy vediniy), taciau nuo priesagu jos vis délto labai smarkiai atsilieka (i§ viso darbo objekta sudarandiuose zodynuose yra 2845 veiksmu pavadinimy biriui priklausantys vediniai, 0 galiniy vediniai jy tarpe sudaro tik 6.9%): Kity darybos biriy vediniu su galiinémis padaryta Zymiai maziau. Menkai galanémis tesiremiama, darantis terminus if vardazodziy (paprastai biidvardziy bei daiktavardZiy). * V. Urbutis nustaté, kad dabartinéje kalboje su galanémis yra i8vesta didesné pusé veiksmo rezultato pavadinimy. Zr. Lietuviy kalbos gramatika. V., 1965, t. I, p. 368. 156 Su galiinémis isvesti terminai paprastai bina aiskis, tikslis, visai atitinka bendruosius lietuviu kalbos Zodziy darybos polinkius. Turint galvoje, kad galiniy vediniai yra trumpi (pamatinio zodzio ar darybos pamatu imamos jo formos nepailgina skiemeny skaiciumi), terminy daryboje jie itin parankis. Mat, neretai pageidautina gero termino savybe laikomas trumpumas. Pavyzdziui, Zinomas rusy terminologas D. Loté (1966, 30, 128) laiké, kad termino trumpumo reikia siekti taip pat, kaip ir tikslumo*. Sj reikalavima jis taiké ne tik patiems terminams, bet ir jy darybos afiksams, pavyzdziui, priesagoms [Jlorre JI. C., 1971, 157]. Trumpumo atzvilgiu galiiniy vediniai terminologijai tinka, galima sakyti, idealiai. Na, o atsimenant jy i8 darybos gaunamos reikSmés atspalvius, galima teigti, kad kartu su priesagy vediniais galiiniy darybos terminai sudaro darny ansamblj. Siame ansamblyje galiiniy vediniai visu pajégumu dar nepanaudojami. Taigi, kuriant bei tvarkant lietuviskaja jvairiy mokslo bei technikos sri¢iy terminija, galiiniy vediniais bity galima ir net patartina daugiau remtis. VeiksmaZodziy vediniai Veiksmo rezultato pavadinimai Beveik pusé visu i8 veiksmaZodZiy padaryty galiiniu vediniu, rasty nagrinéjimui imtuose terminy Zodynuose, yra veiksmo rezultato pavadinimai, t. y. iS darybos kylanti ju reik8mé yra pamatiniu veiksmazodzZiu rei8kiamo veiksmo padarinio Zyméjimas, pvz.: iigauba ,,medziagai dZiustant atsirades iSsipitimas* ChZ, sqmusa ,,audinio yda; per tankiy ataudy ruozZas, susidares dél audinio reguliatoriaus sutrikimo arba dél per didelio metmeny veleno stabdymo~ ATZ ir kt. Dalis Siam biriui priskiriamy vediniy (mazdaug septintadalis) darybiSkai gali biti suvokiami ir kaip veiksmo objekto pavadinimai, pvz.: jmoka TZ, perlaida TZ ir kt. Ne vienas Sio birio vedinys potencialiai gali turéti abi — ir veiksmo rezultato, ir veiksmo objekto — reik’mes. Visu pirma dél to veiksmo objekto pavadinimus ir nepatogu iSskirti j atskira darybos birj. Dauguma (87%) veiksmo rezultato pavadinimy yra galiiniy -a ir -as vediniai. Pati produktyvyji Sio biirio tipa sudaro galiiné -a (dalis vediniy terminologijoje vartojami tik daugiskaitos formomis) — su Sia galtine iSvesta beveik du treédaliai vediniy. Beveik penktadalis Sio birio vediniy yra padaryti su galine -as. Galiniy -is (-ys) ir -é tipai yra menkesnio darumo, o -ius bei -uo — visai nedaris. -a (-os) Galiiné -a (daugiskaitiniy vediniy -os), be abejo, yra pati aktyvioji dabartinés terminologijos (kaip ir apskritai dabartinés kalbos [Urbutis V., 1965, 378]) veiksmo rezultato pavadinimy darybos priemoné. Nagrinéjamuose terminy Zodynuose su ja pateikta tiek pat terminy, kiek ir iSvesty su visomis Sio darybos birio priesagomis, o patj daryji priesaginj darybos tipa (-inys) vediniy skaiéiumi ji lenkia tris kartus. Imant daugiau Saltiniy, Sie duomenys, Zinoma, gali kiek pakisti, ta¢iau, kaip rodo sugretinimas su ankstiau iSvestais duomenimis i§ mazZesnio Saltiniy skai¢iaus [Keinys S., 1968, 191], bendras vaizdas iS esmeés turéty likti panaSus. Daugiskaitiniai terminai (galtiné -os) sudaro kiek per penktadalj visy ia nagrinéjamy vediniy, pvz.: islaidos EZ, MZ, STZ, TZ, iSragos ChZ, nuobiros EZ, pajamos EZ, TZ, santaupos EZ, TZ ir kt. Apie 4% vediniy skirtingais terminais yra vartojami abu skaiéiai, pvz.: iinaSa ,,vandens iSgrauztas griovys* MZ, cHocka, mojjeTpouHoe 4 Plg. dar: Terminologijos darbas (Pagrindai ir metodai). V., 1973, p. 11—12. 157 nipHMewanHe LZ, ,,cHocka“ STZ ir iinagos ,,tai, kas vandens iSneSta, iSplauta“ MZ, GZ, nuoplova (geol.) ,,cmpis“. GZ ir nuoplovos ,,gamybinés atliekos; plovimo, yélimo bei daZymo metu nuo vilnonio audinio atsiskyres pluoStas, surinktas nuo masiny bei voniu dugno <...>; c6oii* ATZ, paruosa ,,3arotopKa; angl. blank; slab, bar“ STZ ir paruosos ,,3arorosku“ EZ, sankaupa ,,ckonaenue* GZ, ,,Hakon.enue; angl. accumulation; cumulation; filing, gathering, storage“ STZ ir sankaupos ,HaKonstenua EZ ir kt. Retkaréiais tokio skyrimo atvejy pasitaiko netgi vienos srities terminijoje, pvz.: neprakarsa ,,karSinio, sluoksnos arba verpaly yda; j pavienius plauSelius nei§skirstyti vilnos kuokSteliai <...>“ ATZ ir neprakarsos ,audinio yda; trumpi, pailgi sustoréjimai nuo jausty siiily, pagamintu is blogai i8karsto pluosto* ATZ. Toks maksimalus vieno darybos tipo ignaudojimas vis délto néra patogus (matyt, dél to placiau ir netaikomas) — daugiskaitoje dazZniausiai Gia turéty susidaryti homonimai. Didzioji dauguma Sio dariausio afikso vediniy yra veiksmo rezultato pavadinimai, pvz.: apybraiza ,,ovepk" LZ, apybréza ,,Koutyp, oveptanue* STZ, aprankos »Vvilnos pluostas, surenkamas aviu kirpimo metu i§ atitrikusiy nuo plako jvairios kokybés kuokSteliy* ATZ, apsiuva »»PyveliHnk* SZ, atbrizga ,,sluoksnos yda; atspures, sudarkytas sluoksnos kra8tas <...>“ ATZ, atkarpa ,,otpesox LZ, STZ, SZ, atlanka ,,atlenktas ir prie Zemés prismeigtas stiebas (ar Saka), kuris véliau sudaro Saknis ir iSauga nauju augalu“ BZ, atliekos ,,gamybos procese kartu su isvalomomis i§ pluosto priemaiSomis nubyréjusi pagrindiné Zaliava arba sugadinti pusgaminiai; dauguma jy po valymo arba kito apdirbimo galima panaudoti gamyboje* ATZ, ,medZiagos, liekangios nuo gamybos* ChZ, EZ, atplaisa ,,lapelio skiltis, kai lapeli suskaldo gilios ir smailios i8pjovos* BZ, ,,orrop»xenen* GZ (geol.), atZala ,,i8 nupjauto medzio kelmo ar Sakny i8auges antZeminis lapuotas iglis, gaves pradZiq i$ mieganéiy ar pridétiniy pumpuru* BZ, graza ,,cnaya“ EZ, iduba ,,idubimas, jdubusi vieta, duburys, dubuma“ MZ, igula ,,2Kunax* SZ, ipjova ,,genéjimo peiliu vaismedziui padaroma atitinkamo pavidalo Zaizda (sodininkystéje); nanpes“ BZ, ,,uapeska; npopesp“ STZ, ,,3apy6xa“ SZ, istaiga ,,yupexnenne, sapeqenue* EZ, TZ, ixara ,,ariant lysvémis, j abi puses iSversta vaga“ MZ, isdroZa ,,kas iSdrozta; vagelé lentoje suleisti su kita lenta* MZ, ixkratos ,,tekstilés fabrikuose kratymo maSina iSvalytos gamybinés atliekos, pvz., nuokarSos i§ pakuly karsimo maSinu, pabiros i§ vilnos atlicky valymo maSiny ir pan. <...>‘ ATZ, isnara ,,musmiriy ir kai kuriy kity gryby apvalkalo liekana, kuri pasilieka prie koto pagrindo ir supa ji kaip kokia makstis* BZ, i§spaudos ,,gridu, sékly liekanos, isspaudus alieju* ChZ, isvarta »BeTpoom™ SZ, jvalka ,,audinio, daZniausiai austo automatinémis staklémis, yda; Saudyklés ineStas j Ziotis paSalinis sitlas* ATZ, nepratampa ,,verpaly yda; uz normalyjj sifila kelis kartus storesné ir Zymiai mazesnio sukrumo nedidelé siiilo atkarpa, atsiradusi dél knatelio nepratempimo verpimo masinos temptuvuose* ATZ, nuobrukos ,,supainiotas, labai spaliuotas pluoStas, gautas i§ brukimo maginos <...>“ ATZ, nuogriuya ,,staciy Slaity ar kalny Zemé, atskilusi ir nugriuvusi Zemyn; griiitis“ MZ, GZ, SZ, nuogulos ,,zemos riiSies vienalyté vilna, labai uZter8ta méslu ir Slapalu, nukirpta nuo gyvulio pasturgalio nuguléty vietu“ ATZ, ,,nusédusios uolienos“ ChZ, GZ, ,,1. sausumoje i§ nutekandio pavirsinio vandens nusédusios kietosios dalelés; 2. mineraliné masé, susidariusi véjo pustymo arba ledyno poveikyje* MZ, nuovarvos ,,marginto arba spausdinto audinio yda; marginimo daZai i§silieje viena kryptimi uZ rasto kontiiro riby dél garinimo drégnuose garuose“ ATZ, ,,nuo kristaly atskirtas negrynas tirpalas“ ChZ, palaipa ,,gulstiai orientuotas stiebo Soninis iglis, kuriuo augalas vegetatyviSkai dauginasi, pvz., Sliauziantiosios vaisginos (Ajuga reptans), baltosios smilgos (Agrostis stolonifera)* BZ, paminos ,,pluoStinés liny mynimo atliekos; vartojamos pakuloms gaminti* ATZ, persukos ,,verpaly yda; periodiski arba atsitiktiniai sitllo suplonéjimai su per dideliu sukrumu, atsirade dél blogo temptuvy darbo“ ATZ, prakarpa ,,audinio yda; skyluté, prakirpta audinyje, kai po kirpi158 mo maiinos peiliais kartu su audiniu pateko mazgas, sililgalis, spurgas ir pan.“ ATZ, priesaga ,,cyppuxc* STZ, sqnasos ,,vandens, véjo suneStos nuosédos* ChZ, ,,vandens, véjo sunestos Zemés* MZ, GZ, sandauga ,,npoussejlenue, angl. product* STZ, santaupos ,,c6epexenua* EZ, TZ, sqvélos ,,ydinga vilna, susivéle vilny gabalai, kurie sunkiai supléSomi rankomis, atplé8ti riSiavimo metu nuo normaliy plako daliy arba susivéle per visa plaka“ ATZ, skalda ,,netaisyklingos formos akmens gabalai nuo 5 iki 150 mm dydZio (pagal GOST), gaunami skaldant didesnius akmenis arba susidarantys diléjant uolienoms* MZ, GZ ir kt. Dalies vediniu rySkesné yra veiksmo objekto reikSmé, pvz.: atmena ,,zr. atmintiné“ LZ, atsargos ,,3anacbl; Ipunacbl; pesepBEl* EZ, ikrova ,,paruostas technologiniam procesui tam tikras misinys“ ChZ, imoka,,83Hoc“ EZ, ,,uaTéK" EZ ,,1iatex, tata“ TZ, isieska ,,papickanue* EZ, ismoka ,,Bbijaya* EZ, kopa ,,u10na* GZ, paroda ,,Bbictaska* EZ, perlaida ,,nepesoa* TZ. siunta ,,nocbiiKka* EZ, STZ, ,,oTrpyska“ BZ, valda ,,nagqenue“ EZ, TZ ir kt. Taéiau Gia bittina pasakyti, kad ne vienu atveju veiksmo rezultato ir veiksmo objekto reikSmes i8skirti yra sunkoka, nes tas pats vedinys gali Zyméti ir viena, ir kita. PavyzdZiui, darybinés reikSmés atzvilgiu siunta gali biti ir ,,tai, kas siuntiama“, ir ,,tai, kas pasiysta“, paskola — ,,tai, kas skolinama‘“ ir ,,tai, kas paskolinta*, grqZa — ,,tai, kas grazinama ar grazintina“ ir tai, kas grazinta“ ir kt. Kai kurie vediniai darybiSkai gali biti suvokiami ir kaip veiksmy pavadinimai (veiksmazZodziu abstraktai). Tokie galéty biti, pavyzdZiui, aptrauka ,,HaTéK* GZ, atodanga ,,kuriy nors uolieny iSéjimas j pavirsiy, kur jos sqnaSy nedengiamos* MZ, nuotrauka ,,matavimai Zemélapiams bei planams sudaryti MZ (sinonimas nuotraukos darymas), uzkamSa ,,upés uZsikimSimas izu“ MZ ir kai kurie kiti. Galimas daiktas, kad dalies vediniy veiksmo rezultato reikSmé yra antriné, ne darybiné, o susidariusi konkretéjant atskiry vediniy leksinei reikSmei (dél tokio konkretéjimo dabartinéje kalboje ir jos terminologijoje yra birelis veiksmy padarinius zyminciy netgi priesagos -imas, -ymas vediniy). Ziiréti terminologinés vediniy reikSmés netikslu, nes savo individualiaja reik8me jie gali biti igije ir nepriklausomai nuo darybos. Taigi galiiniy vediniy klasifikavimas yra sudétingesnis, negu priesaginiy, juoba kad tos patios galiinés yra vartojamos daugumoje darybos biriu. Galiinés -a veiksmo rezultato pavadinimai terminologijoje, kaip ir apskritai dabartinéje kalboje, dazZniausiai remiasi prieSdéliniais veiksmaZodZiais (nagrinéjamy pavyzdziy tarpe remiantiysi neprieSdéliniais veiksmaZodziais vediniu yra 2,6%). Siuo darybos polinkiu smarkiai prapletiamas darybos pamatu einantiy veiksmazodziy ratas — mat, Sio birio vedinius su priesagomis jprastiau daryti iS prieSdéliy neturinciy veiksmazZodziu. 18 nagrinéjamy pavyzdziy daugiausia yra turintiy prieSdélius muo-, iS-, pa-, sq- (sam-, san-) ir at-. Su kiekvienu ty prieSdéliy yra ne maziau kaip po 20 pavyzdziu, ir jie sudaro apie tris penktadalius visy nagrinéjamy veiksmo rezultato pavadinimy. Pamatiniy veiksmazodziy prieSdéliai ap-, j-, i§-, pa-, pervedinyje islieka nepakite. DaZniausiai nesikeitia ir prieSdéliai at-, pra-, o pasitaikantys atskiri vediniai su pakeistu prieSdélio variantu, pvz.: atomazga LZ, STZ, proreta ,,audinio yda; skersiné retesniy ataudy juosta, kurioje ataudy skaitius ilgio vienete yra mazesnis uz minimaly techninése salygose nurodyta skaitiy <...>‘* ATZ, prosvieta ,,audinio yda; skyluté, palikusi i8traukus i§ audinio jausta nuosmuka, garankSti, pika ir pan.“ ATZ, proréZa ,,i8tiesinant upés vingi iSkasta vaga* MZ, STZ, gali biti laikomi iSimtimis, i8 jy atomazga, nors ,,Lietuviu kalbos Zodyno“ I tomo pirmajame leidime ir pazymétas kaip neologizmas bei raSty kalbos Zodis (1941, 333), kuo abejoti, matyt, néra prasmés, yra sudarytas, be abejo, pagal Rytu Lietuvos Snektoms bidingus désningumus. Pamatiniy ZodzZiy prieSdéliai nu-, pri-, su-, taip pat variantai apibei atipaprastai galiiniy vediniuose pakeisti daiktavardziams bidingais prieSdéliy varian159 tais nuo-, prie-, sq- (sam-, san-), apy-, ato-. ISimtys Gia retos, pvz.: priklija ,,natiralaus Zaliavinio Silko yda; paSaliniai Silko piikeliai, prilipe sericinu prie sidlo ilgoje atkarpoje“ ATZ ir sutra ,,wop“ GZ (paleon.). Fizinés geografijos terminas antburga GZ, be abejo, néra specialiai terminologijos reikalams darytas Zodis —tai Zemaitiuose gyvas Zodis (LKZ, 1968, 158) ir i$ ten paimtas (tuo paaiskinamas ir nebiidingo literatirinei kalbai prieSdélio antbuvimas pamatiniame Zodyje)°. Taigi veiksmo rezultato pavadinimai, priklausantys galinés -a tipui, turi i§ veiksmazodziy gautus (sakytais atvejais modifikuotus) Siuos prieSdélius: ap-, apy-: apkalba SZ, apnasa, -os BZ, ATZ, ChZ, aprankos ATZ, apsiuva SZ, apsukos ATZ, apvija FZ; apybréza STZ, apysaka LZ; at-, ato-: atauga BZ, atgyvenos EZ, atkarpa LZ, STZ, SZ, atliekos ATZ, ChZ, EZ, atmatos ATZ, ChZ, EZ, atmata STZ, atplaisa BZ, GZ, atZala BZ; atodanga MZ, atomazga LZ, STZ, atotampa SZ: i-: igriova GZ, MZ, ikarta GZ, STZ, imaisos ATZ, iplaukos EZ, iraiza MZ, ispauda MZ, ivalka ATZ: i§-: iSauga BZ, isgauba ChZ, GZ, isgraza MZ, iskarpos ATZ, istrauka ChZ, GZ, LZ, MZ, TZ, isvalos ATZ, ixvarta SZ; ne- (nepa-, nepra-, neprie-): nepasiausa ATZ, nepratampa ATZ, nepriemoka EZ; nuonuobiros EZ, nuoblukos GZ, nuogriuva GZ, MZ, SZ, nuopjova STZ, nuopléSos ATZ, nuoplovos, -a ATZ, GZ, nuosédos ATZ, ChZ, FZ, GZ, MZ, nuospriida ATZ, nuotrupa GZ, nuovarvos ATZ, ChZ, nuoviros ChZ; pa-: pabiros ATZ, padala LZ, pajamos EZ, TZ, parovos ATZ, paslavos ATZ, pasova SZ; per-: perkrypa ATZ, perlanka GZ, persukos ATZ: pm eee pragrauza MZ, prakarpa ATZ, prapjova STZ; proreta ATZ, proréza MZ, STZ; pies pri-: prielaida ATZ, STZ, priemaisa ChZ, FZ, STZ, priesaga STZ; priklija ATZ; i sa- (sam-, san-), su-: sqjunga EZ, TZ, sanasos ChZ, GZ, MZ, sqnaudos, aEZ, STZ, sasmaukos ATZ, savarta GZ, sqvélos ATZ; sampyla GZ, MZ, samplovos GZ, MZ, sampiitos GZ; sandauga STZ, sangriida GZ, MZ, sankaupos EZ, sankaupa GZ, STZ, santaupos EZ, TZ, santrauka LZ, STZ; sutiira GZ: ud-, uZuo-: uzkamsa MZ, uzkarta GZ, SZ; uzuonasa ATZ. Neretai susidaro vienaSakniy, iSvesty i§ skirtingus prieSdélius turin¢iu veiksmaZodziy, terminu bireliai, pvz.: -pjov-: ipjova BZ, STZ, SZ, ispjova STZ, SZ, nuopjova STZ, prapjova STZ; -mok-: jmoka EZ, TZ, iimoka EZ, nepriemoka EZ: -naS- (:-neS-): apnasos ATZ, BZ, ChZ, i’naSos GZ, MZ, sanasos ChZ, GZ, MZ: -ploy-: iplovos, -a GZ, MZ, nuoplovos, -a ATZ, GZ, samplovos GZ, MZ: -aug-: atauga BZ, isauga BZ ir kt. Sudarant terminy sistemas, Sios galiiniy vediniy darybos galios galéty biti netgi geriau panaudojamos. Yra keletas vediniy, kurie tik iS dalies gali biti skiriami Siam darybos tipui, pvz.: pakulos ,,trumpas linu pluogtas, pagamintas pakulinimo maiina i§ maigy, paminu, nuopesy bei nuobruky, taip pat i§ maziausiy numeriy ilgio pluosto“ ATZ, ,,suvelti liny pluostai* ChZ, paminos ,,pluostinés liny mynimo atliekos <...>‘ ATZ, parovos ,,trumpi neiSsivyste linai, paliekami renkant gerus linus <...>“ ATZ, pasukos ° Tai, zinoma, nereiSkia, kad visi kiti nagrinéjami vediniai bitinai yra tam tyéia kaip terminai daryti. Neabejotina, kad tam tikra jy dalis yra sutermininti paprastieji kalbos ZodZiai. Ju nagrinéjimo motyvai tie patys, kaip iSdéstyta straipsnyje ,,Priesaginé lietuvisky terminy daryba*. — Kn.: Lietuviy terminologija. V., 1975, p. 8. 160 , Sukuotinio liny, medvilnés bei vilnos verpimo gamybinés atliekos ; Sukavimo masiny i§ sluoksnos arba saujos paSalintas trumpo pluosto, spurgu bei priemaisy misinys <...>“ATZ. Zinoma, galima manyti, kad Sie, be abejo, i8 liaudies kalbos terminologijon pateke ZodZiai kazkuomet yra susidare kaip galiinés -a vediniai i$ veiksmazodziy pakulti, paminti, parauti, paSukuoti ir reiSké tai, kas liko pakilus, pamynus, parovus, pasukavus, lygiai kaip galiinés vediniu laikomas semantiskai gana artimas Zodis paslavos [Urbutis V., 1961, 31], vartojamas taip pat ir terminologijoje (ATZ). Tatiau, kita vertus, galima tarti Siuos Zodzius esant ir misrios darybos (prieSdéliniaisgaliininiais vediniais). SinchroniSkai toks darybos suvokimas, rodos, visai galimas. Pasitaiko ir tokiy terminy, kuriuos sunku semantiSkai susieti su atitinkamais prieSdéliniais veiksmazodiiais arba tokie veiksmaZod7iai neatrodo natiralis del savo nejprastumo (dél to abejotina, ar atitinkamos srities specialistu yra vartojami ir, vadinasi, galéjo biti nagrinéjamy zodziu darybos pamatu). Pvz.: jtaka EZ S¥2, nepradaza ATZ, nuoriSos ATZ ir kt. Turint galvoje, kad iS esmés visi tokie Zodfiai sayo prieSdéliais graziai sutampa su atitinkamais rusiskais ar kity kalby terminais (plg. Bansuue, vok. Einfluss, lenk. wplyw; HenpoKpac; oTcopTupoBKa), reikia manyti, kad jie yra vertiniai (kai kurie netgi morfeminiai — nepradaZa — HempoKpac, nors Siaip turimi pavyzdZiai darybos bidu dazniausiai skiriasi). Tokie terminai, neturédami lietuviskos motyvacijos, daZnai biina neaiskiis, netikslis ir todél (kai nejsigaléje) vengtini. Kita vertus, taip pat yra terminu, kurie darybiSkai yra susije su atitinkamais prieSdéliniais veiksmazodZiais, bet pastarieji tuos prieSdélius yra gave ne natiiraliai, o dél kity kalby jtakos, pvz.: iftrauka Che, GZ, MZ, plg. BbiTs@KKa, ekstraktas <lot. extractum: extrahere ,,iS8traukti, paSalinti“, atZyma EZ! Gr" T7; plg. ormerka, papyna ATZ, plg. nognsetuna, persukos ATZ, plg. nepexpyTbI, prasiauia ATZ, plg. npoBopcoska TKaHH, priemaisa ChZ, FZ, STZ, pig. npumect ir kt. Tokie vediniai, bidami reguliariis, gali biti nepriimtini dél pamatiniy Zodziu netaisyklingumo (pastaryju taisyklingumo nustatymas priklauso jau prieSdéliniy veiksmazodziu darybai). Pastebétina, kad daugeliu atveju tikslus prieSdélio atitikimas skirtingose kalbose néra pakankama prieZastis zodziui nupeikti — nepriimtini tik tie Zodziai, kuriy prieSdélis nemotyvuotas, ardo kalbos sistema ar sukelia dviprasmybe. Minéty pavyzdziy tarpe nevykiausias yra terminas prasiausa. DidZioji vediniy dalis (per tris ketvirtadalius turimy pavyzdziu) remiasi pirminiais veiksmazod7iais®. Likusiu vediniy tarpe maZdaug dvigubai daugiau yra tokiu, kurie padaryti i§ miSriniy veiksmaZodziy, pyz.: imaigos ATZ (: imaisyti, imaiso, -é), isieska EZ, TZ (:iSieskoti, iSieSko, -ojo), nuovarvos ATZ, ChZ (: nuvarvéti, nuvarva, -6jo), priemaixa ChZ, FZ, STZ (:primaisyti, primaiso, -é), skalda GZ, MZ (:skaldyti, skaldo, -6), valda EZ, TZ (:valdyti, valdo, -é) ir kt. Taigi antriniais veiksmazZodziais Sio tipo vediniy daryboje remiamasi palyginti retai (nagrinéjamy pavyzdziy tarpe 7,5%). Pvz.: atgyvenos EZ (:atgyventi, -a, -0), graza EZ (:grazinti, -a, -0), paskola EZ (:paskolinti, -a, -0), sanaudos EZ, STZ (:sunaudoti, sunaudoja, -0), santrumpa LA, Siz (ssutrumpinti, -a, -o) ir kt. Veiksmazodziu darybos priesagos j vediniu kamiena, kaip rodo pateikti pavyzdZiai, dazniausiai nepatenka. Dauguma Sio tipo veiksmo rezultato pavadinimy (ne maziau kaip trys ketvirtadaliai) yra i8vesti i§ galininkiniy veiksmaZodziu, pvz.: apybréza STZ, aprankos ATZ, atkarpa LZ, STZ, SZ, ikarpa STZ, iSdroza MZ, nuokarpa ATZ, nuopjova STZ, paskola EZ, skalda GZ, MZ ir kt. Likusieji vediniai remiasi negalininkiniais veiksmaZodiiais, pvz.: apzalos BZ, atbrizga AT? ifauga BZ, nuogrimzdos MZ, pabiros ATZ, varvos ChZ, GZ ir kt. Tatiau atskiri vediniai gali biti ne vienaip motyvuoti, pvz.: nuotrupa GZ gali biti vedinys ir i8 nutrupéti, ir i8 nutrupinti; priklija »natiralaus Zaliavinio Silko yda ; paSaliniai Silko piikeliai, prilipe sericinu prie sitlo ilgoje atkarpoje~ © Pirminiai, miSriniai ir antriniai veiksmaZodziai Gia skiriami pagal jy neprieSdéliniy pagrindiniy formy struktira. 41. Uds, Nr. 1554 161 ATZ, kaip rodo termino apibidinimas, remiasi savaiminiu veiksmaZodZiu, t. y. reiskia ,,tai, kas prisiklijave“, bet, kita vertus, galima ir 2. priklija — ,,tai, kas priklijuota‘*. irukts Tokiy darybinés homonimijos atvejy, ypaé kai vedinys gali biti motyvuotas ir paprastojo, ir sangrazinio veiksmazodZio, yra daugiau, negu i§ pirmo Zvilgsnio gali pasirodyti, plg. dar: apnasa, -os ATZ, BZ, ChZ (:apnesti ir apsinesti), imaifos ATZ (:imaisyti ir jsimaixyti, terminas remiasi savaiminiu veiksmaZodziu, plg. apibiidinima — .,pagrindinés vilnos maséje jsimaiSe kitos (daZniausiai gretimos kokybés) vilnos kuokSteliai*), isskyros BZ, GZ (:iSskirti ir iSsiskirti, plg. BZ apibidinima — »Sekretai ir ekskretai) — gyvuju lasteliy pagamintos ir j lauka arba tarpulas¢ius i3skiriamos medZiagos“), sankaupa, -os EZ, GZ, STZ (:sukaupti ir susikaupti), sqvélos ATZ (: suvelti ir susivelti, plg. termino apibidinima i8 savaiminio veiksmo — ,,ydinga vilna; susivéle vilny gabalai, kurie sunkiai supléSomi rankomis, atplésti riSiavimo metu nuo normaliy plako daliy arba susivéle per visa plaka“) ir kt. Vediniy homonimija Cia susidaro visai natiraliai — darybos pamatu gali biti imami tiek paprastieji, tiek ir sangraziniai veiksmazZodZiai, patys vediniai gali Zyméti tiek veiksmo, tiek vyksmo, netgi ir biisenos, padarinius, o patys galiiniy darybos ZodZiai sangraZiniai nebina. Nagrinéjamy pavyzdZiy tarpe iSvestieji if vyksmus ir bisenas Zyminéiy veiksmazodziy sudaro apie penktadalj visy Sio tipo vediniy. Be to, maZdaug devintadalis vediniy gali biti dvejopai motyvuoti. Tad dauguma nagrinéjamo tipo vediniu zymi tikryjyu veiksmy padarinius, Veiksmo ir vyksmo reikSmés skirtumas tos pat Saknies veiksmaZodZiuose (ypaté pirminiuose) neretai reiSkiamas skirtingais Saknies balsiais. Siekiant terminologijai svarbaus vienareikSmiskumo, tuo galima pasinaudoti ir su galiinémis iSvestuose terminuose daiktavardziuose. Pavyzdziui, GZ pateikti terminai jgriuva ir igriova, kurie gali biti skiriami kaip vyksmo (jgriiti) ir veiksmo ({griauti) padariniy pavadinimai. Siuo atzvilgiu MZ rekomendacija — jgriova ,,duobé, atsiradusi jgriuvus virSutiniam Zemiy sluoksniui“, kai Zymimas vyksmo (jgriiti), o ne veiksmo (igriauti) padarinys — turéty biiti nepriimtina. Tatiau platiau remtis pamatiniy veiksmazodzZiy Saknies balsiy jvairavimu galiniy vediniams neretai trukdo jy paciy darybai biidinga Saknies balsiy kaita. Truputi per tre¢dalj visy Sio tipo vediniy turi skirtingus Saknies balsius, negu ju pamatiniai veiksmazodziai, pvz.: apvalka GZ (: apvilkti, apvelka, apvilko), atlanka BZ (:atlenkti), atmatos ATZ, ChZ, EZ (: atmesti, atmeta, -é), jkarta GZ, STZ (: ikirsti, ikerta, ikirto), iranga STZ (<irengti), isnaSa, -os GZ, LZ, MZ, STZ (:iSnesti), nuolaida EZ, TZ (:nuleisti, nuleidzia, nuleido), pajamos EZ, TZ (: paimti, paima, paémé), priesaga STZ (:prisegti), sqna’os ChZ, GZ, MZ (:suneSti) ir kt. Darybos metu pasikeites Saknies balsis daZnai sutinka su atitinkamy kartotiniy veiksmaZodziu Saknies balsiu, pvz.: apybraiza LZ (plg. apibrézti ir apibraizyti), aprankos ATZ (plg. aprinkti ir aprankioti), atkarpa LZ, STZ, SZ (plg. atkirpti ir atkarpyti), jraiza MZ (plg. jrézti ir iraizyti), iigraza MZ (plg. isgrezti ir iXgrqzyti), iflaidos EZ, MZ, STZ, TZ (plg. isleisti ir islaidyti), ifvarta SZ (plg. iSversti ir i8vartyti), paklaida ChZ, FZ (plg. paklysti ir paklaidzioti), perlaida TZ (plg. perleisti ir perlaidyti) ir kt. Kai kuriais tokiais atvejais toki pat vedinj galima iSvesti ir i§ kartinio, ir i8 kartotinio veiksmazodzio, nors dazniausiai tai nereiskia, kad minimus vedinius reikéty darybiskai sieti su tais kartotiniais veiksmaZodZiais. RetkarGiais dél Saknies balsiy kaitos panaudojimo ar nepanaudojimo sudaromi skirtingi vediniai, plg. apybraiza LZ ir apybréza STZ, iraizZa MZ ir iréZa GZ. Pamatine nagrinéjamo tipo vediniy lytimi eina biitasis kartinis laikas. Tai akivaizdziai rodo vediniai i$ ty veiksmazodziy, kuriy biitojo kartinio laiko kamienas kiek skiriasi nuo bendraties ir esamojo laiko kamieny, pvz.: apsiuva SZ (:apsiuvo, -siitti, -siuva), apvija FZ (:apvijo, -vyti, -veja), atbrizga ATZ (:atbrizgo, -brigzti, -bryzga), ikrova ChZ, STZ (:jkrové, -krauti, -krauna), ipjova BZ, STZ, SZ (:ipjové, -pjauti, 162 -pjauna), ispjova STZ, SZ (:ikpjové, -pjauti, -pjauna), iiskyros BZ, GZ (:iiskyré, -skirti, -skiria), nuogrimzdos MZ (:nugrimzdo, -grimzti, -grimzta), nuoplovos ATZ (:nuplové, -plauti, -plauna), nuospriida ATZ (:nuspriido, -spriisti, -sprista), paklaida ChZ, FZ (:paklydo, -klysti,-klysta), pailavos ATZ (:paslavé, -Sluoti, -Sluoja), samplovos GZ, MZ (:suplové, -plauti, -plauna), savélos ATE (:suvélé, susivélé, -velti, -velia). Tik keletas vediniu Saknies balsiais sutampa su esamojo laiko skirtinga forma, pvz: atliekos ATZ, ChZ, EZ, atmena LZ, igkyla GZ, paminos ATZ ir kt. Taéiau ir tokius vedinius, matyt, reikia laikyti ne isimtimi i8 bendro darybos polinkio, o tik turingius Saknies balsiy kaita, sutampantia su pamatiniy veiksmazodziy esamuoju laiku. -as (-ai) Veiksmo rezultato pavadinimy, padaryty su galiine -as, nagrinéjamuose Zodyuuose yra tris kartus maZiau, negu vediniy, iSvesty su galiine -a. Daugiskaitiniai terminai ¢ia yra palyginti reti, pyz.: ataudai ,Vidutinio sukrumo verpalai arba siilai; skersiné sidly sistema audinyje“ ATZ, iSnarsai ,uxpa“ SZ, raizgai ,,cua0K“ SZ ir kt. Tik retas kuris vedinys, vartojamas daugiskaita, turi skirtinga reikSme, bet paprastai tai yra ne iS darybos kylantis reikSmés skirtumas, pvz. : nuostatai ,,1oloxKeHue* EZ, SZ, TZ ir nuostatas ,,no10KeHue* TZ, uzrasas ,,uannuce* EZ, LZ, TZ, ,,3anucp“ STZ ir uzraSai ,,3anucku* LZ. Galiinés -as vediniai dazniau linke zyméti veiksmo padarinius, pvz.: aprasSas ,onucs EZ, STZ, atspaudas ,,marginto arba spausdinto audinio yda; démé, atsiradusi nuo neigdZifivusiu marginimo dazu, kai audinys per anksti sulankstomas* ATZ (rus. Hasexka), ,,oTnevatoK" GZ, STZ, TZ, ..ottuck“ GZ, LZ, STZ, TZ, dilas ,,dé1 diléjimo susidares smulkzemis* GZ, MZ, intarpai ,,lastelés medZiagyu apykaitos metu pasigaminusios, bet toje apykaitoje laikinai arba visai nedalyvaujancios medZiagos, susiformavusios j gridelius, laSelius ar atitinkamo pavidalo kristalus <...> “BZ, intarpas ,,iterptas kitos medZiagos gabaliukas* ChZ, ,,nxmouenne* GZ, ,,BKpananenunk* GZ, ,,BctasKa“ LZ, STZ, ,,npoxaanka* STZ, jtaisas ,,kas jtaisyta; prietaisas, aparatas* MZ, STZ, nuorasas ,,xonua* LZ, STZ, TZ, pastatas ,,statinys, trobesys* MZ, GZ, priesakas ,,Haka3, 3aBeT TZ, wipilas ,,ant ko nors uzZpilta Zemé, masé, pvz., Zemés uZpilas ant sudéty drenazo vamzdZiy iskastoje tranSéjoje* MZ, GZ. Tatiau daliai minéty ir kity vediniy (pvz.: ikaitas ,,3aKnaa, sator“ EZ, TZ, kuras ,,tonuso* ChZ, pakaitas ,,atomas, grupé, pakeite molekuléje kita atoma, grupe* ChZ, ,,3amena* STZ, TZ, sliuogas ,,imirkes Zemiy srautas, slenkantis Slaitu Zemyn“ MZ, GZ ir kt.) néra svetima ir veiksmo objekto reikSmé. Didesnés vediniy dalies pamatiniai veiksmaZodziai yra prieSdéliniai, tatiau prieSdéléty ir neprieSdéléty vediniy santykis Cia yra mazesnis, negu galiinés -a vediniy atveju. Nagrinéjamy terminy daryboje daZniausiai remtasi prieSdélius j-, pa-ir ugturingiais* veiksmazodiiais, pvz.: jkaitas EZ, TZ, inaSas STZ, TZ, irasas EZ, LZ, STZ, TZ, ispaudas EZ, GZ; pagrindas EZ, FZ, GZ, STZ, TZ, parasas EZ, ‘Ta; uzkaitas MZ, udlankas SZ, uzstatas EZ, TZ ir kt. 18 veiksmaZodzio aprasyti yra_i8vesti du prieSdélio variantu skiriasi vediniai aprasas EZ, STZ ir apyrasas EZ, STZ, TZ, 1§ pateikimo EZ ir STZ atrodo, kad Sie darybiniai variantai vartojami sinonimiSkai, dél to abieju ju iteisinimas terminijoje lyg ir nebitinas. Vediniai intakas GZ, MZ ir intarpas, -ai BZ, ChZ, GZ, LZ, STZ prieSdélio varianta ingali biti gave tarmése, kartais ir tia susidaro darybos varianty, plg. MZ pateiktas ir jtakas (geresniu laikomas intakas). PrieSdéli antturintis terminas antstatas EZ, matyt, néra tarminés darybos’. Greitiausiai jis yra vertinys, plg. rusy atitikmenj xadcmpotixa, vokietiy — Uberbau m., lenky — nadbudowa. Vertinys yra ir terminas jstatai EZ, SZ, TZ. ? Zr, LKZ I (1968) 176, kur Sis Zodis pateiktas tik iS raSty. = 163 GZ, ,,casur* MZ, STZ, posakis ,,nopopor FZ, STZ, SZ, siabis ,,xau“ SZ (gimnastika), trinkis ,,ronuox* GZ. Tatiau didZioji vediniy dalis turi bendresne reik’me, juos neretai galima suvokti kaip tam tikros rezultatinés biisenos, kylantios i§ pamatiniu veiksmaZodziu Zymimo veiksmo, pavadinimus, pvz.: atodrékis ,,orTenenb“ GZ, atoslagis ,,vandens atsliigimas jiroje* MZ, GZ, FZ, isylis ,,narpepanne* GZ, nuoplidis ,.nubégimas, nuplidimas, nutekéjimas* MZ, nuotakis ,,1. vandens kiekis, pratekantis upe (ar kanalu) per tam tikra laikotarpj (para, ménesj, metus); 2. vandens nutekéjimas pavirsiumi ar podirviu traukos jégos ae MZ, nuovargis ..YeTasocTb (roposbi)* GZ, ,,yetaoctb* STZ, ,,ytomutenue“ SZ, polaidis ,,sniego, paSalo paleidimas pavasari* MZ, GZ, prieaugis ,,augalo organy priaugimas-padidéjimas per laiko vieneta‘ BZ, ,,1pupoct EZ, STZ, sambréskis ,,cymepxu“ GZ, skrydis ,,nonér“ SZ, slégis ,,zannenne* GZ, STZ, sligis ,,vandens horizonto pazeméjimas slenkséiy ar kity jrenginiu poveikyje“ MZ, tiris ,,o6pém“ ChZ, FZ, ,,apimtis; kiino uzimta erdvés dalis“* MZ, gis ,,poct“ STZ, uzdzitvis ,,gridy susitraukimas, nepilnas uzsipildymas maisto medziagomis sausvéjy poveikyje“ BZ ir kt. Dalis vediniy darybiSkai remiasi sangraZiniais veiksmazZodziais, pvz.: poelgis SZ (:pasielgti), sqlytis STZ (:susiliesti), uzmojis STZ (:uzsimoti). Kai kuriy vediniy motyvacija gali biti dvejopa (sangraZiniu ir nesangraziniu veiksmazZodZiu), pvz.: atilsis (sinonimas kompensacinis laisvalaikis) EZ (:atilséti, atsiilséti), iskravis (sinonimas issikrovimas) GZ (:issikrauti, iSkrauti), poilsis SZ, TZ (:pailséti, pasiilséti), poslinkis EZ, FZ, GZ, MZ, STZ (:paslinkti, pasislinkti), postiamis GZ, MZ, STZ (:pastumti, pasistumti) ir kt. Mazdaug trys ketvirtadaliai nagrinéjamy terminy su galiine -is (-ys) yra iSvesti i8 prieSdéliniy veiksmazZodziu, pvz.: apybégis (elektrono) FZ, atskyris SZ, atodirbiai EZ, atogrizis GZ, atotrikis EZ, atoveikis FZ, idirbis EZ, iglydis STZ, nuokrypis GZ, STZ, nuospriidis GZ, MZ, nuostiimis FZ, GZ, nuotékis EZ, GZ, MZ, STZ, pagreitis GZ, STZ, pertrikis EZ, pokrypis SZ, polinkis GZ, MZ, STZ, poveikis EZ, LZ, STZ, sqsédis ChZ, sqslégis GZ, santykis EZ, LZ, STZ, TZ, uZmojis STZ ir kt. Sio tipo nagrinéjami terminai itin daZnai padaryti i§ prieSdélj paturintiy veiksmazodziu (beveik treédalis prieSdélétu pavyzdziy), daznoki taip pat prieSdélius sq- (sam-, san-), nuo-, at- (ato-) turintys vediniai. Kartkartém terminologijoje prieSdélio variantai yra vienintelé zodzio skyrimo priemoné, pvz.: pastimis ,,noxpur“ GZ ir postiimis ,,npoaBuxKKa* GZ, ,,capur“ MZ, STZ. Keletas terminy turi prieSdélj ant-, pvz.: antplidis (jiros) GZ, antslinkis (ledyno) GZ ir antspridis GZ, i§ kuriy, LKZ I duomenimis, tik antplidis vartojamas tarmése ir kiek platiau ra8tuose, o antslinkis bei antspriidis gali buti ir terminologijos naujadarai™. Tad pastarieji Zodziai negaléty biti laikomi galiinés -is vediniais (literatirinés kalbos sistemos poZiiiriu), nes prieSdélio antliteratiirinés kalbos veiksmaZodZiai neturi. Jie gali biti mi8rios yedybos — iS veiksmazodZiy slinkti ir spristi i8vesti kartu su prieSdéliu antir galine -is, nors toks darybos biidas dabartinei kalbai, galima sakyti, visai nebadingas. Kita vertus, tam tikros jtakos jy sandarai galéjo turéti ir atitinkami kity kalby terminai, plg. antslinkis — Hacrynanue. Kai kurie prieSdélj sq- / santurintys vediniai yra gave papildoma iS pamatinio veiksmaZodzio nekylanti bendro, retiau tarpusavio veiksmo reik&més atspalyj, pvz.: sqlytis — Konrakt — angl. osculation STZ, sarysiai — B3auMocBa3u EZ, sqsédis ,,tirpios medZiagos nusédimas, nusédant netirpiai medziagai“ — conpskKéHHoe ocaxKgenue, coocaxjenne ChZ, sqskambis — co3By4He uz, santirpis ,,netirpios medZiagos tirpimas, tirpstant tirpiai medZiagai* — comps- »énHOe pacTBopenue ChZ. Ta reikSmés atspalyj vediniai galéjo gauti kartais i$ analogijos su tokiais Zod7iais, kurie ji yra gave i§ pamatiniy veiksmaZodziu, plg. sandéris Se LKZI tomo pirmajame leidime jy néra, o antrajame leidime pateikti tik i8 tarybiniu laiky rasomosios kalbos, Zr. p. 175, 176. 170 EZ, TZ, santoris TZ. Kita vertus, tam tikra jtaka gali turéti ir atitinkami kity kalby, didziaja dalimi rusy kalbos, terminai. Tatiau ar pirmaip, ar antraip manytume, vis tiek tokie Zodiiai yra netaisyklingi. Jy prieSdéliai turi nebidinga lietuviy kalbai reiksme, dél kurios dar Sio simtmetio pradZioje J. Jablonskis yra atmetes sandarbininka, santautieti, sqredaktoriy, sanveiksma, taisydamas ir siilydamas jy vietoje bendradarbj, bendratautj (,,jei bitinai reikéety“), draugredaktoriy, susidraugavima (bendru darbu, draugés darbu) [Jablonskis J., 1959, 56, 143, 323-324]. 1904 m. paskelbtame straipsnyje ,,Kalbos dalykai (RaSomosios kalbos Kritikai)“ jis raSé apie ZodZius sandarbininkas, -kauti, -kysté, -kavimas, santautietis: ,,Visi Sitie Zodziai be nebus i§ oro, ne i§ Zmoniy kalbos Zinojimo, pagauti <...>. Samprotauju, jog sandarbininkas i8 vokietiy Zodzio Mitarbeiter arba rusy coTpy AHUK®, ne i§ gyvosios kalbos pavyzdziy tegaléjo kilti miisy literatiroje <...>. Snekamojoje kalboje turime Zodzius: sandora, samoné, sankalba, sqnaSos, sqspara, sqslavos, santarvé, sqméZinis... (prie suderéti, sumanyti-susimanyti, sukalbeti, sunesti, suspirti, susluoti, sutarti, suméZti...)5 visi tokie Zodziai, Zinoma, neduoda dar tiesos ZodZiui ,,san-darbininkas* pasidirbdinti* [Jablonskis J., 1959, 56]. Ir nors Gia nagrinéjami terminai sgrySiat (-is), sqsédis, saskambis, santirpis yra kitokios darybos, juos sieja su J. Jablonskio taisytaisiais netaisyklinga prieSdélio sq- / sanvartosena. Tad jei dél isigaléjimo (paplitimo) ir baty toliau vartojami Sie terminai, naujy Sitaip daryti nevertétu. Vertiniai yra ir terminai polékis — nojét LZ poreikis — norpe6uoctb EZ ir posvytis — nocaecpeuenue FZ, — angl. afterglow, persistance STZ (sinonimas liekamasis Svytéjimas). Pastarojo prieSdélis poturi visai nebudinga tokios riiSies lietuviy kalbos dariniams reik§me ir aiSkiai siejasi su rusy nocae, angly after ir ju lietuviu kalbos atitikmeniu po, paskui. Trys ketvirtadaliai Sio tipo vediniy yra padaryti iS pirminiy ir apie penktadalis — i8 migriniy veiksmazodziy, pvz.: atilsis EZ (-at(si)ilséti, -ilsi, -ilséjo), posédis TZ (:pasédéti, -sédi, -sédéjo), poziiiris EZ, STZ (:padiiiréti, -Ziuri, -Zitiréjo), stovis ChZ, STZ (:stovéti, stovi, stovéjo), trikdis STZ (:trikdyti, trikdo, trikdé), tiris ChZ, FZ, MZ (:turéti, turi, turéjo). 18 antriniy yeiksmazZodziy padaryty vediniy yra nedaug. Veiksmazodiiu darybos priesagos i pamatinj vediniy kamiena nepereina, pvz.: atlygis TZ (:atlyg-inti, -ina, -ino), pagreitis GZ, STZ (:pagreit-éti, -éja, -éjo), sitibis SZ (:siiib-uoti, -uoja, -ave). Kaip ir ankséiau nagrinétais atvejais, vediniai turi pamatiniy veiksmazodziy asmenuojamyju formy bitojo kartinio laiko kamiena, pvz.: atodavis STZ (:atidavé, -duoti, -duoda), yris SZ (:yré, irti, iria), kirtis LZ, SZ (:kirto, kirsti, kerta), nuoplidis MZ (:nuplido, -plisti, -pliista), nuospridis GZ, MZ (:nuspriido, -spristi, -spriista), poemis TZ (:paémeé, -imti, -ima), postiimis GZ, MZ, STZ (:pastiimé, -stumti, -stumia), sambréskis GZ (:subrésko, -bréksti, -brékSta), spriidis GZ, MZ (:sprido, spristi, Spriista), stiimis GZ (:stimé, stumti, stumia). Kadangi vediniy, kurie nesisiety su Sia forma, néra, galima sakyti, kad terminai su galiine -is (-ys) daromi i8 asmenuojamyju formy biitojo kartinio laiko. Truputj daugiau negu ketvirtadalis vediniy turi Saknies balsiy kaita, pvz.: biivis ChZ, FZ, STZ (:buvo), ikylis GZ (:iSilo), isjadis GZ (:i8judino, iXjudéjo), polaidis GZ, MzZ (:paleido), posikis FZ, STZ, SZ (:pasuko, pasisuko), sqlytis STZ (:susilieté), santykis EZ, LZ, STZ, TZ (:sutiko), santoris TZ (:sutaré, susitaré), skrydis SZ (:skrido), spidis GZ (:spaude), sriwvis GZ (:sruvo), trinkis GZ (:trenké), agis STZ (:augo). Pasitaiko i8 to paties veiksmaZodZio iSvesty terminy, turinciy skirtinga Saknies balsiy kaita, pvz.: nuotakis MZ ir nuotékis EZ, GZ, MZ, STZ, sandéris EZ, TZ ir sandoris EZ. Kadangi terminy Zodynuose (MZ ir EZ) Sie vediniai yra pateikiami ta patia reikSme ir, vadinasi, skirtingi Saknies balsiai neturi jokios semantinés funkcijos, tokie darybiniai variantai terminologijai neteiktini. Priimtinesni yra labiau jsigaléje literatirinégje kalboje vediniai muotékis ir sandéris. 171 Kitos galiinés Vartojama po keleta veiksmy pavadinimy, iSvesty su galiinémis -as ir -é. Siu galiniy vediniai, kaip yra pastebéjes V. Urbutis (1961, 50, 52), neretai turi apkonkretéjusia reik3me, yra linke leksikalizuotis ir, be to, naujy Siy tipy vediniy beveik nebepasitaiko [Urbutis V., 1965, 305]. Tie bruoZai bidingi ir negausiems terminologijoje vartojamiems vediniams. Nagrinéjamu pavyzdziu dauguma yra padaryta i8 prieSdéliniy mi8riniy veiksmaZodziu, pvz.: aprasas LZ; ifmoné LZ, nuomoné STZ, TZ, pergalé STZ, SZ, prievolé EZ, TZ, samoné STZ. Keletas vediniy vartojama ir iS neprieSdéliniy veiksmaZodziu, pvz.: mainai EZ, GZ, skundas SZ, TZ; terpé ChZ, MZ. Dalies vediniy yra_pasikeite Saknies balsiai. Matyt, neverta j Zodynus déti netaisyklingybiy, vieningai neteikiamy literatirinei kalbai ZodZiy (pavyzdiiui, tai pasakytina apie i K. DaukSo ,,Chemijos Zodyna“ patekusj termina sgstatas, kad ir su nuoroda — ,,Zr. sudétis“). Trankiy pavadinimai Su galiinémis iSvesti jrankiy pavadinimai, kaip ir priesaginiai Sio biirio vediniai, pavadina jvairias veiksmo atlikimo priemones. Galiniy vediniy pavadinamosios priemonés paprastai bina nesudétingos. [rankiy pavadinimy, iSvesty su galiinémis, terminy Zodynuose nedaug téra — priesagy vediniy, einantiy jrankiy pavadinimais, yra beveik penkis kartus daugiau. Vediniy skai¢iumi Sis galiiniy vediniu birys smarkiai atsiliecka ir nuo galiniy darybos veiksmy pavadinimy. Netoli pusés visy nagrinéjamy vediniy yra iSvesti su galiine -a, o treédalis visu Sio birio vediniu — su galiine -as. Galiiniy -é ir -is (-ys) tipai terminologijoje menkai tepaplite. a Galiinés -a vediniai pavadina jvairius nesudétingus prietaisus, jy dalis bei Siaip kokias paprastas veiksmo atlikimo priemones, pvz.: apdanga ,,oOumeKa* STZ, atrama ,,konstrukcija, kuri ka remia arba j kuria kas remiasi“ MZ, FZ, STZ, SZ, mova ,,cilindrinés arba prizminés formos detalé arba mazgas maSiny bei jrenginiy dalims sujungti* MZ, STZ, paciiiZos ,,xounxu“ SZ, pasaga ,,noaKopa“ SZ, pavara ,mechanizmas sukimosi judéjimui ar energijai perduoti, transmisija* MZ, STZ, SZ, pertvara ,,1. déZutés skyriy sienelé, kilusi i§ vaislapélio pakraStio, augantio dézutés vidurio link ir suaugandio su gretimy vaislapéliy pakraStiais; 2. skiriamoji sienelé, | branduoliams pasidalijus, pertverianti motininés lastelés ertme j dvi dalis; 3. skersinés sienelés, padalijanios pailga lastele, pvz., libriformo, j keleta daliy* BZ, trasos ,.dirbtiniais ir natiraliais bidais gaunamos medZiagos, turintios savo sudétyje visa kompleksa ar tik paskiras augaly mitybai reikalingas medZiagas. Tai platiai naudojama agrotechnikoje priemoné augaly derliui pakelti* BZ ir kt. DaZniausiai Sio tipo vediniai remiasi prieSdéliniais veiksmaZodzZiais — tokiy yra kiek daugiau, negu trys ketvirtadaliai visu vediniy. Daugiausia pamatiniy veiksmazodziy turi prieSdélius pair ap-, kuriy ir vediniuose vartojamas tas pats variantas, pvz.: apvara STZ, apvija STZ, pakaba BZ, STZ, pavaréa SZ. Beveik visi vediniai yra padaryti i§ galininkiniy veiksmazodZiy. Isimtj sudaro tik keletas vediniu, pvz.: paciizos SZ, pakopos BZ, pakopa EZ. Reti vediniai ir i$ mi8riniu bei antriniy veiksmaZodziy (mazdaug devintadalis), pvz.: pavara MZ, STZ, SZ (:pavaryti, -varo, -varé). Kaip ir kitais atvejais, veiksmaZodZiy darybos priesagos j pamatinj kamiena nepatenka, pvz.: apkaba STZ (:apkab-inti, -kab-ina, -kab-ino), pakaba BZ, STZ (:pakab-inti, -kab-ina, -kab-ino). 172 Darybos pamatu imamas asmenuojamyjy formy bitasis kartinis laikas. Tai akivaizd#iai rodo tokie vediniai, kaip apmova GZ, STZ (:apmove, -mauti, -mauna), apvija STZ (:apvijo, -veja, -vyti), mova MZ, STZ (:mové, mauti, mauna), o vediniu, kuriu nebiity galima susieti su Sia forma, néra. Dauguma (bemaz trys ketvirtadaliai) nagrinéjamu -a galiinés jrankiy pavadinimy turi Saknies balsiy kaita, pvz.: atitvara STZ (:atitvéré), atspara STZ, SZ (:atspyre), danga ChZ, GZ, MZ, STZ, SZ (:dengé), padanga SZ (:padengé), prievarza SZ (:priverzé), trinka GZ (:trenké), uésklanda STZ (:uisklendé) ir kt. as Ir galiinés -as vediniai pavadina ivairias nesudétingas veiksmo atlikimo priemones, neretai masiny ar ko kito uZdangalus, pvz.: apgaubas ,,audeklinis aparato apdangalas“ ChZ, GZ, aplankas ,,o6éptKa; mamka“ STZ, ¢iaupas ,,uztvara vamzdyje, skirta skystiams arba dujoms nustatytoje vamzdZio vietoje isleisti, praleisti, sulaikyti“ MZ, FZ, ispaudas ,,k.elimio" TZ, jungas ,,apmo“ STZ, laidai ,,i8 vamzdiniy ir plauSiniy hify sudaryta grybienos sistema, tarnaujanti maisto medZiagy transportui* BZ, sankabas ,,uenbé* SZ, spaudas ,,KneiiMo~ TZ, uzpildas ,,primai$omoji inertiné medZiaga“ ChZ, ,,medZiaga, skirta tarpui uZpildyti* MZ, uzvozZas ,,uzmova, antgalis* MZ. Daugiau kaip du treédaliai vediniy _remiasi prieSdéliniais veiksmaZodZiais, pvz.: apkaustai SZ, aptaisas STZ, itvaras STZ, pervadas STZ ir kiti. Terminas antspaudas STZ, TZ, be abejo, yra sudarytas pagal analogija su atitinkamais ZemaitiSkais Zodiiais, nors literatirinés kalbos ZodZiy darybos sistemoje, atsiribojant nuo tarmiy, ji tekty laikyti mi8rios (su prieSdéliu ir galiine) darybos zodziu. Daryboje remiamasi galininkiniais veiksmaZodziais. Nors didesné vediniy dalis yra padaryta i§ pirminiy veiksmazodiiu, ta¢iau geras tretdalis yra iSvestas i§ miSriniy ir antriniy (retiau) veiksmazodziy, pvz.: apkaustai SZ (:apkaustyti, -kausto, -kausté), aptaisas STZ (<aptaisyti, -taiso, -taisé), uzpildas MZ (:uzpildyti, -pildo, -pildé). Antriniy veiksmazZodziy priesagos i vedinius nepereina, pvz.: jaukas SZ (:jauk-inti, -ina, -ino), sankabas SZ (:sukab-inti, -ina, -ino). Netoli treédalio vediniu daryboje pasinaudota Saknies balsiy kaita, pyz.: aplankas STZ (:aplenké, -lenkti, -lenkia), atSvaitas FZ (:atsvieté, -Sviesti, -Sviecia), itvaras STZ (:jtvéré, -tverti, -tveria), laidas, -ai BZ, STZ (:leido, leisti, leidzia) ix kt. Kitos galiinés Galiiniy -¢ ir -is (-ys) vediniy turimy pavyzdziy tarpe tera nedaug. Tatiau, turint galvoje, kad ir apskritai galiniu darybos jrankiy pavadinimy nagrinéjamuose terminy Zodynuose pateikta negausiai™, galima pasakyti, kad -é ir -is(-ys) galiiniy vediniai sudaro palyginti nemaza dali — netoli ketvirtadalio — visu nagrinéjamuju galininiy terminu. Siu tipy terminai paprastai pavadina jvairius nesudétingus jnagius ar paprastesnés sandaros prietaisus, pvz.: jungé ,,kuokelio dulkinés viduriné dalis, jungianti dvi pusdulkines“ BZ, ,,vandentiekio ar kanalizacijos vamzdziu galuose ziedo pavidalo detalé vamzdZiams sujungti varZtais“ MZ, kalé ,,medinis jrankis kalti; medinis plaktukas, medinis kiijis* MZ, sklendeé ,,itaisas (armatira) vamzdyne vamzdzio angai uzdaryti ir atidaryti* MZ, STZ, smeigé ,,uinmabKa“ STZ; kibis, -iai ,,isikabinimui naudojami stambesni vaisiy priedai uZlenktais galais“ BZ, pavadis ,,10Boa“ SZ, 12 Negausu jrankiy pavadinimais einanciy galaniy vediniy ir apskritai dabartinéje kalboje, Zr. Urbutis V. aaa: lietuviu kalbos galiiniy darybos daiktavardZiai. — Kalbotyra. V., 1961, t. 3, p. 38, . 173 spyrys ,,ttoaKoc* SZ, stabdys ,,mechanizmas, skiriamas maSinos greitiui sumazinti arba jai sustabdyti* MZ, STZ, SZ, uzdoris ,,irengimas angoms uzdaryti hidrotechniniuose jrenginiuose* MZ ir kt. Dauguma abiejy tipy vediniy remiasi neprieSdéliniais veiksmaZodZiais. 18 prieSdéliniy veiksmaZodZiy padarytas tik penktadalis nagrinéjamy vediniy. Vediniai daromi visy pirma i8 galininkiniy ir dazniausiai pirminiy veiksmaZodZiy. Treédalis vediniy turi Saknies balsiy kaita. Viety pavadinimai Su galiinémis padaryty viety pavadinimy terminologijoje negausu. Tai, be abejo, pareina nuo nedidelio Sios darybos vediniy paplitimo ir apskritai dabartinéje kalboje, kaip tai yra pastebéjes V. Urbutis (1965, 396). Visi terminy Zodynuose pateiktieji galtniy darybos viety pavadinimai yra iSvesti i8 veiksmazZodziy. Tai irgi atitinka bendruosius Sio birio vediniu darybos polinkius, nes daugiausia veiksmazZodiniai yra ir apskritai dabartinés kalbos galininiai viety pavadinimai [Yp6ytuc B., 1971, 27—28]. Su priesagomis iSvesty Sio biirio terminy yra beveik tris kartus daugiau, tatiau dauguma priesaginiy viety pavadinimy yra padaryta i$ vardazZodZiy. VeiksmaZodiniai viety pavadinimai daZnesni su galiinémis. Galiniy vediniai vietas pavadina pagal jose atliekama veiksmg arba ten vykstanti procesa, pvz.: iStaka ,,upés tékmés pradZia“ MZ, peréja ,,vieta Zmonéms ar gyvuliams pereiti per kanalus“ MZ, pervalkas ,,tarp dviejy vandens keliy sausumos vieta, per kuria pervelkami laivai* MZ, SZ, sqsiauris ,,siaura vandens juosta, jungianti didesnius vandens telkinius“ MZ, GZ, uzlaja ,,vandens uZliejama pieva* MZ ir kt. Daugiausia yra vediniy, pavadinantiy jvairias Zemés pavirSiaus vietas. Dariausias ¢ia — galiinés -a tipas. Su Sia galiine padaryta netoli trijy ketvirtadaliu visu nagrinéjamy pavyzdziy. Galiniy -as ir -is tipai yra menkesnio darumo. Galiné -a yra dariausias nagrinéjamy veiksmazZodiniy viety pavadinimy darybos afiksas — net dariausio priesaginio -yk/a tipo vediniy terminy Zodynuose pateikta gerokai maZiau. Vediniai paprastai pavadina vietas, kuriose arba per kurias vyksta pamatiniu veiksmazodziy zymimas veiksmas, pvz.: KamSa ,,1. Zabais ar virbais isklotas kelias per klampyna pervaziuoti; 2. i§ Zaby ir grunto padarytas pylimas, uZtvanka“ MZ, pakloja ,,Klojimo aikStelé i§ karjero iSimtoms durpéms dZiovinti* MZ, pervaza ,,vieta pervaziuoti per gelezinkelius, kanalus ir pan.“ MZ, pralaida ,,anga, skylé, vamzdis pro kelia, pylima, uZtvanka vandeniui praleisti* MZ, protirpa ,,vieta, kur nutirpes sniegas arba ledas* MZ, GZ, priebéga, -os ,,vietos, kuriose iSliko senyjy gadyniu augalai, pvz., tretinio periodo augalu augimvietés ledynmediy laikotarpiais“ BZ, prieplauka ,,npuyan* SZ, santaka ,,upiy susiliejimo vieta MZ, sasmauka ,,siauras Zemés ruoZas tarp vandenu, jungiantis didesnes sausumos dalis* MZ, GZ. Dalis terminy, kurie gali biti suvokiami kaip viety pavadinimai, drauge turi kartais didesnj, kartais maZesnj veiksmo rezultato pavadinimo reikSmés atspalvj, pvz.: jlanka ,3a1uB“ GZ, nuovala (nuvalytoji atodanga) ,,pacuuctka* GZ, prakarta ,,11pocek* GZ, praplova ,,pylimo praplauta vieta* MZ, uz/aja ,,vandens uZliejama pieva* MZ, uZuolanka ,,vingis, netiesus kelias* MZ, SZ. Beyveik visi nagrinéjami terminai yra prieSdéliniy veiksmaZodZiy vediniai. Daznesni prieSdéliai yra pra- / pro-, per-, prie-, pa-. Dauguma vediniy darybiskai remiasi pirminiais veiksmaZodZiais, ir tik ketvirtadalis nagrinéjamy pavyzdziu yra i&vestas i§ miSriniu (a) arba antriniy (b) veiksmazo174 dziy (antriniais veiksmazZodziais remiamasi retai), pvz.: a) nuovala GZ (:nuvalyti, -valo, -valé), uzZtira SZ (:uétiréti, -tiri, -tiréjo). Misriniy veiksmazodziy vediniy skaigiu padidina vediniai i8 yeiksmaZodzio tekéti, teka, tekéjo su jvairiais prieSdéliais (iStaka MZ, prataka, -os GZ, prieteka GZ, santaka MZ); b) patalpa EZ (:patalpinti, -ina, -ino), pervaza MZ (:pervaziuoti, -iuoja, -iavo). Penktadalis vediniy yra padarytas i negalininkiniy veiksmaZodziy. Tai daugiausia savaiminio veiksmo ar vyksmo vieta Zymintys terminai, pvz.: iStaka MZ, prataka, -os GZ, protirpa GZ, MZ, santaka MZ ir kt. Pasitaiko vediniy, kuriy darybos pamatas gali biti dvejopai suvokiamas, pvz.: i/anka GZ (:jlenkti ir jlinkti). Dalis vediniy aiSkiai rodo, kad darybos pamatu imamas asmenuojamuju form’ biitasis kartinis laikas, pvz.; peréja GZ, MZ, SZ (:peréjo, -eiti, -eina), praplova Mz (:praplové, -plauti, -plauna). Nesusiejamy su Sia forma vediniy néra. Didesnés pusés nagrinéjamy vediniy daryboje dalyvauja Saknies balsiy kaita, pvz.: atitvara GZ (:atitvéré, -tverti, -tveria), kamSa MZ (:kimso, kimiti, kemSa), pervalka GZ (:pervilko, -vilkti, -velka), pergraza GZ (:pergrezé, -grezti, -grezia), prakarta GZ (:prakirto, -kirsti, -kerta), pralaida MZ (-praleido, -leisti, -leidzia), praraja SZ (:prarijo, -ryti, -ryja), santaka MZ (:sutekéjo, -tekéti, -teka), uzZlaja MZ (:uéliejo, -lieti, -lieja) ir kt. Saknies balsiy kaita vediniuose néra reguliari. Pasitaiko netgi ta pacia Saknj turingiy vediniy, kurie vienais atvejais turi skirtinga nuo pamatinio veiksmaZodzio Saknies balsi, o kitais — ta pati, plg.: -takir -tekvediniuose iStaka MZ, prataka, -os GZ, santaka MZ ir prieteka GZ. Nors i esmés visi vediniai savo daryba aiskiai yra susije su veiksmazZodziais, vis délto terminas nuolaida ,,nuolaidi vieta, pakalné~ MZ nesunkiai gali biti susietas ir su bidvard#iu nuolaidus, kaip tai patvirtina ir Zodyne pateiktas termino reikSmés apibidinimas. Tai bitty vienintelis vardaZodinis galiiniu darybos vietos pavadinimas nagrinéjamy pavyzdzZiy tarpe. Dalis terminy savo sandara, ne vienu atveju ir daryba yra gana artimi atitinkamiems rusiskiems terminams, pvz.: istaka — HCTOK MZ, patalpa — nomeuleHue EZ, peréja — nepexo MZ, pervata — nepeesq MZ, pragraza — npotounua GZ, prakarta — upocex GZ, pralaida — nponyex MZ, praplova ,,npomouna~ MZ, prataka — ipotox GZ, protirpa — npotanuna GZ, MZ, prieteka — nputoK GZ. Galimas daiktas, kad ne vienu tokiu atveju kitos kalbos termino ne tik reikSme, bet ir forma bus turéjusi jtakos lietuviskojo termino darybai. Tatiau né vienas minétas terminas neprasilenkia su nagrinéjamo tipo vediniu darybos polinkiais, visi jie lengvai gali biti motyvuoti tiek formos, tiek ir reikSmés atzvilgiu atitinkamais lietuviSkais veiksmazZodiiais. Dél to laikyti juos ne vediniais, o vertiniais néra pamato. Kitos galiinés Su galiinémis -as ir -is yra padaryta truputi daugiau negu ketvirtadalis visu nagrinéjamyjy veiksmaZodiniy viety pavadinimy. Taciau patiy vediniy yra nedaug, todél Sie du tipai turimos medziagos atzvilgiu yra nedaris. Nedaris ty galiniy tipai yra ir apskritai dabartinéje lietuviy kalboje!®. Taigi menkas galtiniy -as ir -is vediniy, turingiy vietos reikSme, iSplitimas terminologijoje yra apsprestas platesniy lietuviu kalbos zodziy darybos polinkiy. O patioje terminologijoje suaktyvinti Siuos viety pavadinimy darybos tipus kol kas néra poreikio. Siu tipy neaktyvuma rodo ir tai, kad nemaza nagrinéjamy terminy dalis yra sutermininti liaudies kalbos Zodziai. Tatiau, sprendziant i$ LKZ sutelkty duomeny, kai kurie vediniai (pvz.: nuotakas MZ, 48 V. Urbutis nurodo, kad tik vienas kitas galinés -is vedinys gali bati priskirtas prie veiksmazodiniy viety pavadinimy, o galiinés -as Sio birio vediniy téra visai nedaug. Zr. Urbutis V. Dabartinés lietuviy kalbos galtiniy darybos daiktavardZiai. — Ten pat, p. 44, 52. 175 pratakas MZ, sasiauris GZ, MZ ir kt.) gali biti ir tam ty&ia terminologijos reikalams adaryti. ¥ Pasitaiko atvejy, kad skirtingose terminologijos srityse tam paciam reikalui vartojami skirtingai i$ to paties veiksmaZod7io iSvesti terminai. PavyzdZiui, rusy termina BOUOK atitinka pervalkas MZ, SZ ir pervalka GZ, taip pat npotox lietuvi8kieji atitikmenys yra pratakas MZ ir prataka GZ. Jei i§ tiesy Sie terminai neturi jokiy reikSmés niuansy, bitiny geomorfologijos, fizinés geografijos ir melioracijos terminologijai, tokiy darybos gretybiy vartojimas bitty nepateisinamas. Vediniai pavadina natiralias ar dirbtines Zemés pavirSiaus vietas, daZniausiai vienaip ar kitaip susijusias su vandenimis, pvz.: atabradas ,,orme.b“ SZ, atlajas (kranto ruoZas atosliigio metu) GZ, nuotakas ,nutekamasis griovys ar vamzdis“ MZ, pervalkas ,,tarp dviejy vandens keliy sausumos vieta, per kuria pervelkami laivai* MZ, SZ, pratakas ,,kanalas, griovys, pozeminé vandentékmé, kurie jungia du vandens telkinius* MZ; protékis ,,skylé, pro kuria teka kur nors vanduo“ MZ, uZtakis ,,1. dél vagos pasikeitimy susidariusia pertvara atsiribojusi nuo srovés upés dalis, kurios aklasis galas nukreiptas prieS srove; 2. dirbtinai atskirta upés dalis laivams stoveti* MZ, SZ. Kai kurie vediniai gali biti laikomi ir veiksmo rezultato pavadinimais. Beveik visi nagrinéjamy tipy vediniai yra padaryti i§ prieSdéliniu veiksmazodziu (iSimtis guolis GZ). Daugiau kaip du treédaliai vediniy remiasi miSriniais veiksmazodZiais (beveik visi jie turi Saknj -tek-) ir maZdaug trys ketvirtadaliai — negalininkiniais veiksmaZodZiais. Beveik visi vediniai turi Saknies balsiy kaita, pvz.: atabradas SZ (-atbrido, -bristi, -brenda), guolis GZ (:guléjo, guléti, guli), pervalkas MZ, SZ (:pervilko, -vilkti, velka) ir visi vediniai i$ prieSdéliniy veiksmazodziy, turin¢iy Saknj -tek- (nuotakas MZ, pratakas MZ, protékis MZ, uztakis MZ, SZ ir kt.). Terminy zodynuose pateikti net trys galiinés -is vediniy i§ veiksmazZodzio uZtekéti variantai, turintys arba skirtingus prieSdélio variantus, pvz.: uztakis ,,1. 3apoqb; 2. 3aToH* MZ, ,,3aB0b, 3atou SZ ir uzutakis ,,6yxta“ SZ, arba skirtinga Saknies balsiy kaita, pvz.: uzutakis ,,6yxta“ SZ ir uzutékis ,,3anus“ GZ. I§ veiksmazodzio pratekéti yra isvesti du skirtingy tipy melioracijos terminai, kurie skiriasi ir prieSdélio variantu, ir Saknies balsiy kaita, pvz.: pratakas ,,1potoK™ ir protékis ,,reup™. Veikéjy ir vyeiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai Dabartinéje kalboje yra vartojama gana daug su galiinémis padaryty veikejy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy. Tiesa, tikrieji veikéjy pavadinimai yra retoki. Mat, daZniausiai galiniy vediniai yra menkinamosios reikSmés ir eina veiksmazodinés ypatybés turétojy (paprastai asmeny) pavadinimais. Terminologijoje tokios riSies dariniai, galima sakyti, i$ viso nevartojami. Tad vartojamy vediniy skai¢iumi Sis birys yra negausiausias — terminy Zodynuose rasta tik apie pora desim- ¢iy pavyzdziy. Didesné jy dalis yra jvairiy gyviy (ne asmeny), augalu ar kokiy nors daikty pavadinimai ir tik vienas kitas pavadina asmenis. Turima medZiaga rodo, kad terminologijos reikalams Zymiai daZniau vartojami priesaginiai veikéjy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai. Tuose patiuose terminy Zodynuose jy yra 13 karty daugiau, negu su galiinémis iSvesty terminu. Vediniy, kurie gali biti laikomi veikéjy pavadinimais, téra vienas sporto Zaidimy terminas saugas ,,nony3aiuTHuK SZ. Kiti Sio birio vediniai yra veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai, pvz.: lipai ,,suzZeidimo atveju vysniose ir slyvose susidarangios lipnios medZiagos, tarnaujantios Zaizdu apsaugai nuo parazity; kai kuriuose augaluose, pvz., Astragalus gummifer Labill. ir kt., lipai susidaro ir normaliomis salygomis ir ten jie kaupiasi atitinkamuose kanaluose“ BZ, pliduras ,,6yii* SZ; blizgis ,,blizgantis mineralas“* ChZ, GZ, styrys ,,poriaxa* GZ, Ziorys ,,visuma danteliy pavidalo iSaugu, ratu apsupanéiy samany sporinés anga“ BZ; blizgé ,,6nectia“ 176 SZ, gaudé ,,vasosnan MyuiKka™ SZ, plidé ,,nonaaBoK™ SZ, smalkés ,,anglies monoksidas“ ChZ, spingsé ,,Macasuaa” .amna“ SZ: skenda ,,skystis su pakibusiomis medZiagos dalelémis (emulsija ar suspensija)“ ChZ ir kt. VeiksmaZodinés ypatybés turétojo pavadinimu gal gali biti laikomas ir liZtanéiy bangy pavadinimas guozos GZ, taGiau sis Zemaiti8kas Zodis j terminy Zodyna pateko su nesuliteratirintu garsynu — DZ 223 ir LKZ Il 487 yra géza. Nagrinéjamieji terminai yra i8vesti i$ neprieSdéliniy pirminiy arba miSriniy veiksmazodziy. Saknies balsiy kaita jy daryboje yra reta. Vardazodziy vediniai Vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimai Terminy Zodynuose pateiktieji vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai dazniausiai Zymi ivairius daiktus ar Siaip negyvus dalykus. Vediniai paprastai daromi i$ badvardziy arba daiktavardziy. Bidvardiniai vediniai daiktus pavadina pagal jy bidinga ar labiausiai j akis krintancia ypatybe, pvz.: bergidas ,.nenaudingoji uoliena“ ChZ, GZ (sinonimas bergdZioji uoliena, rusy myctaa nopoja), juodziai ,,redukavimu gauti smulkis metalai; vartojami pigmentu suodziai; smulkus koksas“ ChZ, pliké +1) kilpinio audinio (frotés) yda; audinio vieta be kilpu¢iy; 2) dirbtinio kailio, pikinio arba Siaustinio audinio yda; audinio vieta be pako* ATZ, ,,nuplaukintoji oda“ ChZ. Daiktavardiniai vediniai pavadina dalykus, kurie vienaip ar kitaip yra susije (tas santykiavimas gana jvairus) su pamatiniy daiktavardziy Zymimais dalykais, pvz.: gridé ,,kanapés (Cannabis sativa) moteriSkasis augalas“ BZ, dumbliai ,,grupé Zemesniyju augaly, turin¢iy savo lastelése chlorofilo ir sugebantiy savarankiSkai sintetinti organines medZiagas; Sios savybés i8skiria dumblius i8 kity Zemesniyjy augaly (bakterijy, grybu) tarpo“ BZ, véjy pavadinimai pierys GZ, rytys GZ, Siaurys GZ, vakaris GZ. Dabartinés kalbos galiininiy vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy didelé dalis eina asmeny arba kitokiy gyvy bitybiy pavadinimais. Terminy Zodynuose tokios reikimés vediniy pateikta tik keletas, pvz.: dainius ,,neBel\~ LZ, skurdzius (sinonimai beturtis, pauperis) ,,6eqHAK, Naynep~ EZ. Profesiniy asmeny pavadinimu terminy Zodynuose visai nepateikta. Vienintelis Sios ri8ies vediniy darybos tipas su galiine -ius nebéra aktyvus dabartinéje kalboje. Jam priklausantys vediniai yra seniau sudaryti ir plagiai vartoti jvairiy amatininky bei smulkiy prekiautojy pavadinimai. ,, Naujy profesijy Zmones vadinti tokio tipo dariniais ryskesnio polinkio (bent literatirinéje kalboje) néra, todél jy skaiius ne gauséja, o maZéja. Tai vienas i daugelio pavyzdiiy, akivaizdziai rodantiy, kaip Zmoniy buities, jy socialinio bei ekonominio gyvenimo pakitimai nulemia ir Zodziy darybos raida“ [Urbutis V., 1961, 55]. Su Siuo visai teisingu V. Urbuéio pastebéjimu negalima nesutikti. Galtiniy darybos asmeny pavadinimy nei§plitimas dabartinéje mokslo ir technikos terminologijoje bus bene svarbiausia prieZastis, dél kurios ir apskritai Sio biirio vediniai palyginti negausiai vartojami terminologijos reikalams. Sios reik8més priesagy vediniy terminy Zodynuose pateikta beveik aStuonis kartus daugiau. Kiek gausiau terminologijoje atstovaujami galiiniy -éir-is (-ys) vardaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy darybos tipai — jiems priklauso daugiau kaip du treédaliai visy nagrinéjamy pavyzdziy. -é Visi su Sia galiine padaryti terminai yra negyvy dalyky pavadinimai. Dauguma ju yra iSvesti is kokybiniy bidvardziy ir Zymi daiktus pagal jy iSorine ypatybe, pvz.: glaudés ,,pelirysui* SZ, ilgé ,,umna“ (sinonimai Syna, bendralaidis) STZ, klampé 177 »YTKa* SZ, kryimé ,,nepekpectoK* SZ (SaSkiy lentoje), pliké ,,1) kilpinio audinio (frotés) yda; audinio vieta be kilputiy; 2) dirbtinio kailio, pikinio arba SiauStinio audinio yda; audinio vieta be pako“ ATZ, ,,nuplaukintoji oda“ ChZ, ploksté ,,nanra“ GZ, STZ, ,,t1actuna® STZ, skaidré ,,persvietiamas popierius bréziniams, pieSiniams kopijuoti MZ, smailé ,,nux“ GZ ir kt. Ta ypatybé neretai (pavyzdZiui, geometriniy linijy pavadinimuose) yra esminé, pvz.: kreivé ,,kreivoji linija“ MZ, EZ, FZ, STZ, SZ, tiesé STZ. Taéiau, kita vertus, daikto skiriamoji, ivardijimo pamatu imama ypatybé ne visada yra pagrindiné, esminé. Termino vykumas tokiais atvejais nemazZa dalimi pareina nuo to, ar jo motyvacija nesukelia kokiy papildomy, gal net nepageidautiny reikSmés atspalviy. Motyvacijos aiSkumas, tikslumas gali padéti arba trukdyti terminui prigyti. Stai jau ne maZiau kaip keturi deSimtmetiai kalbininkai diegia j literatirine vartosena trusiky pakaitala glaudés. Per ta laika daug naujadary tvirtai jaugo j kalba, o g/audés vis nepritampa, nors tai ir trumpas, sklandus Zodis. Ar tik nebus tia kaltas darybos neiprastumas, motyvacijos nediferencijuotumas ? Kaip rodo pateiktieji pavyzdZiai, vediniai remiasi paprastos sandaros, daZniausiai turintiais darybiskai neskaidoma kamiena bidvardZiais. 18 daiktavardZiu i8vesty Sio birio galtinés -é vediniy terminy Zodynuose pateikta vos keletas, pvz.: griidé ,,kanapés (Cannabis sativa) moteriSkasis augalas“ BZ, pleiskané ,,vyriskasis kanapés augalas“ BZ. Cia gal minétinas ir rumbé ,,rpusa“, ,,rpaa“ -is (-ys) Galiinés -is (-ys) tipas dabartinéje kalboje yra pats darusis ir beveik prilygsta dariausiems priesaginiams -ininkas, -é bei -iné tipams [Urbutis V., 1965, 364]. Nagrinéjamy su Sia galiine iSvesty terminy yra palyginti nedaug. Priesagy vediniai terminologijoje Zymiai labiau iSplite, pavyzdZiui, priesagos -ininkas, -é vediniy tuose pat Saltiniuose pateikta beveik 10 karty daugiau. Dalis vediniy terminologijoje vartojama daugiskaitos forma, pvz.: dumbliai ,,grupé Zemesniyjy augaly, turinciy savo lastelése chlorofilo ir sugebanéiy savaranki8kai sintetinti organines medziagas <...>“ BZ, GZ, juodziai ,,redukavimu gauti smulkis metalai; vartojami pigmentu suodZiai; smulkus koksas“ ChZ, pieniai SZ, tirkciai ChZ. Nagrinéjami terminai darybiskai santykiauja su biidvardziais ir daiktavardZiais. Beveik pusé jy yra padaryti su galiinés variantu -ys, Vediniai, turintys biidvardinius pamatinius kamienus (jy yra truputis daugiau negu pusé nagrinéjamy Sio tipo pavyzdZiy), pavadina jvairius negyvus dalykus pagal pamatiniu bidvardZiu Zymima ypatybe, pvz.: plynis ,,nenensen* GZ, skystis ,,.%KHIKocts* ChZ, FZ, GZ; dygys ,,odos pasikeitimo keliu susidares dyglys, pvz., erskééio“ BZ, siaurys ,,siauras ir ilgas kySulys, ragas“ GZ. Visy vediniy pamatiniai bidvardziai yra kokybiniai ir turi darybiSkai nesudétinga kamiena. Daiktavardiniais vediniais taip pat daZniausiai pavadinami jvairis negyvi dalykai, pavyzdziui, ryskesne grupe sudaro véjo risiy pavadinimai, pateikti GZ: vakaris, pietys, rytys, Siaurys. Nagrinéjamy pavyzdziy tarpe tik vienas vedinys kairys SZ pavadina vardazodinés ypatybés turétoja asmenj. Pamatiniai daiktavardZiai rySkiai i8siskirian¢iy darybos afiksy neturi. Kitos galiinés Keletas likusiy galiniy bent kiek aktyvesniy terminy darybos tipy nesudaro (nagrinéjamuose Zodynuose su jomis iSvesty terminy pateikta tik po keleta). -a. Sios galiinés vediniai darybiskai remiasi daiktavardziais ir bidvardziais, kurie turi neskaidoma kamiena, pvz.: jaura ,,balkSvos spalvos dirvoZemis, i§ kurio iSplauti kalcio, magnio, kalio bei natrio, gelezies, mangano ir aliuminio junginiai, kitaip ta178 riant, molio elementai <...>“ MZ (plg. jaurus ,,klampus“ DZ 266), sluoksna ,,i8 plauseliy sudarytas purus, minkStas, nesukrus storo lyno pavidalo verpimo pusgaom gaunamas i karSimo maiinos, klostytuvés, temptuvés arba Sukuotuvés <...>~ ATZ. -as. Terminai bangas ,,Bo/lHa OKLA GZ ir bergidas ,,nenaudingoji uoliena“ ChZ, GZ darybiskai galbit sietini su bidvardziais bangus ,,smarkus, didelis (apie liety)“ DZ 71 ir bergédzias ,,tustias“ DZ 78. -is(ies). Sios galiinés vediniais gal gali biti laikomi terminai rigstis ,,junginys, atskeliantis vandenilio jonus“* BZ, ChZ, GZ, MZ ir ridys ,,1) liny pluosto yda; rudi taSkai ir ilgesnés rudos plauSeliy atkarpos, atsirade nuo lininés svylaridés; 2) audinio yda; sunkiai paSalinamos rudos démés, atsiradusios audiniui siekus ridijantj metala arba ant audinio patekus vandeniui su gelezies rudimis“ ATZ, nors Siaip tai, be abejo, yra terminologijon paimti seni kalbos zodziai, kuriy daryba dabar jau gerokai apsitrynusi. -ius. Keletas terminologijoje vartojamy Sios galiinés vediniy yra iSvesti i$ darybiskai neskaidoma kamiena turin¢tiy daiktavardZiy, pvz.: dainius ,,nepeu LZ, séklus ,,6ap“ GZ, skurdzius ,,GequaK, naynep* EZ. Galiinés -a, -as, -is(-ies) priklauso prie pa¢iy nedariujy dabartinés lietuviy kalbos vardazodinés ypatybés turétojy pavadinimy darybos afiksy. Kick daugiau vartojama tik galiinés -ius vediniy, ta¢iau naujadary ir su ja nebelinkstama daryti. Taigi menkas Siy tipy vediniy paplitimas terminologijoje yra apsprestas vidiniu kalbos zodziy darybos polinkiy ir Siuo atveju visai nuo jy pareina. Ypatybiy pavadinimai Ypatybiu pavadinimai — tai daZniausiai i$ bidvardziy arba jiems artimy Zodziu igvesti abstraktios reik’més daiktavardZiai, pvz.: gylis ,,vertikalinis atstumas nuo Zemés, vandens ar kito pavirsiaus* MZ, STZ, greitis ,,atlikto kelio santykis su laiku, per kurj tas kelias atliktas; netolyginio judéjimo atveju Sis santykis imamas laiko momentui* MZ, ChZ, EZ, FZ, GZ, STZ, SZ, tankis ,,kino tirio vieneto (1 cm*) masé“ MZ, FZ, GZ, STZ, SZ; darna ,,coraacue* GZ, svarba STZ ir kt. Pazymétina, kad Sio birio vediniai terminologijoje néra labai paplite — nagrinéjamuose Zodynuose ju iS viso pateikta tik apie pora deSim¢iy. Naujy terminy su galiinémis daroma, atrodo, labai retai. Pagrindiné ypatybiu pavadinimy darybos priemoné dabartinéje terminologijoje taip pat, kaip ir apskritai dabartinéje lietuviy kalboje, yra priesagos. Pavyzdziui, su priesagomis iSvesty ypatybiy pavadinimy tuose pat terminy Zodynuose pateikta 28 kartus daugiau, negu tos reikSmés galiniy vediniy. Netoli dviejy treédaliy galiiniy darybos ypatybiy pavadinimy yra galiinés -is vediniai. I§ kity galiiniy dar biity minétina -a. -is Beveik visi su galiine -is padaryti ypatybiy pavadinimai remiasi kokybiniais bidvardiiais. Nagrinéjamy pavyzdziu pamatiniai bidvardzZiai yra dviskiemeniai, pvz.: aukitis GZ, MZ, STZ, SZ, greitis ChZ, EZ, FZ, GZ, MZ, STZ, SZ, ilgis EZ, FZ, STZ, lygis FZ, GZ, MZ, sotis STZ, storis GZ, MZ, STZ, sidris GZ, MZ, Saltis GZ, tankis FZ, GZ, MZ, STZ, SZ, tolis SZ. Treédalio vediniy daryboje dalyvauja Saknies balsiy kaita, pyz.: dydis EZ, FZ, STZ, gylis MZ, STZ, grozis LZ, plotis FZ, GZ, STZ, skonis GZ. IS kity kalbos daliy ZodZiy padaryti ypatybiy pavadinimai yra reti ne tik terminologijoje, bet ir apskritai dabartinéje lietuviy kalboje. Naujy Sios grupés Zodziy, matyt, visai nesudaroma. Turimy pavyzdiiy tarpe kervirtis EZ darybiSkai yra susijes su 179