Nauji lietuviški vabzdžių pavadinimai

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Kazys GAIVENIS NAUJI LIETUVIŠKI VABZDŽIŲ PAVADINIMAI I. Įvadinės pastabos $ 1. Terminų kūrimo būdų klasifikacija ne visiškai sutampa su įprastine žodžių darybos tipologija. Žodžių darybos atžvilgiu terminų darybos grupės išskiriamos pagal vedinių darybinę reikšmę ir pagrindinių žodžių gramatinį pobūdį. Veiksmažodžių vediniai paprastai skirstomi taip: veiksmų pavadinimai, įrankių pavadinimai, veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, veiksmo rezultatų pavadinimai, vietų pavadinimai. Vedinių, kurie remiasi vardažodžiais, skiriamos šios būdingesnės grupės: ypatybių pavadinimai, vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesiniai asmenų pavadinimai, vietų ir kuopiniai pavadinimai, deminutyvai ir pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą. Kiekviename tokiame darybos būryje išsiskiria terminų tipai. Tą patį skiriamąjį požymį atspindinčios termininės sąvokos gali būti kalboje visiškai skirtingai įvardytos, pvz.: raudonvabalis (Pyrochroa) Vad vab 146 ir raudonukas (Chrysophanus) Vad vab 268, Zvilgvabalis (Librodor) AAZ 147 ir Zvilguolis (Epuraea) Vad vab 139, medininkas (Trypodendron ir kt.) Vad kenk 163 — 164, medkirtis (Spondylis ir kt.) Vad vab 155— 156, medienvabalis (Eucnemis) L vab 50 ir kt. Terminologiskai vienos rūšies terminai (pvz., ¢iuoZikas — Gerris, duobkasys — Necrophus) žodžių darybos atžvilgiu gali būti tipologiSkai skirtingi. Terminologiniai naujadarai gali būti nagrinėjami įvairiais aspektais. Šiame straipsnyje užsibrėžiame tik du uždavinius: 1) apžvelgti ir įvertinti produktyviausius lietuviškų entomologijos sistematikos naujažodžių bei naujadarų kūrimo būdus (pagal skiriamuosius požymius); 2) pateikti būdingesnių šios srities lietuviškų naujadarų registrą. $ 2. Entomologijos specialistų duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 14 000 rūšių vabzdžių. Vien tik vabalų respublikoje turėtų būti apie 3200 rūšių. Didžioji rūšių dalis iš viso dar neturi lietuviškų pavadinimų. Taigi šios terminologinės sistemos kontinuumas dar labai mažai teužpildytas (žr. 1 lentelę). Kas kita aukštesnieji sistematikos vienetai. Jie nėra tokie gausūs. Vabzdžių (Insecta) klasė iš viso turi 2 poklasius ir 31 būrį, būtent: 1 poklasis: Apterygota — Pirminiabesparniai (= Besparniai) 1 būrys: Protura — Beūsiai 2 būrys: Podura (Collembola) — Poduros 3 būrys: Diplura — Dviuodegiai 4 būrys: Thysanura — Šeriauodegiai 2 poklasis: Prerygota — Sparnuotieji A. Nepilnos [= Dalinés| metamorfozės |Aemimetabola/ vabzdžiai 5 būrys: Ephemeroptera — Lašalai 6 būrys: Odonatoptera (Odonata) — Žirgeliai 7 būrys: Blattoptera (Blattodea) — Tarakonai 8 būrys: Mantoptera — Maldininkai 9 būrys: Isoptera — Termitai 10 būrys: Plecoptera — Ankstyvės 11 būrys: Embioptera — Embijos 12 būrys: Phasmoptera — Fazmos 13 būrys: Orthoptera — Tiesiasparniai 14 būrys: Dermaptera — Auslindos 9* 131 15 būrys: Psocoptera (Copeognatha) — Šiengraužiai 16 būrys: Mallophaga — Pukagrauziai 17 būrys: Anoplura — Utėlės 18 būrys: Homoptera — Lygiasparniai 19 būrys: Hemiptera — Blakės 20 būrys: Thysanoptera — Tripsai B. Pilnos (= Visiškos) metamorfozės (Holometabola) vabzdžiai 21 būrys: Coleoptera — Vabalai 22 būrys: Strepsiptera — Vėduokliasparniai 23 būrys: Megaloptera — Kabasparniai 24 būrys: Raphidioptera — Kupriukai 25 būrys: Neuroptera — Tinklasparniai 26 būrys: Mecoptera — Skorpionmusės 27 būrys: Trichoptera — Apsiuvos 28 būrys: Lepidoptera — Drugiai 29 būrys: Hymenoptera — Plėviasparniai 30 būrys: Aphaniptera — Blusos 31 būrys: Diptera — Dvisparniai“ Būrių pavadinimų tarpe naujadarų — nemažas skaičius. Vabzdžių šeimų pavadinimai gali būti ne tik vienažodžiai (a), bet ir sudėtiniai (b), pvz.: a) gražutės (Calopterygidae) Vad vab 37, laumžirgiai (Aeschnidae) Vad vab 38, skydablakės (Pentatomidae) Vad vab 76, nugarplaukos (Notonectidae) Vad vab 77; b) požievinės blakės (Aradidae) Vad vab 77, tikrieji skydamariai (Diaspididae) Vad vab 70, egliniai amarai (Adelgidae) Vad vab 66, upeliniai žirgeliai (Gomphidae) Vad vab 37 ir pan. Šeimų pavadinimai neturi specifinių terminų, todėl šio taksono naujadarai daugmaž sutampa su genčių pavadinimų naujadarais. Rūšių pavadinimai pagal tarptautinės sistematikos taisykles turi būti dvinariai. Lietuviškoje kalbamos srities terminologijoje pasitaiko vienažodžių šio tipo terminų, pvz.: citrinukas (Gonepterix rhamni L.) Vad vab 256, spungė (Vanessa io L.) Vad kenk 89, grikinukas (Phylopertha horticola L.) Vad vab 200, Vad kenk 147, drėgnuolis (Porcello scaber L.) AAZ 17 ir pan. Dar dažnesni trižodžiai lietuviški rūšiniai pavadinimai. Juos galima suskirstyti į 3 tipus: 1) tie, kurių abu rūšiniai pažyminiai apibūdina tą patį pagrindinį dėmenį ir patys atskiro žodžių junginio nesudaro, pvz.: geltonoji runkelinė blakė (Polymerus vulneratus Pz.) Vad vab 85, rudasis eglinis ūsuotis (Tetropium castaneum L.) Vad vab 157; 2) tie, kurių abu šalutiniai dėmenys sudaro atskirą žodžių junginį, einantį pagrindinio dėmens rūšiniu pažyminiu, pvz.: raudonų jų dobilų apionas (Apion apricans Hbst.) Vad vab 179, pušies šaknų pelédgalvis (Agrotis vestigalis Rott.) Vad vab 252; 3) tie, kurių pažyminys, stovintis prie pagrindinio dėmens, sudaro su juo atskirą žodžių junginį, o tolesnis pažyminys priklauso ne tik pagrindiniam dėmeniui, bet visam atributyviniam žodžių junginiui, pvz.: rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa L.) Vad vab 301, miškinis pjūklelis audėjas (Pamphilius silvaticus L.) Vad vab 277 ir pan. Antrojo tipo terminų sunku išvengti, o pirmojo ir trečiojo tipo terminai formaliai sutampa su varietetų taksono terminais. Be to, pirmojo tipo terminai kartais paverčiami antrojo tipo terminais tuo atveju, jeigu jų abu šalutiniai dėmenys nurodo tą patį objektą, pvz.: kopūstinis stiebinis paslėptastraublis (Centhorrhynchus guadridens Panz.) AAŽ 216 — kopūstų kotų paslėptastraublis ir t. t. Pirmojo tipo terminų trūkumu laikytinas jų dėmenų tvarkos įvairavimas, pvz.: klevinis miltuotasis skydamaris (Phenacoccus aceris Cocc.) Vad kenk 199, bet miltuotasis slyvinis amaras (Hyalopterus pruni Geoffr.) Vad vab 70, varputinis geltonasis ugniukas (Crambus lutellus Schiff.) Vad kenk 10, bet rainasis pušinis straubliukas (Coniocleonus glaucus turbatus Fahrs.) Vad vab 184, dobilinis pilkasis lapinukas (Phytonomus meles) Vad kenk 43, bet pilkasis runkelinis straubliukas (Tanymecus palliatus F.) Vad kenk 43, šermukšninis rudasis pjūklelis (Pristipho1 Sąrašas sudarytas pagal Vad vab 22-23. 132 ra geniculata Htg.) Vad kenk 237, bet baltoji šermukšninė kandis (Argyresthia sorbiella Fr.) Vad kenk 237 ir t. t. Sudarant lietuviškus vabzdžių pavadinimus, pasitaiko ir įvairių kalbos riktų, pvz.: sprakšiai (= spragšiai) (Elateridae) Vad vab 125, L vab 49, 109, 208, rezedvabalis 1 lentelė Vabalų šeimos pavadinimas | LTSR syvenančių | rūšių skaičius Lietuviškai įvardytų rūšių skaičius Haliplidae. Dumbliavabaliai Dytiscidae. Dusios Gyrinidae. Sukučiai Trogidae. Smiltvabaliai Dryopidae. Kabliavabaliai Staphylinidae. Trumpasparniai Pselaphidae. Graibvabaliai Scydmaenidae. Piktvabaliai Catopidae. Urvavabaliai Anisotomidae. Kerpvabaliai Scaphidiidae. Valtvabaliai Orthoperidae. Puvėsinukai Ptiliidae. Plunksnasparniai Dascillidae. Skiautvabaliai Helodidae. Liūnvabaliai Eucinetidae. Karnavabaliai Lymexylonidae. Gręžikai Melyridae. Pūsliavabaliai Lyctidae. Balanvabaliai Heteroceridae. Pjūklaūsiai Throscidae. Blusvabaliai Eucnemidae. Medienvabaliai Byrrhidae. Kamuolvabaliai Sphaeritidae. Taigvabaliai Nitidulidae. Žvilgvabaliai Ostomatidae. Skydinukai Byturidae. Avietiukai Cucujidae. Plokščiavabaliai Phalacridae. Plikvabaliai Cryptophagidae. Slaptaėdžiai Erotylidae. Kempinvabaliai Lathrididae. Slaptavabaliai Mycetophagidae. Grybvabaliai Colydiidae. Siauravabaliai Cisidae. Luobvabaliai Endomychidae. Pelėsiavabaliai Oedemeridae. Siaurasparniai Pythidae. Pūzravabaliai Pyrochroidae. Raudonvabaliai Anthicidae. Mitravabaliai Aderidae. Kaukvabaliai Rhipiphoridae. Vėduokliavabaliai Mordellidae. Kupravabaliai Alleculidae. Dulkiagraužiai Anthribidae. Netikrastraubliai Iš viso 16 15 7 2 14 346 26 20 17 21 _— Po = VD = Wo ro CN Ln I ND ort bd 5) be Ii TE — L 00 42 — k 00 Lo Ur bD D 00 00 4 1 r 42 nr a Įm mai FE Ce Er Jankai Jana Janė Janė paini Janė Jima JS) (I) damai J i SN Jma Jma 821 53 Pastaba. Lentelė sudaryta pagal L vab. Joje pateikiamos tik būdingesnės vabalų šeimos. (= razetvabalis) (Bruchela) L vab 68, tabokinis (= tabakinis) tripsas (Thrips tabaci Lind.) Vad vab 89, blakstienuotasis (= blakstienotasis) sitonas (Sitona flavescens) Vad vab 182, briaunuotasis (= briaunotasis) maitvabalis (Silpha carinata Hbst.) 133 L vab 88, smidrinis (= smydrinis) lapgraužis (Crioceris duodecimpunctata L.) Vad kenk 137, žilvytinis (= žilvitinis) lapgraužis (Phytodecta viminalis L.) L vab 152, beržinis zefiras (= zefyras) (Zephyrus betulae L.) AAZ 370, liemeniapilviai (= liemenpilviai) pléviasparniai (Phytophaga) ZUF 133, uodeguocius (= uodegocius) (Thecla) AAZ 368, niūravabalis (= niūrniavabalis) (Xylita) L vab 65, ZvitraZygis (= 2vitriaZygis) (Agonum) L vab 79 ir pan. Netaisyklingus vienazodziy terminų variantus bei sudėtinių terminų transformas šio straipsnio registre pateiksime ištaisytus (tokie terminai pažymėti žvaigždute). Visiškai netaisyklingų naujų terminų nė neminėsime. II. Terminų kūrimo būdai $ 3. Įvardijant Lietuvoje gyvenančių vabzdžių rūšis bei kitus sistematikos vienetus, dabartiniu metu entomologijos specialistų žvilgsnis vis rečiau krypsta į liaudies kalbą. Gatavą atitikmenį šeimai ar genčiai pavadinti joje rasti jau gana keblu. Populiariausi kalbamos srities naujažodžių bei naujadarų kūrimo būdai (atsižvelgiant į skiriamuosius vabzdžių požymius) dabar dažniausiai yra šie: 1. Genties pavadinimu pasirenkamas nemotyvuotas, bet lengvai identifikuojamas lotyniškas (arba lotynizuotas) lietuviškai sugramatintas terminas, pvz.: apionas < lot. Apion Vad vab 179, antofora <lot. Anthophora Vad vab 292, evatrija <lot. Evatria Vad vab 223, klitra<lot. Clytra Vad vab 165, osmija<lot. Osmia Vad vab 293, sitonas < lot. Sitona Vad vab 181 ir kt. Rūšiniams démenims sudaryti Sis būdas, galima sakyti, išvis nepopuliarus: turime tik nedidelę grupelę rusiniy terminų, kurių pažyminiu eina tyrinėtojo, aprašiusio ar išskyrusio tą rūšį, pavardė, pvz.: Radionovo erkė (Caloglyphus radionovi Zachr.) AAŽ21, Fokijo erkutė (Vasates fockeui Nal. et Trones.) AAŽ 34, Mayro gumbavapsvė (Rhodites mayri Schlecht.) Vad kenk 209, Šreberio mėšlavabalis (Caccobius schreberi L.) L vab 96, Miulerio žvitriažygis (Agonum miilleri L.) L vab 80, Mordvilkos amaras (Aphis mordwilkoi Bdrn.) Vad kenk 231 ir pan. Kitais atvejais rūšinis dėmuo paprastai esti lietuviškas net ir tada, kai genties pavadinimas yra tarptautinis. Lietuviški rūšiniai dėmenys labai dažnai tokiu atveju esti vertiniai arba pusiau vertiniai, pvz.: violetinis apionas < Apion violaceum Kirby. Vad kenk 127, kablelinė hesperija — Augiades comma L. Vad vab 269, keturjuosté strangalija<—Strangalia quadrifasciata L. Vad vab 155, penkiataSkis tichijus — Tychius quinquepunctatus L. Vad kenk 36 ir pan. 2. Skiriamuoju genties (ar kurio kito vieneto) požymiu imama giminiskai artima gentis (ar kuris kitas vienetas). Tokiu atveju naujadarai dažniausiai esti: a) priesagų vediniai ir b) sudurtiniai žodžiai, pvz.: a) šokliukas (Tetrix)<-šoklys (Cicindela) Vad vab 52, kandelė (Stigmella)<—kandis (Gracilaria) Vad kenk 204, blakutė (Psylla)— blakė (Cimex) ir kt. Vad vab 63; b) Ziedmusé (Syrphus)<—musé (Musca) Vad vab 322, makštikandė (Coleophora)<kandis (Gracilaria ir kt.) Vad kenk 139 ir pan. Produktyviu priesagy šiam reikalui vartojama labai nedaug: mažybinės priesagos -ukas(-uké), -elis(-elė), -utis(-utė) ir kt. L vab ypač išplėsta šios grupės sudurtinių terminų daryba, pvz.: žygis->puikiažygis (Calosoma), puošniažygis (Carabus), giriažygis (Leistus), akiuotžygis (Elaphrus), rausiažygis (Clivina), barzdukžygis (Bembidion), medienžygis (Tachyta), samanžygis (Trechus), dumblažygis (Patrobus), pievažygis (Badister) ir kt. L vab 74 tt. Kai kurie tokie terminai yra neaiškios motyvacijos (pvz., rausiažygis, barzdukžygis ir kt.) arba jų pirmaisiais dėmenimis eina išvestiniai sudėtingi kamienai, todėl beatodairiškai išplėsti vieną kurį tipą terminologijoje visada yra neparanku. 134 3. Skiriamuoju genties arba rūšies požymiu imama vabzdžio gyvenamoji vieta, kuri daugeliu atvejų sutampa su jo mitybos objektu. Tokiu atveju genties pavadinimas retai kada esti priesagų vedinys, pvz.: dirvinukas (Agrotis)<dirva (dirvinis) Vad kenk 271, avietinukas (Byturus)<avieté (avietinis) Vad vab 141, grikinukas (Phyllopertha)<grikis (grikinis) Vad vab 200, medininkas (Trypodendron)<—medis Vad vab ir pan. Vabzdžių genčių pavadinimai šiuo atveju daugiausia esti sudurtiniai žodžiai su antruoju sandu -vabalis (rečiau) arba su antruoju sandu -grauZis (-édis) (dažniau), pvz.: dumbliavabalis (Haliplus) Vad vab 104, kempvabalis (Triplax) Vad vab 142, bebravabalis (Platypsyllus) L vab 37, balanvabalis (Lyctus) L vab 47, grybvabalis (Mycetophagus) L vab 58, Sakniagrauzis (Hepialus) Vad vab 212, ZievegrauZis (Pityogenes) Vad vab 193, maitédis (Aclypea) Vad vab 118, vaisėdis (Laspeyresia) Vad vab 222 ir pan. Rūšiniai šio tipo terminų paZyminiai paprastai esti jvardijami budvardZiais su priesaga -inis, -ė, kurių tūlas savo ruožtu yra vertinys arba pusiau vertinys, pvz.: agrastinis amaras< Aphis grossulariae Kalt. Vad vab 69, miškinis Soklys<Cicindela silvatica L. Vad vab 95, dirvinis žygis<-Carabus arvensis Hbst. Vad vab 100, žirninis grūdinukas<—Bruchus pisorum L. Vad vab 171, liepinis sfinksas<—Mimas tiliae L. Vad vab 246 ir pan. 4. Kai skiriamuoju genties požymiu eina vabzdžio kūno (ar kurios jo dalies) įvairios ypatybės, naujadarams sudaryti palyginti retai vartojamos priesagos, pvz.: kuodas->kuoduotis (Cerura) Vad vab 247, kupra—kupriukas (Raphidia) Vad vab 202, skydas—>skydinukas (Ostama) Vad vab 140. Entomologijos sistematikos terminijoje šiuo atveju nedazni ir sudurtiniai zodziai, pvz.: pasléptastraublis (Centhorrhynchus) AAZ 214, buoZiaiisiai (Rhapalocera) Vad vab 262 ir pan. Sis požymis nėra labai populiarus ir kuriant rūšinius terminus: a) jvardziuotinius budvardzius ar dalyvius; b) budvardzius su priesaga -inis, -¢ ir ¢) sudurtinius budvardzius, pvz.: a) briaunotasis ragijus (Rhagium inquisitor L.) Vad vab 154; b) Sauktukinis pelėdgalvis (Agrotis exelamationis L.) Vad vab 252; c) ilgalieZuvis sfinksas (Macroglossum stellata- "rum L.) Vad vab 246 ir pan. Palyginti populiarus genčių ir rūšių skiriamasis požymis — vabzdžio viso kūno arba kurių nors jo dalių spalva. Genčių pavadinimai tokiu atveju esti priesagų vediniai (a), galūnių vediniai (b) ir sudurtiniai žodžiai (c), pvz.: a) baltas—baltukas (Pieris) Vad vab 264, bronzinis—bronzinukas (Cetonia) Vad vab 200; b) gelsvas—>gelsvys (Colias) Vad vab 265, melsvas—>melsvys (Callophrys) Vad vab 268; ¢) kerSas— kerSvabalis (Thanasimus) Vad vab 124, baltas—baltasparnis (Trialeurodes) Vad vab 64 ir pan. Sis požymis gana būdingas ir rūšių pavadinimams, kur viso kūno spalvą žymintys dėmenys paprastai reiškiami jvardZziuotiniais būdvardžiais arba būdvardžiais su priesaga -inis, -ė (a), o atskirų kūno dalių arba organų spalvą — sudurtiniais būdvardžiais (b), pvz.: a) žalioji auksaakė (Chrysopa adspersa WSm.) Vad vab 204, juodasis odėdis (Attagenus pellio L.) Vad vab 135, violetinis karnagraužis (Hylurgops palliatus Gyll.) Vad vab 192; b) geltonkraštis žygis (Nebria livida L.) Vad vab 100, raudongalvis kempvabalis (Triplax russica F.) Vad vab 142, mélynsparnis tarkšlys (Oedipoda coerulescens L.) Vad vab 52 ir pan. 5. Šiek tiek rečiau skiriamuoju vabzdžių genties požymiu pasirenkamas žmogaus veiklai būdingas požymis. Visi tokie terminai sudaryti iš perkeltinės reikšmės asmenų pavadinimų, pvz.: apsimetėlis (Ptinus) Vad vab 133, buriuotojas (Papilionidae) Vad vab 263, duobkasys (Necrophorus) Vad vab 117, kirpikas (Blastophagus), mūrininkė (Osmia) Vad vab 293 ir pan. Rūšių pavadinimai pagal šį požymį dabar rečiau daromi, bet tradicinėje sistematikos terminijoje panašių terminų dažnai pasitaiko, pvz.: ūsuotis dailidė (Ergates faber L.) Vad vab 153, verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Vad vab 240, žiogas giesmininkas (Tettigonia cantans Fuessl.) Vad vab 49 ir pan. 135 III. Būdingesnių lietuviškų naujadarų registras? Akiūotžygis (1) — vabalas, aptinkamas prie pat vandens upių ir ežerų krantuose. Aprašytos 2 rūšys: mėlynpadis a. (Elaphrus cupreus Duft.) ir Zaliapadis a. (E. riparius L.) L vab. 76—77, Akūtė (2) — sidabriškai pilkas drugys, kurio vikšrai kenkia įvairiems miško medžiams ir vaismedžiams. Aprašyta 1 rūšis: sidabrinė a. (Phalera bucephala L.) Vad vab. 248. Ankstyvés (2) — sparnuotųjų drugių būrys (Plecoptera) Vad vab 23. Apsimétélis (1) — namuose ir sandėliuose gyvenantis maisto produktų, kailių ir kt. kenkėjas. Aprašytos 2 rūšys: paprastasis a. (Ptinus fur L.) ir šilkaplaukis a. (Niptus hololeucus Fald.) Vad vab 133—134, Avietinūkas (2) — vabaliukas, kurio lervos gyvena aviečių žieduose ir uogose. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis a. (Byturus tomentosus F.) Vad vab 141. Balanvabalis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena po lapuočių medžių žieve. Aprašyta 1 rūšis: lygiašonis b. (Lyctus lineris Gz.) L vab 47. Baltaspafnis (2) — smulkus, į kandį panašus vabzdys, gyvenantis šiltnamiuose ir ant medžių. Aprašytos kelios rūšys: klevinis b. (Aleurochiton acerinus Haupt.), šiltadaržinis b. (Trialeurodes vaporarium Westw.) L vab 64—65. Barzdūkžygis (1) — smulkus vabalas, randamas drėgnesnėse vietose, puvėsiuose, mėšie. Aprašytos 2 rūšys: keturdėmis b. (Bembidion quadrimaculatum L.) ir rusvakojis b. (B. lampros Hbst.) L vab 77. Bebrivalaiis (1) — bebrų parazitas. Aprašyta | rūšis: paprastasis b. (Platypsyllus castoris Rits.) L vab 37. Beūsis (2) — labai smulkus vabzdys, gyvenantis miško paklotėje, samanose, kelmuose. Aprašyta i rūšis: paprastasis b. (Eosentomon transitorum Berl.) Vad vab 27. Blyškiaūkis (2) — rūšinis pažyminys: b. kupriukas (Raphidia xanthostigma Schum.) Vad vab 202. Blizgiavabalis (1) — vaismedžiams kenkiantis vabzdys. Aprašytos kelios rūšys: slyvinis b. (Anthaxia nitidula) ir kt. AAŽ 141. Blizgis (2) — vabzdys, gyvenantis po medžių žieve ir medienoje. Aprašyta daug rūšių: didysis b. «(Chalcophora mariana L.), paprastasis b. (Ancylochira rustica L.) ir kt. Vad vab 130—131. Blusvabalis (1) — vabalas, kurio lervos vystosi po senų beržų žieve. Aprašyta | rūšis: kakraragis b. (Throscus carinifrons Bonv.) L vab 49. Bronzinūkas (2) — žalsvas ant įvairių žolių gyvenantis plokštėtaūsių šeimos vabalas. Aprašyta I rūšis: paprastasis b. (Cetonia aurata L.) Vad vab 200. Buožiaūsiai (2) — dieninių drugių serija (Rhapalocera) Vad vab 262. Buriūotojai* (1) — stambių ir puošnių drugių, kurie skrisdami sparnais plasnoja retai ir tik sklendžia ore, šeima (Papilionidae) Vad vab 263. Cigarsukis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena iš medžių lapų susuktuose „,,cigaruose“. Aprašyta daug rūšių: beržinis c. (Deporans betulae L.), lazdyninis c. (Apoderus coryli L.), tuopinis c. (Byctiscus populi L.) ir kt. Vad vab 172—173. Daigūgraužis (1) — runkeliams kenkiantis smulkus nešokinėjantis vabaliukas. Aprašyta 1 rūšis: runkelinis d. (Atomaria linearis Steph.) Vad kenk 73. Degūtvabalis (1) — stovinčiuose vandens telkiniuose, mėšle, pūvančiose augalų liekanose ir kt. gyvenančių vabalų šeima. Aprašytos kelios rūšys: paprastasis d. (Hydrons caraloides L.), raudonpetis d. (Sphaeridium scarabeoides L.) ir kt. Vad vab 137. vis (2) — rūšinis pažyminys: d. blizgis (Ancylochira haemorrhoidalis Hbst.) Vad vab 130. Dilgélinukas (2) — vienaZodis rūšies pavadinimas drugių, kurių vikšrai gyvena ant dilgėlių lapų (Vanessa urticae L.) Vad vab 266. Dirvinūkas (2) — vabzdys, kurio lervos kenkia žemės ūkio augalams. Aprašyta daug rūšių: šaukkinis 2 (Agrotis exclamationis L.), Ziemkentinis d. (Agrotis segetis Schiff.) ir kt. Vad kenk Drégnudlis (2) — vienaZodis rūšinis pavadinimas vabzdžių, rūsiuose, inspektuose ir šiltnamiuose gadinanciy daržoves (Porcellio scaber Latr.) AAZ 17. DulkidgrauZis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena trūnijančioje medienoje. Aprašyta 1 rūšis: ūsuotiškasis (= ūsuotasis?) d. (Pseudocistella cerambycoides L.) Vad vab 147. DumbléZygis (1) — juodas ar tamsiai rudas vabalas, aptinkamas drėgnose vietose, ypač upių ir ežerų krantuose. Aprašyta 1 rūšis: juodasis d. (Patrobus excavatus Pk.) L vab 78. Dumblišvabalis (1) — dumbliais mintantis vandeninis vabalas. Aprašyta | rūšis: upinis d. (Haliplus fluviatilis Anbc.) Vad vab 104. Duobkas§s (3°) — dvėselienoje ir pūvančiuose grybuose gyvenantis stambus vabalas. Aprašytos kelios a juodasis d. (Necrophorus humator F.) ir juodbuožis d. (N. vespilloides Hbst.) Vad vab 117—118. * Kai kurie šiame registre pateikiami naujadarai jau įtraukti į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno 2 leid. (1972). Akademinio Lietuvių kalbos žodyno 1—10 t. šių naujadarų (pagal 4— P raides) dar nerasime. 136 Dvidešimtketurišškė (2) — rūšinis pažyminys: d. boružė (Subcoccinella vigintiguatuorpunctata L.) Vad va s \ Dviuodégis (2) — žemėje, miško paklotėje, po akmenimis gyvenantis balkšvas vabzdys. Aprašyta viena rūšis: paprastasis d. (Campodea plusiochaeta Silv.) Vad vab 28. Gaūbtvabalis (1) — ligotų ir išdžiūvusių medžių medienoje gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis g. (Bostrychus capucinus L.) Vad vab 131. | Gauravabalis (1) — vabalas, gyvenantis po nukritusiais lapais miškų pakraščiuose. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis g. (Lagria hirta L.) L vab 62. Gaurdzygis (1) — augalėdis vabalas, aptinkamas laukuose ir daržuose. Aprašytos 2 rūšys: paprastasis g. (Ophomus rufipes Deg.) ir sorinis g. (O. calceatus Duft.) L vab 81. Gegūžvabalis (1) — ropojantis vabalas, pavasarį aptinkamas šausuose pušynuose. Aprašyta | rūšis: paprastasis g. (Melo proscarabaeus L.) Vad vab 146. Gelsvadėmis (2) — rūšinis pažyminys: g. dirvinukas (Rhyacia C-nigrum L.) AAŽ 339. Gelsvys (4) — gelsvos spalvos baltukų šeimos drugys. Aprašytos 2 rūšys: dirvinis g. (Colias hyale F.) ir palinis g. (Colias palaeno L.) Vad vab 265. Geltonspafnis (2) — drugys, kenkiantis žoliniams augalams, taip pat avietėms, gervuogėms. Aprašyta | rūšis: juodajuostis g. (Triphaena fimbria L.) AAŽ 341. Giriazygis (1) — vabalas, gyvenantis lapuočių ir mišrių miškų paklotėje ir po nukritusiais lapais. Aprašyta 1 rūšis: rusvasis g. (Leistus ferrugineus L.) L vab 76. Graibvabalis (1) — smulkus plėšrus vabaliukas, gyvenantis drėgnose vietose. Aprašyta 1 rūšis: rudasis g. (Pselaphus heisei Hbst.) L vab 39. Gražūtė (2) — upių ir upelių pakrančių vabzdys. Aprašytos 2 rūšys: blizgančioji g. (Calopterix splendens) ir grakščioji g. (C. virgo L.) Vad vab 39. Gręžikas (2) — po nusilpusių ir išdžiūvusių medžių žieve gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: /apuotinis g. (Eleteroides dermestoides L.) L vab 45. Grybvabalis (1) — labai smulkus vabaliukas, biologiškai susijęs su grybais. Aprašyta 1 rūšis: eglinis g. (Mycetophagus piceus F.) L vab 58. Gumbadaris (1) — rūšinis pažyminys: g. guobinis amaras (Tetraneura ulmi) Vad vab 68. Gumbūuodis (1) — smulkus vabzdys, kurio lervos gyvena augalų pumpuruose ir vaisiuose. Aprašyta daug rūšių: kvietinis g. (Contarinia tritici Kby.), žirninis g. (C. pisi Winn.) ir kt. Vad vab 311. Gumbūvapsvė (1) — smulkus tamsių spalvų vabzdys kenkėjas. Aprašytos kelios rūšys: avietinė g. (Diastrophus rubi Bche.), rožinė g. (Rhodites rosae L.) ir kt. Vad kenk 206, 209. Juodbuėžis (2) — rūšinis pažyminys: j. duobkasys (Necrophorus vespilloides Hbst.) Vad vab 118, Kabasparnis (2) — prie vandens gyvenantis vabzdys. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis k. (Sialis lutaria) Vad vab 201. Kablidvabalis (1) — prie vandens gyvenantis smulkus augalėdis vabalas. Aprašyta | rūšis: Megerlėjo k. (Helmis maugei megerlei Duft.) L vab 37. Kaktarūgis (2) — rūšinis pažyminys: k. blusvabalis (Throscus carinifrons Bonv.) L vab 49. Kamūolvabalis (1) — smėlėtose vietose randamas vabzdys. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis k. (Byrrhus pilula L.) Vad vab 135. Kandėlė (2) — smulkus drugys, kurio vikšrai kenkia vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Aprašytos kefigs rūšys: erskétiné k. (Stigmella anomalella Goeze.), obeliné k. (S. aenella Hein.) ir kt. AAZ 7-238. Karniigrauzis (1) — kinivarpų šeimos lapuočių kenkėjas. Apradytos kelios rūšys: didysis k. (Hylesinus crenatus L.) Vad kenk 230, mažasis k. (H. fraxini Panz.) Vad kenk 223 ir kt. Kelmūgraužis (1) — ūsuočių šeimos vabalas. Aprašytos 2 rūšys: gluosninis k. (Lamia textor L.), pjūklaūsis k. (Pritonus coriarius L.) Vad vab 154, 158. Kémpvabalis (1) — smulkus vabalas, gyvenantis kempinése ir trūnijančioje medienoje. Aprašyta 1 rūšis: raudongalvis k. (Triplax russica F.) Vad vab 142. Keršūkandė (1) — smulkus, vakarais skraidantis drugys, kurio vikšrai minta vaismedžių lapais. Aprašytos kelios rūšys: vaismedinė k. (Lithocolletis blancardella F.) ir kt. AAŽ 253. Kėršvabalis (1) — grobuoniškas to paties pavadinimo šeimos (Cleridae) vabalas. Aprašytos 2 riišys: bitinis k. (Trichlodes apiarius L.) ir paprastasis k. (Thanasimus formicarius L.) Vad vab 124. Kėrpvabalis (1) — smulkus vabaliukas, gyvenantis grybuose, kempinėse. Aprašyta 1 rūšis: raudonpetis k. (Anisotoma humeralis F.) L vab 41. Keturdėmis (2) — rūšinis pažyminys: k. krypūnėlis (Hister quadrinotatus Scr.) Vad vab 121. keturiojikataškė (2) — rūšinis pažyminys: k. boružė (Coccinella guatordecimpustulata L.) Vad vab Kifmvabalis (1) — pailgas tamsiai rudas vabalas, kurio lervos gyvena po trūnijančių beržų, pušų, ąžuolų žieve. Aprašyta | rūšis: Šneiderio k. (Boros schneideri Pz.) L vab 66. Kirpikas (2) — tamsiai rudas vabalas — pušų kenkėjas. Aprašytos 2 rūšys: didysis k. (Blastophagus piniperda L.) ir mažasis k. (B. minor Hart.) Vad vab 191—192. Kišėndarė (1) — rūšinis pažyminys: k. kandis (Callisto guttea H. W.) Vad kenk 152. Krantinūkės (2) — smulkių, prie vandens aptinkamų muselių šeima (Ephydridae) AAŽ 408. 137 Krypūnėlis (2) — dvėselienoje, pūvančiose augalų liekanose ir kt. gyvenantis nedidelis, juodas, labai kietas vabaliukas. Aprašytos kelios rūšys: dvėselieninis k. (Hister cadaverinus Hoffm.), keturdėmis k. (H. quadrinotatus Scr.) Vad vab 121. Kiidravabalis (1) — vandenyje gyvenantis vabalas. AprasSytos kelios rūšys: balinis k. (Hydraena palustris L.), rudasis k. (Enochrus frontalis Er.) ir kt. L vab 84—85. Kuodudtis (2) — vidutinio dydžio plaukuotas naktinis drugys. Aprašyta 1 rūšis: beržinis k. (Cerura bicuspis Bk.) Vad vab 247. Kupriivabalis (1) — vikrus vabalas, aptinkamas ant įvairių augalų žiedų, ant grybų ir džiūstančių medžių kamienų. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis k. (Mordella fasciata Fabr.) L vab 64. Kupriūkas (2) — vabzdys, kurio grobuoniskos lervos naikina augalų kenkėjus. Aprašytos kelios rūšys: blyškiaakis k. (R. xanthostigma Schum.), plonaūsis k. (Raphidia ophiopsis L.) Vad vab 202. ! Lapūžygis (1) — plokščias vabalas, aptinkamas ant įvairių augalų. Aprašyta 1 rūšis: kryžiuotasis 1. (Lebia crux-minor L.) L vab 82. Lapinūkas (2) — nedidelis vabaliukas, kenkiantis daugiausia pašariniams augalams. Aprašytos kelios rūšys: liucerninis I. (Phytonomus variabilis Hrbst.), pelėžirninis I. (Ph. pedestris Payk.) ir kt. Vad kenk 48. Lūpkirpė (1) — rūšinis pažyminys: /. birė (Megachile centuncularis L.) Vad kenk 147. Laūkžygis (1) — javų varpas ir daržovių sėklojus gadinantis vabalas. Aprašytos kelios rūšys: paprastasis I. (Amara plebeja Gyll.), rausvakojis I. (Amara aulica Panz.) AAZ 105 ir kt. Lygiaspafniai (2) — sparnuotųjų vabzdžių būrys (Homoptera) Vad vab 23. Linspragė (1) — nedidelis vabaliukas — linų kenkėjas. Aprašytos kelios rūšys: juodoji I. (Longitarsus parvulus Payk.), mėlynoji I. (Aphthona enphorbiae Schrnk.) ir kt. Vad kenk 71. Liūnvabalis (1) — augalėdis vabalas, randamas ežerų, nesraunių upių krantuose, balose, drėgnose pievose. Aprašyta 1 rūšis: nendrinis 1. (Cyphon variabilis Thunb.) L vab 44. Lokiūkas (2) — drugys, kurio lėliukės auga storuose plaukais apveltuose kokonuose. Aprašyta keletas rūšių: dilgėlinis I. (Spilosoma urticae Esp.), gyslotinis I. (Parasemia plantaginis), rausvasis I. (Arctia caja L.) ir kt. Vad vab 237. Liobvabalis (1) — grobuonis vabalas, gyvenantis kempinése arba kinivarpų takuose. Aprašyta 1 rūšis: briaunotasis I. (Ditoma crenata F.) Vad vab 142. Maišiūkandė (1) — smulkus drugys, kurio vikšrai gyvena maišeliuose, pasigamintuose iš lapų dalių. Aprašytos kelios rūšys: obelinė m. (Incurvaria ochlmanniella Tr.) ir kt. AAŽ 242. Maišiniūkas (2) — pilkai rausvas drugys, kurio vikšrai gyvena voratinkliniuose maišeliuose. ApraSyta 1 rūšis: vienspalvis m. (Canephora unicolor Hf.) Vad vab 227. Makstikandé (1) — augalų kenkėjas, kurio vikSreliai gyvena makstelése. Aprašytos kelios rūšys: dobilinė m. (Lithocolletis migroscentella Logan.), liucerninė m. (Caleophora cartilaginella F.) Vad kenk 53. Maldiniūkai (2) — sparnuotųjų vabzdžių būrys (Manoptera) Vad vab 23. Margūtis (2) — pamiškėse ir miško aikštelėse gyvenantis vidutinio dydžio drugys. Aprašytos 2 rūšys: vingiorykštinis m. (Zygaena filipendulae L.) ir žaliasis m. (Procris statices L.) Vad vab 228. Mauravabalis (1) — smėlėtų vandens telkinių dumble gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: juodasis m. (Georissus crenulatus (Gossi.) L vab 48. Maurazygis (1) — juodas vabalas, gyvenantis drėgname upių ir ežerų krantų smėlyje ir po akmenimis. Aprašyta 1 rūšis: geltonkraštis m. (Nebria livida L.) L vab 76. Medienvabalis (1) — vabalas, kurio lervos vystosi trūnijančioje medienoje. Aprašyta 1 rūšis: rudapadis m. (Eucnemis capucina Ahrens.) L vab 50. Medienžygis (1) — juodas žvilgantis vabalas, gyvenantis kinivarpų takuose. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis m. (Tachyta nana Gyll.) L vab 77. Meédininkas (1) — spygliuočių medžių kenkėjas. Aprasytos kelios rūšys: ąžuolinis m. (Xyloterus domesticus L.), juostuotasis m. (Trypodendron lineatum Oliv.) Vad vab 193, neporinis m. (Anisandrus dispar Fabr.) Vad kenk 163—164. Médkirtis (1) — ūsuočių šeimos vabalas. Aprašytos kelios rūšys: keturdėmis m. (Pachyta quadrimaculata K.), trumpaūsis m. (Spondylis buprestoides L.) Vad vab 155—156. Melsvys (4) — melsvos spalvos drugys kenkėjas. Aprašytos kelios rūšys: dirvinis m. (Lycaena icarus Rott.) Vad vab 268, visaėdis m. (Cyaniris ariogalus L.) ir kt. Vad kenk 197. Meškūtė (2) — drugys kenkėjas, kurio vikšrai labai plaukuoti. Aprašytos kelios rūšys: keršoji m. (Arctia caja L.), vikrioji m. (Spilosoma lubricipeda L.) ir kt. Vad kenk 192—193. Miltamaris (1) — slyvoms kenkiantis amaras. (Aprašyta 1 rūšis: slyvinis m. (Hyalopterus pruni Fabr.) Vad kenk 175. Minddaris (1) — rūšinis pažyminys: avietinis m. pjūklelis (Entodecta pumila Scl.) Vad kenk 204. Minūkandė (1) — smulki kandis kenkéja, kurios viksreliai išgraužia minas — tam tikros formos ertmes. Aprašytos kelios rūšys: avietinė m. (Stigmella rubivora Wck.), dobilinė m. (Lithocolletis nigroscentella Logan.) ir kt. Vad kenk 44, 204. 138 Minūamusė (1) — smulki muselė kenkėja, kurios vikšreliai išgraužia minas — tam tikros formos ertmes. Aprašyta daug rūšių: dobilinė m. (Agromysa nana Mg.), Zirniné m. (Liriomyza congesta Beck.) ir kt. Vad kenk 44. Mitriūvabalis (1) — smulkus vikrus vabalas, aptinkamas ant įvairių žiedų. Aprašyta 1 rūšis: vienaragis m. (Notoxus monoceros L.) L vab 63. Miirininkés (1) — dvižodžio genties pavadinimo pažyminys: bitės m. (Osmia) Vad vab 293. Paslėptastraūblis (2) — nedidelis vabaliukas — daržovių kenkėjas. Aprašyta daug rūšių: ropinis p. (Centhorrhynchus rapae Gyll.), aguoninis p. (C. macula — alba Hbst.) AAŽ 214. Pelésiavabalis (1) — vabalas, gyvenantis kempinėse ir pūvančioje medienoje. Aprašyta 1 rūšis: boružiškasis p. (Endomychus coccineus L.) L vab 60. Pjautuvasparnis (2) — gelsvai rudais sparnais drugys, kurio vikšrai randami ant beržų ir alksnių. Aprašyta 1 rūšis: beržinis p. (Drepana falcataria L.) Vad vab 243. Pievažygis (1) — vabalas, gyvenantis miškuose, pievose, lauko keliuose. Aprašyta 1 rūšis: dvidėmis p. (Badister bipustulatus F.) L vab 78. Piktvabalis (1) — plėšrus vabalas, gyvenantis drėgnoje miško paklotėje. Aprašyta 1 rūšis: rudasis p. (Scydmaenus rufus Miill.) L vab 40. Pilkadėmis (2) — rūšinis pažyminys: p. baltukas (Lepitidia sinapis L.) AAŽ 366. Pindidvabalis (1) — juodas vabalas, kurio lervos vystosi medžių kempinėse. Aprašyta 1 rūšis: juodasis p. (Sphindus dubius Gyll.) L vab 56. Pirštaspafnis (2) — smulkus drugys, plonu pilveliu ir labai ilgomis kojomis. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis p. (Pterophorus monodactylus L.) Vad vab 231. Pijiiklaiisis (2) — ežerų bei upių krantų drėgname smėlyje ar dumble išraustuose urveliuose gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: geltonšonis p. (Heterocerus fenestratus Thunb.) L vab 48. Plikvabalis (1) — smulkus vabalas, randamas ant įvairių žiedų. Aprašyta 1 rūšis: kraujažolinis p. (Olibrus millefolii Pk.) L vab 55. Plokščiavabalis (1) — plokščias, tamsiai rudas vabaliukas, gadinantis grūdus. Aprašytos 2 rūšys: rudasis trumpaūsis p. (Laemophloeus ferrugineus Steph.) ir surinaminis p. (Oryzaephilus surinamensis L.) AAŽ 149. Puošniūžygis (1) — stambus neskraidantis naudingas vabalas, aptinkamas ariamose dirvose, pievose ir ypač miškuose. Aprašytos kelios rūšys: didysis p. (Carabus coriaceus L.), sodinis p. (Carabus hortensis L.) ir kt. L vab 74—75. Pūslėvabalis (1) — vidutinio dydžio vabalas, gyvenantis ant žolinių ir sumedėjusių augalų. Aprašytos 2 rūšys: siaurakūnis p. (Dolychosoma lineare Rossi.) AAŽ 126 ir žaliasis p. (Malachius aeneus L.) L vab 46. Pušiūvabalis (1) — juodas, apaugęs gelsvais pūkeliais vabalas. Aprašyta 1 rūšis: žiedinis p. (Rhinomacer attelaboides F.) L vab 68. Pūzravabalis (1) — po medžių žieve ir medienoje gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis p. (Pytho depressus L.) L vab 6l. Raudonūkas (2) — drugys, kurio priekiniai sparnai raudoni. Aprašyta 1 rūšis: raškuotasis r. (Chrysophanus phleas L.) Vad vab 268. Raudėnvabalis (1) — miškuose ant žiedų gyvenantis vabalas. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis r. (Pyrochroa coccinea L.) Vad vab 146. Raudėnžygis (1) — plaukuotas su 2 raudonom dėmelėm antsparniuose vabalas, aptinkamas smėlėtose vietose. Aprašyta 1 rūšis: kryžiuotasis r. (Panagaeus crux — major L.) L vab 78. Rausiūžygis (1) — vabalas, gyvenantis drėgnose dirvose, dažnai kurmių urvuose. Aprašyta 1 rūšis: kurminis r. (Clivina fassor L.) L vab 77. Razėtvabalis* (1) — vabaliukas, kurio lervos gyvena laukinės razetos žieduose ir vaisiuose. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis r. (Bruchela saturalis F.) L vab 68. Ruginūkas (2) — genties pavadinimo dirvinukas sinonimas AAŽ 336. Samanžygis (1) — vabalas, gyvenantis po nukritusiais lapais, akmenimis, samanose ir kt. Aprašytos 2 rūšys: paprastasis s. (Trechus secalis Pk.) ir rudasis s. (T. quadristriatus Schrk.) L vab 78. Siaurūvabalis (1) — vabalas, gyvenantis po medžių žieve, kempinėse, skruzdėlynuose ir kt. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis s. (Bitoma crenata F.) L vab 58. Sidabralasis (2) — rūšinis pažyminys: S. pelėdgalvis (Phytometra confusa Steph.) Vad kenk 278. Sietaspainé (2) — dvizodzio šeimos pavadinimo pažyminys: sietasparnés blakės (Tingidae) Vad vab 73. Skaiidvabalis (1) — augalėdis vabalas, turintis nuodingos medžiagos — kantaridino; seniau vartotas liaudies medicinoje. Aprašyta 1 rūšis: ispaninis s. (Lytta vesicatoria L.) L vab 132. Skiaiitvabalis (1) — juodas (patinas) arba gelsvai rudas (patelė) vabalas, kurio lervos gyvena drégnose dirvose ir minta augalų šaknimis. Aprašyta 1 rūšis: paprastasis s. (Dascillus cervinus L.) AAZ 122. Skydinūkas (2) — po medžių žieve ir svirnuose gyvenantis plokščias vabaliukas. Aprašytos 2 rūšys: mauritaninis s. (Tenebroides mauritanicus L.), rausvasis s. (Ostoma ferrugineum L.) Vad vab 140. Slaiūikmusė (1) — musė, kurios lervos gyvena dirvoje ir trūnijančioje medienoje. Aprašyta 1 rūšis: paprastoji s. (Rhagio scolopaceus L.) Vad vab 318. 139