Kelios pastabos lietuvių XVI–XVII a. leksikos istorijai

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Zigmas ZINKEVICIUS KELIOS PASTABOS LIETUVIY XVI—XVII a. LEKSIKOS ISTORIJAI Lietuvos Didziojoje Kunigaikstystéje XVI— XVII a. iSleistos lietuviy kalba knygos yra dvejopo tarminio pagrindo. Vienos paraSytos raSty kalbos variantu, iSaugusiu i8 ryty aukStaigiu tarmés. Tai — K. Sirvydo darbai, J. Jaknavitiaus ,,Evangelijos“, 1605 m. katekizmas, Belarmino katekizmo vertimas ir kt. Kity kalba remiasi ano meto vidurio Lietuvos tarme: M. Dauk§os raStai, M. Petkeviciaus katekizmas, J. Morkino postilé, B. Chilinskio biblija ir kita reformaty raStija. Tiek vienuy, tiek kity detalesné dialektologiné lokalizacija nekelia abejoniy: pirmiesiems pradziq davé Vilniaus miesto ir artimy apylinkiy gyventoju ryty auk&taitiy tarmé, antrieji remési Nevézio Zmumos (Kédainiy kraSto) ano meto tarme [Zinkevitius Z., 1970 ir 1972]. Tas faktas, jog nebuvo kuriama raStijos vakary aukStai¢iy, nekietinantiy / prie’ e tipo vokalizma, piety aukStaitiy (bent dzikuojanciy) ir zemaiciy tarmiy pagrindu, rodo, kad Sios tarmés anuomet nevaidino svarbesnio vaidmens. Taigi prieS ra8tijos pradzia Lietuvoje turéjo vyrauti du Snekamieji interdialektai: rytinis, t. y. Vilniaus apylinkiy, ir vidurinis, t. y. kiles iS Nevézio lygumy. Tai — senosios Lietuvos valstybés (Vilniaus aukstumy) ir Zemaitiy kunigaikStystés (Nevézio Zemumos) branduoliai. IS tikrujy tik Siy viety kalba ir turéjo Sansy tada jsigaléti. Tokia dvejopa Snekamaja kalba misy raStijos kiréjai paveldéjo i ankstesniy laiky. Bet kaip jie toliau elgési? Ar stengési niveliuoti paveldéta skirtuma, ar samoningai kiré dvi raSto kalbas? Esame jprate deklaruoti tik pirmaja tendencija, t. y. kalbéti apie ,,derinimasi prie visos Lietuvos,“ ,,vieningos kalbos kirima“ ir pan. Bet iS tikrujy anuomet bita ir prieSingos tendencijos: stengimosi kurti dvi raSty kalbas, skirtingas ,,Lietuvai* (rytinis variantas) ir ,,Zemaiciams* (vidurinis variantas). Samoninga Zmogaus veikla daugiausia reiskiasi terminijos kirimu. XVI— XVILa. lietuviy ra8tija — religiné. Paziirékime, kaip anuomet buvo kuriama lietuviy religiné terminologija. Palygine rytinio ir vidurinio raSty kalbos varianty religinius terminus, randame daug ryskiy skirtumy. Juos Cia ir norétysi kiek detaliau panagrinéti. Bet visy pirma reikia atsiriboti nuo skolinty i8 kitu kalby religiniy terminy. Seniausia Siy terminy sluoksnj sudaro dar pries oficialy Lietuvos krikSta gauti iS rytiniy slavu (rytiniy apeigu krikS¢ioniy), gyvenusiy dideléje ano meto Lietuvos valstybés dalyje, religiniai terminai, pvz., kalédos, kiicios, velykos, verba, krikstas, gavénia, kiimas (kuméa), baznycia, utdrnykas ‘antradienis’ ir kt. Sie terminai vartojami visoje XVI— XVII a. lietuviy raStijoje ir abiejuose ra8ty kalbos variantuose savo forma nesiskiria. Jie buvo gauti ankstiau, negu formavosi Sios raSty kalbos. PanaSiai yra ir su religiniais terminais, gautais krikSto metu ar netrukus po jo, daugiausia i8 lenky kalbos. Tik vieno kito i§ Siy forma kiek jvairuoja ar pastebimi tam tikri skirtumai, labiau bidingi rytinei arba vidurinei raSty kalbai. Bet tie skirtumai néra rySkis ir jy palyginti nedaug. Ivairias religines krik8¢ionybés savokas lietuviai anksti émé reikSti savo kalbos priemonémis. Tam reikalui pritaikydayo i§ seno turétus lietuvi8kus ZodZius, suteikdami jiems reikiama specialesne reikSme, arba kurdavosi naujadarus. Atskirti vienus nuo kitu dabar sunku, juoba kad neturime iSsamaus istorinio lietuviy kalbos Zodyno. 119 Reikia konstatuoti, kad lietuvi8ki religiniai terminai nuo pat raStijos pradZios abiejuose raSty kalbos variantuose gerokai skyrési, Tam patiam reikalui buvo vartojami kiti Zodziai. RySkesniu vienodinimo pastangy nematyti. Jeigu kartais tokias pastangas irapCiuopiame, tai daZniausiai paaiskéja, jog tia esama sekimo Priisy Lietuvos ratais, ra8ytais vietinés vakary auk8tai¢iy tarmés pagrindu susiformavusia rastu kalba. Panagrinékime keleta svyarbesnéms religinéms savokoms reik®ti vartotu terminu, skirtingy rytiniame ir viduriniame rasty kalbos variantuose. Antai krik8tioniskojo ,,pragaro“ savoka rytiniu raSty kalbos variantu rasiusiu autoriy knygose buvo reiSkiama ryty aukStai¢iy tarmés Zodziu paskunda. Jj randame, pyz., anoniminiame 1605 m. katekizme, K. Sirvydo ra§tuose, Belarmino katekizmo vertime. I§ 1605 m. katekizmo duomenu matyti, kad buyo kir¢iuojama paskunda, g. sg. paskundés [Zinkevitius Z., 1975, 36—37]. Vidurinis rastyu kalbos variantas (ir Prisu Lietuvos raStija) Sio Zodzio visai neturi. Ten tam reikalui vartotas kitas lietuviskas Zodis — prdgaras. Rytine ra8ty kalba raSe autoriai Zodj paskunda vartojo kaip religinj termina. Antai lenki’ka Ladesmos katekizmo fraze Z/tapil do Piekid vidurine ra8ty kalba rases M. DaukSa katekizme i8verté Nugege ing pragarus (para8téje prirasé: Ing peklds), o rytinés raStu kalbos atstovas — neZinomasis 1605 m. katekizmo vertéjas i8verté Nu finge paskundofnu (16,). Wvardinant ¢3téry oftatecgne r3ec3y c3lowieka, lenki8ko originalo termina pieklo Dauk&a iSverté Zodziu prdgaras, o 1605 m. katekizmo vertéjas — pafkunda (923-4). Pastarajame katekizme visuomet (net 8 kartus) vietoj Dauk8os pragaro (ir peklos) vartojamas terminas paskunda, pvz., atpirko nig amjinos fmierties ir pafkundos 2629, piktiey bus pafkundéfu amjinoy vgni 341, pafkiria ii dmjinémus pafkundoés kanciémus 76;. K. Sirvydo ,,Punktuose sakymy“ Zodis paskunda taip pat vyrauja (pavartotas 9 kartus), nors Cia yra ir prdgaras, taciau daugiausia IT dalyje, iSleistoje jau po autoriaus mirties. Bet Belarmino katekizmo vertime, i§éjusiame praéjus 72 metams nuo rytietisko Ladesmos katekizmo pasirodymo, vél sistemingai vartojamas senasis terminas paskunda, pvz., Nujinge pafkundo/fna, treciu dienu kieles ijg nuomirfiu 7,, Gink mus nuég piktos pagundos, Ir nuédg vmjinos pafkundos 56,7 _ 4s. Sis terminas inyko kartu su rytine rasty kalba, sulenkéjus Vilniaus lietuviy Sviesuomenei. Ta¢iau, matyt, paprasti Zmonés jj vartojo ir véliau, nes randame XVIII a. pradZios rankraStyje ,,Contiones litvanica“, kurios autorius greigiausiai buvo kiles i8 Vilniaus kraSto [Palionis J., 1971, 37]. Ryty aukstaitiy Zodis paskunda bendrinéje kalboje biitu paskanda. Jis sietinas su veiksmazodziu paskandinti. Naujaisiais laikais aptiktas DaukSiy apylinkése, pvz., Koks cia gyvenimas, tikra paskanda ‘.. -pragaras’ (LKZ TX 479). ReikSme ‘prapultis, praziitis, pasmerkimas’ uZfiksuotas platiau, pvz., Gink nuo amzinos paskdndos PilviSkiai, Ar jau svieto paskanda bus, ar kas, — tik jau ne pries buitj Griéziai (Pasvalio raj., LKZ [X 479). Greitiausiai tai buvo krikS¢ionybés reikalui pritaikytas senas lietuviskas Zodis, o ne XVI— XVII a. ar ankstesnis naujadaras. Tai galéjo biti senovés lietuviy tikéjimo zodis. Manoma, kad balty mitologinis velnias buves panaSus i didelj Zaltj ir gyvenes jiros dugne, kur buves jo paskendes dvaras. “Skaistykla’ 1605 m. katekizmo vertéjas vadina praustd (dél kiréiavimo Zr. Zinkevidius Z., 1975, 24—25). Pyz., lenki8ko originalo Zodzius nd meki C jyfcowe, DaukSos verstus kanczofn cfypcéus, jis isverté Prauftén aba czy fezun (3449-29). Reik&’me ‘(nuodémiy) nuplovimas’ vartojo §j Zodi ir K. Sirvydas (PS II 190,4). Prausta — tai vieta, kur nuodémés (nu)prausiamos, apvalomos. Vidurine raSty kalba rage autoriai Sio termino neturéjo, vartojo lenky kilmés Zodj CPscius. Vietoj véliau jsigaléjusio slavizmo griékas rytine rastu kalba ra8e autoriai vartojo termina prasirastis (dél kirgiavimo Zr. Zinkevitius Z., 1975, 36—37). Antai vietoj lenki8ko originalo frazés Grzechow odpufe genie, Dauk&os i8verstos a. sg. Nidemiy atlaidimg, 1605 m. katekizme randame Atlaydymu the (16,4). Dar plg. ira Bajniczoy fwintoy prafirafcin atlaydimas 33,5. K. irvydas, sekdamas Daukéa, 120 vartoja Zodj niiodémé. Bet Belarmino katekizmo vertéjas neseké Sirvydu, 0 griZo prie ankstesnio rytinés ra’ty kalbos termino prasirastis, pvz., Tykiu iog ira Bajnicioy Bwyntoy tikras prafyrasciu atlaydymas 17,.-13. Nei kituose raStuose, nei dabartinése tarmése Sis Zodis neaptiktas. Vidurinés ra8ty kalbos atstovai vartojo niiodéme ir ilgainiui vis labiau jsigalintj slavizma griékas. ‘Santirumui, saikingumui’ reik8ti rytinés ra8ty kalbos atstovai vartojo termina mestybé, Pyz., 1605 m. katekizmo vertéjas, atsakydamas j klausima Kiek yrd gierybiu kurids wéda jmégu gierop, lenky zodj W/tr3ymie fliwosé, DaukSos i8versta Twardimas, iSverté rytietisku terminu Me/tybe (86,). Si termina vartojo ir K. Sirvydas, pvz., Turi mokitis me ftibes aba mieros gierimy ir walgimy PS I 212.9. Turimas jis taip pat Belarmino katekizmo vertime. Vidurinés rasty kalbos tekstuose jo, atrodo, néra. Neaptiktas ir vélesniuose raStuose bei Siy dieny tarmése. Fr. KurSaitis savo Zodyne ji pateiké lauZtiniuose skliausteliuose, rodanéiuose, kad jam Sis Zodis buvo zinomas tik i8 raStu, greitiausiai Neselmano Zodyno, kur pateko, matyt, i8 K. Sirvydo ar kity ryty aukstaiciy autoriy knygu. Vietoj vélesnio polonizmo tajemny¢ia ‘paslaptis’ 1605 m. katekizmo vertéjas vartojo termina padingybé: lenki8ko originalo fraze wielkich dwu tdiemnic jis iSverté dwieiti dyd3ia padingibia 12;_, (Dauk§a buvo iSvertes dwieiy slaptj). Kity autoriy rastuose Sis terminas neaptiktas, nepastebétas ir Siu dieny tarmése (jo néra net akademiniame lietuviy kalbos Zodyne). Greitiausiai sietinas su padengtas “pasléptas’. Tuo atveju bendrinéje kalboje turétume forma padengybé (dél kir¢iavimo Zr. Zinkevicius Z., 1975, 49—50.) Salia termino dvasid rytinés rasty kalbos atstovai vartojo ir dvdsas, neretai turédami galvoje “piktaja dvasia’, pvz., Sauli karalu wargina piktas dwafas, tay ira Sietonas, nuog Wiefpaties vnt io perley {tas PS 1 259,,4_ 9s. Sj Zodj daznai vartojo K. Sirvydas, turimas jis ir J. Jaknavitiaus ,,Evangelijose“. Vidurine raSty kalba raSiusiy darbuose Sio Zodzio neaptikta. Bidinga, kad vélesniuose Jaknaviciaus ,,Evangelijy“ leidimuose, keigiant rytinei raSty kalbai bidingas ypatybes vidurinés kalbos atitikmenimis, dvasas imtas gana sistemingai keisti zodZiu dvasid. Kaip jau buvo nurodyta, tam tikry skirtumy tarp rytinés ir vidurinés raStu kalbu esama ir svetimzZodZiuose. paprastai gautuose i§ lenky. Antai rytinei kalbai buvo bidinga skolinio persona forma persuna ar persiind (dél kirtiavimo Zr. Zinkevicius Z., 1975, 42). Ji vartojama 1605 m. katekizme, Sirvydo ra8tuose, Belarmino katekizme, Jaknavitiaus ,,Evangelijose“ ir kt. Vidurinés ra8ty kalbos autoriai paprastai teturi personq (Daukios postiléje téra vienintelis pavyzdys su -u-: 1. sg. per funoie 187,5—17)- Rytinés ra8ty kalbos atstovai vartojo skolinius prijerauti ‘paleistuvauti, svetimmoteriauti’ ir prijeras ‘paleistuvis’ < 1. fryjer. Plg. 1605 m. katekizmo Ne priierauk 60,; ‘ne svetimoteriauk’, Kdyp tirime féftu prifakimu fdugot: kuris drdud3ia priéraut, aba draugaldut 68;,_ 1s. Siuos Zodzius vartojo Sirvydas, Jaknavitius, jie yra Belarmino katekizmo vertime. Vidurinés raSty kalbos tekstuose jy nepastebéta. Dauk%a ir kiti paprastai vartojo svetimmoteris, svetimmoteriauti, kartais draugalauti. Anuomet terminologija nebuvo visai sunorminta, grieZtai nusistovéjusi. Atskiri autoriai neretai vartojo po kelis to paties termino variantus. [vairuoja terminologija tiek rytinéje, tiek ir vidurinéje raSty kalbose. Taciau vartojami ty paciy terminy variantai‘daZniausiai buvo skirtingi abiejose raSty kalbose, ir nematyti aiskiu pastangu juos abiem ra8ty kalboms suvienodinti. Tai rodo kad ir zymiausiy abieju rastu kalbu atstovy — Sirvydo ir DaukSos — vartojamy terminy varianty palyginimas. Pvz., Sirvydas “atgailos’ prasme vartoja ZodZius gailé (Sdkrdmento gaytes dba pafakimo nuodemiu fawo PS IL 1304-4), gailysta (Sakramentu gayliftos iftate PS I 1603_,), gailysté (Ne wieno tieg nera, kuris daritu gaylifti aju fawo nufideimu PS Il 116,_;), gailystavimas (Diewas... gayliftawimu iu priimdamas PS I 575) ir gailius (Niekas ne gal iBfakit kayp funkiu tie daro gayliu aju Sawo nuodemes PS I 161o7—g9): Plg. jo veiksmazZodi gailystoti ‘daryti atgaila’ (bara tuos, kurie ne gayliftoia 121 gu griekus fawo PS II 116,). DaukSa nei vieno i§ iy varianty nevartojo. Jo raStuose yra tik gailéjimas, gailéjimasis, gailesys ir pakitta. (DaukSos postilés pavyzdZiy metrika nepateikiama, nes skaitytojas ja lengvai gali susirasti is C. Kudzinovskio sudaryto indekso-Zodyno, Zr. Kudzinowski Cz., 1977.) Vietoj Sirvydo iSpazinties (PS 1 14853 _ 94, 206.4) DaukSa vartojo iSpazinima, vietoj palaidos ‘paleistuvystés, istvirkavimo’ (PS I 36,; gali biti iS paleida), arba palodos ‘t. p.’ (PS I 100,;~12) ir palodimo ‘t. p.’ (PS I, 12415, 370s9—21), Dauk8a vartojo palaiduma, vietoj pateikos “tingéjimo’ (PS II 6,5, 721) — pataika, vietoj patektés ‘istvermés’ (PS I 11754, IL 131g, 2179) — patekima, vietoj prazangos > prazungos ‘nusikaltimo’ (PS I 135,, 1464, IL 211.3) — prazengima, Vietoj tikés “tikéjimo, tikybos’ (PS I 2519.31, 25617-14,92,25> 29029, IL 240g9) ir tikybés Steppe’ C43 g93t.205 9: 218224, 6 5:228 5. OR Tags 29217; 305,3-14,07, 306,, II 234.) — tikéjima, vietoj svetimayeidzio ‘veidmainio’ (PS I 4815-16118, 8319-11) it turtogeidzio “godaus zmogaus’ (PS II 143,,) — veidmainj ir godq, godinga zmogy. Dauk&os rastuose visai néra Sirvydo vartojamy terminy maldybé ‘pamaldumas’ (PS I 201,, 11 72,3—14), nemirybé “nemarumas’ (PS I 9199,39s 133j¢~17, I 2444-99), nusidéjéjis ‘nusidéJélis’ (PS 1 395, 487, 182,9,095 1835-96, IL 1374, 14155), paklausa “paklusnumas’ (PS IT 81s, 2175), patusyti “pataikauti’ (PS I 48;,), patusingas “pataikaujantis’ (PS I 494_,)), patusymas “pataikavimas’ (PS I 4729, 29-395 485 19), prakeikas “prakeikimas’ (PS II 76s,), puika “puikybé’ (PS I 194,,_ 29, 27925, I 1239, 4793, 16414), trokStavimas “troskimas, geidimas’ (PS I 2765, 334,,) ir kt. Visy skirtumy Gia nurodyti nejmanoma, pasitenkinta tik bidingesniyjy i&kélimu. - Daugelis aptarty religiniy terminy, ypaé vartoty rytinés ra’ty kalbos atstovy, ilgainiui buvo pamirsti. Anks¢iau plaiai paplite Vilniuje ir apylinkése, sulenkéjus miesto Sviesuomenei ir émus gyventojams naudotis vidurine raSty kalba paraSytomis religinémis knygomis, senoviniai ryty aukStaitiy tarmés pagrindu sudaryti religiniai terminai imti vis labiau uzZmirsti. XIX a. pabaigoje— XX a. pradZioje visoms toms savokoms terminai buvo kuriami i naujo. IS to, kas Gia buvo pasakyta, matyti, jog abi XVI— XVII a. rasty kalbos skyrési viena nuo kitos ne tik fonetika, morfologija, bet ir Zodynu, ypaé lietuviskaja baznytine terminologija. Ta skirtuma aiSkiai suvoké nezinomasis 1605 m. katekizmo vertéjas, savo darbo jZangoje skundesis, jog Zmonés »neybmdanu...Cathechifmo pérguldito nuog io miliftos kingo Mikatoiaus Déukfos Kanoniko Bajniczios 3emdayciu‘, nes ,,dnas pérguldis ii zemdytibkay“. Reikéjo ,,lietuvisko“ vertimo, t. y. viduriniaja rasty kalba: ,,gieyde ani§ nuog mani, idant Lietiwibkay buti pérgulditas*. Ta zmoniy pageidavima neZinomasis vertéjas ir atlikes: ,,t Ledéfmos Cathechifmu ij nauio pérguld3iau“. Suprasdamas savo darbo reik&me, Sis vienas ig pirmyju rytinio rasty kalbos varianto (,,lietuvisko“) kiréjy pareiSké: ,,Mes pramineme kayp primdnu kitiemus taku, iau ird didis métas prieg tam takuy... kielu wiefu prafkint ir grazey nudarit. AiSkiau ir negaléjo biti nusakytas reikalas kurti bei tobulinti slietuviska“, t. y. ryting raSty kalba, skirtinga nuo Dauk%os ir kity kuriamos vidurinés, t. y. ano meto »Zemaitiskos* kalbos. Visa tai rodo, kad reikéty patikslinti dabar pas mus perdém vienaSaliska lietuviy tasty kalbos XVI— XVII a. kirimosi proceso traktavima. Be tam tikry vieningos kalbos kirimo pastangu (daugiau stichisky), anuomet bita ir prieSingos tendencijos: siekimo sukurti ne viena, bet dvi ra’to kalbas: Lietuvai ir Zemaitiams. Baznytinés terminologijos analizé mus veréia daryti tokia iSvada. | tai ir noréta Siuo straipsniu atkreipti lietuviu kalbos istorijos tyrinétojy démesj. Literatira Kudzinowski Cz. Indeks-stownik do ,,DaukSos postilé“. Poznan, 1977, t. I-11. L — Lietuviy kalbos Zodynas (leidziamas Lietuvos TSR Moksly Akademijos Lietuyiy kalbos ir literatiros instituto). Palionis J. Dél ,,Contiones litvanicae* kalbos, — Kalbotyra, 1971, t. XXIII(1). 122 PS — K. Sirvydo ,,Punktai Sakymu“. Zinkevitius Z. M. Petkevitiaus katekizmo (1598 m.) tarmé. — Baltistica, 1970, t. VI(2). a Z. Rytieti8koji XVII a. lietuviy rato kalba, jos kilmé ir iSnykimas. — Baltistica, 1972, t. VII). Zinkevitius Z. 18 lietuviu istorinés akcentologijos. 1605 m. katekizmo kiréiavimas. V., 1975. Vilniaus valstybinio universiteto Lietuviy kalbos katedra HECKOJIbKO 3AMEYAHHA K MCTOPHM JIMTOBCKOM JIEKCHKUH XVI—XVII ss. Pesiome B mpouecce avaau3a JAMTOBCKOI KOCTeAbHOM TepMHHOJOTHH B TaMATHHKAX IIMCbMeHHOCTHE XVI-— XVII sp. BHIABJeHO, 4TO Mp “cO3aHHH <IMTOBCKOTO IHCbMeHHOTO A3bIKa jeicTBoBaJIM [BE NPOTHBOMOAOKHBIX TEHJCHIMH: CTPEMIeHHe, B OCHOBHOM CTHXHiiHoe, K CO3qaHHIO €1HHOTO MOHOJIMTHOTO NHCbMeHHOrO A3EIKa H MonbITKH B Beankom KHsKecTBe JIMTOBCKOM CO3qaTb (Ba THCbMeHHEIX s3bIKa — OAMH Jia co6crBenHo JiuTBBI, Apyroii — daa Oppmero )KemaiitcKoro KHSDKECTBA.