Socialiniai veiksniai ir žodžių daryba

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Vida SIMONAITYTE SOCIALINIAI VEIKSNIAI IR ZODZIU DARYBA Savoka ,,kalbos raida“ — labai sudétinga, nes kalbiniu pasikeitimy prigimtis dvilypé. I§ vienos pusés, kalba kinta pagal savo vidinius désnius, t. y. pagal patios kalbos vidines galimybes keistis viena ar kita kryptimi, i8 antros pusés, ne visi kalbos pasikeitimai pagal vidinius désnius realizuojami. Ju realizavima lemia socialiniai faktoriai, nes, pasak J. DeSerijevo (1977, 8), .,kalba — savotiSkas visuomenés raidos barometras. Dabartinéje kalboje kaip veidrodyje atsispindi jos vartotoju socialinis gyvenimas“. IS kalbos sudaromyjy elementy judriausia yra leksika. Kiekvienoje epochoje suaktyvéja ta leksikos dalis, kuri labiausiai susijusi su aktualiais visuomenés gyvenimo reiSkiniais. Visa, kas nauja misy gyvenime, jkiinijama Zodyje. Zodyno pakitimai — tai natiiralus kalbos raidos reiSkinys. Kalbos leksiné sudétis, tiesiogiai atspindédama visuomenés gyvenima, plétojasi, kinta — atsiranda nauju Zodziu, seni zodziai igauna naujas reikSmes, dalis Zodziu pasitraukia ji pasyvia atsarga. Zodyno kitimo intensyvumas priklauso nuo istorinés epochos ir yra susijes su liaudies gyvenimo pasikeitimais, nes ,,kalba atspindi, jtvirtina ir registruoja visus zmonijos materialinés ir dvasinés kultiros pasikeitimus* [Kammapu M. J1., 1964, 89]. Lietuviy kalbos leksika ypaé pakito tarybinés santvarkos metais, nes suintensyvéjes gyvenimas, greitesné ekonomikos, pramonés, technikos, mokslo, meno raida daro intensyvesnji ir nominacijos procesa. Zodyno pakitimai paprastai vyksta dviem kryptimis: papildant ji naujais Zodiiais ir i8nykstant i§ jo atskiriems ZodzZiams ir Zodziy grupéms. Zodyno papildymas, ypaé revoliucinio visuomenés pertvarkymo, mokslo ir meno pakilimo laikotarpiu, vyksta intensyviau, negu iSnyksta i§ jo atskiri zodziai ir zodziy grupés. Pagrindiné leksikos raidos kryptis tarybiniais metais — tai nauju Zodziy atsiradimas. O svarbiausias kiekvienos kalbos, taip pat ir lietuviu kalbos, leksikos papildymo Saltinis yra jos vidiniai resursai, ypat Zodziy daryba. Naujas visuomeninis gyvenimas turi jtakos ne tik leksikai, bet ir zodZiy darybai, nes Zodziy daryba susijusi su kalbos Zodynu, su jos leksika. I. Protéenka (1975, 294,295) teigia, kad ,,Zodziu darybos rySys su leksika pasirei$kia ypaé tuo, kad Zodziy daryboje tiesiogiai ir betarpiSkai atsispindi visi tie pastovis pasikeitimai, kurie vyksta kalbos leksikoje dél visuomeninio gyvenimo pakitimu“. Ypa¢ dideli poveiki Zodziy darybai turi kalbos Zodyno papildymas. Kaip tik stebédami §j procesa, matome, kokia sudétinga ir jvairiapusiSka yra leksiniy ir ZodZiy darybos reiSkiniu saveika, nes né vienas afiksas neegzistuoja be ZodZio. Vadinasi, bet kuris Zodziy darybos procesas susijes su pakitimais leksikoje. Zodziy daryba ne mazZiau susijusi ir su gramatika. ZodZiy darybos rySys su gramatika pirmiausia pasireiSkia tuo, kad naujai sudaryti ZodZiai jsitvirtina kalboje jau egzistuojancios gramatinés kategorijos pavidalu (daiktavardziu, bidvardZiu, veiksmazZodziu, prieveiksmiu ir t. t.). Sudétingas ir ivairus ZodZiy darybos rySys su leksika, i8 vienos pusés, ir gramatika — i§ kitos, nulemia ta Zodziy darybos biidy ivairove, kuri biidinga lietuviy literatiirinei kalbai per visa jos raidos laikotarpi. 101 Zodziy daryba kinta pagal savo vidinius désnius, socialiniy faktoriy veikiama. Zodiziy darybos tipai realizuojami tiktai Zodziais, o Zodziai — tai pavadinimai. Jei kolektyvui neiSkyla kokiy nors pavadinimy poreikio, tai nesudaroma ir nauju Zodziy, neaktyvizuojami senieji, neskatinami nauji darybos tipai. Socialini poveiki Zodziu darybos priemoniy produktyvumui rodo kai kuriy derivaciniy reik8miy aktyvizacija. PavyzdZiui, tarybiniais metais, vystantis gamybai, pramonei, atsirado daug nauju profesijy, gamybos priemoniy, jrankiy. Kalba gauna ,,visuomenés uZsakyma“ sukurti Zodziy, reiSkianciy tas Zmoniy profesijas, veiksmo jrankiy ar kitokius pavadinimus. Profesijy pavadinimai lietuviy kalboje dazniausiai sudaromi su priesaga -ininkas, -é, pvz.: aparatininkas, -é T 1975 46, buitininkas, -é TM 1974 11 16, kombainininkas, -6 DLKZ 323, linininkas, -é T 1975 13, silosininkas, -é T 1974 260, trikotaZininkas, -é T 1975 32; irankiy, gamybos priemoniy pavadinimai — su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis, pvz.: barstytuvas (tra8y) T 1975 47, daugintuvas DLKZ 109, greitintuvas (kibernetinis) MNV 3 15, kupetuotuyas (Siaudy) ZUTZ 275, purkstuvas (motorinis) VN 1974 265, trupintuvas LRKZ 802; kéliklis SA 1973 7 32, kratiklis (kuliamosios) ZOTZ 276, metiklis (Siaudy) ZUTZ 276, tiesiklis DLKZ 848, viriklis (clektrinis) KKult 24 29, uZmeteklis LRKZ 819, Zymeklis T 1974 280. Vadinasi, tarybiniais metais suaktyvéjo zodziy daryba su Siomis priesagomis. Tam tikru laikotarpiu gali nebiti salygy atsiskleisti vienoms ar kitoms kalbos vidinés raidos tendencijoms. ,,Pavadinimai, nereikalingi vienoje epochoje, tampa bitinais kitoje. Todél ir zodziu darybos tipas, anks¢iau daugiau ar maZiau pasyvus, gali suaktyvéti vélesnéje epochoje* [Tlanos M. B., 1968, 170, 171]. Arba tam tikri ZodZiy darybos tipai tampa neproduktyvis todél, kad pasidaro neaktualis atitinkami tikrovés reiskiniy pavadinimai. [vairiais istoriniais laikotarpiais atskiry darybiniu tipy produktyvumas yra skirtingas. Palankiomis salygomis i8rySkéja vidiniai kalbos raidos procesai, iki to laiko ne visai atsiskleide kalboje. Zodziy darybos sistema veikia visuomeninio gyvenimo permainos, bet ji pirmiausia yra susijusi ir su kalbos struktiriniais ypatumais. Pasak G. Plotnikovos (1966, 15), naujo ZodZio bitinumas, pirma, yra susijes su visuomeniniais poreikiais, antra — naujas Zodis tampa tikru kalbos elementu, jeigu visuomené pripazjsta jo vartojimo tikslinguma ir pagristuma, ir tre¢ia — naujas Zodis vartojamas kalboje tiktai tuo atveju, jeigu daryba atitinka visuomeniskai isigaléjusios Zodziy darybos normas. Zodziy darybos vidinius désningumus ypaé pabrézia V. Vinogradovas (1954, 29), sakydamas, kad ,,nauju Zodziy daryba vyksta pagal tuos modelius, pagal tuos zodziy darybos tipus, kurie jau jsigaléjo kalboje arba naujai atsiranda iSsiskiriant naujiems kamienams ir vartojant afiksinius elementus, vystantis bei tobuléjant Zodziy darybos sistemai...“ ZodZiy darybai jtakos turi susiformavusiy pastoviy Zodziy darybos bidy bei tipu skirtumai, jy sasaja su tam tikrais leksiniais-semantiniais zodziu skyriais, atskiry ZodZiy ir jy formy savitumai, vieno ar kito afikso arba darybinio tipo produktyvumo laipsnis. Jeigu aktualios derivacinés reiksmés Zodiiai gali biti sudaromi pagal kelis darybinius tipus, tai virsu gauna paprastai tas, kuris yra produktyviausias. Kaip pastebi I. Protéenka (1975, 294, 295), aiskinant ty ar kity Zodziy darybos bidy bei tipy produktyvumo ar neproduktyvumo prieZastis, ... tenka susidurti ne su kokiomis uniyersaliomis visoms ZodZiy Klaséms bidingomis ypatybémis, o su daugelio morfologiniy, fonetiniy ir semantiniy aplinkybiy buvimu. Lietuviy literatirinés kalbos Zodziy darybos sistemos pakitimus, ivykusius tarybiniu laikotarpiu, nulémé daugelis tarp saves susijusiu ekstralingvistiniy (socialiniy) ir lingvistiniy prieZastiy, padedantiy ar trukdanéiy viena kitai. Tarybiniu laikotarpiu ypatinga reik8me jgyja toks ekstralingvistinis faktorius, kaip mokslo ir technikos raida ir su tuo susijes mokslinio stiliaus ir mokslinés raidos suintensyvéjimas. Tai turi reik§més lietuviu literatiirinés kalbos terminologizacijai, kuri ypaé biidinga tarybiniais metais ir susijusi su socialinémis prieZastimis: mokslo ir Svietimo lygio kélimu visuomenés gyvenime, moksliniy Ziniy propaganda per ra102 dija, kina, televizija. [ literatirine kalba jeina iStisos grupés terminy, o terminijoje pasirode nauji Zodziy darybos tipai, prasiskverbe (pirmiausia per periodine ir profesing kalba) j literatiirine kalba, veikia jos ZodZiy daryba. Be to, terminijoje labiausiai pastebima tendencija specializuoti ZodZiu darybos priemones, o tai atsiliepia ir lietuviy literatiirinés kalbos Zodziy darybos priemoniuy specializacijai. Lietuviy literatiirinés kalbos ZodZiy darybos sistemai daro jtaka kalbos leksinés sudéties raida, ypat jos papildymas i8 kity kalbu paimtais ZodZiais, i8 kuriy sudéties abstrahuojasi naujos darybinés morfemos. ZodZiy darybos sistema veikia ir kalbos stilistinés sistemos pakitimai, taip pat literatirinés kalbos saveika su teritoriniais dialektais ir svetimyu kalby jtaka. Jauciama jtaka lietuviy literattirinés kalbos ZodZiy darybai daro rusy kalba, su kutia lietuviy kalbos kontaktai ypaé sustipréjo tarybiniais metais. Daugelis nauju Zodziy j lietuviy literatiirine kalba tarybiniais metais atéjo ir ateina per rusu kalba, o rusy kalba, pagal savo gramatine struktirg bidama gana artima lietuviy kalbai, tokiu biidu jtvirtina ir savo darybos bidus ir tipus. Be to, rusy kalboje, kaip tarptautinio bendravimo kalboje, paprastai ankstiau uz kitas kalbas jsigali naujos savokos, nauji terminai. Kaip pastebiJ. Kruopas ir K. Gaivenis (1973, 26), rusu kalba stimuliuoja ir aktyvina Zodziy daryba lietuviy kalboje ir mobilizuoja vidinius resursus bitiny ZodZiy ir terminy sudarymui. Visos Sios prieZastys vienus ZodZiy darybinius tipus suaktyvina, o kitus susilpnina. Nors lietuviy literatiirinés kalbos zodziy darybos sistema kinta, bet pakitimai, vykstantys dabartinés lietuviy literatiirinés kalbos Zzodziy daryboje, neardo lietuviu literatirinés kalbos tradiciSkai susiklostiusiy normy, o tik plétoja Zod%iy darybos galimybes. Juos galétume pavadinti tik mikropakitimais — veikian¢iu literatiirinés kalbos normy pakitimais. Lietuviy literatiirinés kalbos ZodZiy darybos priemonés, galima sakyti, yra i8likusios tos patios, kokios buvo ir ikitarybiniu laikotarpiu, bet dabar yra suintensyvéje tam tikri Zodziy darybos tipai. Tarybinés santvarkos metais, kaip pastebi A. Lyberis ir K. Ulvydas (1958, 83), ,,susikuriama ir naujy darybos biidy. Pavyzdziui, isvedama nemazZa santrumpuy arba vadinamyjy sudurtiniy sutrauktiniy ZodzZiy, sudarytu lig Siol nevartotomis arba bent neaktyviomis priemonémis, vartojami jvairiis savy ir tarptautiniy ZodZiy junginiai, jivedami j kalba tarptautiniai afiksai*. Kai iskyla didelis naujy zodziy poreikis, tenka kai kuriy darybos bidy ribas iSplésti ar net susidaryti kiek ir naujy zodziy darybos tipy. Bet naujo Zodziy darybos bido atsiradimas — tetas kalbos istorijoje. Lietuviy literatirinés kalbos ZodZiy daryboje tarybiniu laikotarpiu pagrindinis vaidmuo taip pat tenka morfologinei Zodziy darybai. Nors morfologinis lietuviy kalbos Zodziy darybos biidas liko pagrindinis, bet jo viduje jivyko kai kuriy pakitimu. Sitie pakitimai ypaé susije su atskiru afiksy (priesagu ir prieSdéliy) aktyvizacija. Pats produktyviausias, lanksCiausias morfologinés zodziy darybos bidas lietuviy literatirinéje kalboje yra priesaginis. Ypaé daug dabar su priesagomis sudaroma daiktavardziy ir bidvardziu. Tarybiniais metais daugiausia sudaroma daiktavardZiy. Tai skatino ir socialinés prieZastys. Pastebima mokslo, pramonés, Zemés Ukio milZiniSka raida. Atsiranda naujos specialybés, nauji mokslai, naujos technikos sritys. XX a. pradZioje atsirado radiotechnika, atominé fizika, ketvirtajame—SeStajame deSimtmetyje — sintetinio pluosto chemija. Pasirodé tokie perspektyviis mokslai, kaip informacijos teorija, kibernetika, bionika ir kt. Visa tai pareikalavo ir naujy pavadinimy, o daiktavardziai — taipavadinimai. Socialinés prieZastys ir lémé Sios kalbos dalies produktyvuma. Kaip ir apskritai lietuviy kalboje, taip ir tarybiniais metais daiktavardZiy ,,tarpe Zymiai daznesni yra dariniai negu paprastieji Zodziai. Dauguma ty dariniy yra vediniai, tik nedidelé 103 dalis — sudurtiniai Zodziai. Dazniausi yra priesagu vediniai — ju vieny yra keleta karty daugiau negu visy likusiy — jy dariniy“ [Urbutis V., 1970, 210]. Dabar lietuviu literatirinéje kalboje ypaé produktyvi priesaginé daryba daiktavardziy, zyminéiy asmenis pagal ju ivairias profesijas, specialybes, uZsiémimus, kuriy atsirado daug naujy tarybinés santvarkos metais mechanizuojant bei automatizuojant gamyba. Kiekviena nauja profesija bei specialybé reikalauja ir naujo pavadinimo, Tyrinétojai pazymi, kad gamybos procese, didéjant maSinu, ivairiy prietaisy, aparaty vaidmeniui, profesijos bei specialybés pavadinamos pagal darbo priemone, t. y. pagal ivairias maSinas, aparatus, gamybos prietaisus, ir sumaZéja skaitius profesiju bei specialybiu pagal darbo produkta [Moucees A. H1., 1967, 39—42]. Yra ir kita specialybiy bei profesiju pavadinimu tendencija. Techninis progresas suartina, daro panaSias jvairias profesijas bei specialybes, kurios ankséiau buvo visiskai skirtingos. Pavyzdziui, dabar beveik nesiskiria traukinio vairuotojo ir elektrovezio vairuotojo darbas. Taip pat néra bitinybés atskirai pavadinti Zmoniy, dirban- ¢iy su ivairiais automatais, profesijas bei specialybes. Juos visus galima vadinti automatininkais. Dabar priesaginéje daiktavardziy, Zymingiu asmenis pagal ju profesija, specialybe, veikla, uzsiémima, daryboje ypaé produktyvios priesagos -ininkas, -é, -tojas, -a. Su Siomis priesagomis daiktavardzZiai sudaromi tiek ig lietuvisky (a), tiek i tarptautiniy Zodziy (b), pvz.: a) dujininkas, -é T 1974 263, irankininkas, -é T 1953 41, pjiiklininkas, -e DOVKV 38, staklininkas, -é T 1974 246, dailétyrininkas, -6 VN 1974 285, menotyrininkas, -é MG 1975 5 23; glaistytojas, -a MATZ 232, kupetuotojas, -a LKZ VI 925, spalvintoas, -a MATZ 64; b) aparatininkas, -é T 1975 46, buldozerininkas, -é T 1975 44, ekskavatorininkas, -é SlucUMN 435, kombainininkas, -e DLKZ 323, transportininkas, -é K 1975 6 16, autogreiderininkas, -é T 1975 44, autokranininkas, -é VN 1975 58, betonuotojas, -6 MT 1972 8 37, Sefuotojas, -a LKZK, stampuotojas, -a LRKZ 771. Tarybiniais metais atsirado daug nauju plataus profilio profesiju bei specialybiu, kuriy pavadinimai sudaromi i8 dviejy ZodZiu, pvz.: darbininkas, -é — pedagogas, -é T 1976 212, derintojas, -a — konduktorius, -é 1974 251, derintojas, -a — paleidéjas, -a T 1974 300, dizelininkas, -é — Saltkalvis T 1975 55, kasininkas, -é — kontrolierius, -é T 1975 47, traktorininkas, -6 — kombainininkas, -é T 1975 49, traktorininkas, - — masinistas, -6 T 1975 49, Tarybinés santvarkos metais iSplété savo reik§me priesaga -ietis, -é. Ankstiau Sios priesagos vediniai reiSké asmenis tik pagal ju kilme arba gyvenamaja vieta, pvz.: amerikietis, -é DLKZ 13, birstonietis, -6 DLKZ 81, suvalkietis, -6 DLKZ 794, varsuvietis, -é Iva8k8 170, vilkaviskietis, -@ DLKZ 939. Dabar priesagos -ietis, -é vediniai jgijo ir nauja reikSme: jie vartojami ne tik vietinei, bet ir kolektyvinei priklausomybei reik&ti, bitent jie Zymi asmenj pagal darbo vieta arba priklausomybe kokiam nors kolektyvui. ISaugus pramonei Taryby Lietuvos miestuose ir kolektyviniam zemés tkiui kaime, atsirado daug naujy gamykly, fabriku, kolikiy, tarybiniy tkiy, kuriems suteikiami nauji pavadinimai. I§ ju sudaroma daug naujy ZodzZiy’su nauja priesagos -ietis, -é reikSme. Dabar lietuviy literatirinéje kalboje su priesaga -ietis, -¢ sudaroma daug naujy zodziy, Zyminciy asmenis pagal jvairiy koliikiy, tarybiniy ukiy bei Siaip ivairiy akiy pavadinimus. Daugeliu atvejy miestelio, kaimo, t. y. vietovés, kurioje jsteigti kolikiai, tarybiniai ikiai ar Siaip ikiai, pavadinimai peréjo i minéty tkiy pavadinimus, ir tada vietos gyventojy pavadinimo reikSmé perkeliama akio nariui, pvz.: adutiskietis, -é (AdutiSkio tarybinis tikis) T 1974 282, arvydietis, -é (Arvydy zuvininkystés tikis) T 1975 55, butrimonietis, -é (Butrimoniy kol.) T 1977 163, elmininkietis, -é (Elmininky bandymy stoties eksperimentinis kis) T 1974 266, ginkinie104 tis, -é (Ginkiny tarybinis ikis) RV 1975 163, grazionietis, -é (GraZioniy veislininkystés tarybinis ikis) TM 1974 11 11, juodpénietis, -é (Juodpény kol.) LM 1977 159, iglauzietis, -é (Islauzo Zuvininkystés kis) T 1975 61, versekietis, -é (Versekos tarybinis ikis) T 1975 17. Gamybos jmoniy nariai zymimi taip pat priesagos -ietis, -é daiktavardZiais, sudaromais i§ vietoviy, kuriose Sios jmonés jsteigtos, pavadinimy, pvz.: benderietis, -é (Bendery krakmolo-sirupo gamykla) T 1974 252, naujaakmenietis, -é (Naujosios Akmenés cemento gamykla) T 1974 5, naujavilnietis, -é (Naujosios Vilnios statybos apdailos ma’iny gamykla) T 1974 282. Dabar sudaroma daug nauju priesagos -ietis, -é daiktavardZiy, kuriy pagrindiniu Zodziu eina salyginiai (paprastai kabutése raSomi) jvairiy gamybiniy jmoniy ir akiy pavadinimai, pvz.: ; apvijietis, -é(,,Apvijos“ bandomoji mechaniné gamykla) VN 1975 176, baltijietis, -é (,,Baltijos“ laivy statykla) T 1976 63, elfietis, -é (,,Elfos“ gamybinio susivienijimo imoné) T 1978 40, inkarietis, -é (,,.Inkaro“ kombinatas) VN 1974 191, riitietis, -é (,,Ritos* konditerijos fabrikas) T 1977 70, spartietis, -é (,,Spartos“ kojiniy ir trikotazo fabrikas) T 1974 270, verpstietis, -é (,,Verpsto“ fabrikas) TM 1974 11, 7, Zalgirietis, -é (,,Zalgirio“ stakliy gamykla) T 1975 197; draugietis, -é (,,Draugo“ kol.) LM 1975 5, pazangietis, -é (,,Pazangos“ kol.) T 1975 91, vienybietis, -é (.,Tauty vienybés* kol.) TM 1974 11 11. Apie pastarujy vediniy teiktinuma ne visi kalbininkai yra vieningos nuomonés, kai kurie net kritikuoja [Paulauskiené A., 1977, 13—14]. Priesagos -ietis, -é daiktavardZiai sudaromi ir i8 jzymiy Zmoniu vardu, kurie jeina j gamybos jmoniy ir jvairiu ikiy pavadinimus, pvz.: dzerzinskietis, -é (F. Dzerzinskio stakliy gamykla) VN 1975 197, janonietis, -é (J. Janonio popieriaus fabrikas) T 1976 39, lichaciovietis, -é (J. Lichatiovo automobiliy gamykla) VN 1974 265, zibertietis, -é (P. Ziberto Silko kombinatas) VN 1975 147, éerniachovskietis, -é (I. Cerniachovskio kol.) T 1976 28. Priesagos -ietis, -é daiktavardziai sudaromi ir i8 tokiy gamybos imoniy sudétiniu pavadinimy démeny, kuriems vardus suteikia siy imoniy gaminama produkcija, pvz.: kompresorietis, -¢ (Kompresoriy gamykla) T 1975 175, metalietis, -é (Metalo dirbiniy gamykla) T 1975 223. Suaktyvéjo ir tapo produktyvi priesaginé daiktavardziy, Zyminéiy ivairias masinas, prietaisus, jrengimus arba jy dalis, daryba. Sie priesagy vediniai paprastai vadinami jrankiais. Gana produktyvis irankiy pavadinimai su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis, pvz.: barstytuvas (tra8y) T 1975.47, draskytuvas (durpiy) KKult 25 71, gélintuvas DLKZ 167, kupetuotuvas (Siaudy) ZOTZ 275, kurmintuvas LRKZ 352, lietintuvas MTZ 100, /ysvintuvas (hidraulinis) T 1975 191, purkstuvas VN_1974 265, smulkintuvas (Zolés) T 1977 125; kéliklis SA 1973 7 32, kibirkstiklis DLKZ 303, paisiklis (kuliamosios masinos) DLKZ 483, tiekiklis DLKZ 848, viriklis (elektros) KKult 24 29; uzmeteklis LRKZ 819, verzeklis DLKZ 930, Zymeklis T 1974 280. Kaip pastebi S. Keinys (1975, 19), ,,visy Sio birio vediniy darybos reikSmé yra vienoda, nors pavadinamosios veiksmo atlikimo priemonés, aiSkus daiktas, néra vienodo sudétingumo™. ISrandama ir sukuriama daug sudétingy maSiny, mechanizmu, kurie atlicka du veiksmus. Sie sudétingy maSiny pavadinimai sudaromi i8 dviejy Zodziy, pvz.: krautuvas-kupetuotuvas ZUTZ 147, purkstuvas-dulkintuvas ZOTZ 163, rautuvasrinktuvas MTZ 139, rinktuvas-smulkintuvas T 1975 179, stiprintuvas-formuotuvas STTZ 334, stiprintuvas-lygintuvas KeidKS 183, trestuvas-purkStuvas T 1975 173. Tarybiniais metais pats gyvenimas pareikalavo daugelio vardazodiniy ir veiksmaZodiniy abstrak¢ios reikSmés daiktavardziy ypatybéms ir veiksmams pavadinti. Be to, kalboje pastebimas abstraktéjimo reiSkinys. Mokslo ir technikos kalboje abstrak105 tams tenka labai didelis vaidmuo. Abstrakty gauséjimui tarybiniu mety lietuviy literaturinéje kalboje turi jtakos ir terminija, kurioje gausu abstrakéios reik&més daiktavardZiy. Dabar lietuviy literatirinéje kalboje abstrakéios reikSmés daiktavardziy daryboje ypaé produktyvios priesagos -wmas, -imas, -ysté. Su Siomis priesagomis abstraktai sudaromi ir i¥ lietuvisky (a), ir if tarptautiniy (b) Zodziu, pvz.: a) atsiskaitomumas LKZ 1 424, kryptingumas DLKZ 337, nesavikritiskumas T 1975 31, sergamumas T 1977 195, Spartuoliskumas DLKZ 728, sveikatingumas T 1977 195, taikingumas K 1975 5 61, tarybiskumas DLKZ 836, vartotojiskumas LM 1975 4; apvandeninimas MTZ, 16, gruntavimas MATZ, 24, lietinimas T 1975 45, sandéliavimas T 1974 253, sutarybinimas LRKZ 744; baldininkysté LM 1975 30, gélininkysté ZOTZ 336, gyvulininkysté T 1974 263, linininkysté ZOTZ 130, Sunininkysté PakalnS 20, veislininkysté T 1975 7, évérininkysté DLKZ 973; b) akademiskumas KKult 25 14, avaringumas T 1976 179, elektringumas LKZ I 1949, izoliuotumas KKult 13 8, novatoriskumas LKZ VILL 876, teatraliskumas LM 1974 49, treniruotumas KeidKS 50; biosocialumas SA 1974 12 27, mikroinduktyvumas MNV 63 16; atestavimas (produkcijos) T 1974 282, defoliavimas T 1976 204, pratmonéJimas (gyvulininkystés) T 1975 154, suparodéjimas LM 1975 30, autotreniravimas T 1975 34, telesignalizavimas MNV 6 7; donorysté T 1975 30, klubininkysté LM 1975 8, Kosmeivysté MNV 26 20, muziejininkysté T 1976 43, tabakininkysté ZOTZ 295, Pagauséjo bidvardfiu, kurie daznai eina terminologizuoty junginiy démenimis. Dabar ypaé produktyvios budvardziu priesagos -inis, -é, -iSkas, -a, -ingas, -a. Dabar pati produktyviausia naujyju bidvardziy darybos priesaga yra -inis, -é, su kuria sudaromi biidvardjiai ir ig lietuviSku(a), ir i8 tarptautiniy Zodziy (b) (dazniausiai daiktavard7iy), pvz.: a) gamybinis pasitarimas T 1974 270, geguzinis Skis T 1975 88, kiirybiné jaunimo stovykla T 1974 253, pagalbiné mokykla TM 1974 11 14, tarybiné inteligentija LM 1974 44, kolitkinis kaimas T 1974 265 ; dvisavaitinis laikraStis T 1974 270, iikiskaitiné organizacija DLKZ 874, vidakinis specializavimas T 1974 266: b) agronominé tarnyba T 1975 27, akustiné technika T 1974 286, demokratiné respublika LKZ II 401, eksperimentiné fizika T 1974 253, elektrinis léktuvas MG 1975 3 60, elektroniné pramoné T 1974 249, indinerinis kompleksas T 1974 260, internatiné mokykla SA 1974 10 63, komunistinis jaunimas DLKZ 324, kosminé prieplauka MNV 6 18, maoistiné ssttijy pasauliy“ teorija T 1977 164, raketinis variklis T 1974 283, sociologinis tyrimas T 1974 257, Sefinis spektaklis T 1974 257. Labai daZni tarybiniy mety lietuviy literatiringje kalboje priesagos -inis, -é sudurtiniai bidvardziai su tokiais savarankiskai nevartojamais pirmaisiais tarptautiniais komponentais, kaip aero-, agro-, asbo-, astro-, auto-, avia-, bio-, elektro-, energo-, foto-, geo-, hidro-, mikro-, radio-, socio-, tele-, turbo-, vibroir kt. Sie bidvardziai gali biti iSvesti iS sudurtiniy daiktavardziy su minétais pirmaisiais tarptautiniais komponentais arba yra sudaryti, pridéjus prie priesagos -inis, -é biidvardiio savarankiskai nevartojama pirmaji démenj. Sio tipo priesagos -inis, -é bidvardZiu antrasis komponentas gali biti tarptautinis (a) arba lietuviskas (b), pvz.: a) aerodinaminis kaitimas T 1975 5, aerokosminé medicina KeidKS 85, agrobiologiné pozicija MG 1976 4 35, agroekonominis tyrimas ZUTZ 157, asbocementinis vamzdis T 1974 271, astrofizinis tyrimas T 1975 38, autoelektroniné emisija K Kult 15 17, autokontrolinis kodas STTZ 96, biomedicininis konstravimas § 1975 WSi Ly, biosocialiné biitybé LM 1974 43, elektromechaniné gamykla VN 1974 265, elektrooptinis kristalas MG 1976 4 9, energomechaninis cechas T 1974 289, fotocheminis veikimas MNV 100 5, fotosintetinis produktyvumas MNY 16 4, geotechnologiné sieta VN 1976 263, hidrogeologinés salygos T 1974 268, hidrotechniné melioracija MTZ 104, mikrominiatiiiriné elektromechanika MNV 13 21, mikrooperaciné skaitiavimo masina STTZ 129, radiocheminis tyrimas T 1975 27, radiotelefoninis rysys MNV 6 17; Ssociohumanitarinis zinojimas SA 1974 12 27, telereklaminis savaitrastis T 1977 196; 106 b) agropramoninis kompleksas T 1976 40, mikroSaudyklinés staklés T 1977 197, turbosraigtinis léktuvas T 1977 197, vibrosmiginé sistema MK 1976 28. Daugelis priesagos -inis, -é budvardZiu tarybiniy mety lietuviy literatirinéje kalboje gali biti sudaryti hipostaziniu bidu i8 prielinksniniy konstrukcijy, daZniausiai i§ prielinksnio ir daiktavardZio, lietuviSko (a) ir tarptautinio (b). Sie biidvardziai pagal reik’me paprastai atitinka tas prielinksnines konstrukcijas, i8 kuriy sudatyti, pvz.: a) antvandeninis laivas T 1975 175, ikitarybiné santvarka DLKZ 205, popamokiné veikla K 1975 6 58, priesrinkiminé propaganda DLKZ 610, tarpkolakinis lenktyniavimas DLKZ 839, tarpzvaigzdinis zygis MNV 6 20, uzmokyklinis darbas DLKZ 894, virsménulinis pasaulis TFIA 860, virsmokslinés zinios MLFP 10; b) ikikapitalistiné formacija MLFP 25, ikimonopolistinis kapitalizmas MLFP 94, prieScheminé_apsauga DLKZ 609, prieskultiriné praeitis Gru8S 318, virsnorminis darbas ZUTZ 227, virsplaniné produkcija T 1974 263, tarpbrigadinis lenktyniavimas T 1975 191, tarpkatedrinis ry8ys K 1977 12 27, uZauditoriné veikla K 1977 12 26, uzplaninis jsipareigojimas LRKZ 821. Tarybiniais metais gana daug biidvardZiy sudaroma ir su priesagomis -iskas, -a, -ingas, -a tiek i8 lietuvisky (a), tiek i8 tarptautiniy (6) zodziu (dazniausiai daiktavardziy), pvz.: a) darbininkiska profesija T_1977 196, mokslininkiskas pasi’yentimas § 1975 12 10, spartuoliskas darbas DLKZ 728, tarybiikas elgesys DLKZ 836, koliikietiska ranka T 1961 87, komjaunuoliska statyba T 1974 252, Zemdirbiska dinamika LM 1975 9; gélingas gamtos riibas MG 1976 3 10, sveikatingas pusynas LM 1975 2, zinybinga valdymo Saka DLKZ 966; b) cempioniskas metras T 1977 209, kosmiskas laikas ZilinsK 93, novatoriska romano tema LKZ VIII 876, telegrafiska ataskaita T 1974 279; elektringa dalelé T 1976 167, planingas liaudies tkis T 1977 210, sistemingas darbas DLKZ 700. Mokslinés ir techninés revoliucijos paZanga, tauty kontaktai, jvairiy gyvenimo sri- &iu internacionalizacija ir kalby saveika suaktyvino ir vediniy su tarptautiniais priesdéliais arba prieSdéliy funkcijas einandiais pirmaisiais démenimis daryba tarybiniu mety lietuviy literatirinéje kalboje, pvz.: antihegelininkas FlCh 98, antimedziaga MLPP 54, kontrpropaganda T 1976 28, kontrsusirinkimas PR, 255, superlaidininkas MG 1975 10 30, supervalstybé T 1975 47, ultramaoistas T 1976 117, ultrarevoliucingumas MLFP 327, hiperbranduolys TZZ 313, hipergarsas FTZ, 223, pseudodramaturgas LM 1976 39, pseudokritika TFIA 704, kvazielektronas T 1976 191, kvazizvaigzdé T 1976 245; antidialektiné teorija MLFP 93, antimokslinés paziiros SA 1974 10 48, kontrindikuotinas gydymas ZukG 57, supergarsinis léktuvas RamuckSSZ 50, supergalingas teleskopas MG 1975 4 42, ultramoderni salé LM 1976 39, ultraplonas pjivis MNV 60 9, hipergeometrinis pasiskitstymas FTZ, 526, hipersmulki struktira FTZ 34, pseudomoksliskas prasimanymas LKZK, pseudonovatoriskas sprendimas LM 1976 41, kvaziperiodinis judéjimas FTZ 279, kvazistacionariné sroyé FTZ, 769. KSyados 1. Zod#iu darybai turi jtakos socialiné aplinka, visuomeninis gyvenimas, kiti socialiniai faktoriai. Socialiniu faktoriy poveiki ZodZiy darybiniy priemoniy produktyvumui rodo kai kuriy darybos bidy, derivaciniy reikSmiu aktyvizacija ir kt. 2. Jaugiama ir rusy kalbos itaka lietuviy literattirinés kalbos Zodziy darybai. Daugelis naujy Zodziy lietuviu literattirinéje kalboje tarybiniais metais sudaryta pagal analogi’kus rusy kalbos ZodZiu darybos biidus ir tipus. 107 3. Nors biidingiausias lietuviu kalbai morfologinis zodziy darybos biidas liko pagrindinis, bet jo viduje ivyko kai kuriy pakitimu. Sitie pakitimai ypaé susije su atskiry afiksy aktyvizacija. Taip pat biidinga ir afiksu bei zodziy darybiniy kamienu pasisavinimas i§ svetimy kalby pasiskolinty bei tarptautiniy Zodziu. 4. DidZiausias skaitius naujy Zodziu, atsiradusiy tarybinés santvarkos metais, yra daiktavardZiai, kuriy dauguma yra priesagu vediniai. 5. Dabartinéje lietuviy literatiirinéje kalboje ypaé produktyvios tos priesagos, su kuriomis daromi daiktavardiiai, zymintys asmenis pagal profesija, specialybe, uzsiémima, veikla bei palinkima j ka nors (-ininkas, -é, -tojas, -a ir kt.). Atsiranda daug naujy plataus profilio profesiju bei specialybiu, kuriy pavadinimai sudaromi i8 dviejy Zodziu. 6. Tarybinés santvarkos metais iSplété savo reikSme priesaga ~ietis, -é. Ankstiau Sios priesagos vediniai rei8ké asmenis tik pagal ju kilme arba gyvenamaja vieta. Dabar priesagos -ietis, -é vediniai igijo ir nauja reik8me — jie vartojami ne tik vietinei, bet ir kolektyvinei priklausomybei reik&ti, biitent jie Zymi asmens priklausyma darbo vietai arba kokiam nors kolektyvui. 7. Yvairiems jrankiams pavadinti daroma daugiau daiktavardziy su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis. Sudétingy masiny, mechanizmu, kurie atlieka du veiksmus, pavadinimai sudaromi i dvieju zodziu. 8. Pagauséjo abstrak¢ios reiksmés daiktavardziu, kuriy daryboje ypaé produktyvios priesagos -umas, -imas, -ysteé. 9. Sudaroma daugiau bidvardZiy, kurie daznai eina terminologizuoty junginiy démenimis. BidvardzZiai, kaip ir daiktavardiiai, sudaromi ivairiai, bet dazniausiai — su priesagomis. Produktyvios Priesagos yra -inis, -é, -ingas, -a, -iSkas, -a. 18 ju ypaé savo produktyvumu i&siskiria priesaga -inis, -é. Dazni priesagos -inis, -é bidvardzZiai, kurie sudaromi hipostaziniu bidu ig prielinksniniy konstrukcijy. Labai populiaris ir sudurtiniai priesagos -inis, -é biidvardyiai su savarankiSkai nevartojamais pirmaiSiais tarptautiniais komponentais, kurie paprastai iSsiskiria i§ tarptautiniy zodZiu. 10. PleGiasi darybos biidu ribos — ivedami i kalba ir tarptautiniai prieSdéliai arba prieSdéliy funkcijas einantys pirmieji démenys. Sutrumpinimai DovKV — Dovydaitis J. Karstos vestuyés, V., 1972. FICh — Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amziu Vakary Europos ir Amerikos filosofija, V., 1974. FIZ — Fizikos terminy Zodynas. V., 1971. FITZ, — Fizikos terminy Zodynas, V., 1973. Gruss — Gru’as J. Svitrigaila. V., 1976. IvaskS — Ivaskevicius J. Sopenas. V., 1970. K — Komunistas (Zurnalas). KeidKS — Keidinas M. Kosmoso Spastuose. Verté Aleksa O. V., 1973. LKZK — Lietuviu kalbos Zodyno kartoteka. LM-_ — Literatira ir menas (laikraStis), LRKZ — Lyberis A. Lietuviy—rusy kalby Zodynas. V., 1971. MATZ — AiSkinamasis medienos apdirbimo terminy Zodynas. V., 1971. MG — Mokslas ir gyyenimas (Zurnalas), MK — Missy kalba. V., 1976. MLFP — Marksistinés-lenininés filosofijos pagrindai. Verté Montrimas J., Pagirys M., BerZinskas A., Sidariené L., Brazaité E. ir Macaitis J. V., 1973. MNV — Mokslo naujienos visiems, MT — Mokslas ir technika (Zurnalas), MTZ — Melioracijos terminy zodynas. V., 1968. PakalnS — Pakalnis A. Silpnybé. V., 1972. RamuckSSZ — Ramuckis J. Surask savo Zvaigzde. V., 1975. RV — Raudonoji véliava (laikrastis), SA — Sveikatos apsauga (Zurnalas). SluckUMN — Sluckis M. Uostas mano — neramus. V., 1968, 108 STTZ — Rusy—lietuviy—angly kalby skai¢iavimo technikos terminy Zodynas. V., 1974. S$ — Svyturys (Zurnalas). TFIA — Trumpa filosofijos istorijos apybraiza. Vertimo redaktoriai Montrimas J. ir Vaznelis J. V., 1964. ™ — Tarybiné moteris (Zurnalas). TZZ — Tarptautiniy ZodZiu Zodynas. V., 1969. VN — Vakarinés naujienos (laikraStis). ZilinskK — Zilinskaite V. Karuseléje. V., 1970. ZukG — Zukauskas J., Kvilius V. Ginekologija. V., 1974 ZOTZ — Anskaitis V., Kilas M. Rusy—lietuviy kalby zemés ikio terminy Zodynas. V., 1971. Kiti sutrumpinimai tokie, kaip vartojami akademinéje ,,Lietuviy kalbos gramatikoje*. Pastaba. Skaitmenys rodo laikra8tiu metus ir numerius, Zurnalu — metus, numerius ir puslapius, kity leidiniy roméniski skaitmenys — tomus, arabiSki — puslapius. Literatira Keinys S. Priesaginé lietuvisky terminy daryba. — Kn.: Lietuviu terminologija. V., 1975. Lyberis A. ir Ulvydas K. Lietuviu literatirinés kalbos leksikos praturtéjimas tarybinés santvarkos. metais. — Kn.: Literatira ir kalba. V., 1958, t. 3. Paulauskiené A. ,,Biblioteky darbo“ kalba. — Misu kalba, 1977, Nr. 4. Urbutis V. Dabartinés lietuviu kalbos daiktavardziyu daryba. Dakt. disert., maSinraStis. WVU rankraStynas, 1970. Bunorpanos B. B. Bonpoctt coppemenxoro pyccKoro coBoo6pa3opanlia. — PAIL, M., 1954, Ne 2. Alemepues FO. J. Counanbuaa anursuctuka. — M., 1977. Kammapu M. Jl, Saksniountesbuoe croso. — B ku.: Bonpocet pa3BuTua auTepaTypHBIX A3bIKOB Hapogzos CCCP B copetckylo 3noxy (MaTepHa Bcecows. Kond., Arma-Ata, 20—24 Hos6ps 1962 r.). Anma-Ara, 1964. Kpyonac H. P., Faipanuc K. B. Tepmunonornueckas pabora u nogroTosKa TepMHHO.orHuecKHX CjloBapeli B JINToBcKoii CCP. — B ku.: Bonpocs! paspaGoTkH Hay4HO-TexHHYeCKOl TepMHHogioruu. Pura, 1973. Mowcees A. H. H3 uctopun HavMenopannii npotbeccuu B pyccKoM s3bIKe. — B ku.: Pasputue pyceKoro s3pika nocse Beauxoii Oxra6ppcxoli coumasuctuueckoli pesomounn. JITY, 1967. Pycckuii a3b1k u copeTcKoe o6mecTB0. CnoBoobpasoBanue COBpeMeHHOrO pyccKoro .1MTepaTypHoro s3bika. Tog pea. M. B. Manoa. M., 1968. MaotHukosa T. H. Cnopoo6pasosatebHble Npolecch! B COBPEMeCHHOM PyCCKOM A3bIKe (Ha MaTepuase nepvozuueckoll nevaTn). Kang. gue. (Mammxonncp). TBMJI. Csepaanoscx, 1966. Lietuvos TSR Mokslu Akademijos Lietuviu kalbos ir literatiiros institutas. COLLMAJIBHBIE ®AKTOPbI H CJIOBOOBPA 30BAHHE Pesiome Jlekcuka 1HTOBCKOrO AMTepaTypHOrO A3bIKa HAXOAHTCH B Mpowecce NOCTOAHHOTO pa3BuTHa, M3MeCHEHHA — NOABJIAIOTCA HOBbIC CJIOBa, CTapble ripHo6peraior HOBbI€ 3HaAYCHHA, HeEKOTOPad yaCTb COB OTXOAHT B naccHBHBIlt ouy, ynorpe6.1enus. Wutencupuocts siekcHyeckux H3MeHeHii npesonpexerseTca HCTOPHYeCKHMH YCAOBHAMH, CBA3aHa C HHaMHKOli COlHaIbHOH JKH3HH napoga. JleKcuKa 1HTOBCKOrO JMTepaTypHOrO #3bIKa OCOGEHHO MOTOMHHWAaCb 3a rope CopeTcKoit Baactu. OcHoBHOi cnoco6 oGorameHiA eKCHKH — OOpa30BaHHe HOBbIX C.10B. B KayecTBe HCTOYHHKa TakOro OGoralleHis Kax Ati #3bIK, B TOM YNCAE H MTOBCKHIl, HCTONb3yeT CBOH BHYTpeHHHe pecypcbl, H Mpexye Bcero c1oBoobpa3z0BaHHe. MismMenente conabHblx yCJIOBHii HW OOMECTBEHHOI 2KH3HM OKa3bIBAeT BIUAHHE He TOMbKOHa JI@KCHYeCKHIi YPOBeHb A3bIKa, HO H Ha CAOBOOOpa3z0BaHHe, CroBoobpasoBaHie, B CBOIO O“epe;b, CBA3AHO HE TOKO C JIEKCHYECKOH, HO H C TpaMMATHYECKOM CTOPOHO! ASbIKa. COKHOCTb H pasHOOOpashe B3aHMOCBASEli Me LY C10BOOGpasz0BaTeAbHO! JeKCHKOIl H rpaMMaTHKOil XapakTepHBI AA BCerO NepHoOAa pasBuTHA JIHTOBCKOrO HTepaTypHOrO A3bIKa. CucTeMa C.OBOOOpas0BaHia NOCTOAHHO MeHACTCA, COBEPUICHCTBYeTCA, PACWIHpACT CBOH BO3MOXKHOCTH. B COBETCKY!O STlOXy 6o.1ee TIPOAYKTHBHBIMH CTaJIH OTJCJIbHbIC THITbI c10p006pasoBaHHis. TlospeHue HOBoro cnoco6a o6pasoBaHia coB — peAKoe s3bIKOBOe siBenHe. HanpuMep, B HacTomIee BpeMa oOpasyerca Hemawio a66peBuatyp, UAH Tak Ha3bIBAeMBIX C1OX%KHOCOKpaMeHHbIX c0B. Ha c.10Boo6pas0Banue OKa3bIBalOT BJIMAHHE COMMANBHbIC yYCJOBHA, TIPOLeccal o6ujecTBeHHOII 2KH3HH, APyre CouMaJbHBIe cpaktopsl. Poh cneMaabHErx cbakTOpOB B COBOOOpAasOBaHHH, BbIABJIeEHHH MPOAYKTUBHOCTH C.10109.