Fatinės kalbos funkcijos formos, semantika ir vaidmuo komunikacijos procese

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Liudvika DRAZDAUSKIENE FATINES KALBOS FUNKCIJOS FORMOS, SEMANTIKA IR VAIDMUO KOMUNIKACIJOS PROCESE Kalbos funkcijos yra ta bendroji lingvistinés komunikacijos savoka, kuri gali biti ir yra buvusi savaranki8ku apraSymo objektu [Laguna G. A., 1927, Mounin G., 1967 ir kiti]. Ta¢iau daZniausiai aprasomuosiuose darbuose kalbos funkcijos ivedamos igsamesniam kalbos vartojimo vaizdui pateikti [Sapir E., 1969, Biihler K., 1934, Gardiner A. H., 1951, Henle P., 1958, Pollock Th. C., 1955, Hayakawa S. 1.1964, Herzler J. O., 1965, Boulton M., 1968, ir kiti] arba kity moksluy, pavyzdziui, stilistikos teorijai pagristi [Jakobson R., 1966, Bunorpazos B. B., 1963, 130-132, Axmaxosa O. C. u gp., 1966, 161—183, Akhmanova O., 1970, 28-34; 1972, 78—85, i§ dalies Halliday M.A. K., 1973, 7—8, 103-104, Turner G. W., 1973, 203 —226 ir kiti]. Kalbos funkcijos savoka yra viena svarbiausiu sociolingvistinio tyrimo kategoriju. Kitaip tariant, kalbos funkcija savaime pasireiSkia tik sociolingvistinio tyrinéjimo metu, o ne abstraktaus kalbos apra’ymo teorijoje. Angly sociolingvistikoje [Firth J.R., 1957, Quirk R., 1968, Halliday M. A. K., 1973] kalbos funkcija suprantama kaip tikslas, pasiekiamas kalba. M. Halidéjaus sudarytoje apibendrintoje socialinio kalbos vartojimo schemoje (1 lentelé) kalbos funkcijos inkorporuotos vidurinéje fakty api Table | SOCIOLOGICAL NETWORK OF LANGUAGE Interpersonal ! 4 1 1 USES of SITUATION MEANING FUNCTIONAL FORMAL GRAMMATICAL LANGUAGE TYPES POTENTIAL COMPONENTS POTENTIAL STRUCTURES of GRAMMAR From Halliday MAK. EXPLORATIONS IN THE FUNCTIONS OF LANGUAGE. London, 1973, p. 101. 75 bendrinimo pakopoje. Darbuose ty autoriy, kurie remiasi deskriptyvinés lingvistikos teiginiais apie kalbos ir Snekos dichotomija, jsivedama papildomy kategoriju [Axmanosa I. V1., Mro66ener M1. B. u gp., 1971], o kalbos funkcijos savoka nors ir specialiai tikslinama [Axmanosa O. C. u ap., 1966], bet be jos neapsieinama. Pirmyjy darbuose vartojamas tik vienas terminas, t. y. kalbos funkcija (a function of language), 0 skiriant kalbos ir Snekos savokas (language and speech), sociolingvistikoje tenka kalbéti apie Snekos, o ne kalbos funkcijas (ynkuuu peun, a He a3bIKa). Anglu sociolingvistikoje iSeities taSkas yra ne F. de Sositiro (F. de Saussure) kalbos ir Snekos dichotomija, o daugiapakopio natiralaus kalbos funkcionavimo savoka. Pavyzdziui, M. Halidéjaus formuluotéje kalba nedalijama j abstrakcijg ir aktyva. Kalba yra prasmés potencialo pasirinkimo galimybé, kuria riboja kultiriné-lingvistiné iSraiska. Sis pasirinkimas dar kitaip apibiidinamas santykiu tarp ,,Kq galiu iSreiksti“ (What I can mean) ir ,,£Kaq galiu pasakyti“ (What I can say). Priémus §j postulata, terminologiniy netikslumy nelieka, ir sociolingvistinéms kategorijoms nereikia papildomy paaiSkinimu. Jvairiy autoriy darbuose kalbos funkcijos sqvokos turinys suprantamas skirtingai. [vairuoja ir funkcijy skai¢ius. PavyzdZiui, E. Sapiras ir B. Strang kalbos funkcija supranta kaip komunikacijos motyva ir skiria tris funkcijas (communication f., thought sustaining f., socializing f.). M. Boultonas (1968), J. F. Volvorkas [J. F. Wallwork, 1969] kalbos funkcija supranta kaip kontekstualiai nukreipta kalbine veikla, bet M. Boultonas i&skiria penkias (emotive f., ceremonial f., magic f., ritual f., religious f.), o J. F. Volvorkas — a8Table 2 tuonias (language used for phatic communication, ceremonial purposes, language as an instrument of action, language used to keep the records, to convey ideas and information, to influence people, to enable self-improvement, to embody FUNCTIONS OF LANGUAGE Raman Jakobson Factors in verbal communication and enable thought) kalbos jfunkcijas. Vienos atskiros kalbos funkciCONE jos tyrimas, remiantis nuosekliaja ADDRESSER MESSAGE ADDRESSEE ee? Sea We CONTACT M. Halidéjaus schema ar izoliuotoCODE mis sociology sistemomis, gali atrodyti Siek tiek dirbtinis ir mechaniskas, bet jis jmanomas. Vienos Functions of Language funkcijos tyrima paranku pagrjsti R. Jakobsono kalbos funkcijy sisREFERENTIAL tema, nes joje kalbos funkcija yra EMOTIVE POETIC CONATIVE skirtingomis lingvistinémis priemoPHATIC némis realizuoti jvairis kalbos akto METALINGUAL aspektai, o visos funkcijos suvokiamos glaudZioje tarpusavio saveikoje, vienai dominuojant konkrecioje situacijoje (2 lentelé). Maksimaliai izoliuotos fatinés funkcijos tyrimas yra jmanomas todél, kad $i funkcija turi labai apibrézta vieta From STYLE IN LANGUAGE komunikacijos procese: fatiné funked.by Th.Sebeok cija dominuoja kalbos akto praMass. MIT, 1966, p.353,357. d7ioje ir pabaigoje. 76 Kalba fatinéje funkcijoje yra sociatyvioji en raport kalba, kai kalbama tik tam, kad netylétum. (Pastaruoju metu, atrodo, galutinai nusistovéjo terminas — kalké fatiné funkcija, ,.patv4eckan pyHKxuna“, kiles i8 B. Malinovskio pasitilyto termino *phatic“ [Malinowski B., 1936]. Terminas KontakToyctaHaBanBalollad PyHKuAA [Axmanopa O. C., 1966] néra visiSkai tikslus, nes fatiné funkcija — tai ne tik kontakto uZmezgimas su pasnekovu. Fatiné funkcija pacia placiausia prasme pasireiskia uzmezgant, palaikant ir nutraukiant lingvistinj-socialinj kontakta zodinio ar raSto kalbos akto metu.) Fatinés funkcijos formos labai ivairios ir varijuoja nuo grynuyju iki visiskai integruotu. Elementariausia Sios funkcijos iSraiska yra pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulés, o rafinuotiausia — baliné, arba nieky kalba (Sto8kaus K. terminas, 1969), plaéiai Zinomas angliskasis ’’small talk“. HierarchiSkai sugrupavus, galima iSskirti keleta fatinés funkcijos pasireiSkimo formy: 1) neartikuliuoti pauzes uzZpildantys garsai ir ZodZiai, triukSmai; 2) pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulés; 3) nieky kalba (small talk); 4) iZangos, jvadai, pripazinimai-padékos (acknowledgements), turiniai, pabaigos: 5) apibendrinamosios frazés riSliame testiniame tekste; 6) pavadinimai, antraStés, skyriai; 7) techninis paragrafo iSskyrimas testiniame tekste ir kt. 1. I§ neartikuliuoty, pauzes uZpildanéiy garsy (er, uhm, ahm, umps; é-é, hm ir kt.) tik vienas khm/h-khm yra tinkamas kontaktui uZmegzti, efektyvus, suprantamas ir nepriklauso nuo kultiros, kalbos ir vietos. Sis garsas Zadina tokia jautria, ypac patarnaujanciy darbuotojy, reakcija, kad net nesgmoningas natiralus krenksteléjimas atkreipia démesj, tarytum jis bity nekantrumo Zenklas. Visi kiti neartikuliuoti, pauzes uZpildantys garsai praktiSkai nefunkcionuoja kaip savarankiski kontaktui uzZmegzti. Jie labai gausiis platesniuose fatinés kalbos kontekstuose ir efektyvesni palaikyti kontaktui: 1) Um, you will remember, we’re going to take — er — a new bit today; 2) Now, the meaning, I think, is — er — on the whole clear; 3) Na, kazin kaip, ar bus pavasaris? — Hm, kq Gia gali Zinoti. Pats charakteringiausias pauzes uzZpildantis garsas angly kalboje yra er, lietuviy kalboje — Am-m, kartais — é-é. 18 kontakta palaikanciy ir pauzes uZpildan¢iy Zodziy platiai yra Zinomas angli8kas well, kuris, kaip D. Parker tekstu iliustruoja R. Jakobsonas, gali iSreikSti visos situacijos sutrikima ir jtampq. Nekvalifikuotai vartojamas well gali biti regionalinés kalbos varianto bruozas. PavyzdZiui, kai kurie amerikie¢iy lingvistai teigia, kad Taryby Sajungoje vartojama angly kalba, kuri apskritai yra labai aukSto lygio, iSsiskiria pernelyg daZnais well ir just. Lietuviy kalboje analogisko ir taip paplitusio pauzes uzpildantio Zodzio néra. Kiti Sios riSies zodziai (you know, you see, I suppose, I believe, I think, I mean; sakau, vadinasi, Zinai, matyt, (a5) manau ir kt.) efektyvis ir vartojami ne tik kontaktui uZmegzti ir palaikyti, bet ir kaip draugiSko tono bei familiarumo Zenklas. Kontaktui palaikyti ir pauzéms uZpildyti, ypaé angly kalboje, labai daZnai jterpiami iStiktukai oh, ah bei jungtukai and, but ir kt. Pastebéta, kad angliskai kalbantieji turi gana platy standartiniy pauzes uZpildaniy garsy ir ZodZiy arsenala, o lietuviy kalboje, neskaitiuojant individualiy priezodziy, jy kur kas maziau. Apskritai pauzes uzpildantiy garsy ir Zodziy daznumas priklauso nuo individualaus ir nacionalinio charakterio. 2. Pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulés, kaip antai: Hello! Hi! Labas! Sveikas! Good morning. Labas rytas. Good afternoon. Laba diena. Good evening. Labas (geras) vakaras. FF Good night. Labanakt. How do you do. Labai malonu. Sveikil Excuse me. Atsiprasau. I am (so, very) sorry. Atleiskite, dovanokite. Thank you. Adit. Dékoju. Thanks a lot etc. Labai acié ir kt., kalboje funkcionuoja ne sayo nominaline verte, bet kaip kontakto uZzmezgimo ir Zmogiskumo i8rai’kos priemoné. I8 tikryju né viena Siy formuliy nesuprantama kaip ¥inia apie gera dieng ar Zmogaus fizine bikle. Jos parodo, kad kalbantysis paZista %mogu, draugiskai nusiteikes, tos patios bendruomenés narys. Niveliuotos pasisveikinimu-atsisveikinimy semantikos ir funkcinés svarbos pavyzdys yra ,,Labas rytas“, siuvinéjamas ant rankSluostiy, ir Have a good day, JAV, kai kur priklijuotas ant sienos prie iSéjimo. Idomu, kad urbanizacija suniveliavo mandagumo formuliy reikSme, ir sveikintis gatvéje tik iSreiSkiant savo draugiSkuma pasaliniams yra nenormalu ir prakti8kai nejmanoma. Tatiau atsipra’ymai yra viena geriausiy trumputio kontakto i8reiskimo priemoniy ir sparcios urbanizacijos salygomis yra labai formaliis. JAV, pavyzdziui, mandagumo formulés tariamos energingai, glaustai, pavirsutiniSkai intonuojamos (pvz., Excuse me) ir, priklausomai nuo situacijos, netgi atsainiai trumpinamos (pvz., [kkju] vietoj Thank you). Kaimietiy tarpe pasisveikinimai ir atsisveikinimai kur kas prasmingesni ir daznesni. Dar ir miisy dienomis Lietuvos kaimietis kartais jautiasi esas labai nedraugi’kas, jeigu jis nepasisveikina su atsitiktiniu praeiviu. Toks zmogisko kontakto i8reiskimas charakteringas, pavyzdZiui, ir uzZdariems didZiyjy JAV miesty institutams. Angly kalboje pasisveikinimai, iSskiriant tik familiarius universalius Hello! ir Hil, o lietuviy kalboje — ,,Labas“, aiSkiai yra pasiskirste pagal paros meta. Tik angly kalboje iSlikes idomus bruoZas atsisveikinti pasisveikinimo formule, pakeitus intonacija. Pavyzdziui, Good morning!, pasakytas krentan¢iu tonu, reiskia ,,Labas rytas“, o kylangiu tonu — ,,Viso gero™. Ir angly, ir lietuviy kalbose pasisveikinimai ir atsisveikinimai aiskiai pasiskirste pagal situacijy formaluma. Familiariose kasdieninése situacijose, nepriklausomai nuo kalbantiujy amZiaus, maksimaliai rekurentiskas yra Hello! (lietuviy kalboje analogiskas ,,Labas“). Formalesnése situacijose, esant amZiaus ar padéties skirtumui, dazniausi yra Good morning!, (,,Labas rytas!“), Good evening! (,,Labas vakaras!“) ir t. t. Lietuvi8kas ,,Laba diena“ yra palyginti neutralus; jis stokoja pastovios formalumo konotacijos, kuri charakteringa angliskajam Good afternoon!, vartojamam tik formaliose situacijose auk8tos padéties Zmoniy (ambasadoriy, karininky, vadovy, seny profesoriy ir kt.). Lyginant su angly, lietuviy kalba stokoja dar vieno, dabar tik pirmo susipaZinimo situacijoje vartojamo taip pat labai formalaus pasisveikinimo How do you do!, apytiksliai atitinkantio labai formaliai intonuota lietuviSka »,Labai malonu“, kuris lietuviu kalboje daug platiau vartojamas ir i8reiSkia jvairius prasmés nivansus. Norminiai atsisveikinimai abiejose kalbose analogiSki, neutraliis arba familiarts: Good byel ir ,,Viso gero!“; Bye, See youl ir ,,Iki pasimatymo“; Bye, bye!, Cheerio! ir ,,Viso!, ,,Su!“ ir specifiniai familiaris Tatty bye!, Toodle-oo! ir jiems analogiski ,,Atia! ir ,,Bai!“ lietuviy kalboje. Formaliausias atsisveikinimas angly kalboje yra pasisveikinimo formulé (pavyzdZiui, Good morning!), i8tarta kylantiu tonu, kuriai analogiska lietuvi8ka galéty biti ,,Likite sveiki!“. Atsipra’ymo ir apgailestavimo formulés angly kalboje yra Zymiai emfatiSkesnés negu lietuviy kalboje. Galima lyginti: Sorry!, I’m so sorry! I’m so very sorry indeed}, I do apologize! Forgive me! ix ,,Atsipra8au!“, ,,Labai atsipraSau!“, »,Atleiskite!“, ,,Dovanokite“. 78 Idomu, kad angly kalboje néra analogiSko lietuviSkam ,,Prasom“, sakomo ka nors paduodant, o atsakymai j padékas angly kalboje labai jvairiis ir gana galanti8ki. Pavyzdziui: Not at all, It was nothing, Forget it, You’re welcome, Glad to help, My pleasure, It was no trouble (No trouble), I’m only too glad to help, Think nothing of it, That’s (It’s) all right ir amerikietiskas That’s O. K., lyginant su lietuviSkais »PraSom*“ ir ,,Nér(a) uz ka“. Tik mandagumo formuliy angly ir lietuviy kalbose apZvalga rodo, kad angly kalba kalbantieji akivaizdZiai neSyk8ti kalbinés veiklos geriems jausmams iSreik’ti arba suZadinti. 3. Nieky kalba'(small talk), kasdieninése situacijose pasireiSkianti bent vienu klausimu How are you? (galimi ir daZni variantai: How’s life?, How was it? — dazniausias atsakymas Fine! And you?), kuris angly kalboje gali pakeisti net pasisveikinima, lyginant su lietuviy ,,Kaip gyveni?“ (galimi ir daZni variantai: ,,Kaip laikais(i) 2“, ,,Kaip sekasi?“, Zemaiti’kas ,,Kaip yr?“ — daZniausias atsakymas ,,Gerai“!, ,,Nieko!“, ,,Gerai yr“) yra visiSkai analogiska abiejose kalbose kaip ir trumpi pokalbiai apie ora, sveikata, paZjstamus ir pan., prie’ pradedant dalykiSkesnj pokalbj arba atsitiktinai susitikus. PavyzdZiui: “Good evening, Mrs Halifax“. “Evening, Bert. It’s very cold out®. “It’s very cold in“. ,»Labas!* » Sveikas! » lai oras... Nei Ziema, neivasara“. »Ar sninga, ir lyja. I§ vasaros irgi nieko negali tikétis, kai Ziema tokia‘. “Hello! How are you these days? Haven’t seen you Sor ages!” “I'm all right, I suppose”. “Hello, Ingrid! Are you better?” “Yes, thanks. I'm going back to work on Monday”. “Taken a fair while, hasn’t it?” “There were complications...” »»Bjaurus oras. Drégna“. »»Negali nesirgti tokiu oru. Salty iki kokiy penkiy laipsniy, vis kitaip bity“. »,Labas vakaras. Jus Danguolé trukdo, jei dar atsimenate*. »A, labas vakaras. Kaipgi, Zinoma, atsimenu. Na, kq jiis man pasakysite ?* Kaip jis laikotés ?“ »Aci#, gerai*. »Sveikata nesiskundziate? Kaip jiisy vaikutis ?“ »Aciii, gerai“. »Ar sveikas ?“ »Sveikas, gerai*. “And how was Martin?” rept He’s a nice chap, nis’t he? He took me to a nice spot or two. He sends you is love”. “He’s not thinking of coming back?” “I doubt it”. “He was nice to me, Martin”. “Hello!” “Hellol How are you? “Fine. Er — that’s a very good book you gave me”. “T’'m happy you like it”. “Very good, indeed”. »»Labas, mociute“. »»Labas, labas“. 79 »,Susipazinkite...~ lai kad mes matémés“. 3A, tiesa, matétés per miisy vestuves“. »,Pavasaris greitai bus...“ » lai taip, sniego mazai bematyti...“ ,,Tai kad jo ir nebuvo. Siemet vaikai negavo net rogutém pavazinéti...“ Kiek retesni lietuviy kalboje yra labai formalios, rafinuotos nieky kalbos atvejai, kaip retesnés ir jos atsiradimo situacijos ir kitokia aukléjimo ir kultiros istorija, negu angly visuomenéje. [domu tik tai, kad angly ir lietuviy nieky kalba iisilavinusiy angly ir lietuviy tarpe yra labai Stampuota. Menkiau iSsilavinusiy Zmoniy tarpe, ypac tarp lietuviy, nieky kalba nuoSirdesné ir originalesné. Retas, bet labai akivaizdus pavyzdys yra ,,Dar vienas pamirstas Zodelis“ vietoje standartinio ,,P. S.“* lietuviskame laiske. 4. Grynosios fatinés kalbos formos ypaé charakteringos Snekamajai, o integruotos ir kai kurios grynosios — raSytinei kalbai. RaSytinéje kalboje fatiné funkcija maZiau kondensuota negu Snekamojoje, ir formaliai visus jvadus, jzangas, pabaigas ir ypa¢ pripazinimus-padékas (acknowledgements) galima vadinti fatinés funkcijos israiskos formomis. Tipiskos yra laisky pradZios ir pabaigos. Pavyzdziui: 1) Thank you so much for your last letter... I wish you all the very best, in everything. Yours, Hla. 2) Dear Ellyn, it was so nice of you to remember me. It took me months to respond to your last letter... With best wishes to you and yours. Love, Lorian. 3) Dear Louise, first of all, please accept my apologies for not responding sooner to the lovely letter and thoughtful gifts you sent at Christmas... A very happy New Year to you! Love, Ellyn Waldman. 4) Rita, skubu Tau rasyti, kad tévelis dar Siandien ixsiysry laiskq... Buciuoju, Mama. 5) Mieli vaikuciai, aciii uz laiskelj, kurj gavome. Naujo pas mus nieko... Lauksim, kada parvaziuosi. Duok zZinig. Buciuojam visus jus keturis. Tévai. Fatinés funkcijos medZiaga laiSkuose patvirtina Siek tick menkesne emocine i8raiska lietuviu kalboje, kurios stoka pastebéjome ir mandagumo formulése (p. 78). Kreipinys be ~Dear™ angly kalboje praktiskai nepasitaiko, 0 lietuviy kalboje maloniniai ZodZiai kreipinyje charakteringi tik familiariems ir artimujy laiskams. Grafinés tradicijos rezultatas yra ,,a8“ (7) raSymas didziaja raide angly kalboje, o ,,jis“ (you) mazaja. TaCiau tai keistas kontrastas lietuviy kultirinei tradicijai, kurioje ,,aS“ raSoma mazqja, o ,,Jis“ didziaja raide. Angly visuomenéje fatinés funkcijos israiska laiSkuose yra tokia standartizuota, kad daugybé laisko rasymo vadovy (pavyzdziui, Alexander L. G., 1975; Gordon Humphreys, 1955 ir kiti) pateikia isbaigtus kreipinius jvairiy jstaigy ir jvairiu rangu yadovams, laisky pradzios ir pabaigos fraziy saraSus jvairioms progoms, pilnus laisku modelius ir kitas detales. Fatinés funkcijos israiska tradiciskai jsigaléjusi net knygose, leidZiamose angli8kos kultiiros Salyse. AngliSkuose leidiniuose, po titulinio puslapio, visada spausdinami pripazinimai-padékos, kurie yra vieni labiausiai standartizuoty konvencionalios nieky kalbos varianty. Pavyzdziui: 1 would like to express my gratitude to the authors of the papers included in this volume. I particularly wish to thank Anthony Cohen and Sieb Nootebom who encouraged me to edit this collection. The publishers who granted me permission to reprint the papers are also gratefully acknowledged, including the New American Library, the Yale Scientific Magazine, the British Journal of Disorders of Communication,... and Mouton and Co. While most of the errors included in the Introduction and the Appendix were noted by myself, I am grateful to Peter Ladefoged and Ilsa Lehiste who tuned in their linguistic|phonetic ears to note many errors for me. 80 In addition I would like to express my deepest appreciation to Peter Ladefoged who continues to serve as my teacher and as an inspiration in all of my work. I am of course indebted to all those who unadvertently provided the data for this book. They include many of the UCLA Linguistics Department students and faculty as well as other personal friends. They will undoubtedly recognize their particular contributions. Besides acting as a source of data, their many useful comments, suggestions, and criticisms have helped to clarify my own thinking. The fact that they do not run when they see me approaching with my ‘little black book’ is a tribute to their patience and intellectual honesty. Special mention must be noted of the time and effort contributed by Donald MacKay of the UCLA Department of Psychology in his many discussions with me on this topIc. The typing of the manuscript by Renee Wellin is also gratefully acknowledged. The work reported here was supported in part by UCLA intramural research funds and in part by grants from the National Science Foundation, The National Institutes of Health, and the Office of Naval Research. Finally, I would like to thank my husband, Jack, for his encouragement and his ability to overlook or excuse my constant ‘errors’ (V. Fromkin. Speech Errors as Linguistic Evidence). : Sis pavyzdys néra pats tipiskiausias padékos knygose atvejis, nes jame yra originaliy jumoristiniy-emociniy nukrypimy. Ta¢iau jo kalba yra labai Stampuota. Tokios ir panaSios padékos kartojasi iS knygos j knyga ir nieko, nebent tik socialine bei autoriniy teisiy konvencija, nepatvirtina. Nei lietuvi8kuose, nei rusigkuose leidiniuose analogisky padéky-pripaZinimy néra. Po padékos-pripazinimo ir trumpo jZanginio zodzio angliskuose leidiniuose yra knygos turinys, patios kondensuoéiausios informacijos skyrius knygoje, kuris integruoja ir fatine funkcija, nes turinys — pristatymo rekomendacija, pagal kuria knygos pasirenkamos knygynuose, o daZnai ir bibliotekoje. Taigi turinio vieta knygos pradZioje funkciskai yra pateisinama. Keista, funkciskai nepateisinama tradicija yra spausdinti turinj knygos gale. ISimtinai komunikacine funkcija knygose atlieka dalykinés ir vardy rodyklés, spausdinamos knygu gale. Rodykliy komunikacinis vaidmuo yra toks svarbus, kad moksling literatira be jy labai sunku, prakti8kai netgi neimanoma skaityti. Fatiné funkcija integruota ir groZiniame kirinyje, tiktai Siuo atveju fatika yra maksimali savieiga, o jZangy (kartais pabaigy) tekstas kondensuoja labai daug jvaizdziu ir neretai autoriaus iSbaigta viso kirinio idéja. Taip, pavyzdiiui, fatine funkcija integruoja jzanginis Antano Bilitino apsakymo ,,Tévi8ké* paragrafas: Jeigu mane kas paklausty, kurioje pasaulio vietoje Zmogui linksmiausiai sviecia Saulé, graziausiai Zydi gélés, gieda paukSciai, oSia medziai, ikauja véjas, — as atsakyéiau — Teéviskéje. Jeigu mane kas paklausty, kuriame visos Zemés kamputyje Zmogui graziausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, baléiausias ir puriausias Ziemos sniegas, — as taip pat atsakyciau — Téviskéje. Jeigu mane kas paklausty, su kuria vieta zmogy risa graziausi ir geriausi jo atsiminimai, — as ir vél atsakyciau — su Teéviske, su tomis vietomis, kur mes giméme ir augome, ix kuriy prasidéjo misy gyvenimo kelias. Ir kur tik Zmogus bebity, kur begyventy, kur bekeliauty, — visur ji pasiveja greitasparnis Teéviskés ilgesio paukStis, vaikystés dieny klyksmu nusmelkdamas Sirdi ir nors mintimis sugrqzindamas { tq Zemés kampelj, kurio dulkes kaip didziausia Sventenybe po ilgy klajojimy nusilenkia paliesti sukepusiomis lipomis net risciausios Sirdies Zmonés. Visas tolesnis apsakymo tekstas — tai tik vienas graZiai papasakotu téviskés meilés pasirei8kimo atvejy. Apsakymo idéja yra lyrinéje jZangoje, kuria ra’ytojas subtiliai uzmezga kontakta su jautriu skaitytoju. Pavirsutinisky jspiidziy ieSkantiam skaitytojui toks kontakto uZmezgimas yra pernelyg varginantis. 6. Uds. Nr. 1554 81 Visi raSytojai, kurie mégo (Suolaikinei literatiirai jmantrios jZangos necharakteringos) sudétingas jZangas su architektiiros (V. Hugo), gamtos (Th. Hardy, O. Wilde, V. Krévé, A. Vienuolis ir kiti), laikotarpio (C. Dikensas) ar aplinkos apraSymais, harmoningai suderindavo fatine funkcija su estetine ir dar, nepradéje intrigos ar istorijos, praneSdavo skaitytojui, kokiose sudétingose gyvenimo ir jausmu peripetijose jie parodys savaji grozio ideala. 5. Fatine funkeija (kontakto palaikyma) riSliame testiniame tekste atlieka apibendrinan¢ios frazés, kurios yra trumpos ir daZniausiai tik reziumuoja iki tol pateikta informacija. Pavyzdziui: To sum up, we should be careful about formulas. But we should also continue to research all aspects of readability, with the object of learning something about it, not producing a usable formula (J. Dawkins. Syntax and Readability. Newark, 1975, 44). Trumpos apibendrinan¢ios frazés labai padeda palaikyti kontakta paskaitoje ir techninéje literatiroje. Mat, kai informacijos kriivis didéja be pertraukos, atsiranda fizinis poreikis pauzés, kaip kontakto palaikymo priemonés protinei veiklai testi. Trumpos apibendrinanéios frazés padeda atnaujinti démesj ir sutvirtina kontakta. 6. Neminint Stampuoty pradZios ir pabaigos fraziy, jidomu pastebéti, kaip pavadinimai, antraStés ir skyriy padalos tampa fatinés funkcijos i8raiska. Kad antraStés ir pavadinimai savo turiniu ir tipografiniu jmantrumu turi masinti skaitytoja, zinoma i praktinés stilistikos vadovéliy. Skyriy padalos ir teksto pertraukimas, pasirodo, taip pat integruoja fatine funkcija. Stai, pavyzdZiui, vienas paskutiniuju Siuolaikinés angly raSytojos M. Drebl romany ‘‘The Realms of Gold” j skyrius nedalijamas, bet autoré kartkartémis pertraukia intriguojanti pasakojima groZiniame kontekste rySio neturin¢iomis pastabomis, kurios tarsi dalija j skyrius, nes realybés relevanti8kumu suardo emocinio jspiidzio tékme. PavyzdZiui: : Janet Bird née Ollerenshaw was pushing her pram along Tockley High Street. The fact that she was doing this, as she was some 23 pages ago, does not indicate that no time has passed since that last brief encounter. Nor does it indicate a desire on the part of the narrator to impose an arbitrary order of significance upon events. It is simply a fact that Janet Bird spent a great deal of time pushing her pram up and down Tockley High Street. She had not much choice. She had little else to do. One could, arguably, have picked her up at one or another of the various monotonous and repetitive tasks that filled her day, but she might as well be allowed some exercise. For she gets little (M. Drabble. The Realms of Gold. N. Y., 1976, p 121 —122). David Ollerenshaw threw his cigarette end into the crater. The volcano received it, spewing gently from its blackened lungs, like a tired old prophet. Imagine him, David Ollerenshaw, standing there, the only unbearded geologist in the business, fair-haired, long-necked, short-sighted, indefinably English, indefinably odd, with the oddness of one who spends much time alone, thinking about inhuman things. Watch him, as he begins to stumble, a small figure against a small volcano, down the mounds of pyroclastic rubble, back to his new.car. Tomorrow, he sets sail for Africa. And we can leave him there, on the eve of departure, and return home to Frances Wingate; she is a more familiar figure, a more manageable figure, in every way (p. 180—181). SprendZiant i8 Sio raSytojos romano teksto, vizualinis-grafinis ar lingvistinis tess tinio pasakojimo dalijimas bitinas, kad fizi8kai bity imanoma bendrauti su raSytoja7. Analogiskas dviem pastariesiems (apibendrinantios frazés, pavadinimai ir skyriy padalos) fatinés funkcijos i8raiSkos atvejis yra ir teksto dalijimas i paragrafus. Nors kirybinio raSinio yadovéliuose teigiama, kad paragrafas Zymi minties ar temos vystymo pakopas, tipografinis paragrafy i8skyrimas integruoja ir fatine funkcija. Pirmasis paragrafy sakinys paprastai yra trumpas. Pirmojo sakinio trumpumas ir 82 teksto grafinis sulauzymas atkreipia démesj ir sutvirtina kontaktq su tekstu. Pavyzdziui: This then is style. As technically manifested in literature it is not the power to touch with ease, grace, precision, any note in the gamut of human thought or emotion. But essentially it resembles good manners. It comes from endeavouring to understand others, of thinking for them rather than for yourself — of thinking, that is, with the heart as well as the head. It gives rather than receives; it is nobly careless of thanks or applause, not being fed by these but rather sustained and continually refreshed by an inward loyalty to the best (Sir Arthur Quiller-Couch. On the Art of Writing. Cambridge, 1938, 14). Nors klasikiniuose apibrézimuose fatiné funkcija paprastai apibidinama kaip kalbiné veikla, kai kalbama tik tam, kad pabendrautum, bet neperduotum informacijos, iS tikrujy yra labai sunku nustatyti net ir fatiskiausiy posakiy informacinj krivj. Juk net komplimentai arba atsakymai apie ora ir sveikata turi nors ir nedidelj informacinj relevantiskuma. Teisingiau btitu teigti, kad kalba fatinéje funkcijoje neturi praktinio kryptingumo ir todél nejgyja informacinés vertés. Taciau negalima paneigti ir to fakto, kad kalbos fatinéje funkcijoje semantika yra maksimaliai suniveliuota, nes net nedidelés pastangos pasakyti kq nors originalaus ar prasmingo, atsakant j Sabloniska klausima, daZnai salygoja paSnekovo (ypat anglo) pasimetima ir sumisima. Su Siuo teiginiu Siek tiek nesiderina tematiné kalbos fatinés funkcijos jvairove. Palaikant kontakta, gali biti kalbama apie ora, sveikata, pazistamus, aplinka, keliones, ribus, knygas, spektaklius ir t. t. Naujausi tyrinéjimai parodé, kad pokalbiai apie sveikata yra Siek tiek populiaresni arba bent jau nenusileidzia populiarumu pokalbiams apie ora, kurie ilga laika buvo vadinami tipiskiausiais angliSkais socialiniais pokalbiais. Natiiralus fatinés funkcijos vaidmuo komunikacijos procese neabejotinas. $i funkcija iSliko net sgmoningai jos neskatinusiose visuomenése. Galima kalbéti tik apie kalbinio kontakto komunikacijos procese tobulinima ir apie fatinés funkcijos kaip visuomenés ir individo kultiiros iSraiSkos formas. Mat, jeigu apie Ramiojo vandenyno saly vietinius gyventojus B. Malinoyskis raSé, kad nitniavimu ir niurnéjimu biryje prie lauZo jie parodo esa savi tos bendruomenés nariai, kad nori jausti bendruma, tai Siuolaikiné visuomené daugeliu atvejy Zmogisko bendravimo lingvistine iSraiskos forma pakeité fizine. Gana dazZnai aplinkiniy démesys atkreipiamas ne kalba, o judesiu. Malinoyskis samojingai teigé, kad draugijoje tylintis Zmogus skatina manyti, jog jis akmenj rankoj laiko. Taigi ar galima be nuostoliy kalbing veikla pakeisti fizine arba tyléjimu ir ka tai turéty reiksti? Tobulai valdoma kontakto uzZmezgimo ir palaikymo lingvistiné technika, kaip fatinés funkcijos iSraiSka, padidina kalbos jtaiguma, oratori8ka sékme, Zymi Zmogi’- kuma ir sugebéjima bendrauti, o bendrauti zmogus linkes i$ prigimties. Taigi samoningas fatinés funkcijos iSraiskos tobulinimas gali tik pakelti ir individo, ir visuomenés kultira. Fatiné funkcija, kaip lingvistiné kategorija, turi labai aiSkius skiriamuosius pozymius. Kalba fatinéje funkcijoje yra maksimaliai Stampuota. Siai kalbai charakteringi subjektyvios kvalifikacijos laisvi ZodZiy junginiai, nesudétinga, tik linijiné sintaksé (visiSkai néra sudétiniy prijungiamyjy sakiniy, iSreiSkiantiy aiskinamuosius prieZastinius ry8ius), daug jterptiniy Zodziy, kurie zymiai sumazina kategoriSkuma ir padidina familiaruma, gausu pauzes uZpildantiy garsu ir perdétai emfatiné intonacija. Fatinés funkcijos tyrimas teikia medZiagos teoriniams apibendrinimams. Kalba fatinéje funkcijoje liudija mechaniskuma kalbos procese ir jgalina formuluoti idomia hipoteze apie lingvistinés patirties kaupimo ir jos mechaninio atgaminimo, o ne nuoseklios generacijos vaidmenj kalboje. 6% 83