Kai kurie pedagoginiai ir sociologiniai kalbų mokymo aspektai daugiakalbystės sąlygomis

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Vytautas SERNAS KAI KURIE PEDAGOGINIAI IR SOCIOLOGINIAI KALBU MOKYMO ASPEKTAI DAUGIAKALBYSTES SALYGOMIS Dabartinémis iSsivystiusios socialistinés visuomenés salygomis keliy kalby mokéjimas — ne prabanga, ne privatus, o valstybinés reikSmés poreikis, bitina salyga, kad bity galima sékmingai plétoti kulttra, moksla, technika ir gamyba. Ypaé aktuali Si problema mazoms tautoms. Regionalinés daugiakalbystés' salygomis (Kanada, Belgija, Sveicarija, Indija, Kinija, Indonezija) jvairios tautos kalba savo kasdienine kalba. Taryby Sajungoje visi Zmonés ir visos tautos palaipsniui tampa daugiakalbiai. Socializmo ir visokeriopy kontakty epochoje daugiakalbystei formuotis padeda du faktoriai: 1) visuomenés poreikis jvairiose sferose bendrauti ivairiomis kalbomis; 2) mokymas gimtaja kalba nacionalinése mokyklose, kuriose mokoma ir rusy kalbos, kaip tarybiniy tauty bendravimo priemonés. Be to, miisy respublikos mokyklose mokomasi uzsienio kalby (kai kur net lotyny kalbos), o rusy ir lenky mokyklose — lietuviy kalbos kaip negimtosios. Ypaé svarbus visuotinés daugiakalbystés faktorius — mokykly Svietimo sistema. Antai 1959 ir 1970 mety sura’ymo duomenimis (11 —19 mety grupé), deSimties metuy laikotarpiu tarybinés vidurinés, o iS dalies ir aukStosios mokyklos déka nerusy dvikalbiy skaiéius sajunginése respublik: idéjo daugiau kaip 5 kartus;Cautonom fiése respublikose ir srityse jy padaugéjo nuo 30,7% iki 75,3% (a. TyOorao M. H., 1977, 57). Todél kyla kausimas: ar mes formuosime mokykloje organizuota, samoninga, diferencijuota daugiakalbystg, ar leisime ja nediferencijuota, stiching. Poligloto psichikoje kalbos reiSkiniai, kaip rodo L. Sterbos luziéény dialekto tyrimai, sudaro tam tikras asociaciju sistemas, kurios tarpusavyje gali santykiauti nevienodai. 1. Abi kalbos sudaro dvi atskiras ,,autonomines“ [Cympyx A. E., 1977, 22—28] diferencijuotas asociacijy sistemas, kurios tarpusavy neturi rySio (autonominés mastymo sritys, gryna dvikalbysté). Pagal A. Jacikevitiy, ,,persijungima i$ vienos kalbos j kita galima jsivaizduoti kaip asociaciniy procesy peréjima j kita intraverbaliniy asociacijy sistema ir jy apsiribojima pastaraja~ [Jacikevitius A., 1970, 205]. 2. Susidaro viena bendra nediferencijuota, mi8ri asociacijy sistema. Siuo atveju , ,kiekvienas kalbos elementas turi ... savo tiesioginj ekvivalenta kitoje kalboje, vertimas kalbantiesiems nesudaro jokio sunkumo... Galbiat net netikslu bity sakyti, kad zmonés, apie kuriuos kalbame, moka dvi kalbas: jie moka tik viena kalba, taéiau Si kalba turi dvi rai8kos formas, ir naudojama tai viena, tai kita“ [Ilep6a A. B., 1958, 48]. Si daugiakalbystés forma — reali kalby interferencija individo psichikoje. 1 Terminu ,,daugiakalbysté“ (rus. MHoros3BIIHe, yok. Mehrsprachigkeit, angl. multilingualism, pranc. polyglossie) nusakome praktinj (ne teorinj) keliy kalby vartojima komunikacijos tikslais (klausymas, kalbéjimas, raSymas, skaitymas, vertimas arba visos kalbinés veiklos ri8ys kartu paémus). Daugiakalbyste, esant reikalui, galima skirstyti i dvikalbyste, trikalbyste, keturkalbyste ir t. t. Kalbédami apie 3—4 kalby mokymasi mokykloje, mes salygiskai taip pat vartojame termina daugiakalbysté (mokykliné, ne sociologiné). = 35 Praktika rodo, jog stichiné daugiakalbysté paprastai bina miSri. Jos salygomis mokiniy kalba perpildyta leksikos, sintaksés, 0 ypaé gimtosios ir negimtyju kalby tarties svetimybiu (smulkiau Zr. [lep6a JI. B., 1947, 56). L. Sterba pripazista vieninteli miStios daugiakalbystés apribojimo mokykloje bida — ,,samoninga rémimasi mokiniy gimtaja kalba“ (ten pat, p. 57). Taigi pedagoginis daugiakalbystés formavimo procesas glaudZiai susijes su vienos kalbos vidiniy désningumy ir taisykliu perkélimu (interferencija ir transpozicija) kitai kalbai tarties, leksikos, frazeologijos, gramatikos, raSybos, grafikos, punktuacijos bei stilistikos srityse (zr. BsanmogeiictBue..., 1971). Pazymétina, kad transpozicijos ir interferencijos reikiniai jau seniai pastebéti. Pavyzdziui, Kvintilianas veikale ,,Apie oratoriaus aukléjima“ (I m. e. a.) rekomendavo bisimam oratoriui mokytis graiky kalbos, nes, jo nuomone, mokslai prasidéjo nuo graiky. ,,Taciau nereikia vaiko versti nei ilgai mokytis, nei ilgai kalbéti graikikai, kaip tai daugelis daro, nes dél to atsiranda jy gimtosios kalbos tarties, pasakymu trikumy. Dél nuolatinio svetimosios kalbos vartojimo priprantame prie jos ypatybiu, o tokj iproti galima jveikti tik milZini3komis pastangomis* [KBunruauan, 1854, ku. 1,5. Cit. pagal Paymen6ax B. 9., 1971, 7—8]. J. Komenskis bene pirmasis pabandé sukurti keliy kalby mokymo sistema, metoda, pagrista gimtaja kalba, kuriai kartu su lotyny kalba ,,reikia skirti visa démesi ir ismokti kaip reikiant“ (Komenskis J. A., 1975, 3, 57; 354—360). F. Engelsas, kritikuodamas Diuringa, raSé, kad gimtosios kalbos formos tampa suprantamos tik tada, kai suvokiamas jy ,,atsiradimas ir laipsni’kas vystymasis, o tai nejmanoma, nekreipiant démesio, pirma, j jos patios sustabaréjusias formas ir, antra, i giminingas gyvas ir mirusias kalbas“ [Dureape ®., 1952, 303]. N. Krupskajos teigimu, lotyny kalba paveiké V. Lenino kalbos struktira, »»padarydama ja darnesng ir raiSkesne... slavy kalbos padéjo geriau suprasti gimtosios kalbos morfologija, suvokti jos vystymasi. Tai, kas sena ir atgyventa (lotyny ir slavy kalbas) Ijigius dar mokyklos metais panaudojo gilesniam dabartiniy kalby supratimui* [Kpyncxan H. K., 1965, 360]. Taigi, matyt, ir tarybinés mokyklos uZzdavinys yra, formuojant daugiakalbyste, ,.padaryti gimtaja kalba ne prieSu, o draugu ir talkininku“ [Ulep6a JI. B., 1929]. {dentiniy elementy teorija teigia, kad ,,vienodi elementai patia platiausia prasme, esantys praeityje buvusioje ir naujoje situacijoje, palengvina individo adaptacija prie pastarosios“ [OxcnepumenTaibHan ricuxonorua, 1973, 139], o indoeuropietiy kalbose, kuriy mokoma respublikos mokyklose, tokiy elementu yra [Maziulis V., 1970]. Samoningos, diferencijuotos daugiakalbystés nauda rodo keletas fakty: 1) gimtosios, rusy ir uZsienio kalby mokymosi stebéjimas pedagoginio proceso metu [[apuac B., 1976, 157— 159]; 2) patiu mokiniy savistaba, rodanti, jog gimtosios kalbos mokymasis labai padeda mokytis rusy kalbos (tai patvirtino 81,8—95,5% abiturienty), o rusy ir uZsienio—gimtosios (54,59); 3) mokiniy gimtosios, rusy bei uzsienio kalby saveikos eksperimentai rodo, jog tada, kai sutampa ZodzZiy reikSmé, giminé, valdymas ir pan., atitinkamos formos lengviau ismokstamos, kai nesutampa, bitinos ilgos pratybos, kad jy interferencija apriboty (ten pat, p. 161—180); 4) samoningo skaitymo tyrimai (apéme apie 5000 mokiniu ir studenty) rodo, kad mokiniai greitai, sgmoningai skaita gimtaja kalba, palyginti greitai skaito ir rusy bei uzZsienio kalbomis [I[lapuac B., 1977, Nr. 12); 5) kalby ismokimo ry%io tyrimai (apéme 26 jvairiy viduriniy mokykly 424 IV, V, VII, IX, XI klasiy mokinius 8 mety laikotarpiu) rodo, jog ry8ys tarp mokiniy atsakymy rastu ir Zod#iu lietuviSkai ir rusiskai — stipTus, esminis (koreliacijos koeficientas C 0,60+0,03 ir daugiau). Stiprus tarpusavio ry8ys yra taip pat tarp lietuviy ir uzsienio kalby mokéjimo (ten pat, p. 52—54). Pateikti faktai rodo, jog bitina formuoti samoninga, diferencijuota daugiakalbyste, palaikyti glaud/ius lietuviy, rusy ir uZsienio kalby mokymo rySius. Kad tai galétume sékmingai prakti’kai jgyvendinti, reikia atlikti Siuos atitinkamy kalby ling36 vistinius tyrimus i8 vidurinés mokyklos kurso: 1) sudaryti lietuviy kalbos daznumy ir asociatyvinj Zodyna, paraSyti funkcine gramatika ir pan.; 2) apragyti lietuviy kalba rusy ir lenky kalby poditriu (tai reikalinga lietuviy negimtosios kalbos mokymui rusy ir lenky mokyklose); 3) apra3yti rusy kalba lietuyiy kalbos poditriu; 4) aprasyti angly, vokietiy, pranciizy kalbas lietuviy ir rusy kalby poZiiriu. Sie lingvistiniai tyrimai, glaudZiai susije su lietuviy kalba, leisty ivairiy kalbu mokykliniy programu ir vadovéliy autoriams, taip pat mokytojams kryptingiau derinti savo veikla, pedagogiskai formuojant samoninga, diferencijuota daugiakalbyste mokykloje. Samoningos, diferencijuotos daugiakalbystés formavimui didziule reikSme turi Sie faktoriai. I. Dominuojantys kalby mokymosi motyvai. Mokslininky nustatyta, jog kalbos negalima i’mokyti, ja reikia iSmokti. Organizuoto ar savarankiSko kalbos mokymosi sékme lemia Zmogaus interesai, noras Sia kalba i8mokti ir nepamirSti, Sios kalbos mokymosi poreikiai bei motyvai. Apie 4000 IV —XI klasiy mokiniy tyrimas parodé, kad kalby mokymosi motyvai ir poreikiai yra labai skirtingi. Pavyzdziui, 1082 IV — XI Klasiy mokiniy interesy analizé rodo, jog patraukliausi yra pazintinio pobidzio dalykai (istorija, geografija, zoologija), taip pat fiziné kultira, darby pamokos. Is 17 dalyky V—VI klasiy mokiniai gimtajai kalbai skiria mazdaug ketvirta vieta, VIL klasés — antra, o VIII klasés — net aStunta. Pagal mokymosi motyvus mokinius galima suskirstyti i dvi grupes: 1) tuos, kurie vadovaujasi vidinémis reikmémis: samoningai nori i8mokti kalbu; 2) mokosi todél, kad pripazista bitina ; 3) tuos, kurie mokosi todél, kad, pavyzdziui, mokykla reikalauja. Apklausus 265 abiturientus, paaiskéjo, kad lietuviy kalbos mokosi su noru 44,3 %, mokosi, kad reikia — 49,4%, mokosi vertiami — 6,3 %. 18 358 V— XI klasiy mokiniy 83,9 % nurodé, kad lietuviy kalbos mokytysi, jei bittu neprivaloma, 11,3 % mokytusi, jei bity idomu, ir 4,8% nesimokytu. Mokiniy kalby mokymosi motyvy analizé rodo, kad 70,3% (iS 364) mokiniy tiesiog patinka mokytis kalby, 29,7°%% — nepatinka. Pagrindiniai motyvai, kurie skatina mokytis kalbu, yra paZintinis (28,7 9%), socialinés komunikacijos ir perspektyvos (21,2%) bei pareigos motyvai. Formuoti kalby mokymosi motyvus padeda praktiniai Sios kalbos, kalbinés veiklos poreikiai, nes ,,pana8iai kaip samoné, kalbiné veikla atsiranda tik i§ poreikio, ig bitino reikalo bendrauti su kitais Zmonémis* [Mapxc K., Suresbe O., 1966, 22]. ISanalizavus 1888 mokiniy atsakymus, paaiSkéjo, jog poreiki mokytis kalby jauéia maziau kaip pusé apklaustyjy (41,6 %). Vadinasi, silpnai formuojami poreikiai. Sakysim, tik kai kuriose mokyklose mokiniams (54,3 %) duodama versti i$ kity kalbu j lietuviy kalba, nors gyvenime, ypaé dirbant gamyboje, to daznai prireikia. Ar negaléty vertimas tapti viena i8 gamybos Sefavimo formy? Reikia, kad mokytojai, déstytojai patys mégty savo dalyka, mokéty ugdyti susidoméjima juo, skatinty mokytis déstomosios kalbos, parinkty jdomiy teksty, organizuoty susiraSinéjima, susitikimus su raSytojais, kalbininkais, kalbos ir literattiros vakarus, pokalbius apie perskaitytas knygas, matytus filmus, konkursus, olimpiadas ir kt., kad geras kalbos mokéjimas visokeriopai teikty mokiniams malonuma, skatinty jy emocinj ir logini aktyvuma. Il. Vertimas. Vertimas kaip kalbinés veiklos forma yra efektyvi priemoné taisyklingos diferencijuotos daugiakalbystés formavimui. Tai rodo didziulis mokiniy susidoméjimas praktinio vertimo kursu, kuris paprastai_destomas mokyklose su sustiprintu rusy kalbos mokymu (2 savaitinés valandos). Sio kurso pagrindiniai uZdaviniai yra Sie: 1) praktiniy vertimo igidziy ugdymas; 2) stilistikos igidziy formavimas; 3) Ziniy, mokéjimo ir jgidziy aktyvinimas ir gilinimas; 4) samoningos diferencijuotos dvikalbystés formavimas, gretinamosios kalby analizés jgidziy vystymas, filologinés mokinio patirties turtinimas; 5) supazindinimas su pagrindiniais 3F vertimo reikalavimais (zr. Ilporpamma, 1977, 4). Mokyti vertimo respublikos rusistams daugiau galéty padéti lituanistai. Be to, biitina ir visose aukStosiose mokyklose ivesti vertimo mokyma. Sio kurso klausyti galéty ne vien rusistai, bet ir lituanistai. itl. SavarankiSkas skaitymas. 1029 gamybininky atsakymy matematiné analizé rodo, jog vidurinése ir aukStosiose mokyklose nepakankamai démesio skiriama samoningo skaitymo jgtdziams formuoti, greitajam samoningam skaitymui. Suprantama, jog mokiniai ir gamybininkai daugiausia skaito gimtaja kalba (73,3 % apklaustujy). Ji sudaro 41—100% visos per vienerius metus skaitomos literatiiros. I§ to skaiGiaus 41 — 60% literattiros gimtaja kalba skaité 32,4% apklaustujy, 61—80% — 26% ir 81—100% — 15,1% apklaustyjy. Tik 26,5% visy apklaustyjy nurodé, kad gimtaja kalba skaitoma literatira sudaro nedidelj procenta (0— 5% skaito Bo, apklaustyjy, 6—20% — 10%, 21-40% — 14%). Dauguma Siy atsakymy priklausé iS Tarybinés Armijos grizusiems informantams (i$ 1029—285 demobilizuotieji) (zr. 1 lentele). Sugretine rajono gamybininky duomenis su keturiy kaimo mokykly de1 lentelé Visa literatiira (groziné, moksliné, visuomeniné ir politiné), skaitoma gimtaja kalba (%) Grupés | OS geliee | erat | | Iv | | Apklaustieji | 0—5 6—20 | 21—40 | 41—60 | 61—80 | 81—100 | | | | | Rajony gamybininkai bene 48 | 85 287 | 28,7 28,7 | | Miesty gamybininkai 1,2 | 6.3) 1638 31,3 26,6 16,3 Aukstujy mokykly studentai 33 | 128 | 99 33,2 “| 97.6 13,2 Demobilizuotieji Tarybinés | | | Armijos kariai 39 | 119 | 9200 394 | 221 7A | | | | Suvesting [m6 te 400) |. ido.) aa4: | 960 15,1 vintoky duomenimis, matome, jog mokiniai kur kas daugiau skaito literatiiros gimtaja kalba negu gamybininkai. ISsivystiusiai socialistinei visuomenei reikalingi geri skaitytojai, kurie skaityty ne vien grozing, bet ir moksline, mokslo populiarinimo, visuomening ir politing literatira gimtaja, rusy, i8 dalies ir uzsienio kalbomis (Zr. 2 lentele). Knygy skaitymas ivairiomis kalbomis — svarbus faktorius, kuris prisideda prie daugiakalbystés formavimo mokykloje ir ja baigus. Todél vidurinéje mokykloje bitina sustiprinti vadovavima mokiniy uzklasiniam savarankiskam skaitymui; ta galéty atlikti direktoriaus pavaduotojas uzklasinio darbo reikalams, lituanistas. Mokslinés, mokslo populiarinimo ir visuomeninés bei politinés literatiros savarankisko skaitymo mokymui ir kontrolei galéty biti panaudotos lietuviy ir rusy kalby pamokos. Tai pajvairinty ir patias pamokas. Taip pat biitina suaktyvinti samoningo skaitymo visomis kalbomis technikos mokyma. __ IV. Filologiné mokiniy patirtis. Filologine patirti sudaro du komponentai: lingvistinis ir psichologinis. Lingvistinis filologinés patirties aspektas rei8kia mokinio sugebéjima pasinaudoti kalby panaumais tam, kad biity galima greitiau suvokti ir i8mokti nauja kalba. Démesio verta L. Séerbos mintis, kad reikia taip mokyti mokinius kalbos, kad Sie ,,nedideliy ir, be to, savarankisky pastangy déka ne vien ismokty dau38 2 lentelé Literatiiros, skaitomos gimtaja, rusy ir uZsienio kalbomis, duomeny suvestiné (%) Apklaustyjy grupés ae Peat |6—20 [21404160 1—s0)61—s0| 6—40 ean Lietuviy | Visa skaitoma 25 100 | 140| 324| 260| 15,1 | 24,0 73,5 | Groziné | 202 | 572] 162| 54] 1,11 01} 709 65 Moksliné | 335 | 509 122 | 30 0 | 63,2 34 Rusy oksliné B Ny - B é = F y Visuomeniné ir } | | politing 549 / 41,5] 3,1) 0,5) Ol) — | 445 06 ) ‘ ! | Ussienio | a4} i28| 14]; o4| = | = | 142 04 \ 889 | 191} 08); O11] OL] —- 10,9 0,2 | | 968 | 3,1 fe gay ema ipsa ORO PS giau ar maZiau skaityti ivairias knygas kalbomis, kuriy mokési, bet ir bitty pasirenge visiskai savarankiskai ismokti skaityti knygas bet kuria Europos kalba“ [Ilep6a JI. B., 1929, 15]. To reikalauja techniné revoliucija, gamybos tobulinimas, socialistinés kultiros lygio kélimas. Psichologinis-loginisfilologinés patirties aspektas apima mokinio sugebéjima pasinaudoti gimtosios kalbos mokéjimu ir jgiidZiais, mokantis antros ir tretios kalbos. Cia jeina mokiniy potencinio Zodyno plétimas (tarptautiniai, panagiai skambantys Zodiiai, giminingi ismoktiesiems, operatyvaus darbo su Zodynu ir ivairaus nagrinéjimo jgidziai, bendryju gramatiniy savoku formavimas, kalbos jausmo ugdymas, savarankisko kalbos mokymosi, loginio ir vaizdZiojo mastymo jgidziai, savikorekcijos ir ivertinimo jgidZiai, pastabumas, kritiskumas, verbalinés atminties ir kalbinés klausos ugdymas, artikuliacijos tobulinimas, oratorinio kalbéjimo meno ugdymas, raiskaus skaitymo ir vaizdZiojo pasakojimo jgidZiy formavimas, samoningo skaitymo tempo, meilés knygai ugdymas, raSymo technikos tobulinimas ir pan.). Bendrosios kalbos kultiros kélimas — visu kalbininky uZdavinys, kuriam vadovauti turétu mokyklos lituanistai. Taisyklingos, samoningos, diferencijuotos daugiakalbystés formavimas — labai sudétingas pedagoginis procesas, kurio sékmé priklauso nuo to, ar pakankamai giliai ir visapusiskai bus i8nagrinéti lingvistiniai, psichologiniai ir metodiniai kalby saveikos mechanizmai, ar studentai, mokytojai, déstytojai pakankamai yra suvoke mokiniy, studenty psichikoje kontaktuojanéias kalbas, jy tapatumus ir skirtumus, ir pagaliau, ar Sie tyrimai ir nustatyti désningumai pakankamai operatyviai bus idiegti j mokymo procesa.Taigi ne tik rusisty ir kity kalbu specialisty, bet ir lituanistu indélis i samoningos, diferencijuotos daugiakalbystés formavima turéty biti Zymiai didesnis negu dabar. Literatira Jacikevitius A. Daugiakalbystés psichologija. V., 1970. Majiulis V. Balty ir kity indoeuropietiy kalby santykiai (Deklinacija). V., 1970. Komenskis J. A. Rinktiniai pedagoginiai raStai. K., 1975. Mapxe K., 9nreabe ©. Ha6pannsie mpoussegenun B 3 TOMax. — M., 1966. T. 1. Sureape ®. Autu-Jiopunr.—M., 1952. BsaumogeiictBue s3bIKOB B Npouecce COyuenns. — Buubuioc, 1971. Ty6orso M. H. K usyyennio ABysA3bUNA B UCTOpHH HapoxOB Mpa. — CopercKaad STHOrpadus, M., 1977, Ne 5. Kpyncxasa H. K. Ha6panupe negarormueckue nponsreqenns. — M., 1965. 39 Mporpamma jus IX—XI Knaccos c yray6nenubiM M3y4eHHeM PyCCKOrO A3bIKa H ANTepaTypEI WIKOJI C JIMTOBCKHM S3bIKOM O6yueHHa. (PyccKuit a3biK. Pycckas autTepatypa. SaHaTua no nepepoxy). — Buspuroc, 1977. Payuen6ax B. 9. Kpatkuii 0630p ocHosanix meTooB MpenowaBawuA HHOCTPaHHbIX SA3bIKOB cI no XX sex.—M.,, 1971. Cynpyn A. E. J[pa tuna qByasbrans, Tpancnosuuna u Be epenius. — B xu.: Pycckuit asp B HauMOHabHOH mKoTe. [Ipo6nemet aunrsoyugaxtuxu. M., 1977. ®enzopos A. B. OuepKu o6meli u conocraputenbHOl CTHANCTHKH. — M., 1971. Wauxuii C. T. Mezarormueckue counnenus. — M., 1962—1965, r. 1—4. Ulapnac B. Ouepku no smursoyuyzaKtuKe. — Busbutoc, 1976. UWlsaprac B. Odyuenne 6rictpomy CO3HATeIBHOMY UTCHHIO — OOMeUIKObHax 3aqaua. — ConetcKaa megaroruxa, M., 1977, Ne 12. Ulep6a JI. B. Kak ago usyuars unoctpaunpie a3nKu. — M.—JI., 1929. Ulep6a JI. B. [petoxapauue wyocrpanpix a3prKos B cpeguelt uote. — B ka.: O6mue sompocsr Metoguku. M.—JI., 1947. Ulep6a JI. B. Ha6pauttie paGorst no a3piKo3HaHHio u oneTuKe. — JI., 1958. T. I. OkcnepuMenTambHaa McHxonorus. — M., 1973. Bum. IV. Lietuvos TSR Svietimo ministerijos Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas HEKOTOPBIE NMEAAPOrMYECKME HW COMM OUIOPHYECKHE ACHEK Thi OBYYEHHA HECKOJIBKUM A3bIKAM B UWIKOJIE Pesiome Sajaya KoopAuHMpoBaHHoro, corsacopaHHoro H3YYCHHA HeCKOMbKUX S3bIKOB TeCHO cBA3aHa C 3ajjayelt BCeCTOpOHHero pasBHTHA HGHOCTH, BBIABUHY TO! Ha XXV cnesye KIICC, pemmrp KoTOpy!o AO/DKHa MOMO¥b coBeTcKad wiKkona. Ho Kak? Hama nogqepxupaetca Konuenuusa JI. B. Mlep6ut, coracno Koropoiit snemexntet PeuH B COSHAHHM OMJMHTBa HaXOZATCA B ONpeseneHHBIX CHCTeMaX aCcomMaluii, HeOMMHaKOBO B3aMMOJelicrayiomuXx: 1) 06a a3HIKa o6pasyloT ABE OTACTBHEIG CHCTEMbI ACCOUHaNHI, He KOHTAKTHpyiomMe Mexy cOGoil (aBTOHOMHBIe O6.1acTH 8B MBILWICHHM, YHCTOe AByAsHUNe); 2) OSpasyerca OAHa OOtIaA cucTeMa accounanuit — pearbubiit HCTOYHMK MACcOBOii MHTepdbepeHuMH, Korga posuan HM pyccKan pew yiamNxes mecTpeer w1eKCHYCCKUMH, CHHTAKCHYCCKHMH H Mp. BapBapu3mamu. JI. B. Wep6a, A. E. Cynpyn u ap. YHEHBIC IIPH3HAlOT ABTOHOMHOe MHOrossBIuHe, dopmupyeMoe TYTEM ,,COSHATeIbHOTO OTTAJIKHBaHHA OT PORHOrO ABbIKa yuamxca” (Ufep6a JI. B., 1958), Tpespaltenwe poqvoro A3bIKa ,,B Apyra u TomomuuKa®. TlorpeOnocts uMeHHO B ABTOHOMHOM, COsHaTeIbHO fudepeHuHpOBAHHOM LWKOAbHOM MHOrosaEtUH, a He CTHXHMHOM, NoKasbipaer PHA (axtos: |) Teopua useHTu4HEIX 932eMeHTOB (,, 9kcnepuMewtatbyaa...‘*, 1973, BBitt. 4, c. 139), Kakux B uHoeBponelicKux saapIKax, H3yY@eMBIX B WIKOAaX pecny6aHKH, HeMao (cM. Maiiulis V., 1970); 2) ocoSexHocTu p3sauMmogelicTsusa A3bIKOB B yue6Hom mponecce (Iapuac B., 1976); 3) nenenanpas.enHoe caMoHa6.ni0 JeHHe, MOATBEpAUBIee MOTOKUTeIbHOe B3anMOjelcTBHeE HECKOJIBKUX H3Y4aCMBIX S3bIKOB; 4) 9KCHepUMeHTambHOe MCC.TeqOBaHite (Tam 2xe, c. 161-180); 5) uccaleqoBanue cosHaTebHOTO UTeHUA, OXBATHBIee OKO.I0 5090 ysamuxca u ery zenToB: ecu OGyuaembtit CBOGOAHO UHTaeT Ha POAHOM s3bIKe, TO OH GticTpee Apyrux unTaer Ha pyccKoM Ht HHOCTPaHHOM A3BIKaX; 6) TecHaa KopperaiMA MexAy yCBoeHHeM -TMTOBCKOrO, pyccKoro H HHOCTpaHHEIX f3b1KOB (C=0,60+0,03 u Gonbue). Tipupeyenusie cbakret oKasnipaior, 1T0 HeOOXOJMMbI ABTOHOMHOe MHOromasuHe, TeCHBIe KOHTAaKTBI MCA C/IOBECHHKAMH WKOVIbI, IMHTBACTaMH. B cBa3H:c 3THM 2KeaTeTeEH PAX aMareucTH4€CKHX HCCefOBaHii, TaKHX Kak: 1) nogroToBKa (yHKUHOMATbHOM conoctaBHTenbHOli rpamMaTHKH, NocTpoeHHoi Ha rpaMMaTM4ecKOM MHHHMyMe pycckoro s3bIKa; 2) ordop aqpa wuTOBCKoro a3bIKa (1eKcHKa, (bpaseosorua, oxeruKa u mp.); 3) onucauHe WMTOBCKOrO a3EIKa B comocTan.teHHH ¢ PYCCKMM, PYCCKOrO B CpaBHeHuM c nuTOBCKHM; 4) onucante auraniickoro, HemMeuKoro, @pawgysckoro s3bIKoB B ComocTaBjeHHH ¢ JHTOBCKIM H pycckuM; 5) cosqaHue aMToscKoro acCOUMaTHBHOTO Cj1OBaps u Op. Ha Koop quHupopannoe, coracosanuoe H3YYCHHe HECKOABKUX A3bIKOB CyukecTBeHHOe BuitsHUE OKa3bIBalOT Caleqylomlue (bakTopst: |) AOMHHUpYyiouyue MOTHBBT M3Y4CHHA A3BIKOB, TECHO CBASaHHBIX C MHSHEHHBIMH TOTPeOHOCTAMH B KY AbTYpe posuoil H pyecKol pein; 2) o6ysenue nepeBolly XYAOKECTBCHHBIX H Ap, TeKCTOB, Pe SONBULYIO MOMOUI MoxKeT OKAzaTh TeCHOe corpy AHHtyecTBO JIMTYaHMCTOR HM pycucros; 3) KoopAuHUpoBaHHoe O6yueHHe caMocTonTebHOMy 4TeHHIO; 4) onopa na anonormueckuit onst yuauyuxes 4 np. ®opMuposauie astouomHoro, cozHaTe.1bHO Aupepertynposattoro wkojHOrO AByH MHOOAs TpeOyeT KOK THBHBIX ycuauit, cosnania coorBercrsyiollai mpodaemHol sa6opaTOpHH B pecny6nuKe. 40