Konstantino Širvydo „Punktų sakymų“ veiksmažodis (indeksas)

IŠ LIETUVIŲ KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) K. MORKŪNAS KONSTANTINO ŠIRVYDO ,,PUNKTU SAKYMŲ“ VEIKSMAZODIS (INDEKSAS) Senieji raštai, kaip ir tarmės, yra vienas iš pagrindinių šaltinių, teikiančių daug svarbios medžiagos tiek įvairiems lietuvių kalbos istorijos tyrinėjimams, tiek ir dabartinės literatūrinės kalbos praktikai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tos vertingos medžiagos kaupimui, sisteminimui, publikavimui: lietuvių ir kitų tautų filologų rūpinimosi dėka po Antrojo pasaulinio karo išleisti atskirų senųjų rašytinių paminklų nauji leidimai, sudaryti kai kurių veikalų žodžių bei jų formų indeksai!. Tęsiant pastarąjį, labai aktualų ir daug darbo reikalaujantį lietuvių kalbotyros barą, čia pateikiamas K. Širvydo „Punktų sakymų“ veiksmažodžio indeksas. K. Širvydo dviejų dalių veikalas „Punktai sakymų“ („Pvnktay sakimv“) — vienas iš reikšmingiausių XVII a. lietuvių raštijos paminklų. Lietuvių kalbos mokslui labai svarbu turėti pilną šio veikalo leksikos indeksą. Ateityje, be abejo, tai ir bus padaryta. Tačiau visada aktualu bus žinoti šio (kaip 1r kiekvieno kito) raštijos paminklo leksinę sudėtį ir pagal atskiras kalbos dalis. - Pastaraisiais dešimtmečiais ypač domimasi lietuvių kalbos ir apskritai baltų kalbų veiksmažodžiu: bendresnio pobūdžio lingvistiniuose darbuose ar specialiose.studijose nagrinėjama jo morfologija, leksinė ir semantinė struktūra, įvairiais aspektais analizuojamas lietuvių (baltų) veiksmažodžio santykis su slavų ir kitų kalbų veiksmažodžiu. Visų tų tyrinėjimų sėkmę ir tolesnę pažangą daug lemia faktinė medžiaga — jau turimų mokslinėje apyvartoje duomenų gausinimas ir pildymas naujais. Tuo atžvilgiu lietuvių kalbos veiksmažodžio problemų tyrinėtojams bent tam tikra dalimi padės ir čia skelbiamas indeksas (ypač, kad nemaža „Punktuose sakymų“ vartojamų veiksmažodžių nerandame ir iš spaudos jau išėjusiuose akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ tomuose). į Šio indekso pagalba galės lengviau rasti reikalingų duomenų istorinės dialektologijos, leksikologijos, literatūrinės kalbos istorijos ir kitų lietuvių kalbotyros sričių tyrinėtojai. Jis taip pat duos galimybę palyginti dalį „Punktų sakymų“ leksikos su to paties autoriaus žodyno („Dictionarium trium linguarum“) atitinkama lietuviškąja leksika?, t. y. nustatyti, kokie veiksmažodžiai yra abiejuose šaltiniuose, o kokie tik „Punktuose sakymų“ ar tik žodyne. * Iš jau publikuotų tos srities darbų ypač minėtini: Kabelka J. Kristijono Donelaičio raštų leksika. V., 1964; Kruopas J. 1598 m. Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksika. — Kn.: Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos (LKK, t. 12), V., p. 83—154; Biblia litewska Chylinskiego. Nowy Testament. Indeks. Wydat Cz. Kudzinowski. Poznan, 1964, t. 3; Indeks — stownik do „„Daukšos Postilė“. Opracowat Cz. Kudzinowski. Poznan, 1977, t. 1 (A—N), t. 2 (O—Ž). * Plg. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Širvydas. Dictionarium trium linguarum. Įvadą ir žodyno rodyklę parengė K. Pakalka. V., 1979. 109 „Punktų sakymų“ veiksmažodžio indekse, kuriam sudaryti daugiausia naudotasi veikalo fotografuotiniu 1929 m. leidimu?®, pateikiamos visos šios kalbos dalies formos. Antraštine veiksmažodžio forma, kuri spausdinama pusjuodžiu šriftu, iškeliama bendratis. Šios bendraties pateikiama pilna forma (ir tuo atveju, kai tekste pasitaiko tik sutrumpinta), o rašoma ji dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos rašyba. Ty veiksmažodžių, kurių bendraties tekste nėra, ji rekonstruota. Visi antraštiniai veiksmažodžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Priešdėlėtieji veiksmažodžiai (pvz., apaklinti, ažuraugti, nupulti, užkarti) duodami antraštiniais žodžiais, kaip savarankiški veiksmažodžiai. Veiksmažodžiai su neigiamuoju priešdėliu nevisada pateikiami prie veiksmažodžių be neigiamojo priešdėlio (taip daroma ir tuo atveju, kai tekste veiksmažodžio be šio priešdėlio nėra). Kai tos pačios šaknies veiksmažodis yra be priešdėlio ir su priešdėliu (ar priešdėliais), tai po neturinčio priešdėlio veiksmažodžio formų dar nurodomi ir priešdėlėtieji tos pačios šaknies veiksmažodžiai, einantys savarankiškais antraštiniais žodžiais (nors savo reikšme jie gali labai skirtis), pvz.: nykti: praes. niksta I 290... Dar žr. ižnykti. tverti „kurti“: inf. tvert I 119... Dar žr. ap-, ažu-, nu-, sutverti. Jei tekste yra tik priešdėlėtieji kokios nors šaknies veiksmažodžiai, tai rekonstruota to veiksmažodžio antraštinė bendraties forma be priešdėlio duodama laužtiniuose skliausteliuose su nuoroda žr. į abėcėline tvarka einančius priešdėlėtuosius tos šaknies veiksmažodžius, pvz.: [nuoginti Zr. ap-, nunuoginti.] Visa tai padės skaitytojui greitai sužinoti, ar jį dominancios šaknies veiksmažodis „Punktuose sakymų“ yra, ir lengvai jį surasti indekse. Kai tekste yra tik sangrąžinės formos, tai ir antraštiniu žodžiu pateikiama sangrąžinė bendraties forma, pvz., kūvėtis, nusivyti, o jei tekste yra to paties veiksmažodžio nesangrąžinės ir sangrąžinės formos, tai pastarosios duodamos prie nesangrąžinių: pirma nurodomos visos nesangrąžinės formos, o paskui — sangrąžinės. Prešdėlėtųjų veiksmažodžių sangrąžinė bendraties forma duodama ir abėcėlės tvarka (tarp antraštinių žodžių) su nuoroda į nesangrąžinę formą. Veiksmažodžių reikšmės paprastai aiškinamos tik tais atvejais, kai jos skiriasi nuo dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos atitinkamų veiksmažodžių reikšmių ar „Punktuose sakymų“ turi ne visas tam veiksmažodžiui dabar būdingas reikšmes. Veiksmažodžio reikšmei (ar reikšmėms) išryškinti po gramatinių formų pateikiamas su viena iš tų formų sakinys ar jo dalis. Kad veiksmažodžio reikšmė būtų geriau suprasta, kartais po sakinio skliausteliuose dar pateikiamas ir lenkiško vertimo atitinkamas veiksmažodis. Panašiai daroma ir kai spėjama, jog lietuviškojo teksto veiksmažodis yra vertinys iš lenkų kalbos. Po veiksmažodžio formų ir reikšmę iliustruojančių sakinių duodami romėniški skaičiai rodo „Punktų sakymų“ dalis, o arabiški skaičiai — puslapius, kuriuose tos formos yra. Jei ta pati forma viename puslapyje pasitaiko kelis kartus, tai po puslapį žyminčio skaičiaus skliausteliuose nurodoma, kiek kartų. Jei sakinys pateikiamas 3 Šyrwids Punktay sakimu (Punkty kazan). Teil I : 1629. Teil II : 1644 litauisch und polnisch mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von Dr. Franz Specht. Gottingen, 1929. 110 su tokia veiksmažodžio gramatine forma, kuri „Punktuose sakymų“ pavartota tik vieną kartą, tai po tokio sakinio veikalo dalis ir puslapis nenurodomas. „Punktų sakymų“ veiksmažodžio formų ir iliustracinių sakinių rašyba, taikantis prie techninių spaustuvės galimybių, kiek suprastinta, būtent rašoma: cz (= &), 5, sz (= š), z atitinkamai vietoj cz, /, f, 3 bei vienas ženklas # (= ž) vietoj z, Ž, Z, §, 4. lliustraciniuose sakiniuose paprastai paliekama „Punktų sakymų“ teksto skyryba (vietoj įkypo brūkšnelio / rašomas kablelis). SUTRUMPINIMAI acc. — accusativus, galininkas. al. — allativus, einamasis pašalio vietininkas. brus. — baltarusių. cond. — conditionalis, tariamoji nuosaka. d. — dualis, dviskaita. dat. — dativus, naudininkas. f. — femininum, moteriškosios giminės. fut. — futurum, būsimasis laikas. gen. — genetivus, kilmininkas. hibr. — hibridas. il. — illativus, einamasis vidaus vietininkas. imper. — imperativus, liepiamoji nuosaka. inf. — infinitivus, bendratis. instr. — instrumentalis, įnagininkas. korek. — korektūros. lenk. — lenkiškas (tekstas), lenkiškame (tekste). oc. — locativus, esamasis vidaus vietininkas. m. — masculinum, vyriškosios giminės. n. — neutrum, bevardės giminės. nom. — nominativus, vardininkas. PC — participium contemporale, pusdalyvis. permis. — permissivus, leidžiamoji nuosaka. pers. — persona, asmuo. PFI — participium futurum indeclinabile, būsimojo laiko padalyvis. PFut. — participium futuri, būsimojo laiko dalyvis. pl. — pluralis, daugiskaita. PN — participium necessitatis, reikiamybės dalyvis. pol. — polonizmas, lenkų kalbos (žodis). PPs — participium praesens activi, esamojo laiko veikiamasis dalyvis. PPsI — participium praesens indeclinabile, esamojo laiko padalyvis. PPsP — participium praesens passivi, esamojo laiko neveikiamasis dalyvis. PPtA — participium praeteritum activi, būtojo laiko veikiamasis dalyvis. PPtI — participium praeteritum indeclinabile, būtojo laiko padalyvis. PPtP — participium praeteritum passivi, būtojo laiko neveikiamasis dalyvis. praes. — praesens, esamasis laikas. praet. — praeteritum, būtasis laikas. rus. — rusy. refl. — verbum reflexivam, sangrgzinis veiksmažodis. sg. — singularis, vienaskaita. sl. — slavizmas. sup. — supinum, siekinys. vert. — vertinys. 111 A abejoti: inf. abeiot I 287; bet ne tureio abeiot, iog iuodas buwo. abydyti (brus.) „skriausti, skausti“ : praes. abidiia IT 134, praet. abidiio I 24, 67 nekaltu“ abidiio iž piktibes I 24. afieravoti (pol.) „aukoti“: inf. afierawot II 127, 187, praet. afierowodawo I 41, fut afierowosiu II 161, imper. afierawok I 234, 244, 250, PPtP nom. sg. m. afierawotas II 127, 218, Afierowotas IT 221, Ofierowatas II 201; Eyk parodik sawi kuniguy ir afierawok dowanu I 244. akėti: PPtA nom. pl. m. akieii I 350; Kaip vntay prisitinka artoiamus, kurie ari, akieii, seii ne warpos, ne grudo iž dirwos ne parnesza. [akinti Zr. apakinti. ] [aklinti žr. apaklinti.] algoti „vadinti“: praes. algoia I 20, 79, 120, 125, 331, 354, praet. algoio I 83, 283, IT 68, 181, PC atgodamas I 47; Bet klausikime Iono, kuo sawi pati algoio I 83; ref]. algotis: praes. algoiasi I 84, 177, 326, 355, 11 15, 125, 138, 171, altgoias I 172 IT 257; Dawidas buwo labay szwyntu, a tečiau algoiasi szunim numirusiu ir blusiu I 84. alkinti: praes. Alkina II 4, praet. alkino II 17; ir kad alkino kunu sawo szwyn¢iausiu. alkti: praes. atksta I 24, 187, alkstame I 45, praet. atko I 24, 342, II 1, 259, fut. atks I 348, ne alks II 85, PPsA acc. pl. m. alkstunéius I 45; ley atks aba atkanas bus neprietelus tawo, pripenek ii I 348. Dar žr. iZalkti. apakinti: praes. apakina I 9; Ne imk tieg dowanu: nes dowanas apakina. apaklinti: praet. apaklino II 116; Waykscios kayp akli, [...] apaklino nes iuos piktibe iu. aplystyti (sl.) „apvalyti, apSvarinti“: inf. apéistit I 234, imper. apčistik I 117, PPtA nom. pl. m. apczystii II 207, PPtP nom. sg. m. apczystitas IT 180,,,, 181, nom. pl. m. apéistiti I 32, 234; Akli regi, rayši waykscioia, raupuoti apéistiti esti I 32. apdegti: PPtA nom. sg. m. apdegis I 288; apswilys ir apdegis welinas iz pačios peklos. apdengti: praes. apdingia I 242, praet. abdingie II 21, apdingie IT 244, apdengieme IT 182, apdengiete II 182, cond. apdenktumime IT 182, PPtA nom. pl. m. apdingi I 321, PC apdingdami IT 87; Nuogas buwau ir apdengiete mani; refl. apdengtis, apsidengti: praes. apdingiasi I 271, imper. apsidingkite II 132, cond. apsidenktumite IT 175; Rukays aba dumays apdingiasi marios. į apdriksti: PPtA nom. pl. m. apdriski IT 36, acc. pl. m. apdriskusius I 45; Grayčiaus priteydžia sawisp lapiniuotus, apdriskusius ir nuogus, negi šitkays, auksu, sidabru, brungieys akmenims apreditus. apeiti: fut. apeysiu I 199, imper. Apeykite I 128; Ieszkosiu tieg to, kuri mili dušia mano, apeysiu miestu ir kitu ktausiasi; refl. apeitis(i): praes. (pers. III) apeytis I 243; kuntriey tieg apeytis del iusu (lenk. Cierpliwie się prawi obchodži dla was). Dar žr. apsieiti, apeliavoti (pol.) „apeliuoti“ :inf. appellawot I 11; Diewo tribunatas ira aukséiausias, nuog kurio niekas negal kitan appellawot. 112 apgaišti „apsvaigti“ : inf. apgayszt II 32, praet. apgayszdawo II 32, PPtA nom. sg. f. apgayszus II 32; apgayszus buwo dusia nuog didibes džiaugsmo. apgalėti „įveikti, nugalėti“: PPtA nom. sg. m. apgaletas II 11; ir teyp ne buwo nuog ios apgaletas. apgauti: inf. apgaut I 328, praes. apgauia I 270, apgauna II 52, cond. apgautu II 14, PPtP instr. sg. m. apgautu II 140; Idant tiktay apgautu, biauriey sukt ir metuot nesigiedi; refl. apsigauti: inf. apsigaut II 112; ne gali nežinia kokia vnt io pult, ney kuriami daykti apsigaut. apginti: praes. apgina II 166, fut. apgins I 356, PPsP instr. sg. m. apginamu I 102, PC apgindami I 305; apgina sawo waldonus; refl. apsiginti: inf. apsigint II 218; negaledamas apsigint nuog neprietelu sawo. apgręžti: praes. apgrižia I 290, fut. apgriž I 356, imper. apgrižkime I 335; Mes vnt sawis akis apgrižkime; refl. apgręžtis, apsigręžti: praes. apgrižias II 139, apsigrižia I 155, fut. apsigriž I 344, nopsigrišite I 299, imper. Apsigrižkite II 5, cond. apsigrižtu I 327, apsigrisztume I 145; Apsigrižkite manisp pasniki. apieškoti: praes. apieszko II 15, 52; Kuo primano, tuo apieszko žmogu II 15. apiimti (= apimti): PPsP nom. pl. m. ne apiimami I 94; ne apiimami aba ne aprepiami ira suday io. Dar žr. apimti. apimti: inf. apimt I 94, 209, 311, praet. apieme I 153, 289, II 154, fut. apims I 165, ne apimsite I 210, PPsP nom. sg. f. Ne apimama I 112, instr. sg. f. nopimamu I 210, nom. pl. m. neapimami I 209, PPtP gen. sg. f. ne apimtos II 214, acc. sg. f. ne apimtu II 214; Platibe tos karalistes apieme wisus krasztus žiames II 154. apimušti: praes. apimusza II 72; kaypo kaurays apimusza sienas iu piktays budays. apipilti: PPtP nom. sg. m. apipiltas I 257; widuy biaurieys, kayp mesztas sniegays apipiltas. apiplūsti „gausiai turėti, pertekti“: praes. apiptusta II 100, PPsA nom. pl. m. apiptustu II 100, PC apiptusdama II 100; runda [...] apstu linxmibiu, kuriomis ptaska širdis iu, kuriomis apiptusta widuriey iu. apipulti: fut. apipuls I 316; Mažos bites, wapsos, uoday, kamanes: a tečiau gal žmogu ažuest, iey ii daug iu apiputs. apjuokti: praet. apiuokie II 200, PPtP nom. sg. m. apiuoktas I 358, II 69; Herodas apwilkis balton iupon apiuokie ir paniekino ii sau. apkabinti: inf. apkabint I 132, fut. apkabins I 241; dešine io apkabins mani. apkaišyti: PPtP nom.sg.f. apkayšita I 85; ta warna swetimamis pluksnomis apkayšita ir apredita. apkalbėti: PPsA acc. sg. m. apkalbunti II 53; Nežadžiu ira kuris, ne draudžia, ne bara [...] apkalbunti neteysingay. apkalbinéti: praes. apkalbineia IT 140; persekioia, apkalbineia ii. apkalti: PPtP nom. sg. m. apkaltas II 159, f. apkalta II 36, acc. sg. m. apkattu I 35, instr. sg. m. apkattu I 37; wiena iz wirszaus auksu apkalta, Zibeio graziey. apkaltinti: PPtP acc. sg. m. apkaltintu I 9; SudZios Ziames del dowanu luosu daru apkaltintu. apkeésti: PPtA nom. pl. m. apkieti I 321; ir apdingi aba apkieti buwo wirszu ios erszkiediey. 113 apkęsti: praes. niopkinčia II 139, 143, nopkinčia II 99, 159,216, praet. neopkinte II 143, PPsP nom. sg. m. nopkinčiamas I 251, f. nopkinčiama II 127, PC nopkisdamas 148; Šiun dienu mili, ritoy nopkinčia II 99. apkloti: PPtP nom. sg. m. apklotas II 121; nuog szalčio didžio kunas wisas dreba, ir negal apklotas suszilt. apkuopti: inf. apkuopt II 189, PPtP acc. sg. f. apkuoptu II 177; Turek tu gražiu širdi ir apkuoptu. apkurtinti: praes. Apkurtina II 50—51; Apkurtina idant ne girdetu ir ne klausitu. apleisti: inf. apleyst I 314, ne aplayst II 177, praes. apteydžiu II 25, apteydžia I 201, 218, 301, II 27, aptaydžia I 217, II 86, 176(3,, nopleydzia I 242, noptaydžia I 201, praet. aptaydo II 77, apleyde I 155, II 1, 67, nopleyde II 223, 247,5,,, fut. nopleysiu IT 117, nopteys I 217, II 240, cond. nopteystu II 20, PPtA nom. sg. m. apteydis I 83, 379 2x), PPtA nom. pl. m. aptaydi I 194, II 15, 86, PPtP nom. sg. m. aplaystas II 10, acc. sg. f. aptaystu II 99, loc. sg. f. apleystoy I 41, nom. pl. m. aptaysti II 86, PC apleyzdamas I 247, aptayzdamas II 177, PPtI aptaydus II 177; Wisa apteydžia, wisa pameta I 301; Mani apleyde wersmi wundenio giwo I 155; refl. apleistis, apsileisti: praes. apleydziasi I 68, 104, 288, apsiteydžia I 357, II 217; Kitos iu paklaydos del trumpibes čia apleydziasi I 288. aplenkti: PPtA nom. sg. m. aplinkis I 84; Tuos tariu wardus ir kitus aptinkis wadinasi balsu szaukiunčio. apliežuvyti „apkalbėti“: praet. apliezuwiio II 134; Teyp apliezuwiio Iozephu. apniršti „smarkiai supykti“: PPtA nom. sg. f. apnirtus I 106; Kas ne žino kayp siaučia ir apnirtus ko ne weykia rustibe žmoniu. apnuoginti: PPtP nom. sg. m. apnuogintas II 200; apnuogintas stulpop buwo pririsztas, ir baysiey plaktas. apraišyti „apkaltinti“: PPtP nom. sg. m. aprayšitas I 5, 6, 7, dat. sg. m. aprayšitam I 11; Padest dažnay apelacia aba atsiliepimas auksztesniop sudop aprayšitam (lenk. . obžalowanemu). aprašinėti: praes. Aprašineia I 173, praet. aprašineio I 204; Aprašineia tu io graziby. aprašyti: praes. apraszo I 103, 135, 199, 204, 227, II 219, praet. aprašie I 83, 132, 133, 220, 332, II 24,,,, 149, 221, aprasze II 218, PPtP nom. sg. m. aprašitas I 19, 132, f. aprašita I 332, II 24; meyty tobulu aprašie Salomonas giesmese sawo I 220. aprėdyti (brus.) „aprengti, papuošti“: praes. apreda I 300, apredo II 72, cond. apreditu I 54, PPtP nom. sg. m. apreditas I 149, II 107, 199, f. apredita I 85, 172, 1149, acc. sg. m. apreditu II 227, acc. pl. m. apreditus I 45; brungieys rubays nuog io buwo apreditas I 149. apreikšti „pareikšti, pranešti“: praes. apreyszkia I 267, 353, praet. apreyszkie I 138, 188, 214, 267, II 148, fut. apreyksz II 52, cond. apreyksztu II 140, PPtP gen. sg. f. apreyksztos I 305, instr. sg. m. apreyksztu I 83; ir tuoiaus apreyszkie iam, kas ižsimano per tay I 188; refl. apsireikšti: praes. Apsireyszkia I 108, cond. apsireyksztu I 163; Apsireyszkia rustibe. aprėpti: PPsP nom. pl. m. aprepiami I 94; ne apiimami aba ne aprepiami ira suday io. aprinkinėti: praet. aprinkineio I 76; wienu aprinkineio ažu wiresni saw del rubu. 114 aprinkti „išrinkti“: inf. aprinkt I 34, 71, 73, 7495,, 15, 76, 88, 274, 324, praes. aprinka I 325, II 15, praet. aprinkau II 3, aprinko I 71, 72, 167, 168, 4x,, 169, 230133), II 17, 26, 162, 208, noprinko I 167, cond. aprinktu I 167, 168, 325, FPtA nom. pl. m. aprinki I 73; Pats žmogus gal saw aprinkt kokinoris dayktu I 88. aprubezyti (hibr.) „apriboti“: PPtP acc. sg. f. neaprubezitu I 79; turi essiby wisotiny, begalo, neaprubezitu. apsakinéti: inf. apsakinet II 96, praes. Apsakineiame I 303, praet. apsakineio I 138 — 139, 140; balsu didziu pradeio apsakinet. apsakyti: inf. apsakit IT 253, praes. apsako I 127, II 146, apsakome I 138, praet. apsakie IT 96, 243, fut. apsakisite II 84, cond. apsakitu II 138,24), PC apsakidamas I 83, 122, 127, 141; tutas piktibes iu iszreyskie baysieys ZodZieys kayp grausmays kokieys vmžinu prapulti apsakidamas I 83. apsakuoti „aptepti sakais“: PPtP nom. sg. f. apsakuota II 36; iz oro iuoda, apsakuota, biauri vnt pawizdeimo. apsaugoti: imper. apsaugok I 207; Diewie apsaugok. apsegti „aptraukti“: praes. apsega I 45; kaulus izdziuwusius tiktay ada apsega; refl. apsisegti: PPtA nom. pl. m. apsisegi I 85; kaylieys bestiu nudirtu apsisegi. apsemti: PPsA nom. pl. m. apsemu I 355, PPtA nom. sg. f. apsemus I 130; patwinus buwo wisokia piktibe, ir apsemus Zidus tuometu. apsėsti „apimti, pristoti“: praes. apseda II 49, cond. apsestu IT 47, PPtP acc. sg. m. apsestu II 48, gen. pl. m. apsestuiu IT 47; kiekwienu apseda ir ieys [= įėjęs] iumpi kaip namuose giwena. apsidairyti (refl.): praet. apsidayre I 111; apsidayre ir pareio, ir tuoiaus azumirszo, kokiuo buwo. apsidengti Zr. apdengti. apsidéti (refl.): inf. apsidet II 122; turi szarwus tutus, kureys apsidet gal nuog wirszaus galwos iki koiu padamus. apsieiti (refl.): inf. apsieyt I 87, II 182, praes. apsieyt I 126, II 57, apseyt II 14, praet. apsieio I 128, fut. apsieys IT 62, imper. apseykt [korek. klaida, turi biiti: apseyki] IT 183; Kuoi didiasnis essi, tuoi suwisays Ziamious apseykt. apsigauti Žr. apgauti. apsiginti Žr. apginti. apsigręžti Žr. apgręžti. apsiimti (refl.): praet. apsiieme IT 232, apsiiemem II 147; kiti potam klausit to moksto apsiieme. apsikarstyti (refl.): PPtA nom. sg. m. apsikarstis I 315; priliginasi nasztomus, kuriomis kas apsikarstis negal graytay ir pigay kielo sawo baygt. apsilakti (refl.) „prisigerti“: PPtA nom. pl. m. apsitaki I 368, 370; apsilaki ir nuog apwinio galwu sukunéius turedami I 368. apsimerkti (refl.) ,,prisimerkti, gerai nežiūrėti“: PPtA nom. sg. m. apsimerkis II 52; wisas apsimerkis ir nugrimzdis dayktuose to $wieto. apsiregéti (refl.) „pamatyti, išvysti“: cond. apsiregietu II 38; Turi padarit širdiy sawo lipines, kuriomis auksztin iop prieytu ir apsiregietu. apsireiksti Zr. apreiksti. 115 apsirikti (refl.): inf. apsirikt II 112; iszmonia io negal apsirikt neku budu. apsiryti (refl.): inf. apsirit I 266, praes. ne apsiriia I 370; Nusigiert, apsirit [...] gieydžia kunas. apsisegti Žr. apsegti. apsišokti „užsirūstinti““: PPtA nom. sg. m. apsiszokis II 180; O anas apsiszokis, iog Pranaszas ne iszaio priesz ii, [...] nesimelde (lenk. A on zagniewany...). apsišviesti Žr. apšviesti. apsiversti Žr. apversti. apsivilkti žr. apvilkti. apsnūsti: praes. apsnusta II 62; tuometu kartays-apsnusta, dayrosi. apsūdyti (brus.) „nuteisti“: praes. apsudiia I 249; vnt smerties apsudiia. apsunkinti: inf. apsunkinti II 183, praes. apsunklijni II 220, apsunkina I 148, 276, PPsA dat. pl. m. apsunkintiemus II 77, acc. pl. f. apsunkinunčias II 3, PPtP nom. sg. m. apsunkintas II 96, f. apsunkinta I 276, nom. pl. m. apsunkinti I 369, f. apsunkintos I 276; buwo apsunkintas didžiomis priespaudomis II 96—97. apsūnkti: praet. apsunko I 51, cond. ne apsunktu I 304; kayp naszta sunki apsunko vnt manis. apsvilinti: praet. apswilino I 106; ta liepsna biauriey apswilino. apsvilti: PPtA nom. sg. m. apswitys I 288; buwo pats tikras apswilys ir apdegis welinas I 287—288. apšveisti „apšviesti“ : PPsA nom. sg. m. apšweičius [korek. klaida vietoj apšwiečius?] I 278; Prisakimas wieszpaties šwiesus, apšweičius akis (lenk. Przykazanie Panskie iasne, ošwiecaiace oczy). Dar žr. apšviesti. apšviesti: inf. apšwiest II 245, praes. apšwiečia I 19, 277, II 39, 139, apwiečia [korek. klaida, turi būti: apšwiečia] I 347, praet. apszwiete II 90, fut. apšwies I 285, cond. apšwiestu II 243, PPtP nom. pl. m. apšwiesti I 353, II 240; Kaln[us] saule vžtekiedama pirmiausiey apšwiečia, potam žemesnes wietas, ktonius ir duobes II 39; refl. apsišviesti: inf. apsiszwiest II 131, praes. apsišwiečia II 240, imper. apsišwieskite II 39; Gal tay apsiszwiest per anu figuru seno Testaméto [= Testamento]. apturéti (vert.) „gauti“: inf. aptureti I 347, II 31, apturet I 144, 239, 299, 367, II 13, 131, 148, 189, praes. (pers. III) apturi I 369, II 10, 155, 203, aptur II 205, praet. aptureio 1 190, II 6, 155, 170, 205, fut. apturesi I 202, aptures I 350, noptures II 258, apturesime II 131, imper. apturekite IT 60, 182, cond. apturetu I 90, 352, II 254, 256, nopturetu II 127, PPtA acc. pl. m. ne aptureiusius II 252, instr. pl. m. aptureiusieys II 252, PPtP nom. sg. f. aptureta II 155; wilasi apturet karalisty dungaus I 299. aptverti: praet. Aptwere I 333; Aptwere tworomis tay ira prisakimays sawo. apveizdėti: inf. apweyzdet I 379, II 104, praet. apweyzdeio I 333, PPtP nom. pl. m. apweyzdeti II 103; tiesomis iuos apweyzdeio. apversti: praet. apwerte I 42; apwerte stalus; refl. apsiversti „pasiversti“: fut. apsiwers I 381; Duona tieg io widuriuose io apsiwers ing tulži giwačiu. apvilkti: praet. Apwitko I 161, PPtA nom. sg. m. apwilkis II 200, PPtP nom. sg. m. apwilktas II 244, f. apwitkta I 217, gen. sg. m. apwilkto I 32, dat. sg. m. apwilktam I 45, acc. sg. m. apwilktu II 225, PC apwitkdami II 123; Apwilko iuos aszuti116 nemis numegstomis iz vgnies; refl. apvilktis, apsivilkti: inf. apwilktis I 150, apsiwilkt II 122, praet. apsiwitko I 55, II 131, 179, imper. apsiwilkime II 131, apwilkites I 54), II 171, apsiwilkite IT 178, PPtA nom. sg. m. apsiwilkis II 243, PPtA nom. pl. m. apsiwilki I 193, II 93; apsiwitko rubays brolo sawo wiresnio II 131. apvilti: praes. apwila I 119, PPsP gen. pl. f. nopwilamu II 31; wiléiu tikru ir nopwilamu tikimes, apvogti: praes. apwagia I 115; aba vgnis wisu turtu prariia, aba apwagia kas. apZelti: PPtA nom. sg. f. apzietus I 321; Per dirwu žmogaus tinginio pereiau [...], a sztay wisa apžietus buwo dilginemis. apZvalgyti „apžiūrėti“: inf. apzwalgit IT 127; Awinelis [...] tureio but be pateptes, metinis, kuri kunigay kalti buwo apzwalgit. arti: PPtA nom. pl. m. ari I 350; Kayp vntay prisitinka artoiamus, kurie ari, akieii, seil ne warpos, ne grudo iž dirwos ne parnesza. artintis (refl.): praes. artinas I I, praet. artinos II 143; artinas atpirkimas iusu. Dar Zr. priartintis. aStrinti: praes. asztrina II 139; iszmoniu ap$wieéia, ir kayp butu asztrina. atadengti (= atidengti): praes. atadingia I 82, PPtP acc. sg. m. atadingtu II 25; weydus iu wisiemus atadingia. atadréksti (= atidréksti): inf. atadrekst II 251; niekas ne galeio [...] pečieciu tu knigu atpleszt ir atadrekst; refl. atsidréksti: PPtA nom. pl. f. atsidreski II 39; sawo $wiesiby teydzia vnt dusiu, kurios nuog Ziemes atsidreski ing dungu Diewop werZiasi. ataduoti (= atiduoti) : inf. ataduot I 2505, II 15, 148 ,,,, praes. ataduost I 25, fut. ataduosime I 86, ataduoste I 155, imper. ataduok I 317; Wadink darbiniku, ir ataduok iiemus algu. ataiti (= ateiti): inf. atayt I 32, 57, 65, 150, 289, II 78 2x), Praes. atayti II 144, 147, atayt I 4, 66, 109, 198, 247, 258, 270, 334, 338, II 58, 164, atait I 234, 296, praet. ataiau I 65, 100, IT 138, 242, ataio I 46, 65, 122, 127, 131, 138, 140, 169, 195, 234, 281, 302, 317), 343, II 26, 43, 75, 78, 85, 142, 143, 145, 146, 147, 172, 173, 225, 235, 242, 243, 246, 247, 253, 258, notaio I 214, fut. ataysiu I 234, atays I 1,16, 21, 69, 74, 13194, 177, 235, 331, II 252, notays I 144, cond. ataytu I 356, PPsA gen. sg. f. ataiuncios II 36, acc. sg. m. ataiunti I 1, 15, 27, acc. pl. m. ataiunéius IT 198, PPtA nom. sg. m. ataies I 130, atais I 63, 134, 312, II 43, 44, 246, 251, f. ataiusi I 163, nom. pl. m. ataii I 271, 317 oxy, II 176, f. ataii I 271, II 225; Iz dungaus ataio ziemen II 242; iszwis sunu žmogaus ataiunti I 1. Dar Zr. ateiti. ataneSti (= atnešti): praes. atanesza I 339, praet. atanešie I 333; wieton vogu wino isirpusiu ir saldZiu ta winičia atanešie ir dawe vogas karéias miszkines. atatikti (= atitikti): inf. atatikt I 192, praes. ne atatinka I 192, notatinka I 191; notatinka tos zimes I 191-192. atatraukti (= atitraukti): inf. atatraukt II 114, praet. atatraukie I 293, cond. atatrauktu I 95; nuog io nieku budu nesiduost atatraukt. atatremti (= atitremti) ,,nuvyti, nuvaryti“: praet. atatremdavo II 58; Sauli Karalu Zydu wargino Welinas, tad Dowidas zayzdamas vnt Arfos atatremdawo gi nuog ano. Dar plg. attremti. 117 ažusidegti Zr. ažudegti. ažusiginti (= užsiginti): inf. ažusigint I 8, 28; Kayp wagis sugautas su wagisty negal ažusigint ne wogis I 28. ažusilaikyti žr. ažulaikyti. ažusileisti (= užsileisti): permis. tegul ne ažusiteydžia II 4; Saule tegul ne azusileydzia vnt rustibes iusu. azusimyléti (= uzZsimyléti) (refl.) „branginti, pamėgti“: praet. AZusimileiau I 354, PPtA nom. sg. m. aZusimileis I 44; AZusimileiau prisakimu tawo tabiaus negi aukso. azusirakinti Zr. azurakinti. ažusistatyti (= uzsistatyti) (refl.) „prisidengti“: praes. azusistato I 252; Norint azusistato rasztu, ir dungstos Zodzieys io. azusitroskinti (= uZsitroskinti) ,,uZtroksti, uzsidusinti*: praes. azusitroszkina I 339; nuog turto ir gieriu giwenimo eydami azusitroszkina, ir neatnesza waysiaus. azusituréti (= uZsituréti) Zr. aZuturéti. azusiverti Zr. aZuverti. Zuslépti (= užslėpti): inf. ažustept II 40, 51, praet. azuslepey II 101, PPtP nom. sg. m. azusleptas II 209, f. azusltepta I 188, II 101, 205, instr. sg. m. azusteptu I 186, II 208; Azuslepta ira iszmintis nuog akiu wisa giwuiu I 188. ažusmaugti (= užsmaugti): praet. azu smaugie II 256; wisus iuos nutweris azu smaugie. azustabdyti (= uzstabdyti) „sustabdyti, sulaikyti“: inf. azustabdit I 278, II 35, PPtA nom. sg. m. nozustabdis II 35; io sawimp nozustabdis. ažušalti (= užšalti): PPtA acc. sg. f. aZzuszatusiu II 254; azuszatusiu širdi sukaytina ir azudega. azutepti (= užtepti): PC azutepdamas I 26; Tu sudu padare vnt kriZiaus aZzutepdamas paraszu dekreto. azutilti (= uZtilti) ,,nutilti“: praet. azutilo II 217, fut. azutils II 252; ažutito kaypo awinelis, azuturéti (= uZturéti) „sulaikyti, išlaikyti“: inf. azuturet I 22, 155, IT 239, oZuturet [korek. klaida, turi būti: azuturet] II 35, praes. (pers. III) azuturi I 339, 1I 20, praet. azutureio II 34, fut. azutures II 241, azuturesime II 239, cond. azuturetu I 128, 129, 130, PC azuturedamas II 35, azuturedama Il 122; Kayp tadu gi tu swiaéiu mielausi sawimp azZuturesime?; refl. aZuturétis, aZusituréti: imper. aZuturekites II 241, cond. azusituretumite II 17; MeldZiu ius idant aZusituretumite nuog pagieydimu kuno. azutverti (= uZtverti): praes. azutweria II 5; Ausis azutweria erszkieéieys, idant negirdetu pikto ko. aZuverti (= uZverti): PPtP nom. sg. m. ne azuwertas I 94, n. azuwerta II 251; Tay wisa buwo azuwerta, ir niekas negaleio tu dayktu atrakint; (vert.) „apimti, sutalpinti“: praes. azuweria II 23; apie io tan swietan ataimu, giwenimu, kundéiu ir smerti sawimp azuweria (lenk. ...w sobie zawiera); refl. aZusiverti: PPtA nom. sg. m. aZusiweris II 40; ieyk kamaron sawo, ir aZusiweris melskis; (vert.) ,susitalpinti*: praes. azusiweria I 299; kuriuose aZusiweria ir aZusirakina didžiausi ir brungiausi izday (lenk. w ktorych si¢ zawieraig...). 124 ažuvožti (= užvožti) „sutalpinti“: inf. ažuwožti II 39, praet. ažuwožie II 209, PPtP nom. sg. f. ažuwožta II 215, n. ažuwožta II 209; Nes kita ira vnt pawayzdos wirszutines weyzdet, o kita dabotis kas widuy ira ažuwožta (lenk. ...a inna vwažyč co się we wnątrz zawiera). B badyti: praes. bada I 225, badate I 12, PPsP nom. pl. m. badomi II 63; Erszkičiey bada. Dar žr. subadyti. baduoti „badauti“: praes. Baduoia II 4; Baduoia wisos paiautos. baidyti: PC baydidama II 56; liepia iam iszeyt baydidama; refl. baidytis: PC nesibaydidami II 85. Dar žr. atbaidyti. baigti: inf. baygt I 315, praes. baygia I 204; negal graytay ir pigay kielo sawo baygt; refl. baigtis: praes. baygiasi I 336. Dar žr. pabaigti. [balnoti žr. pabalnoti.] [baltinti Zr. ižbaltinti.] barstyti: praes. barsta I 290, barsto II 43, imper. barstikite I 354; sawo paklaydas barsta. Dar žr. iZbarstyti. barti: inf. bart II 139, praes. bara I 279, 329, II 116, 117, 139, ne bara I 285, II 53 117, praet. bare I 140, baro I 36, 358, fut. bars I 21, cond. bartu I 73, PPsA gen. sg. f. baruncios II 139, 140; PPsP nom sg. m. baramas I 205; niekas ne iszkincia tiesos baruncios II 139; refl. bartis: inf. bartis II 63, praes. barasi I 368; tomis dienomis pasigieri [...] barasi. Dar žr. iZbarti. bazytis (brus.) (refl.) ,,prisiekinéti, dievagotis“: inf. bazitis II 63; praes. nesibazyia II 55, cond. nesibazitumite II 88; asz iumus sakau idant nesibazitumite. béginéti Zr. subéginéti.) bėgti: inf. biegkt II 172; nuog pačio pawado iump biegkt. Dar Zr. iZper-, užbėgti. bekalbėti: PPsI bekatbunt II 21; iam bekalbunt, Sitay debesis šviesus abdingie iuos. bendrauti: cond. ne bedrautumite II 168; Zmones mano adunt ne bedrautumite su ioy. berti: praes. beria I 241 ,,,, praet. bere I 314, imper. berkite I 354; bere ir pile sauiomis. Dar žr. im-, iž-, uzberti. besédéti: PPsA acc. sg. m. besedinti I 195, II 225; izwido iaunikayti besedinti II 225. besistebéti (refl.): PPsA dat. pl. m. besistebintiemus II 248; besistebintiemus izgi dziauksmo, tare. bevelyti: praes. beweliia I 101, II 85, 103, PC bewelidamas I 158, 159, II 55; beweliia badu kist IT 103. bijoti: fut. biios I 92; izdeiey tiemus, kurie biios tawis; refl. bijotis: inf. biiotis I 157, 212, II 128, biiotes II 180, biioties II 46, praes. biios I 289s), II 52,.,, 101, nesibiio 1 9; 11 52,,,, biiotes I 262, praet. biioios II 21, 52, imper. biiokites I 157, nebiiokites I 87, II 21, 225, 248, PPsA gen. pl. m. nesibiiunéiu I 111, PC biiodamasi II 187, ne biiodamies 1 64; Parodisiu iumus ko turite biiotis I 157. bylinéti „teisybės ieškoti, ginčytis“: inf. bilinet II 134 ,,,, 135, praes. bilineia I 3, 4, praet. bilineio 11 135, fut. bilinesiu I 4, 8, PC bilinedamas II 186; sawo Sieyminay perleyzdawo bilinet su sawim II 134. 125 byloti „kalbėti, šnekėti, sakyti“: inf. bitot I 32, Il 115, praes. bitau I 16, 299, II 1093 118, 123, bitay I 8, II 109, bilo I 35, 39, 45, 46, 48,,,,, 58, 59, 72, 89, 100, 115, 136, 146, 147, 150, 151, 157, 159, 160, 171, 176, 178, 179, 193, 203, 204, 209, 217, 218, 223, 225, 228, 229,,,,, 242, 246, 248, 257, 268, 276, 279, 284, 298, 321, 331, 353, 364, 380, II 7, 9... 28, 29, 38, 39, 43, 60, 85, 89, 98, 105, 108, 115, 133, 134, 137 2x) 138, 140, 142, 152, 158s, 205, 210, 212, 220, 222, 223, 227, 229, 231, 241, 245, 248, 250, 252, 256, bila I 108, bitome I 323, II 57, 197, bilote IT 173, praet. bitoio 11,195, II 44, 78, 108, 2255+), PPsA acc. sg. m. bilunti I 296, II 144, acc. pl. m. bitunčius II 236, PC bilodamas I 3, 234,,,, 338, II 21,,,, 39, 143, 221, bilodami I 262, 268, 277, 318, II 236, bitodamos II 144; Iey tiesu bitau iums, kodrin ne tikite man? II 109. Dar Zr. iZbyloti. [birti Zr. pabirti.] bjaurétis (refl.): inf. Biauretis II 172, PC biauredamasis I 158; biauredamasis ieys Vnt wiso pikto. Dar Zr. pasibjauréti. bjaurinti: praes. biaurina II 762+; biaurina wissu kunu. Dar Zr. iZbjaurinti. blaskyti: praes. blaszko I 269; Weiey marias mayszo ir blaszko. [bluznyti Zr. subluznyti.] bodétis (refl.) „nemėgti, nekęsti, vengti“: PC sg. m. nebodedamasi IT 239; Wieszpats musu iwestas namuosna [...], ne bodedamasi mumis, bet su didžiu sawo maiestoto paniekinimu nuog musu iZwaritas iszeyt. [bosti Zr. nubosti.] branginti „vertinti“: inf. brungint II 35, 223—224, ne brūgint [= brungint] IT 148, praes. brungina I 301, 368, IT 136, praet. brungino II 207, briigino II 113, imper. Brugink IT 217, PC brungindamas I 150, ne brungindamas I 157; žmones ne labay brungina sau mokslu Zodzieys tiktay sakomu II 136; refl. brangintis „didžiuotis“: praes. brunginasi I 85, II 88; žimčiugus vnt kaktos ir vnt ausiu pakabini, brunginasi ir giriasi iZ naudu I 85. braukti „greitai eiti, važiuoti“: praes. braukia I 258; Erdwas [...] kialas, bet iuo tiesiagiey braukia ing pragaru. [bréksti Zr. prabréksti.] [bristi Zr. j-, iZbristi.] bučiuoti: praet. bu¢iawo II 183; buéiawo koias iu. Dar žr. pasibuciuoti. budaveti (pol.) „statyti“: inf. budawot II 86; buwo aptaydi budawot namus. Dar žr. subudavoti. budinti: inf. budint I 278, praes. budina I 199; budina ii kayp azumigusi. Dar žr. pabudinti. [bukinti Zr. subukinti.] biti: inf. buti 137, 11 19, 27, 41, 233, but I 8, 21, 22, 23 2x)» 26, 34, 3854), 39, 492s), 60, 64, 78, 95, 99, 103, 113, 119, 131, 132, 136, 137, 143, 144, 145, 146, 148, 130(2x), 167 2x), 171, 173, 185, 187, 192, 195, 197, 204s), 216, 232, 237, 247, 288, 299, 328, 379, II 6, 8, 16, 331343, 34, 564,,, 63, 64, 72, 74, 96, 98, 101, 103, 104; 107, 113, 114, 118,54), 120, 121, 122, 127,,,,, 141, 147, 156, 180, 188 5x, 1915s, 208, 210635, 2125y, 214, 221, 229, 231, 233, buth II 21, buut II 74, 140, ne but I 80, 126 II 118, praes. esmi I 19, 47, 7748, 117, 120, 155, 204, 229,,,,, 234, 258, 275, 318, II 41, 80, 110, 138, 151, 173, 2485+), ne esmi I 35, 47, 69, 77 4,,, 79, 80, 81, 234, 258, II 53, neesmi I 694), 77, essi I 9, 11, 32, 48, 57, 69(ax)> 78(3x)» 79, 81, 82, 86, (ax) 102, 104, 114,,,,, 229, 243, 322, II lan 98, 109,3,,, 119, 123, 124, 129, 137, 151, 183, 184, 185, 235, 248, esi I 176, essigu I 81 2x), 82(3x), neessi I 69, Ne essi I 288, II 112, esti I 7, 13, 24, 32x)» 39, 49, 50, 77 5x), 79, 108, 124, 132, 152, 174, 179, 189, 295, 296, 323, 326,,,, 341, II 1, 16, 30, 67, 92, 95, 100, 121, 211, 213, est IT 14, 20, eest II 153, ne esti I 10, 44, 113, 210, 320, II 36, 43, 118, 133,213, 218, ne est II 60, 118, 178, ira I 1 ay), 4a), Štaxys 65 8, Izy, 10, 1134, 1254, 13, 1425), 15.21), 16, 17(2x)> 18(4xy> 19(axy» 203515 220335 2321) 24 5xy5 25, 26633, 27 2x)» 28(2x> 292)» 30(3xys 31 (2x) 32(3x)s 38a), 40, 41, 42,,,,, 45, 46, 48 3x)s 50, 51 (ax), 53(2x)> 34, SSiaxys 57, 5851), 59x) 606235 61 (2x), 622s), 63, 64, 667333, 69, 74, T75iaxs 77, T8(sxys 92x)» 80 7x)» 82(2x), 84, 86, 87 4x)> 89(4x)> 90123; (7x) 92, 92x) F521 F325» 925)» ax)» 100, 101 4x), 102, 103 35), 104(5,,, 1053,,, 106, 107 (2x), 108, 1103, 1115), 11254), 1145), 116, 11755), 118, 11944, 121535, 122, 124,,,,, 130, 131, 133, 134, 135, 137, 138, 139 3x), 143, 144635, 145533, 146, 147453, 148, 149655; 15035), 1513), 15254), 153, 154, 155(3x), 158 (ax) 1593s), 160, 162, 163, 166145, 167, 169 4x), 17041), 17170), 172105) 1735xys 1742x)s 175, 17645), 177 (5x), 1784s, 179 (4x) 18051), 18135), 18235) 1834s), 18435), 185, 18663, 187, 188453, 189 (4x), 190 55), 191152, 19245), 1936)» 1943s), 195, 197 3x), 198, 200625, 20235), 203112 20455), 206133, 208, 209 4x), 21054, 21145), 213, 214, 216455 21723 21803; 2193; 220132) 2214 222053, 223, 22435, 225 (4xys 227 (4x)s 228(4x)> 229643 233, 237633, 23851), 239, 240, 241 (3x,, 242, 243, 246, 247, 250, 251 5y, 252, 253, 254, 2563, 2575s), 258, 25935, 26045), 262, 2655) 266(sx)s 267 (2x) 26935, 270, 271 (any, 27234), 27321) 275(3xys 276, 277 (2x), 278(2x)s 279 3x)» 281, 283 6x), 284 (4x), 2855), 286, 287, 288 5,), 289 sy), 2915, 292, 2935, 294, 295(4x), 296033» 29852) 2993, 300635; 301433; 30254), 303, 305(2xy> 3064s), 307 4x)» 309, 310, 31135, 312054), 313(4s), 314(5x), 317, 31854, 320,,., 321, 322, 323 3x)» 324(3x)> 326(4x) 327 (3x)5 329, 3303, 331 (axy> 3324xy> 333(51)> 33430» 33513 336(0x)s 338(6x)> 3395 341 (6x), 34200xs 34321), 3M (2x)s 345(3x93 3460), 347, 348... 349 5x), 350, 35l4xy, 3522xy, 35351), 354, 355.3x), 356(sx), 357, 358, 360, 361, 362 4x)> 3663), 367, 369, 3705), 371, 372, 373 4x), 3T4(ax) 375, 376, 377, 378 a, 379, 380(ex)> 38leaxys 382205 II Ian, 32x)» S» 7, anys Wraxs 11, 12055), 145s) 15x, 16, 17, 1834), 19, 20(4x)s laws 2345)» 24, 25025)» 26, 27 35s 28(3x)s 29(2x)s 302xys 31, 37 (2x) 38(axy> 4l(ax)> H2ax)> Argas Vax)» 47 (3x) Bax)» 495 50i2xys 51 (anys S2iaxys 33, S4(6x)s 36(axpy 37(axy> S8(2xys ax) 606333 61, 62, 63, 64, 65,,, 66, 67, 69sx)s 70x) Thiaxys 72, 73, 74, T5axy 577 (axys T83xy» 805 81(7x), 82330) 83(3x)> BArax)s 85(3x)> 86(2x)> 87, 88, 896xyy I0(axys Days 23x) 3x)» 96, 975)» 98, 99, 100, 101, 10335, 104, 105.54), 106(4x), 107635 108(3y), 10954), 111 (ay), 11255), 114(ay, 115, 116, 118510», 11924), 120, 1215, 122, 12354, 12441), 1259, 126, 127, 128, 130,44), 131 4x)» 13254), 133, 134, 136, 1375), 138, 139, 140, 1425), 143, 144, 145, 146,,,,, 147, 148 sy), 1492x)s 150, 151 (3x), 1524s), 153, 15434), 155025), 156(5x), 157 (ayy, 138, 159, 161, 162, 166, 167, 168 5x), 170, 171 4x), 172, 173(3xy, 175, 177, 178, 179, 184 4,,, 186625» 187 (ax), 189(axys 190622 19) (5x)s 197(4x)> 19821), 20025), 20154), 20254), 203, 2054x)> 206, 207, 20835, 209(4x)> 210(ax)s 211 3x)» 212, 2135), 21454), 215464), 217, 127 218, 220, 221 5x), 223034 224(3x)> 228 5x)» 229 3x)» 230(3xp 231, 232, 234131, 235, 239, 244, 245 4x), 24665 247 (3x), 248 (ax), 249 (0x), 250, 252, 253, 254 4x), 255 (3x) 257 (5%) 258, ia [korek. klaida, turi būti: ira] I 14, iar [korek. klaida, turi būti: ira] T 265, iir IT 168, 170, 182, 189, nera I 14, 30,5,,, 59, 62, 76, 88, 92, 102, 125, 129, 135, 162, 1732), 176, 178, 185, 229, 250, 256, 287, 290 sx), 300, 306, 308, II 415), 4221, 73, 92, 94, 95, 96, 108, 115, 116, 135, 138, 139, 154, 191, 225, 229,,,, 231, 234, esme I 3,45, 824, 95, 100, 102, 103, 108, 211, 212, 242, 328, 335, II 31, 89, 127, 1294., 145, 147135, 148, 223 ,,,, ne esme I 86, 121, 333, este I 100, 222, 227, 330, II 20, 60, 173,,,, 188, 203, 206, 207, 211, 235, ne este II 86, 109, 118, 173, praet. buwau I 25, 112, buwou II 182, buway II 8, 125, buwo I 12, 13:35, 20, 23,,y,, 26, 34, 35,,), 36(2x), 37, 41, 46, 50, 54, 57, 59, 6325), 65, 69ss,, 71, 76, 78, 80, 83, 843, 88 2x) 111, 114, 116, 122,,,, 125, 126, 128, 129, 1304, 131, 134,,,, 139, 140, 143, 149, 150, 152, 156, 1634, 166, 167, 170, 172, 174, 175, 178, 182,,,, 183, 184, 19254, 19525), 201, 203, 205, 207, 213, 214,y, 219, 223, 224 5s), 225, 22955), 23025), 232, 234, 24555), 250, 25194). 252, 255, 256, 272, 279, 287, 290, 293, 296, 298, 299 309, 31025), 311, 314, 317, 32144), 324,329, 333, 334, 338, 341, 3425, 343 ax), 34425) 345, 350, 3523+, 356, 362, 36335), 374, II 1, 6, 8(axy, 104325 2835), 29, 3235); 33, 3524), 37, 41 2x), 43, 49x), 30, 33, 57, 59, 61, 64, 65, 66, 68(ay,), 69, 72, 78 5x), 81(ax)s 82021) 86, 91, 93 (2x), 95, 96(3xys 98c3x)s 101 ayy, 105, 108, 110, 112, 1135, 115, 11754), 12705), 13125), 133, 134, 138, 141, 142, 143, 145, 1465, 15254), 153, 162435, 163133, 164, 167, 172, 173 (3x), 181, 18554, 191, 197, 199, 200,54), 201,203, 205 5), 206, 212, 21354), 214,35), 215, 217, 21833, 220585, 224143, 225,2x) 227, 4x)» 229, 230, 231 9, 232, 23335), 235i3xys 23625), 240, 243, 244 ,,;, 245333, 247 (4x 251 (3x15 25325), 256, 25854, buo I 173, 224, ne buwo I 27, 41, 43, 49, 125, 174, 182,242, 11 7, 11, 52, 69, 95, 147, 216, 220, 248, buwome I 100, IT 131, 223, 228, Buwote I 197, buwot I 130, fut. busiu II 37, 109, busi I 26, 76, 220, II 180, 181, bus I 1, 4, 5), 6, 12, 146353, 15, 17, 26, 27,45, 3laxys 38, 50, 52, 530835 786233» 89, 103ay, 112, 115, 118 4y), 1225, 131, 134, 135, 143, 160, 171, 175, 187, 197, 198, 203, 204, 222, 233, 234, 235 ,,,, 237, 238, 240, 24413x,, 249, 294, 304, 311, 317, 318, 325, 344,,,,, 348, 350, 355, 358), 377 380, II 20, 28, 43,,,, 68, 81, 86, 89, 96, 98, 105, 106, 128, 140, 146, 152, 169, 171, 178, 212, 227, 228, 239, 251, ne bus I 109, 151, 304, 316, 330, II 12, 151, 154, 248, busime I 90, 103, 104, IT 252, imper. buk I 76, 88), 134), 234, II 59, 105, 136, Bukik I 290, bukite I 16, 44, II 132, 168, 189, ne bukite IT 5, permis. tegul esti 1 88, 255, tegul bus I 25, 66, 152, II 88, tegul ne bus II 100, cond. buéia II 245, butumey I 175, butu I 7, 18, 28, 30), 31, 34, 50,.51, 60, 62, 64135, 65, 732), 78 (2x) 81, 82, 94, 97, 102, 119, 124, 131, 137, 139, 145, 148, 152, 153, 161, 174, 175, 177, 193, 197, 200, 205, 208, 214, 221, 223155, 231 (s,s 239, 241, 245, 248, 257, 259, 272, 274, 286, 301, 306, 307, 310, 326, 329, 338, 341, 342, 343, 345, 352,,,, 356, 358, 364, 365, 372, 3745), 379, HL 1, 9, 10, 18135, 19, 29, 31, 345), 35.54); 48, 53, 61, 64, 66, 70, 73, 78, 83, 112, 113, 127, 129, 131, 139, 141, 147,,,,, 153, 158, 159, 16021, 162, 16854, 170, 178, 181 4y,, 184, 2034), 204, 208, 213, 218 3x), 221, 226, 236, 244, 246, 252, ne butu I 137, 212, 230, 276, 278, 338, II 127, 180, nie butu II 143, butume I 101, 150, II 227, 252, butumite I 380, PPsA nom. sg. m. essus I 37, 65, 113, 119, 158, 166, 182, 193, 199, 205, 214, 234, 246, 258, 346, 379,11 32, 58, 62, 128 127 9x, 130, 131, 209, 214, 220, 221 (5x), 232, assus I 94, f. essunti I 136, 321, sunti I 320, gen. sg. m. essuncio II 118, f. essunéios II 60, dat. sg. m. esunéiam I 327, essun- ¢iam I 336, acc. sg. m. essunti I 138, essuntiii I 54, sunti I 82, 93, 95, 97, 195, 210, 376, II 30, 42, 65, 99, 133, 150, 2125, 227, 236, 246 (kai kurios sunti tipo formos gali biti ir esamojo laiko padalyvis— PPsI), f. essunéiu I 97, instr. sg. m. essunéiu I 38, nom. pl. m. essu I 126, 200, 233, 257, 312, 315s), 328, 349, II 136, 252, esu II 220, gen. pl. m. essunéiu I 159, 1605), 162, assunčiu II 243, dat. pl. m. essuntiemus I 278, acc. pl. m. essundius II 14, 198, instr. pl. m. essuncieys II 213, PPtA nom. sg. m. buwis I 88, f. buwus I 374, acc. sg. m. buwusi I 136,55), IT 128, 219, nom. pl. m. (n.) buwi II 18, 168, PFut nom. sg. m. busius I 75, gen. sg. f. busiunéios II 36, nom. pl. m. busiu I 258, dat. pl. m. busiuntiemus II 13, acc. pl. m. busiunéius IT 198, PC budamas I 8, 37, 39, 67, 74, 105, 119, 182, 204, 213, 239 2x, 295, 309, 327, 328, 342, 347, 350, II 23, 34, 49, 108, 134, 157, 158, 191, 227, 248, ne budamas I 73, 119, budama I 96, 97, 232, ne budama I 222, budami I 81, 167, 197, 253, 314, PPsI sunti I 27, 30, 97, 136, 192, 210, 232, 257, 369, II 31, 134, 223 (kai kurios sunti tipo formos gali būti ir esamojo laiko dalyvio vns. galininkas— PPsA acc. sg. m.), nesunti II 104, ne sunti IT 233, ne siti [= ne sunti] IT 9, sunt I 74, 82, 157, 158, 210, 293, II 128, 150, sūt [= sunt] II 253, nesunt I 30, IT 114, PPtI ne buwus I 324, PFI busiunt I 133; Giera tieg čia mumus buti II 27; Todryn duota ira galibe iam, adunt tiesu daritu, iog sunum žmogaus esti I 24. Dar žr. nubiiti. [buvinéti Zr. perbuvinéti.] Č Cystyti (sl.) „valyti“: praes. cistiia I 303, čistiia I 304, PC čistidamas II 189; grudas garstičios [...] cistiia smagienas galwos I 303. Dar žr. apčystyti. Įčiupuoti Zr. pačiupuoti.] D [dabinti žr. iždabinti.] dabotis (refl., pol.) „Žiūrėti, paisyti“: inf. dabotis I 112, 136, 170135, 277, II 209, 255, ne dabotis I 75, praes. daboias I 134, ne daboiames I 188, nesidaboiate I 335, praet. daboios I 190, imper. Dabokis I 350, II 82, dabokimes I 86, 333, II 208, dabokites I 16, 128, cond. dabotus II 127, PC dabodamasis I 113, dabodamies II 13, nesidabodami I 84; Reykia dabotis vnt žwayždžiu, kurios rodžia tu szali, kurion iriames I 277. Dar žr. prisidabotis. daigyti „gelti, skaudžiai smelkti, skaudėti“: praes. daygo II 84, praet. daygie II 11, PPsA nom. sg. f. daygunti I 153, nom. pl. m. daygu I 349, gen. pl. m. daygunčiu I 44, acc. pl. f. dayguncias II 83; turi sawimp aszakas, kuriomis daygo širdi. dairytis (refl.): praes. dayrosi II 62, 176, fut. nedayrisimes I 86; patis saw stiabisi, ir vnt rubu dayrosi II 176. Dar žr. apsidairyti. daleisti (hibr.) „,prileisti“: praet. niedatayde II 73, fut. dalaysi II 188; niedalayde iemus sakit; refl. dasileisti: inf. dasiteyst I 249, praes. dasiteydžia I 368, dasitaydzia I 147, 200, II 49; daug piktibiu be skayčiaus dasiteydžia. 5. 599 129 dalyti: praes. daliia I 179, praet. daliio II 78, 105; iemis [...] duonos [...], daliio sedintiemus II 104-105. Dar Zr. iZ-, nu-, pasidalyti. dangstytis (refl.): praes. dungstos I 252; dungstos Zodzieys io. daryti: inf. dariti IT 176, 177, 213, darit I 25, 35, 40, 71, 93, 97, 102, 120,,, 146, 190, 201, 228, 241, 264,,, 268, 274, 294, 305, 315, 318, 320, 322, 325, 341, 343, 346, 348, 353, 367, 374, 380, II 8, 15, 52, 53, 78, 87, 89, 97, 104,,), 112, 113, 114, 116, 147, 148, 154, 155, 158, 159 4x), 182, 184, 189 ,,,, 211, 217, praes. darau II 173, ne darau 1318, daray 120, II 109, daro 16, 29, 35,,,, 40, 45, 52, 53, 56, 58, 72, 96 4+). 97 3x)» 98x)» 100, 101, 103, 104, 106, 109, 114,,,, 117, 125, 137, 142, 150, 153, 154, 161, 1745), 191, 193, 194, 200, 201, 229 ,., 234, 239 sy, 240, 246, 247 ,,,, 249, 250, 259, 260, 261, 263, 264, 268, 269,,,, 270, 283, 287, 288 ,,,, 291, 294, 298, 300, 302, 303, 307, 3085x), 3132» 315, 316, 32235, 325, 327, 346, 351, 364, 367, 368, 372(3x), 378 (2x), II 10, 13, 14, 27, 36, 39, 46, 47, 49135, 50, 514s), 55, 56, 62, 73, 75, 84, 86, 89 ax), 93, 94, 99, 100, 101, 106, 115, 11844), 128, 133, 136, 143, 155 ,y,, 159, 160, 164, 1665, 176, 179, 186, 217, ne daro I 206, 247, 264, 266, 304, 315, 324, II 53, 65, 73, 87, 118, darome I 335, II 117, 148, ne darome II 129, darote 1268, II 39, praet. dare I 28, 40, 41,,,, 72, 139, 141, 178, 245, 271, 278, 284, 332, 333, 363, II 4, 26, 35, 55, 61, 66, 67, 77, 102, 113, 141, 143, 151, 165, 213 4,,, 222, 239, 245, ne dare I 137, II 4, 199, 245, daridawo I 227,,,, IT 102, 177, fut. daris I 3, 16, 311 3y, IT 62, ne daris I 74, 244, darisime I 140,,,,, darissime I 140, ne darisite IT 168, imper. darik I 162, 234, II 171, 186, 187, dar[i]k II 186, darikime I 284, darikite I 117, 122, 214, II 141, ne darikite II 178, cond. daričia II 29, 81, daritumey IT 177, ne daritumey I 162, daritu I 24, 119, 175, 194, 326, 350, 379, II 94, 104,116, 162, ne daritu I 65, 373, II 129, daritume I 6, ne daritume I 295, daritumime II 182, daritumite IT 173, 202, sup. daritu I 4, PPsA nom. sg. m. darus I 114, gen. darun- ¢io I 153, acc. darunti I 93, 128, 142, II 53, nom. pl. m. daru I 9, gen. pl. m. darun- ¢iu II 41, PPtA nom. sg. m. daris IT 105, acc. sg. m. dariusi II 104, PC daridamas I 97, 253, 349, II 50, daridamasis I 141, daridami I 160, 264, II 47, 104, PPsI darunt I 142; ku asz darau, tu nezinay dabar; refl. darytis: inf. ne daritis II 40, praes. darosi I 4, 270, daros I 257, praet. daresi I 84, dares I 47, fut. (pers. II) darisis I 210; Grazieys tadu iz wirszaus daros. Dar Zr. at-, aZu-, pa-, uždaryti. dasieiti (refl., hibr.) „prieiti“: fut. d[a]seis I 87; malda Diewop d[a]seis. dasileisti Zr. daleisti. dasiSaukti (refl., hibr.) „prisišaukti“: inf. dasiszaukt I 140; sawo szauksmu noreio dasiszaukt. datirti (hibr.) „patirti“: inf. datirt II 191; kiti musu paiutimay datirt ne gal IT 190 — 191. daugintis (refl.) „didėti, didintis*: praes. dauginasi II 12, praet. dauginos I 195; dauginos iszmintiy, ir augime (metuose). daužyti ,trankyti“: praes. daužo I 50, fut. dauzis I 356; didy weiey vžpuota ir wilnius baysi iu daužo; refl. daužytis: inf. dauzitis IT 63, praes. dauzosi I 255, Dauzos I 364; Dauzos po namus, po kar¢iamas. Dar Zr. sudaužyti. [davinéti Zr. pa-, pardavinéti.] 130 deginti: inf. degint I 120, 264, 265, II 154 praes. degina I 264, 26525), 302, II 50, 63, diagina II 76, praet. dedino [korek. klaida, turi būti: degino] I 329, ne degina I 264, fut. degins I 7, 244, cond. diagintu II 160, PPtP nom. sg. m. degintas II 28; Vgnis wisadu karszta ir šwiesi, degina ir žibina 1264. Dar žr. iž-, sudeginti. degti: inf. degt I 232, praes. dega I 162, 232, 302, praet. degie I 232, II 108, 240, ne degie II 236, fut. degs I 371, PPsA nom. sg. m. degus I 243, II 23, 208, f. degunty I 20, degunti II 215, degūti [= degunti] II 141, acc. sg. m. degunti II 41, f. degunčiu I 240, instr. sg. f. degunčiu I 83, gen. pl. m. degunčiu I 160, dat. pl. m. deguntiemus I 244; krumas vgnim degus, a nesudegus II 23. Dar žr. ap-, ažu-, su-, už-, užudegti. dejuoti: praet. deiawo I 129; Isaias tabay deiawo. dėkavoti (brus.) „dėkoti“: inf. dekawot I 249, 250, II 71, imper. dekawok II 217. dengti „rengti“: praes. dingia I 313; sawo werpatu dingia ir redo. Dar žr. ap-, ata-, ažu-, pri-, už-, uZudengti. derėti: 1. „duoti derlių“: inf. deret I 343, 345, praes. dera I 346, 357, ne dera I 345, praet. dereio I 342, 344, PPsA acc. pl. m. derunéius I 97; ne galeio Zielt juose, ney deret aba waysiaus darit I 343; 2. „tikti, pritikti*: praes. ne dera I 93, 216, 318, 328, nedera II 3, 142, praet. ne dereio I 45, cond. deretu I 72, PPsA nom. sg. m. derus IT 169, gen. sg. m. nederunčio I 374, acc. pl. f. nederundias I 365 ; Er ne dera man darit, ko noriu? I 93. Dar Zr. pri-, suderéti. [derinti Zr. in-, suderinti.] dėti: praes. demi IT 201, PC dedamas II 180, dedami I 1154; dedamas vnt io runkas sawo; refl. dėtis „atsitikti, darytis, vykti“: inf. detis IT 161, praes. (pers. IIT) destis 113, 14, 17, 22, 26, 39, 126, 148, 286,,,,, 345, 364, 365,,,, 370, II 70, 73, 106, 164, diastis II 170, 213, destisi I 144, ne destis I 283, praet. deios I 69, 165, II 213, 2145, 219, 235, 236, fut. desis I 7, PPsI deduntis I 1; Girdi kas destis su kieltuwomis, kad miegti piemenes I 286. Dar Zr. apsi-, į-, in-, iž-, nusi-, pa-, pra-, pri-, su-, uždėti. dėvėti: imper. dewekime II 4, cond. dewetu II 175; dewekime waynikus nupintus iž rožiu, kolay ne pawis. didinti „branginti, garbinti, aukštinti, kelti“: praes. didina I 157, 301 5x), praet. didino I 49, fut. didinsime I 191; Ziames niekay, kuriuos žmones saw didina I 301; refl. didintis „aukštintis, didžiuotis, pūstis“: praet. didinos I 47; kayp kunigayksztis Tyro didinos Diewu sawi algodamas. didZiauti „didžiuotis, pūstis“: praes. didziauia I 55, 84, II 20, cond. ne didziautu IT 48, PPsA acc. sg. m. didZiauiunti IT 150, gen. pl. m. didžiauiunčiu I 141, didziauiunciu IT 41, acc. pl. m. didZiauiunéius I 273; Lewas [...] Zinklina didziauiunéius pasiputusius ir auksztos širdies žmones. [dygti Zr. izdygti.] dykauti „dykinėti, tinginiauti“: praes. dikauiame I 329, dikauiate I 330, praet. dikawo I 328; ius begiedos patis tiktay dikauiate? dirbti: inf. dirbt I 330, 331, 332, II 159, dirb (reykia dirb darbu) II 124, praes. dirbu I 93, 332, dirba I 93, 96, 291, 323, 332,,,, praet. dirbau I 343, dirbo I 318, 329, 331, 332, ne dirbome I 17, fut. dirps II 35, imper. dirbkime I 284, Dirpkite II 177 —178, PPsA gen. sg. m. dirbuncio I 96, PPtA nom. sg. m. dirbis I 328 4, ne dirbis I 328, 5* 131 1I 32, PC dirbdami I 329, 330, II 88, nedirbdami II 88; dirbo be palaubos iki wakaruy 1 329. Dar Zr. aZu-, nudirbti. [dirti Zr. nudirti.] dovanoti: inf. dowanot I 241, praes. dowanoia II 37-38, 59, praet. dowanoio I 382x)s 90, 99, 155, II 60, fut. dowanasi I 243, dowanos I 202, PPtP n. dowanota I 38, II 9, 38, acc. sg. f. dowanotu I 91; didžius ir brungius mumus Zadeimus dowanoio I 90. drasauti „būti drąsiam, smarkauti®“: praes. ne drusauia II 10; Kiti wel ne drusauia, bet saugos su didžiu rupeščiu pagundu. draskyti: praes. drasko I 226, 286, praet. draskie II 219; Erszkiéiey [...] drasko kunu ir sunkiey zZieydzia I 225-226. Dar žr. sudraskyti. [draugalauti Zr. sudraugalauti.] drausti: inf. draust I 158, 266, praes. draudžia I 252, 276, 294, II 3, 112, 117, ne draudžia I 254, II 53, 54, praet. draude I 212, fut. nedraus I 71, PC drauzdamas I 268, drauzdami I 258; nuog wisokiu tusztibiu draudžia II 3; ref]. draustis: imper. drauskis IT 120, cond. draustus I 370; pokim stato, idant draustus ir lautus nuog to palodimo. Dar Zr. aZu-, nudrausti. drebėti: praes. Drebo [= dreba] I 289, dreba II 121, ne dreba II 52; nuog szaléio didzio kunas wisas dreba. [dréksti Zr. ata-, iZ-, nudréksti.] [driksti Zr. apdriksti.] drjsti: praes. Drisa IT 13, ne drisa II 47,,,,, 55, praet. driso I 150, 253, fut. ne dris II 71, cond. dristu II 141, PPtA nom. sg. m. drisis IT 18; be rubu priderunéiu swodbon driso atayt I 150. drožti Zr. izdroZti.] [drumsti Zr. sudrumsti.] drūtinti „stiprinti, tvirtinti“: praet. drutino II 96; drutino žmones Samarios, idant turetu wilti; refl. dratintis: cond. drutintus II 13. Dar Zr. padritinti. duksétis (refl.) „tikėtis, turėti viltį, viltis“: praet. dukseios II 43; wisus szarwus atima, kuriuose dukseios. dūkti Zr. padikti.] dulkinti Zr. sudulkinti.] dūmoti (sl.) „galvoti, mąstyti“: PC dumodami I 247; dumodami sawimp vnt vntros izpazinties kitas pasakisiu. Dar Zr. padimoti. duoti: inf. duot I 179, 311, 314, 318, 325,,, 367, 378, II 82, 98, 105, 185, 212, 223, praes. duomi II 15, duosti I 56, 57, 98, 99, 100, 102,,,, 178, 222, 240, 24213, 298, 305, 313, 315, 323, 357, 366, 378, II 9, 11, 25, 28, 38, 98, 103, 106, 131, 150, 166, duosty I 180, duost I 154, 214, 278, 347 5x), 1190, 175, dnost [= duost] I 287, ne duosti I 50, II 54, 85, ne duost I 201, 315, II 4, 5, 86, 99, nieduost II 75, praet. dawiau I 63, II 173, dawey II 90, dawe I 21, 38, 51, 59, 66,24, 67, 78, 87, 89, 131, 140, 150, 178, 205, 213, 222,., 231, 242 4,,, 275, 279, 314, 326, 333(2x), 335, 352, 358,11 11, 26, 84, 91, 92, 95, 142.150, 152, 163, 166, 173, 178, 186, 201, 2035, 206, 215, 248, ne dawe I 119, fut. duosiu I 187, 317, II 14, 15, 823x), 252, ne duosiu I 12, 132 duosi II 87, duos I 52, 90, 283, 379, II 14, 107, 151, 178, 224, ne duos I 244, II 27, imper. duok I 58, 348, II 105, 223, 247, 254, duokite I 15, II 182, 189, Ne duokite I 354, II 231, cond. duočio II 138, duotu I 239 2x), 348, duotume I 69, PPtA nom. sg. m. dawis I 324, II 82, ne dawis II 82, nom. pl. m. ne dawi II 105, PPtP nom. sg. m. duotas I 169, 331, f. duota 124, 178, 179 2x), 323, 3265, II 30, 73, 166, n. duota I 89, 325, 338, acc. sg. m. duotu II 185, f. duotu I 88, nom. pl. f. duotos I 177, acc. pl. m. duotus I 222, f. duotas IT 39, PC duodamas I 25, 97, 119, 347, 352,11 12, 177, duodama I 100, 242, duodami I 225, PPsI duodunt I 43; duok man giert I 58; refl. duotis , leistis“: praes. duostis I 222, II 71, 76, 134, 135, 204, ne duostis I 201, 373, nesiduost I 346, II 114, praet. dawes I 377, II 134, nesidawe I 73, II 186, niesidawe IT 75, cond. duotus II 13; kayp purwuose nuklimpi nesiduost iz iu izwilkt I 346. Dar žr. ata-, at-, aZu-, in-, iz-, pa-, par-, per-, pri-, užduoti. [durti Zr. per-, pradurti.] [dusti Zr. atsidusti.] [dvésti Zr. iždvėsti.] džiaugtis (refl.): inf. džiaugtis II 33, dziagtis [korek. klaida, turi būti: džiaugtis] II 71, praes. džiaugiasi I 360, II 108, praet. džiaugies II 109, 126, 161, imper. Džiaugkis II 232, Džiaugkites I 152, 326; Džiaugkites iog iusu warday ira dunguy parašit 1132, [džiovinti Zr, iZdZiovinti.] džiūgauti: PC dziugaudamas II 97; dZiugaudamas pamazam gal waykséiot. džiūti „lysti, menkėti“: fut. dZius I 87, PPsI dziustunt I 1; Bus zinklay vnt saules, [...] dZiustunt Zmonemus nuog baymes. Dar žr. iž-, pa-, pri-, sudžiūti. E [eidinéti Zr. susieidinéti.] eiti „judėti iš vietos į vietą, vykti; kilti (iš ko), rastis“: inf. eyti IT 176, eyt I 246, 315, II 38, 160, 236, praes. eyti I 144, II 100, 144, eiti I 146, eyt I 75, 105, 112, 125, 126, 208, 246, 256, 258, 274, 345, 350, 369, 379, II 44, 62631, 84, 158, 164, 173, 179, 236, eit I 234, ne eyti II 8, ne eyt I 289, neet II 143, praet. eio I 36, 195, 234, 246, 262, 358 2x)» II 77, 144, 187, 188, 235035, 236, 247155, 257, aio II 165, fut. eysiu I 10, eys I 7, 241, II 230, eysime 1 281, imper. eyk I 16, 234, 235, 244, 246, 249, 258, 318, II 1, 180, 181, eik I 234, eyks I 234, 258, Neyk II 188, eyme I 358, eykite I 6, 66, 154, 317 ox, IT 14, 131, 143, 225, eykSite I 6, 286, Eykszte IT 60, Ekszte II 182, permis. tegul eyt I 112, 194, cond. eytu II 179, eytume I 68, eytumite I 68, IT 207, sup. eytu IT 184, PPsA nom. sg. f. eiunti I 208, gen. sg. m. eiunéio II 170, acc. sg. m. eiūti [= eiunti] IT 42, instr. sg. m. eiunéiu I 38, nom. pl. m. eiūčiey [= eiunéiey] II 171, dat. pl. m. eiuntiem9 [= eiuntiems] I 234, eiuntiemus 1I 165, PPtA nom. sg. m. eis IT 243, PC eydamas II 128, 178, 247, 256, eydami I 339, II 179, 234, 235, 258, PPsI einunt I 195; Ir prisiartino miestelop, kuriop eio, 0 anas rodes, kayp butu turis tolaus eyt IT 236; tegul paskuy mani eyt I 112; senos familios ir iž namu skaystu eyt tasay I 75. Dar žr. ap-, apsi-, at- (aiti, eiti), dasi-, į-, in-, iš-, iZsi-, nu-, pa-, par-, per-, pra-, pri-, susi-, uZeiti. 133 įmerkti: PPtP nom. sg. f. imerkta I 210; Iszmonia musu kuny imerkta ir kaip purwuose nuklimpus. įmesti: inf. imest II 154, praes. imeta I 371, II 50, praet. imete I 53, II 70, 102, 142, PPtP nom. sg. m. imestas I 82, f. imesta I 3324), acc. sg. m. imestu II 42, acc. pl. m. imestus I 373; pakietys drutu akmeni [...] imete mariasna I 53; refl. įsimesti „įkristi, įpulti“: praes. isimeta II 11; kitiemus pagunduose duosti pagatbu sawo, kurie ne patis iosna isimeta; Dar žr. inmesti. įminti „įspausti (kojomis)“: PPtP acc. pl. m. imintus I 351; iuose regime imintus kayp pedus io. impilti (= įpilti): praet. impite II 173; impite wundeni takonion. impuldinėti (= įpuldinėti): praes. impuldineia 1 314, impuldineia I 361, impuldineiame I 335, impuldineieme 1I 91; nusideimay kuriosna kas diena impuldineieme. impulti (= įpulti) : inf. impult II 17, 57, praes. impuota I 108, 115, 148, 149, 157, II 123, impuotame I 59, 277, praet. impuote II 98, impuoto I 231, impuota I 335, fut. impuls II 65, cond. imputtu I 316, PPtA nom. sg. m. impuotys I 158, II 48, nom. pl. m. impuoly I 72, 271; daznay impuota ligon vmay I 115. Dar žr. inpulti. imti: inf. imt I 9, 127, 241, II 25, 32, praes. imi I 224, ima I 79, 178, 208, 222, 323, 327, 328, 348, 382, II 23, 59, 122, 164, 166, 213, ne ima I 171, 241, 243, 348, 349, 350, praet. ne iemiau I 112, Iemey I 29, eme II 90, 166, 183, ieme I 37, 61, 302, 317 ox), 358, 362, II 14, 21, 78, 173, 214, 236, nie ieme I 79, iememe I 173, 186, fut. imsiu I 310, ims I 243, 317, 349, 350, ne ims II 147, imsime II 117, imsite I 379, imper. imk I 18, 188, 318, II 217, Ne imk I 9, Imkite I 193, 356, II 13, 92, cond. imtu I 11, II 18, 78, 105, ne imtume II 218, ne imtumite II 6, PPtA nom. sg. m. emis IT 187, iemis I 296, II 88, 104, 173, nom pl. m. emi II 166, PC imdamas II 23, 131, 241, 248, imdami I 317, II 20; žodžius mano imk $irdin tawo I 188. Dar Zr. ap-, api-, apsi-, at-, azu-, is-, iž-, nu-, pa-, priimti. inartinti ,,ipykinti, jsiutinti“: praes. inartina I 274; pakrutina ir inartina marias menuo,. inderinti (= jderinti) ,jtaikyti“: fut. inderins I 142; net io priepuolibes saw priesingas pagadins, ir saw priderunéias inderins. indéti (= įdėti): inf. indet II 139, imper. Indek I 373, PPtP nom. sg. f. indeta I 182, acc. sg. f. indetu IT 234, nom. pl. f. indetos II 107; Szaknis Zolu karčios [...] medun indetos tiipa [= tumpa] labay saldžios; refl. indétis: inf. indetis I 301; grudan garsti¢ios ne wienas dayktas negal indetis didis. Dar Zr. įdėti. induoti (= jduoti): praet. indawe I 374; wisa runkon mano indawe; refl. insiduoti: praet. insidawe II 10; Dowidas pats insidawe pagundon. ineiti (= įeiti): inf. ineyt I 278, praet. ineio I 262, PPtA nom. sg. m. ineis II 44; ineis giwena tinay. Dar Zr. jeiti. įnešti: praet. inesiet II 86; Seiote tieg daug, o inesiet maža. inginti (= jginti) „įgyti“: inf. ingint II 181; noredami [...] amžinos garbos ingint. Dar Zr. jgyti. inirtintis (refl.) ,,jsipykinti, jsierzinti“: praes. ne inirtinasi II 4; Atima edesi rustibey, kad ne rustauia ir ne inirtinasi nieko drin. inkasti (= įkasti): inf. inkast II 183; elgetu koki Ziamen inkast. Dar Zr. jkasti. 140 inkrauti (= įkrauti): praes. inkrauia I 276; dayktay, kuriuos kartays inkrauia eldiion žmones; refl. inkrautis: praes. ne inkrauias I 301; ne inkrauias mayszay pinigu. inmesti (= įmesti): praet. inmete II 70; inmete ii pragaran. Dar žr. įmesti. inpulti (= jpulti): PPtA nom. sg. m. inpuolys IT 75; inpuolys nusideimosna didziosna niesidawe kaltas. Dar žr. impulti. insakyti (= įsakyti): PPtA nom. sg. m. insakis IT 181; butu tau didi dayktu insakis. Dar žr. įsakyti. insišaknyti (= įsišaknyti): praes. insiszakniia II 158; paiunkimas [...] insiszakniia giley širdin. inteikti (= įteikti) „įtaikyti, įtikti“: inf. inteykti I 201, inteykt I 71, II 142, 183, praes. inteykia I 266, cond. inteyktu I 364, II 15, 176; Sunus wisadu tewuy sawo nori ir gieydžia inteykti. intekėti (= įtekėti): praes. inteka I 270, inteko [= inteka] I 277; Wisos vpes inteka mariosna. intikėti (= įtikėti): praet. intikieiei I 235, intikieio I 177, 205, 214, II 232, 233: maža rados kurie intikieio II 232. intilpti (= įtilpti): praes. ne intilpsta I 301; ne intilpsta aukszti namay. inZagti (= jZagti) „sutepti“: PPtP instr. sg. m. ne inzagtu II 24; čistu ir nieku budu ne inzagtu [...] prasideimu. Dar žr. įžagti. įprasti: cond. iprastu I 212; Turi mokitis [...], idant ne paiunktu ir iprastu apsiriimop. įrašyti: PPtP nom. sg. m. irašitas I 152, dat. sg. m. iraditam II 254, acc. sg. f. irašitu I 265; tiesa prigimta [...], kuriu turime irasitu iszmonioy sawo. iremti: praes. ne iremia II 140, sup. iremtu I 343, PPtP acc. sg. f. iremtu IT 65; ne turedamas kur szakni sawo giliaus teystu ir iremtu. [irti Zr. swirti.] irtis (refl.): inf. irtis I 276, praes. iriasi I 279, iriames I 277, PC irdamies I 274; padest weiey gieri tiemus, kurie iriasi per marias. irustinti: praes. irustina I 272, PPtP nom. sg. m. irustintas I 129, acc. sg. m. irustintu I 128; Tris ipadiey priežastis marias pakrutina, ir kayp butu ias irustina. įsakyti: praes. isakay I 259, isako I 267, 268, II Sex)» 156, praet. isake IT 187, isakie 1262, 264, 367, II 1, 14, 54,,,), 115, 144, Isak[ile II 53, isakidawo II 102, fut. isakisiu I 260, PPtP n. isakita I 256; ku iiemus isakay, daro. Dar žr. insakyti. isigerti (refl.): praet. isigiere IT 240, PPtA nom. pl. m. isigieri I 257; giliey isigiere supuwimas. isimesti (refl.) „įkristi, įpulti“: praes. isimeta II 11; kitiemus pagunduose duosti pagatbu sawo, kurie ne patis iosna isimeta. isivogti (refl.): praes. isiwagio [= isiwagia] I 289; teyp heretikay staptemis isiwagio swetimon dirwon. isodinti: fut. isadinsiu I 310, 311, PPtP nom. sg. m. isadintas I 40; mazu riksztely nulauzdiu, ir isadinsiu vnt kalno aukszto I 310. įspėti: inf. ispet I 126; iz čia piga kiekwienam ispet, kokie buwo wisi Zmones. įstatyti (vert.) „įsteigti, įkurti“: inf. istatit I 73, 245, praes. istata I 99, praet. istate I 42x), 160, 205, 232, 245, 264, II 82, 84, 151, 152, 153, PPtP nom. sg. m. istatitas IT 141 89,91, PPtP gen. pl. m. istatitu II 133; forma duosti kiekwienam dayktuy buyti tikru, kuri istata ii sawimp, ir nuog kitu atskiria (lenk. ...ktory ią stanowi w sobie); istate del sawo sudo dienu paskutiny (lenk. postanowit...) I 4; anas istate Bažničiu (lenk. on wystawit koščiot) II 151. įstoti: inf. istot II 151, 256, praet. istoio II 160, fut. istos I 134; Apasztatay, ir kurie vnt iu wietos istoio (lenk. ...nastąpili). įstumti: inf. istumt I 35; tarnu [...] kalinen apkaltu istumt. išeiti: inf. iszeyt I 39, II 56, 167, 168, praes. Iszeyti I 369, iszeyt I 39, 252, 294, II 1, 43, 81, 121, 168 ay, 239, išieyt I 95, praet. iszeiau II 44, 242, iszeio I 317,,,, 338, 350, 353, II 110, 173, iszaio II 167, 187, ne iszeio I 163, ne iszaio II 180, iszeiote I 3235), fut. iszeys I 355, imper. iszeykite IT 124, 125, 167, 168 ,,, PPtA nom. sg. m. iszeis I 317(3,,„, ne iszeis I 352, f. iSieius I 87, PC iszeydamas II 187; Sugrišiu namuosn mano, izgi kuriu iszeiau II 44. Dar žr. iZeiti. iSgaiSinti: PPsP acc. sg. m. ne iszgaySinamu I 367; apturet iždus didžiausius, turtu niekadu ne iszgayS§inamu. Dar Zr. iZgaiSinti. iSilsti ,.pailsti“: imper. Ne iszilskite I 210; Ne iszilskite, nes ne apimsite. Dar Zr. iZilsti. išimti: praes. iszima I 338, PPtA nom. sg. m. iszemis II 256, ne isziemis I 119, PPtP nom. sg. m. iszimtas I 182, f. iszimta I 182; rado [...] kori medaus, ir iszemis ede ii. Dar Zr. iZimti. iSkakti „iškeliauti“: inf. iszkakt I 279, 315, II 30, 259, praet. iszkako II 243, fut. iszkaksi I 280, ne iszkaks I 258, PPtA nom. sg. m. iszkakis IT 247; niekas negal [...] iszkakt ton karalisten aba Ziamen I 279. Dar Zr. iZkakti. iSkarsti „susenti“: PPtA nom. sg. m. iszkaršis I 21, 165, instr. sg. m. iszkarszusiu I 166; Gime tomis dienomis žmogus labay senas ir iszkarsis. iškasti: fut. iszkasi I 187; kayp iždu iszkasi iu. Dar Zr. iZkasti. iškęsti: praes. iszkinéia II 55, neiszkinéia I 211, ne iszkinéia IT°139, praet. iszkinte IT 256, fut. ne iszki$ IT 58; neiszkinia $wiesos sautes widuy dienos tabay Zibunéios. Dar Zr. iZkesti. iškirsti: PPtP nom. sg. m. iszkirstas I 82; szakniesp kirwis iau pridetas ira, idant iszkirstas ir vgnin imestas butu. Dar Zr. iZkirsti. išklausyti: praes. iszklauso II 149, fut. ne iszklausisiu I 8 —9, ne yszklausisiu I 198; iszktauso wisus, kurie io ape ku praszo. Dar žr. iZklausyti. iSkratyti „ištirti, apsvarstyti“: inf. iszkratit IT 116; Turime [...] iszkratit ir iszwartit iu [širdį] su didžiu rupeščiu. Dar Zr. iZkratyti. iSkuopti: PPtP acc. pl. m. iszkuoptus II 44; runda juos szluotomis isztuotus, ir iszkuoptus. Dar Zr. iZkuopti. išmanyti „suprasti, suvokti“: inf, iszmanit I 18, 97, 105, 190, 267, II 31, 81, 112, 129, 249, 253, iszmonit [= iszmanit, lenk. rozumie¢] I 213, praes. iszmano I 18, 94, 96, 117, 136, 138, 146, 368, II 58, 82, 123, 125), 126, 247, ne iszmano I 139, 167, 378, neiszmana I 267, iszmanome I 97, ne iszmanome I 96, praet. iszmane II 246, ne iszmane I 105. 358,,,, 375, 377, II 157, 250, 253, imper. iszmanik I 66, 91, 95, 111, 119, 120, 146, 172, 267, II 118, cond. iszmanitu I 156, IT 251, iszmonitu [= iszmanitu] I 210, ne iszmanitu I 338, IT 50, iszmanitume I 259, PPsA nom. sg. f. isz142 manunti I 94, acc. sg. m. iszmanunti I 87, instr. sg. m. iszmanunčiu I 73, gen. pl. m. ne iszmanunčiu I 109, dat. pl. f. ne iszmanunčiams I 105, ne iszmanunčiomus II 157, PPtA nom. sg. m. iszmanys I 6, PPsP nom. sg. f. ne iszmanama I 376, PPtP nom. pl. m. iszmaniti I 341, iszmanidamas I 138, iszmanidami II 119; atwere iiemus iszminti, adunt galetu iszmanit rasztus II 249; refl. išsimanyti: inf. isimanit [= iszsimanit] II 72, praes. iszsimano I 305, 332, 371, II 251, isimano [= iszsimano] I 149, 228, II 73, 15763, 188:3,,;ižguldžia, kas isimano per vgni I 228. Dar žr. ižmanyti. išmesti: inf. iszmesti I 276, iszmest II 56, 58, 61, 63, praes. iszmeta I 304, II 59, praet. iszmete I 42, 332, II 60, 61, fut. iszmes 11 57, ne iszmes II 62, PPtA nom. sg. m. iszmetys I 72, PPtP nom. sg. m. iszmestas II 56, 64, 68, 12602, 146, nom. pl. m.iszmesti I 235, PC iszmesdamas II 72, PPtI neiszmiatus II 64; reykia iszmesti iZ ios wisokias sunkias prekies. Dar Zr. iZmesti. iSmestuoti „išmatuoti“: PPtP nom. sg. m. neiszmestuotas II 197, f. ne iszmestuota 192, gen. sg. f. ne iszmestuotos I 238, 347; anas [...] ira garbos ne iszmestuotos I 238. Dar žr. iZmestuoti. iSmetinéti „priversti išeiti, išvaryti“: inf. iszmetinet II 62, 66, praes. iszmetineiu IT 43, praet. iszmetineio II 61,,,, 64; niekadu ne iszmes tu welinu iz sawis, kuriu reykia su didžiu iszmoniu, su rupeščių ir sietawartu didžiu iszmetinet II 62. Dar žr. ižmetineti. iSmisti ,,iSeikvoti, išleisti“: inf. iszmist I 101, praet. iszmito I 101, II 163; wisu sawo turtu iszmito I 101. išmokyti: inf. iszmokit I 204, II 61, cond. iszmokitu IT 128; Idant iszmokitu mus dwieiu dayktu; refl. iSsimokyti: PPtA nom. pl. m. (n.) iszsimoki I 294. Dar žr. iZmokyti. išmokti: fut. iszmoksime II 128, PPtA nom. sg. m. iszmokis I 287, 288; Baymes iszmoksime. Dar Zr. iZmokti. iSmonyti Zr. iSmanyti. iSnaikyti „išnaikinti, sunaikinti“: praes. isznayko I 238, 260, II 231-232, praet. isznaykie I 185, II 231; Toki meyle isznayko wisokius nusideimus I 238. Dar žr. iZnaikyti. iSokti: praes. iszoka II 10; ne patis noretinay iszoka iosna. iSpéloti (sl.) „nukryžiuoti, ištempti“: PPtP acc. sg. m. iszpetotu II 220; prykalo kriziausp ir pakiele vnt io iszpetotu auksztin. Dar Zr. iZpéloti. išrauti: inf. iszraut II 231, cond. ne iszrautumite I 281; adunt [...] raudami kukalus, ne iszrautumite su ieys draugie ir kwiečiu. Dar Zr. iZrauti. išreikšti: praes. iszreyszkia I 82, IT 12, 219, 220, praet. iszreyszkie I 74, iszreyskie I 83, PPsA acc. sg. m. iszreyszkiunti II 139; tulas piktibes iu iszreyskie baysieys žodžieys. Dar žr. iZreiksti. iSrinkti: PPtP nom. sg. m. iszrinktas I 173, nom. pl. m. iszrinktieii I 54, gen. pl. m. iszrinktuiu I 318, dat. pl. m. iszrinktiemus I 14; Numiletasis mano baltas ir raudonas, iszrinktas iz tukstunéiu. Dar Zr. iZrinkti. išrišti 1. „išlaisvinti, atpalaiduoti surišimą“: PPtP nom. pl. m. iszriszti IT 160; Ne iszsakitu iaucia širdies linksmibi iszriszti iZ tu tynéiugu (lenk. ...vwolnione od tych lancuchow); 2. (vert.) „atleisti nuodėmes, dovanoti“: praes. iszriszu II 160, 143 iszrisza II 160, PPtP nom. sg. m. iszrisztas II 160; reykia adūt [= adunt] žmogus butu iszrisztas ir ižteystas (lenk. ...aby byt czlowiek rozwiązan). Dar Zr. ižrišti. išsakyti: inf. iszsakit I 161, fut. iszsakis I 210, PPtP nom. sg. m. ne iszsakitas I 336, gen. sg. f. neiszsakitos I 238, ne iszsakitos I 300, acc. sg. f. neiszsakitu I 170, Ne iszsakitu II 160, instr. sg. m. neiszsakitu I 169, 172, ne iszsakitu I 221, instr. pl. m. neiszsakitays I 169; Kas regies ii ir iszsakis?; Ira [...] džiaugsmas ne iszsakitas. Dar žr. ižsakyti. išsemti: inf. iszsemti I 277, iszsemt I 209, praes. iszsemam I 277,5,,, cond. ne yszsemtu I 209, PPsP acc. pl. f. ne iszsemamas I 77; reykia iszsemti wisadu wundeni. Dar Zr. iZsemti. | išsigąsti (refl.): praet. issigundo II 225, isigundote II 248; Ko isigundote? Dar Zr. ižsigąsti. išsikalbėti (refl.) „išsiteisinti, pasiteisinti“: inf. iszsikatbet II 53; Negal iszsikatbet taridamas, kas man iop? Dar žr. ižkalbėti. išsimanyti Zr. išmanyti. išsimiegoti (refl.): PPtA nom. pl. m. ne isimiegoii II 176; po wakarikščiey puotay ne isimiegoii. išsimokyti žr. išmokyti. išsipildyti (refl.): fut. issipildis I 1, cond. isipilditu I 296, II 143—144, 249; wisa tay issipildis. Dar žr. ižpildyti. išsirpti: PPtA gen. pl. f. isirpusiu I 333; wieton vogu wino isirpusiu ir saldžiu ta winičia atanešie ir dawe vogas karčias miszkines. išskaityti (vert.) „išskaičiuoti“: praes. iszskayto I 333, II 122, PPtP gen. pl. f. iszskaytitu II 126; turi szarwus tulus, kureys apsidet gal nuog wirszaus galwos iki koiu padamus, kuriuos iszskayto Apasztalas (lenk. ...ktore wylicza Apostot) IT 122. Dar žr. išskaityti. išskristi: PPtA nom. pl. m. iszskridi I 369; Kiti kaip karweličia iszskridi iž tosgi skrinios. iššluoti: praes. isztuoia II 72, PPtP acc. pl. m. isztuotus II 44; runda juos sztuotomis isztuotus. iStaryti (ištarti): inf. isztarit I 213, praes. isztaria II 81, ne isztaria II 55, praet. isztare I 168, 268, PPtP acc. sg. m. isztaritu II 55, acc. pl. m. isztaritus II 31; Zodi tiktay isztare drauzdamas I 268. Dar Zr. iZtaryti. ištikti „mušti, smogti, suduoti“: fut. isztiks II 247; Kas tawi isztiks, arba twiksteres per wienu szali weydo, pastatik iam vntru (lenk. Kto cig vderzy...). Dar Zr. iZtikti. ištremti: praes. isztriemia II 57; Pasnikas isztremia welinu. Dar Zr. iZtremti. ištrinti „panaikinti, pašalinti“: inf. isztrint II 231; Nusideimus, kuriu tuogi budu, ne galeio niekas isztrint. Dar žr. ižtrinti. išvaikyti: PPtP nom. pl. m. iszwaykiti II 201; mokitiniey ir kiti prietelus io ižgunditi, iszwaykiti II 200—201. išvaryti: inf. iszwarit I 322, praes. iszwaro II 57, PPtP nom. sg. m. iszwaritas IT 56; Regis galeis wisus žmones iszwarit vnt darbo I 321—322. Dar Zr. ižvaryti. išvartyti: inf. iszwartit II 116; Turime tadu wisi prisidaboties širdi saway, iszkratit ir iszwartit iu (lenk. ...wytrząsač ie y przewracač). Dar žr. ižvartyti. 144 išvelėti: praet. iszweleio II 85; iszweteio rubus sawo ir ižbaltino iuos. išvemti: praet. iszweme II 119; biaurus priesz Wieszpati iszweme žodžius. Dar Zr. ižvemti. išversti: inf. iszwerst II 119, 153, praet. iszwerte I 260, II 76, PPtP gen. sg. m. iszwersto I 256; namus didžiu žmoniu iszwerte II 76; Žodžius kitu piktay ižguldinet ir iszwerst iuos vnt pikto II 119. Dar žr. ižversti. išvysti: inf. iszwist I 189, 190, praet. iszwido II 109, fut. iszwis I 1,15, cond. isziwistu [korek. klaida, turi būti: iszwistu] II 109, PPtA nom. sg. m. iszwidis I 209; teyp praszuko iszwidis iu gitumu. Dar žr. ižvysti. įveikti: inf. iweykt I 22, praes. iweykia I 259—260, II 17, 19, praet. iweykie II 71, 231, PPtP nom. sg. m. iweyktas II 18; teyp baysu neprietelu musu iweykie II 71. įvesti: praet. iwede I 143, II 241, PPtA nom. sg. m. iwedis II 7, PPtP nom. sg. m. iwestas I 40, II 239; ii iuosna vnt giwenimo ir wieszpatawimo iwede I 143. įvisti „atsirasti, prigyti“: praet. iwiso II 62, PPtA nom. pl. m. iwisi I 231; Piktas budas terp krikščioniu iwiso ir platin eyt kas diena. įžagti „sutepti“: PPtP nom. sg. m. ižagtas I 174, f. ne ižagta II 156, gen. sg. m. neizagto II 115, f. neižagtos I 95, acc. pl. m. neižagtus I 233; szwenty ios prasideimo neižagto szwenčia. Dar žr. inžagti. ižalkti (= išalkti): PPtA nom. pl. m. ižalkti II 104; galetu but pasotinti ižalki pinki tukstunčiey žmoniu, ižaugti (= išaugti): praes. ižauga II 65; daug iz szaknies ir iz kietmo atazalu ižauga. ižbaltinti (= išbaltinti): praet. ižbaltino II 85; iszweleio rubus sawo ir ižbaltino iuos. ižbarstyti (= išbarstyti): praet. ižbarste I 42, PPtP nom. pl. m. ižbarstiti II 201; apwerte status, ižbarste pinigus iu; refl. ižsibarstyti: cond. ne ižsibarstitu II 20; Reykia daug pinigu vnt kariones su žmonemis [...], idant imdami atgu sawo [...] ne iZsibarstitu.! ižbarti (= išbarti): PPtP nom. sg. m. ižbartas I 150; ižbartas buwo, kuris be rubu priderunčiu swodbon driso atayt. ižbėgti (= išbėgti): praes. ižbega I 10, fut. ne ižbegs I 10; Kartays kalinis [...] pasadintas kaliney, ižbega. ižberti (= išberti): praet. ižbere I 242: ižbere vnt musu wisa giera; refl. ižsiberti: praet. ižsiberdawo I 251; Raupay kuno liga [...], kartays vnt wisu sunariu ižsiberdawo. ižbyloti (= išbyloti) „išsakyti“: PPsP gen. sg. m. ne izbitomo II 200, acc. sg. m. neižbitomu I 152; idant iž iu draugies ir byndristes neižbitomu turetu džiaugsmu. ižbjaurinti (= išbjaurinti): praes. ižbiaurina I 153, PPtP nom. sg. m. ižbiaurintas II 199; weydas spiauduleys iZbiaurintas. ižbristi (= išbristi): inf. ižbrist II 57: ne wargiey iž iu gali ižbrist. iždabinti (= išdabinti): PPtP nom. pl. m. izdabinti I 55, acc. pl. m. iždabintus I 143, loc. pl. m. iždabintuose I 56; pastate pirma namus iam gražus ir iždabintus. iždalyti (= išdalyti): praes. izdaliia II 43, PPtP acc. pl. f. iždalitas I 51; naudu io izdaliia, iždeginti (= išdeginti): fut. iždegins I 144; dregnumu nusideimu sawo per karsztu gaylistu ižsekins ir iždegins. 145 iždėti (= išdėti) 1. „išdėlioti“: PPtP nom. pl. m.iždeti I 189; žmogiste ira dirwa, kurion iždėti ira wisi ižday brungiausi (lenk. ...wtožone); 2. „paslėpti“: praet. iždeiey I 92; Kayp dide tieg daugibe saldibes tawo Wieszpatie, kuriu iždeiey tiemus, kurie biios tawis (lenk. ... zakryt); 3. „palaidoti“: cond. iždetu II 177; adunt vžumusztu artimu sawo iž vličios pagreptu ir iždetu (lenk. ... pogrzebt). iždygti (= išdygti): praes. iždigsta I 289, 305, cond. iždigtu II 255, PPtA nom. sg. m. iždigis I 342, nom. pl. m. iždigi I 338; iždigis dereio didžiey. iždrėksti (= išdrėksti): praes. iždreskia I 10, fut. iždreks II 98; iždreskia iž gierkles dwasu kunigayksčamus. iždrožti (= išdrožti): PPtP dat. sg. m. iždrožtam II 254; rasztuy runkose wieszpaties iraszitam ir iždrožtam priguli. ižduoti (= išduoti) „paskelbti, išleisti (dekretą); atiduoti, paaukoti, pašvęsti; pasmerkti; sulaužyti ištikimybę; iškelti į aikštę; skleisti (garsą)““: inf. ižduot II 49, 102, 173, praes. izduosti I 6, 28, ižduost II 184, praet. izdawiau II 201, izdawe I 9, 58, 101,,,,, 1813, 218, 2205, 227, 362, II 59, 128, 163, 190, 201, 202, 203 ,,,, 217, 221, 235, fut. izduosiu IT 185, izduos I 66, cond. izduocia I 120, izduotu I 138, IT 172—173, 185, PPsA gen. sg. m. izduodunéio I 376, PPtP nom. sg. m. izduotas I 358, 363, IT 33, 229, gen. sg. m. izduoto I 7, 26, acc. sg. m. izduotu II 162, acc. pl. m. izduotus IT 163, PC izduodamas II 216; Ižktausys ir iki gatu iszmanys sudzia tiesu, izduosti dekretu I 6; wisu turtu sawo izdawe vnt giditoiu I 101; azu mus izdawe II 201; Sunu sawo izdawe vnt baysios kunčios 1I 128; Sirdiy sawo pastate izduot ir parduot Wieszpati II 49; Ižduosti pikti darbay piktadeiu pati I 28; balsu werksmingu izduost II 184; refl. izsiduoti „išleisti, iSeikvoti“: PPtP nom. sg. m. izZsiduotas II 212; Ira tadu iždas nupelnu [...], kad per vmzius vmzinus ne gal but iZsiduotas ir iszsemtas. izdvesti (= iSdvésti): praes. izdwesia II 70; ana vnt kraszto zwirzduose atliekti, ir tinay izdwesia. izdziovinti (= išdžiovinti): fut. izdZziowins I 142; izdZziowins iump szlapiby. izdziati (= išdžiūti): PPtA nom. sg. f. izdZiuwusi II 95, acc. pl. m. izdZiuwusius I 45; kaulus izdziuwusius tiktay ada apsega. įžeisti: inf. izieyst I 325; Ne nori tadu Diewas izieyst io luosibes. izeiti (= išeiti): praet. izeio I 55, PPtA nom. pl. m. IZsziaii I 169; A sztay iZeio priesz ii žmona; refl. iZsieiti: praes. izSieyt I 10, II 239; be karoimo iz to swieto ižšieyt I 10. Dar Zr. išeiti. izgaiSinti (= iSgaiSinti): praes. ižgayšina I 269, praet. iZgaySinau I 343, ižgayšino I 149, IT 88, PPtP nom. sg. f. ižgayšinta IT 43, nom. pl. m. izgaysinti I 136; wisu turtu izgaysino I 149. Dar Zr. iSgaiSinti. ižgaišti (= iSgaisti) „išnykti“: inf. ižgayszt 178, 231, praes. izgayszta I 72, 270, II 64, 99, 140, 210, praet. izgayszo I 289, izgayszome I 137, cond. izgaysztu I 95, PPsA nom. sg. m. izgaysztus I 84, PPtA nom. sg. f. IZgayszus I 231; wisi dayktay [...] pasirodzia ir tuoiaus izgayszta I 270. izgaléti (= iSgaléti): praes. (pers. III) izgali I 266, Il 94, 103, izgalite II 11, praet. ižgateio IT 104, fut. izgalesi IT 105; ku iszmonia pačiu žmoniu izgali pramanit II 103. 146 ižgandinti (= išgandinti) „išgąsdinti“: praet. ižgundino II 235; moteres nekurios ižg musu, ižgundino mus. ižgandyti „išgąsdinti“: PPtP nom. pl. m. ižgunditi II 201; mokitiniey ir kiti prietelus io ižgunditi, iszwaykiti II 200—201. ižganyti (= išganyti) (vert.) „atpirkti, išgelbėti“: inf. ižganit II 33, PPsA gen. sg. f. ižganunčios II 121, PPtP nom. sg. f. ižganita II 48, gen. sg. m. ižganito I 348, instr. sg. m. ižganitu I 118,,,, nom. pl. m. ižganiti I 338, instr. pl. m. ižganitays I 258; Wisu žmoniu gieydžia ižganit. ižgėdinti (= išgėdinti): praet. ižgiedino I 35, II 138, cond. ižgiedintu I 156, PPtP nom. sg. m. ižgiedintas IT 69,,,,; ižgiedintas ir apiuoktas ira. ižgelbėti (= išgelbėti): inf. ižgietbet I 59, 63, II 96, 146 praes. ižgietbia II 10, praet. ižgietbeio II 228, 229, fut. ižgietbes II 104, imper. ižgietbek II 257, permis. tegul [...] ižgialbt II 165, cond. ižgietbetu I 59, 156, II 131; niekas ne galeio patogiaus musu ižgietbet I 63; refl. ižsigelbėti: inf. ižsigietbet II 129, praet. ižsigietbeio II 57; ir atsipirko (aba ižsigietbeio) iž prapulties. ižgydyti (= išgydyti): praet. ižgide I 35534, II 122, 223,.,, fut. ižgidisiu I 234, imper. Ižgidit [turėtų būti: Ižgidik] II 223, PPtP nom. sg. m. izgiditas I 234, nom. pl. m. ižgiditi I 102, II 223 ,,,, acc. pl. m. ižgiditus II 223; Asz ataysiu, ir ižgidisiu ii. ižgirsti (= išgirsti): praes. ižgirsta I 338, praet. ižgirdo I 139, 358, PPtA nom. sg. m. ižgirdis I 32, 42, 234, 365, II 55, 96, 179, f. ižgirdus I 168, nom. pl. m. ižgirdi I 339, IT 21, 232, PPtI ižgirdus II 51; ižgirdi žodi, ažuturi I 339. ižgyti (= išgyti): inf. ižgit II 121, 130, fut. ižgisi II 129; tos Zoles tiktay runku pasilitek, o tuoiaus ižgisi ir pasweyksi. ižguldinėti (= išguldinėti) (vert.) „aiškinti, dėstyti“: inf. ižguldinet II 119, praet. ižguldineio II 23655,,„240, cond. ižguldinetu II 254; ižguldineio mumus rasztus II 240. ižguldyti (= išguldyti) (vert.) „išaiškinti, išdėstyti“: inf. ižguldit I 42, 288, 340, 375, II 255, praes. Ižguldžiu I 306, ižguldžia I 121, 228, 245, II 58, 74, 123, 125, 157, ižguldzia II 158, praet. ižgulde I 125, izgulde I 188, 203, 340, 377, II 250, 251, PPsA gen. sg. m. ižguldžiunčio II 240, acc. sg. m. ižguldžiunti II 139, PPtP nom. pl. f. ižgulditos I 148, instr. pl. m. ižgulditays II 14, PC ižguldidamas II 170; galime saw ii truputi kitayp ižguldit I 340; refl. ižsiguldyti: praes. ižguldžiasi I 371, ižsiguldžia I 371, II 89. Tas žodis ižguldžiasi menuo. ižgulėti (= išgulėti) „priderėti, priklausyti“: praes. (pers. IIT) ižguli IT 62; kas kunuy ižguli rupiey ir atžwilgtinay daro (lenk. co do ciata nalezy...). izilsti (= išilsti) „pailsti“: praet. izilsome I 160—161, cond. ne izilstumite I 361; ižilsome vnt kielo ne teysibes ir prapulties. Dar žr. išilsti, izimti (= išimti): PPtA nom. sg. m. ižiemis I 374; wisa runkon mano indawe, ižiemis tawi wienu pačiu. Dar žr. išimti. ižkakti (= iškakti): cond. ižkaktu I 352; idant [...] galausian wieton ižkaktu. Dar žr. iškakti. ižkalbėti (= iškalbėti) „prikaišioti“: ižkatbet II 55; nieko ne drisa izkalbet, bet wisami gi garbina; refl. ižsikalbėti „išsiteisinti“: inf. ižsikatbet I 24; Adunt ne wienas neturetu kuo ižsikatbet iž sawo kaltibiu. Dar žr. išsikalbėti, 147 ižkasti (= iškasti): inf. ižkasti I 208, ižkast I 186, praes. ižkasa I 208 ,.,,, II 209, praet. ižkase I 155; ižkase saw szulnius. Dar žr. iškasti. ižkelti (= iškelti): praes. ižkiela II 99; ižkiela vnt wiresnibes kokios. ižkentėti (= iškentėti): inf. ižkintet I 159, (praes. kaip ir ižkęsti, žr.), praet. ižkinteio I 156; bewelidamas kurinorint kitu piktu dayktu ižkintet. ižkęsti (= iškęsti): inf. ižkist I 102, 187, 225, 232, II 20, 48, 259, praes. ne ižkinčia II 16, praet. ižkinčiau I 25, ižkinte I 361, II 168, fut. izkis I 117, 118, ne ižkis II 140; reykia iam daugio wargu ir priespaudu ižkist II 259. Dar žr. iškęsti. ižkirsti (= iškirsti): inf. ižkirst II 65, praes. ne ižkierta II 65, PPtI ižkirtus II 65; ne ižkierta szaknies su kietmu sawo. Dar žr. iškirsti. ižklausyti (= išklausyti): PPtA nom. sg. m. Ižktausys I 6, nom. pl. m. ižktausi II 160; Ižktausys ir iki galu iszmanys sudžia tiesu, ižduosti dekretu. Dar žr. išklausyti. ižklėsti (= išklėsti) „išmušti, išplakti“: praet. ižkteste I 42; padaris saw botagu iz wirweliu ižkteste iuos ir iszmete iž bažničios. ižkratyti (= iškratyti) „ištirti, apsvarstyti“: praes. ižkrato I 8, 289, fut. Ižkratisiu I 19, ižkratis I 6, 20, ne ižkratis I 148, imper. Ižkratik I 329; ižkratis ir ižwartis sudžia teysingas [...] žodžius ir darbus, pagal statutu I 6. Dar žr. iškratyti. ižkuopti (= iškuopti): fut. ne ižkuops I 143; namuosna sawo ne priima karalienes [...], iey iu ne ižkuops. Dar žr. iškuopti. ižleisti (= išleisti) 1. „duoti galimumą išeiti“: praes. ižteydžia I 8, II 166, iZlaydzia I 6, ne ižteydžia I 249, praet. ižteyde II 167, ižteyzdawo II 28, PPtP nom. sg. m. ižteystas I 34,,,,; ižleydžia kalinius iz kalines II 166; 2. „dovanoti (kaltę), atleisti“: praes. ižteydžiu II 160, ižteydžia II 160, PPtP nom. sg. m. ižteystas II 160; Asz tawi izleydziu, aba iszriszu nuog wisu tawo nusideimu (lenk. Ia tobie odpuszczam grzechy...). | ižlenkti (= išlenkti) „pralenkti“: praet. ižtynkie I 331; nuoširdžiey dirbo ir pawiio pirmuosius darbinikus, ižtynkie iuos I 330—33l1. ižlepinti (= išlepinti): PPtP nom. sg. m. izlapintas II 57, nom. pl. m. iž-tepinti I 212; kunas ižtapintas. ižlepti (= iSlepti): PPtA nom. pl. m. ižtepi I 243; ižlepi waykay siaust lauiasi. ižliesinti (= išliesinti) „padaryti liesą““: PPtP gen. sg. m. ižliesinto II 19; silpnibes kuno reykia, pasnikays ir kitays warginimays ižliesinto. ižlieti (= išlieti): praet ižteiom I 277, PC ižliedama II 209; daug wundenio ižliedama; refl. ižsilieti: praes. ižsiteia I 270; Marios [...] ižsiteia ir wel iž krasztu sugrižta. ižmanyti (= išmanyti) „suprasti, suvokti“: inf. ižmanit II 163, 184, praes. ne ižmano IT 191, fut. ižmanisi I 187, cond. ne ižmanitumime II 181, PPsP instr. pl. m. ne ižmanamays II 209, PPtP nom. sg. m. iZmanitas II 191, nom. pl. m. izmaniti IT 81; pati iszmonia ne iZmano; refl. iZsimanyti: inf. iZsimanit I 16, 28, 178, 273, 351, praes. ižsimano I 19, 23, 29, 157, 188, 189, 190, 239, 240, 254, 272, 305 ,,,, 323, 342 5,), 351, 371 2x, 382, II 66, 68, 71, 835, 257; Marios iZzsimano swietas I 272. Dar Zr. išmanyti. izmegzti (= iSmegsti): cond. ižmegzčia I 69; ižmegzčia Siksznely Cierewikos io. izmelsti (= iSmelsti): praes. ižmeldžia I 239,,; iZmeldZia milistu, idant galetu [...] apturet atleydimu. 148 ižmesti (= išmesti): praet. ižmete I 287, II 43, PPsA nom. sg. m. ižmetus I 141, PPtP nom. sg. m. ižmestas I 26, 184; kunigayksztis to swieto bus ižmestas aran I 26; refl. ižsimesti: praes. ne ižsimeta II 64; tasay ne ižsimeta draugie iž dušios ir iž kuno su ižmetimu nuodemiu. Dar žr. išmesti. ižmestuoti (= išmestuoti) „išmatuoti“: praet. ižmestawo II 230; sumierawo aba ižmestawo žiemi. Dar Zr. išmestuoti. ižmetinėti (= išmetinėti) „priversti išeiti, išvaryti“: inf. ižmetinet II 66, praes. ižmetineia II 43,,,, ižmetineio II 43, 61, 64, 133, PPsA acc. sg. m. ižmetineiunti II 43; Ir tu patayku tadu koroimo, reykia ižmetinet tutays pasnikays. Dar žr. išmetinėti. ižmokyti (= išmokyti): praet. ižmokie I 133, cond. ižmokitu I 63; ižmokie pažint; refl. ižsimokyti: PPtA nom. pl. m. ižsimoki II 158; galesite gieray darit, paprati ir ižsimoki pikto, ižmokti (= išmokti): praes. ižmoksta II 48; iz to ižmoksta žmogus pažint. Dar žr, išmokti. ižnaikinti (= išnaikinti): ižnaykint II 153, PPtP nom. sg. f. ižnaykinta II 154; Karaliste kuri ne bus ižnaykinta vnt vmžiu. ižnaikyti (= išnaikyti) „išnaikinti“: praet. ižnaykie I 133, 309, 310, II 7, 206, cond. ne ižnaykičia I 129; nusideimus ižnaykie I 310; refl. ižsinaikyti: praes. ižsinayko II 64; pačios tiktay nuodemes ižsinayko ir ižgayszta. Dar žr. išnaikyti. ižnešti (= išnešti): praet. ižnesze II 205; auksztibi sawo vnt piačio ižnesze. ižniekinti (= išniekinti): praet. ižniekino II 23; ižniekino sawi pati. ižnykti (= išnykti): praet. ižniko II 236: anas ižniko ižgi akiu iu. ižpasnykauti (= išpasnykauti) (hibr.): praet. izpasnikawo II 1; izpasnikawo kieturias dešimtis dienu, ižpažinti (= išpažinti): inf. ižpažint I 159, II 51, 169, 172, 184, praes. ižpažista I 137, 257, 287, 363, ižpažistame II 190, praet. ne ižpažinou II 75, ižpažino I 69, 163, IT 246, ne ižpažino II 75, PC ižpažindami I 245; patis iu ministray ne gina to, bet swiesiey ižpažista I 287; refl. ižpažintis: praes. ižpažistasi I 369; eyt bažničion vnt maldu, ižpažistasi. ižpėlioti (= išpėlioti) žr. ižpėloti: PPtP acc. sg. m. ižpelotu II 24; Wieszpati vnt križiaus ižpelotu rode. ižpėloti (= išpėloti) „nukryžiuoti, ištempti“: PPtP nom. sg. m. ižpetotas II 34, 200, 230, ižpetotu II 58; nuogas vnt križiaus ižpelotas II 230. Dar žr. išpėloti. ižpildyti (= išpildyti): inf. ižpildit I 140, praes. ižpildžia II 165, praet. ižpitde I 163, II 166, 251, cond. ižpilditu I 135, PPsP acc. sg. m. ižpildžiamu II 136, PPtP dat. sg. f. ižpilditoms I 195, PC ižpildidami I 265, II 116; tay kas ape ii buwo parašita, ižpitde II 251; refl. ižsipildyti: praes. ižsipildžia I 370, praet. ižsipitde I 131, II 220, ižsipilde II 96, fut. ižsipildis I 134, 358, cond. ižsipilditu II 250; tadu ižsipitde žodžiey Izaiosziaus II 220. Dar žr. išsipildyti, ižpirkti (= išpirkti): inf. ižpirkt I 241; negatlečia ižpirkt, ižplaukti (= išplaukti): PPtA nom. sg. m. iZplaukis II 35; butu ižptaukis. ižplūsti (= išplūsti): praes. ižptusta I 86, 171; kayp wersme iž kurios wisokia gražibe ižteka ir ižptusta I 171. 149 252, imper. Kielkis I 2855,, Kielkites II 21, cond. kiettus I 129, II 158, PPtA acc. sg. m. kielusis II 228, nom. pl. m. kietysi II 228, PC kietdamasis IT 228, 252, kieldamasi II 178, kialdamies II 178; wunduo mariu kietasi ir kayp butu auga I 274; rayszuy liepe kieltis, ir wayksčiot I 178; atgiio ir kietes kayp iž miego I 178; regiedami kielusis Christu (lenk. widząc zmartwych statego Chrystusa). Dar žr. iž-, nu-, pa-, pra-, pri-, užkelti. kentėti: inf. kintet I 38, 375, 377, II 33, 236, 249, 253 (praes. kaip ir kęsti, žr.), praet. kinteio I 61, 68, 352, II 199 4, 20045), fut. ne kintes II 258, cond. kintetumite I 39, IT 9, PPsA nom. sg. m. kinéius II 222, acc. pl. m. kinéiuncius I 303, PPtA acc. sg. m. kinteiusi IT 128, PC kintedamas II 130, 257; sopulo turet ir kintet negal I 375. Dar žr. is-, iž-, nukentėti. kepti: PPtA gen. sg. f. kiepusios II 248; pakiete iam dalu žuwes kiepusios. keršyti „grasinti, grūmoti“: praet. kiersiio II 68; ažumuszt kieršiio Diewas ii. kęsti: inf. kist I 60, II 30, 341353, 352x), 88, 103, 118, 217, 221, praes. ne kinčiu II 140, kincia I 31, kinčia I 109, 182, 218, 362, 364, II 8, 11, 35, 38, 74, 196s, 257, nekinčia I 117, 306, ne kinčia I 266, II 42, 137, 159, 216, 246,,,, nie kinčia II 246, praet. kinte I 182, 218, 225, 342, 364, II 11, 128, 201, 203, 207, 213, 214455, 218 4x), 2193x)s 221 (2x), 22235), 256, nekinte I 349, fut. kis I 38, cond. kistumite II 38, PPtA nom. sg, m. kintis II 218, PPsP gen. pl. f. niekin¢iamu II 4, PC kisdamas I 23, II 217, 228, 231, nekisdama II 129; daug wargu ir sunkibiu kisdamas II 228; heretikay tos Theologios smarkiey nekin¢ia I 306. Dar Zr. ap-, iš-, iZkesti. [késti Zr. apkésti.] [kietéti Zr. sukietéti.] [kietinti Zr. su-, uZusikietinti.] [kyléti Zr. pakyléti.] kiloti: praes. kiloia I 52; ana mani kiloia. [kimšti Zr. ažukimšti. ] kirpti: praet. kirpa II 219, PPsA gen. sg. m. kirpunčio II 252; kayp awinelis pokim kirpunčio azutils. kirsti: praet. kirto II 144; kirto szakas nuog medžiu. Dar žr. at-, ažu-, į-, iš-, iž-, nu-, pa-, prikirsti. klaidoti, klaiduoti „klysti“: praes. ktaidoia I 191, ktayduoia I 294, II 51, 116, Ktayduoiate II 233, praet. ktaydawo I 76, 193,5,,, PPsA acc. pl. f. ktayduoiūčias [= ktayduoiunčias] II 53, PC ktayduodami I 279; Klayduoia, kurie pikta daro I 294, klaidžioti „klysti“: PPsA gen. pl. m. ktaydžioiunčiu II 171; gadinasi palig ktaydžioiunčiu pagieydimu sawo. klapstyti „prižiūrėti, slaugyti“: cond. ktapstitu II 141; to tiktay nor, idat [= idant] gumbu, arba randu ktapstitu, winiotu, pustu. klaupti: cond. ktauptu II 206; wisokias kialis ktauptu; refl. klauptis: cond. ktaupstus [= ktauptus?] II 153; wisokias kielis ktaupstus. klausinėti: praet. ktausineio II 235; terp sawis ktausineio. klausyti: inf. ktausit I 43, 213, 263, 265, 266134, 2675, 367, II 58, 62, 118, 141, 182, 232, nektausit II 118, praes. ktauso I 50, 138, 206, 261, 262, 263135, 2645s), 267, 156 , 268 5x), 308, 337, 338,,.,, II 44, 62, 83, 109, 118, 139,4,,, 141, ne ktauso I 109, ktausome II 148, neklausote IT 109, 118, praet. klause I 109, 127, 139, 195, 26855, IT 141, ne klause 11 217, fut. klausis I 5, ne klausis I 8, 255, II 54, klausisime II 81, 240, imper. klausik I 188, 218, 380, II 3, 119, 246, 247, Ne klausik I 279, ktausikime 183, 265, Klausikimeg II 132, klausikite II 21, permis. te ktausay I 338, cond. klausitu I 135, 264, ne kfausitu II 51, klausitume I 267, PPsA dat. sg. m. klausunčia [= klausunéiam] II 55, acc. sg. m. klausunti I 195, instr. sg. m. klausunéiu I 67, PC klausidamas I 138, 206, ktausidami IT 63, 240, PPsI ktausunt I 268; Klausik dukte, ir weyzdek I 218. Dar Zr. iš-, iž-, paklausyti. klausti: praes. ne klausia I 82, praet. klause I 69 (2x), 338, 35833, fut. klaus I 248, cond. klaustu I 69, PPsA acc. sg. m. klausiunti I 195, PPsP nom. sg. m. klausiamas I 77, 79, 81, II 233; ape sawi nieko ne klausia; refl. klaustis: inf. klaustis I 365, klaustisi II 103, praes. klausiasi I 81, 199, 244, II 103, 161, ne klausias I 82, praet. klauses I 28, 140,,,, 365, imper. Ne klauskies IT 186 — 187, nesktausk II 187, Klauskimes I 198, cond. klaustus II 134, PC klausdamasis I 17, klausdamife]s I 82; Wel klausiasi terp sawis ape wietu, kur turi karunawot II 161. [klésti žr. izklésti.] kliedéti „klysti“: praes. (pers. III) klesti I 252, kliesti IT 52; o kaip tasay nezadzia baysiey kliesti. [klysti Zr. nu-, paklysti.] [kliudyti Zr. jklindyti.] kloniotis (refl.) (pol.) ,lenktis, reiškiant pagarbą ar nusizeminima“: praet. klonioios I 234; A Sitay raupuotas prieis klonioios iam. Dar Zr. pasiklonioti. kloti: praet. ktoio II 144,.,, 169, 170; kloio rubus sawo vnt kialo II 144. Dar Zr. ap-, pakloti. klipauti „pulti ant kelių, klauptis“: praes. Klupauiu I 206; Ktupauiu vnt kielu mano Tewop. [klupti Zr. paklupti.] kolioti (pol.) „plūsti, barti“: praes. koloia II 42, praet. koloio II 55, 165; kieykie ir koloio piktay II 55. koroti (sl.) „bausti“: inf. korot I 130, 266, 335, II 53, 54, 154 praes. karoia I 22, 26, koroia I 241, 249, II 54, 112, ne koroia I 285, praet. karoio I 54, koroio I 2433, IT 216, fut. koros II 56, PPsA acc. sg. m. koroiunti I 130, PC korodamas 1 180, 348; azn tu prabungu karoio. Dar žr. pakoroti. [kramtinéti Zr. sukramtinéti.] kramtyti „kąsti, kandZioti; graužti“: inf. krumtit I 316, praes. krumta I 269, 304; Mažos blusios, bet iey daug iu pradest žmogu krumtit, ne bus ilgay giwu; Gidzia duntis, kurie krumta swetimu sztowy I 304. Dar Zr. pakramiyti. kratinti „judinti į Salis, linguoti“: PC kratindami II 165; Koloio kratindami gatwu sawo. kratyti: praes. krato II 121; krato drugis. Dar žr. iš-, iž-, sukratyti. [krauti žr. in-, pri-, sukrauti.] krikštyti (sl.) „suteikti krikštą“: praes. kriksztiiu I 69, kriksztii I 69, praet. kriksztiio I 69; Asz kriksztiiu wundeniu; ref]. krikštytis: inf. kriksztitis I 228, praet. kriksztiios 157 I 36, 245, imper. Kriksztikis I 237, permis. Tegul kriksztiias I 237, sup. kryksztitus I 140, PC kriksztidamies I 245; Ataio ir muytinikay kriksztitus. krimsti 1. „kietą daiktą valgyti, graužti“: inf. krimst IT 85, praes. krimta I 381, PPsP nom. sg. m. krimtamas I 302; Grudas garsticios ira karsztas ir degina gamuri krimtamas; 2. ,,jaudinti, kankinti, grauzti*: praes. krimta I 160; Sopuli ne iZsakitu, kuris tuso ir krimta Sirdi iu. Dar žr. sukrimsti. ; [kristi Zr. nu-, sukristi.] kryžiavoti (pol.) „kalti prie kryžiaus; kankinti, varginti“: inf. kriziawot I 266, praes. kryziawoia II 210, PC kriziawodami I 365; Diewas liepia kunu kriziawot; O priesziniu budu [...] iZ nauio sawimp pačiose kryziawoia Christu. Dar Zr. nukryZiavoti. krutéti „judėti vietoje; darbuotis, dirbti“: praes. kruta I 93, ne kruta I 125, krutate I 330; iey metosi ir siaučia kunas, ir šiešielis taygi daro, iey nurimsta, ir šiešielis ne kruta; Ney sedite, ney krutate, bet stowite, kayp suszaly. krutinti „judinti; krutéti, judėti, gyvuoti“: praes. krutina II 62; Tau kadu meldžiasi, tiktay liezuwi ir tupas krutina; refl. krutintis: praes. krutinasi I 88, IT 63, krutinames I 95; nerimsta klausidami, kayp badomi axtinays krutinasi II 63; tegul esti wiresniu [...] vat wisu giwiu, kurie krutinasi vnt Ziemes I 88. Dar žr. pakrutinti. kruvinti: praes. kruwina I 225-226, II 106; Erszkiciey bada, kruwina, drasko kūnu ir sunkiey zieydzia I 225-226. Dar žr. sukruvinti. [kulti Zr. pa-, sukulti.] [kuopti Zr. ap-, iš-, izkuopti.] kurstyti: praes. kursto I 295, kursta I 52, praet. kurste IT 202; kitus tulays budays vnt pikto gundzia ir kursto. [kurti Zr. pa-, sukurti.] [kurtinti Zr. apkurtinti.] kuštėti: praes. kuszta II 62; vnt wisu szalu akis metidami, kuszta su kitays. kūvėtis (refl.) ,,gédytis, drovétis“: praes. kuwisi II 47, 103, PC nesikuwedamas IT 168; didzioy sawo nesutektey kuwisi melst ape elmuznu IT 103. Dar Zr. nusikūvėti. kvepéti: praes. kwepia II 7, PPsA nom. pl. f. kwepunéios II 107; rozies mieley kwepuncios; wūduo [= wunduo] vnt wienos wietos stowis, biauriey kwepia. kvepteréti „pūstelėti, padvelkti“: PPtA nom. sg. m. kwepteriis [turėtų biti: kweptereis] II 92; Dawe Chrystusas [dvasią] taridamas, kwepteriis vnt Apasztalu. [kviesti Zr. pakviesti.] a L laikyti: inf. taykit II 6, 54, praes. tayko II 3, 27, praet. taykie II 40, fut. taykis I 7, taykisime IT 239, PPsA acc. sg. m. ne taykunti II 133, PPsP acc. pl. m. taykomus II 7, PPtP nom. sg. m. taykitas II 239; Rubus skrinioy laykomus, ir adwos kadu wilkiamus kundžia pakrumto ir pawarpo; sako ne taykunti istatimu wiresniu. Dar žr. ažulaikyti. laimėti: cond. taymetu I 187; ieszko žmones mariose gituman ibrizdami, [...] szaltuose wundenise, kotay gal ižkist, trunka, bet tiktay taymetu, ir koki žimčiugieli aba akmeneli rastu. 158 [laiminti Zr. palaiminti.] laistyti: fut. taystisiu II 67; guoli mano aszaromis mano laystisiu. Dar žr. palaistyti. lakstyti: praes. taksto II 62; širdis laksto po swietu. lakti: inf. takt IT 63; kad giert, per čietu dienu ne wargu lakt. Dar žr. apsilakti. [lankyti žr. atlankyti.] lapauti „išdykauti, siausti“: praes. tapauia I 368, PC lapaudami I 364; A tay labiausiey daro tomis dienomis pasigieri, [...] siaučia, tapauia, kauiasi, barasi. lašėti: praes. tasza I 79, taszo [= tasza?] I 225, PPsA nom. sg. m. taszus II 255; kayp szlakieley aba tašieliey tasza; Runkos mano taszo myrrhu (lenk. Ręce moie kapaly myrrhą). laukti: praes. laukia I 157, II 158, laukiame I 32, praet. taukie I 163, 228, II 243, imper. taukime I 335, PC laukdamas I 243, 333, taukdami I 278, ne taukdami II 102; Kayp piktadeia surisztas wirwemis, ir budamas runkase sudžiu, tfaukia kartuwiu Il 158. Dar žr. sulaukti. laužyti: praes. taužo II 106, praet. taužie II 236, PPsA nom. sg. m. laužus I 141; ieme duonu, ir paszlowino ir taužie ir padawineio iiemus. Dar žr. sulaužyti. [laužti Zr. nu-, palaužti.] leisti „sukelti, padaryti; siųsti ka kur; auginti, skleisti“: inf. leyst I 302, 312, II 240, praes. teydžia II 39, praet. taydo II 92, Ne tayde II 34, sup. teystu I 343, PPtP nom. sg. f. taysta II 91; taydo weiu, idant žiami nupustu; monna su rasu dungaus taysta buwo; Žodis [...] ne turedamas kur szakni sawo giliaus teystu ir iremtu, del kietibes iu, ir wel ne tureio dregnumo; refl. leistis „eiti, keliauti, vykti; vandeniu keliauti, plaukti; judėti žemyn, kristi“: inf. teystis II 242, praes. teydžiuos I 52, teydžiasi II 9, 122, 135, teydžias I 125, praet. leydes I 279, taydes I 315, nesiteyde II 242, teyzdawos I 128, imper. teyskis I 280, tayskis II 14, layskimes II 99, PC nesileyzdamas I 128, leyzdamies I 256; iey kadu ing senatwy truputi teydžiasi, tuoiaus gal atsinauint I 122; Šiešielis paskuy kunu sawo eyt, kur anas leydzias, tinay draugie su iuo gabenasi; Tays weiays leyskis, tays plauk ing tewiksčiu sawo; tayskis žiemin. Dar žr. ap-, at-, ažusi-, da-, į-, iž-, nu-, pa-, per-, pra-, pri-, suleisti. [lėkti Zr. at-, perlékti.] lenktis (refl.) „apeiti ka, vengiant susitikti; Salintis“: inf. tynktisi IT 61, praes. linkiasi IT 55, cond. tynktumes I 6; azudraude, adunt pikto lynktumes. Dar žr. ap-, iž-, nu-, pasi-, pra-, prilenkti. lepinti: praes. ne lepina I 266, cond. lapintu II 15; ne lepina kuno, aba ne daro to, ko nori pikti pagieydimay io. Dar Zr. iZlepinti. [lepti Zr. iZlepti.] lesti: praes. tesa I 369; warnay [...] lesa ir riia kayp bestiios. Dar Zr. sulesti. liautis (refl.): inf. lautis II 3, 143, praes. lauiasi I 13, tauiasi [= lauiasi] I 243, lauiaus [= lauias] I 271, fut. lausis IT 53, imper. laukites I 304, IT 189, cond. lautus I 157, 370, IT 51; Maysztay perstoia, lauiasi wayday ir barnis. Dar Zr. paliauti. liepsnuoti ,liepsnoti*: praet. liepsnawo I 232, IT 108, PPsA nom. sg. m. liepsnuoius I 330; noras liepsnuoius pasirode. liepti: praes. liepia I 43, 145, 175, 194, 208, 212, 261, 265), 266, 2674), 303, 348, 378, II 5, 13, 56, 122, 141, 223, ne liepia II 156, praet. liepe I 160, 178 ,,,, 188, 234, 159 238, 2455), 263, 268, 358, II 152, 187, lepie II 181, ne liepe I 264, imper. liepk I 259, II 1, Liepkite II 78, cond. lieptu II 202, ne lieptu II 51, PPsP nom. sg. m. liepiamas I 8, 246, 265, 268, f. liepiama I 88, PPtP nom. sg. f. liepta II 170, PC liepdamas I 253; liepia ktausit mokitoiu I 43. Dar žr. atsiliepti. liesinti: praes. liesina II 57; pasnikays ir kitays warginimays, liesina, ir silpnina [kūną]. Dar žr. ižliesinti. liesti „kenkti“: cond. ne liestu I 255; idant sweyku iuo [kvapu] ne liestu, ir sweykatos iu ne žieystu. lieti: praes. teia I 143, ne liena II 4, praet. teio II 183, nežedžia ir ne liena telu; Pats sau wundeni leio warinen. Dar Zr. atsi-, ažu-, iž-, nu-, pralieti. [liežuvyti žr. apliezuvyti.] lyginti „prilyginti kam“: praes. ligina I 298; žmones ligina ias [karalystes] didžiump dayktump; refl. lygintis: praes. liginasi I 13, II 200; ižsirinkimas vnt sudo liginasi raszty karioney I 13. Dar žr. pa-, pri-, sulyginti. [lygti žr. sulygti.] likti: praet. liko II 78; Surinkite kurie liko trupučius; refl. liktis: praet. likos II 78; pripite dwiliku sudarečiu trupučiu, iž pinkieto duonos miežienes, kurie likos walgiusiemus. Dar žr. at(si)-, paliko. linksminti: cond. tinksmintu I 175; gražibe didžiausia, kuri tinksmintu ir džiaugsmu daritu wisiemus; refl. linksmintis: inf. linksmintis II 33, imper. linxminkites I 326; gieyde gieray turetis, ir gieretis, linksmintis. lipinėti: praes. lipineia I 372; žmones, kurie kartays kielasi nakti, lipineia vnt auksztu dunkčiu. 1. lipti: inf. lipt II 38, praes. lipa II 100; eyti auksztin aba lipa. Dar žr. užlipti. 2. lipti: praes. ne limpa I 377; žodžiey, kuriuos žmones girdi ape križiu, [...] ne limpa širdiesp. lįsti: praes. linda II 9; wieni tičiomis linda ing pagundas. Dar Zr. įlįsti. lytėti: cond. ne litetu II 5; idant [...] wienu kartu, ir sawu metu, walgitu, o smarsos ir ažudraustu ne litetu; refl. lytėtis: praes. litisi II 218; Kas litisi pirmo daykto. Dar žr. palytėti. lyti: praes. liia I 347, II 63; norint liia, szuta, saute degina, regisi ne darbas II 63. [liūsti Zr. nuliūsti.] lopsoti: praes. topso II 74; Wartus žandu io kas atwers, [...] bet vnt blužniimo wisadu atwerty topso. [losti žr. palosti.] loti: inf. tot I 286, II 71; szunes kurie negal tot, regi niekus I 286. [lūkėti Zr. palūkėti.] [lūžti žr. palūžti.] M mainyti „keisti“ : praet. mayne II 183; Pats sau wundeni leio warinen, pats del kuriogi wieno mayne; refl. mainytis: inf. Maynitis I 78, praes. maynasi I 78; Kiti sutwerimay be palaubos maynasi. Dar žr. at-, permainyti. 160 maišyti „plakti, sukti, judinti“: praes. mayszo I 269, 272; Weiey marias mayszo ir blaszko I 269; refl. maišytis: praes. mayszosi I 290; ne terp paganu, [...] bet terp katholiku mayszosi. Dar žr. pa-, pri-, sumaišyti. maitinti: cond. maytintu I 36; Ir pridereiogu idant [...] tumsioy kaliney wargirtu ir maytintu. maldyti „permaldauti“: praet. malde II 179; Karalus [...] pasnikaudamas Diewu malde. Dar žr. numaldyti. [malti žr. sumalti.] [maniauti žr. pramaniauti.] [manyti žr. iš-, iž-, nu-, per-, pra-, primanyti.] marinti „naikinti, daryti kad mirtų, slopinti“: inf. marint I 266, II 259, praet. marina I 300, marino II 146, PC marindami II 155; reykia io tuos pagieydimus marint I 266. Dar žr. numarinti. maršinti „neišlaikyti atmintyje, neprisiminti, pamiršti“: praes. maršina II 3, PC ne maršindami II 239; Pasnikauia atmintis ios, kad maršina saw abidas. mąstyti: inf. mustit I 77, 120, 121, 186, 377, 378, II 3, 57, 58, 214, 216, praes. musto I 200, 206, 308(3,,, 360, 364, 368, II 162, ne musto I 378, II 3, mustome I 208, IT 80, 'praet. muste I 41, 248, II 29, 116, 202, 208, moste I 133, ne muste II 185, fut. mustis I 51, mustisime I 328, imper. mustik I 134, 188, Mustikite II 196, permis. tegul [...] musto I 50, PPsA dat. sg. m. mustunčiam II 32, PPtA nom. sg. m. ne mustis II 61, 63, PC mustidamas I 113,5,,, 309, ne mustidamas II 33, mustidami I 73; Galeio ir tay širdiy sawo mustit I 377. Dar žr. pamąstyti. [matyti žr. pamatyti.] [mauti Zr. uZmauti.] mazgoti: inf. mazgoti IT 173, mazgot II 188, masgot II 173, praes. mazgoii IT 173, mazgoi II 186, praet. mazgoio II 177, fut. Mazgosiu II 66, ne mazgosi II 173, 186, PPtP nom. pl. f. mazgotos II 188; Tas koias reykia mazgot. Dar žr. numazgoti. mažinti: praes. mažina I 157; Diewo tobulibes saw mažina ir niekina: refl. maZintis: praes. mazinasi I 301; mazinasi, smulkinasi, ir kayp butu grudeliy garsti¢ios sutilpt gieydzia. mėginti: praes. megina I 199, 261, cond. megintu II 9; reykie idant megintu tawi pagunda. mėgti „patikti“: inf. megt II 258, praes. megsta I 22, 324, II 106, 117, mega I 93, praet. ne mega I 54, fut. meksi IT 177, megs I 89, 325, cond. megtu I 38, 217, 223243, PPsA gen. pl. m. megstunčiu II 17, PC megdamas II 169; Idant mote megtu wiruy sawo, redosi rediktomis brungiomis I 217; refl. mėgtis: praes. (praet.?) megasi II 21; Tasay yra sunus mano mielausias, kuriami mani gieray megasi, io klausikite (lenk. ...dobrze vpodobato). [megzti Zr. iž-, nu-, sumegzti.] meilauti „mylėti“: inf. meylaut I 253; Kad žmogus tokias dumas prileydzia ir trunka iose, pradest ias meytaut aba iose geretis. melsti „prašyti, maldauti“: inf. melst I 250, II 103, praes. meldžiu I 206, II 17, 241, meldžia I 378, 379, praet. melde II 103, fut. melsite I 379, imper. Melskite I 379, cond. melstu I 379, PPsA acc. sg. m. meldzunti II 41, PPsP nom. sg. m. Meldzia6. 599 161 mas I 8, ne meldžiamas II 102, 103, PC melzdami II 102; nera kayp ir melst ape atteydimu del kietibes širdies iu I 250; refl. melstis „kalbėti maldas, kreiptis maldomis į dievą“: inf. melstis I 238, 278, 1I 148, melsties II 176, praes. meldes [= meldies, pers. 11] II 40, meldžiasi I 206, 239, II 62, meldžias I 201, ne meldžias II 52, praet. meldžiausi I 41, metdes I 39, 40, 67(35,, II 214, 222,,,,, meldes II 11, nesimetde IT 180, fut. melsis I 191, imper. melskis II 40, cond. melstus I 199, PC melzdamies II 202; Kad meldes, ieyk kamaron sawo, ir ažusiweris melskis (lenk. Kiedy się modlisz...). Dar žr. ižmelsti. meluoti: inf. metuot II 14, imper. nie mietokite II 123; biauriey sukt ir meluot nesigiedi. [merkti Zr. ap-, at-, ažu-, įmerkti.] mesti: inf. mest I 277, praes. meta I 356, II 50,,,, praet. mete I 362, II 69, cond. mestu II 110, 120, PPsP nom. sg. f. metama [ar: metoma?] I 275; Reykia tadu tuos swarus mest ing marias. Dar žr. at(si)-, ažu-, į-, in-, iš-, iž-,nu-, pa-, pri-, užsimesti. [mestuoti žr. iš-, iZmestuoti.] [metinéti Zr. at-, iš-, iZmetinéti.] mėtyti: praes. meto I 278, PPsP nom. sg. f. metama [?, plg. mesti] I 275, PC metidami IT 62; meto eldiiu weiey ir wilnios mariu; refl. mėtytis „blaškytis, puldinėti į šalis“: inf. metities II 71, praes. metosi I 125; iey metosi ir siaučia kunas, ir Siesielis tayg daro. miegoti: praes. miegmi I 284, miegsi I 285, miegti I 283, 28513, 2865), 289, praet. miegoio I 262, 281, 283, 284, PPsA instr. pl. m. megunčieys I 283 —284, PC miegodama I 284, PPsI miegunt I 283; A kad miegoio žmones, ataio neprietelus io I 281; Kielkis, kuris miegsi. Dar Zr. iSsimiegoti. [mieruoti Zr. pa-, sumieruoti.] [migti Zr. azumigti.] [mygti Zr. primygti.] mylėti: inf. mitet I 65, II 114, 118, 148, praes. (pers. III) mili 1 22, 58, 96, 179, 19954), 200-201, 220, 238, 266, 285, 286, 360, 362, II 10, 38, 99, 138, 139 5y;, 2462), ne mili I 66, II 100, 137, praet. mileio 1 362, 378, II 34, 37, 113, 143, fut. ne milesi I 308, miles I 349, imper. milek I 175, II 147, milekite IT 207, niemilekitegi II 20, cond. miletu I 348, 380, PPtP nom. sg. m. miletas I 65, f. mileta I 223,,,, PC miledama I 194; wienas kitu milekite kar$¢iaus. Dar žr. at-, aZusi-, nu-, susimyléti. [milti Zr. susimilti.] mindyti: praes. mindo I 303, praet. mindziau II 229, minde I 300; ažu niekus turi saw Ewangelios mokslu, mindo kayp grudu garsti¢ios. Dar žr. pa-, sumindyti. minėti: inf. minet I 248, imper. Ne minek I 248; Ne minek kitu vnt iZpazinties, su kurieys nusideiey. Dar Zr. paminėti. [minkštinti Zr. susiminkStinti.] 1. mintis (refl.) „suprasti, išmanyti“: praes. menasi I 275; idant ta eldiia turetu skirniku gieru, kuris gieray menasi to darbo. Dar Zr. atminti, nusiminti, uZminti. 2. mintis (refl.) „grumtis, kovoti“: praes. minasi II 10; Kiti wel [...] susitinka ir minasi su iamis [pagundomis]. Dar Zr. į-, pa-, praminti. mirkyti: cond. mirkitu I 333; Dawe debesis ir lietus, kurie iu pataystitu ir mirkitu. 162 miršti Žr. ažu-, pamiršti. ] mirti: inf. mirt II 121, praes. mirszta I 156, 270, 381, II 121, 123, 228, PPsA nom. sg. f. nemirsztunti I 91, ne mirsztunti I 87, acc. sg. m. mirsztunti I 61, f. nemirsztunčiu I 62, instr. sg. m. mirsztunčiu I 62, ne mirsztunčiu I 61, 91, nom. pl. m. ne mirsztu 19135, PPtA nom. pl. m. miri I 111, gen. pl. m. (n.) mirusiu I 10, II 198, PC mirdamas II 125, 257, mirdami 1 246; kiti sutwerimay ira ne mirsztu. Dar žr. nu-, pamirti. misti: PPtA nom. sg. m. ne mitis II 11, 135; ne mitis kinte tu pagundu. Dar žr. išmisti. [mitinti Zr. primitinti.] mokėti 1. „duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką nors“: nf. mokiet II 148, praes. moka II 28, fut. mokies II 147; Toyira donis, kuriu kalti esme mokiet tam karaluy sawo. 2. „sugebėti ką daryti, išmanyti“: inf. mokiet II 50, praes. moka I 276, imper. mokiek II 186, cond. mokietu II 177, moketu II 178, mokietume IT 224; kiekwienas moka irtis ing karalisty dungaus. Dar Zr. aZumokéti. mokyti: inf. mokit I 349, praes. mokia I 18, 21, ex), 111, 131, 135, 189, 200, 205, 238, 248, 250, 254, 257, 315, 353, II 6, 37, 39, 46, 91:4, 93, 96, 102, 105, 128, 136, 177, 189, 206, 256, praet. mokie I 41, 64, 139, 140, 141, 212, 333, II 36, 64, 80, 104, cond. mokitu II 40, 240, PPsP nom. sg. m. mokiamas I 205, PC mokidamas II 183; ne tiktay ZodZieys, bet ir pačieys paweykstays mus mokia I 18; ref]. mokytis: inf. mokitis I 2124,), 213 ,,,, IT 60, praes. mokiasi I 19, Mokias II 48, praet. Mokiemes II 167, nesimokiem I 17, imper. mokikimes I 83, 265, II 34, mokikites IT 189, cond. mokitus I 348; ir iz iu kayp iZ knigu nesimokiem gieray giwent. Dar Zr. is-, iž-, pamokyti. [mokti žr. iš-, ižmokti.] mučyti (sl.) „kankinti, varginti“: fut. mučis I 244, PPtP nom. sg. m. mučitas II 224; kitomis kunčiomis labay smarkiomis mučis; refl. mučytis: praes. mučiias I 234; tarnas mano guli namie paraližium negalis, ir sunkiei mučiias. Dar žr. numučyti. mūryti: PPtP acc. pl. m. muritus II 76; Miestus muritus didžiaturiu pagadino. murmėti: praet. murmeio I 317; A imdami murmeio priesz šieyminos, mušti 1. „teikti skausmą smūgiais“: praet. mušie I 362, musze II 166, muszie II 200, PPsA acc. sg. m. muszunti II 53, PC muszdami II 219; ažuriszi akis weydan muszie; 2. „daužyti, tvoti“: praes. musza II 74; O kaypo vntkalu, nor dažnay musza kalwey, wienok sudo reykiamo ižgi ios nie nudyrba; refl. muštis 1. „kautis, kovoti“: praes. muszasi I 109, 269, II 19, PC muszdamies II 155; iz kalno aba iz Pilies priesz neprietelus muszasi II 19; 2. „daužytis, belstis“: praes. muszames I 277; su gaylistu širdin aba krutinen muszames. Dar žr. api-, ažu-, pa-, su-, užumušti. N [naikinti Zr. iZnaikinti.] [naikyti Zr. iš-, iZmaikyti.] [nartinti Zr. jnartinti.] [nasauti žr. pranaSauti.] [naujinti Zr. atsinaujinti.] negalauti „negaluoti“: praes. negatauia Il 67; ne tuoiaus pasweyksta, bet ilgay negalauia, aba sitpniby sawimp iauéia. Ge 163 [nerti Zr. pri-, sunerti.] nešioti 1. „nešti iš vienos vietos į kita, vaikščiojant turėti paėmus su savimi“: praes. nešioia I 72, neszioia II 188, 204, praet. nešioio II 44, neszioio II 170, fut. nešios I 8, II 1, imper. nesziokite II 206, cond. ne nešiotu I 279, PPsP nom. sg. m. nešioiamas II 7; wunduo pakrutintas daro putu, ir nešioia iu vnt sawis; Kalawiias maksztise nešioiamas; 2. „dėvėti, vilkėti“: inf. nešiot I 38, 255, praes. nešioia I 32, praet. nešioio I 56; Raupuoti tureio drapanas nešiot vnt sawis su praierkays I 255; 3. „kęsti, pakelti“: praet. neszioio II 222, nešioiome I 318; nešioiome sunkumu dienos ir karsčio. nešti: praes. nesza I 279,5,,, 280, praet. nešie II 204, neszdawo I 73, fut. niesz IT 224, imper. neszkite I 214; sergiekis weiu tu, kurie pekton nesza I 279. Dar žr. ata-, at-, į-, iž-, nu-, par-, pranešti. | niekinti: inf. niekint I 315, praes. niekina I 17, 157, IT 13753,,; Kieno tieg giwenimu peykia žmones, to ir mokslu sau niekina IT 137. Dar Zr. iž-, paniekinti. nieZéti: PPsA acc. pl. f. niezun¢ias IT 140 — 141; turedami ausis niezunéias [= smalsias, įdomybių geidZianéias]. nykti: praes. niksta I 290; kayp niksta kas diena. Dar žr. ižnykti. niopkęsti (= neapkęsti) žr. apkęsti [niršti žr. apniršti.] [nirtintis Zr. įnirtintis.] [niukti Zr. suniukti.] noatsiginti (= neatsiginti) Zr. atsiginti. nopimti (= neapimti) Zr. apimti. nopkesti (= neapkesti) Zr. apkesti. nopleisti (= neapleisti) Zr. apleisti. noprinkti (= neaprinkti) Zr. aprinkti. nopsigrezti (= neapsigreZti) Žr. apgręžti. nopturéti (= neapturéti) Zr. apturéti. nopvilti (= neapvilti) Zr. apvilti. noréti: inf. noret I 58, IT 112, praes. noriu I 93, 234, 318(5,,, (pers. II) nori I 234, 278, 281, 358, II 21, 188, (pers. III) nori I 19, 50, 64, 75, 145, 17921, 193, 201, 239, 260, 266s), 324, 328, 347, 379, II 20, 38, 56, 63, 88, 94, 101, 120, 121, 122 5+), 14045, 150, 247, 255, 258, 259, nor I 81, 189, II 101, 141, 165, 179, 188, 191, nenori II 51, ne nori 130, 75, 250, 325, II 4, 1405), 141, 158, 159, ne nor II 8, norime II 8, 184, norim I 85, norite II 185, praet. noreio I 34, 58, 59, 71, 72, 75, 76, 140, 167, 169 sy), 204, 230, 325, 377, II 15, 16, 26, 32,,,,, 34, 78, 94 sx), 102, 138, 153, 186, 201, 203, 21895) 22154), 233, ne noreio I 60, 74, 130, II 7, 29, 143 ,,,, 168, 208, 232, 240, fut. noresi I 89, nores I 71, 246, 337, II 14, ne nores I 186, 316, noresime II 167, cond. noretu I 168,,,, 226, 241, 347, II 182, 183, noretume I 170, PPsA nom. sg. m. noris I 80, 288, 326, II 112, f. norinti II 71, PPtA nom. sg. m. noreis IT 218, PC noredamas I 71, 204, II 61, 131, 180 5), nenoredamas I 158, ne noredamas I 243, 249, noredami I 76, IT 142, 181, ne noredami II 246: Ir wienu kartu pazieysti ne nori atleyst I 250. notaiti [(="neateiti) Zr. ataiti. 164 notatikti (= neatatikti) žr. atatikti. notimti (= neatimti) Zr. atimti. notleisti (= neatleisti) Zr. atleisti. notlikti (= neatlikti) Zr. atlikti. notminti (= neatminti) Zr. atminti. notnesti (= neatnesti) Zr. atnešti. notsakyti (= neatsakyti) Zr. atsakyti. notsimainyti (= neatsimainyti) Zr. atmainyti. notsispirti (= neatsispirti) Zr. atsispirti. notsiZvilgti (= neatsiZvilgti) Zr. atsiZvilgti. notstoti (= neatstoti) Zr. atstoti. notverti (= neatverti) Zr. atverti. nožumiršti (= neazumirsti) Zr. aZumirSti. noZustabdyti (= neaZustabdyti) Zr. aZustabdyti. nubosti: fut. ne nubos I 328; darbay wini¢ios mumus ne nubos. nubiiti „atsikratyti“: PPtA nom. sg. m. nubuwis II 181; kaip butu didžio daykto nubuwis. nudalytis, nusidalyti (ref].) ,,duoti dalijant“: inf. nudalitis I 171, praes. nusidaliia I 57 5,3 Didibe gieribes rodziasi iz to kad kas kitiemus nusidaliia ir daug dowanu duosti: ir kuo didesne tuo skalsiaus nusidaliia. nudirbti: praes. nudirba I 322, nie nudyrba II 74; wisu darbu pats Diewas nudirba, nudirti: PPtP gen. pl. f. nudirtu I 85; kaylieys bestiu nudirtu apsisegi. nudrausti: inf. nudraust I 22, IT 54, 245, cond. nudraustu I 361; Nežadžiu ira, kas negaledamas artimo sawo vnt giero priwerst, nuog pikto nudraust, ne duosti Zinios wiresniemus II 54. nudréksti: praet. nudreskie II 68; Dowidas karunu [...] nudreskie nuog galwos io. nueiti: praet. nueio I 195, 317, II 77, 165, 236, nueo II 10, 26, PPtA nom. pl. m. Nueii I 32, II 144; Ir nueio nekurie izg musu grabop II 236. nugabenti: inf. nugabent II 87; idant padetu iam io nasztu [...] nugabent. nugarbti „pagerbti“: praes. nugarbia II 165; Kiekwienuose namuose pramano puotas nauiaus, kuriomis nugarbia karalu. nugenėti: inf. nugenet II 171; Piktos szakiales algoiasi witkays, kuriu reykia nugenet. nugrasyti: inf. nugrasit I 213; vntay reykie kuo kietu tokiu tepunu nuog pikto nugrasit. nugrésti „nubaidyti, nupratinti“: praes. nugresia II 51; Nežadžiu daro, kad nuog poteriu nuog Diewo garbos nugresia. nugreZzti: praes. nugrizia I 290, IT 5; Nugrizia akis idant ne weyzdetu vnt nieku ir tuščiu dayktu II 5; refl. nusigręžti: fut. nusigrisz I 151; nusigrisz teysus žmogus nuog teysibes sawo. nugrimsti, nugrimzti: praes. nugrimsta I 369, PPtA nom. sg. m. nugrimzdis II 52; nugrimsta tutays nusideimais kaip akmenimis didžieys apsunkinti. nuimti: inf. nuimte II 170, praet. nuemiou II 170; anas vnt sawi tureio rubus biaurus, ir liepta iir nuimte nuog io tas rubus. 165 aba sutwert, ira dayktu koki iž nieko padarit I 119; refl. pasidaryti: praes. pasidaro I 72; Kayp iž wundenio pakrutinto pasidaro puta vnt io. padavinėti: praet. padawineio IT 236; ieme duonu, ir paszlowino ir taužie ir padawineio iiemus. padėti „pastatyti, paguldyti; pagelbėti“: inf. padet II 9, praes. padesti II 173, padest I 11, 76, 90, 279, 303, 312, II 9, 17, 19, 46, 47, ne padest II 53, 55, nepadest II 189, praet. Padeiey I 190, padeio I 89, 161, 381, fut. padesiu I 310, ne pades I 120, 329, II 211, cond. padetu II 87, PPtA nom. pl. m. (n.) padeii II 164, PPtP nom. sg. m. padetas I 163, II 225, nom. pl. m. padeti I 214; A buwo tinai iž akmenio suday šieši padeti; Kiti mazgoimay nepadest IT 189. padrūtinti „pastiprinti“: inf. padrutint II 41, 134, 212, praes. padrutina I 102, 283, 289, fut. padrutins I 51, imper. padrutink I 286, cond. padrutintu 1 66, II 35, PPtP nom. sg. m. padrutintas I 99, f. padrutinta I 354, II 234; tu sawo melu ne galeio pačiu tiesu padrutint II 134; refl. pasidrūtinti: imper. pasidrutinkite I 208, cond. pasidrutintume II 227. padūkti „pakvaišti, pasiusti“: PPtA nom. sg. m. padukis I 30, gen. sg. m. padukusio I 274, instr. sg. m. Padukusiu I 98, nom. pl. m. paduki I 160, gen. pl. padukusiu I 295, instr. pl. m. padukusieys II 129; Mes tieg pasiuti ir paduki, nuklidome nuog kielo tiesos. padūmoti (sl.) „pagalvoti, pamąstyti“: inf. padumot I 120; padumot ir mustit apie iuos [...] ne gal. paduoti: inf. paduot I 314, II 53, praes. paduost I 347, II 159,4,,, 258, paduome I 277, praet. padawey I 88, padawe I 13, II 48, 163, 185, fut. paduos I 356, 380, 381, PPtP nom. sg. m. paduotas I 195, II 76, 158, n. paduota I 13, PPtP nom. pl. m. paduoti I 285, IT 98, acc. pl. m. paduotus I 126, II 183, instr. pl. m. paduotays IT 182,,,, PC paduodamas II 70; pats iam sawu runku duonu padawe II 185; vbagamus ku paduome; Wisa padawey po koioms io; refl. pasiduoti: praes. nepasiduost I 109, cond. pasiduotu I 356, II 135, ne pasiduotu II 48, PC pasiduodamas I 23; log tay saw nupelne, [...] pasiduodamas suduy sudžios neteysingo. padžiūti: praes. padžiusta I 289, praet. padZiuwo I 343, 345, PPtA gen. sg. m. padZiuwusio IT 128, instr. sg. m. padZiuwusiu I 82; Saka iuos sunt drieZays nuoduotays, medžiu padzZiuwusiu kurio szakniesp kirwis iau pridetas ira. paeiti: inf. paeyt IT 220; ne galeio iau daugiesn paeyt nuog silpnibes su kriZiumi. pagadinti: inf. pagadint II 7, praet. pagadino I 12, 133, 253, 345, II 76, fut. pagadins I 142, PPtA nom. sg. f. pagadinus I 142, PPtP nom. sg. f. pagadinta I 321; twora iz akmeniu pagadinta buwo. pagarbinti: praet. ne pagarbinote II 109, PPtP nom. sg. m. pagarbintas I 177, f. pagarbinta II 113, gen. sg. m. pagarbinto 1 180, 336, II 244, f. pagarbintos II 35, acc. sg. f. pagarbintu II 34, loc. sg. m. pagarbintami II 24, nom. pl. m. pagarbinti II 182, acc. pl. f. pagarbintas I 292; ius ne pagarbinote manis. pagauti: praet. pagawo I 371,,,, IT 110, 120, cond. pagautu II 78, PPtP nom. sg. f. pagauta II 230, acc. pl. m. pagautus II 49; Pagawo tad akmenis, adunt mestu vnt io II 110. 172 pagesti 1. „pasidaryti nebe tinkamam, nebe geram; patvirkti“: fut. paglijes I 95, PPtA nom. sg. m. pagiedis I 80, nom. pl. m. pagiedi I 321; Iog iey gindus ira, wel tures vmzinu nebuyti pagiedis; Yra [...] miestay didžieys nusideimays pagiedi: 2. „pajusti ko trūkstant, pasigesti“: fut. pagies 1I 54; kieltuwas ktayduoiūčias [= klayduoiunčias] parwarit namuosna [...] ir laykit prieg saw, pakolay pagies artimas II 53 —54. pagimdyti: praet. pagimdziau Il 124, 125, pagimde I 169,,,,, 231, fut. pagimdis I 169, cond. pagimditu I 168 ,,,, PPtA nom. sg. m. pagimdis II 251, PPtP nom. sg. m. pagimditas II 126; Sunus mano essi tu, asz šiu dienu pagimdziau tawi IT 124. pagirdyti: inf. pagirdit I 314; pawargielu paduot, ir pagirdit ii. pagirti: PPtP nom. sg. m. pagirtas I 32, 48, II 44, 144, nom. pl. m. pagirti I 95, 187, IT 44, pagirtieii I 6, acc. pl. m. Pagirtuosius I 7; Pagirti tieg, kurie alksta ir trokszta teysibes I 187. pagrasyti: praet. pagrase II 179; Pranaszas lonošius Miestuy Niniway [...] pagrase. pagrauti „sugriauti“: praes. pagrauia I 110, 185; miestus ir pilis cielas izweréia ir pagrauia karieywiey I 185. Dar žr. pagriauti. pagreZti „pakreipti (atgal)“: inf. pagrizt I 168, pagriszt II 181, praes. pagrizia I 183, praet. pagrizie I 72, PC pagrizdamas 1 191; nusideieiu širdis kietesnes azu gielazi sawisp pagrizia; refl. pasigrezti: fut. pasigriz I 15, ne pasigriz I 10: Pergaletoias Izraeliy ne praleys nusideiusiam, ir vnt pagayleimo ne pasigriz. pagriauti „nuversti; išardyti“: praes. pagriauia I 271, II 65, imper. Pagriaukite I 185; pakierta medziu ir pagriauia II 65; Pagriaukite tieg tu bazniéiu, o azu tris dienas pastatisiu iu. Dar Zr. pagrauti. pagriebti: cond. pagreptu II 177; adunt vZumusztu artimu sawo, iz vličios pagreptu ir izdetu. pagriūti „sugriūti, suvirsti; suZlugti“: praes. pagriuwa IT 154, praet. ne pagriuwo I 50, fut. pagrius II 43; Monarchios ir Karalistes tulos pagriuwa, ir prapuota: namay vnt namu pagrius. pagriZti „sugrįžti; pasukti, pakrypti*: praes. pagrizta I 40, II 158, praet. pagrizo II 236; paiunkimas wel kayp prigimiman pagrizta IT 158; iau eyt wakarop ir pagrižo diena vsilaydimop. paguldyti 1. „padėti“: praet. pagulde II 39, PPtP nom. sg. f. paguldita I 41, nom. pl. m. pagulditi I 172; wisi ižday aba skorbay [...] ira sukrauti ir pagulditi dušioy; 2. (vert.) „dėti“: imper. paguldikime II 99; iop pulkimes, vnt io paguldikime wisokias wiltis musu. paieškoti: cond. paieszkotu I 145; idant žmogus dušiu sawo paieszkotu I 144 — 145, paimti „vesti (apie moterį)“: inf. paimt I 230, 232, praes. paima I 229, 230, praet. paieme I 229, 230, 232, II 125, PPtA nom. sg. m. paiemis I 229, ne paiemis I 231, nom. pl. m. paiemi II 233; Paima kas moteri del baiaristes aba auksztibes didžiu namu I 230; ref. pasiimti: praes. pasiima I 228, praet. pasiimdawa I 225 : Lampas zinklina meyly terp tu, kurie pasiima. pajudinti „sukelti“: inf. paiudint I 149, 267, 268 3.), paiudnt [korek. klaida, turi būti: paiudint] I 268, praet. paiudino II 76, fut. ne paiudins I 68; paiudino daug, ir izwarineio ižg gimines giminen. 173 pajungti „pakinkyti (į jungą)“: PPsP gen. sg. f. paiungiemos II 144; sededamas vnt asiličios ir asitayčio sunaus paiungiemos. pajunkti: cond. ne paiunktu I 212; Turi mokitis [...], idant ne paiunktu ir iprastu apsiriimop. pakabinti: praes. pakabina I 291, praet. pakabino II 188, PPtA nom. pl. m. pakabini I 85, PPtP nom. sg. m. pakabintas II 24; žimčiugus vnt kaktos ir vnt ausiu pakabini. pakakti: PPsA acc. sg. m. pakunkunti I 315, PN gen. sg. f. pakaktinos I 148; kas ne ižkratis gieray širdies, ne gates iu pakaktinos žinios turet. pakasti: cond. pakastumime II 182, PPtP nom. sg. m. pakastas I 26, 55, acc. sg. m. pakastu II 41, nom. pl. m. pakasti II 228; pameskime duobi, kurioy pakasti guteiome. pakelti 1. „iškelti ką aukštyn“: inf. pakelt I 278, pakielt II 130, praet. pakiete II 165, imper. pakielkite I 1, PPtA nom. sg. m. pakietys I 53, nom. pl. m. pakiety I 308, PPtP nom. sg. m. pakieltas II 37,,,, 69, 209; Križiausp prikaly auksztin pakiele; 2. „stiprinti““: PPtA nom. sg. f. pakietus II 44; pakietus balsu nekuri žmona izgi minios tare iam; 3. „paaukštinti, paskirti į aukštesnę vietą“: PPtP nom. sg. m. pakiettas I 71, 184, II 197, nom. pl. m. pakielti II 227; Teyp Dowidas iž piemenio awiu pakieltas ira vnt karalistes I 184; 4. „padaryti, surengti (pokylį); sukelti“: inf. pakielt II 94, praes. Pakiela II 166, praet. Pakietey II 90, pakiele IT 101, 241, 248, cond. pakiettu II 102; Noreio [...] puotu pakielt sawiemus waldonamus; Pakiela karioni su neprietelumis sawo karalistes; 5. „pažadinti (?)“: inf. pakialt IT 142; kurie prisirinki ira pakialt Lewiathanu (lenk. gotowi są wzbudzič); 6. „,pakelti akis, pažiūrėti, pažvelgti“: inf. pakielt II 102, PPtA nom. sg. m. pakietys II 78; Reykia pakielt akiu vnt pawargusiu ir naszlayCiu; refl. pasikelti 1. „pakilti“: praet. Paskiete II 202; Paskiele Karaluus žiames, ir Kunigaykscziey susirinko draugi priesz Wieszpati; 2. „pasiaukštinti, pasididžiuoti“: cond. pasikieltu II 48, nepasikiettu I 224, PPsA gen. pl. m. pasikielinčiu II 41, PC pasikeldami I 194; Teypagi ažudingia sawo daug gieru darbu, idant iž iu nepasikieltu, ir tuščio giriaus nuog žmoniu ne ieszkotu. pakylėti: inf. pakilet II 176, PPtA nom. sg. m. pakileis II 187; pakileis akis ižwido wietu iž toto. pakinkyti: PPtP instr. pl. m. pakinkitays II 15; Tosgi algoiasi žirgays kietwerieys pakinkitays. pakirsti: praes. pakierta II 65, PPtA nom. sg. m. Pakirtis IT 65; pakierta medžiu ir pagriauia. paklausyti: praet. Paktause II 181; Paktause: Ir pasitayse kunas io. paklysti: praet. paklido II 116; paklido: apaklino nes iuos piktibe iu. pakloti: PPtP nom. sg. m. paktotas II 107, acc. sg. m. paktotu II 108; Andrieiaus patolas gražiey apreditas, ir minksztay paktotas. paklupti „suklysti, nusidėti“: praet. paktupo II 10, 231, cond. ne paktuptu II 12, PPtA acc. pl. f. paktupusias II 53; siliiasi kad ne paktuptu. pakoroti (sl.) „nubausti“: inf. pakorot I 127, praet. pakaroio I 106, pakoroio II 255, 174 fut. pakorosiu II 179, PPtP nom. sg. m. pakarotas I 213, nom. pl. m. pakaroti I 13, 14; Todrin pats tewas buwo pakarotas. pakramtyti: praes. pakrumto II 7; Rubus skrinioy laykomus [...] kundZia pakrumto. pakrutinti 1. „pajudinti“: inf. pakrutint I 50, praes. pakrutina I 272, 274, cond. pakrutintu IT 69, PPtA nom. sg. m. ne pakrutinis II 61, PPsP nom. sg. m. nepakrutinamas II 151, f. ne pakrutinama I 50, instr. sg. f. ne pakrutinamu I 53, instr. pl. m. nepakrutinamays I 44, PPtP nom. sg. m. pakrutintas I 72, gen. sg. m. pakrutinto I 72; wunduo pakrutintas daro putu; 2. „sujaudinti, sugraudinti®: praes. pakrutina IT 81, ne pakrutina I 68, fut. pakrutins I 158, PPtA nom. sg. m. pakrutinis II 61; paweykslay giwi, kurie daugiesn pakrutina širdi, negi žodžiey; ref]. pasikrutinti ,,susijaudinti, susigraudinti“: praes. pasikrutina I 10, II 83, praet. pasikrutino I 206; Sudzia Ziames pasikrutina mietaSirdisty ir kitays affektays I 10. pakulti „sumušti, nugalėti“: praet. pakule IT 229, 230, PPtA nom. sg. m. pakulys IT 218; pakule neprietelus tutus musu II 229. pakurti: PPtP acc. sg. m. pakurtu I 243; parode puodu pakurtu vgnim. pakviesti: PPtP nom. sg. m. Pakwiestas I 214, dat. pl. m. pakwiestiemus II 101; Pakwiestas teipag buwo [...] vnt swodbos. palaiminti: PPtP acc. sg. m. pataymintu I 242, nom. pl. m. palayminti II 246, pataymintieii I 353, gen. pl. m. palaymintu I 354, instr. pl. m. palaymintays I 47,48; Pataymintays pramine žmones I 48. palaistyti: praes. pataysto II 255, cond. pataystitu I 333; Dawe debesis ir lietus, kurie iu palaystitu ir mirkitu. palaužti: PPtP gen. sg. m. patauzto IT 99; Tatay tieg turi paduxi vnt ruméio iz nindres patauzto. paleisti 1. „duoti laisvę“: praes. paleydzia I 254, fut. paleys II 143; Kad Wieszpats paleydzia sunus, tarnus, ir šieyminu, ne turi iu grausmey, ne draudžia nuog pikto; 2. „išdykti, iSpaikti, iStvirkti“: PPtP nom. sg. m. paleystas II 57, gen. sg. f. paleystos I 106; kam nežinoma ira, ku daro vgnis pagieydimo neéisto, aba meyles paleystos; refl. pasileisti: inf. pasiteyst I 266, praes. pasitaydzia I 194, PC pasileyzdami I 363; Nusigiert, apsirit, pateykaut, pasileyst vnt biauribiu ir kitu tokiu gieydzia kunas. paliauti „nustoti“: inf. palaut I 78, 259, IT 160, praes. palauia I 271, ne palauia I 241, praet. palowe I 268, palowem I 137, PPsA acc. sg. m. ne palauiunti I 93, PPtA nom. sg. m. palowis I 130, PC ne palaudamas II 35, ne palaudami I 367, IT 111 ; Maynitis wel wisadu ira kayp butu palaut but I 78. palyginti: PPtP nom. sg. m. paligintas II 156, nom. pl. m. paliginti I 302, II 141, f. paligintos I 162; Ne wienas ne gal su iuo but paligintas ne wienami daykti. palikti: praes. paliekti II 15, 38, praet. paliko I 97, IT 7, 187, imper. palikime IT 100, PPtP nom. sg. f. palikta I 85, PC palikdamas I 68, II 207; savo tikrose ptuksnose palikta; refl. pasilikti: praet. pasiliko I 195; pasiliko waykielis Iezus Ierozolimoy. palytėti: inf. palitet II 141, praet. nepaliteio 1 264, fut. palitesiu I 246, 351, imper. Palitekite II 248, PPtP acc. sg. m. nepalitetu I 74; ne wieno plauko iu nepaliteio; refl. pasilytėti: inf. pasilitet II 130, praes. (pers. III) pasiliti I 265, ne pasiliti I 243, 175 praet. pasiliteio I 234, 240, II 21, imper. pasilitek II 129, PPtA nom. sg. m. pasiliteis I 374, II 234; tos žoles tiktay runku pasilitek, o tuoiaus ižgisi ir pasweyksi. palosti „pasileisti, ištvirkti“: cond. ne patostu II 7, PPtA nom. sg. f. patodus I 232, nom. pl. m. patodi I 321, gen. pl. m. patadusiu I 136; ir kiti miestay biauribese baysiey patodi. palūkėti: imper. patukiekite II 187; tare tarnamus: patukiekite čia su astu [asilu]. palūžti: praes. patuzta II 99, praes. patuzo II 98; Bet tasay rumtis io teyp sitpnas buwo, kad toygi naktiy patužo. pamaišyti: praes. pamayszo Il 76, PPtP nom. sg. m. pamaySitas I 174; kayp purways pamaysitas. pamąstyti: inf. pamustit IT 97, fut. pamustis I 146, imper. Pamustikite I 361; maža ku pamustis ape sawo darbus. pamatyti: inf. pamatit I 304, praet. ne pamate I 195, cond. ne pamatitu I 289, PPsP nom. sg. m. ne pamatamas I 24; kumpuose pirm, kad iu ne pamatitu seia. pamesti „prarasti, netekti; palikti; nusikratyti, atsisakyti; pakloti“: inf. pamesti I 202, pamest I 217, 239, 367, II 160, praes. pameta I 72, 197135 19831), 200, 201, 243, 271, 301, 364, II 27, ne pameta I 44, pract. pamete I 204, 206,,,, ne pametem I 329, imper. pamesk IT 170, pameskime II 228, cond. ne pamestumey I 202, PPtA nom. sg. m. pametis I 118, 197, 205, nom. pl. m. pameti I 205, 356, II 15, PPtP nom. sg. m. pamestas I 207, PC pamezdami I 258; Wisa apleydzia, wisa pameta I 301; iki smerti negal wienas vntro pamest I 217; žmones turi sawo galu, kuriop ataii pameta sawo puyku I 271; Pasibiaurek ieys, pamesk iuos po koiomis Asilo. pamieruoti (sl.) „pamatuoti“: PPtP acc. pl. f. pamieruotas I 179; ima dowanas pamieruotas aba su mieru I 178—179. pamindyti: praes. pamindo I 154, cond. paminditu I 156; pamindo tiesas ir prisakimus io. paminėti: inf. paminet I 34, 106, 232, IT 52, praes. paminiu II 258, praet. pamineiau I 304, II 134, fut. paminesiu I 313, 325, pamines II 58, PPtP nom. sg. m. paminetas II 69, n. pamineta I 15, 174, 239, 240, 326, nom. pl. m. pamineti I 272, gen. pl. m. (n.) paminetu I 104, 110, 144, II 221, acc. pl. m. paminetus I 13, 42, PC paminedamas IT 29—30; Wargu izskaytit ku žmones kinčia nuog paminetu dayktu I 109— 110; ref]. paminétis: inf. paminetis I 165; Daug praiewu aba nauienu [...] deios, kiek tiktay gal paminetis. paminti: inf. pamint II 20, 47, praet. pamine I 343, 345, fut. pamins I 347, PPtA nom. sg. f. paminus II 231, PPtP nom. sg. m. pamintas II 230, f. paminta T 338, 11 13; piktieii io žodžius ir mokslu szwentu pamins. pamiršti: inf. pamirszt IT 29; ne noreio ios pamirszt. pamirti „numirti“: praet. pamire II 88, 109, PPtA acc. pl. 1 m. pamirusius IT 88; sako iuos pamirusius del to badu. pamokyti: cond. pamokitu IT 29; Adunt pamokitu mus. pamusti „išmušti, išžudyti“: praet. pamusie I 259, II 230, pamusze II 91, pamuszo 1261, PPtP gen. pl. m. pamusztuiu I 226, acc. pl. m. pamusztus I 356; wadinasi kalawiiu Giedeono, kuriuo anas pamusze kariu ne suskaytomu Madionitu. [pancioti Zr. supantiofi.] 176 Įpančiuoti žr. susipančiuoti.] paniekinti: praes. paniekini I 157, IT 169, 184, paniekina I 154, 155,,,, 156, 1574), praet. paniekino I 343, II 200, fut. paniekins I 90, cond. paniekintu I 156, PPsA nom. sg. m. paniekinus I 157, PPtP nom. sg. m. paniekintas I 341, acc. sg. m. paniekintu I 348, instr. sg. m. paniekintu IT 222; Žodis buwo [...] labay nuZiamintas ir paniekintas. papeikti: PPtP nom. pl. m. papeykti IT 143; idant nie butu papeykti io darbay. papenéti: inf. papenet II 94, praet. papeneiote II 182, cond. papenetu IT 99—100, 102, PPtP nom. pl. m. papeneti II 104; Alkanas buwou ir papeneiote mani; ref]. papenétis, pasipenéti: inf. papenetis II 87, pasipenet I 106; ne gal nieku budu pasipenet be sunkaus ir didžio darbo. papykti: praet. papiko I 137, cond. ne papiktu II 7; azulaykie per dweis metus, potam papiko, kayp Zinoma ira. papiktintis (refl.): fut. ne papiktinsis I 32; pagirtas ira kuris, ne papiktinsis manimp. papildyti: cond. papilditu I 186,,,, PPtP nom. sg. m. papilditas I 122; Wisokias ktonis bus papilditas, ir wisokias kalnas ir kalnelis bus paZiemintas; refl. papildytis: imper. papildikimes IT 100; winu brungiu ir mostimis papildikimes. paprasti: praet. paprato I 40, 44, 170, 184, 340, 346, PPtA nom. pl. m. (n.) paprati 1 201, II 158; tay tinay dare, ku paprato žmones bažničioy darit I 40. paragauti: praet. paragawo I 214, II 90; paragawo medaus IT 90. parašyti: praet. parasziau II 254, parasie I 307, 349, II 24, 222, parasze II 165, 217, PPtP nom. sg. m. parasitas I 18, II 152, 250, 251, 253, 254, n. parašita I 16, 17, 32, 122, 358, IT 14), 10, 50, 130, 1545), 156, 236, 249 4,,, 250, 251, 253, gen. sg. f. parasitos II 256, dat. sg. m. parašitam IT 254, nom. pl. m. paraSiti I 152, f. parasitos I 17, gen. pl. m. parasitu IT 253, acc. pl. m. parašitus II 253, f. parašitas I 19; Rasztas knigosa parašitas wadinasi: kalawiiu, vgnim ir kuiu IT 254. pardavinéti: praet. pardawineio IT 26; Ir pardawineio, aba dowanay gieriaus dawe wisiemus. parduoti: inf. parduot IT 49, praes. parduost I 363, 3655+), 366, 368, IT 27, ne parduost I 368, 369, II 27, praet. pardawe II 26,,,,, 28, PPsA acc. pl. m. parduodunéius I 42, PPtA nom. sg. m. pardawis II 185, PC parduodamas IT 96, 204, PC perduodami [= parduodami] IT 88; radis wienu brungu Ziméiugu, nueo pardawe wisa, ku tureio, ir pirko ii IT 26. parédyti (brus.) „papuošti“: PPtP nom. pl. m. parediti IT 244; tie buwo [...] parediti, grazuose rubuose. pareiti „sugrįžti“: praes. pareyt I 270, praet. pareio I 32, 111, 281, cond. pareytu IT 172; Teyp wisi dayktay to swieto atayt ir wel pareyt, pasirodZia ir tuoiaus iZgayszta. paremti: inf. paremti IT 98, paremt IT 98, PPtP nom. sg. f. paremta IT 98; Tu pats sawis ne gali paremti, o gales tawi paremt auxas?; refl. pasiremti: praes. pasiremia IT 99, permis. tegul pasiremia II 99, cond. pasiremtu II 97 oxy» Pasirétu [= pasiremtu] IT 97, PPtA nom. sg. m. pasremis IT 97, f. pasiremus IT 100; teyp waykielis pasremis vnt runkos gindiwes [= gimdiwes] sawo dZiugaudamas pamaZam gal waykščiot. 177 parinkti: inf. parinkt II 154, praet. parinko I 115, II 68, cond. parinktu I 260, PPtA nom. sg. m. parinkis II 69; isakisiu iam, idant parinktu naudas. parnešti: praes. parnesza I 192, II 10, ne parnesza I 350; ne tiktay ne igiia naudos, bet papeyku ir giedu parnesza I 192. parodyti: inf. parodit I 58, 82, 204—5, II 34, 113, 133, 135, 184, praes. parodžia I 35iax), 348, praet. parode I 53, 58, 59, 60, 615, 62622» 180, 243(33,, 300, 310, 377, II 1, 26, 33, 34, 35, 406335, 75, 86, 95, 204, 205,3,,, 207, 215, 248, 250, 253, ne parode 167, 287, II 40, 134,,,, fut. parodisiu 179, 90, 157, II 46, parodis II 52, 134,,,, 137, imper. parodik I 244, 248, cond. paroditu I 210, 360, 361, IT 29,30, 94, 112, 126, PPtP n. parodita I 311, II 221, acc. sg. m. paroditu IT 27, f. paroditu I 37; parodzia wisam swietuy ir tam Zmoguy baysiu sawo teysiby I 348; refl. parodytis, pasirodyti: inf. paroditis IT 150, pasirodit I 11, 12, 16, 71, 113, 142, 208, 210, IT 152, 211, praes. pasirodzia I 270, praet. pasirode I 101, 131, 143, 166, 281, 330, 352, II 21, 25, 214, 2343, 236, 239, 244,,,,, 248, ne pasirode I 103, fut. pasirodis I 65, imper. Pamirodik I 175, parodikis I 234, pasirodik I 249, pasirodikime IT 62 ,,,, cond. pasiroditu I 37, 38, 85, 346; Pamirodik tieg weydu tawo; Treiopai gal tey iž raszto pasirodit I parpulti: praet. parpuole II 98, PC parpuldamas II 220; dusia kuri buwo vnt io paremta baysiey parpuole. paruduoti: praes. paruduoia II 7; Kalawias maksztise nešioiamas, ir retay iz iu iztraukiamas paruduoia ir ginda. parvaryti: inf. parwarit IT 53; kieltuwas klayduoitcias [= klayduoiunéias] parwarit namuosna. parvaziuoti: PPtA nom. sg. m. parwaziawis II 181; Ir iau butu teyp parwaziawis, kad ne gera butu szeymina ii vZutureius. pasakyti: inf. pasakit I 146, 367, II 51, 116, 120, praet. pasakiau I 157, pasakie I 1, 69, 134, 281, 296,.,, 317, II 41, 65, 86, 236, fut. pasakisiu I 247, imper. pasakik I 82, II 135, pasakit [= pasakik] II 54, pasakikite II 144, 225, cond. pasakitu I 249, PPtP n. pasakita 1296, II 115, 144; Ir pasakie iemus priliginimu I 1; refl. pasisakyti: praes. pasisako I 207, 249, II 65; kad piktadeia pasisako ku padaris, ne izleydzia io luoso sudzia I 249. pasamdyti: inf. pasumdit I 321, 323, praet. ne pasumde I 317, PPtP nom. pl. m. pasumditi I 326, 328; esme pasumditi vnt darbo azu grasi I 328; refl. pasisamdyti: praes. pasisumdo I 201; ažu pinigus pasisumdo, o ne wienam dowanay ne tarnauia. pasavinti ,,iS(si)rinkti“: praet. pasawino I 230, II 125; Wieszpats pasawino ir paieme Bažničiu, kayp suzieduotyni sawo II 125. pasemti: praes. pasema I 209; szauksztelis [...] truputi pasema, ir teyp norint semtu per vmziu, niekadu ne yszsemtu tu mariu. pasenéti: inf. pasenet IT 122; ne gal pasenet, aba senu tapti, wisadu iaunisti ir grazibi sawimp azuturedama. pasenti: praet. pasiano II 75; pasiano kaulay mano. pasėsti „užvaldyti“: praes. paseda II 74; Vnt togi ir Zmoguy burnu vzdaro, kurio paseda, liezuwi risza, nieduost žodžio iZtarit (lenk. ...ktorego opanuie,...) IT 74-75. 178 pasėti: praet. paseiey I 281, paseio I 281, 291 5x), 292, 293(34,, 296, PPtP nom. sg. m. pasetas I 305, 341 4,,, 3425), 344, 345, 346, f. paseta I 289, 346, PPtP gen. sg. f. pasetos I 290(3,,, acc. sg. m. pasetu I 343; Pasetas ira tasay žodis ziamey Paganu I 345. [pasibaigti Zr. pabaigti.] pasibjauréti (refl.): imper. Pasibiaurek II 170; Pasibiaurek ieys, pamesk iuos [bjaurius rūbus] po koiomis Asilo. pasibutiuoti (refl.): praet. pasibuéiawo I 61; Mielasirdiste ir tiesa susitiko, teysibe ir pakaius pasibuciawo, tay ira sudereio. pasidalyti (refl.): praet. pasidaliio IT 200; rubay buwo iam atimti, kuriuos suplesi, terp sawis kotoy [= kotay] pasidaliio. pasidaryti Zr. padaryti. pasidrūtinti Žr. padrūtinti. pasiduoti žr. paduoti. pasiekti: inf. pasikiet [korek. klaida vietoj: pasiekt; plg. lenk. dotknąč] II 130, praes. pasiekia II 154, PPsP nom. sg. m. pasiekiamas II 232; kitu karališčiu galibe tiktay pasiekia dayktus wirszutinius. pasigailėti (refl.): inf. pasigaylet I 60; gal pasigaylet aba susimilt vnt ligu aba negates musu. pasigerti (refl.): praes. pasigieria I 214, PPtA nom. pl. m. pasigieri I 368; A tay tabiausiey daro tomis dienomis pasigieri. pasigręžti Žr. pagręžti. pasiimti Žr. paimti. pasikelti žr. pakelti. pasikiet žr. pasiekti. pasiklonioti (refl., sl.) „nusilenkti su pagarba, nusižeminti“: fut. pasiktoniosi II 1; Tay wis tawi duosiu, iey puotys pasiktoniosi man. pasikrutinti Zr. pakrutinti. pasileisti Zr. paleisti. pasilenkti (refl.): praet. pasitankie II 183; pasitankie koiump pačiump prastu mokitiniu sawo. pasilytėti žr. palytėti. pasilpninti: PPtP acc. pl. f. pasilpnintas I 283; Miegas ira prigimtas, kuriuo žmogus darbays nuwargintas atilsi daro, ir sitas pasilpnintas padrutina ir pastiprina. pasilpti: praes. pasilpsta II 17, 67; Teyp žmogus vnt dušios per nusideimu labay pasilpsta II 67. pasipenėti Žr. papenėti. pasipiktinti žr. papiktintis. pasipūsti (refl.) „pasidaryti išdidžiam, imti didžiuotis“: inf. pasipustie II 184, praes. pasipučia I 84, praet. pasiputet I 279, PPtA gen. sg. f. pasiputusios I 304, acc. sg. m. pasiputusi II 180, nom. pl. m. pasiputi I 279, acc. pl. m. pasiputusius I 273; Kiti pasipučia iz rubu ir rediktu, nesidabodami iz kur tuos dungatus turi. pasirėdyti Žr. parėdyti. pasiremti Zr. paremti. 179 pasirodyti Žr. parodyti. pasisakyti žr. pasakyti. pasisamdyti Žr. pasamdyti. pasiskubinti (refl.): PPtA nom. sg. m. pasiskubinis II 187; asz su wayku [...] pasiskubinis [...], sugriszime. pasislėpti Zr. paslėpti. pasisotinti Zr. pasotinti. pasistatyti Zr. pastatyti. pasitaisyti (refl.): praet. pasitayse II 181; Ir pasitayse kunas io, kayp mazo waykialo. pasitaskyti (refl.) „apsišlakstyti“ : praes. pasitaszkome I 277; wundeniu szwystu pasitaszkome. pasitepti Zr. patepti. pasitraukinéti (refl.) „pasitraukti“: PPsA acc. sg. m. pasitraukineiunti I 128: ne rados niekas, kuris irustintu, ir priesz piktadeias pasitraukineiunti Diewu, aZuturetus pasiturjs (refl.) „gana gerai gyvenantis“: PPsA nom. sg. m. pasituris II 184,,,,, dat. pl. m. Pasiturintiemus II 178; Pasituris ir grinas susitiko. pasiusti: PPtA nom. pl. m. pasiuti I 160, 372,,,, acc. pl. m. pasiutusius I 375, instr. pl. m. pasiutusieys I 372; Tasay menuo iZzsimano swietas, kuris žmones daro pasiutusieys labiausiey tomis dienomis. pasiZzeminti Zr. pažeminti. paskaityti 1. ,suskaityti, suskaičiuoti“: praet. Paskayte I 134, PPtA nom. sg. m. ne paskaytis IT 61, PPtP nom. pl. m. paskaytiti IT 229, acc. pl. m. paskaytitus 1 135; pergaleio daug neprietelu, kurie negal but paskaytiti; 2. (vert.?) „palaikyti“: praet. paskayte II 208, PPtP nom. sg. m. paskaytitas I 152: iuo labiausiey giereiosi, o kita wisa azunieku sau paskayte. paskalsinti: PC paskalsindamas IT 82; pinkietu duonos daug tukstunéiu paskalsindamas pripeneio. paskandinti, paskandyti „nuskandinti, pražudyti“: praes. paskundina I 6, 111, 289, praet. paskundino II 167, PPtP nom. sg. m. paskundintas I 118, nom. pl. m. paskundinti I 198, paskundintieii I 7, paskunditi IT 41, gen. pl. m. (n.) paskundintu I 160,5,,, 161, paskundintuiu I 53, paskunditu II 42; paskundina paklaydas, a tiesu padrutina I 289: Ira pragari dide nopikunta terp paskunditu. paskirti: praes. paskiria II 66, 161, praet. paskire I 4, 38, 135, 179, 264, II 151), PPtP nom. sg. f. paskirta II 32, 162, nom. pl. m. paskirti I 134, acc. pl. m. paskirtus I 352; Wieta buwo paskirta IT 162. paslėpti: praet. paslepe I 296, PPtP nom. pl. f. pasleptos I 270, gen. pl. f. pasleptu I 189, m. (n.) pasteptuiu I 117, acc. pl. m. pasteptus II 55; Mariose ira pa wundenimis pasteptos uotos aba akmieniey didy I 269—270; refl. pasislėpti: praet. pasislepe II 110; A Tezus pasislepe, ir iszeio iž baZniéios. pasnykauti (hibr.) ,pasninkauti“: inf. pasnikaut I 24, 213, 367, II 5, 8, 148, 259, praes. pasnikauia II 3, pasnikauiate II 5, praet. pasnikawo I 213, pasnikawome II 8, Pasnikaudawo II 67, PC pasnikaudamas Il 179, pasnikaudami II 8; Mikaloius zindulis dabar budamas pradeio pasnikaut I 213. Dar Zr. iZpasnykauti. 180 pasodinti: praes. pasodina Il 150, pasadina Il 165, praet. pasodino II 31, 252, PPtP nom. sg. m. pasadintas I 10, nom. pl. m. pasodinti II 31, 137; vnt auksztu sostu pasodinti tiesos ne mili II 137. pasotinti: inf. pasotint I 92, 378, praes. pasotini I 242, II 87, PPtP nom. pl. m. pasotinti I 187, II 86, 104; walgiete, o ne este pasotinti II 86; refl. pasisotinti: inf. pasisotint I 271, fut. pasisotins IT 224; mažastay kusnis ne galiuo pasisotint I 270—271, paspęsti: praes. paspindžia I 270; teyp terp žmoniu daug ira smuklu ir Zabungu, kurieys wieni kitus ikludžia ir paspindžia. paspėti: PPsA nom. pl. m. ne paspeiu II 176; bažničion eyti, [...] sakosi ne paspeiu, arba wel, kuoy vssimestu ne turi. paspringti: praet. paspringo II 85; Heretykay, paspringo nuog tu aszaku, ir beweliia prastu duonu, ir sausu krimst. pasremti žr. paremti. pastatyti 1. „padėti, palikti stovéti“: praet. pastate II 1; pastate ij vnt wirszaus bažničios; 2. „padaryti pastatą“: praet. pastate I 50, 333, II 39, fut. pastatisiu I 185, I1 151, PPtP nom. sg. f. pastatita I 184; pastate namus sawo vnt uotas I 50; 3. (vert. ?) „įkurti, sukurti: įtaisyti“: praet. pastate I 191, II 162, PPtP nom. sg. m. pastatitas II 76; ku runka tawo ir roda tawo pastate, idant stotus II 162; Ležuwis tieg pastatitas tarp sunariu musu; 4. (vert. ?) „išstatyti“: praet. pastate I 60, II 204, PPtA nom. sg. m. pastatis II 256, PPtP nom. sg. m. pastatitas I 111; Kuri [...] pastate unt parodimo teysibes sawo IT 204; 5. „atstatyti, atsukti“: imper. pastatik IT 247; Kas tawi isztiks, arba twiksteres per wienu szali weydo, pastatik iam vntru; 6. (vert.) „paskirti“: praet. pastate I 143, 222, 226, II 151, 167, PPtP nom. sg. m. pastatitas I 234, II 151, nom. pl. m. pastatiti I 4; žmogu karalum ir wieszpatim pastate I 143; 7. (vert.) „nustatyti, nuspręsti“: inf. pastatit I 158, 159, praet. pastate II 49, PPtA nom. sg. m. ne pastatis II 61, PPtP nom. sg. n. Pastatita I 108; širdiy sawo pastate iZduot ir parduot Wieszpati; Pastatita ir [yra] Zmonemus kartu wienu numirt; refl. pasistatyti „stotis, atsistoti“: cond. pasistatitu 1 129; Ieszkoiau iz iu wiro, kuris padaritu aba sutwertu tworu, ir pasistatitu priesz mani azu ziemy I 128 — 129. pastiprinti: praes. pastiprina I 102, 283, pastiprino II 185; Wisa galu tumpi, kuris mani padrutina ir pastiprina I 102. pastoti (vert.) „tapti“: praes. pastoia I 274; Nes žmones kiti didZieys pastoia ir auksztay vzlipa vnt wiresnibiu kokiu. pasveikti: inf. pasweykt II 121, 129, praes. pasweyksta II 47, 67 ,,,, ne pasweyksta I 115, praet. pasweyka I 235, pasweykome I 102, fut. pasweyksi II 129, pasweyks I 258, 259, PPtA nom. sg. m. pasweykis II 47; ne tuoiaus pasweyksta, bet ilgay negafavia II 67. pasverti: PPtP nom. sg. m. paswertas I 51; Ir tasay talentas gieradeisciu [...] paswertas Sirdiy kayp vnt swaro. pašaukti: praes. paszaukia I 183, PPtP nom. sg. m. Paszaukstas [= paszauktas] I 10; vgnin ne azugisiunéion vnt vmžino deginimo patogius sawisp paszaukia. pašlovinti „suteikti šlovę, garbę“: praet. paszlowino I 163, 236, PPtP nom. sg. m. paszlowintas II 131; teyp nuog tewo buwo pasziowintas. 181 pramanyti „sugalvoti, išgalvoti, išrasti, sukurti“: inf. pramanit II 94, 103, praes. pramano I 252, 306, II 165, praet. pramane I 89, II 215, PPtP nom. pl. m. pramaniti I 77, 184, gen. pl. m. pramanitu I 43; Kiekwienuose namuose pramano puotas nauiaus, kuriomis nugarbia karalu II 165; Tokie ira ažu musu vmžio pramaniti: ziegorius, warganay I 184. praminti 1. „dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią)“: praes. pramina I 316, PPtP instr. pl. m. pramintays I 122; Pomažam priwadžioia žmogu maži nusideimay didžiump, ir kayp kielu iiemus pramina; 2. „pavadinti, duoti vardą“: praet. pramine I 48, 84, 137, 312, 326, II 136, 223, 257, PPtP nom. sg. m. pramintas I 336, II 102, f. praminta I 327; Palaymintays pramine žmones I 48; Pramine wardus sawo žiamese sawo I 84. pranašauti: praes. ne pranaszauia II 140, pranaszauiame I 209, praet. PragdšzaWo I3; asz ne kinčiu io, iog niekadu man ne pranaszauia giero, bet pikta. pranešti „perkelti iš vienos vietos į kitą“: cond. praneščia I 120, PPtP nom. pl. m. praneszti I 100; Nuog smerties praneszti esme ing giwenimu; refl. prasinešti : praes. prasinesza I 217—218; Sužieduotine [...] aplaydžia tewu, motinu, giminy, namus, tewiksčiu, ir prasinesza namuosna [...] wiro sawo. prapuldinti: fut. prapuldins I 266; kas inteykia kunuy sawo [...], prapuldins dušiu sawo. prapuldyti: praet. prapulde I 72, prapulde I 293; paganisten impuoly ir sawi pačius ir karalu sawo prapulde. prapulti „išnykti, žūti; pakliūti į vargą“: praes. prapuota I 118, 289, 35024, IT 70, 154, 205, 210, prapuotame I 262, 278, praet. prapuota I 286, prapuole II 71, prapuotome I 129, fut. praputs I 286, II 10, prapulsite II 168, cond. praputtu I 243, PPtA nom. sg. f. prapuotus I 231, nom. pl. m. prapuoty I 293; Ižgayszus butu wisa gimine žmoniu ir vmžinay prapuotus; Nes ir teysus žmogus kartays nuterioia teysiby, ir iu pametis ney kielys iž neteysibes, prapuola vmžinay I 118. praryti: inf. prarit 1 109, praes. praria I 110, 115, 269 ,,,, praet. prariia I 307, prariio I 382, II 88, fut. praris I 7, 356, sup. (cond. ?) praritu II 256, PPsA loc. sg. f. prariiunčioy I 244, PPtA nom. sg. m. prariis I 379, PC praridamas I 270; ižwarto wisas io pakumpes, ieszkodamas kurio žmogaus prarit I 108—109. prasidėti žr. pradėti. prasinešti Žr. pranešti. prasprogti „išsprogti“: PPtA nom. sg. f. prasprogus II 24; Rikszte Aarono nakti prasprogus II 23—34, [prasti žr. į-, pa-, pri-, suprasti. ] [prastinti Zr. suprastinti.] prastoti (vert.) „nusikalsti, nusižengti“: praes. prastoia II 53, praet. Prastoiau II 75, prastodawote II 171; Atmeskite nuog sawi wisus prastoimus iusu, kureys prastodawote (lenk. ...przestgpowali). [praSinéti Zr. iZsipraSinéti.] prašyti: praes. praszo II 66, 149, ne praszo I 34, praet. prasie 11 47, 65, fut. praSisime IT 117, cond. praSitu I 378, PC prasidamas I 234, prasidami I 278; iszklauso wisus, kurie io ape ku praszo II 149. Dar Zr. iZprasyti. 188 prašokti „praeiti“: praes. praszoksta I 52, praet. praszoko I 134, fut. ne praszoks I 1, PPsA nom. sg. m. praszokstus I 84, f. praszakunti II 35, PPtA dat. pl. m. praszakusiemus I 55, acc. pl. m. praszakusius I 51, praszokusios [= praszokusius] II 198, PPtP nom. pl. m. praszokti I 136; metay ir walundos iu wieszpatawimuy pazimetos iau praszoko ir pasibaygie. prašukti , suSukti“: praet. praszuko I 113, 209, II 27, 100, 234; paéiupawis ir pasiliteis kuno, praszuko II 234. pratęsti: inf. pratist I 136; ir walundos niekas saw pridet, ney ilgiaus ir totaus sawo vmzio pratist [...] ne gal I 135-136. pratinti: praes. pratina I 200; pratina ir mokia sawo tarnus kaip turi tobutay tarnaut iam; refl. pratintis: praes. pratinasi I 261, II 12, cond. pratintus 194; tutose gieribese pratinasi, ir tobuliby didžiu igiia I 261. Dar Zr. iž-, pripratinti. prausti: praet. prause IT 183, fut. Prausiu IT 189, cond. praustu IT 190, PPtA nom. pl. m. ne prausi IT 133, PC prausdamas II 190; Mokitiniey tieg tawo ne prausi runku, walgo; refl. praustis: praet. prausiesi II 189, imper. Prauskites IT 189; tuoy wandeniu Dowidas $wintas prausiesi. Dar Zr. nuprausti. pravisti „pasklisti, paplisti“: inf. prawist I 132, praet. prawiso I 231, IT 154; Platibe tos karalistes [...] wisami swiety prawiso (lenk. ...rozmnozylo sig) II 154. praZaisti „pralošti, prarasti“: praes. prazaydzia I 192; praZaydzia, ir ne tiktay ne igiia naudos, bet papeyku ir giedu parnesza (lenk. przegrawaia...). praZasti „ištarti, prakalbéti“: praes. prazado II 75; Tadugi bezadis prazado anuos žodžius. pražengti „peržengti; nusižengti“: praes. pražingia I 154, praet. pražingiau I 112, PPtP nom. pl. m. pražingti I 136; Pažimeiey ežias, aba rubežius io, kurie pražingti ir praszokti ne gal but (lenk. ...ktėre przestąpione byč nie mogą); Tu ažu nieku saw turi, kad trauko, pražingia, ir pamindo tiesas ir prisakimus io (lenk. ...przestępuie). praženklinti „paskirti, nulemti“: praet. pražinklino II 18, 205; pražinklino pirma vmžiu vnt garbos musu (lenk. przeznaczyt...) II 205. pražibti „nušvisti“: praet. pražibo II 21, 25, 32, 35, 39, 244; pražibo weydas io kayp saule II 21. : pražysti: PPtA nom. sg. f. pražydus II 24; Rikszte [...] pražydus ir waisius turedama. pražudyti „pamesti, netekti“: inf. pražudit 1 157, praes. pražudžia I 270, 381, praet. pražude I 149, fut. pražudis I 266; biiokites to, kuris gal ir kunu ir dušiu pražudit pragaran. pražūti: cond. ne pražutu II 78; Surinkite kurie liko trupučius, adunt ne pražutu. prekauti „prekiauti“: praes. prekauia I 365, 367, imper. Prekaukite I 367, PPsA acc. pl. m. prekauiunčius I 42; Bažničioy szwentoy prekauia ir parduost I 365. priartintis, prisiartinti (refl.): inf. prisiartint II 71, praet. priartinos I 358, prisiartino I 130, 159, 358, II 141, 236, prysartino II 141, cond. prisiartintu I 103, PPsA gen. sg. f. prisiartinučios [korek. klaida, turi būti: prisiartinunéios] I 153, PPtA nom. sg. m. prisiartinis II 235; Ir prisiartino miestelop, kuriop eio II 236. pridengti: inf. pridingti II 39, pridingt I 256, PPtP acc. sg. f. ne pridingtu I 256; Raupuotiemus isakita buwo nuogu o ne pridingtu galwu turet. 189 priderėti „pritikti, būti tinkamam, reikėti; priklausyti“: praes. pridera I 21, 22,,,, 77, 103, 143, 203, 223, 254, II 60, 121, 149, 157, 226, 254, ne pridera II 30, 242, praet. pridereio I 36, 6413,,,65, 173, 174, 175, 191, 212, 326, II 34, 153, cond. prideretu I 208, pryderetu II 176, PPsA nom. sg. m. priderus I 23, 57, 63, f. priderunti IT 148,gen. sg. m. prideruncio I 120, f. priderunčios I 102, dat. sg. m. niepryderun- ¢iam II 142, acc. sg. m. priderunti I 103, loc. sg. f. priderunéioy II 200, nom. pl. f. prideruncios IT 156, gen. pl. m. priderunéiu I 150, nepridiarunéiu IT 55, acc. pl. m. priderunéius I 145, f. priderunčias I 142; Tewas ne teyp kaip pridereio draude I 212; tobis ir turtas kuri turi tewas, sunuy pridera I 103. pridėti: inf. pridet I 135, IT 104, prydet II 141, praes. pridest I 322, cond. pridetu I 194, PPtP nom. sg. m. pridetas I 82; Zmogus tiktay noru sawo pridest top darbop; plestru sweyku prydet [prie gumbo]. priduoti (vert. ?) „duoti, suteikti, dovanoti“: praes. priduost I 229, II 205, praet. pridawe IT 224, fut. ne priduos IT 71, PPtP n. priduota IT 178; kita wisa priduota bus iumus (lenk. ...przydane). pridžiūti: praet. pridziuwo II 37, PPtA nom. pl. m. pridziuwi I 257; §irdi musu atplesia nuog Ziemes kuriosp pridziuwo. prieiti 1. „einant prisiartinti“: praet. prieio I 262, II 1, 21, imper. ne prieyk II 71, Prieykite II 39, cond. prieytu IT 38, 240, PPtA nom. sg. m. prieis I 234, IT 1, nom. pl. m. prieii I 281; Ir prieis gunditoias tare iam II 1; 2. „atlikti (tam tikras apeigas)“: inf. pryeyti IT 176, prieyt 1239, 246, praes. prieyt I 207, 238; §wenéiausiop Sakramentop pryeyti, sakosi ne paspeiu; 3. „pasiekti“: PPsP nom. sg. f. neprieiama I 353, loc. sg. f. ne prieiamoy II 242; Giwena, tieg, šwiesibey ne prieiamoy, kurio ne wienas iz žmoniu ne regieio; refl. prisieiti „tekti, priklausyti“: praes. prisieyt I 14, 23, 29, II 221; Kas prisieyt trečiam dayktuy, izpaminetu II 221. priešintis (refl.): praes. priešinasi I 142, 194, 240, 266, 304, prieSinas I 12; Anis priešinas priesz Swiesiby. prieštarauti: praes. priesztarauia I 190, 191,,,, 193,,,, 194, Priesztarnauia [korek. klaida, turi būti: priesztarauia] I 194, ne priesztarauia I 136, praet. priesztarawo I 192, 193, fut. priesztaraus I 163; ira Zinklas, kuriam žmones priesztarauia I 191. prigimti: PPtP nom. sg. m. prigimtas I 283, prigimtasis I 362, f. prigimta I 265, gen. sg. f. ne prigimtos II 234, acc. sg. m. prigimtu I 12, prigimtuii I 362, instr. sg. m. prigimtu I 116, f. prigimtu II 232, nom. pl. m. Prigimtieii I 312, f. prigimtos II 72, gen. pl. f. prigimtuiu I 89, 98, 242, 291, 292-293, instr. pl. m. prigimtays I 312; Miegas ira prigimtas, kuriuo žmogus darbays nuwargintas atilsi saw daro. prigirdyti: praet. prigirde I 187, II 121, PPtP acc. pl. m. prigirditus I 45; wundenim iszminties prigirde ii I 187. priglausti: inf. priglaust I 67, 184, 342; ne tureio kur ir gatwos sawo priglaust I 342, prigretinti ,,prislieti“: praes. prigretina I 334; namus namamus pristato aba prigretina. priguléti (vert.) „priklausyti, prideréti“: praes. (pers. III) priguli I 21, 22, 30, 77, 135, 219, IT 59, 152, 166, 219, 254, praet. priguleio I 35, PPsA acc. sg. m. prigulinti IT 59, f. prigulinéiu I 306, loc. sg. m. prigulinéiami I 287, gen. pl. m. prigulunéiu I 46, prigulinčiu II 240, f. prigulinéiu IT 149, acc. pl. m. prigulinéius II 62, loc.pl. f. 190 prigulinčiose II 200; tewiksznikas turtu tewo sawo kayp saw prigulinti ima; refl. prisigulėti: praes. prisiguli II 223; kas paskutiniop dayktop prisiguli. priilsti: fut. ne priilsime 1 328; Kayp darbay winičios mumus ne nubos, ir iuose ne priilsime. priimdinéti: inf. priimdinet II 232, praes. priimdineia I 32; ne graytay ir su abeioimu iz pradžios ii priimdinet pradeio. priimti: inf. priimt I 75, 132, 228, 367, II 85, pryimt II 167, Priimp [korek. klaida, turi būti: priimt] IT 148, praes. priima I 25, 45, 369, 11 90, 93, priimia II 93, priimo [= priima) I 338, prijma II 44, ne priima I 11, 143, II 8, ne pryima IT 159, praet. prieme II 8, 81, 185, priieme I 309, 341, 345, II 23, 113, ne priieme 1 35, 343, 345, fut. priims I 5, 7, 344, cond. priimtu I 29, 36, II 138, 160, PPsA gen. sg. m. priimuncio IT 92, dat. pl. m. priimuntiemus II 93, PPtA nom. sg. m. priemis II 206, priiemis IT 231, PPtP nom. sg. m. priimtas II 239, f. priimta 1 23, II 113, dat. sg. m. priimtam IT 59, acc. sg. m. priimtu II 238 —239, instr. sg. m. priimtu Il 59, II 91, priimtuoiu IT 118, loc. sg. f. priimtoy I 342, 352, gen. pl. m. priimtuiu I 150, acc. pl. m. priimtuosius I 221, instr. pl. m. pryimtays II 213, loc. pl. m. priimtuose I 350, PN nom. sg. m. niepryimtinas II 137, PC priimdamas I 57; stalop sawo ii prieme II 185; IZnaykie sawi pati, kad Zmogisty priieme I 309; ne priieme iž pradžios azu durniby I 345; Sakramentus szwyntus priima I 25. prikalti: inf. prikalt I 181, praet. prykato II 220, PPtA nom. pl. m. prikaly II 165, PPtP nom. sg. m. prikaltas II 32, 37, 152, 230, nom. pl. f. prikattos Il 199, PC prikaldamas I 26; prykalo kriZiausp ir pakiele vnt io iszpelotu auksztin. prikelti „atgaivinti (iš numirusių)“: praet. prikielau II 125, prikiele II 31, 227, 252,,,,, fut. prikielsiu II 93, prikiels IT 252, PPtP nom. pl. m. prikielti I 88, II 228, acc. pl. m. prikieltus IT 252; iZ numirusiu buwo prikielti I 88. prikirsti: PPtA nom. sg. m. prikirtis II 187; prikirtis malku [...] eio vnt wietos. prikrauti: PPsP nom. pl. m. neprikraviami I 92; tie vnéiey neprikrauiami noro ios. prileisti: inf. prileyst IT 33, praes. prileydZia I 45, 249, 250, 252 — 253, praet. ne prelayde [= prilayde] II 201; Gray¢iaus prileydzia sawisp lapiniuotus, apdriskusius ir nuogus, negi Sitkays [...] apreditus 1 45. prilenkti: inf. Ne prylankt IT 171, imper. prylynk II 3; Ne prylankt tiktay szakialu, bet ias ir nukirst (lenk. Nie nachyla¢...); Klausik dukte ir prylynk ausy tawo (lenk. nakton vcha twego). prilyginti „padaryti lygų kam, palyginti su kuo“: inf. priliginti I 240, praes. priligina I 298, 309, 315, PPtP nom. sg. m. priligintas 1 50, 105, 113, II 157, f. priliginta I 112, 189, 281, 296,,,,, 317, II 26, PC priligindamas II 25; Kiekwienas kuris ktauso tu žodžiu mano, bus priligintas wiruy iszmintingam I 50; refl. prilygintis: praes. priliginasi I 187, 315; Dayktay dwasingi priliginasi walgiklay ir duonay I 187. primaiSyti: PPtP acc. sg. f. primaysitu I 80; atsimaynunéiu ira aba atmayningu ira, ir todryn turi primaisitu ne buyti. primanyti „įstengti, galéti“: praes. primano I 58, 103, 230, II 15, 104, 140, cond. primanitu I 168, PPsA nom. sg. m. primanus I 38; Kokiuos sunus saw aprinktu motinos, kad primanitu? 191 primesti „duoti dovanai, iš malonės“: PPtP n. primesta II 86; tay wisa bus iumus primesta (lenk. ...przydano). primygti: praet. primigo II 231; žalčio peklos galwu primigo ir sutrupino. primitinti „prikišti“: cond. ne primitintu I 6; adunt priešinikas nepoteysey ii kaltindamas, ne teysingay ne primitintu ir ne stogintu (lenk. ...nie ščiskal!) I 5—6. prinerti „sujungti, suvienyti“: PPtP instr. pl. m. prynertays II 213; tie weykalayl[...] ne esti atliekunčieys ir pačiose persunose pryimtays, aba persunump 'prynertays; refl. prisinerti „prisijungti, sietis“: praes. prisineria I 28; IZ aplynkstowiu kurie prisineria, ir prieg weykalamus musu rundasi. pripažinti: praes. pripazista I 258; Simtinikas pripaZista Christu turinti po sawim karius. pripenéti: inf. pripenet IT 94, praet. pripeneio I 187, IT 82, 121, imper. pripenek I 348, PPtP instr. sg. m. pripenetu I 188, nom. pl. m. pripeneti II 105, PC pripenedamas 1 97; Pripeneio ii duonu giwatos I 187. pripildyti: cond. pripilditu IT 243, PPtP nom. sg. f. pripildita IT 106; pripildita bus burna io Zwirzdays. pripilninti (pripilnyti?) „pripildyti, padaryti pilną“: praes. pripilninu I 94, pripilnina 1 93; Asz dungu ir Ziemy pripilninu. pripilti: praet. pripile I 214, II 78, imper. Pripilkite I 214, PPtA nom. pl. m. prip[ilty I 368; Pripilkite sudus wundenim. pripirkti: praes. pripirka I 369: ne tiktay ne parduost tu prekiu, bet ir daugiesn saw iu pripirka. i priprasti: praet. ne priprato I 187, PPtA nom. pl. m. (n.) priprati I 294; top darbop ne priprato. pripratinti: cond. pripratintu II 95; Idant pripratintu žmones drutosp wiltiesp ing sawi. pripulti 1. „greit pribėgti, prišokti“: PPtA nom. sg. m. pripuotys II 61: pagawtinay pripuotys kunigop, labay greytay skubindamasis sako iuos; 2. „prikibti, prisimesti (ligai); ištikti, užklupti“: inf. pripult II 29, praes. pripuota II 120, 121, cond. ne pripultu IT 40, PPtA nom. sg. f. pripuotusi II 95; Mirszta kas vnt kuno del ligos didžios, kuri pripuota II 121; Kartays regisi žmonemus iau [...] smertis nenusitynkiama pripuotusi; 3. (vert.) „atsitikti, pasitaikyti“: praes. pripuota I 39; Kartays tieg iž kalinio kas stoias karalum, bet ne wisadu tay destis, retay kadu pripuota (lenk. ...przypada); 4. (vert.) „priklausyti, tekti“: praes. pripuota I 135, 306; dayktay, kurie pripuola žmoguy (lenk. ...przypadaią) I 306. prirašyti (vert.) „priskirti“: praes. priraszo I 140, PC prirašidami I 251; septinis balsus Ionuy priraszo iz psalmo (lenk. ...przypisuią); refl. prisirašyti: praes. prisiraszo II 113, cond. prisirašitu II 113; persunay prisiraszo wisi weykalay. prirėdyti (brus.) „išpuošti, papuošti“: fut. ne priredis I 143; ne priima karalienes [...] kayp pridera vnt priemimo tokiu persunu ne priredis. pririnkti „paruošti“: inf. pryrinkt II 180, praes. prirenkamia II 172, PPsA nom. sg. m, pririnkus I 141; Balsas pririnkus aba patoginus elnius (lenk. Gtos przygotuiacy...); refl. prisirinkti: cond. prisirinktu I 245, IT 6, PPtA nom. sg. m. prisirinkis I 144, 192 ne prisirinkis II 61, nom. pl. m. prisirinki II 93, 142; kas tan notays gierey prisirinkis, ne gal apturet sawo tiesos. pririšti: PPtA nom. pl. m. pririszy II 219, PPtP nom. sg. m. pririsztas II 71, 157, 200, dat. sg. m. pririsztam II 71, acc. sg. f. pririsztu II 143, 156, instr. sg. m. pririsztu IT 157, acc. pl. m. pririsztus II 114; stutpop pririszy plakie; refl. prisirišti „artimai pritapti, atsiduoti“: praet. prisiriše II 114; teyp drutay iop prisirišę. prisakyti: praes. Prisako II 181, praet. prisakie II 21, 53, prisakidawo II 13; regiedamas ii daugkalbi, prisakidawo, idat [= idant] titetu. prisekti „džiūstant, senkant priartėti, prikibti“: PPtA nom. pl. m. priseki I 257; nusideimay notsiteydžia vnt krykszto [...], bet pridžiuwi ir priseki aba kayp butu isigieri prieg dušiay atliekti (lenk. ...Przywrzawszy). prisiartinti Zr. priartintis. prisidabotis (refl., pol.) „įsižiūrėti, stebėti“: prisidaboties II 116; Turime tadu wissi prisidaboties širdi saway. prisiegoti (brus.) „prisiekti“: praes. ne prisegoia II 55; ne prisegoi2 ne poteysiey. [prisieiti Zr. prieiti.] prisigerti (refl.): imper. Prisigierkime II 4; Prisigierkime wino brun aus. prisigreZti (refl.) „prisiartinti“: inf. prisigriszt II 114; ne galeio [...] iop prisigriszt. prisiguléti Zr. priguléti. prisinerti Zr. prinerti. prisipatoginti (refl.) „pasirengti“: inf. prisipatogint 1 144; Reykia tadu su didziu rupeščiu vnt to sudo gaylistos prisipatogint. prisiraSyti Žr. prirašyti. prisirinkti žr. pririnkti. prisirišti Žr. pririšti. prisitikti (refl.) „atsitikti, pasitaikyti“: praes. prisitinka 1 200, 328, 350, II 36, 46, 121; Teyp terp žmoniu prisitinka II 36. prisiveizdėti Zr. priveizdėti. priskaityti (vert.) „priskirti“: PPsP acc. pl. f. priskaytomas I 257; iž wirszaus wienok sako sunti ažudingtas biauribes iu, ir ne priskaytomas saw. prisodinti „pasodinti“: PPtP nom. sg. m. prisodintas II 101; puotospi buwo prisodintas. prispausti: cond. prispaustu I 194, PC prispausdami II 219; draskie galwu garbingiausiu, erszkie¢iu wayniku vnt ios vszmaudami, ir iospi anu prispavsdami. prispirti „prispausti, priremti“: praes. prispiria I 305, fut. prispirs I 27, ne prispirs I 7, PPtP nom. pl. m. prispirti II 233; raszto zodzieys prispirti nutilo, pristatyti: praes. pristato I 334, praet. pristate I 333; sargibu Anielu szwentuiu iiemus pristate. pristoti: inf. pristot I 228, PPtA nom. sg. m. pristois IT 181; Kiekwiena duéia dabar turi nutekiet azu Christaus, tay ira per tikru tikiby iop pristot (lenk. ...do niego przystac). prisidyti (brus.) ,priteisti“: praet. prisudiio IT 166— 167; latruy gieram prisudiio karalisti. pritaryti „pritarti“: inf. pritarit I 168; noretu pati vnt to pritarit. 7. 599 193 pritraukti: praes. pritraukia I 183, fut. pritrauksiu II 37; Takiuo ira akmuo wadinamas magnes, kuris gietaži sawisp pritraukia. privadžioti (vert.) „vesti, atvesti“: inf. priwodžiot [korek. klaida, turi būti: priwadžiot] I 213, praes. privadžioia I 157, 253, 316, praet. priwadžioio I 141, 374; Pomažam priwadžioia žmogu maži nusideimay didžiump (lenk. ...przywodzą) I 316. privalėti „būti reikalingam, reikalauti“: praes. ne priwalay I 9, 114, 243, 322, priwalo I 47, 75, 145, 158, 208, 378, II 97), 149, prywato II 143, ne priwato I 9, 876535, 249, 366, II 173, ne prywato I 5, ne prziwalo [korek. klaida, turi būti: priwato] II 94, praet. priwale I 36, 63, II 204, 212, 244; Sakay kad turtingas essi ir nieko ne priwalay, a nežinay iog tu essi warguolis I 114. privalgyti: praet. priwalgie II 78; A kad priwalgie, tare mokitiniams sawo. priveizdėti „prižiūrėti, globoti“: praes. (pers. III) ne priweyzdi I 30, cond. priweyzdetu I 275; Musu tieg dayktu ne priweyzdi; refl. prisiveizdėti „įsižiūrėti, įsistebėti““: inf. Prisiweyzdet I 329, praes. (pers. III) prisiweyzdi IT 136, prisiweyzdime I 111, praet. ne prisiweyzdeiom I 17, imper. prysiweyzdekite II 248, PPsA dat. sg. m. prisiweyzdinčiam I 111, PPtA nom. sg. m. neprisiweyzdeis II 64, ne prisiweyzdeis II 61; Palitekite ir prysiweyzdekite, nessag dwasia kuno ir kautu ne turi. priversti: inf. priwersti II 41, priwerst II 54, prywerst II 186, praet. priwerte I 126, II 202, 220, 236, 240, 241, fut. priwers II 141, PPtP nom. sg. m. priwerstas I 8, nom, pl. f. priwerstos I 109; Nesigina padaris, bet sakos liepiamas ir priwerstas padaris nuog kitu. privesti: inf. priwest I 283, II 16, praes. priweda I 285, 352, praet. priwede I 72, 293, 295(2x)> priwezdawo I 253; karalum budamas sawo waldonus vnt sunkaus nusideimo, tay ira vnt paganistes priwede I 295. : privilti ,.apvilti, apgauti“: inf. priwilt I 64, praes. priwilame II 115, praet. priwile I 293, fut. priwils I 328, cond. priwittu II 13, PPsA nom. sg. f. ne priwilunti I 5, PPsP nom. sg. m. priwiliamas I 49, PPtP instr. sg. m. priwiltu I 64, nom. pl. m. priwilti II 10, PC priwitdamas I 270; Drisa ir szwyntays dayktays gundit, idant priwiltu. [pūdyti Zr. supadyti.] puikauti: PC puykaudami II 179; atlankisiu wisus kuriey puykaudami Zinge per stanksti. : [puldinėti žr. im-, uZpuldinéti.] [puldinti Zr. prapuldinti.] [puldyti Zr. prapuldyti.] pulti 1. „kristi, mestis“: inf. pult I 141, IT 112,,,,, praes. puota I 139, 199, puotame II 148, praet. puota I 35, 338 ,,,, 339, 342, 343 ,,,, puole II 21, 91 ,,,, fut. puls I 356, PPtA nom. sg. m. puotys I 35, II 1, f. puotus IT 170; Tay darome kad vnt weydo puolame ing Ziami ii garbindami; 2. „tekti kieno daliai“: praes. puota I 322; Wisa nauda aba giera, ku aZudirba tie darbinikay wini¢ioy, iiemus patiemus tinka, aba vnt iu puota; refl. pultis: praes. puotasi I 278, II 12, 98, imper. pulkis IT 120, pulkimes II 99, cond. pultus I 199, 378; Nes gundZiamas puolasi maldump, pasnikump II 12. Dar žr. api-, at-, im-, in-, iZ-, nu-, par-, pra-, pri-, užpulti, 194 puotauti: imper. puotauk II 98; Atsiilsek tieg dušia mano, walgik, gierk, puotauk. pūsti: praes. pučia I 279, 280, cond. pustu II 141; Weiey pikti, kurie pučia vnt mariu I 279; nor, idat [= idant] gumbu, arba randu ktapstitu, winiotu, pustu vnt iu; refl. pūstis „didžiuotis, keltis į puikybę“: praes. pučiasi II 184; Powas pluznas sawo regedamas gražias pučiasi. Dar Zr. nu-, pasipūsti. pūti: praes. pusta I 95; tuoiaus anas ginda, pusta, ir dulkiesna pabira. Dar Zr. supiiti. R ragauti: inf. ragaut I 161, IT 101, fut. ne ragausiu IT 125, ne ragausi Il 96, ne ragaus IT 109, 120, 258; AZzudawe pasniku vmžinu, nieko kito ney ragaut, ney giert I 161; ley kas Zodi mano ažu laykis, ne ragaus smerties vat vmziu 11 120. Dar Zr. paragauti. raginti: inf. ragint I 331, praes. ragina I 52, 54, 65, 68, 117, 145, 150, 197, 199, 246, 3322, 349, 373, II 5, 15, 71, 99, 136), 169, 181, 241, Raginame II 6, praet. ragino I 141, II 202, PPsA gen. pl. m. raginunčiu II 120, PPsP nom. sg. m. raginamas II 217; Gundidamas tuoiaus ragina ku pikto darit II 15. raišyti „skųsti“: praes. rayszo I 160, praet. rayšie II 134, PC rayšidamas II 142; iz tu ne wienas ne parode tu nusideimu, kurios vnt iu kiele, ir del kuriu rayšie (lenk. ...skarzyli); refl. raišytis: inf. rayšitis I 36, praes. rayszos I 155; Galeis buwo rayšitis vnt palaydos biaurios Herodo (lenk. Mogt si¢ žatowač...). Dar žr. apraisyti. [rakinti Zr. at-, aZu-, su-, užrakinti.] : raminti: praes. ramina II 228; Tuo ramina sawi pati. Dar Zr. nuraminti. [rantyti Zr. surantyti.] rasti: inf. rasti I 34, 197, 198, 207, 208 45), II 94, 127, rast I 187, 206, praes. runda I 39, 206, 2085), 308, IT 44, 73, 100, 106, 209, 210, ne runda Il 17, 127, praet. ne radau I 129, 234, rado I 39, 58, 89, 195, 2054,,, 317, II 26, 210, 2365+, 256, ne rado I 205, II 236, fut. rasi I 13, 210, 221, 222, 254, IT 183, ras I 337,11 104, ne ras I 9, 198, II 132, rasite I 128, 379, rassite II 143, ne rasite I 198, cond. rastu I 187, 206, 210, PPtA nom. sg. m. radis 1 130, 186, IT 26, 21055, ne radis I 128, neradis II 43, f. radusi II 108, nom. pl. m. ne radi I 195, f. ne radi II 235, PPsP nom. pl. m. rundami I 94, PPtP nom. sg. m. rastas I 197, 204,.,, PC ne rasdamas II 15, ne rasdami I 369; Kas runda iždu didi, ne gal but grinas II 210; refl. rastis 1. „atsirasti“: praes. rundasi II 8, nesirunda I 129, II 117, ne rundasi I 289, praet. radosi II 219, rados II 232, 233, rades [= rados] I 344, nesirado I 49, ne rados I 128, fut. nesiras II 132, cond. ne rastus IT 154; ne wienas nesirunda, kuris skustusi vnt giwenimo II 117; 2. (vert.) „būti“: inf. rastis I 207, II 8, 258, praes. randasi I 128, rundasi I 12, 28, 81, 93, 102, 273, 354,.,, II 41, 60, 82, 85, 94, 135, 161, 203, 208, 216, rūdasi [=rundasi] IT 41, 42, 105, 257, rundas I 324; 1zdi rundasi auksas, sidabras, žimčiugay ir akmenes brungus I 354. Dar žr. at-, ižrasti. [raSinéti Zr. apraSinéti.] rašyti: praes. Raszau II 20, raszo I 31, 42, 82, 99, 139, 150, 165, 179, 213, 225, 232, 252, 287, 299, 303, 344, 347, 373, II 29, 47, 4925) 30, 52, 56, 59, 68, 70, 73, 75, 127, 204, 211, 219, 234, imper. rašik I 18,,, PC raSidamas I 45, II 47, raszidamas pe 195 II 207; Raszau iumus iaunikiey, iog este styprus; refl. rašytis: permis. tegul nesiraszo I 152; Tegul bus ižteptiiž knigu giwuiu, ir su teysumis tegul nesiraszo. Dar žr. ap-, ažu-, į-, pa-, pri-, surašyti. raudoti: praes. rausti I 129; tay ižwidis pranaszas rausti (lenk. ...narzeka). [raugti Zr. aZuraugti.] rausti: PC rauzdami IT 176; kurmiey žiami rauzdami, dienomis, ir naktimis, pasipeneimo ieszko. rauti: PC raudami I 281; adunt [...] raudami kukalus, ne iszrautumite su ieys draugie ir kwiečiu. Dar Zr. iš-, iZrauti. rédyti (brus.) „rengti, puošti“: praes. redo I 313, praet. redidawo I 225; Kirmeles Sitkines [...] mažos, a altarius, karalus, kunigayks¢ius sawo werpalu dingia ir redo; ref]. rédytis: praes. redosi I 217, 4,254, IT 176; Idant mote megtu wiruy sawo, redosi rediklomis brungiomis I 217. Dar Zr. ap-, pa-, prirédyti. regėti: inf. regieti I 211, regiet I 15, 23, 94, 95,,,), 142, 148, 224, 271, 353, II 73, praes. (pers. IT) regi II 217, (pers. IIT) regi I 5, 32, 46, 56, 85, 96,y), 116, 117, 198, 232, 285, 286, 290, 335, 337, 3535), 354, IT 36, 112, 114), 115, 139, 156, riag II 177, ne regi I 271, 308, 348, 350, II 17, 116, ne reg II 190, regime I 13, 40, 55, 78, 81, 115, 142, 149, 171, 223, 224, 245, 351, II 18, 104, 122, 161, 210, regimia II 175, ne regime I 97 sy), regite II 248, ne regite II 47, praet. Regieiau IT 70, regieiey II 109, regeio I 38, 358, II 24, 113, 170, 185, regieio 118, 66, 74, 75, 76, 138, 151, 166,.), 189, 27225)» 3522, II 53, 77, 115, 123, 126, 236, neregieo I 224, ne regieio 195,179, II 32, 114), 242, Regiciome II 220, regieiote I 32, regeiote I 199, fut. regiesiu II 228, Regiesi II 96, regies I 27, 96, 210, IT 224, ne regies I 153, 175, II 109, 119, 123, regiesime 1 90, 95, 337, 353, regiesite IT 225, imper. Regiek I 358, cond. regiecia I 358, ne regetu I 338, neregietu IT 50, sup. regietu I 32,,,,, PPsA nom. sg. m. regius II 32, ne regis I 364, gen. sg. m. reginéio I 96, 329, f. regincios II 35, dat. sg. m. reginéiam 1I 32, nom. pl. m. regi IT 248, regiu IT 233, PPtA nom. sg. m. regieis I 42, II 42, PPsP nom. sg. m. regimas I 24, 27, II 209, ne regimas I 24, 25, f. neregima I 95, gen. sg. m. neregimo I 14, acc. sg. m. regimu I 224, neregimu I 61, 95, ne regimu I 138, f. ne regimu I 224, instr. sg. m. regimu I 61, ne regimu I 189, loc. sg. f. regimoy I 65, nom. pl. m. regimi I 253, II 197, ne regimi I 189, neregimi II 197, Ne regimieii I 341, f. neregimos I 24, gen. pl. m. neregimu I 224, acc. pl. m. regimus I 224, instr. pl. m. ne regimays I 188, PPtP nom. sg. m. regietas I 65, 95, II 33, 245,,,, neregietas I 169, instr. sg. m. regetu IT 198, acc. pl. m. ne regietus I 119, PC regedamas II 184, regiedamas I 65, 90, 129, 309, IT 31, 33, 48, 53,,,, 73(2x,» 126, 222, ne regiedamas II 36, regiedama II 113, 127, regedami II 218, regiedami I 19, 195, 268, 338, II 344), 48(2x), 100, 128, 142, 228, riegiedami II 258,,,,; adunt galetu regiet wisi ii akims I 23; refl. regétis 1. „matytis, būti matomam““: inf. regietis I 24, II 38, praes. regisi I 188, regis I 188, ne regis 1 188,,,, cond. ne regietus I 150; su Wieszpatim sawo regietis II 38; 2. „rodytis“: praes. regisi I 114, 252, 267, 276, 298, 303, 305, 312, 314, 315, 323135, 324,,,, 326, 349, 380s), lI 41, 62, 63, 95, 106, 126, 209, regis I 321, 325, 328, II 158, ne regisi II 221, praet. regeios II 107, 244, regieios I 61, 75, 1824, 183, 289; 376,,,,, IT 37, 130, 232, 233, ne regieios II 220,,,,, 196 fut. regiesis II 107; regisi ne darbas, ne wargas, bet žaystas mielas II 63. Dar žr. apsiregėti. reikalauti: praes. reykalauia II 172; patis žmonies reykatauia. [reikšti Zr. ap-, iš-, ižreikšti.] reikti: praes. reykia I 5, 11, 16, 21, 29, 43, 44, 49, 76, 87, 91, 118, 136, 144, 145, 146, 147, 149, 188, 189 ,,,, 195, 248, 249, 250, 266, 267 qx, 271, 274, 275, 276, 277 3x, 278 (ax), 279, 304, 306, 330, 332, 353, 3724y), 379, 380, II 17, 194,,, 20, 27, 3044, 38, 50, 51, 61, 62, 66,,,,, 84, 85, 91, 96, 101, 102, 103, 124, 136, 148, 160, 171, 180, 188, 217, 234s), 249, 259 ,,,, ne reykia I 247, 248, 266, 274, 306, 3123, 314 ,.), 323, 340, II 20, 39, 94,,,,, 159, 177, 223, praet. reykie I 213, 246, 250, 377, IT 9, 30, 226, 236, 249, 250, 253, Reykiegu I 321, ne reykie I 323, 324, II 41, Negu reykie II 30, fut. reyks I 225, cond. reyktu I 211, II 183, PPsP nom. sg. m. reykiamas I 144, 324, II 171, f. reykiama I 306, n. Reykiama II 18, gen. sg. m. reykiamo I 87, 189, 322, 11 74, 95, 224, acc. sg. m. reykiamu I 250, acc. sg. f. reykiamu II 198, nom. d. m. reykiamu I 22, nom. pl. m. reykiami 175, II 61, 172, gen. pl. m. reykiamu I 381, II 16, 25, ne reykiamu I 200, II 87, f. reykiamu I 76, acc. pl. m. reykiamus IT 162, reykiemus II 176, ne reykiamus II 3, loc. pl. m. reykiamuose II 157; ZodzZieys tiktay graudena, a vntay reykie kuo kietu tokiu lepunu nuog pikto nugrasit I 212-213. rėkti: PC rekdamas II 256; Welinas, kayp lewas rekdamas sukasi, ieszkodamas ku praritu. [remti Zr. j-, paremti.] [répti Zr. aprépti.] [retéti Zr. aZuretéti.] [riesti Zr. suriesti.] [rikti Zr. apsirikti.] rimti: praes. nerimsta I 198, 269, ne rimsta II 63; ne rimsta klausidami, kayp badomi axtinays krutinasi. Dar Zr. nurimti. [rinkinéti Zr. ap-, susirinkinéti.] rinkti: praes. ne rinka II 43; kas ne rinka su manim, barsto; ref]. rinktis: praet. rinkosi I 245; rinkosi žmones krisztimop [turi biti: kriksztimop]. Dar Zr. ap-, iš-, iž-, pa-, pri-, surinkti. [visti Zr. atristi.] rišti: inf. riszt 1 373, praes. risza I 363, 364, II 75, 136, praet. risie I 362634); ne duostis riszt, trauka tas wirwes; refl. rištis „prisirišti, pritapti“: praes. nesirisza IT 94; gali padarit ko anas nori, nesirisza wietosp. Dar žr. at-, afu-, iš-, iž-, pri-, su-, uuristi, ryti: praes. riia I 369; vnt maytu kuno vzpuoly, lesa ir riia kaip bestiios. Dar Zr. apsi-, nu-, praryti. rodyti: inf. roditi I 175, rodit IT 39, praes. rodZia I 56, 67, 91 4, 92632» Bax) 94, 95c2xj» 96, 98233, 107, 111 gy), 112, 1244,,, 125, 180, 243, 252, 277633, 300, 310, 313, 324, 347, 351, II 7, 14, 16, 30, 69, 108, 128), 136, 137, 209, 215, 2185,, 241, 255, ne rodžia I 300, rodZiame I 138, praet. rode I 44, 132, 139, II 18, 23, 24, 26,2x)s 91, 185, 221, ne rode II 41, rodidawo I 41, cond. roditu I 348, PPsP acc. sg. m. rodziamu IT 136, PC rodidamas II 28, 29, 117, 189, 234; Kayp grudas garsti¢ios labiausiey sawo galiby rodzia, kad ii kas sutrina I 300; refl. rodytis: inf. roditis I 223, 197 II 135; Tey tieg ažu nieku tureiou suditis aba tiesawotis su tarnu mano. Dar žr. ap-, per-, prisūdyti. sudraskyti: praes. sudrazko II 49, praet. su draskie II 256; sudrazko rubus ios tabay gražus, sudraugalauti „pasvetimoteriauti, papaleistuvauti“: praet. sudraugalawo I 147; Kas, tieg, pawizdes vnt žmonos vnt pagieydimo ios, iau širdiy sawo sudraugatawo. sudrumsti: PPtP nom. sg. m. sudrumstas I 174; niekami ne buwo [...] kayp kitu žmoniu ir motinu gieyduleys sudrumstas. sudulkinti „į dulkes paversti“: PPtA nom. sg. m. sudulkinys I 133; aprašie toligiby mažo akmenelo, kuris stutpu aba stiebu iž tutu rudu nulietu [...], sutrupinys ir sudulkinys tapo didžiu katnu I 132—133, sudžiūti: PPtA gen. sg. f. sudžiuwusios I 343; ne tureio dregnumo del sausibes ir ižsekusios aba sūdžiuwusios dušios iu. sugatavyti (sl.) „gaminti, ruošti“: praet. sugatawiio 179, fut. sugatawis I 32, PPtP nom. sg. f. sugatawita II 60, acc. sg. f. sugatawitu I 133, acc. pl. m. sugatawitus II 73; izmokie pazint [...] ape vmžinu prapulti ir paskundu piktiemus sugatawitu. sugauti: inf. sugaut II 142, praes. sugauna II 157, 159 ,,,, ne sugauna II 142, praet. sugawo II 165, 256, cond. sugautu IT 163, PPtP nom. sg. m. sugautas I 28: per nakti wisu Zuwaudami ne sugauna, suglausti „sujungti, suvienyti“: praet. suglaude I 62, 341, PPtP nom. pl. m. suglausti II 213; su iu buwo sunerti, ir kayp butu suglausti. sugrąžinti: fut. sugruzins I 31, PPtP nom. sg. f. Sugruzinta I 31, n. sugruZinta I 14, nom. pl. f. sugruzintas I 88; Tuos sugruzins paskutiney dienoy. sugrįžti: inf. sugrizt II 123, praes. sugrizta I 13, 72, 270125, 369, 372, II 64, 72 (2x) 73, sugriszta I 207, ne sugrizta II 67, praet. sugrizo I 88, 149, 163, 195, II 69, 88, 236, fut. sugriSiu I 145, IT 44, sugriszime II 187, imper. Sugriszkite I 145, permis. tegul sugrizta I 87, cond. sugriztu I 95, 243, 261, PC sugrizdamas I 139, II 256, PPsI sugrižtūt [= sugriZztunt ] IT 70; sugriZo ing Ziemi sawo II 69. suguldinéti „pramanyti“: inf. suguldinet IT 120, 133; kita ira vnt ko parodit nusideimu, o kita ne teysingay vnt ko suguldinet (lenk. ...pomawiaé) II 133. suguldyti „pramanyti“: inf. suguldit II 119; Suguldit ir kielt vnt teysaus Zmogaus ne tiesu (lenk. Zmyslaé...). suirti: inf. suirt I 275, praes. suira I 270; [eldija] gal suirt ir susikult vnt akmenu vZpuotus. sujungti: praet. suiungie I 61, 341; dayktus tolus ir atstokus nuog sawis be galo suwienino ir suiungie I 61. sukaisti „sušilti, suSildyti“: PPtA nom. sg. m. sukaytis I 183; Takiuo gintaras, kuris patrintas ir sukaytis, šiaudus ir pelus sawisp vzkiela. sukaitinti ,,suSildyti*: praes. sukaytina II 254; azuszatusiu $irdi sukaytina ir aZudega. sukakti: praet. sukako I 170, fut. sukaks I 134; sukako metay, kuriuose tureio gimt. sukalbėti: inf. sukatbet I 367, praet. sukatbeiau I 220; Ar didis darbas ira poterelu sukatbet; Suži[e]Jdawau aba sukatbeiau ius ažu wieno wiro; refl. susikalbėti „su(si)tarti, sulygti“: praes. susikatba II 161, praet. susikatbeio I 192, 328, fut. susikalbes I 204 325, PPtA nom. pl. m. susikalbeii I 329, PC ne susikatbedamas I 322; dabar susikalba per kurias ir kokias persunas turi detis toi karunocia; ne dera darbinikuy pateykaut, kuris susikalbeio vnt darbo I 328. sukapoti: praes. sukapoia I 129, praet. sukapoio II 69, PPtP nom. sg. m. sukapotas II 220; tu žalti kaypo katawiiu sukapoio. sukarsti „apkarsti“: praes. sukarsta I 307, II 106, praet. sukarto I 307, megumay to swieto kayp duona melo ira netikra, [...] tuoiaus nuog iu sukarsta [apima nepasitenkinimas, nusivylimas] širdi tabay II 106; Teyp sukarto widuriey Jono (lenk. Tak zgorzknialy...). sukietėti: fut. sukietes I 381; sukietes io širdis kayp vola. sukietinti „padaryti nejautrų“: praet. Sukietino I 381; Sukietino weydus sawo tabiaus negi vola. sukramtinėti „sukramtyti“: inf. sukrumtinet I 188; reykia iu [duoną] sukrumtinet, gramult, nurit. sukratyti „sudrebinti“: PPsA nom. sg. m. sukratus I 141; Balsas sukratus ir pawiskinus giriu. sukrauti „sudėti, sutalpinti; sukaupti“: praes. sukrauii II 105, praet. sukrowe I 176, imper. sukraukite I 281, PPtP nom. sg. m. sukrauti I 172 ; kwiečius sukraukite kluonan mano; net teyp saw sukrauii algu didi vnt dienos reykatlo; refl. susikrauti: inf. susikraut I 92; wisa giera gali iump susikraut. sukrimsti „sukramtyti, suvalgyti“: PPtA nom. sg. m. sukrimtis II 231, PPtP nom. sg. m. sukrimstas 1 304, ne sukrimstas I 304; oboli sukrimtis vmžinay paklupo. sukristi „ištvirkti, sugesti“: PPtA nom. pl. m. sukriti I 321; Ira [...] miestay didžieys nusideimays pagiedi ir sukriti. sukruvinti: PPtP nom. sg. m. sukruwintas II 164, 199, susruwintas [= sukruwintas] II 199, PPtP nom. sg. f. sukruwinta II 199; kunas io szwynčiausias buwo ptaktas ir sukruwintas II 164. sukti 1. „versti judėti aplink“: praes. suka I 126; Wirszutinis dungus wisus apatinius ir žiemesnius su sawim draugie suka ir gružo; 2. „apgaudinėti“: inf. sukt I 306, II 14; Idant tiktay apgautu, biauriey sukt ir metuot nesigiedi II 14; 3. „svaigti“: PPsA acc. pl. m. sukunčius I 368; apsitaki ir nuog apwinio galwu sukunčius turedami; refl. suktis „judėti aplink“: praes. sukasi II 256, sukas I 108, cond. nesisuktume I 279; sukas ir gružasi kayp lewas pa wisu swietu. Dar žr. nusi-, susukti. sukulti: praes. sukula I 355, PPtP nom. sg. f. sukulta I 278; trupina ir sukula volas: refl. susikulti: inf. susikult I 275, praes. susikula I 270, 271, 274, praet. susikute I 256; tinay susikula iu [marių] wilnios I 271. sukurti „įdegti“: inf. sukurt I 302, 312, praes. sukuria I 28, II 92, PPtP nom. sg. f. sukurta IT 14; Sunus surinka malkas, a teway sukuria vgni I 28. sulaukti: fut. sulauks I 246; sulauks kitos dienos. sulaužyti: praet. sulauzie IT 13, 257, fut. sulauzisi I 380, cond. ne sulauzitu IT 176: sulauZisi duntis sawo; ref]. susilauZyti: praes. ne susilauzo I 275; [eldija] wilniu ir weiu metama ne susilaužo. suleisti: PC suleyzdamas IT 12; žmogu teyp silpnu, su teyp stipru priešiniku suleyzdamas. 205 sulesti: praet. sulese I 338; paukščiey dungaus sutese iu. sulyginti „sugretinti“: PPtP nom. sg. f. suliginta II 231; Nera galibes vnt žiemes, kuri galetu but suliginta su iuo. sulygti „prilygti“: cond. suligtu I 146; idant kayp galis teyp didi ažumestu atpildimu, kuris suligtu su prastoimais. sumaišyti: PPtP nom. sg. f. sumayšita II 106, gen. sg. m. sumayszito II 163; kayp duona meto ira ne tikra, su žwirždays sumayšita. sumalti: praes. sumata I 310, PPtP nom. sg. m. sumaltas I 310; sutrina aba sumata. sumegzti „numegzti“: PPtP nom. sg. m. sumegztas I 44; dungalas iz plauku ir aszutu daygun¢iu sumegztas. sumieruoti (hibr.) „išmatuoti“: praet. sumierawo IT 230; sumierawo aba iZmestawo žiemi. sumindyti: PPtP nom. sg. m. suminditas I 341, acc. sg. f. suminditu I 348; korodamas ii teysingay ažu paniekintu žodi sawo, ažu suminditu sektu teyp brungiu. sumušti: PPtP nom. sg. f. sumuszta II 199; Galwa [...] niandri didžiu sumuszta, sukruwinta; refl. susimušti: fut. susimusz II 74; szirdis io vžukietinsis kaypo akmuo, ir susimusz kaypo kalwio vntkata. sunerti „sujungti“: praet. sunere II 23, PPtP nom. pl. m. sunerti IT 213; su iu buwo sunerti, ir kayp butu suglausti. suniukti „imti šėlti, sunerimti“: praet. suniuko II 202; gimines suniuko, 0 zmonies tusczus dayktus muste. [sunkinti Zr. apsunkinti.] [sunkti Zr. apsunkti. | supantioti: PPtP nom. sg. m. supunéiotas II 159; žmogus supunciotas ir suwersztas, aba apkaltas ne gal nieko giero [...] darit. supilti: PPtP n. supilta I 172; wisa giara ira supilta iump. supirkti: PPtA nom. pl. m. supirki I 367; Wieni iZ iu daug labay tu prekiu supirki. supléSyti: praes. supleszo IT 49, praet. suplesie II 256, PPtA nom. pl. m. suplesi II 200, PPtP gen. pl. m. suplesitu IT 257; daZnay supleszo rubus; kayp oszkieli koki suplesie. suprasti: inf. suprasti II 123, suprast I 104, 107, 144, 186, 287, II 120, 182, 215, praet. ne suprato I 195, cond. suprastu IT 99, PN ne suprastina I 375; IZ tu žodžiu gali kiekwienas suprasti tiesu; refl. susiprasti: praet. susiprato I 205, cond. susiprastu I 261; susiprato, ir atsigrizie iž naujo ing tikru kielu. supiidyti: praet. supude II 28; pardawe Chrystus tu Zimciugu, [...] azu kalines, kuriose supude kaltedami. supiiti: fut. supus I 267, PPtA nom. pl. m. supuwi II 36, 228, f. supuwusios I 36, gen. pl. m. supuwusiu I 83; kunas musu, kuris supus ir ing Ziamy pabirs. surakinti (vert.) „sutalpinti“: praet. surakino I 176; žmogus, kuriami surakino aba sukrowe Diewas didi swietu (lenk. zawart). surantyti „sužeisti“: PPtP nom. sg. m. surantitas II 220, instr. sg. m. surantitu II 219; buwo surantitas ir sutrintas (lenk. Zranion...). 206 surašyti: inf. suraszit II 102, PPtP n. surašita I 18, PPtP nom. pl. m. surašiti I 17; isakidawo suraszit wisas naszles. surgti „aimanuoti, dejuoti, verkslenti“: cond. surgtu II 102; ieszkodawo patis [...] pawargielu, ne laukdami kotay namuosna iu ieytu, ir surgtu po tungu (lenk. ... piszczeli). suriesti: PPtP nom. pl. f. suriestos I 27; Iuteio iungas neteysibiu mano, runkose io suriestos ira, ir vzdetos vnt kaklo mano. surinkti: inf. surinkt I 132, IT 88, praes. surinka I 28, praet. surinko I 371, II 78, 162, 166, fut. Surinksiu I 4, surinks II 140, surinksime I 281, imper. surinkite I 281, II 78, PPtA nom. sg. m. surinkis I 35, nom. pl. m. surinki I 247, PPtP nom. sg. m. surinktas I 259, 381, II 212, dat. pl. m. surinktiemus I 27; Surinkite iuos peduosn vnt sudeginimo I 281; refl. susirinkti: praes. susirinka I 4, 307-308, praet. susirinko IT 202,,,, PPtA nom. pl. m. susirinki I 85, acc. pl. m. susirinkusius II 236; Tieson žmoniu susirinka tiesadariey (lenk. ...zbieraia si¢) I 4. surišti: inf. suriszti I 271, 372,,,,, suriszt I 375, II 159, praes. surisza I 373, II 159 ,,,, praet. suriSie I 62, 373, 374, 11’49, 70, surisze II 70, surise IT 165, fut. suriSite IT 151, cond. surisztu IT 163, PPtP nom. sg. m. surisztas I 38, 245, 363, 374, IT 158,,,, 159, n. suriszta II 152, acc. sg. m. surisztu IT 159, instr. sg. m. surisztu I 37, 39, acc. pl. m. surisztus I 373, instr. pl. m. surisztays I 39; wirwemis surisztas Zmogus ne gal dirbt II 159; refl. susiriSti: praes. susirisza II 157; wirwemis nusideimu sawo susirisza. suriigti: praet. surugo I 296; žmona paslepe (aZuraugie) trise mierose miltu, kolay surugo wisa. susieidinéti (refl.) „susirinkti į krūvą“: praet. susieydineio I 338; dide minia susieidineio. susieiti (refl.) „susirinkti į krūvą“: praes. susieyti IT 207, susieyt I 286, II 161, praet. susieio IT 162; susieyt bestiios pleszo drasko aweles I 286. susikalbėti Zr. sukalbéti. susikalbinéti (refl.) ,susitarinéti*: praes. susikalbineia II 161, PC susikalbinedami I 74; susieyt Senotariey [...] ir susikalbineia apie metu, kuriuo turi karunowot. susikrauti Zr. sukrauti. susikulti Zr. sukulti. susilauzyti Zr. sulaužyti. susimyléti (refl.) „pasigailėti“: imper. Susmilek II 169; Susmilek vnt dusios tawo (lenk. Zmiluy sig...). susimilti (refl.) „pasigailėti“: inf. susimilt I 60, ne susimilt IT 253, praet. susimile I 61, fut. susimilsiu I 128, imper. susimilk I 358,,,, PPtA nom. sg. m. susimilys I 10; susimile vnt Zmoniu atleyzdamas iemus nusideimus. susiminkstinti (refl.) „pasidaryti jautresniam*: praes. susiminksztina I 207, fut. niesisuminkstin [turėtų būti: niesusiminkstins] II 74; pasikrutino sirdis ir susiminksztina, pradest gayletis azu piktibes. susimušti Zr. sumušti. susipančiuoti (refl.) „susipančioti, susivaržyti“: cond. susipunčiuotu I 373; Diewas ragina wisus idant susipunčiuotu. 207 susiprasti Žr. suprasti. susirinkinėti (refl.): inf. susirinkinet I 193; Christausp wisi žmones susirinkinet turi. susirinkti Žr. surinkti. susirišti Žr. surišti. susiskaityti Žr. suskaityti. ; susitekėti (refl.): praes. susiteka II 207; Tump kieturiump galump wisi kiti susiteka ir susieyti. susitikti Žr. sutikti. susitremti (refl.) „įsibaiminti, apimti baimei“: PPtA nom. pl. m. susitriemi II 248; Nusigundi tad ir susitriemi, tikieios dwasiu regi. susiūti: PPtP instr. sg. m. ne susiutu I 255; Raupuoti tureio drapanas nešiot Vnt sawis su praierkays aba dungalu ne susiutu. susiversti Zr. suversti. susivieninti Zr. suvieninti. suskaityti „suskaičiuoti“: inf. suskaytit II 230, PPtA nom. pl. m. suskayti I 247, PPsP gen. pl. m. ne suskaytomu II 91, acc. pl. m. ne suskaytomus I 78, f. ne suskaytomas I 81, PPtP acc. sg. f. ne suskaytitu IT 164, nom. pl. m. nesuskaytiti I 369, gen. pl. m. (n.) nesuskaytitu I 166, 292, IT 42, 51 — 52, acc. pl. m. ne suskaytitus I 309, IT 210, f. nesuskaytitas IT 28; ley kas suskaytit gal wisus žmones; refl. susiskaityti: praes. Nesusiskayto I 232; Nesusiskayto, kurie dabar bažničiay szwentoy giweno. suspjaudyti „apspjaudyti“: PPtP nom. sg. m. suspiauditas I 358; bus apiuoktas, ir ptaktas ir suspiauditas. susruvinti Zr. sukruvinti. susukti: PPtP nom. pl. f. susuktos 1 373; Ira wirwes, vmzinos kuncios, iZ vgnies iž liepsnu susuktos. sušalti: PPtA nom. pl. m. suszaly I 330; Ney sedite, ney krutate, bet stowite, kayp suszaly. suSildyti: praes. susildzia I 304; grudas garsticios [...] gidzia sopuli aba gielimu duntu, susildzia widurius I 303-304. sušilti: inf. suszilt IT 121; nuog šzalčio didžio kunas wisas dreba, ir negal apklotas suszilt. sutekti „pakakti, užtekti“: cond. sutektu II 94; tikisi rasti penukszto tiek, kiek del papeneimo wisu sutektu. sutemti: fut. sutems I 331; weykiey sutems, ir naktis tumsi atays. sutikti: PPsA instr. pl. m. sutinkunčieys 1 121, PPtA nom. sg. m. sutikis II 256; Tasay sutikis vnt kielo Lewu sugawo ii; refl. susitikti: inf. susitikt IT 19—20, praes. susitinka IT 10, praet. susitiko I 61, IT 87,,,,, 184, 229, 256, cond. susitiktu IT 17; Turtingas ir grinas susitiko vnt kialo II 87. sutilpti: inf. sutilpt I 92, 301; grudeliy garstiios sutilpt gieydzia I 301. sutirpinti: praet. sutirpino II 230; pawizdeio ir sutirpino kayp waszku pahonus. sutraukyti: inf. sutraukiti I 373, praet. Sutraukiey II 161, imper. Sutraukikime I 373; Sutraukiey riSius aba wirwes. 208 sutrinti: praes. sutrina I 300, 310, praet. sutrine I 185, 310, II 18, 69, 71, 205, 229, 231, 257 34, PPtP nom. sg. m. sutrintas I 181, 304, 310, II 2205, ne sutrintas I 304, f. sutrinta IT 13, instr. sg. m. sutrintu IT 219, nom. pl. m. sutrinti IT 230; Kayp grudas garsti¢ios fabiausiey sawo galiby rodzia, kad ii kas sutrina I 200. sutrupinti: praes. sutrupina IT 255, praet. sutrupino I 73, 133, II 231, PPtA nom. sg. m. sutrupinys I 133; žalčio peklos galwu primigo ir sutrupino IT 231. sutverti 1. „sukurti“: inf. sutwert I 119, praes. sutweria I 351, praet. sutwere I 91, 119, 155, 165, 167, 324, 335, PPtA nom. sg. m. sutweris I 62, PPtP nom. sg. m. sutwertas I 54, 80, 352, II 171, f. sutwerta I 171, 172, 351, ne sutwerta I 92, nesutwerta I 171, gen. sg. m. sutwerto II 113—114, 114, f. sutwertos I 354, nesutwertos I 211, 351, acc. sg. m. ne sutwertu I 193, f. nesutwertu I 353, instr. sg. m. suswertu [turi būti: sutwertu] I 100, PPtP nom. pl. m. sutwerti I 46, IT 197, acc. pl. m. sutwertus I 333, instr. pl. f. sutwertomis I 174; Iszmete iž ios akmenis, tay ira stulpus ir kitus dayktus sutwertus, kuriuos azu diewus tureio ir garbino (lenk. ...rzeczy stworzone...); 2. ,uZtverti“: cond. sutwertu I 129; lieszkoiau iz iu wiro, kuris padaritu aba sutwertu tworu (lenk. ...zgrodzit plot) I 128— 129. suvadinti: praet. suwadino I 28; Pazadino priesz mani meto, tay ira suwadino wisas walundas, dienas, menesius. suversti „sugrąžinti“: inf. suwersti II 51, suwerst I 306, II 54, 245, fut. suwers 1 31, PPtP nom. pl. f. suwerstos I 267; Tos akis bus mumus suwerstos, kurias dabar turime (lenk. ... przywrocone); refl. susiversti: praes. Susiwerčia I 13, fut. susiwers I 30, 31; Susiwercia wisa, kas buwo ižweržto kitay karalistey (lenk. Wraca sig...) suverZti: praet. suwierzie I 373, PPtP nom. sg. m. suwersztas II 159; Wirwes nusideieiu surisze ir suwierzie mani. suvieninti „suvienyti“: praet. suwienino I 61, PPtP nom. sg. f. suwieninta I 285, II 113, 152; Zmogiste iolbuwo suwieninta su personu Diewiszku IT 113; ref]. sasivieninti: inf. susiwienint I 58, praet. susiwienino I 59;tam kuri mili giero noret, ir su iuo susiwienint, ir iey primano wienu dayktu stotis. suvirinti: inf. suwirint I 188; penuksztu ir duonu [...] reykia iu sukrumtinet, gramult, nurit ir widuriuose suwirint karszéiu iu. suvystyti: inf. suwistit I 271, praet. suwiste I 271; marias wistiktais kayp wayku suwiste; sužeisti: PPtP nom. sg. m. suzieystas II 199; wisas kunas suZzieystas, sukruwintas. sužieduoti: praet. SuZife]dawau I} 220, fut. Suzieduosiu I 217; Suzife]dawau aba sukalbeiau ius ažu wieno wiro. svaigti: praes. swayksta I 372; swayksta iiemus galwo [turėtų būti: gatwal. svarstyti: fut. swarstis I 52, 158, imper. swarstik I 188, PPtA nom. sg. m. neswarstis IT 63, PC swarstidama I 190; Azulaykie nes wisus žodžius, swarstidama iuos širdiy sawo. sveikinti: praes. Sweykina IT 164; Sweikina ii. [sveikti Zr. pasveikti.] sverdéti: cond. ne swerdetume I 44; Idant tieg ne swerdetume nuog kiekwieno weio I 43-44, 8. 599 209 sverti: praes. sweria I 15, II 5, fut. swers I 53; swaru pirka ir sweria pirm žodžius negi ku ižtaria II 5; Dar žr. pasverti. [svilinti Žr. apsvilinti.] [svilti Zr. apsvilti.] svirti: PPsA gen. sg. f. swirunčios II 50; idant neregietu [...] wmZinos prapulties vnt sawis swiruncios. S [Saknyti Zr. insiSaknyti.] šalti: praes. szula II 63; liia, szula, saule degina. Dar žr. ažu-, sušalti. šaudyti: inf. szaudit I 192, praes. szaudo I 191, szauda I 190, praet. szaude II 69; susikalbeio szaudit ing žymy. šaukti: inf. szaukt I 256, praes. szaukia I 28, 199, praet. szauke I 139, szaukie I 139, 278, 338, 358(a,,„ II 144, cond. szauktu II 102, PPsA gen, sg. m. szaukiunčio I 84, 122, 137, szaukiūčio [= szaukiunčio] I 69, dat. sg. m. szaukiunčiam I 139, acc. sg. m. szaukiunti I 139, PC szaukdamas II 141, szaukdamos II 53; Raupuoti tureio szaukt ir sakitis essu biaurumis ir ižteptays I 256—257. Dar žr. dasi-, pašaukti. šildyti: praes. ne šildžia II 140; [Cometa] ne iremia sawo spindulu žiemen, ne Sildžia ios, bet tiktay žiba. Dar žr. sušildyti. [šilti Zr. sušilti. ] [Sipinti žr. atSipinti.] Siundyti (Sundyti? plg. acc. sg. pasziundimu II 186, pasisziundimu II 187) „kurstyti, siundyti“: praes. szundzia II 51; nusideimu sakit kuniguy ne perleydzia, aba del giedos didesnius aZuslept szundzia. [Slovinti Zr. paSlovinti.] Sluostyti: inf. sztuostit II 173, praet. sztuoste IT 183; Pats sau wundeni leio warinen, pats del kuriogi wieno mayne, prause, szluoste. [šluoti Zr. iššluoti.] šokinėti: praet. szokineio I 178; rayszuy liepe kieltis, ir waykščiot, kuris tuoiaus kieles, waykščioio, ir szokineio. šokti: praet. szoko I 129, II 15, szako I 268, cond. szoktu I 129; nesirunda ne wienas, kuris szoktu ir drutesni terp iu nutwertu. Dar žr. apsi-, at-, į-, prašokti. šukterėti: fut. szukteres II 107; Ir norint kartays kunas szukteres: smertis puody. [Sukti žr. praSukti.] Sundyti (?) Zr. Siundyfi. Svaityti „Švaistyti““: praes, szwayto II 14; ne kalawiiu kokiu szwayto. švęsti: imper. Szwisk II 71; Szwisk o Tudo szwyntes tawo. Dar Zr. pašvęsti. šviesti: cond. szwiestu II 136; idant wisiemus szwiestu ir Zibetu, kayp saule žiba. Dar Zr. apšviesti. T taisyti: praet. tayse II 113, imper. taysikite I 69; kuri walde ir tayse wisuose weykatuose Zmogisti sawo (lenk, ...prostowala). Dar Zr. pasitaisyti. tampytis (refl.): PC tampidamies IT 179; O musu krikščionis szytkuose, ir Zeméiuguose tampidamies nor Diewu vZu sawo prastoimus numalditi. 210 tapti: inf. tapti II 122, tapt I 103, II 128, 129, praes. tumpi I 102, tumpa I 25, 89, 107, 108, 110, 150, 184, 274, 304, II 17, 47, 59, 64, 65, 67, 73, 106, 107, 176, tūpa [= tumpa] II 107, praet. tapau I 120, tapay I 26, tapo I 29, 62, 64, 105, 121, 133, 156, 182, 183, 184, 241, 309, 352, II 25, 157, 204, 2445,, ne tapo 1 119, Tapom I 129, fut. tapsi IT 129, taps I 381, cond. taptu I 194, 232, II 15, ne taptu II 5, taptume I 90, 99, II 131, PPtA nom. sg. m. tapis I 18, 182, 327, II 130, 216, 217, 244, nom. pl. m. tapi II 136; akies mirktereimi tapsi graži labay. taryti „tarti, sakyti“: inf. tarit I 171, 258, fut. tarisiu I 281, II 109, taris I 6, 24, 112, 214, II 143, 182,5,,, 258, tarisime II 15, imper. tarik I 234, II 15, cond. taritu II 129, ne taritu II 218, PC taridamas I 69, 234, 358,,,,, II 53, 92, 116, 151, 175, 179, 180, 183, 1852), 186, taridama II 181, taridami I 140, 262, II 165, 166, taridamos I 140 (būtojo kartinio laiko (praet.) formos sutampa su veiksmažodžio tarti to paties laiko formomis; taip pat gali sutapti ir šių veiksmažodžių esamojo laiko (praes.) bei iš tų laikų padarytos formos — PPtA); metu piumenies tarisiu piaweiams I 281; refl. tarytis „manyti“: inf. taritis II 16, 113, 114, PC taridamies I 195; A taridamies ii sunti draugiey, eio dienu kielo. Dar žr. iš-, iž-, pritaryti. tarnauti: inf. tarnaut I 200, 202, 323, II 147, 188, praes. tarnauia I 194, 202, ne tarnauia I 201,,,, praet. tarnawo II 1, fut. tarnausi II 1, PC tarnaudama I 163, tarnaudami I 31; ažu pinigus pasisumdo, o ne wienam dowanay ne tarnauia. tarti „sakyti“: praes. tariu I 84, 181, 234, 258, 288, 365, II 129, 130, 131, 135, 172, tari II 202, taria II 4, 74, 205, ne taria II 134, praet. tariau I 100, IT 98, tarey I 8, tare I 30, 325), 42, 69 4x), 74, 140, 163, 195533, 203, 2144s), 2344s), 235, 262, 281 ,,,, 317, 318, 33825, 358, 4xys 362, II 15x), 3, 21 (ax, 31, 43x), Hans 78 (3x)s 109533, 119, 124, 128, 142, 151, 1735, 177, 178, 181, 184, 187, 189, 191 ,,,, 205, 222, 225, 235, ,,,, 23613» 248 4x), 249, tarie II 1, taria I 214(34,, 317 4, II 78, 173 4,,, ne tare I 182, 350, IT 61, nie tare IT 55, cond. tartu I 55, IT 129, ne tartu II 222, PPtA nom. sg. m, taris I 24, 97, 114, 131, 197, 241, 248, 259, 286, 374, II 147, 159, 221, 246, nom. pl, m. tari I 30, PC tardamas I 53, 66, tardami I 56 (dėl praes., praet., PPtA plg. taryti); tariu tam eyk, ir eyt I 258; refl. tartis „manyti“: praes. tariasi I 114, praet. taresi II 181, tares I 317, IT 233; tariasi gieray darus, a vntay ne gieray daro. Dar žr. iš-, iZtarti. tasyti: praes. tuso I 160, II 48, praet. tuse IT 28, PC tusidamas IT 46; [pardawe] ažu reples, kuriomis tuse kunus iu szwentus. Dar Zr. ižtąsyti. [taSkyti Zr. pasitaSkyti.] [teikauti Zr. pateikauti.] [teikti Zr. inteikti.] [teiséti Zr. iZteiséti.] [teisinti Zr. nu-, pateisinti.] tekėti „bėgti (skysčiui, Žmogui)“: praes. teka I 155, praet. tekieio II 177, PPsA nom. sg. f. tekunti I 101, il. sg. f. tekunéion IT 258; neygi ataio Ziamen, pienu ir medumi tekuncion, arba pilnon pieno ir medaus; kaypo daridawo TobioSius S., kuris aplayzdamas pieta [= pietus] sawo alkanas tekieio (lenk. ...biegl). Dar žr. in-, iž-, nu-, susi-, uZ-, uZutekéti. 8* 211 tekti 1. „atitekti“: praes. tinka I 322, praet. teko I 134, tekdawo I 73, PPtA nom. sg. f. tekus 1 131; tuoiaus kitam karaliste teko; 2. „pakakti, užtekti“: praet. ne teko I 214, fut. ne teks II 78; A kad ne teko wino, taria motina. Dar žr. pa-, sutekti. Įtempti žr. ižtempti.] Įtemti žr. sutemti.] [teplioti žr. iZteplioti.] tepti „teršti“: PC tepdamas II 77; lezuwis piktas [...] wisokias eylas perlakia tepdamas, ir piktay kalbedamas (lenk. ...mazgc). Dar Zr. ažu-, iZ-, patepti. terioti (brus.) „prarasti“: praes. terioia I 150, II 246, teriora [turi biti: terioia] 1157, praet. ne terioio I 349, fut. ne terios I 90, imper. ne teriok I 202, cond. ne teriotu I 221, PC teriodamas I 206, teriodama II 123; Kas mili dusiu sawo, terioia iu IT 246. Dar Zr. nuterioti. testi „traukti, tempti“: praes. tisia II 202; adunt daritumite vnt ko ius piktibe iusu tisia. Dar Zr. pratesti. tiesavotis (refl., hibr.) ,,bylinétis“: inf. tiesawotis IT 135, praes. tiesawoiasi I 4, permis. Tegul [...] tiesawoiasi II 134; aZzumeta saw tikru dienu, kurioy tiesawoiasi aba bilineia. [tiesti Zr. iZtiesti.] tikėti: inf. tikieti II 96, tikiet I 30, 133, 2674, 303, 345, 353, II 143, 148, 191, 210, 232, 233, 246, praes. Tikiu I 305, (pers. III) tiki I 203, 251, 257, 338, II 115, ne tiki I 30, netiki I 251, netik II 191, tikime I 288, II 80, 82, 190, 227, ne tikite 1I 109, 119, 137, 139, praet. tikieio I 248, II 233, ne tikieio I 192,,,, IT 130, 138, cond. tikietu I 64, 293, II 138, tiketu II 138, tikietumite I 38, II 9, 38, PPsA gen. pl. m. netikiunéiu I 37, dat. pl. m. ne tikintiemus II 248, PC ne tikiedamas I 205, tikiedami I 338, II 104; tikiet drutay wisam tam, ku mumus apreyszkie II 148; kodrin man ne tikite? II 139; refl. tikėtis „turėti vilties, laukti“: inf. Tikietis IT 148, praes. tikisi II 53, 94, tikimes II 31, praet. tikieios I 71, II 248, nesitikieio I 73, tikieiomes II 235, cond. tikietus II 15, PC tikiedamies I 278; Tikietis ir wiltis apturet vmzinu karalisty, kuriu mumus Zadeio. Dar Zr. intikéti. tykoti: inf. tikot II 63, 103, praes. tiiko II 142; beweliia badu kist, ir sunkiey wargt, negi iž swetimu runku penukszto tikot IT 103. [tikrinti Zr. nutikrinti.] tiktis (refl.) „atsitikti“: inf. tiktis I 378, praes. tinkasi I 39, I 135, praet. tikosi II 95, tikos I 72, 358, IT 104, 235, nesitika I 377, permis. tegul [...] tinkas II 98, cond. nesitiktu I 26; ne nusidek iau, adunt kas piktesnio taw nesitiktu. Dar Zr. iZsi-, prisitikti. tylėti: inf. titet I 213, II 55, praes. (pers. III) tili II 14, ne tili I 82, praet. titeiau II 75, titeio II 75, titeito [turi būti: titeio] II 222, fut. tites I 308, imper. Titek I 268, cond. titetu I 358, 1I 73; Turi mokitis titet ir maža labay katbet I 213. Dar Zr. nutilti. tilpti: praes. ne titpsta I 301, praet. titpo I 214, suday šieši padeti [...], kuriosn titpo du aba tris wiedray. Dar žr. in-, sutilpti. [tilti Zr. ažu-, nutilti.] [tirpinti Žr. sutirpinti.] [tirti Zr. da-, iZtirti.] 212 [traukinéti žr. pasitraukinéti.] traukyti: praes. trauko I 154, trauka I 373; bediewiey ne duostis riszt, trauka tas wirwes. Dar žr. sutraukyti. traukti: praes. traukia I 171, 285, 291; wienas sunkus nusideimas sawo sunkiby kituosn traukia I 285. Dar Zr. ata-, iž-, nu-, pa-, per-, pritraukti. [trékSti Zr. ižtrėkšti.] [tremti Zr. ata-, at-, iš-, iž-, susitremti.] trinti: praet. trine I 300; tyranay iu [bažnyčią] persekioio, minde, trine, wargina. Dar žr. is-, iZ-, pa-, sutrinti. trokStauti „labai norėti“: PPsA acc. pl. m. troksztauiunéius I 273; Todrin Zinklina troksztauiuncius lobio ir turto. trokšti 1. „labai norėti gerti“: praes. trokszta I 24, 187, 348, II 50, troksztame I 45, praet. troszko I 342, II 259, fut. troksz II 85, PPsA acc. pl. m. troksztunčius I 45; ne galeiau pasnikaut del kuno, kuris alksta ir trokszta I 24; 2. „labai norėti, geisti“: praet. troszko I 37, II 109; ažu ii krauiu praliet ir numirt gieyde ir troszko I 37. [troškinti Zr. ažusitroškinti.] trūbyti (brus.) „trimituoti“ : imper. ne trubikite II 39—40; Ir, kad darote Elmužnu, ne trubikite, trukinti „sulaikyti, suturéti“: praes. Trukina I 315, cond. ne trukintu II 62; Trukina žmogu vnt kielo tobulibes. trukti: inf. trukt II 38, praes. trunka I 187, 246, 253, II 239, fut. truks II 3, PC netrukdamas II 57; kayp pakielingas žmogus priimtas namuosna kieno, ne ilgay trunka, bet weykiey iž iu izsieyt Il 239. [trumpinti Zr. nutrumpinti.) trupinti: praes. trupina I 355, fut. trupins I 356; trupina ir sukula volas. Dar žr. sutrupinti. [tukinti žr. ižtukinti.] [tukti Žr. nutukti.] tūpauti „tūpčioti, lankstytis“: PC tupaudami II 166; tupaudami po io akim iuokes ižg io (lenk. klaniaiąc się...). turėti: inf. tureti I 47, 138, 274, 379, II 54, 115, turet I 5, 43, 50, 76, 80, 103, 148, 160, 216, 246, 256, 312, 314, 375, II 27, 117, 12213x,, 142, 172, 214, praes. ne turiu II 109, (pers. IT) turi I 247, 259, II 65, 98, 109, 119, 120, 135, 182, ne turi II 109, (pers. III) turi I 3,4, 5,6, 16.,,, 17, 28, 31, 32, 43, 46, 47, 48, S0¢axys SOc2xns 37, 38, 6232), 7525) 76, 77, 78, 192s 80(4x)» 81(ax)» 84 —8S5, 8794), 88 (as), 89, 90, 91, 92(3x)» 92x)» 62x)» 982)» 100, 102, 103 ,,,, 104, 108, 112, 114, 118, 121, 131, 135, 145, 147, 149, 154, 155, 1604s, 161, 162, 1665), 167, 170, 171 4), 172, 173022 18025), 193 (a), 198, 200,y,, 201, 211, 212), 2134, 216, 219, 220, 222, 223, 224 ,., 226, 228, 238, 246, 247 ,,,, 249, 250, 253, 259, 260, 271, 273, 275, 285, 288, 294, 299, 300, 302, 303, 306, 314, 325), 33102, 338, 349, 360, 370, 371, 381, IT 6, 9, 27, 38 ax) 39, 42, 46, 49, 53, 54, 56, 59, 60, 78 sx), 84(ax), 86, 87633, 89, 93, 99 2x), 101, 103, 104, 105, 108, 109, 112,,, 117, 120, 121, 122, 127, 133, 135), 138, 139, 152, 1615, 164, 170, 206, 208, 211, Tury 1 213, tur I 223, 281, IT 92, 141, 183, 184, 188, 191, ne turi I 10, 213 vynioti: cond. winiotu II 141; kuris to tiktay nor, idat [= idant] gumbu, arba randu klapstitu, winiotu. Įvirinti žr. suvirinti. ] [virsti žr. pavirsti.] [viskinti Zr. paviskinti.] [visti Zr. j-, pravisti.] [vystyti Zr. suvystyti.] vytis (refl.): praes. wiiasi II 158; Kayp wirwe wiiasi aba nusisuka ilga. Dar Zr. iZ-, nusi-, pavyti. vivėti „dejuoti, skųstis“: inf. ne wiwet II 183; noretu mieley apsieyt su draugi sawo, ir su paduotays: skuuščiu iu ktausit, ir sunkatus iu suprast, iit [= unt] kuriu anis ne gal ne wiwet (lenk. ...vtiskowač) II 182—183. [vyzdéti Zr. pavyzdéti.] vogti: PPtA nom. sg. m. ne wogis 1 28; Kayp wagis sugautas su wagisty negal ažusigint ne wogis. Dar žr. ap-, įsi-, iž-, pavogti. [vokti Zr. nuvokti.] [voZti Zr. aZuvoZti.] Zz zaunyti: praes. zauniia I 82; ape Ionu tie liežuwnikay daug kauliia ir zauniia. zyminti Žr. žyminti. zvėgoti: inf. zwegot I 306, žwegot II 63, praes. zwegoia I 368; A tay labiausiey daro tomis dienomis pasigieri, zwegoia niekus, musto giediszkus dayktus; kad pradest niekus katbet, iuoktis per čietu nakti žwegot II 63. Z žadėti: praes. žada I 115, 311, 322, 325, IT 11, 15, praet. žadeio II 82, 148, ne Zadeio II 9, Zadeiom I 323, II 147 ,,,, PPtA nom. sg. m. Zadeis I 310, PPtP nom. sg. m. zadetas I 327, f. zadeta I 350, n. žadeta II 93, gen. sg. m. žadeto I 66, acc. sg. m. zadetu II 13, f. Zadetu I 226; newalniko sawo niekas ne sumdo, ney žada iam algos azu darbu I 322. Dar Zr. atsi-, pažadėti. Zadinti „kviesti, šaukti“: inf. Zadint I 198, praes. žadina I 171, fut. Zadins I 8, 198, imper. zZadinkite I 197; bus kadu tol ne arti, todrin ne galesite io sawisp Zadint (lenk. ...do Siebie wotač). Dar Zr. pažadinti. Įžagti Zr. į-, inZagti.] žaisti 1. „leisti laiką, kuo maloniai užsiimant“: inf. Zayst]I 43, praes. Zaydzia I 270; Ne kortomis Zayst, ne girtaut; 2. „groti, skambinti“: inf, Zayst II 58, PC žayzdamas II 58; prades Zayst vat Arfos. Dar Zr. praZaisti. Zalivoti: PPsA acc. sg. f. Zaluoiunéiu I 370, II 108; turi širdiy sawo Zaluoiunéiu szakiety aliwos I 370. [Zasti Zr. iZ-, praZasti.] Zeisti: inf. Zeysti II 55, Zieysti I 253, praes. žeydžia II 4, 50, 57, 140, žieydžia I 28, 145, 146, 226, 362, 363, Zieyzdzia [korek. klaida, turi biti: Zieydzia] I 372, praet. 220 zieyde 1 29, cond. ne žieystu I 255, 372, II 71; atimta galibe welinuy, idant žmoniu ne žieystu, ney žuditu II 71. Dar žr. į-, pa-, sužeisti. želti: inf. žielt I 343, 345, praes. žielia I 305, žiela I 346, ne žielia I 345, praet. žiele I 344, fut. Ziels I 311, cond. žieltu II 255; pasetas labay dereio, žiele ir didy waysiu padare. Dar Zr. apZelti. žeminti: praet. Ziemino I 141, imper. Ne Ziamink II 182; Ne Ziamink auksztibes tawo; ref]. Zemintis: PC Ziemindamies I 56; DidZiu milistu rodžia tiemus, kurie Ziemindamies pokim io letami ir plakami dungaty waykséioia 1 56—57. Dar Zr. nu-, paZeminti. žengti: praet. žinge II 179; puykaudami Zinge per slanksti. Dar Zr. nu-, pra-, uZZengti. Zenklinti „Žymėti, reikšti“: praes. Zinklina I 124, 204, 216, 227, 228, 243, 251 3x), 254, 269, 272, 273 5x), 274, 288, II 90, 255, 256, 259, Zynklina I 252,.,,, 253, II 80, praet. Zinklino I 133, 218, II 24,,,, 68, 209, PPsA acc. sg. m. Zinklinunti I 133; Raupay barzdos Zynklina nusideimus wiru iau tobutu metu I 253; refl. Zenklintis: praes. Zinklinasi II 90, 171; kuris ir medumi, ir tulžimi raszti Zinklinasi IT 90. Dar Zr. pa-, praZenklinti. Zéréti: PPsA nom. sg. m. Zeris Il 215; Akmuo Karbiikulas [= Karbunkulas] vgningas zeris, kaypo Zaria degunti. [Zerti Zr. uZZerti.) Zibéti: inf. Zibet I 347, II 38, praes. žiba I 57 ,,,, 86, 177, 198, 263, 341, II 36,,,, 136, 139, 1405), 203, 2165), 21745), Zyba II 184, ne žiba I 113, Zibate I 20, praet. Zibeio II 36, 141, fut. Zibes II 27, cond. Zibetu II 136, 140, PPsA nom. sg. m. Zibus IT 215, f. Zibunti I 20, 211, II 141, gen. sg. f. Zibunéios I 211, II 140, acc. sg. m. zibunti I 67, II 27, zibuti [= zibunti] II 36, f. žibunčiu IT 139,,,,, instr. sg. m. Zibun- ¢iu I 337, f. žibunčiu I 83, nom. pl. f. Zibuncios I 19, gen. pl. m. Zibunéiu II 216, instr. pl. m. zibunéieys I 20, 217; Saule wisadu žiba I 263. Zibinti: praes. zibina I 264; Vgnis wisadu karszta ir szwiesi, degina ir Zibina. [Zibti Zr. prazibti.] [Zieduoti Zr. suZieduoti.] Ziesti: praes. nežedžia II 4; nežedžia ir ne liena lelu ir Zimiu Diewuy niekinéiamu. [Zyméti Zr. paZyméti.] žyminti „Žymėti, vaizduoti“: praes. zimina I 91; Kami žmogus Diewu kayp wayzdas io, zimina ir rodzia (lenk. ...wyraza). [Zindyti Zr. nuZindyti.] žinoti: inf. žinot I 94, 146,,,, 147, 246, 259, 294, 338, 351, II 18, 50, 53, 102, 133, 230, zynot II 183, 196, praes. žinau II 109, 228, ne žinau I 287, nežinau II 109, zinay I 34, 11 233, nezinay I 114, 157, II 173, 235, Zino I 5, 87, 246, 275, 346, 347, 368, 11 156, ne Zino I 4, 106, 114, 167, 189, 308, II 14, nežino I 114), 1154, 11635), 1172, 118, 204, 283, 286, 294,,,,, IT 217, žinome I 11, 48, 78, 205, II 172, žinote I 1, nežinote I 116, ne žinote I 69, praet. nezynoiey II 8, Zinoio I 28, 37, 38, 54, 56, 166, 179, 214, 376, II 78, 173, Zynoio II 104, ne Zinoio 1 63, II 31, nezinoio I 214, II 31, 32, 33, Nezynoio II 32, nezinoiot I 195, fut. žinosi II 173, imper. žinokite I 1, Zinokiteg II 173, permis. Tegul nežino II 39, 186, cond. zinaéio I 120, zinotumey I 58, Zinotu II 6, neZinotu I 352, žinotume I 347, II 8, 218, 228, 221 PPsA nom. sg. m. nežinus II 97, PPsP nom. sg. m. žinamas I 27, 207, nežinomas I 128, f. nežinoma I 106, n. žinoma 1 137, 145, 159, 213, 252, 255, 11 89, 122, 214, žynama II 42, gen. sg. f. Zinamos I 36, acc. sg. m. zinamu I 71, f. Zinamu I 74, nom. pl. f. nežinomos I 185, acc. pl. f. nežinomas II 18, PC Zinadamas IT 129, Zinodamas I 207, IT 172, 173, ne Zynodamas II 169, žinodami I 44, 11 10, 207, ne Zinodami II 233; Nežino žmogus kayp ilgay bus sweyku I 115; I iey tarisiu iog neZinau jo, busiu ligus iums melagis IT 109; ref]. Zinotis: praet. nesizinoio 11 32; nesiZinoio ir pats kur essus, ir ku regius. [Zioti Zr. iZsiZioti.] Yiovauti: praes. zowauia II 176; po wakarikééiey puotay ne isimiegoii Zowauia. [Zysti Zr. praZysti.] Fisti: praet. zinday II 44, PC zizdamas I 213; Pagirtas ylas; kurisay tawi nešioio, ir krutis kurias žinday. Dar žr. mužindyti. žovauti Zr. žiovauti. žudyti: praes. zudžia I 151, žudžia II 71, praet. žude II 68, cond. žuditu II 71; Parinko iam szarwus io, kurieys žmones žude. Dar žr. iž-, pražudyti. Įžūti Zr. pražūti.] žuvauti: PC žuwaydami [korek. klaida, turi būti: Zzuwaudami] IT 142; per nakti wisu žuwaydami ne sugauna. žvalgytis (refl.): imper. Zwalgikimes 1 86; vnt sawo gimio tiktay Zwalgikimes. Dar. žr. apZvalgyti. žvėgoti (?) Zr. zvégoti. žvilgterėti: imper. zwitkterek IT 216; Iau trumpay zwilkterek ir vnt Akmeniu aba ziméiugu. [Zvilgti Zr. atsiZvilgti.] K. MOPKYHAC [JIATOJI B KHUTE K. HIUPBHIACA ,,PUNKTAI SAKYMU* (HHAEKC) Pe3iome Kuura K. IllupBujjaca „Punktai sakymų“ sBjsercsi OHAM H3 OCHOBHbIX IaMATHHKOB JIHTOBCKOH mucbMeHHOCTH XVII B. H BažKHbIM HCTOYHHKOM IIEHHOTO MaTepHajia Ji H3yS4eHHS HCTOpHH JHTOBCKOTO S13biKa B pa3HbIx acnekTax. TlosTOMY O4UeHb BAXKHO MOATOTOBHTH TMOJIHbIH HH/IEKC JIEKCHKH H IpaMMaTHYeCKHX dopu aToH Kuuru. Ho, KpoMe nojJiHOTO HH/IEKCA, Ais A3BLIKOZHAHHSA TaKkKe aKTYAaJNbHO COCTAaBHTb HHJIEKChI TOTO HJM JĮpYyTOTO TpOH3Be/ĮEHHA H M0 OTJĮEJIbHbIM yacTaM peu. B nocjie/jtnee Bpems GoJIibili0oe BHHMAHHe V/ĮeJIs1e TCS H3YUeHHIO JIHToBcKoro (GajiruūcKOTO) raarosa. Ojgrako ycnex JtaJibuedinieli paGoTbI Haj ITO npo6/ieMoil B 3HAUHTEJIbHONH CTeNeHH 3aBHCHT OT MOJHOTH H OGHJIHA jaKTH4UeCKOro marepuana. [las nonojineHHA GakTHIECKOTO MATepHaJIa TIOCJIYXHT H IyOJIHKVeMbIH HH/IEKC, B KOTOPOM MPHBOJSTCSA BCE JIeKCEMbI H TpaMMATH4eCKHe (DOpMbI rnarojia, ynoTpeOJiseMbIie B KHure K. IllupBujnaca „Punktai sakymų“. Muoro JIAHHBIX B HEM HalAyT TaKXe HCCJIeJ(OBATEJIH HCTOPHH JIHTOBCKOTO JIHTEpATypHOTO f13bIKa, MCTOPHYECKOH AHa/NeKTOJIOTHH, JIEKCHKOJIOTHH H JIp.