Apie K. Širvydo žodyno pirmojo leidimo pavadinimą

1S LIETUVIYU KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) K. PAKALKA APIE K. SIRVYDO ZODYNO PIRMOJO LEIDIMO PAVADINIMA Minint Vilniaus universiteto 400 mety sukaktj, su kuria sutampa Zymaus lietuviu senosios raStijos kiréjo ir pirmojo kalbininko Konstantino Sirvydo (1579-1631) gimimo (400) metinés, dar labiau didéja susidoméjimas universiteto pradinio laikotarpio istorija, jo pirmyju profesoriy darbais, gyvenimu ir veikla. Ivairiis karai, daZni Vilniaus gaisrai per keturis Simtmetius sunaikino daug kultiiros vertybiu, knygu. Is Sirvydo darby nepasieké miisy laiky jo parengta lietuviy kalbos gramatika (,,Clauis linguae Lituanicae“), neiSliko nei vieno lenky—lotyny—lietuviy kalby Zodyno antrojo leidimo (1631 m.) egzemplioriaus, 0 pirmojo leidimo teisliko vienintelis be pradZios ir pabaigos egzempliorius. Neturima tiksliy duomenu, kada Sirvydas pradéjo rengti Zodyna, gramatika, su kuo jis labiausiai bendravo, kas buvo jo darbo teséjai, kokj pavadinima turéjo pirmasis ir antrasis Zodyno leidimas. Taip pat néra Zinoma, kur Sirvydas palaidotas, triksta jo biografijos detalesniy duomenu. Apie Sirvydo kilme teZinome tiek, kad jis, be abejo, kiles i8 bajory Sirvydy, kuriy dvareliu XVI a. buve DabuZiuose ir Griezionyse, netoli AnykS¢tiy'. Rytietiska Sirvydo kilme remia ir jo raSty kalbinés ypatybés. Cia norime iSreik&ti nuomone, kaip galéjo biti vadinamas Sirvydo Zodyno pirmasis leidimas, taip pat atkreipti démesj i miisy dienomis kartojamus netikslumus dél Sirvydo Zodyno kalby eilés, leidimy pobidzio ir pan. Apie Sirvydo Zodyno pirmuyjy leidimy titulinj puslapi, pavadinima galima kiek spresti is pirmujy trijy Sio autoriaus bibliografy P. Alegambés, N. Sotvelo, S. Rostovskio pateikty duomeny bei XVI— XVII a. lenky Zodyny antrastiy. Pirmieji bibliografai Sirvydo Zodyna vadino ,,Dictionarium“ ir nurodé tris jo kalbas: P. Alegambé — Dictionarium Latino—Polono—Lithuanicum?, N. Sotvelas ir S. Rostovskis — Dictionarium Polono — Latino — Lituanicum®. Visy iSlikusiy triju (treviojo—penktojo) leidimy tituliniuose puslapiuose jra’yta .,Dictionarium trium linguarum“, t. y. kalbos neiSvardijamos, o tenkinamasi bendru pavadinimu — trijy kalby Zodynas. Minétu bibliografy pateikiama ne Sirvydo Zodyno antraSté, o iSvardijamos Zodyno kalbos: N. Sotvelas ir S. Rostoyskis nurodo, kad Zodynas yra lenky—lotynu— 1 Jablonskis K. Steponas Jaugelis—Telega. — Kn.: Lietuviu kultiira ir jos veikéjai, V., 1973, p. 215. 2 Alegambe P. Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu. Antverpiae, 1643, p. 84. ® Sotvellus N. Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu. Romae, 1676, p. 157; Rostowski S. Lituanicarum Societatis Jesu historiarum provincialium. Pars prima. Vilnae, 1768, p. 457. 4. 599 97 hetuviy kalbu, o P. Alegambés bibliografijoje i pirma vieta iSkelta lotyny kalba. Galimas daiktas, P. Alegambé Zodyno kalby eile sukeité samoningai: norédamas suteikti tuo metu moksle vyraujanéiai lotyny kalbai iSskirting vieta, specialiai minéjo ja pirmiausia. Nemates originalo egzemplioriaus, P. Alegambé, Zinoma, galéjo ir paprastiausiai apsirikti. Pirmuyju bibliografy paminimi sie Sirvydo darbai: ,,Puncta [Concionum]...“, »Dictionarium...“, ,,Clauis linguae Lituanicae“. Tas faktas vertia manyti, kad Sirvydas ir parengé tris atskirus veikalus: pamokslus, lotyniSkai vadinamus ,,Puncta Concionum...“, Zodyna_ .,Dictionarium...“ ir gramatika .,Clauis linguae Lituanicae“. Kadangi gramatika neiSliko, o zodyno pirmojo leidimo egzempliorius be pradzios ir pabaigos, tai iki Siol nezinome, kaip pats Sirvydas savo zodyngq vadino. J. BalGikonis mané, kad ,,Clauis linguae Lituanicae“ galéjo biiti vadinamas Sirvydo pirmasis Zodyno leidimas, o gramatikos apskritai néra buvusios. Savo jrodymui J. BalCikonis rémési vieno XVIII a. pradZioje Bazelio mieste (Sveicarijoje) iSleisto Zodyno pavadinimu ,,Clauis linguae Latinae Basileae, 1716“4, Vis délto minétoji nuomoné tvirtesnio pagrindo neturi. Pirma. Jeigu Sirvydo trikalbio Zodyno pirmasis leidimas bity turéjes pavadinima »Clauis linguae Lituanicae“, tai pirmieji bibliografai ,,Clauis...“ ir .,Dictionarium...“ bity laike viena bibliografine pozicija. Juk visuose Sirvydo Zodyno leidimuose kalby eilé buvo ta pati: lenky—lotyny—lietuviy. Antra. Vadinti Zodyna ,,Clauis...“ vardu iki Sirvydo tradicijos nebuvo. Tokiu vardu XV—XVII a. lenky leksikografai nevadino nei vieno savo Zodyno. Tuo tarpu populiariausias lenky ir kity tauty zodyny pavadinimas buvo ,,Dictionarium“®, Didele jtaka Sirvydui turéjo lenky leksikografuy Mikalojaus Folkmaro—Baltazaro Fontano ir Gzego%o Knapskio zodynai. Kaip jau esame iSaiSkine, pagal Folkmaro—Fontano ,,Dictionarium quator linguarum...“ (1613) ,,Polonicolatina* dal Sirvydas parengé savo trikalbio lenky—lotyny—lietuviy Zodyno pirmaji leidima. Sirvydas iS M. Folkmaro — B. Fontano émé ne tik lenkiSka ir lotyniska Zodziu registra, bet tikriausiai ir jo pavadinima ,,Dictionarium“. Vélesni leidéjai atskiry Zodyno leidimy pavadinimy nekaitaliojo, laikési pirmojo. Nors antrajam—tre¢iajam leidimui registras buvo imtas ig G. Knapskio Zodyno ,,Thesaurus polonolatinograecus“, bet pavadinimas liko ,,Dictionarium“. Pavadinimas ,,Thesaurus“ Sirvydo Zodynui bitty ir netikes, nes pastarasis buvo daug mazesnés apimties (Sirvydas ir jo darbo teséjai daugelio G. Knapskio Zodyno Zodziy nejdéjo). * Baléikonis J. Rinktiniai rastai. V., 1978, t. 1, p. 279. * Murmelius J. Dictionarium variarum rerum tum adultis utillissimus, germanica atque polonica interpretatione adjecto etiam vocabulorum et capitulorum indice, Cracoviae, 1526, 1528, 1533, 1540, 1541. XVII a. Sis Zodynas kelis kartus iSleistas pakeista antraste — Dictionarium trium linguarum. Cracoviae, 1615, 1625, 1626, 1628. Mymerus F. Dictionarium trium linguarum, latinae, teutonicae et polonicae potiora vocabula continens. Regimonti, 1529. Volckmar N. Dictionarium trilingue ad discendam linguam latinam polonicam et germanicam accomodatum. Gedani 1596; Dictionarium quator linguarum}latine, germanice et polonice, per Nicolaum Volckmarum... Gedani, 1613. 98 Lexiconu“ lenky leksikografy pavadintas tik vienas Zodynas*. Todél ir Sirvydas savo Zodyno pirmaji leidima vargu ar galéjo vadinti ,,lexicon“. Zinoma, kol dar neturime naujy ir dar tikslesniy duomeny apie Sirvydo gramatika ir neatsiras jo Zodyno pirmujy dviejy leidimy egzemplioriu, tol, kalbédami apie Siu darbu istorija, daugeliu atvejy turésime tenkintis tik prielaidomis. ; Miisy laikais Sirvydo Zodynas yra tapes bibliografine retenybe. Kiek daugiau tera iglikusiy tik paskutiniojo (penktojo) leidimo egzemplioriy. Todél ragiusieji apie Sirvydo Zodyna, kartais nesusipazine su naujaisiais tyrinéjimais, neretai painioja Zodyno kalby eile: laiko jj lotyny—lenku —lietuviy’, lietuviu—lenky—lotyny® ar lenku-—lietuviy—lotyny® kalby Zodynu. Taip, sukeitus kalby eile, i8kraipomas Zodyno pobidis, klaidinami skaitytojai. Kol Sirvydo Zodyno pirmojo leidimo data (iki 1972 m.) buvo laikomi 1629 m., teigéme, kad Sio leidimo lenkiSkos ir lotyniSkos dalies Saltinis yra M. Folkmaro Dictionarium quadrilingue“ ketvirtojo leidimo (1623— 1624) ,,Polonicolatina® dalis!®, Si dalis vienoda visu keturiy M. Folkmaro—B. Fontano Zodyno leidimy: I — 1596, Il — 1605, IM — 1613, IV — 1623—1624. Dabar, kai pagal vandenZenklius iSaiSkinta ankstyvesné ir tikslesné Sirvydo pirmojo leidimo spausdinimo data (apie 1620 m.)#, turime kiek kitaip Zitréti j minéto leidimo lenkiSkosios ir lotyniSkosios dalies Saltinj. Sirvydas galéjo naudotis vienu i8 trijy ankstesniy M. Folkmaro—Fontano zodyno Neidimy (I — 1596, If — 1605, Ill — 1613). Reikia manyti, jam prieinamiausias galéjo biti treciasis (1613) leidimas. K. MAKAJIKA © 3APJIABHM MEPBOFO H3JAHHA CJIOBAPSA K. WIMPBAIACA Pesiome Or nepBoro H37aHHA TPEXDASHHOTO MOMbCKO-JATHHCKO-MTOBCKOTO CJIOBapa K. UWluppugaca (oxo 1620 r.) no Hammx AHel CoxpaHHJIca TOKO OMH JebexTHpiit (6e3 Havana u Kona) 9K3emnap. TlostToMy MpAMBIX yKasaHHli Ha 3a- ® Maczynski J. Lexicon latino-polonicum ex optimis latinae-linguae scriptoribus concinnatum. Krélewiec, 1564. 7 Lietuvos TSR istorija / Redakciné kolegija: Jablonskis K., Jurginis J., Ziugida J. V., 1957, t. 1, p. 298; Jurginis J. Renesansas ir humanizmas Lietuvoje. V., 1965, p. 261; Jurginis J., Merkys V., Tautaviéius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausiy laiky iki Spalio nee V., 1968, p. 136; Historia nauki polskiej. Wroclaw— Warszawa — Krakéw, 1970, 5 P» 65, 200. 8 ce B. 3xaxomtecs: JIursa. Busputoc, 1977, c. 137. ® Cepaitiené J., Déjus T., Jankevigiené S. Lietuviy kalbos vadovélis mokykly eauinia rusy kalba IX klasei. V., 1969, p. 8—9. 1 Pakalka K. Del K. Sirvydo ,,Dictionarium trium linguarum* lenkiSkosios —lotyniSkosios dalies Saltinio. — Lietuvos TSR Mokslu Akademijos darbai. A serija, 1960, t. 1(8), p. 217—221. Pakalka K. Apie defektinj trikalbi K. Sirvydo Zodyna, Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai, A serija, 1973, t. 4(45), p. 131-142; BalaSaitis A., Pakalka K. Dar dél K. Sirvydo defektinio Zodyno leidimo datos. — Baltistica, 1976, t. 12(2), p. 171-175. ae 99