scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų

Marytė Razmukaitė

Full text

ONOMÁSTICA PESQUISAS DA LÍNGUA LITUANA QUESTÕES DE LINGUÍSTICA (1981) LITUANA, XXI MARYTĖ RAZMUKAITĖ Sufixais FORMAÇÃO DE PALAVRAS LITUÂNIA TSR RESIDENCIAIS LUGARES NOMES IŠ HIDRÔNIMOS Uma grande parte da formação por sufixação Lituânia dos nomes de localidades da R.S.S. (oicônimos) são derivados sufixais de outros iš nomes de lugar, — hidrônimos e outros oicônimos. O artigo limita-se apenas aos nomes hidronímicos de lugares habitados, deixando os oicônimos para serem analisados noutra ocasião. A visão geral começa pelos nomes de lugares habitados de origem hidronímica, não apenas ne devido à abundância jų da variedade dos sufixos derivacionaiir s, mas porque eles ir próprios ir Lituânia Os hidrônimos da RSSL são ne apenas a camada mais estudada, mas ir oficialmente acessível a todos, e, ao mesmo o tempo, a mais ir antiga do nosso repertório de nomes. Mais amplamente da Lituânia Os oicônimos da RSS da Lituânia, sem mencionar artigos individuais ng na imprensa sobre um único topônimo ou sufixo? não foram analisados do ponto de vista da formação. Por isso, neste artigo, recorrendo à lista oficialmente existente atualmente dos nomes das localidades, pretende-se examinar todos os casos possíveis de oicônimos de formação sufixal a partir de hidrônimos e indicar a iš distribuição dos sufixos encontrados com maior frequência aqui. Uma visão mais geral ir da formação de iš oicônimos a partir de hidrônimos, por meio de afixos e sem afixos, foi apresentada por J. Balčikonis no artigo «Os nomes das localidades a iš partir dos ir nomes de lagos e rios» . Nesta lista de oicônimos hidronímicos de formação variada, são apresentados poucos derivados sufixais — 85 topônimos formados por su meio de sufixos: 1) -aitis (-aitė), 2) -ėnai, 3) -iečiai, 4) -ijai, -inė 5) (-iniai), 6) -ininkas, -ininkai (-inyk-), T) -iškis, -iškiai, -iškė, 8) -onys, 9) -(y)tis, -(u)tys, 10) -ūnai. O grupo mais numeroso de oicônimos aqui é constituído pelos derivados do sufixo -ėnai (35 exemplos). Na lista de derivados apresentada abaixo — 27 sufixos (sem incluir į šį as variantes flexionais das ir terminações do número de ambas as géneros, destinadas no artigo aos į a, b, c subgrupos). O material que recolhemos também mostra que, pela produtividade, se destaca o sufixo -ėnai (84 exemplos), que constitui 30%, cerca de todos os derivados aqui apresentados. Į šį a lista na qual são apresentados 260 topónimos, incluíram-se ir quase todos os oicónimos de formação sufixal iš 1 Cf. Lituânia Nomenclatura dos ir rios e lagos da RSS da Lituânia. — V., 1963; Vanagas A. da Lituânia Formação dos hidrônimos da RSS. —V., 1970. * Cf., Safariewicz J. Nomes de lugares lituanos na -iszki. — Onomastica. 1956, ano II, fasc. 1, p. 15—63. * Tem-se em mente „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (V., parte 1974, 1 e 1976, parte 2). * Balčikonis J. Nomes de lugares habitados derivados de nomes de lagos e rios. —Kn. : Escritos selecionados. V., 1978, t. 1, p. 339—349; Baubunkonunc WM. Hassauus JH TOBCKHX HACEICHHBIX NYHKTOB, 06pa30BanHble OT Ha3BaHHH peK H O3ep. — In: Lingua Posnaniensis. Poznai, 1959, t. 7, s. 240—252, 199 J. do artigo de Balčikonis, du exceto os nomes das aldeias — Veréduvdité® (Rs) ir Aritupyčiai“ (Btg), cuja explicação da formação suscitou dúvidas. Veréduvdité é provavelmente um derivado diminutivo do nome da aldeia próxima Veréduva (Rs), pois, segundo os dados atualmente disponíveis, o nome do rio Veréduva não é conhecido. O nome da aldeia Aritupyčiai parece não ser um derivado com o sufixo -yčiai do hidrônimo *Antupis ou semelhante, não registrado aqui, mas um derivado com o prefixo antdo nome do o rio que passa pela aldeia iš šį Upytė. Algumas outros suscitam ar dúvidas quanto a uma ou ir outra formação J. Os topônimos apresentados no artigo de Balčikonis, — bem como as observações jų sobre a formação, serão indicados junto aos próprios topônimos, nas notas de rodapé. | Como, do ponto de vista da formação, só é possível relacionar o nome de um lugar habitado a um ou outro hidrônimo quando o povoado está situado perto do rio ou lago que tem esse nome, os exemplos de hidrônimos de oicônimos apresentados no artigo são localizados mediante a indicação da abreviatura do centro habitado maior mais próximo (as ir abreviaturas dos nomes de lugares habitados, exceto Ck — Ceikiniai (distrito de Ignalina), Cb — Čidbiškis (distrito de Širvintos), Kdl — Kiduliai (distrito de Šakiai), Mdž — Modžiūnai (distrito de Švenčionys), Pin — Piniava (distrito de Panevėžys), Plkn — Paluknės (distrito de Trakai) ir Ršk — Reškutėnai (distrito de Švenčionys), ver p. 146— 149). Os derivados ir jų sufixais são apresentados no artigo em ordem alfabética, pois outra apresentação, por exemplo, segundo a abundância dos derivados, neste caso não teria maior significado, uma vez que os sufixos estão distribuídos de forma mais ou menos areal. ar 1. -aičiai. Judr-dičiai k. (Lkč): rio Jūdrė (Lkč); Ldnk-aiciai k. (Sk): rio Lanka (Sk); Nosv-dičiai k. (Užp): rio Nosvé (Užp); Trūmp-aičiai k. (Sk): rio Trumpė (Sk); Vilk-aičiai k. (Žr): rio Vilka (Žr); Žvirgžd-dičiai k. (GZ): rio Žvirgždė. (GZ). la. -aitis. Nemun-ditis cidadezinha. ir k. (Al): rio Nėmunas. (Al); Strūn-ditis* k. (Švnč): Strūna rio. ir k. (Švnč). 2. -alės. Akmen-alés k. (Dr): rio Akmena (Dr). 2a. -aliai. Stigr-aliai k. (Kv): rio Stigrė. (Šv); Véz-aliai k. (Sauk): Vėžys up. (Sauk). 3. -(i)auka. Igl-iduka k. (Igl): Ygla ez., Yglė up. (Igl). 4. -(i)ava. Jiir-ava k. (V8): Jūra rio. (Trg): Sasn-ava cidade. (Ss): rio Sasna. (Ss); Sakn-iava k. (Vs): rio Sakna. (Vs). 5. -ėčiai. vila Lek-é¢iai. (Sk) : Rio Liekė. (Lk). 6. -elė. Kirsn-élé* k. (Rdm) : Rio Kirsna. ir k. (Rdm); Stirn-élé vs. (Mlt) : Stirup. nė (Mit). 6a. -eliai. GergZd-éliai k. (Krš) : rio Gergždas (Krš); Vygr-éliai k. (Graz) : lago Vygris (Graz). 7. -ėlė. Dabikin-élé* k. (Akm): rio Dabikinė ir k. (Akm); lago Kretuon-élé (Ršk) : rio Kretuona (R3k); Ringuv-élé k. (Krš) : rio Ringuva (Krš). Isso. -élis. Tūrup-ėlis* k. (Ldvn): rio Tūrupis ir k. (Ldvn). 8. -ėnai. Agluon-énai k. (Prk): rio Agluona (Prk); Ais-énai k. (Vvr) : rio Aisė (Vvr); Alksn-énai k. ir ferrov. est. (Plv): rio Elksné (Pv); Anykst-énai k. (Btr) : AnyksŽr. 5 Balčikonis J. Min. veik., p. 346; banbunkonuc K. Yras. cou., c. 248. 6 Zr. Balčikonis J. Min. ação, p. 348; Basbunkounuc K. Ykas. cou., c. 250. * Formas de topônimos marcadas com um asterisco, que podem ser oiconímicas diminutivas (tem-se em mente uma possível derivação jų ir iš dos nomes de outros ar lugares habitados situados nas proximidades). 200 rio Tė, lago Anykštis (Btr); aldeia Ašv-ėnai (Vkš): rio Ašva (Vkš); aldeia Aukštup-- ėnai (Kp): rio Aukštupys (Kp); aldeia Aukup-énai (Kdn): rio Aukūpė (Kdn); aldeia Aunuv-ėnai (Sauk): rio Aunuva (Sauk); aldeia Ažyt-ėnai (Krk): rio Ažytė (Krk); Babrung-- énai al. (Plt): rio Babrungas (Plt); Befkin-énai al. (Tl): rio Bérkina (Tl); Bikav-énai al. (Vn): rio Bikava (Vn); Bit-énai al. (Pgg): rio Bitė (Pgg); Bub-énai al. (Rt): rio Buba (Rt); Bul-énai al. (Krtv): rio Bulis (Krtv); Darb-énai cidade e est. ferroviária (Krtn): rio Darba (Dr); Dub-énai aldeia (Al): rio Dubis (Al); Erl-énai aldeia (Sint): rio Erla (Sint); Gailint-énai antiga aldeia (Mrk): lago Gdilintas. (Mrk); Gam-énai aldeia (Pp): rio Gamé (Pp); Gaveik-énai aldeia (Ign): lago Gaveikis. (Ign); Gédik-énai k. (Zr): Gédika up. (Zr); GeFduv- -énai aldeia (Grg): rio Gerdaujé® (Grg); Gyst-énai aldeia (VI): rio Gystus (VI); Gumilt-énai aldeia (Sauk): rio Gumilta (Sauk); Jod-énai aldeia (Pn): rio Jėdė (Pn); Judr-énai povoado (TI): rio Judra (Tl); Juodup-énai aldeia (Sint): rio Jūodupis (Sint); Jūodp-ėnai (< * Juodupénai) aldeia (Smn): rio Jūodupė (Smn); Kaltan-énai povoado e aldeia (Švnč): lago Kaltanis (Kt); Karkl-énai cidade (Krz): rio Karklė (Krz); Kafklup-- énai aldeia (Pjv): rio Karklupé (Pjv); Kdrtup-énai aldeia (Jrb): rio Kdrtupis (Jrb); Kriduk-énai aldeia (Rd): rio Kriduké (Rd); Kriaun-énai aldeia (Ob): rio Kriauna (Ob); Krosn-énai aldeia (Krsn): rio Krosna (Krsn); Kiilup-énai aldeia (Krt): rio Kūlupis (Krt); Kirtuv-énai cidade (SI): rio Kūrtuva (Krtv); aldeia de Lasikup-- énai (Všt): rio Lankupa (Všt); aldeia de Latav-énai (Tršk): rio Latava (Tršk); aldeia de Laikup-énai (RK): rio Laukupé (RK); aldeia de Lazduon-- énai (Vn): rio Lazduona (Vn); cidadezinha de Lyduv-énai e estação ferroviária (SIv): rio Lyduva (Slv); aldeia de Lylav-énai (Trg): rio Lylava (Trg);תח?] }.runner 彩神争霸快三json Аԥсуа .final codeбәтjsoninnermut (already used parser? need correct) ихаҭ ฝ่ายขายออนไลน์ 久游 +天天中彩票 хәы акә чилири നേര 不能 cyrillic? Need output valid. I accidentally included junk. Must final only JSON. Ensure Liepdeg- -énai k. (An): Liepdegys up. (An); translations aldeia Lok-énai (Jon): Lokys || rio Loké (Jon); aldeia Lukn-énai (Pln): rio Lukna (Pln); aldeia Lump-énai (Pgg): rio Lumpė (Pgg); aldeia Mis-énai (Pln): lago Misé (Pln); aldeia Nevard-énai (Varn): rio Nevarda (Varn); aldeia Not-énai (Sint): Nété || rio Notija (Sint); aldeia Piestv-énai (Std): rio Piéstvé (Std); aldeia Piev-énai (Trk): rio Pievys (Trk); aldeia de Piktup-énai (Pgg): rio Piktupé (Pgg); aldeia de Plunk-énai (Rt): rio Pluniké (Rt); aldeia de Purv-énai (Vkš): rio Puivas (Vkš); aldeia de Radiup-énai (Kp): rio Raciupys (Kp); Raudon-énai k. (Raud): Raudéoné up. (Raud); aldeia de Raud-énai (Rdn): rio Rauda (Rdn); aldeia de Ring-énai (Brb): rio Rifgis (Brb); aldeia de Rifiguv-ėnai (Krš): rio Ringuva (Krš); aldeia de Sausdrav-énai (Pln): rio Sausdravas (Pn); Stigr-énai aldeia (Kv): rio Stigré (Kv); Sak-énai aldeia (Kv): rio Saka (Kv); Salp-énai k. (Vvr): Salpé up. (Vvr); Saul-énai aldeia (Lp): lago Sauls. (Lp); Serksn-énai aldeia (Trk): rio Šerkšnė (Trk); Siaud-énai aldeia (Šv): rio Siaiidé (Šv); Slav-énai aldeia (An): rio Slavé (An); Tytuv-énai cidade (Klm): rio e lago Tytuva (Kim); Upit-énai k. (Vvr): Upita up. (Vvr); Usn-énai k. (Užv) : Usna up. (Užv); VaFp-énai k. (Jon): rio Vafpė. (Jon); Vaitul-énai k. (Ši) : rio Vartulys. (S11); Vasuok-énai k. (Tršk) : rio Vašuoka. (Tršk); aldeia Vedeg-énai (Rt): rio Vedega (Rt); aldeia Viesv-énai (Tl): rio Viešvė (Tl); Viestév-énai k. (Kl): rio Viestévé (Kl); Virm-énai k. (Nv): rio Virma (Nv); Zdig- -énai passado. k. (Kr): Zdigis rio acima. (Krš); Zar-énai k. (Krp): Zaré rio acima. (Krp); Zar-énai (< *Zarn-énai) mstl. (TI): rio Zarna. (Zr); aldeia de Zemal-énai (Rdn): rio Zemalé. (Rdn); Zvels-énai k. (Grg) : rio Zvelsa. (Grg). 8a. -énas. Plon-énas k. (VSk) : Ploné up. (VSk). 9. -esiai. Velp-ėsiai k. (Slv): Velpé up. (Sv). 7 Provavelmente iš gênero adjacente anterior de ar Gerdaujés *Gerdava || *Gerduva. 14. 91 201 10. -ica. [str-ica k. (Pin): Istras up. (Pin). 11. -iečiai. Pal-ieciai k. (Pkr): Pala up. (Pkr). 12. -ijai. Lazd-ijai® mst. : Lazda| Lazdija up. (Lzd); Seir-ijai® mstl. (Lzd): Seira up., Seirijis ež. (Stj). 13. -yliai. Mok-yliai aldeia (Aln): rio Mokia, lago Makjs. (Blnk). 14. -iné. Dabrup-iné aldeia (Žgč): rio Dabrupis (Žgč); Kemstrot-iné aldeia (Krkn): rio Kiemsrutas (Krkn); Merk-iné vila e aldeia (Vrn), aldeia (Trgl): rio Merkys (Vrn, Trgl); Nemencé- -iné mst. (V): Nemencia up. (Nm). 15. -yné. Sidabr-yné aldeia (Ins): rio Sidabra (Ins); Veégél-yné k. (Klm): Vėgėlė up. (Kim). 16. -iniai. GrduZ-iniai k. (Graz): GrduZé up. (Lbv); Lazd-iniai k. (Ad): Lazdauja up. (Ad); Ring-iniai k. (Žgč): Ringé up. (Zgd). 17. -ininkai. Alš-iniūkai k. (Stk): Alia || AIšč up. (Stk); Ang-ininkai (Smn): Angys ez. (Smn); Aldeia Ant-ininkai (Skdv): rio Ančia (Skdv); Aldeia BirZtv-ininkai (Dr): rio Birtva (Dr); Aldeia Dilg-ininkai (Lp): lago Dūlgas (Lp); Aldeia Elm-ininkai (An): rio EImé (An); Aldeia Gég-ininkai (Pgg): rio Gėgė (Pgg); Aldeia llg-ininkai (Mrk): lago Ilgis (Mrk); Juost-inifikai aldeia (Tršk): Juosta, rio Juosta (Tršk); Persék-ininkai aldeia (Od): rio Persékeé (0d); Saft-ininkai aldeia (Žgč): rio Safté (Žgč); Spengl-inifikai aldeia (Ong): lago Spengla (Ons); Strév-inifikai aldeia (Žž): rio Strėva (Žž); Salé-ininkai cidade e aldeia (Šičn): rio Šalčia (Šlčn); Šiekšt-iniūkai aldeia (Ppl): rio Šiekštė (Ppl); Trump-iniūikai aldeia (Žgč): rio Trumpė (Žgč); Viev-iniūkai aldeia (Vvs): Vievis lago (Vvs): Vilk-iniūkai aldeia (Lp): Vilkė rio (Lp); Virk-ininkai aldeia (Stk): Virkiūs rio (Stk): Zib-inifikai aldeia. (Plng) : Žiba rio. (Plng). 17a. -ninkai. Ates-niūikai aldeia (Smn): Atesys lago (Smn); Dusél-ninkai aldeia (Ud): Dusėlė lago (Ud); Ghios-ninkai aldeia (Smn): rio Gluosnė (Smn); GrioZ-ninkai aldeia (Onš): rio Grūožė, lago Gruožys (Onš); Kertau-niūkai aldeia (Žž): rio Kertūs (Žž); Mūs-ninkai pequena cidade (Šr): rio Musé (Msn); Nevėž-niūikai aldeia (Tršk, Nj): rio Nevėžis (Tršk, Nj); Qbel-niiikai (< *Obelij-ninkai?) aldeia (Smn): lago Obelija (Smn); Plasap-niūkai (< *Plasaup- -ninkai) aldeia (Btr): Plasūupė rio (Btr); Sdm-ninkai aldeia (Onš): Sūmė rio, Samis lago (Ons); Svdi-ninkai (< *Suoj-ininkai) k. (Sml): Suoja rio (Sml). 17b. -ninkas. Vabal-niiikas mst. (BrZ) : Vabala up. (Vb). 18. -iškė. Cedréon-iske k. (Sauk) : rio Cédronas. (Sauk); Dausjn-iské k. (KrZ): lago Daiisinas. (Krž); Gérv-iské k. (Bll) : Gérve up. (SII); lig-iské k. (Smal) : Ilgjs ez. (Smal); Saman-iské k. (CK): Samanis ez. (Ck); Sandraiis-iské k. (Šiv): Sandrava up. (Slv); Skirpt-iské (< *Skirpst-iské) k. (Gd) : Skifpstas up. (Gdl); ViSak-iské k. (KzR) : Višakis up. (KzR); Vaipon-iské k. (Klvr): Vaiponé k. (Klvr). 18a. -iškės. Alksn-iskés k. (Gdl) : Alksné up. (Gdl); Bikel-iskés k. (Dgč) : rio Bikėlė (Dgč); aldeia Dubrav-iskés (Stj): rio Dubrava (Srj); aldeia Karnel-iskés (Dbg): lago Karnelis (Dbg); Kjpv-iskés k. (Rkn) : rio Kyvé (Rkn); Limin-iskés k. (Dg) : Lago Liminas (Dg); Mineik-iskés k. (Dg) : Lago Mineikis (Dg); Miil-iskés k. (BrS) : rio Mūlys (Brš); Pravien-iskés k. ir estação ferroviária (Rmš)val_rf_keyval_cat.2!06:6973?nd!4;3*<@;+-27/|^33+;85&:;+-20;_#62;=12;@@/|5;45;+-20;+85;:-]}}) (Rmš) : Praviena || rio Pravéna (Rmš). Estes J. min. de Balčikonis os oicônimos apresentados no artigo podem ser formações ir sem sufixo, cf. Lazdcidade -ijai : rio Lazdija, aldeiazinha de Seir-ijai : lago Seirijis 202 18b. -iškis. Apeik-iškis k. (Ob) : rio Apeikė (Ob); Balbiėr-iškis cidade. t. g. (Prn) : Barbiera rio. (Brb); Elm-iskis k. (An) : Elmé rio, Elmis lago. (An); Grauz-iskis vs. (Skp): Graūžė rio acima. (Skp); Juodup-iskis vs. (Ob) : Jiiodupis rio acima. (Ob); Kiaun-el-iskis k. (Lkm) : rio Kiaunė, lago Kiaiinas (Lkm); Kumpon-iskis k. (Sb) : rio Kumpénas (Sb); Kumpuol-iskis k. (Ob) : Lago Kumpuélis. (Antz); Cidade de Kup-iskis. (Kp) : Rio Kupė. (Kp); Savél-iskis k. (Pkr) : rio Savélis. (Pkr); Taurip-iskis k. (Šš) : rio Tauripis. (Šš): Upél-iskis k. (Blnk) : rio Upėlė (Blnk); cidade de Vilkav-iškis ir ferrov. est.: rio Vilkauja (Vikv). Išc. -iškiai. Aist-iškiai k. (Brt) : Aista up. (Brt); Akmen-iškiai k. (Šmk) : rio Akmena (Šmk); Amaly-iskiai k. (Igl) : lago Amalvas, rio Amalvé (Ig); Armen-iskiai k. (Std) : rio Armena (Std); Čiot-iškiai k. (Uzv) : rio Cidtupis (Uzv); Daiib-iskiai k. (Pp) : rio Dauba. (Pp); Demen-iskiai k. (Srj): lago Démenas. (Srj); Driitav-iskiai k. (Gr) : Driitupis up. (Gr); Dubin-iškiai k. (Plk, Kr) : Dubinė up. (Plk, Kr); Dums- -iškiai k. (Jon) : Dūmsė rio. (Jon); Eisrav-iškiai k. (Pgg): Eisrava rio. (Peg); Gausant- -iškiai k. (V1) : Gausaiité rio. (V1); Gulbin-iškiai k. (Ldvn, Pv): Gulbinas rio. (Ldvn, PIV); Jiod-iskiai k. (Sr): Jiodé up. (Sr); Kilév-iskiai k. (Dbk): Kiléva up. (Dbk): Kuin-iskiai k. (SI): rio Kuiné (Sl); Kūpr-iškiai k. (Klm): rio Kūprė (Klm); Povo- -claramente k. ir vs. (Bsg): Lidudé up. (Bsg); Paik-iskiai k. (Kps): Pdikis up. (Kps); Pent- -iSkiai k. (Gr3): Penta up. (Gr3); Pilv-iskiai mstl. (Vlkv): Pilvė up. (Plv); Raguv-iskiai k. (Krtn): Raguva buv. up. (Krtn); Rauden-iskiai k. (Klvr): lago Raudenis. (Klvr); Serbent-iskiai k. (Brž): rio Serbenta. (Brz); Šilūp-iškiai k. (Kdl): Šilūpis up. (Kdl); Uég-iskiai k. (Vkš): Uogys up. (Vkš); Viiguv-iskiai k. (Plk): rio Vaiguva (Plk); Žiūr-iškiai k. (Kp): lago Žiūra (Kp). 19. -yškiai. Jot-Y)škiai k. (Gl): rio Jotija (Gl); Rik-pskiai k. (Erž): rio Rikija (Erž); Vilk-yskiai mstl. (Šiu): *Vilkija> Vilka up. (Pgg). 20. -ka. Jaugil-ka k. (Krk): rio Jaugila (Krk); aldeia de Kaimén-ka (Cb): rio Kaimena (Cb); Kamdi-ka k. (Cb): rio Kamaja (Cb); Lankup-ka k. (Vit): rio Lankupa (Všt); Lapdi-ka k. (Vvs): rio Lapoja ir lago (Vvs); Lukstinka k. (Mt): Lūkštinis ež. (Mt); Mušalka k. (Tj): Musélé a montante. (Tj); Nevéz-ka k. (Kur): Nevéza a montante. ir lago. (Kur); vs. (Tršk): rio Nevėžis (Tršk); vs. Slavin-ka (InšM): lago Slavinas (InšM); Žiežmdr- -ka vs. (Vvs): ZieZmara up. (Vvs). 21. -oliai. Seirij-ociai k. (Sj): lago Seirijis (Srj). 22. -ojai. Pragalv-ojai k. (Akm): rio Pragalvjs (Akm). 23. -omai. cidadezinha de Gélv-onai ir k. (Sr): rio Gelvé (Glv). 24. -(i)omiai. Knieb-ioniai k. (Grk): rio Knieba (Grk). 24a. -(i)onys. GrieZ-ionys k. (An): Grieža || GrieZia up. (An); Juod-dnys k. (Msn): Jūoda up. (Msn); Liel-inys k. (Stk): Liėlius eZ. (Stk); Luk-dnys (< * Lukn-onys) k. (Plkn): rio Lukna ir lago (Plkn): Mer-iénys k. (Pbrd): Mera | Mede para cima. (Pbrd); Méz-iénys k. (MdZ): Mėžia || Rio Mėžč. (Mdž); Myl-ionys k. (Švnč): rio Mylé ir lago (Švnč): Pien-ionys k. (Kvr): rio Pienia (Kvr); Svyl-iénys k. (Ad): Svyla rio acima. (Ad); Vél-ionys k. (Dglš): Vėlys lago. (Dglš). 25. -udiai. Širv-ūčiai k. (Krtv): Sirva ež. (Krtv). 26. -ukai. Rib-ukai k. (Šlv): Limite up. (Šiv). 14% 203 27. -ūnai. Dumbl-iūnai k. (Kp): Dumbljs || Dumblis up. (Kp); Nemaj-tinai || Nemanč-iūnai k. (Brš): Nėmunas || Nėmanas up. (Brš). Um pequeno grupo separado de oicônimos é constituído por topônimos derivados de formas prefixais de origem hidronímica. São nomes de lugares habitados, formados não diretamente a partir de hidrônimos, mas por meio de um elo intermediário — um apelativo prefixal de significado locativo ou um oicônimo. Esses derivados ocorrem com os sufixos -ieciai, -ininkai, -ninkai, -iškės, -iškis, -iškiai. Paistr-iėčiai aldeia (Pmp): paįstriai (-ė, -ys) ou *Paistriai (-ė, -ys) < rio Istras (Pmp); Patatul-iéciai aldeia (Vb): patatuliai (-ė, -ys) ou *Patatuliai (-ė, -ys) < rio Tatula (Vb); Pūvies-ininkai (< *Paveisiej-ininkai) antiga aldeia (Vs): paveisiejai (-ė, -ys) ou *Paveisiejai (-ė, -ys)< lago Veisiejis (Vs); Pamūš-ninkai aldeia (Lnkv): pamūšis ou aldeia Pamūšis (Lnkv)< rio Mūša (Lnkv); Pakern-iškės aldeia (Dgč): pakerniai (-ė, -ys) ou *Pakerniai (-ė, -ys)< lago Kernys (Dgč); Pakert-iškės aldeia (Žž): pakertai ou aldeia Pakertai (Žž) < lago Kertūs (Žž); Paner-iškės aldeia (Vvs): paneriai ou aldeia Paneriai (Vvs) < rio Neris. ; Pagilb-iškis aldeia (Ktk): pagilbys ou Pagilbys aldeia (Ktk)<rio Gilba (Ktk); Paskard-- iskis aldeia (Slk): paskardė (-ys), paskardžiai ou *Paskardė (-ys), *Paskardžiai< rio Skardžius (Slk); Palied-iškiai aldeia (Prnv): paliedė (-is, -ys), paliedžiai ou *Paliedė (-is, -ys), *Paliedžiai< rio Liedas (Prnv); Užūkary-- iškės aldeia (Mšg): užukarviai (-ė, -is, -ys) ou *Užukarviai (-ė, -is, -ys)< lago e aldeia Karvys (Mšg). O artigo não reúne absolutamente todos os oicônimos de formação sufixal que poderiam ser relacionados com hidrônimos — aqui foram incluídos apenas os casos mais claros, que suscitam menos dúvidas?. No entanto, o material aqui apresentado permite formar uma visão mais geral desse grupo de topônimos. É claro que, sem ter diante dos olhos todos os sufixos com os quais os oicônimos são formados a partir de outras palavras, por exemplo, de antropônimos, de outros oicônimos e de apelativos, é difícil dizer agora quais desses sufixos são específicos, usados apenas na formação de nomes de lugares habitados a partir de hidrônimos. Parece que os mais característicos aqui serão os sufixos de tipo patronímico -aičiai, -ėnai, -onys, -ininkai, -ninkai, que formam as formas plurais dos oicônimos. Alguns destes sufixos, por exemplo, -aičiai, -ėnai, -onys, são, pelo seu significado, muito próximos dos sufixos derivados de nomes pessoais; por isso, também os nomes de lugares habitados, como conceito coletivo, apresentam terminações plurais com sufixos deste tipo. O próprio sufixo, ou uma ou outra forma sua, tal como, em geral, os meios de formação, é frequentemente condicionado pelo próprio objeto ao qual se associa o nome do lugar habitado; por isso, nos derivados de grupos distintos (hidronímicos, oiconímicos, apelativos), podem predominar também tipos diferentes de sufixos. Nos derivados de hidrônimos, serão provavelmente mais populares os sufixos de tipo patronímico, o que, ao que parece, não se poderia dizer dos outros oicônimos de formação sufixal, derivados de outros oicônimos ou de nomes pessoais, pois já outras relações entre o nome e o objeto (diminutivas, de dependência etc.) determinam também outro tipo de sufixos predominantes. Se prestarmos atenção à distribuição, na Lituânia, dos sufixos mais produtivos dos derivados de hidrônimos, veremos que alguns deles formam áreas de distribuição bastante nítidas. Frequentemente eles coincidem- * Por exemplo, o nome da cidade Įsrutis || Isrutys (atualmente Cherniahóvski, região de Kaliningrado), considerado por J. Balčikonis entre os derivados sufixais, pode ser i. não sufixal, mas tomado diretamente do nome do mesmo rio [sra forma vizinha mais frequente Įsrutis || Įsrutys. 204 pa ir su pelas áreas dialetais. Por exemplo, o sufixo mais produtivo -énail® difundido em toda a Lituânia, porém na Samogícia, exceto na parte meridional a margem (dos dūnininkai), pode-se ma dizer, é a única entre os oicônimos iš de origem hidrônima. O sufixo -onys'® é encontrado com maior frequência entre os alto-lituanos orientais (em torno de Anykščiai, Kavarskas, Musninkai) nos ir topônimos da área oriental e sudeste dos dzūkai (em torno de Daugėliškis, Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionis, Adutiškis, Trakai). Os sufixos -ininkai, -ninkai não têm limites de distribuição mais claros. Talvez sejam um pouco mais distintas algumas — pequenas áreas no território jų dos dūnininkai samogícios e na zona fronteiriça meridional (sobre na parte sudeste da Lituânia (sobre Skaudvilė, ir Žygaičiai, Tauragė, Pagėgiai) (sobre Žiežmariai, Vievis, Stakliškės, Trakai, Onuškis, Butrimonys, Simnas, Udrija, Leipalingis, Merkinė, Šalčininkai). Outras deste (do tipo antroponímico, patronímico) sufixos, entre jų ir -aiciail®, pouco produtivos, têm apenas um ou outro, alguns po derivados. ar Os sufixos su -išk-, que se distinguem pela ir produtividade, são característicne os apenas de oicônimos formados a partir de iš hidrônimos, mas são difundidos em ir derivados de iš outros nomes, especialmente de antroponímios! !. É interessante que a distribuição das formas de ambos os gêneros e números nos derivados de hidrônimos com estes iš sufixos su também seja relativamente areal. Por exemplo, -iškės são comuns na região nordeste (nas proximidades de Zarasai, Degučiai, Utena), no sudeste (nas proximidades de Dubingiai, Maišiagala, Vilnius), no sul (nas proximidades de Birštonas, Kapsukas) Na Lituânia; -iškė dos — dzūkios orientais (aproximadamente nas áreas ir dos samogícios jų dūnininkai (em torno de Smalvas, Ceikiniai) e da zona fronteiriça (em torno de Šaukėnai, Kražiai, Šilalė, Šiluva); -iškiai concentrados sobretudo na área dos aukštaičiai ocidentais junto ao Nemunas ir em Užnemunė; -iškis em — várias localidades do leste da Aukštaitija. Os sufixos de tipo completamente diferente são -ava, -inė, -ynė, encontrados apenas em derivados de ne hidrônimos. Tendo iš significado coletivo ou indicando lugar? ?, esses sufixos formam apenas formas oiconímicas no singular. Jų não há iš muitos derivados de hidrônimos, ir por isso não se formam aqui áreas de distribuição significativas. CONCLUSÕES 1. Lituânia Na formação de oicônimos na TSR, o iš método derivacional sufixal produtivo dos hidrônimos (27 grupos de sufixos). 2. Nos derivados sufixais de iš hidrônimos destacam-se sufixos de dois tipos: de significado a) antroponímico (patronímico) e b) de significado locativo ou coletivo. 3. Na formação de oicônimos hidronímicos, são mais característicos os sufixos do tipo antroponímico, que formam as formas plurais dos derivados; o sufixo mais produtivo e predominante desse tipo é -ėnai, difundido em quase toda a Lituânia. 4. Formam-se áreas de difusão mais ou menos marcadamente delimitadas dos sufixos mais característicos. 10 Supõe-se que as áreas de difusão dos sufixos -aičiai, -ėnai, -onys nos derivados oiconímicos deveriam coincidir com as áreas de difusão dos sufixos antroponímicos -aitis, -ėnas, -onis. Isso já é parcialmente visível quando se considera a difusão dos sufixos antroponímicos no século XVII. —Cf. Maciejauskienė V. A difusão dos sufixos dos antropônimos lituanos no século XVII. —In: Questões de linguística lituana. V., 1977, t. 17, p, 159—168. 1 Plg, Safariewicz J. Min. veik., p. 57-63. 12 Ver, Gramática da língua lituana. —V., 1965, t. 1, p. 396—404, 419—421. 205 ORHKOHHMbI CYVEMKCAJIbHOTO OBPA30BAHMHSI OT rHAPOHHMOB B JIATOBCKOK CCP Peamnome Ha marepnajie ONKOHHMOB, TIpejįcTABJIeHHbIX B „CripaBOuHHKe AJĮMHHHCTpaTHBHO-TeppHTO - puaabHoro gejenus Jlutosckoit CCP“, 1-a u. u 2-s („Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“. — V., d.1 1974, ir 1976, d. 2), paccmaTpHBaeTcsi OAHa M3 rpynm cyg- (HUKCaNbHBIX ONKOHHMOB — OKOHHMBI, 0GpasoBaHHbe OT THAPOHHMOB. B CTpyKType JaHHBIX Hassanuii (número de 260 pontos) shigeasiorcsa 27 cydpukcon. ITH CyOĖOHKChI CBOAATCS K ABYM THnaM: 1) cyddrkce, 6:1H3KHE NO CBOEMY CJIOBOOGpa30BATeJIbHOMY 3HAYEHHIO K Y OTPeG.1sIeMbIM NMpH HMeHOBAHHH JiHų (NMAaTPOHHMHYECKHM), o6pasylomue nJiopajbhbie (GOpMbl OHKOHHMOB, H 2) cyddHKCE co CcJI10B006Gpa30BaTeJibHbIM 3HatueHHeM MecTa HJIH CKONJeHHs, o6pasyiomue CHHryasipHeie OOpMbI OHKOHHMOB. KoucraTupyercs, uTo HaHGojiee NOTYJISpHbI NpH 00pa3oBaHHH OHKOHHMOB OT I'HPOHHM OB cydduKesl 1-ro (NaTPOHHMHUECKOr0) THNA (Hanp., -énai, -onys, -ininkai, -ninkai u Ap. ), cpeiu KOTOPHIX CaMBIM NMPOAYKTHBHBIM SB. IS6TCH -énai (npn ero nomomu obpasyercs 0ko.10 30% npoH3BOJHLIX OHKOHHMOB). VTBepkaaeTcs, 4TO JŲIS HEKOTOpHIX Gojiee NPOAYKTHBHBIX cyddukcos, nanp. -énai, -onys, -iské, -iskés, -iskis, -iskiai, MOTYT ObiTb yCTAHOBJIEHbI GOjiee HJIH MEHee YeTKO BblAe/fIouHecs apeaJisl.