scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų

Marytė Razmukaitė

Full text

LITUANA ONOMÁSTICA INVESTIGACIONES LITUANA LINGÜÍSTICA CUESTIONES, XXI (1981) MARYTĖ RAZMUKAITĖ DERIVACIÓN SUFIJAL DE LA LITUANIA RSS LUGARES HABITADOS NOMBRES IŠ HIDRÓNIMOS Una gran parte de la formación mediante sufijos de la RSS de Lituania de los nombres de lugares habitados (oicónimos) son derivados sufijales de otros iš topónimos, hidrónimos y — otros oicónimos. En el artículo se limita la atención únicamente a los nombres de lugares habitados de origen hidronímico; los oicónimos se dejan para examinarlos en otra ocasión. La reseña comienza con los nombres de lugares habitados de origen hidronímico ne no solo por la variedad y jų abundancia de sus sufijos ir formativos, sino también ir porque los propios ir de la RSS de Lituania son la capa de ne nuestro conjunto de nombres más estudiada, ir pero oficialmente accesible a todos’, y al o mismo tiempo ir la más antigua. Más ampliamente de la RSS de Lituania ¿Los oicónimos de la RSS de Lituania, sin mencionar los ng artículos individuales publicados en la prensa sobre un topónimo determinado o un sufijo, no han sido analizados desde el punto de vista de su formación. Por ello, en este artículo, recurriendo a la lista oficial de nombres de lugares habitados actualmente existentes®, se pretende examinar todos los casos posibles de oicónimos de formación sufijal a partir de hidrónimos e indicar la iš distribución de los sufijos que se encuentran aquí con mayor frecuencia. Un panorama ir más general de la iš formación afijal y no afijal de oicónimos a partir de hidrónimos ha presentado J. Balčikonis en el artículo «Los nombres de lugares habitados a iš partir de los ir nombres de lagos y ríos» . En esta lista de oicónimos hidronímicos de diversa formación se presentan pocos derivados sufijales — 85 topónimos formados su mediante sufijos: 1) -aitis (-aitė), 2) -ėnai, 3) -iečiai, 4) -ijai, -inė 5) (-iniai), 6) -ininkas, -ininkai (-inyk-), T) -iškis, -iškiai, -iškė, 8) -onys, 9) -(y)tis, -(u)tys, 10) -ūnai. El grupo más numeroso de oicónimos lo constituyeron aquí los derivados del sufijo -ėnai (35 ejemplos). En la lista de derivados presentada a continuación — 27 sufijos (sin incluir į šį los variantes flexivos de número de ir ambos géneros de los números, destinados en el artículo a los į a, b, c subgrupos). El material recopilado por nosotros también muestra que por su productividad destaca el sufijo -ėnai (84 ejemplos), que constituye 30%, aproximadamente de todos los derivados presentados aquí. Į šį en la lista en la que se presentan topónimos, 260 entraron casi todos ir los oicónimos de formación sufijal iš 1 Cf. Lituania Nomenclátor de los ir ríos y lagos de la RSS de Lituania. — V., 1963; Vanagas A. de Lituania Formación de los hidrónimos de la RSS de Lituania. —V., 1970. * Compárese, Safariewicz J. Nombres de lugares lituanos na -iszki. — Onomastica. 1956, año II, fascículo 1, págs. 15—63. * Se hace referencia a „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (V., parte 1974, 1 y 1976, parte 2). * Balčikonis J. Nombres de lugares habitados derivados de nombres de lagos y ríos. —Kn. : Escritos selectos. V., 1978, t. 1, p. 339—349; Baubunkonunc WM. Hassauus JH TOBCKHX HACEICHHBIX NYHKTOB, 06pa30BanHble OT Ha3BaHHH peK H O3ep. — En: Lingua Posnaniensis. Poznai, 1959, t. 7, s. 240—252, 199 J. del artículo de du Balčikonis, excepto los nombres de las aldeas — Veréduvdité® (Rs) ir Aritupyčiai“ (Btg), cuya explicación derivativa suscitó dudas. Veréduvdité probablemente es una formación diminutiva derivada del nombre de la aldea cercana Veréduva (Rs), ya que el nombre del río Veréduva, según los datos disponibles actualmente, no se conoce. El nombre de la aldea Aritupyčiai parece ser una formación con el sufijo -yčiai derivada del hidrónimo *Antupis, no registrado aquí, o algo parecido, y una formación con el prefijo anto del nombre del río que fluye junto iš a la aldea šį Upytė. Algunos otros plantean ar dudas sobre una ir formación u otra J. Los topónimos presentados en el — artículo de Balčikonis; jų las observaciones sobre la formación se incluirán junto a los propios topónimos, en las notas a pie de página. | Puesto que vincular derivativamente el nombre de un lugar habitado con uno u otro hidrónimo solo es posible cuando el asentamiento está situado cerca del río o lago de ese nombre, en el artículo los ejemplos de oicónimos e hidrónimos se localizan indicando la abreviatura del núcleo habitado más grande más cercano (las abreviaturas de los nombres ir de lugares habitados, salvo Ck — Ceikiniai (distrito de Ignalina), Cb — Čidbiškis (distrito de Širvintos), Kdl — Kiduliai (distrito de Šakiai), Mdž — Modžiūnai (distrito de Švenčionys), Pin — Piniava (distrito de Panevėžys), Plkn — Paluknės (distrito de Trakai) ir Ršk — Reškutėnai (distrito de Švenčionys), véase p. 146— 149). Los derivados ir jų con sufijo se presentan en orden alfabético, ya que otra forma de presentación, por ejemplo, según la abundancia de los derivados, en este caso no tendría mayor importancia, pues los sufijos están distribuidos más o menos por áreas. ar 1. -aičiai. Judr-dičiai k. (Lkč): río Jūdrė (Lkč); Ldnk-aiciai k. (Sk): río Lanka (Sk); Nosv-dičiai k. (Užp): río Nosvé (Užp); Trūmp-aičiai k. (Sk): río Trumpė (Sk); Vilk-aičiai k. (Žr): río Vilka (Žr); Žvirgžd-dičiai k. (GZ): río Žvirgždė. (GZ). la. -aitis. Nemun-ditis pueblo. ir k. (Al): río Nėmunas. (Al); Strūn-ditis* k. (Švnč): Río Strūna. ir k. (Švnč). 2. -alės. Akmen-alés k. (Dr): río Akmena (Dr). 2a. -aliai. Stigr-aliai k. (Kv): río Stigrė (Šv); Véz-aliai k. (Sauk): Vėžys río (Sauk). 3. -(i)auka. Igl-iduka k. (Igl): Ygla lago, Yglė río. (Igl). 4. -(i)ava. Jiir-ava k. (V8): Río Jūra. (Trg): Sasn-ava pueblo. (Ss): río Sasna (Ss); Sakn-iava k. (Vs): río Sakna (Vs). 5. -ėčiai. poblado de Lek-é¢iai (Sk) : río Liekė. (Lk). 6. -elė. Kirsn-élé* k. (Rdm) : río Kirsna. ir k. (Rdm); Stirn-élé vs. (Mlt) : Stirup. nė (Mit). 6a. -eliai. GergZd-éliai k. (Krš) : río Gergždas (Krš); Vygr-éliai k. (Graz) : lago Vygris (Graz). 7. -ėlė. Dabikin-élé* k. (Akm): río Dabikinė. ir k. (Akm); lago Kretuon-élé. (Ršk) : río Kretuona. (R3k); Ringuv-élé k. (Krš) : río Ringuva (Krš). Eso. -élis. Tūrup-ėlis* k. (Ldvn): río Tūrupis ir k. (Ldvn). 8. -ėnai. Agluon-énai k. (Prk): río Agluona (Prk); Ais-énai k. (Vvr) : río Aisė. (Vvr); Alksn-énai k. ir ferrocarril estación (Plv): río Elksné. (Pv); Anykščiai k. (Btr) : AnyksŽr. 5 Balčikonis J. Min. veik., p. 346; banbunkonuc K. Yras. cou., c. 248. 6 Zr. Balčikonis J. Min. veik., p. 348; Basbunkounuc K. Ykas. cou., c. 250. * Formas de topónimos marcadas con un asterisco, que pueden ser oiconímicas diminutivas (se tiene en mente una posible formación jų ir iš a partir de los nombres ar de otros lugares habitados situados muy cerca). 200 río Tė, lago Anykštis (Btr); Ašv-ėnai, aldea (Vkš): río Ašva (Vkš); Aukštup-- ėnai, aldea (Kp): río Aukštupys (Kp); Aukup-énai, aldea (Kdn): río Aukūpė (Kdn); Aunuv-ėnai, aldea (Sauk): río Aunuva (Sauk); Ažyt-ėnai, aldea (Krk): río Ažytė (Krk); Babrung-- énai aldea (Plt): río Babrungas (Plt); Befkin-énai aldea (Tl): río Bérkina (Tl); Bikav-énai aldea (Vn): río Bikava (Vn); Bit-énai aldea (Pgg): río Bitė (Pgg); Bub-énai aldea (Rt): río Buba (Rt); Bul-énai aldea (Krtv): río Bulis (Krtv); Darb-énai localidad urbana y estación de ferrocarril (Krtn): río Darba (Dr); láas。]} иттипақ? nope. 腾讯天天中彩票.- }♀♀♀♀()} зны? Sorry.}ԥхьаӡара- ?} ส่งเงินบาทไทย.} Darb-énai localidad urbana y estación de ferrocarril (Krtn): río Darba (Dr); Dub-énai aldea (Al): río Dubis (Al); Erl-énai aldea (Sint): río Erla (Sint); Gailint-énai antiguo asentamiento (Mrk): lago Gdilintas (Mrk); Gam-énai aldea (Pp): río Gamé (Pp); Gaveik-énai aldea (Ign): lago Gaveikis (Ign); Gédik-énai k. (Zr): Gédika r. (Zr); GeFduv- -énai aldea (Grg): río Gerdaujé® (Grg); Gyst-énai aldea (VI): río Gystus (VI); Gumilt-énai aldea (Sauk): río Gumilta (Sauk); Jod-énai aldea (Pn): río Jėdė (Pn); Judr-énai localidad urbana (TI): río Judra (Tl); Juodup-énai aldea (Sint): río Jūodupis (Sint); Jūodp-ėnai (< * Juodupénai) aldea (Smn): río Jūodupė (Smn); Kaltan-énai localidad urbana y aldea (Švnč): lago Kaltanis (Kt); Karkl-énai localidad urbana (Krz): río Karklė (Krz); Kafklup-- énai pueblo (Pjv): río Karklupé (Pjv); Kdrtup-énai pueblo (Jrb): río Kdrtupis (Jrb); Kriduk-énai pueblo (Rd): río Kriduké (Rd); Kriaun-énai pueblo (Ob): río Kriauna (Ob); Krosn-énai pueblo (Krsn): río Krosna (Krsn); Kiilup-énai pueblo (Krt): río Kūlupis (Krt); Kirtuv-énai localidad urbana (SI): río Kūrtuva (Krtv); Lasikup-- énai aldea (Všt): río Lankupa (Všt); Latav-énai aldea (Tršk): río Latava (Tršk); Laikup-énai aldea (RK): río Laukupé (RK); Lazduon-- énai aldea (Vn): río Lazduona (Vn); Lyd uv-énai localidad y estación de ferrocarril (SIv): río Lyduva (Slv); Lylav-énai aldea (Trg): río Lylava (Trg); makeno the whole request in Lithuanian? ⚠️ paklausa? Liepdeg- -énai k. (An): Liepdegys r. (An); null pueblo Lok-énai (Jon): Lokys || río Loké (Jon); pueblo Lukn-énai (Pln): río Lukna (Pln); pueblo Lump-énai (Pgg): río Lumpė (Pgg); pueblo Mis-énai (Pln): lago Misé (Pln); pueblo Nevard-énai (Varn): río Nevarda (Varn); pueblo Not-énai (Sint): Nété || río Notija (Sint); pueblo Piestv-énai (Std): río Piéstvé (Std); pueblo Piev-énai (Trk): río Pievys (Trk); Piktup-énai al. (Pgg): río Piktupé (Pgg); Plunk-énai al. (Rt): río Pluniké (Rt); Purv-énai al. (Vkš): río Puivas (Vkš); Radiup-énai al. (Kp): río Raciupys (Kp); Raudon-énai k. (Raud): Raudéoné up. (Raud); Raud-énai al. (Rdn): río Rauda (Rdn); Ring-énai al. (Brb): río Rifgis (Brb); Rifiguv-ėnai al. (Krš): río Ringuva (Krš); Sausdrav-énai al. (Pln): río Sausdravas (Pn); Stigr-énai al. (Kv): río Stigré (Kv); Sak-énai al. (Kv): río Saka (Kv); Salp-énai k. (Vvr): Salpé up. (Vvr); Saul-énai al. (Lp): lago Sauls (Lp); Serksn-énai al. (Trk): río Šerkšnė (Trk); Siaud-énai al. (Šv): río Siaiidé (Šv); Slav-énai al. (An): río Slavé (An); Tytuv-énai ciud. (Klm): río y lago Tytuva (Kim); Upit-énai k. (Vvr): Upita up. (Vvr); Usn-énai k. (Užv) : Usna up. (Užv); VaFp-énai k. (Jon): río Vafpė. (Jon); Vaitul-énai k. (Ši) : río Vartulys. (S11); Vasuok-énai k. (Tršk) : Vašuoka up. (Tršk); Vedeg-énai k. (Rt): Vedega up. (Rt); Viesv-énai k. (Tl): Viešvė up. (Tl); Viestév-énai k. (Kl): Viestévé río arriba. (Kl); Virm-énai k. (Nv): Virma río arriba. (Nv); Zdig- -énai buv. k. (Kr): Zdigis arriba. (Krš); Zar-énai k. (Krp): Zaré arriba. (Krp); Zar-énai (< *Zarn-énai) mstl. (TI): Zarna río arriba. (Zr); Zemal-énai pueblo (Rdn): Zemalé río arriba. (Rdn); Zvels-énai k. (Grg) : Zvelsa río arriba. (Grg). 8a. -énas. Plon-énas k. (VSk) : Ploné up. (VSk). 9. -esiai. Velp-ėsiai k. (Slv): Río arriba. (Sv). 7 Probablemente iš la forma de género vecino anterior de ar Gerdaujés *Gerdava || *Gerduva. 14. 91 201 10. -ica. [str-ica k. (Pin): Istras up. (Pin). 11. -iečiai. Pal-ieciai k. (Pkr): Pala up. (Pkr). 12. -ijai. Lazd-ijai® mst. : Lazda| Lazdija up. (Lzd); Seir-ijai® mstl. (Lzd): Seira up., Seirijis ež. (Stj). 13. -yliai. Mok-yliai aldea (Aln): río Mokia, lago Makjs. (Blnk). 14. -iné. Dabrup-iné aldea (Žgč): río Dabrupis (Žgč); Kemstrot-iné aldea (Krkn): río Kiemsrutas (Krkn); Merk-iné localidad y pueblo (Vrn), aldea (Trgl): río Merkys (Vrn, Trgl); Nemencé- -iné mst. (V): Nemencia up. (Nm). 15. -yné. Sidabr-yné aldea (Ins): río Sidabra (Ins); Veégél-yné k. (Klm): río Vėgėlė (Kim). 16. -iniai. GrduZ-iniai k. (Graz): río GrduZé (Lbv); Lazd-iniai k. (Ad): río Lazdauja (Ad); Ring-iniai k. (Žgč): río Ringé (Zgd). 17. -ininkai. Alš-iniūkai k. (Stk): río Alia || AIšč (Stk); Ang-ininkai (Smn): lago Angys. (Smn); Aldeanininkai k. (Skdv): río Ančia (Skdv); Aldeanininkai k. (Dr): río Birtva (Dr); Aldeanininkai k. (Lp): lago Dūlgas (Lp); Aldeanininkai k. (An): río EImé (An); Aldeanininkai k. (Pgg): río Gėgė (Pgg); Aldeanininkai k. (Mrk): lago Ilgis (Mrk); Juost-inifikai aldea (Tršk): Juosta, río Juosta (Tršk); Persék-ininkai aldea (Od): río Persékeé (0d); Saft-ininkai aldea (Žgč): río Safté (Žgč); Spengl-inifikai aldea (Ong): lago Spengla (Ons); Strév-inifikai aldea (Žž): río Strėva (Žž); Salé-ininkai ciudad y aldea (Šičn): río Šalčia (Šlčn); Šiekšt-iniūkai aldea (Ppl): río Šiekštė (Ppl); Trump-iniūikai aldea (Žgč): río Trumpė (Žgč); Viev-iniaiūkai aldea (Vvs): lago Vievis (Vvs): río Vilkė aldea (Lp): río Vilkė (Lp); Virk-ininkai aldea (Stk): río Virkiūs (Stk): Zib-inifikai aldea. (Plng) río : Žiba. (Plng). 17a. -ninkai. Ates-niūikai aldea (Smn): lago Atesys (Smn); Dusél-ninkai aldea (Ud): lago Dusėlė. (Ud); Ghios-ninkai aldea (Smn): río Gluosnė (Smn); GrioZ-ninkai aldea (Onš): río Grūožė, lago Gruožys (Onš); Kertau-niūkai aldea (Žž): río Kertūs (Žž); Mūs-ninkai localidad urbana (Šr): río Musé (Msn); Nevėž-niūikai aldea (Tršk, Nj): río Nevėžis (Tršk, Nj); Qbel-niiikai (< *Obelij-ninkai?) aldea (Smn): lago Obelija (Smn); Plasap-niūkai (< *Plasaup- -ninkai) aldea (Btr): Plasūupė río (Btr); Sdm-ninkai localidad (Onš): Sūmė río, Samis lago (Ons); Svdi-ninkai (< *Suoj-ininkai) k. (Sml): Suoja río (Sml). 17b. -ninkas. Vabal-niiikas mst. (BrZ) : Vabala up. (Vb). 18. -iškė. Cedréon-iske k. (Sauk) : río Cédron (Sauk); Dausjn-iské k. (KrZ): lago Daiisinas (Krž); Gérv-iské k. (Bll) : Gérve up. (SII); lig-iské k. (Smal) : Ilgjs ez. (Smal); Saman-iské k. (CK): Samanis ez. (Ck); Sandraiis-iské k. (Šiv): Sandrava up. (Slv); Skirpt-iské (< *Skirpst-iské) k. (Gd) : Skifpstas up. (Gdl); ViSak-iské k. (KzR) : río Višakis (KzR); Vaipon-iské k. (Klvr): Vaiponé k. (Klvr). 18a. -iškės. Alksn-iskés k. (Gdl) : Alksné up. (Gdl); Bikel-iskés k. (Dgč) : río Bikėlė (Dgč); pueblo Dubrav-iskés (Stj): río Dubrava (Srj); pueblo Karnel-iskés (Dbg): lago Karnelis (Dbg); Kjpv-iskés k. (Rkn) : río Kyvé (Rkn); Limin-iskés k. (Dg) : Liminas ež. (Dg); Mineik-iskés k. (Dg) : Mineikis ez. (Dg); Miil-iskés k. (BrS) : río Mūlys (Brš); Pravien-iskés k. ir hierro. pág. (Rmš) : Praviena || río Pravéna (Rmš). Estos J. mencionados por Balčikonis los oicónimos presentados en el artículo pueden ser de formación sin ir sufijo, compárese Lazdlocalidad -ijai : río Lazdija, localidad de Seirijai : lago Seirijis 202 18b. -iškis. Apeik-iškis k. (Ob) : río Apeikė (Ob); Balbiėr-iškis ciudad. t. g. (Prn) : Barbiera río. (Brb); Elm-iskis k. (An) : Elmé río, Elmis lago. (An); Grauz-iskis vs. (Skp): río Graūžė (Skp); Juodup-iskis vs. (Ob) : río Jiiodupis (Ob); Kiaun-el-iskis k. (Lkm) : río Kiaunė, lago Kiaiinas (Lkm); Kumpon-iskis k. (Sb) : río Kumpénas (Sb); Kumpuol-iskis k. (Ob) : Kumpuélis lago (Antz); Kup-iskis ciudad (Kp) : Kupė río (Kp); Savél-iskis k. (Pkr) : río Savélis. (Pkr); Taurip-iskis k. (Šš) : río Tauripis. (Šš): Upél-iskis k. (Blnk) : río Upėlė (Blnk); ciudad de Vilkav-iškis ir ferrocarril estación: río Vilkauja (Vikv). Išc. -iškiai. Aist-iškiai k. (Brt) : Aista up. (Brt); Akmen-iškiai k. (Šmk) : río Akmena (Šmk); Amaly-iskiai k. (Igl) : lago Amalvas, río Amalvé (Ig); Armen-iskiai k. (Std) : río Armena (Std); Čiot-iškiai k. (Uzv) : río Cidtupis (Uzv); Daiib-iskiai k. (Pp) : río Dauba. (Pp); Demen-iskiai k. (Srj): lago Démenas. (Srj); Driitav-iskiai k. (Gr) : río Driitupis (Gr); Dubin-iškiai k. (Plk, Kr) : río Dubinė (Plk, Kr); Dums- -iškiai k. (Jon) : Dūmsė río (Jon); Eisrav-iškiai k. (Pgg): Eisrava río (Peg); Gausant- -iškiai k. (V1) : Gausaiité río arriba. (V1); Gulbin-iškiai k. (Ldvn, Pv): Gulbinas río (Ldvn, PIV); Jiod-iskiai k. (Sr): Jiodé up. (Sr); Kilév-iskiai k. (Dbk): Kiléva up. (Dbk): Kuin-iskiai k. (SI): río Kuiné (Sl); Kūpr-iškiai k. (Klm): río Kūprė (Klm); Pueblo- -llanamente k. ir vs. (Bsg): Lidudé up. (Bsg); Paik-iskiai k. (Kps): Pdikis arriba. (Kps); Pent- -iSkiai k. (Gr3): Penta arriba. (Gr3); Pilv-iskiai mstl. (Vlkv): Pilvė río (Plv); Raguv-iskiai k. (Krtn): Raguva antigua río (Krtn); Rauden-iskiai k. (Klvr): lago Raudenis (Klvr); Serbent-iskiai k. (Brž): río Serbenta (Brz); Šilūp-iškiai k. (Kdl): río Šilūpis. (Kdl); Uég-iskiai k. (Vkš): río Uogys. (Vkš); Viiguv-iskiai k. (Plk): río Vaiguva (Plk); Žiūr-iškiai k. (Kp): lago Žiūra (Kp). 19. -yškiai. Jot-Y)škiai k. (Gl): río Jotija (Gl); Rik-pskiai k. (Erž): río Rikija (Erž); Vilk-yskiai mstl. (Šiu): *Vilkija> Vilka up. (Pgg). 20. -ka. Jaugil-ka k. (Krk): río Jaugila (Krk); aldea Kaimén-ka (Cb): río Kaimena (Cb); Kamdi-ka k. (Cb): río Kamaja. (Cb); Lankup-ka k. (Vit): río Lankupa. (Všt); Lapdi-ka k. (Vvs): río Lapoja ir lago (Vvs); Lukstin-ka k. (Mt): lago Lūkštinis (Mt); Mušal-ka k. (Tj): Río Musélé. (Tj); Nevéz-ka k. (Kur): Río Nevėza. ir lago (Kur); vs. (Tršk): río Nevėžis (Tršk); pueblo de Slavin-ka (InšM): lago Slavinas (InšM); Žiežmdr- -ka frente a (Vvs): ZieZmara río arriba. (Vvs). 21. -oliai. Seirij-ociai k. (Sj): lago Seirijis. (Srj). 22. -ojai. Pragalv-ojai k. (Akm): río Pragalvjs. (Akm). 23. -omai. Gélv-onai mstl. ir k. (Sr): Gelvé up. (Glv). 24. -(i)omiai. Knieb-ioniai k. (Grk): Knieba up. (Grk). 24a. -(i)onys. GrieZ-ionys k. (An): Grieža || GrieZia río arriba. (An); Juod-dnys k. (Msn): Río Jūoda. (Msn); Liel-inys k. (Stk): Liėlius lago. (Stk); Luk-dnys (< * Lukn-onys) k. (Plkn): río Lukna ir lago (Plkn): Mer-iénys k. (Pbrd): Mera | Mide la corriente de agua. (Pbrd); Méz-iénys k. (MdZ): Mėžia || Mėžč río. (Mdž); Myl-ionys k. (Švnč): río Mylé. ir lago. (Švnč): Pien-ionys k. (Kvr): río Pienia (Kvr); Svyl-iénys k. (Ad): Svyla arriba. (Ad); Vél-ionys k. (Dglš): Vėlys lago. (Dglš). 25. -udiai. Širv-ūčiai k. (Krtv): Sirva ež. (Krtv). 26. -ukai. Rib-ukai k. (Šlv): Límite río. (Šiv). 14% 203 27. -ūnai. Dumbl-iūnai aldea (Kp): Dumbljs || Dumblis río (Kp); Nemaj-tinai || Nemanč-iūnai aldea (Brš): Nėmunas || Nėmanas río (Brš). Un grupo separado de oicónimos está constituido por topónimos derivados de formaciones de origen hidronímico con prefijo. Son nombres de lugares habitados formados no directamente a partir de hidrónimos, sino mediante un eslabón intermedio: un apelativo prefijado con significado locativo o un oicónimo. Estos derivados aparecen con los sufijos -ieciai, -ininkai, -ninkai, -iškės, -iškis, -iškiai. Paistr-iėčiai al. (Pmp): paįstriai (-ė, -ys) o *Paistriai (-ė, -ys) < río Istras (Pmp); Patatul-iéciai al. (Vb): patatuliai (-ė, -ys) o *Patatuliai (-ė, -ys) < río Tatula (Vb); Pūvies-ininkai (< *Paveisiej-ininkai) ant. al. (Vs): paveisiejai (-ė, -ys) o *Paveisiejai (-ė, -ys)< lago Veisiejis (Vs); Pamūš-ninkai al. (Lnkv): pamūšis o Pamūšis al. (Lnkv)< río Mūša (Lnkv); Pakern-iškės al. (Dgč): pakerniai (-ė, -ys) o *Pakerniai (-ė, -ys)< lago Kernys (Dgč); Pakert-iškės al. (Žž): pakertai o Pakertai al. (Žž) < lago Kertūs (Žž); Paner-iškės al. (Vvs): paneriai o Paneriai al. (Vvs) < río Neris. ; Pagilb-iškis aldea (Ktk): pagilbys o Pagilbys aldea (Ktk)<río Gilba (Ktk); Paskard-- iskis aldea (Slk): paskardė (-ys), paskardžiai o *Paskardė (-ys), *Paskardžiai< río Skardžius (Slk); Palied-iškiai aldea (Prnv): paliedė (-is, -ys), paliedžiai o *Paliedė (-is, -ys), *Paliedžiai< río Liedas (Prnv); Užūkary-- iškės aldea (Mšg): užukarviai (-ė, -is, -ys) o *Užukarviai (-ė, -is, -ys)< lago Karvys y aldea (Mšg). En el artículo no se han recopilado absolutamente todos los oicónimos de formación sufijal que podrían relacionarse con hidrónimos —aquí solo se han incluido los casos más claros, que suscitan menos dudas?. Sin embargo, el material presentado aquí permite formarse una imagen más general de este grupo de topónimos. Por supuesto, al no tener ante sí todos los sufijos con los que se forman oicónimos a partir de otras palabras, por ejemplo, de antropónimos, otros oicónimos y apelativos, resulta difícil decir ahora cuáles de esos sufijos son específicos y se emplean únicamente en la formación de nombres de lugares habitados a partir de hidrónimos. Parece que aquí los más característicos serán los sufijos de tipo patronímico -aičiai, -ėnai, -onys, -ininkai, -ninkai, que forman las formas plurales de los oicónimos. Algunas de estos sufijos, por ejemplo, -aičiai, -ėnai, -onys, son muy cercanos por su significado a los antropónimos, por lo que también los nombres de lugares habitados, como concepto colectivo, con sufijos de este tipo tienen terminaciones de plural. El propio sufijo, una u otra forma suya, al igual que los medios de formación en general, a menudo lo determina el objeto mismo con el que se relaciona el nombre del lugar habitado; por ello, en los derivados de grupos particulares (hidronímicos, oiconímicos, apelativos) pueden predominar también tipos diferentes de sufijos. En los derivados de hidrónimos, probablemente los más populares sean los sufijos de tipo patronímico, algo que, al parecer, no podría decirse de otros oicónimos de formación sufijal, derivados de otros oicónimos o de antropónimos, pues ya otras relaciones entre el nombre y el objeto (diminutivas, de dependencia, etc.) determinan también otro tipo de sufijos predominantes. Si prestamos atención a la distribución en Lituania de los sufijos de los derivados más productivos de hidrónimos, veremos que algunos de ellos forman áreas bastante claras. A menudo coinciden * Por ejemplo, el nombre de la ciudad Įsrutis || Isrutys (actualmente Cherniajovskas, región de Kaliningrado), que J. Balčikonis incluye entre los derivados sufijales, puede ser i. no sufijal, sino tomado directamente del nombre del mismo río [sra la variante contigua más frecuente Įsrutis || Įsrutys. 204 pa ir su por las áreas dialectales. Por ejemplo, el sufijo más productivo -énail® está extendido por toda Lituania, pero en Žemaitija, salvo la zona meridional el margen (de los dūnininkai), se puede ma decir que es el único de los hidrónimos iš en los oicónimos. El sufijo -onys'® se encuentra con mayor frecuencia en el dialecto aukštaitiano oriental (en torno a Anykščiai, Kavarskas, Musninkai) y en los ir topónimos del área oriental y sudoriental de los dzūkai. Los sufijos -ininkai, -ninkai no tienen límites de distribución más claros. Quizá sean algo más marcadas unas pequeñas áreas en el territorio de los dūnininkai žemaitianos y en la zona fronteriza meridional. ]}_finish аҳәа аҧjson/analysis codepris? nope Phrasing suspicious. Need output only valid JSON. Last translation has garbage likely model artifact. Need preserve whitespace? Lithuanian last no trailing weird. Translate : no. Let's produce. Also first — jų (sobre en la parte sudoriental de Lituania (en los alrededores ir de Skaudvilė, Žygaičiai, Tauragė, Pagėgiai) (en los alrededores de Žiežmariai, Vievis, Stakliškės, Trakai, Onuškis, Butrimonys, Simnas, Udrija, Leipalingis, Merkinė, Šalčininkai). Otros de este tipo (antroponímico, patronímico) sufijos, entre ellos jų ir -aiciail®, poco productivos, solo tienen uno u otro derivado. po ar Los sufijos su -išk-, que se caracterizan ir por su productividad, son propios ne únicamente de los oicónimos formados a partir de iš hidrónimos, pero están extendidos en ir derivados de iš otros nombres, especialmente de nombres personales! !. Es interesante que la distribución de las formas de ambos géneros y números en los hidrónimos derivados con estos sufijos iš también sea su relativamente areal. Por ejemplo, -iškės están extendidas en la zona nororiental (en torno a Zarasai, Degučiai, Utena), en la zona suroriental (en torno a Dubingiai, Maišiagala, Vilna), en la zona meridional (en torno a Birštonas, Kapsukas) en Lituania; -iškė en — las zonas de los dzūkai orientales (alrededor de Smalvai, Ceikiniai), ir de los žemaičiai dūnininkjų ai y en las zonas fronterizas (alrededor de Šaukėnai, Kražiai, Šilalė, Šiluva); -iškiai se concentran principalmente en el área de los aukštaičiai occidentales junto al Nemunas ir en Užnemunė; -iškis en — diversos lugares de la Alta Lituania oriental. Los sufijos de tipo completamente distinto son -ava, -inė, -ynė, que se encuentran únicamente en ne derivados de hidrónimos. Al iš tener un significado colectivo o de lugar? ?, estos sufijos forman únicamente formas oiconímicas singulares. Jų los iš derivados de hidrónimos no son ir numerosos, por lo que aquí no se forman áreas de distribución apreciables. CONCLUSIONES 1. Lituania En la formación de oicónimos de iš la RSR, el procedimiento derivativo sufijal productivo de los hidrónimos (27 grupos de sufijos). 2. En las formaciones iš derivadas sufijales de los hidrónimos se distinguen sufijos de dos a) tipos: de significado antroponímico (patronímico) y b) de significado locativo o colectivo. 3. En la formación de oicónimos hidronímicos son más característicos los sufijos de tipo antroponímico, que forman formas plurales de las palabras derivadas; el sufijo más productivo y predominante de este tipo es -ėnai, extendido por casi toda Lituania. 4. Se forman áreas de distribución más o menos claramente delimitadas de los sufijos más característicos. 10 Se considera que las áreas de distribución de los sufijos -aičiai, -ėnai, -onys en las formaciones derivadas de oicónimos deberían coincidir con las áreas de distribución de los sufijos antroponímicos -aitis, -ėnas, -onis. Esto ya se puede observar parcialmente teniendo ante los ojos la distribución de los sufijos antroponímicos en el siglo XVII. —Compárese. Maciejauskienė V. Difusión de los sufijos de los nombres personales lituanos en el siglo XVII. —En: Cuestiones de lingüística lituana. V., 1977, t. 17, p, 159—168. 1 Plg, Safariewicz J. Min. veik., p. 57-63. 12 Véase Gramática de la lengua lituana. —V., 1965, t. 1, p. 396—404, 419—421. 205 ORHKOHHMbI CYVEMKCAJIbHOTO OBPA30BAHMHSI OT rHAPOHHMOB EN LA RSS DE LITUANIA Materiales Ha de reuniones DE ONKOHHMOB, PRESENTADOS B «Guía de referencia DE LA DIVISIÓN - ADMINISTRATIVO-TERRITORIAL DE LA RSS DE LITUANIA CCP», 1.ª u. u 2-s («Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas». — V., d.1 1974, ir 1976, d. 2), se considera un grupo M3 de sílabas (finales de palabras — OKOHHMBI, 0GpasoBaHHbe OT THAPOHHMOB. B CTpyKType JaHHBIX Hassanuii (número de 260 ocho) se considera un 27 superíndice. ITH CyOĖOHKChI CBOAATCS K ABYM THnaM: 1) cyddrkce, 6:1H3KHE NO CBOEMY CJIOBOOGpa30BATeJIbHOMY 3HAYEHHIO K Y OTPeG.1sIeMbIM NMpH HMeHOBAHHH JiHų (NMAaTPOHHMHYECKHM), o6pasylomue nJiopajbhbie (GOpMbl OHKOHHMOB, H 2) cyddHKCE co CcJI10B006Gpa30BaTeJibHbIM 3HatueHHeM MecTa HJIH CKONJeHHs, o6pasyiomue CHHryasipHeie OOpMbI OHKOHHMOB. KoucraTupyercs, uTo HaHGojiee NOTYJISpHbI NpH 00pa3oBaHHH OHKOHHMOB OT I'HPOHHM OB cydduKesl 1-ro (NaTPOHHMHUECKOr0) THNA (Hanp., -énai, -onys, -ininkai, -ninkai u Ap. ), cpeiu KOTOPHIX CaMBIM NMPOAYKTHBHBIM SB. IS6TCH -énai (npn ero nomomu obpasyercs 0ko.10 30% npoH3BOJHLIX OHKOHHMOB). VTBepkaaeTcs, 4TO JŲIS HEKOTOpHIX Gojiee NPOAYKTHBHBIX cyddukcos, nanp. -énai, -onys, -iské, -iskés, -iskis, -iskiai, MOTYT ObiTb yCTAHOBJIEHbI GOjiee HJIH MEHee YeTKO BblAe/fIouHecs apeaJisl.