Bendrieji lyginamųjų frazeologizmų bruožai ir kategoriniai požymiai

LIETUVIU KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) K. VOSYLYTE BENDRIEH LYGINAMUJU FRAZEOLOGIZMY BRUOZAI IR KATEGORINIAI POZYMIAI § 1. Lietuviy kalboje, kaip ir kitose kalbose, vartojama nemaZa tradiciniy palyginimy, pvz.: (ryja) kaip aitvaras pakulas; (gittas) kaip dimas; (niurzga) kaip katinas, uodegq lauzomas; (prikibo) kaip smala prie tekinio it kt. Ypat ju gausu liaudies Snekamojoje kalboje. Tatiau ilga laika lietuviy ir kity kalby pastovis palyginimai nesusilauké pakankamo frazeology démesio. Sakysime, 1965 m. pateiktoje frazeologijos tyrinéjimy bibliografijoje apie lyginamuosius frazeologizmus téra nurodyta apie deSimtj straipsneliy, kuriy daugumas paraSyti 1964 m. Taigi mazdaug tik nuo to laiko misy Salyje kiek platiau susidométa lyginamaisiais frazeologizmais, pabréZiama ju tyrinéjimo svarba. Pavieniy straipsniy, kuriuose tarp kitu frazeologizmu arba palyginimy uzZsimenama apie lyginamuosius frazeologizmus, pasitaiké ir kiek ankstiau’, ISsamiu studijy apie lyginamuosius frazeologizmus beveik néra iki Siol, tatiau atskiruose straipsniuose ar bendresnio pobiidzio darbuose pastoviis palyginimai jau neabejotinai laikomi atskiru frazeologiniy junginiu tipu*. Cia nagrinéjami ir kai kurie lyginamyjy frezeologizmy teorijos klausimai. Stokojant teoriniy apibendrinimy, nenuosekliai lyginamieji frazeologizmai buvo traukiami ir j Zodynus. Nuosekliau juos pradéta pateikti Zodynuose tik pastataisiais metais, pvz., S. Skorupkos .,Lenky kalbos frazeologiniame Zodyne“*, ,.Rusu kalbos frazeologiniame Zodyne“*, ,,Lietuviu kalbos Zodyno“ paskutiniuose tomuose ir kt. Vis délto, kol lyginamieji frazeologizmai néra issamiau nagrinéti, nuoJatos susiduriama su ju pateikimo bei interpretavimo sunkumais praktiniame Zodyno darbe. § 2. Lyginamieji frazeologizmai — tam tikra palyginimy rigis. Palyginimas yra stilistiné priemoné, vartojama vienam daiktui ar reiskiniui sugretinti ar paly2 Polisen3on JI. M., Mexaep M. A. Matepnaasi x o6meii 6u6nnorpadun no BOmpOcam ¢bpaseonoruu. — Bonpocst dpa3eonorma (Tpyabt CamapkaHickoro roc. y-Ta HM. A. Hanon). TamKent, 1965, c. 176-177. 2? Manpmaxosa H. T. Cpapnutenbubie O60poTs C COIO30M ..KaK™. — Pyccxuit #35IK B uxone, 1953, Ne 6, c. 16-18. Opmosa JI, B. OcoSennoctu cuHTaxcHeckoro ynorpeGu1eHS HepasIOKHMBIX cHOBOCcOYeTaHMH, OGnaTaIOUIMX CBOlicTBAaMM HapeuHs. — Yu. 3an. Mockosck. nex. #H-Ta HM. Jlenmua, 1954, 7. 75, Bem. 4, c. 23—49 ir kt. * Kynun A. B. ®pazeon0rns CoBpeMeHHOrO aHrIHHCKOTO #3bIKa. — M., 1972, c. 142—166. Uepasimesa UM. UH. Dpaseonorua coppeMeHHOrO HEMeCLIKOTO A3bIKa. — M., 1970, c. 48—59, Ilancxuit H. M. ®pa3zeonorua coppeMeHHoro pycckKOrO A3bIKa. — M., 1969, c. 115—116 ir kt. * Skorupka S. Slownik frazeologiczny jezyka polskiego. — Warszawa, 1967 —1968,t. 1—II. ® @pazeonormueckuii cnopapb pycckoro a3bika. — M., 1967. 205 ginti su kitu, norint pabrédti, isskirti, iSrySkinti ar patikslinti kuri nors bruoZq ar pozymi. Taikliai pavartotas palyginimas suteikia kalbai vaizdingumo, raiskumo ir emocingumo, padeda aforistiSkai iSreikSti mintj, kartais atstoja platy apraSyma. Tatiau toli gra%u ne visi palyginimai yra frazeologizmai. Todél ir svarbu iSsiaiSkinti esminius skirtumus tarp lyginamujy frazeologizmy ir kity palyginimu, t.y. nustatyti lyginamyjy frazeologizmy kategorinius poZymius. Frazeologizmy svarbiausiyjy pozymiy klausimu esama ivairiausiy nuomoniy. Kai kurie frazeologizmu apibréZimo kriterijai néra diferenciniai, visuotiniai, pvz.: metafori8kumas, frazeologizmo reikSmés ekvivalentiSkumas Zodzio reikSmei, paZodinio vertimo j kitas kalbas negalimumas ir kt. Kartais vienas kuris nors kategorinis poZymis yra suabsoliutinamas, laikomas vieninteliu. Pastaruoju metu kai kurie frazeologai visy struktiriniy frazeologizmy tipy pagrindiniais poZymiais, skiriantiais juos nuo laisvuju ZodZiy junginiy, laiko pastovuma bei atkuriamuma kalbos procese. Frazeologizmy pastovumas paprastai suprantamas kompleksiskai, ty. leksinés sudéties, gramatinés sandaros ir apibendrintos leksinés reikSmés stabilumas®. Mums aktualu, ar turi Siuos poZymius lyginamieji 'frazeologizmai ir ar ju pakanka, iSskiriant lyginamuosius frazeologizmus iS kity palyginimy. 7 § 3. Lyginamieji frazeologizmai susideda iS lyginamojo jungtuko ir vieno ar keliy visada tu patiy Zodziu, daZniausiai issidéstiusiu pastovia tvarka. Pavyzdziui: kaip (lyg) bestrénis prie varskés ,,labai létai, pamazu (slenka, eina)*: Ko taip slitikini kaip bestrénis prie varskés? Pjv’. Slenka lyg bestrénis prie varskés Vrb. kaip boba ropése ,,negraziai, issiplétes (sédi, stovi)“: Sédi kaip boba ropése Rm, Lé, PPr 414. Ko sédi kai boba ropés? Skn. Stovi kaip boba ropés Pn. kaip brauktuvé ,labai (plonas, liesas — apie Zmogu ar gyvulj)“: Laiba mergioté kai brauktuvé Ds. Karvés kiidos kaip brauktuvés Ds. PavyzdZiai rodo, kad Sie palyginimai yra fiksuotos leksinés sudéties. Laisvi palyginimai neturi fiksuotos leksinés sudéties, nes jie kiekvienu atveju yra kuriami i§ kity tam tikros leksinés reikSmés ZodZiy. I8 pirmo Zvilgsnio gali pasirodyti, kad kai kuriy lyginamyju frazeologizmy, pvz., kaip karvelis vaiky|\it balandis vaiky ,,labai (dejuoja, aimanuoja)*; kaip Grigo bités\| kaip Ciuzo bités || kaip kiimo bités \\ kaip Samuolio bités || kaip zydo bités ,,visiskai (i8nyko, iSkriko, i8sklido)“; kaip devintas vanduo nuo kisieliaus || kaip treéias vanduo nuo kisieliaus .,tolimas (giminé)“ ir pan., leksiniy komponenty jvairavimas paneigia leksinés sudéties pastovuma. Tatiau Siu panasios sudéties su jvairuojanciu leksiniu komponentu frazeologizmy leksiné sudétis taip pat yra nusistovéjusi. [vairuojantys leksiniai komponentai, kaip pazZymi 1. CernySeva’, néra kuriami kiekviena karta i§ naujo, o yra atkuriami i8 atminties, © PanaSiai frazeologizmy pastovuma traktuoja, pvz., N. Sanskis ir A. Kuninas. (Zr. Waucxait H. M. ®paseonorua coppementoro pycckoro s3bika. — M., 1969, c. 24-45. Kyuan A. B. ®pa3econorua coppemeHHoro aHriHiickOro A3bIKa. — M., 1972, c. 6—8). ? Sutrumpinimai kaip ,,Lietuviy kalbos Zodyne™. * Uepuermesa HM. M. Asnenue CHHOHAMHA H MOMHCeMHH B chpaseoMOrHH HEMCUKOTO A3bIxa. — B kx,: Mnocrpaunsie a3b1ka B Kose. M., 1960, No 6, c. 100-107. 206 kas tik patvirtina frazeologizmy sudéties stabiluma. Tokie lyginamieji frazeologizmai paprastai turi bent minimaliy prasminiy skirtumy, todél jie vienas kito atZvilgiu yra savarankiSki ir kalboje egzistuoja paraleliskai, Siuo atveju tarpusavyje sudarydami sinonimiskus santykius, pvz.: kaip (it) karvelis (balandis] vaiky: Nedejuok kaip karvelis vaiky B. Graudzias kai karvelis vaiky Ds. Neaimanuok kaip karvelis vaiky Lnky. Nevaivok kaip karvelis vaiky Uzp. Dejuoja it balandis vaiky Sim. kaip devintas {trecias] vanduo nuo kisieliaus (nuo kisielio): Toks jis man giminé, kaip devintas vanduo nuo kisieliaus Rm. Toks giminé tau, kaip devintas yanduo nuo kisielio Vel. Kokios ¢ia be giminés — kaip trecias vanduo nuo kisieliaus Ps. Tatiau jei minéty ar kity lyginamujy frazeologizmy bent viena leksinj komponenta pakeisime savo nuoZiiira nors ir artimos reikSmés zodziu (pvz., kaip devin-* tas vanduo nuo sviesto), palyginimas prarasty leksinés sudéties stabiluma ir virstu paprastu lyginamuoju posakiu. Taigi aiskiai apibréztas lyginamujy frazeologizmy leksinés sudéties ivairavimas negriauna jos stabilumo. Ir, priesingai, neapibréZtas leksiniy komponenty jvairavimas prieStarauja frazeologizmy leksinés sudéties pastovumui. Lyginamieji frazeologizmai kartais jvairuoja tarnybiniais Zodziais, pvz., lyginamuoju jungtuku kaip (it) yla if maiso, arba pilnareiksmio komponento formaliomis variacijomis, pvz., fonetinémis: kaip aketé (eketé): kaip bulvé (bulbé); kaip meleta (malata, maleta). Tatiau tarnybiniy Zodziy ir pilnareikSmiy komponenty formalios variacijos visiskai neturi jtakos lyginamyjy frazeologizmy semantikai, nes i§ esmés jy leksiné sudétis iSlieka nepakitusi. Minétos variacijos paprastai atspindi tik lyginamujy frazeologizmy vartosenos sferq ir laikytinos frazeologizmu struktiriniais variantais. § 4. Lyginamieji frazeologizmai yra pastovios ne tiktai leksinés sudéties, bet ir gramatinés sandaros, t.y. frazeologizmas paprastai iSlaiko vienoda tam tikry gramatiniy kategorijy ir daZniausiai morfologiniy formy sudétj, pvz.: kaip be druskos ,,niekus, tuStiai (kalba, tauSkia ir pan.)“: Kalba kaip be druskos Lk&. Tai kad jis toks niekatauska, Sneka kaip be druskos Sml. kaip sveikam ligq ,kantriai, labai (sitio, jkalbinéja)“: [Snekéjo kaip sveikam liga Vdig. [sitilé ir man kaip sveikam liga Sdk. Prikalbéjo kaip sveikam ligq Ds. Ir jrokavo kai sveikam liga K. Big. kaip mekena ,labai (riebus — apie Zmogy)“: Nusirijus kaip mekena, pati saves nepasivaldo Uip. Sitas gi kaip mekena riebus Km. kaip be nagy ,,sunku (be ko); niekam tikes (kas be ko svarbaus)“: Be peilio kaip be nagy Rk. Gaspadiné be kacergy tai kaip be nagy Uzp. Pamaciau Zmoniy, pasaulio, supratau,‘kad be mokslo — kaip be nagy A. Vien. Kaip matyti i§ pavyzdziy, Sie frazeologizmai turi pastovia gramatine sandara. Be lyginamojo jungtuko, jie yra tokios nusistovéjusios gramatinés sudéties: frazeologizmas kaip be druskos visada susideda i§ tam tikros leksinés reik’més daiktavardzio vienaskaitos kilmininko su prielinksniu, kaip sveikam ligq — bidvardzio vienaskaitos naudininko ir daiktavardzio vienaskaitos galininko, kaip mekena — 207 tik i§ daiktavardzio vienaskaitos vardininko ir kaip be nagy — i§ daiktavardzio daugiskaitos kilmininko su prielinksniu. Lyginamieji frazeologizmai beveik visada susideda iS ty patiy kategorijy Zodziy, tatiau neretai varijuoja jy morfologinés formos, pvz.: kaip akéciy (aké- &ioj) balzienas; kaip du medu (medai); kaip { varpa (varpan) musa; kaip ant kiijoky (su kiajokais). Formalios frazeologizmy struktiros variacijos taip pat yra pastovios ir ribotos, todél i§ esmés nepaneigia frazeologizmy gramatinés sandaros stabilumo. Be to, jos neturi jtakos lyginamojo frazeologizmo semantikai. Todél tokie varijuojantys palyginimai laikytini to paties frazeologizmo struktiriniais variantais, 0 ne savarankiskais frazeologizmais. ; Tatiau lyginamojo frazeologizmo pagrindinés formos komponenty formalias variacijas reikia skirti nuo frazeologizme esantiy Zodziy kaitomu formy ivairumo, kuri lemia skirtingi sintaksiniai santykiai su paties frazeologizmo ar jo aplinkos Zodiiais, pvz.: kaip giltinés ne’amas: Paskui jo parspieté kaip giltinés neSamas ir gizelis Grg. [léké kaip giltinés neSami Mc. Antrajame sakinyje neSami yra frazeologizmo komponento neSamas kaitomoji forma, taigi néra variantiné. : Arba frazeologizmo lyg prisviles komponentas prisviles sakinyje turi kaitomaja forma prisvilusiam, pvz.: Jie viska padaryty taip pat, 0 jis turéty laiko pailséti, nereikéty lakstyti lyg prisvilusiam LzP. § 5. Lyginamiesiems frazeologizmams, skirtingai nuo laisvy palyginimy, bidinga apibendrinta (abstrahuota) semantika, kuri paprastai neprikiauso nuo ji sudarantiu Zodziu leksinés reik’més. Sakysime, vartojant lyginamuosius frazeologizmus, pvz., (gyvena) kaip inkstas taukuose ; (tékia) kaip pjaunamas; (,,.greitas“) kaip apatiné girny pusé; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (i8gveres) kaip sena stebulé, nesigilinama j atskiry palyginimo ZodZiy reikSme, palyginimo reikSmé yra su- : vokiama apibendrintai. Sie palyginimai savo reikSme pasidaro artimi bido prieveiksmiams. Vartojant frazeologizma (gyvena) kaip inkstas taukuose, suvokiama, kad .labai gerai (gyvena)“, (rékia) kaip pjaunamas, — kad ,,labai smarkiai (rékia)“, (..greitas“) kaip apatiné girny pusé, — kad ,,labai (,,greitas“), t.y. negreitas, nevikrus)“, (prikibo) kaip smala prie tekinio, — kad ,,Jabai (prikibo)*. Kad paprastas palyginimas jgyty apibendrinta reikSme, t.y. virstu frazeologizmu, bitina ilgalaiké, istori$kai nusistovéjusi jy vartosena. Kaip minéjome, kiekvieno palyginimo semantinj pamata ir funkcija sudaro sugretinimas ar palyginimas vieno reiSkinio ar daikto su kitu, norint pabré2Zti, iskirti, patikslinti kuri nors bruoZa ar poZymj. Dvieju reiSkiniy ar daikty sugreti- - nimas -paprastai esti motyvuotas. Palyginimai, kuriy esti glaudZiausi ir aktualiausi prasminiai kontaktai su kontekstu, imami daZnai kartoti bei atkurti panasiose ar vienodose situacijose. Dél to ilgainiui nusistovi ne tik palyginimo leksiné sudétis bei gramatiné sandara, bet keitiasi ir jo reik$més pobidis. Dél palyginimo leksinés aplinkos pastovumo ir vartojimo daznumo kalbanéiojo ar klausantiojo démesys sutelkiamas j apibendrinta, abstrahuota palyginimo reikSme, o konkreti, motyvuo208 ‘ta reikSmé pasitraukia j antra vieta®. Palyginimo ir aplinkos kontaktams ilgainiui vis stipréjant, palyginimas tarsi prisitvirtina prie aplinkos, igydamas apibendrinta frazeologing reikSme. Nors frazeologizmy leksiné reikSmé yra apibendrinta, ta¢iau daugeliu atveju galima jZiiréti tam tikra nfdtyvuotuma tarp aplinkos ir palyginimo. Palyginimo ir aplinkos rySiai paprastai esti pagristi semantiSkai, Zymiai retiau garsiniu saskambiu ar kitais motyvais. Palyginimo ir aplinkos semantiniai rySiai daZniausiai esti tokie: a) Aplinkos ir lyginamojo frazeologizmo turinys santykiauja tiesiogiai, t.y. jy Zymimi daiktai ar reiSkiniai gretinami ar lyginami vienas su kitu tiesiogine (leksiniu poZiiiriu) reiksme. Pvz.: (tyli) kaip begys (ty. nebylys); (kalba, Svapa) kaip boba be danty; (Saltas — ppr. apie rankas) kaip ledinis; (mato) kaip per miglas. b) Aplinkos ir palyginimo turinys santykiauja kaip tiesioginé reikSmé su perkeltine, t.y. aplinka turi tiesiogine, o palyginimas — perkeltine (metaforiska, ironiska ir pan.) reikSme. Pvz.: (sédi, stovi) kaip (Iyg) ant adaty; (pilnas, sklidinas — apie inda, patalpa) kaip akis; (baltas, iSbales — apie Zmogu) kaip aSaka; @élsta) kaip avis be kepeny; (aisku) kaip ant delno; (girtas) kaip ditmas; (kvailas) kaip avies dvasia; (i8nyko, _pranyko) kaip kamparas be pipiry; (ryja) kaip pragaras; (stovi) aip kuolgq prarijes. Tokio motyvavimo lyginamuju frazeologizmu yra daugiausia. c) Aplinkos turinys su palyginimo turiniu santykiauja kaip perkeltiné reikSmé su tiesiogine, t.y. aplinkos Zodis turi perkeltine reik’me, 0 palyginimas sudarytas, turint galvoje aplinkos tiesiogine reikSme. Kitaip sakant, prieSprieSinamos aplinkos perkeltiné ir palyginimo tiesioginé reikSmé. Pvz.: (.,matys, iSvys“) kaip savo ausis (ausi); (plepa, t-y. daug Sneka) kaip buza nedavirus; (.gteitas, vikrus, smagus“) kaip apatiné girnapusé (girny pusé, girna); (mala, ty. plepa) kaip tuséios girnos; (ploja, ty. daug godZiai valgo) kaip karosas su uodega; (marma, t.y. tauskia) kaip pelké pervaziuota; (tarska, barska, t.y. daug plepa, tauSkia) lyg sena skranda; (\oja, t.y. plepa) kaip Suva iZabotas. Atskira grupe sudaro frazeologizmai, kuriuose aplinka ir palyginimas susije bendragakniais Zodiiais, pvz.: (ausija, t-y. daug plepa) kaip auSymas; (bamba, ty. .daug niekus sneka) /yg bambyné; (tar’ka barSka, t.y. tauSkia) kaip barskata; (béga) kaip bégiinélis; (breizoja, t-yniekus kalba) kaip breiztinas; (burba) Kaip burbeklis (burbokas) ; (burzga, t.y. daug plepa) kaip burzguoliokas; (kemSa, ty. daug valgo) kaip kemSa; (loja, ty. daug plepa) kaig lojyné (lojiigas ); (turSkia, ty. daug niekus iplepa) kaip paturska; (Sikauja, Saukolina) kaip Saukolas: (Svarnoja, t-y. kvailai, ® Plg. Siuo klausimu A, Fiodorovo nuomone: Tipupprinoe cpaBHeHle, 4acTO HCTIQb3yeMOe B pede Npit OHHX MH TeX Ke HI CXOMHBIX CHTYALHAX, mocTeneHHO 3akperineTca B ynorpe6s1eHHH Cc ONHHM H TeM x*e 6nH3KHM TIO COepxKaHHIO IeKCHYCCKHM OKpyKeHHeM, TloctosucTBo JteKcH4ecKoro OKpyXCHHA Takoro CpaBHHTesIbHOTO oGopota H YacTOTa ero ynorpeGieHus HanpaBsAIOT BHHMaHHe ropopaltiero H cnyilaTeia P1aBHBIM o6pa30M Ha nepeHocusti (oGuit) seMeHT ero comepxaHHa, T.c. Ha ero MpeaMeTHytO cooTHeceHHocTb, OGpasHoe xe MmpeaAcTaBeHHe »UpHCyTCTByeT” B COACPARAHHH TAKHX oGopoTos Ha BTOpOM ImiaHe™ (Zr.: Demopos A. M. 06 oGpasosannu pascoMOrHiecKHX CAMHALL A3bIka M3 CpaBHHTesbHLIX OGOPOTOB pewH. — B xx.: Axryanbusie mpoOmeMbl JIexcHKOOrH \(Te3vicbl MOKIAAOB H oSo6mennit Boecoro3H0it HaysHol xoudepenuun 17 —20 HOH 1970r.). Munck, 1970, c. 204—205). 209 niekus kalba) kaip Svarna be pamusalo [be rankovés); (zirzia, t.y. ikyriai, irzliai bamba, kalba) kaip zirzla. Aplinka ir palyginimas kartais esti susije garsiniu saskambiu, yra rimuoti. Prasminiai rySiai tarp Siy palyginimy ir aplinkos gali biti labai silpni. Pvz.: (tiko, pritiko) kaip Barbé [Elzé] prie Miko; (nuliido) kaip rM@p bulvienés bliido; (i8éjo ik kalbos) kaip if maldos; (Zadas) kaip Zagas. Taigi apibendrinta (abstrahuota) leksiné reikSmé ir motyvuoty rySiy su aplinka nublankimas skiria lyginamaji frazeologizma nuo kity palyginimy, kuriy reiksme su kontekstu sieja konkretus vaizdinis motyvavimas. Pvz., sakinyje O paskui [Pranelis] suglemba, nuknerpia galvq kaip ir jo staininis uz lango ... (J. Balt) palyginimas kaip ir jo staininis uz lango neturi apibendrintos, frazeologinés reik8més ir su kontekstu susijes konkretia motyvacija: asmuo lyginamas su arkliu tam tikro veiksmo pamatu. § 6. Lyginamieji frazeologizmai néra kiekvienu atveju i naujo kuriami bendravimo procese, © vartojami i8 atminties kaip kolektyvinés kiirybos formulés. Taigi jie yra tradiciniai ir tuo taip pat skiriasi nuo laisvy palyginimy, kuriuos galima laikyti situaciniais. Plg. dvi to paties autoriaus!® pavartoty palyginimy grupes: a) Ji visai nesidairé nei { didziulj laikrodj ant sienos, mosuojanti Svytuokle lyg arklio uodega, nei j savo bendradarbius (p. 16). Si mintis — ifvaziuoju — trenké man j galvq kaip buomas, prilipo kaip §lapias rudens lapas, ir aX nebegaléjau niekur nuo jos pabégti (p. 150). Nugaroje, kuriq, tiesq sakant, as ir temaciau, smagiai raitosi kaip panéiai sausi raumenys (p. 107), Gal, sakysi, aX nenoréjau vien gero? Kad gyvenimas biity kaip sodas, kaip Zydinti pieva, a? (p. 46). Dvi liepy eilés susipynusios Sakomis, lyg sunerty ranky pirStai... (p. 60). b) Tu gana piktai kazkq aiskinai Salimais sédéjusiai mergaitei kaip anglis juodais plaukais (p. 31). AS sédéjau lyg ant adatu, laukdamas, kada ji pagaliau ixtars: kq gi, Siai dienai pakaks (p. 17). Lengva tau kalbéti, kai tavo tévas... visas gyvenimas kaip ant delno ... ir visi tavo draugai ... (p. 362). AS sustojau kaip ibestas; tarsi gaves kuolu per pakauSj (p. 168). Ji dingo tarsi j vandeni, tarsi jos visai nebiity Kaune (p. 139). Kambarys — kaip rankoveé siauras ir tamsus, su vieninteliu langu j kiemq (p. 135). Nuo rytojaus dienos taves jau niekas nevadins tuo Zodziu, kurio tu bijojai kaip velnias kryZiaus... (p. 419). A¥ buvau raudonas kaip véZys; galbiit net raudonesnis, ir toks suglumes, kad nedrisau pakelti akiy (p. 160). Pirmosios grupés palyginimai, pvz., lyg arklio uodega; kaip buomas; kaip Slapias rudens lapas; kaip panciai ir kt., yra situaciniai, paties autoriaus sukurti i¥ atskiry ZodZiy. Antrosios grupés palyginimai, pvz., (juodas) kaip anglis; (sédi) lyg ant adaty; (aisku) kaip ant delno; (sustojo) kaip ibestas ir kt., néra paties autoriaus sukurti, o tik i§ atminties kirybiSkai panaudoti. Tai pastoviis, kalboje nuolatos potencialiai egzistuojantys palyginimai. Tuo galima jsitikinti kad ir iS Siy pavyzdziy: kaip anglis .,labai (tamsus, anglies spalvos, juodas — apie gyvas bitybes ir negyvus daiktus)“: Galva juoda kap anglis L8. Pjauna dobilus, kaip anglis dobilai tie juodi Sim. Jo juodos kaip anglys akys degé narsumu ir su pasididziavimu veizéjo aplinkui J. Bil. © Bieliauskas A. Kauno romanas. — V., 1966. 210 kaip (lyg) ant adaty ,,labai neramiai (sédi, stovi, guli)“: Visa laika nerimsta, sédi kaip ant adaty Jn8. Tvarsosi lyg ant adaty guléty Kt. Visi stovime kaip ant adaty, tos vyskupo karietos a né balso Zem. ; kaip ant delno ,,labai, viskas (aiSku)“: Aisku kaip ant delno Ds. Ir aiksku viskas kaip ant delno J. Balt. Nuo pradzios ligi galo buvo jam aisku kaip ant delno — tas rySys negalimas, PaukStaidia uz jo netekés Vaizg. kaip (lyg) ibestas ,,vietoje, nejudédamas (stovi; sustojo)“: Ko stovi kaip ibestas, traukis Gia artyn An. Nei juda, nei kruta — kaip ibestas P8\, Sim. Vos tik iséjes if misko, sustojau lyg ibestas: miisy sodyboje triko dviejy stogy r8. § 7. Pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese, kaip minéjome, paprastai laikomi visy frazeologizmy pagrindiniais poZymiais, skiriantiais juos nuo laisvuju Zodziy junginiy. Tatiau siy pozymiy santykis ne visy kalbininky vienodai traktuojamas. Sakysime, N. Sanskis" teigia, kad atkuriamumu paaiskinami visi kiti frazeologizmy pozymiai, visu pirma leksinés sudéties, gramatinés sandaros ir apibendrintos leksinés reik’més pastovumas. V. Telija’? i pastovumo ir atkuriamumo santyki Zitri dvejopai: diachroniskai ir sinchroniSkai. Diachronijos poditriu frazeologizmy pastovumas esas laisvujy Zodziy junginiy atkartojimo bei atkuriamumo tradicijos rezultatas, o sinchronijos poZiiriu atkuriamumas salygojamas frazeologizmy struktiros pastovumo. V. Telija svarbiausiu frazeologizmy pastovumo kriterijumi laiko ne tiek junginiu nekintamuma, t-y. iSorinius poZymius, kiek tam tikrus struktirinius rySius, salygojantius frazeologizmy atkuriamuma. Taigi, kalbant apie frazeologizmy pastovumo ir atkuriamumo santykj, sitloma skirti diachroninj ir sinchroninj poZiiri. § 8. Kiekvienas kalbos sistemos elementas apibréziamas pagal jo santykius su kitais tos patios sistemos elementais. Vadinasi, tik iSoriniai frazeologizmy struktiriniai rySiai jjungia juos ij kalbos sistema. Mums svarbu iSsiaiSkinti, kokie gi struktiriniai rySiai lemia lyginamyjy frazeologizmy pastovuma ir atkuriamuma. Lyginamieji frazeologizmai visada yra siejami su tam tikros semantinés grupés Zodziais. Pvz.: (kalba) kaip glumo apimtas; (vaitoja) kaip dantj geliamas; (gyvena) kaip inkstas taukuose ; (gittas) kaip maisas; (gyvena) kaip pelé po Sluota; (rékia) kaip pjaunamas; (,,greitas* — apie Zmogu) kaip apatiné girny pusé; @ypsosi) kaip gelezéle rades; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (i8gveres —apie Zmogu) kaip sena stebulé; (kiSasi) kaip Slapias nedegas; (iSgvero) kaip berzZo tvora; (bijo) kaip velnias kry3iaus; (giriasi) it vista, kiauSj padéjusi; (greitas — apie Zmogy ar gyvulj) kaip Zaibas. Sie palyginimai turi pastovia apibréZtos leksinés reikSmés ir gramatinés kategorijos Zodziy aplinka. ApibréZta aplinka kartu su palyginimu sudaro pastovia lyginamaja konstrukcija (pvz., kalba kaip glumo apimtas; geltonas kaip auksas; vaitoja kaip dantj geliamas ir kt.), kuri yra kalbos sistemos vienetas. Tik gramati8kai ir semantiskai apibrézta lyginamyju frazeologizmy aplinka ijungia juos j kalbos sistema. Pastoviis lyginamojo frazeologizmo rySiai su aplinka salygoja ju leksinés sudéties ir gramatinés sandaros pastovuma, apibendrinta leksine reikSme bei at0 [auckui H. M. ®paseomorua cospemennoro pycckoro s3bika. — M., 1969, c. 29. 1 Tenua B. H. Uro taxoe tpaseonorua. — M., 1966, c. 61-64. 211 kuriamumg kalbos procese. Todél lyginamyjy frazeologizmy pastovumo bei atkuriamumo kriterijumi laikysime gramatiSkai ir semantiSkai apibrézta aplinka™. Sugretinkime palyginima kaip ant Zarijy dviejuose skirtinguose kontekstuose : a) (stryk¢ioja) kaip ant Zarijy: AS eidavau strykciodamas kaip ant Zarijy A. Biel. b) (sédi, stovi) kaip ant Zarijy: Stovek dabar kaip ant Zarijy Ds. Jo vieta labai nerami, visq laikq sédi kaip ant Zarijy In8. Sena Grigiené sédéjo kaip ant Zarijy, dairési Cia i senj, cia ; Elenq V. Krév. Motina stovéjo prie& teiséjus kaip ant Zarijy A. Vien. Margiené nebeiStveria, ji sédi kaip ant Zarijy: Zinoti, Zinoti! ¥. Simon. Siuose pavyzdziuose tas pats palyginimas siejamas su dviem skirtingos semantikos veiksmaZodZiy grupémis. Pirmuoju atveju palyginimo kontekstas néra nusistovéjes, palyginimo ir aplinkos santykiai néra apibrézti (determinuoti). Dél to ir palyginimo reikSmé néra apibendrinta (abstrahuota), o yra lygi atskiry Zodziu reikSmiy sumai, t.y. palyginimo reikSmé su aplinkos reik$me yra susijusi tik Siam atvejui pritaikyto motyvavimo pamatu. Taigi toks palyginimas neturi frazeologizmui biitino pastovumo, yra situacinis, todél nelaikytinas frazeologizmu. Antrosios grupés palyginimas kaip ant Zarijy turi apibréZta aplinkg — veikmaZodiius sédi, stovi. Dél Sios prieZasties palyginimas yra igijes abstrahuota reikSme ,,labai neramiai, nejaukiai, nekantriai (sédi, stovi)“, o motyvuoti rySiai su aplinka yra nublanke. Vadinasi, antrosios grupés palyginimas laikytinas frazeologizmu. Palyginimas kaip (tarytum) gyvas taip pat funkcionuoja jvairiuose kontekstuose: a) (raitosi, juda) kaip (tarytum) gyvas: Replémis sugniauztas trikojis raitési tarytum gyvas J. Balt. Tos bangos juda kaip gyvos, pleciasi j abi Salis, lekia paskui viena kitq J. Bil. b) (prisimena ka, stovi atmintyje, akyse kas) kaip gyvas: Kiekvienas jq prisiminé kaip gyva — smarkiq darbininke, linksma dainininke, visiems paslaugiq ir mielq V. Myk-Put. Jo atmintyje kaip gyvas atgimé visas susirinkimas J. Balt. Ir ne vier kalnas, bet ir daugelis kity viety ilike kaip gyvi P. Cvir. A¥ einu pro milzinkapi, ir nors nieko neZinau, negirdéjau apie ji, bet jo praeitis kaip gyva stovi akyse V. Krév. Ir Siuo atveju aplinka diferencijuoja paprasta situacinj palyginima ir frazeologizmag. Pirmosios grupés palyginimai yra susieti su veiksmazodZiais juda, raitosi aiskiais prasminiais motyvais, palyginimy leksiné reik’mé néra apibendrinta, t.y. ne frazeologiné. Cia tiesiog noréta pasakyti, kad trikojis ir bangos raitosi ar juda lyg biity gyvi. Kadangi aplinka néra grieZtai determinuota, tai ir palyginimas nelaikytinas frazeologizmu. Antrosios grupés palyginimy aplinka yra apibréZta gramatiskai ir semantiskai, palyginimas jgijes apibendrinta reiksme ,,labai rySkiai, aiSkiai (prisimena ka, stovi atmintyje, akyse kas)“. * Kalbiniy elementy analizé pagal jy aplinka turi jau senas tradicijas. Siuo klausimu maziau ar daugiau doméjosi ir daugelis leksikologu bei leksikografy. Frazeologijoje aplinkos klau-- simus epizodiskai yra liete L. Roizenzonas ir J. Avaliani, V. Archangelskis, V. Zukovas ir kt. Tyrinéjimy pagal aplinkg leksikografijoje ir frazeologijoje istorija gana iSsamiai yra nuSvietes M. Tagijevas monografijoje ,[narombuaa ¢bpazeonorua coppemeHHoro pyccxoro s3bika“ [Baxy, 1966]. Aplinka jis laiko svarbiausiu frazeologizmy struktirinés. analizés kriterijumi, kuriuo remdamasis pateikia struktOrine rusy kalbos veiksmazZodi-- nés frazeologijos analize. 212 Paminésime dar vieng atveji, kada aplinka padeda skirti frazeologizma nuo papsasto palyginimo. Palyginima kaip (lyg) pelés uodega randame tokiuose kontekstuo80; a) Kai ji Sypsosi, tai jos nosies galiukas tuoj imdavo virpéti lyg pelés uodegyté J. Balt. b) Apsuse visi plaukai kai pelés uodega Svné. Pirmajame sakinyje palyginimas yra susietas su veiksmazZodziu virpa, kuris nei gramatiskai, nei semantiSkai néra apibréZtas. Palyginimas ir veiksmazZodis yra susieti konkretaus vaizdinio motyvavimo pamatu, todél ir palyginimo reikSmé néra apibendrinta. Ta patj palyginima visiSkai jmanoma susieti ir su kitais ZodZiais, kurie tik su palyginimu gali turéti motyvuotus rySius, pvz., su biidvardziais smailas, trumpas kas it kt. Tatiau frazeologizmais laikytini tik tie palyginimai, kurie turi apibrézta aplinkg ir apibendrinta leksine reiksme, kaip Siuo atveju yra antrajame sakinyje. Cia palyginimas turi apibréZta aplinka apsuse (apie plaukus) ir apibendrinta, frazeologine reikSme ,,labai (apsuse, nutriuSe — apie plaukus, kasas)“. Sis frazeoJogizmas turi ir sinonimy, kurie skiriasi tik vienu komponentu: kaip Ziurkés [Zvynés) uodega ,,labai nususe, nutriu’e — apie plaukus, kasas“: Mano buvo stora Giupra, tik daba kai Ziurkés uodega In. Kq te beneSioja tokias kasas — kaip Zvynés uodegos Sim. § 9. Kadangi nuo gramatiskai ir semantiskai apibréZtos aplinkos priklauso lyginamyju frazeologizmy pastovumas bei atkuriamumas, apibrézta aplinka laikysime pagrindiniu kriterijumi, lemiantiu lyginamojo frazeologizmo iSskyrima iS ‘kity palyginimy. Lyginamyjy frazeologizmy leksinés sudéties, gramatinés sandaros ir apibendrintos leksinés reik¥més pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese yra labai svarbiss kriterijai, tatiau jie priklausomi nuo pagrindinio. Lyginamaisiaisfrazeologizmais laikome pastovios leksinés sudéties, gramatinés sandaros ir apibendrintos leksinés reik8més palyginimus, kurie turi gramatixkai ir semantiSkai apibrézta aplinka ir néra kuriami bendravimo procese, o vartojami i§ atminties kaip formulés. § 10. Ne visada lengva nustatyti lyginamojo frazeologizmo leksine sudétj, nes jis esti glaudZiai susijes su aplinka ir savo prasme, ir gramatine sandara. Lyginamuju frazeologizmy sudéties klausimas iki Siol gyvai diskutuojamas. Ar lyginamasis frazeologizmas yra dvinarés struktiros, ar vienanarés, t.y. ar su palyginimu glaudZiai susije Zodziai jeina j frazeologizmo sudétj, ar frazeologizmu laikytinas tik pats palyginimas? Sakysime, ar frazeologizmu laikytina lekia kaip akis iSdeges, ar kaip akis igdeges? Siuo klausimu esama skirtingy poZiliriy. Vieni" kalbininkai teigia, 14 Amocona H.H. Ocnospt auraniicxoit @paseonoruu. — JI., 1963,c. 148; Taxonos A. H., Kyurypos P. 06 ycroitumasix cpasuurenbanix oOopoTax (B pyccKoM s3bIke). — Tpyzt Camapxauacx. y-ta. Hosaa cepus. Kpatxue coo6menus. Camapxaua, [1964, Ne 139, c. 41—42; Cuaaxosa H. M. Ananu3 nepsbix H BTOPbIX KOMMOHCHTOB YCTOHYHBBIX CPaBHenuit Tuna as + NpHnaraTembHoe + as + CYLIeCTBHTeMbHOe B COBPEMCHHOM aHTIHiCKOM sabike. — Y4.3am. Bosorozcx. roc. nex. wH-Ta. Bonoraza, 1964, r. 28, c.194—221, Mpauuukosa EB. A. K sonpocy 06 oKaHBaseHTHOCTH ()pa3cONOTHYeCKHX CMHHIL CAOBOCOyeranuio. — B xa.: Tpo6nemst dpa3xconornn H 3aza4uM ce HSyYCHHA B BbICIIeH H CpenHeit mxone. Bonorna, 1967, c. 112—123, Yepxurmesa MW, MW. Opaseonorus coppemenHoro Hemeukoro s3bika. — M., 1970, c. 48—59 ir kt. 213 Kaip prieZodis gali jeiti j patarles — stambesnius kalbinius vienetus, taip ir lyginamasis Trazeologizmas gali jeiti j priezodzius. Sakysime, prieZodyje Zadas kaip Zagas, o dovis kaip nagas (Skd) lyginamaisiais frazeologizmais yra kaip Zagas ir kaip nagas, 0 Zadas ir dovis yra ju aplinkos ZodZiai. PrieZodyje Verkia kaip naujais batais avédamas (TZV 627) lyginamasis frazeologizmas yra kaip naujais batais avédamas, © verkia — aplinkos Zodis. Pagaliau lyginamasis frazeologizmas gali jeiti ne tik j prieZodZius, bet ir j misles bei kitus tradicinius posakius. PavyzdzZiui, misléje Kojos baltos kaip sniegas, galva juoda kaip anglis (baravykas) (LTsV506/L8) palyginimai kaip sniegas ir kaip anglis taip pat laikytini frazeologizmais, nes turi nusistovéjusia aplinka ir kitus lyginamyjy frazeologizmy pozZymius. Arba, pamégdZiojant kielés balsa, sakoma: As kielé, mano kojos kaip piestos. AX tq sniegq sulesiu, o ledus ifspardysiu (LTsV722/ Pn). Cia palyginimas kaip piestos yra frazeologizmas, kuris ,,labai stotas (apie kojas)“ reik8me vartojamas ir paprastuose sakiniuose, pvz.: Tos bobos kojos kaip piestos Jrb. Ot merga — kojos kap piesciokai Kps. Taigi, misy manymu, netikslinga kelti klausima, ar pastovis posakiai, kuriuose esti palyginimas, laikytini prieZodZiais, ar lyginamaisiais frazeologizmais. Palyginimo laisvas ar frazeologinis pobiidis nepriklauso nuo to, ar jis eina prieZodyje, ar patarléje, ar kurio kito Zanro kiirinyje. Todél tie palyginimai, kurie jeina j prieZodzius ar kitus tradicinius posakius ir kurie turi visus frazeologizmy kategorinius pozymius, laikytini lyginamaisiais frazeologizmais”™. § 16. Lietuviy kalboje Salia lyginamyjy frazeologizmu, j kuriuos, be lyginamojo jungtuko, jeina tik viena reikSminé kalbos dalis (paprastai daiktavardZio vardininkas), paraleliSkai egzistuoja nemaZa metaforiSkos reikSmés ZodzZiy. Pavyzdziui, yra toks lyginamasis frazeologizmas: kaip bezdiioné ,,labai (maivosi, kraiposi ir pan)“: Maigos (maivosi) kaip bezdiioné Vdk. Staipos kaip beZdzioné Vsk. Kraipos kaip koki beZdzioné Vvr. DidZiajame ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ prie ZodZio beZdzZioné, be pagrtindinés reikSmés, yra pateikta antroji perkeltiné reikSmé \,kas pamégdZioja kitus, maivosi* ir iliustruojama sakiniu: Is jo tikras beZdzioné Gs. Lietuviy kalboje, kaip ir kitose®, tokiais ZodZiais daZniausiai esti gyvuliy ir pauk&tiy pavadinimai, pvz.: avis (avelé), avinas, kiaulé, lapé, meSka, oZka, oZys, vilkas, viSta ir kt. Sakysime, lyginamasis frazeologizmas kaip avis (avelé, avinas) egzistuoja paraleliskai su perkeltinés reikSmés Zodziais avis, avelé avinas: kaip avis (avelé, avinas) 1. ,,visiskai, labai (kvailas)“: Didelis kaip jautis, kvailas kaip avinas P8\. Didelé kai kumelé, é durna kai avelé Prng. Kvaila kap avis Dks. Jis doklas (kvailas) kap avis Ldvn. Didziai mokytas ponaitis buves kvailas kaip avinas A. Vien. 2. ,labai (létas, tylus, ramus — apie Zmogy)“: Létas kaip avelé Skn. Gavo gera 2mona, ramiq kaip avele Jn8. Buvo létas, tykus kaip avinélis, niekur nei2® PanaSios nuomonés yra A. Babkinas. Palyginimus, kurie jeina j prieZodZius, jis sitlo pateikti frazeologizmy Zodyne, taigi laiko frazeologizmais (2r.: Ba6xuu A. M. Jlexcuxorpaduseckaa pa3pa6orka pyccko (pa3eonormu. — M.—JI., 1964, c. 31). *° Gepxumesa HM. M. Ppazeonorna cospemenHoro HeMenkoro a3bIKa. — M., 1970, c. 51. 220 davo, su nieku neuksidédavo... Zem. Gudri kaip vista, smarki kaip avis (iron.) PPr 345. Zodziy avis, avelé, avinas perkeltiné reik’mé ,,.negudrus, kvailokas, romus Zmo- ~ gus“ vartojama tokiuose sakiniuose: Kq af su tokia avim veiksiu Gs. Tu tikras (tikra) avelé Lp. O tu, avele — kur tavo ifr) galva! Gs. Manai, ifaiskinsi tokiam avinui Gs. Amiinas avinas — daugiau nieko r8. Galétume suminéti dar gana daug paralelisky atvejy, kur lyginamasis frazeologizmas ir metaforiSkos reikmés Zodis panagiai apibidina asmeni, pvz., frazeologizmas kaip kiaulé ir perkeltine reikéme kiaulé apie begédj, nemandagy, neSvaru %mogy; frazeologizmas kaip lapé ir perkeltine prasme /apé apie gudru, sukta, pataikaujantj Zmogy; kaip ofys ir perkeltine reik&me oZys apie uZsispyrusi Zmogu ir kt. Be abejo, daugelis siy metaforiskos reikimés zodziy yra kile if palyginimu. Esty filologé I. Sarv® tokius metaforiskos reik’més ZodZius vadina netiesioginiais liaudies palyginimais. Jie atsiranda, kai dél hiperboliSkumo atsisakoma lyginamojo Zodzio. Be minéty atvejy, kalboje paraleliskai egzistuoia nemaza lyginamyju frazeologizmu su vienodos ar panasios reikSmés frazeologizmais be lyginamojo jungtuko. PavyzdZiui: kaip if diimo || i§ diimo ,vieningai, sutartinai (daro, padaré ka)“: Dainuoja kaip i diimo Mtl. Visi kaip if dimo pakilo ir iSéjo Srv. Kibkim visi if diimo — pakelsim Srv. kaip (lyg) pely maiSas ,,nejudédamas, sudribes (guli, drybso, stovi ir pan.)* || pely maisas ,,nevikrus, sudribes, niekam tikes Zmogus“: Répso kaip pely maiSas Vins. Drybso lyg pely maisas V1. Stovi kaip pely maixas Zp. Jis tikras pely mai§as Skr. kaip tinginiy mai§as ,,be darbo, dykas (tino, smurgso ir pan.)“ || tringiniy maisas ,.tinginys“: Smurgso per visq dienq kai tinginiy maigas PSS. Tai tinginiy maisas! Skr. kaip molio Motiejus ,visiskai (nejuda, nepasijudina ir pan.)“ || molio Motiejus ,tinginys, istizélis, liurbis“: [tekstas sédzia kaip molio Motiejus Zr. Nepasiverti kaip molio Motiejus! Ds. Molio Motiejus — tik ant peciaus gulét S\k. kaip Zemés neneXamas || Zemés nenesamas ,,labai litidnas, nusimines (eina; paréjo)*: Eina kaip Zemés neneSamas Sts. Anas Zemés neneSamas parejo if teismo praloses Krtn. kaip (lyg) if molio (molio) nudrébtas \\ molio nudrébtas ..labai kresnas, stambus (apie Zmogy, jo galiines)“: Negrazus Zmogus: nosis kaip i§ molio nudrébta Sim. Didelis, storas, riebus Vidmantas Sesiavilkiui rodés lyg if molio nudrébtas.... Vaizg. Nebuvo nudrébtas molio, bet stiprus vyras Lk. Etimologinj kiekviends tokids frazeologizmu poros santykj sunku nustatyti. Kadangi jy leksiné sudétis ir reikSmé Jabai artimos, misy manymu, jie yra atsirade vieni is kity: frazeologizmai be lyginamojo jungtuko galéjo susidaryti lygina- ™ Caps HW. O nozeanax m dysKuMAX 39CTORCKHX norosopox. AsToped, KaHi. MHC, — Tapty, 1964. 221 myju frazeologizmy pamatu arba, atvirkS¢iai, lyginamieji frazeologizmai — frazeolo;izmy be lyginamojo jungtuko pamatu. Atsitiktinis leksiniy frazeologizmo Komponenty sutapimas visiskai jmanomas, tatiau vienodos ar labai artimos Siu frazcologizmy leksinés reikSmés rodo, kad jie etimologiskai yra labai susije. Reikia manyti, kad, sakysime, lyginamieji frazeologizmai kaip (lyg) pely maiSas ir kaip tinginiy maigas yra antrinés kilmés, nes analogiskos darybos frazeologizmy be lyginamojo jungtuko su komponentu maisas yra kur kas daugiau, pvz.: aukso maisas ,,turtingas Zmogus“; barniy mai§as ,kas mégsta bartis, barnininkas“; gandy maisas ,,paskaly neSiotojas“; gyry (pagyry) maisas ,,pagyriinas“; juoky maiSas kas mégsta daug juoktis“; kiauras maiSas ,,besotis“; ligy maisas ,nuolat sergantis Zmogus*; Jiksninis maifas ,menk. pilvas“; Ziniy maifas ,,kas daug Zino, Zinovas“ ir kt. Ta aplinkybé, kad kalboje greta lyginamuju frazeologizmy paraleliai egzistuoja metaforiSki Zodziai ir frazeologizmai be lyginamojo jungtuko, tik patvirtina lyginamyjy frazeologizmy pastovuma bei tradiciSkuma. Antra vertus, tai rodo, kad lyginamieji frazeologizmai yra Saltinis, nuolat gausinantis kalbos leksine sudéti naujos semantikos Zodziais ir kad patys frazeologizmy struktiriniai tipai ilgainiui gali keistis. OBDIME 4EPTbI M KATETOPHAJIBHBIE TIPH3HAKM CPABHMTEJIBHbIX ®PA3EO JOLV3MOB Pesrome CymlecrayroT pa3iM4nble TOYKH 3peHHA MO BONpocy Oo BaxKHeHMMX NpH3HaKaXx ¢bpaseom0TH3MOB. Cpasrutenbusie dpazeonora3mBl ynoTpeOmaioTca TOMbKO B OKPYCHHH oOMmpemeneHHEIX cnos. TlocroaHHoe #351kOBOe OKpyAeHHe 9THX CpaBHeHUii OGycNOBNeHO HX WeKCHYeCKHM 3Ha4eHEM H TPaMMaTHYecKHM OdopMieHHeM. OnpeneneHHoe OKpyxXeHHe BMeCTe CO CpaBHeHHeM OOpa3YIOT TOCTOAHHY10 CPaBHHMTeNbHY!O KOHCTPYKUMIO, KOTOPaa ABJIAeTCH eNMHMUel H3EIKOBOI CuCTeMbI. TOMbKO Yepe3 TpPaMMaTHYecKH H CeMaHTHYecKH OOycHOBNeHHOe OKpyXeHHe CPaBHHTe/IBHBIC bpasco0rH3Mbl BKMOYAIOTCA B CHCTeMy A3bIKa. TlocToaHHbIe CBA3H CPaBHATeMbHOTO (pa3zeos0TH3Ma C OKPyAcHHeM OOYCHOBIMBAIOT YCTOMYMBOCTh H BOCNPOH3BOAHMOCTh B A3bIKe HX JIeKCH4ecKkOrO COCcTaBa, TpaMMaTHY¥ecKOH CTpyxTypsI H OGoOmIeHHOrO seKCHYecKOrO 3Ha¥eHHA. [lo3TOMY KPHTePHEM YCTOMYMBOCTH M BOCNPOH3BONMMOCTH CpaBHHTe/IbHEIX dpa3eouOrH3Mos aBTop Hanno CTaTbH CYMTaeT rpaMMaTH¥ecKH MH CeMaHTH4¥ecKH OOyCNOBeHHOe OKpyxeHHe. Tak kak OT rpaMMaTH4eckH H CeMaHTH4eckH OGycOBAeHHOTO OKPyAeCHHA 3aBHCAT ycTOHdHBOCTb HM BOCUPOH3B0JHMOCTb CpaBHATeIbHBIX (pa3ecoN0rH3MoB, ONpeyeeHHOe OKPyKeHHe ABILA- €TCa, IO MHCHHIO aBTOPa, OCHOBHSIM KPATePHeM, NOIBOMAIONIMM BbICIMT CpaBHUTebHBbIe (ppa3eon0TH3MbI 43 pata dpyrux cpasHeHuii. VerouunBocts eKcH4ecKkoro cocTaBa, rpaMMaTHyecko CTpykTypbI, OGOGuleHHOrO SeKCHY¥eCKOTO 3HaYeHHA H BOCTIPOM3BONMMOCTS B PeyeBOM Mpomecce Kak TOTOBBIX UC/IOCTHBIX CIMHMIL TAKKE ABIAIOTCA OYCHb BAXKHBIMM KPHTEPHAMH, HO BCe OHH 3aBHCAT OT OCHOBHOTO, Flocne uccieaopanua BaxHeHiuMx KpHTepHes BbLUIeNeHMA pazeOOrMYecKHX AHHH Ha MaTepHaie JMTOBCKOTO #3biKa B CTaTbe POPMYMpyeTCA CHeAyIOMee ONpeyeNcHHe CpaBHHTEMbHLIX bpazeonorm3mon. CpasHuTenbabie dpa3c¢ON0TH3Mbl — 9TO cCpaBHeHMA C MOCTOAHHBIM JICKCHYECKAM COCTABOM, [paMMaTH¥eckOl CTpykTypoli H OGOOnIeHHLIM JeKCHYeCKHM 3Ha¥eHHeM, KOTOPbI€ HMCIOT TPaMMAaTHYeCKH HM CeMaHTHYeCKH OOyCHOBAeHHOe OKpyxKeHHe M KOTOpHIe He Co3MaloTca B Mpouecce OGUICHHA, a BOCPOH3BONATCA 10 MaMATH KaK TOTOBbIe OpMyuIBI. 222 TIpowo ycTaHOBHBIIYi0CA COBOKYIHOCTb NCKCHYCCKHX H TPaMMaTHYCCKHX IIEMCHTOB CaMOCTOATEMbHOTO AeKCHYECKOTO 3HAYeHHA M CaMOCTOATeNbHOM TpaMMaTHYeckoll hyHKUMH, KOTOpAR MOCTOAHHO CBa3aHa C dpa3zconorH3MOM Hu 6e3 KOTOPOM OH JMMaeTCA CBOCTO cnenuuyeckoro o6o6mieHHOrO 3HaveHHA, Ha3bIBaeM ¢bpa3zeomOrM¥ecKHM OKpyxXeHHeM. CpaBHATeTbHbIC pa3zeoJOFH3MBI AHTOBCKOTO #3bIKa MOrYT MMCTb OFHY HIM JBe NOSHUMM OKpyxeHHA, thakybTAaTHBHOS OGa3aTebHoe (ppaseomormueckoe OKpyxeHHe. Tlo nosHUMH B CPAaBHUTeIbHOH KOHCTPYKUMM Pa3JIHYaeTCA MpeNO3SHTHBHOS M NOCTHOSHTHBHOE, GuwxnHee H OTManeHHOe OKpyxeHHe. Tlo-pa3HOMy HHTepnpeTHpyeTCA OTHOMICHHE CPaBHHTCJIbHbIX (bpa3eonorn3Mos kK noroBopKaM, B COCTaB KOTOPBIX BXOZMT cpaBHeHHe. ABTOP CTAaTbH CuHTAaeT, YTO cao6onHEiit wim pa3eonormueckuit XapakTep cpaBHeHMA He 3aBKCHT OT {TOrO, ynorpe6iseTca 1H OHO B NOTOBOpKe, WIM B NOCHOBKUC, KIM B NpOH3BeLeHHH Apyroro *KaHpa. Te cpaBHeHHA, KOTOPbIC BXOJAT B MOrOBOPKH M Jpyrve TpaqHUMOHHBIC BbICKASbIBAHHA H o6namaioT BCeMH KaTeropHaJIbHbIMH NPH3HakKaMH pascoNOrn3Mos, ABIMIOTCA CPaBHATeMbHBIMH ¢bpaseO0TH3MaMH. B craTbe OcpemiaeTca OTHOWeHHEe CPaBHHTeMBHBIX dpa3scONOrH3MOB kK OTICAbHBIM CORAM MeTadopH4ecKOrO 3HaYeHHA, KOTOPbI¢ 0 CBOCMY ynotpe6nennio 60H3KH kK pazeonorH3MaM