Žodžių atrankos problema „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIY KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) A. LYBERIS ZODZIY ATRANKOS PROBLEMA ,,DABARTINES LIETUVIU KALBOS ZODYNE“ J. Jablonskis savo 1901 m. paraytos ,,Lietuviskos gramatikos* prakalboje yra skundesis, kad ,,lietuviy raSomoji kalba dar néra iSdirbta“, kad joje yra dar daug »svyrinéjimy“. Praéjo apie 80 m. nuo tos gramatikos pasirodymo, per ta laika lietuviy literatiriné kalba smarkiai iSaugo, jos leksika praturtéjo, nusistovéjo tvirtesni jos gramatikos, raSybos, kiréiavimo, tarties, stilistikos ir kt. désniai, bet ,,svyrinéjimy* jvairiose kalbos srityse pasitaiko ir dabar. ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno“? (toliau DZ) uZdavinys — padéti jveikti tuos ,,svyrinéjimus“, atlikti svarbu kalbos norminimo darba, visy pirma leksikos srityje. DZ neturi tikslo apimti visa lietuviy kalbos Zodziy lobj, visus lietuviy liaudies kalbos ir bet kada paraSyty raSty ZodZius. Jo tikslas — pateikti pirmiausia dabartinés literatirinés lietuviy kalbos ZodZius, nurodyti ju pagrindines formas, raSyba, kirtiavima, paaiSkinti ZodZiy reikSmes ir jas pailiustruoti trumpais bidingais pavyzdiiais. Sudarant DZ, vienas i§ svarbiausiy klausimy — Zodyno sudéties, jo Zodziu saraSo nustatymas. Atliekant ZodZiy atranka, sunkumai kyla iS patios leksinés kalbos sudéties ivairumo. Mat ZodZiai savo struktira, daryba, prasminiais ir sintaksiniais santykiais, savo junglumu, chronologinémis, socialinémis ir loginémis ypatybémis yra labai nevienodi. ZodZiy atrankos kKlausimas dar labiau komplikuojasi, turint galvoje literatiirine kalba, apimanéiq ir raSomaja, ir Snekamaja kalba. Be to, Zodyne turi biti respektuojama ne tik aktyvioji ZodZiy atsarga, bidinga visam kalbantiy kolektyvui, bet ir pasyvioji atsarga, kuri tam tikru kiekiu taip pat turi jeiti i norminj Zodyna. Vienas iS sunkiausiy DZ sudarymo problemu — ne ,,visuotiniy“, ne ,,norminiu“ leksikos elementy jtraukimas j Zodyna. Daugiausia sunkumy kelia dialektiné leksika, kuri tolydZio plaukia j literatirine kalba, ivairindama ja naujais nominatyviniais, stilistiniais ir kitais elementais. Apskritai tarmés buvo ir yra geriausias lietuviu literatiirinés kalbos papildymo Saltinis. Siandien daug kam né j galva neateina, kad tokie paprasti ZodZiai kaip kaina, preké, riiSis, derva, sija, skarda ir kt. yra buve todi grazu ne literatirinés kalbos ZodZiai. Skverbdamiesi j literatirine kalba, tarmiu bei Snekamosios kalbos ZodZiai rodo nepaliaujama josios resursyu augima, kartu leksikos atsinaujinimo ir demokratéjimo procesa. Nuolatiné literatirinés kalbos ir tarmiy saveika kelia leksikografams nelengya tarmybiu atrankos problema, vertia juos ieSkoti patikimy Zodziy atrankos kriterijyu. Svarbiausias DZ Zodziy atrankos 1 Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas. — V., 1972. 147 kriterijus — ZodZiy isigaléjimas, jy vartojimo platumas literatirinéje kalboje. Jei kuris tarminis Zodis ar posakis yra vartojamas tik vieno ar dviejy raSytojy vaikaluose, tai jis paprastai nededamas j Zodyna. Pavyzdiiui, ZodZiai krioklinis ,réksnys“, iigyvendius ,nuskurdélis“ vartojami tik I. Simonaitytés raStuose ir pagristai j DZ nededami. Bet Zodis lénké ,,Klonis, slénys“ vartojamas ne tik I. Simonaitytés, bet ir Lazdyny Pelédos, Zemaités, Valantiaus, Vaizganto ir kt. raSytojy veikaluose ir pagristai jtrauktas j DZ. Daugelis tarminiy ZodZiy seniai vartojami groziniuose kiriniuose kaip stilistiné priemoné sukurti vietos koloritui ar pavaizduoti realiam kaimo Zmoniy gyvenimui. Dalis ju atlieka etnografizmy funkcijas, kiti susije su vietos Zmoniy buitimi bei paprotiais, kai kurie yra jgije net terminologiniy reikSmiu, pvz.: darjtinis ,,toks dziiky valgis i8 var’kés“, ludékas_,,kijis Zavims pritrenkti po ledu“, géza .,laZtantiy jiros bangy eilé“, salpd .,uzZliejamo paupio vieta“. Dziky Zodis nudiénis dabar daZnai vartojamas spaudoje kaip pakaitas sinonimui ,,Siandieninis“. Kad tarmybés plinta literatiirinéje kalboje, daug lemia ir socialinés prieZastys. Literatirinés kalbos vartotojas dabar darosi visa tauta — Zmonés ne tik i8 miesty, bet ypat iS kaimu, visi tie, kurie gerai moka savo tarmes. Negalima pasakyti, kad tarmybiy pateikimas DZ yra atliktas visiskai tobulai ir kad nieko negalima Gia pakeisti. Tame Zodyne tarmybiy su pazymomis Zem. (Zemaitiy), ryt. (ryty aukStaitiy), vak. (vakary aukStaitiy), dz. (dziky) arba tiesiog tarm. (tarminis) yra pateikta per 2000. Atrodo, kad Sis skaigius galéty biti daug maiesnis. Daugelis DZ pateikty tarminiy ZodZiy galéty likti vien daugiatomiame Lietuviy kalbos Zodyne“, nes plaviau jie nejsigaléje literatirinéje kalboje. Stai pluotelis tokiy pavyzdziu: 1) Ze maitiy: aigara ,,Sapas, Siaudelis; truputis“, aimata ..iSdykavimas; pokStai; iSdykélis“, céi#ti ,,kirsti, muSti“, cidpa ,kas Ciupinéjasi, - Siupna, gaiSlys“, dpkas ..i8dykes, pasileides“, drakoti ,,.mindyti, niokoti“, drezéti, SykStéti, gailétis“, dugndlis ,storoji Zara“, gagré ,,apsileidélis, nevala“, gjbena ,kas nugeibes, nusibaigélis“, glimis ,glitus“, gramaftas ,,grumstas, luitas“, gidnotrélé ,,dilgelé“, gvizdé ,nerimta moteris, pliu’ké“, {stingu ,,i8 karto, tuo pradéjimu“, pvas apuokas“, keréZytis ,,bartis, vaidytis“, kldnkis ,skambalas“, klekméné .painiava; sumiSimas; ripestis“, klidka ,,i8tiZélis; plepys“, klidpti »godziai srébti, gerti“, kliurmai .,drumzlés, padugnés“, kréistis ,,spirtis, prieSintis; késintis“, krapé ..rupizé“, kumpdsas ,,.kumpai nuauges medis ar Zmogus; kreivys“, ndkabis ,,velnias“, otriis ,,jautrus, opus; uolus“, pditvétis ,,sirgti, galuotis“, pplé ,antis“, pittelis ,,putinas“, ribulti ,ritinti, vynioti“, skaudis ,,8yk8tus“, sndpis ,,apsnidélis“, spdgas ,,laSas“, strivbas ,,striukas, trampas“, Satris ,,gyvas, mitrus“, stikti ,,spéti“, vambolé .,juodvabalis“, vafstas ,,vasarojus“, Zagatd ,Sarka“, Zébelés ,niekai“, Zvygsdti ..spindéti*; 2) rytu aukStaitiu: digyti ,,badyti, daigyti“, akéivos ,,burtai, akiy apgaulé“, akjvas |akylas“, atSi#Zus ,,SlykStus“, bildius ,,barimas, baudimas“, éecivoti ,,kapoti, lesti; éaizyti*, dangdjus ,,drabuZiai, apsidengimas“, drjZti ,,sunkiai neti, vilkti“, dudgas ..protas, nuovoka“, gaimaras ,,gaislys; tinginys“, gyvakaras ..kas silpnas, vos gyvas“, griaund ,,duonos Ziauné, Ziauberé“, {sas ,,trumpas“, isddas , wikurys“, jévaidas ,,padauza, pabalda“, kepéSyti ,,prieS kalbéti, gintytis“, krovoti ,,kraustyti, délioti“, /ikStis ,,yda, trikumas“, mdidara ,,nerimtas Zmogus“, mazgolis ,,mazgoté“, mékena ,,nerangus Zmogus, iStizélis“, mugéti ,,klampoti“, pdivyti 148 musti, pliekti*, pdrpeliai ,,kukuliai“, péikStus opus, jautrus“, pratégé ,,tuStias tarpas“, puiris ,,piizras, supuves medis“, piiZas ,,kas maZas, storas“, sébinti ,,taupyti“, sinkus ,,smulkus“, slistis ,akiy apgaulé“, spanda ,,ramstis“, svéti_ ,,brukti, sitilyti*, Slaimas \,,atSlaimas“, Slaints ,nuolaidus, nestatus~, Svidras ,,sikurys, viesulas“, tdinioti ,,raizgyti, narplioti“, donioti ,uostyti“; 3) vakaru aukStaiciu: amas ,zadas, balsas“, bufgé ,,klampyné; buza“, ciuféyti ,,vilkinti, delsti*, dirti ,,skursti, neaugti, nykti“, dulbsti ,pamazZu dirbti, kuistis“, gneiza ,,terlius“, gruinas ,,plikas, grynas“, Kiditena ,apkiautélis, apsileidélis™, kriatikalas ,,grumstas“, legoti »godziai ryti, ésti*, maiStrium ,,miSriai, maisytai*; 4) dziku: aivd ,,pakankté“, dylaté ,gaistis“, dvéhioti ,sunkiai kyépuoti*, grauzdis ,piktas, SiurkStus“, giiz6ti ,,storai, Siltai rengti, tuloti*, kivinklas ,,kliitis; negerové“, kupirna ,,kupstas, veléna“, kvokéti ,uzkimusiu balsu kalbéti; SvokSti“, lialys »vabalas, buzys* ir kt. Veltui Siy ZodZiy ieSkotume keliy raSytoju raStuose. Placiau jie nejsigaléjo literatirinéje kalboje. Zodyno sudarytoju pastangos tuos Zodzius paskleisti literatiirinéje kalboje-nebuvo sékmingos. Pagrindiné to prieZastis — jy retumas, buvimas kalboje iprastesniu pakaitaly. Artimi tarmybéms yra Snekamosios kalbos zodziai (Snek.). Gaila, kad jie plagiau neaptarti DZ ivade. Apie juos tiek trumpai galima pasakyti — tai ZodzZiai, pasiZymintys i8raiSkos laisvumu, nevarZlumu, kartais net SiurkStumu ar paSaipumu. DadZnai jie turi menkinamaji ar niekinamaji atspalvj. nusako kq nors raiskiai, hiperboliskai, pvz.: bdba, pati ,,Zmona“, sénis, pats wvyras“, kimsti, kifsti, kudpti godziai, daug valgyti“, kurti, mduti, Sveisti ,,greitai bégti~ ir kt. Snekamosios kalbos Zodziai daznai esti teritorinj slenkstj perZengusios tarmybés, ir tiksliai juos isskirti kartais gana sunku ar tiesiog nejmanoma®. Ju DZ pateikta per 2000, bet didelé ju dalis yra grynos tarmybés, pvz.: ardd ,,rietenos, nesutarimas“, arénti ,.urg2ti, loti“, babaliuoti ,,niekus kalbéti, vebléti, bakoti ,,kimSti, kisti“, balda ,,trankymasis, baldymasis; vargas, ripestis“, bigé .,at8ipes peilis; trumpa uodega“, biznas ,,be uodegos; trumpas, striukas“, blazgatyti ,,pliauksti, keikti; gainioti; trankytis“, Giunktoti .,minkyti, -gristi; telitiskuoti; sipuoti“, dykbandé ,,jaunikliai, nenaudojami gyvuliai*, difderis ,,tinginys, valkata“, driumbéti .,su triuk&mu bégti; dundéti“, gafigarioti ,,vaikStinéti“, gdgla, gdzelis ,,zioplys*, giira ,,didelis, linkteléjes Zmogus“, jusinti ,,judinti, ku8inti*, kéksis ,,kartis su kabliu, kobinys*, keméZa ,,istiZélis; neizauga“, kéreZioti ,nevikriai eiti, Zergloti; krauti, rioglinti“, kevékSlinti ,pamazu eiti*, kibpklas ,,suliiZes, suires daiktas, griozdas“, kibinklas ,,kliitis; nesantaika“, kiketa ,,juokas; kas juokiasi“, kiusndti ,,ristele joti®, Klibinda ,,iskleres daiktas; Slubis“, klubunduoti ,,sunkiai, klupéiojant eiti*, knidSa ,,apkvai8élis, liurbis*, kniiira ,,paniurélis; verksnys“, kvdnka ,,vépla, Ziopla“, let@¥is ,.menkas pyragas; i8tiZélis“, maulidti ,,klampoti“, muguljs ,nenuorama“, mukulas ,gumulas“, pliova ,pliauSkalius“, repéa ,,kas mazas, nevikrus“, Svajits ,,plepus“, Svdti ,,plepéti“, talavSkas ,,plepys, tauSkalius“, tifvinti ,,sunkiai neSti, tempti“, vadala ,,valkata“, zpkti ,zirzti*, Zlifigas kas jmirkes; purvynas“ ir kt. Tolesniuose DZ leidimuose ju galima bity i viso nedéti ar bent pakeisti jy stilistines pazymas. 2 Pikéilingis J. Stilistika. — V., 1975, t. 2, p. 97. 149 ] DZ jdéta apie 250 Zodziy su pazyma psn. Tai pasene Zodziai ar ju formos, vadinamieji archaizmai, pvz.: brotis ,,brolis“, gyvata wgyvybé; gyvenimas“, kalinjs ,kaléjimas“, kodrin ,,kodél“ (néra jdéto todrin ,,todél“!), namédpi ,.namy link“, savéspi ,,prie saves, j save“ ir kt. Tie ZodZiai retkaréiais pasitaiko groZinéje literattroje kaip stilistiné priemoné sukurti istoriniam koloritui ar perteikti senovés dvasiai, Dalis archaizmu, pateikty DZ, yra seniai i8éje i8 vartosenos zodziai, pvz.: bazmas .,daugybé, aibé“, nafsas .,pyktis, inirtimas“, padiksis .Viltis, pasitikéjimas*, prekijas ..pitklys“, rastininkas ,,ra8ytojas“, s@vastis ,nuosavybé“, tvarinys kirinys“, vaizba ,,prekyba“, vétuSas ,,senas“, viesé ,.kiemas, sodyba“ ir kt. Norminio tipo Zodynui nuo jy turbiit reikéty atsisakyti, nes jie dabar nebevartojami. Charakterizuojant pasenusius Zodzius, DZ padaryta tam tikry netikslumy. Ta pacia pazyma psn. kartais Zymimi ne tik pasen¢ Zodziai — archaizmai, bet ir ZodZiai, Zymintys praéjusio gyvenimo reiSkinius, senovine Zmoniy buiti, pvz.: pdnas, ponia, panéle, kiimas, praSymas, prieglauda, prievaizdas, prakilnybé, kvorta, mdrgas ,,0,5 ha“, valakas, pagdlvé ,,asmens mokestis“, egzekucija, licitacija, liokd@jus ir kt. Sie ZodZiai néra pasene, jiems kity pakaitaly neturime, pasenusios téra jais Zymimos savokos, reigkiniai. Tad tiksliau bity vartoti Siam reikalui dvi pazymas: arch. (archaizmas) — pasenes Zodis, jo forma, posakis ir psn. — pasengs, iSéjes i8 apyvartos daiktas, reiSkinys, savoka. Pasenusiy ir nereikalingy literatirinei kalbai svetimybiy DZ pateiktas minimalus kiekis (pecius, kakalys, kaStas, prosas ir kt.). Svetimybés, kurios pasitaiko tautosakoje ir groZinés literatiros kiriniuose tam tikrais stiliaus sumetimais, gali biti skaitytojams labai informatyvios. Akad. L. Séerba mano, kad_,,neigiama kalbos medZiaga, mokamai parinkta ir pateikta norminiame Zodyne su tam tikromis pazymomis, gali biti labai naudinga ypaé kovai su laisvais, bet nevartotinais Zodziy junginiais“*. Lietuviy kalboje tam reikalui yra iSleistas specialus leidinys*, todél plésti svetimybiu skaitiy DZ néra bitina. Tarybinés santvarkos laikotarpiu labai iSaugo lietuviu terminija. Siame techninés-mokslinés revoliucijos amZiuje j lietuviy kalba jsiverZé didZiulis kiekis speciajiu pavadinimy — terminy, reiSkiantiy ivairias mokslo, meno, technikos, gamybos, kultiiros ir visuomenés gyvenimo savokas. Jau tyurime daugiau kaip 30 ivairiausiu terminy Zodynu. Terminy jau pasidaré kelios deSimtys tikstantiy, ir tas skaitius vis didéja. Jy pateikimas bendruosiuose Zodynuose sudaro viena i§ sunkiausiy problemy. Leksikografiniame darbe Cia reiSkiasi jvairiausios tendencijos: vieni leksikografai siiilo visus terminus déti i bendruosius Zodynus, kiti — i§ viso ju nedéti, kadangi ju visy aprépti joks Zodynas negali®. PrieS Sias kraStutines tendencijas dabar keliamas uZdavinys — surasti kriterijus, kuriais remiantis galima bity sudaryti lankstia terminy pateikimo metodika bendruosiuose Zodynuose. | bendruosius Zodynus sitiloma jtraukti tik tuos terminus, kurie, biidami specials, kartu yra li- ® [lep6a JI. B. Onsirsi o6mei Teopun nexcuxorpadun. A3biKopas CHcTeMa M pereBad DeAvenbuocts. — JI., 1974, c. 288. Kalbos praktikos patarimai. — V., 1976. > Kuaspxosa I. II. K npo6seme or6opa cos B caopapsx. — B KH.: CospemMeHHocTh cnopapu. JI., 1978, c. 20. 150 teratirinés kalbos nuosavybé. Ziirima, kaip pla¢iai koks terminas yra jsigaléjes kalboje. Jei jis vartojamas ne tik specialiojoje literatiroje, bet ir publicistikoje, spaudoje, groZiniuose kiriniuose, tai yra pagrindas jj jtraukti j bendruosius Zodynus. Pirmenybé turi biti teikiama tiems terminams, kurie vartojami keliose mokslo Sakose, pvz.: elementas, etapas, reakcija, sfera, ieskinys, jtampa it kt. Ypa¢ reikia atsiZvelgti i viduriniy mokykly vadovélius, nes juose vartojami terminai yra patys bendriausi ir reikalingiausi. Taip pat turi biti atsizvelgiama j netermininius jy poZymius — j jy vaizdinguma, emocionaluma, j galéjima sudaryti palyginimus, pastovius Zodziy junginius. Terminy atrankos sunkumams jveikti gali biti naudojami ir kiti kriterijai, pavyzdZiui, terminy aktualumo ir ju visuomeninés reik3més kriterijai. Dabartiniame gyvenime labai aktualiis pasidaré sporto, kosmonautikos, elektronikos, branduolinés fizikos, kibernetikos ir kt. terminai. Pastebéta, kad j visuotine vartoseng grei¢iau prasiskverbia tie terminai, kurie Zymi giminines, o ne riiSines savokas. Todél maSiny, prietaisy, aparaty pavadinimai dazniau dedami j Zodynus kaip ty maSinu, prietaisy daliy pavadinimai. DZ labai nevienodu mastu pateikiami terminai — iS vieny specialiy srigiy jy pateikta po kelis Simtus, o i8 kity sriziy vos po viena kita. Zemiau pateikiamas saraSas rodo terminy kiekybinj santyki DZ. botanika — 718 (Zodziai) geometrija — 28 technika — 230 ekonomika — 24 medicina — 149 filosofija — 23 chemija — 103 architektira — 14 istorija — OT etnografija — 13 gramatika — 90 astronomija -— 10 kariniai term. — 83 veterinarija -— 8 matematika — 82 Zemdirbysté - 8 fizika — 80 farmacija -7 lingvistika — 74 finansai -—6 sportas - 73 agronomija -—3 anatomija - 72 fiziologija —3 literatira — 62 folkloras =—3 muzika — 61 komercija -— 3 bazZnytiniai — 60 mitologija — 3 kulinarija — 48 tekstilé — 3 specialiis — 40 fotografija -—2 biologija — 36 aviacija -—2 teisé — 34 mineralogija -1 geografija — 32 psichologija -1 politika — 29 statyba -1 Terminy, pazyméty siomis pazymomis DZ susidaro apie 2500. Prie Sio skaiGiaus reikéty pridéti dar apie 400 terminy, kurie neturi pazymy, bet jas atstoja atitinkami apibrézimai. Tuo biidu terminy DZ susidaro apie 2900, arba 5% viso Zodziy skaitiaus. Tai néra didelis skaitius, lyginant su kity kalbu Zodynais (pvz., L. Stupino apskaigiavimu, angly Websterio Zodyne jy pateikta apie 23°). © Crynuu JI. I. Hexotopsie 3aMeyaHua B cBa3H c paboToli Hal HOBBIM aKkaeMBYeCKHM CJI0papem. — Becr. JITY. 1975, r. 8, ppm. 2, c. 150. 151 Kaip matome i sarago, DZ traksta terminy i§ elektronikos, hidrologijos, meteorologijos, tipografijos, laivininkystés ir kity sritiy. IS statybos, agronomijos, Zemdirbystés ir kt. pateikta vos po vieng ar keleta. Kyla klausimas, ar reikalinga pazyma toms sritims, kurioms teduodama po keleta terminy. Nors sutrumpinimy sara8e figiruoja pedagogika, bet néra Zodyne né vieno ZodZio, pazyméto tuo sutrumpinimu. Antra vertus, sutrumpinimy saraSe néra migk. (miskininkysté) ir log. (logika) pazymy, bet Zodyno tekste jos retkaréiais pasitaiko (2r.: proskiebis, silogizmas). Kaip kiekviename dideliame darbe, taip ir DZ pasitaiko nenuoseklumy, praleidimy, pvz., gausiai pateikiami gyvuliy ir paukStiy jaunikliy pavadinimai: kadiukas ,,katiy jauniklis“, Suniukas ..Suny jauniklis“, tigrittkas, pelédziikas, pempiitkas ir kt., bet néra kiSkitkas (nors zuikiikas idétas), néra pelitikas (nors yra Ziurkiikas), néra kregidzitikas ir kt. Kaip matéme i8 saraSo, gausiausiai i$ terminy pateikiami augaly pavadinimai, bet triksta kai kuriy gerai sodininkams Zinomy obely veisliy pavadinimy: kriduSinis, mélinis, pépinas, véelsis it kt. Triksta kai kuriu gerai gélininkams Zinomy dekoratyviniu augaly ir géliy pavadinimy: ardnija, hortefizija, gerbera, pudsmedis, siendrieké ir kt. Zodyna reikéty papildyti ir kitais dabar platiai vartojamais terminais: aerozdlis chem., aktudilija, aukstalipys, -é, greitkelis, informatika, kampudtis tech., krimplinas tekst., skriejikas tech. ir net kai kuriais dabar buitinéje kalboje vartojamais ZodZiais: atéstogpinigiai, aulinikai ,,batai su trumpais auliukais“, degaliné ,,benzino kolonélé“, israd}ba, meflé, pakudté, pédiké ,,trumpa pédos kojiné“, pynité pinta bandelé“, poilsidvieté, Sliauztinikai ..kiidikio kelnaités“, taksininkas, -é, vardatéviai, Ziiklavieté ip kt. Gyvas darosi fonetiniu bei morfologiniy Zodziy varianty atrankos reikalas. DZ ju pateikta per tiikstanti, dauguma su norminamaja nuoroda Zr. (=Ziirék), kiti ir be tos nuorodos. NemaZa ty varianty dalis — jau seniai i$ literatiirinés kalbos vartosenos i8éje ZodZiai, pvz.: ankstbas — ankstyvas, baile — baimé, dalgé — dalgis, drieZlas — driezas, diksauti — disauti, dulsis — duslus, dumburjs — duburys, kaltia — kalté, kerébla — kerépla, klienas — lieknas, skoma, skémas — skonis, riaifas — raiSas, skraitas — skreitas, spi@tlius — spietius ir kt. Vargu, ar jie bedétini i tolesnius DZ leidimus. Nemaza sunkumu DZ sudarytojams kelia veiksmaZodiniy daiktavardZiu, vadinamujy ,.nomina actionis“ ir ,nomina agentis“ atranka. Jeigu jie neturi kokios i&skirtinés reikSmés, DZ dedami prie veiksmaZodziy, i§ kuriu jie padaryti, jei turi kokia iSskirtine ar terminologine reik&me, dedami skyrium antraStiniais Zodiais. Kai kurie skaitytojai savo lai8kuose DZ redakcinei kolegijai yra priekai8tave, kad tie daiktavardziai yra labai nevienodai pateikiami Zodyne — prie vienu veiksmaZodiiu jie sudéti, prie kity jy néra. Toks nevienodumas esq tesiasi per visa Zodyna. Jie siilo prie visu veiksmazZodziy be i8imties pateikti ,nomina actionis“ ir ,nomina agentis“. Ka galima j tai atsakyti? VeiksmaZodiniai daiktavardZiai yra tokie iprasti, kad juos galima pasidaryti kone i8 kiekvieno veiksmaZodiZio ir pateikti Zodyne. Taip yra dare kai kurie senieji Zodynininkai (Fr. KurSaitis, G. Neselmanas). Galimas ir prieSingas atvejis. Kadangi jy daryba labai paprasta, o reikSmés 152 savaime suprantamos, jy i$ viso neverta déti j Zodyna. Atrodo, kad nei viena, nei kita nuomoné nepriimtina. MechaniSkas jy sudarinéjimas ir déliojimas prie kiekvieno veiksmaZodzio veda j nesamy ir nereikalingy Zodziy kirima. Antra vertus, jy atmetimas yra prieSingas kalbos praktikai — juk didZioji jy dalis platiai Zinomi ir vartojami ZodZiai. Tad geriausia Cia vadovautis bendraisiais ZodZiy atrankos principais: j DZ déti tik tuos, kurie Zinomi ir vartojami kalboje, kuriuos galima, reikalui esant, paremti gyvais pavyzdziais. Gausis lietuviy kalboje yra bidvardziai su priesagomis -inis, -€, -iSkas, -d. Jie gali biti sudaryti kone i$ kiekvieno ypaé konkretios reik8més daiktavardZio. Biidvardiiai su priesaga -inis, -¢ daromi ir i8 patiy bidvardziu (saldus — saldinis), i8 skaitvardZiu (pirmas — pirminis), i8 dalyviy (dirbtas — dirbtinis) ir net i8 prieveiksmiy bei prielinksniy (i§ anksto — iSankstinis, aplink — aplinkinis). Jy aiski- ‘nimas DZ dainiausiai téra nuorodinis — strélés Zenklu nurodoma, i$ kokio pagrindinio Zodiio jie padaryti. Norint sutaupyti vieta, bidvardiius su priesagomis -inis, -é, -ifkas, -a, jei jie neturi kokios i&skirtinés reikSmés, galima bitu pateikti lygiai taip, kaip ,nomina actionis“ ir nomina agentis“, t-y. tame patiame lizde Zodziu, ig kuriu jie padaryti. Biitu dar vienas rezervas, ieSkant vietos reikalingesniems Zodziams. | tolimesnius DZ leidimus turi biti maziau dedama savaime suprantamos darybos sudurtiniy Zodiiu, pvz.: baltakdklis, -é su baltu kaklu“, juodaspafnis, -¢ ..su juodais sparnais“, penkiolikamétis, -é ,,penkiolikos mety“ ir kt. Visus panaSios darybos Zodzius sudéeti i DZ ne tik neimanoma, bet ir nebiitina, nes ju reikSmé skaitytojui aiski i8 sudedamyjy komponenty. DZ praktikuojama tokiy ZodZiy pateikti tik pirmaji komponenta su brik&neliu gale ir paaiSkinti, ka reiskia su juo sudurti Zodiziai, pvz. daugia- ,,sudurtiniuose ZodZiuose pazymi ko dauguma, gausuma‘. Toliau antraStiniais Zodiiais su daugiapateikiami tik iSskirtines ar terminologines reikSmes turintys ZodZiai, pvz.: daugiakampis, daugiakové, daugiastaklininkis ir kt., 0 nuo visy kitu atsisakoma. Tokiu Zodziy ai8kinimo praktika DZ tolesniuose leidiniuose turi biti daugiau naudojama. Tuo bidu galima bity sutaupyti vietos reikalingesniems ZodZiams. DZ skyrium dedami ir ai8kinami Zodziy prieSdéliai. Zinant priesdélio reikmes, lengva suprasti, ka kuris tq prieSdéli turintis Zodis reiskia. Ne maZiau svarbias funkcijas kaip prieSdéliai kalboje atlieka ir priesagos. Kai kurios i8 jy dabartingje lietuviy kalboje yra labai produktyvios. Su daiktavardZiy priesagomis -ininkas, -umas, -yba, -ybé, -ykla, -iklis, -uvas ir kt. dabar daromasi labai daug nauju Zodziy. Labai produktyvios yra bidvard7iy -inis, -iskas, -ingas, -uotas, -otas, -étas priesagos. Tad iSkyla reikalas panasiai kaip prieSdélius pateikti DZ ir priesagas. Bet priesagy lietuviy kalboje yra labai daug. Vien daiktavardZiy priesagy akademinéje ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“ (I d.) duota per 600. Visas priesagas suraSyti ir Sai¥kinti ma%os apimties Zodyne nejmanoma. Vis délto patias produktyviausias, dazniausiai vartojamas priesagas bituy labai pravartu paaiSkinti Zodyne. DZ galima biity pateikti apie 30 daiktavardziy, apie 20 biidvardZiy ir apie 10 veiksmazodziy priesagu. 153: Visa tai rodo, kad tolesni DZ leidimai turi biti tolydzio tobulinami tiek ZodZiu atrankos, tiek varianty pateikimo ir kitais atZvilgiais. Nemazas DZ tobulinimo darbas atliktas, lyginant antraji leidima su pirmuoju (1954 m.). Tolesnis DZ tobulinimo darbas turi biti tesiamas jau vien dél to, kad kalba nepaliaujamai kinta, vystosi, joje atsiranda vis naujy ZodZiu ir posakiy. Tam darbui turi biti ruogiamasi i anksto, tiek renkant aktualia medZiaga Zodynui, tiek aptariant jvairius leksikografinius Klausimus. Isigalint kalbotyroje tiksliesiems metodams, daug démesio skiriama daznumo Zodynams, kuriu nauda Zodziy atrankai neabejotina. Tik lig Siol niekas platesnés apimties lietuviy kalbos daznumo Zodyny nesudarinéja. Kaip rodo leksikografijos istorija, viena i8 svarbiausiy salygu sukurti geriems nacionalinés kalbos aiskinamiesiems Zodynams — leksikografiniy tradicijy nenutrikstamumas, atsiZvelgimas j kalbos raidos tendencijas, ypa¢ i naujausiu gramatiniu, stilistiniy, leksikografiniy bei leksikologiniy problemy. sprendima. MIPOBJIEMA OTBOPA CJIOB B ,,CJIOBAPE COBPEMEHHOrO JIMTOBCKOrO SAB3bIKA‘ Pesiome Tipu cocrapnenuu ,,Cnopapa cOBpeMeHHOrO JIATOBCKOrO s3bika“ OfHa H3 BaxKHCHULAX npo6sem — BKIOYcHHe B cmoBapHbii COcTaB He »BCeOOMIHX T1aCTOB JICKCHKH. OcoGeHHO MHOTo TpyaHocteit mpexcTaBsaeT MMaJIeKTHAA JIeKCHKA, KOTOPAd HEMpePbIBHO MPOHUKACT B smTepaTyp- “Heit a3pik. B Cmopape, 10-BHXHMOMYy, CIIMIIKOM MHOTO AMaJICKTHBIX C/10B. Hexoropsie copa, o6o3Ha¥eHHBIe MOMeTKON Jnek. (pasroBopHoe), MOryT ObITh OTHECeHBI K 4HCIY THasieKTH3MOB. He scernma TouHO B Cylopape ycTapesbie cloBa (apxau3Mbl) OTMexXeBbIBAIOTCA OT COB, KOTOpEIe OGO3HAYAIOT yCTAapelIble NOHATHA, ABJICHHA. Tlo cpapHeHHio C JpyrHMH IiacTaMH JICKCHKH Cnopapb omen ObITb NOMOMHeH akTyasIb~ HBIMH HaySHBIMH TePMHHAaMH WM CHeIMaJIbHbIMH COBAaMH HS oGnacteli cembcKoro xo3slicrBa, CTPOHTeJIbCTBa, KOCMOHaBTHKH, xKuOepHeTHKH HM Op. Cummxkom o6mmbHo B Cropape npeccTasseHnsi (boHeTH4eckHe 1 MopouorHeckHe BapHaHTbi COB, Tak KaK HEKOTOPBI€ H3 HHX OYEH PezKO yHOTpeOMAIOTCA B COBPEMCHHOM JIHTepaTyPHOM S3bIKe. Tlone3Ho Gbi0 Ob BBIJeMHTh B OTEMbHBIC CNOBaPHbIe CTATbH HCKOTOPbIC 6onee 4acTo ynorpeOusempie cy(bHKCbI IMTOBCKHX COB, KaK 9TO CileaHO C T1arObHbIME mpeduxcamn. Tlockonsky XUBOH A3bIK NOCTOAHHO pa3BUBAeTCA M MeHACTCH, COCTAB CHOBApA HOsDKEH HeOJHOKpaTHO NepecMaTPHBaTECA H NONOJHATECA HOBbIMH C/IOBAMM H o6opoTamu pen. Baxnetimmmu ycioBHaMM co3iaHMa xopomero Crosapa aBMIMIOTCA yHeT OMbITa MpOnI- ‘oro M HCnOmb30BaHHe HOseHMMX MeKCHKOTpaUyecKHX, TPaMMATHYECKHX, CTHIMCTHYCCKEX Wt DpyTax JOcTWKeHHH sA3bIKO3HaHHA.