Lietuviškų sudurtinių terminų daryba

LIETUVIU KALBOS SPECIALIO]N] LEKSIKA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) ST. KEINYS LIETUVISKY SUDURTINIU TERMINU DARYBA Dabartinéje lietuviy kalboje diryba yra vienas i§ pagrindiniy daiktavardziy darybos bidy. V. Urbutio duomenimis, sudurtiniy daiktavardziu vartojama beveik tiek pat, kiek ir su galiinémis padaryty daiktavardziu. Pastaryjy esa gal truputij daugiau, negu sudurtiniu daiktavard7iy?. Sudurtiniais daiktavardZiais platiai remiamasi ir lietuviy terminologijoje. Teisés, geologijos ir fizinés geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilés, literatiiros, botanikos, ekonomikos bei skaitiavimo technikos terminy Zodynuose, kuriy dariniai ¢ia sinchroni’kai nagrinéjami, vienaZodZiais terminais pateikty sudurtiniy daiktavardziu yra 893%. Tuose pat Saltiniuose pateikti galiniy darybos daiktavardziai sudaro 0,89 Sio skaitiaus. Vadinasi, minéty Saltiniy duomenimis, sudurtiniy terminy daiktavardziy yra daugiau, negu atitinkamy galiniy darybos daiktavardZiy. Pagal vartojamy dariniy skaitiu diryba Gia uZima antra vieta — daugiau vartojama tik priesagy vediniy (jy tuose pat Saltiniuose yra beveik penkis su puse karto daugiau). Tai, be kita ko, rodo, kad sudurtiniy terminy darybos nagrinéjimas ir teoriniu, ir praktiniu atZvilgiu yra aktualus lietuviy kalbotyros uZdavinys. Aktualus jis taip pat dél to, kad didZiausioji dabartinés literatirinés kalbos naujadary dalis yra terminai. Vadinasi, terminy darybos nagrinéjimas leidZia susekti naujausius Zodziy darybos polinkius, akivaizdziai jsitikinti, kaip, kokiomis priemonémis kalba patenkina gyvenimo ir visuomenés raidos keliama poreikj plésti ir tobulinti Zodyna. Kuo paaiSkinamas palyginti didelis dirybos aktyvumas terminologijoje? Visy pirma, matyt, cia lemia vidiniai patios terminologijos poreikiai, t.y. biitinumas ivardyti sudétines savokas. Tam reikalui, tiesa, da%niausiai daromi vadinamieji sudétiniai terminai — ivairiis elementariis terminologiniai Zodziy junginiai. TaGiau vienaZodis terminas daugeliu atzvilgiy yra patogesnis uz sudétinj termina. Del to tat neretai ir griebiamasi sudurtiniy terminy darybos. Tai teisingai dar prieS Antraji pasaulinj kara buvo pastebéjes rusy kalbininkas G. Vinokuras, raSydamas, kad sudurtiniai Zodziai reikalingi ne tik naujy ZodzZiy poreikiui patenkinti, bet ir dél to, kad labai daZnai iSties prireikia vienu Zod%iu i€reik&ti dvi idéjas. Terminologijai sintaksiSkai vienanaris pavadinimas, kai nepakenkiama * Urbutis V. Dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba. — Kn.: Dabartiné lietuviy kalba. V., 1961, p. 65. * Lietuviy kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1; p. 252. * Cia turimi galvoje skirtingi dariniai, o ne terminai. Tas pats darinys daZnokai yra vartojamas. kaip skirtingy sritiy terminas ir dél to pateiktas ne viename terminy Zodyne. 70 reikSmés tikslumui, visuomet yra patogesnis uz dvinarj pavadinima*. Pirmuma vienaZodziams terminams teikia dauguma kalbininky ir kity sri¢iy specialisty, ra’antiy terminologijos klausimais. Cia paprastai vadovaujamasi kalbos ekonomijos principu. Taéiau lemia ne vien jis. Sudurtinis terminas daZnai teikia naujy reikSmés galimybiy, kuriy neturi ar net negali iSreikSti atitinkamy jo pamatiniy ZodZiy junginys, nes, kaip yra pazyméjusi E. Vasilevskaja, sudurtinis Zodis yra aukStesné abstrakcijos pakopa palyginti su ZodZiy junginiu®. Dirybos didesnis aktyvumas terminologijos pasistemyje, negu apskritai dabartinéje literatirinéje kalboje, biidingas ne vien lietuviy kalbai. Tos patios E. Vasilevskajos liudijimu, sudurtiniy Zodziy plitimo XX a. rusy kalboje pagrindiné vieta yra terminologija®. Kaip pazyméjo lenky kalbininkas M. Blicharskis, rusy ir lenky kalbose diryba pastebimai suaktyvéjo po Antrojo pasaulinio karo, ir visy pitma tai siejama su labai spartia mokslo, technikos ir kultiiros raida bei su tuo susijusiu terminologijos plétojimu’. Itin rySkus palinkimas vartoti sudurtinius ZodZius bidingas vokietiy terminologijai®. Turint galvoje nevienoda atskiry kalby vaidmenj moksle ir technikoje, taip pat iSsiplétusius jvairiy sritiy specialisty rySius, nesunku suprasti, kad tam tikra dirybos aktyvinamajq itaka gali turéti ir kitos kalbos. Diryba terminologijai patogi yra dar tuo, kad padeda sudaryti palyginti trumpus, padedantius i8vengti paZyminiy susitelkimo riSinius pavadinimus, pvz.: pinigai — atostogpinigiai EZ, butpinigiai EZ, TZ, dienpinigiai EZ, TZ, duonpinigiai EZ, frachtapinigiai EZ, TZ, kelpinigiai EZ, TZ, kiSenpinigiai EZ, komandiruotpinigiai EZ, TZ, komispinigiai EZ, TZ, maistpinigiai EZ, nuompinigiai EZ, TZ, rankpinigiai EZ, TZ, vattapinigiai EZ, TZ ir pan. Diriniai da%niausiai bina terminiSkesni uzZ atitinkamy ZodZiy junginius. Toks Zodziy junginys neretai gali biti suvokiamas ir net vartojamas kaip paprasciausias termino reikimés paai’kinimas arba sudaryti paaiSkinimo pamata, pvz.: /aparandis ,,randas, kuris lieka nukritus lapui“ BZ, Sakniastiebis ,,poZeminis, paprastai gulséiai augantis stiebas, leidZiantis pridétines Saknis“ BZ, vainiklapis ,,vainikélio atskiras lapelis“ BZ, vaiskotis ,,vaisiaus dalis, kuria jis suauges su vaisine Sakute; vaisiaus kotelis“ BZ, grioviakasé ,,ma%ina, skirta mechanizuotam grioviy kasimui“ Mz, pirmazolé ,,pirmojo pjovimo Zolé* MZ, puspylimis ,,pusiau pylimas“ MZ, vidurupis ,,viduriné upés dalis“ MZ ir kt. Galima sutikti su P. SkardZiumi, kad diriniai savo pobidZiu daugiausia tinka tikslesniam, kondensuotesniam ir turiningesniam, prasmingesniam rei8kimo bidui. Dél to sudétiniai ZodZiai® labai daznai turi daug gausesnj, turtingesnj ir tuo pat metu specialesnj turinj, negu atskiros, 4 Bunoxyp I. O. O Hexoropsix aBieHHax cioBooOpa30BaHHA B PYCCKOM TexHH¥ecKOH TepMuHoJoruu. — B xx.: COopuuk crate no a3bikoBezenuto. M., 1939, r. 5, c. 46. § Bacunescxaa E. A. Cnosocnoxenue B pyccKoM s3bike. — M., 1962, c. 40. ® Ten pat, p. 124. 7 Blicharski M. Ztozenia imienne w jezyku rosyjskim i polskim. Studium konfrontatywne. — Warszawa— Wroclaw, 1977, p. 108. 8 Jlesxosckas K. A. UAmennoe cnosoo6pa30BaHie B COBpeMeHHOM HeMenKO oOmlecTBeHHO-OMMTHYeCKOH TepMHHONOTHH H IpHMBIkatomlei K Heit mexcaKe. — M., 1960, c. 35. * Sudétiniais Zodziais P. Skardzius vadino tai, kas dabartinéje lietuviy kalbotyroje vadinama sudurtiniais Zodziais, arba diriniais. 7 dar vienove neaperceptuotos Zodziy grupiy dalys“*°, Tuo taip pat gali biti aiSkinamas didesnis diriniy populiarumas mokslo ir technikos terminologijoje. Visi nagrinéjamieji sudurtiniai terminai remiasi dviem lietuviy kalboje vartojamais pamatiniais ZodZiais. Skirtumo tarp terminologijos naujadary ir sutermininty paprastosios kalbos ZodZiy tia nedaroma. Darybos atzvilgiu visi jie laikomi sudurtiniais ZodZiais (diriniais), nes abeji padeda susidaryti atitinkamiems terminy darybos tipy polinkiams. Be to, daugeliu atvejy atskiry terminy priskyrimas katram ty dvieju Klody bity labai salygi’kas. Ta¢iau Siame darbe nenagrinéjama daryba ty tarptautiniy terminu, kurie yra aiSkis lietuviu terminologijos skoliniai, pvz.: acetilacetonas ChZ, aminalizarinas ChZ, centrosfera GZ, chlorbenzolas ChZ, elektrodinamika FZ, STZ, elektromagnetas FZ, STZ, galvanoplastika FZ, STZ» kristalooptika GZ (FZ: kristaly optika), leksikostatistika STZ, magmogenezé GZ, rentgenokristalografija STZ, salicilamidas ChZ ir kt. Tokie terminai, tiesa, gali biti darybiskai skaidomi ir, vadinasi, sinchroninéje lietuviy kalbos ZodzZiu daryboje visai ju ignoruoti negalima. Tatiau, biidami sudaryti kitose kalbose, jie sudaro atskira leksikos kloda ir ZodZiy darybos pasistemj. Dél to patogiau tokiy terminu datyba aptarti atskirai. Lietuvisky sudurtiniy terminy darybai yra bidingi visi pagrindiniai dabartinés lietuviy kalbos diriniy darybos tipai. Nagrinéjamu pavyzdziy pasiskirstymas terminy Zodynuose parodytas 1 lenteléje™. DidzZiausioji sudurtiniy terminy dalis (46,5% nagrinéjamy pavyzdziu) priklauso dariausiam dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardZiu biriui su abiem daiktavardiniais sandais. Labai aktyviis terminologijoje taip pat dariniai i§ bidvardZio bei daiktavardZio (17 % nagrinéjamy pavyzdZiy) ir daiktavardZio bei veiksmazodZio (16,3 %). Siems trims dariausiems sudurtiniu terminy biriams priklauso beveik keturi penktadaliai nagrinéjamy pavyzdziu. Daugiausia yra tokiy sudurtiniy terminy, kuriy antrasis sandas remiasi daiktavardziu. Tokiy pavyzdziy nagrinéjamuose Zodynuose yra bemaz keturi penktadaliai, Beveik visy likusiy nagrinéjamy diriniy antrasis sandas yra veiksmaZodinis. Beje, pirmuoju sandu taip pat daZniausiai imamas daiktavardis (netoli dviejy tre¢- daliy nagrinéjamy pavyzdZiy). Kiek daZni kurios kalbos dalies zodziai yra nagrinéjamy sudurtiniy terminy daryboje, matyti 2 lenteléje. Lenteléje aiSkiai matyti, kad sudurtiniy terminy daiktavardziy daryboje svarbiausias vaidmuo tenka daiktavardZiui. Gana svariai Gia reiSkiasi taip pat veiksmaZodis (juo daZniausiai remiasi antrasis diriniy sandas) ir bidvardis (daZniausiai eina pirmuoju diriniy sandu). SkaitvardZiai, jvardziai, prieveiksmiai ir prielinksniai sudurtiniy terminy sandais (paprastai pirmaisiais) eina reciau. 10 SkardZius P. Lietuviy kalbos Zodziy daryba. — V., 1943, p. 396. “| Diriniy skirstymas pagal sandus lenteléje Zymimas simboli8kai — raidémis sutrumpintai teiSkiami dirinio sandai pagal jy pamatiniy ZodZiy priklausyma kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — biidvardis, V — veiksmazodis, S — skaitvardis, Pv — prieveiksmis, Pl — prielinksnis, | — ivardis. Zenklu + Zymimas dirybos aktas. Salia taip uzra¥yto diriniy skirsnio skliausteliuose pateikiamas bidingas pavyzdys. Diriniy darybos skirsniai lenteléje iSdéstyti pagal nagrinéjamy skirtingy dariniy gausuma. 42 1 lentelé Sudurtiniy terminy darybos tipai Diriniy terminu Zodynuose skai¢ius 1 | | IS viso Diriniy sandai pes tae A skirtingy ere me dariniy & N N Els|S fale] sis| 2] Blais D+D (vaiskotis) il 14a| 32] 29 14) 9 12| 48| 15| 56| 18 416 1 | B+D (gyvsidabris) 3 26| 14| ‘6! 2) 37 6| 33| 4| 13| 17 152 foes Pea et D+V (kalbotyra) 1| 23| 10! 12| 8) 4| 55| 11] 18} 12 146 | S+D (penkmetis) SPS Sins ate Oh. Testes dele? 57 irate V+D (kirtavieté) 2425) 1 3| | 9} -| 5|-| 2 : 24 | 1 | | { Py+D (daugtaskis) =i 1 1| 2) =| it 2| 7) 2\ 4 21 | t | | I | | PI+D (vir’valandziai) a 4) 2 6| —|-5)-} 8} =) -] 1 20 ; ttre ata | 1+V (savitarna) = edie ei =] 2) —|] 2 ee a 19 | | B+V (bendravaldis) 1 = 2| 2 1| Bh els = eg 10 | | S+V (dvipakaitis) Len ities a ba: ep hts healer. 9 | I+D (keliapareigis) —}epop at apa}—| fea} als 8 Fal al Py+V (daugiskaita) So atte ray et fe ie a 5 | | Pvy+B (rudmargé) —| 2 ore | AEA i] - 3 V+V (grezmatis) pees ale See chem feeb ee 1 D+B (kailiapalaikiai) t|-— ae Seer |. ae 1 Py+Py (lygiagretés) = |= -- —}—-}-j}-}-} 1 - 1 18 viso skirtingy diriniy | | | | | 893 2 lentelé Kalbos daliy da%numas sudurtiniy terminy daryboje Diriniy skaigius Kalbos dalis I sandas II sandas Daiktavardis 4 “ VeiksmazZodis 2 ia Bidvardis hee, . Skaitvardis o a Prieveiksmis a0 ‘ Jardis a ss Prielinksnis » iG Bendrais bruozais apZvelgus nagrinéjamu sudurtiniy terminy kiekybinj pasiskirstyma, galima manyti, kad terminologijoje pamatiniais Zodziais daiktavardziai imami truputj daZniau, negu apskritai dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziu daryboje. V. Urbutis, platiai isnagrinéjes dabartinés kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba, remdamasis visy pirma pavyzdZiais ig ,,Dabartinés lietuviy kalbos zodyno“ (V., 1954), nustaté, kad diriniai, ,,.kuriy antruoju sandu yra paimtas daiktavardis, sudaro beveik tris ketvirtadalius visy dabartinés lietuviy kalbos bent kiek Zinomesniy sudurtiniy daiktavardZiy“ (i$ viso minétame Zodyne ju duodama daugiau kaip du tikstantiai du Simtai)**. Tokiy sudurtiniy terminy Cia nagrinéjamuose Saltiniuose sudéta dvideSimtadaliu daugiau. Tatiau tai néra esminis skirtumas. Reikia pasakyti, kad labai smarkiai nesiskiria ir kiti kiekybiniai sudurtiniy terminy darybos duomenys. Tad Siuo atZvilgiu terminy daryba gana neblogai islaiko bendrasias dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy Zodziy darybos proporcijas, Idomu pazyméti, kad lietuviSky sudurtiniy terminy daryba Siais bendriausiais savo bruoZais, matyt, gerokai skiriasi nuo atitinkamy latvisky terminy darybos. V. Skujinios duomenimis, latviy technikos moksly terminijoje vienaZodZiai sudurtiniai terminai sudaro 38 % visy dariniy", Tai Zymiai daugiau negu lietuviy kalboje — darbo Saltinius sudarantiuose vienuolikoje lietuvi8ky terminy Zodyny vienaZodziais terminais daiktavardZiais pateikty dariniy tarpe (jy yra netoli septyniy tikstantiy) "-# Urbutis V. Dabartinés lietuviu kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba, p. 68, 66. Zr. taip pat: Lietuviy kalbos gramatika, t. 1, p. 437. * Cxyuua B. O6pasosanue TepMHHOB TeXHMMeECKHX HayK B MaTBIINICKOM A3bIKe: Asropep. Kany. Quc.— Pura, 1969, c. 14, 74 diriniai sudaro 13 %. Be to, antrasis minétos autorés nagrinéty latvisky terminy sandas remiasi vien daiktavardziais™. I§ Sio sugretinimo daryti kokias nors didesnes iSvadas ar apibendrinimus apie dviejy artimiausiy giminai¢iy kalby terminy darybos skirtumus, Zinoma, bity per daug drasu. Daug kas gali biti ne kalby vidiniy skirtumy, bet tyrinétojy skirtingo poZiirio j atitinkamus faktus ir nevienodo jy vertinimo padarinys. Tatiau tam tikry ir galbit nemaZy skirtybiy, matyt, vis délto esama. Biity naudinga sugretinti Siu dviejy kalby dabartine terminy daryba. Lietuvisky sudurtiniy terminy, kaip ir apskritai lietuviy kalbos diriniy, semantinis ir gramatinis centras daZniausiai yra antrasis sandas. Pirmasis sandas paprastai apibrézia, paZymi tai, kas pasakoma antrojo sando pamatiniu Zodziu (Sis santykis labai pareina ir nuo to, kurios kalbos dalies zodziu remiasi pirmasis sandas). Sudurtiniu terminu (ir apskritai ZodZiy), kuriy tas santykis bity kitoks, yra palyginti visai nedaug. Tad diriniai daZniausiai ir skirstomi visy pirma pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso antrojo sando pamatinis Zodis. Taip i&skiriami du stambis biiriai — daiktavardiniai ir veiksmaZodiniai sudurtiniai daiktavardZiai (kitu kalbos daliy Zod7iais antrasis sandas remiasi labai retai). Sie du biriai nemaZai kuo skiriasi tick darybos formos, tiek ir reik$més atZvilgiu. Kiekvieno taip igskirto birio viduje dirinius iprasta skirstyti pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso pirmojo sando pamatinis Zodis. Toks skirstymas padeda lengviau ir glaustiau i8rySkinti kai kurias atitinkamy dariniy formos ypatybes, apzvelgti, kick nuo to, kuriy kalbos daliy ZodZiais remiasi sandai, pareina diriniu reikSmé. Sitaip iskirstyti dariniai toliau nagrinéjami reikSmés ir formos atZvilgiu. Tokios skirstymo ir nagrinéjimo tvarkos i§ esmés laikomasi ir Siame darbe. Tatiau Siuo atveju nukentia nagrinéjimas pagal dariniy darybing reikSme. Pavyzdziui, veiksmaZodinj antraji sanda turin¢iy diriniy jrankiy pavadinimo reik8mé nepriklauso nuo to, kurios kalbos dalies Zodziu remiasi pirmasis sandas (plg. bangomatis FZ, STZ, durpsemé MZ, kelmarové MZ, riedmusa SZ, savivartis MZ, garsiakalbis FZ, STZ ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie kitu reikSmiu dirinius. Tad veiksmazodinj antrajj sanda turin¢ius sudurtinius daiktavardzius, rodosi, patogiau butu nagrinéti ne suskirstius pagal pirmaji sanda, o pagal dariniu reikSme. Tatiau Siame darbe to atsisakyta, siekiant vienodos klasifikacijos. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai Kaip jau minéta, sudurtiniy terminu, kuriy antrasis sandas remiasi daiktavardiziu, yra daugiausia (78,2 % visu nagrinéjamy pavyzd7iu). Pirmasis tokiy sudurtiniy daiktavardziy sandas taip pat daZniausiai yra daiktavardinis (59,6 % visu daiktavardinj antraji sanda turinéiy pavyzdziy). Gana da%nai Sios ri8ies dariniy pirmasis sandas remiasi bidvardZiu (21,7% pavyzdziy), retiau — skaitvardziu (8,2% pavyzdziy) ir palyginti retai — veiksmazodZiu (3,4% pavyzdziy), prieveiksmiu (3% pavyzdziy), prielinksniu (2,9% pavyzdziy) bei ivardZiu (1,2% pavyzdziy). Beje, Sie kiekybiniai duomenys, galima sakyti, graZiai sutinka su V. Urbutio pateik44 Ten pat. 5 tais duomenimis apie dabartinés lietuviy kalbos sudurtinius daiktavardzZius!®. Vadinasi, cia esama tvirto lietuviSky sudurtiniy daiktavardZiy darybos polinkio. Idomu, kad ir latviy technikos moksly terminijoje daugiausia yra abu daiktavardinius sandus turinciy sudurtiniy terminy (62,5%), antri pagal dariniy skaitiy (17,4%) yra atitinkami diriniai su pirmuoju bidvardiniu sandu. Tatiau kur kas daznesni Gia sudurtiniai terminai su pirmuoju veiksmaZodiniu sandu (15,1%) ir retesni — su skaitvardiniu, ivardiniu bei prieveiksminiu pirmuoju sandu?®. Bendrasis sudurtiniy terminy su daiktayardiniu antruoju sandu reikSmés pobidis paprastai pareina nuo to, kokia reikSme turi antrojo sando pamatinis daiktavardis. Tai jis daZniausiai lemia, ar sudurtinis daiktavardis turi konkretia reikSme (Zymi daikta, gyvi), ar yra abstrak¢ios reikSmés zodis. Dél to toks skirstymas j datybos birius, koks paprastai taikomas priesagy ir galiiniy vediniams, sudurtiniy daiktavardziy darybos tyrinéjimuose nepraktikuojamas. DidzZiausioji dariniy dalis yra riSiniai pavadinimai ty dalyky, kurie zymimi antrojo sando pamatiniais daiktavardziais. Ta¢iau nemaZai yra ir kitokius dalykus zymintiy sudurtiniy terminu. Diriniai su daiktavardiniais sandais Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais dazniausiai yra daromi iS lietuvisky daiktavardZiy (prie jy ¢ia priskiriami ir seni, jauge ij kalbos Zodyna skoliniai). Ta¢iau nesunkiai sudaromi ir tokie hibridai, kuriy vienas kuris sandas remiasi tarptautiniu ZodZiu, paprastai vartojamu atitinkamos srities terminu. Tarp nagrinéjamy pavyzdziy tokiy dariniy yra 15,6%, trys penktadaliai jy turi tarptautiniu daiktavardziu paremta antraji sanda, o likusieji — pirmajj. Pvz.: anteridkotis ,gametoforas, ant kurio susiformuoja anteridziai — antheridiophorum, -usaHTepuyuenocen* BZ, betonvamzdis ,,vamzdis, kurio sienelés padarytos i§ betono — Geronuaa tpy6a“ MZ, citrinvaisis .,sultingas vaisius su stora spalvota Zieve, kurioje gausu eterinio aliejaus liauky — hesperidium, recnepumuit, nomepaner“ BZ, fosforitmilciai ,,malti fosforitai — @ochopurHaas myxa“ ChZ, konidijakotis whifo Sakelé, kurios virSiinéje susidaro konidijos — conidiophorum, -us, KoHHMuexocen BZ, pulpovamzdis ,,vamzdis pulpai nuvesti — nynsnosog* MZ, skorpionvéZiai ,,Merostomata, pakocxopmuonsi“ GZ, startavieté ,mecto crapra“ SZ, buoziasporés ,,buoziagrybiu vaisiakinio specialiy; hify (buoZeliy) virSiinéje susidariusios sporos — basidiosporae, 6asuxuocnopr BZ, gelzbakterés ,,siiilinés bakterijos, daugiausia i$ Leptotrix genties, gyvenantios geleZies bikarbonatyu turtingame vandenyje (prie Saltiniy). <...> — Chlamydobacteriaceae, xeme306axrepuu“ BZ, jarmylé »MopcKkast Mua“ EZ, SZ, kiauSiasporé ,,oogaminiu augaly riSiy spora arba zigota, po apvaisinimo susidariusi i§ kiauSialastés — oospora, oocnopa“ BZ, mixkatundré ,,tarpiné sritis, kur miSkai pereina ji tundras — mecotyuupa“ MZ, molbetonis ,molio, smélio ir Zvyro bei skaldos mechaninis ** Urbutis V. Dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba, p. 68; Lietuviy kalbos gramatika, t. 1, p. 437. Gretinimai su dabartinés lietuviy kalbos duomenimis Siame darbe paprastai remiasi Siais V. Urbutio tyrinéjimais. * Cxyuua B. OGpa3onanue TepMHHOB TeXHM¥eCKHX HayK B MaTBILICKOM a3bIKe, c. 14—16. 76 miSinys — rmmHoGeton“ MZ, pusantraciciai ,,tokios akmens anglys — nomyaHrpauutsi ChZ, pusfinalis .nonybwnan“ SZ, pusperiodis ,tonynepuon ChZ, FZ, STZ, pustonis ,.nonyrou“ FZ ir kt. Taigi galima sakyti, kad tarptautiniai terminai gana pladiai jeina j Sios riiies lietuvi8ky sudurtiniy terminy daryba. Tai, be abejo, yra palyginti gausaus tarptautiniy terminy vartojimo ivairiose lietuviy terminologijos srityse padarinys. Ta¢iau vien i8 tarptautiniy terminy nauj sudurtiniai daiktavardZiai savarankiSkai, matyt, retai tera daromi, o nagrinéjamuose Saltiniuose tokiy pavyzdziy kaip ir neaptikta. BZ idétas sudurtinis terminas amonbakterés ,,bakterijos, naudojantios maistui amonio druskas — amMoHOaxtepuu“, be abejo, gali biti cia minimas, tatiau, kita vertus, tai gali biti ir kitos kalbos termino lietuvinimo padaras. Kiti panasios sandaros tarptautiniai terminai paprastai yra neabejotini skoliniai. Beveik trys ketvirtadaliai Sios rigies sudurtiniy terminy Zymi jvairius konkreGius tikrovés dalykus — daiktus (daZniausiai) ar gyvas bitybes (beveik septintadalis konkretius dalykus Zyminéiy pavyzdziy). Kiek daugiau negu SeStadalis dariniy turi abstraktia reik’me. Likusieji sudurtiniai terminai yra jvairiu, daZniausiai gamtiniy viety pavadinimai. Dalis sudurtiniy terminu, turintiy abu daiktavardinius sandus, pavadina sudétinius dalykus, kuriy sudaromieji dalykai, Zymimi sandy pamatiniais daiktavardiiais, yra lygiareikSmiai, vienodai savarankiSkos diriniu pavadinamo dalyko dalys, pvz.: angliavandeniai ..grupé organiniy junginiy, kuriy cheminé sudétis daugiausia atitinka formule C,(H.O)m“ BZ, ..C junginiai su H ir O — yrnesogpi ChZ, angliavandeniliai .,C junginiai su H — yrnesogopozpi~ ChZ, GZ, chlorkalkés »Ca(OCl), ir CaCl, miinys — xuopHas w3BecTb ChZ, durpédumblis ,su dumblu sumai8ytos durpés — wmctsrit Toph“ MZ, GZ, gruntadirvé ,,bendra savoka gruntui ir dirvoZemiui pazyméti — nowsorpyaT“ MZ, ..:pyHTorousa* GZ, miikastepé ,,fiziné-geografiné zona Siaurés pusrutulio vidurinéje juostoje, charakteringa tuo, kad takoskyrose pievinés stepés kaitaliojasi su miskais — mecocrenb“ MZ, GZ, miskatundré .,tarpiné sritis, kur miSkai pereina j tundras — jlecoTyHapa~ MZ, moliasmélis ,molio ir smélio miSinys — rmmnonecox MZ, skorpionvéziai »Merostomata, pakockopmHonsi GZ, imogbezdzionés ,,Anthropoidea, 4es0BeKoo6pa3unie“ GZ, zZvériadrieZiai ,,Therapsida, sseperoqo6nbie“ GZ ir galbit akieZeriai ,30nmu“ GZ. Sintaksiskai tokiy diriniy sandy tarpusavio santykiavimas yra sujungiamasis. Dél to ir patys sudurtiniai daiktavardziai vadinami sujungtiniais, arba kopuliatyviniais. Tatiau Sios rii$ies sudurtiniy terminy yra labai nedaug (netoli 3% visu abu daiktavardinius sandus turintiy pavyzdziy). Nedaug kopuliatyviniy diriniy ir apskritai dabartinéje lietuviy kalboje, negausiis jie ir rusy bei lenky kalbose?’. Dauguma sudurtiniy terminy turi ne sujungtus, o tarsi prijungtus sandus, kitaip sakant, jie (sandai) néra visai savarankiski, kits kitam nepriklausomi. Paprastai vienas (daznu daZniausiai pirmasis) ty sudurtiniy daiktavardziy sandas apibrézia, patikslina, vadinasi, apsprendZia, susiaurina kito sando reiksme. Tai vadi1?” Blicharski M. Ziozenia imienne w jezyku rosyjskim i polskim, p. 47. 7F namieji apsprestiniai, arba determinaciniai (determinatyviniai) sudurtiniai terminai, Dauguma determinaciniy sudurtiniy terminu turi tiesiogine reikSme, t.y. dariniy reikSmé tiesiog susidaro i§ sandy santykiavimo ir ju pamatiniy daiktavardziy reikmés. Cia turimas galvoje, Zinoma, ty terminy vartojimas, kitaip sakant, tai, kad i§ darybos kylanti reikSmé i§ esmés nesiskiria nuo leksinés atitinkamy dariniy reik&més. ApibréZiamasis (determinuojamasis) tokiu sudurtiniy terminu sandas sudaTo tarsi semantinj viso darinio centra, visy pirma nuo jo (sando) pareina, kokios ries dalykas jvardijamas. ApibréZiantysis sandas, Zymédamas kokj nors jvardijimui svarby apibréZiamojo dalyko bruoZa, nulemia, kad darinys Zymi siauresne, paprastai apibréZiamojo sando pamatinio ZodZio Zyminiui subordinuota dalyka. Taigi tia esama tipisku endocentriniu diriniy. Tokie sudurtiniai terminai Ppaprastai yra riSiniai pavadinimai. O kadangi terminologijoje riSiniy savoku labai gausu, nesunku suvokti, kad Sio tipo sudurtiniy terminy daryba yra pati aktyvioji. Neretai taip susidaro palyginti nemaZi ta pati atraminj sanda turingiy riSiniu terminy buriai. Pvz.: t liga: akmenligé ,,kriauSiu vaisiy Zvirgidy pavidalo sukietéjimas, kriaugéms negaunant pakankamai vandens — lithiasis, murua3“ BZ, dirvonligé ,,javu varpy ir lapy virsiniy nubalimas dél vario stokos dirvozemyje — Gone3Hb o6pa6orKu“ BZ, dryZligé ,,lapy liga, pasireiSkianti pailgomis dryZiais istisusiomis apmirusiy audiniy démémis — momocatocrs“ BZ, gelzligé ,,ivairios formos irudimai bulviy gumbo viduje, atsirandantys dél nenormaliy dirvoZemio salygu“ BZ, grybligé »grybu sukeliama zmoniy ar gyvuliy liga — muxos“ BZ, Jurligé ,,.mopcxaa Gonesub“ SZ, kamitligé ,,ivaitaus dydzio sukamitéje lizdai obuolio minkStime <...>“ BZ, lielialigé »obuoliy séklalizdZio raudonasis peléjimas, sukeliamas Fusarium genties gryby — cepanesuuHaat rub“ BZ, miltligé ,,dazniausiai peleniniy (Erysiphaceae) Seimos grybu sukeliama liga, kurios uZpulti lapai atrodo lyg miltuoti — mysnuctas poca* BZ, pelenligé ,,kultiriniy ir laukiniy augaly liga, pasireiSkianti virSutinéje lapy puséje pastebimomis gelsvomis jvairaus dydzio ir formos démémis, kurios apatinéje lapy puséje yra nuklotos balta, pilka ar pilkSvai violetine labai trumpa veja. Pelenlige pasitaiko ir ant kity organyu <...>. — noxHaa MYy4HUCTaa poca, MHI(b) ABO, nepoxocnopo3* BZ, piisléligé (kriauSiy lapy) ,,kriauSiu liga, sukeliama grybo Taphrina bullata Berk. et Br., pasireiSkianti lapu lakSto pisli8ku i$gaubimu j virguting arba apatine puse — s3qyrue sucTbes rpyuim, BinyktuHbi BZ, ridligé »augaly liga, sukeliama jvairiy prie ridgrybiy Seimos priklausantiy parazitiniy grybu — pxaBynHa, pxasumHHad Gone3HD“ BZ, sidabraligé ,slyvu, obely, kartais ir kity augaly lapy pabalimas, kurio priezastimi daznai bina grybas Stereum purpureum Pers. — mueunstit Oneck“ BZ, stiklaligé »fiziologinio pobiidzio liga, pasireiSkianti skaidriomis lyg stiklas démémis paveikto augalo audiniuose — crexJopumHocts< BZ, suodzialigé ,,vasaros antroje puséje ant augaly, ypaé medzZiy lapy, susidarandios j suodZius panavios apnaSos — jvairiu saprofitiniu gryby (Fumago, Torula ir kt. genéiy) hifai ir fruktifikacijos organai — yepu», caxuctsrit Hanér* BZ, Sasligé »augaly liga, pasireiSkianti SaSy pavidalo iSaugomis gumby arba vaisiy pavirSiuje — napma“ BZ, Sratligé (kaulavaisiniy) ,,liga, sukeliama grybu 78 Sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai dabartinés kalbos sudurtiniai daiktavar- .diiai, daZniausiai daromi i§ darybiskai neskaidoma kamieng turintiy daiktavardziy, pvz.: algalapis EZ, burlaivis SZ, delnakojai GZ, dulkiadaigis BZ, duonpinigiai EZ, frachtapinigiai EZ, TZ, gleivétakiai BZ, gumbavaisiai BZ, jurmylé EZ, SZ, jarligé SZ, kelialapis EZ, TZ, kelpinigiai EZ, TZ, laikotarpis EZ, SZ, GZ, laivatakis SZ, lapavaisis BZ, laukmedis BZ, lipaplaukiai BZ, medvilné ATZ, BZ, EZ, miegmaiSis SZ, odapradis BZ, orakelis SZ, pientakiai BZ, pietrytys GZ, pievazolé MZ, prekysuolis BZ, puscelé ChZ, pusduobé GZ, puseilis LZ, puskilpé SZ, radgrybiai BZ, sakotakis BZ, skujauogé BZ, sliekratis STZ, sporalapis BZ, Sunkelis SZ, tévavardis TZ, upébaris SZ, vaistaZolés BZ, véjaduobé GZ, Ziedvirvé SZ ir kt. Tatiau daugiau negu ketvirtadalis nagrinéjamy dariniy turi paprastai viena sanda, kuris yra aiSkiai darybiSkai skaidomas (maZdaug vienodai dazZnai ir pirmasis, ir antrasis). Tik dariniai su abiem darybiSkai skaidomais sandais yra labai reti, pvz.: vaztaraStis EZ, TZ, Ziedynpumpuris BZ. Tokie pamatiniai sandy daiktavardiiai, kaip juosta, kablys, rastas, raStas, vazta, veiksmas, nors it bidami priesaginiai, visai neatrodo darybos iSimtys, ir negalima biity pasakyti, kad yra kokia retenybé. Tatiau daug retesni yra sandai, kurie remiasi sudurtiniais bei prieSdélius ar pailginantias Zodj skiemeny atZvilgiu priesagas turingiais daiktavardZiais (deSimtadalis abu daiktavardinius sandus turin¢iu pavyzdZiy). Daugiausia tai priesaginiai sandai, pvz.: augimvieté BZ, GZ, dirvonligé BZ, dilgyngyviai GZ, komandiruotpinigiai EZ, TZ, ledynmetis GZ, MZ, radimvieté BZ, GZ, vaisynrandis BZ, Ziedynkotis BZ, Ziedynlapis BZ, Ziedynsostis BZ; angliavandeniliai ChZ, GZ, svogiinpumpuris BZ, Ziedpumpuris BZ, pusdeginis ChZ, MZ, pusdykumé GZ, MZ, pusdulkiné BZ, pusgaminis EZ, puspylimis MZ, pussuktukis SZ (jojimo figiira). Reti Gia ir aiskiai skaidoma kamiena turintys tarptautiniai ZodZiai, pvz : fosforitmilciai ChZ, pusfabrikatis EZ, pusproletariatis EZ. Palyginti retai sandy pamatiniai daiktavardZiai turi prieSdélius, i jy daZnesni sudurtiniai terminai su pirmuoju tokiu sandu, pvz.: ioriakriaukliai GZ, papédlapis BZ, paziedlapiai BZ, prielaprandis BZ, uzpakaliaskruosciai GZ, uzpakalia- ¥iauniai GZ. Pasitaiko vienas kitas darinys, turintis sanda, sudaryta su tarptautiniu terminy elementu, pvz.: kilovatvalandé EZ, zoosporangijakotis BZ. Antrasis prie8délétas sandas yra visai iSimtinis dalykas — pavyzdziy tarpe tik puspasagis SZ ir pusudtvanké MZ (beje, galiinés vediniai pasaga, uzZtvanka prieSdélj turi i pamatiniy veiksmazodziy). Taip pat be galo reti yra terminai, turintys sudurtinio daiktavardzio sanda (sienlaikrastis LZ). Galima daryti i8vada, kad terminy daryba dazniau neiSsilaiko tradicinés sudurtiniy daiktavardZiy darybos ribose. Prireikus cia nevengiami ir tokie sandai, kurie apskritai dabartinés kalbos diriniy darybai nebiidingi. Tiesa, kartais tokie darybos at%vilgiu sudétingesni sandai j sudurtinj termina patenka supaprastinti. Ypat linkstama numesti pamatiniy daiktavardZiy mazybines priesagas, pvz.: buozkotis ,,kotelis, ant kurio yra buoZelé (bazidé)“ BZ, kaulavaisis ,,sultingas ar pusiau sausas vaisius (slyva, migdolas), kurio vidinis sluoksnis (endokarpas) turi kieto mechaninio audinio (kauliuko) konsistencija* BZ, kiausialgsté,, moteriskoji lytiné las- ‘telé gemalinio maiSelio sudétyje“ BZ, kiausiasporé ,,cogaminiy augaly riSiy spora 85 arba zigota, po apvaisinimo susidariusi i8 kiauSialastés“ BZ, lipaplaukiai ,,lipus gaminantys plaukeliai, paprastai dengiantys pumpurus“ BZ, orapiisiés ,,1. oro pripildytos pislelés dumbliy audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. Ziedadulkiy iSorinio apvalkalélio pisli8kos i8augos, palengvinantios Ziedadulkiy svorj ir igalinantios jas toli nuskristi* BZ, sparnavaisis ,,lukStavaisis ar rieSutélis, kurio apyvaisis yra prasiplétes j odos ar plénelés pobiidzio plok&tia prieda — sparnelj (guobu, uosio, skroblo, berZo)“ BZ, Sakniaplaukiai ,8aknies epidermio lasteliy ataugos, tarnaujantios siurbiamajam pavirsiui padidinti* BZ, taurélapis ,,paskiras taurelés lapelis“* BZ, vainiklapis ,,vainikélio atskiras lapelis“ BZ, vaiskotis ,,vaisiaus dalis, kuria jis suauges su vaisine Sakute; vaisiaus kotelis“ BZ, varpazvyniai ,,Zvyneliai varputiy pamate“ BZ, Ziedazvyniai ,,du Zvyneliai varpiniy augaly Zieduose, apsaugantys esmines Ziedo dalis (kuokelius ir piestele), o paskui — jaung griida“ BZ, Ziedlapis ,,1. nediferencijuoto apyziedZio lapelis; 2. vainiklapis (liaudies kalboje)* BZ. Patys terminy reiksmés apibidinimai daZnai jau rodo, kad sando pamatas turéty biti priesaginis. Be to, minéti sudurtiniai terminai yra sudaryti i$ botanikos terminu buozelés, kauliukas ,,kaulavaisio kietoji dalis kartu su sékla“, /apelis ,,1. sudétinio lapo atskira dalelé; 2. smulkus lapas“, /gstelé, kotelis, plaukeliai »Plonos iSaugos antzZeminiy augalo daliu pavirsiuje“, pislelé, sparnelis, taurelé, vainikeélis, 2Zvynelis, terminologijoje vartojamo kiausinélio. Vadinasi, darybos metu pamatinio zodzio kamienas yra supaprastintas, morfemiskai patrumpintas. Turint galvoje, kad i§ terminy yra neretai sudaromi ir terminologijos diriniai, galima manyti, kad ir kai kurie sudurtiniai terminai imami sandais yra supaprastinami, pavyzdziui, saitavieté ,,zenkliukas séklos luobeléje, kur sékla buvo priaugusi prie séklasaitio“ BZ, skildialapis ,,daigo pirmasis lapas, iSauges iS séklaskiltés ir paZaliaves <...>“ BZ. Matyt, Sie terminai yra sudurti i8 Zodziu séklasaitis ir vieta bei séklaskilté ir lapas. Tokiy pavyzdzZiu galima surasti ir dangiau. Jie rodo, kad ir terminologijoje stengiamasi per daug negausinti darybos iSimtiy. Tai, Zinoma, visokeriopai palaikytina ir skatintina. Darantis naujus terminus, visuomet geriausia ieSkoti biidy, kaip sudaryti patogius ir atitinkantius bendruosius dabartinés lietuvin kalbos Zodziu darybos désnius bei polinkius darinius. Sudurtiniu terminy sandai tarpusavyje jungiami su jungiamaisiais balsiais ir be jy. Kaip sujungti nagrinéjamy sudurtiniy terminy sandai, parodyta 3 lenteléje. Bemaz pusé nagrinéjamy sudurtiniy terminy i8 viso neturi jungiamyju balsiy. Pamatiniai pirmojo sando daiktavardZiai Gia gali turéti bet kuria galiine. Jungiamojo balsio sudurtiniai ZodZiai itin daZnai neturi, kai pirmojo sando pamatinis daiktavardis turi galiine -é, tatiau per tris ketvirtadalius tokiy pavyzdziy sudaro dariniai su pirmuoju sandu pus-. Jungiamasis balsis Salia pusvartojamas be galo retai. Mazdaug trijy penktadaliy dariniy jungiamieji balsiai sutampa su istoriniais kamiengalio balsiais. Pvz.: _-a- (i8 dabartiniy -as galiine turintiy daiktavardZiy): darbadienis EZ, TZ, diegamaksté BZ, grybaxakné BZ, kalnagibris GZ, MZ, laivatakis SZ, muilanafté ChZ, oragaubtis GZ, skliautakalvé GZ, Salmapradis BZ, vairagalys SZ ir kt. Beje, kai pirmasis sandas remiasi a-kamieniu (-as galiine turinéiu) daiktavardziu, maz86 3 lentelé Sudurtiniy terminy sandy jungimas Dariniy skaitius pagal pirmojo sando pamatiniy Z daiktavardZiy galines ses IS viso balsis ._. | -is “is |i -is | dariniy -as | -ias io) -ys | (-ies) | -us | -ius | -uo | -a | -ia | -é | (-ies) var gi mot. g. | | 70| 1 ui Ant Pick Bila; GH OUR ily 25 | 75| 3 199 | } | { i | -a72 | 1 | 2 * | 5] 121 ~iaGate vis) bas 3 | 1 13 | 11 50 -o6 12 | | 18 { | ~< | | 14 14 a 1 | 1 | 1 | 4 7 | | | | -y- | | | 4] 4 Beek ci waa -u- | 2 | | 2 | | | | | | | -iore ee a | 1 pee | | | | | | 149; 2] 24 | 6| 3 Z[o9 7 | 78] 1a 18 416 daug vienodai daZnai sudurtinis terminas bina arba be jungiamojo balsio, arba su jungiamuoju balsiu -a-. Kitokie jungiamieji balsiai retai tepasitaiko (nepilni 5% nagrinéjamy pavyzd¥iu), pvz.: luistikalniai GZ, sakopislé BZ, véjovagés GZ ir kt. -ia- (i8 galiines -ias, -is, -ys turin¢iy pirmosios linksniuotés daiktavardziy. Cia, matyt, skirtini ir galiinés -ius daiktavardziai): kailiavilné ATZ, kelialapis EZ, TZ, krumpliaratis FZ, MZ, STZ, SZ, moliaduobé MZ, spygliamaksté BZ, SalciaplySiai GZ, vaisiakinis BZ. Si jungiamaji balsj turi beveik du tretdaliai nagrinéjamu pavyzdziy, kuriy pitmasis sandas remiasi ia-kamieniais daiktavardZiais. Dauguma likusiy tokiy diriniy yra be jungiamojo balsio, -o-. Sj jungiamaji balsj daZniausiai turi dariniai, kuriy pirmasis sandas remiasi o-kamieniais daiktavardZiais (jy vienaskaitos vardininko galiiné yra -a); pvz.: bangovagés GZ, dirvoZemis GZ, MZ, gamtovaizdis GZ, kainozenklis EZ, vielokaistis STZ. Tatiau vis délto tai yra palyginti retas jungiamasis balsis (dar Siek tiek - dariniy su a-kamieniu pirmuoju sandu, pvz.: darbotvarké TZ, kraStovaizdis GZ, 87 MZ ir kt.). Netgi o-kamieniu daiktavardZiy sandai daZniausiai duriami su jungiamuoju balsiu -a- (didesné pusé nagrinéjamy pavyzdziy) arba be jungiamojo balsio (tretdalis tokiu diriniy), pvz.: galvakojai GZ, gyslakerté BZ, juostakilpés SZ, kalyagiibris GZ, MZ, SZ, kojavilné ATZ, mésakiautis BZ, plunksnakablis SZ, séklagibris BZ, séklapradis BZ, sporadaigis BZ, vaztapinigiai EZ, TZ, citrinvaisis BZ, dienpinigiai EZ, TZ, nuompinigiai EZ, TZ. Gana jvairuoja ir kity kamieny pirmuosius sandus turintiy sudurtiniy terminy jungiamieji balsiai, nors tam tikra dariniy dalis visais atvejais turi jungiamuosius balsius, sutampantius su tais istorinio kamieno galo balsiais. O tais atvejais, kai jungiamasis balsis yra skirtingas, dazZniausiai pastebimas linkimas j daZniausius. jungiamuosius balsius -aarba -ia-. Siuo atzvilgiu terminy daryba labiau nesiskitia nuo bendryjy dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziy su abiem daiktavardiniais sandais polinkiy. Todél ir darantis naujus terminus j tai atsiZvelgtina (zinoma, neuZmirStant ir kity atskiroms dariniy grupéms biidingy polinkiy)®. Galima manyti, kad, apskritai imant, jungiamasis balsis yra fakultatyvus, nebitinas lietuvisko sudurtinio Zodzio, vadinasi, ir termino (nors pastarieji paprastai teikiami be varianty) dalykas. Ne vienu atveju jy buvimas reikalingas tam, kad darinj bity patogiau tarti — i8skaidomos per didelés ar nepatogios tarti priebalsiy samplaikos, plg. angliariigsté (ir nesamq angiriigsté) ar kalvagiibris (ir galima kalvgibris), veiksmaZodis (ir sunky tarti nesama veiksmZodis) ar padedama iSlaikyti nepakitusj sanda, plg. raiSciadandiai (be jungiamojo balsio raistdanciai tariant labai pakisty ir ne toks aiSkus biity pats Zodis — raiSdantis). Matyt, ir dél to pasitaiko, kad net ta pati pirmajj sandq turintis dirinys gali biti sudarytas ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, pyz.: buoziasporés BZ, ir buozkotis BZ, kelialapis EZ, TZ (i8vengiama lietuviy kalbai nebiidingo priebalsiy sudvigubinimo) ir kelpihigiai EZ, TZ, stiebagumbis BZ ir stieblapis BZ, vaisiasostis BZ ir vaiskramis BZ. Zinoma, labai daug yra atveju, kur Sio tipo varijavimas kokiomis nors fonetinémis prieZastimis nepaaiskinamas. Yra kiek ir tokiy terminy, kur jungiamojo balsio lyg ir reikétu, bet jo néra, pvz.: pussirupis ChZ (tiesa, daugiausia tai yra dariniai su pirmuoju sandu pus-). Taéiau yra taip pat atvejy, kai sandy jungimo biidas padeda i&skirti ZodZius ir, vadinasi, pasidaro reikSmingas dirinio komponentas, pyz.: dienorastis ,anesHuK LZ ir dienrastis ,.exenuesnas rasera“ LZ, orapiislés ,,1. oro pripildytos puslelés dumbliy audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. Ziedadulkiy iXorinio apvalkalélio piisliskos iSaugos, palengvinandios Ziedadulkiy svori ir igalinan18 Beje, retkardiais ir kalbininky taisymai kalbamu atzvilgiu bina nepakankamai objektyvis. Pavyzdziui, be reikalo visuomenei sukama galva, kad variantas darbovieté geresnis uz darbaviete. Tai, kad dabartinéje vartosenoje, visy pirma periodikoje, labiau linkstama j darbaviete (beje, rekomenduojamg ir vienintelio turimo ,,Teisiniy terminy Zodyno“), nors tai ir ne visai sutinka su ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno“ siiilymais, neturéty biti smerkiama. Pati vartosena Siuo atveju renkasi priimtinesnj varianta. Né vienas iS ty variantu negali biti laikomas kalbos klaida, ta¢iau pirmybé ir darybos atzvilgiu, be abejo, priklauso darbavietei, nes Sio varianto jungiamasis balsis geriau atitinka bendrajj tokiy Zodziy darybos polinkj. Kol kas, rodos, nejuntamas kalbos klaidy stygius, kad reikéty visuomenés démesikreipti j tokius mazmoidius. 88 Gios jas toli nuskristi* BZ ir orpislé ,no3nyumet wap“ SZ (aviamodelizmas). Tokie atvejai, tiesa, reti, bet tai netrukdo jiems rodyti, koks svarbus vaidmuo dirinyje kartais gali tekti jungiamajam balsiui. Pasitaiko atveju, kai sudurtiniu terminy pirmasis sandas ir jo jungimas prie antrojo sando bitinai taisytinas. Visy pirma tai pasakytina apie botanikos termina zoosporangijakotis BZ. ,,Botanikos terminy Zodyne“ pateiktas ir pirmojo sando pamatinis Zodis — terminas zoosporangé, yra taip pat terminai sporangé ir sporangékotis. Tad visai pagristai reikéty tikétis dirinio zoosporangékotis. Sio termino darytojy per aklai Zitréta j lotyni’kojo (zoosporangiophorum, -us) ar rusi8ko (300cilopanruenocenl) termino sandy jungimo bida ir, matyt, kopijuota, uzZmirsus, kas ankstiau patiy buvo teikta. Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais turi iS esmés suvienodintas galiines, kurios bidingos apskritai visiems Sios ruSies dabartinés lietuviu kalbos diiriniams. Darinio galiiné labai pareina nuo to, kurios giminés daiktavardis yra antrojo sando pamatinis Zodis (iSimtys — nemaZa dalis gyvanu pavadinimu). Déi to naudinga if karto pastebéti, kad nagrinéjamy terminy antrasis sandas daug da%niau remiasi vyriSkosios giminés daiktavardziais (netoli dviejy treédaliy pavyzdZiy). Dauguma tokiy diriniy (be kokiy 3—4%) turi galiine -is (vn. K. -io). Tad truputj daugiau negu treédalis terminy turi antrajj sanda, paremta moteriskosios giminés daiktavardziu. Per tris ketvirtadalius tokiu dariniy turi galiine -é. Beveik visi like dariniai turi galiine -is. Tad Gia reikia kalbeti ne apie darybos polinkj, o apie darybos désninguma, kurio pamatu gali biti sudarytos ir tam tikros taisyklés. Nagrinéjamy sudurtiniy terminy galiinés santykiavimas su antrojo sando pamatiniy daiktavardZiu galiine gerai matyti 4 lenteléje. : Galiine -is turi 70% visu sudurtiniy terminy su abiem daiktavardiniais sandais. Tai visu pirma beveik visi diriniai, kuriy antrasis sandas remiasi -as galiine vardininke turintiais daiktavardZiais, ir if esmés visi kity galiniy vyriSkosios giminés antrojo sando pamatinj daiktavardj turintys dariniai. Reti yra dariniai su galiine -ys, pvz.: peltakys ATZ, pietrytys GZ, rastgalys MZ, vairagalys SZ. Galiine -é daZniausiai turi tie sudurtiniai terminai, kuriy antrasis sandas remiasi moteriSkosios giminés daiktavardziais, tatiau penktadalis dariniu yra vyriskosios giminés ir turi galing -is, pvz.: darbadienis EZ, TZ, puseilis LZ, pusgrupis STZ, pusiasalis GZ, puspédis LZ, puspasagis SZ, vidurupis MZ. Be to, Sia minétini dariniai, kuriy antrasis sandas remiasi daiktavardziu Zemé (dirvozemis GZ, MZ, druskoZemis GZ ir kt.) ir kai kurie gyvinijos pavadinimai (delnakojai GZ, kijagalvis SZ ir kt.). Kai antrasis sandas remiasi vyriskosios giminés daiktavard7iu, dariniai labai retai tebina moteri’kosios giminés, pvz.: kremzliakaulés (Zuvys) GZ, rieXapelekés (uvys) GZ ir virsuslenksté MZ. Antrojo sando pamatinio ZodZio kamienas kartais supaprastinamas, pvz.: amonbakterés BZ, gelibakterés BZ, sierabakterés BZ (plg. bakterija). Tatiau EZ 89 4 lentelé Sudurtiniy terminy galiiniy ir antrojo sando pamatiniy daiktavardziy galimiy santykis Dariniy skaitius pagal antrojo sando pamatiniu daiktavardziy galiines ae wees giminés | moteri’kosios giminés| coe ] 5 m -is E |\'<is -as | -ias | Gi Ge o) “8 | Ges) -ius “v0 sat SI Cie) | i ~is 195 | 4 | Sau\\ be; | il | 6 tT bi 10 1 291 ] | ~ys 1 a6 | | | 6 | | Stat. ae : -é | 2) | 1 | | 69 | Aap sath =e 112 | | -a | i | 6 | 6 finssienl aah | hay | | | 416 | | | | teikiamas terminas puskolonijé!. Beje, Sio termino antrojo sando pamatinio Zodzio kamienas nesupaprastintas tikriausiai norint i8vengti homonimijos su diriniu puskoloné, kurio antrasis sandas yra i§ ZodZio kolona. Labai nedaug yra sudurtiniy terminy, turintiy nejprastas galiines. Tai keletas dariniy su galiine -a, pvz.: ampervalanda FZ, kilovatvalanda FZ (bet Kilovatvalandé EZ), vatvalanda FZ, ampervija FZ, kalnakasyba GZ, maistprekyba EZ ir galine -as turintis terminas puskoksavimas ChZ. Visi Sie i Zodynus sudéti terminai turi biti taisomi. Vartotina tik ampervalandé, kilovatvalandé, vatvalandé, ampervijé®. Terminas kalnakasyba, jei laikomas diriniu, Zinoma, néra iprastas ir taisyklingas (pastaruoju metu jo vietoje patys geologai siiilo vartoti termina kasyba™). Taviau greiiausiai tai yra retos darybos priesagos -yba vedinys. Dabartinéje vartosenoje taip pat jsigaléjes yra ir Zodis maistprekyba, kuris darybos atzvilgiu yra ydingas ir bent jau neturéty biti imamas pavyzdZiu naujy Zodziy ar terminy darybai. Terminas puskoksavimas ,,koksavimas neaukStoje temperatiiroje“ ChZ, zinoma, yra morfeminis vertinys (plg. rusy nonyxoxcosanue). Siam reikalui terminas darytinas kitaip. Gal Gia tikty apkoksavimas? #* Variantas puskolonijé ir laikytinas norminiu, o ne DZ ir LKZ X jdétas Zodis puskolonija, Galinés pasikeitimas sudurtiniame Zodyje yra désningas dalykas, o puskolonija priklauso prie labai rety iSiméiy. » Beje, naujajame ,,Fizikos terminy Zodyne“ (V., 1979) taip ir teikiama vartoti, bet ka%kodél pasiliko nepataisytas terminas ampervija. % Zr. Vodzinskas E. Geology kalba specialisty ir kalbininky akimis. - Masy kalba, 1980, Nr. 5, p. 4. 90 Palyginti nemaZai sudurtiniy terminy su abiem daiktavardiniais sandais yra pateikti daugiskaita (netoli ketvirtadalio pavyzdZiy). Dauguma ju — tai daugiskaitiniai terminai. Pvz.: angliavandeniai BZ, ChZ, buoziasporés BZ, chlorkalkés ChZ, dienpinigiai EZ, TZ, duobagyviai GZ, durpmildiai MZ, gumbavaisiai BY, kardauodegiai GZ, kixenpinigiai EZ, komispinigiai EZ, TZ, kiilésporés BZ, kiiliagrybiai BZ, lervatakiai BZ, mil¥inpuodziai GZ, nuompinigiai EZ, TZ, paukSciadubeniai GZ, pusbergamotés BZ, rankasparniai GZ, rankpinigiai EZ, TZ, séklabriaunés BZ, snapagalviai GZ, Sakniadygliai BZ, Sakniavaisiai BZ, varliagyviai GZ, vasarigliai BZ, Zeméveiksliai MZ, Zvériadandiai GZ, Zvynalapiai BZ. Daugiausia tai augaly bei gyviny sistematikos terminai, Siek tiek ivairiy cheminiy medZiagy pavadinimy. Diriniai su bidvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtiniy terminu, turintiy pirmaji bidvardinj, o antraji daiktavardinj sanda, yra 2,7 karto maziau negu dariniy su abiem daiktavardiniais sandais. Tatiau tai yra antras pagal dariniy skaitiy birys, jungias apie Se3tadalj (17%) visu lietuviSky sudurtiniy terminy daiktavardZiy ir kiek daugiau negu penktadalj (beveik 22%): diriniy su antruoju daiktavardiniu sandu. Palyginti reti tia hibridai, kuriu vienas katras sandas remiasi tarptautiniu ZodZiu. Tiesa sakant, su pirmuoju tokiu sandu turimoje medZiagoje pavyzdziy neaptikta i§ viso. Antrajj sanda, kuris remiasi tarptautiniu daiktavardziu, turi maZdaug penkiolikta Sios rii¥ies diriniy dalis (6,6%), pvz.: bendraautoris ,coastop“ LZ, TZ, bendrakreditoris ,coxpenutop* EZ, TZ, didkolonijé ,,baltos ar gelsvos spalvos kolonija, kuria sudaro mielés, vystydamosi ant standZios terpés <...> — rurantcxas xononua“ BZ, lengvaatletis ,,nérKoartnet SZ, pladiasifoniai ,,.Eurysiphonata, nmpoxocudonssie* GZ, siaurasifoniai ,.Stenosiphonata, yskocuonusie* GZ ir kt. Daugiau kaip pusé terminy su bidvardiniu ir daiktavardiniu sandais yra ivairiy daikty pavadinimai, maZdaug treédalis dariniy pavadina asmenis arba ivairiy gyviny sistematikos vienetus. Abstraktios reik’més Sios riiSies sudurtiniai terminai yra reti (maZiau negu deSimtadalis pavyzdziy). Terminy biidvardinis sandas Zymi daiktavardiniu sandu reiSkiamo dalyko ypatybe, rodo ta savybe, kuria dariniu pavadinamasis dalykas iSsiskiria i8 kity antrojo sando pamatiniu daiktavardziu Zymimy dalyky. Vadinasi, ty sudurtiniy terminy. pirmasis sandas determinuoja antrajj. Dauguma negyvus dalykus Zymin¢iy sudurtiniy terminy yra riSiniai pavadinimai greta daiktavard7iu, kuriais remiasi antrasis sandas. Pvz.: a) Zemés riiSys: baltZemis ,,dirvoZemis su balk&vu smélio podirviu“ MZ, geltonZemis ,:xexro3ém“* GZ, juodzemis ,,juodi, derlingi dirvoZemiai, dazniausiai uZtinkami kontinentalinése stepinése srityse* MZ, GZ, pilkzemis ,,cepo3ém“ MZ, GZ, raudonzemis ,,rausvos spalvos dirvoZemiai, sutinkami subtropinése ir tropinése srityse* MZ, ChZ, GZ, rudéemis ,,piety kalny (Karpaty, Kaukazo) lapuotiy mi8ky dirvozemis“ MZ, GZ, smulkZemis ,zemé, kurios daleliy skersmuo mazesnis negu 0,2 mm“ MZ, GZ,. siiroZemis ,,dirvoZemis, kurio absorbuojamasis kompleksas yra prisotintas natrio, OF 0 laisvosios druskos yra jplautos j gilesnius sluoksnius“ MZ, GZ, Saltazemis ,,drégna Saltiniuota Zemé“ MZ; b) cheminiy medziagu pavadinimai: brangakmenis ,,papuogalams vartojamas mineralas“ ChZ, gyvasakiai ,,spygliuotiy medZiu specialiose liaukose gaminamas ir jy tarpulastiuose (sakotakiuose) sutelkiamas poskystis gelsvos spalvos ekskretas, sudarytas i8 35—38% lakiy medZiagy (terpentino) ir 62— 65% derviniy rigstiy. <...>“ BZ, gyvsidabris ,,elementas* ChZ, GZ, raudonvaris ,,techniSkasis varis“ ChZ, skaistvaris ,,Cu ir Zn lydinys“* ChZ, Zalvaris ,,Cu ir Sn lydinys, bronza* ChZ; c) kity jvairiu daikty ir dalyky pavadinimai: aukstakrosné ,Spiziui (ketui) gauti krosnis“ ChZ, GZ, baltmiskis ,.1acrseunprit nec“ SZ, brangymetis .,noporosu3Ha“ EZ, didburé ,,rpor“ SZ, geltvilné ,,ydinga biidingos geltonos spalvos vilna, praradusi Zymiq dalj stiprumo ir Svelnumo deél ilgalaikio Slapalo poveikio stovint avims Slapiuose tvartuose, dél dezinfekuojantiu preparaty poveikio arba dél drégnos vilnos sandéliavimo“ ATZ, gyvaiaké ,,Sakelés pavidalo auginys, panaudojamas vegetatyviniam dauginimui, jsmeigiant i zeme arba skiepijant* BZ, ilgaigliai ,i8tise ilgyn metigliai, kuriais ilgéja daugiameéiy augaly pagrindinis stiebas arba jo Soninés Sakos“ BZ, kiauraslénis ,,cKBo3naa nommua“* GZ, laibagrybiai ,,mikroorganizmy grupé, uZimanti tarpine vieta tarp bakterijy ir Zemesniyjy gryby. Ju micelis yra plony sitileliy pavidalo. Tie siileliai spinduliskai Sakojasi ir Soninése Sakelése duoda sporas“ BZ, melsvadumbliai ..Cyanophyceae, cune-3enéupie Bonopocmu“ GZ, piktZolé ,,menkayertis augalas, augantis kultiriniy augaly pasélyje ir tuo jiems kenkiantis* BZ, ,,nenaudinga, kenkianti kultiriniams augalams Zolé“ MZ, plokSciakaltis ,mnockoe nonoto“ GZ, sausledziai .cyumax“ GZ, sausvéjis ,,sauso it kar’to oro srové, staigiai pakeiGianti vietos klimatines salygas, prie kuriy augalai nespéja prisitaikyti ir masiskai ziva“ MZ, GZ, skaistgijés ,,tam tikru raportu audinyje pasikartoja kitokios kaip bendras fonas spalvos arba struktiros metmeny siiilai, sudarantieji iSilginiu ruoZeliy efekta* ATZ, skersvagé ,skersiné vaga vagojant ar ariant“ MZ, statramstis ,statiai pastatytas ramstis“ MZ, GZ, trumpaiigliai ,,medziy tgliai labai trumpais tarpubambliais ir nedideliu skai¢ium krivon susitelkusiy lapy; trumpaigliai kasmet pailgéja tik keletq milimetry ir daZniausiai nesiSakoja“ BZ, Zalitvoré ,wZtvara, sudaryta i§ nuolat Zaliuojantiy augaly* BZ. Neretai susidaro ta patj daiktavardinj sandq turintiy riSiniy sudurtiniy terminu grupés. Bidvardiniai sandai, Zymédami jvairias determinuojamyjy dalyky ypatybes, padeda iSreikSti tam tikras Klasifikacijoje reikalingas prieSprieSas ar Siaip igskirti tam tikras riSis pagal bidinga i8virsini ar vidinj poZymj. Pvz.: galas: aukStagalis ,,nepxosse“ GZ, dritgalys (meskerikotio) ,,xomenb“ SZ, smaigalys ,nepumua* STZ, ,,1mKx“ SZ; kalnas: aukstikalniai ,,8r1coxoroppe* GZ, plokséiakalnis ,kalnas plokStia virgine* MZ (plokitikalnis ,,t.p.“ GZ, SZ), vidutinkalniai ,cpenaeropre“ GZ, Zemakalniai ,nusxoropre“ GZ; liga: démétligé ,,parazitiniy gryby arba bakterijy sukeliama liga, pasireiSkianti lapy arba kity organy démétumu“ BZ, geltligé ,,reiSkinys, kad virusy jtakoje ar dél kity prieZastiu normali lapo spalva pasikeitia j geltona, gelsvai Zalia, Zalsvai gelsva ir pan.“ BZ, juodligé (Anthrax) ,,pavojinga uzZkretiamoji gyvuliy liga, galin92 ti per nedezinfekuota sergantios avies vilna uzkrésti Zmogy — cuOupckas 93Ba~ ATZ, .,javu liga, kurios sukéléjas yra grybas Cladosporium herbarum Lk. (auksliy stadijoje — Mycosphaerella Tulasnei (Jancz.) Lindau) — 4épnaa mecenb (xne6wpIx 31aKoB)“ BZ, kartligé ,,kartaus skonio sukamitéje lizdai obuolio minkStime, atsirandantys ant baigiantiy nokti bei nuskinty yaisiy dél nepalankaus vandens reZimo dirvozemyje“ BZ; metas: brangymetis ,,joporoBu3Ha~ EZ, Slapymetis .,.mMoKpoTa: HO*KJMBOC ppema* MZ; pelké: aukStapelké ,daugiausia takoskyrose susidariusi, daZnai iSgaubto paviriaus pelké, kurios drégmés Saltinis — atmosferiniai krituliai; aukStapelkése auga mineralinés mitybos nereikalinga augalija (oligotrofiné augalija — todél daZnai aukStapelké vadinama oligotrofine pelke), vyrauja baltosios samanos, pelkinés puSys, uogienojai (spanguolés) ir kt.“ MZ, GZ, Zemapelké ,,pelké, kurios drégmes Saltinis, be atmosferiniy krituliy, yra dar pavirsiniai ir gruntiniai vandenys; zemapelkiy augalija yra reikalinga mineralinés mitybos (eutrofiné a.), todél Zemapelke da%nai vadinama eutrofine pelke; Zemapelkéje auga Zaliosios samanos, asitikliai, nendrés: if medZiy: alksniai, karklai ir kt.“ MZ, GZ; upé: klampupis ,pexxa“ GZ, sausupé ..isdzitstanti upe~ MZ; vaga: 1. ,,upés vandens tekéjimo vieta“: aklavagé ,.vaga be vandens nutekéjimo“ MZ, sausvagé ,,cyxonom* GZ, senvagé .,upei prasigrauzus nauja vaga, likusi senoji upés vaga (sausa arba su stovintiu vandeniu)* MZ, GZ; 2. .,arimo griovelis“: skersvagé ,,skersiné vaga vagojant ar ariant“ MZ, tustvagé .ariant. lysyémis, i abi puses iSversta vaga; pa3bémHaa 6oposna* MZ. Visi Sie sudurtiniai terminai pagal leksinés ir darybinés reikSmés santyki gali biti vadinami tiesioginés reikSmés dariniais, nes jie paprastai ir vartojami maZdaug tokia reik¥me, kuri susidaro i¥ sandy reikSmiy ir ju santykiavimo. Dariniu, kurie eina negyvy dalyky pavadinimais ir kuriy leksine reikSmé daugiau skiriasi nuo darybinés, yra visai nedaug. Tai paprastai metoniminiai (bahuyrihi tipo) dariniai. Tokiy sudurtiniy terminy antruoju sandu pasakoma kuri nors (paprastai Klasifikacijos atzvilgiu esminé) terminu pavadinamo dalyko arba su juo susijusi dalis (biidvardinis sandas zymi tos dalies skiriamaja ypatybe). Pvz.: ilgaéiurkélis ,,prietaisas, kuris toli meta vandenj* MZ, juodSakné .,runkeliy daiguy liga, pasireiskianti Saknies pajuodavimu ir suplonéjimu, nuo ko daigai dazniausiai ziva. <...>“ BY, staciakampis ,mpamoyromunx* STZ. Dafniausiai metoniminiai yra ivairius gyvunus ivardijantys sudurtiniai terminai su pirmuoju bidvardiniu sandu. Tokiy dariniy daiktavardiniu sandu paprastai pasakoma kuri nors sudurtiniu terminu Zymimo gyviino ar gyvunu klasés atstovu kino dalis, bidvardiniu sandu — skiriamuoju bruozu jvardijant paimta tos dalies ypatybé. Dauguma tokiy dariniy yra tam tikry sistematikos vienety pavadinimai. Pvz.: dantys: nepilnadanciai ,,Edentata, Heriommo3yobie* GZ, storadanciai .,Pachyodonta, Toncro3y6nie“ GZ; galva: pilnagalviai Holocephali, wembHorososste~ GZ; kulnas: ilgakulniai ,,Varsioidea, nomromarsi“ GZ; kiinas: minktakiiniai ,,MoHusca, Monmocxu GZ; oda: dygiaodziai ..Echinodermata, urmoxoxue* GZ; ragai: dykaragiai, tuSciaragiai ,,Bovidea, nomoporue“ GZ; raumenys: lygiaraumeniai 93 »paBHomyckysbHbIe* GZ, nelygiaraumeniai »HepaBHoMyckybHBIe* GZ; sifonas: placiasifoniai ,,Eurysiphonata, umpoxocuounsie* GZ, Siaurasifoniai ,,Stenosiphonata, ysxocmponusie* GZ; sparnai: naujasparniai ,,Neoptera, HopoxpsimEre“ GZ, senasparniai ,,Palaeoptera, apesnexprmbie* GZ; Sarvai: jvairiasarviai »Heterostraci, pasHomurTKosbie* GZ; Ziaunos: plokiciaziauniai |,,Lamellibranchiata, Pelecypoda, nmacranyatoxabepHsie* GZ, prieSakiniaziauniai, virSutiniaziauniai ,,Prosabranchiata, sepxHexaGepuute* GZ ir kt. ReikSmés atZvilgiu tokie pat yra ir kai kurie augaly sistematikos vienety pavadinimai, pvz.: /aisvavainikiai ,,augalai, kuriy vainiklapiai ligi pat pamato yra palaidi, tarp saves nesuauge“ BZ, plikagriidziai javu, paprastai turintiy gridus su lukStais (aviZos, mieZiai), kai kurios veislés, neturingios lukSty* BZ, plikasékliai »augaly grupé, turinti séklapradZius, laisvai gulingius ant makrosporofily ir pastaruju neapsuptus“ BZ, GZ. Kartais daiktavardinis sistematikos terminy sandas zymi ne gyviino ar augalo kino dali, bet kita kokj bidinga pozymi, pvz.: aiskialyéiai ,,augalai, turintys Zedus ir aiSkiai iSreik’ta lytinio dauginimosi forma“ BZ, gyvagleivé »bakterijy Srupé, apsupta gleiviy sluoksniu ir sudaranti stambias, neretai plika akimi matomas kolonijas“ BZ, slaptalyéiai »Ziedy neturintys augalai, kuriy lytinio dauginimosi biidai yra sunkiai jZiirimi ir dél to ilga laika buvo nezZinomi“ BZ. Lietuviskieji sistematikos pavadinimai gana daznai yra sudaromi pagal tarptautinés lotyniSkosios nomenklatiros pavyzdj. Tokie terminai bina vertiniai. Palyginti nemaZai nagrinéjamy sudurtiniy terminy yra asmeny pavadinimai. Vieny jy ir daiktavardinis sandas remiasi asmenj ivardijanciu daiktavardziu, o pirmasis sandas rodo kokia nors to asmens ypatybe. Dauguma pavyzdZiy turi pirmaji sanda bendr- (Zymimi ka bendra turj asmenys). Pvz.: bendraatsakovis »COOTBETYHK* TZ, bendraautoris ,,coastop“ LZ, TZ, bendraieskovis coucten TZ, bendrakaldininkis ,,copunosuux* TZ, bendrakreditoris ,,coxpenurop“ EZ, TZ, bendralaiduotojis ,conopywtens“ TZ, bendranuomininkis »COHAHHMAaTelIb, CoapeHzaTop“ TZ, bendrapilietis ,corpaxnanwa“ TZ, bendraredaktoris »copetaxtop“ LZ, bendrasavininkis ,cosnageney EZ, ,,coco6crsexuuk, copnanenen TZ, bendraskolininkis ,conomunx™ TZ, didmeistris ,,rpoccmeitcrep“ SZ, lengvaatletis ,,néxxoater“ SZ, sunkiaatletis ,,raxénoatnet“ SZ. Kity diriniu, kurie eina asmeny pavadinimais, antrojo sando pamatiniai daiktavardziai Zymi kokj asmeniui biidinga objekta, kuris imamas ivardijimo pamatu. Tokie dariniai, Zinoma, vartojami perkeltine reikSme, ju darybiné ir leksiné reiksme nesutampa. Pvz.: bendradarbis ,,covpymuux“ LZ, TZ, bendraskolis »COJOJDKHHK* EZ, ivairiadarbis »pa3Hopa6oumit* EZ. Kai kurie Sios riies dariniai grei¢iausiai laikytini daiktavardiskai vartojamais bidvardiiais, pyz.: lygiateisis ,,papnonpasubiit TZ, mazametis ,Manonerumit: TZ, mazaturtis ,.manoamymumit; masooSecneennuii* EZ, nepilnametis »HecoBepmenHoseTHnit* TZ, pilnametis »COBepmenHoneraait TZ, pilnateisis ,.nonmonpapauit* TZ. Sugretinus Sias dvi asmeny pavadinimy grupes, galima pasakyti, kad lietuvisky sudurtiniy daiktavardziy darybos polinkius labiau atitinka antroji grupé. 1920 m. paskelbtame straipsnyje ,,Dél ,,Gamtos pradziamokslio“ pasirodymo (Kalbos da94 kiamosios riiSies bitojo laiko dalyviais. Sie dariniai reikSmés ir darybos formos atzvilgiu nesiskiria nuo bidvardinj pirmaji sanda turinéiy terminy. Kity Sios riaSies dariniy pirmasis sandas formos atzvilgiu susijes su atitinkamy veiksmaZodziy asmenuojamosiomis formomis, nors reikSmés atzZvilgiu dalis jy (netoli treédalio) artimiau santykiauja su neveikiamosios riiSies esamojo laiko dalyviais, pvz.: gyvenvieté ,,cejleHwe; HaceséHHoe Mecto; nocénox“ EZ (yra ir sinonimas gyvenamoji vieta), TZ, grezvieté ,,3a60%; saoi cxeaxunsi GZ, lydrastis ,,couponomurenbHOe MMCbMO; HakaqHad® EZ, ,,composoxurembuoe (npenpoBogzMTebHOe) HACcEMO“ TZ, siurbvamzdis ,,vamzdis, kuriuo siurblys paima vandenj is vandens telkinio“ MZ. : Dariniy pirmuoju sandu pasakoma tam tikra su pamatiniu veiksmazZodziu (tiksliau jo Zymimu veiksmu) susijusi (i8 to veiksmo kylanti) ypatybé, bidinga dalykui ar gyviui, kuris vadinamas antrojo sando pamatiniu daiktavardZiu. Dauguma tokiy sudurtiniy terminy yra negyvy dalyky pavadinimai. Jy daiktavardinis sandas Zymi tos patios riiies dalyka, kaip ir darinys, tik darinio reik’mé yra siauresné, apibréZta veiksmaZodinio sando. Vadinasi, diriniai yra determinaciniai, ju pirmasis sandas determinuoja antraji, daiktavardinj. Pvz.: ciulpvamzdis ,,vamzdis, einantis nuo hidroturbinos j apatinj vandens bjefa* MZ, degligé ,,augaly liga, sukelianti audiniy parudavima, panaSy i nudegima, o kartais ir iStisy igliy dZiivima“ BZ, delspinigiai ,neua“ EZ, TZ, dribsmélis ,,gruntas (daZniausiai smulkus smélis), kuris, prisotintas vandens, igyja kai kurias skystio savybes* MZ, GZ, grezmiléiai ,,Gyposaa myxa“ GZ, kirstavilné ,,kailiy i8dirbimo fabrikuose kirtimo maSinomis nuo avies kailio nuimta vilna“ ATZ, kirtavieté ,,3a60%t* (kasiniuose) GZ, lydmetalis ,,lygiy daliy alavo ir Svino lydinys, vartojamas litavimui“ ChZ, matlankis .,j 180 laipsniy padalytas pusratis kampams matuoti* MZ, SZ, pilkapis ,,xypran“ SZ, siurbiastaklés ,.cranox-xayanka* GZ, siurbvamzdis ,,vamzdis, kuriuo siurblys paima vandenj i vandens telkinio“ MZ, skeltavaisiai ,,sausi vaisiai, kile i8 dvilizdés ar daugializdés mezginés, kurie subrende suskyla i8ilgai j tiek daliy, kiek lizdy turéjo jy mezginé (skétiniu, lipaziedZiy, dedeSviniy Seimose)* BZ, skustavilné ,,kailiy iSdirbimo fabrikuose skutimo maSinomis nuo avies kailio nuimta vilna, kurios plauSeliai ne trumpesni kaip 35 mm“ ATZ, trupavaisiai ,,pailgi daugiasékliai sausieji vaisiai, kurie subrende sutrikinéja skersai j paskirus vienaséklius narelius. Jie priskiriami prie skeltavaisiy. Aptinkami tarp kryZmaZiedZiy (pvz., svérés, ridiko) ir ank&tiniy augaly (pvz., seradelés)“ BZ. Palyginti negausu (penktadalis) perkeltinés reikSmés sudurtiniy terminy su -veiksmaZodiniu ir daiktavardiniu sandais. Jie taip pat yra determinaciniai metoniminiai (bahuvrihi tipo) diriniai. Antrasis (daiktavardinis) sandas Zymi terminu ivardijamo dalyko tam tikra dali, o veiksmaZodinis sandas — su veiksmu susijusia ypatybe. Literatiirinéje kalboje ir tarmése Sios riiSies diriniy yra gausu, ta¢iau dauguma jy eina menkinamaisiais asmeny pavadinimais. Terminologijoje Sios reikSmés ZodZiai paprastai nevartojami. Tuo ir paaiSkinamas tokiy dariniy negausumas. Turimi pavyzd7iai visi yra augaly arba gyviny sistematikos terminai, pvz.: gaubtasékJiai ,,aukStiausiai iSsivystiusiy augaly tipas, kurj tarp kity poZymiy charakterizuoja buvimas Ziede tokios piestelés, kuriq sudaro suauge savo kraStais makrosporo101 filai, apgaubiantys séklapradiius. Si piestelé véliau igauga j vaisiy su séklomis viduje — Angiospermae, noxpprtocemenunie* BZ, GZ, jungtavainikiai .,augalai, kuriy vainiklapiai dalinai arba iStisai yra suauge j vamzdelj — Sympetalae, cnaitHonenectHnie* BZ, liekanagiai ,,Perissodactyla, HenapHoxonnrranie“ GZ, praskéstadanciai ,,Schizodonta, pacmenséanosy6nie“ GZ, sétanagiai ,,Artiodactyla, napHoxonsiTHpie* GZ. VeiksmaZodZiai, kuriais remiasi pirmasis dariniy sandas, paprastai yra pirminiai. ISimtys retos, pvz.: gyvenvieté EZ, TZ, (:gyventi), lydrastis EZ, TZ (:lydéti, Iydi, -éjo), trupavaisiai BZ (:trupéti, trupa, -éjo). Terminy daryboje paprastai remiamasi neprieSdéliniais veiksmaZodZiais (tarp nagrinéjamy pavyzdziu iximtis. tik praskéstadanciai GZ). Antrojo sando pamatiniai daiktavardziai taip pat paprastai turi darybiSkai neskaidy kamiena (i8imtis [ydrastis EZ, TZ). Dariniai, kuriy pirmasis sandas remiasi neveikiamosios riiSies biitojo laiko dalyviu, daZniau bina su jungiamuoju balsiu -a-, nors yra ir dariniy be &io balsio. Kitokia forma besiremiantys veiksmaZodiniai sandai dazniausiai duriami be jungiamujy balsiy (iimtys: kirtavieté GZ, liekanagiai GZ, siurbiastaklés GZ, trupavaisiai BZ). Kaip ir kiti daiktavardinj antrajj sanda turintys diriniai, sudurtiniai terminai paprastai turi galiines -is (vyriskosios giminés, vn. K. -io) ir -é (moteriSkosios giminés). Darinio giminé pareina nuo antrojo sando pamatinio daiktavardzio giminés (paprastai dariniai yra tos patios giminés, kaip sando pamatinis. daiktavardis, isimtys — tik augaly bei gyviny sistematikos pavadinimai, kurie, kaip ir kitais atvejais, dazniausiai bina vyriskosios giminés ir daugiskaitiniai). Diriniai su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandais Sudurtiniy terminy su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu yra ne ka maZiau, hegu aptartosios ri8ies dariniy su veiksmaZodiniu ir daiktavardiniu sandu. Septintadalis Sios riiSies diiriniy yra tokie hibridai, kuriy daiktavardinis sandas remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: daugiapolis ,,mmoronomocHuK“ STZ, pusiaumikrometodas ,,kai analizuojama 10—20 mg mediZiagos“ ChZ, pusiausumé »Hosycymma“ STZ. Treédalis dariniy su pirmuoju prieveiksminiu ir antruoju daiktavardiniu sandu zymi tos patios riiSies dalyka, kaip ir pamatinis antrojo sando daiktavardis. Prieveiksminis sandas apibréZia, determinuoja daiktavardinj, pvz.: aplinkrastis ,,uwapxynsp“ EZ, TZ, daugiakové ,,.muoro6opse“ SZ, paskuigalis (denio) ,ror SZ (buriavimas). " Likusiy diriniy leksiné reik’mé pagal santykj su ix sandy reikSmés kylantia darybine reikSme yra perkeltiné. Jie visi taip pat yra determinaciniai, o dauguma ju — metoniminiai. Daiktavardinis sandas da%niausiai Zymi terminu ivardijamo. dalyko tam tikra dali, o prieveiksminis ja apibrézia, pvz.: a) daikty, geometriniy figiry pavadinimai: daugiabriaunis (akmuo) ,,mHororpanuux“ GZ, daugiakampis »MHoroyrombuuK® STZ, daugianaris ,.muorowien“ STZ, gretasienis ,napanmenenu102 sen STZ, Salivagé ,,Zemés juosta isilgai upés kranto, rezervuota praéjimui, statybinéms medzZiagoms ir kitiems reikalams“ MZ, GZ; b) sistematikos terminai: daugiakapliai ,,Polyprotodontia, muorope3uopsie“ GZ, daugiakojai ,,Myriapoda, MHoronoxku“ GZ, daugialgsdiai ,Metazoa, MHoroxnerounie* GZ. Pirmasis Sios riSies dariniy sandas remiasi senybiniais prieveiksmiais aplink, daug, greta, paskui, pusiau, Salia. Dauguma %iy prieveiksmiy su antruoju sandu duriami be jungiamyjy balsiy. Taéiau visi terminai, kuriy pirmasis sandas yra iS prieveiksmio daug, turi jungiamajj balsj -ia. 18 prieveiksmio Salia kiles sandas yra Sali-, Antrasis sandas daZniausiai remiasi neskaidy kamieng turintiais daiktavardZiais. Deminutyvines priesagas turintys terminai j dirinius, kaip ir kitais atvejais, patenka be tu priesagu, pvz.: daugialasciai GZ (:lastelé), daugiaziuzis BZ (:Ziuzeliai). Taéiau keletas dariniy turi antraji sanda su iSlaikytais pamatinio daiktavardzio darybos afiksais, pvz.: pusiaukampiné STZ, pusiaukrastiné STZ. Terminai daugiastaklininkas EZ ir pusiaumikrometodas ChZ yra vertiniai, plg. rusy muozocmanounuk noaymuxpomemod, Jie, Zinoma, taisytini. Pirmajam biitina bent jau pakeisti galtne, t.y. vartoti daugiastaklininkis, -é. Mat ir Sios riies sudurtiniai daiktavardziai paprastai turi tik dvejopas galiines (-is, vn. K. -io vyri8kosios ir -é moteriSkosios giminés). O pusiaumikrometodas, matyt, raSytinas dviem ZodzZiais. Matematikai galéty pagalvoti ir dél pusiaukampinés bei pusiaukrastinés. Tiesioginés reikSmés dariniai paprastai bina tos patios giminés, kaip ir antrojo sando pamatinis daiktavardis. Perkeltinés reik’més terminai daZniau (matyt, dél analogijos su kitais tos riSies terminais, turinéiais kitokius sandus, bei dél jvardijamu dalyky) yra vyriSkosios giminés. Diriniai su prielinksniniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtiniy terminu, kuriu pirmasis sandas yra prielinksninis, o antrasis daiktavardinis, yra beveik tiek pat, kaip ir terminy su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu. Kas ketvirto Sios riiSies darinio antrasis sandas remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: tarpdrenis ,,tarpas tarp dviejy drenaZo linijy“ MZ, tarpsezonis ,.mMexce30Hbe“ BZ, tarpubunis ,,plotas tarp gretimy buny* MZ, virsvolta%is ,,priediné jtampa“ ChZ. Pirmasis Sios rii8ies dariniu sandas paprastai remiasi tik dar nevirtusiais prie3déliais naujybiniais prielinksniais arp ir vir’. Tatiau pagal darybinés reikSmés pobiidi tokie dariniai vis délto yra labai artimi prieSdéliy vediniams. Sandq tarpturintys diriniai Zymi tai, kas yra tarp dalykyu (ne vieno), kurie pasakomi antrojo sando pamatiniu daiktavardZiu. DaiZniausiai tai jvairiy vietu, retokai laiko tarpyu ar daikty pavadinimai. Pvz.: tarpgyslé ,,npoxunka“ GZ, tarpledynmetis ,,laiko tarpas tarp dviejy ledynmetiy“ MZ, GZ, tarplysvis ,,griovelis, vaga tarp lysviy“* MZ, tarpskiautis ,,tarpas tarp lapo skiautiy“ BZ, tarpskiltis ,,tarpas tarp suskaldyto lapo skiléiy™ BZ, tarpsluoksnis ,,medZiaga'tarp dviejy sluoksniy“ ‘ChZ, EZ, GZ, ,,skirtingos medziagos sluoksnelis tarp dviejy sluoksniy“ MZ, tar_spridis ,mocr GZ, tarpubamblis ,,stiebo dalis tarp dviejy gretimy bambliy“ BZ, tar103 pueilis ,tarpas tarp pasodinty ar paséty augaly eiliy“ MZ, tarpulgsciai ,,tarpai tarp lasteliy, susidare, prasiskyrus lasteliy sieneléms arba i8tirpus daliai lasteliy“ BZ, tarpupis ,,.Mexiypewbe* GZ, ,,vieta tarp py MZ, tarpuvagis ,,suversta beariant Zemé tarp vagy“ MZ. Kaip matyti i pateiktyjy pavyzdziy, dariniai daZniau jungiamojo balsio netuti. Treédalis pavyzdziy turi jungiamajj balsj -v-. Sios riSies dariniy giminé (vadinasi, ir galiiné) nuo antrojo sando pamatiniy daiktavardziy giminés, galima sakyti, nepriklauso. Beveik visi jie yra vyriSkosios giminés if turi galiine -is (vn. K. -io). Ketvirtadalis nagrinéjamos riiSies pavyzdziy turi pirmaji sanda virs-, kuris yra susijes su prielinksniu. Sie dariniai Zymi papildoma (didesnj uz iprasta, nustatyta ar laukiama) kiekj to paties reiSkinio, dalyko, kuris pasakomas pamatiniu antrojo sando daiktavardziu, pvz.: virspelnis ,,csepxupuOnine“ EZ, virSvalandZiai ,,cpepxypounoe spema“ EZ, TZ (sinonimas virsnorminis laikas), .,nepepa6otKa“ (sinonimas virsnorminis darbas) EZ, virsverté ,,csepxctoumocts“ EZ, virSvoltazis ,,priediné jtampa“ ChZ. EZ pateiktas ir bent jau dél galinés taisytinas bei per griozdi8kas terminas virSprotekcionizmas ,,cBepxupoTeKUHOHH3M“. Dariniai su prielinksniu virs yra sinonimiSki prieSdélio antvediniy vienai grupei, kur taip pat Zymimas pamatiniu daiktavardziu reiskiamo dalyko pervirvis. Pasitaiko net darybiniy sinonimy. Pavyzdziui, ChZ, matyt, pirmenybe duoda dia pateiktam terminui virsvoltazis, nes j jj nukreipiama lizde antvoltazis. Véliau i8leistame STZ pateiktas tik antjtampis, o naujajame ,,Fizikos terminy Zodyne“ — virSitampis. ,,.Dabartinés lietuviy kalbos zodyno“ antrojo leidimo (V., 1972) rengéjai, matyt, nemokéjo apsispresti, kuris zodis — antpelnis ar virSpelnis — teiktinesnis, nors pirmajame leidime (V., 1954) geresnis laikytas antpelnis (beje, abiejuose leidimuose tokios pat darybos virSnormis laikomas teiktinesnis uz Zodj antnormis). ,,Kalbos praktikos patarimuose“ rekomendacija pateikta tik dél vieno Sios riSies daiktavardzio virSpelnis (jis laikomas neteiktinu vertiniu, teikiamas antpelnis, kaip ir antZmogis vietoj virsZmogio)*". Darybos atzvilgiu, matyt, bity netikslu kq grieZtai peikti — ir vieni, ir antri atrodo vienavertiai, tatiau aiSkios ir vienodos rekomendacijos reikalingos ir Gia. Dariniai su virspaprastai bina be jungiamojo balsio ir daZniau vyri8kosios. giminés (su galiine -is, vn. K. -io). Diriniai su jvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtiniy terminy, kuriy pirmasis sandas jvardinis, o antrasis daiktavardinis, yra mazZiausia tarp terminy su antruoju daiktavardiniu sandu. Pusé dariniy antruoju sandu turi tarptautinj termina, pvz.: saviindukcija ,camounnyxuua“ FZ, STZ, savikontrolé ,,camonposepka, angly self-verifying; self-checking* STZ, ,,camoKoutpoms SZ, savireprodukcija ,,camosocupou3senenue, angly self-reproduction* STZ, savisinchronizacija ,,camocuaxponn3anus, angly self-sinchronization“ SIZ: 27 Kalbos praktikos patarimai, p. 310. 104 Dariniy jvardinis sandas determinuoja daiktavardinj, daugumos diriniy reik3mé tiesioginé. Tokiy dariniy jvardinis sandas yra savi-, juo reiskiama, kad vyksmas ar kitas abstraktus dalykas, kuris Zymimas antruoju sandu, yra nukreiptas i pati objekta. Pvz.: savateismis ,camocya“ TZ, saviindukcija FZ, STZ ir kt. Kai kuriy dariniy sandy santykis kiek kitoks, pvz.: savikaina ,,ce6ectroumocts* EZ, TZ, savivalé ,,mpou3Bon, csoesomme“ TZ. Darinys keliapareigis .,copmectutenb“ EZ turi perkeltinge reikSme. Darybos formos ypatybémis Sios riSies dariniai daugiau skiriasi nuo kity dariniy su daiktavardiniu antruoju sandu. Didelé abstrak¢ios reikSmés dariniy dalis turi ta pacia galiine, kaip ir antrojo sando pamatiniai daiktavardZziai. Kaip yra pastebéjes V. Urbutis, 8 fakta .,i§ dalies gal reikéty aiSkinti Sitokiy dariniy glaudZiu rySiu su panaSiais dariniais, turinciais antrajj sanda i§ veiksmaZodZio, plg. savimyla, saviSalpa ir pan.“®* Taéiau, kita vertus, daugelis cia minéty sudurtiniy terminuy néra visai savarankiski lietuviy kalbos dariniai. Tad, be kitu prieZasciy, iSlaikyti nepakitusia antrojo sando pamatinio Zodzio galiine galéjo kiek padéti ir svetimy kalby terminologija, kurios pavyzdziu daryti lietuviSkieji terminai. Ypaé tai, matyt, pasakytina apie tokius pusiau vertinius, kaip saviindukcija, savikritika, savisinchronizacija ir kt. Vietoj kai kuriy tokiy diriniy labiau tikty vartoti priesaginius sangrazinius veiksmaZodziy abstraktus, pvz.: reprodukavimasis, sinchronizavimasis. VeiksmaZodiniai sudurtiniai terminai VeiksmaZodiniy sudurtiniy terminy, t.y. diriniy, kuriy antrasis sandas remiasi veiksmaZodZiu, yra mazdaug penktadalis (21,3%) visy cia nagrinéjamy pavyzdziu. Siy dariniy reikSmés centras yra antrasis, veiksmaZodinis, sandas, nes visu pirma nuo jo pareina bendrasis dirinio reikSmés pobiidis. Apskritai kalbamos riSies dariniai savo darybine reik’me yra artimi veiksmazodziy vediniams su priesagomis bei galiinémis. Pavyzdyiui, tokie diriniai, kaip darbdavys EZ, TZ, eiliakalys LZ, grioviakasys MZ, riidakasys GZ, prilygsta priesaginiams veikéjy ir veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimams, Salia kuriy gali biti suvokiami kaip ruSiniai pavadinimai (plg. davéjas — darbo davéjas = darbdavys; kalikas — eiliy kalikas = eiliakalys ir t.t.). VeiksmaZodziy abstraktams artimi yra diriniai qkistata TZ, dirvodara GZ, MZ, dirvotyra GZ, MZ, metalotyra ChZ, GZ, séjomaina BZ, MZ ir kt Pagaliau nema7Zai yra ir Sios ri8ies sudurtiniy terminy, kuriais pavadinamos veiksmo atlikimo priemonés (priesaginéje ir galiminéje ZodZiy vedyboje tokie vediniai pap rastai vadinami jrankiy pavadinimais), pvz.: aukstimatis GZ, MZ, SZ, betonmai6 MZ, grioviakasé MZ, gruntsemé GZ, kriimapjové MZ, pulpotiekis MZ, vandentiekis MZ ir kt. Galéjimas sujungti viename Zodyje veiksmo objekta ar kita kurj dalyka ir pati veiksma reiSkiangius ZodZius yra didelis ZodZiy dirybos privalumas, ir tai, be kita ko, itin pravartu terminologijai. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77%) sudurtiniy terminy su antruoju veiksmaZodiniu sandu turi daiktavardinj pirmaji sanda. DeSimtadalio diriniy pirmasis 28 Urbutis V. Dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba, p. 105. 105 sandas yra jvardinis. Sudurtiniai terminai su pirmuoju bidvardiniu (5,2%), skaitvardiniu (4,7%), prieveiksminiu (2,6%) sandu yra Zymiai retesni, o tokie diriniai, kuriy abu sandai remiasi veiksmaZodzZiais, yra visai reti (0,5%). Diriniai su daiktavardiniu ir veiksmaZodiniu sandais Dariniai i§ daiktavardZio ir veiksmaZodZio terminologijoje vartojami gana gausiai — tarp nagrinéjamy pavyzdZiy ju yra beveik tiek pat, kiek ir sudurtiniy terminy su bidvardiniu bei daiktavardiniu sandais. Pazymétina, kad nemaZai ‘ios ri¥ies diriniy (geras tre¢dalis) turi abstrak¢iq reikSme ir yra artimi su priesagomis bei galinémis iSvestiems veiksmaZodZiy abstraktams. Pvz.: akistata ,ounaa cTapKka“ TZ, diegavirté ,,ivairiy gryby sukeliama daigy paSaknio liga — nomeranue cesues, Wouerauue Bexoqos“ BZ, dirvodara ,,dirvoZemio susidarymas — no4B006pasosanue“ MZ, GZ, dirvotyra ,,dirvoZemio tyrimo mokslas — nowsopezenue MZ, GZ, fondograza ,bonnootnaya“ EZ, gleivépliidis kai kuriuose medZiuose aptinkamas reiSkinys, kad i§ pazeisto stiebo ar Saky iSsisunkia gleiviné masé — audiniu irimo produktas — cau3etesenue* BZ, izonesis ,iZ0 éjimo upe metas — myroxog MZ, javaklupé ,,rugiu, kvietiu liga, sukeliama Leptosphaeria herpotrichoides de Not., Ophiobolus graminis Sacc. ir kai kuriy kity grybu. Simptomai — tamsus aptraukalas ant apatinio Siaudo tarpubamlio, stiebai pali- %e, varpos pabalusios — kopHesas rus 31axos“ BZ, Japkritis ,,lapy metimas, uZeinant Saltam ar sausam sezonui — defoliatio, effoliatio, mcronaa“ BZ, lapsuké ,,bulviy, pomidory ir kity augaly lapy susisukimo liga, sukeliama viruso Solanum Virus 14 Appel et Quanjer — ckpyyupanne auctbes* BZ, ledonesis ,,upiu, kanaly, vandens talpyklu reZimo fazé, biidinga tuo, kad jos metu vandens pavirviumi plaukia ledai — negoxoy* MZ, GZ, lipaplidis ,,ore sukietéjanéiu lipniy medziagu tekéjimas i§ kaulavaisiniy medZiy Zaizdy — gummosis, rymMMo3, KaMeyeTeuenue“ BZ, paukSdiadulka ,,ziedy apdulkinimas su paukS¢iu pagalba — ornithophilia, opxutodunus“ BZ, sakoplidis ,saky tekéjimas i§ suZaloty spygliuotiy med#iy — resinosis, cmonoreyenue* BZ, séjomaina ,,paséliy kaitaliojimo sistema Zemdirbystéj2, siekiant racionalesnio dirvos i8naudojimo ir geresnio derliaus — cesoobopot* BZ, ,,agronomijos mokslo nustatyta séjamujy kultiry ir pidymo kaitaliojimo eilé, siekiant nuolat kelti dirvos derlinguma“ MZ, sniegotirpis ,,cHerotasue* GZ, spygliakrité ,spygliuotiy medZiy liga, pasireiSkianti spygliu byréjimu — unorte“ BZ, stiebalizé ,,liny liga, sukeliama grybo Polyspora lini Laff. — PasireiSkia rudomis, daznai susiliejusiomis démémis ant lapu, stieby, galveny ir kitu daliy. Ankstyvose vystymosi fazése ligos paveikti linai pagelsta ir nunyksta, paveikti véliau — nuvysta ir paliiZta — nomMKocrb creOmei mbHa, momMcHopo3 cTebueit uibHa, mpucyxa“ BZ, akiskaita ,,planingas jmonés ar jstaigos ikio tvarkymas rentabilumo pagrindu — xossitcrsenuerit pacuér, xospacuét“ MZ, EZ, TZ, vandentalpa ,,nonousmemenue“* SZ, véjalauza ,,stipraus véjo sukeltas medziyu lauZymas — 6ypesiom, BeTpomom“ BZ, Zeménauda ,,3emnenom30Banne* Re EZ: (sinonimas Zemés naudojimas), Zemétvarka ,,zemés tvarkymas, matavimas — 3emmleyerpoitcrso“ MZ, EZ, TZ, Zuvivaisa ,,zuvy ikio Saka, kurios u%davinys padi106 dinti Zuvy kiekj ir pagerinti jy sudétj natiralinose vandenyse arba specialiuose tvenkiniuose — psiGoBoyctBo“ MZ, SZ ir kt. Kaip matyti i8 pateikty pavyzdziu, Sios reikSmeés diriniai yra jvairiu specialiy procesy, bisenu, taip pat mokslo sritiy bei Saky pavadinimai. Dalis jy pavadina augaly ligas. Pastarieji dariniai neretai turi Siokj toki veiksmo padarinio, rezultatinés bisenos reik’més atspalvj. Pirmojo sando pamatinis daiktavardis dazniausiai Zymi arba pavadinamojo veiksmo objekta, arba subjekta. Labai paplite terminologijoje yra diriniai, kuriais pavadinamos jvairios veiksmo atlikimo priemonés (jrankiy pavadinimai). Tarp nagrinéjamy pavyzdziy tokiu yra daugiausia (netoli 40% visy sudurtiniy terminy su daiktavardiniu ir veiksmazZediniu sandais). Sie terminai paprastai yra tam tikry prietaisy ar maSinu pavadinimai. Jy veiksmaZodinis sandas rodo, kokj veiksma atlikti yra skirtos diriniu pavadinamos veiksmo atlikimo priemonés, o daiktavardinio sando pamatinis Zodis paprastai rodo to veiksmo objekta. Pvz.: aukstimatis ,,prietaisas aukS¢ivi matuoti — BEICOToMep, anbTuMetp“ MZ, GZ, SZ, bangolaidis ,nomnoson FZ, STZ, betonmaisé ,betonui maisyti maSina, kurioje, mechaniSkai maiSant, paruoSiamas betono skiedinys — Geronomeutanxa“ MZ, drégmeérodis .,prietaisas apytikriam oro drégnumui nustatyti; higroskopas — rurpocxon“ MZ, dulkégaudis ,.1eieynosutenb“ ChZ, gruntémis ,,rpyHtonocxa“ GZ (grezimo technika), gruntsemé ,,;pyHtouepnatenb“ GZ, kelmarové ,,kelmams rauti maSina — Kopyerambuas Mammna“ MZ, krimapJove wprie traktoriaus pritvirtinamas prietaisas krimams ir nestoriems medZiams nupjauti — xycropes“ MZ, lasagaudis' ,,toks laboratorinis prietaisas — Kateyst0putes“ ChZ, lietmatis ,,prietaisas atmosferiniy krituliy kiekiui matuoti — ocaaKoMep, Ox eMep“ MZ, GZ, poliakalis ,,prietaisas poliams kalti; kaltuvas — Konép* MZ, GZ, pulpotiekis ,,vamzdziai, kuriais transportuojama pulpa — mymnonposog MZ, ritmusa ,,xnrouKa“ SZ (ledo ritulys), Sakniarove .,irankis Saknims rauti; Sakny rautuvas — KopHenép* MZ, tankmatis ,,prietaisas grunty tankumui nustatyti — m10THOMep“ MZ, transéjakasé ,,mechanizmas, skirtas tranSéjoms kasti — rpanmeexonatenn“ MZ, vamzdziagaudis ,,rpyOonoska* GZ, vandenrodis »skalé upés vandens lygiui rodyti — Bonomep“ MZ, vandensvydis ,,prietaisas potencialinei vandens energijai pakeisti kinetine, paver¢iant vandens srove CiurkSle, i$plaunantia grunta; hidromonitorius — rampomonuTop* MZ, véjarodis .,,pmrorep* GZ (sinonimas vétrungé), Zaibolaidis ,,.monHMeoTBOR, TpoMooTBOA* FZ, Zemsiurbé ,,agregatas, susidedantis i§ siurblio ir grunta supurenantio darbo organo, skirtas gruntui jsiurbti ir transportuoti su vandens srovés pagalba — semmecoc™ MZ, GZ. Sudurtiniai veiksmo atlikimo priemoniy pavadinimai yra gana populiariis dabartinéje lietuviy terminologijoje. Darbo objekta sudarantiuose Saltiniuose ju pateikta bemaz tick pat, kaip ir su galiinémis iSvesty jrankiy pavadinimy, ir tik maZdaug 5 kartus maZiau negu atitinkamy priesaginiy terminy. Palyginimui galima pasakyti, kad galiininiy veiksmaZodziy abstrakty tuose patiuose Saltiniuose pateikta 5 kartus, o priesaginiy — net 52 kartus daugiau. Se&tadalis nagrinéjamos riSies sudurtiniy terminy savo darybine reikSme yra artimi priesaginiams ir galininiams veikéjy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy 107 pavadinimams. Apskritai dabartinés lietuviy kalbos diryboje tarp dariniy su daiktavardiniu ir veiksmaZodiniu sandu Sios reikSmés diriniai yra gausiausi®®. Tai, kad nagrinéjamuose Saltiniuose tokiy dariniy pateikta gerokai maZiau, gali biti nulémusi ne viena prieZastis. Pirma, dalis kalbamos riSies dabartinés kalbos sudurtiniy daiktavardziy turi menkinamajq reikSme, o terminologijoje tokie ZodZiai nei vartojami, nei nauji daromi. Antra, asmeny pavadinimy j lietuviSkus terminy Zodynus palyginti mazZai tededama. Tad i§ nagrinéjamy pavyzdZiu negalima ka kategoriSkai teigti apie padétj apskritai lietuviy terminologijoje. Didesné nagrinéjamy terminy dalis eina asmeny pavadinimais pagal jy atliekama veiksma. Daiktavardinis sandas daZniausiai Zymi to veiksmo objekta. Pvz.: brokdarys ,6paxoyen“ EZ, darbdavys ,,paSoronatens“ EZ, TZ, darbémys_,,paGorononysatens* TZ, eiliakalys ,,cruxonnér, pupmonnér“ LZ, grioviakasys ,,grioviu kasimo darbininkas — 3emnexon“ MZ, kalnakasys ,,ropHopaGouit“ EZ, GZ, rvaStvedys ,,enompou3sonutenb“ TZ, ridakasys ,pynoxon“ GZ, streiklauzys »Wrrpeitk6pexep“ EZ, akvedys ,3anenytoumit xo3sitcrsom, 3aBxo03“ EZ, vergvaldys .pa6osnagenen EZ, Zemnaudys ,,fizinis ar teisinis asmuo, kuris pastoviai naudojasi Zemés plotu — 3emnenoms30satens MZ, TZ, Zemvaldys ,,3emsessayenen“ EZ, TZ. ~ MaZiau yra veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimy, Zyminciy ne asmenis, o kitokius gyvus ar negyvus dalykus, pvz.: dimodaris ,,4bIMooOpa30BaTesb“ ChZ, kompleksadarys ,,atomas, sudarantis kompleksa, centrinis atomas — KommeKcoo6pa3osatenb ChZ, medgrauzis ,,rounnpurx“ SZ (meskeriojimas), Soniplauka ,,6oxonnas“ SZ (meSkeriojimas), vabzdziaédziai ,,Insectivora, Hacekomoayubie* GZ. Yra kiek tokios darybos terminy ir botanikos terminologijoje, pvz.: azotamégiai ,siukSlyny augalai, mégstantys azoto gausiai turintias dirvas — auTpodumbHEIe pacrenus, Hutpodutsr BZ [(Ginonimai nitrofitai, azotamégiai augalai), gumbadariai ,,parazitai, sukeliantys gumby (galy) susidaryma augaluose — uweumzorenei“ BZ, paukStiadulkiai ,,pauk&tiy apdulkinami augalai — ornithophili, *opautopunsr BZ (sinonimas ornitofilai). Palyginti visai nedaug téra sudurtiniy terminy, kurie turi veiksmo padarinio zyméjimo reikSme, pvz.: kurmiarausis | kurmrausa ,,kurmio iSraustos Zemés kupstelis — xporosuua“ MZ, sniegalauzos ,,ant Saku nugulusio sniego aplauZyti, iSguldyti ir deformuoti medZiai — cneronomst BZ, sniegvartos ,,sniego i’versti medzZiai — cueropansi* BZ, véjalauos ,,stipraus véjo islauZyti medziai — 6ypenoMbI, BeTposome“ BZ, véjavartos ,,stipraus véjo isvartyti medziai — serposamt“ BZ. Taip pat negausiis ir vietas pavadinantys diriniai, pvz.: takoskyra ,,aukStesné vieta, kuri skiria vieng upyna nuo kito; vandenskyra — pogopa3men“ MZ, GZ, vandenskyra ,,Bomopa3nen“ MZ, GZ, vandenspara ,,vandeniui nelaidus sluoksnis — Bonoynop* MZ, GZ, vandentaka ,,zemiausias slénio (lomy, griovu, Zemés pavirsiaus) vietas jungianti (vingiuota) linija; talvegas — ranpper“ MZ. Kai kurie antrojo sando pamatiniai veiksma7odZiai yra vartojami visais atvejais, kai prireikia pavadinti analogiska savoka. Dél to kartais susidaro ir visai nema2 Urbutis V. Dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardZiy daryba, p. 106. 108 Z giminisky terminy biriai. Itin tai bidinga veiksmo atlikimo priemoniy ir i§ dalies abstrakty darybai. [vairiy prietaisy, masiny pavadinimai daZnai turi antruosius sandus -gaudis, -kasé, -laidis, -matis, -pjové, -rodis, -rové, -semé, -tiekis ir kt. Abstraktai itin daZnai antruoju sandu turi -tyra (jvairiy mokslo, kartais ir kitokiy sriGiy bei Saky pavadinimai), kiek retesni dariniai su sandais -dara, -nesis, -plidis, -tvarka, viety pavadinimai su antruoju sandu -skyra. Pvz.: -gaudis (:gaudé, gaudyti) : dulkégaudis ChZ, garsagaudis ,,3ByKOYNOBUTeIb~ FZ, la’agaudis ChZ, vamzdziagaudis GZ; -kasé (:kasé, kasti) : grioviakasé ,,maina, skirta mechanizuotam grioviu kasimui — kaHasoxonatemb“ MZ, transéjakasé ,,mechanizmas, skirtas tranSéjoms kasti — TpaHiteeKonatenb* MZ, Zemkasé ,,masina Zeméms kasti — 3emylepoituaa Mammna“ MZ; -laidis (: leido, leisti) : bangolaidis FZ, STZ, magnetolaidis ,.Maraurouposon, angly magnetic circuit“ STZ, sviesolaidis |,,cnetoson, angly optical path“ STZ, zaibolaidis FZ; -matis (:matuoti) : aukstimatis GZ, MZ, SZ, bangomatis ,,30mnomep“ FZ, STZ, dainiamatis ,sactotomep“ FZ, STZ, debitomatis ,,pacxonomep,' angly flowmeter; flow gauge“ STZ, drégmématis »Prietaisas drégnumui, drégmei matuoti; higrometras — snaromep“ MZ, gylmatis ,,prietaisas gilumui matuoti — ray6omep“ MZ, SZ, kampmatis ,,yrnomep“ SZ, laikmatis ,,taitmep“ SZ, lietmatis ,,prietaisas atmosferiniy krituliy kiekiui matuoti — ocaqkomep, oxemep* MZ, GZ, lygmatis ,,prietaisas vandens lygiui matuoti — ypopHemep“ MZ, polinkiamatis ,,instrumentas polinkio kampams matuoti; eklimetras — axmuMetp“ MZ, sniegmatis ,,prietaisas sniego tankumui nustatyti — cHeromep* MZ, GZ (sinonimas sniego matuoklé), tankmatis ,,prietaisas grunty tankumui nustatyti — mioTHoMep“ MZ, tarpumatis ,myn, angly clearance gauge“ STZ (sinonimas kalibriné plokstelé), tolimatis ,optinis prietaisas nuotoliui, atstumui nustatyti — ambHomep* MZ, FZ, SZ, vandenmatis ,,prietaisas pratekantio per tam tikra laiko tarpa vandens kiekiui matuoti — Boaomep“ MZ; -pjové, -is (:pjové, pjauti) : krumapjové ,,prie traktoriaus pritvirtinamas prietaisas krimams ir nestoriems medziams nupjauti — xycropes“ MZ, Sienapjové ,Sieno pjaunamoji maSina — ceHoxocuuKa“ MZ, trosapjovis ,,.KaHaTope3Ka~ GZ; -rodis (:rodé, rodyti) : drégmérodis ,,prietaisas apytikriam oro drégnumui nustatyti; higroskopas“ MZ, laikrodis ,,yacui* FZ, STZ, SZ, vandenrodis ,,skalé upés vandens lygiui rodyti — Bonomep“ MZ, véjarodis ,,pmorep“ GZ, veidrodis ,.3epKano“ FZ, GZ, STZ; -rové (:rové, rauti) : kelmarové ,kelmams rauti maSina — kopyepasbHaa Maumna* MZ, Sakniarové irankis Saknims rauti; Sakny rautuvas — kopHemép“ MZ; -semé (:semti, semia) : durpsemé ,,maSina durpéms kasti — 9kcKasatop“ MZ, gruntsemé ‘,,.rpyHToyepnatesb~ GZ, purvasemé ,,prietaisas purvui semti — rpsseyepnanka‘* MZ, vandensemé ,,mechaninis jrenginys vandeniui semti — Bo109 Houepnanxa* MZ, Zemsemé ,,maxina, skirta vagoms gilinti; jos darbo organas yra kauSai, pritvirtinti prie begalinés grandinés — 3emmesepnanka* MZ; -tiekis (:tieké, tiekti) : pulpotiekis ,,vamzdziai, kuriais transportuojama_ pulpa — nyasnonposon MZ, Ssratotiekis ,,4po6onutatene“ GZ, vandentiekis ,,inZimeriniy jrenginiy kompleksas, skirtas centralizuotai apriipinti vandeniu — Boaonposon MZ; -dara (:daré, daryti) : blizgodara ,,6neckooOpa30zanue* ChZ, dirvodara ,,dirvoZemio susidarymas — no4soo6pa3osanue” MZ, GZ, dimodara ,,abIMoo6pa3osanne“ ChZ, eilédara ,,cTuxocnoxenue* LZ, kalnodara ,,oporene3snc“ GZ, putodara ,,neHoo6pa30sanue“* ChZ, raukslédara ,,cknaqxooOpa3sosanue* GZ; -neSis (:nesé, nesti) : iZonesis ,,iZo éjimo upe metas — wyroxog“ MZ, ledonesis ,.upiy, kanaly, vandens talpykly rezimo fazé, biidinga tuo, kad jos metu vandens pavirsiumi plaukia ledai — segoxon“ MZ, GZ; -pliidis (:plido, pliisti) : gleivéplidis ,,kai kuriuose medZiuose aptinkamas reiSkinys, kada i§ paZeisto stiebo ar Saky iSsisunkia gleiviné masé, kaip audiniy irimo produktas — cam3ereyenue“ BZ, lipapliidis ,,ore sukietéjanziy lipniy medziaguy tekéjimas i§ kaulavaisiniy medZiu Zaizdy — gummosis, ryMMo3, KaMeyeTe4enue“ BZ, sakoplidis ,,saky tekéjimas i§ suzaloty spygliuotiy medziu — resinosis, emonoTeyenue’ BZ; -skyra (:skyré, skirti) : frontoskyra ,,pa3nen ppoutampusrit GZ (meteorologija), takoskyra ,,aukStesné vieta, kuri skiria vieng upyna nuo kito; vandenskyra — Bofopa3yem MZ, vandenskyra ,,nonopa3yen* GZ, MZ; -tyra (:tyré, tirti) : dirvotyra ,,ditvozemio tyrimo mokslas — nowsoBegenne“ MZ, GZ, eZerotyra ,,ezeru tyrimo mokslas; limnologija — o3epoBeaeHue, HMnonorma“ MZ, GZ, gruntotyra ,inZinerinés geologijos dalis, tirianti gruntus — rpyHToseyenue MZ, GZ, iSalotyra ,,mokslas apie jSalimo reiSkinius — Mep3s0Tosenenue* MZ, GZ, knygotyra ,,xuuroseyenne* LZ, metalotyra ,,metaly mokslas — metammosenenue* ChZ, GZ, pelkétyra ,,mokslas, tiriantis pelkiu susidarymg ir vystymasi — Gonotosegenue“ MZ, GZ, pievotyra ,,pievy tyrimo mokslas — nyropezenne“ MZ, upétyra ,uotamonorua* GZ; -tvarka (:tvarké, tvarkyti) : teisétvarka ,,mpasomopagoK, mpasosoit mopstoK“ TZ, Zemétvarka ,,Zemés tvarkymas, matavimas — 3emueyerpoiterso“ MZ, EZ, Tz. Antrasis dariniy sandas paprastai remiasi lietuviSkais veiksmaZodzZiais. Didesnés diriniy dalies pamatiniai veiksmaZodZiai yra pirminiai, tatiau negalima teigti, kad daryboje biity vengiama remtis miSriniais ir net antriniais veiksmazZodZiais (pastaraisiais, tiesa, gerokai retiau). Pamatiniy veiksmaZodZiy darybos priesagos paprastai ij dirinius nepatenka, pvz.: fondogrqia EZ (: grqz-inti), laikmatis SZ (: mat-uoti), paukSéiadulka BZ (: dulk-inti), Zeménauda EZ, TZ (: naud-oti). Terminologijoje, kaip ir apskritai dabartinés kalbos diryboje, visai nebiidinga, kad veiksmaZodinis sandas biity su prieSdéliu. VeiksmaZodiniai sandai savo balsiais daZniausiai nesiskiria nuo pamatiniy veiksmaZodzZiu, tad Saknies balsiy kaita terminuy daryboje yra palyginti retas dalykas. Tiesa, Siek tiek dariniy, turintiy Saknies balsiu kaita, yra, pvz.: ledokamSa MZ (: kimSti, kemsa, kimSo), Salcioplaisa GZ, 110 ‘smaZodinj antraji sanda turin¢iy dariniy i8siskiria terminai su sandu -pakaitis tuo, kad j sanda pateko ir veiksmaZodZio prieSdélis. Tai yra didelé lietuvi8ky sudurtiniy ZodZiy darybos iSimtis, kuriai atsirasti jtakos gal turéjo atitinkami rusi8ki terminai (jy antrasis sandas -sameiyénnoii). Tatiau, kita vertus, visai galimas daiktas, kad Sie terminai yra sudaryti kiek kitaip — ju antrasis sandas gali biti daiktavardinis. Mat chemijos terminologijoje yra vartojamas ir pakaitas ,,atomas, grupé, pakeite molekuléje kita atoma, grupe — 3amectutenp“ ChZ. Tiesa, Siuo atveju dariniy reikSminé struktiira yra miglotesné, o termino iSrai8ka vis tiek priklausyty prie i8iméiy (per sudétingos sandaros antrasis sandas). Tvarkydama terminus, chemijos terminologijos komisija dar turéty pasvarstyti, kaip surasti geresne kalbamu terminy iSraiska. Diriniai su abiem veiksmaZodiniais sandais visai nedaromi. AiSkus daiktas, kad ir terminologijoje tokiy dariniy beveik nepasitaiko. Nagrinéjamuose Saltiniuose aptiktas tik vienas terminas, kuris galbit yra sudarytas i§ dvieju veiksmaZodZiy. Tai kalnakasybos terminas greZmatis GZ, tarptautinio termino drilometras lietuviSkasis atitikmuo. Ta¢iau dél darybos Sis terminas nepeiktinas — jis yra skambus, aiSkus, atitinka bendruosius sandy struktiros polinkius. Kitokie diriniai Sudurtiniy terminu, kuriy antrasis sandas remiasi ne daiktavardziu ar veiksmaZodziu, téra labai maZai. Ir tie patys ne visi yra terminologijos naujadarai. Pavyzdiiui, i prieveiksmio bei bidvardzio sudarytas juodbéris ,,6yausiit* SZ arba daiktavardzio ir biidvardZio dirinys kailiapalaikiai ,.i8 gyventojy surenkama antriné Zaliava; sudévéti kailiniai siuviniai, vartojami vilnos pluoStui gauti iStirpinant mézdras rigStiy tirpalais — yrunbHaa m1yOnnHa“ ATZ, be abejo, yra sutermininti paprastosios kalbos Zodziai. Tatiau kai kurie sudurtiniai terminai gali biti ir naujai sudaryti, pavyzdziui, prieveiksmio ir bidvardzio diriniai rudmargé ,augaly liga, pasireiSkianti rudy démiy susidarymu lapuose — 6ypaa maTHucTocTS~ BZ ir sviesmargé ,augaly liga, pasireiSkianti margu lapy démétumu — Oemaa naTHAcTocTS suctbes“ BZ. Dar plg. SZ pateiktus terminus /ygiagreté ,,napasimenb~ (turizmas), ygiagretés ,,Opycba“ (gimnastika), ,,mapasuenbubie Opycba~ (jojimas). Vis délto plaéiau tokiy sudurtiniy terminy daryba neplétojama. TSvados 1. Diryba yra svarbus lietuviy terminologijos kirimo, papildymo ir tolesnio plétojimo biidas. Sudurtiniai terminai leidzia vienu ZodZiu iSreikSti sudétines savokas, gerai atitinka specialiosioms kalbos vartojimo sritims svarbius kalbos tikslupastebimu terminologijos naujadary polinkiu turéti nepakitusius veiksmazodinio sando Saknies balsius, bet vis délto galimos termino sudaromyjy daliy asociacijos neturéty biti lemiama prieZastis keisti isigaléjusius terminus ar juo labiau manyti juos esant netaisyklingos darybos Zod%iais. Naudodamasis proga, dékoju K. Gaiveniui uZ leidima naudotis thinéto straipsnelio rankraStiu, rengiant spaudai §j darba. 117 mo, aiskumo, glaustumo reikalavimus. Lietuviy terminologijoje svarbus vaidmuodirybai tenka ir kiekybi8kai. Teisés, geologijos ir fizinés geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilés, literatiiros, botanikos, ekonomikos bei skaiGiavimo technikos terminy Zodynuose pateikty lietuvisky dariniy daugiau negu aStunta dali sudaro sudurtiniai vienaZodziai terminai. Dariniy skaitiumi diryba Gia pastebimai atsilieka tik nuo priesaginés yedybos, bet pralenkia galinine ir priesdéline terminy darybg. Gana gausiai daromi nauji sudurtiniai terminai. Galima konstatuoti, kad terminologijos pasistemyje diryba yra kiek aktyvesné, negu apskritai dabartinés kalbos zodziy darybos sistemoje. 2. Pagal tai, kurios kalbos dalies Zodziu remiasi antrasis sandas, skiriami daiktavardiniai ir veiksmazZodiniai sudurtiniai terminai. Daugiausia yra sudurtiniy terminy su antruoju daiktavardiniu sandu (78,2% i§ 893 nagrinéjamy pavyzdziu). Veiksmazodiniai dariniai sudaro truputj daugiau negu penktadalj (21,3%) darbo ob jektq sudaranéiuose terminy Zodynuose pateikty sudurtiniy terminu. Terminy, kuriy antrasis sandas remiasi ne daiktavardZiu ir ne veiksmaZodZiu, yra visai maZai. 2.1. Pirmasis sudurtiniy terminy sandas taip pat da%niausiai remiasi daiktavarddiais (63% dariniy). Kity kalbos daliy ZodZiai pirmuoju sudurtiniy terminy sandu eina retiau (biidvardZiai — 18,1%, skaitvardZiai — 7,4°%, prieveiksmiai — 3,4%, ivardziai — 3%, veiksmaZodziai — 2,8% ir prielinksniai — 253%): 2.2. Aktyviausiai sudurtiniy terminy daryboje dalyvauja daiktavardZiai. Viena katrg ar abu daiktavardinius sandus turi net 94,5% nagrinéjamy diriniy. Veiksma— Zodinj sandq (daZniausiai antrajj) turi 24,1% diriniy, biidvardinj (daZniausiai pirmaji) — 18,6%, skaitvardinj (tik pirmaji) — 7,4%, prieveiksmini (paprastai pirmaji) — 3,5%, ivardinj (tik pirmaji) — 3% ir prielinksninj (tik pirmaji) — 2,2% visy dariniy. 2.3. Daugiausia sudurtiniy terminy yra padaryta iS dviejy daiktavardziy (46,5%, visy nagrinéjamy pavyzdZiy). Palyginti gausu diriniy taip pat su bidvardiniu ir daiktavardiniu (17%) bei daiktavardiniu ir veiksmazodiniu (16,3°%) sandais. Kit sudurtiniy terminy tipai yra menkesnio darumo (skaitvardinj ir daiktavardinj san-- dus turi 6,4%, veiksmaZodinj ir daiktavardinj — 2,7%, prieveiksminj ir daiktavardinj — 2,3%, prielinksninj ir daiktavardinj — 2,2%, ivardinj ir veiksmaZodinj — 2,1%, biidvardinj ir veiksmaZodinj — 1,1%, skaitvardinj ir veiksmaZodinj — 1%, ivardinj ir daiktavardinj — 0,9% visu pavyzdziu). Terminai, kurie remiasi prie~ veiksmiu ir veiksmazodziu, prieveiksmiu ir biidvardziu, dviem veiksmazZodzZiais,. daiktavardziu ir biidvardziu bei dviem prieveiksmiais, yra visai reti. 3. Sudurtiniy terminy sandy pamatu imami tiek terminai, tiek paprastieji kalbos Zodziai. Tai labai iSpledia tolesnio dirybos panaudojimo terminologijoje galimybes. 3.1. Sandy pamatiniais Zodziais imami ne tik grynai lietuviSkos kilmés Zodiiai, bet ir skoliniai (visu pirma vadinamieji tarptautiniai ZodZiai bei terminai). Bidinga, kad sudurtiniy terminy daryboje dalyvauja tik tarptautiniai daiktavardziaiHibridy, kuriy vienas katras sandas remiasi lietuviskos kilmés Zodziu, o kitas — tarptautiniu, tarp visy nagrinéjamy pavyzdziy yra aStuntadalis (12,5%), i8 jy 15,6% 118 tarp dariniy su abiem daiktavardiniais sandais, 13,7% tarp dariniy su daiktavardiniu ir veiksmaZodiniu sandais. I§ dviejy tarptautiniy Zodziu nauji terminai lietuviu kalboje daromi labai retai. Tiesa, darybikai skaidomy tokiy diriniy yra gerokai, tatiau dazniausiai j lietuviy terminologija jie yra pateke kaip skoliniai. 4, Pagal sudurtinio termino sandy tarpusavio santykiavima daugiausia yra determinaciniy diriniy. Determinacijos santykis bidingas visu risiy diriniams. Dazniausiai pirmasis sudurtinio termino sandas apibrévia antraji, retokai — antrasis pirmaji (tokiy diriniy kiek yra tarp terminy su abiem daiktavardiniais sandais). Kopuliatyviniy dariniy (jy abu sandai yra lygiaveréiai) téra labai maZai — apie 3% abu daiktavardinius sandus turinéiy sudurtiniy terminu. 5. Didesné daiktavardinj antraji sandq turintiy sudurtiniy terminy dalis yra tiesioginés reik8més — darinys pavadina tos patios riies dalyka kaip ir apsprendZiamasis (reikSmés ir sandy tarpusavio santykiavimo atiZvilgiu atraminis) sandas, © darinio reikSmé i§ esmés nenutolsta nuo iS sandy kylandios reikSmés. I8 perkeltinés reikSmés dariniy (jy leksiné reikSmé netiesiogiai iSplaukia i sandy) dazZniausi yra metoniminiai (bahuvrihi tipo) sudurtiniai terminai. Tokie yra dauguma asmenis ir kitokias gyvas biitybes, retkaréiais ir negyvus dalykus pavadinantiy dariniy. 5.1. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai daZniausiai pavadina jvairius konkregius tikrovés dalykus — daiktus ir retiau gyvas bitybes. Abstrakéios reikSmés tokiy terminy yra tik truputj daugiau kaip septintadalis. Dar maZiau sudurtiniy terminy eina jvairiy viety pavadinimais. 5.2. VeiksmaZodiniai dariniai savo darybine reikSme yra panaSiis j priesagu ir galiiniy vedinius. Netoli dviejy tre¢daliy Sios riSies sudurtiniy terminy yra konkregios reikSmés dariniai ir pavadina veiksmo atlikimo priemones (31,1% visu veiksmaZodiniy sudurtiniy terminy), veiksmo atlikéjus bei veiksmazodinés ypatybés turétojus (23,7%), veiksmo padarinius (6,3%). Abstrakcios reikSmés sudurtiniu veiksmaZodiniu terminu yra truputj daugiau, negu tretdalis (34,7%). Jie yra artimi priesaginiams ir galininiams veiksmaZodziy abstraktams. Labai negausu vietas pavadinan¢iy terminy. . 6. Sandy pamatiniai Zodziai, kaip ir visoje literatirinéje kalboje, daZniausiai turi darybiskai neskaidy kamieng. Tatiau vis délto poreikis pavadinti sudétingesnes savokas lemia, kad palyginti nemaZa sudurtiniy terminy dalis (bemaz penktadalis) remiasi darybiSkai skaidoma kamieng turintiais ZodZiais, DaZniausiai darybi8kai skaidy kamieng turi sandy pamatu paimti daiktavardZiai (15,9% visu dariniy), retiau biidvardZiai (2,2% dariniy) ir veiksmaZodZiai (1,8% dariniy). Mazdaug kas deSimtas Siu kalbos daliy Zodis, paimtas dirinio darybai, turi darybiSkai skai- -du kamieng (apie 11% daiktavardziu, 12% bidvardziy ir 7% veiksmaZodziy). Taéiau dauguma kalbamos riSies pamatiniy zodziy turi skiemeny atzZvilgiu ZodzZio nepailginantias priesagas (pvz.: daiktavardziai gaubtas, juosta, kilmé, rastas, rastas, reikimé, siurblys, veiksmas, bidvardiiai baltas, Saltas ir kt.). Ypat vengiama sandy pamatu imti prieSdélinius ir sudurtinius Zodzius. Be to, paprastai tik vieno katro sando pamatinis Zodis bina su darybiSkai skaidomu kamienu. Tarp visu nagrinéjamy sudurtiniu terminy aptikta tik keletas ZodZiy, turin¢iy abu skaidzius ‘sandus. ir jie, be abejo, laikytini iSimtimis. 119 6.1, Yra Siek tiek sudurtiniy terminy, kuriy sandy pamatu paimti priesagu vediniai turi supaprastinta kamieng. PavyzdzZiui, daZniausiai j dirinius nepatenka pamatiniy ZodZiy deminutyvinés priesagos (kiauSialqsté i$ kiauSinélis ir lastelé, Ziedlapis i8 Ziedas ir lapelis ir kt.), mi$riniy bei antriniy veiksmazZodziy darybos priesagos (paukStiadulka i§ paukstis ir dulkinti, vandentaka i$ vanduo ir tekéti, Zeménauda i Zemé ir naudoti ir kt.). 7. Saknies balsiy kaita pasitaiko tik veiksmaZodiniuose sudurtiniy terminu sanduose, ta¢iau ir ¢ia ji néra daZna. Pasikeitusius Saknies balsius turi maZdaug septintadalis nagrinéjamy dariniy veiksmazodiniy sandu (ankstibranda, bangolaidis, savivaisa ir kt.). Tokia kaita biidingesné i literatiirinés kalbos paimtiems arba ankstiau sudarytiems terminams, o terminologijos naujadarai daZniausiai iSlaiko nepakitusius pamatiniy veiksmaZodziy Saknies balsius. 8. Sandy sudirimo atzZvilgiu sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai lietuviy kalbos sudurtiniai Zodziai, bina dvejopi — be jungiamyjy balsiy ir su jungiamaisiais balsiais. 8.1. Jungiamyjy balsiy neturi du penktadaliai (41,2%) nagrinéjamy sudurtiniy terminy. Kiek daZniau jungiamyjy balsiy neturi tie sudurtiniai terminai, kuriy pirmasis sandas remiasi daiktavardZiu (43,9%), o tarp dariniy su abiem daiktavardiniais sandais tokiy yra bemaz pusé (47,8%). 8.2. Nagrinéjamy sudurtiniy terminy jungiamaisiais balsiais eina -a- (47,1% visy turingiy jungiamuosius balsius dariniy), -ia- (21,4%), -i- (13%), -o- (10,1%), ~€- (5,3%), -u- (1,5%), -y- (1,3%) ir -io- (0.3%). Bidinga, kad daugumos dariniy jungiamasis balsis sutampa su istoriniu pirmojo sando pamatiniy ZodZiy kamiengalio balsiu, pavyzdZiui, tokj jungiamaji balsj turi beveik du tre¢daliai sudurtiniy terminy, kuriy pirmasis sandas remiasi daiktavardZiu (daugiausia neatitikimy bina, kai Sio sando pamatinis daiktavardis yra moteriSkosios giminés) ir apie 92% dariniy, kuriy pirmasis sandas remiasi biidvardZiu. Tai rodo esant aisky jungiamujy balsiy parinkimo diriniams polinki, kurio nedera iSleisti if akiy, darant naujus terminus. 8.3. Pasitaiko atvejy (tiesa, jie labai reti), kai skirtingas tu patiy sandy jungimo biidas panaudojamas iSskirti terminams, pvz.: dienoraStis ,,qHesHux“ ir dienrastis ,exemuepHaa ra3zeta“. Tatiau terminologijoje negali biti pateisinamas to paties termino varianty (pvz.: gyvsakiai ir gyvasakiai, kampmatis ir kampomatis, ploks¢iakalvé ir plokStikalvé ir kt.) teikimas. 9. Sudurtiniy terminy galiinés yra Sios: -is (I linksniuoté, 64,9% visy nagrinéjamy diriniy), -é (21,7%), -a (8,8%), -ys (3,4%) ir -as (1,2%). Galiine -é turingiy dariniy i§ tikryjy yra truputi daugiau, mat terminy Zodynuose asmeny pavadinimai paprastai pateikiami tik vyri8kaja gimine. Tatiau apskritai asmeny pavadinimy pateikiama palyginti nedaug (nagrinéjamuose Zodynuose jie tesudaro Se¥ioliktq dalj (6,3%) visu sudurtiniy terminy). 9.1. Tiesioginés reikimés daiktavardiniai sudurtiniai terminai daZniausiai bina tos patios giminés, kaip ir ju antrojo sando pamatiniai daiktavardziai. Galinés pakeitimas tokiuose dariniuose yra bemaz reguliarus. Perkeltinés reik’més dariniai daZniau bina vyriSkosios giminés ir, vadinasi, turi galiine -is, tatiau apskri120 tai darinio giminé (ir galiiné) pareina ir nuo jvardijamojo objekto (subjekto). Nemazu mastu nuo jvardijamojo dalyko pareina ir veiksmaZodiniy sudurtiniy terminy giminé bei galiinés -is ar -é suteikimas konkretios reikSmés dariniui. Abstrakéios reikSmés veiksmaZodiniai terminai dazniausiai turi galiine -a. Galiing -as turin¢iy terminy dauguma yra netaisyklingi dariniai. 9.2. Pasitaiko sudurtiniy terminy su jvairuojantia galiine. Vienais atvejais toks jvairavimas atspindi tarminius diriniy variantus — tam patiam reikalui sutermininti skirtingy tarmiy Zodziai (pvz., kurmrausa ir kurmiarausis), kitais atvejais ~ Salia taisyklingai sudaryto darinio vartojamas ir netaisyklingas variantas (pvz., kilovatvalandé ir kilovatvalanda). Retkartiais skirtinga darinio galiiné padeda isskirti terminus, pvz.: dvikova ,,tysmb“ ir dvikové ,,upoe6opbe“, paukSciadulka »ziedy apdulkinimas su paukStiy pagalba“ ir paukSciadulkiai ,,paukStiy apdulkinami augalai“ ir kt. Pastaruoju atveju diriniy galinés skirtingumas yra pagristas ir terminologijai naudingas, o kitais atvejais taisytinas. 9.3. Gana didelé sudurtiniy terminy dalis (penktadalis visy nagrinéjamu pavyzdziy) yra daugiskaitiniai. Dauguma jy turi antrajj daiktavardinj sanda. Taciau atveju, kai daugiskaita papildomai sutermininama, yra visai nedaug (pvz.: pietyakaris ,,pietvakariy véjas“ ir pietvakariai ,,pasaulio Salis tarp piety ir vakary*). 10. Tvarkant ir papildant lietuviy terminologija, diryba ir toliau vaisingai bus remiamasi. Tad svarbu nuosekliai laikytis svarbiausiy diriniy darybos literati— rinéje kalboje polinkiy (sandy struktira, jungiamieji balsiai, galinés). [ terminy Zodynus patenka palyginti nedaug netaisyklingy dariniy. Tokius netaisyklingus sudurtinius terminus, patekusius j Zodynus bei vartojamus specialiojoje literatiroje, atitinkamy sri¢iy terminologijos komisijos kartu su kalbininkais terminologais turi pataisyti ir pakeisti taisyklingais dariniais. Sutrumpinimai Jureviéius A., Cizas A. Ai8kinamasis tekstilésterminy Zodynas. — V., 1962, d. 1. BZ — Botanikos terminy Zodynas/ Sud. Botanikos zodyno komisija. Redagavo: J. Dagys (vyr. redaktorius), A. Lekaviéius, V. MaliSauskiené. — V., 1965. ChZ — Dauk8as K. Chemijos zodynas. — V., 1960. DZ — Dabartinés lietuviy kalbos zodynas. II papild. leid. | Red. kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. LukSys, J. Paulauskas, J. Senkus, K. Ulvydas. — V., 1972. BZ — Rusi&kai lietuviskas ekonomikos terminy Zodynas / Red. kolegija: K. MeSkauskas (atsak. redaktorius),. A. Poviliinas, V. Puronas, A. Skupeika. — ATZ V., 1966. FZ — Fizikos terminy Zodynas / Red. P. BrazdZitinas. — V., 1958. GZ — Gudelis V. Geologijos ir fizinés geografijos terminy zodynas. — V., 1956. LKZ — Lietuviy kalbos Zodynas. — V., 1941-1978, t. 1-11. 124 tz — Literatiros terminy zodynas /Sudaré J. Petronis, Vv. Vanagas, A. Zalatorius. — V., 1962. MZ — Ceigys J, Melioracijos terminy Zodynas. — V., 1960. STZ — Kairys V., Kaminskas A., Kudirka Z., Kundrotiené R., LipSicas M., Maéernius A., Norkus J, Riaubinas J., Stanaitis J., Stulpinas B., Sliavas A. Rusy—lietuviu—angly kalby skaigiavimo technikos terminy Zodynas. — V., 1971. SZ — Sportiniy terminy zodynas /Red. kolegija: Z. Gobikas, V. Kazlauskas, J. Lagunavitius, P. Normantas, V. Petkus, P. RimSa, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas). — V., 1959. vA — Teisiniy terminy zodynas / Sudaré A. Ziurlys. Red. kolegija: J. Bulavas, K. Jablonskis (atsak. redaktorius), J. Ziugzda, A. Ziurlys. — V., 1954. OBPA30BAHHE JIMTOBCKMX CJIOXKHLIX TEPMHHOB Pe3ome B paOote uccneayetca oOpa30BaHve AHTOBCKHX OJHOCHOBHEIX CHOX*KHSIX TePMHHOB cyuleCTBHTEJIBHBIX Ha OCHOBe MaTepHana, COOpanHOrO aBTOPOM H3 cNOBapelt U3H4eCKHX, XHMHYCCKHX, TeONOrM4ecKHX Hu (H3MKO-reorpaduyeckux, OOTAHMYeECKHX, MeNHOPaTHBHBbIX, TeKCTHJIBHBIX, BBIMHCIIMTCNIBHO-TCXHHYCCKAX, IODHAMYCCKHX, JIMTePaTYPOBETYeCKHX, IKOHOMHYCCKHX CHOpTHBHBIX TePMHHOB. Cnosocnoxenue aBiIfeTCA BaxKHEIM CNOCOGOM CO31aHHA H TabHelimero pa3BHTHA MTOBCxoli TepMuHosorun. lo KoMMYeCTBY TePMHHOB OHO 3AMeTHO OTCTaeT TOMBKO OT cydbdbuKcambHOTO cnoco6a ciosooOpa30BaHHA, HO MpeBocxogMT pieKTuBHBI (He3HayMTeMEHO) u mpeduKcamBHBIi. MoxkHo 3aMeTHTb TeHeHIMIO NOBLIMCHHA POH CHOBOCHOXKeHUA B TepMHHOOOpa30BaHHH 10 cpaBHeHMIO C OOUlemHTepaTypHEIM HM OcOGeHHO HapOsHEIM (MasIeKTHIM) cioBOOOpa3z0BaHHeEM. Bropoii KOMMOHeHT CNOXHBIX TepPMHHOB OOBTHHO OcHOBBIBAcTCA Ha CNOBaX, NpHHasse2KalluX K Kaccy MMeH CyIecTBATeMbHBIX (78,2 % KommosuT oT 893 uccnemyeMbIX B paGoTe NpAMepos) uaH riaromos (no¥rM Bce OcTambuBIe). Ha 9TO OcHOBe mMTOBCKHe CHOX*KHEIe copa OOBTSHO TOgpasieAtoTcA Ha MMeHHbIe M riarombHbie. Takoe nompasyenenve coxpaHeso u B HacTosmeli pa6ote. \ B xayectBe HepBoro KOMIOHECHTa Takxe Yallle BCerO HCNONb3yIOTCA HMeHA CYMICcTBUTeIIbHbie (63 % uccnenyemeix komm03uT), Kpome toro, B ka¥ecTBe TepBOTO K OMNOHEHTA CHOXKHEIX TepMBHOB yiOTpeOsAIOTCA NpPHNaraTeMbHble, YCHMTCIbHBIe, peKe HapewA, MecTOuMeHMA, riaroJibi BK ipewsiorH. ‘Tambt CHOXKHEIX TCPMHHOB BbIe CHI HA OCHOBE TOTO, CIOBa KakHX YacTelt pein BXOJAT B COCTaBKOMUO3HT. Bee yka3aHHble THEI B paSoTe HCcieyO BaHbi HB OTHOMIEHHM 3HAYeHUA H B OTHOWeHHH OpMEI. TlouTa y MOMOBMHBI HCCHeRyeMBIX CIOKHBIX TepMHHOB OOa KOMMOHEHTa — OT HMeH cylleCTBHTENBHBIX. OueHb AKTHBHBI UM THIbIC KOMMOHCHTaMd OT HMCH IpuaraTesbHBIX A CyMeCTBUTENIbHBIX, a TakKe OT AMeH cyMecTBATels 11x M TMaronos. Mo Apyram TanaM o6pa30BaHo 3HaqMTesbHO MeHBUIe cioxwkHEIX TepMaHOoB. IIpH o6pa30BaHMM CHORHLIX TepMHHOB B KavecTBe 6a30BEIX MCHONb3YIOTCA HM ONHOCIOBELIC TepMUHEL, H OGEIHHBIe (MpocTEIe ) cnoBa. BocbMaa 4acTb uccmenyeMbIX OOpa30BaHHit B Ka¥ecTBe ONHOTO 43 KOMMOHeHTOS (OObIMHO MMCHHOTO) COnepxKUT HHTepHaHOHaJIbHbIe TePMHHLI A, TaKAM O6pa30M, aABMAeTCA rHOpanama. Jiwtosckue cioxkHEIe TepPMAHI 10 B3AHMMOOTHOHICHHIO MEXKIyY KOMMOHCHTAMM Yale BCero aeTepManHatasusl. KonynaTasabie cnokAbe TepMAHbI petkH. Bonbllad 4YacTh ucciemyeMbIx KOMMO3HT HMeeT MIpAMOe SHAYcHHe, HO HeMaNO HM CIOKHSIX TepMMHOB C MepeHOCHSIM 3HaveHHeM (6onpinmnctso Tana bahuvrihi). Cnoxuste TepMHHbI ABIAIOTCA Ha3BAaHAAMU TMIpeMeTOR, *KUBEIX 122 cymecTB, smu, aOcTpakTHBIX noHsTuii (umenubie), opynuii pelictaun, HocuTenei rnarombHOro: HpH3Haka, OTTTaTOMbHIX aOctpakTos, pe3yubTata jelictBuA M mp. (raronbHBIe). Ba3oppie ciOBa KOMMOHEHTOB, Kak H B oOtlienuTepaTypHOM CHOBOCcHOxeHHH, Yale BCeroHMECHOT CHOBOOOpaz0BaTeIbHO He OCNOXHEHHY!O cTpyxTypy. OnHaKko Heo6xogMMoOcTE Ha3bIBaHAA B TEPMHHONOrHH Gosee CHOXKHEIX NOHATHH cHyxUT UPHYHHO TOTO, YTO NOYTH y NATO YacTH ACCHeMYeMbIX KOMIO3HT €CTb KOMNOHEHTE! (O65IYHO OHH H3 HUX) C OCHOBOH, NOMMaIoMelica cnoBOoOpa30BaTebHOMy aHanusy. Ho u B TepMuHooOpa30BaHHn u36eraloT MpHBMeKaTb B KayeCTBe KOMMNOHEHTOB CHOXHbIe M NpeduKcanbHBIe O6pa3osanua. Mora B mponecce cioxeHHA mMpoucXOMMT YUpPOMeHHe OcHOBEI Oa30B0ro cioBa, Halp., Ziedlapis ,,enecToK OKOTOUBeTHUKa“ OT COB Ziedas ,upetox“ w /apelis ,,nenectox, muctouex“, Zeménauda ,,3emnenonb3onanne“ oT con Zemé 3emua" w naudoti ,,n10nb30BaTb™. KoMnoneHTbl COXHBIX TepMHHOB, Kak HW OOLIYHBIX CNOX%KHBIX CIIOR, cllaratoTca HenocpescTBeHHO (6c3 COCHMHHTENBHBIX TacHBIX) WI NPM NOMOLIN COCAMAUTENBHEIX TiacHBIx. Bomee 40 % KOMNO3HT OGpas0BaHO Ge3 COeMHHNTENLHBIX F1ACHBIX, OCTAJIbHBIC HMeIOT COCAMHHTEIIBHBIC TACHBIC — Yale Bcero -a-, pexe -ia-, -i-, -0-, -éH peIKO -u-, -y-, -io-. B paSoTe npocnexeHEI TeHNeHUME, onpewesimome Cnocoo CHoxeHHA KOMMOHEHTOB, BIABIIEHBI Chyyav, Kora 3Ta dbopMasbHas Oco6eHHOCTb MHTOBCKOTO CHOBOCHOAeHHA HCHOMb3yeTCA WA Pasrpanu4eHHA PasHbIX TepMHHOB, Hanp.> dienorastis ,,quepnux™ u dienrastis ..exenHesHas ra3eta“. Tipapga, Takwe ciyyam OYeHR peaKH. B pa6ote uccneyonano u rpamMaTwyeckoe ObOpMieHHe CNOXHEIX TepMHHOB. B 1MTOBCKOM CHOBOCHOXEHHH BAXKHY1O POM urpaeT uexcus. B aspire HelicrBy1oT onpeeneHHbIe 3aKOHOMePHOCTH, OT KOTOPbIX 3aBHCHT NONGOp OkOHYAaHHA CHOAHOMY COBY, CIOKHOMY TepMuHY. [ipa o6pa3z0BaHMM CHOXKHBIX TEDMHHOB OObIYHO HCHONL3y!oTca OKOHYAaHUA -is (pon. Nn. -io), -é, -a. Borpeyatotca oOpa30BaHHs, Hii KOTOPbIX OKOHYAHHe ABUIA€TCA TMAaBHBIM CpeqCTBOM pa3IHieHuA TepMHHOS, naup.: paukstiadulka ,opnutodunua* u paukstiadulkiai ..opautodunr. Uccnenopanni Takxe cyan YepeOBaHHa KOPHEBBIX T'laCHBIX, BCTpeyalolIHeca B TarOUbHbIX KOMMOHEHTAaX KOMNO3HT. BriaBieHbt onmOKH, HMeloumMe MecTO UpH OOpa30BaHHH CJIOKHBIX TepMuBHOB. STH ommOKu HeOOxOZMMo ycrpaHHTs MPH AasbHeiIeM ynOpaloveHA WHTOBCKON TepMu— HONOTHH COoTBeTCTByIOUNMX OOnacTeH.