Žemaičių Naumiesčio šnekta socialinės lingvistikos požiūriu

KALBU KONTAKTAI LIETUVOS TSR LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXIII (1983) JANINA JANAVICIENE, ZIGMAS ZINKEVICIUS ZEMAICIU NAUMIESCIO SNEKTA SOCIALINES LINGVISTIKOS POZIURIU Snekta uzima nedidelj plota Silutés rajono Siaurés ryty dalyje prie buv. Klaipédos kraSto sienos, Tai — Zemaitiy Naiimiestio miestelis ir 27 kaimai: Paléndriai, Sugintai, Grygeli$ké, Vanagiai, Cipariai, Paiipariai, Snikaliai, Venckai, PasusGiai, RimZentiai, Brokoriai ir kt. Si &nekta tesiasi maZdaug 8 kilometrus nuo DegiGin iki Uzlaukés (2 km prieS Gafdama), apie 9 kilometrus nuo Sugint{ iki Girininku ir apie 14 kilometry nuofPaléndriy iki MeSkinés. Tarmiy Zemélapiuose Sios Snektos plotu vedama pietu Zemaitiy raseiniskiy ir varniskiy riba: Siaurés vakariné Snektos dalis iki Z. Naumiestio ir pats Z. Naumiestis priskiriamas varniSkiams, o likes Snektos plotas — raseiniskiams. Bet i$ tikrujy yra ne taip. Reikéty visa Snektos plota priskirti raseiniSkiams. Varniskiy — raseiniskiy riba turéty eiti ne pro pati Z. Naumiesti, bet toliau j Siaure, netoli Gardamo. Paskutinieji raseiniSkiams priskirtini kaimai yra RimZentiai, Kadagiskiai, Brokoriai, Syliai, MeSkiné (Sis$kaimas giliai jsikiS¢s j varni’kiy plota, bet an, am, en, em virtimo on, om, en, em tia nepastebéta), Girininkai 1, Girininkai 2 (arba Vaiiito Girininkai), Vainitas, Kiviliai. VarniSkiy ypatybes jau turi Bartininkai, UZlauké, Gatdamas, Kukuiliské, P¥pli8ké, Juskaitiai, Dargiské, Gordiniai, Bikavénai. Taigi visame Z. Naumiestio Snektos plote iSlaikomi sveiki an, am, en, em. Vietiniai gyventojai sako, kad tik ,,3vékSnaliai“ (taip paSiepiamai vadina turin¢ius varniskiu ypatybes) tariq Z6nsis ‘“Zasis’, dns ‘jis’, kOmps “kampas’ ir t. t. Z. Naumiestio Snekta su raseiniSkiais sieja dar ir tai, kad joje kirtis neatitraukiamas, o ,,Svék8naliai“ — jau atitraukia. Nuo kity raseini’kiy Z. Naumiestio Snekta skiriasi intensyvesniu Zemaitiavimu. Antai tvirtagalé priegaidé Gia bina ant pirmojo dvibalsiy sando, pvz., a. sg. dangu ‘dangy’ (plg. kity raseiniskiu da@fgu). Trumpuosius balsius u, i Snektos atstovai labiau platina negu kiti raseini8kiai: tia Siy tarimas gerokai priartéja prie 9, ¢, bet su ,,svékSnaliu“ 9, e nesutampa. Tariant aiskius 0, ¢ pastebéta tik kampe tarp buv. Klaipédos kraSto sienos ir varniskiy ribos. Tatiau reikia pasakyti, kad Snektoje ne visais atvejais u,i platinami. Kartais jie iSlaikomi siauri. Nuo ko tai priklauso, dar reikia i8tirti. Straipsnio autoriai linke manyti, kad Siam tarimo dvejopumui (abejaip: gali biti tariamas tas pat Zodis ar forma) pradZiq galéjo duoti vietos Snektos ir vadinamyju lietivninky (apie juos netrukus bus kalbama) kalbos sumiSimas. UZ Snektos ploto riby tokio dvejopumo nepastebéta. ApraSomajai Snektai dar bidingas dvibalsiu ai. ei galiinéje ir daiktavardzio daiktas Saknyje monoftongizavimas, pvz., n. pl. da‘kta’ ‘daiktai’ (j pietry¢ius nuo102 Snektos tariama ddiktai). DaiktavardZio namas Saknyje vietoj a cia turima u, pvz., n. pl. numa ‘namai’. I§ morfologiniy ypatybiy pirmiausia nurodytina tai, kad Snektoje platiau negu kity raseiniskiy plote vartoja dviskaita. DaiktavardZiy i kamieno (moteriskosios giminés) formos daZniau keitiamos ékamienémis, pvz., Zasé (tariama Zansie) “Zasis’, dnksté (&nksti) ‘ankstis’. BidvardZiy u kamieno vienaskaitos galininkas ir daugiskaitos vardininkas turi ijd-kamienes formas, pvz., a. sg. drafisi (dransi) “drasu’, n. pl. rambi ‘rambiis’. Vartojamas Tl asmens jvardis afis (dns) ‘jis’, f. ana ‘ji’. Vietoj a. pl. formy mis, jis turimos mumis, jumis, VeiksmazZodzio biti biisimojo laiko TH asmuo turi forma bis ‘bus’. Siy ypatybiy kiti raseiniSkiai, ypat esantys j pietryGius nuo Snektos ploto, neturi arba ten jos retai tepasitaiko. Tatiau bene rySkiausia Snektos ypatybé yra tai, kad ji patyré labai stipria voKietiy kalbos jtaka. Snektoje daug ivairiy germanizmy. Mat ji yra prie pat buv. Klaipédos kraSto. Simtmetiais buvo veikiama vokietiu kalbos itakos. PraktiSkai &nektos senbuviu (ne i§ kitur atsikélusiy Zmoniy) kalboje mazdaug kas penktas Zodis yra vokiskos kilmés. Ypat germanizmai daZni buitinéje leksikoje. VokiSki beveik visi statybos terminai. Stai keliolika germanizmy pavyzdZiu: negels ‘vinis’, rimas (rims) ‘dirzas’, ruimas (ritims) ‘vieta, erdvé’, rumbas (ritmps) “juosmuo’, spatas (spac) “kastuvas’, sténderis *kuolas tvoroje’, Simelis “Syvas arklys’, Sméras (Smitors) ‘kartas’, Spykis ‘dviratio stipinas’, Stapnotelis (Stapnuotelis) ‘adymo adata’, Starkis ‘tvirtas’, strikis ‘virvé’, Stille (Snvl'i) “kedé’. Jie neretai bina gerokai sulietuvinti, gauna lietuviSkas priesagas, Pvz., ruftdinas (ritndins) ‘apvalus’ (pasidaryta i§ rufidas < vok. rund pagal kipinas, sklidinas pavyzdj), vaktuoti ( vakti'ti) ‘saugoti’ (su lie. -voti, p. Ze. -1ti), adv. giliukingai (g'il'uk' toga’) “laimingai’ (vedinys i8 giliikis “laimé’ su lie. -ingai pagal Idimé: laimingai modeli). Tki Antrojo pasaulinio karo Snekta buvo gerokai izoliuota nuo kity tarmiu, jos beveik neveiké bendriné kalba. Ir dabar neretai pasitaiko, jog vietinis Zmogus, paklaustas, kaip bendrine kalba vadiname ta ar kita dalyka, nieko negali pasakyti. Socialinés lingvistikos poZiiriu Si Snekta labiausiai jdomi tuo, kad jos plote gyvena daug vadinamyju lietivninku, t. y. evangeliky-liuterony tikybos lietuviu, atsikélusiy if buv. MaZosios Lietuvos (Klaipédos kra8to bei Rytuy Prisijos). Reikia manyti, kad jie turéjo nemaza poveikj vietinei Zemaitiy Snektai, padéjo jai atsiskirti nuo kitu raseiniskiy, ypaé vokietiu kalbos itakai iSplisti. Be lietuyninku, anksciau Snektos plote gyveno nemazZa ir tikry vokiegiy. Yra ir rusy sentikiy kaimas — Sugintai. Taigi nedidelis Snektos plotas kalbiniu po/itiriu labai ivairus ir sudétingas. Iki Antrojo pasaulinio karo Snektos plote lietuvninky? gyveno labai daug. Vietos Zmonés juos paprastai vadindavo ,,vokietiais“ arba ,,prisais“. Z. Naumiestyje jie sudaré net daugiau negu puse visu gyventojy. Daug jy buvo ir kaimuose, ypaé Paiipariuose* (tarp Z. Naumiestio ir Vainuto), net vz Snektos riby®. Dabar lietuvninky sumazZéjo, bet vis délto jy dar tebéra gana daug, atrodo, per 600 zmoniu. 2 Taip save vadino MaZosios Lietuvos lietuviai. Ir dabar seni Zmonés neretai §j terming vartoja2 Vietos Zmoniy aiskinimu, pavadinimas kiles nuo lotynu kalbos ZodZio pauper “vargSas’. ® Juos minéjo P. Jonikas 1939 m. iSleistame Pagramantio Snektos aprase (p. 2— 3), tatiau ju kalbos platiau neaptaré. 103 Gausu Z. Naumiestyje, Midveriuose, Sugintuosé, Paléndriuose, yra ir kituose Snektos kaimuose, taip pat uz Snektos ribu, ypa¢ Vainuté ir jo apylinkése. Tolstant nuo buy. Klaipédos kra8to, ju skai¢ius mazéja. ; Viena ig lietuyninky atsiradimo Siame kraSte prieZastiy, kaip nurodo K. Alminauskis savo germanizmy Zodyno pratarméje (Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnwérter im Litauischen. K. (data nenurodyta), S. 12), buvo samdomuy Zemés ikio darbininky migracija i§ MaZosios Lietuvos j Zemaitius XIX a. ir XX a. pradiioje. Tada lietuvninkai tia traukdavo su spragilais ir dalgiais ant petiu uzdarbiauti. Apie tai dabar kalba jie patys, prisimindami savo tévy ir seneliy pasakojimus. Antai yainutiSkiai lietuvninkai i8 tévy ir seneliy girdéje, kaip i¥ uz Nemuno, daugiausia nuo TilZés ir Ragainés, ateidave po 5—6 vyrus su spragilais ir per savaite iskuldave visa kale. Jiems atlygindavo ne pinigais, bet gridais, ypat tiems, kurie neturéjo sayo Zemés. Gyventi anapus Nemuno buve sunkiau, todél Zmonés ir traukdave i Zemaitius, dalis ju cia ir pasilikdave. Kita migracijos prieZastis — suintensyvéjusi MaZosios Lietuvos germanizacija, nuo kurios Zmonés ir bégo j kita sienos puse. Pabégéliai anuomet (iS dalies ir dabar) gyveno gerokai izoliavesi nuo Zemaitiu. Retai ivykdavo miSrios vedybos. Tatiau Siaip jau su ZemaiCiais jie graZiai sutardavo. Palyginti uZdaras lietuvninky gyvenimas padéjo iSlikti ir ju kalbos savitumams. Prie to prisidéjo iki Siol tebevartojamos senovinés, religinés knygos, iSleistos gotiskomis raidémis prie’ 1—2 Simtmetius, ypaé giesmynai, evangelijos. Pasiklausius lietuvninku kalbos, aiskiai matyti, kad jie yra atsikéle iS MaZosios Lietuvos vakaru aukStaigiu tarmés ploto. Ju kalboje lengvai atpazistame A. Sleicherio ir Fr. KurSaitio gramatikose uZfiksuotos kalbos bruoZus. Ypa¢ tai rySku, kai Snekama religine tematika. Tada galima iSgirsti nemaZa kalbos archaizmu, pvz., kur aX esmi ‘esu’, esmé ‘esame’, denguii Zengimo diena ‘j dangy...’, Sauk maniéspi bédoje ‘...prie manes...’ (pasako it manéspi), kad nejtrduktumbei ‘...nejtrauktumei’ ir pan. Tadiau Siaip dabar toji kalba jau yra stipriai paveikta vietinés Zemaiciy Snektos. Gausu Zemaiti§ku ir vakaru aukStaitisky gretiminiy arba dvejopai tariamu ty patiy morfologiniu formu. Antai j akis krenta dvejopai (netgi trejopai) tariami trumpieji balsiai u, i: Zemaiti8kai paplatinami (truputj arba labai) ir iSlaikomi siauri. Dvibalsiai uo, ie Gia gali biti iSlaikomi sveiki arba gali turéti piety ZemaitiSkus atitikmenis @, i, pyz., sako 3. praes. Sviééia ir Svi-t. Be to, dar i8liko atsineStinis iS MaZosios Lietuvos siy dvibalsiy painiojimas su ilgaisiais balsiais 0, é, kurj dar labiau didina Zemaitiski 0, é atitikmenys uo, ie. PavyzdzZiui, sakoma sesud ir sesd, piens ir péns ‘pienas’, g. sg. f. tds ir tuds, Salia 3. praes. Sviécia (ir suzemaitinto varianto viet) || Svit pasako dar Svét ‘“Svietia’ ir pan. Apskritai daugiausia visokiy dubletu lietuvninkai vartoja kalbédami ne religine, bet kokia nors kita tematika. Tuomet neretai galima pastebéti tik tam tikras senosios lietuvninky kalbos liekanas dabartinéje Z. Naumiestio Zemaitiu Snektoje. Vis délto tos liekanos tebéra gana ry3kios, ypaé skiriasi nuo ijprastinés ZemaitiSkos jy tartis. Be to, kas pasakyta, dabartinei lietuvninky taréiai dar bidingas kirtiuoto ¢ siaurinimas, net vertimas dvibalsiu ie, pvz., fers “eZeras’, mies ‘mes’, gi*vienims ‘gyvenimas’, miedei ‘medZiai’, pri* Ziemis ‘prie Zemés’, a. sg. diesini ‘deSine’. Zo104 dZiai labai trampinami, pvz., adv. méok ‘menkai’, Svént *Syentai, visiskai’, 3. praes. ket ‘ketina’, kvied ‘kvietia’, meld ‘meldzia’, a. sg. kit *kita’, adv. pram ‘tuoj pat’ (de. pradiem < pradém), téi ‘taip’, fali ‘Salia’ (Ze. Salip). Veikiamojo biitojo laiko dalyvio daugiskaitos galiné -e keitiama -ei, pvZ-, susiriokei ‘susirinke’, atvazidvei ‘atvaziave’, pardsei ‘parase’ ir t. t. Atskiruose Zodziuose vietoj 4 bina e, pvz.: dengis ‘dangus’, kateliks (ir katiliks) ‘katalikas’, tarnevdu ‘tarnavau’ (bet tarndva “tarnavo’), apkréuti ‘apkrauti’. Sprogstamieji priebalsiai tariami su rySkesne aspiracija. Atrodo, menkesné ir konsonantizmo palatalizacija prieS prieSakinius balsius. Is kity konsonantizmo savotiskumy minétinas tarimas iva gi( < Zvagée) *qvake’, Zvagiiti ‘Zyakuté’, Figtlis( < Siigzlés) ‘giukslés’, artibieji ‘artimieji’. 18 morfologiniy ypatybiy pazymétina prielinksnio j su galininku konstrukcija vietininkui reikSti, pvz., i bainyciq (i baini'éi) buvau “paznyéioje...’, | Amerika <amerikoje’, gyvenit i Silitte ‘ _. Silutéje’, j namiss ‘namie’, gausus dviskaitos formu vartojimas (ju pasitaiko labai ivairiy, pvz., judaw abidau ‘judu abu’, abidvau kvieti ‘abi kvieté’), daznos ivardziuotiniy jvardziu formos (pvz., jfejai negal paréit “jie...’, man gdila jiiju *...ju’, tas biva josis vaiks‘' ...jos vaikas’), biisimojo laiko forqnos be -i-, pvz., Zisu ‘eisiu’, 1, pl. disme || eisma, 2. pl. diste (pastaroji ypatybé bidinga ir vietos Zemaitiams, tik Sie monoftongizuoja Saknies dvibalsj). Neretai vartojamos nepriesdélinés veiksmazodziy formos tais atvejais, kai bendriné kalba turi prieSdélines, pvz., 45 tau sakjsu *...pasakysiu’, buvo éjes (éis) *.. muéjes’, man (taria ir mani’, mini*) tika ‘man patiko’. DaiktavardZiai neretai bina kito kamieno (ir giminés), pvz., naka ‘rikas’, Zqsé (Za’sie) “Zasis’, nérvos (nérvas) ‘nervai’, 5uliné (Sulini) “Sulinys’, kepend ‘kepenys’ (plg. kepena uzviré ‘supyko’). Nemaza kitaip kirtiuojamu ZodZiu. pvz., lietuvfs ‘lietivis’ (n. pl. lietuviai, gpl. lietuviq...), vokietys (uok'ieti‘s) ‘vOkietis’ (vokiediai...), ligi rigpjucio (rikpjue'i) ‘iki rugpjtitio’, staJai ‘stalai’, mokytas ‘mokytas’, voc. sg. dievé (d'iev'i) ‘diéve’. Gausiai vartojami daiktavardziy deminutyvai su -jtis, -ditis (taria -d'tis) priesagomis, pVZ., ozkytis (uosK’itis) ‘oZiukas’, antytis ‘antiukas’, érytis|\ érditis (jieritis, jierd-tis) ‘étiukas’, kalakutytis ‘kalakutiukas’, verSditis ( versé'tis) ‘verSiukas’, yeximditis (vezimatis) “vezZimeélis’. 3 Sintakséje daug vokiSky konstrukeiju, pyz., prilygino nuo dvijq vaikq (nw ...vaikit') ‘davé palyginima apie du vaikus’, manes dél (manis diel) ‘dél manes’, pasaké ant to brélio (dnt tio brioli) “pasake apie ta broli’, aft ilgo laiko “ilgam laikui’. Dainai sakinys baigiamas tariniu: didelis turgus bivo ‘buvo didelis turgus’, Zmoniu vidutiniai susirinke bivo (susiriokei biva) ‘...buvo susirinke’, mugrisdu Siame sviete biti ‘igriso...’. Kai kurias i§ tokiu konstrukciju pavartoja ir vietos Zemaiciai. Lietuvninky leksikoje ypat daug vokisky skoliniu, pvz.. ‘bankas ir beitkis ‘suolas’, bérstas (bé ric) *plausiné’, briliai (bril’e*) ‘akiniai’, digerbankas ‘staliaus varstotas’, élskis ‘kaklarysis’, gardynos ‘uiuolaidos’, kedeljs ‘sijonas’, Iypké (U'tpk'i) *fiemené’, muldé ‘gelda pyragui uZmaisyti’, midda ‘pailgas rétis su rankenomis’, $ifllé ‘mokykla’, Styfeliai “batai’, ufliupas ‘atostogos’. Skoliniai dazniausiai bina stipriai adaptuoti, turi lietuvigkas priesagas ir galtines, kurios tariamos ZemaitiSkai, pvz., inf. berSti#oti (berStiti) “trinti, plauti’ (su -toti, p. Se. -tti), dryveliuoti “burbéti 10S vokiskai’, S/ektioti ‘blogai jaustis’, Sropuoti (Sruopwti) ‘valyti Sepetiais arklius’, Svictoti ‘prakaituoti’, adv. Svakai (Svaka') “blogai, silpnai’. Tatiau pasitaiko ir neadaptuojamu Zodziy, pvz., fimama ‘senelé’, fipapa ‘senelis’ (plg. kuoks i:-mama vards? diok i&papa ‘duok seneliui’). Kartais net lietuviSki ZodZiai perdirbami pagal vokiska modelj, pvz., kiaulerijé (k'aul'er’iji) ‘kiaulysté’ (plg. vok. Schweinerei). Dabartiniu metu senoji lietuvninky kalba sparéiai nyksta. Jos elementy daugiau i8laiké tik vyresniojo amZiaus Zmonés. Vidutinés kartos lietuvninky ir ypaé jaunimo kalba dabar jau labai paveikta vietos Zemaitiy Snektos ir iS dalies bendrinés kalbos. Joje tik sporadi8kai pasitaiko MazZosios Lietuvos vakary aukStaitiy tarties ir gramatinés struktiros ar Zodyno elementy. Mat buves Sios etninés grupés uZdarumas, ypat tarp jaunimo, pastaruoju metu spartiai nyksta. Dabar jau daZnai nebepaisoma ir tikybiniy suvarzymu. Kuriasi miSrios Seimos. [sitraukusios j naujojo gyvenimo sikurj lietuvninky jaunuomenés kalba vis labiau yra veikiama tiek vietos Zemaitiy Snektos, tiek ir bendrinés kalbos. Pastarosios jtaka dabar Siame kraSte vis auga. Ja ypaé didina mokykla, spauda, radijas, televizija, pagaliau visa kultiros ir mokslo bei technikos paZanga kaime. IS to, kas Gia buvo pasakyta, matyti, jog Z. Naumiestio Snektos plote dabar vyksta labai sudétingi ir socialinés lingvistikos poZitiriu jdomis procesai. Juos reikia detaliau i8tirti. Tai galéty duoti medZiagos ne tik teoriniams socialinés lingvistikos apibendrinimams, bet ir turéty padéti geriau suprasti misy dabartinés bendrinés kalbos, kurios i8takos — MazZojoje Lietuvoje, sudétinga kilmés bei raidos procesa. A. AHABUYEHE, 3. 3MHKABUYIOC TOBOP OKPECTHOCTEM *KEMAM4IO - HAYMECTHCA B COWMOJMHTBUCTHYECKOM OTHONIEHHH Peswme CraTba NOCBaleHa BH3YYeHHIO COXKHO JMHTBUCTHNecKOl CHTYAaLMH, CIOAMBIeliCA B CeREpOBoctowHok YacTu Wanytcxoro p-Ha JIutoscKoii CCP, B oxpecrHoctax HaceneHHoro mynKta 7KeMaiiuio - Haymectuca. 37ecb Ha HeOombUlOlt TeppHTopHH MOxHO HaOmIOMaTs B3aMMozelicraHe SIATOBCKOTO JMTepaTypHOrO A3bIKa, MCCTHOTO *KeMaliTcKOrO JMaJIeKTa M WHasIeKTa T. H. NeTyBHMHKOB (THTOBHeB, NepecemmBmMxca clona B XIX—XX sp. 13 6b1s. Bocrounolt Tipyccuu u KnaifnencxoTO Kpas), He CHHTa# pyccKOrO M HeMelkKorO #3bIKOB. [aBHOe BHUMAaHHe CocpeOTOUMBaeTCA Ha HSYYCHMM DMAJIeKTa eTYBHAHKOB: PaCCMaTPHBAIOTCA BOMPOChI NPOHCXOAMCHUA DAaHHOTO THaseKTa, PaSBUTHe XAPaKTEPHBIX ETO OCOGeHHOCTeii 1 B3AMMOCBA3b C MECTHBIM *KEMAliTCKHM DHAseKTOM. J. JANAVICIENE, Z. ZINKEVICIUS THE DIALECT OF THE LOCALITY OF ZEMAICIU NAUMIESTIS (THE DISTRICT OF SILUTE) IN A SOCIOLINGUISTIC ASPECT Summary The article undertakes to examine a linguistically complex situation in the North-East of Siluté (Lithuanian SSR), in the environs of the locality of Zemai¢iy Naumiestis. In this small area one can observe an interaction of Standard Lithuanian, the local Samogitian dialect and the dialect of the so-called Lietuyninkai (i. e. Lithuanians who came here from former Eastern Prussia and the region of Klaipéda in the 19th—20th centuries), not to mention Russian and German. Attention is focussed on the study of the Lietuvninkai dialect, the problem of the origin of the dialect, the devela 8 of its distinctive features as well as on its interrelationship with the local Samogitian dialect.