Respublikos lingvosocialinės situacijos charakteristika

KALBU KONTAKTAI LIETUVOS TSR LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXIII (1983) SIMAS KARALIUNAS RESPUBLIKOS LINGVOSOCIALINES SITUACIJOS CHARAKTERISTIKA Jvadinés pastabos Lietuviy kalba yra socialistinés lietuviy nacijos susizZinojimo priemoné, ir dabartiniu visuomenés raidos etapu ji patenkina visas lietuviy tautybés Zmoniy tarpusavio bendravimo reikmes. Tarybinés santvarkos metais, suklestéjus lietuviy tautos kultirai, pakilo ir lietuviy kalbos yaidmuo, suintensyvéjo jos visuomeninis vartojimas ir iSsiplété jo sferos. Kitas svarbus respublikos lingvosocialinés situacijos bruoZas yra tas, kad jos teritorijoje, be nacionalinés kalbos, funkcionuoja tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalba — rusy kalba. Lietuviy ir rusy kalbos pasiskirsto vartojimo sferomis; respublikos visuomeniniame, ikiniame gyvenime jos viena antra papildo. Rusy kalbos poveikis lietuviy kalbos sistemai yra nedidelis ir pasireiSkia daugiausia netiesiogine interferencija. Nacionalinés kalbos ir rusy kalbos harmoninga koegzistavima ir funkcionavima, nacionalinio—rusy bilingvizmo raidos pobidj ir krypti lemia lenininés nacionalinés politikos principy igyvendinimas, kalbinés kirybos politika. Lietuyi: kultiros kilimas, lietuviu kalbos vartojimas bei jo intensyvéjimas Taryby valdzios metais broli’koje TSRS tauty Seimoje suklestéjo Taryby Lie- ‘tuvos ekonomika ir kultira. Vyraujanti respublikos liaudies tikio Saka pasidaré pramoné. Pokario metais respublikoje sukurtos naujos jos Sakos: chemijos, stakliy gamybos, laivy statybos, elektrotechnikos bei radijo elektronikos pramoné, surenkamuy gelZbetonio ir betono konstrukcijyu bei detaliy gamyba. Pramonés gamybos augima garantuoja darbo naSumo didéjimas, kurj salygoja spartus naujos technikos ir pazangios technologijos diegimas, gamybos procesy kompleksinis mechanizavimas ir automatizavimas, taip pat darbininky kvalifikacijos kilimas ir darbo organizavimo tobulinimas. Taryby valdzios metais sukurta stambi socialistiné mechanizuota Zemés tkio gamyba. Pagrindiniai zemes iikio produkcijos gamintojai yra kolikiai ir tarybiniai okiai. Taryby valdzios metais pasiekta dideliy kult@ros ugdymo laiméjimy. Likviduotas gyventojy nerastingumas, jaunimui tapo prieinamas mokslas. Liaudies Svietimui, mokslui ir kultirai kelti yalstybé kasmet skiria dideles lé8as. 1940 m. Lietuvoje buvo 69 gimnazijos ir 27 progimnazijos, kur mokési apie 26 tikst. moksleiviy. 1976/77 mokslo metais respublikos mokyklose moksla baigé 4 64 tikst. moksleiviu (Griikevitius P., 1978, 87—88). 1940-1941 m. Lietuvoje buvo s aukStosios ir 24 specialiosios vidurinés mokyklos. Dabar respublikoje yra 13 auk&- tujy ir 74 technikumai ir kitos specialios vidurinés mokyklos, kuriose 1978/79 mokslo mety pradzioje mokési 138 tikstantiai Zmoniu, i§ to skaitiaus 68,7 tikstantio — aukStosiose mokyklose. Per burZuazijos valdymo dvideimtmeti aukStaji moksla baigé daugiau kaip 4 tikstanéiai specialisty. O Taryby valdzios metais aukStosios mokyklos iSleido 149 tikstantius specialisty (Griskevitius P., 1978, 25). Vien tik 1978 metais aukStasias mokyklas baigé 9,9 tikstantio, specialiasias vidurines — 18,2 tikstancio Zmoniy (Lietuvos TSR liaudies ikis 1978 metais, 8). Palyginus su 1940 metais, studenty ir moksleiviy skaitius padidéjo 11 kartu. 10 tikstan¢iu respublikos gyventojy tenka 1,5 karto daugiau studentu negu Pranciizijoje, Italijoje ir Japonijoje ir 2,2 karto daugiau negu Vokietijos Federatyvinéje Respublikoje ir Anglijoje (Griskevigius P., 1980, 150). 1978/79 mokslo mety pradZioje ivairiomis formomis mokési 1168 tikstantiai Zmoniy: 611,9 tiikstantio bendrojo lavinimo mokyklose, 69,7 tiikstantio technikumuose ir kitose specialiose vidurinése mokyklose, 68,7 tiikstantio auk&tosiose mokyklose. Mokyklose didelis démesys yra skiriamas gimtosios kalbos mokymui, kad moksla baiges jaunimas gerai mokéty bendrine kalba — visos lietuviy tautos bendftavimo, susiZinojimo ir informacijos keitimosi priemone. Viso to lietuviy tauta neturéjo carinés Rusijos imperijoje, kuri V. Lenino terminu pagristai buvo vadinama ,,tauty kaléjimu“. Carinés Rusijos imperijoje, kur tautos nacionaliSkai ir kultiriskai buvo slopinamos, varZomas ar draudZiamas jy ra8tas gimtaja kalba, tik dvideSimt tauty galéjo naudotis nacionalinémis literatirinémis kalbomis. Lietuvoje cariné administra- -cija neleido steigti mokykly gimtaja kalba, visaip varzé lietuviu kalbos vartojima vieSajame gyvenime, varé prievartine nutautinimo politika ir keturiasdesimt metu (1864— 1904) draudé spausdinti knygas lietuvi8komis-lotyniSkomis raidémis. Vilniaus generalgubernatoriaus ra’tu Vilniaus cenziiros komitetui 1864 m. birzelio 5 d. buvo uZdrausta spausdinti vadovélius lotynisku Sriftu. Si data yra laikoma spaudos draudimo pradzia. 1865 m. rugséjo 6 d. lietuviskos spaudos draudimas buvo iformintas slaptu aplinkraStiu Vilniaus, Gardino, Kauno, Minsko, Vitebsko ir Mogiliovo gubernatoriams. »lai, kad lietuviy kalba buvo paSalinta i8 Lietuvos mokykly ir kad buvo uzZdrausta spausdinti lietuvi8kas knygas ir kitus leidinius lotyniSkai-lietuviskomis raidémis, — pazymima ,,Lietuvos TSR istorijoje“ (II, 204), — drauge su bendru socialiniu-ekonominiu engimu visu sunkumu prislégé platiasias Lietuvos liaudies mases, — knygy gimtaja kalba atémimas ir neleidimas mokyti gimtosios kalbos mokyklose trukdé bet kokj liaudies 8vietimasi, didino zmoniy neraStinguma, sudaré prielaidas laikyti liaudi visi8koje tamsoje. Dél to, nepaisant sunkios carizmo reakcijos, jau artimiausiais po sukilimo metais, vystantis Lietuvos valstietiy judéjimui prie’ dvarininkinj ir buoZinj iSnaudojima, su tuo judéjimu siejosi ir augo liaudies masiy kova prie’ nacionaling priespauda, ju reikalavimai panaikinti lietuviskos spaudos draudima, leisti spausdinti ir platinti lietuviskas knygas, leisti mokyti mokyklose vaikus gimtaja kalba“. Lietuviy liaudis atmeté valdines knygas, iSspausdintas rusi8komis raidémis, — ju nepirko ir neskaité. Caro administratoriy pastangos prievarta primesti lietuviy tautai svetima raidyng ir tokiu bidu ja nutautinti Zlugo. Prie lietuviy kalbos teisiy vieSajame gyvenime gynimo daug prisidéjo pazZangioji rusy inteligentija ir socialdemokratinis judéjimas. Rusijos Moksly Akademija su minétu slaptu aplinkra3tiu, atrodo, nebuvo supaZindinta, todél ji, tesdama lietuviy kalbos bei apskritai lietuvi8ky raStu tyrinéjimo tradicija, 1865 m. lotyniSkomis raidémis i8leido A. Schleicherio parengtus K. Donelaitio raStus. ; 1880 m. balandZio 22 d. Rusijos Moksly Akademija iXsiriipino teise leisti lietuviSkas knygas mokslo reikalams lotyni’komis raidémis, kad tie leidiniai bity prieinami ir uZsienio filologams. Kazanés universitetas, kaip ir visi universitetai, turédamas teis¢ leisti knygas be cenziiros, 1880— 1882 m. i8spausdino A. Juskos ,,Lie~ tuviSky dainy“ tris tomus, o Moksly Akademija 1883 m. paskelbé jo ,,Lietuvi3kas svotbines dainas“ ir 1884 m. pradéjo leisti lietuvig—rusy—lenky kalby Zodyna (I tomas iSéjo 1897 m.). Moksly Akademija taip pat i8leido M. Dauk¥os katekizma ir postile. Rusy mokslininkai F. Fortunatovas, G. Uljanovas, A. Sachmatovas ir kt. daug prisidéjo prie lietuviy kalbos tyrimo, lietuviy tautos kovos dél spaudos laisvés. Liberalinéje rusu spaudoje daug karty buvo keliamas reikalas panaikinti lietuviskos spaudos draudima (Merkys V., 1978, 114-130). Apie lietuviy spaudos draudima, tautinj persekiojma, nacionalinio judéjimo pasireiSkimus ne karta raSé lenininé ,,[skra“. 1903 m. vasario 1 d. joje iispausdintas lietuviy spaudos draudima smerkiantis laiskas, kurio autorius tikriausiai buvo nelie-_ tuvis. Jame raSoma: ,,Visi pasienio kaléjimai (lietuviy gyvenamo rajono) pilni valstietiy — ,,politiniy“ nusikaltéliy, kaltinamy ir apkaltinty uz gabenima, platinima ir netgi vien tik naudojima lietuviSky maldaknygiy, atspausdinty lotyniSku Sriftu. Persekiojamas pats Sriftas, nes Siose maldaknygése nieko ,,jtartina* neranda dargi istaigos, persekiojantios jas“ (Lietuvos TSR istorija, II, 296). ,,Iskra“ ra¥é ir apie represijas prieS knygneius bei kitus lietuviy nacionalinio judéjimo dalyvius. 1905 m. spalio 5 d. ji paskelbé Zandary ieSkomy politiniy nusikaltéliy saraSa, kuriame pirmasis buvo jra8ytas nelegalios lietuvikos spaudos platintojas Juozas Akelaitis (Merkys V., 1978, 134—136). Viena lietuviy tautinio atgimimo XIX a. antrojoje puséje prieZastiu galéjo biti Ziaurios carizmo represijos ir lietuviSkos spaudos draudimas. ,,Jéga tokiais atvejais paprastai sukelia pasiprieSinima, — ra8o norvegy lingvistas A. Sommerfeltas (1974, 69). — I8 tikrujy geriausias biidas pazadinti mirStantiq kalba yra bandymas ja uzZgniauzti*. 1940 m. atkirus Lietuvoje Taryby valdziq ir lietuviy tautai jsijungus i brolisky tarybiniy tauty Seima, prasidéjo naujas lietuviy tautos ir jos kultiiros raidos etapas. Sparty lietuviy tautos ikio ir kultiros kilima tarybiniais metais lémé socialistiniai pertvarkymai, broliska tarybiniy tauty, ypat didZiosios rusy tautos, pagalba ir lenininés nacionalinés politikos principy igyvendinimas. 6 Spartus respublikos ikio, vietimo ir apskritai kultiros plétojimasis smarkiai suintensyvino pati lietuviy kalbos visuomeninj vartojima ir iSplété jo sferas. ,,Lietuviy kalbos, kaip ir latviu, visuomeninés funkcijos maksimaliai iSaugo, neregétai i8siplétojo jos leksiné-semantiné, stilistiné ir sintaksiné sistemos. Per ilgaamZe Lietuvos istorija lietuviy kalba nematé tokio visapusisko funkcinio ir struktiirinio igsivystymo“, — taikliai pazymi nacionaliniy kalby funkcionavimo tarybiniais metais specialistas J. DeSerijevas (1976(b), 230). Sitoks apibiidinimas, aiXku, pirmiausia lietia lietuviy bendrine — raSomaja (iteratiirine) ir Snekamaja — kalba. Nera3tingumo likvidavimas ir privalomo astuonmetio, o pastaraisiais keleriais metais ir vidurinio mokslo ivedimas, nemokamas aukStasis mokslas, didZiuliais tirazais leidziama politiné, groziné, moksliné ir Kitokia literatira, paplitusi meno saviveikla, teatrai, radijas ir televizija, jvairis susitinkimai ir kitokios kolektyvinio bendravimo formos nutiesé lietuviy bendrinei kalbai kelia j plagias darbo Zmoniy mases, j visos tautos kalbine praktika. Gausus besimokantis jaunimas, kvalifikuoti ivairiy mokslo iz technikos sri¢iy specialistai, nemaZas birys mokslo ir meno darbuotoju esmingai papildé lietuyiu bendrinés kalbos vartotoju gretas. Susikiirusi nacionaliné lietuviy kinematografija ir televizija vartoja lietuviy bendrine Snekamajq kalba. Bendrinés raSomosios kalbos sfera yra literatira ir spauda. Stai kaip tarybinio periodo lietuviy kalbos funkcionavima apibidina J, Kruopas (1967, 19-20): ,,Nuvertus kapitalistine santvarka, jvykdzius socialing ir kultiting revoliucija, platiai ir intensyviai émé plisti lietuviy literatirine kalba, turtédama nauja leksika ir frazeologija, apsivalydama nuo sena buiti ir ideologija reiSkianéiy Zodziu ir posakiy. Nors tarybiniais metais i8 esmés nepasikeité nei literatirinés kalbos Zodyniné sudétis, nei gramatiné sandara, taéiau literatiiriné kalba Zymiai iSplété savo funkcijas bei vartojimo sfera, praturtéjo daugybe naujy ZodZiy, reikSmiy, posakiy ir kitokiy iStaiSkos priemoniy. Kartu su naujais politiniais, socialiniais, ekonominiais, kultiriniais ir kitokiais reikiniais atsirado daug nauja ir kalbos gyvenime, ypaé jos leksikoje. Lietuviy literatirinés kalbos vartojimo sferos issiplétimas, leksikos, frazeologijos ir gramatinés sandaros praturtéjimas aiSkiai todo, kad tarybinis laikotarpis lietuviy literatirinés kalbos taidoje yra ypat¢ svarbus ir reik¥mingas“. Vadinasi, tarybiniu laikotarpiu visuomeninis lietuviy kalbos vartojimas kito dviem bidais: pirma, lietuviy kalba buvo pradéta vartoti naujose sferose (nacionalinéje kinematografijoje ir televizijoje) ir, antra, iXsiplété tradicinés lietuviy kalbos vartojimo sferos (Svietimas, knygy leidyba, miasinés informacijos priemonés ir kt.). Lietuviy ir rusy kalby Vartojimas Lietuviu kalba yra senq ir turtinga raSto tradicija turinti nacionaliné kalba. Siuo metu lictuvin kalba atlieka pagrindines socialines funkcijas ir patenkina visas lietuviy socialistinés nacijos nariy tarpusavio bendravimo reikmes. Ji yra déstomoji kalba miisy pradinése, vidurinése ir aukStosiose mokyklose. Lietuviy kalba yra res7 publikinés spaudos, teatro, radijo, kino ir televizijos kalba. Ja leidziama gausi groZiné, visuomeniné-politiné, moksliné literatiira. Ji — respublikiniy suvazZiavimy ir konferencijy kalba. Lietuvoje vartojamos ir kitos kalbos — rusu, lenky ir kt., bet vyraujantis vaidmuo respublikos gyvenime tenka lietuviy kalbai. Antai i§ 532 tikst. dieniniy bendrojo lavinimo mokykly moksleiviy 1978/79 mokslo mety pradZioje lietuviu kalba mokési 451 tikst., rusy kalba — 66 tikst. ir lenky kalba — 15 tikst., arba atitinkamai 85, 12 ir 3 % (Lietuvos TSR liaudies tikis 1978 metais, 236). 1980 m. buvo i8leista 1672 knygos ir broSitiros 16 mil. 716 tikst. egzemplioriy tiraZu, i$ to skai¢iaus 1270 vienety 14 mil. 485 tikst. egzemplioriy tirazu lietuviy kalba ir 282 knygos ir broSitiros 1 mil. 558 tikst. egzemplioriy tiraZu rusy kalba. Tais metais respublikoje i8éjo 126 Zurnalai ir biuleteniai 2 mil. 762 tiikst. egzemplioriy vienkartiniu tirazu, tarp jy 94 pavadinimai 2 mil. 622 tikst. egzemplioriy vienkartiniu tirazu lietuviy kalba ir 27 Zurnalai ir biuleteniai 74 tiikst. egzemplioriy vienkartiniu tirazu rusy kalba (Lietuvos TSR spaudos statistika, 22, 87). Vyraujantis lietuviy kalbos vaidmuo matyti ir i§ ty sociolingvistiniy ankety bidu surinkty duomeny, kurie buvo gauti apklausus Kauno Antano Snietkaus politechnikos instituto vyresniyjy kursy studentus (apie du tikstantius) (Korsakas J., 1979). [ klausima ,,Kurias kalbas vartojate studijy metais?“ buvo taip atsakyta: 92,8 % absolventy bendrauja lietuviy kalba, 6,2 % — rusy kalba ir 1% — uifsienio kalbomis, 69,2 % absolventy literatiira skaito lietuviy kalba, 28,6 % — rusy kalba ir 2,2 % — uzZsienio kalbomis; 90,5 % absolventy raSo lietuviy kalba, 8,5 % — tusy kalba ir 1 % — uZsienio kalbomis. Pirmojo ir antrojo kursy studentai, kuriems tebedéstomi praktiniai rusy ir uzZsienio kalby kursai, i minéta Klausima taip atsaké: bendraujame lietuviy kalba (88 %), rusy kalba (10,5 %), uzZsienio kalbomis (1,5 %); skaitome lietuviy kalba (81,4 %), rusy kalba (11,5 %), uzZsienio kalbomis (7,1 %); raSome lietuviy kalba (89,9 %), rusy kalba (7,9 %), uZsienio kalbomis (3,2 %). Vadinasi, pagrindiné studenty buities, kasdieninio bendravimo ir mokymosi kalba yra gimtoji — lietuviy kalba. Salia jos tam tikra vaidmenj atlieka ir rusu kalba, pirmiausia kaip literatiiros skaitymo priemoné (vadovéliai daugiausia yra rusy kalba), i§ dalies ir kaip bendravimo priemoné. Bidama nacionaliné, turédama senq ir turtinga ra8to tradicija, lietuviy kalba daro pastebimg jtaka respublikos teritorijoje gyvenantiems jvairiy tautybiy atstovams. 1979 m. sajunginio gyventojy sura’ymo metu lietuviy kalba uZra¥é-antraja TSRS tauty kalba, kuria jie laisvai moka: 106 954 rusai, 27 506 lenkai, 7341 baltatusis, 4865 ukrainietiai, 4579 zydai ir kt. (Becrnux crarucruxu, 71). Dalis Lietuvos TSR teritorijoje gyvenantiy ir dirbantiy kitakalbiy Zmoniy eina prie nuolatinio lietuviy kalbos vartojimo, ir lietuviy kalba jiems tampa gimtaja. Paskutinio sajunginio gyventojy suraSymo duomenimis (Becruux cratuctuxn, 71), lietuviy kalba laiko gimtaja 9536 lenky tautybés Zzmonés, 6641 rusy tautybés Zmogus, 790 baltarusiy tautybés Zmoniy, 654 ukrainietiy tautybés Zmonés, 619 zyduy tautybés Zmoniy ir kt. Vadinasi, lietuviy kalba yra pagrindinis socialinés-komunikatyvinés sistemos (dél termino plg. Mseiinep A. J]., 1977, 75) komponentas, kuris yra biitina respublikos 8 tkinio, socialinio, visuomeninio-politinio ir kultirinio gyvenimo sqlyga. Tai susije su faktu, kad absoliuéia respublikos gyventojy dauguma (80 %) sudaro lietuviai. Ju skaitius per 9 metus padidéjo 205,5 tikstandio Zmoniu, arba 8,2 procento. Ta proga verta prisiminti, kad kitose sajunginése respublikose gyvena 138,7 tiikstanGio lietuviy, i8 to skai¢iaus: Rusijos Federacijoje — 66,8 tikstantio, Kaliningrado srityje — 19,6 tikstandio, Latvijoje — 37,8 tikstantio, Kazachijoje — 11 tikstaniu, Ukrainoje — 9,7 tikstantio, Baltarusijoje — 7 tikstantiai, Estijoje — 2,4 tikstantio, Uzbekijoje — 1 tikstantis, kitose respublikose — 3 tikstantiai (Lietuvos TSR gyventojai, 17). Savaime aisku, kad kitose sajunginése respublikose gyvenantys lietuviai yra bilingviai ac polilingviai — be gimtosios lietuviu, moka ir vartoja rusy kalba ir, matyt, kalbas ty tarybiniy tauty, kuriy teritorijoje jie gyvena. Todeél per paskutinj gyventojy sura’yma sajunginiu mastu didesné pusé (52 %) lietuviy pasisaké laisvai moka rusy kalba (respublikiniu mastu — 48 %). Antra vertus, kitas svarbus faktorius, lemiantis lingvosocialinés respublikos situacijos specifika, yra rusy kalbos funkcionavimas. Rusy kalbos mokéjimas ir vartojimas yra socialiné bitinybé, atsirandanti dél komunizmo misy Salyje kirimo interesy. Sajunginiy respubliky ekonomika ir mokslinis-techninis potencialas plétojasi ir kyla integruotas i bendrajj ekonominj ir-mokslinj-techninj Taryby Sajungos kompleksa. Tai sudaro biting socialing prielaida turéti bendra komunikacijos priemone, kurios funkcija atlicka rusy kalba. Si socialiné bitinybé apskritai priklauso nuo viso-ekonominio, socialinio-visuomeninio ir kultirinio respublikos gyvenimo. : »Lietuvos partiné organizacija, visi respublikos darbo Zmonés, inteligientjagerai tai supranta ir viska daro, kad miisy jaunimas greta lietuviy kalbos tobulai mokéty rusy kalba, kuri yra pagrindiné tarybiniy tauty bendravimo priemoné, sudaro palankias salygas susipazinti su didZiosios rusy tautos, visu tarybiniy tauty dvasinémis vertybémis, su pasauline kultira. Savo ruoZtu rusy kalbos déka lietuviy ultiira tampa miisy Salies broli8ky tauty nuosavybe, iSeina uz savo ribu“, — kalbéjo 1979 m. geguzés 22—24 d. d. TaSkente vykusios sajunginés mokslinés-teorinés konferencijos ,,Rusy kalba — TSRS tauty draugystés ir bendradarbiavimo kalba“ metu Lietuvos Komunistu partijos CK sekretorius L. Sepetys (1981, 153). Stai kaip rusy kalbos vaidmenj lietuviy literatiiriniame gyvenime apibiidina Zymus visuomenés veikéjas, mokslininkas ir poetas akademikas K. Korsakas (1962, 77—78): ,,Tik rusy kalbos déka daugelis misy ra8ytojy knygu bei literatiirinio palikimo vertingiausiujy veikaly jau iSéjo uz respublikos ribu ir palyginti per trumpa laika pasidaré platiai Zinomi ne tik Taryby Sajungoje, bet ir toli uz jos sieny. Rusy kalba tarnauja veiksminga priemone supaZindinti su lietuviy literatiiros vertybémis ne vien rusi8kai skaitantius, bet padeda miisy raSytoju Zodziui nuskambéti ir daugeliu kity kalby. Pasinaudojant rusy kalba, miisy raSytojy kiriniai, ju straipsniai bei pasisakymai aktualiaisiais klausimais vis-da¥niau vertiami i kity tauty kalbas, igyja tarptautini skambéjima“. Respublikos kalbinio gyvenimo negali neveikti ir tai, kad jos teritorijoje gyvena ir dirba 54 tautybiy Zmonés, kuriy skaitius virSija 20 (Lietuvos TSR gyventojai, 16). Paskutinio sajunginio gyventojy sura’ymo duomenimis (Tiesa, 1980 m. vasa9 tio 22 d.; Lietuvos TSR gyventojai, 16), 1979 mety pradzioje respublikoje gyveno 2 mil. 712 tiikstantiy (80 %) lietuviy, 303 tikstantiai (8,9 %) rusy, 247 tikstantiai (7,3 %) lenky, 58 tikstanéiai (1,7 %) baltarusiu, 32 tikstandiai (0,9 %) ukrainietiy, 15 tikstantiy (0,4 %) Zydu, 25 tikstantiai (0,8 %) kity tautybiy Zmoniy. Sociolingvistinei respublikos kalbinio gyvenimo charakteristikai svarbu tai, kad absoliuti dauguma respublikos gyventojy (96,9 %) gimtaja laiko savo tautybés kalba ir 3,1 procento — kitu TSRS tauty kalbas. Ivairiy tautybiy buvimo ir kiekvienos jy kalbéjimo savo kalba faktas taip pat kelia socialine bitinybe turéti viena susizinojimo kalba — tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo priemone. Tad be pagrindinio komponento—lietuviy kalbos, kitas svarbus socialinés-komunikatyvinés sistemos komponentas yra rusy kalba. Lietuviy kalbos — nacionalinés bendravimo priemonés — ir rusy kalbos — tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo priemonés — lygiagretus funkcionavimas ir sudaro lingvosocialinés respublikos situacijos specifika. Lietuviy ir rusu kalbos pasiskirsto vartojimo sferomis, respublikos tkiniame, socialiniame, visuomeniniame-politiniame ir kultiriniame gyvenime jos viena antra papildo ir harmoningai koegzistuoja. Lietuviy ir rusy kalby atlickamas funkcijas Tictivon TSR gyvenime gana plaGai yra nagrinéjes ir lygines J. Degerijevas (1976). Jis skyré dvideSimt dvi kalbos vartojimo sferas. Jo nuomone, lygia greta vartojamos lietuviy ir rusy kalbos Siose sferose: respublikos radijas ir televizija, auk¥tasis mokslas, mokslas ir technika, valstybinés jstaigos, ra8tvedybos ir oficialusis susiraSinéjimas, kultiros ir $vietimo istaigos, mokslinis gyvenimas, visuomeninis-politinis gyvenimas, kultiirinis gyvenimas, bendravimas pramoninés gamybos srityje ir techniné dokumentacija, vietinis transportas ir rySiy istaigos, buitinis gyventojy aptarnavimas, prekyba, visuomeninis maitinimas. Pagrindinémis Siy Gkinés, socialinés, visuomeninés-politinés ir kultirinés veiklos sritiy bendravimo priemonémis yra laikomos lietuviy ir rusy kalbos. Trijose sferose vartojama i8imtinai rusu kalba — tai paciy rusy tautybés. Zmoniy tarpusavio bendravimas, lietuviu bendravimas su kity tauty atstovais ir susiraSinéjimas su centrinémis istaigomis bei kitomis tespublikomis. Lietuviy ir rusy kalbos lygiom vartojamos vienoje sferoje, biitent — pramoninés gamybos ir techninés dokumentacijos, kur lietuviy ir rasy kalby pavartojimo santykis priklauso nuo nacionalinés darbininky, tarnautojy ir inZineriniy-techniniy darbuotojy sudéties. Likusiose respublikos ukinés, socialinés, visuomeninés-politinés ir kultiirinés veiklos srityse vartojama lietuviy kalba. Tai pradinis, vidurinis bendrasis, vidurinis specialusis mokymas lietuviu tautybés vaikams, teisena ir periodiné spauda. Papildant ir detalizuojant $i bendra lietuviy ir tusy kalby vartojimo santykio vaizda, reikéty pabrézti, kad respublikoje sudarytos geros rusy kalbos vartojimo ir funkcionavimo salygos. Antai tokioje svarbioje kultiros srityje, kaip masinés informacijos priemonés, rusy kalba uZima svarbia vieta. 1980 m. tusy kalba respublikoje i8éjo 22 laikra8tiai, 27 Zurnalai ir biuleteniai (Lietuvos TSR spaudos statistika, 85, 87). Rusy kalba yra leidZiamas laikraXtis »Pabaltijo gelezinkelietis“, respublikiniai laikraStiai ,,Vakarinés naujienos“ ir jo priedas ,,Reklama“, »laryby Lietuva“, ,,Savaités ekranas“, miesto laikraStis ,,Tarybiné Kiaipéda“, Vilniaus, Traky, 10 Zarasu, Saltininky ir Svenéioniy rajony laikrastiai, taip pat keletas Zurnaly ir periodiniy leidiniy, tokiy kaip ,,Lietuvos TSR Auk®ciausiosios Tarybos ir vyriausybés Zinios“ su priedu ,,Lietuvos TSR istatymy leidimo akty veikiantiy normatyyu alfabetiné-dalykiné rodyklé“, ,,Kinas“, »Komunistas“, ,,Literatiiriné Lietuva“ (nuo 1978 m.), ,,Lietuvos matematikos rinkinys“, ,,Lietuvos fizikos rinkinys“, »Rusy kalba mokykloje“ (nuo 1977 m.), ,,Laikas ir jvykiai‘“; ,,.Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai“ (B ir V serijos), ,,Kalbotyra (Slavistika)“ ir kt. Vilniuje veikia Rusy dramos teatras. Lietuvos radijas ir televizija sudaro galimybe klausytis programy rusy kalba. Vilniaus radijas kasdien 1 val. 10 min. savo laidas transliuoja rusy kalba (nuo 15 val. ligi 16 val. ir nuo 18 val. ligi 18 val. 10 min.). Mokslo metais du kartus per savaite po 20 min. rusu kalba yra perduodamos rusy kalbos pamokos. 2 val. 20 min. per para rusy kalba transliuojami sporto renginiai, koncertai, iSkilmés. Vilniaus radijo laidy rusy kalba laika gerokai padidina retransliacija if Maskvos — 3,5 val. per para. : Nemaza laiko dali rusy kalba veikia ir Lietuvos televizija. Antai 1980 m. spalio 10 d., penktadienj, i 9 val. 43 min. televizijos laidu rusy kalbai buvo skirta 2 val. 37 min. 1980 m. spalio 11 d., Se8tadienj, respublikos televizija i§ viso dirbo 15 val. 56 min. — i8 to skaitiaus (9 val. 34 min. lietuviy kalba) 4 val. 33 min. tusy kalba. 1980 m. spalio 12 d., sekmadienj, Lietuvos televizijos laidos truko 15 val. Be programos ,,Laikas“ ir retransliacijy, laidoms rusy kalba buvo skirta 4 val. 35 min. (lietuviu kalba 8 val. 23 min.). Per visa ty mety rugséjo ménesj i8 201 Lietuvos televizijos darbo valandos programos rusy kalba éjo 85 val., arba 35 % viso laiko. Kita plati sfera, kur intensyviai vartojama rusy kalba, yra liaudies Svietimas. Taryby Lietuvoje yra nemaZa aStuonmetiy ir viduriniy mokykly, kur déstomoji Kalba yra rusy. Lietuvos TSR Statistikos valdybos duomenimis, tespublikoje veikia 3 248 a3tuonmetés ir vidurinés mokyklos, i§ kuriy 97 mokyklos yra su dviem déstomosiomis kalbomis, tarp ju 43 su lietuviy ir rusu, 42 su rusy ir lenky ir 18 mokykly, kur mokymo kalbos yra trys — lietuviu, tusy ir lenky, daugiausia nacionaliniu atzvilgiu miSriuose pietrytiy, Lietuvos rajonuose. Kita plati sfera, kur-intensyviai vartojama rusu kalba, yra aukstojo mokslo sistema. Rusy kalbos vartojimas Gia pasireiSkia ne tik tuo, kad didele dalj vadovéliy ir Siaip specialios literatiros studentai skaito rusy kalba (gimtaja kalba jvairiy specialybiy vadovéliy triksta), bet svarbiausia tuo, kad Lietuvos TSR aukStojo mokslo sistemoje rusy kalba funkcionuoja Salia lietuviy kalbos kaip déstomoji kalba. Apic tai raiSkiai byloja tokie skaitiai. 1980/81 mokslo metais Lietuvos TSR auk&tosiose mokyklose, kuriy yra trylika, i8 dieninio skyriaus 400, vakarinio skyriaus 140 ir neakivaizdinio skyriaus 150 akademiniu grupiy atitinkamuose skyriuose veiké 40, 14 ir 15 grupiy (viena grupe vidutinixkai sudaro 22—25 studentai), kur visu dalyku paskaitos yra skaitomos rusy kalba. Kad Lietuvos TSR aukStojo mokslo sistemoje tusy kalba vaidina svarby vaidmenj, matyti ir ix studenty kontingento. 1980 m. j Lietuvos TSR aukStasias mokyklas buvo priimta 9100 studenty. IS to skaitiaus minétasias grupes su déstomaja tusy kalba sudaré 1587 studentai (arba 17,4 %): vi11 dutiniSkai 920 studenty dieniniame skyriuje, arba 57,9 %, apie 1322 studentus vakariniame skyriuje, arba 20,3 %, ir apie 345 studentus neakivaizdiniame skyriyje, arba 21,7 %}. TS to iplaukia i8vada, kad Lietuvos Komunisty partija atsiZvelgia ir gilinasi i tespublikoje dirbanéiu ir gyvenantiy nevietiniy tautybiy pilietiy kalbos, kultiros ir buities reikmes. Vadinasi, rusy kalba Lietuvos TSR, kaip ir kitose sajunginése respublikose, visuomeniniy funkcijy apimtimi uZima svarbia vieta. Kaip jau minéta, rusu kalba yra pagrindiné priemoné, kuria lietuviai bendrauja su kity tautybiu Z%monémis, gyvenantiais respublikoje ir nemokanéiais lietuviy kalbos. Salia lietuviy kalbos ji vartojama respublikinése konferencijose ir pasitarimuose. Daugelyje Vilniaus, Klaipédos, Snietkaus jmoniy ir jstaigu, kur dauguma darbuotojy ir tarnautojy sudaro nelietuviy tautybés Zmonés, ra’tvedyba, techniné dokumentacija ir susiraSinéjimas yra tvarkomi rusy kalba. . Apskritai rusu kalba Lietuvos TSR teritorijoje atlieka, pirma, tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalbos funkcija: ja bendrauja lietuviu tautybés Zmonés su kity tarybiniy tauty atstovais. Tarpusavio bendravimui ja daZniau negu lietuviy kalba vartoja respublikos teritorijoje gyvenantys ivairiy tautybiy Zmonés (lenkai, baltarusiai, ukrainietiai, Zydai ir kt.), Reikia atskirai pazyméti, kad Vilniaus kraSte gyvenantys lenkai su lietuviais neretai bendrauja kaip tik rusyu kalba. Antra, rusy kalba Lietuvos TSR teritorijoje atlicka respublikoje pastoviai gyvenanéiy socialistinés rusy nacijos Zmoniy tarpusavio bendravimo funkcija. Tretia, rusy kalbos funkcija yra rusy senbuviy tarpusavio bendravimo priemoné. Sia funkcija atlieka tarminis rusy kalbos variantas. Lietuviu ir rusy kalby saveikos klausimu Pakaitinis dviejy kalby vartojimas — kalbamuoju atveju lietuviu ir rusy — natiraliai krypsta ji tai, kad kalbos viena kita pradeda veikti. Stebint konkretias lietuviy ir rusy kalby vartojimo situacijas, nesunku jsitikinti, kad rusy kalba daro tam tikra jtaka lietuviy kalbai, o lietuviy kalba Siek tiek veikia Lietuvos TSR vartojama rusy kalba. Rusy kalbos jtaka lietuvin kalbai pasireiSkia Sneka, t. y. garsy ir sakiniy produkcija, kalbiniy priemoniy vartojimu, paprastai tariant, Snekéjimu, i8 dalies pereidama ir j raSty kalba. Bet lietuviy kalbos sistemai — struktiriniams vienetams ir jy tarpusavio santykiams — rusy kalba didesnio poveikio nedaro. Organizuotesni, sustruktirinti kalbos lygmenys, tokie, kaip fonologiné ir gramatiné sistemos, kai kurios sintaksinés sistemos dalys, i8lieka ilga laika sveiki ir nepaliesti. Tai aiSkiai matyti iS lietuviy kalbos saleliy Baltarusijos TSR (Zietelos, Rodinios, Gervétiy ir kt.) likimo: jy leksika, apskritai gana skurdi, knibZdéte knibZda slavi8ky Zodziy, sakiniai konstruojami pagal slavy kalby modelius, ta pati fonema gali biti tariama keleriopai, bet fonologinés opozicijos yra lietuviskos, vardaZodZiy ir + Duomenis surinko sociolingvisté L. Grumadiené. 12 greitai pramokti rusy kalbos. Todél, ateidami j mokykla, miesty vaikai jau atsine8a keletq ar keliolika iSmokty rusisky Zodiiy ir posakiu, kurie, aiSku, yra labai trumpi, pavyzdziui: Tue Ansruc? 3apascrsyii! Iycra! lait mue! Nuo pirmos pradinés mokyklos klasés, — pastaruoju metu tusy kalba jau déstoma darZeliy vyresnése grupése, — rusy kalba vaikai pradeda mokytis sistemingai. Siaipgi vaikai savo gyvenima gyvena ir ZaidZia vartodami gimtaja kalba, tiesa, kartkartémis iterpdami viena kita daZniau vartojama rusiska Zodj ar posakj (qaBaii, upuser, 3qopos (sveikinantis), saxon (pritariant), na xony, mali6y! Hy, 3aau, noronu!). Idomiis yra vaiky 8nekos kalbinio kontaktavimo atvejai. Pradinés mokyklos moksleiviu gimtojoje snekoje, matyt, dél menkesnio iSsilavinimo tévy jtakos galima i8girsti pavartojant rusikus ZodZius (gruzovikas, Saiba, chokéjus, davaj, zakonas ir kt.). O kartais lietuviai moksleiviai, kalbédami rusiSkai, atvirkStiai, pavartoja pagal rusy kalbos ypatybes pertvarkytus lietuviskus ZodzZius (pavyzdiiui, CKMpTYM, THTHAr, KOMBI, KOMBanMA, nyH ir kt. vietoj tikry rusy kalbos Zodziy pasHulla, KpeMeHb, NIOHBI, JaHJbII, CBepToK). Seimoje, mokykloje ir su draugais vaikai bendrauja gimtaja lietuviy kalba, bet kino filma ar televizijos laida Ziiri tusy kalba, groZing literatiira kai kas skaito ne tik lietuviy, bet ir rusy kalba. Tad moksleiviai, ypaé vyresniyjy Klasiy, jauGia reikala mokytis rusy kalbos, ir todél didziuju respublikos miesty moksleiviai, baige vidurine mokykla, palyginti gerai jg moka. Taigi pagrindiniai kanalai, kuriais lietuviai vaikai iSmoksta rusy kalba, yra mokykla, televizija bei kinas ir Zaidimai su vienmeCiais. Vidurinéje mokykloje ismokta rusy kalba toliau yra ugdoma aukStojoje mokykloje. [domu pasiZiiréti, kokia reikSme turi lietuviy ir rusy kalbos studenty kasdieniniam bendravimui ir mokslui, turint prieS akis platesnj lingvosocialinj konteksta. Tuo reikalu buvo atliktas sociologinis tyrimas ir sociolingvistixkai apklaustas kontingentas studenty (apie du tikstan¢ius), kurie 1975 m. jstojo i Kauno politechnikos instituta (Korsakas J., 1979). Apklaustyjy studenty lietuviy lingvosocialing aplinka apibidina tokie parametrai: darbininky yaikai sudaré 49,8 %, minéto kontingento, kolikietiy vaikai — 18,2 % ir tarnautojy vaikai — 32%. Tais metais i Instituta buvo priimta 36,5 % merginy ir 63,5 % Vaikiny. Apie 40 % ju tévy turéjo pradinj iSsilavinima, 29% — nebaigta vidurinj, 15% — vidurinj, 4% — nebaigta aukStaji ir 12% — aukstajj. Tévy gimtoji kalba buvo nurodyta lietuyiy (98 %). Pasirodé, kad i kity kalby tévai (apie 90 %) geriausiai moka rusy kalba. 5% tévy ir 12% motiny rusy kalbos visai nemokejo. Bet uZtat 33% tévy ir 20% motiny Tusy kalba mokéjo ne tik Zodiiu, bet ir raStu. 15 % tévu mokéjo lenky kalba. IX mokamy uZsienio kalby vyrauja vokietiy kalba, paskui eina pranciizy ir angly. Tokia buvo minéty studenty lietuviy lingvosocialiné aplinka, kurioje formavosi ju kalbinis i¥silavinimas. Patiy studenty kalby mokéjima ir vartojima nusako tokie sociolingvistinés apKlausos duomenys: j Klausima ,,Kaip mokate gimtaja kafba?* 29 % studenty atsaké: ,,Kalbu ir skaitau gerai, ra¥au patenkinamai“; 71% studenty pazyméjo: »Kalbu, skaitau ir raSau gerai“. T Klausima ,,Kaip mokate rusy kalba?“ studentai taip atsaké: ,,kalbu laisvai* (28 % apklaustujy), »patenkinamai (56 %), ,,silpnai* » 19 (16 %); ,,ra8au gerai“ (6%), ,,patenkinamai“ (60 %), .,prastai“ (34%). UzZsienio kalbomis 6 % studenty skaito laisvai, 94% — silpnai; 5% studenty skaito be Zodyno ir 95% — su Zodynu. Vadinasi, pagrindiniai rusy kalbos iSmokimo, taigi ir lietuviy—rusy bilingvizmo formavimosi kanalai yra: pirma, tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalbos mokymasis mokykloje, antra, tiesioginiai kontaktai su kitakalbiais Zmonémis daugianacionaliniuose darbo kolektyvuose ir, tretia, tarnavimas Tarybinéje Armijoje. I§ sociolingvistinémis anketomis surinkty duomeny ir gyventojy sura’ymo matyti, kad rusy kalbos mokéjimas apima plaCias lietuviy gyventojy mases. 1979 m. sajunginio gyventojy surasymo metu 48 % respublikos gyventojy nurodé rusy kalba kaip antraja kalba, kuria laisvai kalba (Tiesa, 1980 m. vasario 22 d.). 1970m. tas skaigius dar buvo 33,8 %. Vadinasi, rusy kalbos mokéjimas pastoviai ir sparéiai pletiasi, apima vis didesnius gyventojy sluoksnius. Sie reikSmingi rodikliai gauti nenuilstamos Lietuvos Komunisty partijos ir respublikos vyriausybés veiklos déka internacionaliskai aukléjant darbo Zmones. Sia prasme rySkus yra ir tas faktas, kad tam tikrai daliai lietuviy ir kity respublikoje gyvenanciy tautybiu Zmoniy rusy kalba yra pasidartusi gimtoji. 1979 m. sajunginio gyventojy suraSymo metu rusy kalba nurodé kaip gimtajqa 25 720 baltarusiy, 17 447 lenkai, 14 330 ukrainietiy, 7 990 zydu, 5 745 lietuviai (Becrauk craTuctuxu, 71). Ligi Siol pla¢iau buvo apibidinama rusy kalbos mokéjimo ir vartojimo kiekybiné pusé. Dél iSsamesniy tyrinéjimy stokos sunku ka nors konkretaus pasakyti apie to mokéjimo ir vartojimo kokybe. Lietuviy vartojamos rusy Snekos pobidj ir kokybe kolektyvinéje monografijoje ,,.Nacionalinio—rusy bilingvizmo raida“ (M., 1976) gana detaliai yra apraSiusi V. Michaléenko. Ji remiasi tarybinéje socialinéje lingvistikoje priimtu tarybiniy tauty—rusy bilingvizmo dalijimu j keturis laipsnius: I laipsnio bilingvizmas apima I-IV Kasiy moksleiviy kalbing praktika, II laipsnio bilingvizmas — V—VIII klasiy, III laipsnio lietuviy —rusy bilingvizma sudaro IX—XI Klasiy programy rusy kalbos mokymo reikalavimai ir IV laipsnio _ bilingvizma atitinka aukStyjy mokykly studenty Zinios i§ rusy kalbos. Bet ir be specialiy tyrinéjimy aisku, kad jvairiy lietuviy visuomenés socialiniy grupiy rusy kalbos mokéjimas néra vienodas — viena socialiné grupé moka geriau, kita prasciau. Lietuviy vartojamojoje rusy Snekoje nesunku pastebéti interferencijos reiSkiniy — lietuviy kalbos normy perkélima j rusiskaja tartj, Zodziy derinima (pavyzdziui, lietuviams ypaé sunku iSmokti vartoti rusy kalbos daugiskaitos III asmens veiksmaZodzio formas) ir sakiniy sudaryma. Kita vertus, ta interferencija néra tokia didelé, kad komunikacija padaryty visiskai neimanoma. Ta rodo daugumas baigusiy viduring mokykla: jie yra patenkinti ten igytais rusy kalbos igidZiais. Komunikacija trikdantys interferencijos reiSkiniai (pavyzdziui, 6urp ,,muSti“: Ovirs ,,biti* neskyrimas, t. y. nemokéjimas i&tarti fonemos #1) yra laikinas dalykas. Apskritai, lietuviy—rusy bilingvizma, atrodo, reikéty laikyti bilateraliniu: paskutinio gyventojy suraSymo metu beveik pusé lietuviy pasisaké laisvai moka rusy kalba. Bet ir daugumas respublikos teritorijoje seniau gyvenantiy rusy taip pat daugiau ar maZiau supranta lietuviu kalba, o neretai lietuviSkai ir kalba. Lietuviy— rusy bilingvizmas yra kontaktinis: jis kyla i§ kasdieninio dviejy tauty bendravimo. 20 Skirtingai nuo lokalinio bilingvizmo, gyvuojanéio respublikos teritorijos dalyje (pavyzdziu gali eiti lenky—lietuviy bilingvizmas Vilniaus kraSte), lietuviy—rusy bilingvizmas yra globalinis: tai nacionalinio—rusy bilingvizmo, pagrindinio bilingvizmo TSR Sajungoje, tipo, turin¢io valstybine, visuomenine-politing reikSme, pasireiskimo atvejis. Pagrindiné kodo keitimo, Siuo atveju peréjimo nuo lietuviy prie rusy kalbos, prieZastis yra kitakalbio, t. y. lietuviSkai nemokantio, komunikacinio akto dalyvio buvimas. 5 Rusy kalba lietuviai vartoja ne tik bendrauti su kity tautybiy atstovais, bet ir skaityti groZine ir specialia literatiira, klausytis Maskvos radijo ir Zitréti centrinés televizijos laidy, susipaZinti su turtinga rusy tautos kultira. Lietuviy inteligentija vertina ir visada labai vertino didziaja rusy kalba, jos kultiring reikSme. BurZuazijos, siena atsitvérusios nuo Rusijos, valdymo metais, nekreipdama démesio j nepalankia ar tiesiog priesi8ka oficialiyjy sluoksniy pozicija, paZangioji lietuviy visuomenés dalis, ypa¢ jaunimas, vis labiau ir labiau doméjosi TSRS gyvenimu, tarybine ir klasikine rusy literatiira, mokési rusy kalbos. Petras Cvirka, biidamas dar pradedantis ra8ytojas ir gyvendamas vargingame ,,Ziburélio“ bendrabutyje, mokési rusy kalbos naktimis, kai visi miegojo. Kostas Korsakas mokési rusy kalbos ir skaité Pu’kina Siauliy kaléjime. ,,Labai gerai atsimenu, — raSo A. Venclova (1958, 474), — su kokiu pakilimu paZangieji moksleiviai, be vadovéliy, be Zodynu, skirdavo laisvalaikj rusu kalbos studijoms [...]. AS ir pats be paSalinés pagalbos tick pramokau rusy kalbos, kad, baiges gimnazija, laisvai skaitiau rusy Klasiky ir tarybiniy autoriy knygas [...]“. Stai kokia itaka A. Venclovos asmenybés formavimuisi turéjo rusy kalba ir paZintis su rusy literatiira bei kultura: »Mano studijy metai, pradedant nuo 1925 m. rudens, buvo tas periodas, kai prie3 mane visu platumu atsivéré neapsakomi rusy literatiiros lobynai; Sie metai manyje iSugdé gilia progresyviosios rusu kultiros meile, suformavo mano pasaulézitra; kaip tik tada galutinai radau savo raSytojo kelia, atsiribojau nuo burZuazinés santvarkos ir stojau i Tarybu Sajungos puse“ (Venclova, 1958, 475). . * * * Dél esminiy socialistiniy Taryby Lietuvos persitvarkymy lietuviy—rusy bilingvizmas turi tendencija stipréti ir pléstis. Taryby valdZios metais, galima sakyti, i8 esmés pasikeité demografiniai visuomenés parametrai, kurie tiesiogiai palieté kalbos vartotojy sudétj. Valstietiy skaitius gerokai sumaZéjo, o darbininky padidéjo. 1940 metais Lietuvoje buvo 179 tikst. darbininky, o 1975 m. ju jau buvo 1 mil. 325 tikst., t. y. 7,4 karto daugiau kaip 1940 m. Sitoks kalbos vartotojy sudéties pasikeitimas kalbos vartojimui turi dvejopa reikSme. Pirma, darbininky klasé yra daugeliu atvejy bendrinés lietuviy kalbos formos vartotoja. Antra, darbininky klasé, dinamiSkiausia ir socialiai aktyviausia visuomenés grupé, yra linkusi greitiau ismokti kitas kalbas ir jas vartoti. Taryby valdZios metais spartiai didéja miesty gyventojy skaitius. 1897 m. i8 bendro 2 mil. 536 tiikst. gyventojy miesto gyventojai sudaré 14 %, t. y. 355 tikst., 21 © kaimo gyventoju buvo 2 mil, 181 tikst., arba 86 %. 1939 m. gyventojy buvo 2 mil. 880 tikst., i8 jy 658 tikst. miesto ir 2 mil. 221 tikst. kaimo, arba 22,9 % ir 77,1 %. 1979 m. i§ bendro 3 mil. 398,8 tiikst. gyventojy skaitiaus miesto gyventojai sudaré 2 mil. 61,7 tikst., arba 60,7 %, © kaimo gyventojai 1 mil. 337,1 tikst., arba 39,3 %. Sociolingvistiniu atzvilgiu tai reiskia, kad beveik du treédaliai visy respublikos gyventojy dabar turi mazesnj ar didesnj salytj su kitomis kalbomis ir, vadinasi, yra potencialiis bilingviai. * *e * Lingvosocialinés respublikos situacijos apibidinimas ir lietuviy—rusy bilingvizmo charakterizavimas bity neiSsamus, jei neatsiZvelgtume i antra io reiSkinio puse, Kuri yra tokia pat svarbi kaip ir pirmoji, bitent — j Tespublikoje gyvenantiy Tusy tautybés Zmoniy lietuviy kalbos mokéjima ir vartojima. Rusy —lietuviy bilingvizmas yra kita lietuviy—rusy bilingvizmo pusé. Abipusio bilingvizmo pleétojimasis dabartinémis salygomis padeda toliau stiprinti tauty draugyste, ju tarpusavio pasitikéjima ir supratima. »Zinoma, reikia skirti tinkama démesj j Tusy —lietuviy ir kitus bilingvizmo tipus. PavyzdZiui, svarbu yra padéti rusams ir kity tautu atstovams, pastoviai gyvenantiems Lietuvoje, iSmokti lietuviy kalba, perimti lietuviy — Tusy bilingvizma“, — pazymi J. DeSerijevas (1979, 10). Rusy ir kity tarybiniy tauty Zmonés, pastoviai gyvenantys tespublikoje, turi geras salygas i8mokti lietuviy kalba. Be tiesioginio bendravimo lietuvigkai gatvéje, turguje, parduotuvéje ar mokykloje, darbe, lietuviy kalba yra déstoma vidurinése mokyklose, kur mokosi tusy, lenky ir kity tautybiy vaikai, universiteto ir instituty grupése. ,,Zinijos“ draugija kiekvienais metais rengia lietuviy kalbos kursus. Apie Tusy ir kity tautybiy zmoniu, gyvenantiy musy respublikoje, lietuyiy kalbos mokéjima, jo apimtj galima spresti labai bendrais bruoZais, nes néra jokiy %ios srities aprasy ir tyrinéjimy. Apibidinant Tusy —lietuviy bilingvizma, teikéty atsiZvelgti j du dalykus, biitent: pirma, dalis tespublikoje gyvenantiy Tusy tautybés Zmoniy tarpusavio bendravimui vartoja rusy literatirine kalba ir yra atvyke pastoviam darbui po Didziojo Tévynés karo. Antra, dalis Tusy tautybés Zmoniy tarpusavy vartoja Snekamaja tusy kalba, viena jos tarme ir yra senbuviai. 1923 m, tugséjo 17 d. sura’ymo duomenimis, Lietuvos teritorijoje gyveno 50 460 Tusy tautybés Zmoniy, arba 2,5 % visy burzZuazinés Lietuyos gyventojy. 1979 m. sajunginio gyventojy suraSymo duomenimis, Tespublikoje rusy tautybés Zmoniu buvo 303 tikst., arba 8,9 % visy respublikos gyventojy. Ta pirmosios kategorijos atstovy dalis, kuri yra pramokusi lietuviy kalbos, vartoja bendrine lietuviy kalba, 0 antrosios kategorijos — seni Tusy tautybés zmonés — visi yra bilingviai ir vartoja lietuviy kalbos tarmes. Yra skiriami trys rusy senbuviy kélimosi j Lietuva periodai: pirmasis periodas — nuo pirmyjy rusy gyventojy pasirodymo etnografinéje Lietuvoje ligi 1667 m. baznyGios reformos; antrasis periodas — nuo 1667 m. ligi prijungiant Lietuva prie Rusijos 1795 m., tregiasis periodas prasideda 1795 m. ir baigiasi Pirmuoju pasauliniu karu. fe - 22, Rusy tautybés Zmonés bégo j Lietuva daugiausia dél tikéjimo persekiojimoAntai yra Zinoma, kad 1490 m. Novgorodo arkivyskupas Genadijus, didZiojo kunigaikS¢io lieptas ir metropolito Zosimos palaimintas, eretikus ,,omHux Benen Keun Ha J[yxOBCKOM Moule, HHBIX TOproBble Ka3HH MpeqanM, a WHBIX B 3aTOYeHHe TocHa, a uapie B JIuTBy cOexamm (Hemuexko B., 1963, 64). Kad Lietuvoje, pasiZyméjusioje tolerancija disidenty atzvilgiu, nuo seno gyventa rusy tautybés Zmoniy, patvirtina statiatikiy cerkviy buvimo faktas. Vilniuje ligi Sios dienos i8liko dar XIV a. kunigaik8tio Algirdo laikais statyty cerkviy (Piatnickio cerkvé, statyta 1345 m., Uspenskio soboras, statytas 1346 m.). Sta¢iatikiy baznytios bita ir Kaune; ja tik 1620 m. nugriové karalius Zigmantas Vaza. ,,Rusyu gyvenvietiy atsiradimo Lietuvoje apybraizos“ autorius A. Stankevitius (1909, I) nurodo, kad ligi XVI a. pabaigos rusy tautybés Zidiniai Kauno gubernijoje buvo jau minéta Kauno statiatikiy cerkvé ir Surdegio vienuolynas — ,,8i neiveikiama XVIII a. pravoslavijos tvirtové“, — taip pat kai kurios rusy salelés Breslaujos seniiinijoje, atsiradusios buvusioje Polocko kunigaikstystéje. Daugumas rusy senbuviy yra palikuonys sentikiy (crapoo6psausi), bégusiy i Lietuva, kai po 1667 m. cerkvés reformos prasidéjo ju persekiojimas. Nuo pat XVII a. pradzios, gal kiek ir ankséiau, sentikiai, kuriy daugumas buvo Teodosijaus Vasiljevo sektos pasekéjai, i§ Vitebsko gubernijos palaipsniui émé keltis j gretimas Livonijos ir Lietuvos Zemes, ieSkodami ne tik tikéjimo laisvés, bet ir laisvo darbo. Seniausios jy gyvenvietés buvo Rimkai Jonavos rajone (Pprmku Kosencxoro ye3ya), Degudiai Zarasy rajone (Jlerynet HopoasexcaHAposckoro ye3za), Girelé AnykStiy rajone, prie Kavarsko (Ilymenp Bumkomupcxoro yes) ir VidZiai Baltarusijos TSR (Buz3e1 Hoxoamexcanzposckoro ye3za). Palankios salygos rusams keltis j Lietuva susidaro 1795 m. ja prijungus prie Rusijos imperijos. Bet tik po 1831 m. sukilimo subresta vyriausybinés kolonizacijos planas. Imamasi priemoniy remti senbuvius ir i laisvas valstybines Zemes atkelti naujy valstietiy. Tada perkeliamos 158 Seimos ir ikuriami majoratai Jurbarke ir Tauragéje. Kolonizacija buvo ypaé suaktyvinta po 1861 m., kai jos reikalus émé tvarkyti generalgubernatorius M. Muravjovas, dél savo Ziaurumo Zmoniy pramintas ,,koriku“. 1862 m., t. y. po metu, kai M. Murayjovas pradéjo eiti savo pareigas, Lietuvoje buvo jau 13 000 rusy tautybés gyventojy, iSsisklaidziusiy po 730 kaimy buy. Kauno, Ukmergés, Zarasy ir Panevézio apskrityse. Tel8iy, Raseiniy ir Siauliy apskrityse tada dar nebuvo né vieno sentikio. Jau 1864 m. j sukilimo dalyviy — dvarininky ir valstietiy — konfiskuotas Zemes atkeliama ligi 653 Seimy. Teikiant jvairiausias lengvatas ir pinigines paSalpas, 1867 m. jkeliama 1016 Seimy. 1863—1900 m. laikotarpiu j buv. Kauno gubernija ikeliama 2129 ¥eimos kolonisty. 1907—1908 m. demografiniais tyrimais nustatyta, kad Kauno apskrityje gyveno 6073 Tusy tautybés Zmonés (1079 kiemai), Raseiniy — 1343 Zmonés (239 kiemai), TelSiy — 934 Zmonés (126 kiemai), Ukmergés — 5654 zmonés (955 kiemai), PanevéZio — 1545 Zmonés (277 kiemai), Siauliy — 4327 zmonés (650 kiemy), Zarasy — 21 454 Zmonés (3449 kiemai). Vadinasi, i8 viso buy. Kauno gubernijoje rusy gyventojy buvo 41 330. 23 Kauno rajono gyventojai rusai teigia, kad jy protéviai gyveng Vitebsko gubernijoje; Zarasy rajono gyventojai mano, kad ju protéviai atsikéle if Tverés gubernijos ir t. t. Sentikiai, priklausa Teodosijaus sektai, j Lietuva atsikrausté iX Pskovo ir Novgorodo sritiy, kur $i sekta buvo paplitusi. Lietuvos rusy senbuviy Snekty ypatybiy analizé rodo, kad ¥ios Snektos artimiausios yra Pskovo tarméms, 1959 m. kaimo vietovése gyveno 53 tikst. Tusy tautybés Zmoniy — daugiausia Zarasu ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 19 ir 12 % visu gyventojy). Tik dalis rusy senbuviy gyvena atskiruose kaimuose, Siaip jie daugiausia yra susimaiSe su lietuviais, vadinamajame Vilniaus kra’te — ir su lenkais bei baltarusiais. Didesné dalis rusy senbuviy vaiky lanko lietuviskas mokyklas kartu su lietuviy vaikais. Bet dalis mokosi ir mokyklose su déstomaja rusy kalba, atidarytose Taryby valdzios metais. Lietuvos rusai senbuviai yra dvikalbiai — vartoja rusy ir lietuviu kalbas. Bidinga, kad Lietuvos rusai senbuviai ligi Sios dienos iSlaiké savo gyvenimo biida, savo tautines tradicijas, paprogius, sayo tikéjima ir kalba. Tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalba ir jos vaidmuo Dabartiniam tarybinés liaudies kalbinés raidos etapui, be nevarZomo nacionaliniy kalby funkcionavimo ir plétojimosi tendencijos, yra bidinga tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalbos (a35IK MexHalHOHanbHOTO o6menua) plétimosi tendencija. Tarybiné liaudis yra daugianacionaliné zmoniy bendrija. Taryby Salies teritorijoje yra paplite arti Simto trisdeximt kalby. Tad visai suprantama, kad tarybinés visuomenés ekonominiame, socialiniame-politiniame ir kultiriniame gyvenime natiiraliai yra iSkilusi socialiné bitinybé turéti vieng visy TSR Sajungos nacijy ir tauty tarpusavio bendravimo kalba. Sis vaidmuo yra atitekes rusy kalbai. Rusy kalbos_,,vaidmens didéjimas_tarybinés visuomenés gyvenime, atsirandant ir vystantis tarybinei liaudZiai, naujai istorinei Zmoniy bendrijai, intensyvéjant nacijy, tauty ir ju kultiry artéjimo Procesams, yra salygotas socialiniy veiksniy, objektyviy socializmo ir komunizmo Statybos désningumy“, — pabréZia J. Deerijevas (1976, 420), vienas zymiausiy rusy kalbos, kaip tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo Priemonés, problemos tyrinétojy. Rusy kalba yra ta komunikaciné Priemoné, kuria ivairiy TSR Sajungos tauty atstovai tarpusavyje bendrauja. Suprasdami didele rusy kalbos reikSme savo gyvenime ir darbe, tarybiniai Zmonés — visy tarybiniy nacijy, tauty, tauteliy ir etnografiniy grupiy atstovai — savarankiskai jos mokosi ir ja vartoja. Tad rusy kalba atlieka tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalbos funkcija. Be Sios labai svarbios funkcijos, tusy kalba atlieka ir kitas funkcijas, bitent: Tusy tautos nacionalinés kalbos funkcija, vienos (alia anglu, pranctizy) i8 tarptautinio bendravimo kalbos funkcija. Kaip tarybiniy tauty tarpusavio bendrayimo priemone rusy kalba pradéta vartoti dél siy PrieZastiy: 24 1. Rusy nacija yra pati didZiausia i$ visy TSR Sajungos nacijy ir tauty. 1979 m. gyventojy sura’ymo duomenimis, i§ bendro 262 mil. Tarybu Sajungos gyventojy skaigiaus rusy tautybés Zmoniy yra 137,3 mil. (apie 53 % visu Salies gyventojy). Tad rusy tautybés Zmonés sudaro daugiau kaip puse Taryby Sajungos gyventoju. Be to, suraSymo metu 16,3 mil. nerusy tautybés Zmoniy pasisaké rusy kalba laika savo gimtaja kalba. Vadinasi, 153,5 mil. Zmoniy (apie 60 % visu Salies gyventoju) tusy kalba yra gimtoji. 2. SuraSymo metu 61,3 mil. nerusy tautybés Zmoniy nurodé rusy kalba kaip antraja kalba, kuria jie laisvai vartoja (1970 m. — 41,9 mil. Zmoniv). 3. Rusy tautybés Zmonés yra platiai pasklide po visa Salies teritorija. 1979 m. gyventojy suras’ymo duomenimis, 23, 8 mil. rusy tautybés Zmoniy gyveno uZ RTFSR riby: Ukrainos TSR — 10,4 mil. (arba 21,1 % visu respublikos gyventojy), Baltarusijos TSR — 1,1 mil. (arba 11,9 %), Uzbekijos TSR — 1,6 mil. (arba 10,8 %), Kazachijos TSR — 5,9 mil. (arba 40,8 %), Gruzijos TSR — 372 tikst. (arba 7,4 %), Azerbaidzano TSR — 475 tikst. (arba 7,9 %), Lietuvos TSR — 303 tikst. (arba 8,9 %), Moldavijos TSR — 506 tikst. (arba 12,8 %), Latvijos TSR — 821 tikst. (arba 32,8 %), Kirgizijos TSR — 912 tiikst. (arba 25,9 %), TadzZikijos TSR — 395 tikst. (arba 10,4.%), Arménijos TSR — 70 tikst. (arba 2,3 %), Turkménijos TSR — 349 tikst. (arba 12,6 %) ir Estijos TSR — 409 tikst. (arba 27,9 %). 4. Rusy kalba genetiSkai yra labai artima kity dviejy stambiy tarybiniy naciju — ukrainieciy (42,3 mil.) ir baltarusiy (9,4 mil.) — kalboms. Todél iy nacijy atstovai, kurie drauge sudaro 33 % visy Salies gyventojy, lengvai ismoksta ir gerai moka rusy kalba. Sia ypatybe yra pastebéjes ir pabréZes V. Leninas (RaStai, 19, 221): ,, ... daugiau kaip septynios deSimtosios Rusijos gyventojy priklauso giminingoms slavu gentims, kurios, esant laisyajai mokyklai laisvojoje valstybéje, lengvai pasiekty, dél ekonominés apyvartos reikalavimy, galimumg susikalbéti be jokiu ,,valstybiniy“ privilegijy vienai i8 kalby“. 5. Rusy kalba, didZiausias rusy tautos dvasinés kultiros turtas, pagristai yra laikoma viena turtingiausiy pasaulio kalby. Mokéjes rusy kalba, F. Engelsas (1961, 18, 526) pabrézé, kad rusu kalba ,,visais atZvilgiais verta to, kad ja ismoktum kaip vieng iS galingiausiy ir turtingiausiy gyvyjy kalby“. Laiske V. Zasulié 1884 m. F. Engelsas susiZavéjes raé: ,,Kokia graZi rusy kalba! Visos vokietiy kalbos teigiamybés be jos baisaus SiurkStumo“ (Mapxe # Surempc, Counnenus, 36, 106). Kiti tyrinétojai, pavyzdZiui, J. DeSerijevas (1977, 34), nurodo dar kitokius socialinius veiksnius, lémusius rusy kalbos iSkilima j tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalba, biitent: pirma, negalima i8 kiekvieno tarybinio Zmogaus reikalauti, kad jis, bendraudamas ar bendradarbiaudamas su gausiy TSR Sajungos tauty atstovais, mokéty visas 130 kalby. Antra, nerealu tvarkyti taStvedyba centrinése jstaigose visomis miisy Salies nacijy, tauty, tauteliy ir etniniy grupiy kalbomis. Tretia, biitu tikrai sunku, neturint tauty tarpusavio bendravimo kalbos, palaikyti efektyvius tySius tarp nacionaliniy respubliky, kraSty, sritiy ir apygardy, kurios jeina j tokia savarankivka nacijy sandrauga, kokia yra Taryby Sajunga. Ketvirta, nacijy tarpusavio bendravimo kalbos nebuvimas trukdyty sékmingai daugianacionalinés ¥alies ekonominei, politinei ir kultirinei raidai. 25 Brandaus socializmo salygomis ir tolesniame Komunizmo kirimo procese objektyviai didéja ir didés tusy kalbos, kaip tarybiniu tauty tarpusavio bendravimo priemonés, vaidmuo. Rusy kalbos plitimas ir jos vartojimo intensyvéjimas i§ dalies yra susije ir su tuo, kad, kaip paZyméta knygos »Rusy kalba kaip nacijy tarpusavio bendravimo priemoné“ (1977) pratarméje, »tusy kalba yra didZiojo Lenino kalba, paZangios kultiros ir mokslo kalba, ja yra leidziama visus Zmogaus minties laiméjimus atspindinti literatiira. Pats gyvenimas rodo, kad rusy kalbos mokéjimas kiekvienam TSRS pilie¢iui yra pasidares bitinas (suprantama, visiSkai laikantis savanorisko jos mokymosi principo)“. F. Filinas toje pat knygoje (p. 8) Siuo atZvilgiu priduria: »Miusy Salyje nemokéti dabar tusy kalbos — vadinasi, atimti ig saves turtingiausia Ziniy Saltinj, dvasixkai nuskursti, apriboti savo gyvenima vietos salygomis. Pats gyvenimas teigia, kad visiems TSRS pilieciams yra bitina mokéti rusy kalba“. Nors apskritai tarybiniai Zmonés, ivairiy tarybiniy nacijy, tauty ir tauteliy atstovai, palyginti gerai moka tusy kalba, vis délto dar neretai pasitaiko, kad jaunuoliai, atéje tarnauti j Tarybine Armija, silpnai kalba rusiSkai. Uzuot pradéjus tuojau pat karinio parengimo programa, tokie jaunuoliai turi biti mokomi Tusy kalbos, 0 tai reikalauja daug laiko ir lé3y. Be pakankamo rusy kalbos mokéjimo negalimas nagus darbas liaudies ukyje. Sajunginiy respubliky ekonomika ir mokslinis-techninis potencialas plétojasi ir auga bendrame ekonominiame ir moksliniametechniniame Tarybu Sajungos komplekse. Geras tusy kalbos mokéjimas yra socialiné biitinybé, kylanti ix komunizmo kirimo interesy. Todél visai suprantamas Partiniy ir tarybiniy organy, visos tarybinés visuomenés susiripinimas rusy kalbos mokymu ir déstymu ir su tuo Susijes tam tikry svarbiy dokumenty Ppasirodymas. 1978 m. spalio 13 d. TSRS Ministry Taryba priémé nutarima ,,Dél priemoniy toliau tobulinti rusy kalbos mokyma ir déstyma Sajunginése respublikose“, kur siiiloma I—III visy ir IV—X miesto mokykly klases, turinéias daugiau kaip 25 mokinius, rusy kalbos mokymo reikalu dalyti pusiau ir sajunginiy respubliky svietimo ministerijoms leidZiama mokymo planuose perskirstyti valandas ir atitinkamai Ppadidinti tusu kalbos mokymui skirtas valandas. Rekomenduojama parengti naujus rusy kalbos vadovélius, kai kuriuos dalykus aukStosiose ir ix dalies vidurinése mokyklose déstyti rusy kalba. Numatoma Parengti ir nuo 1980 m. pedagoginiuose institutuose ivesti nauja rusu kalbos ir literatiiros nacionalinéje mokykloje specialybés mokymo plana, kuriuo siekiama fundamentaliau paruosti Sio profilio mokytojus ir kt. Svarbu vaidmeni, aktyvinant rusu kalbos mokyma ir déstyma sajunginése respublikose ir apskritai sprendZiant iSkilusias brandaus socializmo periodu kalbinés kirybos problemas, suvaidino 1979 m. geguzés meénesj Taskente ivykusi mokslinéteoriné konferencija »Rusy kalba — TSRS tauty draugystés ir bendradarbiavimo kalba“. Konferencija rekomendayo gerinti rusy kalbos mokyma darZeliy vyresnéSe grupése (nuo 5 m:), vidurinése bendrojo lavinimo mokyklose sudaryti salygas aktyviai rusy kalbos praktikai, Pprofesinio-techninio lavinimo mokyklose bisimus darbininkus geriau paruosti if Snekamosios ir raSomosios rusy kalbos ir i jos terminologijos, specialaus vidurinio ir auk&stojo mokslo istaigose taikyti Kirgizijos, Uzbekijos, 26 Moldavijos ir kity sqjunginiy respubliky aukstujy mokykly patirti, biitent — kai kurias visuomenines ir specialias disciplinas, pradedant I[—III kursais, déstyti rusy kalba ir kt. Moksliné-teoriné konferencija ,,Rusy kalba — TSRS tauty draugystés ir bendradarbiavimo kalba“ parodé, kad bitina organiskai derinti, i vienos pusés, tarybiniy tauty gimtyjy kalby plétojima ir vartojima, ju visuomeniniy funkcijy turtéjima ir, iS antros, nacijy tarpusavio bendravimo kalbos — rusy kalbos — plétima. Sveikinime konferencijos dalyviams L. BreZnevas giliai pagrindé nacionaling Komunisty partijos politika, apibidino dabartinj nacionaliniy kalby ir nacijy tarpusavio bendravimo kalbos vaidmenj: ,,Brandaus socializmo salygomis, kai miisy Salies ekonomika tapo bendru liaudies ikio kompleksu, atsirado nauja istoriné bendrija — tarybiné liaudis, objektyviai padidéja rusy kalbos, kaip nacijy tarpusavio bendravimo kalbos, vaidmuo kuriant komunizma, aukléjant nauja zmogu. Laisvas mokéjimas, Salia gimtosios, rusy kalbos, kuria visos tarybinés tautos savanoriskai priémé kaip bendra istorinj palikima, padeda toliau stiprinti politine, ekonomine ir dvasine tarybinés liaudies vienybe“ (Bpexues JI. VU. Jlennackum Kypcom, T. 8, c. 44). Vadinasi, nacionalinés kalbos ir rusy kalba, kaip nacijy tarpusavio bendravimo kalba, brandaus socializmo salygomis viena kita papildo tarybiniy zmoniy gyvenime ir veikloje. Kaip jau yra pastebéjes P. Fedosejevas, F. Filinas ir kiti, rusy kalbos, kaip tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo priemonés, plitimas nedaro Zalos nacionalinéms kalboms. PrieSingai, rusy kalba padeda visy nacionaliniy kalbuy Klestéjimui ir, bidama jy santykiy tarpininkas, priklausomai nuo jos kirybisko vartojimo, nacionalines kalbas gali praturtinti. ,,Tas, kad visiems TSRS pilieciams bitina mokéti tusy kalba, — raSo F. Filinas (1977, 8—9), — neprieStarauja nerusy tauty ir tautybiy interesams. TSRS tauty kalby mokymosi savanoriskumo principas ir toliau lieka svarbiausias. Nacionalinés kalbos plétojasi ir klesti ir toliau jos plétosis ir klestés, Jokio nacionaliniy interesy varZymo neturi biti. Kalbama apie kitka, biitent — apie nerusy tautybés pilietiy visuotinj bilingvizma, kur tusu kalba, kaip tautu tarpusavio bendravimo priemoné, ir nacionalinés kalbos toliau egzistuoty harmoningai, be jokio antagonizmo“. Svarbia rusy kalbos funkcionavimo ir plitimo sajunginése ir autonominése respublikose salyga yra laikomas bilingvizmas. Bilingvizmas, kaip Zinoma, yra paplites ne tik Taryby Salyje, bet ir daugelyje kity krasty. Tik socialistinéje visuomenéje bilingvizmo pagrindas, kaip pazymi P. Fedosejevas (1980, 68), yra i¥ principo Kitoks: bilingvizmas sudaro kalbine aplinka, kurioje plétojasi ir turtéja nacionalinés kalbos, bet kartu didéja ir reikmé mokéti tusy kalba, tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalba. P. Fedosejevas raSo: ,,Svarbu yra ir toliau kryptingai ir nuosekliai aiskinti, kad bilingvizmo, nacionalinés—rusy dvikalbystés salygomis nacionaliniai interesai jokiu bidu néra varzZomi, bet, prieSingai, susidaro kalbiné situacija, leidzianti harmoningai derinti tauty kultiroje internacionalinj ir nacionalinj prada. Todél lygiateisé dvikalbysté, kaip vienas svarbiausiy kalbinés kirybos TSR Sajungoje principy, yra reikalinga tolesnio plétojimo ir plataus taikymo jvairiose svietimo pakopose, ypatingai nacionalinése vidurinése ir aukStosiose mokyklose“. 27 »Bidingas misy Salies bilingvizmo (ir polilingvizmo) bruozas, — kaip pazymi leidinio ,,Rusy kalba kaip naciju tarpusavio bendravimo priemoné“ redaktoriai (1977, 3), — yra tas, kad miisy Salyje kalbos viena Salia kitos egzistuoja harmoningai ir néra nacionalinio-kalbinio antagonizmo, — visa tai priklauso nuo to, kad Taryby Salyje yra igyvendinta lenininé nacionaliné politika, paremta draugyste socialistinés visuomenés tauty, vienijamy didelio pasaulinés reik’més tikslo — komunizmo sukirimo. Svarbiausias miisy kalbinés politikos uzdavinys yra visokeriopai padéti Klestéti nacionalinéms literatiirinéms kalboms ir tuo paciu metu siekti, kad visi TSRS pilieciai mokéty rusu kalba“. t Siuos principinius teiginius patvirtina moksliné realios TSR Sajungos lingvosocialinés situacijos analizé. 1969-1976 m. buvo i8leistas daugiatomis kompleksinés problemos_,,Nacionaliniy kalby raidos désningumai rygium su socialistiniy nacijy raida“ Mokslinés Tarybos iniciatyva parengtas veikalas ,,TSRS tauty literatiiriniy kalby raidos désningumai tarybiniais metais“. Veikala sudaro atskiros knygos — kolektyvinés monografijos, kurios savo ruoZtu susideda ix atskiry kalby apra8y. Pirmoji monografija ,,Pagrindiniai iranény ir ibery-kaukazietiy kalby vidinés struktiros taidos procesai“ (1969) yra skirta tadziky, osetiny, kurdy, adygéjy, laky ir abchazy kalboms. Antrojoje monografijoje »Tiurky, finougry ir mongoly kalby pagrindiniai strukturinés raidos procesai* (1969) yra apibiidinamos kazachy, ba¥kiry, tuviy, gagauzy, esty, komiy-zyriy, buriaty ir samody bei kitu Siaurés tauteliy kalbos. Arménu, lietuviy, moldavu, azerbaidZanietiy, uzbeky ir gruziny literatiriniy kalby pakitimai tarybiniais metais yra analizuojami monografijoje »Senarastiy kalby struktiriné raida“ (1973). Baigiamoji kalbamojo veikalo knyga yra J. DeSerijevo monografija »Literatiriniy kalby visuomeniniy funkcijy raida“ (1976). ASSTSRS: tauty literatiriniy kalby raidos désningumai tarybiniais metais“ yra kompleksiniais metodais paremtas frontalus tyrimas, kokio néra buve nei tarybiniame, nei uzsienio kalbos moksle. Ig vienos pusés, atskiry kalby specialisty paraSytuose skyriuose yra nagrinéjami kalby struktiry pakitimai, leksinis, frazeologinis ir stilistinis TSRS tauty kalby turtéjimas tarybiniais metais, iS antros, J. Degerijevo monografijoje j nagrinéjamasias kalbas ¥iirima sociologiskai — tiriamas kalbos funkcionavimas visuomenéje, nustatomos visuomeninio kalbos vartojimo sferos ir ju kitimas priklausomai nuo kultiros, ekonomikos ir visuomenés raidos. Daugelio Taryby Salies nacionaliniy kalbu struktiiros ir funkcionavimo frontalaus tyrimo rezultatus J. DeSerijevas (1976, 425) apibendrino taip: »Kokiy nors bendry bruoZy atsiradimas TSRS tauty kalbose (fonetikoje, gramatikoje) yra gana ilgas procesas. Todél, nagrinédami kalbinés raidos TSR Sajungoje prognozavimo problema, negalime vadovautis kalby artéjimo, liejimosi, kalbinés sajungos kirimosi, kaip didelés socialinés reik’més ir rezultatyyumo, koncepcija*. Kalbamojo daugiatomio veikalo pasirodymas patvirtino, kad tarybiniy tauty gimtosios, nacionalinés kalbos, laisvai funkcionuodamos, atskleisdamos vidines raidos potencijas ir sparGiai plétodamosios, ty tautu gyvenime uzZima tvirtas pozicijas, nes sudaromieji kalbos elementai iX esmés yta pastovis, kitos kalbos ar kalbu jtakai lengvai nepasiduoda ir per trumpa laika nepakinta. Pana¥iai leidzia galvoti ir mazy Siaurés 28 praktika: pakilus tarybiniy tauty ekonomikai ir kultirai, suklestéjo literatirinés kalbos, padidéjus socialinei visuomenés integracijai, svarby vaidmenj émé vaidinti kalby tarpusavio saveikos ir turtéjimo procesai. Daugianacionalinés tarybinés visuomenés dabartinj raidos etapa apibidina keletas bruoZy: bendras liaudies ikio kompleksas, pagristas auk&to lygio technika; visos socialistinés visuomenés socialinis vienalytiskumas; socialistiné demokratija; daugianacionaliné socialistinio turinio kultira; marksistinés-lenininés ideologijos, socialistinio internacionalizmo principy jsivyravimas. Tad visai suprantama, {kad Sie reiSkiniai brandaus socializmo visuomenéje sukelia ir intensyvina internacionaléjimo procesus, t. y. visy tarybiniy tauty artéjimo ir visapusio bendradarbiavimo, ju broliskos draugystés stipréjimo procesus, Svarbiausi internacionaléjimo procesus lemiantys veiksniai yra bendra materialiné-techniné socializmo bazé, vieninga sajunginé valstybé, socialistinio turinio, nacionalinés formos ir internacionalinés esmés tarybiné kultiira, didelis tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo kalbos i8plitimas (Pegocees II., 1980, 61). Savanoriska nacijy artéjimq socializmo salygomis yra numates V. Leninas. ,,Socializmo tikslas, — ra8é jis (RaStai, 22, 135), — yra ne tik Zmonijos susiskaldymo j smulkias valstybes ir bet kurio nacijy atskiramo panaikinimas, ne tik nacijy suartéjimas, bet ir jy susiliejimas*. Nacija, i8 vienos pusés, yra pastovi istoriné bendrija, if antros, visuomeninés raidos forma, susidariusi ekonominio gyvenimo bendrumo pamatu. Vadinasi, marksistinéje nacijos definicijoje i pirma vieta yra iskeliamas ekonominio gyvenimo bendrumas, taip pat svarbiis nacijos bruoZai yra kalbos bei teritorijos bendrumas, kultira, tautiné samoné ir psichologija Jlenmau3m u HanMoHanbuEti Bompoc, 23). Nacionalinés ypatybés, arba skirtumai, pirmiausia yra kalba ir kultira, tautiné samoné ir psichologija. RySkiai jos pasireiSkia tautos ar etninés grupés buitimi, tradicijomis ir paprodiais. Nacionalinio priklausymo jausmas ir nacionalinio bendravimo poreikis, nacionaliniai interesai, jausmai, idéjos, nacionalinis pasididziavimas, nacionalinés tradicijos ir etnografinés buities ypatybés, savo nacijos, tautos santykiy su kitomis nacijomis, tautomis, tautybémis ir etninémis grupémis suvokimas ir iprasminimas, gebéjimas kurti, jne8ti savo indélj ij Zmonijos civilizacija, — visa tai priklauso nacionalinei samonei. Nacionaliné psichologija apima nacionalinj charakterj, nacionalinius jausmus, tautines temperamento, nuotaiky ir jprotiu ypatybes, nacionaliniy tradicijy ir paprotiy psichologine puse. Bity neteisinga manyti, kad del nacijy suartéjimo visos Sios nacionalinés, tautinés ypatybés, ir ypat kalba, i’nyks. Nacijy artéjimo ir susiliejimo socialistinéje visuomenéje prielaida V. Leninas paryskino trimis esminiais momentais. Grjsdamas programinius partijos nuostatus nacionaliniu klausimu, V. Leninas (RaStai, 24, 54) ra8é: ,,Proletariné partija siekia sukurti kiek galima stambesne valstybe, nes tai yra naudinga darbo Zmonéms, ji siekia nacijy suartéjimo ir tolesnio susiliejimo, bet § savo tiksla ji nori pasiekti ne prievarta, bet iSimtinai laisva, broliska visy nacijy darbininky ir darbo Zmoniy sajunga“. V. Leninas (RaStai, 31, 68—69) taip pat nurodé, kad nacionaliniai skirtumai ,,iliks dar labai ir labai ilgai net po to, kai bus jgyvendinta proletariato diktatira pasauliniu mastu“. Vadinasi, kalbédamas apie nacijy artéjima ir susiliejima 3* 35 socializmo salygomis, V. Leninas turéjo galvoje tai, kad, pirma, nacijy artéjimo ir liejimosi procesas yra laisvas, savanoriskas, antra, jis yra glaudzios socialistiniy naciju vienybés, broliSkos jy sajungos formavimasis, bet ne nacionaliniy skirtumy likvidavimas ir, tretia, nacionaliniy skirtumu, ypatybiy egzistavimas yra patvarus ir ilgalaikis. Tuo remiantis, Taryby Sajungos Komunisty partijos Programoje nurodoma, kad, Taryby Sajungoje nugaléjus komunizmui, nacijos dar labiau suartés, padidés ju ekonominis ir idéjinis bendrumas, iXsiplétos bendri komunistiniai ju dvasinio veido bruoZai. ,,Bet nacionaliniy skirtumy, ypa¢ kalbiniy skirtumy, nusitrynimas — daug ilgesnis procesas, negu Kasiniy riby nusitrynimas*, — pabréziama Programoje. PraneSime apie TSRS Konstitucijos projekta L. BreZnevas pazyméjo: »Socialiné-politiné tarybinés liaudies vienybé visai nereiSkia nacionaliniy skirtumy iSaykimo“. Ir i§ tikryju, nauja istoriné zmoniy bendrija — tarybiné liaudis — nelikviduoja egzistuojantiy nacijy ir nekuria kazkokiy antstaty ant tauty, bet ji yra ivairiy tautybiy Zmoniy vienijimo pavyzdys, kur iglieka kartu ir patios nacijos bei tautos, jy savitumas, kalba ir kultira. Niekad neturéta tokiy plagiy galimybiy nacionaliniy atributy ir faktoriy’ plétojimuisi, Ju atsinaujinimui ir praturtéjimui kaip dabar (®ezocees I1., 1980, 63). Tarybu Sajungos Komunisty partija igyvendina leninine nacionaline politika. Jos Programoje (1961, 93) yra pasakyta: ,,... ir ateityje uztikrinti laisva TSRS tauty kalby vystymasi, visiska laisve kiekvienam TSRS pilietiui_kalbéti, aukléti ir mokyti savo vaikus bet kuria kalba, nedarant jokiy privilegijy bei apribojimy ir neveriant vartoti vienas ar kitas kalbas. Broligkos tauty draugystés ir savitarpio pasitikéjimo sqlygomis nacionalinés kalbos vystosi lygiateisiskumo ir tarpusavio praturtéjimo pagrindu*. Taryby Socialistiniy Respubliky Sajungos Konstitucijoje (1977, 18, 21) yra u%tikrinta teisé vartoti gimtaja kalba ir mokytis mokykloje gimtaja kalba: TSRS pilietiams suteikiamy ,,... teisiy igyvendinima -uZtikrina visu TSRS nacijy ir tautybiy visapusisko vystymo ir suartéjimo politika, pilieciy aukléjimas tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo dvasia, galimybé vartoti gimtajqa kalba ir kitas TSRS tauty kalbas“. TSRS pilietiy teise j moksla, be daugelio kity veiksniy, uZtikrina »galimybé mokytis mokykloje gimtaja kalba“. * * * Siame darbe kai kuriais aspektais apZvelgta respublikos lingvosocialiné situacija. IS apzvalgos matyti, kad respublikos socialiniame ir kultiriniame gyvenime lietuviy kalba vaidina vyraujantj vaidmenj. Gimtosios kalbos plétojimasis ir funkcionavimas, kurj uZtikrina lenininés nacionalinés politikos Principy jgyvendinimas Taryby valstybéje, yra bitina salyga naujo Zmogaus ugdymui, jo sékmingai socializacijai ir greitam savo tautos ir kitu nacijy sukurty dvasiniy vertybiy perémimui, jo dvasinio potencialo formavimui. Tuo labai riipinasi Komunisty partija. Salia to vis didesng socialing svarba igyja rusy kalba, kuri yra pagrindiné tarybiniy tauty tarpusavio bendravimo priemoné. Rusy kalbos mokéjimas papildo lietuviy kalbos atliekamas socialines funkcijas, prisideda prie naujo Zmogaus formavimo. Harmoningas lietuviy ir rusy kalby funkcionavimas greta yra rySkus respublikos lingvosocialinés situacijos bruozas, 36 LITERATORA x Mapkc K., Sureane ®, Cou. 2-e n32., T. 36. Oureae ®. Qmurpautckaa mutepatypa. — B xu.: Mapxe K., Surenbe ®. Cou. 2-€ u3z., tv. 18. Leninas V. Darbininky klasé ir nacionalinis klausimas. — RaStai. V., 1953, t. 19, p. 71-72. Leninas V. Tezés nacionaliniu klausimu. — RaStai. V., 1953, t. 19, p. 219-227. Leninas V. Kritinés pastabos nacionaliniu klausimu. — RaStai. V., 1953, t. 20, p. 3—34. Leninas V. Ar reikalinga privaloma valstybiné kalba? — RaStai. V., 1953, t. 20, p. 54-56. Leninas V. Nacionalinés politikos klausimu. — RaStai. V., 1953, t. 20, p. 196—203. Leninas V. Apie nacijy apsisprendimo teise. — RaStai. V., 1953, t. 20, p. 369—425. Leninas V. Socialistiné revoliucija ir nacijy apsisprendimo teisé. — RaStai. V., 1953, t. 22, p. 132— —145. Leninas V. Proletariato uzZdaviniai misy revoliucijoje. — RaStai. V., 1954, t. 24, p. 39-68. Bpexues JI. W. Yaactunkam Beecoro3H0it Hay4Ho-TeopeTH4eckoli Kondepenumn ,,Pycckuli a3bIK — A3bIK ApyxKObI HM CoTpymHu4ecTsa Hapogos CCCP“. — B xx.: Bpexues JI. WM. Jlenmuckum xypcom. M., 1981, T. 8, c. 44—45. Breinevas L. TSKP Centro Komiteto ataskaitinis praneSimas Taryby Sajungos Komunisty partijos XXVI suvaziavimui ir eiliniai Partijos uZdaviniai vidaus ir uzsienio politikos srityje 1981 m. vasario 23 d. — V., 1981. TSKP XXVI suvaziavimo medziaga. — V., 1981. Taryby Sajungos Komunisty partijos programa. — V., 1961. Tarybu Socialistiniy Respubliky Sajungos Konstitucija. - V., 1977. TSKP suvazZiavimy, konferencijy ir CK Plenumy rezoliucijose ir nutarimuose. — V., 1955, t. 1. I Baltikonis J. Rusy mokslininky jna¥as j lietuviy kalbos moksla. — Lietuvos TSR Moksly Akademijos Zinynas, 1952, t. 9. Baskakovas A., Trifonovas J. [Rec.:] Kalbos vaidmuo dabartinéje visuomenéje. — Komunistas, 1980, Nr. 9. Griskevitius P. Kovy ir darbo pergaliy kelias. - Komunistas, 1979, Nr. 6. Karaliiinas S., Vidugiris A. Bilingvizmo tipy Lietuvos TSR klausimu. — Lietuvos TSR paminkly apsaugos ir kraStotyros draugijos respublikinés kalbos komisijos sasiuvinis: Masy vardy kultira. V., 1970, sas. 19. Karaliiinas S. Sociolingvistiniai lietuviy kalbos tyrinéjimai. — Kn.: Socialinés lingvistikos problemos. V., 1979. Kruopas J. Lietuviy literatiirinés kalbos vystymasis praeityje ir tarybiniais metais. — Kn.: Lietuviy kalba tarybiniais metais. V., 1967. Lyberis A. ir Ulvydas K. Lietuviy literatirinés kalbos leksikos praturtéjimas tarybinés santvarkos metais. — Kn.: Literatira ir kalba. V., 1958, t. 3. Lietuvos TSR ekonomika ir kultiira. — V., 1977. Lietuvos TSR ekonomika ir kultira 1977 metais. Statistikos metraStis. — V., 1978. Lietuvos TSR gyventojai. 1979 mety sajunginio gyventojy sura’ymo duomenimis. — V., 1980. Lietuvos TSR laikra8tiy ir Zurnaly kainoraStis. 1978. — V., 1977. Lietuvos TSR liaudies kis 1978 metais. — V., 1979. Lietuyos TSR spaudos statistika 1977—1978—1979—1980. — V., 1981. Michaléenko V. Keliy kalby vartojimas ir kalbos kulttra. — Kalbos kultira. V., 1974, sas. 27. ’ Mironas R. Lietuviy ir rusy kalby lyginamoji istoriné fonetika. — Tarybiné mokykla. 1952, Nr. 6. Mironas R. Lyginamoji-istoriné lietuviy ir rusy kalby morfologija. — Tarybiné mokykla, 1954, Nr. 5, 6, 8. 37 , Palionis J. Lietuviy literatirinés kalbos istorija. — V., 1979 (Skyrius ,,Lietuviy literatiriné kalba tarybiniu laikotarpiu“). Rutkevitius M. Draugystés ir bendradarbiavimo kalba, — Komunistas, 1981, Nr. 12. Sabaliauskas A. Lietuviy kalbos leksikos raida ir jos turtéjimas tarybinés santvarkos metais, — Kn.: Lietuviy kalba tarybiniais metais, V., 1967. Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. — V., 1973. Vaitkevitius B. Tarybu Lietuva: praeities ir dabarties bruoZai. — V., 1980. Aspopun B, A. Onsrr MSYYeHHA (YHKUMOHABHOTO B3IaHMONelCTBHA A3ZEIKOB y Hapoyos Cu6upu. — BA, 1970, No 1. Aspopun B, A, Jlenmucxne TPHHUMOB HAWMOHATbHOK NoOmHTHKH. — BA, 1970, Ne 2, Aspopun B. A. JIsys3prame u mona, — B xu.: Tpo6nemsr ypys3prms 1 MHoros3braua. M., 1972. Aspopuu B. A. [po6nemst HSYYCHHA (bYHKNHOHANLHOM CTOPOHSI #3bIKa. — JL, 1975, Basues A. T., Ucaes M. V1. Sauk 1 Hausa. — M., 1973, Backakops H. A. Pa3purae s351kop 4 MHCbMeHHOCTH Haponos CCCP. — BA, 1952, Ne 3. Beaoneg VW. K. Pyccxnit s3u — sun MOKHAUMOHAIBHOTO OOMeHHA HaporoB CCCP, — Kuen, 1962. Beanoneg WM. K. Pasparue a3uxos COnMasHCTHYCCKHX HanHit CCCP, — Kuen, 1969, Benogea VW. K. Jlenmucxas TeOPHA HANMOHAMbHO-ASEIKOBOFO CTPOHTeMbCTBA B conHasIucTHyecKOM oOmjectBe. — M., 1972. Benozey M. K., Asse u uleonormueckas Gops6a. — Kuep, 1974, Benoyen U1. K., Uxaxerna TL. IL, Uepropuxckaa T. K. Pycckuit 361K Kax HcTOUHMK oGorameHUA A3bIKOB Hapozlos CCCP, — Kuen, 1978. pex. B. Iapnaca. Bunputoc, 1971, Bsaumoornomenue pa3sutua HAaUMOHAMbHBIX ABBIKOB H HaNHOHANbHEIX kymbtyp / Ors. pen. 40. JJ. Hemepues, 9. r. TyManan. — M., 1980, Bsaumoornomenne s351kop 4 KyMBTyp Haponos CCCP 8 ycnopusx Pa3BHTOrO couHamH3Ma: Pecbeparapusiit cOopauK. — M., 1980, Becrank ctaructruxn, — M., 1980, Ne 10, Bugyrupuc A., Kapamonac C. K Bompocy © THNaX UBys3EuHs B JIuroscxo CCP, — B KH: Tipo6nemer zBys3eraaa u MHOorossbrina, M,, 1972, Bunorpazon B. B, Benuxuit pyccxnit s351K. — M., 1945. Bunorpanos B. B. Pycckuti a3nm B COBPeMCHHOM Mupe. — Pycckas Pew, 1970, No 1, Buyrpucrpyxrypnoe Pa3BHTHe CTapONMChMeHHEIX a3EIKOB | Ors. pex. a-p bunon. u. FO. JI. Temepues. — M., 1973. Tpayauna JI. K., Cemenoza M. ®, Pyccknii sapik p JIarenticxot CCP. ~ B KE.: Pycckuii s351K kak” CPeHCTBO MexHANMOHAabLHoro oOmenus. M., 1977, Tpamxasnyyc UW. I, Coprerckas JIursa, — M., 1978. Tpumksasnsyc i. B €AHHOM CTporo Haponos CCCP, — Bunbutoc, 1980, Tpocce P. O COOTHOMICHHM #3bIka Hu HatMH, — Wsoctpannsie s3nxn B lKoue, 1970, Ne 3, 7lemepues 10. J. Pasputue Mila@0OMHCbMeHEBIX 935IKOB Hapogos CCCP, — M., 1958, Aemepues IO, Al. O passutau s3prKop Hapoyos CCCP. — Bxu.: Bonpocsr CTPOHTeNBCTBAa KOMMyHu3mMa B CCCP. M., 1959, Zjewepues IO. JI. 3axonomepHocrH pa3BuTHa WuTepaTypHEIX A3bIKOB Hapowos CCCP B coser ckyto 9n0xy. Pa3BuTue oOmectseHHEIX (byHkuMi sHTepaTypHBIX A3bIkoB. — M., 1976 (B cchit Kax: 6). Ajewepnes 10. J. Passutue o6mecrsenubix dyHkunMit nMTOBCKOrO M APyrUX NMTepaTypHEIX A3bIxos.B JIutoscxoi CCP. — B xu,: Lemepues IO. JI. Passurae o6mectsenusx dyHkunit mHTepaTypHbIx A3bIkoB. M., 1976 (6 ccbiKax: 6). Jlemepues 10, JI. Paspurne conmanbupix (byHkuMi pyccKoro #3bIKa Kak o6mero A3bIKa MexHAHOHAaNbHOrTO OOuleHUA HapozoB CCCP. — B xu.: Pyccknii a3bik Kak CpexCTBO MexKHALIMOHasIbHoro o6menua, M., 1977. Ajemepnes 10, JI. Aspixossre npo6semer B3anMoxelicraua KyIbTyp. — B kH.: Mexnatmonanbubie CBA3H MH B3aHMMOselicTBHe KybTyp Hapoyos CCCP. Tanmun, 1978, Ajemepnes 10. JI. Cospemenxoe cocrosnue coumommursuctuxu B CCCP 4 akryambubie mpoOieMBI pa3BHTHA ABLIKOBOM %HIHM COBeTCKOrO OOmjecTBa. — B KH.: Socialinés lingvistikos problemos. V., 1979. Ajewepues 10. JI., porsenxo VU. ©. Hanmonanbubie oTHOMeHHA B 3peOM CONMaNHcTHYecKOM oOmlecTBe HM pa3BHTHe TBYA3ILIYHA B HalMOHANIbHbIX WikONax. — B xu.: TlytTa pa3saTua HannoHasIbHO-PyCCKOTO [IByA3bI4HA B HepyCcKHX UIkONax PCCP, M., 1979. Jjaxynycos M. O nexoropsix akTyaJIbHBIX TeOpeTH¥ecKHX BOMpOcaX HaWMOHAbHOM NOMMTHKH KIICC. — B xu.: WnrepHammonambHoe BocnutTanwe Tpyasmuxca. Pura, 1967. 2Kykayexac K. K. Conepmiencrsyem o6y4esne pycckomy s3biky. — Tarybiné mokykla, 1976, Nr. 4. 3axappan M. Jlexcuxo-ceManTuueckad HHTepepeHUMA OPH H3y4eHHU BTOporo s#3EIKa. — B KH.: 3a pasBHTHe MeToquKH O6y¥eHHA PycCKOMY A3bIKY H JMTepatype B WHTOBCKOIt mKone / Ton pen. B. IapHaca. Kaynac, 1969. 3umanac I’. O. O cynmocta mponecca cOmmxenus coumanncTHieckux HauMit. — Bompocst dunocoun, 1966, Ne 7. Vicaes M. WH. Pentenwe HatMonabHO-s3bIKOBBIX NpoOneM B CoBeTCKy!O an0xy. — BA, 1977 (& CcBiIKax: a), Ne 6. Vicaes M. HM. Tanopama s3n1Kosoii xH3HH Haponos CCCP. — B xu.: Pycckuii a3bIK Kak cpencTBO MexXHAaUMOHaTbHOrO OOmeHHA. M., 1977 (8 ccpinKax: 6). Mcaes M. HM. O s3p1Kax naponos CCCP. — M., 1978. Ucaes M. HM. Asnitkozoe crpoutenbcTso B CCCP. — M., 1979. Worn Beecoro3Holi nepemucu Hacenenua 1970 r. — M., 1973, 7. 4. Kapasonac C, JImroscxuit s361K. Passutue ypya3brima. — B kxu.: BayrpactpyKTypHoe pa3BHTHe CTAPONHCbMeHHEIX s3bIKOB. M., 1973. Kopcakac IO. ©yaxuwonuposanne poaHoro H pyccKoro A3bIKOB B mKONax CosetcKoit Jlmrssr. — B xu.: Socialinés lingvistikos problemos. V., 1979. Kpyonac M1. P., Taiissunc K. B. TepManonormueckaa paG6ota H NOATOTOBKa TepMHHOsIOrHYeCKHX cnosape B JIutoscxoii CCP. — B xx.: Bonpocst paspaGoTKH Hay4HO-TeXHH4eCKOH TepMHHOnorma. Pura, 1973. Kpyonac H1., Ca6ansycxac A., Banaukene A. 1 ap. JIaroscxnit a3b1K, — B KH: 3axoHOMepHOcTHE Pa3BHTHA JIMTepaTYPHEIX A3bIKOB HaponoB CCCP B cosetcKyro sn0xy. BaytpuctpyKtypHoe Pa3BuTHe CTapONHCbMeHHBIX a3EIKOB / Ors. pez. HO. JI. Temepues. M., 1973. Kpyonac MM. P. O coppemenHom cocTosHHM HM MyTaX JambHelimero pa3BATHA MHTOBCKOTO s3BI-. ka. — B xu.: Bonpocst pa3BuTua 2MTepaTypHEIX A3bIKOB Hapowos CCCP B cosetcKy!o 9n0xy. Anma-Ata, 1964. Jlenunu3M H HalMoHabHBIi BONpOc B COBpeMeHAEI yomoBuAX. 2-e u3n. — M., 1974. Mapsenxo E. Hapymenwe cuntaxcmeckux HOpM pyccKoro mHTepaTypHorO s#3biKa. — Misy kalba, 1974, Nr. 9. Muxaapyenko B. 10. OcoGennoctu peut yyatiuxca B YCOBUSX JHTOBCKO-PYCCKOTO JBYA3bIMHA. — B xu.: Baammozelicraue s3bikos B mpouecce o6yyenusa. Bunburoc, 1971, % 39 Muxaspuenxo B. 10. O yHKQMOHHpoBAHUH s3bIKOB B Jiutosckot CCP. — B xx: CounoTHETBUCTHYeCKHe TpobseMET pasBHBaromuxca crpaH. M., 1975. Muxanpyenxo B, 10. O B3AHMOZCHCTBHM JIHTOBCKOTO HM PYCCKOTO #3bIKOB B YeoulOBMAX DByA3BIwi. — B xx.: Coumonuursucrayeckne mpo6nemst pa3BHEaronaxca cTpaH. Muxaspyenxo B. 10. Yenosaa pasBuTua TIATOBCKO-pycckoro JBya3brAs. — B KH: Pa3purue HalHOHaJIbHO-pyccKoro ABys3BIdus. M., 1976. Muxa.nyenxo B. 10. Tunonormeckue ocobeHnocTH AMTOBCKOTO H pyccKoro s3ErKoB. — B KH, Pa3purue HattMoHambHo-pyccKoro TBys3ErIHA, Muxasyenxo B. IO, Tleppas crynens AHTOBCKO-pycckoro ABys3brins, — B KH: Paspurue narnoHasIbHO-PYCCKOrO AByA3BraHA. Muxasyenxo B. 10, Bropas crynens AMTOBCKO-pyccKoro WBya3srna. — B KH: Paspurue HaruoHaJIbHO-PyCcKOro ABys3Erus. Muxasyenxo B. 10. Tpetsa crynens AIMTOBCKO-pyccKoro TBys3brHs, — B KH: PassutTHe nannoHaJIbHO-pyccKoro yBys3BIqHA, Muxanssenko B. 10. Uersepras crynens TMHTOBCKO-pycckoro ABys3brMAA. — B KH.: Paspurue Hal{MOHasIbHO-pyccKoro nBya3! = Muxasuenko B. 10, yxxumonmposanue pyccKoro s3bika B JIntoBcKo% CCP x ero 3B3aHMoZelicTBue C THTOBCKUM s3BIKOM. — B xa: Pyccxuit a351K Kak CPeXCTBO MexXHallMOHabHOrO oOujenus. M., 1977. Muxanueuxo B. IO, Akryasbapie COUMOJMHTBACTHYCCKHE TIPOOMEMBI A3EIKOBOIt 2xH3HH JInToRcxol CCP. — Socialinés lingvistikos problemos, V., 1979, Muxasmyenxo B. IO. Pa3BuTHe JMTOBCKOrO JTATEPATYPHOTO ABbIKa B CBA3H C Pa3BHTHEM KYIBTYpBI AMTOBCKOTO Hapoya. — B xH.: BsaumooTHomenne PASBHTHA HANMOHATBEBIX A3bIKOB H HatlHOHaJIbHBIX KyIBTyp. M., 1980. Muxasnyenxo B. TO. Passurue STHTOBCKOTO JIMTepaTypHOrO #3EIKa B CBA3H C ero oyaxnHoHupoBaHHeM B cihepe Bpiciero o6pa3oBaHus (B mlewaTH), Mycteiixuc K. B. Hexoropsie acnexrsr CONOCTaBHTeIBHOTO HCcHeqOBaHHA Mopdosora pyccxoro HM POAHOTO s#3bIKOB. — B Ku,: Pyccknit s3prk — a35IK MOXKHAUMOHATHOTO OOmIeHHA HapoyoB CCCP. M., 1976. Mycteiixuc K. B. Opuentanua Ha nepcnekTapy. — B xx.: Pyccknit s351K — A3bIK ZpyxObI uw coTpyAuuyecTBa HapoyoB CCCP. M., 1981. Mapxene H. ysxumouupopanne 1 Mpenoqasanwe pyccKoro s3pIka B cchepe Bsicmero o6pa30Bana JIuToscKoit CCP. — B xn: Socialinés lingyistikos Pproblemos, V., 1979. Mapxeue H. A. Tipo6sema ébyakuuoHMpoBanHA Pycckoro s3bIKa B cibepe BEIcMero o6pa30nanna (fa Matepuane JIaroscrok CCP): Kany. nuc, ~ M., 1981, — Mautmuonucs. Hacenenue CCCP, — M., 1980. Hanuonanuoe 4 MHTePHANMOHANIBHOe B COBPeMeHHOM Mupe. — Kummues, 1981. Hanuonasusie ornomenus 8 CCCP xa cospementom 9tane. — M., 1979, Hukosscxnii JI. B. SisbikoBas nonmtTuKa Kak dopa cosHatemsHoro Bo3ielicrsua o6mectsa Ha ABBIKOBOe Pa3BuTHe, — B KH: Al3bIK H OOmecTRO, M., 1968, Ocuosasie npoueccsr BHYTPHCTPYKTYDHOTO pa3BHTHA MpaHCKHX Hu uOepulicko-KaBKa3cKHX A3bIkos / Ors. pex. A-P buson. x. H. A. Backaxos, — M,, 1969, Ocuosusie nponeccst BHYTPHCTpyKTypHoro pa3BuTuA TIOPKCKHX, (bHHHO-yropcKHX H MOHTOMbCKUX a3bIKoB / OrB. pey. n-p ‘banon. H. H. A. Backakon. — M., 1969, TIaaxyuona T, JImersuctaueckoe o6ocHoBaHue o6yyenna PYyccKOMy npow3HOmeHnio (43 onsrra Pa6ortsr c umuToBuaMH). — Pedagogika ir Psichologija. V., 1963, t. 4. Tinaxynoza T. Hexoropsie yeprst Pycckoro npow3Homenua Br, Buyutoce, — Misy kalba, 1974, Nr. 9, Tlomkye K, Pyccxuit a35K — *3bIK M@KHAUMOHAIIBHOTO o6menas, — Pycckult aan p HalHoHalbHOlt mKone. M., 1970, No 6, AIsam 3.0 HeKOTOPBIX BONpOcax pa3BuTaA HaUMit H HAUHOHANBHEIX #361KOB CopetcKoro Coro3a. — 3p. AH ScrCcp, O6mectsenuEte HayKu, 1968, T. 17, No 4, e Tisam 9. H. O pa3enran HallMOHAaNBHEIX A3bIKOB HM THIAX WByAIbI4YAA. — B xn.: Mpo6semsr aBys35rmA H MHOros3BErana. M., 1972. Taam 9. Mexnanmonanbubiit 13b1K H Apyssbrane. — Vise. AH ScrCCP. O6mecrsenubie HayKH, 1979, T. 28, Ne 4. - i Pamuyos Il. P. 3u1K Hamero equuctsa u corpymHuiectsa. — M., 1979. Pexomennanun Bcecoro3. Hay4.-Teoper. Koni. ,,Pycckwli #3bIK — A3bIK apyx6bi H CcOTpyZHHwecrpa Haponos CCCP“. — Pycckuit a3bik B HallMOHaNbHOK MIkosIe. M., 1979, Neo 5. Pumxye A. C. [Ipenogapanme pyccKoro a3bIKa B IkOs1ax Jiurser. — B xx.: Pycckuit a3brk — A3bIK MexHannonanbHoro oOmenua Hapoyos CCCP. M., 1976. Pyccxuit S3bIK B Hal[MOHaNbHEIX pecny6mHKax ConetcKoro Co1w3a. — M., 1980. Pycckuit a3bIk Kak CDeCTBO MexKHAaNMOHAIbHOTO o6menus. — M., 1977. Pyccxuii 1351K — 361K Apyx6bl H COTpyMHHYeCTBa HapOowOB CCCP: Matepuans Beecoro3. Hayt.- Teoper. Kon(. ,,Pycckuit #36IK — a3bIK pyxXObI M COTPyAHMYeCTBa HaponoB CCCP“, 22—24 mas 1979 r. Tamkent. — M., 1981. Pycckuii a3bIk — #3bIK Me2KHal{MOHaIbHOTO o6menua Haponos CCCP: Martepuanst Beecoro3. Hay'.-MIpakT. KOH(). MO COBEPIeHCTBOBAHEIO NpenozaBaHHA PYCCKOTO s3bIka B HALMOHAMbHEIX WIKONAX, CpeHHUX CNeMMAJIBHBIX H BBICIIMX YYCOHBIX 3ABeNCHHAX, 21—23 oxra6pa 1976 r. Tamkent. — M., 1976. Cemenosa M. ®. Pyccko-saTbIICKHe A3bIKOBbIC CBASH. — Pura, 1973. Cusuyxene M. O 6umuren3me wu uHTephepeHian B o6nactu cuHTakcuca. — Misy kalba, 1976, Nr 2: Conepmencrsosats u3y4eHHe H Mpenomapanne pyccKoro s3bika. — Pycckwit a3bIK B HALIMOHAIbHoi miKkone. M., 1979, Ne 1. Cynux O. I1., Jemepues IO. JI., Mycaen K. M., Tymanau 9.1. TipoOnema apys3sraua Haponos CCCP: Tes. 10K. KoH(., MOCBAIL, BOMpocaM B3IaMMOelCTBUA H B3aHMOOGOrallicHHA ABBIkos Haponos CCCP. Kasanp, 1964. Teopermueckue npo6siemst COuMaIHOM IMHTBACTHKH | Ors, pen. FO. I. Hemepues. — M., 1981. Tonmasena 3. A., AxyGaiiruc T. A. O crpyKTypHO-THNONOrH4eCKOM H3yYCHHM JATBIIICKO-PyCCKHX A3BIKOBBIX KoHTakToB, — 3s. AH CCCP, 1967, Ne 5. Tpudonosac A. C. DynxunonnposanHe uM B3aMMOZelicTBHe PyCCKOTO H HMTOBCKOTO #3bIKOB B Jiwtroscxoit CCP: Kana. auc. — M., 1978. — Maumuonncp. @enocees II. H. O conmanbueix 4 HaeiHEIX ocHopax cOmmkeHES HauMit H HapomHocteli, — B KH.: Hayxa Co1o3a CCP. M., 1972. @enocees II. Teoperwueckue npoGmemsI pa3sBATHA cOnmxenua Hanmi. — Kommysuct, 1980, No 1. ®uaun ©. I. Jlenmacxoe yuenne 0 HAMM H HeKOTOpIe MpOOMeMBI HalHOHAMbHOTO A3bIKA. — Vss. AH CCCP. Orgzenenue mr-ppt 1 93. M., 1970, Ne 2. uaun ®, TI. Uctopus o6mectsa m passuTue aBys3brus. — Viss. AH CCCP. Cep, mmt-ppt H 83., 1970, tr. 29, sem. 3. @usun ©. II. Cospemennoe oGurecrseHHoe pasBuTHe H mpobema apys3brius. — B xu.: [poGmemst TBys3brvaa H MHOros3pruns. M., 1972. @uaun ®, II. Pycckuii s3bIK B COBETCKHX Hal{HOHAabHBIX pecny6mkax. — B xu.: Pycckuit s3bIk kak cpeyicTso MexkHauHoHasbHoro OGmeHus. M., 1977. ®uaun ©. TI. O nansueiimem pa3sBuTuM uccieqOBaHHit 10 npo6memMaM (byHKUHOHHpPOBaHEA 1 H3YeHMA PYCCKOTO s3bIKA, MPeMOAABAHHA PYCCKOMi MTepATYPEI B COIOSHBIX H ABTOHOMHBIX Pecny6s1mkax, aBTOHOMHBIX OONacTAX H OKpyrax CCCP. — Becta. AH CCCP, 1979, Ne 5. Xaunasapos K, X. Ucropwueckaa HeOOXOZMMOCTS HM MporpeccHBHOCT McxXHALMOHANBHOTO ASbIKA B MHOFOHalMOHaIbHOM COMUMAsIMCTHYCCKOM rocyMapcrBe. — O6mects. HayKka B Y3Gexucrane Tamxent, 1962, No 8. Xana3apon K. X. CrpowresbcTs0 KOMMYHH3Ma HM Pa3BHTHe HAlMOHAIbHBIX #3BIKOB (Ha mpamepe cnopapxoro orma). — OGuects. HayKu B Y3Gexuctane. Tamer, 1963, de 3. Xanaszapos K. X. COnmxenne naluit MW HalMOHANbHbIC AGbIKH B CCCP. — Tamext, 1963. Al e Xanasapos K, X. Kputepuu gpya3eruna u ero npHuHAb. — B xu.; poOseml yeysssrita 1 MHOrOsabrina. M., 1972. , Xanaszapos K. X. Pemenne HaWHOHAJIBHO-A3bIKOBOK mpoGuemb! B CCCP. — M., 1977. Xoumoropos A. HM. Wutepsanuonampupie yeprst copercKux Hattuii. — M., 1970. Xoumoropos A. MW. Konxpero-coumomormueckue HocneqoBannn “yas. — B xu.: Tpo6nemer UByASbITHA H MHOTos3brHHA. M., 1972. Ilseiinep A. JI. Cospemennas coumommursucruKka. — M., 1977. IMeneruc JE. K. 3a60Ta Maprua o ayxosHoM noTextuase copercKoro Hapowa. — B xu: Pycckuit A3bIK — AI3bIK UpyxOBI H COTpyTHMYecTBa HaponoB CCCP. M., 1981. Ilum«yce C. Wnrepnanmonanbuoe socnuranne Tpyaauuxca cena, — B ki.: VintepnauHonasbHoe BOCHHTaHHe Tpyiammxcsa, Pura, 1967. 5 Yeneanre JJ. Ocuosusie THIBI HapymeHus NeKcHuecKHx HOpM B pycckoit peat aHTOBHEB. — Misy kalba, 1978, Nr. 2. Yeneanre JI. K sonpocy o HEKOTOPBIX JICKCHYCCKHX TPYAHOCTAX B PCYH YYAUIMXcH MHTOBUEB. — B xu.: Bonpocst npenogasanua pycckoro s3bIKa B INKONe ¢ JIHTOBCKHM s3BIKOM o6yyenna / Cocr. JI. Cynapuyene. Kaynac, 1980. Il Korsakas K. Literatiiry draugysté. ~ V., 1962. Lietuvos gyventojai (1923 m. rugséjo 17 d. suraSymo duomenys). — K., b. m. Lietuyos TSR istorija. — V., 1963, t. 2. Mackey W. F. The Description of Bilingualism. — In: Readings in the Sociology of Language/ Ed. by J. Fishman. The Hague, 1968. i Merkys V. Nelegalioji lietuyiy spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.). — V., 1978. Slawski F. Lexikalische Neuerungen im Baltisch-Slavischen. — In: Donum Balticum. Stockholm, 1970, Sommerfelt A. Diachronic and Synchronic Aspects of Language. — The Hague, 1971. Venclova A. A. PuSkinas ir Lietuva. — Kn.: Laikas ir ra8ytojai. V., 1958. Kopenxaii I. V1. O pacxonsnuxax B Kosencxoii rySepuuu. — B xu.: Mamatnaa KHuxKa Kopeucko ry6epnun Ha 1863 rox. Ornen II. Maprune A. Pacnpocrpanenue s3nka 4 CTpyKTypHas SMHrBHCTHKa. — B ku.: Hosoe B mHHrBuCtuxe. M., 1972, sem. 6. Hemuenxo B. Pyccxue crapoxunst JIursbi u ux ropopsi. — Kalbotyra. V., 1963, t. 7. Tayo T. Upaxnener uctopun s3eiKa. — M., 1960. Timenwamnkos TI. I. Pyccxue 3 Tpu6antuticxom xpae. — Pura, 1910. Craukesuy A. Ouepx BosHuxHonenna Pycckux nocesieHui Ha JIutpe. — Bunencxnit BDeMeHHHK. Ku. 4: Pyccxne nocenenua Kopeuckoii ryOepunu. Bunsua, 1909, C. KAPAJIFOHAC K XAPAKTEPMCTHKE JIMHTBOCOMMAJIBHOM CHTYAUMM PECIYBJIMKU Pezime Tapeeii Komnonent THHTBOCOMMANBHO cutyanun JInToscKoi CCP cocTaBliseT TO, 4TO SIATOBCKHM A3EIK, ABILIACL HalMOHABHEIM ABBIKOM C JipepHeit u GoraTowt nucsMeHHoit Tpazuunei, TevaTH, PaqMo H TeleBuyeHuA, HalMOHaNBHOrO TeaTpa H KHHeMaTorpaduH, Ha HEM H3zaeTca 06IIMpHas XyTOxKecTBeHHas, OOWecTBeHHO-NOMMTHUYeCKaR 1 HaywHad wHTepatypa, Beyetca obyYeHHE B IIKONaX, B BBICIMX yueOHBIX 3aBeACHHAX, HM MOub3yI0TCA Ha PecnyGnmkancKux cBe3yax 4 KoH(epenmmsax. 42 Benymiat ponb HalMoHanbHOro s3bIka B TAKOH BAKHOM cihepe, KAK BEICIIee OGpas0BAHHC, TOMTBepKNaeTCA AHHbIMH, COOpaHHbIMH UyTeM COMMOSHHTBUCTHYECKOTO aHKeTHOTO Ompoca cryieHTos cTapmmux kypcos KayHacckoro NosmMTexHHteckoro MHCTHTyTa uM, AuTaHaca CHeakyca: 92,8 % cTYMCHTOB BbINYCKHOTO Kypca OOMIaIOTCA Ha JIHTOBCKOM a3bike, 6,2 — Ha pyccKoM H 1 % — Ha MHOCTpaHHOM; 69,2 % cTyneHTOB YATAIOT JIMTepaTypy cBoeit chelmasIbHOCTH Ha JHTOBCKOM spike, 28,6 — Ha pycckoM m 2,2 — Ha MHOCTpaHHOM; 90,5 % cTyeHTOB MMINyT Ha JIHTOBCKOM spike, 8,5 — Ha pyccKOM H 1 % — Ha MHOCTpaHHOM, CnenonatempHo, B obmeoGpa30BaTesIbHbIX CpemHEX IKONAX M By3AX PecttyOHKH OCHOBHBIM CPesCTBOM OOWeHHA ABIACTCA JIMTOBCKHH A3bIK, omHako Hapsyly c HMM Bce Gombiliee sHaYeHHe mpHoGpetaer pycckuii a3bIK KAaK CPeAICTBO oomenns, paciMpeHHOrO NO3HAaHHA. Byayta OCHOBHEIM KOMIIOHEHTOM COMMasbHO-KOMMYHUXAaTHBHOM CHCTeMBI, JMTOBCKHI A3bIK oKasbinaeT 3aMeTHOe BIMSHMe Ha IMHYBOCONMANSHyIO cuTyaNIIO pecny6iMKkH. OHO MPOABIAeTCs, B YaCTHOCTH, B TOM, 4TO BO BPeMA nocuieqHelt BCecOIO3HOH MepelucH HaceyIcHHA aMTOBCKHH @3bIK Ha3BalIM BTOPbIM A3bIKOM, KOTOPBIM OHH cao6omHo saneroT, 106 954 pyccxux, 27 506 noaakos, 7341 Genopyc, 4865 yKpaHHues, 4579 eppees uw np. Ja HeKOTOPsIX 43 HHX OH AaxKe CTA pogHiM. [lo 7aHHbIM MepenHcH 1979 r., MHTOBCKHI A3EIK pomHBIm HazBamH 9536 mpejcTabuTeneit OMCKOH HanMoHabHOcTH, 6641 — pyccKoli, 790 — Genopyccxol, 654 — ykpaHHcKoii, 619 — eppelicko HalMOHaIbHOCTH H Up. ZipyruM BaxHbIM KOMIOHEHTOM ;WHrBOCOUMaNBHO cHTyauMM pecryOsMKK sBAReTCA by HKIHOHUPOBAHHe PyCCKOTO s3EIKA KaK s3bIKa MC%KHAUMOHAIbHOTO oGmieHuA cOBeTCKHX HapOOB — conumanbHaa Heo6xonMMocTh, obycioBieHHad HHTepecaMH NMOCTPOcHHs KOMMYHH3Ma B Haucit ctpane. [Ipumenenue pycckoro A3bIKa o6ycioBmHBaeTcA Takxe cell 9KOHOMHYECKOH, OOmIecTBCHHoll M KyIBTypHO %KH3HbIO pecnyOHKH. Jlnroscxntt s351k Kak cpencTso o6njeHHa sHTOBCKO coumanucTH¥ecKolt HalMH Hw pycckuit SBbIK KaK S3bIK MeKHALHOHANbHOTO OGUICHHA COBETCKAX HapoOB B XO3slicTBeHHOH, o6mectBeHHOW H KymbTypHoit KH3HM PecnyYONMKH ONONHAOT Apyr Apyra M rAapMOHHdecKH {cocymlecTBy10T. CoorHomenve commanbHE byskuMit, BSIMOMHACMEIX JIMTOBCKHM 1 PYCCKHM S3bIKaMH B KH3HH pecny6mmxku, BecbMa OGIIHPHO H3y4HI ¥0. JJ. Hemepues (1976). Ws 22 ssrneneHHEx HM cdep mpxMeHeHHA a3bIKa JMTOBCKH H pycckHit MapasiebHO yHKUHOHMPYIOT B panHopemaHHn H TeseBYeHHM pecrtyOIHKH, B BSICIIeEM O6pa30BaHHM, B HayKe HW TEXHHKe, B TocyNapCcTBeHHBIX yupexieHHAX, B WeNONpOUsBONCTBe H OUNMAMSHOM MepeMCKe, B KysbTYPHO-MPOCBETHTCMBCKX Y'APERACHux, B HayHO!, OOMIeCTBEHHO-NOMMTHYECKOM M KybTYPHOM 2XH3HH, B MeCTHOM TpancnopTe H yspexmenuax cBs3H, B cchepe o6cnyxuBanus H np. B Tpex chepax, a HMeHHO: 8B OOMIeHHH Mexy co6o1o caMHX PyCCKHX, B OOMICHHM JMTOBIEB C NPeCTABATeAMM APyTHX Hapouos, B Mepenucke ¢ NeHTpABHBIME YupexCHHAMH, a TAKXKe C ApyTuMH pecryOmMKaMH, — Bezynlad pou npuHAaTe2KUT pyccKOMy s3bIKy. B MpOMBILIJICHHOM MPOHSBOACTBS 1 TexHHYecKO JOKYMeHTAaHHH,- THe COOTHOMIeHHe NPHMeHeHHA OMHOTO H3 MaHHEIX ASKIKOB 3ABHCHT OT HAUHOHANBHOTO cOcTABa paGo4X, CIy%KaMHX H WHAKCHCPHO-TeXHHYeCKHX paGoTHHKOB, TMTOBCKHM H pyccKHit a3bIKH ynoTpe6usotes HapaBre. B ocrambHbix oGmacTsx xosaiicTneHHOH, conmalbHol, oOmecTBeHHO-NOJHTH- ‘“eckOlt H KYIbTypHOM *KH3HH pecny6mmxu mpeoOnazaeT MHTOBCKHIL A3BIK. Sro HavanbHoe, cpenHee oOmiee H cpemHee chenmambHoe OOpa30RaHHe ANA WeTelt IMTOBCKOM HalMOHAbHOCTH, CyOBPOHSBOJCTBO H NepHOmMYecKad HeyaTh. Bo3sMoxXHOCTE CiyMaTb MH CMOTPeTb IporpaMMBI! Ha PYCCKOM ASbIKe 1alOT JimroscKoe panuo Tenesugenne. Banbutocckoe panuo exemHeBHo 1 4 10 MHH TpaHCpyeT CBO Tepeqaum Ha pyccKoM s3prke, B yye6HOM romy Ba pa3a B HezemI0 no 20 MHH MepemaloTca yPOKH PyccKOrO SSBIKA; 2.4 20 MMH B CYTKH Ra PYCCKOM s3bIKe TPAHCIIMPY!OTCA CHOPTHBEBIC NPOTPaMMB!, KOHMEPTEI, PasJMuHEIe TopxecTBa. Bpema repeat Ha PyCCKOM ASBIKe BueHrocckoro palo 3HaYHTesIbHO yBemumumpaer perpancianus 13 Mocsbt — 3,5 4B cyTKH. JIuToBcKoe TeveBHeHHe TAKKe SHAMHTCITbHY10 YacTb CBOHX Meperat BeyeT Ha PYCCKOM ASBIKC, Hanp., 8 cy66ory, 11 oxra6pa 1980 r., pecny6sIMKalickoe Temtesaenue paSotasio Bcero 15 4 56 MuH, B TOM HHcHe 9 4 34 MHH — Ha JHTOBCKOM saerke u 44 33 Mun — Ha pyccKoM. B centaGpe 1981 r. u3 201 4 pa6ors JIutosckoro TenesHeHHs MporpaMMbI Ha pyCcKOM si3bIke 3aHMMasmM 85 4, HH 35 % scero paGoyero BpeMeHH. 43 Ipyraa o6mmpxas cibepa HHTeHCHBHOTO IIpHMcHeHMA PyCCKOTO ABbIKAa — 9TO CHCTeEMa HAPORHoro o6pa30saHua. B Coxetcxoit JIurne nelicrsyioT HEMaJIO BOCbMMJICTHUX HM CPeHHX INKO © pycCKUM s#3bIKOM OOyyeHHs. yHkufoHUpoBakue pyccKoro A3bIKa B chepe BEICHIerO OOpa3s0BaHHA MPOABIACTCA HE TOMBKO B TOM, ¥TO y4eOHuKaMM H Apyroit cnelMaNbHOK MmMTepaTypoli B 3HAYHTebHOH Mepe CTYMCHTEI MOMB3y!OTCH HA PYCCKOM SI3BIKe, HO, CaMOe TNaBHOe, B TOM, 4TO B CHCTeMe BBICUIero O6pa3z0BaHAA JIwtoscxoi CCP pyccxuii s3bIk Hapslly C JHTOBCKHM NIPHMeHseTCA B KavecTBe #3bIKa MpenonaBanus. O6 sTOM KpacHopeyHBo roBopsT cnenyioume MaHHEre. B 1980-1981 yy. r. B 13 By3ax Jintosckot CCP u3 o6mero uncna 400 akanemuyeckux Trpymn AHeBHOrO OTAeNeHuA, 140 rpynn BevepHero oTHeneHua u 150 rpynm 3a0%HOrO OTJeNeHHA COOTBeTCTBCHHO B 40, 14m 15 aKazemHueCKHX rpynmiax 3aHATHA 110 BCeM MpeyMeTaM BeIIMCh Ha pyccKOM s3bIKe. B 1980 r. B By3BI Jiatoscxoit CCP noctynuno 9100 crynentos, B TOM 4HCHe B rpyniax C PyCCKMM A#3bIKOM MpenosapanAa HacuHTEBanoca 1587, una 17,4 %, — B cpenHem 920 cTyHeHTOB Ha JHEBHOM OT/eICHHH (58 %), 322 — na Beyepxem (20 %) u oKono 345 crynentos (22 %) — Ha 3a04HOM, Bee cka3anHoe Mo3BONAeT TenaTs BEIBO, ro KommyHuctuyeckas napTua JIuTBet c GomsnTHM BHAMaHHeM OTHOCHTCA K 3anpocaM B OGMACTH A3bIKa, KYJIbTypbI HM ObiTa rpaxkNaH HeKOPeHHBIX HallMOHasbHOcTel, padoTaromlMx H NpoxkuBalommMx B pecmyOmuKe. YroOsI BEIACHHT, HACKOJIBKO JOCTATOYHEI HaBLIKH B PYCCKOM A3bIKe, NOMYeHHEIe B CpenHelt uikone, 65u1M onpomensit 440 paborHuKkos KysIbTypsI H HapomHOrO xosalictBa (co craxem paOoTbI He Meuee 3 JleT) naTH paiioHos u ABYx roponoB pecnyOmuKu, 285 nemoOunm30BaHHEIX (mpelcTaBi~ Temeii Bcex palionos H ropoos), a Taxxe 304 cryzeHTa pa3IMYHBIX cleumanbHocteit 2—4-ro Kypcos. Jlannsie oGcnenoBaHHA NOKa3bIBal0T, 4TO GOMINMHCTBO ONpOMeHHEIX Gomee HIM MeHee yIOBJIETBOPeHEI HaBLIKaMA 4TeHHA (90,9 % onpomleHHEIX), MHcbMa (81,3) w pew (76,6), NonyieHHEIMH B cpenHelt mone, UacrHyHo HETOBONBHBIX HaBbIKAMM YTeHAA OBI 6,5 %, HaBbIKAMM TIHCbMa — 16,2 4 HaBEIKamu pews — 20,8, a MOMHOCTHIO HETOBONBHLIX O50 TMU 2,6 %. PesynbTaTbI onpoca NOATBepKAAIOT HU TOT *akT, 4TO OYCHS BaxKHEIM (hakTOPOM B OCBOCHHH JIATOBCKHM HapOOM s3bIKa MexKHALMOHAbHOTO OGMeHHA ABUIACTCA WKOa, BosbMeM, Hanp., WaHHble, MOYYeHHEIe COMMONMHTBACTHYCCKHM aHKCTHEIM OMPOCcOM BbINycKHAKOB KayHaccKoro TOMHTeXHHYeCKOTO HHCTATyTa HM. AHTaHaca CHeukyca. Ha Bonpoc: ,,Kakos ypoBeHb BulaqeHua PYCCKHM sI3bIKOM?“ TOMYYeHEI cUeRyIOUHe OTBETHI: TOBOpIO cBobomHO — 28 %, yHoBueTBOpHtTenbHo — 56, cna6o — 16, ummy xopomio — 6, yqosieTBopuTenbHo — 60, nioxo — 34, Tipu 9TOM cileqyeT HMeTS B BHAY, YTO B KAYeCTBE POAHOTO AZbIKA POAUTENCH B OCHOBHOM YKa3bIBasICa JMMTOBCKH A3bIK (98 %). ZpyruM BaxKHbIM (aKTOPOM pa3BHTHA JIMTOBCKO-pyccKOrO ABYA3bIMMA ABIACTCA HemocpesCTBCHHBIM KOHTAKT C HHOASBIYHBIM HaCesIeHHeM B MHOTOHAlMOHAIbHBIX TPYJOBbIX KOJIICKTHBAX. Tperbum dakTOpoM OBNayeHHA PYCCKUM ASBIKOM, KaCalOMIHMCs, O/{HaKO, TOMbKO MYXYHH, cileqyeT Ha3BaTb ciyxOy B CosetcKoit Apmuu. Sto o6cTostenbcTBO 3HaYMTeENbHO yryOnseT S3HaHHe PYCCKOTO AZEIKa, NOMyYeHHOe B CpesHel MKOJIe, H MOITOMY y NpexcTaBuTeNei MyXCKOTO HacesleHuA OHO Yale lyme, YeM y *KeHUHH. Cpenu cBoboTHO BHayeronyHXx BCeMH (bopMaMH pycKOTO #3bIKa My%K4HHBI cocTaBiatoT 61,7 %, a %*KeHMMMHbI — 38,3, cpemH He 3HalomHx pyccKOrO sa3bIkKa MYK4MH OKONO 24 %, a KeHINMH MpHMepHO 76. Mox#o nonaraTb, YTO 3HaHHe H AKTHBHOE MOL3OBAHHE PYCCKHM A3LIKOM B CeJIbCKOi MecTHOCTH B 3HAYHTCMbHOM Mepe 3aBMCAT OT STHMYCCKOM KOMMAKTHOCTH perMoHa u OOpaTHO HponopwmoHambHo eli. Tak, B MeCTHOCTAX C BbICOKOM KOMMAKTHOCTbIO HaCeJICHHA KOPCHHOM HallMoHasibHocTu (Hanp., B AmmTyccKom paiione — 95,1 % mmropnues, Kancykckom — 97,6, Kenaitustickom — 92,4, Ilaynaticxom — 96) 6,5 % xuTenelt cena cpo6oqHO roBopsT, YUTAaIOT M MMIMyT Ha pyCCKOM a3pike, 12,7 — ropopat u mumtyt, 38,3 — ropopat cia6o, a 42,5 — He 3HatoT ero. B pationax c Dpeo6ananHem pa3iIMHOTO 10 Hal{HOHAaIbHOMy cocTaBy HacesI¢HMA NPOUeHT HaceeHHA, Bua qeJOUIeTO PYCCKHM A3BIKOM, BEIe. Tak, B 3apacalickom palione, re npoxMBaloT PyccKHe cTapo2KMIEI, a KOPeHHOe HaceeHMe CocTaBnsaeT Bcero 68 %, cBOOOTHO BNAaMeIOUIMX PYCCKUM A3bIKOM 39,1 %. 44