Parūpinamųjų veiksmažodžių semantika

ar MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS Petit oF. 17 PROBLEMOS 73 a TT LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985) 2 CN Ai a ana hy a A a re td i Sue Za =. nario GERTRODA SAVICIOTE is ni A A An x gi PARUPINAMUJU VEIKSMAZODZIU SEMANTIKA tų (Las ae ; i k Shag a 1. Praktinės „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau — LKZ) rašymo problepe mos verčia dar kartą atkreipti dėmesį į nykstancia lietuvių kalbos veiksmaaa žodžių grupę — pariipinamuosius veiksmažodžius (verba curativa, arba jas — causativa passiva), kurių skyrimas nuo priežastinių (verba causativa aciš tiva) sudaro nemaža sunkumų. Ne visiškai pakankamais laikomi pagrinTai — diniai jų skyrimo kriterijai: semantinis, formalusis ir santykio su pamatiniu hae žodžiu !. Ieškant naujų kriterijų, buvo pereita nuo paties žodžio į jo var- ~~ tojimo sakinyje tyrinėjimą. Tokiu galėtume laikyti A. Jakulienės pasiūlytą ao sintaksinį (transformaciniu metodu pagrįstą) veiksmo santykio su objektu ku kriterijų ?. Eidami toliau, bandėme pažvelgti į parūpinamuosius veiksmaTe žodžius, kaip atliekanéius sakinyje predikato funkciją, organizuojanéius Axes sakinį, t. y. galinčius prisijungti vardaZodinius termus — terma subjektą tis ir termą objektą — bei riboti jų semantiką. Analizei buvo panaudota per tis tūkstantį iš 12 LKZ tomų ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ antrojo Re leidimo (toliau — DZ) išrinktų sakinių, iliustruojanciy veiksmažodžius, | = pažymėtus santrumpomis cur. (LKZ) ir prp. (DZ). Iliustraciniai žodžių — junginiai čia panaudoti tik iš dalies. Šios analizės rezultatai palyginti su ri anksčiau atliktos analogiškos priežastinių veiksmažodžių analizės rezulTl tatais ®. Abiejų tipų sakinių skaidymas į paviršinį ir gilyjj lygmenį parodė wT tam tikrus pariipinamyjy ir prieZastiniu veiksmažodžių „valentingumo“ — skirtumus. Pagrindinių sakinio komponentų — predikato, subjekto, objekLh to — semantikos analizė leido pastebėti keletą ypatybių, bendrų abiem artas veiksmažodžių grupėms ir skiriančių vieną grupę nuo kitos. 1 2. Dažnas abiejų tipų sakinių sandaros sutapimas (laikytinas viena iš k šių veiksmažodžių maišymo sąlygų) tėra paviršinio lygmens ypatybė. Nors — tiek vieno, tiek kito tipo sakiniuose, be predikato, randame subjektą ir obCoe jektą (jei jie nepraleisti dėl konteksto), pvz.: Ji valgydina (caus.*) vaiką — p ! Išsamią kritinę šių kriterijų analizę žr. Jakulienė A. Priežastinių ir parūpina- = mųjų veiksmažodžių skyrimo kriterijai.— Kalbotyra, 1975, t. 26(1), p. 78—81. ia ay Re ? Ten pat. Minėti kriterijai šiame straipsnyje bus paliesti vėliau. Rs Mur A * Cannujore I. C. Ilpejgukarsi uean un NPEeAHKATH Kay3aunn (Ha martepuaje ¢aekgh THBHEX HHAOeBponėfickHX A3uKOB): Astoped. AMC. ... KaHA uno. uayk.— M., 1980; i Voy eé xe. Ilpejmnkarii uenn m npeamkarw Kaysaumm— Has, AH CCCP. Cep. JmT-pst H 53. Se 1980, 1. 39, Ne 6, c. 539—548. i t ji iy a * Sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. Tr ia Sd aj MEY GEL Nair ATR CR Ty UR TU AR NE ra Ea Se ae ti (ao Ofer fee, Š7T) a Re i i ors Je TIE a at “5 E“ <a a Ji ausdina (cur.) lovatiesę, sakinių su parūpinamaisiais veiksmažodžiąis "Ta gilusis lygmuo yra sudėtingesnis negu sakinių su priežastiniais veiksmafe by žodžiais. Pirmuosiuose yra dar vienas subjektas ir jo atliekamas veiksmas. * L Šią ypatybę, matyt, įžiūrėjo F. Kuršaitis, kai rašė, kad veiksmažodžiai su priesaga -dinu reiškia netiesioginį veiksmą, atliekamą kieno kito (invil direkt, durch einen Andern)®. Kito subjekto buvimas minimas ir J. Jab-; | i lonskio duotame pariipinamyjy veiksmažodžių apibrėžime: pariipinamaisiais veiksmaZodZiais ,,pasakome, jog veikėjas tiktai pasirūpina, taip visa Kl surikiuoja, padaro ar leidžia, kad veiksmas būtų kitų veikte nuvei kls tas, kad pats darbas būtų kitų ar kito padirbtas“® (pabraukta mūsų.— G. S.). Priešingai, prieZastiniy veiksmažodžių subjektas yra tik trai vienas: priežastiniais veiksmažodžiais „pažymime, jog veikėjas pats ir visą ad veiksmą nuveikia, jog jis čia ir visa tam tikrą darbą nudirba“ 7. Antras pa2 k rūpinamųjų veiksmažodžių subjektas minimas ir kitų autorių *. iš Tokią šio tipo sakinių giliojo lygmens traktuotę patvirtina ne tik eksNy plikacinio pobūdžio sakiniai, pvz.: Lodindini (cur.) šunis, t. y. liepi kigin tiems, kad lodinty (caus.) J, bet ir literatūrinės kalbos vartotojams nea ij įprasti sakiniai, kuriuose antrasis subjektas išreikštas eksplicitiškai. Pvz.: BY Plaučiūns daug... ragaisiy per tarnus atnešdino kūmams K. Donel; Vagį šunimis sudraskydino S. Dauk; Liep bandos siaurame take paJaninai mestii gyvoliais sumyniodinti S. Dauk ir t. t. Viename kitame suSy détiniame sakinyje randame išreikštą ir kito subjekto veiksmą, pvz.: RauTm kinu nagines jau pusė metų, o meistras nepr isibaud suraukti ią Sts. cn He Kiekvieną giliojo lygmens komponentą išreikšdami simboliais (S — ši subjektas, P — predikatas, O — objektas, — — kauzacijos arba kuracijos "Teta santykis), abiejų tipų sakinių gilųjį lygmenį galėtume pavaizduoti formu- — Kauzacijos sakinys: (S+P)—(0+P). g ki, = Kuracijos sakinys: (S1-+P1)—>(S$2+P2)—(O+P), tiksliau (O/=Ss/+ Ro + Ps). Šalia Giliojo ir paviršinio lygmens skirtumus dar akivaizdžiau matome, realius gE abiejų tipų sakinius apraSydami kauzacijos perifraze „daryti taip, kad“. a Pvz.: Saulė nutirpdé (caus. sniegą DZ: (1) „Saulė padarė taip, kad“ + (2) „Sniegas nutirpo“; [Tu] lodindini (cur.) šunis J: (1) „Tu A darai taip, kad“+ (2) ,, [Kas nors] daro taip, kad“ + (3) „Šunys loja“. Taisaita gi kauzacijos sakiniuose randame 4 komponentus, išreiškiančius 2 situaara cijas: 1) kauzuojančioji situacija (subjektas kauzatorius ir jo kauzuojantis Xi veiksmas) ir 2) kauzuojamoji situacija (objektas ir subjekto kauzatoriaus a —* "Kurschat F. Grammatik der littauischen Sprache.— Halle, 1876, S. 122. Hy i | "Jablonskis J. Rinktiniai raštai— V. 1057,talep. 2892 iso i i Bai ša + 7 Ten pat. RI r a 8 S kafiremne D. CybOhunkcansuste rAarošist coBpeMeKHoro AHTOBCKOTO AI3BI . AstOa ped. ANC. ... KARA. GHAON. HAYK.— Bumsmioc, 1968, ¢. 11; Jakaitiené E, Laigonaitė A, Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija.—V., 1976, p. 110. hs gd Ta lie ES Ra RE ERR ia kauzuojamas jo būsenos pakitimas arba veiksmas). Kuracijos sakiniuose są randame 6 komponentus, išreiškiančius 3 situacijas: 1) kuruojančioji sisti tuacija (subjektas iniciatorius ir jo kuruojantis veiksmas), 2) tarpinė kuruoae jamoji situacija (subjektas tarpininkas ir jo atliekamas veiksmas, kuruojaTak, mas subjekto iniciatoriaus) ir 3) galutinė kuruojamoji situacija (objektas a ir jo būsenos pakitimas arba veiksmas, sukeliamas (kauzuojamas) subjekto pe tarpininko ir kuruojamas subjekto iniciatoriaus). Eel Tai, kad gilioji (kartais ir paviršinė) kuracijos sakinių sandara yra suara dėtingesnė negu kauzacijos, rodo, jog parūpinamieji veiksmažodžiai, bū- ~~ dami sakinyje, lemia sudėtingesnius subjektinius objekIE tinius santykius. Kuracijos sakiniai išreiškia sudétinges- ~~ ne tikrovės situaciją negu kauzacijos sakiniai. ile Toliau bandysime paanalizuoti kiekvieno komponento semantikos ypa5 tybes. ak 3. Kiekvieno kuracijos sakiniy komponento semantinés analizés rezul- — tatus pavaizdavome lentelėje. ApZvelgdami jg vertikaliai ir lygindami su A analogiskais kauzacijos sakinių analizės rezultatais 9, stengsimės parodyti m metik „kirtimosi“ taškus, sudarančius abiejų grupių veiksmažodžių maišy- — mo prielaidas, bet ir tam tikrą kuracijos sakinių komponentų specializaHa ciją, skirtumą nuo kauzacijos sakinių atitinkamų komponentų semantikos. — Tai, mūsų nuomone, turėtų padėti praktiškai skirti parūpinamuosius veiks- ; 2 mažodžius nuo prieZastiniy. i i 3.1.1. Abiejų tipų sakiniuose išreikšto subjekto (S,) semantiniy ypatysą bių analizė parodė, kad parūpinamieji veiksmažodžiai kur kas labiau negu = priežastiniai riboja jo semantiką. Pastarieji derinami sakinyje su bet kokiu on subjektu, galinčiu atlikti aktyvų veiksmą ar daryti aktyvų poveikį. Tai t asmuo (Daktaras gydo ligonius K), gyvūnas (Margiukas išlanor dino kiaulę per skylę r§), gamtos jėga (Lietus ištežino žemę DZ), daiktas (Vežimas gruodą laužia DZ), abstrakcija (Mokėjau daug dainų — — laikas užmaršino DZ). Priešingai, sakiniuose su parūpinamaisiais pa veiksmaZodZiais subjektas paprastai tegali būti a s m u o. Kartu šie sakiniai — siejasi su kauzacijos sakiniais, kurių subjektas gali būti asmuo. Nemaža — dalis kuracijos sakinių rodo tam tikrą subjekto savitumą. 1) Subjektas 23 yra asmuo, turintis įsakymo galią. Pvz.: Karalius tą atTa sitikimą ing kningas įrašydino J, Vyresnysis vyrų pulką botagais a plakdino Jrk; Amtsrots... taipo sumušdino Pričkų, kad, vos tris dienas — sulaukęs, numirė bėdžius K. Donel; Liuob nupliekins vaitai žmogų ir : gk paleis Sts. 2) Kita gana aiškią grupe sudaro sakiniai, kuriy subjektas yra gl bet koks asmuo, negalintis pats atlikti kuruojamo — veiksmo. Pvz.: Tėvas paragintas ketino savo sūnų į šuilės mokyto- „jūs išmokindinti Ns 1849, 2; Kaldink, mergyte, aukso žiedelį, mušdink sr mano vardelį N 94. 3) Nemažos dalies sakinių subjektas nėra taip griežtai Ari era ai E Dee A es TTT (t t Aras Ee CE Gt TT ins ra ao at aa ae ks tais BL es . : Ne il a pe 28 e Ei EEE |. E pt 3 Sy es = mi „raiaks hy en LU BREL ša TERE Be fre RT ar jų sm 3 28 LITER AR Ena, oP | Hoa daž.) ga Ei I I se HY iC RESET Li An 8 =. arr === Lah Jape Ea SE ki L tu = SES oF Lo Cae Th a i. rm a SE Rah: lt An Ta 2 2 fea IE Poe aE BRE k 558 iat X ss CE hey s co ki SEER yi i) i i Akio Tw 1 igRE ZE = 5. 4 10 He Uri Bt CE bas ERAGE Rk S63 nds TAT ay Ae iy ae ais ai ali ša THIBER TL We HE Na BR a ki E Ham Bi] aed te r Vs ka! 3 ||| 33 šios Ad A 2 En E i ią — E> ia, hi Pl Uni = Ky ||“ as Ele a nT LANEY 2 2 E EScg 28 ių 55 gana i aa Ė i5Y 111 8 E [| E8512 a MT CR PITRE 2 8 H E53 E G ~~ Bio ih ETRE 5 °F Šš kr Li ji de NR mE ths = ts = k yo T 5 $A ao Tp = | o Zūaso [=] TE Ti Ari Sk RE Sa 8 2 E83 E Hy Maistui gali D o PE E 2 8's a sr Aa skirtų SL. m v= | B85 a 21 oe Sr Er M © gE a 8 Sa k“ © A Bynes Tha = > = 2c $i D A 4 Tik Se - [-% 5 STE =] Rb aS I lig Sy. 5 Žž g ge = Oo ae UBS V = 2 El E,ZE% 3&6 Vi ea hd RL 8 Ese gr ati le i i I ft T = k aap tao Dees Fie k 2 | 83 i e ip k | vištas 8 tT į 5 2 A nalai. ER 5 E10) 5 = i hey Spt vet = CoE = = si EA a LAF = [vi = fl > į Sr Tan Atis Mao Pe al z 2 < || a roko] AGRA enh 2 ARK ta rs = = į Ng a > 5 4 a kiti ob HENRI = A — ee Til irti fog SNE Ry SEARED Con Iš || Bene G SAF TR Rn RE = ||š ||| dl 5 ių an ris w Eo ika Kario ai k. la ls L ji 2 ZE iE i TRAY ox 8 Tosa Mikšo “= e eg Bans Vo 4 an? a aR 2 | SE ad! b BA 4 a fi A = Ee Ege 2 = WY > eg AE LO es sias TB kra Lai Ea yo I Ta al I 5 o ny t ey a i Be nai Mar 3 Xo = Amrita Zi „Mie it ii E 3 Ką aa Pr rs D R kais a ST oa Cay SE ribotas kaip dviejų pirmųjų tipų. Cia jis gali būti bet koks asmuo Vi pvz.: Juzė tau žuvies atnesdino Sint; Meškerės išmetę kandinti, žvejai (5 grįžta į krantą rš. Apie subjekto semantika be konteksto nieko negalime is pasakyti iš sakinių, kuriuose jis išreikštas įvardžiu arba visai neišreikštas. rr Pvz.:Aš jau antrus ratus apkaldinau, o už tai man kad bent gerą Fah žodį primestų Brs; Nekaldinau irklelio JV 642. a Dviejų pirmųjų tipų sakinių subjekto semantika leidžia manyti, kad sa © kinio subjektas pats veiksmo neatlieka, o tik rūpinasi, kad jį atliktų kiti TA Trečiojo tipo sakiniai, indiferentiski šiai ypatybei, mūsų nuomone, gali su ša) daryti parūpinamųjų ir jų pamatinių veiksmažodžių maišymo prielaidas Ee Tik šia aplinkybe, liaudies dainų ritmo reikalavimais ar paprasčiausiu ap „rss sirikimu galime paaiškinti subjekto tarpininko (asmens, mokančio amatą) Fra atsiradimą subjekto iniciatoriaus vietoje keliuose sakiniuose. Pvz.: Kal ris vis nukaldė naujas pasagas Jrb; Pats ėmęs nukaldydino gel a žies šakę trimis nagais S. Dauk; Tilžės miestely jauns aukskalėlis st tas perkaldys žiedelį LB 49; Da aš turiu gobtūrą...,mezgėjėli LE megzdintg JV 416. Šiuose sakiniuose veiksmažodžiai su priesag i. -dinti (-dyti) greičiausiai reiškia ne parūpinamąjį, o tiesioginį fizinį veiks SRL ma, pvz.: kaldinti „kalti“, siadinti „siūti“. Veiksmažodis megzdinti miné 2 tame sakinyje LKZ autorių aiškinamas veiksmažodžiu megzti ir parūpina Ri muoju nelaikomas. he Rasta keletas sakinių, kurių subjekto poziciją užima daiktavardžiai, rei Ra kiantys instituciją ar kolektyvą, turintį įsakymo 'galia. Jie aiškiai Sliejas led prie sakinių, kurių subjektas yra asmuo, turintis įsakymo galią, todėl veiks be mažodžius, pavartotus šiuose sakiniuose, galime laikyti pariipinamaisiais Chai ips Valdžia paieskodino LC1886,11; Dvaras, darbams pasibengus Fae Sh iuob jautį pamušdins LMD (Sd). ua Taigi parūpinamųjų veiksmažodžių subjektas (S;) gali būti tik asmuc ~~ (institucija, kolektyvas), kuruojantis atlikimą veiksmo, išreikšto parūpi 3 1 namojo veiksmažodžio pamatiniu žodžiu, bet pats jo neatliekantis. Plg. — Karalius rašydina (cur.) raštą — Raštininkas rašo (tr.) raštą; Mer =n gyté kaldina (cur.) Ziedelj — Aukskalys kala (tr.) Ziedelj; Vyresny — bé nuimdino (cur.) stogą — Darbininkai (tr.) nuėmė stogą. Remdamie | minėta ypatybe, šį subjektą galime vadinti iniciatoriumi, skirdami jį nuc i 2 subjekto tarpininko (S.), atliekančio kuruojamą veiksmą. Tan 3.1.2. Subjekto iniciatoriaus kuruojantis veiksmas, glūdintis veiksma ras = žodžio priesagoje, jau ne kartą buvo tyrinėtas tiek išraiškos formos, tie reikšmės aspektu. Priesaga -dinti(-dyti), kaip pripažįstama daugelio tyri i nétojy, nėra pakankamas kriterijus skirti parūpinamuosius veiksmažodžiu WA 4 — nuo priežastinių — ja apilorminami ir priežastiniai veiksmažodžiai, pvz ws — sprogdinti, Zeldinti, valgydinti ir kt. Pariipinamaja reikšmę gali turėti i ad 2 9 Plg: Jablonskis J. Min. veik., p. 290; Lietuvių kalbos gramatika.—V., 197 af t. 2, p. 265; fikafitene BD. Min. veik, p. 11; Jakuliené A. Min. veik, p. 79. tro a 2.7240 ei EN GEE RRR si UA Li es eh žais aka BB siksmažodžiai su kauzacijos priesaga -inti, pvz.: malinti (Malūne ma pt. reik rūdus J), nešinti (Susizgribęs karalius iš svetimų šalių žvirblius rei 9 ino, pakolės vėl įveisė M. Valanč) ir t. t. aa 5 Detalizuoti subjekto iniciatoriaus kuruojančio veiksmo semantika nefs ngva kaip tik dėl morfologinés jo išraiškos. Priesagos teikiamą reikšmę fr. eh ia suvokiame iš konteksto ar ekstralingvistinės situacijos žinojimo (t. ga aip realiai tas ar kitas veiksmas gali būti atliktas). rj Kali Dauguma tyrinėtojų subjekto iniciatoriaus veiksmą laiko sinoniminiu jv i eiksmazodZiui rūpintis, pagal tai sukurtas ir pats kalbamosios veiksmavia odžių grupės pavadinimas. Pagal šio veiksmo semantiką dažniausiai pais ūpinamieji veiksmažodžiai ir skiriami nuo priežastinių '"'. Tačiau, taikyD5 ami tik šį kriterijų, nežinotume, kuriai grupei skirti veiksmažodžius šokSil dinti, grąžinti, girdyti ir kt.!2 Visiškai pagrįstai priežastiniais J. Jablonskis a 4 aiko veiksmažodžius kepinti, deginti, jodinti, gulinti, lesinti, lakinti, sauaR sinti, nors ir aprašo jy reikšmę veiksmažodžiu rūpintis: „rūpinuos, kad duobt na keptų, kad žvakė degty, kad vaikas jodyty — guléty, kad vista lesty, if gl kad šuo lakty, kad pieva būtų sausa“ 13, Viena iš pagrindinių parūpinamųjų ek 8 ir priezastiniy veiksmažodžių maišymo priežasčių, matyt, ir yra ta, kad Ray priezastiniy veiksmažodžių subjekto kauzuojantis veiksmas gali būti ne tik i oh fizinis, pvz., Audra medžius verčia Dž, bet ir tam tikras netiesioginis poveia kis valia, žodžiu (įsakymu, prašymu ir t. t.) gyvam protingam objektui rą (asmeniui, gyvūnui), pvz.: Jis buvo išlaipinęs keleivius iš prie- —- "1 kinės lėktuvo dalies ršį Sunj landinti į lapės urvą DZ. Su šiuo kauges zuojantio veiksmo tipu ir yra artimai susijęs kuruojantis veiksmas. Kad jis J k reiškia netiesioginį subjekto poveikį objektui, ne visada sutampantį su „rūpintis“, ypač aiškiai rodo kai kurie eksplikaciniai bei sudėtiniai sakiniai. es Kuruojančio veiksmo semantiką dažnai atitinka veiksmažodžiai liepti, pritr kalbėti, samdyti, siųsti, vadinti „kviesti“, duoti ir kt. Pvz.: Grauždinu ia sėtinį, ropę, t. y. liepiu graužti antram J; Reikdinu aš jamui tą al daiktą, t. y. prikalbu, kad jis storotys reikalauti tą daiktą J; PasamRp dyčiau meistruzj, paki rtinčiau uoseli (d.) Vz; Darbininkai, i§savo -7tarpo kelis iSmintingus vyrus pas pong nusiysdami, jam sakydiris no, kad tai permenk algos LC1878,17; Aš pavadinsiu tris jaunus HE bernelius, aš ir iSkirtinsiu tq vieSnynéli (d.) Plt; Jis žiemos Salty Tay laižydinęs (davęs laižyti) kirvį, o liežuvis prilipęs Jrk19. a of Su (1) tiksliniu ar (2) netiksliniu kauzuojanéiu veiksmu „leisti, suda- = 3 ryti sąlygas, netrukdyti“, pvz.: (1) Motyna lepino dukrelę...,migino va kuo ilgiausiai Zem; (2) Kam iš bėginai putrą? J, kuruojantis veiksmas 3 Biss Aad SEL EN A 1 pig: Jablonskis J. Min. veik., p. 289; Paulauskiené A. Leksinés gramaatsi tinės lietuvių kalbos veiksmažodžio reikšmės.— V., 1967, p. 13; Lietuvių kalbos gramafa ika, 2.9.25 pil ihe Tai 0, ~~ upg Jakuliené A Min. veik,, p. go cic dic i Ee i Ši 8 Jablonskis J. Min. veik., p. 137. Tah BRE i, Pele 16 Užsak. Nr. 1007 ET a t aros ET Se api 241 BERIT CC ia k Lg FU Get Bh ia ms anid a "susijęs kiek mažiau, nes pastarasis dažniausiai reiškia aktyvesnį subjek ik poveikį, tiksliSkai nukreiptą į objektą. Tik keliais pavyzdžiais galime ilius Vor Gatai ruoti kuruojančio veiksmo netiksliškumą (t. y. kai subjektas iniciatoriu = rezultato sąmoningai nesiekia), pvz.: Sunis laiko palaidus, bene sudras p CR kydins ką Sint; Numindinau tris paršelius, kad ir kaip saugoja , ką kad kiaulė nenumintų Sts. a Šia Netipiškais laikytini keli LKZ rasti sakiniai, kuriuose parūpinamie a (Ee, veiksmažodžiai pavartoti su leksiniais kuruojančio veiksmo sinonimai Kr Aa (liepti, duoti). Pvz.: Ka[d] nors duonai galėtų jduoti sumaldint Wo! Ee vieną piirg Klvr2; Plaudinti drabužius kitam indaviaul; Neverta © daiktas buvo duot plakdint Rymo miesčionį DP169; Liepé daik lie he tus iš tenai atimdinti brš. Sie sakiniai išreiškia dar sudėtingesnę s O Manelją negu paprasti kuracijos sakiniai arba rodo parūpinamųjų ir jų pa RS matiniy veiksmažodžių maiSyma, pvz., jduoti sumaldinti gali reikšti „įduo sumalti“. FR 3.1.3. Subjekto tarpininko (veiksmo vykdytojo) semantika lengviausi T nustatyti iš ty sakinių, kuriuose jis išreikštas atskiru žodžiu. Vadinda He šį subjektą tarpininku, pabréZiame tai, kad jis yra „pašalinis“ atlieckam ins i veiksmo atžvilgiu, atlieka veiksmą ne sau. Si ypatybė padeda skirti pa gh = rūpinamuosius veiksmažodžius nuo priezastiniy tais atvejais, kai kauza cijos sakiniuose netiesioginis objektas yra asmuo, atliekantis kauzuojam veiksmą, Pvz.: Obuolius vaikams suvalgydino (caus.) DZ—Vaika Visai suvalgé obuolius ir Mergé samdo darbininkus, pjaudina varst va —Darbininkai pjauna varstą. G0 a Subjektas tarpininkas, nors ir atlikdamas kuruojamą veiksmą, yra nesa ek vanamitin palyginti su subjektu iniciatoriumi. Jo nesavarankiskumg ypa ši — pabrėžia ir priartina prie „instrumento“ semantikos tai, kad subjektas tar r — pininkas paprastai išreiškiamas įnagininko linksniu, prielinksnių su, pei Lo konstrukcijomis. Pvz.: Kas liuosg žmogų vergė, tą šunimis suple op — Sydino S. Dauk; Ded į dobilus druskos i su arkliais mindin, kad dir x —slėgtus dobilus žiemai Sts; Pats neskelbk ir par (per) kitą neskelbint kia tos kalbos niekam 1; Prie skardininko cinavodinau tą skardinę set Gm Be to, daugumoje kuracijos sakiniy subjektas tarpininkas visai ne 28 = išreiškiamas. Pvz.: Iš oro sienas apmušdino lentomis rš; Iš aukselio žie. dik = dužėlių pakausdinsim žirgužėlį JD 810; Aš rašydinau laišką, al' ans ne až ——- muejo Kl; Nusikirpink plaukus — jau par ilgi Als. Subjekto tarpininko iš ios raiskos nebūtinumą, matyt, galėtume paaiškinti ta pačia priežastimi, kuria a aiškinamas parūpinamųjų veiksmažodžių nykimas: „Tas veikėjas, kuris pa "io Si sirtipina, kad veiksmas būtų atliktas, čia yra svarbesnis, negu tas, kuris iš Co tke atlieka veiksmą“ 14, ey od Antra vertus, subjekto tarpininko semantika yra artima priezastini | — veiksmaZodZiy subjekto kauzatoriaus semantikai. Ir vienas, ir kitas gal ira kid Jakaitienė E,Laigonaité A, Paulauskienė A. Min. veik, p. 110 Sin AR De R a E Us rų os ET Ta Ae SRR aa of arai Keita ES rag ER host ip Aero area Ti aa r al ad ih a aa RG lsat būti (1) asmuo, (2) gyvūnas, (3) gamtos (ar kitokia) jega. Pvz.: Veikiai kelias naštas dobilo... per sligines namo nešdyt gal. 3 K. Donel; Peliodink kate visas peles J; Aukseliu [laiškelį] parašysiu, T vėjeliu parpūsdinsiu JD637. Pirmojo tipo pavyzdžių rasta daugiausia, his antrojo — kur kas mažiau, trečiojo — tik keletas. Zodis, reiškiantis daiktą ar abstrakciją, paprastai neužima subjekto tarpininko pozicijos. Randamas i vienas kitas šio tipo pavyzdys yra tarpinis tarp kuracijos ir kauzacijos: i 18 ėsdinti DZ laikomas parūpinamuoju, 0 LKZ — priežastiniu, pvz., Sieros i į | rūgštis vartojama metalams ėsdinti DZ. Išryškėjo tam tikra subjekto Th tarpininko — asmens — semantikos specifika. Dažniausiai tai (1) pavalFé dus asmuo arba (2) asmuo, mokantis, galintis atlikti Ter tam tikrą darbą. Pvz.: (1) Pyvo tris bačkas į svetlyčią per tarnig nus įnešdino greitai K. Donel; (2) Yra gale miesto du sliesorėve Li u — žiedužį parkaldinsiu JV1008. Yra kuracijos sakinių su subjektu tarpininku, kuris reiškia bet kokį asmenį, paklūstantį įsakymui, liepisai | mui ar prašymui. Pvz.: Savo skundus per Algį paduodino rš. Pirmieji a du kuracijos sakiniy subjekto tarpininko — asmens — semantikos tipai laita. kytini būdingiausiais. iš | 3.1.4. Kuruojamojo veiksmo (atliekamo subjekto tarpininko), sužinomo aed iš veiksmažodžio šaknies ir atitinkančio pamatinį žodį, tyrinėjimai buvo apibendrinti santykio su pamatiniu žodžiu kriterijumi. Nustatyta, kad paoe) riipinamieji veiksmažodžiai padaromi iš aktyvaus veiksmo tranzityviųjų Eat veiksmažodžių, pvz., statydinti (: statyti), o prieZastiniai — iš savaiminio A veiksmo intranzityviuju, pvz., auginti (: augti)'s. Tačiau pasirodė, kad ir Ring kai kurie prieZastiniai veiksmažodžiai gali būti padaromi iš aktyvaus veikshE mo tranzityviyju veiksmažodžių 16, pvz.: girdyti (: gerti), žindyti (:Zisti), lesinti (: lesti) ir t. t. Matyt, ne tik dėl kitų, bet ir dėl šios bendros ypatyte bės veiksmažodžius ėdinti, ėsdinti LKZ autoriai laiko priežastiniais, o D200 autoriai — pariipinamaisiais. od Buvo iškelta dar viena labai svarbi pamatinių veiksmažodžių semantikos 1b ypatybé. Teigiama, kad paprastai jie yra padaromieji veiksmažodžiai, reiskiantys veiksma, kuriuo sukuriamas ar sunaikinamas objektas "", pVZ. statyti (statydinti)— griauti (griaudinti). Tačiau, kaip parodė pamatinių veiksmažodžių semantikos analizė, parūpinamųjų veiksmažodžių pamati- | niai žodžiai gali reikšti ir kitokius veiksmus, kuriais objektui kas nors daroma. Apibendrintai galime pasakyti, kad parūpinamųjų veiksmažodžių pamatinis žodis dažniausiai reiškia fizinį veiksmą ir tik vienu kitu atveju—nefizini veiksmą ar poveikį. Pirmojo tipo veiksmais (a) objektas padaromas/sunaikinamas ar (b) objektui 15 pig: Jablonskis J. Min, veik., p. 289—290; Paulauskienė A. ARE, lietuvių kalbos veiksmaZodis.— V, 1971, p. 8—9. 16 Plg, Lietuvių kalbos gramatika, t. 2, p. 25. Weiss gr Paula uskiené A. Leksinės-gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio reikškr “més, p. 13. * pasta LARS ių Wes eR RE REEL RG Fe 5 43 a nA iki t ONE TE AR oo Big ECT 20 ERA si kas nors daroma. Šio tipo veiksmažodžius galime suskirstyti į 3 sehic mantines grupes. EA (1) Veiksmažodžiai, reiškiantys tam tikrus darbo, amato ar šiaip ee su mokėjimu, įgūdžiais susijusius veiksmus, pvz., (a) as objektas padaromas: megzti (megzdinti) pirštines, kepti (kepdinti) duoną, Ea lieti (liedinti) raides ir t. t., (b) objektui kas nors daroma: kirpti (kirpAz. gar) plaukus, persiuti (persiudinti) suknelę, perkalti (perkaldinti) žiedą = sich t d ko (2) Veiksmažodžiai, reiškiantys „bausmės“ veiksmus, pvz; (a) ta jos objektas naikinamas: karti (kardinti), draskyti (draskydinti) vagį, išdurti = (išdurdinti) akis ir t. t. (b) objektui kas nors daroma: plakti (plakdinti), —— perti (perdinti), mušti (mušdinti) nusikaltėlį ir t. t. tati (3) Veiksmažodžiai, reiškiantys įvairius kitus didesne specifika nepasiFj — žyminčius fizinius veiksmus, pvz., (a) objektas naikinamas: karti (kardinti) "šunį, pjauti (pjaudinti) gyvulį, draskyti (draskydinti) knygas ir t. t., A (b) objektui kas nors daroma: kinkyti (kinkydinti) arklį, kūrenti (kūrenat dinti) pečių, dengti (dengdinti) stalą (staltiese) ir t. t. Nuo objekto ir subji pa jekto semantikos mažiausiai priklausomi yra pirmosios grupės veiksmazoi džiai, nors kartais ir jie gali patekti ne tik į pirmą, bet ir į kurią kitą grupę, —— pvz: (1) dėti (dėdinti) puspadžius, dantis ir (2) dėti (dėdinti) basą (ant a degančio pikio). Kur kas labiau nesavarankiški šiuo atžvilgiu yra antrosios hal ir trečiosios grupės veiksmažodžiai. Antrosios grupės veiksmažodžiai gali HE būti derinami sakinyje tik su subjektu, turinčiu įsakymo galią, ir objektu, — reiSkianCiu asmenį ar kūno dalį. Trečiosios grupės veiksmažodžiai neriboja Jes Ne subjekto semantikos, bet jų objektas paprastai yra tik gyvūnas ar daiktas — (rečiau ir kūno dalis). Tas pats veiksmažodis į vieną ar kitą grupę gali it patekti dėl subjekto ar objekto semantikos, pvz.: (2) karti (kardinti), drasJ — kyti (draskydinti) vagį ir (3) karti (kardinti) šunį, draskyti (draskydinti) knygą. Trečiosios grupės veiksmažodžių pagrindu padaryti parūpinamieji — veiksmaZodZiai dažniausiai maišomi su priežastiniais, nes šiuos kokio spe- ~~ cifinio mokėjimo nereikalaujančius veiksmus gali atlikti tiek subjektas tarin pininkas, tiek ir subjektas iniciatorius. Ypač sunku juos diferencijuoti tada, 4 šu kai sakinio subjekto semantika be konteksto neaiški. Pvz.: Seikėdink ja0 vus, kol parseikédinsi J; DrabuZius nuo tvoros rinkdink J. HE Pagal objekto semantiką kiek skiriasi tarp saves ir nefizinj veiksmą ar 4 Un poveikį reiškiantys veiksmažodžiai. Nefizinj veiksmą reiškiantys — veiksmažodžiai gali būti derinami su įvairios semantikos objektais, pvz.: Jig Garbe jųjų skelbdink S. Stan (:garbe skelbk); Kunigaikščiai i š- ~~ nuomodino tas druskinyéias S. Dauk (:išnuomo jo druskinyéias). — NefizinjdaZnai žodinį, poveikį objektui reiškiantys' veiksa? mažodžiai paprastai derinami su asmenis reiškiančiais objektais, pvz.: Jau — kviesdinau todėl rytojui žmones Vd (:kviečiau žmones). ma Parūpinamųjų veiksmažodžių pamatiniai žodžiai, reiškiantys fizinį veiksre — mą, yra artimi tiesioginę fizinę kauzacija rei$kiantiems priežastiniams gal Ce ah ST NA Aaa i i TT A Ea ER w/a EE a SE og A Rare Tae gE a GER A tao Rasti AE TARE Ea cael = ae NT rai : hep FARE CT RL, Toe 4.6. Skirti pariipinamuosius veiksmažodžius nuo prieZastiniy siūlytūme Xia vadovaujantis ne tik anksčiau taikytais kriterijais, bet ir a) sakinių giliofo: 7 lygmens skirtumais bei b) sakinio komponentų semantikos ypatumais. Parūpinamaisiais reikėtų laikyti tik tuos veiksmažodžius, kurie yra maksimajai liai atsiskyrę nuo priežastinių, t. y. tuos, kurie sąlygoja giliajame ar paos 3 viršiniame sakinio lygmenyje sudėtingesnius subjektinius objektinius sani = tykius ir labiausiai riboja sakinio komponentų semantiką. Ara aka us CEMAHTHKA KYPATHBHbIX FJIATOJIOB Die Vesi Tt am Pesiowe a E aina Sle B craThe KceJilejykoTCA KypaTHBHbIe TJIarOibi JIKTOBCKOTO S36IKA C TO4KH 3DEHHS CeMaHiš iš | Tuweckux ocoGennocreit npeanoxenufi, npeAHKATaMH KOTOPHX OHH ABJAIOTCH. Tas Veranosaenn ase cymecTBeHHble 0c0oGeHHOCTH KYypaTHBHbIX rJAIaroJIOB no cpaBHeHHIO C iy Kay3aTuBHBIMA: 1) OHM HAKAAALBAOT GOAbIUIHE CEMAHTHYECKHe OrPaHHICHHA HA KOMIOHeHTH Xt p noBepxHocTHOTO YPOBHA NpeAJOKeHHs, COOTBETCTBYA MpeAHKaTaM npeaaoxenuit Kaysaunn Re TOABLKO OAHOrO THMA — HenpaAMOil HedH3uueckoft Kaysauwu; 2) OHH obycaopanpaior Gojiee 5 c0MHEe CyOBEKTHO-00beKTHIE OTHOUIGHHA Ha rAyGHHHOM (peAko H Ha MOBEPXHOCTHOM) A kj YPOBHE npe/V/IOXKEHHA, T. €. B HHX HMEeTCH cyObekT-110CpejiHHK, BbInNOJIHAIOLIHA geficTBHE, KYpia pHpyemoe cyGbeKTOM-HHHLHATOPOM. Jakas k Buicka3biBaeros npejur010xeHHe, 4TO KypaTHBHHIE raarojiki OpoH3OULIH OT Kay3aTHBHBIX k . Gaarofaps npUCHOCCOACNINO NPeANOXeHHii Tuna HenpsMoR Hedu3HuecKoll Kaysauuu AAA “He pupakenns Gojiee CAOKHHX OTHOUICHHH peajbHofl gelicTBHTeJibHOCTH, ueMy CnocoGeTsoprat BAJIO H3MeHeHHe CeMAHTHHECKHX ocoGenHocTelt HeKOTOpbIX KOMNOHEHTOB npeAsoRenus. 3 fii r (ESE TE ORO Ae HE Ty SERRE J ss auk Rant 00 E gd fi ša i TR RR eT o SPU ae A CAR Mn S SESE, ie Sl (TAL SHEILA Fat ET D bo Pe i PARI TIN ie Ua Kai Se BT ES La V E Eee Taros siai o Area A LA a LL a oA A lių ans LEY Salk, A Sk Be iad LR SNR A A SS St EE o Fh ab RG ARE, Sh SE "Ode ao Titus DERE Semin RE LR gf RE Bel Ee Se a Rea er Ca oh Ep BR Jais Si El ot LAE a a RE SER ee DY apei Boi a ts ee re ST ov aR ce Yoo aaa PARIS Sed Jay REL ARR Ck We Miasas Gana šią Add dar NR EERE Ta EE Se Tie ni Malai bg ie 4 Ueil jet ot Ce AR Se CR RAR a ms via Aan A Ln A Qo glia į Agim gai EA Šiu wt RS Dh a tr ial BRA Es CT a St RE I Sha a ara Beret CE = OEM fe SR RE TE RES suni i sakas TE DEN Pi ios Bln Rp of į]