Reguliariųjų išvestinių reikšmių pateikimas aiškinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose

© MOKSLO KALBOS KULTUROS IR TERMINOLOGIJOS a ip PROBLEMOS Yu Es oo The hy er CD CE a Ee on Gu) Be Sy Wey Teatro ae A ABS Ak Oa (EU ee a: Ei ii is eee A a. © REGULIARIŲJŲ ISVESTINIU REIKSMIU PATEIKIMAS E. < Sl AISKINAMUOSIUOSE LIETUVIU IR RUSU KALBU Fie i Ai iE XT A A Sep te Sis ea ZODYMIOSE on Ad Pl SYR GLUE iin oF 1. Įvadinės pastabos ERS Ss TEE Aa Semantiniy procesų tyrinėjimo tradicijos padėjo atsirasti reguliariosios at polisemijos problemoms. Bendrieji išvestinių reikšmių susidarymo dėsninE gumai yra vienas svarbiausių daugiareikšmio žodžio analizės klausimų. py | Iki šiol leksikologijos teorijoje ir praktikoje gana mažai yra tyrinėti dauaa, giareikšmiai žodžiai, kuriems būdingos“ reguliariosios išvestinės reikšmės. st a2 Leksikografijos praktikoje nėra kriterijų ir principų, kuriais vadovaujantis ak tos reikšmės būtų atrenkamos į aiškinamuosius žodynus. Dėl to viena sun2 kiyjy leksikografijos problemų yra semantinės daugiareikšmio žodžio rs struktūros sudarymas, reikšmių, jy atspalvių nustatymas. Šiame straipsBi nyje ir rūpi panagrinėti daugiareik$miy daiktavardžių reguliariųjų iSvesin, tiniy reikšmių pateikimą aiškinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodyačių nuose. ed Iš penkių aiškinamųjų lietuvių (LKZ — 528, DZ — 330)! ir rusų (DAZ — SY 577, MAZ — 524, RKZ — 478) kalby žodynų buvo išrinkti iš viso 2437 dau6b giareikšmiai daiktavardžiai, kurie buvo suklasifikuoti į leksines-semantines žr grupes, o šios savo ruožtu į stambesnius klasifikavimo vienetus — tipus *. Dig Tyrinėjimų duomenys pateikti lentelėje straipsnio gale. Viršutinėse lania gelių dalyse pažymėtas tyrinėjamosios leksinės-semantinės žodžių grupės p: kiekis procentais, o apatinė langelio dalis rodo tą žodžių kiekį (9b), kurių Tie] lizduose užfiksuotos reguliariosios išvestinės reikšmės, jų atspalviai bei = pavartojimai. Tyrinėjimai rodo reguliariosios polisemijos tipų produktyvuma aiskinamuosiuose lietuvių ir rusy kalby Zodynuose. Lygindami skai- © čius, esančius viršutiniame ir apatiniame langelyje, galime nustatyti šiuos dėsningumus: a) reguliariosios išvestinės reikšmės būdingos visiems lelia, sinės-semantinės grupės daugiareikšmiams žodžiams (skaičiai viršutinėje Da ir apatinėje langelio dalyje sutampa); b) ne prie visų tyrinėjamųjų žodžių pažymėtos išvestinės reikšmės abiejų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose aaa (procentai, esantys apatinėje langelio“ dalyje, iii už viršutinius); t Sutrumpinimus žr. straipsnio gale. "Atia Sia Ee alia 2 Semantinė daugiareikšmio žodžio struktūra yra tokia sudėtinga, kad ne visas lek- + sines-semantines žodžių grupes pavyko sujungti į tipus. [: TX pda To ER Ša L a FET Sen i ių Cd Ea Ra c) aiškinamieji lietuvių ir rusų kalbų žodynai visai nežymi reguliariyj nis gh išvestinių reikšmių atskiros leksinés-semantinés žodžių grupės daiktavar bet ii džių lizduose (apatinė langelio dalis lygi nuliui). e. A, : pr 2 hE Daugeliu atvejų mažesnis apatinis leksinės-semantinės „žodžių grupė a! ors rezultatas rodo nevienodą reguliariųjų išvestinių reikšmių fiksavima šiuos © aiskinamuosiuose žodynuose. Kas lemia tokį daugiareikšmių žodžių ives r X tinių reikšmių pateikimą leksikografijos praktikoje? ta. a 2. Veiksniai, lemiantys reguliariųjų išvestinių reikšmių žymėjimą = a įvairių tipų aiSkinamuosiuose žodynuose arų - Semantiškai vienarūšių daugiareikšmių žodžių pateikimas įvairių tip = aiškinamuosiuose žodynuose priklauso nuo lingvistinių (leksinés-semant A ae — nės žodžių grupės produktyvumo, žodžių bei jų reikšmių aktualumo, varto S me dažnumo ir kt.) ir ekstralingvistinių (žodyno tipo) veiksnių. Eu Lait Reguliariyjy išvestinių reikšmių pateikimą aiSkinamuosiuose Zodynuos eh + > lemia leksinės-semantinės žodžių. grupės produktyvumas. Tyrinėjimo re | ultatai rodo, kad patys didžiausi tipai [,visuma“—, tos visumos dalis“ = veiksmo objektas (medžiaga, iš kurios kas nors padaroma)“—,to veik TA ae rezultatas“, „apimtis, talpa“—,, jos turinys“) išsamiau pateikti didZiojc : RAN vidutinio tipo aiSkinamuosiuose žodynuose ir daug rečiau mažojo tipc a GE ~ žodynuose. O ne tokių produktyviy leksiniy-semantiniy grupių („birių me th džiagų matas“ — „indas medžiagoms matuoti“, „vaizdavimo priemonė, me ra — džiaga“—„meno kūrinys“) ir reguliariosios išvestinės reikšmės proporcin A E gai negausios visų tipų aiškinamuosiuose Zodynuose. Kai kurių Zoazi reguliariosios išvestinės reikšmės vartojamos neliteratūrinėje kalboje (pa Kip) vyzdžiui, leksinės-semantinės grupės „paukštis“—,,to paukščio mėsa kair is — maisto produktas“ —,,iš jos pagamintas patiekalas“: višta, žąsis), o litera k) - tūrinėje kalboje paplitę priesagų vediniai (vištiena, žąsiena). Dėl to ka . rig langelių statistiniai rezultatai pasirodė nereikšmingi. Vidutinio i <3 majo tipo aiškinamieji žodynai paprastai sudaromi remiantis bendraisiai tia žodžių atrankos principais. Pavyzdžiui, DZ nefiksuoja šių daiktavardžių Ey bimbiras, cibuliokas, laišis, panelė, patisonas, pepinas, o į RKZ nejtraukt Ed tokie retai vartojami 3 žodžiai: nera, reprocaus, naruccon, manzocran, Ta oe mapund. Žodžių vartojimo dažnumas ne visada būna svarbiausias kriterijus © atrenkant juos į MAZ ir RKZ, nes šiuose žodynuose yra ir gana retai var iv p tojamų žodžių, pvz.: Thum, wewesuya, macauna, kawran, KaGan4ok, a6puxroc Ar ir t. t. Tokiais atvejais reikėtų atsižvelgti į žodžių bei jy reikšmių įsigalė il jimą, aktualumą. Nebeaktualios šių dienų vartosenai reikšmės ir jų atspal iC 2 viai yra nededami į mažojo tipo žodyną. Pavyzdžiui, žodžio béralas lizde tais „nevėtytų rugių duona“ nefiksuojama DZ. Iš tikrųjų, pasikeitus gyvenimo a būdui, sąlygoms, tokia duona nebekepama. Išnykus pačiai realijai, nebėra t 3: 5 * Yactorumii cioBaph pycekoro sanka.— M., 1977 hod aaa 4 gh at ih i ie rs Lead i ST BR EE Va r Kai eR ee ly Trg 22 HA he Lr ach i 8 Gr ae A ml kelis Ga būtinybės fiksuoti ir jos kalbinę išraišką. Žodžio aktualumas, vartojimo dažnumas ne visada lemia reguliariosios išvestinės reikšmės svarbą. Rusų 4 r kalboje žodžio medseds (vartojimo dažnumas gana didelis — 40) lizde MAZ „meškos kailis“ pateiktas ne tik kaip praradęs savo aktualumą, betir kaip stilistiškai konotuotas narys. (Meškos kailis rusų buityje iš tikrųjų sat gana retai bevartojamas, dėl to ir šiuo žodžiu nusakoma reikšmė nėra patars plitusi, bet stilistiškai konotuota.) Nebeaktualios išvestinės reikšmės bei hE ju atspalviai aigkinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose žymimos < pažyma psn., ycrap. Pavyzdžiui, žodžių myckyc ir nenka lizduose MAZ Gs „gaminiai iš šitų medžiagų“ pateikiami su pažyma ycrap. Manoma, kad šira ij tos pažymos pridėtos dėl to, jog tie žodžiai retai vartojami. Pasitaiko atvejų, kada pažyma psn. gali būti ne visai tiksliai pavartota, pavyzdžiui, & LKZ žodis grafas pateiktas su pažyma psn. 0 DZ jau ši pažyma visai paAy gristai nevartojama, nes Zodis grafas lietuviy kalboje lyg ir néra pasenes, iš | si, o priklauso istorizmų kategorijai. kr Apatinis leksinės-semantinės žodžių grupės „teritorija“ — „Žmonės, gyiš“ venantys arba esantys joje“ rezultatas (0,9%, 0,7 %) yra žymiai mažesnis už viršutinį (2,495, 2,995), nes buvo tyrinėjami žodžiai, šių dienų kalboje ve į praradę svarbą (pvz. seniūnija). Leksinei-semantinei žodžių grupei a r „įstaiga“ — „jos pastatas, patalpos“ — „žmonės, dirbantys joje“ būdinga tribel narė struktūra. Tačiau ne visi tyrinėjami žodžiai turi tris komponentus. si r, (Matyt, dėl to ir apatinis skaičiavimo rezultatas yra žymiai mažesnis už virša g šutinį.) Kai kurių žodžių reguliariosios išvestinės reikšmės yra plačiai vartojamos literatūrinėje kalboje. Pavyzdžiui, daiktavardžio salė lizde reikšmės atspalviu pateikiama „publika, susirinkusi tokiame kambaryje, it) žiūrovai, klausytojai“. Iš tikrųjų grožinėje literatūroje tokių pasakymų gafh na daug; pavyzdžiui, Salė vis tebešlamėjo, bet jau nebe taip garsiai P ea 1976 12. Salės kaip patalpos specifika — būti prisirinkusiai Žmonių, paia, prastai atliekančių tam tikras funkcijas, dėl to, rengiant naująją DZre 07 dakciją, rekomenduotina tą reguliariąją išvestinę reikšmę įtraukti ir į maŽa . ojo tipo žodyną. i iš Ypač gausi leksinė-semantinė žodžių grupė „pastatas, patalpa“ — ,ZmoBa nės, esantys juose“, Zmonés mėgsta kuo trumpesnį pasakymą, taip plačiai fos paplitusį šnekamojoje kalboje, pvz.: Po kiek laiko visa pa lata teigė, He kad tuo metu man biro ašaros. Nustebimg keičia komentarai. Palata atwt oh gyja.— Išvežt,— gydytojas pasakė sanitarei. Palata tylėjo. Mirtį sua vokti tikrai labai sunku Mač LN 113; Diferencijuoti auditoriją, žinoti s jos poreikius bei iSprusimg, be abejo, būtina LM 1979 4; Kokias galimybes oh į tūri dailininkas pažinti auditoriją, ruošdamasis išvykai? LM 1979 4; ED Auditorijos nuomonę sužinome žiūrovų ir klausytojų konferencijose 8 LM 1978 32. Leksikografijos praktikoje ypač svarbi viso žodžio bei jo reiksi miy stilistinė charakteristika. Remiantis teiginiu apie tris daugiareikšmio žodžio perkeltinių teiktinių susidarymo sluoksnius (viršutinį, vidurinį ir i 15 Užsak. Nr. 1007 Aikos ati nd ii SR gr XH 295 i“ bE TUR Rae TR 0 Aaaa nad SEE | = žemąjį)“, reguliarioji polisemija rodo semantinės žodžio struktūros rutuliosa a jimąsi žemojo sluoksnio kryptimi, dėl to dauguma reguliariųjų išvestinių — reikšmių bei jų atspalvių yra stilistiškai neutralios. Išvestinės reikšmės, #2 susidariusios metonimijos būdu, paprastai tiesiog atspindi tikrovę ir perp — keltinés jos yra savo kilme. Be to, metonimiškai susidarančios daugiaši reikšmio žodžio reikšmės nusako tokius tikrovės reiškinius, kuriems nebū- “ša dingas subjektyvus kalbančiojo asmens vertinimas, dėl to taip susidariusr sios reikšmės dažniausiai būna stilistiškai neutralios. ER Nepaisant bendrosios stilistinio neutralumo tendencijos, kai kuriy lekA siniy-semantiniy grupių reguliariosios išvestinės lietuvių ir rusų kalbos 5 — daiktavardžių reikšmės pasižymi tam tikra stilistine konotacija, kurią lemia i) — pagrindinės nominatyvinés reikšmės ypatybės. Leksikografams ypač svarsai bu, kad stilistinis žodžių žymėjimas aiškinamuosiuose žodynuose atitiktų = realią padėtį visoje kalbos sistemoje *. Stilistiškai konotuotos yra išvestinės 4 reikšmės rusų kalbos daiktavardžių, kurie sudaro leksing-semantine grupę Rear „muzikos instrumentas“—, Zmogus, grojantis tuo instrumentu“ (pavyz- — dziui, Daedra, ckpunka, ¢acor, xaapuer). Ypač produktyviai išvestinės Soe reikšmės susidaro šnekamojoje profesinėje kalboje. Apatinis statistinis HA leksinés-semantinés žodžių grupės ,gyviinas‘—, to gyvūno kailis“ rezulRY tatas LKZ ir DZ yra žymiai mažesnis už viršutinį. Viena iš priežasčių būtų A platus priesagos -ena vedinių vartojimas literatūrinėje kalboje žvėrių kai- — liams nusakyti (briedena, kiaunena, lapena, vilkena). Reguliariosios išvesii tinės reikšmės būdingos žodžiams audinė, nutrija, neturintiems priesaginių ša darinių. Neliteratūrinėje kalboje gyvūno kailio reikšme vartojami ir lietuvių — kalbos daiktavardžiai: lapė, šuo ir kt. Fist Labai svarbu atsižvelgti į stilistinę konotacija, atrenkant žodžius bei jy el reikšmes į aiSkinamuosius žodynus. Leksinés-semantinés žodžių grupės ų „žmogaus kūno dalis“—, ja dengiantis drabužis“ daiktavardis kinka paSSR prastai vartojamas tik šnekamojoje kalboje, dėl to DZ fiksuoja tik labiau — paplitusia jo reikšmę „koja; blauzda; šlaunis; kelio linkmuo“. Iš dalies dėl el to ir apatinis statistinis šios grupės rezultatas DZ yra kiek mažesnis (3,2%) $3 negu LKZ (3,8%). ae Reguliariyjy išvestinių reikšmių pateikimas priklauso nuo aiškinamojo a r žodyno tipo. Leksikografijos praktikoje yra trys aiškinamųjų žodynų tipai: žilė 4 Viršutinis perkeltinių reikšmių sluoksnis apima individualiosios poetinės kalbos klois dus. Į šitą sluoksnį atsižvelgiama, sudarant rašytojo kalbos žodyną, kuriame vaizdinguRAY mo elementas yra vienas svarbiausiųjų. Zemajame perkeltinių reikšmių rutuliojimosi 4 sluoksnyje šis elementas paprastai būna išnykęs, ir tuo būdu atsirandančios reikšmės yra a ja g tiek bendrosios literatūrinės, tiek literatūrinės kalbos žodyno objektas. — Jlennbesm JI. — KIlepenocnoe 3naueKne» wim «06pa3uoe ynorpeGieKne cio»? — B xu.: Jlekcukorpadus u ~ Jekcikonorus. M., 1972, c. 58—59. = * Tokio pobūdžio problemoms ypač didelį dėmesį skiria kai kurie rusų kalbininkai. Banį doma siekti stilistinės unifikacijos ne tik vieno aiškinamojo žodyno viduje, bet ir įvairių — tipų aiškinamuosiuose žodynuose. Zr: Ck asipenckas I. H. 3amerkn o JeKciKorpak“ pa ireckoii cruancTike.— B Ki: "Cospemerni CTh H cA0Bapn. JI, 1978, c. 101—111. šia CE Tai Ti Atia BS Kana didysis (LKZ, DAZ), vidurinis (MAZ) ir maZasis (DZ, RKZ), kurie skiriasi EN ne tik savo apimtimi, bet ir tikslais, nuo kuriy priklauso ne tik žodyno mea dziagos atranka, žodžių lizdų struktūra bei visas jų reikšmių apibūdini- + mas 8 Dėl plačios apimties didysis aiškinamojo žodyno tipas gali aprėpti iar visą leksinę-semantinę kalbos sistemą ir kuo išsamiau pateikti reguliariaoh sias išvestines reikšmes. LKZ (thesaurus) turi daug didesnes galimybes Foie negu DZ aprašyti žodžius, kuriems būdinga reguliarioji polisemija, juo It ba Kal biau, kad šiame žodyne pateikiama leksika kilmės, vartojimo, normos bei =~ ta | kitais aspektais. LKZ skiriasi nuo kitų didžiojo tipo aiškinamųjų Žodynų a (pvz., lenky, rusy) tuo, kad pagrindinis jo šaltinis yra lietuvių kalbos taria k mės — gyvoji liaudies kalba. Gausios, įvairios kalbos faktų tarminės meKra džiagos aprašymas turi labai didelę vertę literatūrinės kalbos normos for2 mavimosi raidai atskleisti. in Kalbininkes L. Kovtun žodžiais tariant, „Žodžio reikšmės analizė šnekamojoje kalboje atskleidžia būtent tokius kalbos normos svyravimo, sea. nėjimo ir atsinaujinimo šaltinius bei priežastis, kurios negalėtų būti išaiš= kintos, net skrupulingai tyrinėjant žodžių ryšius, formuojančius tą reikšmę tik literatūrinės kalbos tekstuose“ 7. LKZ tarminė leksika yra ypač svarbi a ne tik kalbos normos raidos aspektu, bet ir semantinei daugiareikSmio ZoAL džio struktūros analizei. Juk iš tikrųjų tokie žodynai, kaip LKZ, ir gali i parodyti, kokios didelės semantinės žodžio struktūros raidos galimybės ią glūdi už literatūrinės kalbos normos ribų. Tai patvirtina ir kai kurių lek- (sta sinių-semantinių grupių daiktavardžių reguliariųjų išvestinių reikšmių gausumas LKZ. t 4 Zodziy bei ju reikšmių atrankos principai, kuriais remiantis sudaromas DZ, riboja galimybes kuo gausiau pateikti išvestines daiktavardžių reikšsal 1 mes. Vienas svarbiausiy DZ uZdaviniy yra leksikos norminimas. Dėl to kai kurios reguliariosios išvestinės reikšmės, jų atspalviai bei pavartojimai, a a pvz.: linas „lininis audeklas“, medus „iš medaus pagamintas svaiginamas for gėrimas; midus“, pusnaktis „valgis, valgomas tuo paros metu“; rūgtis „tos ai piktžolės stiebas, grūdas“ DZ nefiksuojami. Dauguma LKZ tyrinėjamų Fort 0 džių, kuriems būdingos reguliariosios išvestinės reikšmės (pvz.: brandė, r griežtinė, kibišas, kotiniai, ropučiai ir t. t.), į DZ visai nededami. fod Reguliariosios rusy kalbos daugiareikimiy daiktavardžių reikšmės plaa čiausiai yra pateiktos DAZ ir MAZ. Tai rodo ir apatiniai leksinių-semantinių 3 grupiy statistiniai rezultatai. Pavyzdžiui, dauguma leksinés-semantinés > Er grupės „augalas“ —,,to augalo vaisius“ žodžių: M0peAb, Mupuka, nuraxaa, si 3 yurpok, manzoctan ir t. t. visai nefiksuojami mažojo tipo žodyne. 2 š 6 Esrenspesa A. II. Onpenejehus B TOJIKOBbIX caosapax.— B xu: [NpoGaema toaa KOBaHHA CAOB B (HACNOTHYECKHX CIOBApsIX (Marepuaan cosemanns 31 0KT.— 3 Hosi6., x 1961 r.). Pura, 1963, c. 8. ys 1 Kos'ryn Ji. C. Cnennėduxa XapakTepHeTHKR SHAYEHHS CJOBA B CAOBAPAX PasHOro Toe ; Tuna.— B ki: Teaucu JOKA3/0B Ha COBEULANHH, NOCBSIEHHOM HTOram paboTH Han «Cno4 BapeM COBPEMEHHOrO PYCCKOrO JHTEPATypHOro saika» (1948—1965) un nepcnexTusam paią 3 GOTH HAJ CAOBAPSAMH COBPEMEHHOrO PYyCCKoro IHTEPATYPHOTO SA3BIKA. JI, 1966, c. 12. => SEER PL NBER i Užtirna Fi IA Es eit as Hr rd Taira Pe Ana A Me Sari tai Cire kia Tiek lingvistiniai, tiek ekstralingvistiniai veiksniai, lemiantys daikta — vardZiy reguliariųjų išvestinių reikšmių žymėjimą aiškinamuosiuose lietu = ir rusų kalbų žodynuose, tarpusavyje yra gana glaudžiai susiję, ir daz A biina July nustatyti, kuris iš jų yra svarbiausias, tyrinėjant leksines Elė ra. semantines žodžių grapes: CY: San HC IER ERR HRN LR SE dans JE sa fe Ee TR Rr ere wr RENE ie AG ah at al TER šis CCl ov A SR © 3. Daugiareikimiy žodžių aprašymo principai | ro Rl į a Sudarant bet kurios kalbos aiSkinamajj žodyną, yra pastebimos dvi prie aa šingos tendencijos: viena jų — ieškojimas vienodų būdų aprašyti semantiš is kai vienarūšius daugiareikšmius žodžius, sudarančius reguliariosios poli Eh A semijos tipologiją *, kita — siekimas rasti individualių, savitų daugiareiks akys mių žodžių aprašymo kriterijų, kurie kuo tiksliau atitiktų ne tik žodžio skio bet ir aiškinamojo žodyno tipo specifiką. hs Pateikiant reguliarigsias daugiareikSmiy žodžių reikšmes, paprastai vis A aiSkinamyjy žodynų tipai orientuojami į tam tikrą semantinj modelį. S ALA tendencija ypač akivaizdi didžiojo ir vidutinio tipo aiSkinamuosiuose Zo sia dynuose. Tačiau kiekviename žodyne ji nėra vienodai išlaikoma. Matėme | 3 kad žodyne kartais fiksuojama tik viena kuri leksinés-semantinés grupės — dalis. Pavyzdžiui, leksinės-semantinės žodžių grupės ,augalas“—,to au le galo vaisius“ žodžių ¢unuk, esoaduxa lizduose MAZ ir RKZ fiksuojama: is ak tik „to augalo vaisius“. RKZ žodžio xoxoc lizde nurodomas tik „to augal iš vaisius“, o prie kitų šios grupės pavyzdžių (weaxosuya, woxnxe8senbhur) sta „tik augalas“. of Kalboje tam tikrų meno rūšių pavadinimai dažniausiai susidaro atskirų DS meno kūrinių pagrindu (arba atvirkščiai), didėjant jų socialinei svarbai, ATE vertei. Tokiu būdu kalboje formuojasi leksiné-semantiné grupė „meno riieta §is“== tos meno rūšies atskiras kūrinys arba jų visuma“. O sudarant dauSE giareikSmiy žodžių lizdą aiSkinamuosiuose žodynuose, labai svarbu yra a apimti „pagrindines tuo žodžiu nusakomas tikrovės daiktų ar reiškinių įra sąvokas“ ?. Pavyzdžiai rodo, kad žodžiai plakatas, vitražas, mozaika, keru ramika vartojami ir dailės, tapybos žanrams nusakyti: Taip gimė naujas ps dailés Zanras — meninis plakatas (LM 1979 48); Monumentaliosio — tapybos rūšys—vitražas, mozaika, sieninė tapyba beveik nebuvo ns vystomos (LDI 125); Keramika, kaip ir kitos liaudies meno šakos, turi eA charakteringus etnografinius bruožus (LDI 92). Abi šios reikšmės yra A būdingos ir kitiems tos leksinés-semantinés grupės žodžiams, pvz.: gramsi fika, peizažas, skulptūra, tapyba ir t. t. Ypatingą dėmesį leksikografai tuKauka *BaGnurkene 3. H. Tunst peryaspuoft noaucemun y umes CYIECTBHTEAbHBX B lb PYCCKOM H JIHTOBCKOM fA3bKax.— B ku. Iluaxponna H THNOJIOTHA A3bIKOB: JinurBucTu4eckue žali HceJejoBanua, M., 1980, c. 22—33. it rh "Copokoneror O. II. CMuCAOBAA XapaKTepHCTHKA TePMHHOB B TO/IKOBHIX CJ0Bahat pax.— Jlekcuxorpaduueckuft c6opuux, 1962, pum. 5, c. 126. Eo Kaas r- rėtų skirti tokioms neseniai atsiradusioms reikšmėms ir priderinti jas prie iv kitų to tipo žodžių pateikimo lietuvių ir rusų kalbų žodynuose:'*. 5 Reguliariyjy išvestinių reikšmių susidarymą bei žymėjimą aiškinamuoMg siuose žodynuose daugiareikdmiy žodžių lizduose iš dalies lemia ir sociaAes line daikto, medžiagos paskirtis bei svarba. Leksinės-semantinės grupės D | „apimtis, talpa“—,,medžiagos kiekis, telpantis joje“ skolinys reja paprasait į tai vartojamas patalpai, kurioje būdavo džiovinami javai, nusakyti. Šiuo Tim žodžiu žymimas objektas turi siaurą specialią paskirtį. Dėl to žodis reja, be savo pagrindinės reikšmės, dar vartojamas ir „javų kiekiui, kuris telpa tokioje jaujoje“, žymėti: Tris rejas iškūlėm Vkš. Iš tikrųjų vienos rūšies daiktai, esantys tam tikroje patalpoje, gali gauti tos patalpos pavaPe dinima, bet, jeigu patalpoje laikomi įvairūs daiktai, juos vadinti tos patalrą pos vardu paprastai neįmanoma (plg.: rūsys 1. ir 2. reikšmes LKZ). ig Nors ir dvigubai maZesnis apatinis leksinés-semantinés žodžių grupés „apimtis, talpa“—,medZiagos kiekis, telpantis joje“ statistinis rezultatas ti už viršutinį, „medžiagos kiekis, telpantis įvairiuose induose“, gana plačiai fiksuojamas LKZ, pavyzdžiui, kubilas, kibiras, katilas, kaušas, gertuvė ir t. t. marą Na, o kai kurie žodžiai, nusakantys tą patį objektą, tik tarmėse pasižymini] mą tys skirtingomis gramatinėmis ir morfologinėmis ypatybėmis, pvz.: krepšys, krepšė, krežis, krežulys, pintė, pintinė ir kt. Zodyne savo lizduose neturi gh „kiekio, telpančio juose“ reikšmės. pre Nuo turimos iliustracinės medžiagos iš dalies priklauso daugiareikšmio t.t 5 žodžio lizdo sudarymas, išvestinių reikšmių bei jų atspalvių žymėjimas. eal: Daugumas semantiskai bendrų žodžių, kaip minėtieji talpą reiškiantys daikHEA 4 tavardZiai, kurių buitinėje leksikoje yra labai daug, nors ir turi galimybes a a nusakyti kiekiui, telpančiam tokiuose induose, tačiau dėl iliustracinés mesana: džiagos stokos į žodyną neįtraukti. pr Socialinė daikto ar objekto svarba ypač išryškėja tyrinėjant leksing-semanting rusų kalbos daiktavardžių grupę „žuvis“—,,iš jos pagamintas paT tiekalas; konservai“. Zodžių wnpor, kpa6, capduna, KuAbKa semantiniuose r iH lizduose DAZ nurodyta antroji jų reikšmė „tų žuvų konservai“, o kitų paols | plitusiy žuvų pavadinimų 7pecka, Tyrey, craspuda, ckymbpus ir t. t. jokia An leksikografine priemone „konservai“ nefiksuojami. Nevienoda padėtis žoel dynuose, matyt, priklauso nuo patios objektyvios tikrovės. Juk wnpor, r 0 wnporer plačiausiai ir žinomi kaip konservų gaminys, o Tpecka, craepuda al ir kt. žuvys kaip maisto produktai paprastai pardavinėjamos įvairiausiomis formomis. Na, o kai kurios žuvys (10cocs, cemea ir kt.) yra gana retos, net start nykstančios, dėl to MAZ ir nefiksuoja „tų žuvų konservai“. 2 Daugiareik$miy žodžių reguliariųjų išvestinių reikšmių žymėjimas aišigs kinamuosiuose žodynuose priklauso ir nuo aprašomųjų žodžių kilmės, socialinio pobūdžio. Tyrinėjant lietuvių kalbos leksiką, pastebėta, kad reguš i BS as Cy 10 Ceprees B. H. Cemantiueckn GAu3KHe TePMHHN H300pasHTEALHOrO HCKYCCTBA Sa B COBpPEMEHHHIX TOAKOBHX CJAOBAPAX pycekoro ssuka.—B KH.D Cospementas pycckas nekr f cukorpadus.— JI, 1975, c, 137—144. i i he a SE ad Cl NY a Ree RA Is alis es Zon liariosios reikšmės kaip tik labiau būdingos tiems žodžiams, kurie plačia Ai vartojami lietuvių kalbos tarmėse (plg. semantinę žodžio balžienas lizd nės LKŽ ir žodžius nailonas, kaučiukas, kurie yra terminologinio pobūdžio j ks lietuvių kalboje Mal gana ini or 2 = Semantinės daugiareikšmių žodžių apim ies platumas, jais žymimų rea rio lijų svarba kelia naujų klausimų leksikografijos praktikoje. Ir iš tikrųj Ti tei daug paprasčiau yra aprašyti norminiame žodyne siauresnės semantinė — apimties žodžius. Semantiniame žodžio klasė lizde DZ nefiksuoja „gru iy = mokinių“ greta „patalpos, kur mokosi grupė mokinių“, nes šitas daugia že is reikšmis žodis turi gana sudėtingą semantinę struktūrą. Daug paprastes IA gins nės, siauresnės semantinės apimties yra šio tipo (nes vartojami tam tikr we, patalpai ir jos turiniui nusakyti) ZodZiai namas, salé, salonas ir kt. Cia 7 Fanaa kyla klausimas — žodžio apimties platumas, juo nusakomy realijų svarb pit ia ir žodyno ribos. Iškyla prieštaravimas tarp sudėtingos semantinės stru — tūrosir realių žodyno galimybių ją adekvačiai aprašyti. — Vienodas daugiareikšmių daiktavardžių reguliariųjų reikšmių pateikima i 2 peony neįmanomas ne tik visų trijų tipų aiSkinamuosiuose žodynuose, be rai ir kiekviename jų atskirai. Priežastis — pačių semantinių reiškinių reg ars — liarumas. Semantika sudaryta iš bendrybiy ir individualybiy. Ir į visa t: Ste tyri būti atsižvelgta aiškinamajame žodyne. Žodžių leksinio ir sintaksin gažiiunghimo akiai io kalbos neologizmų Zouyny, redaktorė N. Kote ~~ lova teigia: „jeigu žodžiai turi panašią semantine derivacija, panaši Hy denotatus bei ta pačią gramatinę reikšmę ir priklauso vienai semantin bt > grupei, tai šitos ypatybės turi būti unifikuoto leksikografinio aprašymo pa Betl ka grindas, tačiau negalima ignoruoti ir individualių semantinių žodžių ski =r tumy. Skirtingas panašių žodžių aprašymas ne visada traktuotinas ka ~ leksikografinis nenuoseklumas“ ". Juk leksikografijos darbe yra ypa dex svarbu kūrybiška ne tik atskirų žodžių, bet ir jy reikšmių atranka. Pavy i rie x džiui, reikšmę „vadovėlis, kuriame išdėstyti mokslo pagrindai“ gali jgy — kiekvienas mokslo pavadinimas. Išimtis gali sudaryti tik tie mokslai, kur Fag žymi plačias, abstrakčias sąvokas (pavyzdžiui, matematika, kuri nusa Ary net kelias mokslo sritis). Tokiais atvejais reikėtų atkreipti dėmesį ir į ku = tarinj-istorinj aspektą (mokslo lygį, bendrojo lavinimo sistemą, moky nt ih kursus bei vadovėlius). Galbūt LKZ ir DAZ žodynų, plačiausiai apimané cha - 1 tiek neliteratarinés, tiek literatūrinės kalbos leksiką, rengėjai ir ne vis k Ra teisūs, nejtraukdami vadovėlio reikšmės į žodžių biologija, psichologij 5: iy ¢usuonoeusn, ncuxuarpus, xupypeus ir kt. lizdus. ~~ Reguliariyjy išvestinių reikšmių pateikimas aiSkinamuosiuose lietuv Sy šo ir rusų kalbų žodynuose turi nemažai bendrų bruožų, kurie pasireišk i T veiksniais, lemiančiais tokių reikšmių žymėjimą įvairių tipų aiškinamu ia siuose žodynuose, bei daugiareikšmių žodžių aprašymo principais. Be t a nas abiem kalboms, polisemijos tipų bei leksinių-semantinių grupių b LR i iem kalboms. = i 11 KoresnosBa H. 3. 3uauenne cjosa ero coyeraemoctb.— JI, 1975, c. 156. Čai k Aa RE A% Tyrinėjant daugiareikdmius lietuvių ir rusų kalbų daiktavardžius, pastebėta abiejų kalbų leksinės-semantinės sistemos savitumų. Leksinė-semanva tinė grupė „gyvūnas“ —,,to gyvūno kailis“ labiau būdinga rusų kalbos daikpak tavardziams, o „apimtis, talpa“—,jos turinys“, „paros laikas“ — „valgis, vay valgomas tuo laiku“ — lietuvių kalbai. Reguliariųjų išvestinių reikšmių reaAt lizacija abiejose kalbose skiriasi ne tik kurios nors leksinés-semantinés žodžių grupės produktyvumu ar neproduktyvumu, bet ir išvestinių reikš= mių raiškos priemonėmis („gyvūno kailis“ lietuvių kalboje perteikiamas Fa dariniais su priesaga -ena, rusy kalboje — žodžiais, kuriems būdingos reTania guliariosios išvestinės reikšmės; „maisto produktui — sriubai“ nusakyti iso lietuvių kalboje gana dažnai vartojami priesagų vediniai, pvz.: bulviené, kopistiené, burokiené; leksinés-semantinés grupės „meno rūšis, žanras“— + „tos meno rūšies, žanro atskiras kūrinys arba jų visuma“ žanro reikšmė lietuvių kalboje nusakoma vienaskaitiniais daiktavardžiais, o kūrinio reikšE mė perteikiama abiejų skaičių daiktavardžiais, rusų kalboje ir „Žanras“, ir m „kūrinių visuma“ reiškiami vienaskaitiniais daiktavardžiais ir t. t.). Č r Tyrinėjamosios leksinės-semantinės grupės buvo sudaromos ne grynai Šia gretinamuoju aspektu, o remiantis ir loginiais, lingvistiniais kriterijais, dėl Isoda to negalima tvirtinti, kad vienos kurios kalbos žodynai tiksliau bei nuoNoa sekliau pateikia reguliarigsias išvestines reikšmes. Vienų leksiniy-semantiŠe nių grupių reguliariosios išvestinės reikšmės išsamiau pateiktos rusų kalfs + bos saras kitų — lietuvių kalbos leksikografijos praktikoje. ai ; AE gg hie p Nino i Hy A i ras rd "a . Išvados x ody Daugiareikimiy daiktavardžių reguliariųjų išvestinių reikšmių žymėjimas, sudarant žodžių lizdus, priklauso nuo aiškinamojo žodyno tipo. Bsamiausiai tokios reikšmės ir jų atspalviai yra pateiktos LKZ, DAZ SR 2, Nevienodas tos patios leksinés-semantinés grupės vienarūšių reikš=.- mių bei atspalvių fiksavimas leksikografijos praktikoje priklauso: a) nuo leksinės-semantinės žodžių grupės produktyvumo; b) nuo žodžio bei jo reikšmių aktualumo laipsnio, vartojimo paplitimo ir dažnumo, taip pat nuo stilistinės konotacijos; c) nuo daugiareikšmio žodžio aprašymo principų, kurie orientuojami ne tik į tam tikrus semantinius modelius, bet ir į uzualiąją žodžio reikšmės charakteristiką; č) nuo socialinės tuo žodžiu nusakomų daiktų ar reiškinių paskirties, vertės bei praktinės svarbos;-d) nuo iliustracinės medžiagos stokos žodyno kartotekoje, kuri patvirtintų reguliariosios išvestinės reikšmės buvimą kalboje ir t. t. 3. Tiksliau bei nuosekliau žymėti aiškinamuosiuose žodynuose daugiareikšmių daiktavardžių reguliariąsias išvestines reikšmes galbūt padėtų žodyno redagavimas (kai tai įmanoma) ne pagal abėcėlę, o sistemiškai, t. y. teminėmis grupėmis. 1 he a ų | kia Siena SES ER "aa e SRG St i Mei Miao < Sa adata