Semantiniai vertiniai ir motyvacijos pamokos

P MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS tai a iz PROBLEMOS frig i LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV (1985) šoka A es ppd Son 4, Žaidimai G RR LAI a T Bal T sara a i LJ 31 Sle NR rs aE ie Nt ead. ya diol 1 24 aha Xe ee ae ERE as a hy 11 gi” kai 0 ais - i JONAS KLIMAVICIUS ha Sl Lid SEMANTINIAI VERTINIAI IR MOTYVACIJOS PAMOKOS 2 ro rh Skoliniy ir vertiniy griežtas skyrimas remiasi onomasiologiniu požiūriu re i leksiką: skolinimosi ir kalkiavimo procesai yra gerokai, o rezultatai visai nepanašūs. Tačiau žiūrint semasiologiškai abiejų reiškinių priežastis ir kilpA mė yra ta pati: abiejų naujažodžių grupių — skolinių ir vertinių — turinys Lie (paprastai) nėra indigenios kilmės. Svetimkilmių sememų skolinimasis ai kartu su jas atitinkančiomis svetimkilmėmis leksemomis vadinamas žodžių, arba leksiniu, skolinimusi, o šio proceso rezultatai — skolintiniais žodžiais, + Fans | arba leksiniais (Zodyno) skoliniais. Bet svetimkilmés sememos gali būti Ea jvardijamos (pervardijamos) ir indigeniomis leksemomis — vertiniais: fa darybiniais vertiniais (leksiniais, Zodyno naujadarais) arba semantiniais (reikšmės) vertiniais (semantiniais, reikšmės naujadarais). Taigi abiejų la procesų — 1) skolinta semema—skolinta leksema, 2) skolinta semema—*- nt ia indigeni leksema — priezastis ir pradZia yra bendra: semantinis (reiksHORE més) skolinimasis. ri Pirmąjį procesą pavadintume materialiuoju skolinimusi. Antrasis procesas nėra vienalytis, rezultatai įvairiopi. Todėl bene plačiausiai ir tiksliauhid siai jj apibūdintų semantinės indukcijos samprata: kitos kalbos semantika indukuoja (sužadina) gimtosios kalbos semantiką — 1) jau esamo atitinkamo žodžio naujos reikšmės atsiradimą (semantinis vertinys) ar 2) nauras jos svetimkilmes reikšmės jvardijima naujadaru (darybinis vertinys). frig Antruoju atveju semanting indukciją lydi darybinė indukcija. Semantinės m "a indukcijos, induktų terminai įvairių kalbininkų po kiek vartojami senokai, wad bet retai, menkai eksplikuojant ir specialiai nekeliant terminologijos klauika a simo, nesirūpinant terminų sistema. Taigi kol jie nėra pasiekę koncepcinio m vienareikšmiškumo bei apibrėžtumo, juoba vadovėlinio trivialumo, prinia : cipas „aš vadinu“, rodos, negalėtų būti laikomas terminologinės drausmės Se laužymu ar pretenzija atmesti kitokias sampratas. Jis tebiity arbitralus Ni susitarimas ieškoti reiškiniui adekvatesnio atsakymo, bent ne prastesnis ed už principą „aš pritariu“, tarsi įpareigojantį duoti privalomą atsakymą pahy gal nežinia kaip pasirinkto autoriteto (ar autoritetų) įgaliojimą. A. Kau- | lakienė savo reikalui verčiasi tik siaura induktų, arba reliatyviųjų vertinių, Saat sąvoka, ja įvardija tikrųjų vertinių ir savakilmių naujadarų (leksinių ar aj semantinių) tarpsluoksnį — ne tikslias, tikras kalkes, o tam tikrus anasala logus: semantiniai induktai, jos supratimu, yra tipo fauras „tilto atrama“ ( + 6bik; nors ObIK: jautis, o tauras: Typ), o darybiniai — tipo tarpumatis ai Kai US Aa SLE re SR SE tra BTL ( < wyn, pagal bangomatis« eoanomep modelio analogiją) naujazodzia Ari = (ar naujareikšmės), nors induktais linkusi vadinti ir tokius atvejus, kuri 3 Be liudyty daug platesnę jų sampratą: galvutė ( +— e0108Ka ir : galva), vinia BRAS: as traukis ( < 2603000ép ir :e603000ép)'. Autorius neturi tikslo skirting eh Ši sampratas, susidarytas įvairiems — platesniems koncepciniams ar siaures kaita bo, niems apraSomiesiems ir klasifikaciniams — tikslams, kritikuoti ir arg Fe ve mentuoti vieną: „Termino reikšmė priklauso nuo bendros koncepcijos, nu i Lt he visos sistemos. Keičiantis požiūriui, daugiau ar mažiau keisis ir termin ADE reikšmė“ (J. Girdzijauskas)2 Viena koncepcija ir vienareikšmiai termina SF gali jsivyrauti tik tada, kai dalykas visapusiškai ištyrinėtas platesniam = ST reiškinių kontekste, kai susidaro mokykla ar bent grupė. Kol kas „svarb kia ne vienareikšmiškai apibrėžti terminą, o patį žmogų skatinti mąstyti sti i (J. Girdzijauskas)3. LY a Apskritai straipsnio tikslas — ne teorinės konstrukcijos, nors jy negal m ma nepaisyti. Bet tenkintis teorija, ypač tokia, kuri tik atranda, aprašo Gp) duh klasifikuoja reiškinį, bet nenurodo priežasčių ir nepaaiškina jo vietos, są ES, ryšio su kitais panašiais, ypač terminijos tvarkyboje, kalbos kultūroje, t Brock tai nutraukti teorijos ryšį su gyvąja praktika, vadinasi, kažkiek išduoti n t 2 praktiką, bet ir patį mokslą. Cia renkamasi plačiausia semantinės i Si DT dukcijos samprata, apimanti ne tą likutį, kuris kitiems netelpa į vertini Ba UN sąvoką, o visa vertybos procesą, nes pirmiausia norima paisyti ne tiek fo 2 © maliai truputį skirtingų rezultatų, kiek tos pačios jy priežasties. „<... a asin kur kas lengviau atrasti tiesą, negu nustatyti jai priklausomą vietą fd — (F. de Sosiiiras)*. Panašumų ir skirtumų būdu ieškodami semantinės indu g: ia cijos vietos, pirmiausia, kaip jau buvo sakyta, ją dėtume greta skolinimo i si. Materialusis skolinimasis yra paprastesnis, aiškesnis, sunkumų (Zino pigs ‘ma, anaiptol ne menkų!) kelia tik skolinių (paprastai senųjų) atskyrim ae nuo giminiSky kalbų žodyno bendrybiy — vienakilmiy žodžių (kognaty RET Vertiniai — tam tikri nematerialieji skoliniai, semantinė indukcija — t t; i vidinės formos, modelių, kategorijų poveikis. Greta skolinimosi ir indu iš. aE cijos dar egzistuoja interferencija — tam tikras materialusis ir nemateria a I lusis vienos kalbos poveikis kitai. ss. 2 = Semasiologinis požiūris į vertinius ir skolinius, ju siejimas, beje, būdi TNE gesnis ne specialiajai leksikologijai, o bendrajai (ir bendrajai kalbotyrai kr Sr ar nėra kokia naujovė jau net lietuvių kalbotyroje. Beveik prieš pusšimtį met a til straipsnyje „Vertiniai ir reikšminiai skoliniai“ P. Skardžius rašė: „Tačia ar Ši Lire svetimybės svetimybéms nelygios: vienų i$ jy yra drauge paskolinta kalbin om ir turinys, o kity tik turinys. Pirmosios paprastai yra vadinamo rd 'Kayaaxkeune A. IO. Kaibku B COBPEMEHHO/ JAHTOBCKOM TeXHH4YECKOIk TEPMHHO TEE ios Jorn: AsToped. aucc. ... Kana. Ono, nayk.— Buabmioc, 1983, ¢. 7—8. jų a kt ? Literatūros tyrinėjimų pamatas,.— Pergalė, 1983, Nr. 7, p. 162. „litas erat 3 Ten pat, p. 163. Sle ig A Kofi + Mintis ir ženklas.— V., 1983, p. 130 (vertimas B. Savukyno). a a i Le SET AE AS A oF alee SEALY San Ng Tai i ki aa or gn Eh WARE. i DE, A ta Sat Ph A A ER Ls skoliniais, o antrosios —werstiniais skoliniais“*. KalbėdaHe mas apie verstinius skolinius, jis pažymi, kad ne visi jie vienodai verčiami, 321 pavyzdžiui, gr. diametros — ne *skersmatis ar *hiaurmatis, o skersmuo. Ly „Šitos rūšies vertiniai iš tikrųjų yra ne verstiniai skoliniai, bet tiesiog savotiški pakaitai arba reikšminiai vertiniai. Pvz., aumuo, gaminys, imlus, Mia įstaiga, nesąmonė ir kt., yra ne verste versti iš intelektas (<.. >), produkalt tas, receptyvus, sugestija, absurdas, bet paimti iš gyvosios kalbos arba speTrak. cialiam reikalui tos kalbos pavyzdžiais naujai sudaryti“ *. Beje, gana adeAL kvačiai aprašydamas reiškinį, P. Skardžius neišvengė terminų nevienoduSA mo — reik§miniai skoliniai (antraštėje) ir reik§miniai vertiniai iy i (tekste). Tik ar šitai tikras trūkumas, jei dviem skirtingais terminais reišan kiami du požiūriai į ta patį reiškinį, bet kitu aspektu: įvardijame juk saPER voką, o ne daiktą — dvi vieno daikto sąvokos, taigi ir terminai du. TLS Vertiniai — slaptieji skoliniai (R. Budagovas). Todėl reikia sutikti tiek su nuomone, kad prasta, nepriimtina literatūrinė kalba, užteršta elemenoA tais, kurių svetimuma visi lengvai mato (štai kodėl iš dviejų skolinių pati ix tų kalba renkasi slaptą, nematomą, pavyzdžiui, svogūną, 0 ne cibulį, trešnę, Er o ne čerešnę, triušį, o ne kraliką, spintą, o ne šėpą, ketų, o ne špižių ir pan.), 5 “A tiek su pažiūra, kad raidiški — darybiskai ydingi, reikšmiškai netike — vertiniai, kuriuose kyšo svetimos kalbos modeliai, yra ne mažesnė svetihk ; mybė negu materialieji skoliniai. Taigi būtų galima manyti, jog, jei vertiba niai yra slaptieji skoliniai, tobulesni, priimtinesni yra tie, kurie slaptesni. RR Bet vien tokio formalaus požiūrio į slaptuma neužtenka. Formaliai slapit čiausi yra semantiniai vertiniai, nes tai nėra net jokie materialūs naujaa darai (kokie yra darybiniai vertiniai). Šaltinio motyvacijos (vidinės foril mos) supratimas vertyboje yra labai svarbus, o semantinėje tiesiog lemtin4 gas. Jos nesupratimas, nepaisymas kaip vidinė korozija pažeidžia gimtosios kalbos semantiką, iškreipia reikšmės naujadaro prasmę. Raidiškas semanar tinis vertinys — tai pats slapčiausias (bet jau neigiama šio žodžio prasme) ir skolinys, nes jo slaptumas kalbos vartotojų nematomas (kalbos kontaktų Eh situacijoje): jis yra ne kalbos kūne, ne jos drabuZyje, o dvasioje. Todėl Tang vertiniy tvarkyboje reikia žiūrėti ne tik šaltinio reikšmės, bet ir motyvaciriai jos, netgi pasekti buvusią, bet jau išblėsusią ar visai išnykusią motyvaciją. t Tik taip galima nustatyti jos adekvatumą ar neadekvatumą vertinio motyhy vacijai, rasti — antruoju atveju — analogy tarp gimtosios kalbos motyvaRg cijos modelių (ar tendencijų). J le Sitiek teorinių samprotavimų turbūt būtina ir užteks smulkiai vieno ser mantinės indukcijos lauko peržvalgai atlikti ir suprasti. Ne visos to lauko vietos vienodai apimtos indukcijos. Bet reikalinga kaip tik sisteminė anais lizė: semantinė indukcija paprastai vyksta ne pavieniui, o grupiškai; nors iii RE 5 Gimtoji kalba, 1938, p. 145. Gut 6 Ten pat, p. 147. Apie terminų skolinys, vertinys, induktas santykį dar žr. Kaulai kienė A. Semantiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje.— Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1981, t. 4(77), p. RE Si HN HEA ei eis, Aria arų RT een AR „grupės viduje dažnai būna ir atskirų kiek skirtingų krypsnių, pakraip 19 taigi ir nepanasiy rezultatų, bet visos grupės indukcijos procesas turi bend © ra kursą — iš vienos kalbos modelio į kitos kalbos modelį. "ia Ra Rodos, akivaizdu, kad rus. sasod lietuviškai yra gamykla. Tačiau ir akla “aka mato, kad nruuud 3a800 negali būti paukščių gamykla. Iš esmės nieko ne kr: a keičia ir tai, jog nežinia kodėl Isigaléjusi nruyegabpuka (nors greta yr. BREE KOHHbuE 30600!) perša paukščių fabriką: tik paviršutiniškai galvojant ga lima tarti, kad, jeigu fabrikas yra gamyklos sinonimas, bet pirmasis, priešin — gai antrajam, nemotyvuotas, tai paukščių fabrikas ausies nerėžiąs. Fabrika a ma nemotyvuotas, bet junginys paukščių fabrikas taip „motyvuotas“ Eiro keip paukščio (gulbės, gervės) pienas... Hi Semantiné rus. 34600 motyvacija yra visai kitokia negu liet. gamyklc Eh (: gaminti). 3ae0d yra iš sasecru — 3. įsitaisyti, įsteigti [plg. įstaiga. ay K.], isiveisti, prasimanyti [plg. pramonė (atitinkamai rus. npomMbuuAe, mų oer ir npomoicea „verslas; verslovė“.— J. K.)— kaip įmonė: j(si)man Lap 3asecru xosadcreo — įkurti, įsteigti ūkį, sasecru cad — jsiveisti sodą BT "k aanecry nuéa — jsiveisti, prasimanyti bičių BZ 1, plg. o6sasecru psn.— ap in [plg. latv. rapnieciba „pramonė“, ripnica „įmonė; gamykla“. WE jy K.], įtaisyti, oGsasectucy — 1. įsitiekti, įsitaisyti, įsigyti, apsirūpinti Sc Alo adinenglų: 063aeecruco xosatcreom — apsirūpinti manta, įsigyti ūkio reik i tients, 063asecruco ckorom — įsigyti gyvulių, 2. sukurti, apsirūpinti: 06. r i 5! ‘3asecruce cembėti — sukurti, sudaryti šeimą, o6aasectucs 3HAKOMCTEOM į meg pažintis BZ II. Todėl 3a600 yra ne tik 1. «npomsimaentoe npej f = MmpWaTKe C MexaHHYeckoii O6paGoTKON chipba> (Meraarypeuweckud 30600 ee TaKXe KpymHOe MNpPOMBILIEHHOe TNPEANnpHATHE» (Macaobodneui 3a800 n= om ne tik 1. gamykla, fabrikas (caxapnoiū 3a800 — cukraus fabrikas be I, bet ir 2. «npeanpusiTHe ANS pa3BeAEHHS KHBOTHBIX» (KoxcKui ry "arba kounoul sasod, pelbosodnoui sasod) CPS, 2. veis lynas:kon wR nol saeod—=zirgynas BZ I, plg. kowesod — Zirgininkas, arklinin r i kas, arklių augintojas, Konno3sasoduux — arklių augintojas, žirgininkas CE šigyną savininkas, laikytojas, kKonosodcTe0 ir. kKoRe600cCTB0 ir KOHHO: oe re 800cT80—arklių veisimas, auginimas, žirgininkystė, arklininkys Sata) 3a800ckas aowado—veislinis arklys BZ 1, nruyesod — paukš 4 gr augintojas, paukstininkas, nruyesodcreo — paukštininkystė, paukščių a pn BZ II. Plg.: veisti — naodurs, paseodurs, veisimas — passedenue, vei 5 ~~ sinys — biol. passodka (bakterijų), veiséjas — scu80TH0600, (sody) cado Fly 600 LZ. Labiau nutolęs rus. 800 —B npocropeuxH «nojixojiSinHe YC/I0BH i ia an npe6biBaHHs, pasMHOKeHuA» (JoagcHo Gobiro, TYT Kapacm 60d) CCPJISl Sani) Rus. -600, -60dcrao ir liet. -ininkas, -ininkystė gali turėti įvairios moty EN ‘vacijos ir nevienodo darybos pamato atitikmenų. Pvz.: poi6oeod — žuvivaii= | sininkas BZ II, LZ (po60800creo — žuvivaisa, žuvų veisimas BZ II), o Zu = vininkas 1. „žvejys, žūklys“, 2. „žuvų pardavinėtojas“ DZ, — pbi60.a0s a ong II, LŽ; bot 2. (vaisytojas) ps:60600, 3. peibonpomvuuaennus. LZ, žu „atima oh! vininkysté „žuvų ūkis, jy auginimas“ DZ; — 1. poiGoaoscreo, 2. pos60800- ¢180, 3. poL6ONPOMBLUACHHOCTD, PpoLOHbLL npoMbLCer LZ (žuvivaisa —,Zuvy i k veisimas, žuvininkystė“ DZ,). al p Šitie dėmenys gali būti ne tik prie gyvūnų, bet ir prie augalų, ir jų aual gimo ar auginimo vietos pavadinimy: pacrenuesodcreo — augalininkystė | šitai ir aecosodcreo — miškininkystė bei noaesodcreo — laukininkysté. Kai auif galo (ar jų grupės) ir jo augavietės pavadinimai yra tos pačios šaknies, RSH pavyzdžiui, daržovė ir daržas, skiriasi ir jų vediniai: daržovininkas ,daržovių augintojas ar pardavėjas“ DZ, — osowesod LZ, daržovininkystė Sh 1. „daržovių ūkis, Verslas“, 2. „mokslas apie daržovių auginimą“ DZ; — iais i osouwesodcreo LZ ir darZininkas 1. „kas daržą prižiūri ar verčiasi daržovių ge auginimu“ DZ; — 020podnux LZ, daržininkystė „daržininko užsiėmimas ar 30d darzininkavimo mokslas“ DZ, — ozopodruuecrso LZ. Tačiau šis pavadini- #008 my skyrimas yra sunkokas, kartais čia išsiverčiama polisemija: 060w4erei 600 — daržininkas, daržovininkas, osomesodcr80 — daržininkystė, darZovininkystė. fg io Rusų kalboje mažiau (tikrinta pagal OC) negu lietuvių -ininkas, -inintars kystė darinių su -600, -6odcreo iš gyvūnų produkcijos ar augalų dalių pavadinimų, pvz.: n1000800 CP51, CCPJIS IX — vaisininkas „vaisių augintois: jas ar pardavėjas“ DZ2, naodosodcreo CPS, CCPJIS1 IX — vaisininkysté iš „vaisių auginimas; jų ūkis“ DZ, cemenosodcréo CPS, CCPJISI XIII —= sėklininkystė „sėklinių augalų auginimo ir sėklų gavimo žemės ūkio šaka“ Se DZ, (séklininkas —,sékly augintojas; selekcininkas“ DZ,). Lietuvių kalboje priest šį dalyką, kurį maždaug galima apibūdinti kaip „verslą“ (ne „amato“, "t ra o apskritai „užsiėmimo, darbo“ reikšme), įprasčiau reikšti mums badingesniu sintetiniu Zirgininkystés, paukštininkystės tipo modeliu: pieHa nininkysté „pieno ūkis; pieno perdirbimo mokslas“ DZ, — M04104KOE XOMe satcreo BZ 1, moaounoe deao LZ (Nainys J. Pienininkysté ir pieno hiSa giena, 1950 — Moaounoe 0eao wu ruruena Moaoka), gradininkysté „grūdų HLA auginimas, grūdų ūkis“ DZ, kiaušininkystė „kiaušinių ūkis“ LKZ V (rš). os as Nesvarbu, kad greta šių sintetinių pavadinimų vartojami ir analitiniai ias (pieno ūkis, pieno bei mėsos galvijininkystė Sv 1976 18 25, pieninė ir mėsinė Aya gyvulininkystė T 1975 291 6, mėsinė ir pieninė galvijininkystė LTE Th III, plg. dar mėsinė paukštininkystė T 1974 23 3, o kiti sintetinių \. formų nė neturi (bekoniné kiaulininkystė T 1975 291 6, Sv 1976 18 i 25, Sv 1976 20 9, kailinių avių auginimas 20Z, vilniniy avių auginimas Acie 202, plonavilniy avių auginimas ZOZ, net plonavilné avininkystė T 1977 on 221 4), kad panašūs žodžiai be „auginimo, gavimo verslo“ dažnai turi A „pramonės ar prekybos verslo“ ir dar kitokių reikšmių (pienininkas „pieno aiš perdirbimo specialistas; pieno priėmėjas pieninėje ar pardavėjas“ LKG I [oF 407, mésininkas „kas dirba mėsos pramonėje ar prekyboje“ DZ, 1. „kas i verčiasi mėsa, ja prekiauja“ ||prk. „plėšrūnas“, 2. „kas mėgsta mėsą“ (SD TS 3 75 taip pat „mėsos parduotuvė, mėsinė“) LKZ VIII, kailininkystė „kailių Fd dirbimo pramonė“ DZ, LKZ V), kad serija ne visa realizuota (nėra žodžių Ei | im Be rr *vilnininkystė, *pūkininkystė, *šerininkystė ar *mėšlininkystė, o plunksnial ninkas tėra 1. „kas verčiasi plunksnų prekyba“, 2. „rašeiva“||,,raštininkas“ 2 bt LKŽ X). Svarbu, kad tai būdingas modelis. Juo vykusiai pasinaudojo jau =" pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas: SD'121 lenk. piekarz, A £43 lot. pistor — duoninykas, SD247 lenk. piekarz, lot. pistor, pinsor — duonim nykas, lenk. piekarstvo, lot. furnaria, panificium — duoninykysté „duonos i He kepimas (verslas)* LKZ II. Kad šitai bent kiek simptomiSka, o ne spora- = diška, bene rodo ir tai, jog duonininkas 2. „duonos kepėjas“ LKZ II var3 a tojamas dar dviejų senosios raštijos autorių — J. Bretkūno ir S. Vaišnoro, bas taigi ir iš kito arealo, be to, tekstuose: Ir duoninyks (kepéjas, pyraginyks) = nusidéjo prieš pong BBIMoz40, 1. Jie stukelj duonos, nuog duoninyky kep- ~~ tąją, <...> laiko MTP 29. Senas modelis gyvas: dėsningai greta pieni- = ninkystės atsiranda mėsininkystė: mėsininkystės ir pienininkystės komplekSE sai T 1976 283 2; buvusios mésininkystés reikšmės — 1. LTITI272(Bs) „mėMaja sininkavimas“, 2. KI444, prš „skerdykla“ — tam visai netrukdo. oe Rusų kalboje vietoj -e00cre0 čia gana įprastas xosadcreo: sepHosoe x0t br satcre0 — grūdų ūkis BZ 1, Z0Z, EKZ, moa04noe xossicréo — pieno ūkis sz BZ I, ZUZ, EkŽ, xwacxoe xo0saicreo — mėsos ūkis EKZ. Prie ūkio reikšmės as reikia čia ilgiau sustoti. Dvikalbiai žodynai — ir bendrieji (BZ 11, LZ), ir as terminų (20Z, EkZ, Pol2) reikšmių neduoda: xosadcre0 — ūkis. DZ, skiria — 5 ūkio reikšmes: 1. „žemdirbystės vienetas, dirbamos žemės plotas su jo Ti priklausiniais“: kolektyvinis ūkis (kolūkis), 2. „visuomeninė gamybos for- — ma, visuomeninės formacijos gamybinių santykių visuma“: socialistinis ris ūkis (CCPJIS1 XVII prie šios reikšmės skiria ir xoaaexrusnoe xo3ailcT60, ap bet tai yra „kolektyvinis ūkininkavimas“, o ne „kolūkis“), 3. „gamyba, Reape ekonomika“: liaudies ūkis, žemės ūkis, 4. „įrengimai, inventorius, pastatai ati ir kiti reikmenys“: fabriko ūkis, ligoninės ūkis, 5. „ruošos, apyvokos dargn bai“: namų ūkis. CP§l žodžio xosadcreo reikšmes skiria beveik visai taip i Se! pat, tik kiek kita eile (xosadcreo 5.— ūkis 1.), yra dar ir VI reikšmė. Bs Bet visą aibę junginių sudėlioti pagal tas 5 reikšmes nėra lengva. II ir V = Siuokart mums nerūpi. IV reikia pažymėti tik platėjimą, junginių gausėjii mą — vagonų, garvežių ūkis PolZ, uosto, sandėlinis (sandėlių), butų ūkis i: EkZ, net finansų ūkis EkZ, įrankių ūkis EkZ, elektrinės mazuto ūkis T 1983 ; va 254 2, pirčių ūkis Bt 1983 7 17, antenų ūkis KV 1981 27 6 — ir paliesti su Ain IV susijusios III reikšmės rūšinių pavadinimų skyrimą: ne visada čia gali 1 padėti ir CCPJISI XVII, pateikiantis smulkų 8 reikšmių ir daugybės poreiksės mių skirstymą su gausia junginių iliustracija. Antai prie IV reikšmės pri- — skiriama nyresoe xosaticreo (: kelių ūkis EkZ) ir xoaadcreo 20poda, o prie (mar III (CCPJISI XVII numeracija 1. «<...>» [[«oTpacib npoH3BojicTBa sKO una HOMHKH>) — KOMMYHAAbHOe xo31iŪcT80 ir eopodckoe xosaticreo, taip pa Ei 800x0e, Tonausnoe xosatictéo. Bet daugiausia keblumų daro rūšinių pa ps vadinimų priskyrimas prie ūkio I (CCPJISI XVII xosadcreo 3.) ir III ie] (CCPJIA XVII xosadcreo 1.) reikšmių. Pavyzdžiui, sepnosoe xo3aicreo hah yra prie abiejų — ir prie «oTpacJ/b CeAbCKOXO3ANCTBEHHOTO IMPOH3BOACT * i ati aE Pas. Sanal JL a. SR a Ta I ka as pa, ir prie <NPOH3BOACTBEHHAs (0GHYHO ceabckoxosaficTBenHan) eAMHHL a Cc OPYAMSAMH H CPEJCTBAMH NPOH3BOACTBAY. ints Lietuviškai reikšme «orpacap» CCPJISI XVII —, gamyba, ekonomika“ DZ, 0% ūtų grūdų ūkis, tai yra gridininkysté, reikšme «npoH3BOACTBEHHAT e/lHers mua» CCPJISI XVII —, „žemdirbystės vienetas“ DZ, — gradininkystés ūkis. kalio ačiau ŽŪŽ ir EkZ sepnosoe xosaticréo — tik grūdų ūkis. Gal specialių, as atskirų grūdininkystės ūkių nė nėra? Bet gal tik nepajėgta to skirtumo paT daryti? Pažvelkime į kitus junginius: 1ecxo0e xo3aitlcrT60 — miškų ūkis ZŪZ, fe: EkZ, potbroe xosaticréo — žuvų ūkis ZUZ, EKZ, nytunoe xo3aiicteo — kaiha iniy žvėrelių ūkis 20Z,xusoTnosodueckoe ir ckoTogodueckoe x03alWood creo — gyvulių ūkis ZŪZ, EkZ, osyesodueckoe xo3ailcreo — avių ūkis it 202, nuenr0800xoe xoaaticreo — bičių ūkis ZUZ, cadosodueckoe xosaiicreo — # sodų ūkis 202, tik oeopodoosownoe xosaticr80 — daržininkystės ūkis Ek,“ 74 naemennoe xosntcreo0 — veislininkystės ūkis 20Z. Išeitų, kad pirmieji yra wi 3 šakos, antrieji — vienetų pavadinimai. Bet ar tikrai? Vartosenoje yra ir i miškininkystės ūkis T 1974 155 4, žvėrininkystės ūkis T 1974 155 4, ožkininis ! kystés tarybinis ūkis P 1974 3 102, ir žvėrių ūkis T 1981 77 1, gėlių ūkiai ay" KB 1976 4 44, vaistažolių ūkis T 1974 186 4, arbatos tarybinis ūkis S 1974 Eh 101 3, upėtakių ūkis MG 1975 8 11, ir abejaip — Aukštadvario žuvininkystės ai ūkis ir Aukštadvario žuvų ūkis M ir G 1976 9 20, taip pat bitininkystės fera Je mos MG 1975 9 15, žuvininkystės kompleksas MG 1976 8 30 ir žuvų „fermos“ ie T 1981 163 2, pienininkystės kompleksas LTE IV 120, mésininkystés ir pieva nininkystés kompleksai T 1976 283 2 ir pieno kompleksas T 1978 245 2, méFu sos-pieno kompleksas T 1978 164 1, tarpakiniai gyvulininkystės ir paukstifi i ninkystés kompleksai T 1977 28 2, gyvulininkystės kompleksas T 1974 274 i Bes. 2 ir penimy galvijų kompleksas T 1974 274 2, melžiamų karvių kompleksas ik T 1974 274 2, veislinių telyčių kompleksas T 1974 274 2, galvijų prieauglio penėjimo kompleksas LTE 111 596, kiaulininkystės kompleksas T 1974 274 saras 2 iv Širvintų tarpkolūkinis kiaulių kompleksas T 1978 115 4. "kai Palikus nuošalyje retus, nesusitupėjusius junginius, pvz.: jūrų ūkis MG poi 1975 3 25, žuvų artelé P 1975 7 144, žuvų kombinatas Sv 1974 17 12, gryby ~~ jermos MG 1977 10 19, rupūžių fermos M ir G 1977 2 45, gryby auginimo ira kompleksas T 1983 31 1 ir pan., reikėtų dar pakalbėti ir apie veislinius bei HA veislininkystės ūkius. DZ, junginį veislininkystės ūkis pateikia prie reiksME més 3. „gamyba, ekonomika“. SemantiSkai tai teisinga, bet praktiškai Ber) „ūkio šakos“ reikšme įprasta tiesiog veislininkysté: Veislininkystė — tai ia — veislės (bandos) pagerinimo priemonių kompleksas Galv 145. „Ūkinio vieDIN neto“ reikšme vartojami du pavadinimai: veislininkystės ūkiai bei veislinės Hal fermos Sv 1975 21 6, veislininkystės ūkiai, veislinės fermos Sv 1977 2 5. arti Jau jų vartojimas greta verčia manyti, kad šie vienetai panašūs, tik nežinia, RO kaip skiriasi — kiekybiškai ar kokybiškai. Stai ka sako specialistai: GalSITS vijų veislininkystės ūkių ir veislinių fermų uždavinys — auginti bei tobu0 linti atitinkamos veislės galvijus ir platinti aukštos veislinės vertės gyoui; lius Galv 148. Jų skirtumas yra kiekybinis: Galvijų veislininkystės ūkiai ir 1 ins og ra lieto ER Fo SRT ao T ER a arse 203:*5.:: + ūkiai, turintys veislines fermas Galy 149. Todėl teisingai samprotauja i S. Keinys: „Veislininkystės ferma rodo, kad toje fermoje yra veislei augi- = nami gyvuliai ar paukščiai ir gal gerinamos jų veislės. Tad šia reikšme "08 veislininkystės fermos negali pakeisti veislinė ferma, taip pat, kaip ir varožių tojamų pavadinimų bitininkystės, sodininkystės ūkis nebūtų galima pakeisti gi bičių ar sodų ūkiu. Beje, veislininkystės fermos ar ūkio vietoje, žinoma, lam bai gerai galėtų tikti ir žodynuose fiksuojamas žodis veislynas“ ", šiai Panašiai kaip su xoasdcreo yra ir su rus. dezo (: denaro) — 6. psn. įmo- = ja — nė, firma; verslovė, verslamonė, biznis [LZ biznis —(kommepueckoe) Oeno), BT komercija, prekybinis reikalas BZ 1 [laikratiniai vertalai yra Beiruto daŠai lykinis (=verslinis) aktyvumas ir dalykinis (= verslo, verslininkų) pasaulis VN 1983 275 7], siauriau — specialybė, sritis PolZ, 4. specialybė, Ėt; amatas, profesija LmZ 1 rūšinių pavadinimų lietuviškaisiais atitikmenimis: A pienininkysté — moaounoe deno LZ, veislininkysté — naemennoe deao, duAah goTHOB0OCTB0 LŽ, uHCTpymenTaavroe 0eao — jrankininkysté, xpacuabuoe i: a deao — dažininkystė, aureiinoe deao — liejininkystė, meavnudnoe (Myko rit Moavroe) Oeno — malinininkysté, Toppanoe Oeno — durpininkysté PolZ NE panašiai ir Kysweunoe Oeao— kalvystė, caecaproe 0eao — Saltkalvysté AE naotnuunoe Oeno — dailidziy darbai, dailidysté PolZ; noxaproe deao pe ugniagesyba, crpoureavnoe deao — statyba PolZ, monerroe deao — mone he ty; kalyba EkZ, zoproe deao — kalnakasyba, eoennoe demo — karo reikalai A karyba BZ 1; Tkaykoe Oeno — audimas, Tokaproe demo — tekinimas PolZ T Taigi, rodos, gana drąsiai galėtume čia konstatuoti pirmąją dalinę iš. es vadą: iš dviejų kalbų atitinkamų modelių — liet. -(inink)ysté/-yba/-imas| ki ūkis: rus. xo3atūcreo|denoj||-6e00cre0 — lietuvių kalbai daug būdingesn i sintetiniai modelio elementai — -(inink)ysté/-yba/-imas, rusų kalba iai — ganabūdingiir analitiniai— xosaticreo|deno. Fo ji 4 Dabar vėl grįžkime prie rus. sasod. 3asod (: 3aeecru) turi darybos va NE, ‘1ianta sasedenue — 2. psn. «TOProBoe MPEANPHATHE, TPAKTHP H T. I.» (i se yseceauteavnoe 3asedenue), 4. psn. «<oTneJibHuas! 4acTb, OTpacJib 6oJtbulror Nad xo3sūcrBa» CCPJISI IV, 2. psn. įmonė (:rus. npednpusrue, latv. uzne k Gis mums.— I. K.), verslové BZ 1, plg. verslamoné — psn. npednpusrue, r.p o yti S Morumtaennoe sagedenue LŽ. Dabar sasedenue yra 1. «yupexjenun akies Re npenMynecTBy yueOHoe H BocnuTaTeJibHuoe» CCPJIS IV, I. įstaiga (y4e6 Ep Hoe sasedenue — mokymo įstaiga, mokykla) BZ 1. Cia dar primintina i EAE — 7 Keinys S. Veisliné ferma ar veislininkystės ferma? — Kalbos kultūra, 1979, sąs a Ūko 87, p. 44—45. Rengiant žemės ūkio enciklopediją ir terminų žodyną, šie pavadinimai, taip el nat valstybinė veislininkystės stotis Galv 147 vėl svarstomi (žr.: Kuosa J, Gaive arr. han is K. Veislininkystės ūkis, o gal veislynas.— Zemės ūkis, 1983, Nr. 12, p. 27. Tada bu isi — proga rasti šiame būryje vietą, patikslinti reikšmę ir formą panašių pavadinimų: Ruda „r fa le "minos veislinis reprodukcinis paukštynas 20 1976 11 13, Zaporožės veislinės paukstinin i gue Rystės tarybinis ūkis-reproduktorius T 1977 261 3, tarpūkinis reprodukcinis blokas T 197 a JIE 78s 2, viena selekcijos ir kelios stambesnės veislininkystės ir reprodukcijos ančių [fermo. i THOME. ir G 1981 6 18, Vilniaus tarprajoniné veislininkystés jmoné TAS. Ms ET ag bs HEE CIEE The gn aaa ak 2 Ss Fn OF niai Ly aod Rat tdi »63asedenue 2. šnek. «to, uem 063aBOJįsiTCS; BelllH, HeOOXOJIHMBbIE JŲIA XH3- {hi 1H, X035CTBa, NPOMBICAA H T. II.» CCPJI VIII, 2. šnek. „įrengimas, manCR a, apstatymas, daiktai, įrengimai“ BZ II. a Taigi pirminė, bendresné rus. 346800 reikšmė daug platesnė nei gamykof os „gamybos įmonės“, ji artimesnė rus. npednpusarue 1. įmonė; verslové yt BZ II reikšmei. Įmonė gamyklos ir fabriko atžvilgiu yra ne sinonimas, © aE iperonimas, gamykla ir fabrikas įmonės atžvilgiu — hiponimai. Kiek kitaip Fey usy kalboje: 348600 ir ¢abpuxa yra hiponimai npednpustue atžvilgiu, bet rą iar kartu 3a600 pirmine reikšme yra npednpuarue sinonimas. Todėl gamykla “ia yra sasod, bet 34600 — ne tik gamykla, bet ir įmonė, o daugeliu atvejų — ir A] nei gamykla, nei įmonė, bet dar kitaip. jo Konckuii 3a600 žirgynu išverstas dar 1926 m. „Veterinarijos zootechnijoje“, tuoj pat — 1929 m.— žirgynas pateko į A. Solco ir J. Talmanto „Votą Ji kiškai lietuvišką žodyną“ kaip vok. Gestit atitikmuo (duomenys iš LKZ K). ot Zirgynas yra DZ; — žirgų auginimo ūkis“, DZ, — „vieta, kur žirgai laikofed mi, žirgų ūkis“, jis pateikiamas dvikalbiuose bendruosiuose ir terminy Zohg dynuose: žirgynas — KOHHbL 3a800; KOHHO3AB0CTE0, KOHHO3AB0OCKOE XOpL * satcreo LZ, korubui 30600 — žirgynas BZ I, kounbui 30600 ir KoHesoO4eJ ckoe xosaticréo— žirgynas ZUZ, KOHHO3a800CKOE xoaaiicTéo — žirgynas | EZ, 3a600 poicucrbix aowadei — ristūnų žirgynas EKZ. i k Paukštyno, jo prigydymo rus. nrugega6pura reikšme istorija ilga ir Reiss | 75-7 ta. LKZ IX rodo jj esant gerokai senesnį už nruyegabpuka. „Paukščių zooTi f logijos sodo“ reikšme paukštynas pavartotas jau 1906 m. S. Mečiaus „Trumwink pame žemės aprašyme“, iš rusų kalbos verstame J. T. (=J. Tūbelio) ir Zi) R. J. (= Rygiškių Jono): Jie tikėjosi parduosią ereliukus kokiam paukštynui 7 ar žvėrynui (V., p. 42); jis sukurtas greičiausiai J. Jablonskio *. Maždaug Pie tokio pat amZiaus ir Zvérynas: greta liaudies kalbos žvėrinčiaus ir ~1875m. pel A. Juškos latviy—lietuviy—lenky kalbų žodyno hibrido žvėrinyčia (zveeh riu-darz, zwierzyniec), Zvérynas vartojamas bene nuo 1912 m.: LL zwieri bs zyniec — žvėrynas ir Seinuose išleistoje knygoje — Zoologija skiriama xi sodie¢iams, parašė J. Gerutis pagal Bremo: pateko gyva į Londono Zvéryng a (t. 1, p. 68). 7); Reikéme |. „naminių paukščių laikymo vieta; paukščių ferma“ LKZ IX a paukštynas vartotas jau J. Balčikonio verstose H. K. Anderseno pasakose. HE X LKZ IX pavyzdžiai imti greičiausiai iš 1923 m. leidimo, čia pateikiu aks 1966 m. leidimo sakinius: Paukštyne gyveno nemažas būrys vištų; jų tarpe Yen buvo didelis gaidys, jis labai ir iš didžio ėjo 67. Kvar! kvar! sekite paskui = mane, vaikučiai, aš jums parodysiu platųjį pasaulį, nuvesiu jus į paukštyną ji hss 999. LKZ IX šia reikšme pateikia dar vieną sakinį: Paukštynus bei meldyoT nus (=medelynus LKZ K) tveria vielų tvora. Jis yra iš savaitraščio „Zeiy maičių prietelius“ (Telšiai, 1939, Nr. 15, p. 6). LKZ K dar yra: paukštynas susidėjo iš gerų veislių vištų (Jaunasis ūkininkas, 1937, Nr. 21). Ūkininkas i Ars Aksu i 0 4%) wiles, Freier ie. 2 Od 8 Jablonskio rastai— K., 1933, t. 2, p. 144. fan ry Lh Jak aa Rea A he rai 0 tr £50 ong = DIRE ES LL E k ia ati BBL DL Sn SR ai ai kais LTE VII 422, 1940 m. pabaigoje jie pervardyti mėsos kombinatai — ten pat 423. Juose yra mechanizuotos maltos mėsos gamybos (= mėso ko = — malimo) linijos, kurios gamina maltą mėsą (=mala mėsą) M ir C is = — 1973 7 1. Mėsos pramonės įmonės ar mėsos perdirbimo įmonės LTE VI am yra turėjusios ir paprastus skerdyklų, dešrų dirbtuvių, desriniy LTE Eh Esi VII 422 vardus, bet iš mūsų industrijos aukštumų jos atrodo primityvio: iš. LTE VII 422, todėl ir jų pavadinimai nepasimėgo. Suprantama, mėsos i 1 7 pieno imonés ne tik apdoroja (kiekviena $iy mésos pramonés jmoniy ga Aa lo per parą apdoroti vidutiniškai 400—500 bekoniniy kiaulių LTE VI t ss doy, perdirba (pramoniniu būdu perdirbama~ 95% visų gyvulių ir paukš ar i Fa LTE VII 422), bet ir gamina: Mėsos pramonė — <...>. Apima gyvu — liy, paukščių skerdimg, mėsos, dešrų, mėsos konservų, pusgaminių ir kt kulinarijos gaminių gamybą. Be to, mėsos pramonės įmonės gamina da oi pi sausuosius pašarus, med. preparatus (insuliną, heparing, lipokaing), kli už Tm jus, želatiną, plunksnų ir pūkų dirbinius LTE VII 422. Pieniné — įmonė t ia — kurioje pienas apdorojamas (separuojamas, pasterizuojamas, atšaldomas A perdirbamas (gaminama sviestas, sūris, kefyras, varškė, grietinė, pienc konservai) LTE VIII. Palikę kitai temai šiuokart mažiau reikšminga ~ smulkmenas — kefyro, sviesto ir panašią gamybą, taip pat plunksnų ir pa A ey dirbinių gamybą, nesvarstydami, kiek čia geresnė būtų daryba, šiai ST i gamubos elemento mėsos ir pieno pramonėje neneigdami, vis dėlto links > tame manyti, kad perdirbimas — tai daugiau daryba, o ne gamyba. Tai ro i ay jau pačios vartosenos duomenys — greta sauso lieso pieno gamyklo etsy 1974 11 6, S ir A 1975 2 2 yra ir pieno darymas: Pienas daromas ir i Tak — pieno miltelių, kondensuoto pieno (atgamintasis pienas) LTE VIII 598 Xi sausojo pieno atgamintasis pienas pram. būdu daromas taip: <... LTE X 55. Ir pramonė gali daryti, ne tik gaminti! pti 8 Be agropramoninés ir pramoninės pieno ir mėsos gamybos, kurių pir IR lietuviškai gavyba, antrąją pramone ar (pramonės) produkcija te aa tiktų vadinti, reikia aptarti dar dvi pieno ir mėsos gamybas — pakaitalų a — sinteting ir organinę, natūraliąją. Te Pirmasis dalykas paprastai vadinamas gaminimu: Kai kuriose šalys, M (poz. Japonijoje, JAV) iš augalų gaminamas pieno pakaitalas. Jo sudėti = panaši į natūralaus pieno sudėtį LTE VIII 598. Labai vertinga ne tik ked ET ry mediena <...>, bet ir sėklos — kedrų riešutai, kuriuose yra 56—79% © riba, baltymų, angliavandenių, druskų ir vitaminų. Iš šių riešutų ga 4 minamas kedrinis pienas, grietinė ir sviestas M ir G 1973 11 22. Mūsų šalyj 4 7. pirmasis sintetinio maisto produktas — dirbtiniai ikrai. TSRS Moksly Aka + demijos Elementų organinių junginių institutas juos kurti pradėjo 196 1 atais ir jau baigė. Sukonstruotas pusiau gamybinis įrengimas ikrams ga Li M ir T 1975 8 29. Po penkiolikos metų JAV vėl susidomėta sojomi. sak — bet jau protingiau — pradėta iš jų gaminti mėsą, tikriau — mėsos pakaita Ard = lus. Ne tik reklaminiuose leidiniuose, bet ir autoritetinguose moksliniuos Sr Žurnaluose dažnai spausdinama straipsnių apie „sojos mėsą“, „sojos vis PO TREES EE Th NET čiukus“ ir t. t. Chemikai ir technologai bando panaikinti sojos baltymų speMi, cifinį skonį bei kvapą, suteikti jiems skaidulinę struktūrą ir natūralics mėoil sos skonį bei aromatą. Jau prieš dešimtį metų mėsos pakaitalus iš sojų rikių gamino šešios JAV firmos. Dabar jų dvigubai daugiau. 1970 m. sojų mėsos gamyba pasiekė 20 tūkst. tonų M ir G 1977 5 10. Mėsos imitacijos gaminaii mos įvairiai ten pat. Bet nėra negalima šitokio maisto gavyba, plg.: šv 7 50 sojų gaminami trijų rūšių baltyminiai produktai: koncentratai, izoliak.-2 tai ir struktūriniai produktai, imituojantys mėsą. Koncentratai gaunaais mi, pašalinus nuriebalintų miltų nebaltymincs medžiagas ten pat. ai O natūraliai pieną gamina organizmas: Grupė Amerikos mokslininkų, i vadovaujamų profesoriaus Pirio, dvidešimt metų tyrė įvairių gyvulių naati tūraių pieno gaminimo procesą. Jiems pavyko sukurti „pieno mašiną“. Šis Kk aparatas perdirba žaliuosius augalus ir išskiria proteiną. Paskui pridedama apie 30 įvairių medžiagų: cukraus, amino rūgščių, augalinių riebalų, uo x hormonų ir kitų. Maistingumu ir skcniu sintetinis pienas beveik nesiskiria Ars, t nuo natūralaus Sv 1974 21 31. Įvairiai moksliniai darbuotojai žiūri į mokssets lg. Vieniems, anot Šilerio, tai — dievaitė, šventa «r neliečiama, kitiems — pe gera karvuté, gaminanti sviestą... M ir G 1973 10 4. i Zinoma, nereikėtų manyti, kad gamyba — vienintelė šitų dalykų vadiniį: mo galimybė. Yra ir kitokių alternatyvų, pavyzdžiui, mėsodara, pienodara ia (plg. kraujodara). ip lės Ypatinga yra mikrobiologijos pramonė — pramonės šaka, kurios gamyks. Te bos procesai pagrįsti ūkiškai vertingų produktų mikrobiologine sinteze iš a0, nemaistinés Zaliavos (naftos ir dujy angliavandeniliy, medienos hidrolied i zaty), taip pat iš cukrinių runkelių, kukurūzų, aliejinių ir kruopiniy augalų Ee) pramoninio perdirbimo atliekų LTE VII. Yra pašarinių mielių, antibiotiky, Cl i fermentų, lizino pramonė, hidrolizinės pašarinių mielių įmonės ten pat. Šia Natūrali, savaiminė mikrobiologinė sintezė vyksta organizmų ląstelėse: {FE paprasty junginiy susidaro sudétingi ten pat. Biosintezé — argeniniy A medžiagų susidarymas gyvuose organizmuose arba dirbtinėje tereal péje iš paprastų junginių, kuriuos veikia fermentai LTE 11. Tačiau ar praShe moniné mikrobiologiné sintezé gamina, o jeigu taip, tai ar tik gamina? tait a Pirmiausia pasakytina, kad ir natūralioji bicsintezė — gamtos, organizily my ir organų įvairių medžiagų produkavimas nusakomas ne tik žodžiu kurti (kuris vienas tinka ir yra būtinas kitu atveju — reikšme „creare“: Tai on patios gyvosios gamtos sukurti fermentai, esantys gyvosiose lgstelése Pie | M ir G 1983 10 5), bet ir gaminti, taip pat duoti ir gauti, net kauptis: Bio~ sias loginis produktyvumas — organinės medžiagos (biomasės) kaupimosi igh iq gamtoje intensyvumas. Rodo, kiek biomasės (<...>) ekosistema, biocenozé ar jos dalis sugeba pagaminti per laiko vienetq. Pirming prosal dukciją duoda augalai <...>. <...> augaluose sukaupta orgaEY niné medžiaga per įvairias mitybos grandis vartojama naujai produkciHE jai — gyvūnų biomasei kurti LTE II 156. Kraštovaizdis keičiamas labai Ex sparčiai, ty darby Bint a irr Daa AR 2 er GE utis Ur as ia a ki is RRS ER Sm a ar Ss aaa AE Jai Lia Tik kai CALE ina RGR Gas LORE Pa Ch ta tc bis Se Tat Jak ED Kuo daugiau ir įvairesnės yra augalijos — tuo daugiau panaudojama sauai lės energijos ir pagaminama didesnė biomasė. Tad naujame kraštoJs: vaizdyje turi būti sudaromos geresnės sąlygos, nei natūraliame, panaudoti r saulės energijai ir gauti didesnei biomasei. Biomasę kuria ne tik al augalai <...> MG 1974 6 7. Metaioriški, bet natūralūs tokie apibūdiniPa mai: Gamta — seniausia, bet tobuliausia gamykla: ji dirba be atliekų N EH 1977 9 59. Gamtinės zonos — tai nevienodo produktyvumo organinės mea dZiagos gamyklos LK 12. Be Te Tad ir mikrobiologijos pramoné gamina: Biosintezés principu pasinauSA) = dojama gaminant vitaminus, hormonus, amino rūgštis, antibiotikus ir kien tus biologiškai aktyvius junginius LTE II 157. [Mikrobiologijos pramonė] 3 kas Gamina baltymų preparatus ir vitaminų koncentratus, aminorūgštis, vitaa minus, fermentinius preparatus, taip pat augalinės žaliavos kompleksinio avi perdirbimo produktus (furfurolg, ksilitą) LTE VII 483. Tik ta gamyba čia dl tokia, kad žmogus priverčia gamtą gaminti tai, ko jam reikia: Nefolimoje aa ateityje apsimokės mikroorganizmus priversti gaminti grynai cheminius iš produktus — įvairius spiritus, acetoną, propileno oksidą ir kt. Iki šiol šių gs medžiagų gamybos žaliava yra nafta, kiek mažiau — akmens anglys ir — gamtinés dujos M ir G 1983 10 4. Todėl gyvulinės ir augalinės kilmės ferS Pes mentams, kai kurioms amino rūgštims gaminti pasitelkta ir įvairūs mikroie x organizmai M ir G 1975 2 7. Esmė yra ta, kad pati mikrobinė ląstelė gami- = | na ištisą kompleksą įvairių medžiagų M ir T 1975 2 7. Mikrobiologijos ath pramonės įmonės vadinamos gamyklomis: Lietuvoje 1970 pradėjo veikti a Kėdainių biochemijos ir Vilniaus fermentiniy preparatų gamyklos LTE oh VII 483. Vis dėlto biochemijos gamykla bent kiek skiriasi nuo chemijos He gamyklos. Būtų galėjusi rastis ir biochemijos gavykla — gauti čia irgi varir tojamas: <...> techninė, arba pramoninė, mikrobiologija [tiria] mikrojo organizmų reikšmę rūgimui, jų panaudojimą aminoragstims, vitaminams, RoE antibiotikams gauti <...> LTE VII 482. Yra baltymy gavyba M ir T 1974 = Aa: 10 18, pašarinių baltymų gavimas M ir T 1974 10 18. Tiesa, gavimas gali a ir skirtis nuo pramoninés gamybos, plg. Gryny ir techniniy fermenty gai Ee vimo laboratorinę, pusiau gamybinę ir gamybinę technologiją Vilniaus kais fermentinių preparatų gamyklai rengia Sąjunginis taikomosios enzimolo- — gijos institutas (Vilniuje) LTE VII 483. Mikrobiologija (ar pati jos praFr mone), rodos, gali ir kurti ,creare“: Mikrobiologijos pramonė įgavo itin Wits galingą būdą kurti labai produktyviy organizmų Stamus, kuriais galima 48 smarkiai padidinti produkcijos išeigą M ir G 1983 10 5. 0 3 Greta gamybos kartais čia vartojamas ir auginimas: Pramoniniu būdu mielės pradėta auginti 1914 m. <...> Tarybų Sąjungoje pirmasis cechas, 3 = gaminantis paSarines mieles, pastatytas 1935 m. Verchnedneprovsko bandoEris mojoje gamykloje. Mitybinis substratas mielėms auginti buvo ruošiamas i$ šiaudų hidrolizato Mir G 1978 2 8. BO Kitas gyvosios gamtos jkinkymo pramonės veZimian būdas yra ne bioloEt giskai aktyvių medžiagų (fermentų, vitaminų, hcrmony) sintezė LTE II kaži Fe lt Mh, cafe ie pa LE Soe io aaa ia Vriak is r Er Re o iai 149, bet organizmų, pavyzdžiui, dumblių, trichogramų, vabzdžių pramoo ninis veisimas tam tikrose veisyklose: Japonijoje pradėjo veikti pirmoji A pramonės įmonė, kuri gamins chlorelg. Sis nereiklus dumblis <! > ams = ginamas, šviečiant „dirbtinei saulei“ <...> T 1976 27 3. Kryme stalome pra biojabrikg, kuriame dideliais kiekiais veisime obuolinį vaisėdį KV 1983 vii 4 48 14. Tarybų Sąjungoje yra keli fabrikai, gaminantys vabzdžius MG 1976 9 7. Sitokia gamyba ir fabrikai (kad ir bio-1) yra tikriausia nesąmonė. A La Antroji dalinė išvada būtų tokia: rus. npouseodcreo ir 34800 stipri, ta plati indukcija lietuvių kalba užtiko turinčią daugybę adekvataus reiški- {rh mo galimybių (ne šio straipsnio tikslas ir ne autoriaus jėgoms galutinai ge’ išspręsti visus jų optimalaus pasirinkimo atvejus), bet ne visomis tinkamai ~~ pasinaudota, o kai kurios pradžioje buvo visai praziopsotos, interierencijos Uin užgožtos. Tui Rus. 3a800 indukcija nepalankiai atsiliepė paukštyno, kurio istoriją pirng miau nudvieteme, likimui ir funkcionavimui. Paukštynas sudarytas su proaed 7 duktyvia priesaga -ynas, plg. be jau minėtų bitynas (rus. nuenbnurx), skruzgr délynas (rus. mypaseirur) ir kt. Sitokiy darinių budinguma lietuvių kalbai gerai rodo knygynas (ne knygy parduotuvé!), rankratynas (rus. pyKobri K nucnbii orden), vardynas (rus. umennoi ykasareav), žvyrynas (rus. kapoep 2pasus), šiukšlynas (rus. copras kyua), sąšlavynas (rus. mycopHaa Kya), xis X. liaudies kalbos skudurynas Plv, Jrb „skudurų supirkimo vieta; antrinių ~~ žaliavų supirkimo punktas“ LKZ XII. Grįžtant vėl prie gyvulių ir paukš1 čių, pažymėtini keli dalykai. Pirma, liaudies kalboje yra nemažai panašių aa retažodžių: varlynas DZ, lapynas LKZ VII, musynas LKZ VIII. Daug ju at Ž žodynuose nefiksuoty (katynas, šunynas, vaikynas). Nemažai panašių okaal Ti zionalizmų randasi raštuose: balandynas LKZ I, karvelynas LKZ V, krafis | likynas LKZ VI, kalakutynas LKZ V, barsukynas LKZ I, šunynas Sv 197570 77 24 27, P 19829 187, Lir M 1983 24 16. Liaudies kalbos okazionalizmas gal it t net nežinant kartais antrąsyk nukalamas individualioje dirbtuvėje. Vesaa tuvių pašaipos dainos kiaulyną LKZ V vėl atštampavo rašytojas V. Mi- (akis sevičius (Sv 1975 21 4). Kartais sunku atskirti, kieno jie darbo. Antra, paro našūs žodžiai neretai turi ar gali turėti mokslinio ar liaudies termino staal tusą: stumbrynas MG 1971 2 5, fazanynas (žodynuose nefiksuotas), veislinis $unynas N 1975 5 48; lapynas Plv „žvėrininkystės ūkis“ (žodynuose e | nefiksuotas). Trečia, jie gana gerai vaduoja tarptautinius žodžius: žolynas Mt — herbar(ium)as, rožynas LKZ XI (SD320) — rozariumas, roplynas ra KV 1980 24 13 — terariumas, gyvatynas LKZ III — serpentariumas, vabzort 2 dynas DZ; — insektariumas. Tai saviti ir gyvi lietuvių kalbos žodžiai. pe Dar vienas, daugiau pavadinimo reikšmės tikslumo dalykas. Šiuo metu 2 g paukštininkystės ūkiai ir nauji paukštynai daugiausia specializuojasi auol ginti vistas M ir G 1981 6 18. Tad kodėl jie ne vistynai? Vistynas okazioFERRE naliai atsirado tarpukario metais (Šalčius M. Svečiuose pas 40 tauI ty.— K., 1935, t. 2, p. 225 Ru okis V. Per Europos ir Afrikos krasta.— VR K., 1933, p. 159). Dabar jis fiksuotas ir leksikografijoje: višfynas — Kypuel per BES ER Ti Sb e ER Ll a ur Has ¢epma, ntuyepabpuka; nruwud deop LZ. Vistynas yra jau DZ,. Keista Fil skaityti: 700 tūkstančių vištų paukštynas (=vistynas) T 1979 81 4. = vs Niandomos broilerių paukštynas (=broilerynas) VN 1983 237 3 i it Jeiga specializuoti Lietuvos paukštininkystės tarybiniai ūkiai ančių visiš rą 7 kai nelaiko M ir G 1981 6 18, tai kodėl jie ne vistininkystés tarybiniai ūkiai? ira Kodėl tik vištynas vadinamas paukštynu? Periodinėje spaudoje vartojamas ; Wh. ir antynas: Per metus antynas duoda 200 000 rb pelno T 1976 171 2. MeteLily lių antynas MG 1977 10 15. Produktyvis antynai T 1983 268 1. Antynas e nėra atskiras oficialus pavadinimas, tik padalinys: Vandens paukščius augina žuvininkystės ūkiai M ir G 1981 6 18, pavyzdžiui, Kintų žuvininkystės Tr ūkio Muižės ir Ventės kaimų antynai M ir G 1976 6 22. Spaudoje pasitaiko pty ir kompleksas: Alytaus rajono Daugų žuvininkystės ūkyje statybininkai aa perdavė (=atidavé) eksploatuoti vieną didžiausių respublikoje ančių auEA ginimo kompleksą. Septyniuose jo cechuose sumontuotos modernios inkuOr batorinés, mechanizuotos paukščių penéjimo linijos, įrengti automatiniai Ką mikroklimato ir apšvietimo reguliatoriai T 1978 7 1 (žinutės antraštė būah dinga —PauksStynas stojo rikiuotén). LKZ K antynas fiksuotas iš lak? liaudies kalbos: Važiuodami matėm netoli kelio didelį antyną Prn (turbūt ij Išlaužo.— J. K.). Žmonėms patogiau trumpiau —antynas. Ir akivaiza dZiau — žuvys nematomos. Beje, egzistuoja ir Zuvynas MG 1975 8 31, BZ fs II (pei6kowi npyd). <...> yra tik viena žąsų ferma Kapsuko rajono BukCARRY tos paukštininkystės tarybiniame ūkyje M ir G 1981 6 18. Žąsynu, LKZ K — duomenimis, žinomu iš J ir Skr (J. Balčikonio užrašymas), čia irgi, deja, štai nepasinaudota. "ia p Kadangi paukštynas atitinka ir senesnį nruuud O60p, keletą žodžių rei- — Kia tarti ir apie kitus rus. deop atitikmenis lietuvių kalboje. Nors d80p (be - rūmaiir dvaras) — 1. kiemas, atšlaimas ir 2. ūkis (ir xosadcreo), kiemas A BZ I, bet šiais žodžiais visa rus. deop semantika neperteikiama: 2ocrunsui i — 080p — krautuvių eilės, prekybos kiemas (su atskiromis parduotuvėmis) $s BZ I, prekybos namai EkZ, prekybos namai [halė], prekybos kvartalas, Wares krautuvių eilės (specialiame pastate) LmZ I, ro8apnbiūi O80p — prekių stofs tis, kiemas BZ 1, nocrosasii 080p — užvažiuojamieji namai BZ 1, užva- ~~ Ziuojamasis kiemas EZ, mecnoti deop — medžių, malkų sandėlis BZ 1, ap2 marypuoui dsop — armatūros aikštelė BZ 1, ruretinvit deop — liejykla BZ Fo I, morernvii deop — pinigų kalykla BZ 1, monetų kalykla (rūmai) EKZ, ribą CKOTHbUL O80p — diendaržis, dienodaržis, bandodaržis, laidaras BZ 1, tvar5 tas, diendarzis Z0Z, tvartas, tvartai LmZ I, ckOTOnpu2OHHbiūė O80p — apWZ tvaras, diendarzis ZUZ, ebteyronowi daop — diendarsis 202, LmZ I, laidawe ras ZUMZ (LTE VI — laidaras, diendarzis). Nors lietuviskieji atitikmenys ne be variantiskumo, bet rus. deop semantinės indukcijos požiūriu dauį a giausia čia aiškių, negadinamy pavadinimų. Iš svarbesnių minėtina roeapSg Hold deop indukcija ir interferencija, pvz.: Panerių stoties krovinių kiemas — VN 1983 177 I, stočių krovinių kiemai ir atviros aikštelės VN 1983 250 1. 5 x Aktualiausia yra sawunnoi deop indukcija lietuvių kalboje. Z0Z, LmZ I Sant Kot Oo aria Re i kia aaa am NA pi La cet ai mašinų aikštė, ZOMZ — technikos kiemas. Specialistai šitai vadina irgi ši echnikos kiemu: Mašinų ir traktorių parko neįmanoma tinkamai eksploaĖ A uoti, neturint tinkamos vietos ar patalpų <...>. Ši vieta su joje ow. iais pastatais vadinama ūkio technikos kiemu Ekspl 309. Technikos kiem , To = ra aikštelės žemės ūkio mašinoms laikyti, garažai, remonto ra. 9 sandėliai, plovykla, naftos produktų rezervuarai, priešgaisrinis postas tentas uel Iš to aišku, kad vadinti mašinų aikšte dalyką, kurio tik sudaromoji dalis a yra aikštelės, nėra tikslu nei praktiškai paranku. Antrasis variantas — NE technikos kiemas — dabar daugiausia vartojamas (20 1974 2 20, 1975 8 5, a 1973 285 1). Kiemas čia irgi abejotinas: kieme — aikštelės ir pastatai! Ča Žodžio technika vartojimas dabar neįmanomai plinta, metaforéja, daugisoy aitéja. Todėl ir technikos parkui T 1973 271 4, ZU 1974 2 13 nepritartume. "ARS Nėra tikslūs nei mechanizmų parkas T 1973 295 3, nei mechanizacijos kieTeer mas S ir A 1973 9 5. Taigi ir 3 pavadinimai, net po minétos knygos (Ekspl) ah išleidimo (1972 m.) konkurave technikos kiemą, nėra vykę. Netiktų čia nei = nežmoniškai plintantis daugiaprasmis ūkis. Stotis vėlgi nepageidautinai o BA asocijuotysi su dar prisimenamomis mašinų ir traktorių stotimis bei aibe Leh kitokių stočių. Bet pats knygos pavadinimas — Mašinų-traktorių (=Ma- = = Siny ir traktorių) parko eksploatacija — savaime kelia paprasčiausią klaufo sima, kodėl čia nepasinaudota natiiraliausiu pavadinimu: mašinų ir trak-* a torių parkas? Juk parkas — tai ne tik 4. „transporto priemonių visetas“, tai 3 bet ir 3. „transporto priemonių (<...>) stovėjimo ir remonto vieta“ DZ,! ] is Bet suveikė uamwunnbwi dsop indukcija, ir sutrikome. . . 1 Rus. 3as0d ir „gamybos ar gavybos, darybos įmonės“ reikšme be gamykov 0 los lietuvių kalboje atitinka daugybė kitų pavadinimų — darykla (3a800, t ne macrepckas LZ): alaus darykla (nueosapnoiū 3a800), plg. aludaris (nusopa by sap—sPivoras), aludarysté; vyno darykla ( sunodenbueckuil, Bunmbll 3a600, unosagod), plg. vyndarys, vyndarystė, degtindaris; midaus darykla į; 25 a ( wédodeavueckuii 30600), plg. midudaris; mielių darykla (Opoxcacesoil 3aa 2 800); sviesto darykla (macr0denonoii 30800, macaosasod); sūrių darykla ad (coipodenarenbnbiū, cbiposapennbiiū 3a600); muilo darykla (motr08apenknow Pa 3a600), plg. Muldaris (<muildaris); varykla (2. nepeconxbiii 30600 LZ): Ne spirito varykla (sunoxypennbtii 3a600, eunnoiti 30800); naftos varykla (ned)- pd Tenepezonnbii 3a600); virykla (2. 3a600 042 6apku weeo-a. LZ): muilo viSe rykla (moLaosapennoli 3a600); lydykla (naasuasubiii 30800): plieno lydykla A (crasenaasuavuoli 30600); liejykla (Auredno:wū 3600): plieno liejykla (craba wenuredinbui 30600); špižiaus liejykla (4yeyroaurednoll 8a600); rūdos lie- * žįykla (eopnbuūi 30600); degykla: kalkių degykla (ussecrxosviil 3a800); pieSON niné (moaounvli 3a600, macrosaeod); suriné (coipodeaarervrolil, cbipo6aSo pennoui 30800); plytinė (Kupnuunoul 3a600); dujinė (casoevul 30800); rung kalkinė (uasectkoevui 3asod); lentpjūvė (aeconuabroll aagod). Ir rusy > A kalboje yra taip pat sintetinių pavadinimų. Jie vartojami greta 34600, pvz.: r Oti CHLPOBAPHA, nAuGuAbRA, AUTEUHASR, aeconuasuas, arba egzistuoja tik vieni, i of Eo eo mee Fi Ss Se Shape a TEA Fi ag SR fs > Ee eg ae Hy ris ae el a SA Red TR rn RE St ET SA TL RG So CRE Si si 1 IA iš „Uk pvz.: macaoboins — aliejau rrr a fi sa x dykla, I ia spaudykla, aliejiné, eockxo6oitna — vaško I 1 rykla, de kos virykla, garintuvé, cmoao BEST Tenk erapna — degutiné, deguto varykla Met aa Ba L su kalba, matome bene dar didesnį sintetiški tik trumpą žvilgs Ų ateiti sta nina, nusosapennid 3asod — browar, ca IERIE, kounbt Sas TERRA, MeMehtT Kot 3a600 — cementowni , caxapnbtū 3a600 — cukrowni pr Sram 2 wnia, HegreouucTuTenvHbll Žr. Hed RET j 8 netdrenepezonnbiū 34800 — : i ji Tenepep ai a ¢abpura — brykietownia, Tpuroraske 00 = safineria 10py, < Gpuxerna = opis Has gabpuxa — papiernia, fabryka p OJ asa — dziewiarnia, 6yma © Nors yra daugybė lietuvis | Siow tech. CHE Bey ugybé lietuvisk ; sa. * 3%, veikia niveliuojamai SE gos atitikmenų, semantinė induc! 4 wad gi x ! 2 acija beveik vi aną y ba 05051 rekomendacijų nepaisoma, kalbos jaus inkų ir specialistų ter. k. Eh 959 m. PolZ methrenepezonnbui 30800 išvės I al neklausoma. Nors dz aš i ninkas K. J. Ambrasas-Sasnava yra ’ rer ė natfos varykla, nors kalb IIE ae 12, jos neįstengė išsilaikyti Dar ki Hania Marios salghi Tina 1974 7 bimo jmoné . Dar kiek pasilaiké LAE TASER imo įmonė T 1973 164 2, 181 3, a ilaiké ZmoniSkesné naftos perdi Sg he Sv 1973 19 11, Mir T 1974 5 18, naftos v 257.20.200 9.271 8. 2%; 9 7% RT yi , naftos valymo įmonė : ti są S08 Mako ipod alia Adib iy HG £) 1975 3 42, 45, MG 1973 a in GMT 1014 63 NG IR naftos tų bi ceisCiausiai, nežmoniškiausiai pi . er on LL: nt» SH produktų perdirbimo įmonės T 1973 973 22 5, marginam TA luo Sv19757 24,10 3 204 2), nafto st „LŪ 1975 10 31 ftos valymo gamyk tiesiog naft v 9, naftos destiliavimo gamy AREAL oF af. os gamykla T 1973 131 1, naftos perdi ui LO 19752 6 fie pė i p il s perdirbi i i =a 190 3, 205 2 » 3, naftos perdirbimo kompleksas VN pp rh Er! poh, limo gamykla on 4, 1980 202 1, P 1981 2 10. Yra netgi Kd i T19732903, du Arete mond) By 1874.2 14, duly A gambt si Hien sto Suskystinin o gamykla LŪ 1975 4 bois aa na nesugalvojame Plytinė eit: sėklų valymo fabrikas ZOMZ, sėklų palyklo (ry J ii . Plytinė keičiama plyt jų vatykto est i NEAL ; plytų gamykla S : a. Ta 239 3 phn keramikos gamykla: Palemono a ir Tae KIEKIS 8 117, Mir T 1974 5 18 nikos gamykla T 19 eh T 1973 273 2, Sv 1974 8 14, 16 irgi veri 6 14. Drenažo vamzdzi 5 “V kerami , , 16 irgi verčiama kerami y gamyk . ikos gamykl mikos ay ic net keraminė T 197: T 1973 285 1, Sv 1974 8 14, 11 7 Trin Taurag pg x dinimas Re rs He 2) gamykla pasidaro neaiškus konkretus p i Sunk įtikinti tam ao Vip rs rE Mar 1074 5.21 857 p lėmėjį 4 us kalbos vartotojus (ir net oficiali 1 ar. ig) 6.1 pe: ad m lietuviškai — = tonos ne Jos lv gsl sen a art Kia 20PT 13 (tai u Stosios mokyklos vadovėlis neišven gn Mir T 19 sė 123), o laik aip pat miltų gamybos ten pat 99 Ay ROMS: ganyho oy 3), raščiai vis gamina d 4 ų gamybos ten pa a 47 VN 1983 274 1 ai ; uoną arba kepa duonos ir P a . Kaip tai atrodo duonos tų pyrago gaminiu as. 7 Xt0l0au40d turi būlistiesiog RE manyti kal Kenas ora tają p Eik jr. Te ge inga manyti, Mad kepyk riai 88 Sai Azai I Ča SE NAC aid ok tai ži ri At R anti Cr O reik ANE la — tik (xae60)nexapus, o x1e603a600 — mechanizuota kepykla ZUZ. PerHx teklingas pavadinimas ir duonos kepykla LP 1978 7 4. Lygiai taip pat Ei nereikalingi paZyminiai karSyklai, vélyklai, raugyklai ir kt. Tik batiniausiu tą atveju reikia tikslinamojo pažyminio: (audimo) staklės, (verpimo) ratelis. "aga Kartu su šituo niveliuojami ir transformuojami ir atitinkamų specialybių ati bei specialistų pavadinimai. Kepėjas verčiamas duonos ir pyrago gaminių SI. kepéju T 1973 159 4 (kažin kaip ateityje bus pramanytas viréjas?). Reteane jant sarinei T 1973 66 2 ir sūrių daryklai Sv 1978 9 30, nyksta ir sarininkas jd i „sūrių dirbėjas, specialistas“ LKG I 407 bei sūrininkystė ten pat 310. Ply7 tininkas „plytų dirbėjas“ LKG I 407 verčiamas keramiku T 1973 285 1.Re- = téjant vélyklai, randasi nebe vélyba, o net véliniy gamyba (8ararbHoe it a npoussodcre0) ZUZ, neturint cukraus viryklų, caxaposapenue — tik cukag. raus gamyba ZUZ. Ay ji Vis dėlto žodžiai darykla, varykla, virykla ir pan. dabar šiek tiek atgims5 ta, aktyvizuojasi ir truputį prilaiko gamyklos ekspansiją. Jie yra palaikomi eto ir kitų priesagos -ykla vedinių, tvirčiau funkcionuojančių: skalbykla, valykSala la, valgykla, nors kai kurie — siuvykla, mezgykla, audykla, verpykla— patys reikalingi palaikymo ir puoselėjimo, ypač oficialioje vartosenoje, adPins) ministraciniuose pavadinimuose. O dabar daugiau šitai daro ne pramonė, Eo bet etnografija, technikos istorija: Muziejuje jau yra vėjo malūnų, milo tacikė vėlykla, aliejaus spaudykla, vilnų karšykla ir kt. Tačiau dar daugelis techia nikos objekty laukia, kada bus perkelti į muziejų. Tai plytinės, kalkių dee gyklos, deguto varyklos ir kiti įvairūs įrengimai bei mašinos KB 1983 3 48. dy Siandien sunku tiksliai pasakyti, kas ir kada pastatė pačią pirmąją „garei Taa myklą“ Kaune. Gal tai buvo vaško lydymo dirbtuvė, neseniai atkasta Rotušės aikštėje? Gal koks nors apsukrus meistras“ papilėje buvo įrengęs in puodų žiedyklą ar kalavijų kalyklą N 1973 8 6. Vien druskos viryklose BE XVII amžiuje čia dirbo 1500 žmonių <...> KB 1983 3 68. Cukrinių runkeliy auginimas tais laikais buvo ne naujiena. Zigmanto Psyremblio knykas d goje „Dzieje cukrownictwa na Litwie“ („Cukrininkystės istorija Lietuvox je“) naminių cukraus fabrikų sąraše randamos vietovės Plungėnai, VaitEo kuškiai M ir G 1983 11 30. Paliepio, Macevitiy ir Pertako kaimuose veikė duonos kepyklos M ir G 1977 9 13. Prieš 100 metų: Rusijos imperijos laiki raščiai „Novoje vremia“ („Naujas laikas“) ir „Novosti“ („Naujienos“) hele išspausdino Vilniaus gyventojų skundus, kuriuose jie rašo, kad be daugyra bės mieste esančių degtinės gėryklų, dėl kurių kenčia šeimos, atsirado dar ae kelios VN 1983 275 6. Svarbiausia, kad liaudyje gyvosios kalbos jausmas 4 dar neatbukęs. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos Bandomasis medienos dirbinių ni at kombinatas mieste ir apylinkėse plačiai vadinamas plokstynu (: plokštė). iE Ypatingesnis atvejis yra remonto gamykla (-+— peMOHTHbIA 3a6800) T TR a 1973 198 2, T 1974 185 2: automobiliy remonto gamykla T 1973 296 2, augd = toremonto gamykla T 1973 49 2, 198 2, S 1974 68 4, M ir T 1974 6 26, 27, TE LR remonto mechaniné gamykla T 1973 64 1, 86 1, 180 4, laivy remonto gaWar mykla T 1973 205 2, S ir A 19739 12, 13. Reikalo esmės nekeičia, kad jose a LE ST Se SR AS CN Sid ER Tah cal Js a r uni usi, Enid Aygo SE om, edit a Ti ra he A RE Sale A eT kai kurios detalės ir gaminamos: Tokius verstuvus ateityje numatoma ga Hl RAT minti Kuršėnų mechaninéje remonto gamykloje T 1973 202 2. Lietuviškai Šaka tai remonto įmonė. Remonto dirbtuvė (-— pemoxrmaxm macrepckas) tur Ark Ak semantinio nederinimo ydą: macrepckas (: macrep, plg. dar macrepuro Tai ara motyvuota kitaip negu dirbtuvė: (: dirbti). Macrepckas — dirbtuvė, be js — + pemMoxTHasa macrepckas lietuviškai geriau taisykla. Dabar yra daug tai Aa ia syklų, jaunoji karta gal net nežino, kad jos atsirado tik prieš du dešimtme As, * čius po kalbininko V. Grinaveckio raginimo '3, Dabar net keista gali atro ie kad buvo žodis taisyti (nors ir stumiamas tarptautinio remontuoti) ‘ TE nebuvo faisyklos, kodėl produktyvus modelis (-ykla : -ti) neveikė, kodé — buvo pakenčiama prasmės nesąmonė remonto dirbtuvé. Ar ne laikas viltis EL angio? Sunku prognozuoti, bet ir puoselėti kalbą reikia. Jeigu yra ma — Zybinés formos įmonėlė, gamyklėlė, dirbtuvélé, nereikėtų stebėtis, jei atsi "ais pasty ir taisyklėlė, o taisykla įgautų reikšmę „stambi remonto įmonė“. Rei — kalingas žodis, tinkamas naujadaras ne visada atsiranda laiku, dažnai a kiek vėluoja. Ar šiuokart nevėluojame mes? LKZ K duomenimis, panašia © reikšme taisykla bandyta vartoti prieš 50 metų: Taisykla Aleksandrijoj, į 0 4 kurią nusivariau patikrinti savo mašiną, priklausė europiečiui (Sal bl ad ius M. Svečiuose pas 40 tauty.— K., 1935, t. 2, p. 4). Motory taisykla aa pat, t. 1, p. 169). Naujas Zodis — tai jvykis minties istorijoje (V. Zu- ~~ kovskis). Deja, ne visada dalyko istorijoje ir dabartyje. Atéjo tarptautinio — (auto)serviso laikai, kur čia ta lietuviška taisykla beatlaikys... sia Trečioji dalinė išvada panaši į pirmąją: iš dviejų kalbų atitinkamų Taa — modelių — liet. -ynas/-ykla/-inė|/Jūkis/kiemas: rus. 3a800/d080p||-(ap)kur r o apjna — lietuvių kalbai nepalyginamai būdingesni sintetiniai moad is — delio elementai — -ynas/-ykla/-iné, rusų kalboje vyrauja analitiniai— ie For = Smulki daugybės modelio pavyzdžių analizė ir dalinių išvadų subendrim nimas leidžia daryti tokias bendrąsias išvadas: ata I. Vykstant plačiai rus. npouseodcreo, 3a600, taip pat xossaiicreo, deno, sia deop indukcijai (remiamai interferencijos), daug analitiškesnis rusų kalTalo bos modelis (junginiai ir dūriniai) kartais gana mechaniškai perkeliamas i ba į lietuvių kalba, kuriai čia daug biidingesnis sintetinis modelis (priesagų ro vediniai). Taip kitos kalbos tikrovės nominacija susikerta su savosios kalaE bos pagrindu egzistuojanéia tikrovės kategorizacija. wy > 2. Kitos kalbos išorinės ir savosios kalbos vidinės formos susidūrimas, Cat nepraéjes be liūdnų pamokų, tiesiai sakant — didelių kalkiavimo klaidų, čiau patvirtina nuodugnaus, subtilaus tiek šaltinio kalbos, tiek gimtosios kalTao 4 Grinaveckis V. Dirbtuvė ir taisykla.— Kalbos kultūra, 1965. sąs. 8, p. 35—36. FL Kita reikšme faisyklg dar 1937 m. yra siiles P. Skardžius: knygrišykla (geriau būtų Zea knygų risykla; bet ir šis žodis nėra geriausias: knygas paprastai ne rišame, bet taisome, ras apdarome, tad dar geriau būtų: knygų taisykla, darykla (Gimtoji kalba, 1937, p. 159). ; Yi Knygų taisykla neprigijo, ją bandė vartoti tik S. Dabušis (Faradiejus Mykolas. Be Populiarioji chemija.— K., 1939, p. 8.) Ad Soa By : Bey eT ed he le El ER LR RN eT ii ais Jos semantikos supratimo, indukuojamų pavadinimų motyvacijos išmanyGok no, abiejų kalbų jausmo svarbą. br patis 3. Rimtai imantis indukcijos ir interferencijos veikiamų pavadinimų varkybos (ir jų funkcionavimo priežiūros), reikia eiti nuo sąvokos, vidinės ;*7:771 ormos prie termino, 0 ne nuo kitakalbio termino, jo išorinės formos prieš: 104 ietuviško. Pastarojo kelio pavojaus mastą galima parodyti „lapuočių mis. a o“ pavadinimo pavyzdžiu — rusiškai tai 4«epH0142Cbe, lietuviškai baltmisEis: pis. RaidiSkas uepnoaecve vertimas juodmiškiu būtų profanacija: liet. ar i iškis iš tikrui iuoči AAO Cadi AE fl SS el Ea juodmi$kis iš tikrųjų yra „spygliuočių miškas“ '*. vat TD a pain ! IE o ais KES SUTRUMPINIMAL an aa BC3, XXI— Bozburas Coserckas JHUHKIONCANS. 3:e Ha.— M., 1975, 7. 21. 0 LF i 8 m Bt — Buitis. ik RIE BZ I ir II — Rusų lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis.— V. Pan EER 1967, t. 1 ir 2. | ia DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos Zodynas.—V., 1954. Lis AL D2, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas:— V., 1972. sti ~~ Ekspl — Astrauskas J. ir kt. Masiny-traktoriy parko eksploatacija.— V. 1972. EA EE EkZ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas.— V., 1966. REAR ge ~~ Galv—Sleiva J, Savukynas A. Galvijininkysté.— V, 1970." 5 A Mie dots Rude ARLE ES i | Para G — Jaunimo gretos. HR SC Eos FEES © KB — Kultūros barai. ES aS tes: eta Vainiai triuk Hi Lo id Capea FOS Ad) Bh OS ED Sl rs, A hy ORY Kalba Vilnius. kitas Yas i BOG a 17414 JLir M — Literatūra ir menas. oii iš ee poy of SA a ALY LK —Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis“ Va 1977. 4% ia: J Ors J Fa LKG I — Lietuvių kalbos gramatika.— V., 1965, t. I. a PRG LKZ — Lietuvių kalbos žodynas.— V., 1941—1981, t. 1—12 (ir jo sutrumpinimai). EA ot i igi KEK — Lietuviy kalbos Zodyno kartoteka. oi SEY Lm2 1 — Rusy—lietuviy kalbų žodynas / Sudarė Ch. Lemchenas—V., 1982 oe ct; r sa LP — Lietuvos pionierius. aras GR šia LTE — Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1976—1983, t. 1—10,2* 7 a x LO LZ—Lyberis A. Lietuviy—rusy kalbų Zodynas.—V., 1971. gn: ar ssita kra MG — Mūsų gamta. Sh Tetis arte ina Eins „an : PAA AAT a EAE [veg Le a; sės, M ir G — Mokslas ir gyvenimas. Ligi stan Gia iio iS CA Mir T—Mokslas ir technika. Fo El pe NG Fp Fg es TE © MLTE II — Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.—V., 1968, t::2.7 1 BA RAR at Lei. N — Nemunas. og a va in Fa OC— OGparinil ciopaph pycckoro sanka.— M., 1974. a aktą Ša aaa taj P — Pergalė. see Rat he ~ PolZz —Rusy—lietuviy kalbų politechninis žodynas.— V., 195927 Li Arial iii i aiti A EMRE Ane rai S — Sportas. Tenet di : S ir A — Statyba ir architektūra. Re V NR Slow tech — Wielki slownik techniczny rosyjsko-polski.— Warszawa—Mocksa, 1973. a isamaa rag i Fed 4 Po pranešimo, šia tema skaityto 1983 m. Vilniaus regioniniame teoriniame metodii. a niame seminare (simpoziume), iš kolegų (V. Vitkausko ir kt.) gavau patirti, kad šiuo oof pavyzdžių mėgdavęs operuoti profesorius J. Balčikonis (pats jo paskaitų, deja, nesu sal“ klauses). UL Vainiai Bo TS A er ay statė 1 Duis ee SIT RRC, LS Ri Ar a oe EE A Tue Lape ay pat saliai Jean HER 221 Vg ant RAE Ce I Gh Se pe kia ša Ea RE RE LV HR The, nt J SERN Se eR Sf NE a Res Etre, EE eh, ga CR aaa Se ARAN SR CE CH HE a