J. Jablonskio kalbos kultūros teorija

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXJ I (1987)] ALDONAS PUPKIS J. JABLONSKIO KALBOS KULTUROS TEORIJA Iskiliausia asmenybé lie u iy kalbos kul i os i bend inés kalbos is o ijoje, aip pa isoje lie u iy kalbo y oje y a Jonas Jablonskis (1860 — 1930). ,,Visoje li e a i- inés kalbos aidos is o ijoje Jablonskiui lygaus kalbininko nebuyo“*. Is o ijos ap- dinkybiy jam bu o lem a ap i didzZiausiu i Zymiausiu daba inés bend inés kalbos ku éju i no min oju, os kalbos sis emos kodi ikuo oju i saugo oju bei a osenos puoselé oju. Jablonskis puikiai sup a o bend inés kalbos esme, paski j i kii imo speci ika. Sa o epochinio eikalo — 1901 m. ,,Lie u i8kos kalbos g ama ikos“ p a a méje jis a3é: ,,RaSomosios kalbos iesas isuome igija kokia-no in iena a mé; ki os a més p iduoda jai ik ai sa o ge iausius maZmoZius, uos g idelius, ku ie a¥o- moje a méje dél kokios-no in p ieZas ies y a iinyke, nebe a ojami. Jei a%o- moje kalboje s inga kokio zodzio, ku is y a Zinomas ik ai iS ki y a miy, ay ojas u i a o i a Zodj is iek kame jj azdamas. (...) Taigi Si os g ama ikos kalba bus »pap as oji su alkie iy a mé“, ik bus ji, ku eikian , i ki omis a mémis sus ip i- nama i su emiama“?, Be gy osios liaudies Snekamosios kalbos, bend inés kalbos Sal iniai Jablonskiui da bu o au osaka, Zymesniy lie u iy aSy ojy aS ai, kalbos mokslo da bai i Zo- -dynai. Taéiau isuose uose Sal iniuose didysis kalbininkas ma é i i3 p incipo ne- p iim iny dalyku, okiy, ku ie y a pa em i ,,an s e imyju kalby“ i ,, e S e e sia misy Zmoniy kalba“*. ,,Gim osios kalbos“ kalbininky ZodZiais a ian , bend inés kalbos Sal inis apsk i ai iman y a lie u iSkoji a osena, pa em a ,,an Zmoniu kalbos js a ymy“. Tagiau Jablonskio oji lie u iSkoji a osena nebu o kopijuojama eklek i8kai, be kokios a ankos i g ieZ esniy p incipy. Bene didzZiausias Jablonskio iso no mi- namojo da bo nuopelnas i bus as, kad jis mokamai sude ino Ry y P isijos bend i- nés kalbos a maing su aukS ai iy aka ie iy kauni8kiy a me, ai y a ap oba o lie u iy bend inés kalbos sis ema i ja kodi ika o sa o 1901 m. g ama ikoje. ‘Sa o da buose Jablonskis, odos, nieku né a ope a es sis emos e minu. Be ja, q sis ema, puikiai jau é, jg sup a o panaiai kaip daba inis kalbos mokslas*, — * Vosyly é B, Jablonskio aidmuo lie u iy li e a a inés kalbos is o ijoje. — Kn.: Li e a a- a i kalba, 1956, . 1, p. 63. * Jablonskis J. Rink iniai aS ai ( oliau RR)/Sud. J. Palionis. — V., 1957, . 1, p. 60. * Jablonskis J. RR, . 1, p. 60. * Galima su ik i su A. Pi o kinu (P ie bend inés kalbos i8 aky. — V., 1977, p. 100), eigian- iu, kad Jablonskis kalbos sis ema j a dijo e minu ,,kalbos d asia“. 128 ai ody y nemaza pa yzdziy. An ai one ikos s i yje jis labai SiuolaikiSkai sup a o ski iamaja kalbos elemen y unkcija. P iémus aka ie iskajq one ikos sis ema, bu- o bi ina i8laiky i ilgyjy balsi i, y, 0, é, uo, ie kokybe nep iklausomai nuo pozicijos. Pazyméjes, kad y ieciy odelé i uodelis, ie elé ix é yklé ZodzZio p adzioje ,,labai daz- nai gi di ienodus ga sus“, oliau Jablonskis ao: »No in p isi aikin i p ie a’omo- sios kalbos is a ymy, jiems eiké y Zino i, kaip skamba aSomiejei skiemens uo-ka , kad an jy k in a ZodZio ki is“®. Del os p ieZas ies jis eikala o a8yboje ski in- gai Zymé i ilguosius i umpuosius balsius, paisy i aka ie iskyjy p iebalsiy sandi os is a ymy i . . P idu ina, kad jis puikiai su oké i bend inés kalbos ki io i p iegaidés ski iamaja unkcija®. Sis emos poji is labai s ip us ypaé ki gia imo, zodziu i jy o my da ybos s a s- ymuose i aisymuose. Nesu ikdamas eik i bend inei kalbai ki éiuo i pagunda 2, Jablonskis asé: ,,AukS ai iy a k a uo s é a sakoma dia paginda, -dos. Jei M. Dauk- Sa Si a p ieSdéliuo ini Zodj ik ai aip ki gia o ...], ai jam bu o Gia kiek gal a apsisukus: plg. pagdlba, -bos, -ba, paguoda, -dos, paka pa, -pés, pasalpa, -pés, pasalpa, Palanga, -g6s, Palangq...“? ( e in a J. J.). A ba peikdamas ku ne ku ag uose pa- si odancia o ma lie u ys, ima analogija: lie a is — lie iwiskas, liexiwis — lieZa ikkas i y u s — y u iskas, gy ul s — g uliskas. ,,Salia d-diio slie u ps“, bid a dis u é y susida y i kalboje_,,lie u iSkas!“® Ne eikdamas bend inei kalbai p ie eiks- mio balsiai, kalbininkas samp o auja: ,,Ko ia au o ius, ik ai sakan , pamoko skai- y oja Si uo ijy ie y apylinkés [Kédainiy, Su iliskio, K ekena os — A. P.] pazy- meéjimu ? Juk i§ y ie y maZiausia, odos, imamés kalbos pa yzdZiu aSomosios kal- bos dalykui (Zodynui, aisykléms). [...] Ne u édamas sa o kalboj bid a dzio balsus, -si, nemoku ya o i joje né p ie eiksmio balsiai“® ( e . J. J.). Panasiu pa yzdziy Jablonskio aS uose as ume labai daug (ypaé Z . jo 1928 m. da ba ,,Miisu kalbos Zodynélio dalykai“). Reikala imas laiky is nuoseklumo p in- cipo™, nuola inis ope a imas kalbos ak y analogijomis, ai y a sis eminis poZi is i bend inés kalbos eiSkinius, ma y i isuose Jablonskio s a s ymuose, jis biidingas isoms jo ekomendacijoms. Sup asdamas, kad bend inés kalbos sis ema y a gy as i sa a ankiSkas eiSkinys, is labiau ols an is nuo sa o a minio pag indo, Jablons- kis da 1914 m., kai daba iné lie u iy bend iné kalba gy eno sa o kiidikys és am- Ziu, bu o labai nepas o iy no my, susiskaidZiusi i ne ienaly é, pasako p anasiskus ZodZius dél jos kii imo i a ei ies: ,, aSomoji kalba y a pa ios au és i mokan iy jos kalba a8y oju, ne kalbininky p oduk as“" i : ,,.RaSomoji kalba augdama pa i e u i sa aime obulé i“! ( e in a A. P.). Ta pa i paka oja po 14 me uy, 1928 m.: ,Jeiskime jai aug i sa iSkai, sa omis au os aisyklémis, ki e nekis- 5 Jablonskis J. RR, . 1, p. 66. * Ten pa , p. 190. ? Jablonskio aS ai/Sud. J. Bal¢ikonis. — K., 1936, . 5, p. 174. ® Ten pa , p. 172. * Ten pa , p. 181. i 10 Ten pa , . 3, 1935, p. 17; . 4, 1935, p. 276, 278 i k .; plg.: Pi o¢kinas A. Jablonskis — bend inés kalbos ki éjas. — V., 1978, p. 201. 4 Jablonskio aS ai, . 4, p. 189. 14 Ten pa , p. 188. 5. 1835 129 kim j ja be jokio eikalo isokiy naujada y“* ( e . J. J.). Taigi kalbininky da bas bu o nus a y i i kodi ikuo i bend inés kalbos sis ema, o Siaip bend iné kalba y a isos au os, paZangiausiy jos Zmoniy ki ybos p oduk as. Kalbininku uZda inys y a p izi i é i, kad bi y laikomasi p iim osios sis emos: »Augan aSomajai kalbai, kalbininky da bas é a kel i aikS én Zmoniy kalbos désniai i saugo i, kad miisy a- Sy ojai, ypaé laik aS ininkai [...] pa ys neim u ka ais g iau i u kalbos désniy “14. Ope uodamas liaudies kalbos, au osakos, as y i kalbos mokslo duomenimis, Jablonskis ma é os lie u i8kosios a osenos ne ienoduma, daugybe duble y iek Zo- dyno, ick ZodZiy da ybos i g ama ikos s i yje. Saky ume, Jablonskis ge ai su oké kalbos eiSkiniy a ian i8kumo p oblema i sup a o o a ian i$kumo ibas bend i- néje kalboje. ,,Reikia isuome miné i, kad i ki y au y g ama ikose, no s jy aS e- nybé daug daugiaus iSdi b a, y a nemaza isokiy s y inéjimy“, — aSé jis 1901 m. g ama ikos p a a méje. — Tad ,,kogi no é i nuo miisy g ama ikos “15 Todél kyla Klausimas, kokiais p incipais ado a osi Jablonskis, i8 i ai iy Sal iniy a inkdamas no mas bend inei kalbai? Pi miausia, kaip ma éme, lemiamas dalykas bu o kalbos ei¥kinio sis emixku- mas. Visa, kas nesu inka su bend inés kalbos sis ema, kas p ieS a auja os sis emos iSgaléms, bu o be komp omisy a me ama i bend inei kalbai ne eikiama. Taip bu o a sisaky a daugelio a miniy one ikos i akcen uacijos a ian y, am ik y Zodziu da ybos ipy, ku iy ne ku iy mo ologiniy o my duble y. Tagiau i sis emoje igsi- enkan ys: eiSkiniai ka ais bina a ian iki, — kaip ada Jablonskis elgda osi, kuo adoyauda osi, ienus kalbos eiSkinius eikdamas bend inei kalbai, o ki us a mesdamas ? Tas pa s klausimas kyla i nag inéjan Jablonskio pa i i as j s e imybes. Jablons- kis bu o didysis lie u iy kalbos g ynin ojas, i kalbos g ynumo k i e ijus jam bu o labai s a bus. ,,Tiesq sakan , Sis p incipas ei’kési isada, kai ik bu o méginama sa- moningai no min i kalba“1®, Tagiau Jablonskis nuo isu anks esniy kalbos g ynin- oju sky ési pi miausia uo, kad eikala o ne ik Zodyno, be i sin aksés g ynumo?’. An a e us, jo eikla ypa inga uo, kad jis ypaé a siZ elgda o ne ik i peikiamaja s e imybe, be i j jos pakai us. Siems pakai ams bu o ypaé a idus i laikési nuomo- nés, kad bend inei kalbai ge iau inka skolinys negu ne ykes, kalbos sis emoje nei8si- enkan is naujada as: .,ne u in sa o ZodZio, bii y ku -kas ge iau saky i ka u su ki omis au omis edak uo i, edak o ius, ne kaip be p ieZas ies i be kokio pama o i es i kalbon ne ikusius neologizmus“®, Be ne i ais a ejais, kai lie u iy kalboje s e imybei pakeis i bu o, odos, isai ge y sa o ZodzZiu, Jablonskis ka ais jos ne- liesda o. Pa yzdZiui, dél polonizmo bo i jis a8é: ,,Ku eikian pa s aS a Zodi (bo i) a osiu kaip a ojes: ades jj kame ki o Zmogaus eks e, odos, ne aisau Zodyiais Zi i é i, paisy i“. 48 Ten pa , . 5, p. 216. 14 Ten pa , . 4, p. 188—189. 18 Jablonskis J. RR, . 1, p. 61. *© Pi ockinas A. P ie bend inés kalbos ig aky, p. 101. 17 Jablonskio aS8 ai, . 4, p. 101. 18 Ten pa , p. 15. 19 Ten pa , . 5, p. 182. 130 Tas p incipas, ku iuo Jablonskis ado a osi seikédamas bend inés kalbos ‘ ak us, bus bu es kalbos a ojimo ikslas i i jo i8plaukian is konk egiu kalbos ei8- kiniy a ojimo ikslingumas. No s ikslingumo e mino jo a8 uose, ku né a pa a o a, a iau a p incipa galima €iais kalbos klausimais. odos, nie- izi é i daugelyje jo s a s ymy konk e- Kalba Jablonskis sup a o ne ik kaip iziologinj i psichologini ei8kinj, be i ‘kaip isuomeninj p oduk a. Kaip isuomeninis eiSkinys kalba apibidina pa ia ja kalbandia isuomeng (,,Kalboje au a pasisako kas esan i, ko e a“°), Jos moké- jimas a nemokéjimas odo Zmogaus au iXkumo lygi (,,kalimas ZodZiu be eikalo i nemokéjimas, eikian ,,nusikal i*, pa odo, juog daugelis miisy asy ojy, a Seip a eip, is-gi nu au o“*!, kalbos ,,nemokédami negalime né sa o Zmonéms ik ai nau- Adingi bi i‘. Bend iné kalba ski iama isai au ai, ji y a jos ienijamasis, bend inamasis eiks- anys. RaSy i bend ine kalba — ai aSy i isai liaudziai, aSy i jai ai’kiai i sup an a- mai. Dél o bend inéje kalboje eng ina siau y a mybiy ( o mos kalbé, Zi é, u é »né a ip as inis kalbos dalykas, jos né a ki iems sup an amos“*8), nejp as y nauja- -da y — jie ik apsunkin y kalbos mokymasi: »Mes, ben daugumas misy in eligen y, memokam i ne u im uo a pu laiko né sa o kalbos ado élio kaip eikian iSmok i, ad kaip gi paskum iSmoksime i ,,moksnj“ Salia ,,e iudo“, i » a q, y a, y a ima, ma q“ ..., Salia ,, eo ijos, a dymo, y imo ( a dymo), ma a imo“?4, G ieZ a Zodi Jablonskis a é p ieS A. Vi eliiino naujada us®’, P, Vai iiino isk aipy as sang aZi- niy eiksmazodziu o mas**. Jo nuomone, sup as i kalba sunkina i ,,keis i kalbos dman umo a moky umo pozymiai“?’. Jablonskis isa gy enima sieké bend inés kalbos no my ienybés i s abilumo. Ji jaudino ,,nepap as as ki ose li e a ii ose a’y ojy kalbos j ai umas: pap as iausios min js ame paciame sasiu inyje ieny a8y ojy ienaip, ki u ki aip i8 eiSkiamos, asy oju kalbos ienodumo, kiek jo eikalauja pap as iausieji kiek ienos aSomosios kalbos is a ymai, [...] isai nema y i“**. Visa ai kenkia mokyklos da bui, pagaliau neduoda ,,kokio ik o paleng inimo dés omam a kalba isuomenés dalykui‘?%. Dél os ienybés jis ko ojo ne ik kalbos kul ii inamoje eikloje, be i kodi ikuoda- mas no mas: ypa¢ paisé sis emos, naujada y da ybos nuoseklumo, a siZ elgda o, a eikiamos no mos bus sup an amos isai isuomenei. Negalima nep i a i A. Pi oé- kino nuomonei, kad, i sme kdamas s e imybes a jas i eisindamas, Jablonskis ado- ‘ a osi ikslingumo p incipu. ,,Visiems Zinomy, plagiai a ojamy nelie u ikos kil- * Ten pa , . 4, p. 191. % Ten pa , p. 41; Z . aip pa p. 57. 22 Ten pa , p. 191. *3 Ten pa , p. 232. 4 Ten pa , p. 308. %5 Ten pa , . 5, p. 212 . 8¢ Ten pa , p. 121 . %” Ten pa , p. 75. 8 Ten pa , . 4, p. 50—51; plg. da p. 133, 197, . 5, p. 121. ® Ten pa , . 5, p. 214. 3 131 més ZodZiy, ku iems daZniausiai nebida o pakai aly liaudies kalboje a ba biida o sunku pada y i ge q naujada a, Jablonskis ne ijo i8 li e a i inés kalbos“*°. Kalbos ak y ikslingumas eikalauja be galo ge ai jaus i ling is inius isuomenés. po eikius. Jablonskis ne iena ka a apie uos po eikius y a pasakes sa o mindiu. An ai nep i a damas V. Kaman ausko po/ii iui a sisaky i p iesagos -wo é ediniy G8 iesy, iS liaudies kalbos é a Zinomas ienas ienin elis Zodis aziuo é™, pa a ia ja jung i su ki omis a imomis p iesagomis (-o é, -au é) i Gia nejZi i i kokio p ies a— a imo Zmoniy kalbos aisykléms. ,,Jei ku i p iesaga daba y a engiama, ad ji, aSy ojy sup a imu, y a ne eikalinga a nebe eikalinga kalboj‘*? ( e . A. P.) Be okie iai ski ia Zodzius das Deklinie en i die Deklina ion; Kaman auskas éia ly pa a ia enkin is ik ai ienu Zodziu linksnia imas. ,,A au o ius ik ai no é u, kad mokslei iai, engdami p iesagos - o é, ik ai im y eng i oliau i isy jy a o iniy ( ado éliniy) ZodzZiy su p iesaga -uo é (asmenuo é, linksniuo é, aizduo é, aziuo- zé...)?“S8 Plg. da : ,,I p iesaga -iinas eikia mums, Zinoma, isada ope uo i en, ku ji y a ik ai eikalinga zmogaus kalboje“ ( e . A. P.). ,,Zemai ija“ y a aSomosios kalbos naujada as. To ZodZio i ,,kal is“ ebé gy as. Tas Zodis, jei bii- y eikalingas aSy ojams, galé y, Zinoma, i gy en i a’omojoje kalbo- je“** ( e . A. P.). ,,S e imais, nesup an amais Zmonéms ZodjZiais u ime a’ydami naudo is ik en, ku be jy apsiei i negalime“** ( e . A. P.). Tokiy Jablonskio eiginiy jo aS uose y a i daugiau; a idZiai skai ydami, pa- s ebésime Sj p incipa aikan ne ienam aisymui. A siZ elgiama j bend inés kalbos po eikius i ginan ki us V. Kaman ausko ai- somus Zodzius. Jablonskiui ne iko paski y Zodziy i jy eikSmiy ni elia imas, ad jis. eiké ski i ddile i daile, u é i i i é i, jauna é, jaunybé ix jaunys é, pa a éjas i a éjas*’ i k ., no s kai kas iS jy i bi y nea i ike kalbos g ynumo a ne sis emin- gumo eikala imy. Jis puikiai sup a o, kad kalbos a o ojy po eikiai y a aukS iau- sias k i e ijus, ku iam u i paklus i isi ki i, no s jie ei y i§ ge iausios eo ijos a nuo- Si dziausiy kodi ikuo y pas angy ,,ge in i“ bend ine kalbq: ,,.Kad miisu kalba bi u okia, kokios pa ys a iSkai [ . y. eo iskai. — A. P.] no é umém, kad jos ZodZiai bu y lygiai isi okie, kokiy jai duoda ,,kalbos ugdy ojai“, ad ji, miisy Siu dieny kal- ba, jau seniai nebe u é y kul ii ingam Zmogui e és a ba ben jos dalies“®* ( e . Te H). Jablonskis bus ge ai su okes s ilis inj kalbos daugia eik’miskuma. Jis aSé, kad d amos did y is a apysakos iloso as negali kalbé i a pa ia kalba kaip sa gas a pap as as da bininkas*®. Mazesnio mokslo Zmonéms aSoma pap as iau, dides- % Pi ockinas A. Jablonskio kalbos no minimo pag indai i p incipai. — Kalbos kul - os eo ija i p ak ika/Lie u iy kalbos sekcijos sasiu inis, 1970, N . 5(18), p. 9. * Lie u iy kalbos g ama ika. — V., 1965, . 1, p. 298. *2 Jablonskio aS ai, . 5, p. 206. %3 Ten pa . %4 Ten pa , p. 207. 35 Ten pa , . 4, p. 122. 36 Ten pa , p. 144. 37 Ten pa , . 5, p. 170, 178, 185, 193. %8 Ten pa , p. 216. » Ten pa , p. 62. 132 nio — galima ,,painiais, iman esniais posakiais ope uo i“°. No s kalbininkas y a ne ka a pab ézes, kad j s iliaus dalykus jis nemégs an is ki8 is (,,s iliaus dalyka lin- kgs esu pa iems asy ojams palik i“*), a iau konk e iais s iliaus klausimais y a pa- eiSkes ne iena idomia min i. Pi miausia, Jablonskiui ne iko j ai iy a miy elemen y a ojimas ame pa ia- me eks e: ,,20dZiy i a dy o mose i apsk i ai sakan g ama ikoje ne u é y bi mai- Somos isokios a més miisy kalbos“*”. Jis y a peikes nenuosekly ilia y o i p ie- linksnio j junginio a ojima, d iskai os i daugiskai os painiojima i k . Nep i a é i di b iniam a mybiy kélimui, ypa% maziau iXsila inusiems skai y ojams ski ia- muose aS uose: ,,pa a iu oliau e éjai (i kalbos aisy ojams) s eng e nesis eng- i a8y i mokyklai a mémis — kel e nekel i aiks én neip as as aS ams ju ypa ybes. “‘Ta més ypa ybés aS uose i kel e nekeliamos ieis aikS én, ik mokékime jomis naudo is sa o i a8 y kalbai“4*. __ Jablonskiui ipéjo i ki okios a8 y s iliaus ypa ybés. Jis kélé sa o balsa p ie’ as y kalbos iman uma i a iamaji moky uma*‘, sakinio di b inuma, jo min ies amsumg i neaiSkuma*®. ,,Kad ka aSome, u ime pi miausiai ai8kiai i sup an a- mai sa o min j eikS i“*° ( e . A. P.). Min is u i bi i ne ik aiSkiai i sup an amai, be i skland7iai, leng ai is eikS a*’. Kad ¢ia nebu o uS€ ios azés i bend i nekonk e- is ge os kalbos eikala imai, o iksliai su ok os a% y s iliaus ypa ybés, odo ai, kad Jablonskis aiSkiai sky é kalbos i s iliaus dalykus (,,RaSy ojams eikia pa iems p adé ipin is, kad miisy aSomoji kalba bi y a) leng a, g a7i, aiSki, plagiai sup an- ama i b) aisyklinga (ji u i ei i zmoniy, skai y ojy kalbos aisyklémis)“4*, paga- dJiau oks Jablonskio eiginys: ,,sakiniai, sky ium paim i, odos lyg aisyklingi, be as sakiniy aisyklingumas kiek pakenké, man odosi, jo kalbos sklandumui i leng- umui“**. Taisyklingumas pakenké sklandumui i leng umui!.. A gi ai né a sub i- liausias kalbos unkcionalumo i isuomeninio ikslingumo pa yzdys ?! * * * I§ Jablonskio pazii y apz algos ne u é y susida y i ispidzio, kad jos bu usios nekin an ios, sus ingusios, aigi galy gale, u in gal oje ilga 40 m. kalbos kul i os eikla, am ik a p asme dogmiSkos. I8 ik yjy Jablonskis isq gy enimg g ieZ ai laikési ik ka dinaliy bend inés kalbos ki imo i ugdymo eikala imy. Tai isu pi - ma bu o isuo inai jo aikomi kalbos sis emingumoi unkcinio ikslingumo P incipai. Visa gy enima Jablonskis sieké i kalbos g ynumo, no s g ynumo k i- e ijus bu o pajung as ikslingumui, i odél jis né ienu Zingsniu neiSk ypo i8 blai- - aus s e imybiy e inimo kelio. Visa laika biidamas kalbos sis emingumo p opa- 4° Ten pa , p. 37. “ Ten pa , p. 72. “ Ten pa , . 4, p. 49. * Ten pa , p. 243. “ Ten pa , . 5, p. 75. *5 Ten pa , p. 134. 46 Ten pa , . 4, p. 133, 143. 4 Ten pa , p. 262, . 5, p. 92. 4 Ten pa , . 4, p. 144. “ Ten pa , p. 262. 133 guo ojas, i an aja sa o eiklos puse émé is daugiau paisy i unkcinio ikslingumo,. kol galy gale 1921 m. pa eiSkia, kad aisyklingumas ( . y. sis emos laikymasis) da ne iskas — bend inei kalbai o nebepakanka. Biidamas isi ikines, kad nuo 3-ojo deSim me io p adZios jau galima kalbé i apie susi o ma usia, ealiai egzis uojan ia. bend ine kalba su i ai kodi ikuo a jos sis ema®, Jablonskis a sidéjo daugiausia. os kalbos no my saugojimui i jy s abilumo gynimui, no s kodi ika imo dalykai i oliau jam bu o nepap as ai s a biis (plg. jo 1928 m. V. Kaman ausko Zodynélio ecenzija ,,Musy kalbos Zodynélio dalykai*). Laiky is g ama ikos jis be komp omisy eikala o i§ aSy ojy i e éjy, g ieZ ai s ojo p ie¥ ne eikalingy naujada y an plidi,. nesu iko su Bigos palaikomu a p au iniy Zodziy one inio i mo ologinio lie u i-- nimo p incipu i gyné isigaléjusi y Zodziu o my a ojima. Daugiau Jablonskio paZiii os kei ési dél konk e iy kalbos no mu, i ai isai su- p an amas dalykas. [ sa o da bo p ak ika jis i aukda o isa, ka bu o a ades o me o kalbos mokslas (plg. jo ieSa p isipazinima klydus dél p iesagos -iinas ediniy aisymo*), ka pa s pa i da o i§ a miy (Siuo pozii iu Jablonskiui bus labai daug da- es JuSkos Zodyno edaga imas 1897— 1906 m.), a siZ elgda o j ai, ij ka bu o lin- kusi a ka a me usi kalbos p ak ika. Dél isu u p ieZas iy dalies sa o aisymy Jab-. lonskis éliau a sisakyda o, be kone kiek ienaka jo s aipsniuose biida o i nau- ju, iki ol nelies y dalyky®, odél kiek ki aip bu o e inamos i kai ku ios kalbos no mos jo g ama ikose®. Taéiau ai né kiek nepakenké nei Jablonskio eikalau- jamam kalbos no my s abilumui, nei bend iesiems iso kalbos kul ii os da bo p in- cipams. Apsk i ai Jablonskio nuopelnai lie u iy bend inei kalbai i jos kul i ai y a neiS-- ma uojami jokiais ma ais i a gu a gali bii i de amai j e inami kokiame apz algi- niame da be a s aipsnyje. Jo da bai laukia naujy y imy, nes ka y ka os i8 ju semsis sau d asios peno i kiek iena en as i sau nejkainojamy e ybiy, be ku iu neimanoma jokia gy enimo, kul i os i pagios bend inés kalbos pazanga. TEOPHA KYJIbTYPbI PEYH A. ABJIOHCKMCA Pes ome OcHosonosioxHHK CoBpeMeHHO O MHTOBCKO O mmMTepa ypHo o s3biKKa Vonac A6noucKuc ne OCTABHJI CIelMasIbHBIX TeopeTH4ecKHX paboT M0 KybTYpe JHTOBCKOM pew. OyHaKo MHo ounc- JeHHBIC €TO BbICKA3bIBAHMA MO MpAaKTHYeCKHM BOMpOCcaM HOPMAIIH3aIMM NMTOBCKOTO s3bIKa ja- JOT BO3MOXKHOCT YTBEPATATS, {TO B cBoei paGoTe OH PyKOBOCTBOBALICA TYGOKO MpoRyMaHHOl Teopueli, OcHoBy KoTOpoi cocTapasioT cilemy omme Moc ysaTEI. Me oKu HOpM NMTOBCKO O sH- TepaTypHOTO A3bIKa — HAPOTHbI ASHIK M ABEIK PONbKNOpa, XyMOKecTBeHHaA sMTepaTypa Tex aBTOPOB, KOTOPbie XOPOMO SHAM HApOHBI A3bIK, H JMHTBUCTHYeCKHe TpynbI (TpaMMaTHKH 1 cnopapu). [px o 6ope xopm Mi. AGnouckuc yan s as TIpe@xKTe BCe O CHCTeEMHOCT H TeNecoOb- PaSHOCTh ASbIKOBbIX ABIeCHHH, UpH4eM B Hayase CBOel paboTEI Ha TepBbi Tian BbIABHTall CAC TeMHOCTb, a No3xKe Bcé Gonee yauTbIBaN YeecoobpasHocTS. % Pi oékinas A. Jablonskis — bend inés kalbos ka éjas, p. 191. * Jablonskio aS ai, . 4, p. 271—272. °* Tai pa ody a A. Pi ockino da buose (ypaé kn.: Jono Jablonskio leksiniai aisymai. — K.,. 1970; Jono Jablonskio g ama iniai aisymai. — K., 1976), °s Pi o kinas A. Jablonskis — bend inés kalbos ko éjas, p. 219-221. 134