Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sintaksinėje daiktavardžio pozicijoje

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) ALGIRDAS MALAKAUSKAS VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIAI SINTAKSINĖJE DAIKTAVARDŽIO POZICIJOJE Straipsnyje analizuojami veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, sakinyje einantys be pažymimojo žodžio ir atliekantys veiksnio, papildinio ir nederinamojo pažyminio funkcijas. Pagal reikšmę ir vartojimo ypatumus juos galima suskirstyti į tris grupes. Vieni daiktavardiškai vartojami tik tam tikroje situacijoje ir pavadina vieną konkrečių asmenį (arba konkrečių asmenų grupę) pagal dabartiniu ar sakinyje kalbamu metu atliekamą veiksmą, pvz.: Dirbantis pakėlė galvą ir nusijuokė Krtn. Skęstantysis šaukė pagalbos Dkš. Sergantysis rodijo anam nežėnytis BM251 (Krp.). Kažkas paskelbė, kad dirbantiesiems duoda pietų talonus. Visi nubėgo tsp. Varžėsi jos jaunumo, raudo ir balo, ... ir vis tiek atkakliai grūmėsi šokančiųjų minioje AvD81. Netrukus kartu su būriu sveikstančiųjų buvau perkeltas į kitą ligoninę tsp. Kristupas Daukintis sekė iš paskos, gerokai nuo palydinčiųjų atsilikęs Radz PV117. Besigydantieji čia atvežami ir nuvežami į darbą gamyklos autobusu tsp. Tokiais atvejais dažniausiai pavartojamos įvardžiuotinės dalyvių formos, kurios pabrėžia praleistus konkrečius asmenis žyminčius daiktavardžius, dažnai jau žinomus iš ankstesnio konteksto. Kiti daiktavardiškai pavartoti dalyviai pavadina neapibrėžtą asmenį arba apibendrintą asmenų grupę pagal tam tikrą veiksmą, nesusijusį su konkrečiu laiku. Tokia daiktavardžio reikšme paprastai vartojamos neįvardžiuotinės esamojo laiko dalyvių formos (ypač jos būdingos patarlėms ir priežodžiams), pvz.: Ji turi būti kantri, atjaučianti, kenčianti, taikaus būdo, atsidavusi ir rūpestinga — toks seselės idealas trš. Jis pasakė, kad mums pavojingi ne klystantys, o abejingi AvD242. Prasmingas individualus darbas su tikinčiaisiais ir abejojančiais tsp. Anksčiau, tik pradėjusi dėstyti, labai imdavau į širdį, kad yra ne studijuojančių, o tik studentaujančiųčių tsp. Bet dar daug yra jaunuolių, tik „prijaučiančių“ sportui, mėgstančių ne sportuoti, o pasižiūrėti į sportuojančius tsp. Bijančiam ir krūmai braška Skr. Dirbančiam ir dievas padeda Jnš. Neik, sesute, už geriančio Lknv. Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio LTR (Vkš). Daug yra imančių, bet maža duodančių LTR (Šll). Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR (Jnš). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs. Skęstantis ir už šiaudo griebiasi LMD (Valk). Dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje daiktavardėja trečioji esamojo laiko dalyvių grupė, kuri turi tendenciją virsti specifine veikėjo ypatybę, nesusijusią su konkrečiu laiku, žyminčiais asmenų pavadinimais. Vartojami šie specializuotą reikš- 122 mę turintys dalyviai: besimokantysis, budintysis, dirbantysis, geriantysis, girdintysis, kalbantysis, mylintysis, negeriantysis, nerūkantysis, netikintysis, rašantysis, regintysis, prigirdintysis, sergantysis, skęstantysis, vedantysis, tikintysis, žaidžiantysis ir dar vienas kitas¹. Štai, pavyzdžiui, kartais besimokantysis pavartojamas moksleivio, studento, budintysis — budėtojo, vedantysis — vedėjo, sergantysis — ligonio, žaidžiantysis — žaidėjo reikšme: Maždaug 74% besimokančiųjų skiriama stipendija, atsižvelgiant į jų pažangumą ir visuomeninę veiklą trš. Nemaža dalis besimokančiųjų teisinasi tuo, kad paskaitų metu ruošiasi seminarams, nes kitu laiku neužtenka knygų tsp. Aukštų seniūnai yra atsakingi už tvarką ir švarą aukštuose, skiria virtuvės budinčiuosius, kontroliuoja jų darbą trš. Į profesinio meistriškumo konkurso baigiamąjį turą Vilniuje buvo susirinkę Lietuvos civilinės aviacijos valdybos kasininkės, stiuardesės, pervežimo organizavimo skyrių budinčiosios tsp. Realus — ir baisus savo realumu — žudikiškų televizijos reportažų vedantysis tsp. ... įvyko respublikinis poilsio vakarų vedančiųjų meistriškumo konkursas, skirtas tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui tsp. Medikas turi mėgti žmones, siekti žinių ir domėtis mokslo naujienomis, užjausti sergantįjį ir norėti jam padėti trš. Sergančiojo amžius nulemia tik terminą, kuriam lapelis gali būti išduotas tsp. Pagal pasirengimą žaidžiantieji skirstomi į mokančius ir nemokančius plaukti tsp. Dažniausiai daiktavardžio reikšmę turi dalyvis dirbantysis (dirbantieji). Įvairiuose kontekstuose jis vartojamas: a) darbininkų, b) darbuotojų, c) darbo žmonių reikšme, pvz.: a) Ir uždirbama gerai: šešiasdešimt procentų dirbančiųjų gauna nemažiau kaip du šimtus per mėnesį, kitos — po 148 rublius, bet ir jos gali įgyti aukščiausiąją kategoriją tsp; ... galima ne tik sėkmingai įvykdyti šios dienos gamybines užduotis, bet ir prognozuoti fizinį dirbančiųjų pajėgumą tsp.; b) kiekvienam darbo kolektyvui reikia gyvo žmogaus, kuris vestų paskui save į masinius ar sportinius turistinius žygius šimtus dirbančiųjų tsp. Šauniai dirba Šilutės baldų kombinato dirbantieji, kurie šiandien gausiai dalyvaus komunistinėje šeštadienio talkoje tsp. Renkantis profesiją, reikia žinoti jos savitumą, reikalavimus dirbančiajam trš. Kvalifikacija yra kiekvieno dirbančiojo charakteristika trš. Dalis dirbančiųjų yra arčiau gamybos proceso, betarpiškai valdo mašinas, stakles, vykdo gamybines operacijas, kiti tik planuoja gamyklos techninį ir ekonominį organizavimą, dar kiti vadovauja gamybai, vykdo jos apskaitą ir pan. trš.; c) komunistinėse šeštadienio talkose aktyviai dalyvauja Kapsuko dirbantieji tsp. Todėl mūsų šalyje itin didelis dėmesys skiriamas dirbančiųjų poilsio organizavimui trš. Kasmet dirbantiesiems sudaromos vis geresnės sąlygos mokytis vakariniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose... tsp. Visur reikia sukurti kūrybiško darbo atmosferą, skatinti dirbančiųjų iniciatyvą — kaip žinome, tai įkvėpė geram darbui stachanovininkų judėjimo pradininkus tsp. ... Suomiška pirtis gerai, neginčiju, tačiau tegu joje kaitinasi patys suomiai, o mes verčiau pastatysime keliais komunaliniais būdais daugiau, nes jų labai trūksta dirbantiesiems AvD235. 1 Be vienaskaitos formų, beveik visi jie turi ir daugiskaitos lytis. 123 Daiktavardėjantis dalyvis dirbantieji, kurį J. Pikčilingis jau taisė prieš 20 metų2, nelabai nori trauktis iš vartosenos, nors, rodos, turime jį kuo pakeisti. Žodžiu darbininkai įprasta vadinti asmenis, dirbančius tik fizinį darbą. Kalba galėjo plėsti darbininko reikšmę (plg. pasakymus mokslo darbininkas, protinio darbo darbininkas), bet taip neįvyko. O štai žodis darbuotojai plečia savo reikšmę: be žmonių, negaminančių materialinių vertybių (pvz., kultūros, medicinos, prekybos, švietimo ir kt. darbuotojai), jais imami vadinti visi žmonės, dirbantys vienoje ar kitoje įmonėje, gamykloje ar organizacijoje (pvz., televizorių gamyklos darbuotojai = darbininkai + tarnautojai). Kalbėdami apibendrintai vartojame darbo žmogus, darbo žmonės. Beje, šia reikšme dirbantysis pateikiamas DLKŽ (p. 140) ir DLKŽ₁ (p. 122) bei LKŽ (p. 565). LRKŽ (p. 147) irgi yra dirbantysis, o LLŽ pracujący išverstas žodžiu dirbantysis, o masy pracujące — dirbantieji (p. 533). Reikėtų dar pridurti, kad kartais pavartojus substantyvuotą daugiareikšmį dalyvį dirbantieji sakinys pasidaro neaiškus, pvz.: Gražų pavyzdį parodė Vilniaus gražtų gamykla, kuri įsipareigojo didinti gamybą su tuo pačiu dirbančiųjų skaičiumi tsp. Neaišku, ar turima galvoje tik darbininkai, ar visi darbuotojai (plg. dar: Produkcijos gamyba, skaičiuojant vienam dirbančiajam, sumažėjo ir Šiaulių medžio apdirbimo kombinate). Labai dažni yra rūkantysis, rūkantieji (nerūkantysis, nerūkantieji), rečiau vartojami geriantysis, geriantieji, pvz.: Be to, pravartu prisiminti, kad kartu su rūkančiuoju savo sveikatą žaloja ir tie, kurie kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru trš. Ilgainiui rūkančiojo organizme išsivysto tam tikras atsparumas tabako nuodams trš. Visi gydytojai ir studentai vienu atsikvėpimu gali išvardyti, kas laukia rūkančiųjų trš. Jungtinėse Amerikos Valstijose draudimo kompanija rūkančiųjų ir nerūkančiųjų gyvenimo trukmę apskaičiuoja pagal specialias lenteles ir į tai atsižvelgia, apdrausdama žmogaus gyvybę trš. Druskininkai turėtų tapti pirmuoju nerūkančiųjų miestu respublikoje tsp. Pastaruoju metu pradeda vyrauti nuomonė, kad nerūkantysis viešose vietose turi teisę kvėpuoti neužterštu oru trš. Nelaimingų atsitikimų geriantiesiems pasitaiko 35 kartus dažniau, negu tiems, kurie nevartoja alkoholio trš. Taigi iš šimto geriančiųjų šeši jau yra arba taps alkoholikais trš. ... geriančiųjų šeimoje dažnai, kaip pastebi gyd. P. Baublys, viešpatauja nesantaika — vaikų pražūtis trš. Vietoje paplitusio rūkančiojo siūlomas vartoti rūkytojas, kuris su pažyminiu tiesiog nepakeičiamas (tabako, cigarečių rūkytojas)3. Beje, ŠŽ (p. 353) dominante pateiktas kaip tik rūkantysis (šalia rūkančiojo gerai derinasi nerūkantysis). Kartais pavartojamas rūkoris yra laikomas šnekamosios kalbos žodžiu ar hibridu, rūkalus turi menkinamąją reikšmę, todėl bendrinei kalbai nelabai tinka. Geriantieji vadinami mėgėjais (iš)gerti, alkoholio, svaigalų, taurelės ar stikliuko mėgėjais. Daiktavardėja taip pat rašantysis, kalbantysis, mylintysis. Rašantįjį tik tam tikrame kontekste kartais galima būtų pakeisti rašytoju, kuris lietuvių kalboje paprastai 2 Pikčilingis J. Žodžio aiškumas ir tikslumas. — V., 1965, p. 87. 3 Plg. Klimavičius J. Rūkytojas, rūkoris, rūkalus. — Mūsų kalba, 1980, Nr. 2, p. 58. Šiame straipsnyje apie rūkantįjį iš viso neužsimenama. 124 turi siauresnę reikšmę, „kas dirba literatūros darbą, rašo grožinės literatūros veikalus“ (DLKŽ₁, p. 652), o kalbantysis semantiškai ne visada tolygus kalbėtojui kaip ir mylintysis – išmylėjėliui, pvz.: Transkribavimas ir morfologijos dėsnių taikymas dabar vis dar remiasi kiekvieno rašančiojo intuicija, todėl raštai mirgėte mirga nuo svetimųjų tikrinių (ir bendrinių) vardžodžių rašymo įvairovės trš. Vartodamas žodį perkeltine reikšme, kalbantysis ar rašantysis tuo pačiu žodžiu gali išreikšti kitą sąvoką trš. Bet yra ir kita nuomonė: Koserijus mano, kad kalbantysis gerai suvokia savo kalbos sistemą (turi kalbos nuojautą), atskiria kalbai nebūdingus reiškinius, kuria (ar atkuria) tik žodžius, kurie tinka jos sistemai trš. Kalbininkams nepakanka vien kalbėti apie kalbos kultūros darbą, rūpestingai rankioti ir klasifikuoti įvairių specialistų ar šiaip kalbančiųjų daromas klaidas trš. – Matyt, visi mylintieji (ir mylimi!) apdovanoti ypatingu jutimu AvD395. Mylimasis retai kada atitinka idealą, susiformavusį mylinčiojo vaizduotėje trš. Kurie ne kurie substantyvuoti dalyviai atstoja nesamus daiktavardžius (jų iš viso nėra mūsų kalboje tam tikriems asmenims pavadinti), pvz.: Tikintieji mėgsta sakyti, kad ateistai kovoja su dievu trš. Tuos klebono žodžius gali patvirtinti daugybė tikinčiųjų SajK297. Tačiau kas gi verčia tikintįjį visiškai atsidėti dievui? trš. Vienodai gina tiek tikinčiųjų, tiek ir netikinčiųjų konstitucines teises LTSR Baudžiamasis kodeksas tsp. Pastaruoju metu sukonstruota daug įvairių priemonių, padedančių akliems kurtiesiems bendrauti tarpusavyje ar su reginčiaisiais trš. Regintysis rega gali spręsti, kada jo kūnas yra vertikalioje padėtyje, o aklasis tegali pasikliauti proprioreceptiniais ir vestibuliariniais signalais trš. Juo anksčiau tai pradėsime, juo mažiau atsilikęs jis (kurčiasis) nuo girdinčiojo trš. Vėliau apkurtę vaikai taip pat turi būti auklėjami ir mokomi kurčiųjų-prigirdinčiųjų mokymo ir auklėjimo įstaigose trš. Ne mažiau svarbu laikytis tvirto dienos režimo ir kurčiojo ar prigirdinčiojo šeimoje trš. Daiktavardiškai vartojami ir dalyviai skęstantysis, stojantysis, mirštantysis, kurie labai dažnai žymi asmenis pagal tam tikru metu atliekamą veiksmą (laikiną, nenuolatinį), nesusijusį nei su sakinyje kalbamu metu, nei su dabartimi, pvz.: Ne kasdien tenka rizikuojant išnešti vaiką iš degančio namo, išgelbėti skęstantįjį tsp. Leidinyje aiškinamos elgesio vandenyje taisyklės, nurodoma, kaip gelbėti ir gaivinti skęstantįjį, atsižvelgiant į esamas sąlygas ir turimas priemones tsp. Dar daug yra Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugijos pirminėms organizacijoms veiklos sričių, užkertančių kelią nelaimingiems atsitikimams tsp. Medicinos seseriai dažnai tenka budėti naktimis, jausti savo bejėgiškumą prie mirštančiojo, klausyti nepagristų ligonio artimųjų priekaištų trš. Ne paslaptis, kad Matematikos fakultete kiekvienais metais trūksta stojančiųjų, tačiau planai vis dėlto įvykdomi tsp. Reikėtų dar pažymėti, kad esamojo laiko dalyviai daiktavardžio vietoje kartais eina su priklausomais žodžiais, pvz.: Nors gydant sergančiuosius cukriniu diabetu daug pasiekta, tačiau kol kas visiškai ši liga dar neišgydoma trš. … prie Lietuvos jūrų laivininkystės suburtas rusų kalba rašančiųjų literatūrinis klubas „Aplinka“ tsp. … stojančiųjų į režisūrą jis klausdavo, ne kodėl jie nori tapti režisieriais, o ką jie nori pasakyti žmonėms tsp. Rašančius redakcijai prašome nurodyti savo ryšių skyriaus indeksą tsp. Rasta, jog tarp geriančiųjų kietą van 125 denį kraujo apytakos ligomis sergo 41 procentu mažiau moterų, o vyrų — 25 procentais, palyginti su žmonėmis, kurie geria minkštą vandenį tsp. Mokytis visų specialybių priimami dirbantieji pagal specialybę tsp. Įvairių šalių mokslininkų tyrimais įrodyta, kad ilgiau rūkančiųjų protinis pajėgumas (darbingumas) labai sumažėja trš. Visiškai akli bei silpnai matantieji sudaro pirmąją regėjimo invalidų grupę trš. Dalyviai su priklausomais žodžiais tame pačiame kontekste gali būti ir paprastieji — kokio nors ryškesnio skirtumo nematyti. * * * Linksniuojamieji dalyviai, kaip ir būdvardžiai, gali pavadinti asmenis, eidami daiktavardžio linksnių pozicijoje. Tyrimai rodo, kad terminologizuota reikšme vartojamų dalyvių lietuvių kalboje (ypač įvairiuose raštuose ir spaudoje) pavartojama daugiau negu buvo manyta a priori, ir tai paaiškinti vien kitų kalbų įtaka⁴ nelengva, nes 1) dalyviai, reiškiantys asmens ypatybes, apskritai linkę daiktavardėti, 2) šie dalyviai yra padaryti iš apibendrinamąją laiko reikšmę turinčių esamojo laiko veiksmažodžių (kalba, myli, rašo, regi, rūko, tiki ir kt.), 3) jie vartojami tada, kai a) iš viso nėra atitinkamos reikšmės daiktavardžių, b) kai esami daiktavardžiai semantiškai nėra jiems lygiaverčiai, c) kai bendrinėje kalboje tie daiktavardžiai nėra populiarūs ar dėl tam tikrų priežasčių netinka. Kai lietuvių kalboje yra adekvačios reikšmės daiktavardžių, kalbos normintojai tokių dalyvių siūlo geriau nevartoti⁵. SUTRUMPINIMAI AvD — Avyžius J. Degimai. — V., 1984. DLKŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1954. DLKŽ₁ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas/2 papild. leid. — V., 1972. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1969, t. 2. LLŽ — Vaitkevičiūtė V. Lenkų—lietuvių kalbų žodynas. — V., 1979. LRKŽ — Lyberis A. Lietuvių—rusų kalbų žodynas. — V., 1971. RadzPV — Radzevičius B. Priešaušrio vieškeliai. — V., 1979. SajK — Saja K. Klaidžiojimas: Apysakos ir apsakymai. — V., 1982. ŠŽ — Lyberis A. Sinonimų žodynas. — V., 1980. Kiti — kaip LKŽ. ПРИЧАСТИЯ НАСТОЯЩЕГО ВРЕМЕНИ ДЕЙСТВИТЕЛЬНОГО ЗАЛОГА В СИНТАКСИЧЕСКОЙ ПОЗИЦИИ СУЩЕСТВИТЕЛЬНОГО Резюме В статье раскрывается употребление литовских причастий настоящего времени действительного залога в роли существительного. Выделяются три группы таких причастий: 1) причастия, употребляемые только в определенной ситуации и называющие одно конкретное лицо (или группу конкретных лиц) по действию, производимому им в настоящее время или во времени, о котором идёт речь в предложении, напр.: Besigydantiejičia at- 4 Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. — V., 1980, p. 138. 5 Žr. Kalbos praktikos patarimai/2-asis patais. ir papild. leid. — V., 1985, p. 47, 51, 65, 258. 126 vežami ir nuvežami į darbą gamyklos autobusu „Лечу и их привозят сюда и отвозят на работу заводским автобусом“. Dirbantis pakėlė galvą ir nusijuokė „Работающий поднял голову и засмеялся“; 2) причастия, называющие неопределенное лицо или обобщенную группу лиц по какому-либо действию, не связанному с конкретным временем, напр., Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi „С плачущим плачь, с поющим пой, тогда везде будешь на своём месте“; 3) причастия, называющие лица (или лицо) по действию, производимому ими постоянно, напр., Tikintieji mėgsta sakyti, kad ateistai kovoja su dievu „Верующие любят говорить, что атеисты борятся с богом“. Druskininkai turėtų tapti pirmuoju nerūkančiųjų miestų respublikoje „Друскининкай должен стать первым городом некурящих в республике“. Автор статьи отмечает, что терминологизированные причастия (3 группа), дополняя систему суффиксальных существительных, употребляются, как правило, тогда, когда в языке совсем нет адекватных им по значению существительных, когда имеющиеся существительные нетождественны семантически субстантивированным причастиям или в литературном языке непопулярны. В тех случаях, когда имеются семантически адекватные им существительные, кодификаторы языка предлагают такие причастия лучше не употреблять в речи.