Įterpiniai ir lietuvių kalbos modalinių žodžių klausimas

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) GINTAUTAS AKELAITIS TTERPINIAI IR LIETUVIY KALBOS MODALINIU ZODZIU KLAUSIMAS Lie u iu kalbo y os apibend inamuosiuose da buose (akademinéje ,,Lie u iy kalbos g ama ikoje“, ling is iniy discipliny ado éliuose aukS osioms mokykloms i k .) modaliniai ZodZiai kaip kalbos sis emos ei8kinys neski iami. Tai ne eiSkia, kad modaliniai ZodZiai lie u iy kalbai nebidingi a ba kad ju aiSkinimas — neak ua- lus dalykas. ZodZiy su pazyma modal. (modalinis Zodis) andame ,,Lie u iu kalbos Zodyne“1, pyz.: pagaliau 1X 72, ods X1 810, sakyk, sakysim, sakau, saky um... XII 34? i pan. ; modaliniy Zodziy sa oka a ojama ne iename lie u iy kalbos moks- lo da be*. Specialiai lie u iy kalbos modalinius Zodzius pagal usy kalbos pa yzdj* ap a é A. Laigonai é mokymo eikalui ski ame da be ,, Modalumo ka ego ija i modaliniai Zodziai daba inéje lie u iy kalboje“ (V., 1967, p. 11—16). A. Laigonai é nu odo okias modaliniy ZodZiy ypa ybes: Zodis, pe eidamas i§ sa a ankiSkos kalbos dalies i modaliniy Zodziy g upe, ne enka sa o nomina y inés eik’més i jgauna nauja sin aksine unkcijg; mo ologiniu poZiii iu modaliniai ZodZiai y a sus aba éje, ne- kai omi; modaliniai Zodziai sakinio dalimi neina, be jie gali suda y i (dialoge) nepil- naji sakinj, gali p iSly i p ie sakinio dalies i modi ikuo i jos eikime; dazZniausiai modaliniai Zodziai eina j e piniais, papildoma jy unkcija — jung i p asminiais y- Siais sakinius. IS A. Laigonai és pa eik y pa yzdziu galima suda y i sq a8q ZodZiy, ku iuos u é ume laiky i pag indiniais lie u iy kalbos modaliniais zodZiais: aixku, sa aime aixku, aixkus daik as, aiskus dalykas, be abejo, be abejojimo, be abejonés, be jokios abejonés, galbii , u bii , g eiciausiai, galimas daik as, galimas dalykas, ma y (i), 1 Su umpinimas modal. (modalinis Zodis) ,,Lie u iy kalbos Zodyne“ pa eikiamas p ade- dan X omu; modaliniai zodziai bu o nu odomi i anks esniuose omuose. 2 Po pa yzdzio zymimas ,,Lie u iu kalbos Zodyno“ omas i puslapis. % Lie u iy kalbos g ama ika / Vy . ed. K. Ul ydas. — V., 1971, . 2, p. 425-542; Ja- kai iené E., Laigonai é A.,Paulauskiené A. Lie u iy kalbos mo ologija. — V., 1976, p. 198; Valeckiené A. Lie u iu kalbos g ama iné sis ema/Giminés ka ego ija. — V., 1984, p. 171. 4 S a s y i lie u iy kalbos modaliniy zodZiy klausima ska ino i ebeska ina nemazéjan is démesys Siam kalbos eiSkiniui a ybinéje, ypa¢ usy, kalbo y oje. Ta démesj, kaip Zinoma, labai suak y ino V. Vinog ado o da bai: sky ius apie modalinius ZodZius i modalines dalely es kn. »Pyccxni #351K, 'pamma uyueckoe yyenue o cnope“ (1947) i ypa a ski as da bas ,,O ka e opun MOJaJIbHOCTH H MO/AJIbHEIX cyloBax B pyccKOM s3pIKe “ (1950). Pe pasku iniuosius d ejus ejus me us apie modalinius Zodzius i8leis os Sios d i monog a ijos: Baygep A. A. Yac u pean — TPYKTYPHO-CeMaHTH¥eCKHE KyIACCbI CIIOB B COBPeEMeHHOM PYyCccKOM si3bIKe. — Tanmun, 1982; Te - pos H. E, Moganpusie cnopa B AKyTCKOM s3bIke. — HopocuOupcx, 1984. 4 egis, odos(i), a odo, be ods, eisybé, iesd, ik ai, ik iausiai, iS ies, i iesy, i ik o, i ik yjy, eikiausiai, Zinoma’. Tai, kas pasaky a, ben ix dalies odo lie u iy kalbos modaliniy Zodziy aixkinimo Polinkius. No s, kaip ma y i, modaliniais Zodjiais laikomi labai i ai iis kalbos ele- men ai, is dél o cen iniai y a ieZodZiai, ku ie eina i e piniais ( ai p ipaZis a dau- gelis modaliniu Zodziy y éjy)®. Koks ySys a p i e piniy i modaliniy Zodziy i s a - biausia, a u i a ski o mo ologinio eiSkinio S a usa ie ZodzZiai, ku ie modaluma Teiskia eidami i e piniais’? RySys a p modaliniy Zodziy i i e piniy — i e p iniy Zodziy i i e p iniy Zodziy junginiy — nus a omas, kai j e p iniai Zodziai i i e p iniai Zodziy junginiai su okia- mi kaip sin aksiniy elemen u pa adinimai, ku ie y a okio pa ango kaip sakinio daliy sa okos®. Modaliniai Zodziai okiu a eju ak uojami kaip mo ologiné (mo ologizuo a) i e piniy aikos p iemoné. Daug labai ski ingy zodziy, einanéiy i e piniais, sus aba éjimo laipsniu ieni nuo ki y niekuo nesiski ia, P yz.: ma y , egis i gi di, Zin ék a ba aixku, iesa i Saila, laimé i . . A isus Juos laikysime modaliniais Zodziais, a ik kai ku iuos, P iklausys nuo modalumo sup a imo, Modalumas dazniausiai apib éZiamas kaip kalboje ig eikS as subjek y us- objek y us kalbanéiojo podii is i sakomos min ies San yki su ik o- e®. Ski inos d i modalumo a mainos: 1) pag indinis modalumas i 2) an inis (Salu inis, ak ualusis) modalumas. [ e piniais einan ys ZodZiai eixkia an ini mo- daluma. An inis modalumas Sup an amas siau iau i pla iau. Jeigu laikoma, kad an inj modaluma suda o ik p obleminis pa ikimumas (abejojimas, spéliojimas, ne ik umas) i ka ego inis pa ikimumas (uZ ik inimo, aki aizdumo, ik umo akcen- a imas), an inis modalumas Sup an amas siau iau; adinasi, ik egis, odos(i), * Laigonai é A. Modalumo ka ego ija i modaliniai Zodziai daba inéje lie u iy kalboje. — V., 1967, p. 11-16. ° Pilg. Buno panos B. B. Us6panusie pyau : VUccneyonanna no Ppycckoi pamma uxe. — M., 1975, c. 75; Baygep A. 4. Y a3. coy.,c. 100; Baynep A. 4. Ceman uko-cnn axciyeckas KBalnuKanna s7epHe x MOANIBHBIX cop. — B xkH.: 3Ha¥enne ABKIKOBBIX CHEM H KaTe opui . Tamm, 1984, c, 63; Tle pos H. EB. Yxa3. coy, c. 50, 7 Modaliniy Zodziy y éjai akcen uoja: j e p iniai zodziai — sin aksiné sa oka, o modaliniai zodziai — mo ologiné ka ego ija, plg.: Laigonai é A. Min. eik. p.16, Baynep A. &, Vas. cou, c. 63. ® Taip sup an an sa okas, j e p iniy zodziu, j e p iniy Zodziy junginiy i i e p iniy sakiniy ina is sky imas iX ik yjy y a dicho omiskas: i e p iniai Zod7iai i i e p iniai Zzodziy junginiai y a »Sakinio dalis a i inkan ys i e piniai*, o j e p iniai sakiniai — »Sakinio démenis a i inkan ys j e - piniai“ (,,Lie u iy kalbos g ama ikos“, 1976, . 3, p. 701—710, e minai). Si okia eikSme u i i di- cho omiskai ski iamos i e p iniy Zodziy (a ski y Zodziu i Zodziy junginiy) bei i e p iniy sakiniy sa okos. | e p iniy Zodziy, j e p iniy Zodziy junginiy i i e p iniy sakiniy sa okoms gali bi i eikiama sanda os eik’mé (@. Myc eiixene VU. Cospemenusii pyccxui s3p k, II. Cun- Taxcnc. — B., 1984, c, 145). Toks i e piniy ski s ymas y a ik ina is; Xi aip su okiamy i e p iniy Zodziy, i e p iniy Zodziy junginiy i i e p iniy sakiniy negalima sie i su modaliniais Zodziais. ® Si aip a panaSiai modalumas apibidinamas lie u iy kalbo y oje: akademinéje »Lie u iy kalbos g ama ikoje“ i kalbininky J. Balke i iaus, V. Labu io, A. Laigonai és, A. Paulauskienés i k . da buose. 78 aisku, ma y (i), Zinoma i ki i pana¥ios eikSmés ZodzZiai gali bi i laikomi modali- niais. Modalinémis eik8mémis da si iloma laiky i kalbanéiojo emocinj san yki su sakomu dalyku, Siaip ,,pasakymus apie pasakyma“, j ai ius paZyméjimus apie kal- bamo dalyko ka ojimasi, ip as uma i pan. Si aip pla iai sup an an an inj modalu- m4, isi i e piniais einan ys Zodziai gali bi i laikomi modaliniais”. Plagioji modalu- mo samp a a pag is ai k i ikuojama: miné os labai i ai ios eik’més ski iamos ne ienu pag indu. Siau iau sup an an an inj modaluma, eikia paai8kin i, kodél pas o iai i e pi- niais einan ys, be modalumo ne eiSkian ys ZodZiai nesuda o kokios no s mo olo- ginés ka ego ijos. Galima a gumen uo i, kad okiy Zodziu, kaip gaila, gi di, laimé, Ziu ek i pan., nesieja iena apibend in a eik&mé. IeSkoma i g ama iniy ski ybiu. Kai ku ie y éjai nu odo, kad modaliniai Zodziai u i d is a bias sin aksines unkci- jas: 1) eina j e piniais, 2) eina (ypaé dialoge) nepilnaisiais sakiniais, o nemodaliniai eina ik j e piniais™. Ts ik uju modaline eikSme u in ys zodziai gali suda y i a ski us sakinius, plg.: — <...> Pagaliau labai jau pa s bu ai samoningas ke u iasdeSim pi maisiais? <...>/— Zinoma. A¥ né nemanau gi is<...> A yZKK. 164. Koks Gia pa kas, Jjeigu Sim ameciy qzZuoly paunksméje su e s os kapojy k ii os, Zolé ig yp a, nak imis iikio gy en ojai paleidzia sa o gal ijus. Ganykla? Galbi . Tik ne pa kas T 1981 276. Zinoma. Galbi i pan. galima laiky i ik eks o sakiniais: no s jie i u i iena- ZodzZio sakinio in onacija, be gali unkcionuo i ik ,,a em i“ j eks a. Modaliné jy eikSmé kiek nublukusi, an iné: ie ZodZiai pi miausia eiSkia su ikima su uo, kas pasaky a, su uzZ ik inimo a ba abejojimo modaliniais a spal iais. Jie gali ei i po dia- logo epliky a Siaip aziy, ku iy u inj pa i ina. Jeigu eplikos a ba azés bi y paka o os, s uk ii a pasida y y pilna, plg. Ganykla? Galbii ganykla; ka ais aip i bina: — A gi niekas nebu o a éjes?| — Zinoma, niekas VienR I 27. Visu &ia u- imene kokius sakinius, be j e pinius, ku ie u i papildomy unkciju: pa aduoja ei- gini, u i konjunkcing eikime — sieja dialogo eplikas a Siaip sakinius. An aja papildoma unkcija ie modaliniai i e piniai sua éja su ki ais, pag indine konjunk- cine unkcija u in iais j e piniais: a i ksciai, maza o, negana o, p iexingai i pan. Beje, pas a ieji aip pa gali ei i a ski ais sakiniais, plg.: Vamzdziy izoliacijai daba naudojamas bi umo pe li as laidesnis uz mine aline a a. Maza o. T anspo uojan <...>, laikan sandéliuose i dedan j anséjas, ne e ai pazeidziama amzdZiy izolia- cijos danga T 1981 225. Tik konjunkciniai j e piniai-sakiniai y a silpnosios pa celia- cijos pada inys. Gali bi i pa celiuojami i ki okie i e piniai, plg. <...>kelei iai mandagiis, paslaugiis < ...> ienas ki am u i bi i isu i isada. Deja. Ne e ai man i gi enka bii i kelei e, i isko p isiziu iu T 1985 32. Vadinasi, galéjimas ei i eks o sakiniu né a a ski a sin aksiné modaluma ei8- kianéiy ZodzZiy unkcija, aigi i ne ski iamasis modaliniy i nemodaliniy ZodzZiy, ei- nanéiy i e piniais, pozymis. 1 Pilg. Tle pos H. E. Yxa3. cou., c. 16. 4 Bacunenko JI. WU. C pyx ypHo-cemaHTu4ecka pOub MOjasIbHBIX cOB B TekcTe: AB- Toped. muc. ... KaHy, buon. Hayx. — Muuckx, 1985, c. 16. 9 Modalinius Zodzius, kai jie aiSkinami kaip mo ologiné ka ego ija, dazniausiai links ama laiky i a ski a kalbos dalimi!*, A gali bi i okia kalbos dalis — modali- niai Zod7iai, a saky i sunku odél, kad kalbos dalys, kaip Zinoma, no s i ski iamos pagal ieng k i e ijy kompleksa (Ziii ima leksinés eikSmés speci ikos, mo ologiniy ypa ybiy i sin aksiniy unkcijy), be ienu a eju pi mumas eikiamas ienam k i e- Tijui, ki u — ki am. Be o, y a Zodziu, ku iems inka ne isi ie k i e ijai; a ski i Zo- dziai y a pe éjimo i8 ienos kalbos dalies j ki a S adijoje. Ski damas lie u iy kalbos dalely es, V. Labu is akcen a o: »Zodziu g upe galima laiky i a ski a kalbos dalimi, kai ji a i inka d i Ppa ias bend iausias salygas: 1) <...> ji p i alo u é i bend a os g upés Zodzius ienijan j b uozq (a ba kelis b uozus) i 2) ji ne u i bi i jokios ki os kalbos dalies (a ba keliy i8 jy) sudedamaja dalimi“ 23, Panag inékime ZodZius egis, odos(i), a odo, ma y (i), ku iuos galima bi y laiky i iek ySkiausiais lie u in kalbos j e piniais, iek ySkiausiais modaliniais Zodziais, — a jie, eikSdami moda- Tuma, igyja kokiy speci iniy mo ologiniy ypa ybiy i a a i inka an aja kalbos da- lies sky imo salyga. VeiksmaZodiio y éjos A. Paulauskienés nu odymu, sang aziniai eiksmazo- dziai (sup an ama, a p ki y panaSaus ipo o my) eiSkia sa aiminj eiksma i u i neapib éz a asmens eikSme; ie oje neapib éZ osios asmens o mos li e a i inei kalbai eik ina bend a is, plg. ma y (i). Veiksmazodzio a odo p ieSdélis nea ski ia- mai jauges j kamiena (be p ieSdélio Sis eiksmazodis — odo — u i ki a eikSme). Tokio ipo eiksmazodziai Pap as ai eigkia nek yp inga eiksma, neapib éz a ei- kéjo biiseng!*. Zodziai egis, odos(i) i8 ik aju y a beasmenés o mos. Beasmenis- kuma lemia Siu o my galéjimas eik3 i neapib éz q asmenj i jy leksiné eikSmé ( eiSkia sa aimini, s ichinj, nuo eikéjo alios nep iklausoma eiksma); be o, ju beasmenigkumas susijes su sang azos dalely és unkcija. Kaip i ki i beasmeniai eiks- - mazodiZiai, egis, odos(i), a odo u i de ek y ias pa adigmas — isy laiky egiojo asmens o mas i a iamosios nuosakos eCiojo asmens o mas. Eidamos j e piniais, modaline eikSme gali u é i bemax isos Siy eiksmaZodziy o mos, igsky us iesioginés nuosakos biisimojo laiko ( egésis, odysis, a odys) i a iamosios nuosakos ( egé ysi, ody ysi) o mas. Kodél i e piniais neina bisimojo laiko o mos? Mo ologinés eiksmazodzio laiky o mos uz iksuoja eiksmo san yki su kalba- muoju momen ul, Sakinyje a ojamos laiky o mos (i ki i laika eiSkian ys kalbos elemen ai) odo sin aksinj laika, ku is nus a omas pagal kalbé ojo pasi ink g laiko a skai os a’kq. Tas a skai os aSkas su kalbéjimo momen u gali su ap i ik bend au- * Laigonai é A. Min. eik., p. 11; Lie u iy kalbos g ama ika, . 3, p. 484; Anexcany- Pos H. M. K sonpocy 0 KiaccuukauMn yac ei peu MHAOCBPOMeHCKUX #3bIKax, — B KH,: Bonpocs eopun yac ei pew (Ha MaTepHane s3u KoB pasM4HBIX THNOB). JI., 1968, c. 109— 110; Myc eiixene WU. Y as, cou., c. 145; Te pos H. E. Yas, cou, c. 16. %% Labu is V. Dalely és i jy ie a kalbos daliy a pe. — Kn.: Li e a a a i kalba. V., 1962, . 6, p. 365. Paulauskiené A. Daba inés lic u iy kalbos eiksmazodis. — V., 1971, p; 21, 25: ** Paulauskiené A. G ama inés lie u iy kalbos eiksmaZodzio ka ego ijos. — V., 1979, Pp. 168. 80 jan bui inéje si uacijoje®. T e piniai y a palygin i au onomi¥kas sin aksés elemen as, i jy laiko eikSmé nus a oma a ski ai. [ e piniy laiko eik8mé nus a oma pagal u- inio su okimo a ba min ies kilimo momen o san yki su kalbamuoju momen u!’, Pap as ai min is kyla kalbamuoju momen u, odél i modaling abejojimo eik’me u in iy Zod7iy egis, odos(i), a odo y a dazniausiai a ojama esamojo laiko o - ma; Visi8kai nes a bu, a pasakyme, dél ku io ik umo abejojama, minimas i ykis yks a, y a ykes a da ik yks. Plg. Rodos, audonuoja ( audona o, audonuoda- o, audonuos) isa padangé. Jeigu kalbé ojas anks iau su oké sakoma dalyka, anks- iau kilo sakoma min is, abejojamasis Zodis gali u é i bii ojo laiko (ka inio a ba dazninio) o ma. Plg. Rodés/ odyda os, audonuoja ( audona o, dudonuoda o, audonuos) isa padangé. Modaliné abejojimo eikSmé i biisimojo laiko eikSmé y a nesude inami dalykai, nes kalbamasis momen as negali bi i a ei yje. Taigi modali- ng eik’me u inéios o mos laiko ka ego ijos a Z ilgiu y a ik osios eiksmazZodi- nés o mos. Modaline eik&me jos u i ne dél o, kad i o nauja mo ologine ka ego- Tija — modaliniais Zodziais, o dél o, kad eina i e piniais. Reikia p idu i, kad o mos a ody y, kaip i ki y j e piniais einanéiy a iamosios nuosakos o mu (manyciau, sakyciau), a ojimas mo y uo as daugiau s ilis iSkai, o ne g ama iskai: a iamosios nuosakos o ma (a ody y) iS eik8 as abejojimas u i su- mazin o ka ego iSkumo, a sa gumo, ka ais kuklumo a spal ius. S aipsnio apim is neleidzia panag iné i ki y modaliniais Zodziais laikomy kal- ‘bos elemen u, ypaé u inéiy p ie eiksmio o ma, i o, kas pasaky a, nepakanka api- bend inamosioms i§ adoms apie isus modalinius Zodzius. Vis dél o galima pasaky* i iena ki a i8 adini dalyka. Zodiiu, ku ie, eidami j e piniais, ei’kia modaluma, nublanks a indi idualioji Teksiné eikSmeé i jos ie oje susi o muoja modaliné. Toki leksinés eik’més paki ima, eidami j e piniais, pa i ia i modalinés eik¥més neigyjan ys ZodZiai. A ski y Zodziy o mos, ku ios eina i e piniais, pap as ai u i silpniausius a i in- kamos kalbos dalies ka ego inius pozymius. Dél pas o ios sin aksinés unkcijos i au oma izuo o a ojimo jos gali umpé i, be nesus ings a ypa ingoje mo ologi- néje modaliniy Zodziy pakopoje, o iesiai pe eina j dalely es, p z.: be ods, esq, asi, a si, a um i pan., iS dalies galbi , u bi , ma , pap as ai p a asdamos i i e piniy unkcijq. O i e piniai né a sin aksiné ,,e d é“, ku ioje galé u o muo is ypa inga mo - ologiné ka ego ija (kalbos dalis) — modaliniai zodziai. Lie u iy kalbos modalinius Zodzius, egis, ge iau ik y ski i kaip seman ine a unkcine seman ine g upe, i ku iq be mo ologinio ap ibojimo jei y modalinés dale- ly és, modaliniai eiksmazZodziai, modalumo eikime u in ys p ie eiksmiai i , Zi- noma, j ai iy kalbos daliy o mos, ku ios modalumg ei8kia, eidamos j e piniais. ** 30n0Tosa T. A. Ou epx byHkuuoHanbuo o cuHTaKcuca pyccKo o a3piKa. — M., 1973, «<. 173, * Pig. is ski ingai nus a omas esamojo laiko eikSmes sakinyje Rodos, ji ne pienq, 0 k aujq 48 manes a ima, ponai iuké C R V 100. Fo ma a ima (be sakinio) odo, kad eiksmas su ampa su kalbamuoju momen u. Sakinio laikas esamasis, no s su kalbamuoju momen u nesu ampa; laiko sa skai os aSkas g ieZ ai ne iksuo as: kalbama apie da neuZbaig a p aei ies i yki. Rodos esamasis daikas su ampa su kalbamuoju momen u, nes min is kyla i pasakoma kalbamuoju momen u. 81 BBOJ HBIE EXMHHLbI WH BONPOC O MOJIAJIBHBIX CJIOBAX B JIMTOBCKOM S3bIKE Pes ome Tak Kak OCHOBHBIM KPHTepHeM JVs BEITeIeHHA MOJA@JIBHBIX COB ABIIAeTCA HX CHHTaKcHyec- kaa dyaxima — yno pe6nenue B Kayec ne BROHBIX €/IMHUI, — B CTAaTbe OOcyxnaeTcH Mopio- AO HMeCKHH CTaTyc COB, KOTOpbie NpHAUMa OTeH Kak HEHTPaJbHBle BROJHEIC, TAK HW WeHTpaNbHBie MOFAIBHBIC CHIOBA IMTOBCKOTO A3bIKa: egis, odos(i), a odo, ma y (i) ap. Tly em anann3a yo- Ka3biBaeTcsA, 4TO POPMBI 9THX H HM HOOOHBIX CiOB, YMOTpeOIHeMBIX B KaYecTBe BBOTHEIX equ- HAI, COXpaHAIOT CBO MOpdono myeckHe xapakTepnc uxu. Moyansyoc s y 3Tux cnop 3aKpe mia- eTcs B Chepe HX JIeKcM4ecKo o 3HaYeHHS: 9TH ciOBa TepsAIOT MHTMBUJYAaJIbHOe JeKCHYecKOe 3Haye- Hie, HO A2p0 O60OmeHHo o 3HayeHAs coxpaHsoT. B TATOBCKOM SBbIKE, BEPOSITHO, eTIecooGpasHee MOJAaJIbHbIe CIOBA CHHTATE He OCcObol Mopiomo muecKo i kaTe opuei (ocoGo yac sI0 peun), a CeMaHTHYecKoi Tpymmoii cioB, B KOTOPY!0 BKIHOYAIHC OBI Bce cHOBa, MMCIOUIMe MOAIIBHOE 3Ha- 4eHHe: MO]aJIbHBIe WaCTHIbI, MOZasIBHbIE FUAaTOUbI, MOTANbHBIE Hapeqsa yu, pa3yMee ca, cioBa, KOTOpbie MOTaJIbHEIME SABIIAIOTCH mpH yuo pe6nennn B Ka¥ecTBe BBOJHBIX CHEMI.