Dėl lietuviško „Marselietės“ pavadinimo

marseje, marsejez), būdvardžio ir daiktavardžio, reikšmė (Larousse de la langue frangaise, p. 1114). Būdvardis marseillais, -e su priesaga -ais, -e yra išvestas iš Marse- lio miesto vardo (Marseille) ir reiškia „iš Marselio, susijęs su Marseliu“. Lietuviškai tai išreiškiama žodžiais marseliškas, -a ar pagal dabartinius polinkius greičiau marse- lietiškas, -a, nors tarp jų yra tam tikras reikšmės skirtumas. Su tokia pat priesaga yra išvesti ir asmenų pavadinimai pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą marseillais m „marselietis“ ir marseillaise f „marselietė“. Tikslus etimologinis La Marseillaise reikšmės apibūdinimas yra „daina iš Mar- selio“ (Holub, Lyer, 1967, p. 304) arba „marseliečių daina“. Pirmieji tos dainos bei jos sekimo vertėjai į lietuvių kalbą pavadinimą sudarė pagal prancūziškąjį daik- tavardinį pavyzdį — „Marselietė“, nors buvo įmanomas ir būdvardinis pavadi- nimas „Marseliškoji“ ar „Marselietiškoji“, 1905 m. išleistame „Revoliucijos dainų“ rinkinėlyje — galbūt tai pirmoji prancūziškosios „Marselietės“ vertimo publikacija, nes manoma, kad ji išversta 1905 m. (Kubilius, 1958, p. 210; Dar žr.: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1981, t. 7, p. 267) — šis pavadinimas parašytas Marsėlietė (Revoliucijos dainos, 1905, p. 4). Galimas daiktas, kad vertėjus (ir sekėjus) veikė ir lenkiškas „Marselietės“ vadinimas „Marsylijanka“ (Encyklopedyja powszechna, 1864, t. 18, p. 47) ar „Marsyljanka“ (Wielka ilustrowana encyklopedja powszech- na, t. 10, p. 58)?, sudarytas iš lenkiško Marselio vardo Marsylia (pagal dabartinę rašybą). Be to, įtakos galėjo turėti ir anuomet populiarios revoliucinės lenkų dainos „Warszawianka“ (Wielka encyklopedia powszechna, 1969, t. 12, p. 127) analogija“. Pastarosios dainos vertimas minėtame revoliucinių dainų rinkinėlyje įdėtas tuoj po marseliečių ir pavadintas „Varšuvietė“ (Revoliucijos dainos, 1905, p. 11; knygelės turinyje rašoma „Varšavietė“). Kad šimtmečio pradžios revoliucinėje lietuvių poe- zijoje su priesaga -ietė sudaryti pavadinimai buvo populiarūs, rodo ir į J. Baltrušai- čio [Mémelés] 1904 m. rinkinį įdėtas eilėraštis „Vilnietė“ (Mėmelė, 1904, p. 5), pra- sidedantis žodžiais „Pakelkim drąsiai mus papartį...“ Beje, šiame eilėraštyje nesunku įžvelgti kai kuriuos „Varšuvietės“ motyvus — pirmieji žodžiai „Kelkim augštyn mys’ vėliavą drąsiai...“ (Revoliucijos dainos, 1905, p. 11), lenkiškai „S'miato podniešmy sztandar nasz w gore... Kiek vėliau, trečiajame dešimtmetyje, išleistuose tarptautinių žodžių žodynėliuo- se „Marselietės“ rašymas ir net lietuvinimas kiek įvairavo. 1923 m. Šiauliuose iš- leistame „Svetimų ir tarptautiškų žodžių žodynėlyje“ rašoma Marseljietė; beje, čia šio žodžio reikšmės apibūdintos taip: „francuzų revoliucinė daina iš 1792 m.; Mar- selio miesto gyventoja“ (M. ir S., 1923, p. 59). Dabartiniu požiūriu toks rašymas nepateisinamas — darybos pamatas lietuviškai juk vadinasi Marselis, tad j atsira- * Dabar lenkų kalba rašoma „Marsylianka“ (Wielka encyklopedia powszechna, 1966, t. 7, p. 74; Stownik wyrazėw obcych, 1971, p. 456; Lenkų — lietuvių kalbų žodynas, 1964, p. 212; Lenkų — lietuvių kalbų žodynas, 1979, p. 256). k 3 Beje, lenkų pavadinimas „Warszawianka“ irgi yra atsiradęs ne be prancūzų kalbos įtakos. Mat, be revoliucinės dainos, sukurtos XIX a. pabaigoje, yra pusšimčiu metų ankstesnė to paties pavadinimo patriotinė lenkų daina, kurios originalas buvo parašytas prancūziškai — „La Varso- vienne“ (Wielka ilustrowana encyklopedja powszechna, t. 18, p. 47; Wielka encyklopedia pow- szechna, t. 12, p. 127). 205 p. sak