Leksiniai germanizmai Žemaičių Naumiesčio šnektoje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS JANINA JANAVIČIENĖ LEKSINIAI GERMANIZMAI ŽEMAIČIŲ NAUMIESČIO ŠNEKTOJE Tvirtinama, kad bendrinėje lietuvių kalboje germanizmų, palyginus su slaviz- mais, vartojama maždaug tris kartus mažiau (Sabaliauskas, 1967, 72). Panašiai yra ir daugelyje tarmių. Tačiau detaliai ištyrus Žemaičių Naumiesčio šnektą, galima tvir- tinti, kad joje ši proporcija yra maždaug priešinga. Tokią didelę vokiečių kalbos interferenciją vietinių gyventojų kalboje lėmė pir- miausia daugelis ekstralingvistinių faktorių, nes jie kalbų interferencijai turi įtakos daugiau negu struktūriniai kalbos skirtumai (Weinreich, 1953, 3). Pagrindiniai ekstralingvistiniai faktoriai, lėmę vokiečių kalbos leksinių elementų įsigalėjimą Žemaičių Naumiesčio gyventojų kalboje, buvo šnektos geografinė pa- dėtis ir jos istorija. Nuo viduramžių pasienio Žemaitiją su Rytų Prūsija ir Klaipė- dos kraštu siejo glaudūs ekonominiai ir prekybiniai ryšiai. Vietiniai gyventojai prisimena, kad jų seneliai veždavę parduoti žemės ūkio produktus į Tilžę, Ragainę, Rusnę ir net Karaliaučių (dar plg. Kymmsep, 1951, 229). Nuo XVIII— XIX a. vyko lietuvininkų (ir vokiečių) migracija į Žemaitiją. Kylant ir išsiplėtojus kapitaliz- mui Lietuvoje, šių vietovių mažažemiai ir bežemiai traukė uždarbiauti į Rytų Prū- siją ir Klaipėdos kraštą. Iš pradžių vyko ir atvirkščias procesas. Šioje žemaičių šnektoje apstu germanizmų, ypač vyresnės kartos žmonių buiti- nėje kalboje. Čia, kalbant apie namų apyvokos reikmenis, amatus, maisto ir pašarų paruošimą, gyvulių priežiūrą ir pan., kas penktas šeštas terminas — vokiškas. Be- veik visi statybos, transporto, Žemės ūkio padargų ir jų dalių pavadinimai irgi atnešti keliaujančių vokiečių meistrų, stačiusių namus Žemaitijoje. Antai pakeitus Rytų Prūsijoje ir Žemaitijoje senoviškus stogus su laužtiniais nuleistais galais nau- jais dvišlaičiais stogais, skliautus imta vadinti gėveliais (plg. vok. Giebel; Gimbutas, 1958, 156). Visi vietinių žemaičių kalboje esantys germanizmai skirstytini į: 1) senuosius skolinius, užsilikusius dar veikiausiai nuo kryžiuočių užkariavimo laikų, pvz.: diktas "tvirtas" (<vok. dial. dicht), pucūoti "valgyti, šveisti' (<vok. dial. putzen), skūnė "daržinė' (< vok. dial. schune, skunia, skuna), staldis "tvartas" (< vok. dial. stald), stuba "kambarys" (vok. dial. stuba, stub, stébe)! ir 2) vėlesnius skolinius, kurie kilmės požiūriu dvejopi: a) atnešti lietuvininkų ir b) pasisavinti tiesiogiai bendrau- jant su vokiečiais ir suvokietėjusiais lietuvininkais. 1 Šiuos ir kai kuriuos kitus tos grupės germanizmus vartoja ne tik mums rūpima šnekta, bet ir kiti paprūsės pietų ir vakarų žemaičiai. 127 Kaip matyti iš pavyzdžių, dauguma vokiškų leksemų į žemaičių ir lietuvininkų kalbą atėjo ne iš bendrinės vokiečių kalbos, o iš tarminio jos varianto, vartoto ano meto Mažojoje Lietuvoje, daugiausia Plattdeutsch ir Niederdeutsch, pvz.: kiulkis (liet. — kilkis) "virtų bulvių ir miltų kukulis’ (plg. vok. dial. kilke), pliūmė "slyva' (< vok. dial. plūme, plg. vokiečių bendrinės kalbos Pflaume), Styvas "nejudantis, sustingęs' (< vok. dial. štiw, plg. bendrinės vokiečių kalbos steif), Spicbukas "pa- dauža' (< vok. Spitz "aštrus, kandus' + vok. dial. būbe ‘vaikas’). Pakraštiniai žemaičiai daug vokiškų skolinių bus gavę per lietuvininkus. Jie at- sinešė daug vokiškų žodžių iš Rytų Prūsijos ir iš Klaipėdos krašto. Sunku dabar nustatyti, kuriuos germanizmus žemaičiai pasiskolino tiesiogiai iš vokiečių, o ku- riuos per lietuvininkus. Tik viena aišku, kad lietuvininkų įtakoje daugelis germaniz- mų tapo labai populiarūs žemaičių tarmėje. Nemokėdami vokiečių kalbos, žemaičiai paprastai neskiria, kur jų vokiškas, o kur lietuviškas žodis. Tik labai konkrečius atneštus ar sukurtus daiktus reiškią skoliniai neabejotinai papildo, praturtina žodyną (Weinreich, 1953, 53). Tokie buvo minėti konkretūs žemės ūkio padargų ir namų apyvokos daiktų vokiški pavadinimai, pvz.: dišlius *vežimo grazulas’, strafigas "grandinė", rymas "techn. diržas", liodingė "vežimo dalis", reipas ‘rato apkaustas’, bet visai nežino jų lietuviškų atitikmenų. Apskritai lietuvininkai atsinešė daug žemaičiams nežinomų daiktų ir jų pavadi- nimų. Visas šias realijas vadino savais, dažniausiai vokiškos kilmės pavadinimais, kuriuos ir perėmė žemaičiai. Ne be lietuvininkų pagalbos žemaičiai pasisavimo daug semantinių vertinių, pvz.: girinė kiaiilé “Sernas’ (plg. vok. wildes Schwein), girinė dntis "laukinė antis’ (plg. vok. wilde Ente) ir kt. Prie tokių semantinių germanizmų reikia dar priskirti apstatyti "apsiūti mezginiais' (plg. vok. absetzen), tykdji pėtnyčia (lietuvininkai sako piėtnyčia) "didysis penktadienis' (vok. stille Woche). Dar plg. šūmpos žėdis ‘keiksmazodis’ (vok. Schimpfwort), Sampuoti (lietuvininkai sako Sempiioti "keikti, plūsti' (iš vok. schimpfen). Kai kurie žodžiai, perėję į kitą kalbą, pakeičia savo prasmę, daugiausia ją prap- lėsdami. Kartais jie visai netenka savo pirmykščio turinio (Weinreich, 1953, 48, 49). Tokių vokiškų leksemų yra ir žemaičių tarmėje. Pavyzdžiui, veiksmažodis ša- puoti (iš vok. schėpfen) lietuvininkams, kaip ir vokiečiams, reiškia ‘semti’, o Ze- maičiams "valgyti". Susiaurėjo ir veiksmažodžio puciioti reikšmė "valgyti, šveisti' (vok. dial. putzen). Tokią reikšmę išlaikė lietuvininkai, bet žemaičiams šis žodis reiškia vien ‘valgyti’, pvz., viską supucūvo "viską suvalgé’. Įdomus reikšmės pakitimo pavyzdys — žodis ūlenderis "arklių pirklys’ (iš vok. Hollinder "olandas"), anksčiau susijęs su arklių pirkimu ir pardavimu. Ilgainiui jis neteko savo pirmykštės etnoniminės reikšmės ‘olandas’ ir dabar ūlenderis žemai- čiui reiškia "arklių pirklys'. Kitas pavyzdys: lietuvininkų atneštą žodį kėžas "sūris" (iš vok. Kdse) žemaičiai pritaikė tik lydytam sūriui vadinti. Naminis sūris Žemaičių kalboje ir liko sūriu. Lietuvininkai kėžuų vadina bet kokį sūrį. Reikia pažymėti, kad daugelis vokiškų žodžių užsikonservavo Žemaičių Naumies- čio žemaičių ir lietuvininkų kalboje. Buvę Rytų Prūsijos lietuvininkai ir Klaipėdos krašto vokiečiai jų nebežino, ypač tų žodžių, kurie į lietuvių kalbą perėjo iš vokiečių 128 tarminio varianto, pvz.: karnėlė "perkasa, griovys' (iš vok. dial. karnéle). rigelis "buomas arkliams pririšti' (vok. dial. rigel), štrdm "tvirtas" (vok. dial. štrūm) ir kt. Žemaičių Naumiesčio tarmėje vokiška leksika sudaro tokias ryškesnes semanti- nes grupes: namų ūkio, apyvokos ir buities reikmenys: akšelinė "kapojams ruošti mašina, (iš vok. Hacksel "kapojai"), bliūberis "radijas" (iš vok. blubern "burbėti"), briliai (taria brylė) "akiniai" (iš vok. Brille), kėdikė “grandinėlė, vėrinys' (hibr. iš vok. dial. kėde) kufbas "pintinė" (plg. kurbėlis "krepšelis" vok. Korb), liéde "lapų kapojimo mašinos dėžė' (plg. vok. dial. l6d ‘deze’, piledekis ‘kailiné gūnia' (iš vok. Pelz ‘kailis’, Decke ‘uztiesalas’), rantiotas (rdntiits) viédras "kibiras su matavimo juostomis’ (hibr. plg. vok. Rand ‘krastas’), rigelis “buomas arkliams pririšti' (iš vok. dial. rigel), šiūpundė "tinklas šienui, šiaudams nešti' (plg. vok. schėpfen ‘semti’, Bund "ryšulys, pundelis’), štėrkis "skalbinių standintojas' (vok. Stdrke), plg. šterkiūoti (šterkiūti) ‘standinti’ (vok. stūrken), tūzė "maišelis" (iš vok. Dose: plg. tabéktiizé "hibr. maiše- lis tabakui"), vané ‘vonia’ (vok. Wanne), žūkas (Zaks) "maišas" (plg. vok. Sack). Valgiai, gėrimai: bydelis ‘pikliuoti miltai’ (plg. vok. beuteln ‘piklitioti miltus", matyt, iš jo tarminio varianto, plg. že. bydeliuoti "pikliuoti'"), ffmbriūtė ‘meduolis, pagerintas pyragas' (plg. vok. Pfingsten ‘sekminés’, Brot ‘duona’), giviercai "pries- koniai' (iš vok. Gewiirze), karefitai “violetinės sodo uogos' (plg. vok. Korinthe "smulkios razinos"), klišpsai "mėsos kukuliai’ (iš vok. Klops), krygės “smulkios sly- vos’ (iš vok. Kriecke), [yvervurstas ‘kepeniné dešra' (iš vok. Leber “kepenys’, Wurst ‘deSra’), marmaliddé ‘marmelddas’ (iš vok. Marmelade), mašina (masyna) ‘virykla’ (plg. Kochmaschine "kaimo virykla’), pliūmė “slyva’ (iš vok. dial. plime), prystekis "pusryčiai" (iš vok. Friihstiick, plg. Ze. pryštekiauti “pusryCiauti’), plėkiai "avižų drib- sniai' (iš vok. Flocke), šmanta "grietinė" (iš vok. dial. šmand), šmultė “kiaulienos taukai’ (plg. vok. Schmalz), šmekiūoti ‘ragauti’ (schmecken), šmerlekiūoti “sma- guriauti’ (iš vok. dial. smėr licken "laižyti taukus"), $liufpti "srėbti" (vok. schliirfen), šliūpyti "godžiai ėsti, valgyti’ (plg. vok. schliipfen "slysti, išslysti'; dar plg. šliūpas "daug valgantis'), Sukuliédé ‘Sokoladas’ (vok. Schokolade), ūrkštas ‘desra’ (plg. vok. Wurst), zdmgurkis "sėklinis agurkas, marinuotas’ (plg. vok. Samen "sėklos", Gurke “agurkas’), zdnkukas "sluoksniuotas pyragas' (plg. vok. Sandkuchen "smėlinis pyragas'). Drabužiai, avalynė: dncugas ‘kostiumas’ (vok. Anzug), ėlskis "kaklaraištis' (iš vok. dial. halshen; plg. že. pasielskiūoti "pasirišti kaklaraištį; pasipuošti'), ke- delys "sijonas" (iš vok. dial. kedele), kleidė ‘suknelé’ (iš vok. Kleide; plg. hibr. klei- dikė "maža suknelė'), kuzjūkas (kuzjaks) "švarkas" (plg. vok. dial. koz jake "kelio- ninis apsiaustas'), germūlka "kepurė su snapeliu' (plg. vok. dial. germéle), mūčė "kepurė' (iš vok. dial. mutze; plg. mučikė “moteriška kepuraitė"), šiūršis "prijuostė' (iš vok. Schiirze), štritmpos ‘kojinés’ (iš vok. Striimpfe), štyfeliai ‘auliniai batai’ (vok. Stiefeln), zandalés "vasariniai bateliai' (vok. Sandale). Darbo įrankiai, mašinos, prietaisai: ūkas "kauptukas" (iš vok. Hacke; plg. akdtis <akditis "mažas kauptukas"; dar plg. akiioti “kapoti, kaupti' iš vok. hacken, kūps- takis hibr. ‘kauptukas’), drėšmašynė ‘kuliamoji mašina' (vok. dreschen ‘kulti’), ekelis “vaselis’ (iš vok. Hickel: plg. ékeliuoti “megzti vąšeliu" (vok. héckeln), kūras 9. 678 129 *karutis' (iš vok. Karren; plg. kartoti "vežti karučiu' — iš vok. karren), kripé "ko- pėčios' (iš vok. dial. krippe; plg. kripės "vežimo gardeliai', kripikė ‘kopetélés’), kriizai ‘raukinukai’ (iš vok. Krause; plg. apkriizuoti "apsiūti raukiniais’), mangalis ‘prietaisas drabužių lyginimui® (iš vok. Mangel), mangaliuoti ‘kociuoti, lamdyti’ (vok. mangeln), hibr. susimangaliaves ‘susilamdes’, šlėga "kūjis" (vok. Schligel), Stapnotelis ‘adymo adata’ (iš vok. dial. stopnédel; plg. štapūoti ‘adyti’ iš vok. stop- fen), dar plg. štapinė ūdata ‘adymo adata’, vifidas "verpimo ratelis’ (plg. vok. Winde ‘suktuvai’). Statybinė terminija, baldai: beskis || barikis "suolas" (iš vok. Bank pl. Binke), dakponė Serpe’ (iš vok. Dachpfanne), évelis “oblius, drožtuvas' (iš vok. dial. héwel), éveliuoti "obliuoti' (vok. dial. hėweln), éveliodé "gulsčiukas' (iš vok. dial. hewelėde), gévelis “saspara’ (iš vok. dial. gebel), krūsė "minkšta kėdė, fotelis" (plg. vok. Krasse *pintas fotelis'), kėlnorius "rūsys' (iš vok. Keller), liodė “stalčius' (vok. dial. /ūde "dė- žė'), mūrliotas “sienojų vainikas gegnėms uždėti, gegninis’ (iš vok. dial. miirenlatte), stėnderis "tvoros stulpas' (iš vok. Stdnder), Syveris ‘krosniakaistis’ (iš vok. Schie- ber), šiūrkštainis "“kaminas' (vok. Schornstein), špygelis "veidrodis" (vok. Spiegel), štiūlė "kėdė" (Stuhl), švėlis "skersinis balkis' (plg. vok. Schwelle "skersinis slenkstis)", trémpelis "apatinė namo dalis virš pamaty’ (iš vok. Trempel), vifikelis "kampainis, kampas' (iš vok. Winkel; plg. į vifikeli ‘kampu’). Žmogaus veiklą ir darbą apibūdinantys žodžiai: bygaras || bagaras "kartis, paga- lys' (plg. vok. Bagger 'žemkasė, vartota gintarui kasti'; plg. bygaruoti || bagaruoti "mojuoti kartimi, pagaliu"), bilderiuoti "fotografuoti" (iš vok. Bild pl. Bilder ‘paveiks- las, fotografija'), brūkuūoti "prireikti" (vok. brauchen), berštūoti "trinti plausine’ (plg. vok. Biirste ‘Sepetys’), bérstas "plaušinė', lioduoti "krauti, pakuoti’ (vok. laden; plg. liédingé "krovinys, vežimo dalis*), pletioti "lyginti (milą)' (iš vok. platten), ru- liūoti "lyginti dirvą volu, kočiuoti' (iš vok. rollen "risti, ritinéti’; plg. rūlis ‘apkinus vaikas"), šapuoti "kimšti' (iš vok. dial. šūpen; plg. šapinė “Ciuzinys’), šporūoti "kaupti" (vok. sparen), šneideriuoti "siuvėjauti" (plg. vok. Schneider "siuvėjas", plg. šneiderai- tis ‘siuvéjélis’, šneiderka "siuvėja"). Vaikai, mokymo reikmenys: b6l/ė ‘kamuolys’ (vok. Ball, plg. boliké "sviedinu- kas'), gibūrzdukas "gimimo diena’ (vok. Geburtstag), klingeris "skambutis" (iš Ryt- prūsių vok. Klinger, lit. vok. Klingel; plg. klingeriuoti "skambinti skambučiu"), per- nole "plunksninė' (iš vok. dial. pernéle), spridikis “pamokymas’ (plg. vok. dial. pre- digt), špyliūoti "Žaisti" (vok. spielen; plg. prašpyliūoti kūrą "pralaimėti karą"), šiūlė *mokykla' (lietuvininkų)' (vok. Schule), tobytis “iSdykauti, siausti’ (iš vok. toben). Važiavimo priemonės: boné ‘traukinys’ (iš vok. Bahne, plg. hibr. borikelis "gele- žinkelio bėgiai'), grdnta "žvyrkelis, kelias' (vok. Grand ‘Zvyras’), liodingė "vežimo dalis, krovinys' (iš vok. dial. liéding), liogeris "veleno guolis' (iš vok. dial. /6ger), pypeliuoti "signalizuoti' (iš vok. dial. pipeln), pjpelis “automasinos signalas' (vok. dial. pipel), reipas ‘rato apkaustas’ (vok. dial. reif), rūngas "ratų skersinis’ (vok. dial. runge), ratas ‘dviratis’ (vok. Rad), šėpis ‘laivas’ (vok. Schiff), slypkos ‘roges’ (hibr. iš vok. dial. sleppe ir slaviškos priesagos -k-; plg. Slypkutés ‘rogutés’), Spd- negelis "metalinis vežimo kaištis' (vok. Spannegel). 130 Prekyba: (pa)burguoti "parduoti kreditan' (vok. borgen, plg. ant bufgos "skolon'"), pygelininkas "smulkus prekiautojas turguje' (plg. vok. dial. pigel "būdelė'), refice- lis 'nešulys' (vok. Ranzen), stūkis ‘gabalas’ (vok. Stiick plg. stukėlis || stukelytis ‘gabalélis’), šmūkuliuoti "verstis prekyba, kontrabanda’ (plg. vok. schmuggeln; plg. šmukulis || šmukūlninkas "biznierius, spekuliantas'), iūlenderis "arklių prekiautojas' (iš vok. Hollčnder ‘olandas’). Laiko reiškimas: jūnis "birželis" (vok. Juni), mumeiit "tuoj pat’, miniūta ‘minuté’ (vok. Minute); plg. miniūtininkas “minučių rodyklė'), stūmda || stūnda ‘valanda’ (vok. Stunde); plg. stūndininkas || stumdininkas “valandų rodyklė'; plg. hibr. piét- stundė "pietų pertrauka"). Valstybė, administracija: caitunga ‘laikrastis’ (vok. Zeitung), kaliūzė "kalėji- mas’ (plg. vok. Klause "atsiskyrėlio būstinė'), rubėžgrabė "valstybinė siena, riba tarp žemės sklypų' (hibr. iš vok. Graben "griovys" ir sl. py6emc). Žmogaus vidinę būseną ir išorę nusakantys žodžiai: drimelis "stambus paauglys' (plg. vok. dial. drimmel), fėliūoti “trūkti' (vok. fehlen, plg. fėlė "trūkumas (fizinis)’, furši “apsukri moteris' (vok. fursch), giliūkis “pasisekimas, laimė' (vok. Gliick, plg. giliukingas ‘laimingas’ iš gliicklich, giliukingai ‘laimingai’, negiliūkis ‘nelaimé’), liūstas "gera nuotaika' (vok. Lust ‘nuotaika’, plg. liustavdti ‘linksmintis’), špūkuūoti "vaidentis" (vok. dial. spūken), špūkas "vaiduoklis', šmėkla (iš vok. dial. spike), Stimuoti "pritikti' (vok. stimmen, plg. iStimioti “dar būti geros sveikatos’), štarkūs ‘stambus’ (vok. stark), švicūoti ‘prakaituoti’ (vok. schwitzen), šakarinė "apgavikė moteris’ (plg. vok. schachern "spekuliuoti, verstis nešvariais darbais’), špicbukauti "krėst išdaigas' (plg. vok. dial. Spitzbūbe ‘padikes vaikas"), unikulis "stambus vyras’ (plg. vok. Onkel “déde’). Žmonių santykiai: dryveliuoti "niek. švebeldžiuoti (vokiškai)' (iš vok. dial. dri- vel), dūneriuoti "plūstis, keiktis' (plg. vok. donnern "griausti', plg. uždūneriuoti "nusi- keikti'), ergeliuotis "bartis, pyktis" (vok. argel'n), ergelis 'apmaudas, pyktis’ (vok. Arger), kamaratas || kamarėtas (vok. Kamerad), liūosininkas (I' ūsininks) ‘inamys’ (plg. vok. Lossman; dar plg. liūosininkauti “būti įnamiu"), Iėbė (liebi) "geras gyveni- mas’ (vok. Leben “gyvenimas’), liutėrija "rizika' (vok. Lotterie "loterija'), Strydiotis "bartis, pyktis' (vok. dial. stride, plg. susištrydūoti "susipykti, susibarti'; (§)tridals "karštakošis", (§)trydmikis "karštakošis'), ūmeriuoti "taukšti niekus' (plg. vok. Humor ‘jumoras’). Ligos ir ju gydymas: anysai “anyZiai’ (vok. Anies), špūliūoti *viduriuoti® (vok. spiilen “skalauti’), šlektūoti "blogai jaustis’ (plg. vok. schlecht “blogas, blogai’; dar plg. šlektūmas užėjo "pasidarė bloga’, man §lektai ‘man bloga’), Stinkspirutis ‘amo- niakas’ (plg. vok. stinken ‘turéti kvapa’), verkitioti "veikti, padéti’ (vok. werken). Įvairūs kiti žodžiai: bybelis “biblija’ (vok. Bybel), fursi moteris “apsukri moteris’ (vok. fursch), jefgau || jafgau istikt. ‘vaje’ (plg. vok. Herr Gott), jūksai "šiukšlės" (vok. Jucks), karnélé "griovys, perkasa’ (iš vok. dial. karnél), kliuperis “atlygini- mas už darbą produktais’ (plg. vok. dial. kluper ‘kysis’), krépelis ‘luosys’ (vok. Kriippel, plg. krépeliuoti “Slubuoti’; dar plg. kripal, kripal ‘interj. Slubavimui nusa- kyti'), knipelis ‘pagalys’ (vok. Kniippel), kūrė ‘kalakuté’ (iš vok. dial. kure, plg. kurinas ‘kalakutas’; dar plg. kuriks || kurytis || kuriitis hibr. ‘kalakudiukas’), rige- 3 131 lis ‘luitas, gabalas' (iš vok. Riegel, plg. sušalo į rigelį "sušalo į gabalą, lita"), švakai ‘silpnai’ (plg. vok. schwach ‘silpnas’), stufkis "gandras" (vok. Storch). Vokiški žodžiai, patekę į vietinių žemaičių šnektą, prisitaikė prie jos atitinkamų normų. Dabar sunku atskirti, kuriais atvejais jie gavo lietuvininkų, kuriais žemaičių darybinius formantus. Tačiau aišku viena, kad iš lietuvininkų gautus vokiškus žodžius žemaičiai gerokai perdirbo. Antai iš lietuvininkų gauto šiūpelė "semtuvė' (plg. vok. schopfen ‘semti’) žemaičiai pasidarė šiūpelinė ir šį žodį ėmė vartoti reiks- me “stambaus veido moteris’, iš lietuvininkų spdtas ‘kastuvas’ (vok. Spaten) pasi- darė spatinas ‘semtuvélis’. Prie vokiškų sriubų pavadinimų buvo pridėta žemaitiš- ka priesaga -ynė, pvz., pliūmjnė “saldi sriuba’, mūzynė "pieniška sriuba", ryzynė "tar- kuotų kleckelių sriuba' ir kt. Žemaičiai pasisavino nemaža hibridų, t. y. sudurtinių žodžių, iš lietuvininkų arba juos patys pasidarė (dabar tai sunku nustatyti). Jų vienas dėmuo vokiškas, kitas lietuviškas, pvz., borikelis"geležinkelis' (hibr. iš vok. Bahne ir liet. kėlias), drankubi- lis “statinė jovalui laikyti' (iš vok. dial. drank ‘jovalas’ ir liet. kubilas), žiūkspiros ‘pjuvenos’ (iš vok. Jucks "šiukšlės, atliekos" ir liet. spiros), Siefikripés "vežimo šoniniai gardeliai’ (vok. Krippe "kopėčios", dar plg. šienikripė "ilgos kopėčios"), štriūmpryšis *kojinių raištis' (vok. Strumpf pl. Striimpfe). Pasitaiko ir šiaip jau labai sulietu- vintų, tiesiog perdirbtų žodžių, pvz., šnipštukas (lietuvininkai taria šnipeldukas *nosinė' (vok. Schnupftuch, vok. dial. snūveldok "nosinė"). Lietuvininkai bus perėmę tarminį variantą snūveldok dar tebegyvendami Rytų Prūsijoje bei Klaipėdos krašte ir atsinešę į Lietuvos pusę. Kalbant apie vokiškų daiktavardžių kaitybinę adaptaciją, reikia konstatuoti, kad žodžiai, kurie baigėsi kietuoju priebalsiu ar balsiu, lietuvių kalboje tapo OŠ- kamieniais, pvz., kurbas "pintinė" (vok. Korb), bėrštas "plaušinė' (vok. Biirste "še- petys’) ir kt. Daiktavardžių vienaskaita neretai buvo padaroma iš vokiečių kalbos daugis- kaitos kamieno, pvz., bilderis "paveikslas, nuotrauka’ (vok. Bild pl. Bilder), kin- deris ‘vaikas’ (iš vok. Kind pl. Kinder) ir kt. Daugelis daiktavardžių gavo lietuviškas deminutyvines priesagas: -ytis, -elis, .-aitis (Ze. -atis), -ikė, -inė, pvz., kurytis "kalakučiukas' (iš vok. dial. kure), mučikė ‘kepuraité’ (vok. Miitze), plecditis (plecdtis) "plotelis, žemės sklypelis' (vok. Platz ‘vieta’), stukėlis ‘gabalas’ (vok. Stiick), stubinė "kambarinė, tarnaitė' (vok. dial. stub, stūbe ‘kambarys’). Būta ir priešingų atvejų (jie nedazni), kai iš lietuviškų pamatinių žodžių buvo padaromi vediniai su vokiška priesaga, pvz., kiaulerija "kiaulystė, netvarka" (plg. vok. Schweinerei — priesaga -erei), pinkerija "painiava, tai kas supainiota'. Dar plg. fotografistas ‘fotografas’ elektristas ‘elektrikas’ ir kt. Vokiški būdvardžiai, patekę į vietos lietuvių kalbą, paprastai gaudavo lietuviš- ką priesagą -ingas®, pvz., giliukingas ‘laimingas’ (vok. gliicklich), listingas ‘klastin- gas’ (vok. listig). Plg. atitinkamus prieveiksmius giliukingai, listingai. Būdvardžiai hi 2 Ji primena vokiečių -ig-, -(/)ich ir turi panašią reikšmę. 132 ruiidinas "apvalus" (vok. rund), kajitinas "patenkintas" pasidaryti pagal lietuvių kūpinas modelį. į Veiksmažodžiai buvo daugiausiai adaptuojami, pridedant priesagas -uoti (že. -ūti, -auti), rečiau slavų kilmės -avoti, pvz., dekiūoti “apdengti giinia’ (vok. decken), Jėliūoti "trūkti" (vok. fehlen), knibeliuoti ‘dirbinéti, krapštytis' (plg. vok. knibbeln "rišti"), liustavoti "linksmintis" (iš vok. daiktavardžio Lust “gera nuotaika’), pryš- tekiauti "pusryčiauti' (vok. Friihstiick "pusryčiai'), šlektūoti "blogai jaustis' (iš vok. schlecht “blogas’) ir kt. Kartais lietuviška priesaga pridėta prie vokiškos, pvz., dū- neriauti "keikti" (vok. donnern ‘griausti’), planėrūoti ‘planuoti’ (vok. planieren), turnėrūoti "sportuoti, mankstintis’ (vok. turnieren). Vokiečių kilmės veiksmažodžiai dažnai turi lietuviškus priešdėlius, pvz., apšam- pūoti “i¥barti’ įštimūoti "būti geros nuotaikos, sveikatos’, muamioti ‘nuvarginti’ (vok. ahnen), pasteliuoti "užsakyti, parūpinti' (vok. stellen), supuciioti ‘suvalgyti’, susiStrydioti ‘susibarti, susipykti’ (vok. dial. streiden), uZduneriuoti ‘nusikeikti’, užklingiūoti “uZsklesti’ (vok. Klinke ‘velké’). Pasitaiko nemaža visai neadaptuoty vokiškų žodžių, pvz., fimama ‘senelé’ (vok. Oma "bobutė'), ūpapa "senelis" (vok. Opa), papa 'tėvelis' (vok. Papa), briiit ‘duona’ (vok. Brot), špėk "lašiniai" (vok. Speck), mėser "peilis" (vok. Messer), itrdm ‘tvirta’ (vok. dial. štrūm), štrėng "griežtas" (vok. streng), fėst ‘tvirtas’ (vok. fest) ir kt. Jie liko nekaitomi nei linksniu, nei skaičiumi. Dabartiniu metu šiame straipsnyje aptarti germanizmai, nors ir gerai Žinomi vyresnio amžiaus vietos gyventojams, jau sparčiai nyksta, veikiami bendrinės lie- tuvių kalbos. Juos paprastai vartoja tik vyresnės kartos žmonės, ypač lietuvininkai. Jaunimas, lankęs mokyklą, puikiai supranta, kad minėti žodžiai jau yra barbariz- mai, todėl juos stengiasi pakeisti lietuviškais atitikmenimis, nors ne visada jiems tai sekasi. Be šių germanizmų, žinoma, neapseina vyresnio amžiaus Žemaičiai, kalbė- dami apie praeitį, apie Mažosios Lietuvos realijas ir kartais norėdami padaryti savo kalbą vaizdingesnę. Daug germanizmų jie vartoja, kalbėdami su vietos lietu- vininkais, kurių kalboje šie dar gana gajūs. LITERATŪRA Kymnep/Kusimes II. H. DTHRYeCKHE TEPPHTOPHH K ITHHYECKHE rpasnusl. M.: M35-Bo AH CCCP, 1951. 280 c. Gimbutas J. Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje. New York, 1958. 156 p. Kurchat H. Das Memeldndische ABC: Volkskundliches Wérterbuch des Memelandisches Niederdeutsch. Oldenburg: Siebert, 1964. 160 S. Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksikos raida, jos turtėjimas tarybiniais metais // Lietuvių kalba tarybiniais metais. V., 1967. P. 68—102. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. D. 1: Lietuvių kalbos kilmė. V.: Mokslas, 1964. 387 p. Weinreich U. Languages in Contact. N. Y.; Philadelphia, 1953. 147 p. 133 GERMAN LOANWORDS IN THE LOCAL DIALECT OF ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS Summary In the paper the author analyses a linguistically complicated situation in the small locality of Žemaičių Naumiestis. Here the local Samogitian dialect was greatly influenced by the so-called lietuvininkai, newcomers from former Eastern Prussia and the Klaipėda District. Furthermore, the local Samogitian dialect had also been influenced by the German language for long centuries. The interference of the German language in the local dialect implied the rearrangement of pat- terns in all domains of the language, such as the phonetic system, partly morphology and syntax and almost all areas of the vocabulary. As we know, lexical borrowing occurs when a recipient vocabulary is inadaguate in the cultural environment of a given locality. The paper attempts to disclose the extent of interference determined by the structure of two languages in contact as well as by non-linquistic factors in the socio-cultural context of language contacts. The interference was mutual. Up till now one can trace many Lithuanian words in the oral speech of the Germans. The most concrete German loanwords, such as designations for newly invented and import- ed objects were mere additions to the vocabulary of the local Samogitian dialect. Quite a number of Germanisms extended their content, many discarded their old meanings and acquired new ones. Many German semantemes were borrowed from the German dialect, used in former Lithua- nia Minor of the time. German loanwords, used in the Žemaičių Naumiestis local Samogitian dia- lect, form fourteen semantic groups. The borrowed words were adapted in the recipient dialect, i. e. the local Samogitian dialect according to the phonetic and morphological patterns of the Lithuanian language. Among the hybrid compounds we can also distinguish those in which the stem remains German but another component acquires the Lithuanian word-forming elements: suffixes, prefixes, endings. Some of the German words did not obey the norms of the recipient dialect at all. Lately the loanwords have lost gradually their significance in the local Samogitian dialect and are used mostly in the speech of elder Samogitians and lietuvininkai.