Ekskliuzyviniai žodžių variantai su balsiais „a“ ir „u“

LIETUVIŲ LEKSIKOS 1R TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) VYTAUTAS VITKAUSKAS EKSKLIUZYVINIAI ZODZIU VARIANTAI SU BALSIAIS 4 IR U* Žodžių variantų su balsiais a ir « lietuvių kalboje, ypač jos tarmėse, yra nemažai. Jų daug pateikiama LKŽ tomuose. Jie visi tarsi susiskirstę į kelias grupes. I. Tai bene paprasčiausia grupė, kur a : u dėl onomatopėjos. Pirmiausia čia bus įvairūs veiksmažodžiai, garsažodžiai, kur variantai su balsiu a rodo lyg ir švelnesnį garsą, lengvesnį ar lėtesnį veiksmą, o su balsiu w trankesnį: kabeldoti || kubeldoti, dadnoti || dudnoti „kalbėti, vograuti“, kramėnti || kruménti „kosėti“, krapinėti || krupinéti „vaikštinėti, vos eiti“, raresys || ruresys „bildesys“, rarėti || ruréti „bildėti“, stapalinéti || stupalinéti „valkiotis“ ir t. t. (apie šimtą užrašytų tokių pavyzdžių). Tai yra tik veiksmo gyvinimo priemonė. Viena abejonė: pavyz- džiai yra iš skirtingų šnektų, vienoje šnektoje vartojama tik dalis pavyzdžių — vienur su -a-, kitur su -u-: pakšt || pūkšt, šmakštelėti || šmūkštelėti ir kt.; alioti „šūkauti“ daug kur Lietuvoje ir w/iéti Kupiškio krašte: ul Iš-je p'iemanas, r'ė'k'e Sim. Prie tos grupės šliejasi gana keisti keleto žodžių variantai. Visi žinote, kad žodžio rūpūžė „Bufalo vulgaris; toks keiksmas“ variantą E. Frenkelis sieja su ra- palioti „ropoti“ ir kt. Tarmėse (žemaičiuose ir dzūkuose) tai aiškiai turi žaidimo elementų: rapužė || rėpūža sakoma lyg juokaujant, slepiant šį keiksmą nuo vaikų. Balsio w pakeitimas balsiu g turi humoro reikšmę, neturi pastovumo, todėl fone- tinių dėsnių čia taikyti nereikia. Ypač tai aišku žodyje sabiūikaulis „užpakalio kaulas“, be to, žemaičiuose girdėta ir sabinikė „užpakaliukas“. Be jokių dėsningu- mų w pakeitus balsiu a, žodį sabifikaulis galima jau viešiau pasakyti, o žodžiu sa- binikė net pajuokauti su vaikais. Tas pats yra ir su Žodžių matufzé ir muturzé „skys- ta sriuba; niek. burna“. Dzūkuose tai irgi turi eufeminizuojancios reikšmės: mu- turzė (—>mutnūs, mutinys, mūtė) yra pirminė forma, kiek šiurkštesnė, o maturzeé tarsi švelniau, „žaidybinė“ forma. II. Nemažas pluoštas žodžių variantų su a | u atsiradę dėl ide. skiemeninių I, m, n, r>al, am, an, ar || ul, um, un, ur (karkti || kutkti, skarti || skūrti — ska- ris || skūris, karkuljs || kurkulps, skarulys || skurulps ir t. t.). Taip yra skirtingose šnektose atsiradusios formos gamalas || gumulas, gramulys „gniutulas“ || grumulys „grumstas“, ramoti „būti ramiam“ || rumoti „ramiai tįsoti“, saluva „sala“ BB | * Straipsnis parengtas I tarptautinėje baltistikos konferencijoje skaityto pranešimo pagrindu. 204 sulava N (žodį sala Fraenkelis sieja su salėti, plg. salčti, salvėti ir sula, suléti). Čia būna susipynusios kelios šaknys, visos darybinės grandinės jokia šnekta neturi — išlikę tik pavieniai faktai. Dėl to susipynimo atsiranda naujų žodžių, pvz., mama || muma || moma „motina“. Dabar žemaičių mun-, num- tarimą daugumas kalbininkų laiko dėsningu fone- tiniu pasikeitimu (net V. Toporovas pakeitė savo nuomonę „Prūsų kalbos žodyne“, kalbėdamas apie kamanas) (Tonopos, 1980, 200). Man rodos, kad čia yra kažkas svarbiau, skyriau, nes daugelyje šnektų to negalima pagrįsti kokiu dėsniu (rasei- niškiuose, vakarų žemaičiuose am, an viename skiemenyje nepakinta, o skirtinguo- se taip — ir ne visuose žemaičiūosše). Ypač neduoda pagrindo fonetiniam dėsniui kairysis Nemuno krantas (Kafklė, net Gūstos — LKŽ kartoteka, V. Kurtinaičio užrašymas), vakarų žemaičiai ir pietų žemaičiai raseiniškiai. Užmiršom Ch. Stango mintį, kad mun gali būti iš ty ide. skiemeninių */, m, n, r (Stang, 1966, 34—35). Iš tiesų, kodėl nesiginčijam dėl kokio skdrti ir skūrti fonetiško ypatingumo, o dėl analogiško mun-, num- ginčijamės (Zinkevičius, 1966, 299; Grinaveckis, 1960, 77; Grinaveckis, 1973, 172; Vanagienė, Vitkauskas, 1969, 212—214). Juk ir čia, ir ten air u kaitaliojasi visai tolygiai — vienos šnektos turi vienas formas, o kitos skir- tingas. III. Didoka grupė žodžių variantų su a || w yra susijusi su baltų kalbų balsių kaitos a eilės įėjimu į u eilę skirtingose šnektose: ganidti „vyti“ Nm, Lp || guniéti Auk, Lnkv || gonidti Dbk (ir gdiniéti || guinioti), plajoti End || plujoti „valkiotis“ (ir plaujoti), lajūs || lujus „greit lojantis“ (sulūti, sulūjo), gūkčioti || gokčioti Rs || gukčioti „žagsėti“ Ds, Skd, grajoti „graibstyti“ || grujéti Sug, gramaiitas || grumafi- tas Pnd, Škn (gromaiitas Krš), ramūs || rumūs (pajūrio žem.) || romūs, sravūs | sruvūs || srovūs; sravėnti || sruvėnti || srovénti. IV. Bene daugiausia tokių žodžių su ekskliuzyviai pasirodančiais balsiais a ir d yra be sonantų, neturi ir onomatopėjiškumo. Pvz.: až ir už, sa || su; ūpė ir senųjų žmonių tradicinės tarmės Minapiai Telšių raj. m'énapé: (kuršių Kėklio kunigaiks- tystėje — tarsi iš Blesės ir Mažiulio teiginio apie kuršių ir prūsų artumą, plg. prūsų ape „upė“); abas Smn || ūbas Sd; abaslaité Smn || abasiaité Švnč, Str; daburjis PrL || duburys; dabuikis Akm || dubuikis Krš „duobė upėje, ežere“, gabalas || gū- bulas J, Stk; gabalinis || gubalinis Rdn (gobal'in'is cė.kros); gabūs || gubūs J. M. Valang, sugubéti „sugebėti“ Kltn; gabéta Ak || gubieta Bsg „deivė“, plg. gabija „deivė, šventa ugnis“; gabsta „gabana“ Kair || gubsna „kuokštas“ Sl; gabuzas Prk, Rs, J || gubuzas „pundas“ Brž, Sg, kabti „mirti“ Ds, Kp, Mlt || kabti, kakinti „pakankamai teikti“ || kūkinti ,sotinti, daug duoti“, kakoryt OG421 || kukoryt „užporyt“ Vrn; kūdaras J, Vrd || kūduras K, Klp, Kin, plg. dar skūdaras „kadaras“ Ut || skūduras; kapūrna Lzd || kupūrna „kupstas“ Drsk, Mrk: kasula ;,kekė“ Lkm | kusulps „gumulas“ J || kūsulas; putra i kusula sušūoka Kr: krajoti „mėtyti“ prs || krujūoti „rauti“ Rdm; katulys „kutenimas“ Sint, Dr || kutulys; lazgėti „ple- vėsuoti“ Krt || luzgéti „virpėti, judėti“ Tl, Sint; /ūginti žem. J „kalbinti“ | luginti „vilioti“ B; lūkatas || lukutas „skuduras“ LI, Up, Lkv, Kltn; /ūpatas „skuduras“ M. Valanč || lipatas žem.; lagaminas „dėžė kelionei ką susidėti, manta“ | lugami- nas Q397 „maisto atsargos“ || /kgumas J; latūs „mažas ir storas“ Rgv || lūtis „tram- 205 py kojų storulis“ žem.; magéti „norėti“ || mugéti (in dd.rbu' nū"t mūga ,labai no- ri“ Rod, Kargaudū k.); maguoti „norėti“ Vdš, Kvr, Ldk, VIk || mugūoti „aistrin- gam būti“ žem., J; mūklas „žioplys“ Skp, Kp || mukla „sudribėlis, kas nesusigau- do“ MI, Bsg; mūšalas „uodas“ || masalas vak. dzūkų || mūsulas žem.; mazgas | mūzgas Žvr, Nm; pladuka Sts; Ggr || pluduiiké || pludufigé žem. „palaidūnė“; plūkė „mekšras“ PrL || plūkė „tokia žuvis“; plakti „mušti“ || plūkti „linus“; rakti || rūkti „ežeras ruiika, rūko t. y. auga, augo; rapūkas || ropūtė || rupūtė „bulvė“ Vvr, Sv, Jdr — LKA I 161; rapti „nesveikuoti“ || rapti „darytis rauplėtam, turėti raupų“; rasnoti „Jlynoti“ Grg, Grk || rusnéti „lėtai sroventi“ Kv; ratinėti „sukinė- tis“ || rutinéti „ritinėti“ Rod, Dv; salig „sulig“ J, LD427, Jrb, Rs, Žž, Ad | salyg Stl, Jrb, Slv ir salig, salei Jz; stabaras || stiburas; smaklé „mazgo kilpa“ J || smuklė „kilpa: Zabangos* Grv, Ln, A. Baran; skabrūs || skubrūs „vikrus, greitas“; staguté warklas; žagrė“ | stugé LKA I 105. Pavyzdžių yra gana daug. Jų atsiradimo priežastys tikriausiai tokios: a) Balsių supanašėjimas ar pakeitimas kitu: gabulas || gūbulas (gubalinis), kratulys, kapūrna || kupūrna. Tai senas reiškinys: plg. liet. nūgara || nugara || nugura (Klp) (tik 1977 metais užrašyta Kukuliškių kaime, nežinoma LKZ, la. mugura); b) Tolimas ryšys su ag eilės balsių kaita: gab-, gob-, gub-, pla-, plo- (plu-); c) Dalis žodžių w galėjo įgauti iš ide. *6č. Minėtuoju Stango, dar Endzelyno ir kitų teiginiu „r, /, m, n* prieksa baltu w (6) dazkart mijas ar baltu a, e..: tad varbūt radies no sakotnėja neužverta o (un n) vajinūjuma (Endzelins, 1951, 53). Galima manyti, kad stūgė, mūzgas, muguūoti, pluduiiké, skubrūsir t.t. turi uiš *o: Plg. J. Kaz- lausko (Kasnayckac, 1962, 24), V. Mažiulio (Mažiulis, 1970, 16—18) teiginius apie *j egzistavimą (priešinga nuomonė: Zinkevičius, 1980, 58—59). Ar iš to *0 negalėjo atsirasti stūgė (šalia stagūtė), mūzgas Nm, Žvr ir kt. ir dar kelios dešimtys žodžių. Kaip kitaip paaiškinti gana daug paralelių formų su šakniniais balsiais a ir u? Prie tokios balsių a ir w kaitos yra prisidėję ir seni skoliniai, kur u : a iš slavų *5: sabata || sūbata, kravduninkas || kruvduninkas (visiškai neįtikėtina, kad kuduras nuo K. Alminauskio laikų būtų laikomas skoliniu, plg. skūdaras || skūduras; ka- darys || skadarys ir t. t.; plg. dar analogišką atvejį: rumulais laikome savo žodžiu, o ramaloti || rūmuloti germanizmais; dar skatūlė || skačiūlė ir skutūlė || skučiūlė). Įdomus ir dvibalsio -ai- analogo -wi- buvimas panašiuose skirtingų šnektų žo- džiuose: rdinas || rūinas, rdinyti | rūinyti „būti rainam®, rdišas || rūišas, raišti || rūišti (raiščioti || rūiščioti, raišis || rūišis), raižyti || rūižyti, raikis „sijonas“ Skdv | rūikis Sv, Vn, Grdm ir t. t. Čia dar tik tyrinėjimo pradžia. Tas a ir u toks mėčiojimasis pastebėtas seniai, tik nebuvo kada prisėsti. Jei čia aprašomi dalykai pasirodytų ne niekai, ne vėjai, tai bus tyrinėjama toliau. Prof. M. Rudzytė 1985 metų Baltistikos konferencijoje yra tarstelėjusi, kad panašių reiškinių yra ir latvių šnektose, augzemniekų vonuks „va- nagas“ ir kt. LITERATŪRA Endzelins J. Latviešu valodas gramatika. Rigū, 1951. Grinaveckis V. Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida // Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai. 1960. T. 11. 206 Grinaveckis V. Žemaičių tarmės istorija. V., 1973. Kazlauskas J. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. V., 1968. Mažiulis V. Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai. V., 1970. Stang Chr. S. Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen. Oslo-Bergen-Tromso, 1966. Vanagienė B., Vitkauskas V. Dėl žemaičių mun- ir num- || Lietuvių kalbotyros klausimai. 1969. T. 11. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. V., 1980. T. 1. Kazaayckac M. K pa3sxTHro oOugeGajiruūckKoH CHCTEMEI riacHeiX // BoripoCbi 3bIKO3HA- aus. 1962. Mo 4, Tonopos B. H. Ilpycceranit s3LiK / CrnoBaps K. M., 1980. B. BATKAVCKAC DKCKJIIO3HBHbIE BAPHAHTbI CJIOB C I'NIACHBIMU 4 U U Peszome B JIMTOBCKOM #3bIKE CYIIECTBYET HEMAJIO CJIOB C BapHaHTAMH, Pa3iH4alOLIMMHCH TJIaCHbIMH a Hu. : Bce npumepsl MOXKHO JIEJIATb Ha 4eTbIpe Mpyribi: 1. CnoBa OHOMATONIEHYECKOTO TIPOUCXOXKNeHUsA: dadnoti || dudndti „roBopuTe“, raresys || ruresys „rpoxoT“ Hu JIp. | 2. Cosa, rae a || u npon3oniso or une. */, m, n, r> al, am, an, ar || ul, um, un, ur: gūmalas || gumulas „kxoM, KNYyG6“, ramoti || rumdti „ObiTb CHOKOHHBIM™ H JP. 3, Cnosa, rae BapHaHTbi C KOPHEBBIMH @ H HU CBSI3aHbl C 4epeJIOBAHHeM KOPHEBBLIX TJIAaCHbIX all ull o: ganioti || gunidti || gonidti „nporoHsTs“, sravūs || srovūs || sruvūs „Tekyauū“ H np. 4. Cnosa, re a || u, mo MHeHHIO aBTOPa, HpOHCXOJIHJIO OT ApesHebanTuiickoro *o: gabūs || gubiis cnocobuelit”, dbas || ibas ,crapuHHas neyka“, staguté || stūgė „coxa“ x" ap.