Regresyvinė balsių asimiliacija kretingiškių šnektose

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ZOFIJA BABICKIENĖ REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA KRETINGIŠKIŲ ŠNEKTOSE .1. Įvadinės pastabos*. Balsių asimiliacijos dėsnis yra labai svarbus žemaičių tarmės reiškinys: juo remiasi net šiaurės žemaičių — kretingiškių ir telšiškių — patarmių klasifikacija (Girdenis, Zinkevičius, 1966, 142; Zinkevičius, 1978, 112— 114; Grinaveckis, 1973, 13, 142—145, Girdenis, 1981, 42, 50). Balsių asimiliacija yra plačiau tyrinėta tik telšiškių ir varniškių patarmėse (Gir- denis, 1962; Rokaitė, 1961; Vitkauskas, 1963, 1974; Skirmantas, Girdenis, 1972). Atidesni stebėjimai ir eksperimentai parodė, kad asimiliacijos esama ir Kulių, Bud- rių bei Darbėnų šnektose, priklausančiose šiaurės žemaičiams dounininkams kre- tingiškiams. Kretingiškių patarmėje balsių asimiliacija nėra tokia ryški kaip telšiškių. Beveik visose pozicijose, kur telšiškiai turi i, # (pvz.: vns. vard. vėnės „vinis“, mosés—>mu- sis „musė“: dgs. gal. vinis „vinis“, mūsis — musis „muses“ Mžk?*) kretingiškiai taria uždaresnius e, o variantus, plg. tokias minimalias poras: vns. vard. bėtės — bitis „bitė“: dgs. gal. bėtis — bitis „bites“; es. I. vns. 1 a. knėso „knisu“: 2 a. knėsi „knisi“ ; dgs. vard. rogé „rugiai“: dgs. kilm. rūg'ū'm „rugių“ ; es. 1. vns. 1 a. pl’g.rpo— pliurpū „pliarpiu“: 2 a. pl"d.rpi „pliurpi“. Antruosiuose porų pavyzdžiuose balsiai e, 0 yra uždaresni ir aukštesnio pakilimo (dėl transkripcijos Zr. p. 24). Asimiliacijos tendencija nesunkiai pastebima ir tada, kai kretingiškių šnektose e būna pailgėjęs. Palyginkime, aš rė.šo — aš rišu „aš rišiu“: to r'ė.ši „tu riši“; aš patė.kso — aš patiksu „aš patiksiu“: to patė.ksi „tu patiksi“; dré.skes „driskės““: drié.skis „driskis“; žlė.be „Žžlibę“: žl'ė.bi „žlibį“; spé.tres „Sspitrės“: sp'ė.tris „Spitris“. Šiuo atveju prieš aukštutinio pakilimo balsį tariamas labai siauras įtemptas balsis, primenąs literatūrinės kalbos ¢. Tiriamosiose šnektose tas balsis yra ryškiai diftongizuotas, gana panašus į dvibalsį ie. Lygindami balsių asimiliaciją kretingiškių ir telšiškių patarmėse, matome, kad esminis jos skirtumas yra tas, jog telšiškių patarmėje dėl asimiliacijos pasikeičia fonema, o kretingiškių šnektose atsiranda nauji tos pačios fonemos variantai — siauresni e, o alofonai. Susidaro įspūdis, kad šitokią stadiją galėtų būti praėję ir telšiškiai (plg. Kazlauskas, 1969, 32), bet vėliau dėl tam tikrų priežasčių jie tarpi- nius garsus pakeitę aiškiais. Jeigu ši prielaida yra teisinga, tai kretingiškių šnektose balsių asimiliacijos reiškinys turėtų būti senesnis. * Autorė nuoširdžiai dėkoja prof. A. Girdeniui, paskatinusiam parašyti šį straipsnį, taip pat pateikusiam daug vertingų kritinių pastabų, į kurias stengtasi atsižvelgti. 1 Vietovių sutrumpinimai tokie pat kaip akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“. 15 Pra | | g | ; Prabos | ska | ; Eil. Nr. | Balsis tūris | Pozicija | Parametrai F, | | X+s 345+ 14 | | | | | | | v 4,14 | 1 | ė | 6 —-C’ la mi | | = | 330+360 ol X+s | 400 + 35 2 ę 11 -C | V | 8,45 | = | 380 = 420 | 2. Tyrimo metodika. Kretingiškių šnektų įrašai buvo analizuojami ne tik audi- ciniu būdu, bet gana plačiai buvo taikomas ir instrumentinis-spektrografinis meto- das?. Šiuo metodu buvo tiriamos atskirų balsių ir dvibalsių akustinės ypatybės, ypač fonemų /e|, Je|, |o| poziciniai variantai. Pirmą kartą buvo paimtas toks tekstas: até't drė.skis onta, ate't drė.skes Onta', tūoki dréski atvės, tūokę dréske atvės, tioke drėskę lauko, aš tum drėsk'u Ilūuko...* Antrąjį kartą pasirinktas toks tekstas: aš peldus jeu alaus, aš patė.ks'o pūonams, atė't dré.skis onta, jeu nudrė.ska Stapuons, to palė.ksi vėsūs, lauk tuo plé.ke šėtū', to pelis tuo aldus, atė't dréskes onta, to jeu pėli šėta, jeu nuplė.ka Stapuons, lduk tuo žlė.bę šėta ... Diktoriai® tekstus skaitė į magnetofoną konstatuojamąja intonacija. Tiriant Kulių šnektos tekstus, vienas įrašas darytas Vilniaus universiteto Audiovizualinėje laboratorijoje magnetofonu „Tembr“ (juostos greitis 190,5 mm/s). Kito — Kaune, bute, magnetofonu „Orbita“ (juostos greitis — 97,5 mm/s), naudojantis kryptiniu mikrofonu MJ/Į-52-A. Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje buvo nufilmuo- tos dinaminės „Visible speech“ tipo spektrogramos. Naudotasi Kauno politechni- kos instituto konstrukcijos spektrografu KPI-69. Spektrogramų dažnumų diapa- zonas — 50—10000 Hz, juostos greitis 63,3 mm/s, analizės laikas — 4 ms, laiko žymės — 20 ms. Balsių ir dvibalsių formančių centrai spektrogramose matuoti pradžioje, vidu- ryje ir pabaigoje mikrofilmų skaitomuoju aparatu „Mikrofilm“ su objektyvu, di- 2 Savo gimtosios Kulių šnektos, apimančios Blidakių, Reiskių, Paalančio, Unkurių ir kt. kaimus, tekstus šiuo metodu tyrė šio straipsnio autorė, o Darbėnų šnektos — A. Kalniūtė. * Diktoriais buvo pasirinkti du vyrai, gerai mokantys savo tarmę. * Dėl dvibalsių (laužtinės) priegaidės (žymėjimo) žr. p. 24. 16 1 lentelė džia 0 Vidurys | Pabaiga F, F; F, F, F, 1830+ 28 380+ 28 1855 +29 400 + 20 1855+ 19 | 1,56 7,55 1.58 517 1,04 3 1800 +1860 | 350-410 1820 +1825 380 +420 1835-1875 1725 + 60 | 445 + 35 1780 + 60 465 +35 1725+ 50 | | 2 3,54 | 7195 | 3,2 7,16 3 1685 +1765 | 420 +465 | 1745 +1815 445 485 1690 +1760 dinančiu dešimt kartų. Spektrogramose trukmė matuota pagal laiko žymes. Matuo- jant buvo užsirašomas formančių vidurinio filtro arba dviejų gretimų filtrų eilės numeris, kuris vėliau pagal specialią lentelę paverstas hercais (Hz). Tokiu būdu išmatuota ir ištirta per 200 spektrogramų. Atlikus visus matavimus, skaičiuoti šie statistiniai parametrai: aritmetinis vi- durkis (x), dispersija (S?), standartinis nukrypimas (s). 9594 patikimumo interva- las (+), variacijų koeficientas (v). Rezultatų reikšmingumas įvertintas Stjudento kriterijumi (Vp6ax, 1975). Visi parametrai ir kriterijai skaičiuoti pagal formules, pateikiamas knygoje (Vp6ax, 1964, 131—133, 166—171). 3. Spektrografinio tyrimo rezultatai 3.1. Balsis e „i“ 1 lentelė rodo gana ryškią balsio ¢ asimiliaciją — vns. vard. žlė.bis „Žlibis“ : vns. kilm. žlė.be „žlibio“. Skaičiuojant buvo atmesti formų su k (dré.skis : drė.ske) duomenys, nes pastebėta, kad minkštieji priebalsiai k’, š* modifikuoja balsio e ko- kybę. Antrųjų formančių ir pradžios, ir vidurio, ir pabaigos patikimumo intervalai nesusikerta. Intervalų skirtumas didžiausias pabaigoje. 2 lentelė rodo taip pat pusilgio kirčiuoto balsio e „i“ asimiliaciją. Čia lyginami šie pavyzdžiai: balsio ¢ — vns. vard. drė.skis „driskis“ ir e dgs. vard. dré.skes „driskės“. Matome, kad didžiausias antrųjų formančių patikimumo intervalų skir- tumas yra pradžioje — 105 Hz, žymiai mažesnis viduryje — 65 Hz ir pabaigoje dar labiau sumažėja. Šie statistiškai reikšmingi rezultatai dar parodo gana ryškią balsio ¢ diftongizaciją, kuri kretingiškių patarmėje yra atsiradusi dėl priebalsių minkštumo. Balsio pradžia, primenanti i, lengviau suderinama su tuo minkštumu. 2. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 17 Pra Eil. Nr. Balsis Prabos Pozicija Parametrai F, kits | 430+19 1 ę 6 -C’i V 4,5 + 410-450 I X+s 435+ 39 2 ę 6 —C'e V 7,1 = 400--470 Pra Eil. Nr. Balsis Ai i Pozicija Parametrai F, | X+s 360+ 56 | 1 ę 6 —C'i V 15,7 + 300-+420 | X+s 355+53 | 2 ę 9 —C'e V 14,75 > 310+ 400 x48 400 + 60 3 € 8 —Ca y 15 + 350+450 18 2 lentelė džia Vidurys Pabaiga F; Fy Fs Fy F. 2250 + 67 425+ 18 2275+ 38 445+ 14 1900 + 65 2,98 4,27 13 32 3,42 2180-2320 405 — 445 2235-2315 430-+460 1920-2060 2030+42 430+19 2095 + 69 445-27 1925+ 44 2,0 4,5 3,29 6,2 2,3 1985 — 2075 410+=450 2020-2170 415+475 1880 +1970 3 lentelė dzia Vidurys Pabaiga R F F, F, Fa 1805 +45 355+31 1875+ 62 375+33 1840+ 88 2,49 8,7 33 8,96 8,4 4 ri Eiti 1755 +1850 320-390 | 1810 +1940 340-410 1750=1930 Fn Si | tai 1790+49 380+55 | 1845+ 52 395 +60 1815+95 2.75 14,5 2,8 15,3 5,24 1750-1830 330+425 1800-1890 345-445 1735 + 1895 1590+65 470+39 1675+35 470-+ 63 |-1590+48 4,14 8,4 2,12 13,5 FrOT3 1535-1645 435 + 500 1645 + 1705 415-525 1550+1630 2% 19 Iš tikrųjų priebalsių minkštumas ir kietumas gerokai modifikuoja balsių spektrą. Prieš minkštąjį priebalsį balsis gauna aukštesnį tembrą (Girdenis, Kubiliūtė- Kliukienė, 1982, 36). Skirtumas tarp asimiliuoto ir neasimiliuoto balsio ypač gerai pastebimas, kai po pastarojo eina kietasis priebalsis, plg. žlė.bis „Žžlibis“ : apžlė.bes „apžlibęs“ : apZle.ba „apžlibo“, drė.skis „driskis“: dré.skes „driskės“: nudre.ska „nudrisko“. Trečiuosiuose porų pavyzdžiuose balsis e labai primena rusų kalbos 2 arba rytie- čių e, vartojamą po sukietėjusio 7. Skiriasi net ir priebalsių tarimas. Tuo atveju, kai galūnėje yra aukštutinis bal- sis, priebalsis prieš e¢ būna aiškiai minkštas. Labai nežymiai minkštėja priebalsis prieš e, einantį prieš e tipo balsius. Na ir visai kietas priebalsis būna prieš €, esantį prieš kietąjį priebalsį, plg. spė.tris Hz „spitris“, spė.tres „spitrės“: spe.tra 2100 „spitro“. 3 lentelėje pateikti skaičiavimų 2000 rezultatai, gauti išmatavus pusilgio A balsio g „i“ spektrą tokiuose žo- 1900- džiuose, kaip drė.skis „driskis“, tré.- B | dis „tridis“, antroje — dré.ske „dris- 18004 kio“, tré.de „tridžio“, trečioje — nu- dre.ska ,,nudrisko®, sotre.da „sutrido““. 1700 Reikšmingi statistiniai rezultatai gauti lyginant antrųjų formančių patikimu- 16004 , mo intervalus pirmoje (1755 Hz, 1810 Hz, 1750 Hz) ir trečioje (1535 Hz, 1645 1500 Hz, 1550 Hz) arba antroje (1750 Hz, 1800 Hz, 1735 Hz) ir trečioje eilutėse. Akivaizdi kuliškių šnektos balsio e Pr Vid Pab i“ asimiliacija parodyta grafike, kur Balsio ¢ „i“ asimiliacija. A — ę — Ci; vertikalioje ašyje pažymėtas spektro- B—2=~CgagC—~e—Ca gramų dažnumas (Hz), o horizontalio- je — formančių centrų taškai — pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Grafikui panau- doti kelių bandymų duomenys, gauti paskaičiavus jų vidurkį. Kreivės A patikimu- mo intervalai: Pr. — 1962+47; Vid. — 2002+43; Pab. — 1865+ 57; kreivės B — Pr. — 1848+50; Vid. — 1906+ 60; Pab. — 1822+ 64; kreivės C — Pr. — 1590+ 65; Vid. — 1675+ 35; Pab. — 1590+48. Balsio e „i“ asimiliacijos esama ir Darbėnų $nektoje. Ypač reikšmingi spektro- grafinio tyrimo rezultatai gauti, kai balsis e „i“ lyginamas pozicijose prieš priešaki- nės ir užpakalinės eilės balsius. Balsio e „i“, esančio prieš priešakinės eilės balsį, antrosios formantės patikimumo intervalai šie: pradžioje — 2540 Hz, viduryje — 2300 Hz, pabaigoje — 2250 Hz, o prieš užpakalinės eilės balsį gauti gerokai mažes- ni rezultatai: pradžioje — 2170 Hz, viduryje — 1870 Hz ir pabaigoje — 1970 Hz (Kalniūtė, 69). 20 Čia apibūdinti balsio e „i“ asimiliacijos dėsningumai matomi kaitant žodžius: rė.štę „rišti“, bėtės ~ bitis „bitė“, trė.dis „tridis“. 1. Esamasis laikas Būsimasis laikas la. Kulių Darbėnų Kulių Darbėnų la. reso reso re.fo rė.šu 2a. rėši riši rė.ši rė.ši 3a. rėš res res res 2.2 Vienaskaita Daugiskaita V. betes tre.dis bié.tis trédé K. béteis tré.de bėt'ū'm triė.d'u N. bétéi tred’éu betims trédéems G. "ben red bétis tréd’ iis In. beéte trėd'o bėtėmis trėdės Vt. bétié trėdie bėtiės trėd'ūs Ypač aiški dvibalsio ei „ie“ asimiliacija skiemenyse, kurie literatūrinėje kalboje nekirčiuojami, o tiriamose šnektose kai kada gauna atitrauktinį kirtį, pvz.: kvęšitis „kvietys“ : so kveit’d; reibibe „riebybė“ : reibės „riebus“; steipis ~ stiepies „Stie- biesi“: steibdus ~ stiebuos „stiebiuosi“. Dvibalsio ei „ie“ asimiliaciją yra paleng- vinęs antrojo sando poveikis: juk net tokiuose žodžiuose, kaip keimė „kieme“, keim'ū „kiemai“ balsis ę ir šiaip yra siauresnis, negu, pavyzdžiui, k&.rmes ~ kirmis „kirmėlė“, pé.rma „pirma“. 3. Vienaskaita Daugiskaita Kulių Darbėnų Kulių Darbėnų V. kvyėitis kviitis kvėitė kvėitė K. Akyveitę kvėite (kviiti) kvéit’ itm kviit’i N. kvéit’ou kvéit’éu kveitéms kveitéms G. kvéiti kvéiti kveit’us kviit’us In. so_kveit’o so_kveit’o so kveitės so_kveités Vt. kveitiė kvéitié kvéit’iis kviit’ iis Balsio ¢ „i“ alofony variavimas kretingiskiy $nektose turi ne tik bendry, bet ir kai kurių skirtingų ypatybių. Darbėnų $nektoje vartojamas trumpasis i prieš i tipo vokalizmą, pvz.: bitims „bitėms“, kisi „kiši“, risi „riši“. Kulių šnektoje tariamas truputį platesnis ¢ tipo alofonas. 3.2. Balsis e „„e“ Kretingiškių patarmėje pastebėta ir balsio e asimiliacija. Palyginkime tokias poras Kulių Snektoje: vns. gal. s'ėni „senį“, 'eži „ežį“: séne „senę“, ee „ežią“, vns. vard. ger'ė.snis „geresnis“: vns. kilm. geré.sne „geresnio“, vns. gal. vaik'ėli ~ * Čia pateiktos Kulių šnektos paradigmos. 21 | | [ro Pra Eil. Nr. Balsis | Šių Pozicija Parametrai F, | | jai | | | ; | X+s 400+ 28 | | i | | ie 10 £ | kamai v | 7,1 | | | | | igang ge | | - | 380420 | EREDAR ORIEL SE a Te apie Tit r PLS | | | | | | | XS 430+ 40 | | | | Ę Ši gpa’ | | | 2 e | 10 —Co V 9 | | | | | | | | ] + 400 +460 vaikeélj ,berniuka®, vns. kilm. vaikéle „vaikelio“. Prieš aukStutinius balsius taria- mas diftongoidas, gerokai primengs literatūrinės kalbos dvibalsi ie. Ta patvirtina ir balsio e spektrografinio tyrimo rezultatai, pateikti 4-oje lenteléje. Balsis e buvo tiriamas šiose porose: mié.di „medį“: méde „medžio“; p'é.ti „petį“: péte „pečio“; vaik'ė.li „vaikelį“: vaikėlę „vaikelio“; lap'ė.li „lapelį“: la- pėlę „Japelio“. Didžiausias asimiliuoto ir neasimiliuoto e antrųjų formančių patiki- mumo intervalų skirtumas yra balsio tarimo pradžioje: 1760 Hz : 1615 Hz ir visai nežymus balsio tarimo pabaigoje. Gana reikšmingi A. Kalniūtės gauti balsio e asimiliacijos duomenys Darbėnų šnektoje. Asimiliuoto balsio e antrųjų forman- čių patikimumo intervalai: pradžioje — 2330 Hz; viduryje — 2270 Hz; pabaigoje — 2110 Hz; neasimiliuoto — pradžioje — 2140 Hz; viduryje — 1990 Hz; pabaigo- je — 1910 Hz (Kalniūtė, 78). Reikšmingi statistiniai rezultatai rodo, kad Darbėnų šnektoje balsio e formantės, esančios prieš i ir prieš e tipo balsius, išsidėsčiusios skir- tinguose lygmenyse. Kretingiškių šnektose balsis e, kaip ir e, turi keletą aiškių variantų: prieš kietąjį priebalsį būna labai atviras e, pvz.: būs. I. vns. la. ne.šo ~ nėšu „nešiu“, nume.so ~ numėsu „numesiu“. Prieš priebalsį, einantį prieš ¢ tipo balsį, tariamas e, panašus į literatūrinės kalbos e, pvz.: numėtęs „numetęs“, nutépes „nutepęs“. Siauras e, primenantis trumpą tarptautinį e (nėši „neši“, gėri „geri“, kėpi „kepi“) ir aiškiai diftongizuotas 'e (num'é.si „numesi“, nut'ė.psi „nutepsi“) vartojami, kai galūnėje yra aukštutinio pakilimo balsis. Ilgas ę (gréZzo ~ gręžu „gręžiu“, grė'šo ~ gręšu „gręšiu“) skiriasi nuo siauro, įtempto ¢, einančio prieš i tipo vokalizma (grėži „grę- ži“, grėši „gręši“). Tiriamoms šnektoms būdinga asimiliuoto balsio e alofonų hie- rarchija: ‘e, e, eg ir kt. 22 4 Jentelė džia Vidurys Pabaiga Vid ip | | F, F, | Fy | F, F, 1810+65 495 + 69 | 1750 + 71 | 580 + 69 1695 + 80 3,6 14 | 4 12 4,7 — | — 1760 + 1860 440-545 | 1695-1805 | 530630 16351755 sleng Spopilijaiel si 1700 +116 545 +58 | 1690+ 72 | 605 + 71 1665+ 53 | | 6,86 10,75 | 4,26 | 11,8 3,2 || 1615 +1785 500+ 585 | 1640-1740 | 555 +655 1625-1705 Panašiai pasiskirsto priebalsių kietumas bei minkštumas: prieš e tipo balsius priebalsis būna visai kietas, prieš e — šiek tiek suminkštėjęs, prieš e arba 'e tipo balsius — visai minkštas. 3.3. Balsis 0 „u“ Stebėjimai patvirtina, kad kretingiškių šnektose asimiliuojami ir w tipo balsiai. Asimiliacijos labiausiai veikiami dvibalsiai oi < wi, ou < uo, vartojami nekirčiuo- tame skiemenyje, gavusiame kirtį, atitrauktą iš kirčiuotos galūnės. Tą patvirtina 4 ir 5 paradigma kgudis ~ Kuodys, trėikis ~ Truikys (pavardės). 4, Vienaskaita Kuliy Darbėnų V. koudis kūūdis K. koude koude N. koud ou koud’ du G. koudi kuudi In. so_koud’o so_koud’u S. kéudi kuudi 5. Vienaskaita Kuliy Darbény V. troikis truikis K. troike troike N. trėik'0u troik’ ou Daugiskaita Kuliy Darbėnų koudė koudė kuūd'ū'm kuud’ i koudéms koudéms koud’ us kiud’ us 50_koude's so koudės Daugiskaita Kulių Darbėnų troiké troiké troik’ i'm truik’ i troikéms troikéms 23 G. trėiki trūiki troik’ us traik’ us In. so_troik’o so_troik’u so_troikés so_troikes S. trėiki tritiki trėikė trėikė Spektrografinio tyrimo Tezultatai Darbėnų šnektoje parodė neabejotiną w tipo balsio asimiliacijos tendenciją. Pavyzdžiui, tiriant o tipo balsį, einantį pozicijoje prieš aukštutinio pakilimo balsius, gauti šie antrųjų formančių patikimumo inter- valai: pradžioje — 1400 Hz, viduryje — 1310 Hz, pabaigoje — 1370 Hz, o pozi- cijoje — Ce — šie rezultatai pradžioje — 1390 Hz, viduryje — 1250 Hz, pabaigo- je — 1240 Hz (Kalniūtė, 81). Balsio w asimiliacija pastebėta ir šiose žodžių porose: joukd „juokai“ : joukii'm „juokų“; porva „purvai“ : pd.rvūūm „purvų“; kota „kutai“ : kėtūūm „kutų“; jouda „juoda“ : joudibe „juodybė“; trėpė „trupu“ : trėpiės „trupės“ ir t. t. Asimiliacija yra nežymi, kai balsis yra pailgėjęs po senoviniu kirčiu, pvz., skg.si „skusi“ : skg.ses „skusis“, d.tis ~ utys „utėlės“ : Otės; krd.pis — krupis „neužau- ga“ : kro.pes ~ krupės „rupūžės“. Labai menkas skirtumas tarp asimiliuoto ir neasimiliuoto balsio jaučiamas ta- da, kai galūnėje yra trumpas kirčiuotas aukštutinis balsis, pvz. vns. vard. Ofės ~ utis : dgs. gal. otis ~ utis „utis“. 4. Išvados 1. Kretingiškių šnektose nedifuziniai e ir e tipo balsiai turi šiuos ryškius varian- tus: a) Prieš aukštutinio pakilimo balsius ir minkštuosius priebalsius šie balsiai yra labai uždari, diftongiškos prigimties — g, le. b) Prieš kietuosius priebalsius tariami daug atviresni ¢ tipo balsiai, primenantys rusų kalbos 2. c) Prieš suminkštintus priebalsius ir kitose pozicijose (pvz., prieš e ir e) tariami e, e tipo balsiai. 2. Asimiliacija būdinga ir vu tipo balsiams bei dvibalsiams, į kuriuos tie balsiai įeina. 3. Audicinių stebėjimų išvadas patvirtina spektrografinis eksperimentas. Pir- muoju (a) atveju balsiai ¢ ir e turi daug aukštesnę antrąją formantę negu trečiuoju (c) ir ypač antruoju (b) atveju. Pastabos. Dėl ženklų stokos kai kur asimiliuoti e, o tipo balsiai Zymimi tik e, o, vie- toj siauresnių (su dviem taškais apačioje). *Dvibalsių au, ou, ie, uo laužtinę priegaidę spaustuvė pažymėjo ne ant abiejų sandų, o tik ant pirmojo LITERATŪRA Girdenis A. Balsių asimiliacijos reiškiniai Tirkšlių tarmėje || Kalbotyra, 1962. T. 4. P. 141 — 150. Girdenis A., Zinkevičius Z. Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos || Kalbotyra, 1966. T. 14. P. 139—147. 24 Girdenis A. Hierarchinė šiaurės žemaičių tarmės klasifikacija || Baltistika, 1981. T. 17(1). P. 42—51. Girdenis A., Kubiliūtė-Kliukienė R. Regresyvinis priebalsių palatalizacijos poveikis balsių spektrui šiaurės žemaičių tarmėje || Kalbotyra, 1982. T. 33(1). P. 30—37. Grinaveckis V. Žemaičių tarmių istorija (fonetika). V., 1973. Kalniūtė A. Darbėnų šnektos prozodija ir vokalizmas. Diplominis darbas. V., 1978. Kazlauskas J. Dėl baltų *ei ir *o lietuvių žemaičių tarmėse || Baltistika, 1969. T. 5(1). P. 29 — 35. Rokaitė B. Kai kurie nauji žemaičių tarmių fonetikos dalykai || Lietuvių kalbotyros klausi- mai, 1961. T. 4. P. 149—153. Skirmantas P., Girdenis A. Progresyvinė balsių asimiliacija pietinėse „dounininkų“ šnektose || Kalbotyra, 1972. T. 24(1). P. 91—96. Vitkauskas V. Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūni- ninkų tarmėse || Lietuvių kalbotyros klausimai, 1963. T. 6. P. 269—273. Vitkauskas V. Nauji regresyvinės balsių asimiliacijos veikimo faktai Kuršėnų šnektoje || Kal- botyra, 1974. T. 26(1). P. 81—85. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos dialektologija. V., 1978. Vpūax BE. IO. Buomerpuveckue Meronbi. M., 1964. Vpiūax B. 10. CrarucrnueckHuiū aHajiH3 B OMOJIOTMYECKHX H MEJHIHHCKHX HCCJIEJIOBAHHAX, M., 1975. 3. BABUIIKEHE PEI PECCHBHASI ACCUMWJISILINA TJIACHbIX B KPETHHTCKHX T'OBOPAX Pe3iome B crarbe uccjiejiyeTCA perpeccHBHasi ACCHMHIJISIKSA (TADMOHHA) MIaCHbIX B KDETHHTCKHX TO- BOpax. B pesynbraTe CyOBEKTHBHBIX H OOBEKTHBHLIX METOIOB (DOHETHYSCKOrO HCCJIEJOBAHHSA OBLIO YCTaHOBJICHO, 4TO IIepejį TJIaCHLIM BEPXHETO MOIbeMa NPOU3HOCUTCS OYeHb Y3KHif HaripsKEHHELIN TJIACHBINH, HAOMHHAIONIMI I THTEPaTYPHOTO 53bIKa. JTO pa3j:inūne OCOGEHHO SPKO BHIPAXKEHO B NO3HIKHH Tepe] TBEPIBIM COTNIACHBIM, Cp. Z/¢.bis ~ Zlibis GykB. „cnenen“: apzlé.bes ~ apzlibes OykB. „ocjienkyBuraū“: apile.ba ~ apzlibo Gyxs. „ocnen“, dré.skis ~ driskis GyxB. „Gocsx“. dré.skes ~ driskés Gyks. „Oocaxn“: nudré.ska ~ nudrisko GykB. ,pasaapancs®. B criosax apzlé. ba, nudré. ska rnacHblif ¢ B KDETHHTCKHX TOBOPaX HAINOMHHaeT DYCCKHH J, HJIH TJIaCHBI, ynotpeoJisi- EMEIH B BOCTOYHBLIX TOBODpaX JIMTOBCKOTO S3bIKa MOCIE TBEPIOTo !. BeisiBIIeHO, YTO B KPETHHICKAX roBopax Henu(dy3Hble IIACHbIE THA € H € UMEIOT TPH YeTKO BbIpaxeHHbIe BapHaHTA: a) mepej TJIaCHbIMH BEPXHErO MOAbEMa H MATKMMH COTJIACHBIMM ITH TJIACHBIE MPOH3HOCATCS 3aKpBITO H HeCKOJIbKO JĮKĖ)TOHTH3HDYIOTCA; ©) nepejį TBepIBIMH COTJIACHBIMH BCTpe4aOTCH Gosee 3aJHHE BAPHAHTHI, HECKOJIBKO HAMO~ MHHAIOIIHE PYCCKOE 3; B) Imepejį CMArYEHHBIMH COTJIACHBIMM, 3a KOTODbIMH CIIGAYIOT TJIaCHBIE THIA €, e, IPOR3HO- CATCH ¢, e. ACCHMUIISLIMN TIOBEPTalOTCH H TJIiaCHbIe THA O, a TAKKe TADTOHIH, MEPBHIM KOMIOHEHTOM KOTOPHIX SBISAIOTCS MCCIICAOBAHHBLIC TJIaCHBIC, PesyibTaThl ayIMTHBHOTO HAaOJIOJIEHHS MONTBEPXKIAIOTCH AAHHBIMH criekTporpaduieckoro aHam3a. B noxasisromem GOJIbuUIHHCTBE CJIy4aeB B no3uuau (a) Bropas dopMaHTA Fs TJIaCHBIX € H e HaXOJIHTCS B OOJIEC BbICOKON 30He YacTOT, UEM B IO3HIKHH (B) H B OCOGEHHOCTH — (6). Ecnu cpaBHHTb aCCHMHIJISIMIO TJIACHbIX B KDETHHTCKHX H TEJILUNSŪCKHX FOBOPAX, TO OCHOBHOC HX pa3iIHu4une 3aKJIPOMaeTCSH B TOM, YTO B TeJILUISŪCKHX TOBOpaX B Dpe3yJjibTaTE ACCHMHJISOHH H3- MeHsieTCA (dOHeMa, a B KDETHHTCKHX MOSBIISIFOTCS HOBbIE BADHAHTHI TOM Ke camo bOHEMEI. 25