Regresyvinė balsių asimiliacija kretingiškių šnektose

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI. XXIX (1991) ZOFIJA BABICKIENĖ REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA KRETINGIŠKIŲ ŠNEKTOSE 1. Įvadinės pastabos*. Balsių asimiliacijos dėsnis yra labai svarbus žemaičių tarmės reiškinys: juo remiasi net šiaurės žemaičių – kretingiškių ir telšiškių – patarmių klasifikacija (Girdenis, Zinkevičius, 1966, 142; Zinkevičius, 1978, 112–114; Grinaveckis, 1973, 13, 142–145, Girdenis, 1981, 42, 50). Balsių asimiliacija yra plačiau tyrinėta tik telšiškių ir varniškių patarmėse (Girdenis, 1962; Rokaitė, 1961; Vitkauskas, 1963, 1974; Skirmantas, Girdenis, 1972). Atidesni stebėjimai ir eksperimentai parodė, kad asimiliacijos esama ir Kulių, Budrių bei Darbėnų šnektose, priklausančiose šiaurės žemaičiams dounininkams kretingiškiams. Kretingiškių patarmėje balsių asimiliacija nėra tokia ryški kaip telšiškių. Beveik visose pozicijose, kur telšiškiai turi i, u (pvz.: vns. vard. vė̃nės „vinis“, mõsės→musis „musė“: dgs. gal. vinis „vinis“, mùsis → musis „muses“ Mžk¹) kretingiškiai taria uždaresnius ę, o variantus, plg. tokias minimalias poras: vns. vard. bẽtės → bitis „bitė“: dgs. gal. bẽtis → bitis „bites“; es. l. vns. 1 a. knę̃šǫ „knisu“: 2 a. knęši „knisi“; dgs. vard. rõgė „rugiai“: dgs. kilm. rùg’ūm „rugių“; es. l. vns. 1 a. pl’ǫ.rpǫ→pliurpù „pliurpiu“: 2 a. pl’ǫ.rpi „pliurpi“. Antruo­siuose porų pavyzdžiuose balsiai ę, o yra uždaresni ir aukštesnio pakilimo (dėl transkripcijos žr. p. 24). Asimiliacijos tendencija nesunkiai pastebima ir tada, kai kretingiškių šnektose ę būna pailgėjęs. Palyginkime, aš rė̃.šǫ → aš rišu „aš rišiu“: to rė̃.ši „tu riši“; aš patę̃.ksǫ → aš patiksu „aš patiksiu“: to patę̃.ksi „tu patiksi“; drė̃.skes „driskės“: drį̃.skiṣ „driskis“; žlė̃.be „žlibė“: žl’į̃.bi „žlibi“; spę̃.tres „spitrės“: sp’į̃.tris „spitris“. Šiuo atveju prieš aukštutinio pakilimo balsį tariamas labai siauras įtemptas balsis, primenas literatūrinės kalbos ė. Tiriamosiose šnektose tas balsis yra ryškiai diftongizuotas, gana panašus į dvibalsį ie. Lygindami balsių asimiliaciją kretingiškių ir telšiškių patarmėse, matome, kad esminis jos skirtumas yra tas, jog telšiškių patarmėje dėl asimiliacijos pasikeičia fonema, o kretingiškių šnektose atsiranda nauji tos pačios fonemos variantai – siauresni e, o alofonai. Susidaro įspūdis, kad šitokia stadija galėtų būti praėję ir telšiškiai (plg. Kazlauskas, 1969, 32), bet vėliau dėl tam tikrų priežasčių jie tarpinius garsus pakeitė aiškiais. Jeigu ši prielaida yra teisinga, tai kretingiškių šnektose balsių asimiliacijos reiškinys turėtų būti senesnis. * Autorė nuoširdžiai dėkoja prof. A. Girdeniui, paskatinusiam parašyti šį straipsnį, taip pat pateikusiam daug vertingų kritinių pastabų, į kurias stengiasi atsižvelgti. 1 Vietovių sutrumpinimai tokie pat kaip akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“. 15 Eil. Nr. | Balsis | Prabos tūris | Pozicija | Parametrai | Pra F₁ 1 | ẹ | 6 | —C′ | x ± s | 345 ± 14 | | | | v | 4,14 | | | | ÷ | 330 ÷ 360 2 | ẹ | 11 | —C | x ± s | 400 ± 35 | | | | v | 8,45 | | | | ÷ | 380 ÷ 420 2. Tyrimo metodika. Kretingiškių šnektų įrašai buvo analizuojami ne tik audiciniu būdu, bet gana plačiai buvo taikomas ir instrumentinis-spektrografinis metodas2. Šiuo metodu buvo tiriamos atskirų balsių ir dvibalsių akustinės ypatybės, ypač fonemų /ę/, /e/, /ọ/ poziciniai variantai. Pirmą kartą buvo paimtas toks tekstas: ātē·t drẽ.s̃kis õntā, ātē·t drẽ.s̃kēs õntā, tūoki drẽški atvès, tūokę drẽškę atvès, tūokę drẽškę laūko, aš tum drẽšk’u laūko…* Antroji kartą pasirinktas toks tekstas: aš pẽlūs jeu alāus, aš patẽ·ks’o pūonams, ātē·t drẽ.s̃kis õntā, jeu nudrẽ.s̃ka Stāpuons, to palẽ·ksi vẽšūs, lāuk tuo plẽ.ke šētā, to pẽlis tuo alāus, ātē·t drẽškes õntā, to jeu pẽli šētā, jeu nuplẽ.ka Stāpuons, lāuk tuo žlẽ.bę šētā … Diktoriai3 tekstus skaitė į magnetofoną konstatuojamąja intonacija. Tiriant Kulių šnektos tekstus, vienas įrašas darytas Vilniaus universiteto Audiovizualinėje laboratorijoje magnetofonu „Tembr“ (juostos greitis 190,5 mm/s). Kito — Kaune, bute, magnetofonu „Orbita“ (juostos greitis — 97,5 mm/s), naudojantis kryptiniu mikrofonu MD-52-A. Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje buvo nufilmuotos dinaminės „Visible speech“ tipo spektrogramos. Naudotasi Kauno politechnikos instituto konstrukcijos spektrografu KP1-69. Spektrogramų dažnumų diapazonas — 50—10000 Hz, juostos greitis 63,3 mm/s, analizės laikas — 4 ms, laiko žymės — 20 ms. Balsių ir dvibalsių formančių centrai spektrogramose matuoti pradžioje, viduryje ir pabaigoje mikrofilmų skaitomuoju aparatu „Mikrofilm“ su objektyvu, di- 2 Savo gimtosios Kulių šnektos, apimančios Blidakių, Reiskių, Pāalančio, Unkurių ir kt. kaimus, tekstus šiuo metodu tyrė šio straipsnio autorė, o Darbėnų šnektos — A. Kalninaitė. 3 Diktoriais buvo pasirinkti du vyrai, gerai mokantys savo tarmę. * Dėl dvibalsių (laužtinės) priegaidės (žymėjimo) žr. p. 24. 16 1 lentelė džia | Vidurys | Pabaiga F₂ | F₁ | F₂ | F₁ | F₂ 1830 ± 28 | 380 ± 28 | 1855 ± 29 | 400 ± 20 | 1855 ± 19 1,56 | 7,55 | -1,58 | 5,17 | 1,04 1800 ÷ 1860 | 350 ÷ 410 | 1820 ÷ 1825 | 380 ÷ 420 | 1835 ÷ 1875 1725 ± 60 | 445 ± 35 | 1780 ± 60 | 465 ± 35 | 1725 ± 50 3,54 | 7,95 | -3,2 | 7,16 | 3 1685 ÷ 1765 | 420 ÷ 465 | 1745 ÷ 1815 | 445 ÷ 485 | 1690 ÷ 1760 dinančių dešimt kartų. Spektrogramose trukmė matuota pagal laiko žymes. Matuojant buvo užsirašomas formantų vidurinio filtro arba dviejų gretimų filtrų eilės numeris, kuris vėliau pagal specialią lentelę paverstas hercais (Hz). Tokiu būdu išmatuota ir ištirta per 200 spektrogramų. Atlikus visus matavimus, skaičiuoti šie statistiniai parametrai: aritmetinis vidurkis (x̄), dispersija (S²), standartinis nukrypimas (s). 95% patikimumo intervalas (÷), variacijų koeficientas (v). Rezultatų reikšmingumas įvertintas Stjudento kriterijumi (Урбах, 1975). Visi parametrai ir kriterijai skaičiuoti pagal formules, pateikiamas knygoje (Урбах, 1964, 131—133, 166—171). 3. Spektrografinio tyrimo rezultatai 3.1. Balsis e „i“ 1 lentelė rodo gana ryškią balsio ę asimiliaciją — vns. vard. žlė.bis „žlibis“: vns. kilm. žlė.bę „žlibio“. Skaičiuojant buvo atmesti formų su k (drė.skis : drė.skę) duomenys, nes pastebėta, kad minkštieji priebalsiai k’, š’ modifikuoja balsio ę kokybę. Antrųjų formančių ir pradžios, ir vidurio, ir pabaigos patikimumo intervalai nesusikerta. Intervalų skirtumas didžiausias pabaigoje. 2 lentelė rodo taip pat pusilgį kirčiuoto balsio ę „i“ asimiliaciją. Čia lyginami šie pavyzdžiai: balsio ę — vns. vard. drė.skis „driskis“ ir ę dgs. vard. drė.skes „driskės“. Matome, kad didžiausias antrųjų formančių patikimumo intervalų skirtumas yra pradžioje — 105 Hz, žymiai mažesnis viduryje — 65 Hz ir pabaigoje dar labiau sumažėja. Šie statistiškai reikšmingi rezultatai dar parodo gana ryškią balsio ę diftongizaciją, kuri kretingiškių patarmėje yra atsiradusi dėl priebalsių minkštumo. Balsio pradžia, primenanti i, lengviau suderinama su tuo minkštumu. 2. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 17 Eil. Nr. Balsis Prabos tūris Pozicija Parametrai Pra F1 1 ę 6 — C’i x ± s 430 ± 19 v 4,5 ÷ 410 ÷ 450 2 ę 6 — C’e x ± s 435 ± 39 v 7,1 ÷ 400 ÷ 470 Eil. Nr. Balsis Prabos tūris Pozicija Parametrai Pra F1 1 ę 6 — C’i x ± s 360 ± 56 v 15,7 ÷ 300 ÷ 420 2 ę 9 — C’e x ± s 355 ± 53 v 14,75 ÷ 310 ÷ 400 3 ę 8 — Ca x ± s 400 ± 60 v 15 ÷ 350 ÷ 450 18 2 lentelė džia Vidurys Pabaiga F₂ F₁ F₂ F₁ F₂ 2250 ± 67 425 ± 18 2275 ± 38 445 ± 14 1900 ± 65 2,98 4,27 1,7 3,2 3,42 2180 ÷ 2320 405 ÷ 445 2235 ÷ 2315 430 ÷ 460 1920 ÷ 2060 2030 ± 42 430 ± 19 2095 ± 69 445 ÷ 27 1925 ± 44 2,0 4,5 3,29 6,2 2,3 1985 ÷ 2075 410 ÷ 450 2020 ÷ 2170 415 ÷ 475 1880 ÷ 1970 3 lentelė džia Vidurys Pabaiga F₂ F₁ F₂ F₁ F₂ 1805 ± 45 355 ± 31 1875 ± 62 375 ± 33 1840 ± 88 2,49 8,7 3,3 8,96 8,4 1755 ÷ 1850 320 ÷ 390 1810 ÷ 1940 340 ÷ 410 1750 ÷ 1930 1790 ± 49 380 ± 55 1845 ± 52 395 ± 60 1815 ± 95 2,75 14,5 2,8 15,3 5,24 1750 ÷ 1830 330 ÷ 425 1800 ÷ 1890 345 ÷ 445 1735 ÷ 1895 1590 ± 65 470 ± 39 1675 ± 35 470 ± 63 1590 ± 48 4,14 8,4 2,12 13,5 3 1535 ÷ 1645 435 ÷ 500 1645 ÷ 1705 415 ÷ 525 1550 ÷ 1630 2* 19 Iš tikrųjų priebalsių minkštumas ir kietumas gerokai modifikuoja balsių spektrą. Prieš minkštąjį priebalsį balsis gauna aukštesnį tembrą (Girdenis, Kubiliūtė-Kliukienė, 1982, 36). Skirtumas tarp asimiliuoto ir neasimiliuoto balsio ypač gerai pastebimas, kai po pastarojo eina kietasis priebalsis, plg. žļė.bis „žlibis“: apžļė.bęs „apžlibęs“: apžļė.ba „apžlibo“, drė.s kis „driskis“: drė.skęs „driskęs“: nudrė.ska „nudrisko“. Trečiuosiuose porų pavyzdžiuose balsis ę labai primena rusų kalbos э arba rytiečių ė, vartojamą po sukietėjusio l. Skiriasi net ir priebalsių tarimas. Tuo atveju, kai galūnėje yra aukštutinis balsis, priebalsis prieš ę būna aiškiai minkštas. Labai nežymiai minkštėja priebalsis prieš ę, einantį prieš ę tipo balsius. Na ir visai kietas priebalsis būna prieš ę, esantį prieš kietąjį priebalsį, plg. spē.tris „spitris“, spē.tres „spitrės“: spę.tra „spitro“. 3 lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai, gauti išmatavus pusilgio balsio ę „i“ spektrą tokiuose žodžiuose, kaip drė.skis „driskis“, trė.dis „tridis“, antroje — drė.skę „driskio“, trė.dę „tridžio“, trečioje — nudrė.ska „nudrisko“, sotre.da „sutrido“. Reikšmingi statistiniai rezultatai gauti lyginant antrųjų formantų patikimumo intervalus pirmojoje (1755 Hz, 1810 Hz, 1750 Hz) ir trečioje (1535 Hz, 1645 Hz, 1550 Hz) arba antroje (1750 Hz, 1800 Hz, 1735 Hz) ir trečioje eilutėse. Akivaizdi kuliškių šnektos balsio ę „i“ asimiliacija parodyta grafike, kur vertikalioje ašyje pažymėtas spektrogramų dažnumas (Hz), o horizontalioje — formantų centrų taškai — pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Grafikui panaudoti kelių bandymų duomenys, gauti paskaičiavus jų vidurkį. Kreivės A patikimumo intervalai: Pr. — 1962±47; Vid. — 2002±43; Pab. — 1865±57; kreivės B — Pr. — 1848±50; Vid. — 1906±60; Pab. — 1822±64; kreivės C — Pr. — 1590±65; Vid. — 1675±35; Pab. — 1590±48. Balsio ę „i“ asimiliacija. A — ę — C’i; B — ę — C’e; C — ę — Ca Balsio ę „i“ asimiliacijos esama ir Darbėnų šnektoje. Ypač reikšmingi spektrografinio tyrimo rezultatai gauti, kai balsis ę „i“ lyginamas pozicijose prieš priešakinės ir užpakalinės eilės balsius. Balsio ę „i“, esančio prieš priešakinės eilės balsį, antrosios formantės patikimumo intervalai šie: pradžioje — 2540 Hz, viduryje — 2300 Hz, pabaigoje — 2250 Hz, o prieš užpakalinės eilės balsį gauti gerokai mažesni rezultatai: pradžioje — 2170 Hz, viduryje — 1870 Hz ir pabaigoje — 1970 Hz (Kalniūtė, 69). 20 Čia apibūdinti balsio ę „i“ asimiliacijos dėsningumai matomi kaitant žodžius: rė.štę „rišti“, bętęs ~ bitis „bitė“, trę.dis „tridis“. 1. Esamasis laikas Būsimasis laikas 1a. Kulių Darbėnų Kulių Darbėnų 1a. rėšǫ rešo re.šo rė.šu 2a. rėši riši rė.ši rė.ši 3a. rėš reš reš reš 2.⁴ Vienaskaita Daugiskaita V. bętęs trę.dis bįę.tis trędē K. bętęis trę.de bęt’ū’m trįę.d’u N. bętęi tręđ’ōu bętįms trędēms G. b’įę.ti trįę.di bętis tręd’ūs Įn. bętę tręd’ō bętęmis trędēs Vt. bętīē trędīe bętīēs tręd’ūs Ypač aiški dvibalsio ęi „ie“ asimiliacija skiemenyse, kurie literatūrinėje kalboje nekirčiuojami, o tiriamos šnektose kai kada gauna atitrauktinį kirtį, pvz.: kvęitis „kvietys“: sǫ kvęit’ǫ; rėibībę „riebybė“: rėibōs „riebius“; stęipis ~ stie pies „stiebiesi“: stęibōus ~ stiebos „stiebuosi“. Dvibalsio ęi „ie“ asimiliacija yra palengvinęs antrojo sando poveikis: juk net tokiuose žodžiuose, kaip kęimę „kieme“, kęim’ā „kiemai“ balsis ę ir šiaip yra siauresnis, negu, pavyzdžiui, kę.rmes ~ kirmis „kirmėlė“, pę.rmā „pirma“. 3. Vienaskaita Daugiskaita Kulių Darbėnų Kulių Darbėnų V. kvęitis kvītis kvęitē kvītē K. kvęitę kvęitę (kvīti) kvęit’ū’m kvīt’ū N. kvęit’ōu kvęit’ōu kvęitēms kvęitēms G. kvęiti kvęiti kvęit’us kvīt’us Įn. sǫ kvęit’ō sǫ kvęit’ō sǫ kvęitēs sǫ kvęitēs Vt. kvęitīē kvęitīē kvęit’ūs kvīt’ūs Balso ę „i“ alofonų variavimas kretingiškių šnektose turi ne tik bendrų, bet ir kai kurių skirtingų ypatybių. Darbėnų šnektoje vartojamas trumpasis į prieš i tipo vokalizmą, pvz.: bītims „bitėms“, kiši „kiši“, riši „riši“. Kulių šnektoje tariamas truputį platesnis ę tipo alofonas. 3.2. Balsis ę „e“ Kretingiškių patarmėje pastebėta ir balsio e asimiliacija. Palyginkime tokias poras Kulių šnektoje: vns. gal. s’ēni „senį“, ēžī „ežį“: sēnę „senę“, ēžę „ežią“, vns. vard. gerē.snis „geresnis“: vns. kilm. gerē.snę „geresnio“, vns. gal. vaik’ēli ~ 4 Čia pateiktos Kulių šnektos paradigmos. 21 Eil. Nr. | Balsis | Prabos tūris | Pozicija | Parametrai | Pra | F₁ 1 | i̇e | 10 | – C′i | x ± s | 400 ± 28 | | | | v | 7,1 | | | | – | 380 ÷ 420 2 | e | 10 | – Cọ | x ± s | 430 ± 40 | | | | v | 9 | | | | ÷ | 400 ÷ 460 vaikelį „berniuką“, vns. kilm. vaikelę „vaikelio“. Prieš aukštutinius balsius tariamas diftongoidas, gerokai primenąs literatūrinės kalbos dvibalsį ie. Tą patvirtina ir balsio e spektrografinio tyrimo rezultatai, pateikti 4-oje lentelėje. Balsis e buvo tiriamas šiose porose: mi̇e.di „medį“: mėde „medžio“; pi̇ė.ti „petį“: pėte „pečio“; vaikė.li „vaikelį“: vaikelė „vaikelio“; lapiė.li „lapelį“: la-pėlė „lapelio“. Didžiausias asimiliuoto ir neasimiliuoto e antrųjų formantų patikimumo intervalų skirtumas yra balsio tarimo pradžioje: 1760 Hz : 1615 Hz ir visai nežymus balsio tarimo pabaigoje. Gana reikšmingi A. Kalniūtės gauti balsio e asimiliacijos duomenys Darbėnų šnektoje. Asimiliuoto balsio e antrųjų formančių patikimumo intervalai: pradžioje — 2330 Hz; viduryje — 2270 Hz; pabaigoje — 2110 Hz; neasimiliuoto — pradžioje — 2140 Hz; viduryje — 1990 Hz; pabaigoje — 1910 Hz (Kalniūtė, 78). Reikšmingi statistiniai rezultatai rodo, kad Darbėnų šnektoje balsio e formantės, esančios prieš i ir prieš e tipo balsius, išsidėsčiusios skirtinguose lygmenyse. Kretingiškių šnektose balsis e, kaip ir ę, turi keletą aiškių variantų: prieš kietąjį priebalsį būna labai atviras ɛ, pvz.: būs. 1. vns. 1a. ne.šo ~ nėšu „nešiu“, nume.so ~ numėsu „numesiu“. Prieš priebalsį, einantį prieš ę tipo balsį, tariamas e, panašus į literatūrinės kalbos e, pvz.: numė.tės „numetęs“, nutė.pės „nutepęs“. Siauras ę, primenantis trumpą tarptautinį ę (nėši „neši“, gėri „geri“, kėpi „kepį“) ir aiškiai diftongizuotas i̇e (numė.si „numesi“, nuti̇e.psi „nutep­si“) vartojami, kai galūnėje yra aukštutinio pakilimo balsis. Ilgas ę (grėžo ~ grėžų „gręžiu“, grė.šo ~ grėšu „gręšiu“) skiriasi nuo siauro, įtempto ę, einančio prieš i tipo vokalizmą (grėži „gręži“, grėši „gręši“). Tiriamoms šnektoms būdinga asimiliuoto balsio e alofonų hierarchija: i̇e, ę, ę ir kt. 22 4 lentelė džia | Vidurys | Pabaiga F₂ | F₁ | F₂ | F₁ | F₂ 1810 ± 65 | 495 ± 69 | 1750 ± 71 | 580 ± 69 | 1695 ± 80 3,6 | 14 | 4 | 12 | 4,7 1760 ÷ 1860 | 440 ÷ 545 | 1695 ÷ 1805 | 530 ÷ 630 | 1635 ÷ 1755 1700 ± 116 | 545 ± 58 | 1690 ± 72 | 605 ± 71 | 1665 ± 53 6,86 | 10,75 | 4,26 | 11,8 | 3,2 1615 ÷ 1785 | 500 ÷ 585 | 1640 ÷ 1740 | 555 ÷ 655 | 1625 ÷ 1705 Panašiai pasiskirsto priebalsių kietumas bei minkštumas: prieš ε tipo balsius priebalsis būna visai kietas, prieš e – šiek tiek suminkštėjęs, prieš ę arba ‘e tipo balsius – visai minkštas. 3.3. Balsis o „u“ Stebėjimai patvirtina, kad kretingiškių šnektose asimiliuojami ir u tipo balsiai. Asimiliacijos labiausiai veikiami dvibalsiai oi < ui, ou < uo, vartojami nekirčiuotame skiemenyje, gavusiame kirtį, atitrauktą iš kirčiuotos galūnės. Tą patvirtina 4 ir 5 paradigma kộudis ~ Kuodys, trộikis ~ Truikys (pavardės). 4. Vienaskaita Daugiskaita Kulių Darbenų Kulių Darbenų V. kộudãs kộudãs kộudė kộudė K. kộudę kộudę kộud’ù’m kộud’ū N. kộud’ộu kộud’ộu kộudėms kộudėms G. kộudi kộudi kộud’ūs kộud’ūs Įn. sộ_kộud’ộ sộ_kộud’ū sộ_kộudė·s sộ_kộudės Š. kộudi kộudi 5. Vienaskaita Daugiskaita Kulių Darbenų Kulių Darbenų V. trộikis trộikīs trộikė trộikė K. trộike trộike trộik’ū’m trộik’ū N. trộik’ộu trộik’ộu trộikėms trộikėms 23 G. trọikì trūikì trọik’ùs trūik’ùs In. sò_trọik’ò sò_trọik’ù sò_trọikēs sò_trọikēs Š. trọikì trūikì trọikē trūikē Spektrografinio tyrimo rezultatai Darbėnų šnektoje parodė neabejotiną u tipo balsio asimilacijos tendenciją. Pavyzdžiui, tiriant o tipo balsį, einantį pozicijoje prieš aukštutinio pakilimo balsius, gauti šie antrųjų formantų patikimumo intervalai: pradžioje — 1400 Hz, viduryje — 1310 Hz, pabaigoje — 1370 Hz, o pozicijoje — Ce — šie rezultatai pradžioje — 1390 Hz, viduryje — 1250 Hz, pabaigoje — 1240 Hz (Kalniūtė, 81). Balsio u asimiliacija pastebėta ir šiose žodžių porose: jōukà „juokai“ : jōukū·m „juokų“; pōrvà „purvai“ : pō·rvū·m „purvų“; kōtà „kutai“ : kōtū·m „kutų“; jōudà „juoda“ : jōudībė „juodybė“; trōpō „trupu“ : trōpiēs „trupės“ ir t. t. Asimiliacija yra nežymi, kai balsis yra pailgėjęs po senoviniu kirčiu, pvz., skọ·si „skusi“ : skọ·sęs „skusis“, ọ·tis ~ utys „utelės“ : ọ·tęs; krọ·pis → krupis „neužauga“ : krọ·pęs ~ krupės „rupūžės“. Labai menkas skirtumas tarp asimiliuoto ir neasimiliuoto balsio jaučiamas tada, kai galūnėje yra trumpas kirčiuotas aukštutinis balsis, pvz. vns. vard. ọ·tęs ~ utis : dgs. gal. ọ·tis ~ utis „utis“. 4. Išvados 1. Kretingiškių šnektose nedifuziniai e ir e tipo balsiai turi šiuos ryškius variantus: a) Prieš aukštutinio pakilimo balsius ir minkštuosius priebalsius šie balsiai yra labai uždari, diftongiškos prigimties — ẹ, īe. b) Prieš kietuosius priebalsius tariami daug atviresni e tipo balsiai, primenantys rusų kalbos э. c) Prieš suminkštintus priebalsius ir kitose pozicijose (pvz., prieš e ir e) tariami ẹ, e tipo balsiai. 2. Asimiliacija būdinga ir u tipo balsiams bei dvibalsiams, į kuriuos tie balsiai įeina. 3. Audicinių stebėjimų išvadas patvirtina spektrografinis eksperimentas. Pirmuoju (a) atveju balsiai ẹ ir e turi daug aukštesnę antrąją formantę negu trečiuoju (c) ir ypač antruoju (b) atveju. Pastabos. Dėl ženklų stokos kai kur asimiliuoti e, o tipo balsiai žymimi tik e, o, vietoj siauresnių (su dviem taškais apačioje). *Dvibalsių au, ou, ie, uo laužtinę priegaidę spaustuvė pažymėjo ne ant abiejų sandų, o tik ant pirmojo LITERATŪRA Girdenis A. Balsių asimiliacijos reiškiniai Tirkšlių tarmėje || Kalbotyra, 1962. T. 4. P. 141—150. Girdenis A., Zinkevičius Z. Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos || Kalbotyra, 1966. T. 14. P. 139—147. 24 Girdenis A. Hierarchinė šiaurės žemaičių tarmės klasifikacija || Baltistika, 1981. T. 17(1). P. 42—51. Girdenis A., Kubiliūtė-Kliukienė R. Regresyvinis priebal­sių palatalizacijos poveikis balsių spektrui šiaurės žemaičių tarmėje || Kalbotyra, 1982. T. 33(1). P. 30—37. Grinaveckis V. Žemaičių tarmių istorija (fonetika). V., 1973. Kalniūtė A. Darbėnų šnektos prozodija ir vokalizmas. Diplominis darbas. V., 1978. Kazlauskas J. Dėl baltų *ei ir *o lietuvių žemaičių tarmėse || Baltistika, 1969. T. 5(1). P. 29—35. Rokaitė B. Kai kurie nauji žemaičių tarmių fonetikos dalykai || Lietuvių kalbotyros klausimai, 1961. T. 4. P. 149—153. Skirmantas P., Girdenis A. Progresyvinė balsių asimiliacija pietinėse „dounininkų“ šnektose || Kalbotyra, 1972. T. 2(4). P. 91—96. Vitkauskas V. Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse || Lietuvių kalbotyros klausimai, 1963. T. 6. P. 269—273. Vitkauskas V. Nauji regresyvinės balsių asimiliacijos veikimo faktai Kuršėnų šnektoje || Kalbotyra, 1974. T. 26(1). P. 81—85. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos dialektologija. V., 1978. Урбах Б. Ю. Биометрические методы. М., 1964. Урбах Б. Ю. Статистический анализ в биологических и медицинских исследованиях. М., 1975. 3. БАБИЦКЕНЕ РЕГРЕССИВНАЯ АССИМИЛЯЦИЯ ГЛАСНЫХ В КРЕТИНГСКИХ ГОВОРАХ Резюме В статье исследуется регрессивная ассимиляция (гармония) гласных в кретингских говорах. В результате субъективных и объективных методов фонетического исследования было установлено, что перед гласным верхнего подъема произносится очень узкий напряженный гласный, напоминающий i литературного языка. Это различие особенно ярко выражено в позиции перед твердым согласным, ср. ž̇i̇.bis ~ ži̇bis букв. „слепец“: apž̇lē.bes ~ apž̇lēbęs букв. „ослепнувший“; apž̇lē.ba ~ apž̇libo букв. „ослеп“; drė̇.skis ~ driskis букв. „босая“; drė̇.skes ~ driskes букв. „босики“; nudrė̇.ska ~ nudrisko букв. „раздиралась“. В словах apž̇lē.ba, nudrė̇.ska гласный ẹ в кретингских говорах напоминает русский э, или гласный, употребляемый в восточных говорах литовского языка после твердого l. Выявлено, что в кретингских говорах недиффузные гласные типа ẹ и e имеют три четко выраженные варианта: а) перед гласными верхнего подъема и мягкими согласными эти гласные произносятся закрыто и несколько дифтонгизируются; б) перед твердыми согласными встречаются более задние варианты, несколько напоминающие русское э; в) перед смягченными согласными, за которыми следуют гласные типа ẹ, e, произносятся ẹ, e. Ассимиляции подвергаются и гласные типа ø, а также дифтонги, первым компонентом которых являются исследованные гласные. Результаты аудитивного наблюдения подтверждаются данными спектрографического анализа. В подавляющем большинстве случаев в позиции (а) вторая форманта F₂ гласных ẹ и e находится в более высокой зоне частот, чем в позиции (в) и в особенности — (б). Если сравнить ассимиляцию гласных в кретингских и тельшяйских говорах, то основное их различие заключается в том, что в тельшяйских говорах в результате ассимиляции изменяется фонема, а в кретингских появляются новые варианты той же самой фонемы. 25