Germanizmai XVII a. Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių tarmėje (remiantis „Lexicon Lithuanicum“)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Nijolė CEPIENE GERMANIZMAI XVII A. MAŽOSIOS LIETUVOS VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ TARMĖJE i (REMIANTIS "LEXICON LITHUANICUM") Rankrastinis vokieciy-lietuviy kalbų žodynas "Lexicon Lithuanicum" — pirmasis XVII a. vidurio MaZosios Lietuvos leksikografinis darbas, kurio lietuviškosios dalies pagrindą sudaro pietinių vakarų aukštaičių šnektų Zodziail. Iš visų jame esančių 7200 lietuviškų žodžių yra apie 210 leksinių germanizmų (be fonetinių ir grafinių to paties žodžio variantų). Iš jų maždaug 175 grynieji germanizmai ir 35 hibridai, t.y. žodžiai, kurių kamiene yra kitų kalbų kilmės darybos afiksų arba šaknų?. Germanizmai sudaro apie 396 visos lietuviškos žodyno leksikos. Čia nepriskiriami skoliniai, patekę per slavų kalbas. Kai kurių žodžių atėjimo kelius į lietuvių kalbą sunku nustatyti, nes neaišku, ar jie pasiskolinti tiesiog iš vokiečių kalbos, ar atėję per slavų kalbas, pvz.: anizei (= anyžiai), lampa (= lempa), pancierus (= pancierius) "šarvas", spunta "kaištis". Daugumą žodyno germanizmų sudaro daiktavardžiai (~185), gerokai mažiau veiksmažodžių (~20), be to, yra keli būdvardžiai bei dalelytė (ja, je). Visi germanizmai priderinti prie lietuvių kalbos gr. atinés sistemos. iame straipsnyje aptariama vokiečių kalbos skolinių semantika, kilmė ir vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje, lyginama su kitų Mažojoje Lietuvoje išleistų žodynų vokiečių kalbos skoliniais. I. DAIKTAVARDZIAI3 1. Namų apyvokos ir ūkio daiktų bei įrankių pavadinimai (46): a) indų, virtuvės įrankių (13), pvz.: bosas "statinė" « Pr. vok. FaB "t. p." kragas "ąsotis" « Pr. vok. krog, krug "indas", legeré "maža statinaité" « Pr. vok. lėgel "t. p.", mézeris "grūstuvė" « Pr. vok. mėser "t. p.", panė "keptuvė" < Pr. vok. pan, pan "t. p.", tynė "vonia" « Pr. vok. tin "didelė vonia"; 1 Plačiau apie šį žodyną žr. Drotvinas V. "Lexicon Lithuanicum" — rankraštinis XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodynas // Lexicon Lithuanicum. V., 1987. P. 6-23. Hibridiniai vediniai ir dariniai (~50), sudaryti jau lietuvių kalbos dirvoje, čia nepriskaičiuojami. kame Teminės grupės pateikiamos eilės tvarka pagal germanizmų kiekį Skliausteliuose žymimas jų skaičius. ; 37 b) darbo, meistrystės įrankių (12), pvz.: bindokas "dailidžių kirvis", plg. Pr. vok. bindaxt "t. p.", borai "neštuvai" « Pr. vok. bor "t. p.", busokas "ilga kartis su geležiniu kabliu" « Pr. vok. boshaken "t. p.", spatas "kastuvas" « vok. Spaten "t. p.", zogas "pjūklas" < Pr. vok. zoge "t. p.", kneipis "batsiuvio peilis" « Pr. vok. Kneif "t. p."; c) vežimo, akėčių, pakinktų ir jų dalių (11), pvz.: dyselis "vežimo rodiklis" « Pr. vok. disel "t. p.", leiterės "vežimo gardés" « Pr. vok. leiter "t. p.", negeliai "akėtvirbaliai" « Pr. vok. Nagel, pl. "vinis", rungas "į ratų skersaplautį statomas pagalys" « Pr. vok. rung, runge"t p.", šėnai "ratlankis" < Pr. vok. schéne, schėn "t. p.", š()pykis "stipinas" « Pr. vok. schpike "t. p."; d) kitų daiktų pavadinimai (10), pvz.: dekis "užtiesalas (arkliui uždengti)" « Pr. vok. dęk "t. p.", liktis "žvakė" « Pr. vok. licht "t. p.", spinta « Pr. vok. spind, zakas "maišas" « vok. Sack. 2.Asmenų pavadinimai (30): a) atliekančių kokį darbą ar veiksmą (27), pvz.: bruvėlė "aludaris « v.v.ž. brūwer "t. p.", butkerė "kubilius" « Pr. vok. butker "t.p.", jėgerė "medžiotojas" « vok. Jager "t.p.", patobelis "varpininkas" «< Pr. vok. potabel "t.p.", skrybėlė "raštininkas", plg. v.v.a. schriboere "t. p.", šneiderius "siuvėjas" « vok. Schneider "t.p."%; b) pagal socialinę padėtį (2): būras "valstietis" « Pr. vok. bdr "t.p.", ercikis "hercogas" « vok. Herzog "t.p."; c) pagal kitus požymius (1): jumprova "panelė" « Pr. vok. iunfraw "t.p.". 3. Pastatų bei jų dalių ir statybinių medžiagų pavadinimai (25): a) trobesių ir jų dalių (14), pvz.: kelnorė "rūsys" « vok. Keller "t.p.", skūnė "daržinė" « Pr. vok. schune "t.p.", staldas "tvartas" « vok. Stall "t.p.", stuba "troba" « Pr. vok. stuba, stub, stobe, stow "troba, kambarys", kakalys "krosnis" < Pr. vok. kachel, kayel "t.p.", šupas "daržinė" « Pr. vok. schépe, schope "t.p."; b) statybinių medžiagų ir detalių (11), pvz.: balkis "rąstas, sija" «< v.v.Z. balke "t.p.", kalkės « vok. Kalk "t.p.", kylis "pleištas" « Pr. vok. kil "t.p.", kengė "kablys" « v.v.ž. henge "t.p.", skindeliai "lentelės stogui dengti" « v.v.ž. schindele "t.p.". 4. Vienetų pavadinimai (10): a) piniginių vienetų (5), pvz.: penigai "pinigai"« v.v.Z. pennig "t.p.", tripelikis "trijų skatikų pinigas" < Pr. vok. dripelker "pinigas", dolerius « v.Z. doler "taleris (senovinė moneta)"; 4 Nemažai asmenų (veikėjų) pavadinimų su priesaga -ininkas aaaryta jau iš lietuvių kalboje vartojamų germanizmų, pvz.: dielininkas "lentų pjovéjas” « lie. dielé "lenta", vindininkas "tekintojas" «lie, vindas "įtaisas sukimui", styrininkas "vairininkas" «lie. stfras "vairas". Su žodžiais penigas, pinigas ir piningas žodyne pateikti aštuoni sudurtiniai daiktavardžiai, 38 b) matų (4): /hibr./ akteinis "ko nors aštuntadalis" « Pr. vok. Achtel "aštuntadalis" + lie. priesaga -einis, 7hibr./ bertainis, berteinis "ketvirtadalis, ketvirtis", plg. vok. Vierchen "XIV a. 2-osios pusės vokiečių ordino moneta", Vierdung "ketvirtoji markės dalis", hubas "žemės ploto matas" « Pr. vok. hūbe "t.p.", murgas "žemės matavimo vienetas" «< v.v.ž. morgen "tiek žemės, kiek žmogus arkliais per vieną rytą suaria" (KI 487); c) laiko vienetų (1): stundas "valanda" « Pr. vok. stund "t.p.". 5. Augalų ir jų vaisių pavadinimai (14), pvz.: bukas « Pr. vok. buk, kerveliai "prieskoninis augalas" « Pr. vok. kerwel "t.p.", meironai "vaistinis ir prieskoninis augalas" <« Pr. vok. meiran, meiron "t.p.", négelkés "gvazdikai" < Pr. vok. négelke "t.p.", vikiai « vok. Wicke, tabakas « vok. Tabak. 6. Drabužių ir jų dalių pavadinimai (9), pvz.: dimžakas (orig. dimg3akas) "kišenė", plg. Pr. vok. Diebssack "t.p.", kedelis "švarkas" < Pr. vok. kédel "t.p.", mučė "kepurė" « v.v.a. mutze, miitze "t.p.", vystė "liemenė" « vok. Weste "t.p.", Ziurstas (orig. 3urBtas) "prijuostė" « Pr. vok. šoršt, šęršt "t.p.", /hibr./ pabuteris "pamušalas" « vok. Futter "t.p." + lie. priešdėlis pa-. 7. Valgių ir gėrimų pavadinimai (7), pvz.: kėžas (orig. kejas) "sūris" « v.v.ž. kese "t.p.", kringelis "riestainis" « vok. Kringel "t.p.", kulšolė (orig. kulBole) "šalta (saldi) sriuba" « Pr. vok. kulschél "t.p.". 8. Gyvūnų pavadinimai (7), pvz.: bulius « Pr. vok. boll, bull 'jautis", elefantas "dramblys" < vok. Elefant "t.p.", liovė " liūtė?" (orig. vok. Hindin "elnė" išversta lie. lowe), plg. v.v.ž. lowe "liūtas", trapas "einis (paukštis)" « vok. Trappe "t.p.", karusas "karosas" « v.v.ž. karusse "t.p.", stinta « vok. Stint. 9. Religijos terminai (5), pvz.: aptas (orig. apts) "vyrų katalikų vienuolyno viršininkas" « vok. Abt "t.p.", kanteris "protestantų bažnyčios vargonininkas" «< Pr. vok. kanter "vargonininkas, dainininkas", psalteras "psalmynas" < vok. Psalter "t.p.". 10. Abstrakčių sąvokų pavadinimai? (5), pvz.: biskis "truputis" « Pr. vok. beske "t.p.", čiekis "ženklas" « Pr. vok. zėyen "t.p.". 11. Visuomeninio gyvenimo terminai (5), pvz.: galgės "kartuvės" « Pr. vok. galge "t.p.", pantas "užstatas" « Pr. vok. pant."t.p.", pustas "paštas" « vok. Post "t.p.", plg. v.v.ž. post "pasiuntinys (raitas)", turmas "kalėjimas" « Pr. vok. tOrm "t.p.". sudaryti vokiečių kalbos darybos pavyzdžiu, pvz., ragpenigai "už ragus mokamas mokestis", plg. vok. Horngėld t.p.", pervažpiningai "mokestis už pervežimą)", plg. vok. Fahrgeld "t.p." ir kt. ią Žodyne yra nemažai hibridinių vedinių, sudarytų jau lietuvių kalboje su priesagomis -imas, -ys- tėir kt., pvz.: kunigystė «lie. kunigas, vertystė « lie. vertė, išliuosavimas « lie. isliuosuoti. 39 12. Metalų, kitų medžiagų pavadinimai (4), pvz.: cinas "alavas" « vok. Zinn "t.p.", pikis "derva, smala" « Pr. vok. pick, pek "t.p.", šmeras "tepalas (ratų)" « Pr. vok. schmėr "t.p.". 13. Ginklų pavadinimai (3), pvz.: pistu(o)lė (orig. pistūlu dgs. kilm.) "pistoletas" « vok. Pistole "t.p.". 14. Gamtos kūnų ir reiškinių pavadinimai (3), pvz.: šturmas "vėtra" «< vok. Sturm "t.p.". 15. Kūno organų (bei jų gaminamų produktų) ir ligų pavadinimai (3): blėkai "viduriai, žarnos" « Pr. vok. flak "t.p.", šlimas "skrepliai", plg. Pr. vok. Slam "t.p.", v.v.Z. slim "t.p.", brantai "sifilis", plg. v.v.ž. brant "karštis, gangrena, augalų liga". 16. Muzikos instrumentų pavadinimai (2): arpa "arfa" « v.v.Z harpe "t.p.", trimita "trimitas" « Pr. vok. trommete "t.p.", plg. v.v.a. trumet. 17. Jūrininkystės terminai (2): inkara(s), plg. vok. Enker "tp." ir Zégnis (orig. 3egnis) "burė", plg. vok. Segel "t.p.", v.v.Z. segene "didelis tinklas". 18. Giminystės terminai (1): švogeris "svainis" « Pr. vok. švdyer "t.p.", plg. v.v.Z. swager "t.p.". 19. Valstybių pavadinimai (1): Denmarkas "Danija" « vok. Déinemark "t.p.". I. VEIKSMAŽODŽIAI Iš 20 vokiečių kilmės veiksmažodžių 7 yra priešdėliniai. Visi veiksmažodžiai — hibridai, sudaryti su lietuviškomis priesagomis -(i)uoti, -(i)o- ti, -auti, -yti. Galima skirti šias semantines grupes: 1. Aktyvy veiksmą reiškiantys žodžiai (16), pvz.: atspuntuoti (orig. atspuntūti) "atkišti (statinę)" « Pr. vok. spunde "užkišti", plg. v.v.ž. spunden "su kamščiu užkišti (statinę)", brukuoti (orig. brukkūti) "grįsti" « Pr. vok. brucken "t.p.", zoguoti (orig. 30gūti) "pjauti" « Pr. vok. z0ėge "t.p.", pandyti "imti, konfiskuoti" « v.v.ž. panden "t.p."7 7 Žodyne yra daiktavardinés šaknies skolinių, pvz: hebelioti "obliuoti" « lie, hébelis "oblius", pabuterauti "dėti pamušalą" « lie. pabuteris "pamusalas”. 40 2. Abstrakty veiksmą reiškiantys žodžiai (3): giliuoti "turėti vertę" « Pr. vok. gele "t.p.". 3. Būseną reiškiantys žodžiai (1): pernaroti "trikdyti", plg. vok. vernarren "apmulkinti, tyčiotis". III. KITŲ KALBOS DALIŲ ZODZIAI Žodyne yra keturi būdvardiniai vokiečių kalbos skoliniai, reiškiantys ypatybes: a) išorines (1): čekas "keršas, margas", plg. vok. scheckig "t.p."; b) vidines (3); pvz.: vertasS « vok. wert "t.p.", liuosas "laisvas" « vok. los 1" „0 tp." Žodyne yra viena tvirtinamoji dalelytė ja, je "taip" « vok. ja "t.p.". "Lexicon Lithuanicum"germanizmy palyginimas su kitų žodynų skoliniais Anksčiau pateiktų "Lexicon Lithuanicum" germanizmų randama ir kituose XVII-XIX a. Mažosios Lietuvos žodynuose, jos raštijos paminkluose. Skiriasi tik kai kurių žodžių rašyba, fonetiniai ir morfologiniai variantai. Vokiečių kalbos skolinių skaičius Mažosios Lietuvos žodynuose priklauso nuo jų apimties, tikslų ir kt. Žodynuose, kuriuose daugiau šnekamosios kalbos žodžių, germanizmų yra daugiau. Prie tokių priskiriami F.Pretorijaus, J.Brodovskio, P.Ruigio, Ch.Mielckės, F.Nesselmanno ir F.Kuršaičio žodynai. Pirmajame spausdintame nedidelės apimties F.W.Haacko žodyne germanizmų nedaug. F.W.Haackas, kaip žinoma, rėmėsi Biblijos Naujojo testamento ir psalmyno leksika, nedėjo žodžių iš šnekamosios kalbos. Kituose šio krašto žodynuose vokiečių kalbos skolinių yra daugiau. Iliustracijai pateikiame vienos teminės grupės "Lexicon Lithuanicum" germanizmus, esančius ir kituose Rytų Prūsijos žodynuose (žr. lentelę). | Kadangi XVII a. viduryje Mažosios Lietuvos lietuvių kalboje buvo nemažas vokiečių kalbos skolinių sluoksnis, galima spėti, kad juos čia vartojo ir anksčiau. Kilmė. Didžioji dalis germanizmų į Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą pateko iš Rytprūsių vokiečių tarmių. 0 Tai jau anksčiau pateikti vežimo, akėčių, pakinktų ir jų dalių, įvairių darbo įrankių bei namų apyvokos daiktų 8 Iššioskolinio yra sudarytas būdo prieveiksmis vertai, nevertai. 9 Šioje grupėje turima ir hibridų: būriškas,ercikiškas. 0 Remiamasi šiais darbais: Frischbier H. Preussisches Wėorterbuch. Berlin, 1882-1883. Bd. 1-2; Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. K., [1935]. 41 pavadinimai.ll Daugelis Rytprūsių vokiečių tarmių žodžių yra kilę iš vidurinės vokiečių žemaičių (v.v.ž.) kalbos!12 (remiamasi K.Schillerio, A.Lūbbeno!3 ir J.Sehwerio14 darbais). Iš tokių minėtini: būras « v.v.ž. bdr, jėgerė "medžiotojas" « v.v.ž. jeger "t.p.", karusas "karosas" «< v.v.ž. karusse "t.p.", kylis "pleištas" « v.v.Z. kil "t.p.", kringelis "riestainis" « v.v.ž. kringel "t.p.", mira "kvapūs sakai «< v.v.ž. mirre "t.p.", pandyti "imti, konfiskuoti" « v.v.ž. panden "t.p.", pané "keptuvė" « v.v.ž. pan, pan "t.p.", pantas "užstatas" < v.v.Z. pant "t.p.", pikis "derva, smala" « v.v.ž. pick "t.p.", rinda "lovelis vandeniui nuo stogo nutekėti" « v.v.ž. rinde "t.p.", skindeliai "skiedros stogui dengti" « v.v.Z. skindele "t.p.", skūnė "kluonas, daržinė" « v.v.ž. schune "t.p.", spinta «< v.v.Z. spind, spunta "kaištis" < v.v.Z. spunt "t.p.", stinta « v.v.Z. stint, tynė "vonia" « v.v.Z. tine "kubilas", trapas "einis (paukštis)" « v.v.ž. trappe Vartojimas. Ne visi germanizmai, vartoti Mažosios Lietuvos šnektose ir literatūroje, išliko dabartinėje lietuvių kalboje. Dalis jų įsitvirtino, kiti skoliniai vartojami kaip sinonimai (arba kaip leksiniai dubletai) atitinkamiems lietuvių kalbos tos pačios reikšmės žodžiams. Jie daugiausia vartojami vyresnio amžiaus žmonių tarmėse, besiribojančiose su buvusia Rytų Prūsija. Kai kurie jų jau nevartojami ir tose paribinėse lietuvių tarmėse. Iš 210 "Lexicon Lithuanicum" vokiečių kalbos skolinių bendrinėje kalboje vartojama tik apie 40 (~19%). Tai: bosas, bulius, inkaras, kunigas, mūras, (hibr.) pašiūrė, pikis, pinigas, raitelis, spinta, stinta, šturmas, tabakas, vertas ir kt. Mūsų tarmėse germanizmų vartojama daugiau, ypač vakarų aukštaičių ir žemaičių. Tai daugiausia vežimo, pakinktų ir jų dalių (pvz.: leiterės "vežimo gardės", rungas "į ratų skersaplautį statomas pagalys", šėnai "ratlankis", špykis "stipinas"), darbo įrankių (pvz.: busokas "ilga kartis su geležiniu kabliu", šiūpelė "semtuvas", trogai "neštuvai"), namų apyvokos daiktų (pvz.: dekis "užtiesalas", kurbas "pintinė", legeré "maža statinaitė"), pastatų ir jų dalių (pvz.: skūnė "daržinė", staldas "tvartas", stuba "troba", kakalys "krosnis"), statybinių medžiagų (pvz.: skindeliai "lentelės stogui dengti", šrogai "stovas, ramstis") pavadinimai. Kadangi kalbos ir jos kultūros istorijai svarbu ne tik tai, kokius žodžius ji gauna iš kitų kalbų, bet ir tai, ko ji netenka, minėtini ir jau išnykę iš lietuvių kalbos arba nykstantys vokiečių kalbos skoliniai. Tai: bekerė "kepėjas", bruvelė "aludaris", butkerė "kubilius", dišerė "dailidė", skrybėlė "raštininkas", šneiderius "siuvėjas", akteinis, -ainis (hibr.) "aštuntadalis", bertainis (hibr.) "ketvirtis, ketvirtadalis", hubas "žemės ploto matas", murgas "žemės matavimo vienetas", tripelikis "trijų skatikų pinigas", stundas "valanda" ir kt. 11 Žr. pavyzdžius, nurodytus teminėmis grupėmis. 12 žr. Mitzka W. Grundziige nordostdeutscher Sprachgeschichte. Halle / Saale, 1937. 13 Schiller K., Liibben A. Mittelniederdeutsches Wérterbuch. Bremen, 1875. Bd. 1-6. 14 gop wers J. Spalis — kulturhistorische = Untersuchungen vornehmlich ūber den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin, 1953. 42 Pagal vartojimą germanizmus būtų galima skirstyti į tris grupes: 1) plačiai bendrinėje kalboje vartojami; 2) retai vartojami, paplitę tik tam tikrose tarmėse; 3) žinomi tik iš raštijos paminklų. Iš viso, kas pasakyta, galima daryti šias išvadas: 1. XVII a. (o gal ir anksčiau) į lietuvių kalbos pietvakarines tarmes yra patekę nemaža vokiečių kalbos skolinių. Šie skoliniai šnektose išliko ir XVIII- XX a. 2. Didžiausią vokiečių kalbos skolinių dalį sudaro daiktavardžiai, reiškiantys namų apyvokos, ūkio daiktų bei įrankių, asmenų, profesijų, pareigų, užsiėmimų, pastatų bei jų dalių, statybinių medžiagų pavadinimus. Mažiausia šnektose yra vokiškos kilmės giminystės terminų, kūno dalių, gamtos kūnų bei reiškinių pavadinimų. 3. Beveik visi vokiečių kalbos skoliniai į lietuvių kalbą yra atėję iš Prūsijos vokiečių tarmių ir turi ryškių vidurinės vokiečių žemaičių kalbos elementų. 4. Didžioji skolinių dalis bendrinėje lietuvių kalboje nevartojama. Ypač daug išnyko asmenų, profesijų, pareigų, užsiėmimų ir piniginių vienetų bei matų pavadinimų. Pietvakarinėse lietuvių šnektose tokių vokiečių kalbos skolinių vartojama ir dabar. Tai daugiausia vežimo ir jo dalių, pakinktų, darbo, meistrystės įrankių, indų pavadinimai. SO30LIS 30IS 321s ©3aIs _1eAOjsed 18301 sednis „gurz1ep, sedns _edjejed sewn „svureu SISPUWBUIAAGZ “ego, egnis +1+|+1+|+ „SP1IPA1, SEPIeIS +1+1+1+1+1+1+ +++ +++] +1+|+1+1+1+1+ „9UrzIep, 2unys +1+1+1+1+ +1+1+1+1+ +1+1+1+1+ +1+1+1+1+ „H4duop IN30}S SOIPIAYS, IRI[DPUDS “+ „85g9)pa3nu 0301S ONU IniuapuraA SI[OAO], BPULI + ++ ++ ++ Sew (1quy) o1nise +++ + +++ |+ +1+1+1+ +1+1+1+ senu + + + + -$ajauuzn ‘sep npueuiqexzn orqex JI soudjuel hunp SOYSIAOUIS, SLU] “+ + + + + „egeyures ourzojos, SLISWIY + + sAsn., a10Uujay 4 + + + JSHEqUISD BUIGEYISZN Juerepzn SLNp ‘Ouny zn ‘sAiqey seit slopes hunp, 93uay + “+ + + —„Seisrojd,, SIA) ‘SAJA + + + 4 + + SIUSOIY., SAe5pe3i SIPDXLID SU23UD SI[P9JJUD _sipjipneds souaxjuel hanp, sLi235A1p 3ZNIĄg kra ši 9Zniq 9znIq ry SILI +++ ++ 9219 _epDjAIep sneje, sezniq /313P/ 2PP 2PP RP. + __BJud[ e1ojs, Rfarp + + + + + + + + +++ „sesti “elis, spjjeq X N ZN A gd H Q ‘PEA 0 X37 rewuipeaed hijep hi 19q hieiseg [aud] asonukpoz sofisnig hify rewrurpeaed hipep hi 19q hyeiseg 44 Literatūra Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnworter im Litauischen. K., [1935]. Brodowskij J. Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico- Germanicvm (Rankrastinis vokietiylietuviy kalby Zodynas, du tomai, apie 1740 m.). Dabartinés lietuviy kalbos žodynas. V., 1972. Frischbier H. Preussisches Worterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge. Berlin, 1882. Bd. 1-2. Haack F.W. Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm et Germanico- Litthvanicvm. Halle, 1730. 7 Kluge F. Etymologisches Wėrterbuch der deutschen Sprache. Berlin, 1957. Krauzės (vadinamasis) žodynas. (Buv. Karaliaučiaus archyvo rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų XVIII a. žodynas). Žodyno rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Kurschat F. Deutsch-littauisches Worterbuch. Halle Bd. 1, 1870. Bd. 2, 1874. ; Kurschat F. Littauisch-deutsches Worterbuch. Halle, 1883, Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum®. (Vokiegiy-lietuviy kalbų žodynas, buv. Karaliaučiaus archyvo XVII a. rankraštis). Dabar saugomas Lietuvos MA bibliotekoje. Lexicon Lithuanicum, parengė V.Drotvinas. V., 1987. Lietuvių kalbos atlasas. T. 1, V., 1977. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956-1986. T. 1-14. ; Mielcke Ch. G. Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Worterbuch. Kénigsberg, 1800. Mitzka W. Grundziige Nordostdeutscher Sprachgsschichis Halle / Saale, 1937. Nesselmann G.H.F. Worterbuch der littauischen Sprache. Kénigsberg, 1851. Pretorijus F. Clavis Germanico-Lithvana. (Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, buv. Karaliaučiaus archyvo dviejų tomų rankraštis, apie 1672-1675). Dabar saugomas Lietuvos MA bibliotekoje. Ruhig P. Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Lexicon. Konigsberg, 1747. Schiller K., Lūbben A. Mittelniederdeutsches Worterbuch. Bremen, 1875-1881. Bd. 1-6. Sehwers J. Sprachlich — kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich ūber den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin, 1953. 45 GERMANISMEN IN DER WESTAUKSCHTAITISCHEN MUNDART KLEINLITAUENS IM 17. JH. (AM MATERIAL DES "LEXICON LITHUANICUM") Zusammenfassung Im ersten handschriftlichen deutsch-litauischen Worterbuch "Lexicon Lithuanicum" aus der Mitte des 17. Jhs. findet man unter 7200 litauischen Wortern, die das Worterbuch enthilt, etwa 210 Entlehnungen aus dem Deutschen. Die deutschen Lehnworter werden in thematische Gruppen eingeteilt. Die groBte Gruppe bilden Benennungen von Gegenstinden und Werkzeugen des Haushalts und Wirtschaft, von Berufen, Beschiftigungen der Personen, von Gebduden, ihren Teilen und Baumaterialien. Seltener sind Verwandtschaftsbezeichnungen, Benennungen von Korperteilen und von Naturerscheinungen. Die Mehrheit der deutschen Lehnworter gelangte in das Litauische aus den deutschen Mundarten Ostpreufens. Sie weisen deutlich mittelniederdeutsche Besonderheiten auf. Der gropte Teil der Germanismen wird in der gegenwdrtigen litauischen Sprache nicht gebraucht. Es sind vor allem viele Benennungen von Berufen, Bezeichnungen fiir Beschiftigungen von Personen und Bezeichnungen fiir Geldeinheiten sowie fiir MaRe verschwunden. In westlichen und siidlichen Mundarten ist ein Teil davon noch bekannt und wird gebraucht. 46