„Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ANGELĖ KAULAKIENĖ „AUŠROS“ FIZIKOS POPULIARINIMO STRAIPSNIŲ TERMINIJA 1. Homines historiarum ignari semper sunt pueri. Šiais žodžiais J. Basanavičius pradėjo „Aušros“ pirmojo numerio prakalbą, ir jie tapo laikraščio epigrafu. „Mu-su laikraštis, vieną tik kartą ant menesio iseinas, tegul apims tą wietą, kuri dirvonais guli... Trumpai sakant, laikrastis musu bus tik swietiszkas, ir pagal isztekliu ir pajegas musu, atgabęs žines tik isz wisatinio mokslo. Tas žines suteikdami skaitytojams sawo, mes daugiausei rupinsimes iszplatinti tarp broliu žines apie sawo gimines (tautos) senowes weikalus, o teipogi apie reikalus musu, kaip Lietuwiu, sziose gadynese... Wisa musu gimine (tauta) turetu atminti ir pažinti praėjusį laiką, kuri ira giwenus ant szios Lietuwos žemes, ir wisus laimingus ir nelaimingus atsitikimus, kurie sziokiu ar tokiu budu padare musu giminę tokią, kokią szendie regime ir pawede ję tiems wargams, kuriuose mes giwename...“ Toliau apie darbą „Aušzros“ kalbėdami, turime paminėti ir tai, jog mes ne užsimirsime rinkti ir apraszinėti wisokius lietuwiszkus senowes paminklus ir liekanas (kas liko), isz kuriu galima pažinti giwenimą, budą, dabą, senowiszką tikibę musu seneliu. To delei rinkejai dainu, pasaku ir tt. paminklu pagal wertibę ir swarbuma ras musu laikrasztije wietos sawo darbams. Pasakodami apie praeitinę senowes, mes nepraleisime progą nepasikalbėję su skaititojeis apie reikalus musu tautos szioje gadinėje. Naudingi wel pamokinimai ir žines ar tai isz noturos arba prigimties mokslo, ar tai isz ukes wedimo (agronomijos), ar tai isz waistijimo (daktaristes) ir tt., ras musu „Aušzroj“ wisuomet patalpos wietą“1 (1, 5—7)2. 1.1. Nors keitėsi redaktoriai ir autoriai, tačiau J. Basanavičiaus nuostatos, pateiktos „Aušros“ pirmojo numerio „Priekalboje“, buvo laikomasi ir vėliau. Be abejo, daugiausia straipsnių išspausdinta istorijos, kalbos, kultūros, švietimo klausimais. Kiek mažiau „Aušroje“ mokslo populiarinimo straipsnių iš agronomijos, astronomijos, botanikos, fizikos, geografijos, medicinos, technikos, veterinarijos, zoologijos ir kt. sričių. Štai pluostelis jų: „Apie bites“ (18, 122—123), „Trusas apie bites“ (20, 202—206), „Apie skruzdėles“ (18, 115—116), „Apie žemės paveikslą“ (22, 342—344), „Apraszymas žemės turtų“ (2, 47—49; 3, 72—75; 6, 172—176; 7, 208—210; 8, 256—265), „Bandymas rankiaus Lietuvoje žmoniu vartojamu žoliu vardu“ (26, 82—86), „Hypnoskopas“ (22, 319—325), „Isz priežasties atradimo 1 Čia ir kitur tekstas pateikiamas autentiškas. Rašyba ir skyryba netaisyta. 2 Žr. šaltinių sąrašą. Pirmasis skaičius žymi „Aušros“ metus ir numerį, antrasis — puslapį. 9* 131 Lietuvoje „rašyto akmens“ (23, 377—387), „Keliatas žodžių apie kelių taisymą“ (29, 181—183), „Keli žodžiai apie auginimą“ (25, 46—49), „Keli žodžiai apie kolerą“ (4, 110—113; 5, 138—143), „Vaistas nū koleros“ (28, 145—147), „Kelionė ežerų ir upių ing Lietuvą“ (3, 79—80), „Matematiškas žemės aprašimas“ (11, 206—211; 12, 254—256), „Medega statant trobas“ (9, 56—59; 10, 125—131; 11, 166—174; 14, 351—354; 15, 412—416; 17, 50—54), „Mokslas apie tautinę ukę“ (12, 217—222; 13, 297—304), „Skruzdelių atsilankymas“ (2, 43—47), „Szviesa ir gyvastis“ (29, 184—185), „Vaikščiojančios žvakelės“ (8, 279—282), „Žodis apie veterinari-riją“ (29, 169—172). 1.2. Šiame straipsnyje aptariama „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija. „Aušra“ pasirinkta dėl šių priežasčių. Pirma, ji buvo pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas mėnesinis lietuviškas žurnalas (laikraštis). Antra, ji buvo naujo dabartinės lietuvių literatūrinės, arba bendrinės, kalbos raidos etapo pagrindėja3. Trečia, „Aušra“ buvo ir mokslinio stiliaus plėtotoja. Iki jos publicistinio ir mokslinio stiliaus tebūvo tiktai užuomazgos. J. Basanavičiui, J. Šliūpui ir kt. pradėjus rašyti įvairių mokslo sričių populiarinimo straipsnius, šie stiliai ėmė ne tik labiau išsiskirti, bet ir pastebimai tvirtėti. 2. Mokslinio stiliaus plėtojimas ir tvirtėjimas — mokslo kalbos prielaida. Jos savitumas — terminija, sąvokų nominacija, konstrukcijų bei sakinių žodžių tvarkos stereotipai4. 2. 1. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija savo kilme įvairi. Daugumą sudaro lietuviškos leksikos žodžiai, kaip antai: anglinis, -ė (7, 209), anglis (7, 209; 12, 217; 17, 52), anglius5 (15, 404), aszis (11, 209), balsas (29, 175), bėgimas (9, 27), buvis (24, 28; 28, 154), garai (11, 171—173; 15, 404), garavimas (11, 173; 15, 414), gintaras (28, 157), griausmas (29, 174), kibirkštis (22, 319), medega (2, 48; 9, 56; 23, 377; 29, 161), mėnulis (29, 177), padarinė (6, 175), padarymė (26, 89; 28, 157), prietaisas (23, 408; 24, 26; 29, 184), saulė (29, 177), skystimas (17, 54), sriovė (22, 319), srovė (29, 177), svarbybė (22, 320), szilima (11, 171; 15, 404), sziluma (6, 173; 11, 195; 22, 319—320), szviesa (11, 195; 22, 320), užgrūdimas (8, 259), virimas (15, 415), žvaigždė (9, 28; 11, 209), žvakė (24, 27) ir kt., paimti iš tamimų arba senųjų lietuvių kalbos raštų. Tačiau fizikos populiarinimo straipsniuose yra nemaža lietuviškų terminų, kuriuos buvo išsivertę iš kitų kalbų ar patys susidarę jau „Keleivio“ bei kitų Rytų Prūsijos periodinių leidinių redaktoriai, pvz.: apszvaista (9, 64) „švietimas“, apvalumas (14, 351—353; 15, 415) „tūris“, garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51), plg. vok. Dampfschiff, geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), gelžkelis (10, 121; 12, 296; 3 Palionis J. Dėl „Aušros“ vaidmens lietuvių literatūrinės kalbos istorijoje // „Aušra“ ir lietuvių visuomeninis judėjimas XIX a. pabaigoje. V., 1988. P. 189. 4 Plačiau apie mokslo kalbos ypatumus žr. Kaulakienė A. Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“ // Lietuvių leksikos ir terminologijos problemos: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1990. T. 29. P. 80—91. 5 Šie ir kai kurie kiti žodžiai skirtini technikos terminijai. Tačiau jie čia aptariami todėl, kad yra pateikti fizikos populiarinimo straipsniuose. Tuometinė fizika ir technika tarpusavyje glaudžiai buvo susijusios. Dažnai fizika buvo laikoma teoriniu technikos pagrindu. 132 14, 389; 19, 166), plg. rus. железная дорога, vok. Eisenbahn, pranc. chemin de fer, gelžkelio trūkis (4, 115), plg. vok. Eisenbahnzug, tolkalbis (12, 263; 27, 100), plg. gr. tēlē + phōnē, tolrašis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99), plg. gr. tēlē + graphō ir t. t. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose yra ir pačių straipsnių autorių bei redaktorių sudarytų naujadarų ar vertinių, pvz.: atrastis (24, 25) „išradimas“ balsanešis (24, 26) „telefonas“, gelžiena: „gelžis tirpsta ir teka į duobę, o ant viršaus pluduriūja gelžiena“ (8, 259), irėdis (21, 276) „programa“, kibeklas, kibekla (6, 173) „cementas, klijai“, mėgis (8, 257) „praba“, naugės (3, 73; 8, 256; 9, 13; 11, 5; 12, 217; 17, 51) „metalas“⁶, pirmokas (2, 48) „atomas“, pirmokiškas, -a (29, 170) „atomiškas“, ruksztadaris (10, 127—128), sąmaiztis (8, 47, 257) „mišinys“ ir t. t. Aušrininkai lietuviškų naujadarų, matyt, kūrėsi dėl dviejų priežasčių. Pirma, jiems bene labiausiai rūpėjo leksikos gryninimas. Reikalą vengti visokių barbarizmų, rašyti gryna kalba nuolatos pabrėždavo ir laikraščio redakcija, ir įvairių straipsnių bei recenzijų autoriai⁷. Antra vertus, aušrininkai daug kūrėsi naujadarų ne tik dėl noro gryninti „Aušros“ straipsnių kalbą, bet ir iš reikalo lietuviškai pavadinti įvairių mokslo sričių sąvokas, nes susidūrė su dideliu lietuviškų terminų trūkumu ir buvo priversti juos darytis patys. Kaip nurodoma viename „Aušros“ numeryje, jog „mūsų kalba neseniai dar pradėjo būti taikinama prie mokslų, už tai-gi nekurie lietuviški žodžiai dar ne visiškai nutukusėi ir taisyklingai yra vartojami: tankei vėl susitinkame su tokiais atvejais, kad pacziu kalboje sunku yra atrasti kokį norint žodį užvis atitrauktoms núomonėms, ir dėl to-gi prisieina pramanyti naują, bet toks darbas nėra labai lengvus: ne kartą tinkasi paklysti ir kartais ne labai lipsznų ir nedailų „nukalti žodį“ (19, 157)“. Tačiau autoriai bei redaktoriai, kurie turėjo geresnę kalbinę nuovoką ir tvirtesnį gimtosios kalbos jausmą bei buvo susipažinę su ano meto lingvistiniais darbais, sudarydavo vykusių terminų. Iš tokių aušrininkų sudarytų terminų minėtini šie: anglárinkštė, dirbtuvė, įstatas „įstatymas“, juodmena „juodas daiktas“, mokslavyris „mokslininkas“, pervi̇šzis „perteklius“, pobūdis „charakteris“, prieplūdis⁸. (Kiek mažiau „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikta skolintų terminų, pvz.: atomiszkas, -a (29, 170), bombarda (9, 39), centimetras (22, 319), fabrika (22, 346), gazas (14, 351), hidraulinis, -ė (14, 351; 15, 414), hypnoskopas (22, 319), kemija (12, 217), kontrefortas (11, 171), kosmografija (29, 176), kvalitetas (17, 39), kvizika (9, 35), materija (28, 140), materijolas (12, 222), materijoliszkas, -a (12, 222), meridijonas (12, 255), metolas (8, 256), optiszkas, -a (7, 207), oricontaliszkai (22, 356), polis (11, 209—210), polius (22, 320), potografija (21, 277), praba (8, 251), respiratoras (7, 220), tekno-mėkaniszkas, -a (22, 359), teleponas (12, 263) ir t. t. Dauguma skolintų terminų yra lotynų ar graikų kilmės (pvz.: astronomija (12, 217; 29, 175), plg. astro... + gr. nomos, dijametras (22, 319), plg. gr. diametros 6 Plg. dar Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch. Heidelberg—Göttingen, 1962. S. 487. 7 Dainauskas J. Auszra ir jos gadyne // Lietuvių tautos praeitis. 1983. T. 7. P. 716. 8 Ten pat. P. 717—718. 133 elektra (8, 281; 22, 321—324), elektrinis, -ė (8, 281; 29, 170), elektriškas, -a (22, 320, 324; 24, 26—27), plg. gr. ēlektron, elektromagnasis (22, 320), plg. gr. ēlektron + magnētis, magnasas (22, 319), magnasinis, -ė (29, 166), magnasizskumas (22, 324), magnasūtas, -a (22, 320), magnetismas (29, 170), pamagna savimas (22, 319), plg. gr. magnētis, maszina (11, 168—169), maszyna (21, 288), plg. lot. machina, mēkanika (7, 207; 12, 217; 22, 358), mēkanikiškas, -a (23, 408), mēkanismas (12, 273), plg. gr. mēchanikē, minuta (20, 222; 22, 320), plg. lot. minutus, permanentizskas, -a (22, 320), plg. lot. permanens, permula (15, 404), plg. lot. formula, radikalas (15, 404), plg. lot. radikalis ir t. t.) ir tik keletas pasiskolinta iš slavų, vokiečių ar kt. kalbų (pvz.: kliszija (25, 64), plg. pranc. cliché, liampa (26, 90), plg. vok. Lampe, l. lampa, maliava (17, 52—54), plg. l. malować, peczius (11, 170), plg. brus. neu, sila (11, 210), syla (21, 277; 29, 184), plg. rus. cua, sudynas (28, 157), plg. brus. cydzina, szpatas (6, 172), plg. vok. Spat, szriubas (29, 188), plg. vok. Schraube ir t. tt.). Iš to, kas sakyta, matyti, kad kilmės požiūriu tuometinę fizikos terminiją sudarė du sluoksniai: savieji lietuviški žodžiai terminai ir skoliniai. Saviesiems lietuviškiems terminams skirti žodžiai: a) paimti iš tarmių arba senųjų lietuvių kalbos raštų, b) išsiversti kitų kalbų pavyzdžiu, c) naujai sudaryti aušrininkų. Iš aptartų 342 žodžių terminų 67,9 % sudaro lietuviški žodžiai, o 32,1 % skoliniai. Vadinasi, tuometinė fizikos terminija dar teb rėmėsi lietuviška leksika, nors jos procentas šiek tiek mažesnis negu pradiniame fizikos bei technikos terminijos formavimosi etape9. 2.2 „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose daugiausia yra priesagų vedinių. Dažni vediniai su priesagomis -imas/-ymas, -ininkas, -inis, -ė, -ystė, -iškas, -a, -umas, pvz.: atvėsimas (11, 173), atvirinimas (8, 259), bėgimas [žvaigždžiu] (9, 27), burbuliavimas (15, 415), [plitu] džiovinimas (11, 169), [vandens] garavimas (15, 414), gesinimas [vopnos] (14, 352), išdegimas (11, 174), [plitu] išdeg inimas (11, 170), įtaisymas (22, 358), įkaitinimas (11, 173), įveikimas [magnaso] (22, 320), [žvaigždžiu] kritimas (29, 177), pamag nasavimas (22, 319), persikraipimas [medžiu] (9, 58), puldinėjimas [žvaigždžiu] (29, 175), pulimas (29, 182), sugniužimas (10, 126), susitraukimas [medžiu] (9, 58), sužadinimas (22, 322), tirpimas [geležies] (9, 58), [prietaisas] uždegimo (23, 396), užgrudimas (8, 259), užleidimas (11, 168), vėdinimas (11, 167), virimas (15, 415), virinimas (9, 102); irklininkas (9, 12), kėmininkas (9, 89), kugininkas (laivininkas) (9, 12), marininkas (26, 88), orkulkininkas (23, 408), varininkas (28, 146); akmeninė [kulka] (9, 39; 26, 95), anglinis [gazas] (14, 351), elektrinė [isz taka] (8, 281), garinė [kuliama maszyna] (27, 124), gelžinis [stripas] (9, 28), izslaikytinis [magnasas] (22, 320), magnasinė [adata] (29, 166), nuolietinis [daigtas] (8, 260), statitiniai [akmens] (10, 126), sukrautinė [dalis] (12, 217), vopniniai [akmenis] (14, 351), žaibinė [macis] (24, 25); akrutinininkystė (24, 27), amatininkystė (9, 6), sziporystė (24, 27), žvaigždininkystė (12, 222); elektriška [kibirkstzis] (24, 26), [maszyna] (22, 320), [spėka] (22, 324), [szviesa] (24, 27), marininkiszkas [moks- 9 Gastila L., Kruopas J., Žitkutė A. Techninės literatūros ir terminijos pradinininkas // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 11. P. 34—36; Gastila L., Žitkutė A. Lietuviškosios techninės terminologijos pradmenys XVIII a. Rytų Prūsijoje // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 4. P. 20—21. 134 las] (21, 270), medegizskas, -a, materijoliškas, -a (12, 222), mėkaniškiškas [darbas] (23, 408), [ištyrinėjimas] (23, 408), optiškas [stiklas] (7, 207), permanentizskas [magnasas] (22, 320), tekno-mėkanizška [draugystė] (22, 359), žvaigždininkiška [observatorija] (14, 375); apvalumas (14, 351—354; 15, 415), augštumas (9, 58; 14, 352), didumas (11, 168, 171), drėgnumas (10, 125), druktumas (9, 57), drutumas (29, 183), gilumas (29, 182), ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 352; 29, 183), lėtumas (21, 277), magnasiskumas (22, 324), platumas (10, 126; 29, 182), skilėtumas (9, 58), stiprumas (9, 58), storumas (11, 171; 14, 352), svarumas (17, 47), tankumas (9, 58), tvirtumas (9, 56; 21, 277) ir t.t. Kiek mažiau (kartais vos po vieną kitą) pateikta terminų, sudarytų su priesagomis -eklas (kibeklas 6, 173), -ybė (svarbybė 22, 320), -iena (geležiena 8, 259), -yklė (kasyklė [vario] 28, 146; sžiaudiklė 9, 47), -ima (szilima 11, 171; 15, 404), -uma (sziluma 6, 173; 11, 195; 22, 319—320), -ynė (padarynė 26, 89; 28, 157), -mė (veikmė 10, 119), -smas (griausmas 29, 174; trauksmas 11, 173), -snė (vyksnė 21, 277), -stis (atrastis 24, 25), -tojas, -tojis (barstytojas 26, 97; išzrastojis 22, 319), -tukas (kvėptukas 7, 220), -tuvas (dirbtuvas 12, 217; 21, 288; 23, 408; piaustuvas 11, 169; pjautuvas 9, 62; trintuvas 8, 259), -tuvė (dirbtuvė 22, 346; 28, 155; padėtuvė 26, 97). Fizikos populiarinimo straipsniuose nemaža pateikta ir galūnių vedinių. Dažnesni galūnių -a, -as, -is vediniai, pvz.: apsvaista (9, 64), sugaba (21, 277), eiga (25, 63); garas (11, 171—173; 15, 404), stumas: „mokslas yra stumu, kurs stumia viską tolyn, sunkyn, labyn“ (27, 100); augštis (11, 167, 171), buvis (9, 7; 24, 28; 28, 154), degis (15, 404), ilgis (9, 28; 11, 170—171), ėrėdis (21, 276), plotis (9, 7; 10; 11, 168), sądėlis (3, 74), storis (11, 168, 171) ir t. t. Yra vienas kitas ir priešdėlio vedinys, pvz.: antviršis (21, 276), atgar sis (29, 176), priešstulpis (11, 171). Be priešdėlių, priesagų ir galūnių vedinių, „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose gausu ir dūrinių, kuriuos galima suskirstyti taip: 1) dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu (anglarūkštė 10, 128; garlaivis 25, 51; geležinkelis 12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187; gelžkelis 10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166; pusgaris 25, 52; szeszkertis 9, 28; trupskaitlis 10, 119 ir t. t.); 2) dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu (balsaneszis 24, 26; garvežys 27, 100; 29, 165; rukšt daris 10, 127—128; skersakisztė 22, 319; tolgirdis 27, 99; tolkalbis 12, 263; 27, 100; tolraszis 11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99; vandendaris 15, 404; žemapraszis 12, 227 ir t. t.). Šiuos priešdėlių, priesagų, galūnių vedinius ir dūrinius galima suskirstyti į tam tikras darbo kategorijas, kuriomis paprastai nusakomos ir pačių terminų kategorijos. Minėtų atvejų galima skirti veiksmų, ypatybių, reiškinių, daiktų, dimensijų, profesijų kategorijas, kurios sietinos su kai kuriais terminų nominacijos ypatumais. 2.3. Vienas jų — „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikiamų sąvokų pavadinimų įvairavimas. Įvairuojančius žodžius terminus galima sugrupuoti taip: 1) kai sąvoka įvardijama sudėtiniu ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49) ir geležinkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187), gelžkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), pjaunama masina (pjautuvas) 135 (7, 217). Labai dažnai tokie pavadinimai jungiami jungtuku arba, pvz.: daigtai darantieji arba maliavos (17, 52), umbra arba žemė tamsei raudona (17, 51), vienkartiniai pečiai arba kakaliai (11, 170), žaibinė vėka arba macis ir t. t.; 2) kai sąvoka įvardijama dviem vienažodžiais pavadinimais, kurie vienas nuo kito skiriami kableliu, skliaustais arba jungiami jungtuku arba, pvz.: gencizažymis, etnografija (21, 276), įrėdis, programatas (21, 276), medega, materijolas (12, 222), medegiškas, materijoliškas (12, 222), nutrauka, potografija (21, 277), svarumas, physiziškas (21, 276), vopna, kalkės (14, 354); [magnasinė] adata (yla) (29, 166), atimtinė (negatyviška) [elektra] (22, 321), atomiszka (pirmokiszka) [teorija] (29, 170), atrastis (atradimas) (24, 25), cinas (skardas) (8, 257), daidalyštė (daildaryštė) (26, 68), dirbtuvvas (maszina) (12, 217), (maszyina) (21, 288; 23, 408), galas (polius) (22, 320), išlaikytinis (permanentiszkas) [magnasas] (22, 320), kibeklas (cementas): „molis sumaišytas su smilčia gerą dūda kibeklą (cementą)“ (6, 173), kibeklė (klejai): „apliejus vandeniu degtas ilas atsiranda didelė šilima ir jos pavirsta į kupetą miltu vapnos; tie tai miltai sutaisyti su smilčia ir vandeniu dūda vapną arba stiprų kibeklą (klejus) akmenims“ (6, 173), kibirkštis (žižerka) (22, 319), kokybė (kvalitetas) (17, 39), ligdienis (ekvatorius) (12, 255), mėgis (praba) (8, 257), naugės (metolai) (3, 73), oramieris (barometras) (7, 207), pirmokas (atomas) (2, 48), pridėtinė (pozityviška) [elektra] (22, 321), priešstulpiai (kontrefortai) (11, 171), pusiau dienis (meridijonas) (12, 255), respiratoras (kvėptukas), (7, 220), skersakižstė (dijametras) (22, 319), sudas (rykas) (28, 146), šiltamieris (termometras) (7, 207), teleponas (tolkalbis) (12, 263), trintuvai (pielicizios) (8, 259), vėka (syla) (23, 408), žemėprazsis (geografija) (12, 227), žingunė (pustas, paszta) (27, 121); amatai arba prekionė (22, 316), bombarda arba armota (9, 39), dirbtuvė arba amatvietė (28, 155), koczilas arba piausttuvas (11, 168), naugės arba metolai (8, 256). Vadinasi, nominacijos įvairavimas pasireiškia dvejopai. Pirma, kai įvairiuose straipsniuose sąvoka pavadinama nevienodai, pvz.: geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), geležinkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187) ir gelžkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), augsztis (11, 167, 171) ir augsztumas (14, 352), ilgis (9, 28; 11, 170—171) ir ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 325; 29, 183), plotis (9, 7, 10; 11, 168) ir platumas (29, 182), storis (11, 168, 171) ir storumas (14, 352). Antra, kai viename straipsnyje pateikiamas dvejopas sąvokos pavadinimas vartojant jungtuką arba ar skiriant tokius pavadinimus vieną nuo kito kableliu bei skliaustais, pvz.: daigtai darantieji arba maliavos (17, 52), medega, materijolas (12, 222), pirmokas (atomas) (2, 48) ir t. t. Iš pavyzdžių matyti, kad daugiausia įvairuoja pavadinimai, skirtini daiktų, dimensijų10, ypatybių ir reiškinių kategorijoms. Dalis tokių įvairuojančių pavadinimų 10 Priesagos -umas ir galūnės -is vediniai „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose žymi ne tik ypatybės pavadinimus, bet ir tam tikrus dydžius, kiekybinius parametrus, pvz.: pusės sieksnio augszczio (11, 167) ir augsztumas-gi ūlakis su cverte (14, 352), ilgis… keturių sieksnių (11, 170) ir ilgumas pustrečio sieksnio (29, 183), sieksnio pločio (11, 168) ir colio platumo (10, 126), pusės colio storio (11, 168) ir storumas pusė sieksnio (14, 352). Vadinasi, tokių pavadinimų sąvokos turinys apima požymius, vienu metu priklausančius dviem loginėm kategorijom: „ypatybė“ ir 136 tarpusavyje yra susiję morfologiškai. Jie paprastai sudaro morfologinius variantus, kuriuos galima skirti į šias grupes: 1) sudėtinis terminas ir univerbacijos būdu sudarytas vienażodis terminas (geležinis kelias ir geležinkelis, gelžkelis); 2) sudėtinis terminas ir vedybos būdu sudarytas terminas (pjaunama mašina ir pjautuvas (7, 217); 3) vedybos būdu sudaryti du tos pačios šaknies terminai, besiskiriantys ilgesne ar trumpesne forma (augsztis ir augsztumas, ilgis ir ilgumas, plotis ir platumas). Kita dalis įvairuojančių pavadinimų tarpusavyje siejasi semantiškai. Jie yra lyg ir sinonimai, kurie sujungti jungtuku arba (klystugnė arba žaltyvėkslė (24, 25), naugės arba metolai (8, 256)), atskirti kableliu (nūtrauka, fotografija (21, 277), sva-raunas, physizkas (21, 276)) ar skliaustais) išlaikytinis (permanentizskas) [magnasas] (22, 320), pridėtinė (pozityviszka) [elektra] (22, 321) ir t. t. Vadinasi, dėl nominacijos įvairavimo atsiranda terminų variantiškumas ir sinonimiškumas. Šios ypatybės (ypač variantiškumas) terminijoje negalimos. Tačiau pradiniame terminijos formavimosi etape jos neišvengiamos ir pateisinamos. Antra vertus, tokie variantai, kaip antai: geležinkelis, gelžkelis šalia geležinio kelio, pjautuvas šalia pjaunamosios mašinos, rodo terminų trumpinimo tendencijų užuomazgas. 2.4. Fizikos populiarinimo straipsniuose pateiktų sudėtinių terminų dėmenys tarpusavyje yra susiję tam tikrais ryšiais. Dažniausiai šie ryšiai yra atributiniai. Jie išreikšti: a) derinamuoju pažyminiu (anglinis gazas (14, 351), atomiszka (pir-mokiszka) teorija (29, 170), draikioji geležis (8, 259), elektrinė išzaka (8, 281), elektriszka kibirkštis (24, 26), elektriszka maszyna (22, 320), elektriszka spėka (22, 324), gamtiszka elektra (22, 321), hidraulinė vopna (14, 351; 15, 414), išlaikytinis (permanentizskas) magnasas (22, 320), laukupsinei pažymiai (21, 276), magnasinė adata (yla) (29, 166), magnasūta dudutė (22, 320), mėkanikiszkas isztyrinėjimas (23, 408), optiszka stiklas (7, 207), savytarpiszkas pritraukimas (17, 47), sukrautinė dalis (12, 217), tekno-mėkaniszka draugystė (22, 359), žaibinė vėka arba macis (24, 25), žvaigzdininkiszka observatorija (14, 375)); b) nederinamuoju pažyminiu (dulkės skardo (16, 25), geležies gumulas (22, 319), įtekmė elektrynės (29, 170), kalio akmens vanduo (20, 222), kasyklė vario (28, 146), sūdžiu maliava (17, 52), tekėjimo vėka (23, 408), tiesos svarumo (17, 47)). Iš šių pavyzdžių matyti, kad jau tuomet buvo poreikis išskirti rūšinius ir giminius terminus. Kai kurie jų sudaro net lizdus ir polizdžius, pvz.: akmenys: kalkiniai a. (10, 127), laukiniai a. (29, 181), smėliniai a. (10, 127), statitiniai a. (10, 126): statitiniai akmenis dėl mūru, statitiniai akmenis dėl aslu, statitiniai akmenis dėl stogu (10, 126), titnaginiai a. (29, 181), vopiniai a. (14, 351); anglys: akmeninės a. (7, 209; 12, 217), medžių arba žolynų a. (17, 52), tikrosios a. (7, 209); darbas: mėkanikiszskas d. (23, 408), svarams d. (21, 277); dirbtuvė: gaspadorizska d. (23, 408), pab- „dydis“. Tad jau tuometinėje fizikos terminijoje, galima sakyti, egzistavo kategorinis daugiareikšmiškumas. Straipsniuose yra priešagos -umas vedinių, kuriais nusakomas tik kiekybinis parametras, tam tikras tūris, pvz.: gipsinė tešla džiūdama nepamažina savo apvalumo (15, 415); liesa vopna nepadidina daugiau savo apvalumo, kaip tiktai du kartu… (14, 353), didumas (10, 127). 137 rikiszką d. (23, 408); maliavos: cininės m. (17, 54), cininės aliejinės m. (17, 54), kliūninės m. (17, 50—53), pieninės m. (17, 50), pieninės arba varszkinės m. (17, 53), vopninės m. (17, 50); maszina: garinė kuliama m. (27, 124), geležinė kuliamoji m. (12, 273), kuliama m. (7, 217), pjaunama m. (pjautuvas) (7, 217); medega: anglinė m. (7, 209), dirbtinė m. (9, 56), prigimtinė m. (9, 56); milteliai: balti cino m. (17, 54), balti szvino m. (17, 54); plitos: degintos p. (9, 56), nedegintos p. (9, 56); vopna: deginta vopna arba kalkiai (9, 56), riebi v. (14, 351), gesita v. (14, 351), krementanti arba verdanti v. (14, 351) ir t. t. Kai kuriuose straipsniuose užsimenama ir apie „amatų, pabuklų, medegos, padarynės“ (21, 279), mokslo šakų („aritmetika, algebra, geometria, kosmografija, mineralogija, kvizika, kemija“ (8, 258), specialybių („inžineras, teisadaris (26, 93), kemininkas (moka išrasti sukrautinias dalis visokių daigtų“) (9, 89) pavadinimus. Tai rodo autorių ir redaktorių norą pateikti kuo daugiau mokslo žinių, supažindinti skaitytojus su pagrindinių sąvokų pavadinimais, patikslinant juos kartais kitų kalbų (dažniausiai vokiečių k.) žodžiais, pvz.: vaiksz-cziojanczios žvakelės (vok. Eimsfeuer) (8, 281), vyksnė (bestrebung) (21, 277), pramonė (kunst) (29, 186), sugaba, galybe (fähigkeit) (21, 277), sieros ruksztorius (acidum sulfuricum) (5, 42), pormitis (radikalas skruzdinės rugszties, pormilsuperkloridas) (15, 404) ir pan. Matyt, tokį sąvokų patikslinimą galima aiškinti dvejopai. Pirma, be abejo, „Aušros“ mokslo populiarinimo straipsnių apskritai kalbai, sąvokų aiškinimui, terminų pateikimui didelės įtakos turėjo prūsinė literatūrinė kalba. Tai visiškai suprantama: šio laikraščio redaktoriai buvo susipažinę su Rytų Prūsijoje ėjusiais periodiniais leidiniais („Keleiviu“ 1849—1880, „Naujuoju keleiviu“ 1880—1886, „Lietuviška ceitunga“ 1878—1939 ir kt.), o kai kurie iš jų — J. Basanavičius, J. Šliūpas, A. Vištelis pastaruosiuose dviejuose leidiniuose buvo paskelbę ir savo straipsnių¹¹. Antra, aušrininkai, norėdami būti suprantami visiems lietuviams ir stengdamiesi tęsti ankstesniąsias (S. Daukanto, M. Valančiaus ir kt.) kalbos gryninimo tradicijas¹², bandė skolinius ir pusiau skolinius keisti lietuviškais žodžiais terminais (taip vietoje „Keleivyje“ pateiktų variantų: damšėpis, garšėpis, garinė še-pis, garinis šėpis, garų šėpis, garu varomoji šėpis „Aušroje“ vartojamas tik vienas terminas garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51; 29, 165), vietoje telegrafas, vielę pustas, vielinis pustas, žaibinis pustas — tolrašis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99)), o savo pačių susidarytus ar iš kitur paimtus naujadarus dažnai aiškindavo žinomais žodžiais, pvz.: kibirkštis (žiežerka), pirmokas (atomas), spėka, stiprybė (sila) (12, 217) ir pan. Trečia, toks sąvokų patikslinimas ar paaiškinimas išplaukia ir iš pačios mokslo kalbos specifikos, apie kurią iš dalies užsimenama viename „Aušros“ numery. „Raszejas paskutinio isz paminėtų veikalu (kalbama apie straipsnį „Apraszymas žemės turtu“) sutenca skaitytojui žines apie visokius akmenis, druskas, anglis, pauges, apsako, kokio budo kožnas daigtas, kokie jo pavidalai, ar dega ant ugnies, ar tirpsta vandenyje, ar grynas, ar sumaišytas, ant ko yra vartojamas, kokią naudą atneša žmogui ir t. t. Jis nėko, nėko nū savęs neprideda, nėko išz galvos neiszmisliia, o pasako tiktai tą, kas isz tikro yra. Isz to apsa- 11 Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. V., 1979. P. 221. 12 Ten pat. P. 222. 138 kymo skaitytojas semia sav žines apie daigtus, išstato mislyje ir apima protu, t. e. supranta“ (24, 7). 2.5. Tokiuose tekstuose dažnai pateikiami naujų pavadinimų aiškinimai, lyg ir savotiški apibrėžimai. Štai keletas jų. „Įra galibė gamtos, kurią mokintieji vadina elektrą (8, 281). Žaibinė vėka arba macis atsiskirianti nū klaidinančiu žvakeliu klystugne arba žaltykšle vadinamu […] (24, 25). Bet kodėl aną naują įrankį, kurs parodo, kaip magnasinė pajėga įveikia žmogų, nevadina „magnoskopa“, o tiktai „heypnoskopas“? (22, 322) […] toliaus-gi dumodamas Newton’as išrado didelias tiesas svanumo ir atrakcijos arba savytarpiszko pritraukimo, kurių galybė laiko ir taikina keliones visu dangiszku szviesybiu, tai yra: saulės, mėnesio, žvaigždžių, planetu ir kometu (17, 47). Pastarasis pavyzdys rodo ir sąvokų sisteminimo kai kurias apraiškas: terminas dangiszkos szviesybės ir terminai — saulė, mėnesis, žvaigždės, planetos, kometos. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau: gelžį mės dėvime trejaip vadindami: gryna geležis, plienas, szpizius (8, 258). Jo [deimanto] sėdelis tokspat kaip anglies ir jūdpaišoz (alupkós, szwino) (3, 74). Gamtiszka elektra prieg tam išsidėtu į priedėtinę (pozityviszką) ir atimtinę (negatyviszką) (22, 321). Dažnai „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose nurodomos ir mokslininkų ar išradėjų pavardės. Vienos jų pateiktos originalo forma (pvz.: Faraday, Foucault, Lindsay (22, 320), Lohmeyer (9, 75)), kitos — aplietuvintos (pvz.: Demokritas (29, 170), Newton’as (17, 47), Ochorowicz’ius (22, 319), Tacitas (9, 75) ir t. t.). Straipsniuose pateikta ir simbolinių pavadinimų, t. y. laikraščių, žurnalų ar šiaip leidinių pavadinimai originalo kalba, pvz.: „Klosy“ (7, 215), „Lumière électrique“ (22, 319), „Tygodnik illustrowany“ (11, 183), „Wędrowiec“ (8, 287) ir t. t. bei formulės, pvz.: radikalas, susidedąs iš angliaus ir vandendario, vadinamas por- miliu (C₂H) (15, 404). Suvienavimas jo [radikalo] su kloru vadinasi kloroformu (C₂HCl₃) (15, 404). Kai kuriuose straipsniuose pateikta ir tam tikrų lentelių. Pvz.: czia galima pridurti didumą nasztu, reikalingu dėl perspaudimo nekur(iu) akmenų… Tada akmens persispaudžia, jeigu ant ketvirtainio pirszto atsieina: dėl granito nū 6000 iki 11200 svaru; dėl kalkiniu akmeniu nū 1000 iki 8000 svaru; — — — smėlinio akmens — — 1600 — — — 4000 — — — — — — marmulo — — — — — 4000 — — —10400 — — — — — — muro išz raudonu plitu nū 960 iki 1440 svaru (10, 127). Visi šie dalykai rodo mokslo kalbos, kuri reiškiasi teiginiu, hipotezių iškėlimu, jų pagrindimu, argumentavimu, svarstymu, tvirtėjimą ir įsigalėjimą. 2.6. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminijos analizę galima apibendrinti šiomis pastabomis: 1) pagrindinis mokslo kalbos elementas — terminija buvo sudaryta dar nepakankamai sistemiškai, tačiau rėmėsi tvirtu pamatu — lietuviška leksika, į kurią įėjo žodžiai, paimti iš tarmių, senųjų lietuvių kalbos raštų, jau ankstesniuose leidiniuose aptikti naujadarai, vertiniai ir pačių aušrininkų 139 sudaryti terminai; 2) terminų nominacijos įvairavimas reiškėsi sinonimiškumu ir morfologiniu variantiškumu. Pastarasis sudarė prielaidas atsirasti kategoriniam daugiareikšmiškumui. Tačiau akivaizdūs ir terminijos norminimo aspektai: morfologinio variantiškumo apraiškų mažėjimas, terminų trumpinimas; 3) bandyta teikti terminų apibrėžimus, sudaryti naujus ar versti terminus, skirti giminius, rūšinius ir net porūšinius terminus. ŠALTINIAI Auszra, Laikrasztis, iszleidžiamas per Dra. Bassanawicziu. 1. 1883. Nr. 1. 2. 1883. Nr. 2. 3. 1883. Nr. 3. 4. 1883. Nr. 4. 5. 1883. Nr. 5. 6. 1883. Nr. 6. 7. 1883. Nr. 7. 8. 1883. Nr. 8, 9, 10. 9. 1884. Nr. 1, 2, 3. 10. 1884. Nr. 4. 11. 1884. Nr. 5, 6. 12. 1884. Nr. 7, 8. 13. 1884. Nr. 9. 14. 1884. Nr. 10, 11. 15. 1884. Nr. 12. 16. 1885. Nr. 1. 17. 1885. Nr. 2, 3. 18. 1885. Nr. 4, 5. 19. 1885. Nr. 6. 20. 1885. Nr. 7, 8. 21. 1885. Nr. 9. 22. 1885. Nr. 10, 11. 23. 1885. Nr. 12. 24. 1886. Nr. 1. 25. 1886. Nr. 2. 26. 1886. Nr. 3. 27. 1886. Nr. 4. 28. 1886. Nr. 5. 29. 1886. Nr. 6. ФИЗИЧЕСКАЯ ТЕРМИНОЛОГИЯ В ПЕРИОДИЧЕСКОМ ИЗДАНИИ «АУШРА» Резюме На основе физико-технических научно-популярных статей, опубликованных в период с 1883 по 1886 г. в „Аушре“, был проведен анализ литовской физической терминологии. Из данного анализа можно сделать следующие выводы. Во-первых, основной элемент языка науки — терминология — на данном этапе еще не обладала систематичностью, тем не менее основывалась на базе литовской лексики. Понятия именовались как литовскими словами, привлеченными из диалектов, письменных памятников, так и неологизмами или кальками, созданными авторами физико-технических научно-популярных статей, а также редакторами „Аушры“. Во-вторых, варьирование номинации терминов проявлялось в синонимичности и морфологической вариантности. Подобная вариантность была основой категориальной многозначности, которая в разных формах проявляется как в физико-технической, так и любой другой терминологии до сих пор. В-третьих, ощутимы попытки привести в физико-технических научно-популярных статьях дефиниции терминов, выделить как родовые, так и видовые термины.