„Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ANGELĖ KAULAKIENĖ „AUŠROS“ FIZIKOS POPULIARINIMO STRAIPSNIŲ TERMINIJA 1. Homines historiarum ignari semper sunt pueri. Šiais ZodZiais J. Basanavičius pradėjo „Aušros“ pirmojo numerio prakalbą, ir jie tapo laikraščio epigrafu. „Mu- su laikrasztis, wieną tik kartą ant menesio iszeinąs, tegul apims tą wietą, kuri dirvo- nais guli... Trumpai sakant, laikrasztis musu bus tik swietiszkas, ir pagal isztekliu ir pajegas musu, atgabęs žines tik isz wisatinio mokslo. Tas žines suteikdami skai- tytojams sawo, mes daugiausei rupinsimes iszplatinti tarp broliu žines apie sawo gimines (tautos) senowes weikalus, o teipogi apie reikalus musu, kaipo Lietuwiu, sziose gadynese... Wisa musu gimine (tauta) turetu atminti ir pažinti praejusi lai- ką, kuri ira giwenus ant szios Lietuwos žemes, ir wisus laimingus ir nelaimingus atsitikimus, kurie sziokiu ar tokiu budu padare musu giminę tokią, kokią szendie regime ir pawede ję tiems vargams, kuriuose mes giwename... Toliaus apie darbą „Auszros“ kalbedami, turime pamineti ir tai, jog mes ne užsi- mirszime rinkti ir apraszineti wisokius lietuwiszkus senowes paminklus ir liekanas (kas liko), isz kuriu galima pažinti giwenimą, budą, dabą, senowiszką tikibę musu seneliu. To delei rinkejai dainu, pasaku ir tt. paminklu pagal wertibę ir swarbumą ras musu. laikrasztije wietos sawo darbams. Pasakodami apie praeitinę senowes, mes nepraleisime progą nepasikalbėję su skaititojeis apie reikalus musu tautos szioje gadinėje. Naudingi wel pamokinimai ir žines ar tai isz noturos arba prigimties mokslo, ar tai isz ukes wedimo (agronomi- jos), ar tai isz waistijimo (daktaristes) ir tt., ras musu „Auszroj“ wisuomet patal- pos wietą“! (1, 5—7)?, 1.1. Nors keitėsi redaktoriai ir autoriai, tačiau J. Basanavičiaus nuostatos, pateik- tos „Aušros“ pirmojo numerio „Priekalboje“, buvo laikomasi ir vėliau. Be abejo, daugiausia straipsnių išspausdinta istorijos, kalbos, kultūros, švietimo klausimais. Kiek mažiau „Aušroje“ mokslo populiarinimo straipsnių iš agronomijos, astrono- mijos, botanikos, fizikos, geografijos, medicinos, technikos, veterinarijos, zoolo- gijos ir kt. sričių. Štai pluoštelis jų: „Apie bitės“ (18, 122—123), „Trusas apie bi- tes“ (20, 202—206), „Apie skruzdėles“ (18, 115—116), „Apie žemės paveikslą“ (22, 342—344), „Apraszymas žemės turtū“ (2, 47—49: 3, 72—175: 6, 172—176; 7, 208—210; 8, 256—265), „Bandymas rankiaus Lietuvoje Žmoniu vartojamu žo- liu vardu“ (26, 82—86), „Hypnoskopas“ (22, 319—325), „Isz priežasties atradimo t Cia ir kitur tekstas pateikiamas autentiškas. Rašyba ir skyryba netaisyta. 2 Žr. šaltinių sąrašą. Pirmasis skaičius žymi „Aušros“ metus ir numerį, antrasis — puslapį, 131 Lietuvoje „raszyto akmens“ (23, 377—387), „Keliatas žodžiu apie keliu taisymą“ (29, 181-——183), „Keli žodžei apie auginimą“ (25, 46—49), „Keli žodžei apie kolerą“ (4, 110—113; 5, 138—143), „Vaistas nū koleros“ (28, 145—147), „Kelione ežerū ir upiu ing Lietuvą“ (3, 79—80), ,Matématikiszkas žemės apraszimas“ (11, 206—211; 12, 254—256), „Medega statant trobas“ (9, 56—59; 10, 125—131; 11, 166—174; 14, 351—354; 15, 412—416; 17, 50—54), „Mokslas apie tautinę ukę“ (12, 217— 222: 13, 297—304), „Skruzdeliū atsilankymas“ (2, 43—47), „Szviesa ir gyvastis“ (29, 184—185), „Vaikszeziojanczios žvakelės“ (8, 279—282), „Žodis apie veterina- riją“ (29, 169—172). 1.2. Šiame straipsnyje aptariama „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija. „Aušra“ pasirinkta dėl šių priežasčių. Pirma, ji buvo pirmasis Didžia- .jai Lietuvai skirtas mėnesinis lietuviškas žurnalas (laikraštis). Antra, ji buvo naujo dabartinės lietuvių literatūrinės, arba bendrinės, kalbos raidos etapo pagrindéja®. Trečia, „Aušra“ buvo ir mokslinio stiliaus plėtotoja. Iki jos publicistinio ir moks- linio stiliaus tebuvo tiktai užuomazgos. J. Basanavičiui, J. Šliūpui ir kt. pradėjus rašyti įvairių mokslo sričių populiarinimo straipsnius, šie stiliai ėmė ne tik labiau išsiskirti, bet ir pastebimai tvirtėti. 2. Mokslinio stiliaus plėtojimas ir tvirtėjimas — mokslo kalbos prielaida. Jos savitumas — terminija, sąvokų nominacija, konstrukcijų bei sakinių žodžių tvar- kos stereotipai“. : 2.1. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija savo kilme įvairi. Dau- gumą sudaro lietuviškos leksikos žodžiai, kaip antai: anglinis, -ė (7, 209), anglis (7, 209; 12, 217; 17, 52), anglius® (15, 404), aszis (11, 209), balsas (29, 175), bégi- mas (9, 27), buvis (24, 28; 28, 154), garai (11, 171—173; 15, 404), garavimas (11, 173; 15, 414), gintaras (28, 157), griausmas (29, 174), kibirksztis (22, 319), medega (2, 48; 9, 56; 23, 377; 29, 161), ménulis (29, 177), padarinė (6, 175), padarynė (26, 89: 28, 157), prietaisas (23, 408; 24, 26; 29, 184), saulė (29, 177), skystimas (17, 54), sriovė (22, 319), srovė (29, 177), svarybé (22, 320), szilima (11, 171; 15, 404), sziluma (6, 173; 11, 195; 22, 319—320), szviesa (11, 195; 22, 320), uZgrudimas (8, 259), virimas (15, 415), žvaigždė (9, 28; 11, 209), žvakė (24, 27) ir kt., paimti iš tar- miy arba senųjų lietuvių kalbos raštų. Tačiau fizikos populiarinimo straipsniuose yra nemaža lietuviškų terminų, kuriuos buvo išsivertę iš kitų kalbų ar patys susidarę jau „Keleivio“ bei kitų Rytų Prūsijos periodinių leidinių redaktoriai, pvz.: apszvaista (9, 64) „švietimas“, apvalumas (14, 351—353; 15, 415) „tūris“, garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51), plg. vok. Dampfschiff, geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), gelžkelis (10, 121; 12, 296; 8 Palionis J. Dėl „Aušros“ vaidmens lietuvių literatūrinės kalbos istorijoje // „Aušra“ ir lie- tuvių visuomeninis judėjimas XIX a. pabaigoje. V., 1988. P. 189. + Plačiau apie mokslo kalbos ypatumus žr. Kaulakienė A. Mokslo kalbos užuomazgos „Ke- leivyje“ // Lietuvių leksikos ir terminologijos problemos: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1990. T. 29, P. 80—91. 5 Sie ir kai kurie kiti žodžiai skirtini technikos terminijai. Tačiau jie čia aptariami todėl, kad yra pateikti fizikos populiarinimo straipsniuose. Tuometinė fizika ir technika tarpusavyje glaudžiai buvo susijusios. Dažnai fizika buvo laikoma teoriniu technikos pagrindu. 132 14, 389; 19, 166), plg. rus. »xcezsesznan dopoza, vok. Eisenbahn, pranc. chemin de fer, gelžkelio trukis (4, 115), plg. vok. Eisenbahnzug, tolkalbis (12, 263; 27, 100), plg. gr. télé + phone, tolrašis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99), plg. gr. rėlė+grapho ir t. t. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose yra ir pačių straipsnių autorių bei redaktorių sudarytų naujadarų ar vertinių, pvz.: atrastis (24, 25) „išradimas“ balsaneszis (24, 26) „telefonas“, gelžiena: „gelžis tirpsta ir teka į dūbę, o ant virszaus pluduriūja gelžiena“ (8, 259), įrėdis (21, 276) „programa“, kibeklas, kibekla (6, 173) „cementas, klijai“, mėgis (8, 257) „praba“, naugės (3, 73; 8, 256; 9, 13; 11, 5; 12, 217; 17, 51) „metalas“*, pirmokas (2, 48) „atomas“, pirmokiszkas, -a (29, 170) „atomiškas“, ruksztdaris (10, 127—128), sąmaisztis (8, 47, 257) „mišinys“ ir t. t. Aušrininkai lietuviškų naujadarų, matyt, kūrėsi dėl dviejų priežasčių. Pirma, jiems bene labiausiai rūpėjo leksikos gryninimas. Reikalą vengti visokių barbariz- mų, rašyti gryna kalba nuolatos pabrėždavo ir laikraščio redakcija, ir įvairių straips- nių bei recenzijų autoriai“. Antra vertus, aušrininkai daug kūrėsi naujadarų ne tik dėl noro gryninti „Aušros“ straipsnių kalbą, bet ir iš reikalo lietuviškai pavadinti įvairių mokslo sričių sąvokas, nes susidūrė su dideliu lietuviškų terminų trūkumu ir buvo priversti juos darytis patys. Kaip nurodoma viename „Aušros“ numerių, jog „musu kalba neseniai dar pradėjo buti taikinama prie mokslu, uz tai-gi nekurie lietuviszki žodžei dar ne visiszkai nutikusei ir taisyklingai yra vartojami: tankei vel susitinkame su tokiais atvejais, kad pacziu kalboje sunku yra atrasti kokį no- rint žodį užvis atitrauktoms nūmonėms, ir dėl to-gi prisieina pramanyti naują, bet toks darbas nėra labai lengvus: ne kartą tinkasi paklysti ir kartais ne labai lipsznų ir nedailų „nukalti žodį“ (19, 157)“. Tačiau autoriai bei redaktoriai, kurie turėjo geresnę kalbinę nuovoką ir tvirtesnį gimtosios kalbos jausmą bei buvo susipažinę su ano meto lingvistiniais darbais, sudarydavo vykusių terminų. Iš tokių aušrininkų sudarytų terminų minėtini šie: anglarūksztė, dirbtuvė, įstatas „įstatymas“, juod- mena „juodas daiktas“, mokslavyris „mokslininkas“, pervirszis „perteklius“, po- būdis „charakteris“, priepladis®. Kiek mažiau „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikta skolintų terminų, pvz.: atomiszkas, -a (29, 170), bombarda (9, 39), centimetras (22, 319), fabrika (22, 346), gazas (14, 351), hidraulinis, -ė (14, 351; 15, 414), hypnoskopas (22; 319), kemija (12, 217), kontrefortas (11, 171), kosmograpija (29, 176), kvalitėtas (17, 39), kvizika (9, 35), materija (28, 140), materijolas (12, 222), materijoliszkas, -a (12, 222), meridijonas (12, 255), metolas (8, 256), optiszkas, -a (7, 201), oricontalisz- kai (22, 356), polis (11, 209—210), polius (22, 320), potograpija (21, 277), praba (8, 251), respiratoras (7, 220), tekno-mėkaniszkas, -a (22, 359), teleponas (12, 263) ir t. t. , Dauguma skolintų terminų yra lotynų ar graikų kilmės (pvz.: astronomija (12, 217; 29, 175), plg. astro... + gr. nomos, dijametras (22, 319), plg. gr. diametros * Plg. dar Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. Heidelberg — Gottingen, 1962. S. 487. * Dainauskas J. Auszra ir jos gadynė // Lietuvių tautos praeitis. 1983. T. 7. P. 716. * Ten pat. P. 717—718, 133 elektra (8, 281; 22, 321—324), elektrinis, -ė (8, 281; 29, 170), elektriszkas, -a (22, 320, 324; 24, 26—27), plg. gr. élektron, elektromagnasis (22, 320), plg. gr. élektron + magnėtis, magnasas (22, 319), magnasinis, -ė (29, 166), magnasiszkumas (22, 324), magnasūtas, -a (22, 320), magnetismas (29, 170), pamagnasavimas (22, 319), plg. gr. magnėtis, maszina (11, 168—169), maszyna (21, 288), plg. lot. machina, mė- kanika (7, 207; 12, 217; 22, 358), mékanikiszkas, -a (23, 408), mėkanismas (12, 273), plg. gr. méchaniké, minuta (20, 222; 22, 320), plg. lot. minutus, permanentisz- kas, -a (22, 320), plg. lot. permanens, pormula (15, 404), plg. lot. formula, radikalas (15, 404), plg. lot. radikalis ir t. t.) ir tik keletas pasiskolinta iš slavų, vokiečių ar kt. kalby (pvz.: kliszija (25, 64), plg. pranc. cliché, liampa (26, 90), plg. vok. Lampe, 1. lampa, maliava (17, 52—54), plg. 1. malowad, peczius (11, 170), plg. brus. neu, sila (11, 210), syla (21, 277; 29, 184), plg. rus. cuaa, sudynas (28, 157), plg. brus. cydsina, szpatas (6, 172), plg. vok. Spat, szriubas (29, 188), plg. vok. Schraube ir tit) Iš to, kas sakyta, matyti, kad kilmės požiūriu tuometinę fizikos terminiją sudarė dusluoksniai: savieji lietuviški žodžiai terminai ir skoliniai. Saviesiems lietuviškiems terminams skirtini žodžiai: a) paimti iš tarmių arba senųjų lietuvių kalbos raštų, b)išsiversti kitų kalbų pavyzdžiu, c) naujai sudaryti aušrininkų. Iš aptartų 342 žodžių terminų 67,9 94 sudaro lietuviški žodžiai, o 32,1 9%, skoliniai. Vadinasi, tuometinė fizikos terminija dar tebesirėmė lietuviška leksika, nors jos procentas šiek tiek mažesnis negu pradiniame fizikos bei technikos terminijos formavimosi etape®. 2.2 „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose daugiausia yra priesagų vedi- nių. Dažni vediniai su priesagomis -imas/-ymas, -ininkas, -inis, -ė, -ystė, -iSkas, -a, -umas, pvz.: atvésimas (11, 173), atvirinimas (8, 259), bėgimas |žvaigždžiu)] (9, 27), burbuliavimas (15, 415), [plitu] džiovinimas (11, 169), [vandens] garavimas (15, 414), gesinimas [vopnos] (14, 352), iszdegimas (11, 174), [plitu] iszdeginimas (11, 170), įtaisymas (22, 358), įkaitinimas (11, 173), įveikimas [magnaso] (22, 320), [žvaigž- džiu] kritimas (29, 177), pamagnasavimas (22, 319), persikraipimas [medžiu] (9, 58), puldinéjimas [zvaigzdziu] (29, 175), pulimas (29, 182), sugniuzimas (10, 126), susitraukimas [medžiu] (9, 58), sužadinimas (22, 322), tirpimas [gelzies] (9, 58), [prie- taisas] uždegimo (23, 396), uzgrudimas (8, 259), uzleidimas (11, 168), vėdinimas (11, 167), virimas (15, 415), virinimas (9, 102); irklininkas (9, 12), kemininkas (9, 89), kugininkas (laivininkas) (9, 12), marininkas (26, 88), orkulkininkas (23, 408), vari- ninkas (28, 146); akmeniné [kulka] (9, 39; 26, 95), anglinis [gazas] (14, 351), elek- triné [isztaka] (8, 281), garine [kuliama maszyna] (27, 124), gelZinis [stripas] (9, 28), iszlaikytinis [magnasas] (22, 320), magnasiné [adata] (29, 166), nulietinis [daig- tas] (8, 260), statitiniai [akmens] (10, 126), sukrautiné [dalis] (12, 217), vopniniai [akmenis] (14, 351), Zaibiné [macis] (24, 25); akrutininkysté (24, 27), amatninkisté (9, 6), sziporysté (24, 27), 2vaigzdininkisté (12, 222); elektriszka [kibirksztis] (24, 26), [maszyna] (22, 320), [speka] (22, 324), [szviesa] (24, 27), marininkiszkas [moks- ? Gastila L., Kruopas J., Zitkuté A. Techninės literatūros ir terminijos pradininkas // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 11. P. 34—36; Gastila L., Zitkuté A. Lietuviškosios techninės terminologijos pradmenys XVIII a. Rytų Prūsijoje // Mokslas ir technika. 1969, Nr. 4. P. 20—21, 134 las] (21, 270), medegiszkas, -a, materijoliszkas, -a (12, 222), mėkanikiszkas [darbas] (23, 408), [isztyrinėjimas] (23, 408), optiszkas [stiklas] (7, 207), permanentiszkas [magnasas] (22, 320), tekno-mėkaniszka [draugyste] (22, 359), Zvaigzdininkiszka [observatorija] (14, 375); apvalumas (14, 351—354; 15, 415), augsztumas (9, 58; 14, 352), didumas (11, 168, 171), drėgnumas (10, 125), druktumas (9, 57), drutumas (29, 183), gilumas (29, 182), ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 352; 29, 183), lėtumas (21, 277), magnasiszkumas (22, 324), platumas (10, 126; 29, 182), skilėtumas (9, 38), stiprumas (9, 58), storumas (11, 171; 14, 352), svarumas (17, 47), tankumas (9, 58), tvirtumas (9, 56; 21, 277) ir t.t. Kiek mažiau (kartais vos po vieną kita) pateikta terminų, sudarytų su priesagomis -eklas (kibeklas 6, 173), -ybė (svarybė 22, 320), -iena (gelžiena 8, 259), -yklė (kasyklė [vario] 28, 146; sziaudiklė 9, 47), -ima (szilima 11, 171; 15, 404), -uma (sziluma 6, 173; 11, 195; 22, 319—320), -yné (padaryné 26, 89; 28, 157), -mé (veikmé 10, 119), -smas (griausmas 29, 174; trauksmas 11, 173), -sné (vyksné 21, 277), -stis (atrastis 24, 25), -tojas, -tojis (barstytojas 26, 97; iszrastojis 22, 319), -tukas (kvéptukas T, 220), -tuvas (dirbtuvas 12, 217; 21, 288; 23, 408; piaustuvas 11, 169; pjautuvas 9, 62; trintuvas 8, 259), -tuvė (dirbtuvė 22, 346; 28, 155; padétuvé 26, 97). Fizikos populiarinimo straipsniuose nemaža pateikta ir galūnių vedinių. DaZnes- ni galūnių -a, -as, -is vediniai, pvz.: apszvaista (9, 64), sugaba (21, 277), įeiga (25, 63); garas (11, 171—173; 15, 404), stumas: „mokslas yra stumu, kurs stumia viską tolyn, sunkyn, labyn“ (27, 100); augsztis (11, 167, 171), buvis (9, 7; 24, 28; 28, 154), degis (15, 404), ilgis (9, 28; 11, 170—171), įrėdis (21, 276), plotis (9, 7; 10; 11, 168), sądėlis (3, 74), storis (11, 168, 171) ir t. t. Yra vienas kitas ir priešdėlio vedinys, pvz.: antviršis (21, 276), atgarsis (29, 176), prieszstulpis (11, 171). Be priešdėlių, priesagų ir galūnių vedinių, „Aušros“ fizikos populiarinimo strai- psniuose gausu ir dūrinių, kuriuos galima suskirstyti taip: 1) dūriniai su daiktavar- diniu antruoju sandu (anglarūksztė 10, 128; garlaivis 25, 51; geležinkelis 12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187; gelžkelis 10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166; pusgaris 25, 52; szeszkertis 9, 28; trupskaitlis 10, 119 ir t. t.); 2) dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu (balsaneszis 24, 26; garvežys 27, 100; 29, 165; ruksztdaris 10, 127— 128; skersakiszté 22, 319; tolgirdis 27, 99; tolkalbis 12, 263; 27, 100; tolraszis 11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99; vandendaris 15, 404; Zemapraszis 12, 227 ir t. t.). Šiuos priešdėlių, priesagy, galūnių vedinius ir diirinius galima suskirstyti į tam tikras darybos kategorijas, kuriomis paprastai nusakomos ir pačių terminų katego- rijos. Minėtu atveju galima skirti veiksmų, ypatybių, reiškinių, daiktų, dimensijų, profesijų kategorijas, kurios sietinos su kai kuriais terminų nominacijos ypatu- mais. 2.3. Vienas jų — „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikiamų sąvokų pavadinimų įvairavimas. Įvairuojančius žodžius terminus galima sugru- puoti taip: 1) kai sąvoka įvardijama sudėtiniu ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49) ir geležinkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187), gelžkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), pjaunama maszina (pjautuvas) 135 (7, 217). Labai dažnai tokie pavadinimai jungiami jungtuku arba, pvz.: daigtai darantiejie arba maliavos (17, 52), umbra arba žemė tamsei raudona (17, 51), vienkar- tiniai pecziai arba kakaliai (11, 170), žaibinė vėka arba macis ir t. t.; 2) kai sąvoka įvardijama dviem vienažodžiais pavadinimais, kurie vienas nuo kito skiriami kab- leliu, skliaustais arba jungiami jungtuku arba, pvz.: gencziaZymis, etnograpija (21, 276), įrėdis, programatas (21, 276), medega, materijolas (12, 222), medegiszkas, materijoliszkas (12, 222), nūtrauka, potograpija (21, 277), svaraunas, physiszkas (21, 276), vopna, kalkės (14, 354); Įmagnasinė) adata (yla) (29, 166), atimtinė (nega- tyviszka) [elektra] (22, 321), atomiszka (pirmokiszka) [teorija] (29, 170), atrastis (atradimas) (24, 25), cinas (skardas) (8, 257), daidalystė (daildarystė) (26, 68), dirbtu- vas (maszina) (12, 217), (maszyna) (21, 288; 23, 408), galas (polius) (22, 320), iszlai- kytinis (permanentiszkas) [magnasas] (22, 320), kibeklas (cementas): „molis sumai- szitas su smilczia gerą dida kibeklq (cementą)“ (6, 173), kibekla (klejai): „apliejus vandeniu degtas Was atsiranda didelė sziluma ir jos pavirsta į kupetq miltu vapnos; tie tai miltai sutaisyti su smilczia ir vandeniu dūda vapnq arba stiprią kibeklq (klejus) akmenims“ (6, 173), kibirksztis (ZieZerka) (22, 319), kokybė (kvalitetas) (17, 39), ligdienis (¢kvatorius) (12, 255), mégis (praba) (8, 257), nauges (metolai) (3, 73), ora- mieris (barométras) (7, 207), pirmokas (atomas) (2, 48), pridėtinė (pozityviszka) [elektra] (22, 321), prieszstulpiai (kontrefortai) (11, 171), pusiaudienis (meridijonas) (12, 255), respiratoras (kvéptukas), (1, 220), skersakiszté (dijametras) (22, 319), su- das (rykas) (28, 146), sziltamieris (termomeétras) (7, 207), teleponas (tolkalbis) (12, 263), trintuvai (pieliczios) (8, 259), véka (syla) (23, 408), Zemapraszis (geograpija) (12, 227), Zinguné (pustas, paszta) (27, 121); amatai arba prekioné (22, 316), bombar- da arba armota (9, 39), dirbtuvė arba amatvieté (28, 155), koczilas arba piaustuvas (11, 168), naugės arba metolai (8, 256). Vadinasi, nominacijos jvairavimas pasireiškia dvejopai. Pirma, kai įvairiuose straipsniuose sąvoka pavadinama nevienodai, pvz.: geležinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), geležinkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187) ir gelzkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), augsztis (11, 167, 171) ir augsztumas (14, 352), ilgis (9, 28; 11, 170—171) ir ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 325; 29, 183), plotis (9, 7, 10; 11, 168) ir platumas (29, 182), storis (11, 168, 171) ir storumas (14, 352). Antra, kai viename straipsnyje pateikiamas dvejopas savokos pavadinimas vartojant jungtu- ka arba ar skiriant tokius pavadinimus vieną nuo kito kableliu bei skliaustais, pvz.: daigtai darantiejie arba maliavos (17, 52), medega, materijolas (12, 222), pirmokas (atomas) (2, 48) ir t. t. Iš pavyzdžių matyti, kad daugiausia įvairuoja pavadinimai, skirtini daiktų, dimen- sijų?*, ypatybių ir reiškinių kategorijoms. Dalis tokių įvairuojančių pavadinimų 10 Priesagos -umas ir galūnės -is vediniai „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose žymi ne tik ypatybės pavadinimus, bet ir tam tikrus dydžius, kiekybinius parametrus, pvz.: pusės sieks- nio augszezio (11, 167) ir augsztumas-gi ūlaktis su czverte (14, 352), ilgis... keturiu sieksniu (11, 170) ir ilgumas pustreczio sieksnio (29, 183), sieksnio ploczio (11, 168) ir colio platumo (10, 126), pusės colio storio (11, 168) ir storumas pusé sieksnio (14, 352). Vadinasi, tokių pavadinimų sąvokos turinys apima požymius, vienu metu priklausančius dviem loginėm kategorijom: „ypatybė“ ir 136 tarpušavyje yra susiję morfologiškai. Jie paprastai sudaro morfologinius variantus, kuriuos galima skirti į šias grupes: 1) sudėtinis terminas ir univerbacijos būdu su- darytas vienažodis terminas (geleZinis kelias ir geležinkelis, gelžkelis); 2) sudėtinis terminas ir vedybos būdu sudarytas terminas (pjaunama maszina ir pjautuvas (7, 217); 3) vedybos būdu sudaryti du tos pačios šaknies terminai, besiskiriantys ilgesne ar trumpesne forma (augsztis ir augsztumas, ilgis ir ilgumas, plotis ir platumas). Kita dalis įvairuojančių pavadinimų tarpusavyje siejasi semantiškai. Jie yra lyg ir sinonimai, kurie sujungti jungtuku arba (klystugné arba žaltvykslė (24, 25), nau- gės arba metolai (8, 256)), atskirti kableliu (nūtrauka, potograpija (21, 277), sva- raunas, physiszkas (21, 276)) ar skliaustais) iszlaikytinis (permanentiszkas) [mag- nasas] (22, 320), pridėtinė (pozityviszka) [elektra] (22, 321) ir t. t. Vadinasi, dėl nominacijos įvairavimo atsiranda terminų variantiškumas ir sino- nimiškumas. Šios ypatybės (ypač variantiškumas) terminijoje negalimos. Tačiau pradiniame terminijos formavimosi etape jos neišvengiamos ir pateisinamos. Antra vertus, tokie variantai, kaip antai: geležinkelis, gelžkelis šalia geležinio kelio, pjau- tuvas šalia pjaunamosios mašinos, rodo terminų trumpinimo tendencijų užuomaz- gas. 2.4. Fizikos populiarinimo straipsniuose pateiktų sudėtinių terminų dėmenys tarpusavyje yra susiję tam tikrais ryšiais. Dažniausiai šie ryšiai yra atributiniai. Jie išreikšti: a) derinamuoju pažyminiu (anglinis gazas (14, 351), atomiszka (pir- mokiszka) teorija (29, 170), draikioji geležis (8, 259), elektrinė isztaka (8, 281), elektriszka kibirksztis (24, 26), elektriszka maszyna (22, 320), elektriszka spėka (22, 324), gamtiszka elektra (22, 321), hidraulinė vopna (14, 351; 15, 414), iszlaikytinis (permanentiszkas) magnasas (22, 320), laukpusinei pažymiai (21, 276), magnasiné adata (yla) (29, 166), magnasiuta duduté (22, 320), mékanikiszkas isztyrinéjimas (23, 408), optiszkas stiklas (7, 207), savytarpiszkas pritraukimas (17, 47), sukrautiné dalis (12, 217), tekno-mékaniszka draugysté (22, 359), Zaibiné véka arba macis (24, 25), Zvaigzdininkiszka observatorija (14, 375)); b) nederinamuoju paZyminiu (dul- kės skardo (16, 25), geležies gumulas (22, 319), itekmé elektrynés (29, 170), kalio akmens vanduo (20, 222), kasyklé vario (28, 146), sūdžiu maliava (17, 52), tekėjimo veka (23, 408), tiesos svarumo (17, 47)). Iš šių pavyzdžių matyti, kad jau tuomet buvo poreikis išskirti rasinius ir gimini- nius terminus. Kai kurie jų sudaro net lizdus ir polizdžius, pvz.: akmenys: kalki- niai a. (10, 127), laukiniai a. (29, 181), smėliniai a. (10, 127), statitiniai a. (10, 126): statitiniai akmenis dėl muru, statitiniai akmenis dėl aslu, statitiniai akmenis dėl sto- gu (10, 126), titnaginiai a. (29, 181), vopniniai a. (14, 351); anglys: akmeninės a. (7, 209; 12, 217), medžiu arba Zolynu a. (17, 52), tikrosios a. (7, 209); darbas: mékani- kiszkas d. (23, 408), svaraunas d. (21, 277); dirbtuvė: gaspadoriszka d. (23, 408), pab- „dydis“. Tad jau tuometinėje fizikos terminijoje, galima sakyti, egzistavo kategorinis daugiareiks- miškumas. | Straipsniuose yra priesagos -umas vedinių, kuriais nusakomas tik kiekybinis parametras, tam tikras tūris, pvz.: gipsinė tešla džiudama nepamažina savo apvalumo (15, 415); liesa vopna nepadi- dina daugiaus savo apvalumo, kaip tiktai du kartu... (14, 353), didumas (10, 127). 137 rikiszka d. (23, 408); maliavos: cininės m. (17, 54), cininės aliejinės m. (17, 54), klijinės m. (17, 50—53), pieninės m. (17, 50), pieninės arba varszkinės m. (17, 53), vopninės m. (17, 50); maszina: garinė kuliama m. (27, 124), geležinė kuliamoji m. (12, 273), kuliama m. (7, 217), pjaunama m. (pjautuvas) (7, 217); medega: anglinė m. (7, 209), dirbtinė m. (9, 56), prigimtinė m. (9, 56); milteliai: balti cino m. (17, 54), balti szvino m. (17, 54); plitos: degintos p. (9, 56), nedegintos p. (9, 56); vopna: de- ginta vopna arba kalkiai (9, 56), riebi v. (14, 351), gesita v. (14, 351), kremtanti arba verdanti v. (14, 351) ir t. t. Kai kuriuose straipsniuose uZsimenama ir apie „amatu, pabuklu, medegos, padarynės“ (21, 279), mokslo šakų (,aritmetika, al- gebra, geometrija, kosmograpija, mineralogija, kvizika, kemija* (8, 258), specialybių (.inZineras, teisdaris (26, 93), kemininkas (moka iszrasti sukrautinias dalis visokiu daigtu®) (9, 89) pavadinimus. Tai rodo autorių ir redaktorių nora pateikti kuo daugiau mokslo žinių, supažindinti skaitytojus su pagrindinių sąvokų pavadinimais, patikslinant juos kartais kitų kalbų (dažniausiai vokiečių k.) žodžiais, pvz.: vaiksz- ziojanczios žvakelės (vok. Elmsfeuer) (8, 281), vyksnė (bestrebung) (21, 277), pra- moné (kunst) (29, 186), sugaba, galybe (fihigkeit) (21, 277), sierés ruksztorius (aci- dum sulfuricum) (5, 42), pormilis (radikalas skruzdinés rugszties, pormilsuperklori- das) (15, 404) ir pan. Matyt, tokį sąvokų patikslinima galima aiškinti dvejopai. Pirma, be abejo, „Aušros“ mokslo populiarinimo straipsnių apskritai kalbai, są- vokų aiškinimui, terminų pateikimui didelės įtakos turėjo prūsinė literatūrinė kalba. Tai visiškai suprantama: šio laikraščio redaktoriai buvo susipažinę su Rytų Prūsi- joje ėjusiais periodiniais leidiniais („Keleiviu“ 1849—1880, „Naujuoju keleiviu“ 1880—1886, „Lietuviška ceitunga“ 1878—1939 ir kt.), o kai kurie iš jų — J. Basa- navičius, J. Šliūpas, A. Vištelis pastaruosiuose dvejuose leidiniuose buvo paskelbę ir savo straipsnių"?, Antra, aušrininkai, norėdami būti suprantami visiems lietuviams ir stengdamiesi tęsti ankstesniąsias (S. Daukanto, M. Valančiaus ir kt.) kalbos gry- ninimo tradicijas!*?, bandė skolinius ir pusiau skolinius keisti lietuviškais Žodžiais terminais (taip vietoje „Keleivyje“ pateiktų variantų: damšėpis, garšėpis, garinė šė- pis, garinis šėpis, garų šėpis, garu varomoji šėpis „Aušroje“ vartojamas tik vienas terminas garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51; 29, 165), vietoje telegrafas, vielų pustas, vielinis pustas, žaibinis pustas — tolrašis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99)), o savo pačių susidarytus ar iš kitur paimtus naujadarus dažnai aiškindavo Zinomes- niais žodžiais, pvz.: kibirksztis (žiežerka) (22, 319), pirmokas (atomas) (2, 48), spėka, stiprybė (sila) (12, 217) ir pan. Trečia, toks sąvokų patikslinimas ar paaiškinimas išplaukia ir iš pačios mokslo kalbos specifikos, apie kurią iš dalies užsimenama viename „Aušros“ numerių. „Raszėjas paskutinio isz paminčtu veikalu (kalbama apie straipsnį „Apraszymas žemės turtu“) sutenka skaitytojui Zines apie visokius akmenis, druskas, anglis, nauges, apsako, kokio budo kožnas daigtas, kokie jo pavidalai, ar dega ant ugnies, ar tirpsta vandenyje, ar grynas, ar sumaiszytas, ant ko yra vartojamas, kokią naudą atneša žmogui ir t. t. Jis nėko, nėko nū savęs nepri- deda, nėko isz galvos neiszmislija, o pasako tiktai tą, kas isz tikro yra. Isz to apsa- " Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija, V., 1979. P. 221, 12 Ten pat. P. 222, 138 kymo skaitytojas semia sav žines apie daigtus, iszstato mislyje ir apima protu, t. e. supranta“ (24, 7). 2.5. Tokiuose tekstuose dažnai pateikiami naujų pavadinimų aiškinimai, lyg ir sa- votiški apibrėžimai. Štai keletas jų. „Ira galibé gamtos, kurią mokintiejie vadina elekt- rą (8, 281). Žaibinė vėka arba macis atsiskirianti nit klaidinancziu žvakeliu klyst- ugne arba žaltvyksle vadinamu [...] (24, 25). Bet kodėl aną naują įrankį, kurs parodo, kaip magnasinė pajėga įveikia žmogų, nevadina „magnoskopas“, o tiktai „hypnosko- pas“? (22, 322) [...] toliaus-gi dumodamas Nevton’as iszrado didelias tiesas sva- dumo ir atrakcijos arba savytarpiszko pritraukimo, kuriu galybė laiko ir taikina ke- liones visu dangiszku szviesybiu, tai yra: saulės, mėnesio, žvaigzdžiu, planetu ir ko- metu (17, 47). Pastarasis pavyzdys rodo ir sąvokų sisteminimo kai kurias apraiškas: terminas dangiszkos szviesybės ir terminai — saulė, mėnesis, žvaigždės, planetos, kometos. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau: gelžį mės dėvime trejaip vadindami: grina geležis, plienas, szpižius (8, 258). Jo [deimanto] sqdelis tokspat kaip anglies ir jūdpaiszos (alupkés, szwino) (3, 74). Gamtiszka elektra prieg tam iszsidėtu į pridėtinią (pozi- tyviszką) ir atimtinią (negatyviszką) (22, 321). Dažnai „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsniuose nurodomos ir mokslinin- kų ar išradėjų pavardės. Vienos jų pateiktos originalo forma (pvz.: Faraday, Fou- cault, Lindsay (22, 320), Lohmeyer (9, 75)), kitos — aplietuvintos (pvz.: Demo- kritas (29, 170), Nevton'as (17, 47), Ochorovicz'ius (22, 319), Tacitas (9, 75) ir t. t.). Straipsniuose pateikta ir simbolinių pavadinimų, t.y. laikraščių, žurnalų ar šiaip leidinių pavadinimai originalo kalba, pvz.: „Klosy“ (7, 215), „Lumiėre ėlectri- gue“ (22, 319), „Tygodnik illustrowany“ (11, 183), „Wedrowiec“ (8, 287) ir t. t. bei formulės, pvz.: radikalas, susidedąs isz angliaus ir vandendario, vadinamas por- miliu (C,H) (15, 404). Suvienavimas jo [radikalo] su kloru vadinasi kloropormu (C,„HCl,) (15, 404). Kai kuriuose straipsniuose pateikta ir tam tikrų lentelių. Pvz.: czia galima pri- — durti didumą nasztu, reikalingu dėl perspaudimo nekuriu akmenu... Tada akmens persispaudžia, jeigu ant ketvirtainio pirszto atsiaina: dėl granito ni 6000 iki 11200 svaru; dėl kalkiniu akmeniu nū 1000 iki 8000 svaru; — — — smėlinio akmens — — 1600 — — — 4000 — — — — — — marmulo — — — — — — 4000 — — —10400 — — — — — — muro isz raudonu plitu nu 960 iki 1440 svaru (10, 127). Visi Sie dalykai rodo mokslo kalbos, kuri reiškiasi teiginių, hipotezių iskélimu, jų pagrindimu, argumentavimu, svarstymu, tvirtėjimą ir įsigalėjimą. 2.6. „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminijos analizę galima api- bendrinti šiomis pastabomis: 1) pagrindinis mokslo kalbos elementas — terminija buvo sudaryta dar nepakankamai sistemiškai, tačiau rėmėsi tvirtu pamatu — lietuviška leksika, į kurią įėjo žodžiai, paimti iš tarmių, senųjų lietuvių kalbos raš- tų, jau ankstesniuose leidiniuose aptikti naujadarai, vertiniai ir pačių aušrininkų 139 sudaryti terminai; 2) terminų nominacijos įvairavimas reiškėsi sinonimiškumu ir morfologiniu variantiškumu. Pastarasis sudarė prielaidas atsirasti kategoriniam dau- giareikšmiškumui. Tačiau akivaizdūs ir terminijos norminimo aspektai: morfolo- ginio variantiškumo apraiškų mažėjimas, terminų trumpinimas; 3) bandyta teikti terminų apibrėžimus, sudaryti naujus ar versti terminus, skirti gimininius, rūšinius ir net porūšinius terminus. ŠALTINIAI Auszra, Laikrasztis, iszleidžiamas per Dra, Bassanawicziu. 1. 1883. Nr. 1. 11. 1884. Nr. 5, 6. 21. 1885. Nr. 9. 2. 1883. Nr. 2. 12. 1884. Nr. 7, 8. 22, 1885. Nr. 10, 11, 3. 1883. Nr. 3. 13. 1884. Nr. 9. 23. 1885. Nr. 12. 4. 1883. Ni. 4. 14. 1884. Nr. 10, 11. 24, 1886. Nr. i. 5. 1883. Nr. 5. 15. 1884, Nr. 12, 25. 1886. Nr. 2. 6. 1883. Nr. 6. 16. 1885. Nr. 1. 26. 1886. Nr. 3. 7. 1883. Nr. 7. 17. 1885. Nr. 2, 3. 27. 1886. Nr. 4. 8. 1883. Nr. 8, 9, 10. 18. 1885. Nr. 4, 5, 28. 1886. Nr. 5. 9. 1884. Nr. 1, 2, 3. 19. 1885. Nr. 6. 29, 1886. Nr. 6, 10. 1884. Nr. 4. 20. 1885. Nr. 7, 8. GOH3HUECKAS1 TEPMHHOJIOTHS B TIEPHO/ĮHMUECKOM M3/IAHHHM «AVIIIPA» Pesiome Ha ocHoBe OH3HKO-TEXHHHSeCKHX HaY4uHO-IIlONYJIApHbLIX CTaTel, OmnyO/IMKOBAHHLIX B NEepHojį c 1883 no 1886 r. B „Aymrpe“, 6bu1 NPOBEACH auaJIH3 JIiHTOBCKONH (Ou3nuecKOli TEDMHHOJIOTHH. H3 naHHOTO aHaJIH3a MOXHO CJIEJIATb CJIeJIyIONIIHe BbLIBOJIbI, Bo-nepBbIX, OCHOBHOM JDJIEMEHT f3bIKa HayKH — TEeEDMHHOJIOTHA — Ha JaHHOM IJTane eme He ob/lanajia CHCTEeMaTHYHOCTBIO, TEM HE MEHEE OCHOBEIBAJIACb Ha Oa3e JIMTOBCKOM JIEKCHKH. IMoHATAS HMEHOBAJIHCb KAaK JIMTOBCKHMH CJIOBAMH, MPHBJICYCHHBIMH M3 JHAJIEKTOB, IHCHMEH- HLIX MAMSATHAKOB, Tak H HEOJIOrH3MaMH HJIH KAJIbKAMH, CO3JaHHBIMH ABTODpAMH (K3HKO-TEXHH- USCKHX HAVYUHO-NHOINYJIADHLIX CTaTel, a TaKxXe pejiakKTropaMH „Aymnipbi“. Bo-BTODBEIX, BapbHPOBaHAE HOMHHALIHA TEDMHHOB IIDOAJIBKJIOCb B CHHOHHMHYKHOCTH K Mopdo- noruyeckoit BapuaHTHOCTH. IlojgoOHAS BAapHaHTHOCTbL Obijia OCHOBOH KaTeropHajIbHOH MHOIO- 3HAHHOCTH, KOTOpas B pa3HLIX jOpMAX MpOSBIACTCA KaK B ()H3HKO-TEXHHUeCKON, Tak H JIOGoOH Jpyroii TEDMHHOJIOTHH HO CHX TOP. B-TDET5HX, OUIYTAMBLI TMOTLITKA OPHBECTH B (DH3HKO-TEXHH4CCKHX HAYYHO-NOMYJISAPHBIX CTAaThAX ACHUHELMHE TEDMHHOB, BbiUĮEJIATb KaK PO/OBbIC, TaK H BHIOBBIC TEPMHHBI.