Leksiniai Šaltinių šnektos savitumai

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ELENA GRINAVECKIENE LEKSINIAI SALTINIY SNEKTOS SAVITUMAI Saltiniy Snekta, esanti Saléininky raj. Dieveni8kiy apyl., biidama pereiginé tarp ryty ir vakary dziky (Lipsk., Vidug., 187), yra pati pakraStiné (kaimo rytiniu pakraséiu eina Lietuvos—Baltarusijos valstybiné siena) DieveniSkiy lietuviy Snekty marginalo, pracityje buvusio gana vientiso ir nusitesusio palyginti toli uz dabartiniy respublikos riby i Baltarusija, dalis (Gaué., Vidug., 38—39 tt., 48—49 tt.; Kviklys, 264—270). Ji yra vietinés baltarusiy Snektos apsupta, teritoriSkai izoliuota nuo kity lietuviy kalbos Snekty, taip pat ir nuo DieveniSkiy marginalo lietuviy Snekty (miisy tyrimy duomenimis, i8 21 DieveniSkiy apyl. kaimo tik 9 — Saltiniuose, Matittiuose, Kazitliuose, Zizmosé, Versekojé, Senudsiuose Miezionysé, Skraitionyse, DvariSkése bei DievéniSkése — galima rasti lictuviSkai kalbanciy senujy vietiniy gyventojy). Taigi Saltiniy Snektos atstovams biidingas pakaitinis lietuviy ir baltarusiy Snekty vartojimas. IS vienos pusés tiriamoji Snekta yra rezetvatiné lictuviy kalbos archaizmy teritorija, i antrosios — antriniy leksikos ir semantikos inovaciniy reiSkiniy bei adstratiniy elementy zona, taip pat tipiSkas kontaminaciniy reiSkiniy arealas, Dél savo ypatingos padéties pastaraisiais metais Si teritorija yra atkreipusi ypat didelj susidoméjima ne tik kalbos specialisty bei dvasinés ir materialinés kultiros tyrinétojy — tautosakininky, etnografy, architekty, bet ir kultirology, sociology ir kt., be atvangos visokeriopai tiriantiy $j unikaly vienos ir tos patios etninés kultiros regiona. Konstatuojant sudétinga Sio kraS8to kalbing situacija, visy pirma svarbu iskelti, kad vietiné lietuviy Snekta, biidama vartojama uZdarame kalbiniame kolektyve (7 i8 13 Saltiniy kaimo Seimos tarpusavyje kalba lietuviskai), yra neoficiali, ne kanceliarijos ir ne administracijos (lietuvi8ky mokykly Cia néra, nes néra mokyklinio am/iaus vaiky), kasdiené buitiné Zmoniy kalba. Joje pastaruoju metu aiSkiai reiSkiasi dviejy semiotiniy sistemy koegzistavimas: vietiniai lietuvi8kai kalbantys Zmonés savo kasdieniame gyvenime pramai8iui vartoja ir baltarusiy Snekta, Tuo bidu abi kalbinés sistemos, —lietuviy ir baltarusiy, — Zmoniy nuo pat mazZens greta girdimos ir gerai mokamos. Nuolat viena kita veikdamos (paprastai daugiau stichigkai, bet prie lietuviy kalbos nykimo &ia nemazZa dalimi yra prisidéjusi ir cariné tauty politika), jos iSugdé visi8ka lietuviy — baltarusiy dvikalbyste, kuri pastaruoju metu jau tampa vienpuse — lietuviy kalbos sistema tia tolydzio artéja prie baltatusiy kalbos sistemos. Taigi vietiné lietuviy Snekta, praeityje buvusi daugiausia dayéja (plg. kaimo baltarusiy Snektoje iki Siol gyvai vartojamus i8 jos gautus senus 8. Lietuviy kalbotyros klausimal, XXXI 113 lituanizmus: berléuka' ‘béralas’, brundil’ ‘branduolys’, briinkta “branktas’, dil’ka ‘dulkés, spaliai’, gil’ ‘gylys’, grabiazdzic’ ‘grebéstuoti’, gii/ta ‘guolis’, gusta ‘“giiZta’, gungli ‘gungliai, pridZiiive ant karvés Sony méSlai’, kérsa ‘kerSé’, Krumpli‘krumpliai’, krisnia ‘kriisnis’, paliduki ‘paliaukés, tokia parSiuky liga’, mencid ‘mente, pustykle’, pliisnia ‘pleiskanos’, pundék ‘pundokas, buoZgalvis’, s/dsty ‘spastai’, scimbir ‘stimbiras’, vinkSny ‘vink8nos, rogiy pavazZy dalis’, Zdgary ‘Zagarai, raZai, karklai pynimui’ ir daugybé kity), dabar tampa vien éméja, ir jos asimiliacijos procesas vos nesiekia apogéjaus. Sio kaimo lietuviy Snekta jau beveik netekusi savo gynybinio barjero, ir j ja verZiasi jos sistema griaunantys baltarusiy kalbos struktiriniai elementai, tokie kaip Zvirblis mazdsnis vdérno:s ‘zvirblis maZesnis uZ varnq’, dzi.rba pasvdjemu ‘daro savaip’, kas mdn’ dachddzic’ ‘kas man ripi’, ritki:mas man privicka ‘riikyti a8 jprates’ ir kt.; kitaip sakant, modeliuojasi Snektoje savotiSkas pakraStinis jos variantas. Lygiagretus Gia minimy Snekty vartojimas toje patioje kalbinéje sferoje ir situacijoje yra taip iprastas ir nusistovéjes reiSkinys, jog, kick pastebéjome, nereikalauja i$ kalbantiojo jokiy intelektualiy ar psichologiniy pastangy. Tai labiausiai, misy nuomone, priklauso nuo to, kad visa tiek io kaimo, tiek ir gretimy apylinkiy vietiné kalbiné visuomené daugmaz tebéra vienalyté — vienos ir tos patios dvasinés ir materialinés kultiiros (minétina tokia pat kaip ir kitur Piety ir Ryty Lietuvoje namy statyba, audiniy raStai, valgiy gamyba), gyvena tokj pat, galima sakyti, uZdara gyvenima, laikosi ty patiy paprotiy, gerokai konservatyviis, o Gia vartojamoji baltarusiy Snekta, kaip ir lietuviy, yra tik namy kalba, neprestiZiné. Zmoniy teigimu, gudai (Gia taip vadinami vietiniai baltarusiai) — tai tie patys lietuviai prastiokéliai, tik jau pamirSe savo protéviy kalba, nebemokantys lietuviskai kalbéti?. Vis délto biitina pripazinti, kad baltarusiy Snekta kasdieniame gyvenime Gia vartojama daZniau, nes vietiniai gyventojai baltarusiai teigia lietuvi8kai nemokantys, o + Baltarusi8ky pavyzdziy kirtio vieta rodo akito Zenklas. LietuviSki tarminiai pavyzdziai straipsnyje pateikiami supaprastinta fonetine transkripcija. Joje nenurodoma: a) tvirtagalio dvibalsio au turimas pirmojo démens ¢ atspalvis; b) nevisiSkas dvibalsiy ie, uo yienbalsinimas (kai antrasis démuo susilpnéjes, tariamas nerySkiai. Tuo atyeju jie zymimi ilgaisiais i:, u:); c) kiréiuotu ilgyjy balsiy, dvibalsiy bei dvigarsiu atskiry démeny ilgumas. Jj paprastai parodo ju priegaidés Zenklas. ISimti sudaro tvirtapradziy dvigarsiy i, u+/, m,n, r ir ui, misy ausiai atrodancio pailgéjusio iki pusilgio (plg. LKT, 256, 258) pirmojo démens Zyméjimas taSku raidés deSinéje Zemai. Nekiréiuoty ilgyjy balsiy ilgumas Zymimas dyvitaSkiu raidés deSinéje, balsiy pusilgumis —ten pat taSku Zemai; d) désningas priebalsio m prieS g, k gomurinis tarimas; e) priebalsiy kietumas prieS s (atstoja bk. i, ¢), e (atstoja bk. é), 9 (atstoja bk. trumpaji e), taip pat nezymus r kietumas prie i. Priebalsiy minkStumas (taip pat ir baltarusiy pavyzdziuose) Zymimas minkStinamuoju Zenkleliu (kableliu) jy raidés deSinéje aukStai. Priebalsiy grupés minkStumas, nepavykus jo tiksliai nustatyti, nezymimas (i8skyrus minkStuosius / ir pi). Kiti transkripcijos dalykai kaip LKT, 10—14. ? Turint omenyje Sia tikrai gyva to kraSto Zmoniy lOpose lietuvisko Zodzio gidas reikSme (ja, misy nuomone, yra pamato pripaZinti tikraja, plg. lie. gudéti ‘imti kita tarme Snekéti? — LKZ 3 693), vargu, ar galima pateisinti tendencija visus baltarusius vadinti gudais, o jy respublika Gudija. 114 lictuviams ji irgi nesvetima. Taip i8 léto tape jau mazuma, lietuviai ir toliau derinasi prie situacijos, lengvai jprato gerai kalbéti baltarusikai, nebesibodéti tos kalbos; savintis ja. Kaip minéta, jie ir lietuvi8kai kalbédami lengvai naudojosi baltarusiy Snektos struktirinémis ypatybémis, iS palengyo patys spartina savo asimiliacijos procesa. Sj procesa, be kita ko, palaiko ir aktyvina kai kuriy jaunesniy lietuviu gana akivaizdus tautinio susipratimo jausmo isblésimas. Be baltarusiy Snektos, vietiniams lietuviams nesvetima ir baZnytiné Sio kra’to kalba — lenky kalba. Ja kalbami poteriai (pastebéta, kad poterius lenkiSkai kalba ir vyresnio amZiaus paZangesni lietuviai), einama iSpazinties, Zegnojamasi. Tatiau kasdienéje vartosenoje ji néra jprasta. Lietuvis ar baltarusis, praSomas kalbéti lenkiSkai, Sia kalba pasakes pora fraziy, bemat ima pasakoti baltarusiSkai. Tarpininké Sio regiono kalba yra rusy kalba. Ja vietiniai Zmonés kalbinami jvairiy valdZios pareigiiny, daZniausiai atvykusiy i8 kitur, ta¢iau pastebéta, jog Zmogus, kalbinamas rusiSkai, beveik visada atsakinéja baltarusi’kai. Distanciniy kontakty (lenky, rusy kalby) itaka Snektai menka. Nepaisant sudétingos ¥io regiono kalbinés situacijos ir gana aktyvios asimiliuojamosios kalby itakos, Saltiniy lietuviy Snekta iki Siy dieny tebéra lietuviSka, vaizdinga, gyva, savita. If 1990 m. ekspedicijoje mtsy uzraytyjy per 2000 Sios Snektos Zodziy 74 % yra grynai lietuviSki, 18,5 °/, — skoliniai (daugiausia iS baltarusiy), 7,5 % —semantiniai vertalai (daugumas jy veiksmazodZiai; jie daZniausiai irgi baltarusigkos kilmés). Manome, kad pateiktieji procentai apytikriai atspindi visa Saltiniy Snektos leksikos biikle. Gausiis Sio kaimo lietuviSki smulkieji viety vardai — bainic’avieté: ‘Baznytiavieté’, dzirv@le:s ‘Dirvelés’, gérviskis “GerviSkis’, krasnis laiikas ‘Kraxtinis laukas’, keidra ‘Kidra’, lap@l’u: kdlnas »Lapeliy kalnas’, margeliikai ‘Margelukai’, pul’kino : kdlnas ,,Pulkino kalnas’, sédzimo:s “Sédimosios’, suntakis ‘Santakis’ ir daugybé kity aiSkiai rodo, jog Saltiniai su savo apylinkémis visomis iStakomis yra lietuviSkas kraStas. Svarbu dar ir tai, kad lietuvi8kas Siy vietovardZiy formas daZnai net nesuslavintas gerai Zino bei gyvai vartoja ir vietiniai baltarusiai. Ypaé vertas démesio senasis Snektos Zodyno klodas, o labiausiai tas, kurio iki Siol kitose misy tarmése ar raStuose neuZfiksuota ar kuris gia yra grynai savitas. Ta kloda daugiausia sudaro leksiniai archaizmai, ZodZiai, papildantys misy kalbos Zodyno sistema naujomis reik’mémis, prapletiantys ZodZiy vartojimo areala, perkeliantys vieng kita senyjy rasty leksema i gyvaja vartosena, inovacijos. a. I§ Snektoje turimy kitur lietuviy kalbos tarmése ar ra’tuose neuzfiksuoty lietuvisky (ar lietuyi8kos Saknies) ZodZiy minétini: apinastré (1) ‘apinasris’: drkl’o: nauja apinastré: aZmduta || biksder|ti, -na, -éjo ‘cakteléti’: bite bigzderna ir nuveina || prazdzianka (1) hibr. ‘plok&tainis i8 tarkuoty bulviu’: brazdzénku: képam puodi ar blékoj || %iurStuma (3>) ‘padugnés, tirStiai’: g’wrds (= giros) cik urstuma liki. || Zodis neabejotinai kiles i8 ciu?Stas<-ciFStas<tifStas. Jo Saknies iu po éyra tos patios a 115 kilmés kaip ir kity miisy Snekty Sul’md ‘Siluma’, #uburis ‘Ziburys’ ir pan., ple. dar Zink., 67—68. geléius (2) ‘deltia’: gel’e?un ske?sc’ geret; jau gel’éus — kap pjdutuvas ligdo:si ménas|| Fonetiniu keliu (i8 d-->g-) Zodis atsirades i deldius ‘deléia’. Désningo dg Siuo metu Saltiniy Snektoje mums uZfiksuoti nepavyko, nors gretimose Snektose jis tyrinétojy (Lipsk., Vidug., 190) minimas. geltonka (4) hibr. ‘geltlige’: ma ji.nkstai nesveiki ndg geltonkés|| gémdlyti, -o, -é ‘gimdyti’: atéj laikas gémdzi:c’ ir gémdo: vaikis\| Saknies alternantas -em- (gémdyti) greitiausia yra senesnis uz kity Snekty -im- (gimdyti). Tai, galimas daiktas, galéty patvirtinti ir tia turimas gémstandiai (—-gémsta) ‘gimstanCiai’ (Lipsk., Vidug., 210). giura (4) ‘gira; raugiené’: aigér’au Saltds g’urds ir dir'a kr’uccinén: ruginé: gura bivo: pi.rmas gé:rimas, vdl’gém g’urés, azgérc’ davé:\| SuprieSakinto Saknies u buyimas vietoj i greitiausiai yra tos patios kilmés kaip ir Snektos Zodyje ciurStumd. kepsné ( kraujii kepsné ‘valgis i8 8vieZio kepto kraujo’: kusni: kviecin’u: mi.ltu:| taukii, kraiijo: ir kepi in skarvadés — ir kraujit kepsné — gardi sei* dionu\| kokiajdien ‘kada’: ko-:k’uojdzien Gnas bivo: atéji.|\ Tai suprieveiksméjusi vienaskaitos jnagininko jvardZiuotiné sudurtinio klausiamojo ir + santykinio jvardZio forma. ISkeltina drauge ir kitur Lietuvoje ‘nezinoma Siy jvardiniy prieveiksmiy daryba (jos pavyzdziy Snektoje yra ir daugiau, Zr. Zemiau), taip pat jy vartojimas ‘ir reik$mé. Siuo atveju jvardZiuotiné forma, kaip matyti i§ sakinio, jvardZiuotinés teikSmés neturi, Tai, miisy nuomone, reliktinis prieveiksmis, be kita ko, liudijantis ir apie Sios Snektos jvardZiuotiniy formy nykimo padarinius. krimslitkas (kremsliikas?) (2) ‘uodegos kremzlinis galiukas’: kdrvé: gerd, kap vuodegos krimsl’iikas temp’a Zam’au kél’u:\| plg. krimsips, kremslé *kremzleé’. kuSlétyna (1) ‘apZeltkojis (paprastai apie viStas)’: ake tu kuglécina\| Zodis yra kislas ‘apZéles’ giminaitis, turi_ menkinamaja priesaga -yna (plg. LKG 1 403), Nekiréiuoto priesagos -ysutrumpéjimas nedésningas. PanaSiy atveju pasitaiko Snektoje ir daugiau, pvz., ricikscisrytykstis ‘rytinis’, ausisd ‘ausyse’, suZoilkéle :—> sozilkélé (dar plg. ciurStuma) ‘tvenkiniukas’ ir kt. Kuslétyng yra pasiskoline ir vietos _baltarusiai. lalutojas (1) ‘velykautojas’: /alduto:jai gieda per velikas gtesmi: yasdlinu: linksma dziend\| Darinys (bent jo priesaga) greitiausiai naujesnis, plg. ir kita, tia dar visai nauja tos priesagos vedinj daimiotojas (1) ‘dainininkas’: ragi — ciéj virai dainuoto:ju: jiesko-ja)| laiiklytis, -osi, -ési ‘linguotis’: reik’a kad laiki:tu:si ir So:kinétu: lo:pSeis\) mazil’ka (1) 1. ‘mazuté’: kab bi.l’bo:s nitder’a, biina ir dzidel’ i, o: tép maii.l’- ko:s; 2. ‘mazoji’: bi.l’bo:s maki. ko:s ir dzidele:s; 3. ‘plonoji’: madil’kas Zarnas ackiri. veFc’am|| Be Sio vedinio, turimi dar du: didziil’ka (1) ‘storoji’: ndg Zarnii dzidz’iil’.ku: reik’a taukai aprifike’; storii’ka (1) ‘storulé’: if pus?a storrii.Pku: daro: Pirci palo:tas, kad galét sto:véc’; ité:le:s sto:ri.Vko:s kap drké:s; ddzina (= gy- ® Snektos prielinksniy (ir prieSdéliy) azu(-), su(-) balsis u greiciausia dél slavy jtakos désningai yra virtes 61. 116 vaté) stort.’ ka pazdaro:, paspue’a, kap inléidzi ariélkon|| Tai reti dviejy mazybiniy maloniniy priesagu vediniai, turintys dvi morfologines reikimes — iSskiriamaja- -pabréZiamaja ir ivardZiuotine (plg. LKG 1 582—583).. BadvardZiai vertingi tuo, kad reigkia niekur kitur neminimus Ryty Lietuvos Snektose nykstantiy ar iSnykusiy ivardziuotiniy bidvardziy pakaitus. Antroji jy priesaga — greitiausia skolinys i8 slavy. padabaryk&tia hibr. ‘kaip dabar’: neZnaii, kap padabariksé’u pasakic’; méterimu Gnas sako: padabariksc’u, Gno:s nepraiita\| pagémd |yti, -o, -¢ ‘pagimdyti’: atéj laikas ir pagémde: aiitru:\| pg. gémdyti. pasauji ‘po sauja’: and dalinéja linits pasauji\| pietimisk lis, -é (1) ‘piety’: pietimiskis pienas Sul’ni\) Gretimoje lietuviy Snektoje apie Armoniskes turimas visai retas bidvardis pietimis ‘pietinis’ (LKZ, 9 933). Neabejotinai i§ jo pietimiskis ir padarytas. paneSdiné |ti, -ja, -jo ‘pancSti artiau, panesioti’: Jinds and panezdzinéja paémi. az ri§alo:\| pérpa|Zinti, -Zista, -Zino ‘ispéti, suprasti’: and jau pérpazeino: ma kvarabu:\\ plaskainia (pleskainia?) (1) ‘pleiskané’: duga dzidz’o:s plaskdin’o:s ir jau dz’tsta\) Zodis vartojamas ir vietos baltarusiy. pliusnia (2) ‘pleiskana’: iZ galvds bira pl’usn’o:s\| viend pl’usn’a\| pilnd galva pl’ tsnu:l| Plg. jo giminaitius pliiské ‘pleiskana; kas susiplojes, plokStias’, pliskata ‘Serpeta’, pliskatotas ‘Serpetotas’, pluskétis “pliotis’ (LKZ 10 283, 364, 366). Pliusniq vartoja ir vietos baltarusiai. popusidu ‘per puse”: po:pus’du raspjév’au ir svied’au — soipivvi.|| povir’u (pévirsiu?) ‘pavirsiumi, i8 virSaus’: daa nélajam t6 Gkmen’o: (= mélynojo akmenélio), cik pévirsul! prieSé (1) ‘priekis’: véZ’0: vuodega riéc’as priesen\\ véz’o: dkes prieSej\| eik prieSen! : priesziém ‘prieS Ziema’: skragZdtté:s priesziém kab bijo: Sal’c’o: izbé:gdzinéja\| pumplitkas (pamplitikas?) (2) ‘katiukas, karklo Ziedas’: pumpl’ikai puzkuoci razdzinéjas in Zeilgit, tep kap bal’ci\| plg. pumpis ‘i8pampélis’, pumplys ‘storulis’, pumpolé ‘bulvé’; pémpa ‘ pasipiitimas, gumbas’, pdmpé ‘kas storas, pasipiites’, pamplitkas ‘mielinis blynas’, pampti ‘pistis” (LKZ 9 306, 308, 311, 312; 10 908, 909). pundyla (2) ‘pampla, drutké (apie rupiiZe, varle)’: stocrile: rupiiZe: pundzila\| Vedinio priesaga -y/a menkinamosios reikSmés (LKG 1 333, 359), plg. giminaitius pundagalvis, pundékas, pufidzius “buozgalvis’, pindza ‘pampla, druckis’, pufdzinti ‘eiti (apie storulj), pamplinti’ (LKZ 10 913, 914, 915, 917). Zodis vartojamas vietos baltarusiy. purkStimai (2) ‘purk&éiamas dichlofosas ar kiti nuodai’: paciikai nedvésta nog tu purkscimu:\| Tai naujas konkretios reik8més veiksmaZodinés Saknics vedinys. rusutys (3°) ‘rieSutas’: duga rusucis\| rusut’i keke: | brundulis| likStas\\ pig. rusutynas ‘rieSutynas’ (LKZ 11 1032). sdulagrezté (1) ‘saulégraza’: sdulagri:stéss padzigo: viso:s\ grazai duga\| sdulagrisst’u: gdlvo:s dzidzile:s\| 117 slidick |as, -d (3) ‘slidus’: kap isvérdzi kazléku:| slidzickas pazdaro:\) Sios priesagos vediniy Snektoje vartojama ir daugiau: baltick |as, -d (3) ‘baltas’: kaz/ékas balcickas kap daplupi\| mizick|as, -a (3°) ‘mazZas’: jit mdZoicku: mo:ma_paliko:|| siaiirick|as, -d (3) ‘siauras’: ka?klu: la@pai jilgi, s’auricki|| stiprick|as, -d (3) ‘kietas, standus’: jdunas makavfkas sciprickas|| t¥kicklas, -@ (3) ‘tylus, ramus’: cikickas to:kis berndicis|| Tai nemazybinés (plg. LKG 1 580), o iSskiriamosios-pabréZiamosios teikSmés grynai lietuvi8ki (bdltickas laikomas hibridu — LKZ 1 614?) vediniai. I§ vieno kito jy daromi formanto -ai prieveiksmiai: tykickai ‘tyliai, ramiai, i§ léto’: ci:kickai séiZar’a pautis lizdan ir so:dzina vi§tu:\| Zemickai ‘Zemai’: skragZdité:s in li:taiis Zamickai izbé:gdzinéjal| sparna (4) ‘sparnas’: spafno:s i:ra pre bié’o:\| sulas |ti, -o, -é ‘sulaSinti’: Kl’ sol@¥o: vdistus| soror:lii|| silstis (1) 1. ‘sultys’: ko:piistu: daitk su.l’scies; 2. ‘siirymas’: bro:liené: st.lsci: ndg mé:s6s pil’a ma darzaii\| susigamZd |yti, -o, -é ‘biti neiSsiklojéjusiam’: swizgammzdziji. linai laiko-:si dar reik’a ldéuke’| svirsnia (2): ‘svirtis’: svirsn’d — ku: Ididz’asi Sul’nifi\| tajdien ‘tada’: ko:k’uojdzien izgirsci varlas krak’anc’, tuojdzien reik’a cibul’as so:dzi.nc’|| Dél tarminés Sio sudurtinio jnagininkinio prieveiksmio pirmojo sando .galiinés plg. Snektos sw tioj mergu, dél prieveiksmio reik’més — kokid jdien. tena, t@nuo ‘ten’: ti:na kviétku: daitk priso:dzini. andj| su:nis dar tinuo turéj kétvertu: vaikiil| tesimas (2) ‘votis, pilinys’: ti:simas seissuka vidiij ir prasmusa pil’ai| tiojkart ‘tada’: kap bité inkii.nda| tiojkart sépa\| tiojkart Zérno:s tvirtésné:s| Kap nediiodam yakari ésc’\| uzZvalka (1) “kaklaraiStis (apie gryba)’: in gribo: ko:tiiko: iZvalkal| ir vise’ itké:s| ir mus’omer’ai turi wzvalku:|| viralai (3) ‘darZovés’: ito:s Z6le:s darZusda pre viralii duga\| viralai sié métai prasci| li:tis nelijo: i§ pavdsar’o:| vok |is, -é (1) ‘vokietis’: mar’cés mo:ma voké: if riisné:s| 0: tévas ar vokis| neznaii\| Siedu Zodiiai turbit pati didziausia dabar uZra8ytoji Snektos ir apskritai visos lietuviy kalbos leksiné seniena. Iki Siol tebuvo Zinoma tik jy giminaité Vokia, Voké ‘Vokietija’. Ja mini J. Bretkiino, M. Daukos ir kt. senieji raStai, taip pat senesnieji — P. Ruigio, Chr. G. Milkés, G. H. F. Neselmano, Fr. KurSaiéio ir kt. Zodynai, Kiek platiau Vokiq tyrinéjo K. Biga (RR 1 228, 515; 2 226—228). zuz|lyti, -ija, -ijo 1. ‘nitiniuoti’: anas cik’ai tu: giesmditi: zivzlija; 2. ‘apgristi’: reik’a gridus mieZwnis zizli:c’| vi.rsim\| Tomis pat reik’mémis Zodis pazistamas ir vietos baltarusiams, o reik§me ‘dejuoti’ jis kaip skolinys i lietuviy (OCBM 3 349) vartojamas ir gretimoje baltarusiy Snektoje apie A’mena (CBI 2 330). Zilainé (2) “Zemé prie Slyno’: Zeilainé: tam lauki| 0: kita — kumpas Zorlaine:s|| Nors tai tikrai skambus, taisyklingos darybos lietuvigkas Zodis, bet greitiausia tai tos patios reikSmés baltarusiy sivdk vertalas. 118 b. Snektoje uZra’yta ir keletas Zodziy, kurie iki Siol Zinomi i8 senesniy raSty ir buvo nekirgiuoti. Nuo dabar ai8ki jy kiréio vieta ir priegaidé. IS tokiy Zodziy minétini: i iSrigés (1) ‘iSragos’: iSru:ges milédavom \o: kat SviéZ’o:s \tai ir pageri\| krak|ti, -ia, -é ‘kurkti’: vafle:s 0: krak’a o: krak’a\\ pradéj varle:s krake’\| dar izgirsci varlas krakanc’|| smilginé (3) ‘smilkinys’: kakton smilginé| 0: kab dzvi — smilginé:s\ raiZitkas (2) ‘randas’: raizukai in ragit rédz’a | kiek kdrvé: métu: | pi.rmas raiSukas tris métai | 0: paskit| kiek raiziku: | ciek métu:|| RdiZas Sia reikSme iki Siol zinomas tik i8 senyjy rastu(LKZ 11 92). (su)|stipti, -stimipa, -stipo ‘(su)stingti’: ja taukai scimpa || pradéj taukai scipe’ dpil’a Sdltu vanden’u | kat taukai sorscipt \\ jai taukai swiscipi. (plg. LKZ 13 812). c. Snektos faktai rodo, jog joje yra nemaza Zodziu, vartojamy ir kitomis negu kitur Lietuvoje reikSmémis, pvz.: (ap)|svilti, -svela, -svilé ‘(ap)svilinti’ : Kaitler: svélam if kiil’o:\| svildami| razZo:- dzinam | kad ifeidzitu: garai if vidaiis\\ ir blagkaz gerei dpsvela| kap kitl’o: néra\\ kap Kaiilei: nitsvelam | pléunami| Pirminis svi/ti Snektoje vartojamas misy kalbai Siuo atveju nejprasta prieZastine reik’me (plg. LKZ 14 353354, 358—359). azavia (3) ‘kitas galas’: kasés azZac’a sto:ra | kita pusis tiemés bis Salta\\ plg. EKZ 1.533. azuveik |ti, -ia, -é “uZdirbti, uzpelnyti’: pardave: rkli: ir adeweiké: pifikezdeSount rubl’u:|| Zr. LKZ kartoteka. dréplié |tis, -jasi, -josi ‘kraipytis, sukaliotis’: atasijo:s — kad nezdré:pl’6t jieno:s ¥onuosna\| plg. LKZ 2 689—690. bakanélis hibr. (2) ‘taukiné’: bakanéli: stkam if taukii\| ko:pistuosna bakanél’o: afidedzi | ko:kis kvapas|| plg. LKZ 1 573. geluoné (3%) ‘gylys’: bitéz geluoné ir ddzino:s geluoné|| bite géluoni: pameta (= palieka, neiStraukia) ir mir’a\| plg. LKZ 3 228. giidas (4) ‘nebajory kilmés prastiokas vietos baltarusis, nemokantis lietuvikai’: gudai itai mu:si Zménes pras’c6kai | lietiwiSkai nemoka koe’ ir gi:véna lietuvdj\\ plg. LKZ 3 692. guld |¥tis, -osi, -ési ‘biti pasklidusiam’: stévu: juosto:sna (= skersiniuose) aZvarinéjam kliznukits | kat s’tlai lig’ai gul’dzitu:si || plg. LKZ 3 707—708. gungl¥s (4) ‘pridZidvusiy mégly su Siaudais kuokStas’: gungl’ai tru:Sit pridz’uvi. kérvei in Sénu: \| nulupingjam vienus gungl’ts | kici priskranta \\ plg. LKZ 3 732. ilguma (3*) ‘ilgis’: kiek ilgumdés klino: | ciek reik’a stajéku: (=stulpy) || plg. LKZ 4 54. ifigi kétveria ‘j keturias dalis’: ingi kétvera keftam lasein'us || iSkaft ‘pirmiau’: iXkart kn’upse’u: svélam | 0: paskit apvere’am || plg. LKZ 4 194. jaunikis (2) ‘jaunas ménuo’: jaunikin gerei séc’ so:dzi.ne’ | cik Kaiile.s skeFsé nésseka || kap jauniki: azvisci | retk’a pasvéikinc’ || ple. LKZ 4 308. jaunikllis, -¢ (2) ‘jaunasis’: ito:/ jaunikle: ma%eicka Séupla || ragi — jauniklis kap jaunikle: sika \\ pl. LKZ 4 309. 119 jaosta (1) ‘stakliy skersinis’: stévuosna juiosto:s iX apac’it: dzvi ir i¥ virsaits | kat laikitu:si sto:civo:s | stozvét lig’ai|\ to:sd juosto:sa kliznikai azvisvaro: || plg. LKZ 4 424426; LKA I 110, 130—131, 140, Zemél. N=48, 64. ledin |is, -é (2) ‘blizgantis (apie geleZing gyvate)’: ladziné: ddzina plo:nite: | blizga || plg. LKZ 7 224. lieti, /2ja, liejo ‘statyti pieninén’: i§ dzvieja kdrv’u: dnes ciek pieno: ldja, kiek més if vi:nds || ple. LKZ 7 438—439. lyti, lija, lijo “lydytis’: audzimu: in li:taiis tiga | kat lit \| Pirminis Uyti Sia vartojamas miisy kalbai Siuo atveju nejprastai paripinamaja reikSme. : limp |iis, -i (4) ‘lipSnus’: jis labai limp’o:s | retk’a rasakinéé || plg. LKZ 7 518. pakartuvai (1) ‘luby kartys, uZlos’: pakdrtuvai svirni maisamu || plg. LKZ 9 157. paliauké (3°) ‘angina’: kat pakila pal’auké: | déda kitm Swiltit || plg. LKZ 9 255— 256. paliaukés (3°) ‘parSiuky kaklo liga’: pas muis’us parsel’iis palauké:s | guzai yezdzinéjasi po: kakli || plg. LKZ 9 256. pavieni “po viena’: po: du spirguc’is ar pavieni mo:ma mima diodayo: || plg. LKZ 9 691. per|étis, ~isi, -éjosi ‘ristis’: jau greit vistél’ai perésis | jau gi:?dzis tuk tik || plg. LKZ 9 821—822. pikt|as, -d (4) ‘i8virkStias’: piktd audzimo; Salis grazésné: kab gerd |\\ plg. LKZ 9 255—260. pifStas (2) ‘sitilo Saka’: dzviéj pifStu: s’tlas plonickas || plg. LKZ 10 28—29. pra8tidkas (2) ‘nebajory kilmés vietinis baltarusis’: prasc’Oki: pdé:mé: ir pats pazdare: prasc’6kas | lietiviskai nekalba ir dnas | ir vaikai || prasc’dkai-mu:si Zmones | cik kit lietiviskai nekalba || plg. LKZ 10 543—544. puliikas (2) ‘paukStiukas, kiekvieno pauk&tio vaikas’: kad in sunkésn’u: métu: | bacénas ismeta pul’itku: | 0 kat in gerasn’u: — paittu:\| ir kaéko:s | ir .vdrno:s | vanago: ir pele:dés kap maztkai | pul’iikai || plg. LKZ 10 879—880. pumputys (pamputys?) (4) ‘pumpuras’: visi bijiinu: pumpuc’ts nuskiné: vag’ai | cik vienas pumpucis pasliko: | daug’ait né:ré || pumpuc’uosa bijiinai || plg. pamputs ‘iSpampimas, pasipitimas’ LKZ 9 316, pumputis ‘koks minkStas purus daiktas’ LKZ 10 912—913. skrynélé (2) ‘inkilas (Spokiné)’: spo:kdm darom skri:nelas ir rigam pre médz’ago:s || skri:nélen jau Spo:kit pul’ kai gifdzis \| plg. LKZ 12 1075. supykla (2) ‘litino paversmis’: ganém po: itas supi:klas | bijéjom | kat neingriit karvé: || plg. LKZ 14 194, suvai |kYti, -o, -é ‘sulaikyti, suturéti’: negaldu dSaru: sewaikié || plg. LKZ kartoteka. Snfp|ti, -ia, -é 1. ‘“Sniok8ti’: lietis Snip’a | tép lija || 2. ‘urgzti’: neik | Suva jau Snip’a | gali pi.’é|| plg. LKZ kartoteka. voz \tis, -iasi, -ési ‘skirtis, dalintis’: kap richi k’aiile: | taukai nédg Zarnii vézasi Paci:s | 0: kap ku:da ir peilitko: reik’a || plg. LKZ kartoteka. 120 Zagaras (3) 1. ‘razas’: ix Shito:% Zagaro: padaro: to:ki krukitci: ir juj vera skietant || Sito: Zdgaru mazu.l’kas Zdrnas Ciscija \| 2. “svyruokliy medziy Saka’: Zoilgas Iéidz’a ¥dgarus ifigi Zemi: || 3. ‘atZala’: gru:ka nuSale. Ididz’a Zagarus is apac’it || 4. ‘karklas pynimui’: kap plo:nésnis 2agaras | cieli pina koSeiku: | o: tép perpis || kap pini kiekvienas Zagaras reik’a ime’ trumpésnis \\ plg. LKZ kartoteka. d. Uzra8ytoje gausioje medZiagoje yra nemaZa seny Zodziy, prapleciantiy iki Siol Zinomus ju ar jy teikSmiy arealus, pvz.: apri@|sti, -cia, -té ‘apmesti’: dpriet’au pink’as sinas audzimo: || plg. LKZ 11 563. asla (2) ‘petiaus padas’: pée’un soi lize: Sduna diéonu: in dslo:s || pig. LKZ 1 327. blizg |éti, -a, -éjo ‘blizgeti’ : Zoilgi ldpai blizga ir sku:rd || ddzina blizga kap lddas \\ plg. LKZ 1 938. branktélis (2) ‘mediné saga’: brunktel’ medz’agin’i ségém visa \\ plg. LKZ 1 1003. galin jidotis, -iviojasi, -idvosi ‘eiti imtyniy’: vaikai aclaimi galin tiojasi \| nég rito: kap pradéj galin’uocis | tep perdzién galin’avo:si \\ plg. LKZ 3 69. ingirykStis (1) ‘vingiarykSté’: ingiri:kScis kap prasalai gérc’ || plg. LKZ 4 111. juostelét las, -a (1) ‘dryZuotas’: gerei dusé nemo:kéjau | 0: itu: juostelétu: jau dud’au || plg. LKZ 4 426. ‘kultuyé (3) ‘liny galvy kultuvas’: linis kultuvém rafko:ma pliéksi \\ pig. LKZ 6 859—860. killas, -d (4) ‘apZeltkojis’: kaslas gaidzis pliksnom apdugi. kojo:s || plg. LKZ 6 994, lafikena (1) ‘lenktas skustuvas Zievei’: /afikenu Ziévi: skité: nog médz’ago:s || plg. LKZ 7 128, 342. \ menéia (4) ‘pustyklé mediniu kotu’: galtistuvas visas Zviro: | 0: menc’a — if médz’ago:s | cik api.lia tuém Zvi:rit | kur galistuvus daro: || plg. LKZ 8 7. mergysté (2) ‘aniiké’: mdn’ padeda mergiste: | jau keturédlikei nuvé || plg. LKZ 8 31. milinjis, -é (2) ‘vilnonis’: mano: dikré:mu nereik’a milin’u: lo:pin’ it | 0: mima gerésn’u: né:rd \| plg. LKZ 8 192. pakuralas (3) ‘prakurai’: Sakal’ai pakuralam \\ plg. LKZ 9 218. pasidraibst|yti, -o, -é ‘nerimti, vartytis’: pdru: ddzinu mat’ati | pazdraipsti. guléj || ddzina pazdraipsto: pazdraipsto: ir nusramina || plg. LKZ 2 626. pupojys (3°) ‘puplaiskis’: pupo:jai ndg apecito: || plg. LKZ 10 941. riikl¥s (4) ‘dillis’: rucklis kap pre* bit?i eini || Gnas if puvés’o: verbds médz’ago:s \| plg. LKZ 11 928. spjdudulas (34) ‘spjaudalas; j putas panaSus skreplys ant Zolés’: spjaudulai in 4o:lés biina | gal ti gégude:s prispjdudo: || plg. LKZ 13 460. stov|éti, -i, -éjo ‘gyventi’: ti sto:véjom | 0: c’d pastatém pirk'u: || plg. LKZ 13 903. straublé (4) ‘vaivorykste’: straublé vandeni: trduk’a | bis li:taiis \\ straublé geltona mé;lina Zal’d || plg. LKZ 13 940; LKA 1 182, Z. 105. Sékai (4) ‘viksvos (greitiausia)’: Se:kai — buind Zo:lé | arkl’dm pjdvém | Ididz’a stéras kasas | baloj kupsc’itkais duga || plg. LKZ 14 615, 121