Trends in the Development of Terminology in the Republic of Estonia and in Present-day Estonia

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI TIINA LEEMETS TERMINOLOGIJOS RAIDOS KRYPTYS ESTIJOJE Iki XX amžiaus egzistavo tik estų kalbos terminologijos užuomazgos. Estų kalba buvo leidžiami pradinių mokyklų vadovėliai, laikraščiai ir įvairūs gamtos, žemės ūkio bei medicinos žinynai. Juose vartota nekoordinuota šnekamosios kalbos terminija, terminai dažnai buvo ilgi ir aprašomieji. Vis dėlto jau buvo juntamas tinkamos terminijos poreikis. XIX amžiaus antrojoje pusėje terminologijos darbą dirbo Estijos rašytojų draugija. Tam tikra pakankamai reikšminga, iš dalies iki šiol išlikusi terminija egzistavo, pavyzdžiui, medicinoje, gamtos moksluose, matematikoje, kalbotyroje ir kitur. Tačiau mokslo kalbos buvo vokiečių ir lotynų. Jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje ėmė veikti terminologijos komisijos. Ypač intensyvus darbas prasidėjo 1920 metais, įkūrus Estijos Respubliką, kai estų kalba tapo vyraujanti visose gyvenimo srityse, įskaitant mokslą ir aukštąjį mokslą. Visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo srityse skubiai prireikė sutvarkytos terminijos. Per 15–20 metų nuveiktas milžiniškas darbas. Išleista daugiau kaip 40 terminų žodynų, kuriuose buvo apie 200 000 terminų. Dauguma žodynų parengta Tartu universitete veikusiose terminologijos komisijose, išleista ir keletas vieno autoriaus žodynų. Pagrindinis uždavinys buvo rasti vokiškų ir lotyniškų terminų atitikmenis estų kalba. Beveik visose komisijose kalbos konsultantu dirbo Johannes Voldemar Veski, sukūręs ir savo kalbos tvarkybos teoriją. Nurodytu laikotarpiu sukurti terminai iš esmės išliko iki šių dienų. Daugelis jų tapo bendrinės kalbos žodžiais, ypač ekonomikos, politikos, teisės, istorijos ir medicinos srityse. Pärast Teist maailmasõda jätkati oskussõnastike väljaandmist. 1945. aastal ilmus ca 800 terminiga „Võimlemise oskussõnad“, mis jäi ainsaks 40. aastate algupäraseks sõnastikuks. 1946 a. ilmus veel vene keelest tõlgitud „Lühike filosoofiline leksikon“. Järgmisena valmis alles 1955. a „Poliitika ja majanduse oskussõnastik“, mis sisaldas 13 000 terminit. Alates 60. aastatest on ilmunud keskmiselt 4 oskussõnastikku aastas. Kokku on sõjajärgsel ajal ilmunud 133 oskussõnastikku (sh 11 tõlget), milles on esitatud ca 350 000 terminit. Be leidyklų, terminų žodynus leidžia ir aukštosios mokyklos, ministerijos, mokslinių tyrimų institutai, įvairios įstaigos, organizacijos bei sąjungos. 1988 m. Helsinkyje išleistas šešiakalbis vandens apsaugos žodynas, parengtas bendromis Estijos ir Suomijos mokslininkų pastangomis. Nuo 1973 metų pagal GOST rengti respublikiniai terminologijos standartai. Standartuose pateikiami estiški terminai, jų leistini ir nerekomenduojami variantai, apibrėžtys ir vertimai į rusų, o kartais ir į kitas kalbas. Anksčiau specialistai rengdavo standartų projektus, kuriuos vėliau Kalbos ir literatūros 78 institute kalbiškai sutvarkydavo. Pastaruoju metu iniciatyva kyla iš instituto: terminologai rengia projektus, o paskui aptaria jų turinį su specialistais. Standartus dabar leidžia Planavimo komiteto (naujasis pavadinimas – Ekonomikos ministerija) standartų skyrius; savo pobūdžiu tai griežčiausi terminų žodynai. Mitmesuguste alade terminid moodustavad olulise osa 1976. a õigekeelsussõnaraamatust. 1958 m. įsteigta Žurnalistų sąjungos kalbos ir vertimo sekcija, per 30 metų labai prisidėjusi prie estų terminologijos plėtojimo. Dažnai žiniasklaida pirmoji pristato naujas sąvokas, kurioms kalboje dar nėra atitikmenų. Sekcijoje retkarčiais rengti atskiri terminologijos susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo atitinkamos srities specialistai. Terminijos klausimai aptarti beveik kiekviename susirinkime, analizuojant kokio nors leidinio kalbą arba nagrinėjant kitus aktualius kalbos klausimus. Susirinkimuose gimė naujų idėjų ir net terminų. Pavyzdžiui, sekcija prisidėjo prie estiškos kosmoso terminijos susiformavimo, nes didžioji dalis šios srities sąvokų susiklostė sekcijos veiklos laikotarpiu ir į kalbą atėjo per žiniasklaidą. Nuo 1985 m. KKI pradėta kompiuteriu kurti terminų banką. Jis numatytas kaip universali duomenų bazė. Iki šiol įvesta 12–13 000 įrašų, daugiausia iš skaičiavimo technikos ir informatikos sričių. Oskuskalbos tvarkybos teorija šiuo metu daugiausia plėtojama Kalbos ir literatūros institute*. Išsamių teorinių darbų šia tema Estijoje nepaskelbta. Straipsnius ir pranešimus rašė tiek filologai, tiek kitų sričių specialistai, pavyzdžiui, T. Erelt, R. Kull, H. Saari, U. Agur, H. Meriste, U. Mereste, U. Liivaku, H. Ots, L. Jürgenson ir kt. Terminologijos darbo istoriją, ypač J. V. Veski veiklą, aprašė A. Veski ir A. Kask. 1982 m. pasirodė T. Erelto knyga „Eesti oskuskeel“. Tai įvairiapusis apžvalginis vadovas visiems, kurie dirba praktinį terminologijos darbą arba juo domisi. Apgintos terminologijos srities disertacijos — „Анализ принципов эстонской терминологии“ (H. Saari 1981), „Деривационные и семантические аспекты при формировании эстонской животноводческой терминологии“ (S. Kasepalu 1977) ir „Формирование медицинской терминологии инородного происхождения в эстонском языке“ (A. Lill 1986). Iki šiol terminologai buvo rengiami daugiausia darbo metu. Filologijos studentams skaityti tik keli specialieji kursai. KKI terminologijos grupė taip pat teikia konsultacijas. Srities specialistai mokomi sudaryti terminų kartotekas ir žodynus, padedama spręsti atskirų terminų klausimus, redaguojami specialieji tekstai ir įstaigose skaitomos paskaitos. Terminijos tvarkymo principai Estijoje nuo šio amžiaus pradžios buvo tokie patys ir atitiko visuotinai priimtus reikalavimus. J. V. Veski laikėsi nuostatos, kad visa, ko reikia kryptingai kalbos raidai, glūdi pačioje kalboje. Jis pabrėžė tikslingumo, liaudiškumo ir sistemiškumo principus. Veski pirmiausia stengėsi iš esamų šaknų sudaryti vedinius ir dūrinius. Jis taip pat vartojo priesagas, kurios anksčiau pasitaikydavo tik pavieniuose tarmiškuose žodžiuose, pavyzdžiui, -mu, -el, -jas, -li. Šiuo metu * 1993 m. spalį Estų kalbos institutas. (Nuo 1993 m. spalio mėn. — Estų kalbos institutas.) 79 tai produktyvios priesagos, vartojamos naujiems terminams kurti. Vis dėlto Veski manė, kad kamienų negalima pernelyg apkrauti. Naujų kamieninių žodžių šaltinis jam daugiausia buvo estų tarmės, kiek mažiau – giminingos kalbos, ypač suomių. Be to, jis dažnai keisdavo tarmiškų žodžių garsinę formą ir suteikdavo jiems reikšmes, gana smarkiai nutolusias nuo pirminių. Pvz., statybos terminas rõdu kilęs iš tarmiško žodžio redu „erdvė tarp stogo ir kambriküla senesniame estų gyvenamajame name“. Pasikeitė ir reikšmė, ir garsinė forma. Žodis nugiline Estijos salose reiškia „nekviestas svečias vestuvėse“, o Veski jį ėmė vartoti zoologijos terminu parazitui įvardyti. 1923 m. įvyko pirmasis estų kalbos mokytojų kongresas, priėmęs rezoliuciją dėl gramatikos terminų derinimo. Joje teigiama, kad iš lygiagrečių pavadinimų reikia rinktis tą variantą, kuris tiksliau apibrėžia sąvoką ar reiškinį, yra kuo trumpesnis ir lengvai ištariamas, bet nėra gremėzdiškas ar pernelyg panašus į kitus. Jei iki šiol vartoti variantai nevykę, reikia sukurti naują, tinkamą terminą. Visuotinai žinomi specialieji žodžiai, vartojami pradiniame mokyme, turėtų būti savi, estiški. Specifiškesnėms sąvokoms siūlyta teikti pirmenybę tarptautiniam terminui. Tie patys principai galioja ir šiandien. Terminas turi atitikti šiuolaikinę kalbos normą. Gretimų mokslo sričių žodyną reikia kuo labiau derinti. Pirmenybė teikiama trumpesniems terminų variantams; dažnai terminas ilgainiui trumpėja, kai vartojamas vis dažniau. Iš kelių žodžių sudarytas aprašomasis terminas neretai virsta sudurtiniu žodžiu, o sudurtinis žodis savo ruožtu – vediniu. Žodžių junginiuose ir sudurtiniuose žodžiuose reikia vengti nereikalingų, tautologinių dalių. Tačiau trumpumas negali būti savitikslis, jei dėl jo nukenčia aiškumas. Daryba estų kalboje yra vienas svarbiausių terminų sudarymo būdų. Priesagoms suteikiamos konkrečios reikšmės, ir jomis siekiama užtikrinti terminų sistemiškumą. Pvz., zoologijoje priesaga line vartojama būriui, o priesaga lane – šeimai žymėti. Mašinų ir įrenginių pavadinimuose itin produktyvi priesaga ur, taip pat -el ir -i. Technikos specialistas L. Jürgenson septintojo dešimtmečio pabaigoje propagavo itin griežtą priesagų vartojimo sistemą. Jis siūlė tam tikras priesagas vartoti, pavyzdžiui, mašinai, medžiagai, darbininkui, procesui, proceso rezultatui ir pan. žymėti. Tačiau tai prieštarautų kalbos vartosenai ir pernelyg apkrautų vienus ir tuos pačius kamienus. Paronimijos reikia vengti. Terminų variantai griežtai nesmerkiami. Jie gali būti tikslingi, pavyzdžiui, laikraštinėje kalboje – dėl stiliaus. Daugelis ilgų terminų turi kasdienių trumpinių, pvz., transformaator ir trafo, informatsioon ir info. Pastarasis šiandien vartojamas net dažniau už visąjį variantą. Paplitę savų ir svetimos kilmės žodžių poros, pvz., geograafia ir maateadus, ortograafia ir õigekirjutus, transport ir veondus. Estiški pirmiausia turėtų būti visuotinai žinomi terminai. Pradinėse mokyklos klasėse teisingiau vartoti savus terminus, o vidurinėje mokykloje – greta jų ir tarptautinius. Mokslinėje kalboje pirmenybė teikiama pastariesiems. Reikia vengti ir nereikalingo purizmo, ir pernelyg didelio svetimžodžių vartojimo. XX ir XXX a. trečiajame dešimtmetyje estų atitikmenų daugiausia ieškota vokiškiems, lotyniškiems ir rusiškiems žodžiams. Šiandien naujos sąvokos į estų kalbą ateina pirmiausia per rusų ir anglų kalbas; pastebima ir suomių kalbos įtaka. Esama sričių, kuriose pastaraisiais dešimtmečiais profesinėje 80 komunikacijoje estų kalba beveik nevartota, pavyzdžiui, karyboje, jūrininkystėje, aviacijoje, geležinkeliuose, kai kuriose pramonės šakose ir diplomatijoje. Šių sričių kalba ypač iškreipta, savų terminų jau nebepažįstama. Neapdoroti skoliniai vis dar smerkiami. Tačiau mokslo, technikos ir visuomenės raida nuolat atneša naujų sąvokų. Dažnai iš pradžių į kalbą patenka citatinis žodis, kuris ilgainiui prisitaiko prie tarimo ir rašybos. Vis dėlto paprastai, remiantis sąvokos turiniu, stengiamasi sukurti tinkamą savos kalbos terminą. Pastaruoju metu spaudoje pasitaiko tokių žodžių kaip sponsor, manager ~ mänedžer, briefing, marketing, public relations ~ PR, perestroika ja glasnost. Daugeliui jų jau sukurti savi atitikmenys, tačiau jie dar nėra prigiję kalboje. Pvz., žodis briefing vartojamas trimis variantais: angliškas citatinis žodis, pagal tarimą rašomas briifing ir bent iš dalies estiškas sudurtinis žodis infotund. Svarbu stebėti, kad estų kalba nepatirtų pernelyg didelės kitų kalbų įtakos. Kokkuvõtteks võib öelda, et alates 1920. aastast on terminoloogiatöö olnud eesti keelekorralduses tähtsal kohal. Tollal alustati mitmel alal peaaegu tühjalt kohalt ja tehti lühikese ajaga ära tohutu töö. Tänapäeva kirjakeeles on oskuskeel üks olulisemaid allkeeli, mis pidevalt areneb. Tekivad uued mõisted ja terved uued teadusharud nagu informaatika, kosmose uurimine jt. Täisväärtuslik rahvus- ja riigikeel peab suutma neid kõiki kajastada. Selleks on vaja nii järjepidevat oskuskeelekorraldust kui ka keele normaalset staatust suveräänses riigis. TERMINOLOGIJOS PLĖTROS KRYPTYS ESTIJOJE Santrauka Pranešime apžvelgiama terminologijos darbo apimtis, kryptys ir terminų tvarkybos principai XX a. Estijoje. Po Estijos Respublikos įkūrimo (1920–1940 m.) išleista daugiau kaip 40 terminų žodynų, kuriuose sudėta beveik 200 000 terminų. Po Antrojo pasaulinio karo išleisti 133 žodynai (apie 350 000 terminų). Nuo 1973 metų sudaromi respublikiniai terminų standartai. 1985 metais Kalbos ir literatūros institute pradėtas kurti terminų bankas. Jau nuo šio amžiaus pradžios tradicinis terminų tvarkybos organas yra terminologijos komisijos. Prieš karą teoriniais klausimais daugiausia dirbta Tartu universitete (ypač svarbi J. V. Veskio veikla), šiuo metu daugiausia dėmesio šiems klausimams skiriama Kalbos ir literatūros institute. Terminų tvarkybos principai išliko tie patys nuo amžiaus pradžios. Terminas turi sutikti su vartojamojo meto kalbos normomis, būti kuo trumpesnis ir aiškus. Pagrindiniai naujų terminų sudarymo estų kalboje būdai yra vedyba (derivacija) ir dūryba (sudurtinių žodžių darymas). Naujų žodžių šaknų šaltiniu visų pirma buvo estų kalbos tarmės ir giminiškos kalbos. Terminų variantai nebūtinai smerkiami. Pagrečiui vartojami ir ilgi terminai, ir jų trumpieji kasdieniniai variantai, taip pat savi ir skolinti žodžiai. Nacionalinė ir valstybinė kalba turi pajėgti atspindėti naujas sąvokas, kurios šiuo metu į estų kalbą daugiausia ateina per rusų ir anglų kalbas. Terminiją būtina apsaugoti nuo per didelės kitų kalbų įtakos. Terminologijos raidos kryptys Estijoje Santrauka Pranešimas yra apžvalginė apžvalga, kurioje aptariamos terminologijos darbo kryptys ir apimtis bei terminologinės leksikos tvarkymo principai Estijoje XX a. Susikūrus Estijos Respublikai, 1920–1940 m. buvo išleista daugiau kaip 40 terminologijos žodynų, ku- 6. Lietuvių kalbotyros klausimai, XXXI 81 riuose buvo apie 200 000 terminų. Pokariu buvo išleisti 133 žodynai (apie 350 000 terminų). Nuo 1973 m. rengiami respublikiniai terminų standartai. Nuo 1985 m. Kalbos ir literatūros institute (KLI) pradėtas kurti terminų bankas. Nuo amžiaus pradžios tradicinis terminologinės leksikos tvarkymo organas yra terminologijos komisijos. Estijos Respublikos laikotarpiu (1920—1940) teoriniais klausimais daugiausia buvo užsiimama Tartu universitete (ypač žinoma J. V. Veski veikla). O šiuo metu šiems klausimams daugiausia dėmesio skiriama KLI. Terminologinės leksikos tvarkymo principai per visą šimtmetį iš esmės nepasikeitė. Terminas turi atitikti to laikotarpio kalbos normą, būti, jei įmanoma, trumpas ir kartu aiškus. Pagrindiniai naujų terminų kūrimo būdai estų kalboje – daryba ir sudurtinių žodžių kūrimas. Naujų šaknų šaltinis pirmiausia buvo estų kalbos tarmės ir jai giminingos kalbos. Terminijoje leidžiami variantai. Gali būti vartojami ilgi terminai ir jų trumpi variantai, nacionaliniai ir skolinti žodžiai. Visavertė nacionalinė terminija turi atspindėti naujas sąvokas, kurios šiuo metu į estų kalbą daugiausia ateina iš rusų ir anglų kalbų. Be to, būtina stebėti, kad terminija nepatirtų pernelyg didelės kitų kalbų įtakos.