Vidžių apylinkių lietuviškos kilmės vietovardžiai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMA?, XXXII (1993) BALTY ONOMASTIKOS TYRINEJIMAI ELENA GRINAVECKIENE ViIDZIU APYLINKIY LIETUVISKOS KILMES VIETOVARDZIAI Straipsnyje méginama nustatyti siuo metu (1991 m. misy tyrinejimy duomenys) Vidaiy apylinkése (Breslaujés raj. Vitebsko sr. Baltarusija) daugumos gyvai vartojamy vietovardziy lietuviskg kilme. Jo pagrindg sudaro su Vidziy miesteliu susisiekianéiy ar gretimy kaimy (Vidziski = Vidiskiai, Laibtiny = Laibinai, Pakulnia) smulkioji toponimija ir vardai kai kuriy kaimy, issidéséiusiy aplink Vidzius 3—5 km spinduliu. Pagrindiniai medZiagos informatoriai — Janas Snipas (g. 1933 m. Laibinuose, gyvena Vidiskiuose), Marija Gasperovié (g. 1912 Laukiskiuose, gyvena Vidiskiuose), Juzitkas Snipas (g. 1910 m. Laibiinuose, ten ir gyvena), Stefanija Treigys (g. 1911 m. Pakulnioje, ten ir gyvena), Cecilija Treigis (g. 1914 m. Bicitinuose, ten ir gyvena), Veronika Snip (g. 1935 m. Vidiskiuose, ten ir gyvena) ir kiti. Jano Snipo ir Veronikos Snip seneliai, o visy kity pateikéjy tévai (dazniausiai motinos) kalbejo lietuviskai. Tyrimy metu visi pateikéjai tarpusavyje ir su mumis kalbejo vietine baltarusiy Snekta, Marija Gasperovié su mumis kalbéjo lenkigkai, su savo vaikais — rusiskai. VidZiuose yra rusiska mokykla su viena baltarusiska visai negausia klase. Miestelis — internacionalinis, turintis 2150 gyventojy. Pagal tautybe pirmoji vieta priklauso baltarusiams, antroji — lenkams, trecioji — rusams, ketvirtoji — totoriams, penktoji — ¢igonams, Sestoji — lietuviams, septintoji — moldavams, aStunto}ji — ukrainiediams. Vietiniy lietuviy Vidziuose nepasitaike sutikti, Sutiktieji buvo atsikele is Lietuvos (daugiausia is Utenés raj.). Straipsnyje nagrinéjamos baltarusiskos tiriamojo regiono vietovardziy formos yra visos iégirstos i§ pateikejy lapy ir pertikrintos i i8 skirtingy keliy karty Zmoniy. Visi tie vietovardZiai su savo variantais cia suragyti abecelés tvarka, nurodant kiekvieno jy lokalizacijg. Kartu pateikiamas kiekvieno jy musy girdétas Apso apylinkiy lietuviskuose kaimuose — Bieluisiskéje, Eitminiskiuose, Juodelénuose ir kt. (ty kaimy snekta miisy tirta 1977 ir 1991 m.) ar galimas lietuviskas atitikmuo. Vietovardziai visais atvejais lyginami su giminingais lietuviy vietovarddiais ir pavardémis tiek vartojamais Lietuvoje, tiek Apso lietuviy snektoje, su miisy bendriniais zodZiais. J. Rapanoviciaus kirciuotu Vitebsko srities viety vardy Zodynu (SNVV) naudotasi kaip oficialiomis vietovardziy formomis ir jos pateikiainos (jei tik turimos) po misy uZra3ytyjy vietine baltarusiy snekta. Zinoma, jy fonetika neparodo vietovardziuose tatiamo lietuviskos kilmés sprogstamojo g ir kity fonetiniy dalyky, pasitaiko, kad Zodyne uzZrasytosios vietovardziy formos skiriasi nuo misy uZzrasytyjy. 21 Vieni tokiy skirtumy — tai, miusy nuomone, netiksliis uzrasymai (sakysim, musy tiksliai uZrasytas kaimo vardas Jaddésali'visiskai atitinka Apso snektos nekiréinoto uo vertimo i a désni, plg. jos vasys~tiosis, Ja-daiemyjs < Juodazemys ”Eitminiskiy kaimo kalnas”; Zodyne turima to vietovardzio forma Juddsali greiciausiai yra netikslus Jadésali uzraSymas), kity skiriasi kiréio vieta (pvz., musy isgirsta Blazyski, Kérémiski, Kupiski, zodyne pateikiama Blézyski, Karémishi, Kipiski; tai, galimas daiktas, skirtingo vietovardziy uzrasymo laiko padarinys), treciyjy Zodyno formy pavidalas yra artimesnis negu musy uZrasytyjy buvusiai lietuviskai lyéiai, taigi yra senesnis, maziau subaltarusintas (pvz., Eividaviéy k., 0 misy turimos net 4 to vietovardzio formos — Avididny, Auidavicy, Aividaviéy, Vididny). Pastarosios formos, musy nuomone, Zodyno autoriaus bus imtos ig ankstesniy (senesniy) Saltiniy ir padeda tiksliau identifikuoti vietovardzio lietuviska lytj bei tviréiau pagristi musy nuomone. Zodyne esama Sio regiono vietovardziy su grynai baltarusiy literatirinei kalbai bidinga sudvigubinta Zodzio galo priebalsiy cc fonetika, nors Vidziy baltarusiy Snektoje tokio priebalsiu sudvigubinimo neturima. Sakysim, Zodyne raSoma Antapriicce (p. 25), o Gia ig tikro turima Antapriici ir pan. M. Birylos ir A. Vanago studija (LEBA), kur, be kity, nagrinéjami ir Breslaujos raj. viety vardai, misy pasinaudota tik oikonimy lyginimui, nes Joje oikonimai pateikti nekiréiuoti ir nenurodoma tiksli jy lokalizacija (visur pateikiamas tik vietovardziy buvimo rajonas). Be to, neretu atveju studijos vietovardziy uzrasymai, budami pateikti ”pa spiskach administracyjnaha padzielu BSSR” (p. 8), skiriasi nuo musy uzrasyty Zmoniy vartojamyjy formy. Abraziski k. (of. Abraziski). Priesaga -iSki ia, be abejo, pridéta prie pavardés Ambrazas, kurio gaknies m prie’ 6 galbit galéjo ignykti tiek dél asimiliacijos (plg. liet. klirhti<! klimptt, arikapis< anitkapis ir kt.), tiek dél kity Priezaséiy; plg. dar pvd. Ambrazas (LPZ I 93), k. Ambraziskiai (LATS 8). Alsiniski k. (of. Alsiniski). Priesaga -iski tia greidiausiai turéjo biti prideta prie liet. pavardés Aleksynas, kuri sinkopés keliu galbut galéjo igvirsti j * Alsynas. Del galimo tokio virtimo plg. Apso liet. snektoje turima jazmas< jazminas, mirlikas< minturikas ”menturiukas”, Zara<Zarijd ir kt. Paste betina, kad baltarusiy snektos atstovai oikonimo kiréiuotg i tebetaria beveik kaip liet. y. Tas faktas irgi galéty bent i8 dalies paremti tokj spéjima. Siaip pavardé Alsynas liet. antroponimijoje neuzfiksuota. Ji teikiama tik A. Salio l Vietos baltarusiy snektos lietuviskos kilmes vietovardziai gia pateikiami Jotyniskais rasmenimis. Tarminiy pavyzdziy fonetine transkripcija vartojama tik isimtinais atvejais ir supaprastinta, Suugnakalinti balsiai €, éiripo depalatalizuoty priebalsiy pavyzdziuose pateikiami 2 ir y ra’menimis. Lietuvigkas gomurinis n pries k, g baltarusiskuose pavyzdziuose pateikiamas su pailginta kojele. Tasku balsés deSiniajame gone aul:stai zymimas tik liet. pavyzdziy nekirciuoty balsiy ilgumas. Kableliu priebalses desiniajame Sone aukstai Zymimas tik Ppirmasis suminkStintas priebalsis, o baltarusigkai tariamy vietovardziy Zzodzio gale — kiekvienas r-inkstas priebalsis. 22 tel kaip jo paties dirbtinai atlietuvinta ar galima Vilniaus kra3to lenky pavardes Alseviéius lytis (Salys 309). Oikonimo kildinimas i taip pat nebuvélés (greiciausiai A. Salio atlietuvintos lenky pavardés Alsevidius lyties) Alsionis (LEBA 13), misy nuomone, gana abejotinas ir dé] nesutampanéiy pavard2iy priesagy. Antapriuci ”pv. Ozkaragiy kaime”. PrieSdélis antagia pridétas prie dia pat turimo eZero vardo Priita. Dél pastarojo kilmés zr. LHEZ 266, Adkaragi k. (of. Agkardgi). Oikonimas grynai liet., dvikamienis. Tai tarminé Apso snektos lytis a-3karagai~Ozkardgiai< ozka+ragas, dar zr. LEBA 97. Avidiany, Avidaviéy, Aividaviéy, Vididny k. (of. Eividaviéy). Visos oikonimo formos vartojamos, galima sakyti, kone greta. Sakysim, iSgirdus vieng jy ir perklausius pakartotinai, jau daZniausiai iggirsi ne tg paGiga lyti. Labiausiai suslavéjusios oikonimo lytys su baltarusiska priesaga -avicy. Apso liet. kaimuose oikonimo formos taip pat variantinés — Aividenai (:aividénuosai sannaii liettiviskai nvike- "kalbéjo”), Avidenai (:momd jimtd ig avidénu-), Videnai (:vidénuosa jir datik santi). Pirminé liet. oikonimo forma — Eivydenai. Tokig jo forma iS dalies patvirtina ir oficialioji lytis. Oikonimas kiles is dvikamienio liet. vardo (pavardes) Ei(t)vydas, plg. Salys 271. Formos Avidéenai ir Videnai, be abejo, issirutuliojusios liet.. kalbos dirvoje is Aivydenai (< Eivydénai) nekirciuotam skiemeniui -aisuvienbalséjus, veliau jam sutrumpeéjus (ar ir visai nukritus) turbut del ilengvumo ar patogumo tarti bei dél formos supaprastinimo. Plg. dar liet. Vadigirgs (< Vaiégirys), Apso apyl. ez. Daubljs vietos liet. tariama dablis (pasitaiké iigirst ir da-biis), bet datbla- ~ Datiblio (gen.), datibli- ~ Daiiblj (acc.). Panagiai nekiréiuotas grynasis dvigarsis yra suvienbalséjes ir kai kuriy kity Sio regiono viety vardy formose. Stai Eitminiskiai Apso liet. Snektoje turi net keletg savo vardo formy: Eidmeniskiai, Aidminiskiai, Adminiskiai, Adyminiskiai, Jadmintskiai. Saknies d Siuo atveju greiciausiai atsirades i3 t, jam Snektoje toje pozicijoje (pries m) suskardéjus. Gretimoje baltarusiy Snektoje oikonimo forma taip pat jvairuoja — Adimidniski, Adymidniski, Admianiski, Jadmeniski. Cia pastebétas nekirciuoto Apso snektos ai-(<ei-) nedésningas fonetinis kaitaliojimasis greiCiausiai dél zodzio semantikos nusitrynimo. Tokia Sio dvigarsio kaita bus persimetusi ir j baltarusiska vietovardzio forma. Tas pats yra atsitike ir su Siy viety kaimo vardu Eitminai (Apso liet. iaria Aitminat, Alminai, Acminai, baltarusiy snektoje paplitusios jo formos Acmidny, Jacmidny. Azubali k. Apso snektos bendrinis Zodis aztibaliai Siuo atveju tapes oikonimu. Plg. Apso apyl. Juiodelény k. balos varda AZubaliai, taip pat k. vardus Lietuvoje AZibaliai (LATS 19). LEBA 92 minimas Breslaujos raj. brus. oikonimas Azuboli dél klaidingai pateiktos jo Saknies fonetikos greigiausiai yra io regiono nebuvélis. Azugiry k. Apso liet. snektoje oikonimas pazistamas kaip AZdgiriai, kiles, be abejo, if bendrinio zodzio aéigiriai, kuris savo ruo%tu sudarytas i8 Saknies girtd ir ryty liet. prieSdélio azu-. LEBA 92 minima Breslaujos raj. oikonimo lytis Azugery yra daugiau suslavéjusi: nekiréiuotas jos saknies 23 + i8verstas j ¢. Toks balsio i virtimas bidingas ir tirlamojo regiono viety vardams. Bagdziuny k. (of. Bagdzitiny). Oikonimas kiles i8 liet. pavardés Bagdztinas~ Bagdztinas, pig. LPZ I 155. Barkuniski k. (of. Barktniski). Apso snektoje oikonimas lietuvigkai skamba Barkuniské. Kiles ig pvd. Barakinas ar Burkinas (plg. LPZ I 190, 357), o gal net i§ dirbtinai atlietuvintos Barkausko pvd. lyties * Barkiinas (Salys 318) ir priesagos -iski. Plg. dar Barkiniskis k. (LATS 28). Biciuny k. (of. Bicitiny). Vardas sietinas su liet. pavarde Biéstinas (LPZ I 248) ir k. vardu Biéiinai (LATS 34). Blazy3ki k. (of. Bldzyski). Plg. liet. pvd. Blaiyjs (LPZ 1 274) ir priesagq -i8ki bei vs. Bladiskés (LATS.37). Oikonimo kilmés éaltinio kiréiavimas (Blazys, taip pat Blazej) kalba turbat apie oficialiosios jo formos kiréiavimo naujuma. Bumbiala "kin. Blaziskiy kaime”. Vardas islaikes Apso liet. gnektai budingg dvigarsi um vietoje bendrinés kalbos am, priebalsio / kietinima pries é. Plg. liet. Bambélé kin. Stakliskése ir kitur (LVK). Vietovardiiai kile is bendrinio Zodzio bambélé ”koks pasipiitimas, pakilimas”. Darymy ”1. Laukigkiy kaime”. Vardas yra liet. Darymai ”lauky vardai daug kur Lietuvoje” (LVK) tiesioginis atitikmuo, kiles i§ bendrinio zodzio daérymai ”Slapios vietos, raistas”. Filaici k. Oikonimo priesaga neabejotinai lietuviska -aiéiai, Saknis kelia tam tikry abejoniy. Priebalsis fliet. vietovardziuose néra iprastas. Tadiau yra pamato manyti, kad tas f ¢ia galéty biti atsirades is p (8nektoje vifiksavome atvejy, kai dél miescionisko jprocio pasirodyti *kultiringesniais”, ypat lenkiskesniais, baltarusiy plénka *kartelé”, pras "laidyné”, pigulka "tableté” ir kt. Gia kartais tariami kaip! flénka, fras, figitka). Tada turétume gakni pilar pel-, o 3i galimybé visai jmanoma. Tokiu badu 8i vietovardj galbit galétume gretinti prie Pilaiéiy ar Pelaidiy tipo tikriniy vardy (pig. LATS 237,242, taip pat pv. vardus Pildités, krumy vardus Pildiéiai ir pan. — LVK).~ Galalouki "dr. Bigitinuose”. Plg. liet. kaimy vardus Gahilauké, Gahilaukiai, Gahilaukis (LATS 77), taip pat lauky vardus Gakilauké (LVK), kilusius if bendriniy zodziy gahilauke, gahilaukis ir pan. Gertoklinia ”mi. dalis Pakulnios kaime”. Plg. liet. Girtuoklgné ”mé. vardai” (LVK), kile ig bendrinio zodiio girtuoklyné, ”girtuoklynas”. Vietovardzio Saknies nekiréiuoto i virtimas e ir priesagos uo virtimas o — tipiski sio arealo lituanizmy baltaruséjimo padariniai (plg. LKB 125, taip pat k. Axigery< Axigiry — LEBA 92). 6 Gilita ”b. Biéitinuose”. Pig. liet. py. vardg Gilutd (LVK), k. varda Gilité (LATS 48). Vietovardziy Saknis biidvardiné (gilis) turi reta priesaga -tita. F: Jacmiany, Acmiany k. (of. Eitmidny). Oikonimas gryuai lietuviskas, dvikamienis, kurio pirmasis demuo jac-(ac-)<eit-, antrasis — men-(<mingreiciausiai baltaruséjant). Tai pavardés Eitminas vedinys. Plg. Salys 344; LPZ1 570. Pirmosios dvi-oikonimo formos subaltaruséjusios stipriau, bet apslavinta ir oficialioji forma. Apso lietuviai (netolimas Peatelare ~Salakati24 dziy kaimas) kaimg vadina Aicminai, Bieliisiskés ~ Acminati, Atminai. Baltarusiska forma Jacmidny greigiausiai bus susiformavusi i3 ankstesnés (senesnés) lyties Eicminai, jy gaknies eisuvienbalséjus (plg. analogiskus atvejus Avididny< Aivididny< Eivididny< Eivydenai, liet. Vadigirys< Vaidgirys ir kt.). rinses k. (of. Juddsali). Pig. liet. k. vardus Juiodasalé (LATS 109), Juodasalis (LEBA 97). Vietovardiiai kile is zodziy juodas ir sala ”sodzius”. Jarkancy k. (of. Jarkéncy). Be jokios abejonés, oikonimas kiles i8 pa- - vardés. Ig kokios - nera ai8ku. LEBA 55, 58 Jarkdncy kildina is baltarusiy - pvd. Jarkovié ir kartu kvalifikuoja ji kaip priesagos -ancy vedini. Tatiau Siedu démenys formos Jarkéncy jokiu biidu nesuformuos (bity * Jarkouviéancy). - Vadinasi, toks oikonimo kilmes aiskinimas néra pagristas. Galima biity itarti, kad Jarkdncy gaknis — tai pvd. Jurkus (plg. LPZ I 870), tagiau dabar pagristi jurvirtimo j jargalimybe triksta duomeny. O gal Jarkdncy ki_ les if dvikamienés pavardés, kurios pirmasis démuo — jar-(jer-), antrasis — -kant. Taciau jar-(jer-) pirmine (lietuviska) forma taip pat gana problematiska, kadangi lietuviy vardyne tokio démens lyg ir neturima. Remiantis vietos baltarusiy snektos fonetika, yra pamato itarti, kad jar- — tai per jerlaipsni suuzpakaléjes baltarusiams ne visai iprastas lietuviy dvibalsis ir- (del tokios galimybés plg. Cia vartojama irgi gana nejprastg taip pat skolinj andyk ”kalakutas” vieto}j rusisko indyk, dar plg. Gia kartais pasitaikanti liet. kilmeés vietovardziy nekiréiuoto trumpojo # vertimg i ¢ — Gertoklinia< Girtuoklgné, Adigery< Axigiry< Aiigiriai ir kt.). O kaip kvalifikuoti demenj jir-? Pastarasis taip pat galbut galéty biti ne pirminis 0, kaip kartais svetimZodziuose pasitaiko, kiles i8 gir-. Del galimo tokio jir-<girpig. ir liet. kai kuriy svetimZodziy tarimg. Sakysime, iprastasis generolas misy snektose kai kur vadinamas jenerolu, o pavardé Gierta isvertiama i Jierta (LPZ 1 665) ir pan. Jei tai pasirodyty jtikima, oikonima Jarkdncy buty tam tikro pamato laikyti liet. Girkavidiai ir kildinti i8 liet. pvd. Girkantas. Pig. Lietuvoje turimg pvd. Girkantas (LPZ 1 675), k. varda Girkantai (LATS 87). Juravity k. (of. Jtiravigy). Apso liet. snektoje oikonimas pazistamas forma Jurénai (tarm. Jurdnai). Vietovardis neabejotinai kiles is pavardes Juras (LPZ I 863) ir priesagos -énai. Baltarusiskg priesagg jis yra igijgs jau subaltaruséjes. Kalniski k. (of. Kalniski). Tai aiskus priesagos -iski vedinys i8 liet. pvd. Kalnius (LEBA 22), dar plg. pvd. Kainius (LPZ I 899), taip pat k. vardus Kdlniské, Kélniskiai, K dlnigkis ir kt. (LATS 118). Karaliinskaje voziara "ez. Pakulnioje”. Tai sudétinis liet. kilmeés hidronimas, kurio pirmasis demuo — pvd. Karalzinas (pig. LPZ I 919). Karcitita ”pv. Laibunuose”. Vietovardis turbit sudarytas su priesaga -iuté, o jo Saknis pagal savo fonetine igraiska galéty biti sietina su pievy vardais Karéia, Karéiabalé, Kaféiabalis, misky vardais Kaféius, Ka*ciekalnis (LVK), upeliy vardais Karéiupé (LVK), Kaféiupis, Karéiupys ir kt. (LUEV 68). Kokia Saknies karékilmé? LHEZ 147 karégaknies upévardiius sieja su bendriniu Zodziu kartis ”gailus, astraus skonio”. Toks siejimas karéSaknies minimiems upévardziams galéty biti ir visai priimtinas. Taciau musy 25 atveju jis ne visai tikty, nes Karcitita sudaryta su priesaga (ji greiiausiai madybiné), kuri tegali biti pridedama prie daiktavardziy. Vadinasi, karcSaknis yra daiktavardis, ne budvardis. Ir, galimas daiktas, ji kildytina is kito Saltinio. O juo linke laikyti daiktavardi karétat *nenupjauta ilgesné zole tarp pradalgiy”. Turimoji kafciai reikimé kaip tik charakteringa baloms bei alapioms pievoms, kur faktiskai dagnai neimanoma Zolés tinkamai nupjau_ ti. Dar plg.- dalyvi karéitiotas "su palikta nenupjauta Zole tarp pradalgiy”, karéwioti ”pjaunant palikti tarp pradalgiy nenupjautos zolés”. Remiantis lingvistinés geografijos duomenimis yra pamato manyti, kad Karettitos priesaga greiciausiai bus buvusi -itilé, itin bidinga tiek Apso, tiek ir gretimoms _ Lietuvos snektoms. Karémiski k. (of. Karémisii). Tai sudurtinis oikonimas, kurio pirmasis démuo galéty biti sietinas tiek su bendriniu daiktavardziu kértis (pastarasis diam arealui nesvetimas, pvz., Apso snektose sakoma: kartélé ribam pakdrt), tiek su ZodZiu karciai "nenupjauta Zolé tarp pradalgiy”, dar plg. Karcitita, taip pat mikrotoponimus Karéios”krantai, kramai” Kaféiakalnis ma. (LVK). Oficialiosios oikonimo formos skirtinga kiréio vieta ipareigoja atsakingiau tyrineti vietovardziy kiréiavimg vietose. Kudryski "In. Pakulnioje”. Tai kuidra Saknies ir priesagos -iskiat liet. kilmés mikrotoponimas, plg. dar hidronimy vardus Kidra, Kidrélis, Kudréle, Kudriukas, Kudriai (LUEV, 81),jy etimologija (LHEZ 169), taip pat mikrotoponimus Kudra, Kudros ir kt. (LVK). Kiuméa ”b. Bicianuose”. Mikrotoponimas kiles i8 ryty Lietuvos Snekty bendrinio dialektizmo kum3d ”Zabais, virbais isklotas kelias klampi vieta” ~kaméa. Dar plg. liet. hidronimus Kam5a, Kamsélé, Kamsupis (LUEV 67; LHEZ 145),taip pat mikrotopanimus Kamsa, Kamsta, Kaméélé ir kt. (LVK). Kupédlik. (of. Kupédii). /Oikonimas yra pavardinés (pravardinés) kilmes (plg. pyd. Kipéius — LPZ 1/1127) priesagos -eliai vedinys. Kupiski k. (of. Ktipiski). Oikonimas yra pavardinés kilmés (plg. pvd. _Kipas, Kipé, Kupyjs — LPZ II 1126—1128) priesagos -iskiai vedinys. Pastebétina, kad kirtis oikonimo priesagoje yra musy gerai iSgirstas. a Laibuny k. (of. Laibiny). Oikonimas yra pavardines kilmés (plg. pvd. Laibinis — LPZ Il 16) priesagos -tinai vedinys. Plg. dar Lietuvos mikrotoponimus Laibunai rst., plk., Laibiniské dr., Laibidiai pv., Laibukai |. (LVK), taip pat Laibutiskés k. (LATS 151) bei bendrinius gzodiius laibikas ilgas siauras rézis”, laibuné ”medzio laibgalys”. Laukiski, Louki8ki k. (of. Léukiski). Oikonimas yra kiles i8 pvd. Laukis, Latikis ir priesagos -iskiai (LEBA 24). Uzfiksuota dvi jo formos — su kirdiu priesagoje — ji daZnesné ir su kirciuota Saknir i — ji retesné, tatiau sutampa su oficialigja (misy supratimu, ji labiau subaltarusejusi). Dar plg. k. Latkiskés, Laukigkiai (LATS 154), pv., ms. Laulagkis ir kt. (LVK). Lataniski k. (of. Lataniski). Oikonimas greiciausiai sudarytas i8 pvd. Latena, Latenas ar Latinis (plg. LPZ Il 28) ir priesagos -tskiat. Plg. dar pvd. Latanaiiskas, kuri, miisy nuomone, pamatuotai kildinama is létena (LPZ Il 28), pv. Lataniskiai (LVK). 26 Liepasal’ kin. Mikrotoponimo formos démenys — turbiit Zodiiai kepa ir sala. Plg. kai kuriuos kitus jo lietuviskus giminaidius — Liepasalé kin., Liepasale ”ezero sala”, Liepasalis mi. ir kt. (LV K). Limarka ”b. Pakulnioje”. Vardas — aiskus lituanizmas, kurio tiesioginis atitikmuo Limarka, reikime "bala, pieva, pelké, griovys” gausiai sutinkama Lietuvoje (LVK) <kmarka<linmarka (LKZ VII 516). Liun ”b. Pakulnioje”. Tai neabejotinas liet. Liunas (LVK) <lidnas tiesioginis atitikmuo. Lunka "1. Pakulnioje”. Vardas i8laikes ryty aukStai¢iy Snekty dvigarsi un, atliepianti bendrinés kalbos an, plg. liet. Lankd, Lankos ir kt. mikrotoponimus (LVK)<lanka. Malina ”b. Pakulnioje”. Mikrotoponimas, be abejonés, sudarytas su priesaga -iné i8 Saknies -mol, Apso Snektoje (ypaé seniau) tariamas su iSlaikytu senuoju ilguoju a~o (bendrinés kalbos) — mdilis, plg. liet. mikrotoponimus Moline, Molyné ir kt. (LVK), k. Méliné, Molgné ir kt. (LATS 189—190). Mariga “upe, tekanti per Vidzius i Vidziy ezero, iteka j Dysna”. Hidronimo priesaga -uga, Saknis ne visai aiski. Yra nuomoné, jog ji galéty biti gretinama su upés Mara yardu (LHD 192). [rodymy nepateikiama. Remdamiesi Apso Snektos fonetika, esame linke pasitilyti savo samprotavimus ir juos pagristi. Vietovardzio nekirciuotoji Saknis mar-, panasiai kaip snektos upévardis Dablys< Daublys (pig. Datiblio, Dattblj...), ezero vardas Saliazéry< Sauliazeriai ar kaimy vardai Atminat(brus. Acmidny, Jacmnidny)< Aitminai< Eitminai, Avidénai (brus. Avididny, Avidaviéy), Adminiskiai (brus. Adminiski, Adimidniski, Adymidnishi, Jadment3ki), taip pat liet. Vadzgirys< Vaiégirgs ir pan. visai jtikinamai galéty biti issirutuliojusi if *maurir tuo bidu biti sietina su mdurais — plidenomis, kurios prazysta ne tik visoje Marugoje, bet ir visose pelkése, kuriomis ji prateka. Taigi yra pamato manyti, kad Martiga kilusi if *Mauriiga. Pastebétina, kad *Mauriiga visai gerai prisiderinty prie kity rety Sios liet. priesagos vediniy, ypaé tokiy, kaip molitiga ”molyné” ir kt. bendriniy liet. kalbos zodziy (plg. LKG 361). Kartu svarbu atkreipti démesi, jog. liet. vardyne marSaknies vediniy nerasta, 0 maur- — ypat gausu — tai mikrotoponimai Mdurijos, Maurynas, Mauragé, Méurupis ir kt. (LVK). Tai, misy nuomone, irgi kalbéty Martiga<* Mauriiga naudai. Plg. dar kaimo varda Mauridiai (LATS 174). ~ MeSkélik. (of. Miaskéli). Oikonimas yra liet. priesagos -eliai ir pavardés Meska, Meskijs (plg. Meszko~Meska — Salys 403) vedinys (LEBA 76)-Plg. dar k. vardus Meskéliat (LATS 180), taip pat mikrotoponimus Meékélés, Meskélé, Meskélis, Meskéliai ir kt. (LVK). Mikuci k. (of. Miktici). Tai lituanizmas, kurio priesaga -uéiai pridéta prie pavardés Mitkas (plg. pvd. Mikas LPZ Il 228, taip pat LEBA 87), dar plg. liet. mikrotoponimus Mikiske, Mikuta ir kt. (LVK). Namaviecia ”]. Pakulnioje”. Mikrotoponimo lietuviskumu neabejojama: tai Namévieté, turinti savo atitikmeny ir Lietuvoje — Namavieté dr., pv., gn., m&., krm., Namavietés krm., ms. ir kt. (LVK). Visy jy kilmes Saltinis — bendriniai zodziai namaz ir vieid. Pacilta ™pv. Laibinuose”. Mikrotoponimas susiformaves i8 liet. tarm. 27 to paties objekto vardo Pacilté~ Patilté, plg. k. vardus Patiltis, Patiléiai (LATS 232), taip pat kitus mikrotoponimus Patiléiai, Patiltjs, Patiltés ” py. vardai” (LVK). Pateiktieji mikrotoponimai kile i8 bendrinio Zodzio pattlté *vieta po tiltu”. Pastebetina dar, kad tiriamojo mikrotoponimo aiskiai buvo girdima kiréiuoto skiemens tvirtapradé priegaidé — pirmasis dvigarsio sandas - buvo tariamas pailgintas. Padzirvany "pv. Vidiskiuose”. Mikrotoponimas yra kiles i8 liet. bendrinio Zodzio pddirvonis, padirvonys. Plg. dark. vardg Padirvoniai(LATS 208), taip pat mikrotoponimus Padirvongs, Padirvoné, Padirvoniai ir kt. (LVK). Padrukéa k. (of. Padrikga). Apso lietuviai 5, kaimag vadina lietuviskai — Padriiksé. Oikonimas kiles i greta esancio eZero Driksiai (ir. LUEV 32) vardo ir prieSdélio pa-. Pakulnia k. (of. Pakilnia). Oikonimas grei¢iausiai yra pavardinés (pravardinés) kilmés, plg. pyd. Pakulnis (LPZ II 375). Plg. dar mikrotoponimus Pakulniské, Pakulniskés m3., krm., Pakulnig: sodyjba (LVK). Palauka pv. Pakulnioje”. Vietovardis yra neabejotinai kiles is liet. bendrinio zodzio palauke, pig. dar palaukis, taip pat mikrotoponimus Pélauké (LVK), k. vardus Palauké, Palauké, Palatiké (LATS 220). Patkudryski "1. ir pik. Pakulnioje”. Tai grynai liet. kilmés apslavintas mikrotoponimas, turintis ir baltarusiy prieSdéli pad-. Zr. Kudryski. RataSali ”Laibiiny kaimo dalis” (of. RatdSali). Toponimas yra dvikamienis. Pirmasis jo démuo yra bendrinis Zodis rétas (pastarasis paribinése su Baltarusija lietuviy Snektose paprastai dél ¢ prieS tia tariamg kietaji r i8verdiamas j rdtas), antrasis — n&é Selis, o Silas. Vadinasi — tai Retasilis. Kad antrasis jo démuo tikrai yra/dilas, pirmiausiai rodo SNVV 328 greta cficialiosios baltarusiskos formos pateikiamoji rusiska jo forma Ratdgeli, taip pat patvirtina ir LEBA 97 Breslaujos raj. oikonimo forma Retasilis (galbit yra pamato spéti, kai tai tas pats oikonimas). Be to, kaip yra patirta, ta gana gerai pagrindzia ir vartojamos baltarusiy Snektos kai kuriy aiskesniy lietuviskos kilmés vietovardziy nekiréiuoto (o missy atveju dar ir sukietinto) skiemens fonetika. Kaip jau yra sakyta, liet. Azigiriai, Girtuoklyné ir kt. Gia tariami Gertoklinia, AZigery ir pan. Misy atveju Retaiilis jy imtas tarti Ratageli, o toks naujai atsirades e po kietojo # lengvai iSvirto j a ir taip susiformavo RatdSalt. Cia pastebéta taip pat, kad ir daugiau yra tokio i virtimo po 3i a atvejy. Sakysim, misy Hipulijs tia tariamas Saptil ‘Rauketa k. (of. Raukéta). Vardu Rauketé vadinamas ir pro kaimg tekantis upelis (LUEV 133). Abu vardai galéty biti kile is pvd. Ratikas (LPZ Il 583<ratikti ”daryti raukéleta” — LHEZ 274) ir priesagos -eta (LKG 333). Taéiau, miisy nuomone, visai jmanoma ir jy pravardiné kilme — is * Rauketa, kuri biity liet. bendrinio Zodzio rauketd lygmuo. Plg. dar b. Rauketd (LVK). Razakalnia "kin. Bicitinuose”. Vietovardis dvikamienis, antrasis jo déemuo kélnas, o pirmasis — kiek abejotinas. Galbut ji galima sieti su tckiais liet. mikrotoponimais, kaip Rézakalnis, Rézabalé, Réziaraistis (LVK) ir pan. Tada tas démue bity Rozé(<rdzé), plg. dark. Roziakiemis (LATS 256). Bet fonetigkai taip pat néra pamato atmesti minties, jog tg démenj gali su28 oe RéHat k.<réziai i (LATS 261), plg. dar Rezupalis (LHEZ 276), Raziat k. (LATS 260) ar net Raiziat k. (LATS 256). RakSéynia ”krimeliai Bititinuose”. Mikrotoponimo gakninj skiemenj sudaro suuzpakaléjes a, kuris gali buti kiles tiek i8 ¢, tiek i é, todél yra vienodo pamato manyti ji kilus tiek i8 pavardés Rekstys, tiek ir is Rekstys (LPZ II 595) ir vietos reiksme turindios priesagos -yné. Plg. dar up. Reksupis (LUEV 134), gn. Réksiat, plk. Rékspjaunis (LVK), taip pat ir Réeksupio etimologija (LHS | 275-276). Taigi Rekstyné ar Rekstyné cia bus pavirtusi | Rakséynia. Rdpiski k. NeiSaiskinus 3io oikonimo Saknies e prigimties, neai&ki jo viso kilmé. Taéiau pagal ne visai désninga Sios snektos fonetika yra pamato jtarti, jog Sis a gali biti kiles ir is dvibalsio ei po r(plg. ¢ia tariamg k. varda Acmidny< Eitminai ir kt.). Jei taip i8 tikro bity, galima bity tvirtinti, kad oikonimas yra priesagos -iskiai vedinys ig pavardés Réipa (LPZ II 593). Samanica ”m3. Laibiinuose”. Mikrotoponimas yra liet. mikrotoponimo Samunyces tiesioginis celeysislentas) kiles is bendrinio zodzio samanyéia ”samanyne”. - Sauliazéry, Saliazéry, Sauliazéry "ed. Vidiskiuose”. Hidronimo formos labai gerai charakterizuoja Sio regiono baltarusiy Snektoje turimo nekirGiuoto liet. dvibalsio au baltaruséjimo procesg ir jo padarinius. Dar gerokai ankséiau misy buvo nustatyta, jog liet. au baltarusiy Snektose neretai yra i8virtes | a (Baltistica 73—77). Straipsnyje buvo nurodoma nemaia baltarusiy lituanizmy — bendriniy ir tikriniy zodziy — su minima fonetika ir kartu pateikiamas raktas panaSiems lituanizmams atpazinti ir jiems identifikuoti. Sauliazéry hidronimas ir jo variantai ne tik pagrindzia miisy teigini, bet ir konkreéiai atskleidzia pati, tokio virtimo procesg. Ezero pavadinimas, be jokios abejonés, yra kiles i8 liet. jo pavadinimo *Sauliazeriat ar *Sduliazeriai (plg. Saulupé, Saulatakis LUEV 143)<sdulé ir ezerat. Vardo variantas su pradiniu § yra vélyvesnis, greiciausiai atsirades dél semantikos isblukimo. Jo Saknies ou neabejotinai rodo pereiginj liet. au virtimo j brus. alaipsni. Is antros pusés, Apso lietuviy snektoje turimas tos patios fonetikos kaip ir Saliazéry grynai lietuviskas hidronimas Dablys< Daubigs (zr. aukSticu), taip pat greiGiausiai ir Martiga<* Mauriigd, rodyty, kad nekirgiuoto au monoftongizacija i agali vykti (ir, be abejo, vyko) ir padioje lietuviy snektoje (Siuo atveju kontaktuojanéioje su baltarusiais). Iki Siol tokio proceso lietuviy kalbos snektose nebuvo atskleista. Sniegiski k. (of. Sniegiski). Oikonimas yra pvd. Sniegis (LPZ II 774) ir priesagos -i3kiat vedinys. Plg. ez. Sniéginis, Sniégiskis (LUEV 152), taip _ pat mikrotoponimus Sniégiabalé, Sniégiaragis ir kt. (LVK) bei k. Sniégiskés ) (LATS 285). _ Saltdni k. (of. Saltsni). Oikonimas, remiantis lingvistinés geografijos duomenimis, yra kiles ne is bendrinio Zodzio Salténiai, o is tam regionui tipisko ZodZio Saltiniai, kuris baltarusédamas galéjo nedésningai iskreipti priesagos i, ju eens Taukini k. Oikonimas greiciausiai yra spéjamos liet. pvd. * Taukinys (plg. Taukinis Salys 462; *Taukinis LPZ II 1029) daugiskaitiné forma. Toki 29