K. Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ poveikis D. Poškos žodynui „Słownik języka litewskiego, polskiego i łacinskiego“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA KAZIMIERAS PAKALKA K.SIRVYDO "DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM?” POVEIKIS D.POŠKOS ŽODYNUI "SLOWNIK JĘZYKA LITEWSKIEGO, POLSKIEGO I LACINSKIEGO” Konstantino Sirvydo (1580—1631) trikalbiu lenkų- lotynų-lietuvių kalbų žodynu yra naudojęsi daugelis spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos žo- dynų autorių. Kokią įtaką rankraštiniam Dionizo Poškos (1757—1830) len- kų-lietuvių kalbų žodynui turėjo Sirvydo žodynas, iki šiol mažai težinome. Borisas Larinas (1893—1964), palyginęs keturiolika panašių B raidės straips- nių, atsitiktinai paimtų iš abiejų žodynų, teigė, kad Poškos žodynas esąs mažai priklausomas nuo Sirvydo žodyno (Jlapum, 1957 : 135—136). Nuosekliau palyginę 300 žodyno straipsnių minėtu B.Larino teiginiu turi- me suabejoti. Šiarae straipsnyje norime parodyti, kaip ir kiek Poška naudo- josi Sirvydo žodynu, kuriuos žodžius iš jo ėmė, kaip juos atrinko ir pateikė ir kt. Lygindami naudojomės Sirvydo žodyno penktuoju leidimu, kuriuo rėmėsi Poška. | Pats Poška, kaip ir kiti jo amžininkai, Sirvydą laikė dideliu autoritetu, jo žodyną labai vertino, turėjo vieną nuosavą defektuotą "Dictionarium" penk- tojo leidinio egzempliorių, o kitą — paskolintą iš vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754—1838). Poškos rašomam žodynui turėjo poveikį jo amžininkas — žemaičių poetas Silvestras Valiūnas (1789—1831). Sužinojęs, kad Poška rašo lietuvių kalbos žodyną, 1826 m. jis sukūrė eiliuotą literatūrinį laišką "Rašančiam lietuvišką žodinį". Jame tarsi specialioje instrukcijoje nurodė, koks turėtų būti žodynas. Valiūnas džiaugėsi, jog Poška "nori gelbėti žemaičių liežuvį per rasta”. Įsak- miai ragino "atminti, kad lietuvis ir žemaitis rastu visus žodžius toj knygoj ir radęs suprastų" (Valiūnas, 1957 : 294—295). Matyt, Valiūnui ir kitiems žemaičių inteligentams nepatiko rytietiška Sirvydo tarmė, gausūs naujada- „rai. Reikia manyti, Poškai Valiūno laiškas buvo gerai žinomas ir į Valiūno pageidavimus jis atsižvelgė. Poškos laikais aktualesnis būtų buvęs ne trikal- bis (kaip Sirvydo), bet dvikalbis lenkų-lietuvių ar net lietuvių-lenkų žodynas. Tačiau nuo Sirvydo trikalbio žodyno Poška neįstengė nutolti. Tai irgi rodo * didelę Sirvydo įtaką. Poškai, besirengiančiam rašyti lietuvių kalbos žodyną, buvo sunku pa- sirinkti, kurią lietuvių kalbos tarmę imti žodyno pagrindu. Spręsdamas šį klausimą, Poška savo 1824 m. balandžio mėnesio laiške Vilniaus universiteto profesoriui Ivanui Loboikai (1786—1863) pavyzdine ir tinkamiausia žodynui pripažino savo gimtąją Viduklės tarmę (Poška : 477—478). Poška lietuvių 216 kalbos tarmes skirstė į tris grupes' pagal garsų junginių la, lė tarimą. Nors Poška buvo didelis Viduklės tarmės šalininkas, bet praktikoje sa- vo nuomonės iš dalies atsisakė, jausdamas, kad dialektizmai trukdo plačiau bendrauti. todėl ir žodyne, kaip matysime, stengėsi kiek galėdamas derintis prie kitų tarmių. Žodyne jis pateikė daug savo meto žemaičių dūnininkų ir kitų žemaičių tarmių leksikos, šiek tiek įvairių sričių terminijos.Zigmo Zinke- vičiaus nuomone, svarbiausias šaltinis jam buvo gimtoji pietų žemaičių tarmė ir lietuviškoji tautosaka (Z.Zinkevičius, 1990 : 137). Be gimtosios tarmės, svarbūs Poškos žodyno šaltiniai buvo senieji ir ano meto lietuvių raštai. Bene daugiausia Poška pasinaudojo Sirvydo žodyno penktuoju leidimu. Savo žodyno paskirtį Poška suprato gana plačiai: "Dėl jūsų, broliai, rašau žodininką — ir dėl žemaičių, ir lietuvininko” (Poška : 109). Ir pavadino jis ne žemaičių, o lietuvių kalbos žodynu — "Slownik języka litewskiego, polskiego i lacinskiego”. Poška gerai suvokė ir lietuvių kalbos gramatikos reikalingumą, tačiau pir- menybę teikė lietuvių kalbos žodynui. Jis manė, kad iš gero žodyno turėtų išaugti gramatika (Poška : 329). Pasižiūrėkime, kaip Poška, norėdamas, kad jo veikalas tiktų visiems lie- tuviams, pasinaudojo Sirvydo žodynu. Iš Sirvydo žodyno paimtus žodžius ir žodyno straipsnius sąlygiškai galima skirti į tris grupes: 1) žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu "Dictionarium" šaltiniu; 2) žodžiai ir žodyno straipsniai be nurodyto "Dictionarium" šaltinio; 3) mišrūs žodyno straipsniai, kuriuose panaudoti pavieniai Sirvydo žo- džiai. Poškos žodyno straipsniai (Poškos Žodininkas — PŽ, toliau cituojami ori- ginalo tvarka. Kiekvieną žodyno straipsnį pateikiame ištisai tik retkarčiais trumpindami. Kad būtų trumpiau, Sirvydo žodyno (Sirvydo "Dictionarium" — SD) pateikiame tik lietuviškąją žodyno straipsnio dalį. Visus praleidimus žymime trim taškais laužtiniuose skliaustuose. Rašyba mažai keičiama, balsių ilgumą (gal ir kirtį žymintys ženklai praleidžiami. 1. Poškos žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu "Dictionarium" šalti- niu: Buk, -u m. Fagus. Lit. Eskulus, m. obacz. Dikcionarz Szyrwida (vulgo) Iowaras, m. PZ I 93 [...] Eskulus SD 21 Dla tego adver. Lit. Diel to, todiel (olim) Drin todrin vi. Dikcionarz Szyrwida Fol. 40 PŽ I 163 [...] Delto, drinto, to del, todrin SD 40 Dwukropka, —i. f. Duo Puncta. Lit. Du Punktu, Du Žimiu, Dimin. Du Žimelu in Lit. Prus. Du Spakelu v. Du spatelu. A wedle Synon. Szyrwida Lit. Du Taszkielu Raszitoju. v. Du Taszku PŽ I 217 Kropka pisarska [...] Taszkielis, raszitoiu Taszkas SD 114 į Pirmąją tarmę vadino "lietuvių tarme" (t.y. aukštaičių), antrąją — Pakuršės ir Paprūsės, trečiąją — Žemaičių kunigaikštijos vidurio (t.y. Viduklės) tarme. 217 Filosof, —a. m. Grec. Lat. Philosophus. NB wedle Powszechnie przy- jętego zdania uczonych Pol. Mądrošci Milosnik. Lit. Protameylis (tay Jra) Iszminties milietois m. Zupelnie odpowiada temu Polskiemu wyrazowi vi. Slownik X. Szyrwida. RY 1713. Piatey edycyi Foll 53 —i, 1677 4 tej Edycyi [...] Iszminties, nuomuonios miletoias, pratomeylis SD 53 Igram. Broie swawole, Zartuig. Ludo, Iocor, Kuluse, ludiju, Iūkinu, Iūka darau, Žaydžiu. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 344 [...] Zaydziu SD 78 BVIISR 1 Igranie, -ia, n. Igraszka, zart, swywola. Lusus Ludus, locus Lit. Iūkini- mas, Iūka darimas, m. Žaydimas, žayslas, m. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 334. [...] Zaydimas, zayslas SD 78 Igrzysko, -a, n. Ludicrum. Zayslay m. in Plur. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PZ I 334 [...] Zayslay tuli, tekine, mintine, etc. SD 78 Kikut, -a m. Reszta Pozostala odcigtey Rėki, lub Palca odcigtego Lit. Kuksas, m. Kuksa, f. Lat. Trunca manus, Truncus digitus. Sciunklas vi. Slow. X. Szyrwida PZ I 374 [...] Sciunklas SD 89 Klamka, -i f. z Niemiec. Klinke Lit. Uzmeteklis, m. Dimin. uzmeteklelis, m. Lat. Obex. vi. Slow. Szyrwida PZ I 380 [...] AZumeteklis SD 91 Kleryk, -a m. z Greck. i Lacin. Lit. Szwistinis, m. Lat. Clericus, initiatus Sacris (Szyrwid) PZ I 385 [...] Szwistinis SD 93 Monstrancya, -yi, f. Lit. Szwenta Sakramenta Neszikle, f. (Szyrwid) Lat. Sacratheca Eucharistica, PZ I 697 [...] Neszikle SS Sakramento SD 155 Nabycie, zarobek, Zysk. Lit. uzdarbis f. (olim) Gauklas, m. (Szyrwid) [...] PZ 1683 aug [...] Igijamas, aptureimas, gauklas SD 160 į Nadpszyrodzony [...] Aukszcziau už Prigimima yszsikielens, -lenti, Prigi- minu Praeynans (Szyrwid) PŽ I 705 [...] Unt prigimimo essus, prigimimu praeius SD 162 Naložnik, -a, m. Lit. (eleganter) Swetmoteris, m. item vi. Dziewiczarz. (vere) vi. Kurewnik (olim) Padriubelis, m. (Szyrwid. w. Diktionarzu Lit.) w Prusach Lit. Bamba—bendris, m. Germ. Ehebrecher (vi. Slownik Lit. Fol. 143. Mielcke.) Pol. Cudzoložnik. Lat. Concubinus, adulter. PŽ I 736 [...] Palayduo, padriubelis SD 165 Obiadowy, -a, -e Lit. Pietu, Pjitu, Paldienia m. et. f. indecl. tam in Singul. guam in Plur. aduerbialiter (olim) Pietuksztis (Szyrwid) Lat. Pran- sorius PŽ I 856 [...] Pietuksztis SD 197 Ognik, -a m. (owad.) Lit. Petielskie, f. Lat. Pyrausta, Pyralis (vi. Slownik Szyrwida, Fol 220 PŽ I 1000 218 [...] Petielskie SD 220 Osoba, -y, f. Lit. Assaba, f. (Etymol. Essibe. Pol. Istnos¢), Persona, -y, f. Lit. Persuna, f. Lat. Persona vi. Slow. Szyrwida Fol 232 PZ I 1073 [...] Persuna SD 232 Petlice, Plur. u Sukni. Lit. Rubu riediklay, m. in Plur. (olim) Iztugos, f. Plur. (Szyrwid) Lat. Nodi, noduli, Globuli vestium PZ II 51 [...] Iztugos SD 245 Peca, Pecza, Penca, Petca, -y, f. Lit. Putilay, m. in Plur. (Szyrwid) Lat. Lorum in Pedibus avium venaticarum PZ II 42 [...] Putilay SD 244 Pomarancza, -y, f. Lit. Obulis auxinas, m. (Szyrwid w Slown. Lit.) Lat. Malum aureum, Pomum dureum, Hesperium, aurantium malum PZ II 306 [...] Obuolis auxinas SD 272 Puszka do Nayswigtszego Sakramentu. Lit. Indietawe Szweéiausia Sak- ramenta, f. (vi. Slown. X. Szyrwida) Lat. Pyxis Eucharistice PZ II 736 [...] Indetuwe SS. Sakramento SD 311 Rakusy, Plur. Lit. Panonia, f. (vi. Slown. Szyrwida) Lat. Austria, Panonia PZ II 748 [...] Panonia SD 313 Visame rankraštyje Sirvydo žodynas pažymėtas tik 22 kartus. Nurodyti žodžių šaltinius Poška skatino galbūt Samuelio Bogumilo Lindės (1771—1847) žodynas, iš kurio ėmė lenkiškų žodžių registrą. Lindės vartotos santrupos (Szyrwid — X. Szyrwida dictionarius Pol. Lat. Lithuanie) Poška nesinau- dojo, įtraukė naujas, nevienodas. Po pateikto Sirvydo žodžio skliausteliuose rašė: Szyrwid arba vi. Slownik, Dictionarz X. Szyrwida, Slownik Lit. X. Szyrwid, wedle Synon. Szyrwida, Szyrwid w Dictionarium Lit., obacz Dik- cionarz Szyrwida. Prieš Sirvydo atitikmenį vartojo ir lotynišką olim. Sirvydo žodyno puslapių paprastai nežymėjo, išimtį sudaro lenkiškų žodžių filozof, ognik, osoba lietuviški atitikmenys. Žodį protameylis Poška išskyrė iš visų kitų. Prie jo nurodė ne tik penktąjį leidimą, bet ir ketvirtąjį. Vien Sirvy- do atitikmenimis Poška tenkinosi šiuose žodyno straipsniuose: ‘klamka, kleryk, monstrancya, ognik, pęca, pomarancza, puszka do Najswigtszego Sakramentu, Rakusy. Dažniau Poška Sirvydo atitikmenis vartojo pagrečiui su savo parinktais atitikmenimis, žr. dla tego, igram, igrzysko, kikut, nabycie, nadprzyrodzony, naložnik, obiadowy, osoba. Lenkišką žodį kikut Poška aiškino žemaitišku būdvardžiu kuksas, -a ir panaudojo Sirvydo archaizmą ar dialektizmą sciunklas. Aiškindamas lenkų naložnik, po swelimoteris davė Sirvydo atitikmenį padriubelis ir dar pridėjo iš Christijono Gotlibo Milkaus žodyno paimtą žodį bambabendris. f Sirvydo žodyno skolinį eskulus Poška teikė kartu su lietuvišku iowaras; Sir- vydo taszkielis, raszitoiu taszkas pateikė dviskaitos forma: du taszkielu raszi- toju (dwukropka). Kai kuriuose straipsniuose Poška plėtė ir tikslino Sirvydo aiškinimus, žr. lenkų antraštinius žodžius igram, igranie, nadprzyrodzony, obiadowy. 219 Kaip ir Sirvydo žodyne, lotynizmas persuna (osoba) papildytas slavizmu asaba; prie slavizmo ižtugos (petlice) pridedamas aprašomasis aiškinimas rubu riediklay. Iš "Dictionarium" straipsnio nabycie, zarobek Poška panaudojo tik vienam Sirvydui žinomą žodį gauklas. Straipsnį ognik (owad) — petielskie Poška persirašė su korektūros klaida; taisyklinga forma turi būti peteliszke. 2. Žodžiai ir žodyno straipsniai, Poškos imti iš "Dictionarium" be nuro- dyto šaltinio: ji Alchimia. Chimica ars, Chrysopeja. Auxa darima mokslas, m. Žinia f. PŽI8 [...] Auxodarimo žinia, mokslas SD 1 Alchimista, -ty. m. Chimicus, Chrysopaeius. Auxadaris, sydabradaris m. PZ18 [...] Auxadaris, sidabradaris SD 1 Arytmetyka, -i. f. Slowo Greck. Lat. Arithmetica. Nauka Liczby ra- chunkéw. Lit. Mokslas skaytlaus PZ I 13. Rachmisterska, rachownicza nauka. Arithmetice (es) numerorum discip- lina. Skayéiaus mokslas SD 312 Borys, -a. m. Chleb gruby z Posladu Zyta. Panis acerosus. Lit. Dūna Bieralini, f. PZ I 76 [...] Duona beralienie SD 18 Ciesielstwo, -a. n. Ars fabrica, ars mechanica. Lit. Daylidiste, f. PZ I 121 [...] Daylidiste SD 30 Filosofia, -ii, f. z Greck. Philosophia (to iest) madrosci zamilowanie i Pozadanie. Protameyle, f. -lingas m. -ga, f. adjec. — gay. adver. vi. tamze Filozof, Filosofia PZ I 244 Filosofuie. Philosophor. Protameylauju, -auti PZ I 244. [...] Pratomeyle SD 53 Franca, -y. f. Choroba Francuzka wedle Slown. P. Lindego Choroba Dworska, Kanoniczny katar. Lat. Lichen morbus Gallicus, Lues Venerra. Lit. Bratay, Brantay, Bruntay. in Plur. m. (olim) Kauliniczie f. PZ 1247 [...] Bruntay SD 55 Hetman, -a, m. z Niemiec. ein Hauptmann. Woiewoda, Imperator, Duc- tor, Dux. Kariowedis, m. PZ I 310 [...] Kariawedis SD 71 Jad, -u, m. Trucizna, Venenum, tabes, virus, toxicon, toxicum. Lit. Api- pena, f. Niiday, m. in Plur. Sjway apipenu (Pol. Sok Trucizny) m. in Plur. PZ 1314 [...] Apipenay, nuoday SD 73 Jadalnia, -ni f. Lit. Walgituwe, f. Locnatulum cocnitatio PZ I 314 [...] Stolowa izba [...] Walgituwe SD 353 ; WL -y, f. z Greckolacin. Elaesmosina Lit. Elmuzna, f. Substan PZ [...] Elmužna SD 74 220 Jednomyslnosé, -šci, f. Unanimitas, Consensio Studiorum. Sundara, wie- na Szirdis, f. Plus vi. Jednakošč PZ I 327. Jednakosé, Jednosé, -šci, f. Unitas. Wienokibe, wienibe, winibe f. PZ I 324 [...] Sundara, wiena szirdis SD 76 Jedwabnik robaczek. Bombyx Szilkine kirmielie, f. [...] PZ I 330 [...] Jedwabnica [...] Szilkine kirmele SD 76 Kamien z Piany morskiej, dziurkowaty. Akmuo ysz putos mares, Skilietas. Pumex, saxum fistulosum, Spongia PZ I 350 [...] Akmuo iz putos mariu, kiauras, skiletas SD 82 Kamienica, -y, f. Lit. Akmeniczia, f., numai akmeniney, plitiney. Domus lapidea, Domus lateritia, Domus caementitia. PZ I 350 [...] Akmeniéia, namay akmeniniey, plitiniey SD 82 Karmnik, -a, m. Penietuwe, f. Vivarium, sagina, saginarium PZ I 358 [...] Penetuwe SD 85 Kazirodztwo, -a, n. Lit. Gadinimas giminies m. Incestum PZ I 367 [...] Gadinimas gimines SD 88 Kapiel, -i, f. Lit. Mauditine, f. Lauatio, Natabulum. Plus. vi. Kapanie sie PZ I 354 [...] Mauditine SD 84 Kielbasa, -y, f., Kielbaska, -i, f. Dimin. Lit. Deszra, Raumenine, f. Dimin. Deszrele. Lat. Lucanica, Botellus [...] PZ I 370 [...] Deszra raumenine SD 89 Klapanogi, -a, -ie, tet nogami Czyniacy. Lit. Tauszkakois, m. -oi f. Lat. Sonipex PZ I 381 [...] Tauszkakois SD 91 Kleynot, -u, m. (z Niemiec. das Kleinod) — ty in Plur. Lit. Riediklay Brangi vi. Bragi vi. Brungi. Lat. Cimelia Plu vi. Kamien drogi PZ I 387 [...] Brungios rediklos SD 93 Kobyla. Lit. Kumele, aszwa, f. [...] PZ 378 [...] Klacza [...] Kumele, aszwa SD 91 Kolodziey, -ieia, m. Stelmach. Lit. Ratadaylis, m. -li, f. Lat. Plaustra- rius, Traharius [...] PZ I 405 [...] Ratadaylis SD 99 Kolodzieystwo, -a, n. Lit. Ratadayliste, f. Lat. Carpentaria fablica [...] PZ 1 406 [...] Ratadayliste SD 99 Kompas sloneczny. Lit. Adininkas saulinis. Lat. Solorium, gnomon. Horologium Solare [...] PZ I 409 [...] Adinikas saulinis neszioiamas SD 100 Kosciol, -a, m. wzgledem oséb. Lit. Surinkimas tykru Krikszczioniu. Lat. Eclesia PZ I 424 [...] Surinkimas kri$éioniu tikru SD 107 Kosnica, kostnica, -y, f. Lit. Kauliniczie, f. Lat. Olvarium, Ossuarium PZ I 426 [...] Kauliniczia SD 107 221 Kozodoy, -ia m. Lit. Oszkmelžis, oszkamelžis, m. -ži f. Lat. Caprimulgus PZ 1434 Kozodoy pastucha. Caprimulgus. Oszkamelze SD 110 Kropidlnica, -y, f. Lit. Taszkiniczie, f. Lat. Aquiminale PZ I 452 [...] Taszkiniczia SD 114 Kropidlo, kropidelko, -a, n. Lit. Taszka, Taszkiele Lat. Aspergillum [...] PZ I 452 [...] Taszkiela SD 114 Krzywoprzysiggam, -gaé. Lit. Kreywaysiekin, Neteysey siekiu. Infin. siekti. Lat. Pejero, Perjuro PZ I 464 [...] Krayway, neteysiay siekiu SD 119 Ksiezyca Now. Lit. Mienu Naujas, m. Lat. Lunu nova PZ I 468 [...] Nauias menuo SD 120 Kuchnia, -i, f. Lit. Wirtuwe, f. Lat. Culina, coqvina PZ I 473 [...] Wirtuwe SD 122 Kupowanie chéiwe. Lit. Pyrkingiste, f. Lat.Emacitas PZ I 479 [...] Pirgingiste SD 123 Magnes, magnet, -u, m. Lacin. Lit. Akmu gielzi Traukiens, m. Lat. Magnes, siderites PZ I 552 [...] Akmuo gielaziatraukis SD 140 Malarstwo, -a, n. Lit. Teplone, f. Lat. Ars pictoria PZ I 555 [...] Teplone SD 140 Malarz, -a, m. Lit. Teplotois, m. -toi, f. Lat. Pictor PZ I 555 [...] Teplotoias SD 140 Melankolia, -ii, f. z Greck. Z6lé spalona. Lit. Tulzis sudeginta, f. Lat. Atra bilis PZ I 581 [...] Tulzis pridegusi SD 145 Miednica, -y, f. Lit. Mazgotuwe, praustuwe, f. (olim) Lat. Pelvis, Pellu- vium [...] Pz I 593 [...] Lakoszka, mazgotuwe, szraustuwe SD 147 Muszkul, -u, m. z Lacin Myszka, i f. w Ciele zwierzat i Czlowieczym poruszenie czyniaca, Podobno do myszki z Skéry odartey. Lit. Dalis Kuna Pelele wadinama, jog toligi ira Peley nudyrtay. Lat. Musculus torus Plus vi. Mysz, Myszka PZ I 668 [...] Dala kuna pelele wadinama, iog toligij ira peley nudirtay SD 159 Mutant, -a, m. z Lacin. Glos zmieniajacy. Lit. Balsamaynis, m. -ni. f. Subtant. Balsa maynans, m. -anti, f. adjec. Lat. Hirqvitallus PZ I 669 [...] Balsamaynis SD 159 Obarzanek, Obwarzanek, -nka, m. Lit. Grundele, abaranka, f. dimin. Abargkiele f. Lat. Spira. Spirula PZ II 847 [...] Grundele SD 196 Obwolywacz, -a, m. Lit. Apszauktois, apszaukieias, m. -toi, -kiei, f. Lat. Proclamator PZ I 901 [...] Apszauktoias, apszaukieias SD 205 Obyczaiéw ganienie. Lit. Papeyka, f. Lat. Satyra, Censura PZ I 901 [...] Papeyka SD 205 5 222 A) Obyczaiowy, -a, -e. Lit. Budump prigulens, m. — lenti, f. Lat. Moralis PŽ I 902 [...] Budump prigulis SD 205 Odpowiednia, -i, f. Odpowiednica, -y, f.,Wyrocznica. Lit. Atsakitine, f. Lat. Oraculum PZ I 949 [...] Atsakitine SD 214 Odprzysiggam się Lit. Atsysiekiu, -siekti, -siekiau, -sieksiu (Part. Praes.) atsysiekiens, m. -enti f. Lat. Ejuro, abjuro PZ II 954 [...] Atsisiekiu SD 215 Onegday, onegdy, ongi adver. Lit. Unday, Lat. Nudius tertius, nudius quartus etc. PZ I 1028 Onegda [...] Unday SD 226 Onegdayszy, -a, -e Lit. Undayniksztis, m. -ti, f. Lat. Nudus tertius, nudus quartus [...] PZ I 1028 [...] Undayniksztis SD 226 Opatrznosé, -šci, f. Lit. Apweyzda, apwayzda, f. [...] PZ 11035 [...] Apiwayzda SD 227 Opowiadacz, -a, m: Oznaymiacz, oglosiciel. Lit. Apsakitois, m. -toi f. Lat. Praeco, praedicator [...] PZ I 1044 [...] Apsakitoias SD 228 Ostrowid, ostrowidz, -a, m. Lit. Asztrategis, m. — gi, f. [...] PZ I 1080 [...] Asztraregis SD 233 Pasternak, -a, m. z Lacin. Pastinaca. Lit. Pasternokas, m., in Plur. Pasternokay (olim) Burkuntay m. in. Plur. PZ II 32 [...] Pasternokay, burkuntay SD 243 Piekarstwo, -a, n. Dfinininkiste, f. Lat. Opus Pistorium, Panificium PZ IT 64 [...] Duoninikiste SD 247 Pietro, Piatro, -a, n. Lit. (Propr.) Grunda, f. (vulgo) wiRas, m „in Plur. Lat. Contignatio, tabulatum. Plus vi. Gėra nad Budynkami [...] PŽ II 86 [...] Grunda SD 249 Pisania nauka. Lit. Raszima mokslas, m. Lat. Orthographia PŽ II 95 [...] Raszimo mokslas SD 251 Podagryk, -a, m. na Podagrę chorujący. Lit. Sausgila sergans, m. Koju Lyga sergans, m. — serganti, f. Lat. Podagricus, artikularius PŽ II 167 [...] Koiu ligu sergus SD 259 Podskarbstwo, -a, n., zawiadywanie Skarbu Publicznego. Lit. uzweyz- dieimas pyningu wysotimia, Lat. questura, questorum officium PZ II 217 [...] AZuweyzdeimas pinigu wisotimes SD 264 Pojedynek, -nku, m. Polyczka pojedynkowe Bitwa sam na sam. Lit. Po wienam musztine, f. Lat. Duellum, monomachia, Singularis Pugna PZ II 252 [...] Powienam muszimasis SD 268 Popielica, -y, f. Lit. Mariu pelie, Pele, f. Lat. Mus ponticus PZ II 329 [...] Mariu pele SD 275 223 Prochownica, -y, f. Lit. Parakauniczie, f. [...] Prochowniczka, i, f. dimin. Lit. Parakauniczikie, Parakaunicziele, f. Lat. Theca pulveris nitrosi PŽ II | 472 [...] Parakauniczie SD 290 Przeklad, -u, m. Przekladanie, Prezeloženie, Przetlumaczenie. Lit. Par- guldimas, m. Lat. Interpretatio, vi. Tlumaczenie PŽ II 533 [...] Perguldimas SD 295 Przystuga, -i, f. Lit. Inteyka f., Inteykimas, m. [...] Lat. Gratificatio [...] PŽ II 687 [...] Inteyka SD 307 Przysmak, -u, m. Dobry, Lit. (vulgo) Gardulis, Gardumas, m. Lat. Condimenutum. Przysmak mokry do maczenia potraw Lit. Padaža, f. Lat. Embanima, Plus vi. Lakoč, Lakocie [...] PZ II 687 Przysmak mokry/ sok do potraw [...] Gardulis SD 307 Recepta, -y, f. z Lacin. Opis lekarstwa. Lit. Apraszimas waysta, m. PZ IT 758 [...] Apraszimas waysto SD 314 ; Antrosios grupės pavyzdžiai taip pat rodo didelę Sirvydo žodyno įtaką. | Didžiuma straipsnių Poškos perrašyti ištisai be pakeitimų arba su mažais pa- ; keitimais, žr. alchimia, ciesielstwo, hetman, jadalnia, jalmuzina, kamienica, karmnik, kazirodztwo, kapiel, kobyta, kolodziej, kolodzieystwo, koščiot, košnica, kuchnia, malarstwo, malarz, muszkul, obwolywacz, obyczaidw, ganienie, oby- czaiwy, odpowiednia, onegdayszy, opowiadacz, ostrowid, pasternak, piekarstwo, pisania nauka, podskarbstwo, pojedynek, popielica, prochownica. Kai kurie, ypač aprašomuosius, aiškinimus Poška galėjo išsiversti tais pa- čiais atitikmenimis tiesiog iš Lindės žodyno, pvz.: kamiern z piany morskiej, dziurkowaty; krzymoprzysięjam, kšięžyca now, pisania nauka, podskarbdsiwo, recepta ir kt. Tik nedidelę dalį straipsnių Poška kiek papildė naujais sinonimais, žr. franca, jednomyslnošč, mutant, obarzanek, pietro ir kt. Pagal Sirvydo nau- jadarą pratomeyte(filozofia) Poška sudarė naują būdvardį protomeylingas, -a; veiksmažodį protameylauiu, -auti; prieveiksmį protameylingay. Sirvydas lenkų kozodoy pastucha aiškino tik moteriškosios giminės forma oszkamelže, o Poška jau pateikia abejų giminių formas. Kadangi Poška prie žodžių dėjo gramatines pažymas, jis pridėjo jas ir prie kai kurių iš Sirvydo paimtų lietuviškų atitikmenų. Prie deszra (kielbasa) pridėta dar ir mažybinė forma deszrele, prie parakau- niczia (prochownica) — parakauniczikie, parakaunicziele. Poškai atrodė, jog Sirvydo žodis gardulis (przysmak) esąs liaudiškas, prieš šį žodį jis prirašė vulgo. Akademiniame "Lietuvių kalbos Zodyne” šis žodis pateikiamas tik iš Sirvydo žodyno ir raštų. Poška yra pataisęs ir vieną kitą Sirvydo žodyno korektūros klaidą: vietoje pirgingiste pataisė pyrkingiste (kupowanie). 3. Žodyno straipsniai, į kuriuos įtraukti tik pavieniai Sirvydo žodžiai: Aby raz. Lat. Saltem, semel. Lit. Ben wiena karta, bile tik PŽ I 4 [...] Ben wienu kartu SD 1 224 Adziamski Kobierzec, -rcu m. Lat. Persicum Tapete. Lit. Persiszkas Kauras m. PŽI5 [...] Kauras iz Persios, Persiioy daromas, kauras Persiszkas SD 1 Alba Kaplanska (y.f.) Lat. vestis Sacerdotalis Lintea, Poderis, Lit. Ap- walkalas Kunigu Drobinis (m.) PZ I 8 [...] Apwalkalas Kunigu ilgas drobinis SD 1 Ankra, -y. f. Tibula murorum, Edificiorum. Sukaba muru, rastu, f. PZ I 9 [...] Sukaba, suwara muro SD 2 Badacz, -a. m. Synoni. Szperacz, dowiadywacz, dochodziciel. Lat. Dis- cussor, Inquisitor. Examinator, Sciscitator. Lit. wartitois, kratitois, klausi- netois, dasyzinotois, Iszkotois m. -toi f. Substan. PZ I 20 Wartitoias, izkratitoias, izklausinetoias, dasizinotoias SD 4 Balwochwalnica, -y. f. Idolium, Fanum, Delubrum, Lit. BazZniczie Die- waytiu Pagoniszku PZ I 24 [...] Bazniczia pagoniszka SD 5 Baranina, -y. f. Agnina, Awiniena, awyniena, awiena, f. PZ I 24 [...] Awiniena SD 6 Bardysz, a. Siekiera czyli Barta [...] Lunata Securis, Hasta Falcata. Lit. Dalgiakirwis, Bardyszius m. PZ I 28 [...] Dalgiakirwis SD 6 Baszta, -y, f. Bastion, u.m. Wieza. Lat. Turiis, Propugnaculum Lit. Gintuwe Bokszta, f. PZ I 29 [...] Gintuwe SD 7 Bawelna, -y. f. Lat. Linum xylinum, po Niem. Baumwelle -a z Niem. Lit. mediia=wilna PZ'T 32 [...] Wilna unt medzio augunti, medziawilne SD 7 Bazyliszek, -a. m. Lat. Basiliscus. Lit. Drizas ar Zaltis Bazyliszek — m. PZ I 33 [...] Zaltis bazyliszkas wadinamas, pačiu pawizdeymu akiu žmogu azu- musza, etc. SD 8 Babel, Bębel, -bla. m. Banka na wodzie. Lat. Bulla. Lit. Kunkalas, Burbulas, Kunkulis, Burbulis m. [...] PŽ 117 [...] Kunkalas unt wundenio, burbole SD 4 Bicie bydla. Mactatus. Papiowymas Karwiu, jautcziu [...] PZ I 53 [...] Muszimas iaučiu, karwiu, etc. SD 12 Biegunka, -i f. (Choroba) Lat. Lienteria, Diarihaea. Lit. Ziwatawimas m., Trayda f. PZ I 57 [...] Ziwatawimas, tunkus oran begineimas SD 12 Bociun, -a, m. Ptak Lat. Ciconia. Lit. Gandras, Gadras, Sturkus, Guzu- tis m. [...] PZ 169 [...] Starkus SD 17 Bratowa, -ey, f. Fratria, Fratris uxor. Lit. Inte, Broliene -f. PZ I 80 [...] Inte SD 18 Chorazy, -zego m. — Vexillifer. Lit. Karuzasis, Zinklaneszis m. PZ I 108 225 [...] Žinklaniaszis kareywiu SD 26 ; Czyščieč, -sca, m. Purgatorium, Purgatorius Ignis — Lit. Szweytanti ugnis, Pyrtis dusziu, Pyrtine f. (vulgo) Pripeklis, m. PŽ 1155 [...] Szweycziunciu ugnis, Nupertine Dusziu SD 38 | Farbierstwo, -a, n. Ars Tinctoria. Zine Dazimo f. Mokslas Krosijma, m. PZ 1240 [...] Dazimo žinia, dazine SD 52 Glowy bolenie. Capitis grauedo, Gravitas Cephalea. Galwos Sopulis, Skausmas, Skaudieim's, 4mas, m. P2 1 260 [...] Galwos sopulis SD 60 Glupioméwny, -a, -e. Morologus — (eleganter) neiszmintingay kalbens v. -ęs- (vulgo) Durnakalbis, m. -inti, v. -ęti, -bi, f. PZ I 267 [...] Durnakalbis SD 61 | | Godlo, -a, n. Symbolum, Signum, Omen. Zinklas, Zigklas, m. PZ 1271 [...] Zinklas, lemimas, nuolayma SD 62 Harcownik, -a, m. Drazniciel. Provocator, Excursor monomachus. Pra- dietois Kares, Erzintois, m. Plus vi. Drazniciel PZ 1 308 [...] Pradetoias kariones SD 71 laiecznica, -y, f. Ova frixa. Pautine, Kiauszine, f. PZ 1 316 [...] Pautine SD 73 [pautiene SD! 45, SD? 84] Ilkošė, -$ci, f. Quantitas. Kokibe, kiekibe, f. PZ I 335 [...] Kiekibe SD 78 Jakosé, Jakawoéé, -šci f. Synon. Obyczay forma, Krztalt, Sposéb Rzerzy lakiey. Lat. qualitas. Lit. kokibe f. Plus vi. Obyczay Sposéb PZ I 318 [...] Kokibe, kayp ira but, iuodu, baltu, etc. SD 74 Jednostaynoéé, -šci, f. Qquabilitas. Wienokibe, winibe, f. Plus. vi. led- nako$é PZ I 328 [...] Wienokibe, wienatis, wienotine SD 76 _ Kaldun, -a, m. Lit. Pliewie grobus uzdengenti. Lat. Omentum Epiploon PZ I 348 | [...] Plene žarnas ažudingiunti SD 81 Kapsa, Kapza, -y. f. z Lacin. Capsa, Capsula. Lit. Indietuwe, f., may- szielis, m. PŽ I 355 [...] Indetuwe SD 84 Karczma, -y, f. Dom Szynkowny, Zaiezdny, Goscincowy — Namay wie- szkieliney, uzwaziujemi, m. in Plur. Girtuwe, f. Numay diel kieleywiu. Lat. Caupona, meritorium, Bacchanal PZ I 356 [...] Girtuwe, girtes namay SD 85 Karzę kogo -ra¢. Lit. Kaltinu ką, Kunkinu ka. Karoju, -roti. Punio, Castigo, Corrigo, Corripio, plecto PZ I 360 [...] Kunkinu ku, plaku SD 86 Katolik, -a, m. Lit. Katalikas m. Lat. Catholicus PZ I 364 [...] Katolikas, wisotinikas SD 87 Kiszka (w Brzuchu) -i, f. in Plur. Kiszki. Lit. Grobas m. in Plur. Gro- oy Lat. Intestino in Plur., Intestinum, viscus — Plus vi. lelita PZ 226 [...] Kiszka w bydleciu powszechnie [...] Zarna, (plur.) žarnos SD 90 Klistera, Krystera, -y, f. z Lacin. Clyster [...] Naczynie lekarskie z Kurką. Lit. Sudine Giditoju Su dudele PZ I 387 [...] Sudine giditoiu SD 93 Krwie rozlewca, -y, m. Lit. Kraujoleis, Kraugieris, m. -lei, -gieri, f. Lat Sangvinarius PZ I 458 [...] Krauioleis, krauio izleieias SD 117 Kucharze, -rzyé. Lit. Wirieju esmi. Infinit. Wirieju buti Lat. Coquinor PZ 1472 [...] Wireiu esmi SD 121 Kusza woienna, wielka. Lit. Murogriovis, m. Lat. Ballista, Catapulta PZ 1485 [...] Instrumentas murogriowis SD 125 Latarnia, Laternia dimin. Latarnka, Latarka, -i, f. z Lacin. Laterna, Lucerna. Lit. Zibiniczie, f. Zibintuwe, f. dimin. — cziele, wele, f. PZ I 505 [...] Zibintuwe SD 130 Lawnik, -a, m. Przysieznik. Lit. Prisiegininkas m. (vulgo) Launikas, m. w Prusach Lit. Sziepkauszis m. Lat. Assesor Iuratus, Iudex, scabimus PZ I 507 [...] Prisegnikas SD 130 Manipularz Kaplanski, -a, m. Lit. Rakamauste, —f. Antrakis m. Lat. Manuale PZ I 562 [...] Runkamauste SD 142 Melankolia Choroba. Lit. Paniurumas, m. Paniuriste, f. Lat. Melancho- lia — Plus vi. Niewesolo$é, nelinxmumas, m. nelinksmibe, f. PZ I 581 [...] Paniuriste SD 145 Monarcha, -y, m. z Grekolacin. Jedynowlodzca. Lit. Wienwaldis, wien- walditois, m. Ciesorius, Cars, Karalus, m. Lat. Princeps, principum PZ I 646 [...] Jednowladca [...] Wienawaldis SD 76 Niesmiertelnosé, -sci f. Lit. Nemyrtiste, nemyrtibe, f. Lat. Immortalitas PZ 1821 1) [...] Nemirtiste SD 187 Okolica, -y, f. Lit. Apikayma, f. [...] PZ I 1009 [...] Apikayme, aplinka SD 222 Okulary, -6w. Plur. Lit. Ziuronay, weyzdiklay m. in Plur. Lat. Oculare, Conspicilium PZ I 1087 : [...] Wezdikles SD 224 Przedmowa, -y. f. Lit. Pyrmkalba, Purmtarmie, Prakalba, Pratarmie, f., Pyrmtarimas, Pratarimas, m. Lat. Praefatio, Prologium, Proemium [...] PZ III 517 [...] Prakalba, pratarme SD 293 Przodek, Poprzednik Familiji. Lit. Pyrmasis giminies, v. giminey. Lat. Auctor generis, Sanguinis, familiae PZ II 615 [...] Pirmasis giminey SD 302 227 Przygarsč, -$ci, f. Przygaršnie, -ia n. Lit. Riszkute, Rieszkute, f. Singul. Riszkutes, Rieszkutes, Rieszkuczies, f. Plur. Lat. Utrague mnus cavata PZ II 632 | ; [...] Rieszkučios SD 303 Przypadkowy, -a, e, -wa Lit. Pripultinis, Prižastinis, m. -ni, f. -ney, adver. Pripultingas, Prižastingas, m. -ga, f. -gay, aduer. Lat. Casualis, Accidentalis [...] PZ II 662 [...] Priepultinis SD 305 Rantuch, -a, m. Lit. Zowetka, f. Panametis, m. [...] Rantuszek, -szka m. dimin. Lit. Zowetkiele, f., Panametelis, m. Lat. Peplum, Ricinum [...] PŽ II 751 | [...] Panametis SD 313 : Rymarz, -a, m. Lit. z Niemiec. der Riemer Lit. Sziksnininkas, m. (vulgo) Rymorius, m. Lat. Opifex habenarum [...] PZ II 901 [...] Szikszninikas SD 329 Rzeczpospolita, -tey, f. Lit. Bedriste, Draugiste, f. olim wisotime, f. Lat. Respublica [...] PZ II 911 . [...] Wisotime SD 330 | Trečioji grupė leksikologiniu požiūriu įdomiausia. Iš jos matyti žodyno autoriaus pastangos įtikti visiems lietuviams, pateikti kuo įvairesnių žodžių ir kartu atskleisti žemaičių tarmių (ypač Viduklės tarmės) leksiką. Tai liudi- ja daugelis lietuviškų atitikmenų, aiškinančių lenkiškus ir lotyniškus žodžius žr. bebel, bocian, bratowa, jaiecznica, ka ldun, kiszka, monarcha, przedmowa, przygarsé ir kt. Ne vieną žodyno straipsnį Poška išplėtė, papildė sinonimais, patikslino, žr. aby, ankra, badacz, bicie bydla, bocian, czyščieč, harcownik, kapsa, karzę kogo, kiszka, klistera, lawnik, manipularz, monarcha, okulary, prezedmowa, rymarz, rzeczpospolita ir kt. Sutrumpinti tik keli "Dictionarium" straipsniai, žr. adziamski kobierzec, bawelna, bazyliszek, biegunka, jakošč. : Žodžių tvarką Poška dažniausiai paliko ta pačią kaip Sirvydo, pažyminį rašė po pažymimojo žodžio (apraszimas waysto, iuosta kareywiu). Tačiau kai kur jo Sirvydo žodžių tvarka pakeista ir atitinka dabar įprastą lietuvių kalbos žodžių tvarką. | | Sirvydo žodžio wezdikles (okulary) korektūros klaidą Poška atitaisė, o weizdikles pakeitė weyzdiklais. Lenkų jajecznica aiškino pautine'ir kiauszine. Šiuo atveju Poška pautine persirašė arba iš Sirvydo penktojo leidimo su ko- rektūros klaida vietoje pautiene arba pautine sudaré pagal kiauszine. Apskritai Poška iš "Dictionarium" daugiausia paėmė naujadarų, dalį ap- rašomųjų aiškinimų, šiek tiek skolinių, dialektizmų, archaizmų, hibridų ir vertinių. - : Poška ir pats sukūrė vieną kita naujadarg. Prie Sirvydo prakalba, pratarme jis dar pridūrė savo naujadarus:pirmtarma, pirmtarimas, pratarimas. Prie czyščieč greta Sirvydo nupertine dusziu pavartojo pyrtis dusziu, archaizmą pirtine ir liaudišką hibridinį atitikmenį pripeklis. Vis dėlto didžiąją Poškos žodyno dalį sudaro originalūs straipsniai. Sugretinę Poškos ir Sirvydo žodynus matome, kad Poška vienus žodžius sužemaitino, kitus perrašė be jokių pakeitimų. Žemaitino ne tik fonetiką, 228 morfologiją, bet ir leksiką: a) Balsis ė keičiamas dvibalsiu: pelie, g. sg. giminies indietuwe, mieno, todiel, penietuwe, skilietas, užweizdieimas, wirieju buti. b) Dvibalsis uo keičiamas vienbalsiu arba rašomas ū: akmd, dūninkiste, nūday, obulis. c) Žemaitino afrikatas: szweytanti ugnis. d) Rytietiškus dvigarsius um, un keitė am, an: rgkamauste, rediklay brangi, dangalas, praeinans, g. sg. szwencziausia, bratay, sergans, ką. e) Rytiečių u galininko galūnėje keičiamas a: koiu lyga sergans, ben wiena karta. f) Kilmininko linksnio galūnes o verčiamas a: szwinta sakramenta, auza darima mokslas, apraszimas waysta. g) Kamiengalis -jas keičiamas žeimatišku -jis: -miletois, apsakitois. h) Rytiečių priešdėliai api-, ažu- keičiami ap-, už-: apweysda, užmeteklis. i) Vietoje priesagos -inykas vartojama -ininkas: adininkas, sziksznininkas, žwayzdininkas. k) Keičiami kamienai: marios : mares, dala : dalis, rieszkuczios : rieszkutes, drobinis : drobinas. Tačiau Poška nebuvo visur nuoseklus, sąmoningai ar nesąmoningai paliko Sirvydo pavyzdžiuose ir rytietybių: Dvibalsiai um, un, in liko nepakeisti žodžiuose: szwistinis, žinklas, sun- dara, bruntai, burkuntai, unday, grunda, kunkalas, kunkinu ir kt. Rytietiški priešdėliai api-, in- išlaikyti žodžiuose: apikayme, apipenay, inteyka, indietuwe. Paliktos pilnos galūnės: adininkas, užweyzdeimas, remesninkas, plasteimas, skilietas, prisiegninkas, žiwatawimas, persiszkas, apwalkalas. Vardažodžių galūnes tai trumpino, tai vartojo ir pilnąsias. Pavyzdžiui, naujadarų galūnę ė paprastai paliko nepakeista, o viduryje žodžio ja keitė: te szilkine, penietuwe, duoninkiste, indietuwe. Tačiau kai kur žodžio galo ė pakeista tarminė i: dūna beralini. Tarminę žemaitišką leksiką Poška vartojo gana saikingai. Straipsnyje kiszka vietoje Sirvydo žarnos randame žemaitybę grobas. Straipsnyje bocian nesitenkinama Sirvydo pateiktu starkumi, bet dar duodamas Žemaičiuose ir Rytų Prūsijoje išplitęs gandras ir dialektizmas gužutis. Pateiktieji duomenys rodo didelį Sirvydo žodyno poveikį Poškos žodynui. LITERATŪRA 1. Biržiška M. Iš D.Poškos raštų. — Lietuvių Tauta. Kn. II, d. 3, V., 1912/13, p. 330— 375. 2. Brensztejn M. Dionizy Paszkiewicz. Wilno, 1934. 3. Dictionarium trium linquarum... R.P. Constantino Szyrwid ... Vilnae M.DCC. XIII. 4. Linde S. B. Slownik jezyka polskiego. 6 tt., (1807—1914). 5. Poška D. Raštai. V., 1959. 6. Slownik języka Litewskiego, Polskiego i Lacinskiego przez Dionizego Paszkie- wicza Žmuydzina (rankraštis). 7. aliūnas S. Raszantem lietuwiszka zodini. — Lietuvių literatūros soto chrestomatija / feodalizmo epocha/. Sudarė K.Korsakas, J.Lebedys. V., 1957, p. 293—295. 229 8. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. 4. Lietuvių kalba XVIII— XIX a. V., 1990. 9. Jlapunu B. Kparkuft ucropuueckuit 0603 nuToBckoft JiekKcHKOrpadHH. — " lexcukorpapuveckust c6opuuxk”. Bern. 2. Mocksa, 1957, c. 119—144 EINFLUSS DES WORTERBUCHS VON K. SIRVYDAS "DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM?” AUFS WORTERBUCH VON D. POSKA "SLOWNIK JEZYKA LITEWSKIEGO, POLSKIEGO I LACINSKIEGO” Zusammenfassung Das polnisch-lateinisch-litauische Worterbuch von K. Sirvydas wurde von vielen litauischen Autoren der gedruckten und handschriftlichen Worterbicher benutzt. B. Larin behauptete, dal das Worterbuch von D. Poška von dem von Sirvydas wenig abhangig sei. Nach dem griindlicheren Vergleich der beiden Worterbiicher ziehen wir die SchluBifolgerung, daš D. Poška die funfte Ausgabe des Worterbuches von K. Sirvydas ziemlich benutzt hatte. Die aus dem Worterbuch von K. Sirvydas geliehenen Worter und Wortfamilien kann man in 3 Gruppen einteilen: 1) Worter und Wortfamilien wo ” Dictionarium” als Quelle angegeben ist; 2) Wérter und Wort- familien ohne Angabe der Quelle; 3) gemischte Wortfamilien, in denen die einzelnen Worter von Sirvydas benutzt worden waren. D. Poska hat am meisten die Neubildungen und die beschreibenden Erklarungen aus dem Worterbuch von K. Sirvydas geliehen. Das Material aus dem Worterbuch von K. Sirvydas wurde von D. Poška Zemaiti- siert. Ein Teil der morphologischen und lexischen Eingentumlichkeiten der ostli- tauischen Sprache blieb unverandert. 230