scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

K. Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ poveikis D. Poškos žodynui „Słownik języka litewskiego, polskiego i łacinskiego“

Kazimieras Pakalka

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA KAZIMIERAS PAKALKA K.SIRVYDO ”DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM” POVEIKIS D.POŠKOS ŽODYNUI ”SŁOWNIK JĘZYKA LITEWSKIEGO, POLSKIEGO I ŁACIŃSKIEGO” Konstantino Sirvydo (1580—1631) trikalbiu lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynu yra naudojęsi daugelis spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos žodynų autorių. Kokią įtaką rankraštiniam Dionizo Poškos (1757—1830) lenkų-lietuvių kalbų žodynui turėjo Sirvydo žodynas, iki šiol mažai težinome. Borisas Larinas (1893—1964), palyginęs keturiolika panašių B raidės straipsnių, atsitiktinai paimtų iš abiejų žodynų, teigė, kad Poškos žodynas esąs mažai priklausomas nuo Sirvydo žodyno (Ларин, 1957 : 135—136). Nuosekliau palyginę 300 žodyno straipsnių minėtu B.Larino teiginiu turime suabejoti. Šiame straipsnyje norime parodyti, kaip ir kiek Poška naudojosi Sirvydo žodynu, kuriuos žodžius iš jo ėmė, kaip juos atrinko ir pateikė ir kt. Lygindami naudojomės Sirvydo žodyno penktuoju leidimu, kuriuo rėmėsi Poška. Pats Poška, kaip ir kiti jo amžininkai, Sirvydą laikė dideliu autoritetu, jo žodyną labai vertino, turėjo vieną nuosavą defektuotą ”Dictionarium” penktojo leidinio egzempliorių, o kitą — paskolintą iš vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754—1838). Poškos rašomam žodynui turėjo poveikį jo amžininkas — žemaičių poetas Silvestras Valiūnas (1789—1831). Sužinojęs, kad Poška rašo lietuvių kalbos žodyną, 1826 m. jis sukūrė eiliuotą literatūrinį laišką ”Rašančiam lietuvišką žodinį”. Jame tarsi specialioje instrukcijoje nurodė, koks turėtų būti žodynas. Valiūnas džiaugėsi, jog Poška ”nori gelbėti žemaičių liežuvį per raštą”. Įsakmiai ragino ”atminti, kad lietuvis ir žemaitis rastu visus žodžius toj knygoj ir radęs suprastų” (Valiūnas, 1957 : 294—295). Matyt, Valiūnui ir kitiems žemaičių inteligentams nepatiko rytietiška Sirvydo tarmė, gausūs naujadarai. Reikia manyti, Poškai Valiūno laiškas buvo gerai žinomas ir į Valiūno pageidavimus jis atsižvelgė. Poškos laikais aktualesnis būtų buvęs ne trikalbis (kaip Sirvydo), bet dvikalbis lenkų-lietuvių ar net lietuvių-lenkų žodynas. Tačiau nuo Sirvydo trikalbio žodyno Poška neįstengė nutolti. Tai irgi rodo didelę Sirvydo įtaką. Poškai, besirengiančiam rašyti lietuvių kalbos žodyną, buvo sunku pasirinkti, kurią lietuvių kalbos tarmę imti žodyno pagrindu. Spręsdamas šį klausimą, Poška savo 1824 m. balandžio mėnesio laiške Vilniaus universiteto profesoriui Ivanui Loboikai (1786—1863) pavadzine ir tinkamiausia žodynui pripažino savo gimtąją Viduklės tarmę (Poška : 477—478). Poška lietuvių 216 kalbos tarmes skirstė į tris grupes1 pagal garsų junginių la, lė tarimą. Nors Poška buvo didelis Viduklės tarmės šalininkas, bet praktikoje savo nuomonės iš dalies atsisakė, jausdamas, kad dialektizmai trukdo plačiau bendrauti, todėl ir žodyne, kaip matysime, stengėsi kiek galėdamas derintis prie kitų tarmių. Žodyne jis pateikė daug savo meto žemaičių dūnininkų ir kitų žemaičių tarmių leksikos, šiek tiek įvairių sričių terminijos. Zigmo Zinkevičiaus nuomone, svarbiausias šaltinis jam buvo gimtoji pietų žemaičių tarmė ir lietuviškoji tautosaka (Z. Zinkevičius, 1990 : 137). Be gimtosios tarmės, svarbūs Poškos žodyno šaltiniai buvo senieji ir ano meto lietuvių raštai. Bene daugiausia Poška pasinaudojo Sirvydo žodyno penktuoju leidimu. Savo žodyno paskirtį Poška suprato gana plačiai: ”Dėl jųsų, broliai, rašau žodininką — ir dėl žemaičių, ir lietuvininko” (Poška : 109). Ir pavadino jis ne žemaičių, o lietuvių kalbos žodynu — ”Słownik języka litewskiego, polskiego i łacinskiego”. Poška gerai suvokė ir lietuvių kalbos gramatikos reikalingumą, tačiau pirmenybę teikė lietuvių kalbos žodynui. Jis manė, kad iš gero žodyno turėtų išaugti gramatika (Poška : 329). Pasižiūrėkime, kaip Poška, norėdamas, kad jo veikalas tiktų visiems lietuviams, pasinaudojo Sirvydo žodynu. Iš Sirvydo žodyno paimtus žodžius ir žodyno straipsnius sąlygiškai galima skirti į tris grupes: 1) žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu ”Dictionarium” šaltiniu; 2) žodžiai ir žodyno straipsniai be nurodyto ”Dictionarium” šaltinio; 3) mišrūs žodyno straipsniai, kuriuose panaudoti pavieniai Sirvydo žodžiai. Poškos žodyno straipsniai (Poškos Žodininkas — PŽ, toliau cituojami originalo tvarka. Kiekvieną žodyno straipsnį pateikiame ištisai tik retkarčiais trumpindami. Kad būtų trumpiau, Sirvydo žodyno (Sirvydo ”Dictionarium” — SD) pateikiame tik lietuviškąją žodyno straipsnio dalį. Visus praleidimus žymime trim taškais laužtiniuose skliaustuose. Rašyba mažai keičiama, balsių ilgumą (gal ir kirtį) žymin tys ženklai praleidžiami. 1. Poškos žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu ”Dictionarium” šaltiniu: Buk, -u m. Fagus. Lit. Eskulus, m. obacz. Dikcionarz Szyrwida (vulgo) łowaras, m. PŽ I 93 [...] Eskulus SD 21 Dla tego adver. Lit. Diel to, todiel (olim) Drin todrin vi. Dikcionarz Szyrwida Fol. 40 PŽ I 163 [...] Delto, drinto, to del, todrin SD 40 Dwukropka, —i. f. Duo Puncta. Lit. Du Punktu, Du Žimiu, Dimin. Du Žimelu in Lit. Prus. Du Spakelu v. Du spątelu. A wedle Synon. Szyrwida Lit. Du Taszkielu Raszitoju. v. Du Taszku PŽ I 217 Kropka pisarska [...] Taszkielis, raszitou Taszkas SD 114 1 Pirmąją tarmę vadino ”lietuvių tarme” (t.y. aukštaičių), antrąją — Pakuršės ir Paprūsės, trečiąją — Žemaičių kunigaikštijos vidurio (t.y. Viduklės) tarme. 217 Filosof, —a. m. Grec. Lat. Philosophus. NB wedle Powszechnie przyjętego zdania uczonych Pol. Mądrości Miłośnik. Lit. Protameylis (tay jra) Iszminties milietois m. Zupełnie odpowiada temu Polskiemu wyrazowi vi. Słownik X. Szyrwida. Rᵘ 1713. Piątey edycyi Foll 53 —i, 1677 4 tej Edycyi [...] Iszminties, nuomuonios miletoias, pratomeylis SD 53 Igram. Broję swawolę, Żartuję. Ludo, Iocor, Kuluse, ludiju, Iūkinu, Iūka darau, Žaydžiu. vi. Słownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 344 [...] Žaydžiu SD 78 Igranie, -ia, n. Igraszka, żart, swywola. Lusus Ludus, Iocus Lit. Iūkinimas, Iūka darimas, m. Žaydimac, žayslas, m. vi. Słownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 334. [...] Žaydimas, žayslas SD 78 Igrzysko, -a, n. Ludicrum. Žayslay m. in Plur. vi. Słownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 334 [...] Žayslay tuli, tekine, mintine, etc. SD 78 Kikut, -a m. Reszta Pozostała odciętey Ręki, lub Palca odciętego Lit. Kuksas, m. Kuksa, f. Lat. Trunca manus, Truncus digitus. Sciunkłas vi. Słow. X. Szyrwida PŽ I 374 [...] Sciunkłas SD 89 Klamka, -i f. z Niemiec. Klinke Lit. Užmeteklis, m. Dimin. užmeteklelis, m. Lat. Obex. vi. Słow. Szyrwidą PŽ I 380 [...] Ažumeteklis SD 91 Kleryk, -a m. z Greck. i Lacin. Lit. Szwistinis, m. Lat. Clericus, initiatus Sacris (Szyrwid) PŽ I 385 [...] Szwistinis SD 93 Monstrancya, -yi, f. Lit. Szwenta Sakramenta Neszikle, f. (Szyrwid) Lat. Sacratheca, Eucharistica, PŽ I 697 [...] Neszikle SS Sakramento SD 155 Nabycie, zarobek, Zysk. Lit. uždarbis f. (olim) Gauklas, m. (Szyrwid) [...] PŽ I 683 [...] Igijamas, aptureimas, gauklas SD 160 Nadpszyrodzony [...] Auksęcziau už Prigimima yszsikielens, -lenti, Prigiminu Praevnans (Szyrwid) PŽ I 705 [...] Unt prigimimo essus, prigimimu praėjus SD 162 Nałożnik, -a, m. Lit. (eleganter) Swetmoteris, m. item vi. Dziewieczarz. (vere) vi. Kurewnik (olim) Padriubelis, m. (Szyrwid. w. Diktionarzu Lit.) w Prusach Lit. Bamba—bendris, m. Germ. Ehebrecher (vi. Słownik Lit. Fol. 143. Mielcke.) Pol. Cudzołożnik. Lat. Concubinus, adulter. PŽ I 736 [...] Palayduo, padriubelis SD 165 Obiadowy, -a, -e Lit. Pietu, Pjitu, Paldienia m. et. f. indecl. tam in Singul. quam in Plur. adverbialiter (olim) Pietukszstis (Szyrwid) Lat. Pransorius PŽ I 856 [...] Pietukszstis SD 197 Ognik, -a m. (owad.) Lit. Petielskie, f. Lat. Pyrausta, Pyralis (vi. Słownik Szyrwida, Fol 220 PŽ I 1000 218 [...] Petielskie SD 220 Osoba, -y, f. Lit. Assaba, f. (Etymol. Essibe. Pol. Istność), Persona, -y, f. Lit. Persuna, f. Lat. Persona vi. Słow. Szyrwida Fol 232 PŽ I 1073 [...] Persuna SD 232 Petlice, Plur. u Sukni. Lit. Rubu riediklay, m. in Plur. (olim) Ižtugos, f. Plur. (Szyrwid) Lat. Nodi, noduli, Globuli vestium PŽ II 51 [...] Ižtugos SD 245 Pęca, Pęcza, Penca, Pętca, -y, f. Lit. Putilay, m. in Plur. (Szyrwid) Lat. Lorum in Pedibus avium venaticarum PŽ II 42 [...] Putilay SD 244 Pomarancza, -y, f. Lit. Obulis auxinas, m. (Szyrwid w Słown. Lit.) Lat. Malum aureum, Pomum dureum, Hesperium, aurantium malum PŽ II 306 [...] Obuolis auxinas SD 272 Puszka do Nayświętszego Sakramentu. Lit. Indietawę Szwęčiausia Sakramenta, f. (vi. Słown. X. Szyrwida) Lat. Pyxis Eucharistice PŽ II 736 [...] Indetuwe SS. Sakramento SD 311 Rakusy, Plur. Lit. Panonia, f. (vi. Słown. Szyrwida) Lat. Austria, Panonia PŽ II 748 [...] Panonia SD 313 Visame rankraštyje Sirvydo žodynas pažymėtas tik 22 kartus. Nurodyti žodžių šaltinius Poška skatino galbūt Samuelio Bogumilo Lindės (1771–1847) žodynas, iš kurio ėmė lenkiškų žodžių registrą. Lindės vartotos santrupos (Szyrwid — X. Szyrwida dictionarius Pol. Lat. Lithuanie) Poška nesinaudojo, įtraukė naujas, nevienodas. Po pateikto Sirvydo žodžio skliausteliuose rašė: Szyrwid arba vi. Słownik, Dictjonarz X. Szyrwida, Słownik Lit. X. Szyrwid, wedle Synon. Szyrwida, Szyrwid w Dictjonarium Lit., obacz Dikcionarz Szyrwida. Prieš Sirvydo atitikmenį vartojo ir lotynišką olim. Sirvydo žodyno puslapių paprastai nežymėjo, išimtį sudaro lenkiškų žodžių filozof, ognik, osoba lietuviški atitikmenys. Žodį protamęlys Poška išskyrė iš visų kitų. Prie jo nurodė ne tik penktąjį leidimą, bet ir ketvirtąjį. Vien Sirvydo atitikmenimis Poška tenkinosi šiuose žodyno straipsniuose: klamka, kleryk, monstrancya, ognik, pęca, pomarancza, puszka do Nayświętszego Sakramentu, Rakusy. Dažniau Poška Sirvydo atitikmenis vartojo pagrečiui su savo parinktais atitikmenimis, žr. dla tego, igram, igrzysko, kikąt, nabycie, nadprzyrodzony, natożnik, obiadowy, osoba. Lenkišką žodį kikąt Poška aiškino žemaitišku būdvardžiu kuksas, -a ir panaudojo Sirvydo archaizmą ar dialektizmą sciunkłas. Aiškindamas lenkų natożnik, po swętimoteris davė Sirvydo atitikmenį padržubelis ir dar pridėjo iš Christijono Gotlibo Milkaus žodyno paimtą žodį bambabęndris. Sirvydo žodyno skolinį eskulus Poška teikė kartu su lietuvišku iowaras. Sirvydo taszkielis, raszitoju taszkas pateikė dvįskaitos forma: du taszkielu raszitoju (dwukropka). Kai kuriuose straipsniuose Poška plėtė ir tikslino Sirvydo aiškinimus, žr. lenkų antraštinius žodžius igram, igranie, nadprzyrodzony, obiadowy. 219 Kaip ir Sirvydo žodyne, lotynizmas persuna (osoba) papildytas slavizmu asaba; prie slavizmo iżtugos (petlice) pridedamas aprašomasis aiškinimas rubu riediktay. Iš ”Dictionarium” straipsnio nabycie, zarobek Poška panaudojo tik vienam Sirvydui žinomą žodį gauktas. Straipsnį ognik (owad) — petielskie Poška persirašė su korektūros klaida; taisyklinga forma turi būti peteliszke. 2. Žodžiai ir žodyno straipsniai, Poškos imti iš ”Dictionarium” be nurodyto šaltinio: Alchimia. Chimica ars, Chrysopeja. Auxa darima mokslas, m. Žinia f. PŽ I 8 [...] Auxodarimo žinia, mokslas SD 1 Alchimista, -ty. m. Chimicus, Chrysopaeius. Auxadaris, sydabradaris m. PŽ I 8 [...] Auxadaris, sidabradaris SD 1 Arytmetyka, -i. f. Słowo Greck. Lat. Arithmetica. Nauka Liczby rachunków. Lit. Mokslas skaytlaus PŽ I 13. Rachmisterska, rachownicza nauka. Arithmeticę (es) numerorum disciplina. Skayčiaus mokslas SD 312 Borys, -a. m. Chleb gruby z Posładu Żyta. Panis acerosus. Lit. Dūna Bieralini, f. PŽ I 76 [...] Duona beralienie SD 18 Ciesielstwo, -a. n. Ars fabrica, ars mechanica. Lit. Daylidiste, f. PŽ I 121 [...] Daylidiste SD 30 Filosofia, -ii, f. z Greck. Philosophia (to jest) mądrości zamiłowanie i Pożądanie. Protameyle, f. -lingas m. -ga, f. adjec. — gay. adver. vi. tamże Filozof, Filosofia PŽ I 244 Filosofuję. Philosophor. Protameylauju, -auti PŽ I 244. [...] Pratomeyle SD 53 Franca, -y. f. Choroba Francuzka wedle Słown. P. Lindego Choroba Dworska, Kanoniczny katar. Lat. Lichen morbus Gallicus, Lues Venerra. Lit. Brątay, Brantay, Bruntay. in Plur. m. (olim) Kauliniczie f. PŽ I 247 [...] Bruntay SD 55 Hetman, -a., m. z Niemiec. ein Hauptmann. Woiewoda, Imperator, Ductor, Dux. Kariowedis, m. PŽ I 310 [...] Kariawedis SD 71 Jad, -u, m. Trucizna, Venenum, tabes, virus, toxicon, toxicum. Lit. Apipena, f. Nūday, m. in Plur. Sjway apipenu (Pol. Sok Trucizny) m. in Plur. PŽ I 314 [...] Apipenay, nuoday SD 73 Jadalnia, -ni f. Lit. Walgituwe, f. Locnatulum cocnitatio PŽ I 314 [...] Stołowa izba [...] Walgituwe SD 353 Jalmuzna, -y, f. z Greckolacin. Elaesmosina Lit. Elmużna, f. Substan PŽ I 319 [...] Elmużna SD 74 220 Jednomyślność, -ści, f. Unanimitas, Consensio Studiorum. Sundara, wiena Szirdis, f. Plus vi. Jednakosť PŽ I 327. Jednakosť, Jedność, -ści, f. Unitas. Wienokibe, wienie, winibe f. PŽ I 324 [...] Sundara, wiena szirdis SD 76 Jedwabnik robaczek. Bombyx Szilkine kirmielie, f. [...] PŽ I 330 [...] Jedwabnica [...] Szilkine kirmele SD 76 Kamień z Piany morskiej, dziurkowaty. Akmuo ysz putos mares, Skilietas. Pumex, saxum fistulosum, Spongia PŽ I 350 [...] Akmuo iż putos mariu, kiauras, skiletas SD 82 Kamienica, -y, f. Lit. Akmeniczia, f., numai akmeniney, plitiney. Domus lapidea, Domus lateritia, Domus caementitia. PŽ I 350 [...] Akmeničia, namay akmeniney, plitiney SD 82 Karmnik, -a, m. Penietuwe, f. Vivarium, sagina, saginarium PŽ I 358 [...] Penetuwe SD 85 Kazirodztwo, -a, n. Lit. Gadinimas giminies m. Incestum PŽ I 367 [...] Gadinimas gimines SD 88 Kąpiel, -i, f. Lit. Mauditine, f. Lauatio, Natabulum. Plus. vi. Kąpanie się PŽ I 354 [...] Mauditine SD 84 Kielbasa, -y, f., Kielbaska, -i, f. Dimin. Lit. Deszra, Raumenine, f. Dimin. Deszrele. Lat. Lucanica, Botellus [...] PŽ I 370 [...] Deszra raumenine SD 89 Klapanogi, -a, -ie, tę nogami Czyniący. Lit. Tauszkakois, m. -oi f. Lat. Sonipex PŽ I 381 [...] Tauszkakois SD 91 Kleynot, -u, m. (z Niemiec. das Kleinod) — ty in Plur. Lit. Riediklay Brangi vi. Brągi vi. Brungi. Lat. Cimelia. Plu vi. Kamień drogi PŽ I 387 [...] Brungios rediklos SD 93 Kobyła. Lit. Kumele, aszwa, f. [...] PŽ 378 [...] Klacza [...] Kumele, aszwa SD 91 Kołodziey, -ieia, m. Stelmach. Lit. Ratadaylis, m. -li, f. Lat. Plaustrarius, Traharius [...] PŽ I 405 [...] Ratadaylis SD 99 Kołodzieystwo, -a, n. Lit. Ratadayliste, f. Lat. Carpentaria fablica [...] PŽ I 406 [...] Ratadayliste SD 99 Kompas słoneczny. Lit. Adininkas saulinis. Lat. Solorium, gnomon. Horologium Solare [...] PŽ I 409 [...] Adinikas saulinis neszioiamas SD 100 Kościół, -a, m. względem osób. Lit. Surinkimas tykru Krikszczioniu. Lat. Ecclesia PŽ I 424 [...] Surinkimas kriszčioniu tikru SD 107 Kośnica, kostnica, -y, f. Lit. Kauliniczie, f. Lat. Olvarium, Ossuarium PŽ I 426 [...] Kauliniczia SD 107 221 Kozodoy, -ia m. Lit. Oszkmelžis, oszkamelzis, m. -ži f. Lat. Caprimulgus PŽ I 434 Kozodoy pastucha. Caprimulgus. Oszkatnelže SD 110 Kropidlnica, -y, f. Lit. Taszkinicz ie, f. Lat. Aquiminale PŽ I 452 [...] Taszkiniczia SD 114 Kropidło, kropidełko, -a, n. Lit. Taszka, Taszkiele Lat. Aspergillum [...] PŽ I 452 [...] Taszkiela SD 114 Krzywoprzysięgam, -gać. Lit. Kreywaysiekin, Neteysey siekiu. Infin. siekti. Lat. Pejero, Perjuro PŽ I 464 [...] Krawyay, neteysiy siekiu SD 119 Księżyca Now. Lit. Mienu Naujas, m. Lat. Lunu nova PŽ I 468 [...] Nauias menuo SD 120 Kuchnia, -i, f. Lit. Wirtuwe, f. Lat. Culina, coqvina PŽ I 473 [...] Wirtuwe SD 122 Kupowanie chćiwe. Lit. Pyrkingiste, f. Lat. Emacitas PŽ I 479 [...] Pirgingiste SD 123 Magnes, magnet, -u, m. Lacin. Lit. Akmuo gielżi Traukiens, m. Lat. Magnes, siderites PŽ I 552 [...] Akmuo gielažiatraukis SD 140 Malarstwo, -a, n. Lit. Teplone, f. Lat. Ars pictoria PŽ I 555 [...] Teplone SD 140 Malarz, -a, m. Lit. Teplotois, m. -toi, f. Lat. Pictor PŽ I 555 [...] Teplotoias SD 140 Melankolia, -ii, f. z Greck. Żółć spalona. Lit. Tulżis sudeginta, f. Lat. Atra bilis PŽ I 581 [...] Tulzis pridegusi SD 145 Miednica, -y, f. Lit. Mazgotuwe, praustuwe, f. (olim) Lat. Pelvis, Pelluvium [...] PŽ I 593 [...] Lakoszka, mazgotuwe, szraustuwe SD 147 Muszkul, -u, m. z Lacin Myszyka, i f. w Ciele zwierząt i Człowieczym poruszenie czyniąca, Podobno do myszki z Skóry odartey. Lit. Dalis Kuna Pelele wadinama, jog toligi ira Peley nudirtay. Lat. Musculus torus Plus vi. Mysz, Myszka PŽ I 668 [...] Dala kuna pelele wadinama, jog toligij ira peley nudirtay SD 159 Mutant, -a, m. z Lacin. Głos zmieniający. Lit. Balsamaynis, m. -ni, f. Substant. Balsa maynans, m. -anti, f. adjec. Lat. Hirqvitallus PŽ I 669 [...] Balsamaynis SD 159 Obarzanek, Obwarzanek, -nka, m. Lit. Grundele, abaranka, f. dimin. Abarąkiele f. Lat. Spira. Spirula PŽ II 847 [...] Grundele SD 196 Obwolwacz, -a, m. Lit. Apszauktois, apszaukieias, m. -toi, -kiei, f. Lat. Proclamator PŽ I 901 [...] Apszauktoias, apszaukieias SD 205 Obyczajów ganienie. Lit. Papeyka, f. Lat. Satyra, Censura PŽ I 901 [...] Papeyka SD 205 222 Obyczajowy, -a, -e. Lit. Budump prigulens, m. — lenti, f. Lat. Moralis PŽ I 902 [...] Budump prigulis SD 205 Odpowiednia, -i, f. Odpowiednica, -y, f., Wyrocznica. Lit. Atsakitine, f. Lat. Oraculum PŽ I 949 [...] Atsakitine SD 214 Odprzysięgam się Lit. Atsysiekiu, -siekłi, -siekiau, -sieksiu (Part. Praes.) atsysiekiens, m. -enti f. Lat. Ejuro, abjuro PŽ II 954 [...] Atsisiekiu SD 215 Onegday, onegdy, ongi adver. Lit. Unday, Lat. Nudius tertius, nudius quartus etc. PŽ I 1028 Onegda [...] Unday SD 226 Onegdayszy, -a, -e. Lit. Undayniksztis, m. -ti, f. Lat. Nudis tertius, nudus quartus [...] PŽ I 1028 [...] Undayniksztis SD 226 Opatrzność, -ści, f. Lit. Apweyzda, apwayzda, f. [...] PŽ I 1035 [...] Apiwayzda SD 227 Opowiadacz, -a, m. Oznaymiacz, ogłosiciel. Lit. Apsakitois, m. -toi f. Lat. Praeco, praedicator [...] PŽ I 1044 [...] Apsakitoias SD 228 Ostrowid, ostrowidz, -a, m. Lit. Asztrategis, m. — gi, f. [...] PŽ I 1080 [...] Asztraregis SD 233 Pasternak, -a, m. z Lacin. Pastinaca. Lit. Pasternokas, m., in Plur. Pasternokay (olim) Burkuntay m. in. Plur. PŽ II 32 [...] Pasternokay, burkuntay SD 243 Piekarstwo, -a, n. Dünininkiste, f. Lat. Opus Pistorium, Panificium PŽ II 64 [...] Duonininkiste SD 247 Pietro, Piątro, -a, n. Lit. (Propr.) Grunda, f. (vulgo) wyszkas, m., in Plur. Lat. Contignatio, tabulatum. Plus vi. Góra nad Budynkami [...] PŽ II 86 [...] Grunda SD 249 Pisania nauka. Lit. Raszima mokslas, m. Lat. Orthographia PŽ II 95 [...] Raszimo mokslas SD 251 Podagryk, -a, m. na Podagrę chorujący. Lit. Sausgila sergąns, m. Koju Lyga sergąns, m. — serganti, f. Lat. Podagricus, articularius PŽ II 167 [...] Koju ligu sergus SD 259 Podskarbstwo, -a, n., zawiadywanie Skarbu Publicznego. Lit. užweyzd ieimas pyningu wysotimia, Lat. questura, questorum officium PŽ II 217 [...] Ažuweyzdeimas pinigu wisotimes SD 264 Pojedynek, -nku, m. Polyczka pojedynkowe Bitwa sam na sam. Lit. Powienam musztine, f. Lat. Duellum, monomachia, Singularis Pugna PŽ II 252 [...] Powienam muszimasis SD 268 Popielica, -y, f. Lit. Mariu pelie, Pele, f. Lat. Mus ponticus PŽ II 329 [...] Mariu pele SD 275 223 Prochownica, -y, f. Lit. Parakauniczie, f. [...] Prochowniczka, i, f. dimin. Lit. Parakauniczikie, Parakaunicziele, f. Lat. Theca pulveris nitrosi PŽ II 472 [...] Parakauniczie SD 290 Przekład, -u, m. Przekładanie, Przełożenie, Przetłumaczenie. Lit. Parguldimas, m. Lat. Interpretatio, vi. Tłumaczenie PŽ II 533 [...] Perguldimas SD 295 Przysługa, -i, f. Lit. Inteyka f., Inteykimas, m. [...] Lat. Gratificatio [...] PŽ II 687 [...] Inteyka SD 307 Przysmak, -u, m. Dobry, Lit. (vulgo) Gardulis, Gardumas, m. Lat. Condimenutum. Przysmak mokry do maczenia potraw Lit. Padaža, f. Lat. Embanima, Plus vi. Lakoć, Lakocie [...] PŽ II 687 Przysmak mokry/ sok do potraw [...] Gardulis SD 307 Recepta, -y, f. z Lacin. Opis lekarstwa. Lit. Apraszimas waysta, m. PŽ II 758 [...] Apraszimas waysto SD 314 Antrosios grupės pavyzdžiai taip pat rodo didelę Sirvydo žodyno įtaką. Didžiuma straipsnių Poškos perrašyti ištisai be pakeitimų arba su mažais pakeitimais, žr. alchimia, ciesielstwo, hetman, jadalnia, jałmużna, kamienica, karmnik, kazirodztwo, kąpiel, kobyła, kołodziej, kołodziejstwo, kościół, kośnica, kuchnia, malarstwo, malarz, muszkuł, obwoływacz, obyczajów, ganienie, obyczajny, odpowiednia, onegdajszy, opowiadacz, ostrowid, pasternak, piekarstwo, pisania nauka, podskarbstwo, pojedynek, popielica, prochownica. Kai kurie, ypač aprašomuosius, aiškinimus Poška galėjo išsiversti tais pačiais atitikmenimis tiesiog iš Lindės žodyno, pvz.: kamień z piany morskiej, dzińkowaty, krzywoprzysięgam, księżyca nów, pisania nauka, podskarbstwo, recepta ir kt. Tik nedidelę dalį straipsnių Poška kiek papildė naujais sinonimais, žr. franca, jednomyślność, mutant, obarzanek, piętro ir kt. Pagal Sirvydo naujadarą pratomeyle (filozofia) Poška sudarė naują būdvardį protomeylingas, -a; veiksmažodį protomeylauju, -auti; prieveiksmį protameylingay. Sirvydas lenkų kozodoy pastucha aiškino tik moteriškosios giminės forma oszkamelże, o Poška jau pateikia abejų giminių formas. Kadangi Poška prie žodžių dėjo gramatines pažymas, jis pridėjo jas ir prie kai kurių iš Sirvydo paimtų lietuviškų atitikmenų. Prie deszra (kielbasa) pridėta dar ir mažybinė forma deszrele, prie parakauniczią (prochownica) — parakauniczikie, parakaunicziele. Poškai atrodė, jog Sirvydo žodis gardulis (prysmak) esąs liaudiškas, prieš šį žodį jis prirašė vulgo. Akademiniame ”Lietuvių kalbos žodyne” šis žodis pateikiamas tik iš Sirvydo žodyno ir raštų. Poška yra pataisęs ir vieną kitą Sirvydo žodyno korektūros klaidą: vietoje pirgingiste pataisė pyrkingiste (kupowanie). 3. Žodyno straipsniai, į kuriuos įtraukti tik pavieniai Sirvydo žodžiai: Aby raz. Lat. Saltem, semel. Lit. Ben viena karta, bile tik PŽ I 4 [...] Ben wienu kartu SD 1 224 Adziamski Kobierzec, -rcu m. Lat. Persicum Tapete. Lit. Persiszkas Kauras m. PŽ I 5 [...] Kauras iż Persios, Persijoy daromas, kauras Persiszkas SD 1 Alba Kaplańska (y.f.) Lat. vestis Sacerdotalis Lintea, Poderis, Lit. Apwałkałas Kunigu Drobinis (m.) PŽ I 8 [...] Apwałkałas Kunigu ilgas drobinis SD 1 Ankra, -y. f. Tibula murorum, Edificiorum. Sukaba muru, rąstu, f. PŽ I 19 [...] Sukaba, suwara muro SD 2 Badacz, -a. m. Synoni. Szperacz, dowiadywacz, dochodźiciel. Lat. Discussor, Inquisitor. Examinator, Sciscitator. Lit. wartitois, kratitois, klausinetois, dasyzinotois, Iszkotois m. -toi f. Substan. PŽ I 20 Wartitoias, iżkratitoias, iżklausinetoias, dasizinotoias SD 4 Bałwochwalnica, -y. f. Idolium, Fanum, Delubrum, Lit. Bažniczie Diewaytiu Pagoniszku PŽ I 24 [...] Bažniczia pagoniszka SD 5 Baranina, -y. f. Agnina, Awimena, awyniena, awiena, f. PŽ I 24 [...] Awimena SD 6 Bardysz, a. Siekiera czyli Barta [...] Lunata Securis, Hasta, Falcata. Lit. Dalgiakirwis, Bardyszius m. PŽ I 28 [...] Dalgiakirwis SD 6 Baszta, -y, f. Bastion, u.m. Wieża. Lat. Turiis, Propugnaculum Lit. Gintuwe Bokszta, f. PŽ I 29 [...] Gintuwe SD 7 Bawełna, -y. f. Lat. Linum xylinum, po Niem. Baumwelle -a z Niem. Lit. medžia=wilna PŽ I 32 [...] Wilna unt medžio augunti, medžiawilne SD 7 Bazyliszek, -a. m. Lat. Basiliscus. Lit. Driżas ar Žaltis Bazyliszek – m. PŽ I 33 [...] Žaltis bazyliszkas wadınamas, pačiu pawizdevmu akiu žmogų ažumusza, etc. SD 8 Bąbel, Bybel, -bla. m. Banka na wodzie. Lat. Bulla. Lit. Kunkalas, Burbulas, Kunkulis, Burbulis m. [...] PŽ I 17 [...] Kunkalas unt wundenio, burbole SD 4 Bicie bydła. Mactatus. Papiowymas Karwiu, jautcziu [...] PŽ I 53 [...] Muszimas iaučiu, karwiu, etc. SD 12 Biegunka, -i f. (Choroba) Lat. Lienteria, Diaribaea. Lit. Žiwatawimas m., Trayda f. PŽ I 57 [...] Žiwatawimas, tunkus oran beginėimas SD 12 Bociun, -a, m. Ptak Lat. Ciconia. Lit. Gandras, Gądras, Sturkus, Gužutis m. [...] PŽ I 69 [...] Starkus SD 17 Bratowa, -ey, f. Fratria, Fratris uxor. Lit. Inte, Broliene -f. PŽ I 80 [...] Inte SD 18 Chorąży, -żego m. – Vexillifer. Lit. Karužasis, Žinkłaneszis m. PŽ I 108 225 [...] Žinklaniasis kareywiu SD 26 Czyścić, -sca, m. Purgatorium, Purgatorius Ignis — Lit. Szweytanti ugnis, Pyrtis dusziu, Pyrtine f. (vulgo) Pripeklis, m. PŽ I 155 [...] Szweycziunciu ugnis, Nuper­tine Dusziu SD 38 Farbierstwo, -a, n. Ars Tinctoria. Žine Dažimo f. Mokslas Krosijma, m. PŽ I 240 [...] Dažimo žinia, dažine SD 52 Glowy bolenie. Capitis grauedo, Gravitas Cephalea. Galwos Sopulis, Skausmas, Skaudieim’s, -imas, m. PŽ I 266 [...] Galwos sopulis SD 60 Glupiomówny, -a, -e. Morologus — (eleganter) neiszmin­tingay kalbens v. -ęs- (vulgo) Durnakalbis, m. -inti, v. -ėti, -bi, f. PŽ I 267 [...] Durnakalbis SD 61 Godło, -a, n. Symbolum, Signum, Omen. Žinklas, Žięklas, m. PŽ I 271 [...] Žinklas, lemimas, nuolayma SD 62 Harcownik, -a, m. Dražniciel. Provocator, Excursor monomachus. Pradietois Kares, Erzintois, m. Plus vi. Dražniciel PŽ I 308 [...] Pradetoias kariones SD 71 Iaiecznica, -y, f. Ova frixa. Pautine, Kiauszine, f. PŽ I 316 [...] Pautine SD 73 [pautiene SD¹ 45, SD³ 84] Ilkość, -ści, f. Quantitas. Kokibe, kiekibe, f. PŽ I 335 [...] Kiekibe SD 78 Jakość, Jakawość, -ści f. Synon. Obyczay forma, Krztalt, Sposób Rzerzy Takiey. Lat. qualitas. Lit. kokibe f. Plus vi. Obyczay Sposób PŽ I 318 [...] Kokibe, kayp ira but, iuodu, baltu, etc. SD 74 Jednostayność, -ści, f. Qquabilitas. Wienokibe, winibe, f. Plus. vi. Iednakść PŽ I 328 [...] Wienokibe, wienatis, wienotine SD 76 Kaldun, -a, m. Lit. Pliewie grobus uždengenti. Lat. Omentum Epiploon PŽ I 348 [...] Plene žarnas ažudingjunti SD 81 Kapsa, Kapza, -y. f. z Lacin. Capsa, Capsula. Lit. Indietuwe, f., mayszielis, m. PŽ I 355 [...] Indetuwe SD 84 Karczma, -y, f. Dom Szynkowny, Zajezdny, Gościn­cowy — Namay wieszkieliney, uważiujemi, m. in Plur. Girtuwe, f. Numay diel kieleywiu. Lat. Caupona, meritorium, Bacchanal PŽ I 356 [...] Girtuwe, girtes namay SD 85 Karzę kogo -rać. Lit. Kaltinu ką, Kunkinu ką. Karoju, -roti. Punio, Castigo, Corrigo, Corripio, plecto PŽ I 360 [...] Kunkinu ku, plaku SD 86 Katolik, -a, m. Lit. Katalikas m. Lat. Catholicus PŽ I 364 [...] Katolikas, wisotinikas SD 87 Kiszka (w Brzuchu) -i, f. in Plur. Kiszki. Lit. Grobas m. in Plur. Grobay, žarnos, Lat. Intestino in Plur., Intestinum, viscus — Plus vi. Ielita PŽ I 367 226 [...] Kiszka w bydłęciu powszechnie [...] Żarna, (plur.) żarnos SD 90 Klistera, Krystera, -y, f. z Lacin. Clyster [...] Naczynie lekarskie z Kurką. Lit. Sudine Giditoju Su dudele PŽ I 387 [...] Sudine giditoju SD 93 Krwie rozlewcą, -y, m. Lit. Kraujoleis, Kraugieris, m. -lei, -gieri, f. Lat Sangvinarius PŽ I 458 [...] Kraujoleis, kraujo iżieleias SD 117 Kucharzę, -rzyć. Lit. Wirieju esmi. Infinit. Wirieju būti Lat. Coquinor PŽ I 472 [...] Wirieju esmi SD 121 Kusza wojenna, wielka. Lit. Murogriovis, m. Lat. Ballista, Catapulta PŽ I 485 [...] Instrumentas murogriowis SD 125 Latarnia, Laternia dimin. Latarnka, Latarka, -i, f. z Lacin. Laterna, Lucerna. Lit. Žibinczie, f. Žibintuwe, f. dimin. — cziele, wele, f. PŽ I 505 [...] Žibintuwe SD 130 Ławnik, -a, m. Przysiężnik. Lit. Prisiegimininkas m. (vulgo) Launikas, m. w Prusach Lit. Sziepkauszis m. Lat. Assesor Iuratus, Iudex, scabimus PŽ I 507 [...] Prisegnikas SD 130 Manipularz Kaplanski, -a, m. Lit. Rąkamauste, —f. Antrąkis m. Lat. Manuale PŽ I 562 [...] Runkamauste SD 142 Melankolia Choroba. Lit. Paniurumas, m. Paniuriste, f. Lat. Melancholia — Plus vi. Niewesolość, nelinxmumas, m. nelinksmibe, f. PŽ I 581 [...] Paniuriste SD 145 Monarcha, -y, m. z Grekolacin. Jedynowłodzca. Lit. Wienwaldis, wienwalditois, m. Ciesorius, Cars, Karalus, m. Lat. Princeps, principum PŽ I 646 [...] Jednowładca [...] Wienawaldżis SD 76 Niesmiertelność, -ści f. Lit. Nemyristie, nemyrtibe, f. Lat. Immortalitas PŽ I 821 [...] Nemirtiste SD 187 Okolica, -y, f. Lit. Apikayma, f. [...] PŽ I 1009 [...] Apikayme, aplinka SD 222 Okulary, -ów. Plur. Lit. Žiuronay, weyzdiklay m. in Plur. Lat. Oculare, Conspicilium PŽ I 1087 [...] Wezdikles SD 224 Przedmowa, -y. f. Lit. Pyrmkalba, Purmtarmie, Prakalba, Pratar mie, f., Pyrmtarimas, Pratarimas, m. Lat. Praefatio, Prologium, Proemium [...] PŽ III 517 [...] Prakalba, pratarme SD 293 Przodek, Poprzednik Familiji. Lit. Pyrmasis giminies, v. giminey. Lat. Auctor generis, Sanguinis, familiae PŽ II 615 [...] Pirmasis giminey SD 302 227 Przygarść, -ści, f. Przygarśnie, -ia n. Lit. Riszkute, Rieskute, f. Singul. Riszkutes, Rieskutes, Rieszkuczies, f. Plur. Lat. Utraque manus cavata PŽ II 632 [...] Rieszkúcios SD 303 Przypadkowy, -a, e, -wa Lit. Pripultinis, Prizastinis, m. -ni, f. -ney, adver. Pripultingas, Prizastingas, m. -ga, f. -gay, aduer. Lat. Casualis, Accidentalis [...] PŽ II 662 [...] Priepultinis SD 305 Rantuch, -a, m. Lit. Zowetka, f. Pan ametis, m. [...] Rantuszek, -szka m. dimin. Lit. Zowetkiele, f., Panāmetelis, m. Lat. Peplum, Ricinum [...] PŽ II 751 [...] Panametis SD 313 Rymarz, -a, m. Lit. z Niemiec. der Riemer Lit. Szikšnininkas, m. (vulgo) Rymorius, m. Lat. Opifex habenarum [...] PŽ II 901 [...] Szikszninikas SD 329 Rzeczpospolita, -tey, f. Lit. Będ­riste, Draugiste, f. olim wisotime, f. Lat. Respublica [...] PŽ II 911 [...] Wisotime SD 330 Trečioji grupė leksikologiniu požiūriu įdomiausia. Iš jos matyti žodyno autoriaus pastangos įtikti visiems lietuviams, pateikti kuo įvairesnių žodžių ir kartu atskleisti žemaičių tarmių (ypač Viduklės tarmės) leksiką. Tai liudija daugelis lietuviškų atitikmenų, aiškinančių lenkiškus ir lotyniškus žodžius žr. bėbel, bocian, bratowa, jajecznica, kałdun, kiszka, monarcha, przedmowa, przygarść ir kt. Ne vieną žodyno straipsnį Poška išplėtė, papildė sinonimais, patikslino, žr. aby, ankra, badacz, biçie bydła, bocian, czyścieć, harcownik, kapsa, karzę kogo, kiszka, klistera, ławnik, manipularz, monarcha, okulary, przedmowa, rymarz, rzeczpospolita ir kt. Sutrumpinti tik keli „Dictionarium” straipsniai, žr. odziamski kobiežec, bawełna, bazyliszek, biegunka, jakość. Žodžių tvarką Poška dažniausiai paliko tą pačią, kaip Sirvydo, pažyminį rašė po pažymimojo žodžio (aprašzimas wapsto, juosta karewųzių). Tačiau kai kur jo Sirvydo žodžių tvarką pakeista ir atitinka dabar įprastą lietuvių kalbos žodžių tvarką. Sirvydo žodžio wezdikles (okulary) korektūros klaidą Poška atitaisė, o weizdikles pakeitė weyzdiklais. Lenkų jajecznica aiškino pautine ir kiauszine. Šiuo atveju Poška pautine persirašė arba iš Sirvydo penktojo leidimo su korektūros klaida vietoje pautiene arba pautine sudarė pagal kiauszine. Apskritai Poška iš ”Dictionarium” daugiausia paėmė naujadarų, dalį aprašomųjų aiškinimų, šiek tiek skolinių, dialektizmų, archaizmų, hibridų ir vertinių. Poška ir pats sukūrė vieną kitą naujadarą. Prie Sirvydo prakalba, pratarmė jis dar pridūrė savo naujadarus:pirmtarma, pirmtarmas, pratarimas. Prie czyścieć greta Sirvydo nupėrtine duszu pavartojo pyrtis duszau, archaizmą pirtinė ir liaudišką hibridinį atitikmenį pripeklis. Vis dėlto didžiąją Poškos žodyno dalį sudaro originalūs straipsniai. Sugretinę Poškos ir Sirvydo žodynus matome, kad Poška vienus žodžius sužemaitino, kitus perrašė be jokių pakeitimų. Žemaitino ne tik fonetiką, 228 morfologiją, bet ir leksiką: a) Balsis ė keičiamas dvibalsiu: pelie, g. sg. giminės indietuwe, mieno, todiel, penietuwe, skliėtas, užweizdėjimas, wirieju būti. b) Dvibalsis uo keičiamas vienbalsiu arba rašomas ū: akmū, dūnininkiste, nūdąy, obulis. c) Žemaitino afrikatas: szweytanti ugnis. d) Rytietiškus dvigarsius um, un keitė am, an: rachamaste, rediklay brangį, dangalas, praėinans, g. sg. szwencziausia, brątąy, sergans, ką. e) Rytiečių u galininko galūnėje keičiamas a: koiv lyga sergans, ben wiena karta. f) Kilmininko linksnio galūnes o verčiamas a: szwinta sakramenta, auxa darima mokslas, aprasžimas wawsta. g) Kamiengalis -jas keičiamas žemaitišku -jis: -miletois, apsakitois. h) Rytiečių priešdėliai api-, ažu- keičiami ap-, už-: apweysda, užmeteklis. i) Vietoje priesagos -inykas vartojama -ininkas: adininkas, sziksznininkas, zwayzdinininkas. k) Keičiami kamienai: marios : mares, dala : dalis, rieszkucžios : rieszkutes, drobinis : drobinas. Tačiau Poška nebuvo visur nuoseklus, sąmoningai ar nesąmoningai paliko Sirvydo pavyzdžiuose ir rytietybių: Dvibalsiai um, un, in liko nepakeisti žodžiuose: szw istinis, zinktas, sundara, bruntai, burkun tai, unday, grunda, kunkalas, kunkinu ir kt. Rytietiški priešdėliai api-, in- išlaikyti žodžiuose: apikayme, apipenay, inteyka, indietuwe. Paliktos pilnos galūnės: adininkas, užweyzdeimas, remesninkas, pasteimas, skliėtas, prziegningkas, žiwatawimas, persizkas, apwalkalas. Vardažodžių galūnes tai trumpino, tai vartojo ir pilnąsias. Pavyzdžiui, naujadarų galūnę ė paprastai paliko nepakeistą, o viduryje žodžio ją keitė: ie szilkine, penietuwe, duoninkiste, indietuwe. Tačiau kai kur žodžio galo ė pakeista tarminė e: dūna beralini. Tarminę žemaitišką leksiką Poška vartojo gana saikingai. Straipsnyje kiszka vietoje Sirvydo žarnos randame žemaičtybę grobas. Straipsnyje bocian nesitenkinama Sirvydo pateiktu starkumi, bet dar duodamas Žemaičiuose ir Rytų Prūsijoje išplitęs gandras ir dialektizmas gūžutis. Pateiktieji duomenys rodo didelį Sirvydo žodyno poveikį Poškos žodynui. LITERATŪRA 1. Biržiška M. Iš D.Poškos raštų. — Lietuvių Tauta. Kn. II, d. 3, V., 1912/13, p. 330—375. 2. Brensztejn M. Dionizy Paszkiewicz. Wilno, 1934. 3. Dictionarium trium linguarum... R.P. Constantino Szyrwid ... Vilnae M.DCC. XIII. 4. Linde S. B. Slownik języka polskiego. 6 tt., (1807—1914). 5. Poška D. Raštai. V., 1959. 6. Slownik języka Litewskiego, Polskiego i Łacinskiego przez Dionizego Paszkiewicza Žmuydzina (rankraštis). 7. Valiūnas S. Raszamentem lietuwiszka žodini. — Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija / feodalizmo epocha/. Sudarė K.Korsakas, J.Lebedys. V., 1957, p. 293—295. 229 8. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. 4. Lietuvių kalba XVIII–XIX a. V., 1990. 9. Ларин Б. Краткий исторический обоз литовской лексикографии. — ”Лексикографический сборник”. Вып. 2. Москва, 1957, с. 119—144 EINFLUß DES WÖRTERBUCHS VON K. SIRVYDAS ”DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM” AUFS WÖRTERBUCH VON D. POŠKA ”SŁOWNIK JĘZYKA LITEWSKIEGO, POLSKIEGO I ŁACIŃSKIEGO” Zusammenfassung Das polnisch-lateinisch-litauische Wörterbuch von K. Sirvydas wurde von vielen litauischen Autoren der gedruckten und handschriftlichen Wörterbücher benutzt. B. Larin behauptete, daß das Wörterbuch von D. Poška von dem von Sirvydas wenig abhängig sei. Nach dem gründlicheren Vergleich der beiden Wörterbücher ziehen wir die Schlußfolgerung, daß D. Poška die fünfte Ausgabe des Wörterbuches von K. Sirvydas ziemlich benutzt hatte. Die aus dem Wörterbuch von K. Sirvydas geliehenen Wörter und Wortfamilien kann man in 3 Gruppen einteilen: 1) Wörter und Wortfamilien wo ”Dictionarium” als Quelle angegeben ist; 2) Wörter und Wortfamilien ohne Angabe der Quelle; 3) gemischte Wortfamilien, in denen die einzelnen Wörter von Sirvydas benutzt worden waren. D. Poška hat am meisten die Neubildungen und die beschreibenden Erklärungen aus dem Wörterbuch von K. Sirvydas geliehen. Das Material aus dem Wörterbuch von K. Sirvydas wurde von D. Poška žemaitisiert. Ein Teil der morphologischen und lexischen Eigentümlichkeiten der ostlitauischen Sprache blieb unverändert. 230